Stutt į milli lęgša

Umhleypingar viršast nś eiga aš gerast stórgeršari en veriš hefur um hrķš - hvort fer vel meš eša ekki er hins vegar órįšin gįta. Viš lķtum į žrjś kort sem sżna hlżindaašsóknarhįmörk (langt og gott orš sem veršur traušla notaš oftar) nęstu žriggja lęgša. Ętli fyrsta lęgšin sé ekki nokkurn veginn gefin - į aš koma hingaš til lands į fimmtudagskvöld, aškoma žeirrar nęstu er óljósari - en hśn kemur einhvern veginn. Sś žrišja er hins vegar handan žess sem nś er raunverulegt - jś, žaš kemur einhver lęgš en hvort žaš veršur žessi eša önnur er ómögulegt aš segja aš svo stöddu.

w-blogg300118a

Sjįvarmįlsjafnžrżstilķnur eru heildregnar į žessu korti sem gildir seint į fimmtudagskvöld, 1. febrśar. Jafnžykktarlķnur (mjög daufar) eru strikašar, vindörvar mį sömuleišis sjį, žęr eiga viš 700 hPa-flötinn ķ um 3 km hęš, en litir sżna žykktarbreytingu sķšustu 12 klukkustundir. Į gulum svęšum hefur hlżnaš (žykktin aukist) en į žeim blįu hefur kólnaš (žykktin minnkaš). Litakvaršinn skżrist sé kortiš stękkaš. Lęgšinni fylgir mikil sunnanstroka og skammvinn hlżindi. - Stutt er aftur ķ kuldann śr vestri - hann berst įfram nokkurn veginn eins og vindörvarnar sżna. 

Rétt sést ķ nęstu lęgš, en um hįdegi į sunnudag veršur hlżja loftiš frį henni meš tökin yfir landinu.

w-blogg300118b

Tveir og hįlfur sólarhringur er į milli kortanna tveggja - nżja lęgšin hefur hér tekiš öll völd og bśiš aš hreinsa allt kalda loftiš į baki fyrri lęgšar frį. Śtskot śr Stóra-Bola er į leiš til noršausturs sušur ķ hafi. Į fjólublįa svęšinu hefur žykktin falliš um meir en 360 metra - 18 stig į 12 klukkustundum. Grķšarleg snerpa kuldans. Eins og įšur sagši er enn ekki ljóst hversu slęmt vešur gerir hér į landi - en ekki er śtlitiš sérlega efnilegt. Helsta vonin er sś aš tķšin bregši ekki śt af vana sķnum aš undanförnu - minna verši śr en efni standa til. 

En žetta tekur fljótt af lķka - žó allan sunnudaginn og mįnudaginn vęntanlega meš illfęrš milli landshluta. Reiknimišstöšin segir svo žaržarnęstu lęgš vera komna meš sķna hlżju ašsókn į žrišjudagskvöld (eftir viku hér ķ frį).

w-blogg300118c

Trślegt er aš žessi lęgš verši eitthvaš öšruvķsi en hér er sżnt, en illśšleg er hśn. Vonandi fęšist hśn ekki - og geri hśn žaš er best aš hśn renni hjį sem lengst fyrir sušaustan land. Ekki er rétt aš velta frekar vöngum yfir stöšunni - hśn skżrist vęntanlega sķšar. 


Stóri-Boli setur upp ķsaldarhattinn

Žaš skal tekiš fram ķ upphafi aš „ķsaldarhatturinn“ er oršaleppur śr safni ritstjóra hungurdiska en hvorki eitthvaš fręšilega višurkennt né eitthvaš sérlega vįlegt. Oršiš hefur hann sum sé notaš įšur ķ pistli. Žaš var fyrir fimm įrum žegar svipaš geršist og nś - og gerist reyndar ķ fleiri įrum en ekki. Nś er fyrirsögnin notuš sem lögš var til hlišar žį - lesendur hungurdiska oršnir vanari ritstjórafrošunni. 

w-blogg290118a

Kortiš sżnir spį bandarķsku vešurstofunnar um hęš 500 hPa-flatarins og žykktina sķšdegis į mišvikudag 31. janśar og nęr ašeins yfir noršurslóšir, Ķsland er nešst fyrir mišju, noršurskautiš nęrri mišju myndar. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en žykkt er sżnd meš litum. Žvķ minni sem hśn er žvķ kaldara er loftiš, dökkfjólublįtt kaldast. 

Ritstjóri hungurdiska kennir žykkt sem er minni en 4740 metrar viš ķsöldina og er hśn heldur algengari yfir Sķberķu heldur en Kanada. Kuldapollurinn Sķberķu-Blesi er oft heldur kaldari en sį sem viš köllum Stóra-Bola og heldur aš jafnaši til yfir Noršur-Kanada. Sķberķu-Blesi hefur stęrra meginland til umrįša. 

Į dekksta fjólublįa svęšinu eru žykktin einmitt minni en 4740 metrar. Viš megum taka eftir žvķ aš tveir dekkstu litirnir eru nokkurn veginn sammišja hįloftahringrįsinni - kuldinn fyllir upp ķ hana og hennar gętir žvķ lķtt viš jörš. Fyrir tķma hįloftaathugana sįust kuldar af žessu tagi žvķ illa - eša žaš žurfti alla vega sérstaka athygli til aš sjį žį. 

Svo lengi sem allt helst ķ skoršum, kuldinn hreyfist ekki mikiš, gerist ekki margt - nema aš grķšarkalt er og veršur žarna vestan viš Baffineyju. En kuldapollar fį sjaldan aš vera alveg ķ friši - žaš er sķfellt veriš aš sparka ķ žį. Viš vitum enn lķtiš um hvort eša hvernig nagaš veršur ķ Stóra-Bola aš žessu sinni. - Kannski hann angri okkur ekkert - en rétt er aš fylgjast meš. 

Athyglisveršur er lķka hęšarhryggurinn mikli sem stingur sér inn į kortiš vestan Alaska (efst). Hann hefur undanfarna daga valdiš töluveršum truflunum į stóru svęši og grķšarlegum hlżindum ķ hįloftum yfir austasta hluta Sķberķu - hvort žau hlżindi hafa eitthvaš getaš skilaš sér nišur ķ mannheima höfum viš ekki frétt. En ekki mun létt aš feykja sķberķska dalakuldanum burt meš jafn aušveldum hętti og gerist hér noršanlands ķ sunnanžeynum.  


Įratugurinn 1911 til 1920 - 5

Nś bregšum viš upp tveimur hitatöflum - įn žess aš nefna hitatölur beint. Žęr byggja į lista yfir mįnašamešalhita ķ byggšum landsins ķ nęrri 200 įr. Mešalhita hvers mįnašar hefur veriš rašaš eftir hita, hlżjastur hvers mįnašar fęr töluna 1, en sį kaldasti 196. Viš lįtum okkur ķ léttu rśmi liggja žótt hitatölur landsins frį žvķ fyrir 1880 séu talsvert óvissar - hér er um skemmtiatriši aš ręša. 

w-blogg280118za

Fyrri taflan sżnir įratuginn 1911 til 1920 (og einu įri betur). Įrin lesum viš śr dįlkunum, en mįnuši śr lķnum. Žannig mį sjį aš hitinn ķ janśar 1911 er ķ 94. sęti janśarlistans - og svo framvegis. Dökkraušu reitirnir sżna mįnuši sem nį inn į topp-10. Žeir eru tveir į žessum įrum, október 1915 ķ öšru sęti hlżrra októbermįnaša, og október 1920 ķ žvķ fimmta.

Dökkblįu reitirnir merkja žį mįnuši sem nį inn į topp-10 fyrir kulda sakir (187. sęti og nešar). Žeir eru sjö, žar af tveir ķ 196. sęti, janśar og september 1918. Ašrir sérlegir kuldamįnušir eru įgśst 1912, maķ 1914, aprķl og október 1917 og mars 1919. 

Daufblįir eru žeir mįnušir sem lenda ķ lęgsta žrišjungi žess sem eftir er (žegar bśiš er aš taka 10 hlżjustu og köldustu burt) - og eru hér kallašir kaldir, daufbleikir eru žeir sem į sama hįtt lenda ķ efsta žrišjungi afgangsins og eru hér kallašir hlżir. Kaldir mįnušir teljast hér 50 - auk žeirra 7 köldustu, 25 eru hlżir og 48 ķ mešallagi. Sjį mį aš kaldir mįnušir fara oft tveir eša fleiri saman - sama mį segja um žį hlżju. 

Til samanburšar lķtum viš lķka į sķšustu 11 įr, 2007 til 2017.

w-blogg280118zb

Heldur raušari svipur - enda eru afburšahlżir mįnušir 21 į 11 įrum, žó ašeins einn ķ fyrsta sęti (október 2016). Enginn er afburšakaldur, lęgstir eru jśnķ 2011 ķ 173. sęti jśnķmįnaša, desember 2011 ķ 165. sęti desembermįnaša og jślķ 2015 ķ 169. sęti jślķmįnaša. Į tķmabilinu 1911 til 1921 voru 13 mįnušir nešar en ķ 173 sęti. 

Alls falla 11 mįnušir ķ kalda flokkinn į įrunum 2007 til 2017 en 38 eru ķ mešallagi. Vegna žess aš köldu mįnuširnir eru svo fįir eru žeir oftast einfarar. Undantekning er žó tķmabiliš maķ til jślķ 2015 - žį komu žrķr kaldir mįnušir ķ röš. Žaš vekur athygli aš enginn janśar, febrśar eša mars hefur talist kaldur į žessu tķmabili, og ekki heldur įgśst. 


Satt best aš segja

Satt best aš segja kemur meinleysi vešursins žessa dagana nįnast į óvart. Ef ekki vęri hįlkan skelfilega (og full įstęša er til aš kvarta undan henni) minnir vešurlag ķ kringum landiš nįnast į vorstöšu. 

w-blogg280118a

Žetta spįkort gildir sķšdegis į morgun, mįnudaginn 29. janśar. Žaš er ekki vķša sem blęs aš rįši į svęšinu. Nokkuš hvasst er viš Noršursjó og afspyrnuhvasst į litlum bletti viš strönd Labrador. - Hitatölur (litašar strikalķnur) eru žó ķ samręmi viš įrstķmann - mikiš frost yfir Kanada alla vega. 

Spįr gera rįš fyrir įmóta meinleysi hér į landi įfram alla vikuna - žó kalla verši umhleypinga žvķ hann snżr sér nokkrum sinnum į įttinni žegar lęgšir og śrkomusvęši ganga hjį. 

En meinleysi į vetrum er oft hverfult - vetur konungur herjar af fullum žunga vķša annars stašar į noršurhveli og aldrei aš vita hvenęr herjir hans snśa sér aš okkur. 

Eins og minnst hefur veriš į įšur hér į hungurdiskum er hętt viš aš hįlka verši višvarandi alltaf žegar bleytir aš minnsta kosti žar til hįdegissólin nęr sér upp fyrir 15 grįšurnar og fer aš bręša jaršklakann. Langvinn hlįka ķ lofti gęti gert sama gagn - en er bęši mun aflminni og ólķklegri. 


Įratugurinn 1911 til 1920 - 4

Hér kemur erfišasti pistillinn ķ žessum flokki og krefst nokkurrar athygli lesenda - ekki fyrir alla, sum sé. 

Engar hįloftaathuganir eru til frį žessum tķma og žvķ veršur aš rįša ķ hįloftaįstandiš meš óbeinum hętti. Žaš hefur m.a. veriš gert meš žvķ aš safna saman sem flestum loftžrżsti- og sjįvarhitamęlingum frį žessum tķma og meš žeim er sķšan giskaš į stöšu vešrakerfa - žar meš stöšuna ķ hįloftunum meš ašstoš vešurlķkana. Mesta furša er hvaš žeim mįlum hefur mišaš - en jafnframt er um hęttuspil aš ręša. Žeirrar tilhneigingar hefur jafnvel oršiš vart aš vilja telja lķkönin jafngóš og męlingarnar. -

Sé hins vegar fari vel ķ saumana į žeim kemur oft ķ ljós aš stórar villur er žar aš finna frį degi til dags, jafnvel hreina dellu. Ritstjóri hungurdiska er žó töluvert bjartsżnn į aš framfarir verši ķ lķkansmķšinni eftir žvķ sem unnt er aš nį inn fleiri raunverulegum athugunum og auka upplausn lķkananna. - En eins og įšur sagši er nįnast undravert hvaš žó hefur tekist vel um suma hluti.

Ritstjórinn hefur haft ašgang aš tveimur endurgreinitilraunum, annarri frį bandarķsku vešurstofunni en hin er śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar. Finnst honum sś bandarķska betri frį degi til dags, en sś evrópska hins vegar sķst verri žegar litiš er til mešaltala heilla mįnaša eša lengri tķma. Aš žessu sinni erum viš ekki einu sinni aš lķta į staka mįnuši heldur ašeins 12-mįnaša löng tķmabil. 

w-blogg270118a

Fyrst skulum viš lķta į samanburš sem viršist lķkönunum nokkuš hagstęšur - alla vega hvaš varšar heildarsvip. Hér mį sjį lķkönin giska į styrk sunnan- og noršanįtta į svęšinu kringum Ķsland į įrunum 1911 til 1921 - 12-mįnašakešjur eru sżndar. Rauši ferillinn sżnir nišurstöšur evrópureiknimišstöšvarinnar, en sį gręni er bandarķskur. Styrkurinn er lesinn af kvaršanum til hęgri į myndinni. Hann er reyndar į hvolfi - žvķ viš höfum įkvešiš aš ferlarnir leiti upp aukist noršanįttir (en tölurnar vķsa į sunnanįtt - einingin skiptir ekki mįli - en žeir sem vilja geta deilt meš 4 og žį er komiš nęrri m/s). Viš sjįum aš raušir og gręnir ferlar fylgjast nokkuš vel aš.

Blįi ferillinn er hins vegar byggšur į raunverulegum athugunum frį ķslenskum vešurstöšvum. Kvaršinn til vinstri sżnir hversu oft (ķ prósentum) vindur blés śr noršlęgum įttum (nv, n eša na) į sama tķma. 

Hér er mesta furša hvaš lķkönunum tekst vel til aš segja frį noršanįttavendingum į žessu tķmabili. Hlutur noršanįtta vex mjög į įrunum 1915 og 1916 - dettur ašeins nišur veturinn 1916 til 1917 en fer sķšan ķ mikiš hįmark afgang įrsins 1917, 1918 eru noršanįttir almennt ķviš minni - en mjög miklar 1919. Sķšan taka sunnanįttir viš meš breytingunni miklu 1920. 

Kannski į žessi vindįttaįrangur viš hįloftin lķka?

Į nęstu mynd rifjum viš upp hita ķ Reykjavķk og loftžrżsting į landinu žessi įr. Loftžrżstingurinn hefur hér reyndar veriš settur fram sem hęš 1000 hPa-flatarins.

w-blogg270118b

Gręni ferillinn sżnir hitann (hann höfum viš séš ķ fyrri pistlum). Gręna lķnan sem liggur žvert yfir myndina sżnir mešalhita sķšustu 10 įra ķ Reykjavķk, (5,5 stig). Hann er miklu hęrri heldur en hiti įratugarins sem viš erum aš fjalla um. 

Blįi ferillinn sżnir hęš 1000 hPa-flatarins. Hann er žvķ hęrri sem loftžrżstingur er hęrri. Blįa strikiš sżnir mešalhęš flatarins sķšustu 10 įrin - viš sjįum aš hann er ekki fjarri žvķ sem var į žeim įrum sem hér eru til umfjöllunar. 

En lķkönin giska į hęš 1000 hPa-flatarins - lķtum į žį įgiskun.

w-blogg270118c

Hér er gręni ferillinn sį męldi (rétti). Sį blįi sżnir bandarķsku greininguna. Hśn er lengst af ķviš of hį, en fylgir samt breytingum frį įri til įrs allvel. Žaš er helst 1914 sem munurinn er nokkur. Lķkur benda til žess aš bandarķska greiningin noti meira af žrżstiathugunum frį Ķslandi en sś evrópska (sem ašeins notar eina stöš - og fįeinar skipaathuganir aš auki). 

Rauši ferillinn er evrópska greiningin. Hśn sżnir lengst af of hįan žrżsting hér į landi. Vonandi verša fleiri athuganir komnar inn ķ nęstu umferšir. 

Į sama hįtt giska greiningarnar į hęš 500 hPa-flatarins og žar meš žykktina. Eins og dyggir lesendur hungurdiska vita męlir žykktin hita ķ nešri hluta vešrahvolfs og aš gott samband er į milli hennar og hita viš jörš - (žó talsvert geti śt af brugšiš einstaka daga). 

Viš notum nś žaš samband sķšustu įratugi til aš lįta žykkt ķ lķkönunum giska į hita ķ Reykjavķk. Śtkomuna mį sjį į nęstu mynd.

w-blogg270118d

Gręni ferillinn sżnir Reykjavķkurhitann, sį rauši įgiskun evrópureiknimišstöšvarinnar, en sį blįi žį bandarķsku. Frį og meš 1915 er mjög gott samband į milli žess hita sem žykkt evrópureiknimišstöšvarinnar sżnir og žess raunverulega. Eitthvaš er śr lagi gengiš ķ vestankuldunum 1914 (ekkert óešlilegt viš žaš endilega). Hitinn ķ bandarķsku greiningunni er hins vegar talsvert of hįr nęr allan tķmann. 

Nś sitjum viš uppi meš žaš aš bandarķska greiningin giskaši betur į sjįvarmįlsžrżstinginn en sś evrópska - en samt er žykktin lķklega vitlausari. Žaš žżšir aš 500 hPa-flöturinn amerķski hlżtur aš vera kerfisbundiš of hįr. En nś sżnist sem evrópska greiningin giski rétt į žykktina žrįtt fyrir aš sjįvarmįlsžrżstingur hennar sé of hįr. Žaš hlżtur aš tįkna aš 500 hPa-hęšin sé lķka of hį ķ evrópsku greiningunni - en kannski ķviš minna en ķ žeirri bandarķsku. 

Žetta er ķ nokkuš góšu lagi - sé žaš vitaš og višurkennt. 

En viš žurfum ekkert aš reikna žykktina śt til aš vita aš žaš var kalt - viš höfum hitamęlingar. Aftur į móti viljum viš e.t.v. reyna aš komast aš žvķ hvers vegna var kalt. Žvķ getum viš ekki svaraš til fullnustu - en veltum samt vöngum. Žykktarreikningarnir eru fyrst og fremst notašir til aš lįta reyna į trśveršugleika lķkananna - og kannski segja žeir okkur lķka hvort mikilvęgur žįttur eins į hęš 500 hPa-flatarins (eša vešrahvarfanna) er į réttu róli eša ekki ķ lķkönunum. - Nįkvęmlega sama į viš um lķkön sem reyna aš herma žekkt tķmabil - eša framtķšina. 

Oft hefur į hungurdiskum veriš fjallaš um hitasveiflur. Komiš hefur fram aš allstór hluti sveilfnanna frį įri til įrs er skżranlegur meš breytilegum vindįttum - oftast žį tilviljanakenndum, en dżpra er į skżringum į sveiflum milli įratuga og alda. Hér aš nešan mį sjį tilraun til aš reikna hita įranna 1911 til 1921 eftir žvķ hvernig vindįttum hefur veriš hįttaš - og hver hęš 500 hPa-flatarins hefur veriš. Samband žessara žįtta og hitafars įranna frį 1950 var kannaš og žvķ sama sambandi svo varpaš yfir į fortķšina (eins og hśn er ķ lķkönunum) - įn nokkurra hlišrana. 

w-blogg270118e

Sambandiš segir okkur aš žvķ strķšari sem sunnanįttin er žvķ hlżrra sé į landinu, žaš kólnar hins vegar lķtillega vaxi vestanįttin - og žaš er kalt sé 500 hPa-flöturinn lįgur. Hiti sį sem endurgreiningarnar giska į meš žessu móti er sżndur meš raušu og blįu, en „réttur“ hiti meš gręnu. Žó lögun ferlanna allra sé óneitanlega svipuš er samt giskaš į talsvert hęrri hita heldur en hann er ķ raun og veru. Žaš veršur žó aš segja eins og er aš vindįttir og breytingar ķ hęš 500 hPa-flatarins frį įri til įrs skżra allstóran hluta sveiflnanna.  

Viš höfšum komist aš žvķ aš 500 hPa-flöturinn er lķklega heldur of hįr ķ lķkönunum. „Villan“ er žó trślega ekki meiri en 2 dekametrar og hękkar hitann sem žvķ nemur - ķ allra mesta lagi um 1,0 stig, en lķklega ekki nema um 0,4 til 0,5 stig. Eftir aš hafa mögulega leišrétt fyrir žvķ sitjum viš samt uppi meš of hįan hita - en žaš geršum viš lķka į hafķsįrunum svonefndu og į žessari öld hefur dęmiš snśist viš - įgiskun meš sama hętti skilar nś langoftast of hįum hita en ekki lįgum. - Lķklegasta įstęša žessa breytileika er aš hiti vindįttanna (ef hęgt er aš tala um eitthvaš svoleišis) sveiflast į įratugakvarša - en reikningar af žessu tagi gera rįš fyrir žvķ aš slķkt gerist ekki. 

Sennilega er óhętt aš halda žvķ fram aš noršanįttir hafi aš jafnaši veriš kaldar į įrunum 1911 til 1920 - talsvert kaldari en nś. Žaš var miklu meiri hafķs ķ noršurhöfum heldur en nś į dögum - og į vetrum og vorin hafši sjór žvķ minni möguleika en nś į aš hita noršanįttina. Lķklegt er aš minna hafi munaš į öšrum vindįttum. Žetta žżšir aš strķšar noršanįttir voru lķklegar į žessum įrum til aš toga hitann meira nišur en žęr geta nś, 100 įrum sķšar.

Mikill višsnśningur varš 1920 - žį dettur noršanįttin nišur en kuldinn heldur įfram ķviš lengur - sennilega vestankuldi. Misręmi į milli hita og lķkana į fyrri hluta įratugarins er ekki aušskżrt ķ fljótu bragši - mį vera aš žaš megi žó skżra sé kafaš ofan ķ einstaka mįnuši. Žaš gerum viš ekki hér. 

En hvaš myndi gerast nś į dögum ķ miklu noršanįttaįri - meš lįgum 500 hPa-fleti og mikilli vestanįtt? Slķkt fįum viš į okkur fyrr eša sķšar - žrįtt fyrir aš umtalsverš hnattręn hlżnun hafi įtt sér staš. Komi fimm til sjö slķk įr ķ röš (reyndar er mjög ólķklegt aš žau verši öll af óhagstęšustu gerš) mun žį ekki rķsa upp mikil vantrś į hiš hnattręna? Jś, įbyggilega - nema hlżnunin verši oršin svo mikil įšur aš enginn geti efast lengur. Jafnframt mun rķsa upp sś skošun aš žessi ótķš öll sé hinum hnattręnu breytingum aš kenna. Žrasiš sem af žessu gęti stafaš er nęrri žvķ fyrirkvķšanlegra heldur en bęši ótķšin og breytingarnar. 

Ritstjórinn į fleiri pistla um įratuginn 1911 til 1920 óskrifaša (śrkoma, sólskin, illvišri og e.t.v. fleira) - viš sjįum til hvort hugur og hönd nį aš kreista žį śt įšur en žeir fįu sem hafa lesiš žennan og žį fyrri hafa gleymt žeim fullkomlega. 


Smįhugleišing um vešurlag ķ žarnęstu viku

Fjölmišlar nśtķmans eru alltaf fullir af fréttum um žaš sem vęntanlega mun gerast ķ nęstu viku eša nęsta mįnuši og taka žęr meiri og meiri tķma frį fréttum af atburšum sem žegar hafa gerst. Ritstjóri hungurdiska getur svosem skiliš žessa spįįrįttu - en reynslan segir honum žó aš varlegt sé aš treysta fréttum śr framtķšinni. 

Žaš į aušvitaš lķka viš um vešurspįr - vešurreiknimišstöšvar hafa žó nįš meiri įrangri ķ aš segja fyrir um framtķšina en flestar ašrar. Mörk hins vitręna eru žó ekki langt śti ķ framtķš og mörkin į milli reikninga og aš žvķ kemur aš óvissan veršur jafnmikil og sś sem glķmt er viš žegar spil eru dregin śr hatti eša teningum kastaš. 

Samanburšur į spįm og raunveruleika bendir žó til žess aš skįrra sé aš taka mark į reikningum heldur en spilum nokkrar vikur fram ķ tķmann - jafnvel lengri tķma ef sįtt er viš lošiš oršalag. Eftir aš žeim ójósu tķmamörkum er nįš er vafalķtiš aš vel oršašar véfréttir verša bestar - žęr sem eru best oršašar stašfestast ķ misminni „spįžega“ og verša žar meš réttar.

En fjölviknaspįr evrópureiknimišstöšvarinnar eru meš žeim ósköpum geršar aš eigi menn einhverra langtķmahagsmuna aš gęta borgar sig aš taka mark į žeim - žrįtt fyrir aš žęr bregšist oftar en ekki. Ķ fljótu bragši kann žaš aš hljóma ólķkindalega - en veltiš samt vöngum yfir žessu.

Fjölviknaspįr reiknimišstöšvarinnar eru settar fram į tiltölulega skżran hįtt - en eru hins vegar ķ reynd afskaplega lošnar - rétt eins og véfréttir fortķšar - og ķ reynd treystir reiknimišstöšin dįlķtiš į misminniš lķka žvķ meš žvķ aš senda frį sér hverja spįna į fętur annarri ruglast allt venjulegt fólk ķ rķminu og man aldrei hvaš er hvaš. 

En lķtum til gamans į spį um vešurlag ķ žarnęstu viku. Hér er spįš um hęš 500 hPa flatarins og žykktina. Til hęgšarauka birtir reiknimišstöšin lķka žykktarvik - sem segja okkur hversu mikiš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs vķkur frį mešallagi įrstķmans.

w-blogg260118c

Nokkuš skżr spį. Kuldapollurinn Stóri-Boli ķ miklum ham - žó hann liggi ķ sķnu heimabęli. Sendir hann jökulkalt heimskautaloft śt yfir Atlantshaf - og ķ įtt til okkar. Vešrahvolfshiti hér į landi 2 til 3 stig undir mešallagi (mest sušvestanlands - minna eystra). Kannski žżšir žetta élja- eša snjóatķš um landiš sunnan- og vestanvert? Eša eru almennari umhleypingar undirliggjandi meš mjög köldum dögum į stangli og svo hlįku og stormi žess į milli. 

Viš vitum lķka aš meiri lķkur en minni eru į aš žessi spį sé röng - en hśn gęti veriš rétt og hollast aš trśa žvķ žar til annaš kemur upp - žvķ viš getum varla giskaš betur. 


Įratugurinn 1911 til 1920 - 3

Žegar ritstjóri hungurdiska fór aš grśska ķ vešri og leggja sig eftir umręšum um žaš fyrir meir en hįlfri öld var enn fjöldi manna į góšum aldri sem mundi įratuginn 1911 til 1920 vel. Fjórir meirihįttar vešuratburšir įratugarins komu ķtrekaš viš sögu žeirra.

1. Rigningasumariš mikla 1913

2. Lambadauša- og kuldavoriš 1914

3. Frostaveturinn mikli 1918

4. Snjóaveturinn mikli 1920

Hefši ritstjórinn komist ķ kynni viš fólk aš noršan og austan hefši snjóflóšatķšin 1919 örugglega bęst viš - en um hana hefur hann ašeins fręšst af bókum og vešurgögnum. 

Nś er komiš aš loftžrżstisveiflum įranna 1911 til 1920. Til aš kynnast žeim lķtum viš į nokkuš hlašna mynd. Žeir sem vilja rżna betur ķ hana geta sótt mun skżrara eintak ķ višhengi pistilsins (pdf-skrį). 

Almennt mį segja aš fyrstu 25 įr 20. aldar hafi fremur einkennst af lįgum loftžrżtingi viš Ķsland heldur en hįum. En hluti žeirra įra sem hér er fjallaš um eru žó mikilvęg undantekning.

w-blogg260118b

Hér mį sjį žrżstibreytingar į įrunum 1911 til 1921. Sżndur er landsmešalžrżstingur hvers mįnašar (sślur) - mešalįrstķšasveifla tķmabilsins 2008 til 2017 er notuš til višmišunar (raušbrśn lķna). Hér į landi sveiflast žrżstingur mjög eftir įrsķma - er hęstur vor og snemmsumars, en lęgstur ķ desember og janśar. 

Stöku sinnum bregšur śt af žessum reglulega andardrętti. Um slķk žrżstiandvörp hafa hungurdiskar reyndar fjallaš nokkrum sinnum įšur og tengjast žau truflunum į bylgjugangi vestanvindabeltisins. Venjulega eru hįloftavindar mjög breiddarbundnir sem kallaš er - fylgna breiddarbaugum ķ stórum drįttum, en eiga žaš til aš taka stórar sveigjur til noršurs og sušurs. Žį er talaš um aš hringrįsin leggist meš lengdarbaugum - verši lengdarbundin, noršan- og sunnanįttir verša tķšari en vant er.

Žessar sveiflur ķ bylgumynstrinu eru nokkuš til umręšu žessi įrin og gjarnan spyrtar saman viš hnattręna hlżnun af mannavöldum. Ekki skal ritstjóri hungurdiks aftaka žann möguleika aš svo sé - hefur reyndar lżst žeirri skošun sinni aš lķkur į slķkri truflun vegna hlżnandi vešurlags į noršurslóšum séu mestar aš sumarlagi. Įstęšu įkvešinnar varfęrni hans į žessu sviši er aš finna ķ fortķšinni - ķ eldri umręšu. 

Fyrir 40 įrum eša svo var lķka talaš um žessa sömu óreglu ķ bylgjugangi og lengdarbundna hringrįs. Hśn var žį tengd kólnandi vešurfari - žannig vešurlag įtti aš hafa veriš rķkjandi į hinni svoköllušu litluķsöld - (en žaš vonda nafn hefur valdiš meira rugli en flest annaš ķ vešurlagsumręšunni - sem er annaš mįl) - og var žį tengt kuldatķš. 

Vešurfar ķ heiminum tók įberandi hlżindastökk į įrunum upp śr 1980 og sķšan įfram. Ķ Evrópu og vķšar voru vetrarhlżindi meš eindęmum ķ kringum 1990 - (žį sįtum viš hins vegar enn ķ kulda). Hringrįsin varš um žaš leyti mjög breiddarbundin - žvķ var haldiš fram aš breytingin śr lengdarbundna skeišinu 1960 til 1980 yfir ķ žaš breiddarbundna eftir žaš hlyti aš tengjast hlżnandi vešurfari og hnattręnum vešurfarsbreytingum af mannavöldum. Og žį gekk yfir grķšarmikiš NAO-fįr - lįgžrżstingur viš Ķsland hlaut aš fylgja hlżnandi vešurfari - ekki efnilegt fyrir okkur héldu menn. 

Haustiš 1995 vöknušu menn svo viš vondan draum - hiš lengdarbundna sneri aftur rétt eins og ekkert hefši ķ skorist - en žaš hélt samt įfram aš hlżna. Gamlir menn (eins og ritstjóri hungurdiska) verša dįlķtiš hvumsa žegar žeir hugsa um žessar tķskusveiflur - aš kenna alla skammtķmavišburši vešurfarsbreytingum - jś, atburšir sem taka įr eša jafnvel heila įratugi eru lķka skammtķmabreytingar ķ vešurfarssögunni. 

En žaš er hins vegar óumdeilt aš stašbundin aftök - hlż eša köld - tengjast oft (en ekki žó alveg alltaf) tiktśrum lengdarbundnu hringrįsarinnar. Žannig var žaš lķka fyrir 100 įrum - og veršur įfram um alla framtķš. Breiddarbundna hringrįsin į lķka sķnar óvęntu aftakainnkomur - en žaš er önnur saga. 

En vķkjum aftur aš myndinni. Viš sjįum aš žrżstisveiflurnar eru nokkuš reglulegar fyrstu fjögur įrin. Žrżstingurinn aš vķsu mjög lįgur 1914 (rétt eins og ķ ótķšinni upp śr 1980). Sumariš ķ Evrópur ķ minnum haft - ekki ašeins vegna upphafs heimsstyrjaldarinnar. Įriš 1915 verša umskipti og miklar truflanir koma ķ įrstķšasveifluna. Žrżstingur féll eiginlega ekki neitt allt haustiš 1915 (október žaš įr var lķka sérlega hlżr - og hefur ekki oršiš hlżrri sķšan sums stašar į landinu). Október 1915 varš hlżjasti mįnušur įrsins ķ Grķmsey - öšru sinni į męlitķmanum (hitt skiptiš var 1882). 

Įramótin 1915 til 1916 virtist allt vera aš falla ķ venjulegan farveg - djśpar lęgšir komust til landsins - og ollu athyglisveršum illvišrum. - En frį og meš mars 1916 hrökk žrżstingurinn rękilega upp aftur. - Viš borš lį sķšan aš veturinn 1916 til 1917 vęri laus viš djśpar lęgšir (ekki alveg aš vķsu - en eins og sjį mį vantar raunverulegan lįgžrżstimįnuš ķ lķnuritiš žennan einkennilega vetur. 

Haustiš 1917 virtist žrżstingur vera aš falla til vetrarlįgmarks į venjubundinn hįtt, en hętti viš ķ mišju kafi og desember 1917 og janśar 1918 voru hįžrżstimįnušir - žvert ofan ķ žaš sem venja er į žeim įrstķma. 

Febrśar 1918 nįši hins vegar mįli sem lįgžrżstimįnušur - sį fyrsti ķ tvö įr. Enginn raunverulegur lįgžrżstimįnšur kom svo nęsta vetur, 1918 til 1919 - og žrżstingur féll heldur ekki į ešlilegan hįtt haustiš 1919. - Eftir žaš uršu hins vegar grķšarleg umskipti, veturinn 1919 til 1920 var lįgžrżstingur rķkjandi mestallan veturinn - og žessu óvenjulega hįžrżstiskeiši loksins lokiš. 

En žaš mį telja vķst aš hnattręn hlżindi - eša hlżindi į noršurslóšum komu ekkert viš sögu ķ žessari miklu truflun (sķšur en svo) - eins og viš örugglega fengjum aš heyra ef eitthvaš įmóta geršist nś. 

Nęsti pistill veršur erfišari - žar reynum viš aš athuga hvort svonefndar endurgreiningar geta sagt okkur eitthvaš - og žį hvaš (er reyndar margt aš varast). 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Gęti veriš óhagstęšari

Žó varla sé hęgt aš segja aš tķšin sé meš besta móti hefur hśn heldur ekki veriš sérlega slęm. Skafrenningur og ófęrš hefur aš mestu haldiš sig viš heišarvegi en leišinda hįlkutķš hefur veriš ķ byggšum og frost vķša hlaupiš ķ jörš ķ meira męli en nś um nokkurra įra skeiš. En samt hefur ķ meginatrišum fariš vel meš vešur - frekar ręst śr en fariš į versta veg žegar śtlit hefur veriš tvķsżnt. 

Tķmabiliš frį jólum og fram til žorraloka er aš jafnaši žaš illvišrasamasta hér į landi. Eftir žaš - fram til sumardagsins fyrsta fer vetri aš halla. Žó sį tķmi sé ķ stöku įri sį erfišasti og versti er hann žaš aš jafnaši ekki. 

Nokkur blębrigšamunur er į meginhringrįs vešrakerfa į okkar slóšum ķ fyrstu žremur mįnušum įrsins. Ķ janśar er heimskautaröstin ķ sinni sušlęgustu stöšu - kalt loft į žį greišastan ašgang aš landinu. Ķ febrśar nęr kuldapollurinn mikli yfir Kanada hins vegar gjarnan sķnum mesta styrk - snżr hann hįloftaįttum meira til sušvesturs og śtsynningurinn er žį hvaš įgengastur hér į landi - sömuleišis vaxa lķkur į myndun fyrirstöšuhęša. Ķ mars er veturinn farinn aš gefa sig bęši ķ Bandarķkjunum og sušur ķ Evrópu - en lķtiš sem ekkert į noršurslóšum. Hįloftavindar verša aftur vestlęgari eftir śtsynningstķšina ķ febrśar og lķkur į langvinnum noršanįhlaupum aukast hér į landi (pįskahretatķmabiliš). 

En allt er žetta aš mešaltali - einstök įr eru oftast hvert meš sķnum hętti. 

Žrįtt fyrir umhleypinga aš undanförnu hafa illvišri varla nįš vetrarmįli svo nokkru nemi hingaš til. Svo viršist ętla aš verša įfram um hrķš aš minnsta kosti. Fjölmargar lęgšir eru į hrašferš viš landiš um žessar mundir, en einhvern veginn viršist sem aš žęr verstu fari flestar hjį og hrjįi ašra. 

Hér er žó langt ķ frį veriš aš halda žvķ fram aš ekkert sé aš vešri - žaš er leišinlegt aš žurfa aš varast hįlku ķ hverju skrefi og aš žurfa aš sęta lagi viš feršalög į milli landshluta eša hętta į hįska į heišum ella. Best vęri aušvitaš aš hęgt vęri aš fara hvert sem er hvenęr sem er. 

En lķtum į spįkort sem gildir sķšdegis į laugardag, 27. janśar.

w-blogg260118a

Hér eru fįar žrżstilķnur viš landiš - vindur žvķ trślega hęgur. Illskeytt lęgš er hins vegar vestur af Noregi į hrašri ferš austur - įn žess aš koma sem heitir viš sögu hér į landi. Ķ vešurlagi žar sem allt fer į versta veg hefši hśn annaš hvort komiš yfir okkur - nś eša žį skiliš eftir sig vestanhvassvišri meš fannkomuslóša. 

Viš sjįum aš vķsu slķkan slóša eša linda liggja vestur śr lęgšinni yfir ķ hina grynnri į Gręnlandshafi - töluverš snjókoma gęti leynst ķ honum - žó spįr segi nś annaš. Žeir sem eru vanir kortalestri sjį lķka aš smįlęgš leynist sušvestan viš land (žar hefur teikniforritiš sleppt L-i). Ķ vondum vetri myndi sś lęgš dżpka og koma inn į landiš sušvestanvert į ašfaranótt sunnudags meš mikilli snjókomu og jafnvel vindi lķka. - En nś hefur vešurreynd veriš meš öšrum hętti - aš jafnaši eins lķtiš oršiš śr og framast er mögulegt.

En veturinn gęti enn skipt skapi, hann er langt ķ frį bśinn - dęmi eru ķ fortķšinni um slķk skyndiskipti - aš alltaf geri illt śr allri tvķsżnu. Muniš einnig aš ritstjóri hungurdiska gerir engar vešurspįr. Žaš gerir Vešurstofan hins vegar. Žeir sem eitthvaš eiga undir vešri eiga ętķš aš fylgjast meš spįm hennar - alveg sama hvaš malaš er į svonefndum samfélagsmišlum.  


Įratugurinn 1911 til 1920 - 2

Viš tökum eitt skref til višbótar inn ķ įratuginn 1911 til 1920 og lķtum ķ kringum okkur. Sumir sjį ekkert nema leišindi - en ašrir einhverja fróšleiksmola. Sjįvarhitinn veršur fyrir ķ žetta sinn.

w-blogg240118a

Hér mį sjį 12-mįnašakešjumešaltöl sjįvarhita ķ Grķmsey (blįtt) og ķ Vestmannaeyjum (rautt). Blįa strikiš sem liggur žvert yfir myndina sżnir sjįvarhita viš Grķmsey į įrunum 2007 til 2016 og sś rauša mešalsjįvarhita sama tķmabils ķ Vestmannaeyjum. 

Sveiflurnar eru miklu stęrri (og fleiri) ķ Grķmsey heldur en ķ Vestmannaeyjum, en į bįšum stöšum var sjór mun kaldari en hefur veriš sķšustu tķu įrin. Ķ Grķmsey er fariš aš gęta einhverrar hlżnunar frį og meš sķšari hluta įrs 1920. Į nęstu įrum į eftir kom lķka bżsna stórt žrep ķ Vestmannaeyjum - ekki alveg skyndilega, žaš dreifšist į 2 til 3 įr, en eftir žaš voru köldustu įrin hlżrri en žau hlżjustu höfšu veriš įšur en umskiptin įttu sér staš. Vešurfarsbreytingarnar miklu um og upp śr 1920 uršu žvķ ekki ašeins fyrir noršan landiš heldur voru žęr lķka stórar ķ sjónum fyrir sunnan land. 

w-blogg240118b

Tveir ferlar eru į žessari mynd. Sį blįi sżnir mismun į (loft)hita ķ Reykjavķk og landsmešalhita (sami ferill og sżndur var ķ sķšasta pistli) - lesist af vinstri kvarša į myndinni. Rauši ferillinn er hins vegar mismunur sjįvarhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey - lesist af hęgri kvarša. 

Blįa lįrétta strikiš žvert yfir myndina sżnir mešalmun reykjavķkur- og landsmešalhita įrin 2007 til 2016 (1,1 stig). Hér mį sjį aš žó miklar sveiflur séu žarna frį įri til įrs er mešalmunurinn į žessum įrum samt į svipušu róli og nś - engar grundvallarbreytingar hafa oršiš. Žaš er hlżrra ķ Reykjavķk en į landsvķsu - įstęšur žess voru, og eru, fyrir hendi - og verša trślega įfram um alla framtķš. Afbrigši geta žó įtt sér staš ķ einstökum mįnušum, jafnvel įrum - en varla heilu įratugina. Eins og bent var į ķ sķšasta pistli er röskun hvaš mest žegar ķs er viš Noršur- og Austurland. Sé hann mikill dregst landshitinn meira nišur į viš heldur en reykjavķkurhitinn. Viš sjįum žetta vel į ferlinum.

Rauša lįrétta strikiš sżnir hins vegar mešalmun sjįvarhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey įrin 2007 til 2016. Ešlilegt er aš hann sé nokkur - žaš vęri óvęnt fęri hitinn aš vera hęrri fyrir noršan heldur en viš sušurströndina. Į įrunum 2007 til 2016 var mešalmunurinn 3,1 stig (hęgri kvarši). En viš sjįum žrjś mjög greinileg hįmörk, 1911, 1915 og 1917-18. Hafķs var viš land öll žessi įr. Žį fellur sjįvarhiti ķ Grķmsey mjög - mun meira en ķ Vestmannaeyjum. Mestur varš munurinn 4,6 stig į 12-mįnaša tķmabili. 

Viš eigum til sjįvarhitamęlingar ķ Grķmsey og Vestmannaeyjum allt aftur į sķšustu įratugi 19. aldar. Į žeim tķma mį heita regla aš sjįvarhitamunur stöšvanna vex mjög komi hafķs aš Grķmsey, en žó eru įr um mišjan 9. įratug 19. aldar sem skera sig nokkuš śr. Žį viršist kaldsjórinn ķ raun og veru hafa nįš alveg vestur (og śt) til Vestmannaeyja - enda komst hafķs žį allt vestur aš Eyrarbakka. 

w-blogg240118c

Sķšasta mynd dagsins sżnir okkur landsmešalhitann (blįr ferill) og sjįvarhita ķ Grķmsey (raušur ferill). Blįa strikiš sżnir landsmešalhita 2007 til 2016 og sį rauši sjįvarmešalhita ķ Grķmsey į sama tķma. Lofthitinn er langt nešan mešallags nśtķmans og sjįvarhitinn lķka nešan žess lengst af - en ekki jafnmikiš - nema žegar ķsįhrifin eru hvaš mest. 

Nęr allan tķmann er sjįvarhitinn viš Grķmsey hęrri heldur en landsmešalhitinn - sjórinn heldur hitanum į landinu uppi frekar en hitt - nema e.t.v. į stöku staš viš ströndina aš vor- og sumarlagi - meira aš segja į tķmabilum žegar sjįvarhiti er lįgur. Žaš er ekki fyrr en hafķs er oršinn mjög mikill aš hann fer beinlķnis aš draga śr ašgengi sjįvar aš lofti og žį getur kólnaš verulega. Landiš tengist žį heimskautasvęšunum meš beinum hętti - en vel aš merkja ašeins žó ef vindur stendur nęr stöšugt af noršri. Geri hann žaš ekki gętir sjįvarylsins alltaf. 

Viš tökum eftir žvķ meš samanburši loft- og sjįvarhitaferlanna hér aš ofan aš meira „suš“ er ķ lofthitaferlunum - smįbrot į żmsa vegu frį mįnuši til mįnašar ķ 12-mįnašakešjunum. Žetta suš er minna ķ sjįvarhitaferlunum - žeir eru śtjafnašri. Sjórinn sleppur viš einstök kuldaköst - og svo getur hann aušvitaš ekki kólnaš nišur fyrir frostmark sjįvar. Hann sleppur lķka viš stakar hitabylgjur sem geta haft mikil įhrif į mešalhita mįnaša uppi į landi.

Žegar viš horfum į sķšustu myndina gęti okkur fundist aš lofthitabreytingar séu ašeins į undan hitabreytingum ķ sjó. Hér skulum viš ekki reyna aš greina žaš - en kannski er žaš svo ķ raun og veru. Sjórinn ętti t.d. aš muna langvinnustu kuldaköstin betur heldur en loftiš. 


Įratugurinn 1911 til 1920 - 1

Viš skulum nś ķ nokkrum pistlum lķta aftur til įratugarins 1911 til 1920. Alla vega er hér pistill sem segir lķtillega af hitafari - sjįum svo til hversu lengi žrek ritstjórans endist ķ frekari framleišslu (į nęstunni eša sķšar).

Myndin er nokkuš hlašin (eins og vill stundum verša hér į žessum vettvangi), en er žó ķ grunninn mjög einföld.

w-blogg230118a

Į lįrétta įsnum mį sjį įrin frį 1911 til 1921. Fariš er yfir į 1921 til aš komast upp śr meginkuldanum. Blįi ferillinn sżnir 12-mįnašakešjur hita ķ Reykjavķk, en sį rauši landsmešalhitann. Žaš er kvaršinn til vinstri sem į viš žessa tvo ferla. Gręni ferillinn sżnir hins vegar mismun reykjavķkurhitans og landsmešaltalsins. 

Ofarlega į myndinni eru tvö strik žvert um hana. Žaš svarta sżnir mešalhita ķ Reykjavķk į įrunum 1961 til 1990, en žaš rauša mešalhita sķšustu tķu įra (2008 til 2017). 

Viš skulum fyrst fylgja blįa ferlinum (reykjavķkurhitanum). Hann var allan žennan tķma langt nešan viš hita sķšustu tķu įra (og munar miklu) og lengst af nešan mešaltalsins 1961 til 1990. Fyrstu žrjś įrin (eša svo) var hitinn nęrri žessu mešaltali, datt svo nišur fyrir žaš įriš 1914. Nįši sér svo aftur nokkuš 1915 og 1916, en féll hrošalega žegar kuldarnir hófust, 1917. Algjört lįgmark nįšist žó ekki ķ Reykjavķk fyrr en 1919. Lęgsta 12-mįnaša hitamešaltališ lenti į tķmabilinu mars 1919 til febrśar 1920, mešalhiti žess ķ Reykjavķk var 2,7 stig - sérstaklega athyglisvert aš žaš lįgmark er alveg įn ašstošar hins fręga janśar 1918. 

Ķ grófum drįttum fylgjast rauši og blįi ferillinn aš - en viš tökum samt eftir žvķ aš lįgmark žess rauša er į 12-mįnaša skeišinu mars 1917 til febrśar 1918, į landsvķsu töluvert kaldara en žaš sem kaldast var ķ Reykjavķk.

Žį lķtum viš į kvaršann til hęgri. Allar tölur hans eru jįkvęšar, žaš er alltaf hlżrra ķ Reykjavķk en į landsvķsu (žegar 12-mįnušir eru teknir saman). Minnstur er munurinn undir lok sķšasta kuldaskotsins 1919 til 1920, en mestur 1917 og 1918 (žar er settur gręnn hringur um hęstu gildin). 

Žessi hegšan er ešlileg ķ ljósi žess sem var aš gerast. Munur į reykjavķkur- og landshita er minnstur ķ vestankuldum - sjįvarloft śr vestri og sušvestri leikur žį um landiš sunnan- og vestanvert. Kalt į vetrum vegna framrįsar Kanadakulda, en aš sumarlagi vegna rigningar og sólarleysis. Kuldinn 1917 og 1918 var noršankuldi - meš hafķsauka. Į hafķsįrunum 1965 til 1971 var einnig mikill munur į hita ķ Reykjavķk og į landinu almennt. Reykjavķk er vel varin fyrir hafķskulda. 

Viš sjįum aš munur į lands- og reykjavķkurhita er einnig nokkuš mikill įriš 1915 (annar gręnn hringur). Sumariš 1915 var hafķssumar og afspyrnukalt noršanlands, en mun skįrra syšra. 

Vestankuldar voru aftur į móti nokkuš įberandi 1914 og sumariš 1913 var eitt af rigningasumrunum miklu į Sušvesturlandi - fręgt aš endemum - žar til sumariš 1955 tók yfir hlutverk žess ķ hugum manna. 

Viš höfum hér fyrir framan okkur tķšarfar sem aš mörgu leyti minnir į kuldaskeišiš sem hófst 1965 og endaši ķ kringum aldamótin. - Nema hvaš hafķs var enn meiri ķ noršurhöfum 1917 til 1918 heldur en sķšar varš (ekki žó meiri hér viš land). 

Ķ nęsta pistli (hvenęr sem hann nś veršur skrifašur) er ętlunin aš lķta į loftžrżstinginn - og enn sķšar reynum viš e.t.v. aš athuga hvernig sveiflurnar koma fram sem afleišing af sveiflum hans og vindįttum į žessum įrum. Hverjar eru lķkur į aš svona nokkuš endurtaki sig? 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2018
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Nżjustu myndir

  • w-blogg190618a
  • w-blogg150618ib
  • w-blogg150618ia
  • w-blogg150618b
  • w-blogg150618a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.6.): 400
  • Sl. sólarhring: 1049
  • Sl. viku: 3304
  • Frį upphafi: 1634404

Annaš

  • Innlit ķ dag: 340
  • Innlit sl. viku: 2841
  • Gestir ķ dag: 337
  • IP-tölur ķ dag: 328

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband