Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2022

Alžjóšasumariš 2022

Viš lķtum hér į mešalhita ķ byggšum landsins mįnušina jśnķ til įgśst 2022, žaš er sumartķmabil Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar. Vešurstofan telur september hins vegar meš sumrinu. Mešalhiti žess er 9,5 stig. Žaš er 0,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra og 0,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020. 

w-blogg310822a

Į lķnuritinu mį sjį mešalhita aftur til 1823, en viš tökum lķtiš mark į fyrstu 50 įrunum. Žó er įbyggilega rétt aš heldur hlżrra var fyrir 1860 heldur en nęstu įratugi žar į eftir. Sślurnar į myndinni sżna hita einstakra alžjóšasumra, en breišari lķnur eru 10-įra kešjumešaltöl. Eftir sumarkuldana į sķšari hluta 19. aldar hlżnaši talsvert um 1890 og svo aftur og meira um og eftir 1925. Sumarhlżindi nįšu hįmarki į fjórša įratugnum en fór sķšan kólnandi, sérstaklega kalt var fram yfir 1985, en žį fór aš hlżna. Fyrst hęgt en sķšan meira. Hįmarki nįšu hlżindin nżju fyrir 10 til 15 įrum. 

Įriš ķ įr sker sig ekki sérstaklega śr, žaš er hlżrra heldur en flest sumur įranna 1961 til 2002. Mešaltal sķšustu 10 sumra er hęrra heldur en öll tķu įra mešaltöl į fyrra hlżskeiši (hvaš sem sķšar veršur). Sumariš ķ fyrra (2021) var sérlega hlżtt, +1,0 stigi hlżrra heldur en nęstu tķu sumur į undan. Viš sjįum ķ raun ekkert lįt į sumarhlżindum - žó ekki hafi bętt ķ žau undanfarin 15 įr. 


Hugsaš til įrsins 1961

Žaš var haustiš 1961 sem ritstjóri hungurdiska fór aš fylgjast nįiš meš vešri, varlega fyrst, en sķšan meš auknum žunga og mį segja aš samfellt sé frį žvķ seint į įrinu. Žaš eru nś rśm 60 įr. Žį voru 60 įr lišin frį aldamótunum 1900 - og ekki mörg tķmabil af slķkri lengd aftur ķ móšuharšindi. Svona er sagan stutt. 

Tķš žótti fremur óhagstęš į įrinu 1961 nema fyrstu 2 mįnušina. En žaš var samt hlżtt lengst af og śrkoma nęrri mešallagi. Ķ janśar var tķš hagstęš en nokkuš stormasöm um tķma. Lķtill snjór. Hlżtt ķ vešri. Ķ febrśar var mjög hagstęš tķš og hiti var yfir mešallagi. Ķ mars var Óstöšug og óhagstęš tķš vestanlands, en góš eystra. Aprķl var óhagstęšur fram undir sumarmįl, en sķšan var góš tķš. Samgöngur tepptust vegna snjókomu um mišjan mįnuš. Ķ maķ var lengst af hagstęš tķš, en žó gerši slęmt hret seint ķ mįnušinum. Hlżtt. Jśnķ var fremur hrįslagalegur og sprettu mišaši hęgt. Nokkrum sinnum snjóaši nišur ķ byggš. Hiti var žó nęrri mešallagi. Jślķtķšin var fremur óhagstęš, einkum noršaustanlands. Įgśst var óhagstęšur į Noršur- og Austurlandi, en sęmilegur syšra. September var óhagstęšur sökum hvassvišra og votvišra. Hlżtt var ķ vešri og uppskera śr göršum fremur góš. Október var hagstęšur vestanlands en eystra var votvišrasamt. Hlżtt var ķ vešri. Mjög umhleypingasamt var ķ nóvember, milt var framan af en sķšasta vikan var óhagstęš nyršra. Desember var lengst af hęgvišrasamur og žótti hagstęšur, žrįtt fyrir frosthörkur. 

Hęsti hiti įrsins var lįgur, ekki nema 20,6 stig, męldist ķ jślķ į Kirkjubęjarklaustri og Hęli ķ Hreppum 15. jślķ, (og lķka 4. jślķ į Kirkjubęjarklaustri). Mest frost męldist -28,3 stig ķ Möšrudal. Žaš var 4. aprķl, óvenjuharka į žeim tķma įrs. 

Viš nżtum okkur - eins og venjulega - frįsagnir dagblaša og rit Vešurstofunnar, Vešrįttuna. Aš žessu sinni eru flestar fréttir sem birtar eru nįnast oršréttar śr dagblašinu Tķmanum.

Blašamanni Tķmans žótti mikill munur į hita viš sjįvarsķšuna og inn til landsins og ķ blašinu žann 10. er rétt viš Pįl Bergžórsson vešurfręšing um žetta atriši. 

Okkur žótti kynlega bregša viš nś um helgina, žegar vešrįttunni var svo hįttaš, aš t.d. ķ Vestmannaeyjum var tveggja stiga hiti, en 27 stiga frost į Möšrudal. — Viš hringdum žvķ ķ Pįl Bergžórsson vešurfręšing, og fengum hjį honum eftirfarandi upplżsingar um vešriš:

Nś er hęš yfir Gręnlandi, sem teygir sig sušaustur yfir Ķsland, og önnur yfir landinu vegna kuldans. Žį er hlżrra yfir sjónum en landinu, t.d. var tveggja stiga hiti ķ Vestmannaeyjum. eins stigs frost į Dalatanga, og tveggja stiga hiti śti į Halamišum. Sem sagt: Allt ķ kring um landiš nįlęgt frostmarki eša heldur hlżrra. En svo inn til landsins er kalt, t.d. 27 stiga frost į Möšrudal ķ nótt. Mishiti žessi stafar af žvķ, aš landiš tekur miklu betur viš kuldanum en hafiš, og hafiš heldur miklu frekar sķnu hitastigi en žaš. Žegar yfirborš sjįvarins kólnar, sekkur kalda vatniš en hiš hlżrra stķgur upp. Žó er žaš ekki einhlķtt, aš hlżjast sé viš ströndina, žvķ aš kaldur straumur getur komiš ofan af fjöllunum og nišur į lįglendiš. Žannig er žaš t.d. į Saušįrkróki og Blönduósi. Į bįšum žeim stöš, um er 12 stiga frost.Žaš er heldur lygnt um allt land, hęg fjallagola af landi, noršanįtt hér og sunnanįtt fyrir noršan o.s.frv. Alls stašar er bjartvišri, ķ morgun kastaši śr éli į noršurmišum og snjóaši ķ Grķmsey. Og ķ Möšrudal er frostmóša og skyggni 10 km. Žar var frost 24 stig ķ morgun kl. 11, og į sama tķma var 4 stiga frost ķ Reykjavķk og 11 stig į Akureyri. Ekki er nein vešurfarsbreyting sjįanleg į nęstunni. 

Slide1

Vištališ er tekiš į mįnudegi og taka mį eftir žvķ aš žį er ekki gert rįš fyrir  „vešurfarsbreytingu į nęstunni“ - en lęgšin sem mį sjį viš Nżfundnaland į kortinu dżpkaši og stefndi óšfluga til landsins ašeins sólarhring sķšar. Sżnir žetta dęmi vel hve vešurspįr voru erfišar į žessum tķma. Nś į dögum hefši illvišri žessu veriš spįš meš margra daga fyrirvara. Tjón varš nokkuš. Tķminn segir frį žann 12. janśar:

Ķ fyrrinótt gerši aftakavešur af sušaustri um Sušvesturland. Vķša uršu nokkrir skašar ķ óvešri žessu. en sviplegastur var sį žįttur, sem vešurhęšin mun hafa įtt ķ žvķ, aš togarinn Marie Jose Rosette fórst viš Vestmannaeyjar. Aftökin uršu mest ķ Vestmannaeyjum. Žar fór vindhrašinn upp ķ 13 vindstig. Varš žar hvassast um žrjśleytiš ķ fyrrinótt. Voru komin 11 vindstig um mišnętti. Fauk žar žak af hlöšu ķ Žórlaugargerši, og varš bóndinn žar, Pįll Įrnason, fyrir allmiklu tjóni. Telur hann žetta hafa veriš meš verstu vešrum ķ Eyjum. Ķ Reykjavķk varš hvassast į fimmta tķmanum ķ gęrmorgun, en vešurhęšin mun varla hafa fariš yfir 10 vindstig. Ofvišriš geisaši um allt Sušvesturland, en var verst mešfram ströndinni. Vķša varš nokkurt tjón af völdum vešursins. Ķ Reykjavķk mun einna mest tjón hafa oršiš į Hallgrķmskirkju į Skólavöršuholti. Žar fuku steypumót, sem bśiš var aš slį upp, allmikiš mannvirki, og fauk spżtnabrak og fjalir vķtt um völl. Bśiš var aš setja jįrnbinsli ķ nokkurn hluta af mótunum. Žaš verk er aušvitaš einnig ónżtt, og er žetta tjón allt mjög  tilfinnanlegt. Stór vinnuskśr tókst į loft ķ Įlfheimum ķ Reykjavķk. Kastašist hann į raflķnu og braut nišur staur. Viš žaš slógust leišslurnar ķ tólf hęša ķbśšarstórhżsi, en rafmagniš lęstist ķ hrįblauta veggi og hljóp eins og eldingar um allt hśsiš utanvert. Bįtar slitnušu upp ķ höfninni, og įttu lögregla og hafnsögumenn fullt ķ fangi viš aš festa žį og koma į reglu og lįta eigendur vita, hvernig komiš vęri. Braggi viš Skślagötu fauk. og brak śr honum fór vķša. Bęjarstarfsmenn voru vaktir upp til aš tķna saman hrįviši og jįrnplötur, en af žessu gat stafaš mannhętta. Żmislegt fleira en hér var tališ fór į hreyfingu ķ fyrrinótt. Rigning mikil fylgdi vešrinu. M.a. flęddi inn ķ kjallara Grensįssbakarķs, og hjįlpaši lögreglan viš aš bera śt śr geymslu žar. Allvķša uršu truflanir į sķma og rafmagni ķ óvešri žessu.

Ekki er vitaš um skemmdir į hśsum eša öšrum mannvirkjum ķ Vestmannaeyjum, žar sem vešriš var žó verst. Ķ Keflavķk sukku tveir trillubįtar i höfninni. Ķ Sandgerši flęddi vatn inn ķ kjallara, enda var žar óvenjumikiš vatnsvešur. Ķ Grindavķk var bįlhvasst snemma dags ķ fyrradag, og töpušu sumir bįtanna, sem į sjó voru, nokkru af lķnum. Einn mun hafa misst 15 bjóš. Vešriš gekk skyndilega nišur milli klukkan 7 og 8 ķ gęrmorgun. Žaš komst noršur yfir hįlendiš, og gerši 9 vindstiga rok ķ framhluta Skagafjaršar snemma um morguninn Einnig varš nokkuš hvasst į Austfjöršum.

Ķ vešrinu sökk einnig bįtur ķ Grķmsey. Žann 14. dró aftur til tķšinda. Tķminn segir frį žann 17.:   

Frį fréttaritara Tķmans ķ Stašarsveit 14. janśar. Laust fyrir klukkan 12 į hįdegi ķ dag varš sį óvenjulegi atburšur hér ķ sveit, aš mikilli eldingu laust nišur ķ ķbśšarhśs og kveikti ķ žvķ, og brann žaš til grunna į skammri stundu. Fólk sakaši ekki, en fimm kżr drįpust ķ fjósi skammt frį bęnum. Žegar atburšur žessi geršist var allhvöss sušlęg įtt og gekk į meš hryšjum į frostmörkum. — Į Nešri-Hól ķ Stašarsveit bśa hjónin Jónas Žjóšbjörnsson og Elķsabet Kristjįnsdóttir, įsamt tveim sonum sķnum uppkomnum, Jónasi og Sigurjóni. Žeir fešgar, Jónas bóndi og Jónas sonur hans, voru śti viš gegningar. Elķsabet hśsfreyja var ķ eldhśsi, en Sigurjón nišri ķ kjallara aš dęla vatni ķ vatnsgeymi heimilisins. Eldingunni laust nišur ķ mitt žakiš, aš žvķ er virtist, rauf žaš og žeyttust jįrnplötur śr žvķ undan eldingunni. Samstundis kviknaši ķ hśsinu, og varš žaš fljótlega alelda. Elķsabet hśsfreyja mun hafa stašiš į mišju eldhśsgólfi og varš ekki meint af, en Sigurjón, sem stóš viš dęluna nišri ķ kjallaranum, fékk mikiš rafmagnshögg og fell viš, en varš aš öšru leyti ekki meint af. Er tališ, aš žykkir gśmmķsólar undir skóm hans hafi bjargaš honum. Mjög skammt er til nęstu bęja, og sį fólk žašan fljótlega eldinn og kom til. Ekki varš žó viš eldinn rįšiš, og brann hśsiš į hįlfri klukkustund. Var nęr engu bjargaš.

Skammt frį ķbśšarhśsinu var fjós, og vatnsleišsla śt ķ žaš śr vatnsgeymi ķ ķbśšarhśsinu og brynningartęki viš bįsa kśnna. Ķ fjósinu voru tķu nautgripir. žar af įtta mjólkurkżr. Fjósiš tókst aš verja fyrir eldinum, en žegar aš var gįš, lįgu fimm mjólkurkżr daušar į bįsunum. Kom ķ ljós, aš eldingin hafši drepiš žęr. Höfšu žęr legiš og snert vatnsleišslupķpuna. Žeir gripir, sem stašiš höfšu, sluppu ómeiddir. Heyhlöšu viš fjósiš tókst aš verja. Žegar eldingunni laust nišur, brotnušu flestar rśšur ķ gluggum og rigndi glerbrotum yfir hśsfreyjuna. Veggir karsprungu og hrundu sumir eftir brunann. Hśsiš var steinsteypt, en innrétting aš nokkru śr tré og tréloft yfir hęš. Mišstöšvarofnar ķ hśsinu sprungu sumir eša žöndust śt, svo aš žeir lķkjast belgjum į eftir. Hśsiš og innbś mun hafa veriš vįtryggt, en mjög lįgt og er skaši hjónanna mikill. Eldingarinnar varš vart į nęstu bęjum. T. d. eyšilögšust tvö śtvarpstęki ķ Glaumbę, sem er tvö hundruš metra frį Nešri-Hól.

Ķ vešri žessu sló eldingu einnig nišur ķ hįspennulķnu til Akranes. Upp śr mišjum mįnuši varš vķša mikil śrkoma og leysing. Mesta flóšiš varš ķ Ölfusį nešanveršri vegna klakastķflu - og e.t.v. hafįttar lķka. Tķminn segir frį žann 18. og 19.:

[18.] Fólki ķ Ölfusi brį ķ brśn, er žaš kom į fętur į mįnudagsmorguninn. Žar var žį rafmagnslaust og sķmasambandslaust į allmörgum bęjum, og kom brįtt ķ ljós, aš Ölfusį hafši hlaupiš śr farvegi sķnum og um flętt yfir lįglendiš nóttina. Žegar birti af degi, sįst, aš allar Ölfusforir voru į kafi ķ vatni, og Arnarbęlishverfiš, sem er į bakka Ölfusįr. var umflotiš. Aš vķsu var žegar į sunnudagskvöldiš sżnt, aš hverju dró, žvķ aš žį snarhękkaši ķ Ölfusį. Įrnar austan fjalls voru į žunnum ķs, sem žęr sprengdu af sér, og myndašist žį jakahrönn mikil ķ Ölfusį skammt ofan viš Arnarbęlishverfiš. Hafa og sennilega sjįvarföll og rok af sušvestri įtt žįtt ķ žvķ, aš ķsinn hrannašist žar og stķflaši įna. Žegar framrįs įrinnar stķflašist, tók hśn brįtt aš flęša yfir bakka sķna, einkum aš vestan, hjį svonefndum Stapaklettum, sunnan viš Aušsholt, og var vatnsmagniš svo mikiš, aš allar Forirnar voru oršnar einn hafsjór aš morgni. Fylgdi žessu mikill jakaburšur, og brutu jakarnir sķmastaura og tvo rafmagnsstaura og sópušu burt giršingunni. Aš austan flęddi įin einnig į land upp austan viš Kaldašarnes. Var žegar į sunnudagskvöldiš komiš žar svo mikiš vatn, aš mašur, er žar var į ferš, varš aš skilja bķl sinn eftir. Mjólkurbķlar komust hins vegar leišar sinnar žeim megin įrinnar. Tališ er, aš rafstraumurinn hafi rofnaš klukkan fjögur til fimm į mįnudagsmorguninn, og į mįnudaginn var rafmagnslaust į nķu bęjum ķ Ölfusi fram į kvöld. Tveir voru enn rafmagnslausir ķ gęr. Sķmasamband rofnaši einnig į mörgum bęjum.

Śr Arnarbęlishverfi var engin mjólk flutt ķ fyrradag, en ķ gęr var komiš meš hana į bįtum aš Aušsholti frį Ósgerši, Króki og Egilsstöšum. Flóšiš var ķ rénum ķ gęr, en žó var vatn heim undir bę ķ Aušsholtshjįleigu, er blašiš įtti tal viš Bjarna Kristinsson, bónda žar. Sagši hann, aš hvergi sęist į veginn śt ķ Arnarbęlishverfi og mętti bśast viš, aš hann hefši skemmst vķša. Brśin į Sandį stóš ein uppśr vatninu. Ég hef bśiš hér ķ nķu įr, sagši Bjarni, og į žeim tķma hefur ekki komiš nema eitt flóš, sem nefnandi er ķ samanburši viš žetta og samt var žaš ekki eins stórkostlegt. Jakahrönnin ķ Ölfusį er enn eins og veggur, og mį bśast viš, aš hśn sitji žar, ef ekki helst žķša nógu lengi til žess aš vinna į
ķsnum.

[19.] Jakastķflan er enn ķ Ölfusį, en allmikiš vatn er nś tekiš aš renna undir hana, og er hinn mikli hafsjór beggja megin įrinnar mjög tekinn aš fjara. Žó voru gķfurleg flęmi enn undir vatni ķ gęrkvöldi. Tekur žaš įreišanlega talsveršan tķma, aš flóšiš sjatni til fulls. Enn var vatn į vegum, bęši frį Kaldašarnesi og Arnarbęlishverfi, og er tališ, aš vatniš į Kaldašarnesveginum hafi tekiš ķ mitti, er žaš var mest. Žaš var mishermi, sem sagt var ķ gęr, aš mjólkurbķlar hefšu komist ferša sinna žeim megin įrinnar. Žeir komust ekki aš Kaldašarnesi fyrr en ķ dag.

Sķšan tóku viš margir góšir dagar. Tķminn segir žann 22.:

Nś er svo umhorfs um allt Sušurland, aš žvķ er lķkast aš voriš sé komiš. Hitinn hefur oft veriš ofar frostmarki sķšustu dagana og stundum skafheišur himinn. — Jöršin er alauš, og žarf aš lķta til fjalla til aš sjį fannir, en žaš er vissulega ekki venjulegt ķ žorrabyrjun. Ķ gęr var góša vešriš um allt land, fyrir noršan stilla og bjartvišri meš ofurlitlu frosti. Austanlands hefur tķšin veriš svo blķš, aš menn hafa brugšiš sér ķ steypuvinnu til aš ljśka byggingum sķnum um mišjan janśar. 

Žann 24. var enn austanhvassvišri ķ Vestmannaeyjum og togaraflak (frį žvķ ķ fyrra vešri) braut śr göršum. Žann 26. nįlgašist sķšan dżpsta lęgš vetrarins. Tķminn segir frį žann 27.:

Versta vešur af sušaustri gekk yfir Reykjavķk ķ gęr, og komst vešurhęšin ķ 12 vindstig ķ hryšjum. Um fimmleytiš ķ gęrdag hafši vešur heldur lęgt, og hiš versta var um garš gengiš. 13 vindstig voru į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum klukkan tvö ķ gęrdag, og 15 metra hįar öldur viš vešurskipiš India,- um 500 km sušur af Dyrhólaey. „Žetta er eins og vetrarvešur geta oršiš", sagši Jónas Jakobsson, vešurfręšingur, er blašiš hafši tal af honum laust eftir kl. fimm ķ gęr. Vešri žessu olli lęgš, sem um hįdegisbiliš ķ fyrradag var sušaustur af Nżfundnalandi og žį ekki beysin. Sķšari hluta dags ķ fyrradag fór lęgš žessi aš fęrast ķ noršaustur, dżpkaši hśn žį og fęršist öll ķ aukana. Um klukkan tvö ķ gęrdag var hśn 300 km. sušur af Vestmannaeyjum, farin aš hęgja į sér og oršin mjög djśp, 935 millibarar, žar sem loftvogin stóš lęgst. - Klukkan tvö ķ gęr voru 13 vindstig ķ Vestmannaeyjum. Klukkan fimm var fariš aš hęgja um lęgšina og vešriš aš mestu gengiš yfir į Sušurlandi, en fęršist noršur. Hvasst var žį oršiš vķša noršan lands, 7—9 vindstig. Rigning var um mestallt landiš. Ķ Reykjavķk voru 8 vindstig klukkan fimm ķ gęr. Viš vešurskipiš India, um 500 km. sušur af Dyrhólaey, risu 15 metra hįar öldur, og gerast śthafsöldur ekki öllu hęrri.

Slide2

[kort] Endurgreining japönsku vešurstofunnar nęr žessari lęgš allvel. Hśn fór svo til noršvesturs skammt fyrir sušvestan lands og grynntist ört. Varš žrżstingur hér į landi lęgstur ķ Vestmanneyjum, 942 hPa. 

Tķminn hrósar tķšarfari ķ pistli žann 11.febrśar (stytt hér):

Į mešan žvķlķkar hrķšar og haršvišri geisa ķ hinum „hlżrri" löndum aš fjöldi manna bķšur žar lķfstjón og lima, minna žorradęgrin į Ķslandi meira į sęmilega milda aprķlvešrįttu en yfirstandandi įrstķma. Samtķmis žvķ, aš žykkt snjóskafla ķ „góšlöndum" er męld ķ metrum er hér snjólaust aš kalla, utan lķtilshįttar ķ fjöllum. Heiša- og fjallvegir, sem löngum liggja undir fönn mįnušum saman, eru nś fęrir venjulegum bķlum. 

En hlįkan olli lķka flóšum - eins og vill gerast į žessum tķma įrs. Tķminn segir frį 24.febrśar:

Ķ gęrmorgun dró til tķšinda austur ķ Rangįrvallasżslu er flóšgaršar sprungu į fjórum stöšum. Mest skarš kom ķ svokallašan Affallsgarš, žar sem hann liggur nokkurn veginn hvert į tungunni, sem ašskilur Markarfljót og Affall. Hljóp Markarfljót śr farvegi sķnum og rauf garšinn į 300 metra kafla. Vatnselgurinn ruddist žar ķ gegn og kom nišur į Sušurlandsveg rétt į móts viš Leifsstaši og olli žar nokkrum skemmdum, sem žegar var gert viš. Žį komu tvö skörš ķ svokallašan Fauskagarš, sem er sunnan viš Sušurlandsveg. Žar flęddi vatn śr Markarfljóti yfir varnargaršinn og braut hann į tveimur stöšum, en ekki uršu skemmdir į fleiri mannvirkjum. Einnig brast varnargaršur į 30—40 metra svęši milli Maršarįr og Žórólfsįr, rétt innan viš Barkarstaši ķ Fljótshlķš. Vegurinn ķ Fljótshlķš er einnig mjög skemmdur og reyndar ófęr vegna hafta. Leysingarvatn gróf hann sundur viš Hįamśla, og innan viš Mślakot féll aurskriša į hann į 30—40 metra svęši, og er aurlagiš um 70—80 sm. žykkt. Önnur skriša féll vestan viš Bleiksįrgljśfur, en žar fyrir ofan er landiš skógi vaxiš. Undir jaršveginum var klöpp, og stendur hśn nś nįnast ber eftir, en jaršvegurinn og skógargróšurinn liggur į veginum. — Sķmastaur brotnaši viš Hįamśla, žar sem leysingin gróf veginn sundur, og er nś sķmasambandslaust viš bęina žar fyrir austan. Žegar Affallsgaršurinn brast, hafši rignt samfleytt ķ 34 tķma ķ byggš, en žó mun śrkoman hafa veriš meiri til fjalla, auk žess sem žar var mikil fönn. Ein heimild blašsins austur žar lét svo um męlt, aš hefši Affallsgaršurinn ekki lįtiš undan, hefši Markarfljót lķklega brotiš sér leiš austan viš brśna og skemmt veginn žar stórkostlega og žar meš kippt öllum byggšum žar fyrir austan śr vegasambandi. Nś er komin snjókoma fyrir austan og kul til fjalla, svo aš vonandi minnkar ķ vötnunum. Ef vöxtur hlypi ķ Markarfljót į nż gęti vatniš flętt yfir Markarfljótsaura og lokaš veginum austur. — Svo mikiš var ķ Žverį ķ gęrkvöldi, aš Fljótshlķšarbęndur óttušust, aš Žverįrgaršurinn (nęsti garšur ofan viš Affallsgarš) hefši brostiš. Sį ótti reyndist bó ekki į rökum reistur.

Kirkjubęjarklaustri 23.febrśar. Ķ morgun.uršu allverulegar skemmdir į veginum austan viš Eldvatnsbrś hjį Stóra-Hvammi ķ Skaftįrtungu. Austan viš ašalbrśna er Önnur minni brś og eru um 150 m milli brśnna. Žar liggur vegurinn į tveggja metra hįum garši, og mun hann aš mestu eša öllu leyti hafa sópast burt. Austan viš minni brśna eru einnig tvö skörš ķ veginn. Til marks um žaš, hversu flóšiš ķ įnni var stórfellt, er aš venjulega stendur minni brśin į žurru. En žegar mest var ķ įnni i morgun, sį ašeins į handrišiš. Hins vegar mun hafa skort um žaš bil metra upp į, aš vatnsboršiš nęši gólfi stęrri brśarinnar. Tķšindamašur blašsins įtti tal viš Sęmund Björnsson ķ Svķnadal, og sagšist hann ekki muna eftir jafnmiklum vexti ķ fljótinu sem nś. Hverfisfljót ķ Fljótshverfi óx einnig mjög og rann austan viš brśna, en žó mun vegur žar slarkandi.

Stórrigning hefur gengiš yfir mikinn hluta landsins aš undanförnu, og hafa żmis vatnsföll veriš ķ forįttuvexti. Sums stašar hefur rigningin og flóšin, sem af henni hafa leitt, valdiš tjóni, žótt yfirleitt sé žaš minna en vęnta mįtti. Blašiš hafši ķ gęr tal af żmsum  fréttariturum sķnum į flóšasvęšunum noršan lands og höfšu žeir m.a. žetta aš segja: Blanda geršist allófrżn ķ fyrrakvöld, svo aš fįir eša engir muna hana slķka. Žaš var į 9. tķmanum i fyrrakvöld, sem hśn ruddist fram meš žeim hamförum, aš hśn sprengdi af sér ķs allan, sem sums stašar var oršinn įlnar žykkur. Ķ įrósnum hlóšst upp ferleg jakahrönn, sem stķflaši framrennsli įrinnar, og snöggóx hśn žį svo, aš hśn fyllti farveginn og flęddi inn ķ žorpiš. Rann sums stašar inn ķ kjallara ķbśšarhśsa og žaš svo mjög, aš rśm og dķvanar voru į floti. Fjįrhśs eitt fylltist af vatni, svo aš fé var žar į sundi, og varš žvķ bjargaš śt um glugga. Er hępiš, aš sś björgun hefši tekist, ef flóšiš hefši ekki sjatnaš eins fljótt og raun varš į. Heyfślga allmikil fęršist śr staš, en fór žó ekki um koll. Miklar jakahrannir voru į götunum, en žeim hefur nś veriš rutt burt meš jaršżtu. Vegurinn noršan Blöndu varš ófęr į kafla, en brśna sakaši ekki, žótt aldin sé. Hins vegar bilaši sķmastrengur, sem lį į milli žorpshlutanna, og var sķmasambandslaust žar į milli. Manntjón varš ekki, en munaši žó mjóu. Eins og fyrr segir var Blanda į hellugaddi. Tķškašist žvķ mjög, aš - žeir, sem fara žurftu milli žorpshlutanna, styttu sér leiš meš žvķ aš ganga įna, ķ staš žess aš fara inn į brś. Kvöldiš, sem įin ruddi sig, heyrši mašur sem bżr spölkorn upp meš henni į nżbżlinu Kleifum, Magnśs Kristinsson, skrušninginn, er hśn sprengdi af sér ķsinn. Var hann ķ fjósi viš gegningar, žegar žetta geršist. Žeysti hann žegar ķ jeppa sinum nišur ķ žorpiš til aš vara fólk viš. Einn mašur, Frišrik Indrišason, var į leiš yfir įna į ķs. Bķlstjórinn varaši hann viš hęttunni. Mašurinn sneri žegar viš ,og hljóp til baka. Nįši hann landi ķ tęka tķš, en svo mjóu munaši, aš ef hann hefši veriš kominn śt į mišja į, er nokkurn veginn vķst, aš hann hefši ekki sloppiš.

Ķ Hérašsvötnum hefur einnig veriš hressilegt flóš. Stķfla kom ķ žau undan Höskuldsstöšum ķ Blönduhlķš um hįdegi ķ gęr. Tóku žau brįtt aš flęša yfir alla bakka og allt upp į tśn į bęjum ķ Akratorfu. Vallhólmurinn fór aš verulegu leyti undir vatn. Fariš var ķ jeppa yfir Hólminn upp śr hįdegi ķ gęr, og var vatn žį svo djśpt į veginum, aš litlu munaši aš flyti inn ķ farartękiš. Ekki er vitaš um tjón ķ Skagafirši af völdum vatnsagans.

Tķminn heldur įfram 25.febrśar:

Bergsstöšum ķ Svartįrdal, A-Hśn. 24. febrśar. — Svartį geršist allgustmikil nśna um mišja vikuna. Fór hśn ķ stólpaflóš, eins og stöllur hennar fleiri, og var jakarušningurinn gķfurlegur. Skemmdir af völdum įrinnar uršu sums stašar nokkrar. Hśn braut nišur giršingar, žar sem hśn nįši til žeirra, og sķmastaura kvistaši hśn į tveimur stöšum, hjį Skottastöšum og hér utan viš Bergsstaši. Tilfinnanlegast var žó žaš, aš hśn tók af og eyšilagši göngubrś, sem yfir hana lį hjį Eirķksstöšum. Var brśin į jįrnstólpum og lagši jakarušningurinn žį śtaf. Mun brśin vera meš öllu ónothęf. Er žetta mjög illt, žó aš brśin vęri ašeins fęr gangandi mönnum, žvķ aš hśn var til mikils hęgšarauka .

Žann 26.febrśar féll allmikil skriša śr Fossnśp, skammt austan viš Foss į Sķšu. Rann hśn į 2-400 m kafla yfir veginn og reif meš sér sķmastaura (Tķminn, 28.febrśar).

Enn ollu eldingar tjóni. Tķminn segir žann 4.mars:

Frį fréttaritara Tķmans Hvolsvelli. — Um hįdegisbiliš ķ gęr [žann 3.], eša nįnar tiltekiš klukkan hįlfeitt, laust nišur eldingu ķ ķbśšarhśsiš aš Keldum į Rangįrvöllum. Upp į lofti ķ hśsinu er rafmagnstafla og splundrušust öll öryggi ķ henni er eldingin kom nišur ķ žakiš. Eldur komst ķ gluggatjöld, og rafmagns- og sķmalķnur rofnušu. Nokkrar skemmdir uršu einnig į mįlningu af völdum elds og reyks. Žį uršu dįlitlar skemmdir į kirkjunni, sem stendur ķ hlašinu į Keldum, en rafmagnslķna liggur žangaš frį bęnum. Bóndinn į Keldum, Lżšur Skślason, var staddur ķ stofu sinni, žegar eldingunni laust nišur, og vissi hann ekki fyrr til en blossinn stóš inn ķ stofuna. Auk bóndans voru heima viš bróšir hans og sonur. Eldur lęstist ķ gluggatjöldin ķ|stofunni, en fljótlega tókst aš rįša nišurlögum hans, og munu ekki hafa oršiš frekari skemmdir į ķbśšarhśsinu, en žegar hefur veriš frį sagt. Eins og įšur segir laust eldingunni i nišur ķ žakiš, og komst ķ rafmagnstöflu, sem var uppi į loftinu. Žašan hefur svo straumurinn hlaupiš um allt hśsiš og śt ķ kirkjuna, žvķ aš rafmagnslķna liggur žangaš frį bęnum. Fuku trélistar af stafni kirkjunnar, en ekki var vitaš um meiri skemmdir į henni. Hross voru ķ hlašvarpanum og hafa žau fęlst illilega, žvķ aš žau voru ófundin, er blašiš hafši tal af fréttaritara sķnum um klukkan hįlfžrjś ķ gęrdag. Žar sem sķmasambandslaust var viš bęinn į Keldum, tókst Tķmanum ekki aš nį tali af bóndanum sjįlfum, en hringdi til Siguršar Egilssonar, bónda ķ Stokkalęk, en um tuttugu mķnśtna gangur er milli bęjanna. Sagšist honum svo frį, aš žar į bę hefšu engar skemmdir oršiš utan žess, aš öryggi sprungu og pera sömuleišis ķ lampa nokkrum. Taldi hann aš eldingarinnar hefši ekki oršiš vart į fleiri bęjum. Stórt haglél var į, er žessi atburšur varš, en Siguršur taldi žaš mikla mildi, aš bjart var af degi, er eldingunni laust nišur, žvķ aš ómögulegt vęri aš segja,  hverjar afleišingarnar hefšu oršiš, ef žetta hefši skeš um hįnótt og fólk į Keldum veriš ķ fastasvefni.

Talsverš ófęrš var į vegum ķ mars og fram eftir aprķl og kom leišin noršur ķ land oft viš sögu hrakninga. Viš lįtum vera (aš mestu aš rekja žetta). Žann 24. fórst bįtur ķ illvišri į Hśnaflóa. 

Mjög kalt var um pįskana (pįskadagur 2. aprķl). Tķminn segir frį žann 5. aprķl:

Žessir pįskar hafa veriš meš alkaldasta móti. Ķ gęrmorgun var 17 stiga frost į Grķmsstöšum į Fjöllum og 25 stiga frost ķ Möšrudal [fór žar reyndar ķ -28,3 stig ašfaranótt 4.]. — Tķminn įtti ķ gęrdag tal viš Jón Eyžórsson  vešurfręšing um vešrįttuna. Jón kvaš žetta vešurfar vera alveg ešlilegt mešan jafn kyrrt er, snjór er į jöršu og Gręnlandsloft streymir yfir landiš, eins og undanfariš hefur veriš. Heldur er nś fariš aš réna hįžrżstisvęšiš, sem veriš hefur yfir Gręnlandi og Ķslandi. Mį žvķ bśast viš aš heldur fari aš draga śr frosthörkunni. Sķšdegis ķ gęr var hęgt frost vestan lands og jafnvel frostleysa į annesjum. Noršanįttin hafši vikiš fyrir hęgri sušvestanįtt. Viš megum žvķ bśast viš batnandi vešri nęstu daga.

En aftur gerši mikiš kast undir mišjan mįnuš. Žį tepptust vegir aftur illa og viš berum nišur ķ fréttir Tķmans 16.aprķl (styttum žó verulega): 

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 15.] voru 75 manns teppt viš sęluhśsiš į mišri Holtavöršuheiši ķ stórhrķš og ófęrš. Allt žetta fólk var į noršurleiš į samtals 28 ökutękjum, sem lögšu į heišina frį Fornahvammi um hįdegiš ķ fyrradag, og ętlaši flokkurinn aš brjótast yfir meš ašstoš tveggja żtna frį vegageršinni, sem fóru fyrir og ruddu af veginum. Óvenjumikill snjór er nś į heišinni, og ķ fyrradag og gęr, er žetta var ritaš, var noršan- eša noršaustan hvassvišri meš linnulausri fannkomu. Žegar bķlalestin var komin upp aš sęluhśsinu į heišinni, bilaši önnur żtan, og žótti žį ekki rįšlegt aš halda lengra. 

Noršangaršur sį, sem gengiš hefur yfir undanfarna daga og komiš mönnum ķ opna skjöldu nś meš vorinngöngunni, eftir alla vešurblķšuna ķ vetur, viršist heldur aš ganga nišur. Verulegri fönn hefur hlašiš nišur į heišum og ķ snjóasamari byggšarlögum og af hlotist  samgöngutruflanir og żmiss konar erfišleikar. 

Sķšan hlżnaši aftur. Tķminn segir frį 27.aprķl:

Ķ brįšaleysingu um daginn hljóp mikill vöxtur ķ Vķšidalsį ķ Hśnažingi, og skaddašist brśin, lķklega af jakarušningi, svo aš nś er talin hętta į aš hśn brotni undir žungum farartękjum. Hefur vegamįlastjórnin gefiš śt bann viš, aš farartęki, sem žyngri eru en 5 smįlestir, fari yfir brśna. Eftir stórhrķšarnar um daginn gerši brįšan žey, og ruddi žį įin sig, og hljóp ķ hana geysilegur vöxtur. Brotiš er śr stöplinum undan öšrum bita brśarinnar, og er višbśiš, aš hśn brotni, ef mikill žungi fer yfir. Enn er mikill vöxtur ķ įnni, žótt nokkuš hafi sjatnaš, og žaš er mikill snjór til fjalla, svo aš lķklega helst įin mikil fyrst um sinn.

Mjög slęmt hret gerši seint ķ maķ. Tķminn segir frį 24. og 26. maķ (verulega stytt hér):

[24.] Um Vestfirši, Noršurland og Austurland var ķ gęr ofsarok og snjókoma. Frį Ķsafirši bįrust blašinu žęr fréttir, aš žar hafi ķ allan gęrdag geisaš stórhrķš, jörš sé oršin alhvķt og heišar ófęrar. Į Akureyri var bįlhvöss noršanįtt og hiti kominn undir frostmark sķšdegis ķ gęr. Į Seyšisfirši var blindhrķš seint ķ gęr, en hafši veriš gott vešur ķ gęrmorgun. 

[26.] Nś er fariš aš lęgja noršanofsann, sem gerši ķ fyrradag um land allt, en afarkalt er enn. Kuldakastiš gerši mjög skyndilega, sérstaklega į Vestfjöršum, og uršu žar skašar į bįtum, en annars höfum viš ekki fregnir af tjóni af völdum vešursins annars stašar. 

Ķsafirši, 24. maķ. — Ķ aftakavešrinu hér į Vestfjöršum fuku tveir bįtar ķ Bolungavķk og skemmdust illa. Žar var vešur byljótt og gekk į meš hvirfilvindum, og rekur ķbśa stašarins ekki minni til hlišstęšs vešurs žar. Annar žess-ara bįta, Frķmann, eign Gunnars Egilssonar, tępar tvęr smįlestir aš stęrš, stóš uppi į malarkambi ķ fjörunni og var festur ķ gangspil, sem var tjóšraš nišur rammlega meš grjóti. Allt ķ einu kom hvirfilvindur og reif upp gangspiliš, og kastaši žvķ drjśgan spöl til. Bįturinn dróst meš žvķ, og fęršist um tvęr bįtslengdir. Ķ honum brotnušu fjögur borš og 9 bönd. Hinn bįturinn, 1,5 smįlestir aš stęrš, eign Gušfinns Jakobssonar, stóš einnig uppi į malarkambinum. Hann tókst į loft og valt sķšan langs eftir kambinum einar tvęr veltur. Hann er allur brotinn og bramlašur. — Nś er vešur hér allt skaplegra, en stinningskalt ennžį.

Enn gerši slęm hret ķ jśnķ. Žann 3. varš alhvķtt į Hólum ķ Hjaltadal. Tķminn segir frį žann 20.: 

Frį fréttariturum Tķmans į Akureyri og vķšar. Vonskuvešur geisaši um noršanvert landiš um sķšustu helgi. Vķša snjóaši ķ fjöll, og fjallvegir tepptust sums stašar. Fréttir berast og um nokkurn lambadauša, en teljandi skašar munu žó ekki hafa oršiš. Bęndur į Hólsfjöllum segja, aš žar hafi brostiš į žreifandi noršanhrķš ķ fyrrinótt, og stóš vešrahamurinn fram eftir degi i gęr. Varš öll jörš žar fannhvķt į skammri stundu og vķša dró ķ skafla, sem nįšu sums stašar tveggja metra žykkt. Lömb fundust į nokkrum stöšum i snjó, og einnig munu žau hafa fariš ķ lęki og įrspręnur, sem fylltust krapi. Eindęma ótķš hefur veriš žar eystra, žaš sem af er sumri, og er gróšur žvķ mjög seint į feršinni af žeim sökum. Horfir uggvęnlega fyrir bęndum į Hólsfjöllum, ef ekki rętist śr meš vešrįttuna. Sem dęmi um vešurofsann mį nefna žaš, aš ķ gęrmorgun tepptist Vašlaheiši um tķma, og komust bķlar, sem lagt höfšu į heišina, ekki leišar sinnar, nema meš ašstoš żtu. Langferšabķll į leiš til Hśsavķkur sat fastur, en į eftir honum bišu 14 smęrri bķlar eftir žvķ aš vera dregnir yfir verstu kaflana. Nś hefur hins vegar hlżnaš aftur ķ vešri žar nyršra, aš sögn fréttaritara, og hverfur žį snjór fljótlega śr heišinni. Ekki mun žó Siglufjaršarskarš hafa teppst, og | mį žakka žaš žvķ, hve įtt var austlęg. Ķ Hśnavatnssżslu var versta vešur yfir helgina, rigning og kuldi, en snjókoma til fjalla. Vegna vešurhęšarinnar leitušu vel flest skip vars į 17. jśnķ. Viš Grķmsey lįgu um 30 norsk skip ķ vari, en į mišunum žar voru nęrri tķu vindstig. Į Skagaströnd lįgu 16 skip viš festar yfir helgina, en flest žeirra eru nś farin śt į veišar. Mikill fjöldi skipa lį ķ höfn į Siglufirši, en flest žeirra héldu śt į veišar, snemma ķ gęrmorgun, enda vešur žį tekiš aš lęgja.

Slide3

Lęgšin sem olli žessu vešri var sérlega djśp, žrżstingur fór nišur ķ 967,9 hPa į Kirkjubęjarklaustri žann 16. Svo nešarlega hafši žrżstingur ekki komist ķ jśnķ hér į landi sķšan 1894 og hefur ašeins einu sinni sķšan fariš nešar (957,5 hPa į Stórhöfša žann 11. įriš 1983). Ingibjörg ķ Sķšumśla segir frį óvenjulegu vešri: 

Ķ sķšustu viku mįnašarins gerši aftakavont vešur fremst ķ Hvķtįrsķšunni meš roki og krapahrķš, skeši žį sį fįgęti eša einstęši atburšur aš nokkrar ęr śr Reykholtsdal  króknušu, var veriš aš reka į fjall nżrśiš fé. Reksturinn var kominn fram ķ Hvķtįrsķšukrók žegar ęrnar króknušu, en žį var komiš fram į kvöld. Hér ķ Nišursķšunni var žetta kvöld meinlaus rigning, eins og oft įšur. 

Ķ jślķ komu kaldir dagar - Tķminn segir frį žann 19.:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Žykkvabę. Miklir kuldar hafa veriš hér ķ sveit žaš sem af er vori og sumri, og er kartöfluspretta žvķ óvenju hęgfara žetta sumariš. Ekki munu žó kartöflurnar hafa oršiš fyrir miklum skemmdum vegna kuldans, en hann hefur stašiš fyrir vexti žeirra. Ķ jśnķmįnuši var samt dįlķtiš frost ķ göršum, en lķtiš var komiš upp af kartöflum, svo aš skemmdir uršu litlar. Sem dęmi um kuldana mį nefna, aš ašfaranótt sķšastlišins mišvikudags [12.] voru gluggar hrķmašir. 

Eftir erfiša heyskaparbyrjun fór aš ganga sęmilega vestanlands, en nyršra og eystra hélst erfitt tķšarfar og kuldar og rigningar voru višlošandi. Einnig var talsvert kvartaš undan tķš į Sušurlandi. 

Tķminn segir 1. įgśst:

Ķ fyrradag og um nóttina var, vķša geysileg rigning į Noršur- og Noršausturlandi. Į Akureyri var rigningin sem skżfall og allt flóši ķ vatni. Miklar, skemmdir hafa viša oršiš į heyjum.

September var ķ (stopulu) minni ritstjóra hungurdiska nokkuš góšur, en fréttir segja žó af töluveršum illvišrum, ašallega af austri. Byrjaši slķkt strax ķ įgśst. 

Tķminn segir 3.september frį illvišri 26.įgśst:

Skagaströnd 28 įgśst. — Į föstudag sķšastlišinn [25.] gerši hér mikiš rok, er stóš allt til laugardags. Var vešurhęšin allt aš tólf vindstig ķ snörpustu hryšjunum. Allmiklir
heyskašar uršu af völdum stormsins. Hey, sem stóš śti, fauk, og einnig mun rokiš hafa sópaš nżslegnu heyi af tśnum.

Ingibjörg Gušmundsdóttir athugunarmašur ķ Sķšumśla lżsir septembermįnuši:

September var śrkomusamur, en mjög mildur. Engin frostnótt, kartöflugras var ófalliš žegar tekiš var upp śr göršum rétt fyrir mįnašarlokin. Minnstur nęturhiti var 0,8 stig ž. 24., en žį fraus į jörš til fjalla og nišur undir lįglendi. Heyskapartķš var erfiš sakir votvišra, en endaši žó farsęllega. Tśn eru gręn, en į śthaga slęr gulum haustlit. Kżr ganga enn sjįlfala.

Tķminn segir frį śrhelli og óvešri september ķ nokkrum pistlum (viš styttum žį lķtillega):

[19.] Ólafsfirši ķ gęr. Hér rigndi žau ósköp frį žvķ į föstudagskvöld [15.] til sunnudagsmorguns [17.], aš helst leit śt fyrir, aš allar flóšgįttir himins vęru opnašar. Mikill vöxtur hljóp ķ įr og lęki, svo aš allt lįglendi fór ķ kaf ķ flóši, og nįši flóšiš alla leiš hér heim aš bęnum. Įr og lękir flóšu yfir tśn og engjar og hafa valdiš stórskemmdum į landi, ašallega į fjórum jöršum hér frammi ķ sveitinni. Svokallašur Merkislękur ķ Burstabrekku į Hlķšarlandi hljóp fram og bar meš sér svo mikiš grjót og lešju, aš lękjargiliš, sem er talsvert djśpt, fylltist gjörsamlega viš žjóšveginn. Žar fęršu skrišuföllin nokkurn hluta vegarins ķ kaf, en hann er nś ófęr öllum bifreišum. Enn fremur bar lękurinn aur og lešju į ręktaš land, sem liggur žar aš, og skemmdi žaš talsvert. Ķ Burstabrekkuįna, sem er Žverį, hljóp mikill vöxtur. Hśn braust śt śr farvegi sķnum į tveim stöšum nišur į eyrum og eyšilagši nżrękt, bęši ķ Burstabrekku og Hlķšarlandi. Tališ er aš įin hafi eyšilagt tvo og hįlfan til žrjį hektara af įgętu landi meš framburši sķnum. Smįskrišur féllu vķša śr Hólkotshyrnu og stórskemmdu engjar ķ Hólkotslandi, en ręktaš land slapp viš skemmdir. Žį féll mikil skriša ķ svokallašan Grįnulęk ķ Vatnsendalandi og olli miklum skemmdum, bęši į tśni og mannvirkjum. Lękurinn fór ķ žann ógnarlega ham, aš hann braut af sér tvęr brżr, ašra steinsteypta, fimm metra breiša. Hana flutti lękurinn hįtt į annaš hundraš metra. Žį fyllti hann tveggja metra breišan skurš nešan viš tśniš meš grjóti og leir. Enn fremur flęddi hann yfir hluta af tśninu og gjöreyšilagši į aš giska einn hektara af ręktušu landi. Vegurinn žarna er nś ófęr öllum bifreišum. Ķ Ósbrekkufjalli var óhemjuvöxtur ķ Öllum lękjum. Žar nišur undan flęddi yfir nokkuš af sjśkraflugvellinum, en ekkķ er sjįanlegt, aš vatniš hafi fęrt ofanķburšinn til aš nokkru rįši. Žį tepptist vegurinn yfir Lįgheiši öllum smęrri bķlum, žvķ aš lękur hérna megin heišar gróf veginn ķ sundur. [Ž]etta eru ein mestu flóš, sem hér hafa komiš. Nś er hęgvišri en gengur į meš skśraleišingum,

[20.] Blašiš hafši tal af Kristjįni Wķum, fréttaritara į Vopnafirši, ķ gęr. Sagši hann, aš vešrinu hefši slotaš į sunnudagsmorguninn [17.]. Žverį hafši žį grafiš undan öšrum brśarvęngnum. Brśin er nś lögst ofan ķ farveginn meš tveggja metra halla, brotin. Kindur fórust ķ Hofsį og Žverį, og Selį gerši spjöll į tśnum ķ Engihlķš og Refsstaš. Göngur hófust ķ gęr, degi į eftir įętlun. Mį bśast viš, aš ekki verši komist um sum svęši į_ afréttinum sakir aurbleytu. Śrkoman hefur sennilega veriš enn stórfelldari til heiša, en įrnar eiga upptök langt inn į afrétti. Vöxturinn ķ žeim var meš fįdęmum mikill og skyndilegur.

[22.] Mżrdal 21. september. Fyrir rśmri viku gerši hér óvenjulegt vešur. Žetta var dagana 13. og 14. sept. Stormur var meš žvķ versta, sem hér hefur komiš, og sjógangur afskaplegur. Grandinn milli Dyrhólaeyjar og Reynisfjalls var allur einn išandi sjór, og ķ Vķk gekk sjór upp aš fremstu hśsum. Bįrur frį sjó bįrust upp eftir įnni alla leiš aš Vķkurbrś. Var aš vķsu stórstreymt um žessar mundir, en samt er žetta óvenjulegt. Žaš merkilega var, aš žetta geršist ekki ķ opinni hafįtt, heldur ķ austanvešri. S.E.

[23.] Ķ fyrrinótt (ašfaranótt 22.) var ofsavešur vķša um sunnanvert landiš, rok og rigning. Ekki hafa žó borist fréttir af stórfelldum sköšum af völdum vešursins. Ķ Reykjavķk bar žó svo til, aš żmislegt lauslegt fauk af žaki 11 hęša hįhżsis aš Sólheimum 27, en hśs žetta hefur félagiš Framtak ķ byggingu. Er smķšinni ekki lokiš og ógengiš frį žaki hśssins. Žetta lenti į allmörgum bifreišum, sem stóšu viš hśsiš, aš žvķ er lögreglan tjįši blašinu ķ gęr. Žaš, sem af žakinu fauk, var af żmsu tęi, trjįvišur, steinar og möl, naglar o.fl. Augljóst er, aš ganga veršur tryggilega frį öllu hreyfanlegu į hśsažökum ķ rysjóttu tķšarfari, žegar flestra vešra er von. Auk žess er fokhęttan meiri, er byggingin teygir sig hįtt ķ loft.

[24.] Alla sķšastlišna viku mįtti heita, aš vęri hiš versta vešur ķ Rangįrvallasżslu, įtta til tķu vindstig, og oft lamstursrigning. Žetta hefur ekki ašeins valdiš žvķ, aš meginhluti hinna miklu kornakra žar eru enn óslegnir, heldur er sżnilegt, aš stórtjón hefur žegar oršiš. Sennilega hefur korn, sem aš veršmęti nemur hundrušum žśsunda fariš forgöršum ķ žessum vešrum.

Október var nokkuš umhleypingasamur og varš alloft stašbundiš tjón vegna foks. Tķš var talin hagstęš vestanlands, en śrkomusamt var eystra, og noršan til į Vestfjöršum. Žann 16. uršu skemmdir uršu į hafnarmannvirkjum į Hśsavķk og bįtur brotnaši ķ Grķmsey. Bįtar lentu ķ hrakningum viš Noršurland. Žann 23. uršu żmsar skemmdir į mannvirkjum į Siglufirši. Skip rak į land, giršingar fuku og gluggar brotnušu. Einnig uršu skemmdir į Seyšisfirši. Skśr fauk og sjór flęddi ķ kjallara. Śrkomumęlir Vešurstofunnar brotnaši. Žann 25. varš minnihįttar foktjón ķ Reykjavķk, plötur fuku af hśsum og skemmdu raflķnur, nokkrar trillur sukku ķ höfninni. Jįrn fauk einnig af hśsum ķ Vestmannaeyjum. Žann 28. fuku žakplötur fuku undir Eyjafjöllum, ķ Mżrdal og Įlftaveri og kindur fórust ķ Öręfum. Lķtil flugvél fauk og skemmdist ķ Vķk ķ Mżrdal. Sķmaskemmdir uršu vegna ķsingar.

Žann 26. hófst eldgos ķ Öskju, nokkur ašdragandi hafši veriš aš gosinu, stóraukin hveravirkni og sprungumyndun. Talsvert hraun rann og umręšur spunnust um flśormengun. Žaš var einnig žetta haust sem rśssar sprengdu sķna stęrstu vetnissprengju og kjarnorkuógnin var višvarandi, m.a. ķ umręšum um stóraukna geislavirkni ķ andrśmslofti. 

Tķminn segir af skemmdum undir Eyjafjöllum ķ vešrinu žann 28. október ķ pistli žann 31.:

Frétt undan Eyjafjöllum: Hér gekk ofsarok yfir ķ gęr kvöldi, meš žvķ versta, sem hér veršur. Sķmalķnur slitnušu vķša, og į tveimur bęjum uršu veruleg spjöll af vešrinu. Į Steinum, hjį Bįrši Magnśssyni bónda, fuku 8 plötur af nżlegu fjósžaki. Undir žakinu voru bitar, aš nešan fóšrašir meš asbesti, og sogašist sumt af asbestinu upp og brotnaši. Į sama bę fuku fjórar plötur af ķbśšarhśsi, en žaš er gamalt hśs. Gömul hlaša var į bęnum, nś notuš fyrir verkfęrageymslu, af henni tókst žakiš ķ heilu lagi. Einnig stóšu tveir gamlir kofar śti ķ tśni į Steinum, meš hellu og torfžökum, og fuku žau bęši meš öllu, gamalgróin žök. Į nęsta bę, Hvoltungu, fuku 30 plötur af nżju ķbśšarhśsi. Žaš žak var sett į ķ sumar. Žar brotnušu einnig rśšur, bęši ķ ķbśšarhśsinu og fjósinu, vegna grjótfoks og annars lauslegs. Į žessum bęjum nęr noršaustanįttin sér betur upp en nokkurs stašar annars stašar. Vindarnir dynja į nešan aš, og brakiš, sem žeir rķfa meš sér, fer alla leiš upp ķ hamra. Hvišurnar eru lķkari höggum en blęstri. Eitthvaš af fokjįrninu hefur fundist, en ekki allt, og allt ónżtt, sem fundist hefur. — Fokstur žessi getur veriš hęttulegur fyrir skepnur, en ekki er vitaš til, aš slys hafi oršiš į žeim.

Ingibjörg ķ Sķšumśla telur tķš ķ nóvember hagstęša. Žį gerši žó eitt mjög eftirminnilegt illvišri. Mikla rigningu gerši sunnan- og vestanlands um mišjan mįnuš. Óvenjumikiš rigndi ķ lįgsveitum Sušurlands, t.d. yfir 100 mm į Eyrarbakka og ķ Laugardęlum. Sólarhringsśrkoma hefur aldrei męlst meiri į Lambavatni į Raušasandi, 106,4 mm. Yfir 100 mm męldust einnig ķ Kvķgindisdal viš Patreksfjörš, en žar hefur nokkrum sinnum įšur og sķšar męlst įmóta śrkoma eša meiri. 

Tķminn segir frį rigningum og skrišuföllum ķ pistlum 15.nóvember:

[15.] Selfossi 14. nóvember. Ķ fyrrinótt tók aš rigna įkaflega hér um slóšir og rigndi ofsalega ķ gęr og fram į nótt. Uršu spjöll af vatnavöxtum, bęši į vegum og hśsum, hér og vķšar ķ sżslunni. Į Selfossi flęddi inn ķ kjallara hśsa, og a.m.k. į einum staš vakti mašur ķ alla nótt viš aš ausa śt śr ķbśš sinni. Nokkur hśs voru algerlega umflotin vatni, og sumar göturnar lķkari lękjum en brautum. Ķ Grķmsnesi fór Kišjabergsvegur ķ sundur og er ófęr, sama er aš segja um Gaulverjabęjarveg og er ófęrt aš og frį nokkrum bęjum žar. Žį rann śr Sušurlandsvegi skammt sunnan viš Kögunarhól undir Ingólfsfjalli, en żtur fóru į vettvang strax ķ nótt til žess aš veita frį veginum, og varš hann ekki ófęr.

Mikiš tjón af skrišuföllum og vatnavöxtum kringum Patreksfjörš. Annan sólarhring žessarar viku hefur mikiš vatnsvešur gengiš yfir vestanvert landiš og valdiš skrišuföllum og flóšum. Tśn hafa skemmst af žessum sökum og vegasamband vķša rofnaš. Ķ gęr barst svohljóšandi skeyti frį fregnritara blašsins į Patreksfirši: Sķšastlišinn sólarhring hefur veriš hér hvöss sunnan įtt meš mjög mikilli rigningu. Mikill vöxtur hljóp ķ allar įr og lęki, enda hafši undanfariš snjóaš nokkuš į fjöll, og leysti nś allan žann snjó. Ķ Kvķgindisdal męldist einhver mesta śrkoma, sem męlst hefur sķšan vešurathuganir hófust žar fyrir um 30 įrum, eša 101 mm yfir sólarhringinn. Į Lambavatni į Raušasandi męldist śrkoman milli vešurathugana frį kl. 8 ķ gęrmorgun til kl. 17 ķ gęrdag 100 millimetrar. Miklar skemmdir hafa oršiš af vatnavöxtum og skrišum. Vegurinn kringum Patreksfjörš aš Örlygshöfn er ófęr. Į hann hafa falliš skrišur, ašallega į Skįpadalshlķš og framan ķ Hafnarmśla. Vegurinn yfir Kleifaheiši į Baršaströnd er einnig ófęr vegna skrišufalla ķ svoköllušum Kleifum, (skammt upp af Ósafirši, sem er innsti hluti Patreksfjaršar). Jeppabifreiš, sem var į leiš inn aš Baršaströnd ķ gęr tepptist er aurskrišur runnu bęši fyrir framan og aftan bifreišina. Į veginn nišur Bjarnkötludal į Raušasandi hafa falliš margar skrišur og er hann algerlega ófęr. Į  Raušasandi hafa skrišur falliš į tśn žriggja jarša og skemmdir oršiš miklar. Ķ Kirkjuhvammi hefur eyšilagst um 30 hesta tśn. Žykk aur og malarskriša hefur falliš kringum fjįrhśs į tśninu og teppt ašgang aš žeim. Margar skrišur hafa falliš į beitiland jaršarinnar. Ķ Gröf féll skriša og fyllti gamla hlöšutóft og sķšan fram į tśniš. Tvęr skrišur féllu į tśniš į Stökkum og uršu miklar skemmdir į tśninu. Ķ Gröf og Stökkum hafa vatnsból fyllst af skrišuföllunum, og er vatnslaust į bįšum bęjunum.

Versta vešur įrsins gerši 22. til 24. nóvember. Myndin sżnir forsķšu Tķmans žann 25.:

Slide4

Tķminn 25.nóvember

Į fimmtudaginn brast į noršan fįrvišri meš stórhrķš um allt Noršur- og Noršausturland. Um kvöldiš og nóttina gekk sjór į landiš upp ķ mörgum kaupstöšum, allt frį Žórshöfn til Saušįrkróks og olli miklum skemmdum į hafnarmannvirkjum, ķbśšarhśsum, vörugeymslum og verksmišjum. Um mišjan dag ķ gęr dró nišur ofsann, en undir kvöldiš haršnaši vešriš aftur. Bśist var viš nżjum stórskemmdum į nęturflóšinu.

Fréttaritari blašsins į Žórshöfn sķmar: Į Žórshöfn var ofsavešur ķ fyrradag og fyrrinótt. Į nęturflóšinu gekk brimiš inn ķ žorpiš og olli žar stórskemmdum. Ķ gęrmorgun voru göturnar žaktar fjörugrjóti og braki, lķkt og sprengjuregn hefši falliš į žorpiš. Um nóttina hafši fólk flśiš śr įtta ķbśšum, žar sem sjór gekk inn. Žar uršu miklar skemmdir į fatnaši, matvęlum og annarri bśslóš. Sumar žessara ķbśša voru ķ kjöllurum, ašrar į götuhęš. Um nóttina braut upp į śtidyrahuršina į annarri hęš ķ gamla lęknisbśstašnum, sem stendur fremst į sjįvarkambinum. Hśsiš er kjallari og tvęr hęšir. Bķlskśr žar sem tveir bķlar voru geymdir, skolašist burt, en bķlarnir eru skemmdir. Sjórinn gekk inn ķ annan bķlskśr, sem stendur nokkuš frį sjó, braut upp huršina og żtti bķlnum śt ķ gegnum skśrgaflinn, sem var klęddur meš asbesti. Žį gekk sjórinn inn ķ vöruhśs kaupfélagsins og eyšilagši mikiš af vörum, sement, įburš, žakjįrn og fleira. Ķ gęrmorgun voru žar fimm pokar į kafi ķ stęšuröš. Vegurinn sušur meš firšinum til Žistilfjaršar er stórskemmdur og óakfęr meš öllu. Vegurinn śt į Langanes, noršan Saušaness, er stórskemmdur į löngum kafla. Sums stašar er hann rifinn burt, annars stašar į kafi ķ vatni eša hann liggur undir malarhrönnum. Žó var brotist meš bķl eftir žessum vegi ķ gęr. Sjórinn reif skörš ķ malarkambinn noršan viš flugvöllinn og flęddi yfir hann. Svo mikiš vatn er į flugvellinum, aš ekki er hęgt aš giska į skemmdirnar. Um nóttina brotnaši kjölur undan fjögurra tonna bįt, sem bśiš var aš setja. Tveir ašrir bįtar, sem bśiš var aš setja, dinglušu ķ böndunum, en žeim varš bjargaš. Bįtana śti į legunni sakaši ekki. Hafnargaršurinn er skemmdur, en hve mikiš veit enginn. Hausinn viršist siginn, en sést ógjörla fyrir brimróti. Ķ gęr lęgši um stund, en žegar į daginn leiš, tók aftur aš hvessa Bśist var viš enn meiri sköšum į nęturflóšinu. Žrķr beitingaskśrar sópušust burt ķ fyrrinótt, en tveir eru stórskemmdir. Fullir og tómir lķnustampar skoppušu ķ sjó inn. Į Langanesi var fé śti į flestum bęjum. Ekki er vitaš, hvernig žvķ hefur reitt af, žvķ aš ašeins var leitarfęrt ķ nįnd viš bęina ķ gęr. Ķ austurhluta Žistilfjaršar var allt fé ķ hśsum. Brimiš sem gekk upp ķ Žórshöfn ķ fyrrinótt, er žaš mesta, sem žar hefur komiš sķšan 1934.

Sķmasambandiš viš Raufarhöfn slitnaši ķ fyrradag og sambandiš viš Kópasker rofnaši ķ gęr. Af žessum sökum hefur ekki veriš hęgt aš fį įreišanlegar fréttir frį žessum stöšum, en fréttaritarar blašsins annars stašar noršanlands telja, aš verulegt tjón hafi oršiš į bįšum žessum stöšum. Truflanir hafa oršiš į sķmasambandi viš fleiri staši noršanlands ķ žessum vešraham. Blašiš hafši tal af Įskatli Einarssyni, bęjarstjóra į Hśsavķk. Hann sagši, aš žar vęri mikil vešurhęš og sjógangur. Ķ fyrrakvöld var žar forįttuvešur. Ein trilla sökk ķ höfninni, og unniš var aš žvķ aš bjarga bįtnum žar ķ gęr. Žį gekk sjórinn upp į hafnarfyllinguna.

Fréttaritari blašsins į Akureyri sagši vegi oršna žungfęra ķ Eyjafirši. Žar var mikil vešurhęš ķ dag og snjógangur svo mikill, aš tęplega sį milli hśsa į Akureyri. Rafmagnsskömmtun var hafin į Akureyri ķ fyrrakvöld. Ķ gęr mįtti sjį fólk skjótast milli hśsa meš olķubrśsa og gaskśta, hlaupandi ķ hrķšarkófinu, óžekkjanlegt ķ dśšum.

Fréttaritarinn ķ Hrķsey sagši, aš žar hefši stašiš yfir linnulaus stórhrķš į annan sólarhring. Sjórinn hefur tętt bįrujįrniš af gafli sķldarbręšslunnar og eyšilagt vélar og raftęki žar inni. Žį hefur sjórinn rifiš plötur af gafli lżsisbręšslunnar og ķ tveim öšrum hśsum liggur undir sjógangi. Mį gera rįš fyrir, aš mjöl ķ 700—800 sekkjum sé aš mestu ónżtt. Skreiš liggur undir sjó, meira en pakkažykkt. Ķ gęr var fariš į bįt fyrir ofan frystihśsiš, žar sem er venjulegur stķgur. Fram į hafnarfyllinguna er ekki fęrt nema ķ klofhįum stķgvélum. Sjórinn hefur gengiš upp undir brunnana, en žeir eru į annaš hundraš metra frį sjįvarbakkanum. Neysluvatn var illdrekkandi vegna saltbragšs. Tķu bįtar eru į legunni, en žeir verša ekki eygšir fyrir sjógangi. Įriš 1936 gekk mikiš brim į land ķ Hrķsey og olli žar spjöllum. Žį var kallaš Sjóskašavešur. Žetta er mesta brim, sem komiš hefur ķ Hrķsey sķšan žį, en mun meira.

Fréttirnar frį Dalvķk bįrust um Akureyri. Žar var ofsavešur ķ fyrrinótt og hrķš ķ gęr. Brimiš hafši tekiš ofan af nokkrum hluta nżja hafnargaršsins. Hafnaruppfyllingin hafši lįtiš undan įtökunum.

Ólafsfjöršur: Fréttaritari blašsins į Akureyri hafši fréttirnar frį Ólafsfirši. Žar gekk sjórinn hįtt į land ķ fyrrinótt. Allir Ólafsfjaršarbįtar komu śr róšri į mišvikudaginn og voru inni žegar vešriš skall į. Ólafur Bekkur varš aš flżja til Hrķseyjar. Um kl.7 ķ fyrrakvöld ętlaši Sęžór, 155 tonna bįtur, aš flżja śr höfninni, en sogiš ķ hafnarmynninu, sneri honum viš, žannig aš stefniš vissi inn. Ķ nęstu andrį kastašist Sęžór į hafnargaršinn og dęldašist į honum. Bįtnum var svo rennt upp ķ fjöruna og žar liggur hann. Erfitt var aš verja bįtana ķ höfninni ķ fyrrinótt. Žeir voru allir mannašir og vélar keyršar alla nóttina. Einn bįtur, Gušbjörg, slitnaši upp. Henni var beitt upp ķ vindinn og haldiš į móti allt til morguns. Ķ nįgrenni Ólafsfjaršar er enginn vegur bķlfęr.

Fréttaritari blašsins į Siglufirši sagši, aš žar hefši veriš hrķšarvešur ķ gęr og fyrradag. Flóšvarnargaršurinn utan į eyrinni er brostinn į kafla. Ķ fyrrakvöld og fyrrinótt gekk mikill sjór inn į eyrina og flęddi ķ kjallara og ķbśšir į götuhęš nokkurra hśsa. Sums stašar varš fólk aš flżja ķbśšir. Bśist var viš miklu meira brimi į flóšinu ķ gęrkvöldi. ... Ķ gęr var talsveršur snjór į götum ķ kaupstašnum, en ekki mjög hvasst. Upp undir skaršinu er fannkyngi.

Į Saušįrkróki var išulaus stórhrķš ķ gęr og fyrradag. Sjórinn gerši mikil landbrot. Til dęmis var undirstöšunni skolaš frį beituskśr, sem stendur nįlęgt sjįvarbakkanum. Skśrinn hékk uppi, en framhlišin var fallin. Žį gekk sjór yfir, veginn austan viš flugvöllinn. Engir mjólkurbķlar voru hreyfšir ķ Skagafirši ķ morgun.

Į Blönduósi var hįvašavešur. Mjólkurbķlum žótti ekki fęrt į sumum leišum ķ Hśnavatnssżslum ķ gęr. Hvorugur įętlunarbķlanna aš noršan eša sunnan komu til Blönduóss ķ gęr. Įętlunarbķllinn aš sunnan fór śt af veginum ķ Mišfirši. Engan sakaši. Fólkiš komst įfallalaust aš Hśsabakka.

Ekki er kunnugt um verulegt tjón af völdum ofvišris į Austfjöršum. Į Vopnafirši var illvešur ķ fyrrinótt. Sjór sópaši nokkrum sķldartunnum af bryggjunni og tvö steinker, sem bśiš var aš hįlfsökkva ķ höfninni, slógust saman, en brotnušu ekki. Į Vopnafirši var hęgur vindur og bjartvišri ķ gęr. Į Seyšisfirši var fįrvišri og snjókoma ķ fyrradag. Žar fauk bķlskśr śt į sjó, og sįst ekki urmull eftir af honum. Fjaršarheiši var farin į bķlum ķ fyrradag, en žeim gekk illa sökum dimmvišris. Heišin var fęr ķ gęrdag og vešur batnandi. Į Reyšarfirši var hvassvišri en lķtil snjókoma i fyrradag. Engir skašar uršu ķ rokinu. Ķ Neskaupstaš gekk į meš hvössum noršvestan rokum, en engin spjöll uršu. Žęfingur er į Oddsskarši, en tališ fęrt bķlum meš tvöföldu drifi.

Ofsarok var į Vestfjöršum ķ gęr og mikil fannkoma og var bśist viš, aš žaš héldist įfram ķ nótt og dag. Noršanįttin byrjaši į mišvikudagsmorgun [22.] nokkuš snögglega, en jókst svo ķ fyrradag allan og um nóttina og nįši hįmarki undir gęrmorgun. Žį dró lķtils hįttar śr vešrinu, en ķ gęr hélst vešurofsinn įfram svipašur. Margir bįtar voru aš veišum, žegar ofsinn skall į į mišvikudaginn, og uršu margir žeirra fyrir talsveršu lķnutjóni, og er sömu sögu aš segja frį öllum Vestfjaršahöfnum. ... Tveir fengu brotsjói. Allir bįtar komust heilu og höldnu ķ höfn, en ekki allir klakklaust. ... Allar heišar og fjallvegir į Vestfjaršakjįlkanum voru oršnar ófęrar ķ gęr og vķša var einnig ófęrt innan hérašs. Ekki er vitaš, aš menn hafi lent ķ hrakningum neins stašar vegna žess.

Fleiri skašafréttir bęttust viš. Tķminn segir žann 28.nóvember:

Žaš var helst frétta frį Raufarhöfn, aš Reykjafoss lį žar viš bryggju, žegar óvešriš brast į. Tókst ekki aš koma honum śt vegna dimmvišris og stórsjóa, og svo įheppilega vildi til, aš framvķrarnir į Reykjafossi slitnušu og hann rak aftur į bak į löndunartęki hafnarinnar og rįkust stautar śr žeim ķ gegnum skut skipsins. Löndunartękin skemmdust einnig talsvert. Sjór gekk hįtt į land og flęddi ķ kjallara į tveimur hśsum į Raufarhöfn, og sömuleišis tók brimiš 20—30 sķldartunnur af plani og hurfu žęr į sjó śt. — Vegurinn fyrir Melrakkasléttu til Kópaskers er vķša stórskemmdur af sjó, sem bęši bar į hann möl og sand og skolaši śr honum. Snjóinn hefur dregiš ķ skafla en autt er į milli, og eru vegir aušir žar sem ekki eru snjódyngjur eša sjóskašar į honum. — Vont vešur var ķ gęr į Raufarhöfn, en skįrra ķ gęrkvöldi.

Mikiš brim var į Bakkafirši og olli mjög miklum skemmdum. Žar var steypuker framan viš hafnargaršinn, og fęršist žaš śr staš og skemmdist. Žį var žar 15 metra steyptur varnargaršur, og braut brimiš hann allan. Žį var steypt plata milli kersins og gömlu bryggjunnar, žessi plata er mjög sigin og sprungin

Fréttaritari Tķmans į Hofsósi sķmaši, aš frį hafnargaršinum žar hafi losnaš 20 metra framlenging, sem viš hann var bętt fyrir tveimur įrum, og er žar nś talsverš rifa ķ milli. Auk žess sprakk hafnargaršurinn ķ tveimur stöšum öšrum. Ekki er žó hęgt aš fullyrša, hve miklar skemmdir hafa af žvķ oršiš, žvķ aš kafari hefur ekki enn komist nišur til žess aš athuga žaš. Vķša vantar fé, allt frį žremur upp ķ 12 kindur.

Fréttaritari Tķmans ķ Trékyllisvķk sķmaši eftirfarandi: Ķ vešurofsanum, sem var fyrir helgina, skemmdust tvęr trillur ķ Gjögri. Žęr höfšu veriš dregnar upp eins og žurfa žótti, en žaš reyndist ekki nóg, sjórinn hrakti žęr enn lengra į land og braut m.a. kjölinn undan annarri. Ölver Thorarensen ķ Gjögri įtti hana. Sjógangurinn eyšilagši vegarspottann frį Įrnesi til Noršurfjaršar, hann hefur rifiš veginn alveg upp, žar sem hann liggur nįlęgt sjįvarmįli.

Slide5

Knśtur Knudsen vešurfręšingur ritaši stutta grein um žetta vešur ķ tķmaritiš Vešriš 1962. Nefnist hśn „Noršanvešriš ķ nóvember 1961“. Žar eru żmsar višbótarupplżsingar, fįeinir heimamenn bera brimiš saman viš žaš sem geršist 1934. Nišurstaša sś aš 1934 vešriš hafi veriš öllu meira, nema e.t.v. į svęšinu kringum Žistilfjörš. Knśtur lżsir ašdraganda vešursins og birtir kort sem sżnir braut lęgšarinnar og dżpkun hennar. Kortin hér aš ofan sżna ašdraganda vešursins. Lęgš er aš grynnast į Gręnlandshafi. Henni fylgir kalt hįloftalęgšardrag sem nęr ķ hżrra loft langt sušur ķ haf. Žessi staša reynist oft sérlega varasöm og fyrir tķma tölvureikninga var mjög erfitt aš rįša viš hana.

Slide6

Viš lķtum lķka į kort Knśts:

w-1961-myndir-kk

Samanburšur sżnir aš japanska endurgreiningin nęr stöšunni furšuvel - öruggt merki um aš tölvuspįr nśtķmans hefšu lķklega neglt žetta vešur nišur meš nokkurra daga fyrirvara. 

Slide7

Tiltölulega meinlaust vešur var ķ desember, fyrsti žrišjungur kaldur, sķšan hįlfur mįnušur nokkuš hlżr, en aftur kuldi undir jól. Milli jóla og nżįrs gerši óvenjuhart frost. Ķ Borgarnesi sį ritstjórinn hungurdiska ķ fyrsta sinn žann 28. desember - og žótti einkennilegt og eftirminnilegt. Einnig žokan sem fylgdi. Ekki vissi hann žį aš slķkt héti frostreykur - og er ekki sérlega óalgengur į firšinum fari frost nišur fyrir 15 til 17 stig. Nęsta opinbera męlistöš var ķ Andakķlsįrvirkjun, žar fór frostiš ķ -22,7 stig. Oršrómur nefndi -24 stig į Hvanneyri - en ekki var męlt žar. Ķ Reykjavķk fór frostiš ķ -16,8 stig, hefur sįrasjaldan oršiš jafnmikiš, sķšast 31.janśar 1979. Ķ Sķšumśla fór frostiš ķ -21,0 stig, einnig sįrasjaldgęft. 

Slide8 

Japanska endurgreiningin sżnir žennan helkulda vel. Žaš er ekki oft sem žykkti yfir landinu fer nišur fyrir 4920 metra (dekkri fjólublįi liturinn). Ekki er aš sjį aš žessi kuldi hafi valdiš sérstökum vandręšum nema hvaš mjög reyndi į hitaveitu Reykjavķkur. Til allrar hamingju var vindur mjög hęgur og mesti kuldinn stóš ekki lengi. Žaš er ritstjóranum einnig minnisstętt aš į gamlįrskvöld sį hann ķ fyrsta sinn (meš mešvitund) mikinn rosabaug um tungliš (sem žó var ekki nema hįlft) og var sagt aš hann bošaši hlįku - sem sķšan kom. 

Morgunblašiš segir fréttir af Seljalandsfossi 31. desember:

Seljalandsfoss undir Eyjafjöllum er sem kunnugt er hįr og heldur vatnslķtill. Ķ frostunum undanfariš hefur vatniš frosiš ķ fallinu nišur og hlašist upp ķ ķsbungu nišur meš įnni og nišur į veginn, en vatn beljar ofan į. Er vegurinn austur af žeim sökum aš verša ófęr, aš žvķ er vegamįlastjóri tjįši blašinu ķ gęr. Sagši hann aš ętlunin vęri aš lagfęra svo aš litlir bķlar gętu ekiš nišur af Katanesgarši, sušur Markafljótsaura og sušur fyrir Seljahlandsgarš og upp aš Seljalandi, en žaš er töluveršur krókur.

Hér lżkur yfirferš hungurdiska um vešur įrsins 1961. Margt hefur sjįlfsagt gleymst. Margvķslegar tölur og upplżsingar mį aš vanda finna ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 20 dagar įgśstmįnašar

Heldur svalir fyrstu 20 dagar įgśstmįnašar, um meginhluta landsins. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 10,0 stig, -1,4 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og sķšustu tķu įra. Žetta er kaldasta įgśstbyrjun aldarinnar ķ Reykjavķk og kaldasta frį 1993. Hlżjastir voru sömu dagar įriš 2004, mešalhiti žį 13,5 stig. Er žaš jafnframt hęsta talan į langa listanum (sem nęr til 150 įra. Į honum eru dagarnir nś ķ 122. hlżjasta sęti. Kaldast var 1912, mešalhiti 7,6 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 20 daga įgśstmįnašar 10,1 stig, -1,0 stigi nešan mešallags 1991 til 2020 og mešallags sķšustu tķu įra.
 
Dagarnir 20 eru kaldastir almanaksbręšra sinna į öldinni viš Faxaflóa og į Sušurlandi, nęstkaldastir į Mišhįlendinu. Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Austurlandi aš Glettingi og Austfjöršum, žar er hitinn ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar.
 
Hiti er +0,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra į Gjögurflugvelli og +0,1 stig į Dalatanga. Į öllum öšrum stöšvum er hiti nešan mešallags. Sem fyrr er aš tiltölu kaldast ķ Blįfjallaskįla, vikiš žar er -2,4 stig og -2,0 stig į Skįlafelli.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 35 mm og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hefur hśn męlst 19,9 mm og er žaš ķ kringum 80 prósent mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir ķ Reykjavķk hafa męlst 115,6 og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hafa męlst 94,2 sólskinsstundir sem er lķka ķ mešallagi.
 
Eins og fram hefur komiš į žessum vettvangi įšur hafa hlżir dagar veriš mjög fįir ķ sumar, sérstaklega um landiš sunnan- og vestanvert, en einnig sums stašar fyrir noršan og austan. Ritstjóri hungurdiska telur įrlega žaš sem hann kallar sumardaga ķ Reykjavķk og reiknar sumareinkunn. Sumardagar hafa veriš sérlega fįir ķ Reykjavķk žaš sem af er sumri (6). Žeir langfęstu į öldinni. En bķšum mįnašamóta og uppgjörs žar sem nįnari grein veršur gerš fyrir tölunum.

Afmęlishugleišing

Um žessar mundir eru lišin 12 įr frį upphafi bloggs ritstjóra hungurdiska. Fęrslurnar oršnar 2987 - lengri og lengri tķmi lķšur žó į milli (aš mešaltali) en įšur var - en innihaldiš rżrnar vonandi ekki svo mjög (aš mešaltali). Ekki hefur veriš mjög mikiš um endurtekningar eša endurvinnslu - en slķks vęri sannarlega žörf. Sķšustu įrin hefur mest rżmi fariš ķ vešurannįla - rifjaš upp vešur lišins tķma, bęši įra og fariš ķ gegnum einstaka višburši. Mikiš er eftir óunniš - fórnar ritstjórinn oft höndum yfir žvķ öllu saman. 

En ritstjórinn žakkar enn og aftur jįkvęšar undirtektir žessi 12 įr - sömuleišis eru žakkir til Morgunblašsins fyrir hżsingu og birtingu.

Fyrir 8 įrum birti ritstjórinn 70 pistla meš myndum į fjasbókarsķšu hungurdiska undir fyrirsögninni „Skżiš“. Textarnir eru óformlegir - og myndirnar oftast ekki góšar. Ķ višhenginu mį finna samantekt žessara pistla - žeir eru ekki prófarkalesnir eša brotnir um - viršiš žaš til betri vegar. Skjališ er į pdf-sniši og nokkuš stórt (13 Mb). 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti įgśstmįnašar - sérlega köld nótt.

Fyrri hluti įgśstmįnašar hefur veriš ķ kaldara lagi į mestöllu landinu. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 10,1 stig og er žaš -1,5 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er kaldasta įgśstbyrjun į žessari öld ķ Reykjavķk, hlżjastir voru sömu dagar 2004, mešalhiti žį 14,0 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 119. hlżjasta sęti (af 150). Kaldastir voru sömu dagar 1912 og 1886, mešalhiti 7,5 stig (miklu kaldari en nś).
 
Į Akureyri er mešalhitinn 10,3 stig, -1,0 stigi nešan mešallags 1991 til 2020 og -0,6 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra og ķ 52. hlżjasta sęti (af 87) frį 1936 aš telja.
 
Fyrri hluti įgśst er sį kaldasti žaš sem af er į öldinni viš Faxaflóa og į Sušurlandi, en aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Austfjöršum. Žar rašast hitinn ķ 11. hlżjasta sęti (af 22).
 
Į einstökum stöšvum hefur neikvętt hitavik mišaš viš sķšustu 10 įr veriš mest ķ Blįfjallaskįla, -2,3 stig, en hiti hefur veriš rétt ofan mešallags į fįeinum stöšvum, mest į Gjögurflugvelli, +0,7 stig, og +0,3 stig į Dalatanga.
 
Śrkoma hefur męlst 14,3 mm ķ Reykjavķk, ašeins helmingur mešalśrkomu og 9,3 mm į Akureyri, einnig helmingur mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 82,9 ķ Reykjavķk og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 64.4, fimm stundum fęrri en ķ mešalįri.
 
Óvenjukalt var į landinu sķšastlišna nótt - fullur samanburšur viš eldri męlingar liggur žó ekki fyrir fyrr en sólarhringurinn er lišinn. Žó var sett nżtt landslįgmarksdęgurmet fyrir 16. įgśst. Lįgmarkshiti į Žingvöllum męldist -4,3 stig. Gamla metiš var -2,8 stig sett į Grķmsstöšum į Fjöllum 2019. Svona mikiš frost er óvenjulegt fyrir 20 įgśst, en er žó ekki met. Hiti fór ķ -4,5 stig į Stašarhóli ķ Ašaldal 10. įgśst 1970 og ķ -4,4 stig ķ Stafholtsey 11. įgśst 1993. Lęgri lįgmörk hafa męlst į fjöllum, lęgst -10,5 stig į Dyngjujökli 13. įgśst 2017.
 
Frost męldist į óvenjumörgum stöšvum sķšastlišna nótt, eša 22 prósentum allra stöšva ķ byggš. Er žetta hęsta hlutfall sem vitaš er um svo snemma ķ įgśst. Svipaš tilvik įtti sér sķšast staš 19. įgśst 1973. Slatti af hęrri hlutföllum finnst ķ sķšustu viku įgśstmįnašar.

Hann hrekkur stundum viš

Stöku sinnum tekst skemmtideild evrópureiknimišstöšvarinnar aš lįta ritstjóra hungurdiska hrökkva dįlķtiš viš. Slķkt geršist nśna įšan (laugardagskvöld 13. įgśst) žegar rennt var yfir tķu daga hįdegisspįrunu reiknimišstöšvarinnar. Ķ henni birtist žetta spįkort:

w-blogg130822a

Žaš gildir eftir viku, laugardagskvöldiš 20. įgśst og sżnir 962 hPa djśpa lęgš viš Jan Mayen. Svona djśpar lęgšir eru sįrasjaldséšar ķ įgśst og ritstjórinn telur nęr vķst aš engin dęmi séu um žęr viš Jan Mayen. Lķkur eru heldur meiri viš Ķsland, įgśstķslandsmetiš er 960,7 hPa sett ķ Hólum ķ Hornafirši 27. įgśst 1927. Gamall fellibylur kom žar viš sögu. 

Aušvitaš er lķklegast aš žessi spį rętist ekki, enda er uppruni lęgšarinnar harla óvenjulegur. Žótt hśn sér skilgetinn afkomandi djśprar lęgšar sem į aš koma aš landinu į mišvikudaginn er kraftur hennar kominn śr „bylgju“ sem kemur eiginlega sunnan frį gömlu Jśgóslavķu. Nota oršiš eiginlega vegna žess aš erfitt er aš fylgja kerfinu eftir eša greina uppruna žess į žessu stigi (žaš er ekki enn oršiš til). Sķšan į žessi bylgja aš fara noršur um Noreg vestanveršan og dżpka rękilega į leiš sinni til noršvesturs, vestnoršvesturs og vesturs fyrir noršaustan land. Allt meš talsveršum ólķkindum.

Bandarķska vešurstofan er meš ašra śtgįfu - lķklegri fyrir okkur. Ķ žeirri śtgįfu dżpkar lęgšin ekki heldur strandar aš mestu viš Noreg og veldur žar miklu (og hęttulegu) śrhelli austanfjalls og ķ Žręndalögum um og rétt fyrir nęstu helgi. Heldur ótrśleg spį lķka. 

Eins og įšur sagši er lķklegast aš lofthjśpurinn taki į žessu meš einhverjum allt öšrum hętti heldur en reiknimišstöšvar gera į žessari stundu - en žaš kemur žį fljótlega ķ ljós - og ekki sķšar en ķ vikulok. 

Višbót rśmum sólarhring sķšar:

Žaš fór sem lķklegt var aš nęsta spįruna dró tennurnar śr spįnni - en sś žarnęsta (og nżjasta nś - hįdegisruna sunnudags) er enn meš lęgšina - frestaš um 2 sólarhringa og 17 hPa grynnri:

w-blogg130822b

Ętti aš gefa žessu gaum įfram?


Hugsaš til įrsins 1974

Įriš 1974 fékk yfirleitt góša dóma, žrįtt fyrir aš margskonar skęš illvišri hafi gengiš yfir. Tķš sķšari hluta vetrar og um voriš var alveg einstaklega hagstęš. Sömuleišis var heyskapartķš hagstęš um sumariš. Haldiš var upp į 1100 įra afmęli Ķslandsbyggšar ķ öllum hérušum landsins og megniš af žeim hįtķšarhöldum fór fram ķ góšu vešri. Eftirbragš įrsins žótti žvķ bżsna gott - en spilltist svo af snjóflóšasköšunum miklu ķ Neskaupstaš rétt fyrir jólin. 

Nóvember og desember 1973 höfšu vakiš mikla athygli vešurnörda og žį fyrir kulda sakir. Fyrsti mįnušur įrsins 1974 varš hlżrri, en sömuleišis undrunarefni. Mešalloftžrżstingur mįnašarins varš lęgri heldur en vitaš var um įšur, 977,1 hPa ķ Reykjavķk. Slegiš var met frį žvķ ķ desember 1924, en žį var mešalžrżstingur ķ Reykjavķk 980,5 hPa. Žetta nżja met var sķšan aftur slegiš ķ febrśar 1991 žegar mįnašarmešalžrżstingur ķ Reykjavķk var 975,4 hPa. Žessir tveir mįnušir eru žeir einu meš mešalžrżstingi nešan 980 hPa ķ Reykjavķk. Nżtur febrśar 1991 žess aš vera styttri en janśar, mešaltal 31 dags į žeim tķma er lķtillega hęrra en janśartalan 1974. 

w-1974-kort-p-pvik-jan

Kortiš sżnir hin óvenjulegu žrżstivik ķ janśar (litir) og mešalsjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur). 

Janśar var umhleypinga- og śrkomusamur. Gęftir voru slęmar til sjįvarins. Snjóžungt var vķša noršan- og austanlands, žann 20. męldist snjódżpt į Hornbjargsvita 218 cm, sś mesta sem vitaš er um ķ janśar hér į landi. Febrśar var óhagstęšur noršanlands og snjóžyngsli óvenju mikil, syšra var umhleypingasamt en snjólétt.  Tķš var mjög hagstęš ķ mars, mjög śrkomusamt var į Sušur- og Vesturlandi. Hlżtt. Aprķl var sérlega hagstęšur og fįdęma hlżr. Tśn yfirleitt algręn og śthagi aš gręnka ķ mįnašarlok.

w-1974-kort-500hpa-vik-april

Mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ aprķl 1974 (heildregnar lķnur), en hęšarvik eru sżnd ķ lit. Óvenjueindregin sunnanįtt var rķkjandi - og mikil hlżindi. Žetta er hlżjasti aprķl sem vitaš er um į landsvķsu, en sį nęsthlżjasti ķ Reykjavķk, Stykkishólmi og į Akureyri (į eftir 2019). Voriš (aprķl og maķ saman) hefur heldur aldrei veriš hlżrri į landsvķsu, į fįeinum stöšvum er žetta nęsthlżjasta voriš (t.d. varš lķtillega hlżrra į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum 1940). Žetta er lķka hlżjasta žriggja mįnaša tķmabil, mars til maķ, sem vitaš er um į landinu og į žeim vešurstöšvum žar sem lengst hefur veriš męlt.

Gęšatķšin hélt įfram ķ maķ. Sömuleišis var jśnķ hagstęšur, en žó var mjög śrkomusamt syšra, einkum framan af. Ķ jślķ var įfram hagstęš tķš, en žó var nokkuš óžurrkasamt noršaustanlands. Įgśst var einnig hagstęšur į um landiš sunnan- og vestanvert, en austan- og noršaustanlands var heldur votvišrasamt. Kaldara var aš tiltölu en įšur um sumariš og voriš. September var talinn hagstęšur į Sušur- og Vesturlandi, en óhagstęšur nyršra og eystra. Uppskera śr göršum var óvenju mikil. Mjög kalt var ķ vešri. Október var umhleypingasamur, en tķš talin hagstęš engu aš sķšur. Óvenjulegar stillur voru ķ nóvember og tķš hagstęš. Ķ desember skipti um. Žį varš tķš óhagstęš, stormasöm og köld.

Viš flettum nś fréttablöšum og lķtum į helstu tķšindi žeirra af vešri. Dagblašiš Tķminn veršur hér oftast fyrir valinu. Fréttir af vešri og tķš skżrar žar (og aušfundnar). Viš notumst viš timarit.is og höfum eins og venjulega ķ huga aš žar eru stundum ķtarlegri upplżsingar um heimildamenn heldur en hér er vķsaš ķ - og aš viš styttum oft fréttatextana. 

Žó vešurlag vęri nokkuš stórgert ķ janśar var ekki mikiš um stórtjón. Grķšarlega djśpar lęgšir voru yfir Noršur-Atlantshafi, en héldu sķg oftast fyrir sunnan og sušvestan land. Tķminn segir frį 8. janśar:

Mikil ótķš hefur veriš noršanlands og austan undanfariš og hefur žaš bitnaš verulega į samgöngum bęši i lofti og į landi. Į Austfjöršum hafa snjóžyngsli veriš slķk, aš elstu menn muna ekki annaš eins um žetta leyti įrs.

Žann 9. og 10. var óvenju mikiš stórstreymi. Svo vildi til aš vindįtt var hagstęš. Morgunblašiš segir frį 11. janśar:

Óvenjumikiš stórstreymi var ķ gęrkvöldi [9.janśar] og aftur ķ morgun [10.]. ... Engar skemmdir uršu af flóšum žessum, nema hvaš vatn kom ķ kjallara i mišbęnum ķ Reykjavķk og vķša flęddi upp um nišurföll į götum, t.d. ķ Austurstręti. Viš sušurströndina óttušust menn, aš sjór gęti gengiš į land, žar sem spįš var austanroki, um 10 vindstigum og um klukkan 18 ķ gęr voru 10 vindstig į Loftsölum og į Mżrum. Žó reyndist sjór kyrr viš sušurströndina ķ gęrkvöldi og uršu engir skašar.

Žrumuvešur voru óvenjutķš ķ žessum mįnuši, og ollu eldingar tjóni. Ķ vešurskżrslum er getiš um žrumur 19. daga mįnašarins. Tjón varš ekki mikiš, en getiš er um skemmdir af völdum eldinga į Hellu og undir Eyjafjöllum. Rafmagnsstaurar og spennistöš skemmdust. 

Žann 26. fauk mikill hluti bogaskemmu į Sigmundarstöšum ķ Hįlsasveit, sķmabilanir uršu ķ Borgarfirši. Žann 31. braut ķsing braut rafmagnsstaura Snęfjallaströnd og į Langadalsströnd ķ Djśpi og lķnur slitnušu. Talsvert tjón varš į hśsum į Siglufirši žegar žakplötur fuku og rśšur brotnušu.

Versta vešur vetrarins gerši dagana 10. til 14. febrśar. Byrjaši žaš meš miklu fannfergi um landiš noršanvert og sķšan slydduhrķš sem olli óvenjumiklum skemmdum į sķma- og raflķnum. Mikiš var um snjóflóš. Blöšin greina allķtarlega frį žessu vešri og mį žar finna ķtarlegri upplżsingar um tjón.

Mjög djśp lęgš fyrir sunnan og sušaustan land bar hlżtt loft śr sušaustri, austri og sķšar noršaustri inn yfir landiš. Mikil śrkoma fylgdi įsamt hvassvišri. Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og hita ķ 850 hPa-fletinum aš kvöldi žess 11. febrśar. 

w-1974-kort-c

Įttin varš fljótt austlęg og noršaustlęg ķ öllu vešrahvolfinu og var śrkoma žvķ ekki teljandi į Sušurlandi.

w-1974-kort-d

Kortiš (sem gildir į sama tķma og žaš fyrra) sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum, hlż austanįtt er yfir landinu - kaldast žó į Vestfjöršum. 

Tķminn segir frį žann 12.febrśar:

Ašfaranótt sunnudags [10. febrśar] gerši versta vešur į öllu Noršurlandi meš mikilli snjókomu og hvassvišri. Komst vindhrašinn upp i 8-9 vindstig fyrir noršan į sunnudag. Į ašfaranótt mįnudags [11.] fór vešriš aš ganga nišur, og um hįdegi ķ gęr var oršiš stillt allt vestur į Skaga. Į Vestfjöršum var enn išulaus stórhrķš sķšdegis i gęr og hafši veriš sķšan į föstudagskvöld. Žar voru 8-9 vindstig i gęr. Vešriš skall yfir Vestfiršinga 8. febrśar, sama dag og Halavešriš įriš 1925, en versta tķšarfariš er jafnan į Vestfjöršum ķ febrśar, eins og raunar višar į landinu, og žį hafa żmis sjóslys oršiš. Sem betur fer hafa engin slys oršiš aš žessu sinni, svo vitaš sé. Mörg skip hafa leitaš vars į Ķsafirši, ž.į m. žrķr breskir togarar. Mannhęšarhįir skaflar eru į Ķsafirši og Akureyri, og sjįlfsagt višar, į Saušįrkróki og Dalvik eru 4-5 m hįir skaflar. Į Ķsafirši fór fólk į skķšum til vinnu i morgun. Gušmundur Sveinsson, fréttaritari Tķmans į Ķsafirši sagši ķ gęr, aš ekki hefši stytt žar upp sķšan į föstudag. Hśs eru sum hįlf į kafi i snjó. Fjölda bķla hefur fennt i kaf, en ófęrt er um nęr allan bęinn og į flugvöllinn, en ekki hefur veriš flogiš sķšan į mišvikudag. Ķ gęrmorgun féll snjóflóš į Eyrarhliš milli Hnķfsdals og Ķsafjaršar, og fóru žrķr staurar i hįspennulinu. Višgerš var hafin i gęr. Rafmagnslaust er žvķ ķ Hnķfsdal og Bolungavik, en Reišhjallavirkjun er einnig biluš. Allir sem žurftu aš fara śt fyrir bę til vinnu i morgun fóru į skķšum, en einungis var unnt aš aka bilum um mišbęinn.

Tķminn hélt įfram aš greina frį nęstu daga og žann 13.febrśar birtist žessi pistill (nokkuš styttur hér):

SJ—Reykjavik. Miklar rafmagnsbilanir voru i gęr og fyrradag um allt Noršurland. Žar sem įstęšurnar voru kunnar, var nęr ekkert hęgt aš ašhafast til višgerša vegna ofanhrķšar og mikils vešurs. Annars stašar hafši ekki einu sinni tekist aš kanna orsakir bilananna. Rafveitustjórarnir nyršra, Įsgeir Jónsson į Blönduósi og Ingólfur Arnason į Akureyri, töldu įstandiš mjög alvarlegt, žótt ekki hefši komiš til stórvandręša enn. Telja žeir žetta eitt mesta ķsingarvešur, sem komiš hefur um margra įra skeiš. Žį var algerlega sķmasambandslaust viš alla Vestfirši og mestan hluta Baršastrandarsżslna. ... Einnig var sķmasambandslaust viš marga staši į Noršur- og Noršausturlandi og allt sušur ķ Dali. Mest af rafmagns- og sķmabilununum stafar af ķsingu, sem slitiš hefur linur. Einnig hafa staurar brotnaš. Vatnsleysi hįir mjög rafstöš Laxįrvirkjunar. Žar fennti i ašalrennslisskurš į mįnudag en svo mikiš tókst aš losa, aš hęgt var aš keyra dķsilrafstöšina i fyrrinótt, en i gęr fennti svo mikiš, aš allt virtist vera aš fara į sömu leiš, aš sögn Įsgeirs Jónssonar, ... Į Skagaströnd, Hvammstanga og Vatnsnesi sagši hann rafmagnslaust. Į Blönduósi var įstandiš ekki svo slęmt, žó höfšu nokkrar heimtaugar slitnaš žar. Ófęrt mįtti heita um götur į Blönduósi vegna blindhrķšar, og sķmabilanir hį mönnum. 

Hér var allt eins ófęrt og veriš gat į mįnudag, og er ennžį ófęrara i dag, sagši Erlingur Davķšsson, fréttaritari Tķmans į Akureyri, i gęr. Vinna liggur aš mestu nišri vegna rafmagnsleysisins og hśsin kólna, žvķ žótt flestir hafi olķukyndingu, gengur hśn fyrir rafmagni. Unniš er dag og nótt aš žvķ aš hreinsa götur. Ķ gęr var bleytuhrķš į Akureyri og fęrt oršiš um ašalgöturnar. 

Tķminn 14.febrśar:

SJ—Reykjavik. Mikiš rok var į Raušasandi į Baršaströnd frį žvķ ašfaranótt žrišjudags fram į ašfaranótt mišvikudags. Aš Bę į Raušasandi fauk jįrniš af um helmingi žaks ķbśšarhśssins og įlķka mikiš af fjósžakinu. Žegar viš tölušum viš Ragnheiši Sigmundsdóttur hśsfreyju į Bę i gęrdag, sagši hśn aš hefši lygnt. Hśn og mašur hennar, Įrni Jóhannesson eru tvö i heimili og bśa į nešri hęš hśssins, svo žetta kom ekki svo mjög illa viš žau. Gengiš hefur veriš svo um, aš ekki fjśki meira, og žakjįrn er vęntanlegt meš nęstu ferš. Aš Gröf į Raušasandi varš einnig tjón i hvassvišrinu. Žar fuku nokkrar jįrnplötur af žaki hlöšu og annar gafl hennar, sem vešriš, stóš upp į brotnaši. Žį fauk fjįrhśsiš til į grunninum. Aš Gröf bśa hjónin Žorvaldur Bjarnason og Ólöf Dagbjartsdóttir.

Vallalina slitnaši į žrišjudag, en višgerš lauk eftir 14 tķma. Fellalina slitnaši einnig, en višgerš į henni er sömuleišis lokiš. Senda įtti menn į snjóbķl noršur į Jökuldal til žess aš gera viš Jökuldals- og Jökulsįrhlišarlinu. Engar fréttin hafa borist śr Hróarstungu, žvķ aš sķmasambandslaust er žangaš. Sķmabilanir hafa raunar oršiš višar. Linur til fjaršanna stóšust žó vešriš, enda mun bleytuhrķšin ekki hafa veriš jafnmikil į žeim slóšum. Heimtaug aš slįturhśsinu į Fossvöllum fór alveg, bęši spennar og lina. Kjöt er žó ekkert i hśsinu, sem betur fer. Tveir snjóbķlar hafa veriš sendir frį Egilsstöšum meš mjólk til Seyšisfjaršar, en žangaš hefur ekki veriš fariš sķšan um sķšustu helgi. Mjög mikill snjór er į Fjaršarheiši, Seyšisfjaršarmegin.

SJ-Reykjavķk — Nś hefur fengist gleggri mynd af bilunum žeim, sem oršiš hafa į rafmagns- og sķmalinum vestanlands, noršan og austan i vešrinu undanfariš. Žęr eru miklar, og er enn ógerlegt aš meta tjóniš, sem oršiš hefur. Snjóflóš hafa falliš viša, m.a. i Fljótum, Laxįrdal og Fnjóskadal, og į Seyšisfirši féll lķtil snjóskriša. Viša hafa snjóflóšin skemmt sķma- og rafmagnslinur, og i Fnjóskadal fór veišihśs. Į Noršurlandi eystra var i gęr vitaš um 100 brotna rafmagnsstaura. Ķ Fljótum voru a.m.k. 46 staurar brotnir, og į utanveršu Snęfeilsnesi var a.m.k. 31 staur brotinn, og sennilega fleiri. Ķ Frystihśsinu į Grenivik lįgu ķ gęr mikil veršmęti undir skemmdum, en žar var rafmagns- og sķmasambandslaust. Sömu sögu er aš segja frį Ólafsfirši. Vonir stóšu til aš vararafstöš kęmist žangaš i gęrkvöldi. Meiri snjór er viša noršanlands, t.d. į Akureyri, en komiš hefur i a.m.k. 20 įr. Į Akureyri var enn snjókoma i gęr.

Annars fengum viš žęr fregnir hjį Vešurstofunni sķšdegis i gęr, aš allur ofsi vęri nś śr vešrinu. Žó gekk į meš éljum sums stašar. Noršaustanįtt var um land allt. Višgeršir voru hafnar į rafmagns- og sķmalinum, en ófęrš og skortur į snjóbķlum hamla framkvęmdum.Vitaš var um talsvert miklar skemmdir į raflinum og staurum į Vestfjöršum, en sķmasambandslaust var viš marga staši žar, m.a. viš Ķsafjörš. Óljósar fregnir voru af skemmdum į rafmagnslinum i Dölum, en žęr munu einhverjar. Einhverjar bilanir voru į Króksfjaršarnesi og ķ Reykhólasveit. Į utanveršu Snęfellsnesi frį öxl aš Lżsuhóli var vitaš um 31 brotinn staur, og sögusagnir voru um aš fleiri vęru brotnir. Lķnumenn voru komnir į stašinn sķšdegis ķ gęr og višgerš hafin. Nżir sķmastaurar voru į leišinni, og reyna įtti aš koma rafmagninu i lag sem fyrst, en vešurskilyrši voru óhagstęš um mišjan dag i gęr. Ķ Fljótum var vitaš um aš 46 staurar voru brotnir. Ólafsfjaršarlina var biluš lķka. Žar fór snjóflóš į lķnuna. Ķ gęr voru višgeršarmenn komnir į stašinn og efni į leišinni.

Ég er fęddur og uppalinn Akureyringur og bśinn aš vera hér ķ brįšum tuttugu įr rafveitustjóri, og žetta er žaš versta sem ég hef komist ķ, bęši hvaš vešur og bilanir snertir, sagši Ingólfur Įrnason, rafveitustjóri į Noršurlandi eystra, ķ vištali viš Tķmann ķ gęr. Žęr bilanir, sem viš vissum af į žrišjudag, eru hreinustu smįmunir hjį žvķ, sem nś er oršiš. Ķ gęr voru um 60-70 staurar ķ Grenivķkurlinu farnir og spennar eyšilagšir. Sem sagt lķnan var öll nišri frį Fnjóskį og śt ķ Grenivik. Ķsingin var žetta 20-25 cm i žvermįl į vķrunum śti ķ Höfšahverfi inn af Grenivik. Sķmasambandslaust var viš Grenivķk og snjóflóš į vegi. Bśiš var aš fį rafmagnsvél aš lįni hjį Slippstöšinni į Akureyri, og įtti aš flytja hana meš Drangi ķ gęrkvöldi. Linan frį žeim staš, žar sem ęskilegast er aš tengja hana, og śt ķ frystihśs, var biluš lķka. Žurfti žvķ einnig aš senda višgeršarmenn til Grenivikur meš Drangi. Ķ Dalsmynni i Fnjóskadal féll snjóflóš og tók rafmagnsstaur og veišihśs. Yfirleitt eru snjóflóš hér um allt, sagši Ingólfur Arnason rafmagnsstjóri. Viš Dalvik voru 20 rafmagnsstaurar brotnir. Frammi Iķ Eyjafirši voru einnig rafmagnsbilanir og talsveršur hluti Saurbęjarhrepps var rafmagnslaus. Žar įtti aš gera viš ķ gęr. Snjóflóš féll hjį Steinsstöšum ķ Öxnadal og braut bęši sveitalķnuna og nżju Skagafjaršarlķnuna, sem įtti aš vera upphafiš aš samtengingu rafveitna į landinu. Ķ Sušur-Žingeyjarsżslu voru ekki stórvęgilegar bilanir. 1 Noršur-Žingeyjarsżslu var veriš aš gera viš Axarfjaršarlķnuna, en i Axarfirši hafši veriš rafmagnslaust i tvo sólarhringa.

Į Fljótsdalshéraši sligaši ķsing nišur sveitalinur į žrišjudag og nóttina įšur, og vitaš var um eina tķu brotna staura. Į žrišjudag var eiginlega allt Fljótsdalshéraš rafmagnslaust, en rafmagn var į Egilsstöšum. Starfsmenn Rafmagnsveitna rķkisins į Egilsstöšum hafa veriš önnum kafnir viš višgeršir. Mikill snjór er i hérašinu og erfitt aš komast um. Sķmasambandslaust er viš żmsa bęi į Héraši, og žvķ ekki vitaš til fulls um bilanir. Einn snjóbķll er notašur ķ višgeršarferširnar. Nęst er į dagskrį hjį višgeršarmönnum aš kanna lķnurnar i Jökulsįrhliš og Jökuldal, žar sem sennilega er straumlaust. Fellalinan lagšist nišur vegna ķsingar į tveggja km svęši, en ķ gęr var komiš rafmagn annars stašar frį i Fellin nema aš einum bę. Į žrišjudag tvķhreinsušu višgeršarmenn frį Egilsstöšum ķsingu af sömu lķnunni. Įsgeir Jónsson, rafveitustjóri į Blönduósi, sagši ķ vištali viš blašiš, aš įstandiš į Noršurlandi vestra vęri eiginlega óbreytt frį žvķ į žrišjudag. Žó var bśiš aš gera viš bilanir į Skagaströnd og Hvammstanga. Laxįrvatnsvirkjun framleišir ekkert rafmagn vegna krapastķflu, og žar var mjög vont vešur ķ allan gęrdag. Ekki žurfti aš gripa til skömmtunar į svęšinu ķ gęr. Hins vegar hafši Vatnsnesiš ekki straum, og Skagalķna frį Skagaströnd var slitin og sliguš af ķsingu, en bśist var jafnvel viš, aš hęgt vęri aš ljśka višgerš hennar ķ nótt. Fjórar dķselvélar eru ķ gangi, og er orkuframleišsla žeirra samanlagt 1600 kw. Žeim er haldiš gangandi meš žvķ aš dęla į žęr vatni śr slökkvilišsbil. Vešriš var ašeins aš skįna į Blönduósi ķ gęrkvöldi. 

Tķminn 15.febrśar

SJ—Reykjavfk. — Heildarskemmdirnar į rafmagnslinum ķ óvešrinu nś ķ vikunni eru nįlęgt 300 stólpar, sem hafa brotnaš, auk žess hefur vķr eyšilagst, einangrarar, žverslįr o.fl. sagši Valgarš Thoroddsen rafveitustjóri i gęr. 

SJ-Reykjavķk.Snjóflóš hafa falliš vķša i Önundarfirši. Eitt žeirra féll skammt frį barnaskólanum į Flateyri og yfir kirkjugaršinn. Rafmagnslaust var ķ gęrkvöldi ķ innri hluta Önundarfjaršar af völdum snjóflóšanna.

Tķminn 16.febrśar

SJ-Reykjavik. Į fimmtudag [14.febrśar] féll mikiš snjóflóš nišur ķ lón Reišhjallavirkjunar viš Bolungarvķk. Flóšiš braut ķsinn, sem var į lóninu, og olli svo mikilli flóšbylgju aš lóniš tęmdist yfir stķfluna. Rafmagnslinan til Bolungavikur var biluš fyrir af völdum óvešursins fyrr i vikunni, og var Reišhjallavirkjun notuš til vara. Undir venjulegum kringumstęšum getur virkjunin framleitt um 400 kv og var žvķ sęmilegt įstand į Bolungavik hvaš raforku snerti. Eftir snjóflóšiš hefur virkjunin ašeins hįlfa afkastagetu eša um 200 kv. Algert neyšarįstand varš į Bolungavķk, aš žvķ er Valgarš Thoroddsen rafveitustjóri sagši i gęr. Įrvakur fór i gęr įleišis vestur į Bolungarvķk meš 500 kv dķselvél, sem įtti aš fara austur į Djśpavog. Veršur dķselvélin žar til brįšabirgša mešan žetta įstand stendur, en full žörf er raunar fyrir hana į Djśpavogi. Ķ gęr var ašeins hęgt aš fį sķmasamband viš Vestfirši noršan Tįlknafjaršar um neyšarsķma.

TF—Flateyri. — Sķšan 1. febrśar hefur veriš hér hvöss noršaustanįtt og snjókoma. Ašfaranótt laugardagsins 9. febrśar jókst snjókoma mikiš, og kyngdi nišur snjó ķ žrjį sólarhringa. Ašfaranótt žrišjudagsins 12. febrśar gerši hér aftakavešur af aust-noršaustri meš snjókomunni, og féllu žį snjóflóš um allan Önundarfjörš og vķša žar sem elstu menn muna ekki til, aš snjóflóš hafi komiš įšur. Tvö snjóflóš féllu ofan aš Flateyri, eins og venjulega śr Skollahvilft ofan viš eyrina, og dreifšist žaš um svęšiš frį Sólbakka og śt aš efstu hśsum į Flateyri, og yfir kirkjugaršinn. Annaš snjóflóš kom utan viš eyrina og tók raflķnustaur og fiskžurrkunarhjall, įsamt skreišarhjöllum, sem stóšu į Eyrarbót, utan vert į Flateyri. Enginn nślifandi man eftir, aš žarna hafi hlaupiš įšur. Snjóflóš varš innanvert viš Flateyri į milli Sólbakka og Hvilftar og tók žaš 4 raflķnustaura og sjónvarpshśs įhugamanna, en ķ žvķ var ein sendistöš ķ eign Landsķmans eša sjónvarpsins — en flytja įtti hana į nęstunni. Snjóflóš varš į milli Vešrarįrbęjanna, og brotnušu 13 raflķnustaurar į ašallinu og sveitalķnu. Sķmalinan slitnaši į öllu svęšinu og fór allt i sjó fram. Miklar skemmdir uršu į sķma innar ķ firšinum, og tilfinnanlegt tjón varš i Bjarnardal, en žar brotnušu 20 staurar. Allt rafmagn fór af Flateyrarhreppi, Mosvallahreppi og Ingjaldssandi ķ 10 tķma į mįnudaginn var. Sķminn fór lķka allur śr skoršum, en eitthvaš var bśiš aš laga hann ķ gęr.

Žann 19. febrśar birti Tķminn fréttir frį Patreksfirši - og sķšan var rętt um vatnselg ķ Reykjavķk.

GS-Ķsafirši. — Horfur i rafmagnsmįlum eru afar ķskyggilegar hér vestra, og er svo aš okkur sorfiš, aš jafnvel hafa veriš slökkt götuljósin į Ķsafirši til žess aš spara rafmagn. Ekkert rafmagn hefur borist vestan yfir frį Mjólkįrvirkjun nś um hrķš vegna bilunar į hįspennulinunni, og vötnin, sem sjį Fossįrstöšinni fyrir rafmagni, eru aš ganga til žurršar, svo aš hér veršur senn lķkt į komiš og į Hornafirši ķ vetur.

JH-Reykjavik. Ķ fjallinu ofan viš Patreksfjörš hefur myndast geysimikil snjóhengja sem slśtir ķskyggilega mikiš fram yfir sig. Žessi hengja er uppi į svonefndum Brellum. Ķ gęr kom til orša aš gera rįšstafanir til žess aš snjórinn hlypi fram, en žegar til kom žótti žaš of įhęttusamt, og var horfiš frį žvķ. Fólki stendur af vonum stuggur af žessari hengju, og hefur öll umferš um afmarkaš svęši veriš bönnuš sķšan į laugardaginn. Žarna uppi ķ fjallinu myndast išulega hengja, žegar skefur af žvķ langan tķma, og hafa stundum oršiš žar snjóflóš, sišast veturinn 1958. Ķ žessu sķšasta snjóflóši eyšilögšust skśrar, sem žrjįr bifreišir voru geymdar ķ, en įšur hafši flóš sópaš burt hęnsnabśi, er var į svipušum staš. Vegna snjóflóšahęttunnar hafa byggingar ekki veriš leyfšar į sex til sjö hundruš metra breišri spildu upp frį höfninni til fjalls, en nżtt hverfi hefur aftur į móti risiš utan viš žetta hęttusvęši, og eru nś žar śt frį miklar nżbyggingar. Aš degi til fer fólk, sem erindi į inn i kaupstašinn śr ytra hverfinu mešfram höfninni, en öll umferš er bönnuš, mešan skuggsżnt er. Grjóthryggur liggur žarna langt ofan śr fjalli nišur undir sjó, og hafa snjóflóšin fylgt žessum hrygg. Sjįlf hengjan er ķ fjögur til fjögur hundruš og fimmtķu metra hęš yfir sjó, og fjalliš er žarna afar bratt.

Varnargarši hefur veriš komiš upp og grafinn ofan viš hann mikill skuršur, sem talsvert af snjó hefur aš vķsu safnast ķ, en varnargaršurinn sjįlfur stendur uppśr. Hitt er aftur į móti vandséš, hversu mikiš višnįm hann veitir eša hvort hann dregur śr afli snjóflóšs, ef į reynir. Snjóflóš, sem žarna hafa komiš, hafa fariš alla leiš fram į sjó, en žótt svo yrši nś, eru bįtar ekki i hęttu, žvķ aš žeir eru ekki į žvķ hafnarsvęši, er flóšiš nęši til. Hugsanlegt er tališ, aš fjögur hśs, sem standa nęst hinni óbyggšu skįk, geti lent ķ jašri snjóflóšs, sem žarna kęmi nišur, tvö ķ ytri jašrinum og tvö i hinum innri. Eru žar Mżrar 17, žar sem Höršur Jónsson skipstjóri bżr, og Hólar 17, žar sem Kópur Sveinbjörnsson vélstjóri bżr, og Hólar 15, žar sem Magnśs Frišriksson hśsasmišameistari į heima, og Uršargata 23, žar sem Finnbogi Magnśsson skipstjóri į heima. Ekki hefur fólkiš žó flśiš hśs sin, jafnvel hafst viš i žeim um nętur. Óneitanlega var žó beygur i sumum um helgina, žegar stórrigningu og hvassvišri gerši į Patreksfirši, žvķ aš višbśiš var, aš hreyfing kęmi į snjóinn, er hann žyngdist. Svo er lķka aš sjį nešan śr bęnum, aš hann hafi sigiš talsvert, en hengjan hljóp žó ekki. Žaš segir sig sjįlft, aš fólki į Patreksfirši er um og ó aš hafa hengjuna uppi į Brellum vofandi yfir byggš sinni. Enginn hefur žó lįtiš žetta nįbżli raska ró sinni. — Ętli mašur reyni ekki aš sofa eins og venjulega? sögšu žau Magnśs Frišriksson og kona hans, Kristjana Įgśstsdóttir, er Tķminn ręddi viš um mišnętti į laugardagskvöldiš. Žaš er ekki annaš aš gera en bķša og sjį, hverju fram vindur og vona žaš besta. Hśsin hérna eru sérlega traustlega jįrnbent, og žó aš jašar snjóflóšs lenti į žeim og kęmust inn i gegnum glugga, žį er innréttingu žannig hagaš, aš žau fyllast ekki af snjó, nema allt brotni.

Ķ gęrmorgun féllu snjóflóš į žrem stöšum ķ Patreksfirši innan viš kaupstašinn, og lokašist vegurinn algerlega. Mesta flóšiš kom hjį svonefndum Stöpum innan viš Raknadal. Svo hittist į aš fólk var aš koma śr Örlygshöfn i bifreiš, og komst ekki lengra en aš Stöpunum. Lögreglumenn fóru inn eftir til žess aš sękja fólkiš og koma žvķ yfir flóšasvęšiš. Ķ gęr voru żtur aš ryšja veginn, en žaš er allmikiš verk, žvķ aš hjį Stöpunum fór snjóflóšiš yfir breitt svęši.

SP—Reykjavik. — Veruleg „stöšuvötn“ myndušust vķša į götum borgarinnar og ķ Hafnarfirši og Kópavogi į sunnudaginn. Lķklega mun mest tjón af völdum vatnselgsins hafa oršiš hjį fyrirtękinu Rafha i Hafnarfirši, žar sem vatniš fossaši inn i verksmišjuna. Er śtlit fyrir, aš tjón af völdum žessa nemi hundrušum žśsunda. Hafnarfjaršarlękurinn flęddi og yfir bakka sina og voru sum hśs umflotin vatni. Féll mašur ķ lękinn, er hann var aš veita vatni frį hśsi sinu, en hann gat bjargaš sér į žurrt aftur. Ķ Reykjavik var vatnselgurinn mestur undir Ellišaįrbrśnum, ķ Borgartśni (ķ grennd viš Klśbbinn) og į mótum Sundlaugarvegar og Reykjavegar. Einnig var mikill vatnselgur viš Unufell ķ Breišholti, en žar safnašist vatniš ašallega saman į bķlastęšinu, žar sem nišurfalliš var stķflaš. Žaš var eins og Reykjavik vęri nż komin śr sturtu i gęr, — vot, frķsk og hress, en sólin skein. Aš sögn Rśnars Bjarnasonar slökkvilišsstjóra var lišiš kallaš į alls 12 staši į sunnudaginn, yfirleitt vegna žess aš vatn hafši komist i kjallara. Mest af žessum śtköllum komu frį Breišholti, en annars viša um bęinn. Ekki sagši Rśnar, aš įstandiš hefši veriš verulega alvarlegt į žessum stöšum, en skemmdir žó vafalaust nokkrar. Einnig var lögreglan kvödd ķ allmörg hśs, auk žess sem hśn ašstošaši fjölda bķla, sem höfšu blotnaš og stöšvast.

Žann 21. varš mikiš flóš viš Žorlįkshöfn - fjallaš er um žaš ķ Tķmanum žann 22. febrśar:

JH-Reykjavķk. Ķ gęr var heldur óvenjulegt um aš litast ķ Žorlįkshöfn. Leysingarvatn, sem streymdi fram sandinn ofan viš kauptśniš, stķflašist viš žjóšveginn, og myndašist gķfurlega mikiš stöšuvatn vestan hans. Žaš nįši langt upp eftir og mun hafa veriš į ašra mannhęš, žar sem žaš er dżpst. Mörg hśs ķ Žorlakshöfn voru umflotin vatni, og ķ sķmstöšina varš aš fara į bįtum sķšdegis ķ gęr. Žetta byrjaši rétt fyrir hįdegiš, sagši Gušbjörg Magnśsdóttir, stöšvarstjóri i Žorlįkshöfn, og žegar skipt var um vakt ķ stöšinni, uršu stślkurnar aš fara til vinnu sinnar į bįti. Og ég kom į bįti śr vinnunni ķ kvöld og réri meira aš segja sjįlf. Žaš var ekki višlit aš komast žetta öšru vķsi. Dęla var notuš til žess aš varna žvķ, aš kjallari sķmstöšvarinnar fylltist. Žó nokkur hśs viš C-götu er verst hefur oršiš śti, eru umflotin vatni. Hefur runniš ķ kjallara žeirra og vatniš valdiš žar verulegum skemmdum, til dęmis į frystikistum. Dęlubili er kominn hingaš frį Hveragerši, sagši Gušbjörg enn fremur, og žegar įkvešiš var aš rjśfa Žorlįkshafnarveginn svo aš vatniš fįi framrįs til sjįvar, komu hingaš menn bęši frį Selfossi og Reykjavķk žvķ aš žarna eru bęši rafstrengir og sķmastrengir, svo aš gęta veršur allrar varśšar. Gušbjörg kvašst vita til žess, aš svona flóš hefši komiš ķ Žorlįkshöfn einu sinni, en žį var ekki risin žar byggš.

Žessa daga - dagsetning žó óviss - gerši vatnsflóš į Akureyri. Vatn rann vķša ķ hśs ķ asahlįku į Akureyri og aur spillti lóšum viš svonefnt Skammagil. Vatnavextir spilltu vegum vķša. Žann 26. fauk žak  af hśsi į Fįskrśšsfirši og skemmdi žrjįr bifreišir. 

Fyrstu dagana ķ mars gerši mikiš sunnanvešur meš hlżindum og śrkomu. Vegarskemmdir uršu į Sušur- og Vesturlandi. Foktjón varš ķ Įrneshreppi į Ströndum. Tķminn greinir frį žvķ ķ pistli žann 6. mars:

GV—Trékyllisvik — Mikiš hvassvišri hefur geisaš hér um slóšir undanfarna daga. Verst var vešriš į mįnudaginn [4.mars] og žį varš talsvert tjón į nokkrum bęjum. Mest varš tjóniš į Stóru-Įvik. Žar fauk sambygging, sem hafši aš geyma fjós, inngang og ljósavél heimilisins. Ķ fjósinu var ein kżr, kvķga og nokkrar kindur. Ķ einni vindhvišunni um mišnętti į ašfaranótt žrišjudags sviptist hśsiš ķ burtu og er aš var komiš var kżrin ein eftir. Leit var gerš aš skepnunum og fundust lömbin heil į hśfi, en kvķgan er ófundin og er helst haldiš aš hana hafi hrakiš ķ sjóinn undan vešrinu. Auk žessa tók af ašra hliš žaksins į ķbśšarhśsinu og dreifšist brakiš um allan sjó. Tjón Gušmundar bónda Jónssonar er žvķ tilfinnanlegt, ekki sķst žegar žess er gętt aš hann er frumbżlingur og hóf bśskap aš Stóru-Įvik s.l. vor. Žį fuku 50—70 hestar af heyi į Finnbogastöšum og žak tók af votheysgeymslu. Aš Munašarnesi tęttist nišur grind aš hśsi, sem var i byggingu. Rśšur brotnušu og glugga tók śr i Įrnesi. Upp śr hįdeginu i gęr tók aš lygna og žį fóru žeir, sem heimangengt įttu, aš Stóru-Įvik til žess aš leggja Gušmundi bónda liš. Asaleysing hefur veriš žessa daga og svellalög, sem voru mikil, hafa runniš verulega nišur. Žaš kemur sér vel, žvķ aš menn voru farnir aš óttast kal, ef ekki fęri aš hlįna.

Vegna verkfalls prentara komu blöš ekki śt ķ 7 vikur voriš 1974, frį 25. mars til og meš 9.maķ. Mikiš var um aš vera į stjórnmįlasvišinu, reglubundnar sveitarstjórnarkosningar framundan ķ maķlok og hįlfgert upplausnarįstand į Alžingi meš stjórnarslitum, žingrofi og jśnķkosningum. Žegar blöš loks fóru aš koma śt voru žau full af stjórnmįla- og stefnufréttum - lķtiš fór fyrir sparšatķningi um vešur enda voru sušlęgar įttir rķkjandi allan žennan tķma, lengst af meš blķšuvešri og hlżindum um land allt. Tśn voru vķšast hvar talin algręn ķ aprķllok. Žann 31. mars er getiš um vegarskemmdir ķ vatnavöxtum ķ Öręfum og vķšar į Sušausturlandi.  

Ķ byrjum maķ hófst mikil jaršskjįlftahrina ķ uppsveitum Borgarfjaršar og stóš hśn langt fram eftir jśnķ. Höršustu kippirnir uršu žann 12. Žetta voru fyrstu kippir sem ritstjóri hungurdiska hafši fundiš į sinni tķš - var žó oršinn 23 įra gamall. Tķminn segir frį daginn eftir [13.]:

Jaršskjįlftarnir ķ Borgarfirši voru meš allra snarpasta móti ķ gęr, sérstaklega voru tveir kippir tilfinnanlegir, sį fyrri um fjögurleytiš og hinn sķšari um sex-leytiš. Fannst seinni kippurinn greinilega ķ Reykjavķk og nötrušu stęrri byggingar. Skriša féll į veginn ķ Bröttubrekku, skammt frį Mišdalsgili, en um sjöleytiš var bķll lagšur af staš meš jaršżtu til aš ryšja veginn. Kirkjan ķ Stafholti varš fyrir skemmdum og hlašinn veggur hrundi į Hvassafelli ķ Noršurįrdal. — Fregnir vķša af landi herma, aš seinni kippurinn hafi fundist greinilega ķ mikilli fjarlęgš. — Męldist sķšari kippurinn 6,3 stig į Richter-kvarša, en žaš mun vera svipašur styrkleiki og ķ jaršskjįlftunum miklu, sem uršu į Dalvķk įriš 1934. [Eitthvaš munu endurreikningar hafa dregiš śr styrktölunni].

Og žann 14. jśnķ segir Tķminn:

Magnśs Kristjįnsson i Norštungu sagši, aš žar hefši allt veriš į tjį og tundri eftir jaršskjįlftana i fyrradag — leirtau, bękur og smįmunir żmiss konar śt um allt. Konur og börn hefšu flśiš af bęjum og leitaš athvarfs ķ sumarbśstöšum i Munašarnesi og į Hrešavatni. žar į mešal tvęr dętur Magnśsar meš börn sin. Skemmdir uršu žó nokkrar hér ķ upphérašinu, og hér hjį mér skemmdist til dęmis nżbyggt fjós — žaš komu sprungur bęši ķ veggi og gólf. Į Hermundarstöšum hrundi ķbśšarhśs, aš vķsu gamalt og stóš autt. Sumargestunum hér žykir lķklega bara tilbreyting aš žessu, sagši Sigrśn Bergžórsdóttir hśsfreyja į Hśsafelli. A.m.k. hefur enginn žeirra haft viš orš aš fara eša sżnt nein óttamerki. Veggir į gömlum hśsum hér aš Hśsafelli hafa sprungiš lķtillega, sagši Sigrśn, og mikiš hefur glamraš ķ skįpum og hrikt i hśsinu, en viš erum samt hin rólegustu.

Elķs Jónsson, umdęmisstjóri vegageršarinnar i Borgarnesi, sagši, aš skrišan, sem fékk į veginn um Bröttubrekku, hefi veriš sextķu metra beiš, žar sem hśn fór yfir veginn. — Žarna var gróin hliš, sagši Elķs, og skrišan hefur byrjaš alveg upp viš fjallsbrśn, steypst nišur ķ Mišdalsgil og kastast um tuttugu metra upp i hlišina hinum megin. Vafalaust hefur vatnsagi įtt talsveršan žįtt ķ žessu skrišufalli.

Um svipaš leyti og jaršskjįlftarnir var töluverš śrkoma į landinu. Ritstjóri hungurdiska man vel eš mörgum žótti rigningasumar vera yfirvofandi. Svo fór žó ekki. Sumariš fékk sérlega góš eftirmęli - žó endasleppt yrši. Leysing var ör noršanlands og žann 13. fórst fé og fjögur hross į Nśpį ķ Sölvadal. Vatnavextir voru einnig į svipušum slóšum ž.20.

Tķminn segir žann 20. af kuldakasti sem gerši žann 16. til 19:

BH-Reykjavik — Žaš žarf engan aš undra svalvišriš, sem veriš hefur undanfarna daga, noršanįttin stendur beint af hafķssröndinni viš Gręnland, og žaš getur svo sem gerst į öllum įrstķmum, aš žaš snjói nišur undir sjó, eins og geršist į Vestfjöršum i nótt, sagši Jónas Jakobsson vešurfręšingur, viš okkur sķšdegis ķ gęr, er viš hringdum ķ hann og leitušum frétta. Žetta hefur svo sem gerst įšur ķ kringum 17. jśnķ, aš viš höfum fengiš kuldakast vķša um land, og snjóaš hefur ķ fjöll og nišur undir byggš. Annars er breytileg įtt um austanvert landiš. Viš spuršum Jónas aš žvķ hvort horfur vęru į breytingum, og kvaš hann erfitt aš lofa nokkru ķ žeim efnum, en žaš vęri svo sem lķtandi į vešurkortiš. Į hįdegi ķ gęr var svalt um vestanvert landiš noršanvert, žar nęddi kalda loftiš frį hafķsnum inn į flóa og firši. Hitinn var 2 stig į Žóroddsstöšum ķ Hrśtafirši og 3 į Hjaltabakka, 8 stig į Akureyri og 7 ķ Reykjavķk, en ekki nema 5 stig ķ Borgarfiršinum, svo aš noršvestan svalinn hlżnar smįm saman eftir žvķ sem sunnar og austar dregur. Žį var 13 stiga hiti į Hęli ķ Hreppum, og 14 stig į Egilsstöšum — ķ sunnan andvara. — Ég er hręddur um žaš, sagši Jónas aš lokum, aš ef ekki bregšur snarlega til hins betra, žį verši jśnķ undir mešallagi, hvaš hita snertir — en žaš er aušvitaš of snemmt aš spį nokkru um žetta ennžį. [Tökum fram aš enginn hafķs var viš strendur Ķslands įriš 1974].  

En eftir 20. hlżnaši rękilega og gerši skammvinna hitabylgju meš óvenjulegum hita vķša noršanlands. Sunnudaginn 23. jśnķ męldist hįmarkshiti 29,4 stig į Akureyri, žaš nęsthęsta sem nokkru sinni hefur męlst žar. Heyrst hefur aš žetta sé óešlilega hįtt, umbśnašur męliskżlis hafi ekki veriš meš fulllöglegum hętti viš Lögreglustöšina į žessum įrum. Męlingin hefur žó ekki veriš afskrifuš, enda varš afskaplega hlżtt į fleiri stöšvum, fór ķ 25 stig eša meira į allmörgum stöšvum, m.a. 27,4 stig į Dratthalastöšum į Héraši og 27,2 į Hallormsstaš. Į Sušur- og Vesturlandi fór hiti yfir 20 stig į allmörgum stöšvum. Alvöru hitabylgja. 

Blöšin birtu fréttir af hitanum. Tķminn segir frį žann 25. jśnķ:

BH—Reykjavlk — Žaš er alveg įreišanlegt, aš ónaušsynlegar flķkur hįšu ekki mannfólkinu į žeim stöšum, žar sem heitast var um helgina. Hitinn var geysimikill um land allt og aš žvķ er Knśtur Knudsen vešurfręšingur fręddi okkur um, var nįnast engin śrkoma. Hins vegar lęddist śrsvöl žoka inn yfir landiš vestanvert į sunnudag. — Žaš er engin vafi į žvķ, aš sunnudagurinn er heitasti dagur sumarsins og gerir talsvert strik ķ reikninginn, žvķ aš jśnķmįnušur leit śt fyrir aš ętla aš verša talsvert undir mešallagi. Hitinn sló öll met į Akureyri fyrr og sišar, reyndist vera 29,4 stig — og er raunar meš žvķ allra heitasta, sem męlst hefur yfirleitt į landinu. Ašeins örfįum sinnum hefur hiti męlst yfir 30 stig. Ég fę ekki betur séš en einu dęmin fyrir ofan žetta séu frį Teigarhorni 30 stig, sama dag 30.2 stig į Kirkjubęjarklaustri, og svo 30.0 stig į Hallormsstaš 17. jślķ 1946, en žetta eru nś kannski ekki alveg įreišanlegar tölur.

Hverjar eru orsakirnar til žessa óskaplega hita? — Orsakirnar eru hęš yfir landinu og hęgvišriš, stillan og sólskiniš. Žaš er nefnilega ešlishlżtt loft yfir landinu, sem nęr allt inn į hįlendiš. Žaš er alveg jafn heitt inni į hįlendi og śti viš ströndina.

Hvašan kemur žetta heita loft? — Žetta heita loft kemur alla leiš sunnan śr Evrópu, sušaustan aš. Ég bżst ekki viš miklum breytingum, nema hvaš žaš dregur aušvitaš śr hitanum. Annars held ég vešriš verši heldur ašgeršalitiš. Ég held žokunni vestanlands létti, en žaš er annars sólskin um allt landiš, glašasólskin strax austan viš fjall.

Og Morgunblašiš sömuleišis, 25. jśnķ:

Gķfurlegur hiti var į Austfjöršum į laugardag [22.jśnķ] og sunnudag og reyndar žurftu Austfiršingar ekki aš kvarta undan vešrinu ķ gęr [mįnudag], žvķ žį var hitinn vķšast 16—18 grįšur. Ķ Neskaupstaš męldist hitinn į laugardaginn mest 24 grįšur, en į sunnudaginn komst hann ķ 30 grįšur um mišjan dag. Į mešan hitinn var mestur reyndist hitinn į móti sólu vera 50 grįšur. Sögšu Noršfiršingar ķ gęr, aš žeir vęru enn dasašir eftir žennan mikla hita og nś fyndist flestum kalt, hitinn ekki nema 16 grįšur.

Žó ekki nęši hitinn neitt svipušum hęšum žaš sem lifši sumars var vešur įfram gott. Fréttir bįrust af góšvišri. Tķminn greinir frį (óvęntum?) tķšarfarstengdum bilunum į hitaveitu ķ Reykjavķk ķ pistli 10.jślķ:

SJ-Reykjavik Óvenjumikiš hefur veriš um bilanir ķ heimęšum hitaveitu ķ Reykjavķk aš undanförnu. Orsök žessa er žótt einkennilegt kynni aš viršast góša vešriš, og hitinn, sem veriš hefur sķšustu vikur. Bilanirnar eru tķšastar i elstu lögnunum i borginni og žar sem
bilaš hefur įšur. Fólk skrśfar lķtiš frį hitaveitu ķ hśsum sinum nśna, og margir hafa ekki hleypt į heitu vatni vikum saman. Viš žetta kólnar vatniš ķ heimęšunum og žęr dragast saman og hęttir žį til aš springa. Einnig eykur žaš į bilanahęttu aš žrżstingur er meš meira móti ķ lögnunum žegar svo litiš er skrśfaš frį ķ hśsunum. Jóhannes Zoega hitaveitustjóri, sagši okkur, aš bilanir af žessu tagi vęri sumarfyrirbrigši, en nś vęru žęr meš meira móti, enda hefši veriš hér óvenju langur góšvišriskafli. Lķtiš sagši hann um aš vatn flyti um götur og lóšir af žessum völdum enda vęri lokaš fyrir vatniš žegar og uppvist vęri um slķkt. Bilanirnar eru um alla borgina, en žó eru žęr algengastar, žar sem lagnir eru elstar eins og įšur sagši. Višgeršamenn hitaveitunnar eru önnum kafnir viš višgeršir, en žessar bilanir koma į versta tķma nś, žar sem margir eru ķ sumarleyfi.

Ķ frétt ķ Tķmanum žann 25. jślķ kemur glögglega fram aš hlżindakröfuharka borgarbśa var varla hin sama og nś į dögum:

HP—Reykjavik. — Um kl. 15 ķ gęr var mjög gott vešur i borginni, vestan 2 vindstig, léttskżjaš, skyggni įgętt og hiti var um 11 stig auk žess sem loftvog stóš ķ 1006 millibörum. Sprangaši fólk um fįklętt og naut blķšunnar og Jesśfólk bošaši vegfarendum
eilķfa sęlu į göngugötunni ķ Austurstręti, meš gķtarspili og söng.

Žjóšhįtķš var haldin į Žingvöllum žann 27. og 28. jślķ ķ einmunablķšu žar. Ķ Borgarfirši žótti ritstjóra heldur napurt ķ noršaustanbelgingi - en góšum žurrki. 

Heyskapur gekk almennt vel, en talsvert bar į kali ķ tśnum. Kom žaš nokkuš į óvart eftir sérlega mildan sķšari hluta vetrar og methlżtt vor. En ekki mį gleyma žvķ aš fįdęma kuldar voru fyrir įramót. 

Tķminn segir frį žann 30.jślķ:

BH-Reykjavik. — Kalskemmdir ķ tśnum hér ķ Įrnessżslu eru mun alvarlegri en bśist hafši veriš viš, sagši Garšar Vigfśsson i Hśsatóftum, fréttaritari Tķmans, er blašiš hafši samband viš hann i gęr. Žaš mį heita, aš kališ nįi yfir allar sveitir sżslunnar, mismunandi mikiš aš vķsu, sum tśn hafa sloppiš betur en önnur, en óviša hafa tśn sloppiš meš öllu. — Eftir aš batinn kom ķ vor hefur hann veriš samfelldur, og hefur žaš eflaust oršiš til žess, aš įstandiš er ekki verra en žaš er. En žaš er višast hvar, sem menn hafa bešiš meš aš slį allt fram į žennan dag ķ voninni um meira gras. Žeir, sem slógu fyrst, hafa ekki fengiš nema hįlft magn į viš žaš, sem žeir hafa fengiš įšur. Annars mį segja, aš heyskapurinn gangi vel, og heyin eru góš svona yfirleitt, og sprettutķš hefur veriš žaš góš upp į siškastiš, aš žaš mį gera sér vonir um, aš żmsir žeir, sem slógu fyrstir, geti slegiš aftur. En hitt er augljóst, aš margir verša heylitlir, sem ekki įttu žvķ meiri fyrningar.

Og enn segir Tķminn 1.įgśst:

OÓ-Reykjavik. Tķš hefur veriš einmuna góš ķ vor og žaš sem af er sumars, og heyskapur vķšast hvar gengiš vel. Žó er žaš ekki einhlķtt, žvķ žurrkar hafa dregiš śr sprettu og talsveršar skemmdir komiš fram ķ tśnum. Tķminn hafši I gęr tal af Žorvarši Jślķussyni, bónda į Söndum ķ Mišfirši, og sagši hann, aš žar um slóšir hefši sprettan veriš heldur lķtil, sérstaklega žar sem tśn voru beitt ķ vor og seint var boriš į. óvenjulega langvinnir žurrkar hafa veriš og dregiš mjög śr sprettu. Hefur lķtil vęta veriš frį og meš marsmįnuši. Annars stašar er sprettan góš, eša žar sem tśnin voru frišuš og snemma var boriš į. Margir eru langt komnir meš slįtt, en yfir žaš heila hefur heyskapur veriš meš minna móti. Vķša um land eru tśn kalin, og er žaš óvenjulegt ķ slķku įrferši sem nś, er snemma voraši og tķš var stöšug. En įstęšan er sś, aš gķfurlegar frosthörkur ķ nóvember og desember fóru illa meš tśnin. Žį mį segja, aš klakahella hafi legiš yfir öllu, og nęgir ekki žótt voriš sé gott, žegar jörš er ein glęra um mišjan vetur. Menn eru yfirleitt sammįla um, aš žeir muni ekki eftir öšru eins sumri sķšan 1939, en žį fór saman mikil sól og hęfilegt regn, en nś er miklu žurrara. Į sunnanveršu Snęfellsnesi ber mikiš į kali ķ tśnum, og į sumum bęjum eru žau illa farin af žeim sökum. Ķ Kolbeinsstašahreppi er mikil melarękt og brįst hśn ķ įr aš miklu leyti. Žeir sem snemma bįru į, nį sęmilegum heyjum, ašrir litlum sem engum. Į Noršausturlandi er sums stašar svipaša sögu aš segja, žar hafa žurrkar tafiš sprettu og kal ķ tśnum, og heyfengur ekki eins góšur og ętla mętti eftir vešurblķšu undangenginna vikna.

Enn eru blķšufréttir ķ Tķmanum žann 8. įgśst:

HHJ—Rvik — Undanfarnar vikur hefur sólfar veriš meira hérlendis en viš eigum aš venjast, žótt nś hafi oršiš vešrabrigši sunnanlands og lķklegt, aš votvišri rķki nęstu dęgur hér syšra. Noršanlands er hins vegar sólskin og hlżvišri. — Jį, žaš hafa oršiš nokkur umskipti hér sunnanlands, sagši Jónas Jakobsson, žegar Tķminn hafši tal af honum. Lķklega veršur sušaustanįtt nęstu daga, en noršanlands er sólskin og blķša. Hitinn į Grķmsstöšum į Fjöllum er t.d. 17 stig, og į Akureyri er 16 stiga hiti. Orsök blķšunnar aš undanförnu er sś, sagši Jónas, aš vestanvindabeltiš svonefnda, sem aš jafnaši er į milli fertugustu og sextugustu breiddargrįšu, hefur aš undanförnu legiš öllu sunnar en vant er. Hvaš žvķ veldur er hins vegar vandskżršara. Rigningasumrum hér hjį okkur veldur Azoreyjahęšin svonefnda, sem tķšast liggur frį Azoreyjum noršaustur um Bretlandseyjar. Einstöku sinnum hafa komiš sólrķkari jślķmįnušir hér en sį sem nś er nżlišinn, en žį hefur oftast veriš svalara, sagši Jónas aš lokum.

Jś, einhverjar įhyggjur höfšu menn af framtķšinni og įrinu 2050 (sem nś er nęrri 50 įrum nęr okkur en žį). Menn deila vķst um žaš nś hvort rétt hafi veriš spįš. Tķminn segir frį žann 8. įgśst:

Ef viš eigum aš foršast aumkunarverš endalok alls, sem okkur žykir nś hvaš mest um vert, ķ kringum įriš 2050, veršur aš stöšva blessašan og marglofašan hagvöxtinn nś žegar. Žaš er mikilvęgasta įlyktunin ķ einni af umdeildustu dómsdagsbókinni, Takmörk ženslunnar, sem hópur vķsindamanna og išnašarforsprakka gaf śt įriš 1972. Meš ašstoš tölvu hefur veriš kannaš, aš hverju fer, ef nśverandi žensla heldur įfram fram til įrsins 2100. Nišurstašan er žessi: Aš lišnum fyrstu įratugum tuttugustu og fyrstu aldarinnar, mun framleišsla į matvöru og išnašarvarningi į hvern mann dragast stórlega saman, žvķ aš žį verša hrįefni og orka ę dżrari. Žetta veldur žvķ, aš dįnartala eykst til mikilla muna, og fólksfjöldinn ķ heiminum fer minnkandi eftir mišja tuttugustu og fyrstu öldina. Žaš er žó ljós fjöšur į žessum vęng, aš um įriš 2040 fer sjįlfkrafa aš draga śr mengun. Žaš kemur žó ekki til af góšu: Orsökin er samdrįttur framleišslunnar. Til žess aš spįdómar af žessu tagi yršu ekki of einhliša, var tölvan notuš til annarra śtreikninga, žar sem meira var tekiš meš af žvķ, sem gat gert nišurstöšurnar ofurlitiš bjartari. Žar var mešal annars gert rįš fyrir ótakmarkašri orku — til dęmis kjarnorku og sólarorku, — barįttu gegn mengun frį og meš įrinu 1975, žannig aš mengunarvaldar dręgjust saman um fjóršung, og takmörkun į mannfjölgun. En eigi aš sišur var dómur tölvunnar óglęsilegur. Ragnarökunum var ašeins tališ skotiš į frest fram undir 2100.

Seint ķ įgśst mįtti heita aš sumrinu vęri lokiš, aš vķsu voru fyrstu dagar september góšir og ķ stķl sumarsins. Kalt var um land allt. Žann 27. var hiti ķ Reykjavķk var ašeins 4,6 stig kl.12 og er žaš lęgsti įgśsthiti ķ Reykjavķk į žeim tķma sólarhrings frį aš minnsta kosti 1949. Tķminn birti žann 27. įgśst fréttir af leišinlegu hreti (viš styttum pistilinn lķtillega):

BH-Reykjavik. Vešurofsi af noršri gekk yfir landiš um helgina [24. til 25. įgśst] meš śrkomu og hvassvišri, og olli vatnsflaumurinn skrišuföllum og vegaskemmdum į landinu austanveršu. Į hįlendi snjóaši, og tepptust vegir vķša, og enda žótt višast hvar hefši tekist aš opna žį ķ gęr, var žvķ verki enn ekki lokiš, er blašiš hafši samband viš Vegagerš rķkisins ķ gęrdag. Skrišur féllu į Austfjöršum og ollu skemmdum į vegum. — Žaš var sķšari hluta laugardagsins og į sunnudag, sem vonskuvešur af noršri geisaši um verulegan hluta landsins, sagši Pįll Bergžórsson vešurfręšingur, žegar blašiš hafši samband viš hann i gęr. Žetta byrjaši meš śrhellisrigningu, og hefur hśn óviša męlst meiri, sérstaklega fyrir austan og noršaustan. ... Ķ kjölfar rigningarinnar tók aš hvessa, fyrst af noršaustri en sķšan af noršri, og mįtti heita noršanhvassvišri um allt land, žetta 9-11 vindstig. Slydda į hįlendi. og į Hólsfjöllum snjóaši, var komiš 5-10 sm snjólag į sunnudagskvöld og hiti viš frostmark. Hérna sunnanlands var śrkoman mikil, talsvert hvasst og komst upp ķ 9 vindstig hérna ķ Reykjavik. Į skipi hérna vestur af Reykjanesinu męldust 10 vindstig og į Stórhöfša reyndust žau 11, og žaš er mikiš ķ noršanįttinni. Į sunnudagskvöldiš fór vešriš aš ganga nišur. Žį voru 9 vindstig i Grķmsey, en voru komin nišur ķ 7 um hįdegisbiliš ķ gęr. Žannig fórust Pįli Bergžórssyni, vešurfręšingi, orš, um vešriš yfir helgina.

Starfsmenn Vegageršarinnar hafa veriš önnum kafnir eftir óvešriš austanlands og noršan um helgina, sagši Hjörleifur Ólafsson hjį Vegagerš rķkisins, er blašiš hafši samband viš hann ķ gęr. Vegaskemmdirnar af völdum vešurofsans uršu ašallega į Austurlandi, og skal nś getiš žess helsta: Noršfjaršarvegur fór i sundur rétt viš kaupstašinn, en var oršinn fęr į sunnudag. Vegurinn milli Eskifjaršar og Reyšarfjaršar lokašist um tķma. Miklar skrišur féllu į Hólmahįlsi, į móti Eskifirši — lķklega į rśmlega hundraš metra kafla — en sį vegur var oršinn fęr ķ gęr. Fįskrśšsfjaršarmegin gekk mikiš į ķ Vattarnesskrišum, žar féllu miklar skrišur og skörš komu i veginn, svo aš hann lokašist gjörsamlega, en bśist var viš žvķ į sunnudagskvöldiš, aš hann yrši aš minnsta kosti jeppafęr į mįnudag. Žį féllu skrišur į veginn utan viš Bśšareyri. Einnig skemmdist vegurinn ķ Kambanesskrišum en žar tókst fljótlega aš lagfęra hann. Į Berufjaršarströnd hjį Fossgerši hafši veriš lagšur nżr vegarspotti til brįšabirgša, en hann er ekki lengur til, og veršur aš notast viš gamla veginn žar.

Um skemmdir sunnar į Austfjöršum er naumast aš ręša. Į Héraši lokašist vegurinn efst ķ Fagradal um tķma. Žetta er nś helst aš segja um vegaskemmdir af völdum skrišufalla og śrkomu, en žess ber aš geta, aš um landiš noršan- og noršaustanvert lokušust fjallvegir um tķma vegna snjóa. Byrjaš var aš ryšja Vopnafjaršarveg į sunnudag, en žar skóf og var haldiš įfram aš ryšja hann i gęr. Hįlka er į Austurlandsveginum, en ekki um ófęrš į honum aš ręša. Axarfjaršarheiši er žungfęr, og leišin frį Grķmsstöšum nišur ķ Axarfjöršinn illfęr. Nįmaskaršiš var ófęrt ķ gęrmorgun og var veghefill sendur ķ žaš I dag. Mżvatnsvegurinn, sem venjulegast gengur undir nafninu Kķsilvegur, lokašist meš öllu, og var veriš aš ryšja hann ķ gęr. Fljótsheiši, Vašlaheiši og Lįgheiši eru ófęrar, og ekki bśist viš žvķ aš žęr verši ruddar fyrr en ķ dag — žrišjudag, eša jafnvel nęstu daga. A Öxnadalsheiši er hįlka, sömuleišis er mikil hįlka į Breišadalsheiši, en hśn lokašist ekki. Ekki hafa oršiš tafir į Žorskafjaršarheiši. Žį er aš geta žess, sagši Hjörleifur Ólafsson okkur aš lokum, aš Uxahryggjaleiš varš ófęr į sunnudaginn vegna sandfoks. Žetta gerist stundum ķ noršanįttinni, žótt ekki blįsi eins og nś um helgina.

Žį höfšum viš samband viš fréttaritara blašsins į Seyšisfirši, Ingimund Hjįlmarsson, og sagšist honum svo frį: — Žetta var óskaplegt śrfelli hérna fyrir austan um helgina, og muna menn ekki annaš eins. Snemma į sunnudagsmorgun féll skriša yfir Bśšareyrina, eftir Bśšarį, žar sem hśn rennur milli hśsanna nśmer 8 og 10 viš Hafnargötu. Bar skrišan mikinn aur og stórgrżti meš sér og stķflaši lękinn, svo aš vegurinn varš ófęr. Myndašist mikiš vatn viš žetta og flęddi upp aš nżju sķmstöšinni, en žar var nżbśiš aš rękta allt upp, fluttar žökur ofan af Fljótsdalshéraši, — žaš losnaši vist allt. Žaš var talsvert verk aš ryšja til svo aš Bśšarįin félli aftur leiš sķna til sjįvar. Žį féll stór skriša śti viš svokallaša Strönd hjį söltunarstöšinni Žór. Lokaši hśn veginum, og er žaš verulega bagalegt, žvķ aš nś kemst enginn śt į nżja flugvöllinn, fyrr en vegurinn hefur veriš ruddur.

Žann 28. įgśst birtist įgętt vištal ķ Tķmanum viš Jónas Jakobsson vešurfręšing. Viš styttum žaš nokkuš hér:

Nś er senn į enda eitt fegursta sumar, sem menn muna į Sušurlandi. Samt höfum viš heyrt, aš į męlikvarša Vešurstofunnar sé žetta ekki neitt sérstakt. Hvaš veldur žvķ? Koma slķk sumur ekki fram į vešurskżrslum sem einstök afbrigši? — Žetta er hlutur, sem žarf aš athuga vel, žegar metiš er hvaš sé gott vešur. Žaš er tališ gott sumar fyrir atvinnuvegina og almenning, žegar lķtil śrkoma er, en žó veršur hśn aš vera nęgjanleg til žess aš gróšurinn dafni ešlilega, og žaš žarf aš vera nokkurt sólskin. Yfirleitt teljum viš, aš žegar žessir tveir žęttir eru komnir i mešallag, žį žurfi aš vera kyrrt i lofti, en ekki vindasamt. Žaš er einmitt žetta, sem hefur veriš i sumar, aš litiš hefur veriš um hvassvišri, vindur hefur oftast veriš hęgur, og er žaš žvķ aš žakka, aš lęgšir hafa sneitt hjį landinu, hafa yfirleitt fariš sunnar en venjulegt er, og žęr hafa oftast veriš grunnar. Žaš eru žessar stillur, sem hafa einkum gert sumariš gott ķ augum almennings. Vešurspįrnar eru hugsašar meš žarfir atvinnuveganna fyrst og fremst fyrir augum, žótt aušvitaš komi žęr öllum aš daginn gamlan mann, sem sagši mér, aš sumrin 1929 og 1939 hefšu veriš svona góš, svo žaš veršur aš leita langt aftur til žess aš finna samjöfnuš. Hann var aš vķsu Akureyringur, svo hann hefur ef til vill ekki veriš sunnanlands žessi įr, og hann sagši mér einnig, aš sumariš 1914 hefši męlst 30 stiga hiti į Akureyri žrjį daga i röš og hefši hitinn žį jafnvel komist upp i 36 stig. Hvort žęr męlingar hafa veriš samkvęmt žeim reglum, sem vešurfręšin setur, skal ég ekki segja.

Nś hafa vešurfręšingar į Ķslandi fengiš afnot af gervihnöttum. Vešurskipum hefur fękkaš į sama tķma, og meira veršur aš treysta į tilfallandi skipaumferš į N-Atlantshafi til aš safna upplżsingum. Hvernig hefur žessi breyting komiš fram i vešurspįnum? — Ég tel, aš žegar umhleypingasamt er, žį hljóti žaš aš hafa įhrif į vešurspįrnar, aš į stóru svęši į hafsvęšinu fyrir vestan okkur eru ekki lengur neinar fastar vešurathugunarstöšvar. Fyrir um žaš bil fimm įrum voru žarna fjögur vešurskip. Į hafinu milli Ķslands og Gręnlands var vešurskipiš Alfa, milli Sušur-Gręnlands og Labrador var vešurskipiš Bravó, žrišja skipiš var svo alllangt sušur i Atlantshafi, og žaš fjórša var alllangt austur af Nżfundnalandi. Skipin į austanveršu Atlantshafi, Indķa og Jślķa, eru hins vegar ennžį į sķnum staš. Žau gera aš vķsu mikiš gagn, en koma hins vegar ekki i staš žeirra skipa, sem horfin eru. Myndirnar frį vešurhnöttunum fylla mikiš inn i žęr myndir, sem viš gerum okkur um vešriš umhverfis landiš. Ef viš fįum myndir af hafsvęšunum fyrir vestan okkur į ęskilegum tķma žį geta žęr hjįlpaš okkur mikiš viš spįrnar. Myndirnar eru teknar tvisvar į sólarhring. Viš sjįum hins vegar ekki į myndunum, hve hvasst er, né heldur hve djśpar lęgširnar eru. Ašstaša vešurstofunnar og vešurfręšinga er žvķ verri nś en hśn var, mešan vešurskipunum var haldiš śti. Žó veršur aš geta žess, aš skipaumferš kemur oft til mikillar hjįlpar viš vešurathuganir į žessum slóšum. Žaš eru einkum ķslensku millilandaskipin, sem žarna eru į ferš, en aušvitaš lķša oft dagar, žegar engin skip eru į žessum slóšum. Ennfremur fįum viš skeyti frį dönskum  Gręnlandsförum og togurum, en hinir sķšasttöldu eru žó oftast of nęrri landi. 

Nś tóku menn eftir žvķ, vegna žjóšhįtķšarinnar, aš žaš tókst aš spį mjög nįkvęmlega um vešriš į žjóšhįtķšardaginn, og žaš nokkrum dögum įšur. Hvaš olli žvķ? — Voru geršar einhverjar sérstakar rįšstafanir? — Žaš mį segja, aš žetta hafi veriš sérstök heppni. Žaš var stašvišrakafli um žetta leyti. Žaš sem gert var, og reyndist lķka rétt, var aš spį svipušu vešri „nęstu daga", žvķ ekkert var sjįanlegt, sem benti til skyndilegra breytinga į hęšum og lęgšum umhverfis landiš. Fariš var einvöršungu eftir žeim upplżsingum, sem fyrir lįgu į vešurstofunni, og ekkert sérstakt var gert eša unnt aš gera til žess aš sjį lengra fram i tķmann en endranęr. Vķsindastörf ķ vešurfręši — Žaš hefur komiš fram, aš  Alžjóšavešurfręšistofnunin er ašili aš umfangsmiklum vķsindarannsóknum į Noršurķshafinu, hafinu noršur af Ķsandi og austur meš Gręnlandi. Įlitiš er, aš žekking į ķshafinu aukist mikiš į nęstu įrum. Mun žetta hafa įhrif į vešurspįr į Ķslandi? — Ég get aušvitaš ekki sagt fyrir um žaš, sem kemur śt śr žessum rannsóknum, en allt vķsindastarf ķ vešurfręši skilar sér meš einhverjum hętti ķ hagnżtri vešurfręši. hitastig i hafinu umhverfis okkur hefur mikil įhrif, og ég held, aš reglubundnir leišangrar hafrannsóknaskipa frį Ķsandi hafa žegar gert mikiš gagn til žess aš sżna samhengiš milli sjįvarhita og vešurfars į Ķslandi. Višbótarrannsóknir eru vel žegnar. Vešurstofan vinnur alltaf aš vķsindastarfi, skrįningu og śrvinnslu gagna um vešur į Ķslandi. Sem dęmi um žetta mį nefna, aš vešurstofan hefur undanfarin įr skrįš allar haftsfregnir og gefiš śt sérstakt rit um žį starfsemi. Einstakir menn hafa ritaš merkilegar ritgeršir ķ tķmarit okkar [Vešriš], og svona mętti lengi telja.

Nś hefur veriš gott sumar, og žį lķklega „gott“ aš vera vešurfręšingur. Hvernig er žaš ķ rysjóttri tķš? Er ykkur žį kennt um vonda vešriš? — Viš erum nś lķtiš skammašir. Žó kemur žaš fyrir, aš óįnęgšir „neytendur“ lįta okkur fį orš ķ eyra. Sķšan sjónvarpiš kom, hefur skilningur manna į vešurfręši aukist til muna um allt land. Sjónvarpiš gefur einnig meiri möguleika en t.d. vešurfregnir gera ķ śtvarpi. Ķ vešurfregnum og vešurspįm ķ śtvarpi veršur žetta aš koma hreint og klįrt, en ķ sjónvarpinu gegnir öšru mįli. Oft er žaš svo, aš fleiri en einn möguleiki er hugsanlegur um žróun vešurfarsins, og žį getur vešurfręšingurinn ekki einasta spįš vešri morgundagsins, hann getur einnig skżrt frį žvķ, hvaš annaš kunni aš vera hugsanlegt, en žaš er einmitt žetta, sem kemur fram i spįnni. Möguleikarnir eru žvķ meiri. Śtvarpsspįin gerir hinsvegar rįš fyrir ašeins einum möguleika. Įhugi almennings į vešurfręši hefur lķka aukist, og menn hafa meiri skilning į žeim vinnubrögšum, sem notuš eru til žess aš segja fyrir um vešur, og žetta gefur aukna möguleika til žess aš koma upplżsingum og spįm til almennings, misgóšum aš vķsu. — Nś standa sumarleyfin yfir. Er ekki rįšlegt aš taka sumarleyfiš um leiš og vešurfręšingarnir, upp į aš fį gott vešur? — Nei, blessašur vertu. Žeir eru illvišrakrįkur hinar mestu. Žaš er sagt, aš ef žrķr vešurfręšingar komi saman, žį geri snarvitlaust vešur, sagši Jónas Jakobsson aš lokum. J

Rétt fyrir mišjan september rigndi mikiš austanlands og uršu vegir illa śti. Tķminn segir frį žann 14.:

HJ-Reykjavik Mikil śrhellisrigning hefur gengiš yfir Austfiršina, og hefur žaš haft ķ för meš sér heldur leišinlegar afleišingar fyrir vegakerfi žeirra Austfiršinga. Aš sögn Arnkels Einarssonar, vegaeftirlitsmanns hjį Vegagerš rķkisins, lokašist Sušurfjaršarvegur ķ Kambanesskrišum, milli Stöšvarfjaršar og Breišdalsvikur, ķ gęrmorgun. óvist er, hvenęr sį vegur veršur į nż fęr bķlum. Auk žess lokašist Austurlandsvegur ķ Berufirši, milli  Teigarhorns og Framness. Žar gróf frį ręsi, en vonir standa til, aš žvķ megi koma ķ lag mjög fljótlega.

Žann 26. september og nęstu daga į eftir gerši allmikiš noršanillvišri. Fjölmargar plötur fuku af rašhśsi ķ Mosfellssveit (nś Mosfellsbę). Tķminn segir 1. október af hrakningum eftirleitarmanna į Sušur- og Austurlandi og einnig lķnutjóni eystra:

BH — Eftirleitarmenn śr Biskupstungum hrepptu hiš versta vedur į afréttum um helgina og varš aš hjįlpa tveim žeirra til byggša, var annar fótbrotinn, en hinn hafši fengiš sand ķ augun. Slķkt aftakavešur var į Biskupstungnaafréttum, aš blęddi śr augum hunda og hesta, og aš žvķ er heimildarmenn okkar eystra sögšu okkur ķ gęr, er engu lķkara en tveggja įra sandgręšslustarf inni į afrétt sé meš öllu ónżtt. Um fjįrheimtur var lķtiš vitaš ķ gęr. Žegar viš ręddum viš fréttaritara okkar, Garšar i Aratungu, voru žeir komnir til byggša, Gušjón į Tjörn og Žórarinn ķ Fellskoti. Var Gušjón fótbrotinn. Hafši hestinn hrakiš undir honum, svo aš hann lenti į steini, meš įšurnefndum afleišingum. Žórarinn hafši hins vegar fengiš sand ķ augun svo illyrmislega, aš hann treysti sér alls ekki til aš halda įfram. Žaš er nś kannski ekki hęgt aš segja, aš žaš hafi veriš hrakningar į okkur, en vont var vešriš, sagši Žórarinn, žegar blašiš ręddi viš hann. Mikinn moldbyl fengum viš žarna einn daginn. Menn og hestar voru illa leiknir. Žaš var lķka ansi vont, sem ég fékk ķ augun, svo aš ég varš aš hętta leitinni. — Viš vorum aš tala um sandgręšsluna, viš Garšar. Hvaš sżndist žér um hana? — Žaš er nįttśrlega ekki gott aš segja, hvernig žetta er fariš, en žaš fżkur aušvitaš gķfurlega upp, žegar svona žurrt er. — Helduršu, aš žaš hafi hrakist eitthvaš fé? — Viš vorum nś litiš bśnir aš sjį af fé, og nįttśrlega ekkert žennan dag, af žvķ aš žaš var engin leiš aš sjį žaš, en ég veit um fjórar kindur, sem bśiš er aš finna žarna. Svo veit mašur ekkert um hitt — Nś ert žś vanur gangnamašur, Žórarinn. Hefur žś lent ķ einhverju svipušu įšur? — Nei, ekki svona. ekkert svipaš žessu.

Gsal-Gé Bé — Rvik — Ķ sķšustu viku brotnušu raflķnustaurar į Austfjöršum, bęši į Gagnheišarlinu og Fjaršarheišarlķnu. Enn fremur brann yfir spennir į Eišum. Af žessum sökum varš rafmagnslaust į Śthéraši, og hefur veriš erfišleikum hįš aš halda slįtrun gangandi į Fossvöllum. Aš sögn Jóns Kristjįnssonar, fréttaritara Tķmans į Egilsstöšum, er nś bśiš aš tengja dķselvél ķ Lagarfljótsvirkjun inn į raflķnukerfiš, og žvķ hefur įstandiš batnaš talsvert sķšan — Hér hafa veriš stórrigningar og mjög śrkomusamt alla sķšastlišna viku, og slydda og snjókoma til fjalla. Staurarnir į Gagnheiši og Fjaršarheiši brotnušu vegna ķsingar. Ķsing leggst į lķnurnar, sem liggja žvert į vindįttina, og staurarnir brotna undan žunganum. Sagši Jón, aš snjór umlykti žorpiš, svo aš segja į allar hlišar, og aš ašeins į lįglendinu viš Lagarfljót vęri auš jörš. Aš sögn Jóns var vešriš mjög gott ķ gęr, og eins į sunnudaginn. — Žaš mį segja, aš žetta sé blķšuvešur, og hér hefur breytt um įtt. Į sunnudaginn var hér milt haustvešur, eins og mašur kannast best viš žaš, og sömu sögu er raunar aš segja um vešriš hérna ķ dag (mįnudag). Sagši Jón, aš undanfarnar vikur hefši veriš mjög śrkomusamt og „illskuvešur yfirleitt“ eins og hann oršaši žaš sjįlfur. — Allt haustiš hefur veriš óvenjuslęmt, og žaš eru dęmi žess, aš menn eigi hey śti ennžį, sem žeir höfšu ekki nįš inn fyrir mišjan įgśstmįnuš. Gangnamennirnir sjö, sem tepptir voru ķ nokkra sólarhringa ķ Lošmundarfirši, meš į annaš žśsund fjįr, fóru ķ gęr yfir Fjaršarheiši, sem žį var sęmilega fęr. Aušvelt var aš reka féš yfir, en eitthvaš var flutt į bķlum. Fjįrskašar hafa oršiš į Efri-Jökuldal og ķ Hrafnkelsdal, en ekki er enn fullkannaš, hve miklir žeir eru. Eitthvaš af kindum fór ķ Vķšidalsį. Vešriš hefur veriš meš afbrigšum leišinlegt, fyrir austan, geysilega mikil snjókoma og hvasst til fjalla. Gangnamenn voru nżfarnir til smölunar, žegar vešriš skall į fyrir helgi, og uršu žeir aš snśa frį viš svo bśiš og skilja žaš fé eftir, sem bśiš var aš smala. Bśist er viš aš fjįrskašarnir séu miklir, en eins og įšur segir er ekki mögulegt enn aš segja um, hve miklir žeir hafa veriš.

Tķminn segir fréttir af vešurblķšu nyršra žann 16. október:

BH—Reykjavik — Žaš er „Indian summer“ į Akureyri žessa dagana. Žar var 16 stiga hiti ķ fyrradag [13.október], og 14 stiga hiti ķ gęr og logn og blķša. Menn nyršra notfęra sér aš sjįlfsögšu blķšuna, og mįtti sjį ęriš marga dytta aš hśseignum sinum į sunnudaginn og mįla ķ blķšunni. Žetta er eins og besta vorblķša, sögšu menn, allt ķ fullum gangi og menn fullir bjartsżni.

Mikil illvišrasyrpa gekk yfir landiš 23. til 27. október. Žar fóru tvęr mjög djśpar og krappar lęgšir. Tjón varš einkum samfara fyrri lęgšinni.

w-1974-kort-e

Lęgšin kom į miklum hraša langt sušvestan śr hafi, dżpkaši ört og fór til noršausturs skammt śti af Vestfjöršum. Ķ sunnanįttinni rigndi feikn um landiš sunnanvert, en sķšan olli vestanstormurinn foktjóni, mestu į Austurlandi. 

Tķminn segir frį žann 24.:

FB-Reykjavķk. Mjög mikil śrkoma og vegaskemmdir uršu į Mišsušurlandi og ķ Borgarfiršinum ķ gęr. Mest męldist śrkoman ķ Vķk ķ Mżrdal, 96,4 mm, og vegir skemmdust einna mest ķ Mżrdalnum. Žar var ķ gęr ašeins fęrt stórum framdrifsbilum. Einnig höfšu oršiš miklar vegaskemmdir. Ķ Borgarfirši, og ekki voru öll kurl komin žar til grafar, er blašiš hafši samband viš Vegagerš rķkisins ķ gęr. — Geysimikiš vatnsvešur var į Sušurlandi ašfaranótt mišvikudagsins. Žess var reyndar ef til vill aš vęnta, vegna žess aš žetta loft, sem hér sótti aš okkur śr sušri, er komiš af svęši, sem liggur um žaš bil 3000 km sunnar heldur en Ķsland, hafsvęšiš sušaustan viš Bermśdaeyjar, sagši Jónas Jakobsson vešurfręšingur i vištali viš Tķmann. Af vešurskeytastöšvum, sem senda okkur daglega skeyti, var mest śrkoman į Mżrum ķ Įlftaveri, 65 mm. Žetta žótti hins vegar svo mikill višburšur, aš vešurathugunarstöšin ķ Vķk ķ Mżrdal, sem ekki sendir okkur daglega skeyti, heldur mįnašarskżrslur, sendi skeyti um śrkomuna, enda męldist hśn 96,4 mm į 15 tķmum, frį kl. 18 til 9, og žó byrjaši ekki aš rigna fyrr en klukkan 18:30. Žetta er geysimikil śrkoma. — Žrišja stöšin žarna frį aš magni til, sem viš fįum skeyti frį, var Hella į Rangįrvöllum meš 51 mm. Vķša var śrkoman milli 40-50 mm. Mest viršist hafa rignt į Mišsušurlandi, en ķ Borgarfirši rigndi lķka mikiš. Til dęmis męldist śrkoman ķ Sķšumśla 29 millimetrar, og 31 į Gufuskįlum į Snęfellsnesi. Nś er kominn śtsynningur, sušvestlęg įtt meš skśrum (um mišjan dag ķ gęr), og ég bżst viš aš žaš verši slydduél meš morgninum (fimmtudagsmorgni).

Mjög miklar rigningar hafa oršiš hér į sunnan- og vestanveršu landinu, sagši Arnkell Einarsson hjį Vegageršinni, žegar viš spuršumst fyrir um įstand veganna. — Af žvķ hafa oršiš allmiklar vegaskemmdir. Mešal annars rofnaši ķ morgun Sušurlandsvegur skammt frį Skeišflöt ķ Mżrdal, og er žar nś alveg ófęrt ķ svipinn, nema hvaš stórir framdrifsbķlar hafa komist žar fram hjį. Žar veršur nś hafin višgerš strax og vatniš sjatnar, og žaš ętti ekki aš taka mjög langan tķma. Töluvert miklir vatnavextir hafa veriš ķ Įrnessżslu, og žar hefur nokkuš viša runniš yfir vegi, en hvergi oršiš ófęrt. Verst hafa vegir oršiš śti ķ Borgarfiršinum. Borgarfjaršarbraut rofnaši til dęmis alveg viš Geitaberg ķ Svķnadal. Žar flęddi Žverį yfir veginn, og rauf hśn hann viš brśna hjį Geitabergi. Vesturlandsvegur rofnaši viš Bjarnardalsįrbrżrnar, fyrir nešan Dalsmynni ķ Noršurįrdal. Žar er nś um 10 metra breitt skarš ķ veginum, og mjög mikill vöxtur er žar ķ įnni. Ekki veršur hęgt aš eiga viš višgeršir į veginum žar fyrr en vatniš sjatnar. Viša rennur yfir vegi ķ Borgarfirši, og er hętt viš aš žar eigi eftir aš verša frekari vegaskemmdir, žar sem vötn eiga ef til vill eftir aš vaxa meira, žvķ aš śrkomu er spįš įfram. Vegasambandiš til Noršurlands mun žó ekki rofna alveg, af žvķ aš hlišarvegur er um sunnanveršan Noršurįrdal, og veršur reynt aš halda honum fęrum į mešan žetta įstand varir hjį Dalsmynni. Žessi hlišarvegur var reyndar ekki nema jeppafęr ķ gęrmorgun, žar sem į hann höfšu runniš ašfaranótt mišvikudagsins aurskrišur og stórgrżti. Um hįdegiš ķ gęr var veriš aš ryšja žvķ af veginum, og vonir standa til, aš žar verši fęrt, žangaš til višgerš hefur fariš fram viš Dalsmynni. Aš öšru leyti fer įframhaldiš mjög eftir žvķ, hvernig vešriš veršur, sagši Arnljótur Einarsson, —en žó gęti fariš svo, aš enn frekari vegaskemmdir ęttu eftir aš verša, og aš žęr séu heldur ekki allar komnar ķ ljós nśna, sem oršiš hafa. Til dęmis hefur mér veriš sagt, aš Mżrarnar ķ Borgarfiršinum séu eins og hafsjór yfir aš lķta. Allt į žetta vatn aušvitaš eftir aš skila sér til sjįvar. Frį Sandgerši bįrust žęr fréttir, aš ķ höfninni hefši sokkiš 10 lesta bįtur.

ŽS-Hveragerši. Śrfelli hefur veriš alveg gķfurlegt ašfaranótt mišvikudags og į mišvikudag, og hefur slķkur vöxtur hlaupiš ķ Varmį, aš menn muna vart įlķka. Brśin, sem er į veginum upp i Gufudal, hér fyrir innan Hveragerši, gaf sig, og bilušu ein eša tvęr undirstöšur undir henni, og er hśn gjörsamlega ófęr bilum. Sennilega er žó óhętt fyrir fólk aš ganga yfir hana. Žarna hjį var hlišarvegur yfir įna, og tók hann burtu, og er žvķ gjörófęrt bilum upp i Gufudal. Skrišufall varš svo i gilbarminum austan megin, beint nišur undan Garšyrkjuskóla rķkisins. Hefur žar falliš nišur töluvert jaršvegsmagn. Varmį er eins og forašsvatnsfall nśna, žótt hśn sé venjulega ašeins sįralķtil spręna.

Og meiri illvišrafréttir daginn eftir, žann 25.október. Einkum er sagt af foki eystra:

Ķ vatnsvešrinu og śrfellinu sem gengiš hefur yfir fóru allar engjar ķ Ölfusi į kaf og var undirlendi sem hafsjór yfir aš lita allt frį Varmįrbrś nešan viš Hveragerši til sjįvar. Allt frį birtingu um morguninn og fram eftir degi voru bęndur önnum kafnir viš aš bjarga bśfénaši, sem flśiš hafši undan vatninu og leitaš upp į hóla, sem myndast hafa viš skuršgröft. Féš var margt illa haldiš af bleytu og kulda, og žvķ ekki til mikilla įtaka viš vatnsflauminn. Björgunarstarfiš var aš sjįlfsögšu slarksamt og uršu žeir, sem ekki voru rķšandi aš vaša flauminn upp undir hendur. Ķ bżtiš ķ gęrmorgun var fariš į bįti um flóšasvęšiš til žess aš bjarga žeim įm, sem ekki hafši tekist aš reka upp śr ķ fyrradag vegna hvassvišris. Fįeinar kindur fundust daušar en óttast er aš fleira fé hafi drukknaš eša króknaš, žvķ aš rįnfuglager er sums stašar į sveimi yfir flóšasvęšinu. Į nokkrum stöšum flęddi yfir vegi, en ekki varš verulegt tjón af, svo aš kunnugt sé. Ķ gęrmorgun hafši vešriš gengiš nišur og var hiš fegursta haustvešur eystra, žótt Ölfus vęri óneitanlega allkynlegt yfir aš lķta — undirlendiš allt sem spegilsléttur fjöršur aš sjį žótt vatnselgurinn sjatnaši mjög er į daginn leiš.

Ķ óvešrinu og rigningunni, sem gekk yfir landiš ašfaranótt mišvikudags og mišvikudag uršu nokkrar skemmdir į hśsum og mannvirkjum. Fréttaritarar Tķmans į Egilsstöšum og Reyšarfirši sķmušu, aš į Reyšarfirši hefšu fokiš jįrnplötur af nokkrum hśsum, en ekki valdiš skemmdum. Į Völlum, į Jašri, fauk žak af fjósi og į Krossi ķ Fellum fauk einnig žak af hlöšu. Į Egilsstöšum skemmdist uppslįttur viš nżbyggingar og jįrnplötur losnušu į žökum. Samkvęmt upplżsingum Ólafs Rśnars Gunnarssonar. Ķ Grindavķk, var žar mjög mikiš aftakavešur. Mestur var vešurofsinn milli 7 og 9 um kvöldiš, og var žį vart hęttandi į aš fara śt fyrir hśsdyr. Į žessu tķmabili uršu einnig nokkrar rafmagnstruflanir. Ljósaskilti,sem nżlega var sett upp į félagsheimilinu Festi datt nišur og gjöreyšilagšist ķ vešurofsanum. Nokkrar lausar jįrnplötur fuku og einnig fauk jįrn af žaki fiskverkunarhśssins Sęvikur. Lķtil trilla, er lį viš bryggju sökk og žegar sķšast fréttist hafši enn ekki tekist aš nį henni upp. Jón Hjįlmarsson skólastjóri aš Skógum sagši, er Tķminn hafši samband viš hann: Feiknarlegt śrkomuvešur gekk hérna meš Fjöllunum og ķ Mżrdal ķ fyrrinótt, ašfaranótt mišvikudags, svo aš sjaldan hefur veriš annaš eins. Skrišuföll uršu mörg śr fjöllum, og skemmdir į landi talsveršar. Skriša féll til dęmis uppi ķ landi skógręktarinnar fyrir ofan Hérašsskólann ķ Skógum og eyšilagši allmikiš af trjįm, nokkurra įra gömlum og vęnum. Kvaš Jón skrišuföllin ašallega hafa oršiš i austanveršum Eyjafjöllum. — Žar ber helst aš nefna skrišuföll ķ landi Skaršshlišar, Hrśtafells og svo Skóga. Uppundir tķu slķkar smįskrišur féllu śr fjöllum.

Žį er aš geta žess, aš ķ gęr snerist vešur nokkuš, sagši Jón, fyrst til sušurs og sķšan til vestlęgrar įttar og ķ gęrkvöldi var ofsahvasst um tķma, og žį tók žak af fjįrhśsum i Drangshlišardal. En žetta mun vera eina tjóniš, sem nokkuš kvešur aš af völdum roksins. Žakiš tók af ķ heilu lagi og fauk langt nišur eftir brekku, og lį žar eftir. Austan śr Vik i Mżrdal var žaš aš frétta, aš žar féllu skrišur į nokkrum stöšum śr fjallshlķšum žar nęrri og skörš komu i vegi, eins og skżrt hefur veriš frį i Tķmanum. Skrišur féllu yfir gömul tśn og rifu nišur giršingar. Ķbśšarhśsiš I Skammadal var um tķma umflotiš vatni. Žį féll skriša yfir tśniš į Giljum.

Eftir žetta mį segja aš vetur hafi veriš genginn ķ garš. Tķminn segir frį žann 29. október:

Gsal—Rvlk — Verulegar truflanir voru į rafmagni į svęši Laxįrvirkjunar ķ fyrrinótt, en sökum frosthörku og mikillar vešurhęšar skóf mjög ķ įnni, og leiddi žaš til žess, aš virkjunin missti um sjö žśsund kķlówött — Śr tęplega tuttugu og einu ķ fjórtįn. Allar kvķslar virkjunarinnar viš Mżvatn voru opnar, og aš sögn Knśts Otterstedt, fyrrverandi. rafveitustjóra, bar fyrst į žessum rafmagnstruflunum snemma kvölds, en žęr hefšu svo aukist, er į leiš.

Rętt er um vešurfarsbreytingar ķ pistli ķ Tķmanum žann 7.nóvember:

NTB -— London. Nż ķsöld getur skolliš į žį og žegar — jafnvel nślifandi kynslóšir geta oršiš vitni aš nżjum jökultķma. Žessar hrollvekjandi upplżsingar komu fram ķ heimildarmynd, sem sżnd var i breska sjónvarpinu į mišvikudag. Vešurfręšingar um allan heim hafa komist aš žeirri nišurstöšu, aš „vešur skipist skjótar i lofti" en tališ var. Hęttan į nżrri ķsöld ógnar mannkyninu į sama hįtt og hętta į kjarnorkustrķši, aš sögn fréttamanns žess, er sį um gerš heimildarmyndarinnar af hįlfu BBC. Hann hefur ennfremur sagt: — Ķsaldir hafa skipst örar į viš hlżvišrisskeiš samkvęmt nżjustu rannsóknum en vķsindamenn töldu įšur. Rannsóknirnar benda til, aš ķsöld hefši įtt aš vera komin fyrir löngu og borgir į borš viš Leningrad og Glasgow liggja undir snjó. — Margt bendir og til, aš ķsöld geti skolliš į žį og žegar, įn žess aš gera boš į undan sér. Vešurfręšingar hafa greint į milli ķsalda: Žęr, sem nś hefur veriš skżrt frį, nefnast meiri hįttar ķsaldir, en styttri kuldaskeiš kallast minni hįttar ķsaldir. Ķ mynd BBC er skżrt frį, aš kólnaš hafi verulega į nyršri helmingi jaršar sķšan 1950. Hinir örlagarķku žurrkar į stórum svęšum ķ Afrķku og Indlandsskaga geta — aš sögn fréttamanns BBC — gefiš til kynna, aš minni hįttar ķsöld sé žegar hafin. Sé sś reyndin, aukast lķkur į, aš innan skamms skelli į nż meiri hįttar ķsöld.

Eins og fram er komiš var tķš hagstęš ķ nóvember og žóttu stillur óvenjumiklar. Litlar fréttir er aš hafa af tjóni. Žó skemmdust vegir ķ vatnavöxtum žann 4. ķ Öręfum og ķ Fįskrśšsfirši og vķšar į sunnanveršum Austfjöršum. 

Tķšarfar var mjög óhagstętt ķ desember. Tķminn segir frį žann 10.:

gébé—Reykjavik — Óvešur geisaši į Noršurlandi ašfaranótt sunnudagsins og į sunnudag [8. desember], snjókoma var mjög mikil, og eru vegir vķša ófęrir. Vegir i Hśnavatnssżslum eru aš vķsu, fęrir, en um Vatnsskarš til Skagafjaršar er ašeins fęrt stórum bifreišum. Įętlaš var aš moka žar į žrišjudag. Mjög žungfęrt er milli Varmahlķšar og Saušįrkróks, en sennilega mun sś leiš hafa veriš rudd į mįnudag. Fęrt er fyrir stórar bifreišar śt I Fljót, en algjörlega ófęrt er žašan til Siglufjaršar, og bešiš er eftir aš vešriš gangi nišur, svo hęgt verši aš hefja mokstur. öxnadalsheiši. er ófęr, og ķ Eyjafirši hefur snjóaš allmikiš, T.d. er žungfęrt į milli Dalvķkur og Akureyrar, og Ólafsfjaršarmśli er algjörlega ófęr sökum snjóflóša. Vašlaheiši er einnig ófęr, en į mįnudag var veriš aš ryšja veginn frį Akureyri, til Hśsavķkur, um Dalsmynni. Į mįnudag, var vešriš aš ganga nišur i Eyjafirši.

Žann 12. segir Tķminn af rafmagnsraunum eystra: 

SJ—Reykjavik — Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 11.] var 15 stiga frost į Egilsstöšum og Grķmsį nęr žornaši upp, svo grķpa varš til rafmagnsskömmtunar į samveitusvęšinu ķ gęr. Grķmsįrvirkjun var óvirk ķ gęr, og auk žess bilaši gastśrbķna į Eskifirši ķ fyrrakvöld, og komst ekki ķ lag fyrr en ķ gęrmorgun. Ķ gęr var veriš aš safna vatni ķ lóniš viš Grķmsįrvirkjun, og stóšu vonir til aš hęgt yrši aš hętta rafmagnsskömmtun um 4-5 leytiš sķšdegis, hafa virkjunina ķ gangi til mišnęttis, og byrja sķšan aftur aš safna vatni ķ lóniš.

Žann 15. desember birtist ķ Tķmanum allķtarlegt vištal viš Hlyn Sigtryggsson vešurstofustjóra. Er žar m.a. fjallaš um sögu vešurspįa og framtķšarhorfur ķ žeim efnum. Ķ lokin vķkur Hlynur sér fimlega undan spurningu um yfirvofandi ķsöld:

„Nś eru sem sagt allir farnir aš višurkenna, aš loftslagsbreytingar eiga sér staš, alltaf annaš kastiš, enda varla annaš hęgt. Hitt er aftur annaš mįl, hvaš veldur žeim. Tilgįtur um žaš eru mżmargar, og getur vel veriš aš fleiri en ein sé rétt. Ekkert er lķklegra en aš margar įstęšur verki žar saman į hinn flóknasta hįtt. Segja mį, aš frumdręttir aš rannsóknum į žessu hafi veriš lagšir meš męlingum į hita i sjó og sjįvarlögum og athugunum į breytingum į žeim. Enn fremur meš žvķ aš athuga beina geislun frį sólinni og žį um leiš aš rannsaka, hvort sś geislun tekur einhverjum breytingum. En žaš er skemmst frį aš segja, aš ég minnist žess ekki aš hafa heyrt neina sannfęrandi skżringu į žvķ, hvers vegna loftslagiš hefur breyst i aldanna rįs, eša hvers vegna žaš ętti eša hlyti aš breytast ķ framtķšinni. Og į mešan góšar og glöggar skżringar į žvķ eru ekki fyrir hendi, held ég aš réttast sé aš spį sem minnstu“. VS 

Um illvišriš sem olli snjóflóšunum miklu ķ Neskaupstaš, į Siglufirši og vķšar dagana 19. og 20. desember er fjallaš ķ sérstökum pistli hungurdiska og žvķ ekki getiš hér.

Illvišrin héldu įfram af fullu afli um jól og frem yfir įramót. Tķminn segir frį žann 28. desember:

HJ—Reykjavik — Aš žessu sinni voru mikil snjóajól um meginhluta landsins og sums stašar aftakavešur į köflum. Tęknin brįst gersamlega i heilum landshlutum, og žó hvergi jafnhrapallega og į Austurlandi, žar sem allt gekk śr skoršum samtķmis. Žar lokušust aš sjįlfsögšu allar leišir į landi, flugvellir sumir į kafi i snjó, rafmagnsskortur mikill og rafmagnsdreifing ķ ólestri, sķmasamband rofnaši, og hvorki sįst sjónvarp né heyršist śtvarp. Dęgrum saman var žannig ekkert samband milli Austurlands og annarra landshluta, og ekki heldur milli einstakra byggšarlaga žar eystra. Sś von, sem rafmagnsveitustjóri rķkisins lét uppi fyrir jólin, žess efnis aš rafmagn myndi verša nęgjanlegt, brįst į hįlfu landinu. Prentsvertan į žvķ sem hann lét Tķmann hafa eftir sér, var varla žornuš, žegar ströng skömmtun hafši veriš tekin upp į Austurlandi og Noršurlandi eystra. Tķminn hafši i gęrdag samband viš nokkra fréttaritara sina į Austfjöršum og spurši fregna.

Jóni Kristjįnssyni į Egilsstöšum sagšist svo frį: — Žetta hefur veriš óvenjutķšindasöm jólahįtķš. Į Žorlįksmessu var mjög sęmilegt vešur fram eftir degi. Sķšari hluta dagsins fór vešur aš versna, en žó nįšu flestir žeirra, sem hér voru utan śr sveitum heim. Į ašfangadag gekk svo i blindbyl, meš miklu hvassvišri og geysilegri snjókomu, og voru mjög margir vešurtepptir hér yfir jólin. Bęši voru vešurtepptir menn utan śr sveitum, sem hér stunda vinnu, og eins og fram hefur komiš ķ fréttum, tepptust einnig menn héšan i Neskaupstaš, og voru žvķ óvenju margir hér ķ nįgrenninu, sem ekki gįtu haldiš jólin i heimahśsum. — Sennilega hafa žó starfsmenn rafveitunnar og višgeršamenn įtt ónįšugasta daga yfir jólin, žvķ aš žeir voru į eilķfum žönum til aš gera viš lķnubilanir og annaš slķkt. ķ morgun voru višgeršamenn aš bśa sig undir aš fara inn ķ Tungudal, žar sem lķnan er slitin, en žar er nś blindbylur, svo aš vart mun fęrt žangaš ķ dag. — Hér var ekkert śtvarp og sjónvarp yfir jólin. Śtvarpiš komst žó ķ lag į jóladagsmorgun, en žį hafši veriš śtvarps- og sjónvarpslaust ķ heilan sólarhring. Sendirinn į Gagnheiši var ekki kominn i fullkomiš lag ķ gęrkvöldi, žvķ aš sums stašar heyršist ekkert tal i sjónvarpinu. — Byrjaš var aš ryšja vegi śt frį Egilsstöšum i dag, og mjólkurbķll er į leišinni utan śr Hjaltastašažinghį meš żtu į undan sér. Mjólk barst til mjólkurbśsins frį Egilsstašabśinu ķ gęr, og hér er nęg mjólk til neyslu eins og er. — Viš žurftum ekki aš bśa viš rafmagnsleysi yfir hįtķširnar, nema rafmagnslaust varš ķ skamman tķma aš morgni ašfangadags, žegar lķnan slitnaši, en aš öšru leyti voru ekki teljandi erfišleikar ķ rafmagnsmįlum. — Hér hefur ekkert veriš messaš um jólin og menn litiš fariš milli hśsa vegna ófęršar Presturinn okkar bżr inni ķ sveit, ķ Vallarnesi, og komst hann aš sjįlfsögšu ekki hingaš til aš messa. Burtséš frį žeim atrišum, sem hér hafa veriš nefnd, hefur jólahald veriš meš venjulegum hętti.

Sigmar Hjelm fréttaritari į Eskifirši sagši: — Žessi jól hafa veriš meš žeim dauflegri, sem ég man, og aš sjįlfsögšu settu atburširnir ķ Neskaupstaš sitt mark į jólahįtķšina. — Sķmi, sjónvarp og śtvarp fóru alveg śr sambandi į tķmabili. Į ašfangadag heyršist ekkert ś śtvarpi, en žaš komst ķ lag į jóladag. Sjónvarpiš er į hinn bóginn ekki komiš i lag ennžį, żmist sést mynd eša heyrist tónn, en žaš fer ekki saman. — Hér er gķfurlega mikill snjór og allar götur ófęrar. Segja mį, aš ófęrt sé milli hśsa, žvķ aš vegir hafa ekki veriš ruddir yfir hįtķšina. Fólk hefur žvķ aš mestu veriš tilneytt aš halda sig innan veggja heimilanna. Į ašfangadagskvöld įtti aš vera messa hér, en hśn féll nišur vegna óvešurs. — Varla er hęgt aš segja, aš viš höfum bśiš viš rafmagnsskort, nema hvaš skömmu fyrir klukkan sex į ašfangadagskvöld varš rafmagnslaust, en sś bilun stóš žó ei lengur en klukkutķma, og varš žess eins valdandi, aš kvöldverši seinkaši dįlitiš. Žaš sem fólk hefur saknaš mest nś yfir jólin, er sjónvarpiš og žykir mörgum leitt aš hafa misst af jóladagskrįnni. — Nokkuš af fólki héšan var vešurteppt i Neskaupstaš, en žaš komst heim ķ gęrdag. Skilja varš snjóbķlinn eftir, og kom fólkiš meš varšskipi į Reyšarfjörš. Vegageršin hefur haldiš opnum vegum milli Reyšarfjaršar og Eskifjaršar, og sennilega hefur žaš veriš eini vegurinn į Austfjöršum, sem var fęr. Marinó Sigurbjörnsson fréttaritari į Reyšarfirši sagši: — Viš höfum sennilega sloppiš hvaš best allra Austfiršinga. Hérna hefur višraš sęmilega, snjór er töluveršur en žó ekki mjög mikill. Viš söknušum žess mest aš missa af jóladagskrį sjónvarps og śtvarps. Śtvarpiš er nś komiš ķ lag, en sjónvarpiš hvorki sést né heyrist enn. — Veriš er aš reyna aš opna leišina um Fagradal. Żturnar fóru ķ morgun og eru nś komnar aš Egilsstašaskógi. Viš vonumst til aš leišin opnist ķ kvöld, svo aš fį megi mjólk nišur eftir. Sķmasamband hefur veriš hér mest allan tķmann, og jólahald aš mestu gengiš fyrir sig meš ešlilegum hętti, nema hvaš fólk gekk milli hśsa ķ staš žess aš aka. Ekki er mjög snjóžungt, en mikill hluti af moksturstękjum er i Noršfirši, svo aš götur hafa litiš veriš ruddar. Ašalsteinn Ašalsteinsson į Höfn ķ Hornafirši sagši: — Viš lentum ekki ķ neinni rafmagnsskömmtun og höfum getaš fengiš fréttir af umheiminum, bęši gegnum sķma og sjónvarp og śtvarp. Jólahald, hefur veriš meš ešlilegum hętti og mun betra en i fyrra, žegar viš bjuggum viš rafmagnsleysi. Ekki tókst aš nį tali af fréttariturum okkar į Stöšvarfirši og Breišdalsvik i gęr, vegna žess aš ašalsķmalinur til žeirra staša voru bilašar.

Og Morgunblašiš sama dag [28.]:

Stórhrķš brast į vķšast hvar į Austfjöršum seinni partinn f gęr, og žegar Morgunblašiš hafši samband viš fréttaritara sinn į Seyšisfirši f gęrkvöldi, Svein Gušmundsson, kyngdi svo nišur snjónum aš meš ólķkindum var. Sagši Sveinn, aš allt vęri bókstaflega aš fara ķ kaf. Žak sķldar- og fiskimjölsverksmišjunnar Hafsķldar hf. žoldi ekki snjóžungan og féll hluti af žakinu, eša 130 fermetrar, en alls mun žakiš vera 3—400 fermetrar. Žakiš sem féll var į mjölskemmu, en ekkert mjöl var žar undir. Sagši Sveinn, aš menn óttušust aš fleiri žök gęfu sig ef snjókoman héldi įfram og einnig óttušust menn, aš snjóflóš kynnu aš falla. Knśtur Knudsen vešurfręšingur tjįši Morgunblašinu ķ gęrkvöldi, aš stórhrķš vęri į öllu Austurlandi. Hiti vęri yfir frostmarki og vęri bśist viš žvķ, aš į lįglendi breyttist hrķšin ķ rigningu žegar liši į nóttina. Dregur žaš sķšur en svo śr snjóžunga į žökum, a.m.k. ekki fyrst ķ staš. Bjóst Knśtur viš žvķ, aš rigning yrši į lįglendi į Austfjöršum um helgina en snjókoma til fjalla. Ofsavešur geisaši annars į öllum Austfjöršum į ašfangadag og fram į jóladag. Miklum snjó kyngdi nišur og er vķšast hvar į Austurlandi hin mesta ófęrš. Miklar rafmagnstruflanir uršu ķ žessu ofsavešri og settu verulega svip sinn į jólahald Austfiršinga, auk žess sem fjarskiptastöšin į Gagnheiši fór śt, žannig aš Austfiršingar voru algjörlega sķmasambandslausir og žar heyršist ekki śtvarp né sįst sjónvarp. Fįrvišriš var einna mest ķ Neskaupstaš, eins og fram kemur f annarri frétt, en einnig uršu Hornfiršingar óžyrmilega varir viš žaš. Margir uršu vešurtepptir ķ žessu vešri og komust ekki heim til sķn til aš halda jólin meš nįnustu vandamönnum. Ķ gęrkvöldi var vešur aš versna aš nżju og kominn mikill skafrenningur, svo aš allar helstu leišir į Austfjöršum eru ófęrar.

Eitthvert versta vešur ķ manna minnum gekk hér yfir į ašfangadag og setti svip sinn į jólahald Noršfiršinga įsamt hörmungaratburšunum į föstudaginn, sem hvķla enn eins og mara yfir stašnum. Žetta var i einu orši fįrvišri og var hamurinn einna mestur frį žvķ ķ birtingu og fram undir kl.3, en žį fór heldur aš dśra og um kl.5—6 mįtti merkja aš mesti ofstopinn vęri genginn yfir. En mešan vešurofsinn var mestur var mönnum ekki stętt śti heldur uršu fullhraustir karlmenn aš skrķša milli hśsa og dęmi voru til žess aš žeir vęru upp undir klukkustund aš fara leiš sem undir venjulegum kringumstęšum er örfįrra mķnśtna gangur. Engar alvarlegar skemmdir eša tjón uršu žó ķ fįrvišri žessu nema hvaš į fįeinum stöšum munu rśšur hafa brotnaš. Töluveršir erfišleikar uršu lķka ķ höfninni, žar sem ein trilla mun hafa sokkiš, og nokkrir bįtar slitnušu upp. Var hópur manna nišri viš höfnina og tókst žeim jafnan aš koma stįlvķrum śt ķ bįtana aftur, žannig aš komiš var ķ veg fyrir aš bįtana ręki frį landi. Einnig var hópur manna aš störfum ķ stjórnstöš almannavarnanefndarinnar vegna žessa ofsavešurs, žannig aš fjöldi manna var aš störfum žegar jólahįtķšin gekk ķ garš og fram eftir öllu ašfangadagskvöldi. Nokkrir björgunarsveitarmenn frį Egilsstöšum og Seyšisfirši uršu vešurtepptir hér ķ Neskaupstaš yfir jólin og mįttu halda upp į žau i Egilsbśš fjarri ęttingjum sķnum. Bęjarstjórnin reyndi žó aš bęta žeim upp jólaleysiš og fęrši žeim bękur i jólagjöf.

Morgunblašiš segir žann 31. desember frį skemmdum į togaranum Sigluvķk ķ illvišrinu ašfaranótt ašfangadags:

Skuttogarinn Sigluvik varš fyrir talsvert miklu tjóni ašfaranótt ašfangadags žegar skipiš slitnaši frį bryggju i vondu vešri um nóttina og slóst utan ķ bryggjuna meš žeim afleišingum aš skipiš dęldašist bakboršsmegin į 20 m löngum kafla fyrir ofan millidekk. Ekki er bśiš aš įętla tjóniš į skipinu, en tališ er aš skemmd sé į 36 böndum og bandabilum bakboršsmegin, en rśmt fet er į milli banda. Mį reikna meš milljónatjóni. Sigluvik mun žó halda į veišar nś um įramótin, žar sem skemmdirnar eru ofan sjólķnu og ekki taldar rżra sjóhęfni skipsins.

Žann 29. desember segir Morgunblašiš:

Gķfurlegt austan stórvišri gekk yfir Austfirši ķ fyrrinótt og er žaš fremur óvenjulegt af žessari įtt. Talsverš brögš uršu aš žvķ aš sķmalķnur slitnušu ķ stórvišri žessu, en samkvęmt upplżsingum, sem unnt var aš fį var ekki tališ aš neinar verulegar skemmdir hefšu oršiš af völdum vešursins. Įstandiš ķ rafmagnsmįlum Austfiršinga var t.d. bęrilegt f gęr og ašeins varš um smįtruflanir aš ręša af völdum vešursins. Ķ vešri žessu kyngdi nišur miklum bleytusnjó. Mest varš vešurhęšin į Egilsstöšum. Hitastig var rétt nešan viš frostmark bęši žar og į Seyšisfirši. Śrkoman hętti um tvöleytiš ķ fyrrinótt, en hvassvišriš hélt įfram og lęgši ekki fyrr en undir morgun. Var ķ gęr komin sunnanįtt og hiš besta vešur. 

Hlaup hófst ķ Skaftį ašfaranótt sunnudagsins 29. desember, žį tališ meš mestu Skaftįrhlaupum. Nokkrar skemmtir uršu į vegum og bęrinn Sandasel ķ Mešallandi einangrašist um stund.

Fram aš žessu höfšu flest illvišri mįnašarins stašiš af noršri eša noršaustri. Sķšasta vešriš var hins vegar af vestri og sušvestri. Ritstjóra hungurdiska eru žessi umskipti minnisstęš. Vešurlag virtist bundiš ķ fast far - en var žaš aušvitaš ekki.

w-1974-kort-f

Į mišnętti var lęgšarmišjan skammt śti af Vestfjöršum. Um žetta vešur ritaši Jóhann Pétursson vitavöršur į Hornbjargsvita skemmtilega grein: „Fįein orš um glitskż og misjafna hegšan vešurgušsins“ og birtist hśn ķ tķmaritinu Vešrinu 1. hefti 1975, bls.19 og įfram [ašgengilegt į timarit.is].

Tķminn segir frį ķ pistli žann 4. janśar 1975:

gébé Reykjavik — Mikiš óvešur gekk yfir ķ Svarfašardal og nįgrenni ašfaranótt gamlįrsdags. Skemmdir uršu į žremur bęjum i Svarfašardal, og einnig fauk hlöšužak i Ytra-Kįlfskinni į Įrskógsströnd og rśšur brotnušu į Sólvangi og į Hauganesi, og hluti af bilskśrsžaki viš skólann ķ Įrskógi fauk af. Sveinn Jónsson, Ytra-Kįlfskinni sagši aš um žrišjungur af žaki į sambyggšu hśsi, žar sem hlaša, fjós og haughśs er, hafi fokiš af hjį sér. Byrjaši hann strax aš gera viš og festa nżjar plötur į žakiš og naut viš žaš hjįlpar nįgranna sinna, og vęri žvķ verki nś aš mestu lokiš. Vešriš var slęmt mešan į višgerš stóš, og žurfti mašur aš liggja į plötunum mešan veriš var aš negla žęr nišur. Sveinn Jónsson hafši ekki tryggt fyrir roki, žannig aš hann žarf aš bera tjóniš sjįlfur. Hey tók ekki, nema aš litlu leyti. Viš skólann aš Įrskógi var nżbyggšur stór bilskśr, en af honum fauk hįlft žakiš. Žį brotnušu rśšur d żmsum stöšum svo sem į Sólvangi og į Hauganesi, og žį ašallega ķ nżbyggingum. Ķ Svarfašardal uršu skemmdir į žremur bęjum, Koti, Atlastöšum og Sandį. Vešurhęš hefur veriš mikil į žessum slóšum, mjög hvasst aš sunnan og skafrenningur. Gunnlaugur Jónsson bóndi į Atlastöšum sagši aš jįrnplötur hefšu fokiš af ķbśšarhśsinu og aš ekkert hefši veriš hęgt aš gera viš žaš ennžį sökum žess hve vešurofsinn er mikill, en žar hefur veriš żmist ofsarok eša stórhrķš undanfarna daga. Gunnlaugur sagši aš einnig hefši fokiš jeppi og jįrnplötur stórskemmt hann, auk žess sem żmislegt smįvegis hefši fariš śr skoršum. Į bęnum Koti fauk mikill hluti af fjįrhśsžaki og ķbśšarhśsiš į Sandį er mikiš skemmt, en Sandį er nś ķ eyši. Žį hafa hey fokiš į öšrum bęjum og żmsar smęrri skemmdir oršiš vegna vešurofsans.

Žann 15. janśar 1975 birti tķminn fréttabréf af Ströndum. Žar segir m.a.:

Žann 30. desember. var hér nokkuš hvöss vestanįtt, en kl.12 um kvöldiš skall į ofsastormur og stóš aftakavešur af noršvestri fram til kl. 4 um nóttina. Žį fór heldur aš draga śr vešrinu. Allt lék į reišiskjįlfi, eins og allt ętlaši um koll aš keyra. Žegar dagaši og menn gįtu fariš aš athuga verksummerki, kom ķ ljós, aš margt hafši fariš forgöršum. Engum var fęrt śt mešan ofvišriš stóš. Į Munašarnesi tók žak af hlöšu, sem hey var ķ. Fauk žaš śt ķ vešur og vind, og sést litiš eftir af žvķ, allt gjörónżtt. Ķ Noršurfirši braut glugga og huršir ķ vélageymslu og huršir frį heyhlöšu. Hjį Kaupfélagi Strandamanna sogaši vešriš burt hurš frį nżbyggšum bķlskśr i heilu lagi. Žakplötur fuku af gamla ķbśšarhśsinu. Fleira var žar į tjį og tundri. Į Krossanesi sviptist af hluti af hlöšužaki. Lenti žaš į gafli ķbśšarhśssins, steinsteyptum, braut žar glugga śr eldhśsi og sprengdi steinsteypu śt frį honum. Nż Zetordrįttarvél stóš śti. Brak śr hlöšužakinu, eša annaš, hefur lent į henni, brotiš framrśšu og žak hennar. Einnig tók žar vélsögunarborš, og sést ekkert eftir af žvķ. Į Gjögri tók žak af ķbśšarhśsi Sveins Jónssonar. Hśsiš var mannlaust. Hjį Axel į Gjögri tók jįrnžak af skśrbyggingu, įfastri viš ķbśšarhśsiš. Į Kjörvogi lagšist ķ rśst sögunarhśs, sem stóš viš lendinguna. Ašrar minnihįttar skemmdir uršu, sem ekki verša taldar hér. Engum varš svefnsamt žessa nótt, a.m.k. ekki į mešan mesti vešurofsinn geisaši. Margir fóru ekki śr fötum, žvķ aš viš öllu mįtti bśast. Žetta ofvišri er af żmsum tališ žaš mesta, sem menn muna. Žar sem misvindasamt var ķ žessari vindįtt, stóšst ekkert fyrir. Til marks um vešurhęšina į Krossanesi mį geta žess, aš nokkuš stóran bśt (um 50 sm langan) śr sverum stįlbita tók upp af sléttum grunni, og kastašist hann langt śr staš. Einnig steypta stéttarhellu, sem lį į sléttri jörš. Tjóniš af žessu vešri er mikiš. Veršur engin tilraun gerš hér til aš meta žaš. Žar sem žaš var mest, į Krossanesi, nemur žaš eflaust mörgum tugum žśsunda. Daginn eftir og nęstu daga hélst vešur hvasst og meš snjókomu.

Lżkur hér upprifjun hungurdiska į żmsum vešuratburšum įrsins 1974. Tölur og fleiri upplżsingar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 10 dagar įgśstmįnašar

Fyrstu tķu dagar įgśstmįnašar hafa veriš svalir vķšast hvar į landinu. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 10,2 stig, -1,4 stigum nešan mešallags sömu daga įranna 1991-2020 og -1,3 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er kaldasta įgśstbyrjun į žessari öld. Hlżjast var sömu daga 2003, mešalhiti 13,5 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 115. sęti (af 150). Hlżjast var 2003, en kaldast 1912. Mešalhiti žį var ašeins 6,4 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś 10,6 stig, -0,8 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -0,4 nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Hita er nokkuš misskipt į landinu. Žetta er kaldasta įgśstbyrjun aldarinnar viš Faxaflóa og į Sušurlandi, en aš tiltölu hefur žetta veriš 8. hlżjasta įgśstbyrjun į Austfjöršum (af 22). Žar hefur hiti veriš yfir mešallagi.
 
Neikvętt hitavik er mest ķ Blįfjallaskįla, -2,0 stig og -1,7 į Setri og Skįlafelli. Hlżjast, aš tiltölu, hefur veriš ķ Neskaupstaš, hiti hefur veriš žar +1,1 stigi ofan mešallags.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 13,5 mm, um 20 prósent nešan mešallags sömu daga. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 9 mm og er žaš lķtillega undir mešallagi.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 44,7 ķ Reykjavķk, 9 fęrri en aš mešallagi og hafa 50 sinnum veriš fęrri en nś į žeim rśmu 100 įrum sem męlt hefur veriš. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 34,3, 13 stundum fęrri en ķ mešalįri.

Nęstśrkomusamast

Įriš 2022 er enn meš ķ „śrkomusamkeppninni“ ķ Reykjavķk, fyrstu sjö mįnuširnir eru žeir nęstśrkomusömustu frį upphafi samfelldra męlinga 1920. Ķ hungurdiskapistli sem birtist 13.aprķl birtist samanburšarmynd. Ritstjórinn hefur nś uppfęrt hana til og meš 1. įgśst.

w-blogg030822a

Myndin sżnir uppsafnaša śrkomu ķ Reykjavķk eftir žvķ sem į įriš lķšur. Lįrétti įsinn sżnir mįnuši įrsins en sį lóšrétti śrkomuna. Myndin skżrist sé hśn stękkuš, en enn skżrara eintak fylgir ķ višhengi (pdf-skrį). Įriš ķ įr (2022) er blįmerkt - sį ferill endar 1. įgśst. Śrkoma įrsins 1921 hefur aftur haft yfirhöndina sķšan 10. aprķl. Nś munar um 40 mm į śrkomu 2022 (720,1 mm) og 1921 (760,4 mm). Nešsti ferillinn sżnir mešalśrkomu įranna 1991 til 2020. Śrkoman nś er um 60 prósent meiri en hśn var aš mešaltali oršin 1. įgśst į žessu tķmabili. 

Nś er spurning hvenęr fariš veršur fram śr įrsmešaltalinu (875,9 mm). Įriš 1925 nįši žeirri tölu fyrst įra (sjį myndina aš ofan). Žį hafši mešalśrkoma heils įrs falliš frį įramótum til 24. september. Įriš 1921 kom ašeins fįeinum dögum į eftir, 29. september, 1887 er ķ žrišja sęti, 2. október (ekki į myndinni) og 1989 ķ žvķ fjórša 5. október. Śrkomumagniš 1925 hafši fariš fram śr 1921 žann 13. september og hélt forystunni til 15. október. Į myndinni mį sjį aš 2018 fylgdi śrkomumestu įrunum til aš byrja meš, en fór sķšan aš dragast aftur śr ķ aprķl, en bętti žaš sķšan upp meš mikilli śrkomu framan af sumri - ferillinn er žį talsvert brattari heldur en hinir ferlarnir og komst aš lokum ķ flokk fįeinna įra meš śrkomu meiri en 1000 mm ķ Reykjavķk. Nįši žó ekki 2007 sem enn er śrkomumesta įr aldarinnar.

Žaš er 1921 sem er sķšan śrkomumesta įr sem viš vitum um ķ Reykjavķk - hreinsaši af sér alla keppinauta og fór ķ 1291,1 mm. Mjög mikiš rigndi sķšari hluta įrs įriš 2007 (ekki į myndinni), nęgilega mikiš til aš koma žvķ įri ķ annaš sęti, 1125,4 mm, en samt langt į eftir 1921. Verši śrkoma ķ Reykjavķk sķšustu fimm mįnuši įrsins ķ mešallagi veršur įriš žaš śrkomusamasta į öldinni (fer rétt fram śr 2007), en haldi śrkoman įfram aš vera aš jafnaši 60 prósent umfram mešallag yrši metiš frį 1921 slegiš. 

Mesta śrkoma sem viš vitum um sķšustu fimm mįnuši įrsins ķ Reykjavķk er 744,1 mm. Žaš var įriš 2007, įriš 2016 er ķ öšru sęti, langt į eftir, meš 573,7 mm. Sķšustu fimm mįnušir įrsins voru žurrastir įriš 1960, śrkoma žį męldist ašeins 196,8 mm. 

Ómögulegt er um aš segja hvernig žessi keppni endar nś, en mörgum mun nś finnast aš vestanįttarsyrpan sem stašiš hefur linnulķtiš frį įramótum (og reyndar ķ september og nóvember į sķšasta įri lķka) hljóti aš fara aš linast - en svona syrpur hafa raunar oft oršiš enn lengri. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįvegis af jślķmįnuši

Mešan viš bķšum uppgjörs Vešurstofunnar lķtum viš į žaš hvernig hiti jślķmįnašar rašast į spįsvęšunum. Žetta er 22. jślķmįnušur žessarar aldar og reyndist einn af žeim svalari.

w-blogg020822c

Hann var aš tiltölu kaldastur į Noršurlandi eystra, žar er hann sį fjóršikaldasti į öldinni. Viš Faxaflóa sį fimmtikaldasti. Svo vill til aš ķ Reykjavķk var hann enn kaldari aš tiltölu, ķ hópi žriggjaköldustu, ef viš notum tvo aukastafi viš śtreikning er hann sį kaldasti, en varla žó marktękt. Aš tiltölu var hlżjast į Sušausturland, žar er žetta elleftihlżjasti jślķmįnušur aldarinnar. Į svęšunum sem merkt eru meš blįu telst mįnušurinn kaldur aš žrišjungatali (en ašeins mišaš viš įrin 22), į hvķtmerktu svęšunum er hitinn ķ mešallagi. 

w-blogg020822a

Kortiš (gert af Bolla P.) sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ jślķ (heildregnar lķnur), mešalžykkt (strikalķnur) og žykktarvik mišaš viš tķmabiliš 1981-2010 (litir). Viš höfum setiš ķ lęgšasveigju og nokkuš įkvešinni vestanįtt mestallan mįnušinn. Eiginlega hefši ritstjórinn bśist viš žvķ aš žessar ašstęšur bišu upp į meiri kulda en hér mį sjį. Žykktin er ašeins rétt nešan mešallags - en aš öšru leyti var vešurlagiš samt ķ samręmi viš legu flatarins - óstöšugt loft rķkjandi, skśra- og skżjasęlt og lķtiš um hlżindi. 

Viš getum leitaš aš ęttingjum žessa mįnašar ķ fortķšinni. Einna lķkastur er jślķ 1964. 

w-blogg020822b

Hér mį sjį eindregna vestanįtt og lęgšasveigju. Žykktarvikin eru öllu meiri en nś (en višmišunartķmabil žó ekki žaš sama). Landsmešalhiti ķ byggš var nś 10,0 stig, en 9,7 ķ jślķ 1964. Textahnotskurn ritstjóra hungurdiska segir: „Óhagstęš tķš į S- og V-landi, en hagstęš noršaustanlands. Hiti var ķ mešallagi“. Žaš sem viš teljum nś ķ mešallagi žótti hlżtt žį - höfum žaš ķ huga. 

Ritstjóra hungurdiska finnst einkennilega mikiš kvartaš undan tķšinni nś - og aš įstęšulitlu. Viš höfum fengiš aš upplifa marga góša daga til śtiveru, žó blķšvišriš hafi veriš nokkuš skammvinnt hverju sinni og mjög hlżja daga hafi vantaš. Heyra mį żmiskonar „vęntingar“ um aš hnattręn hlżnun eigi aš hafa śtrżmt venjulegum ķslenskum sumrum nś žegar. Žaš er mikill misskilningur og raunar śtśrsnśningur. Breytileiki vešurfarsins frį įri til įrs er meiri en svo. En munum aš žó žessi jślķmįnušur teljist kaldur mišaš viš bręšur sķna undanfarin 20 įr er hann aš hita til fyllilega ķ mešallagi žeirra jślķmįnaša sem ritstjóri hungurdiska ólst upp viš og reyndi aš auki fyrstu 20 starfsįr sķn į Vešurstofunni. 

Višbót 3.įgśst: Vestanįtt var óvenjužrįlįt į vešurstöšunum ķ nżlišnum jślķmįnuši, heldur meiri en ķ jślķ ķ fyrra. Leita žarf aftur til jślķmįnašar 2002 til aš finna svipaš og aftur til jślķ 1989 til aš finna strķšari vestanįtt ķ žessum mįnuši. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (8.12.): 121
  • Sl. sólarhring: 194
  • Sl. viku: 1581
  • Frį upphafi: 2203626

Annaš

  • Innlit ķ dag: 99
  • Innlit sl. viku: 1352
  • Gestir ķ dag: 94
  • IP-tölur ķ dag: 90

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband