Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2022

Fremur hlżtt įr (kaldur desember)

Žótt nś lifi žrķr dagar af įrinu reiknar ritstjóri hungurdiska mešalhita įrsins ķ byggšum landsins (sér til hugarhęgšar). Hann veršur nęrri 4,2 stigum, +0,1 stigi ofan mešallags įranna 1991 til 2020 (en +1,0 stigi ofan mešallags 1961-1990).

w-blogg281222a

Myndin sżnir reiknašan mešalhita frį įri til įrs (įsamt 10-įra kešjumešaltali) aftur til įrsins 1874 (en eldri mešaltöl eru harla óviss). Viš sjįum aš įriš ķ įr getur talist ķ hlżja hópnum sem tók völdin um aldamótin sķšustu - og ekki mjög mörg įr į 20. öldinni voru hlżrri en žetta - og enn fęrri į 19.öld. Žessi fortķš öll segir ekkert um framtķšina - žótt viš reiknum hlżnun upp į +1,1 stig į öld. 

w-blogg281222b

Heildardesembermyndin er ekki ósvipuš (leitnin sś sama), en aftur į móti var desember nś óvenjukaldur - viš vitum ekki enn hvar hann lendir ķ röšinni, en alla vega nokkuš ljóst aš viš žurfum aš fara aftur til desember 1973 til aš finna kaldari. Mjög litlu munar į desember nś og sama mįnuši 1974, og desember 2011 er ekki langt undan (žó ķviš hlżrri). Svipaš var lķka 1936, og sķšan eru nokkrir desembermįnušir fyrr į öldinni sem eru kaldari, žar į mešal 1916 og 1917. Hinum fyrrnefnda fylgdi hlżr janśar 1917, en grķšarkaldur janśar 1918 elti hinn kalda desember 1917. Langkaldastur er hins vegar desember 1880 - undanfari kaldasta vetrar sem viš vitum um. 


Köld hįloftalęgš

Nś, į ašfangadag jóla er mjög köld hįloftalęgš aš ganga til sušurs skammt fyrir vestan land. Henni fylgja dimmir snjókomubakkar, oršnir til yfir hlżjum sjó sem kyndir undir djśpri veltu ķ vešrahvolfinu öllu. Leiš lęgšarinnar liggur žannig aš mestur vindur viršist lķtt eiga aš nį inn į land.

w-blogg241222a

Kort evrópureiknimišstöšvarinnar gildir kl.18 ķ dag og sżnir hęš 500 hPa-flatarins, hita ķ honum og vind (hefšbundnar vindörvar). Fjólublįir litir sżna meira en -42 stiga frost og sį dekkri meir en -44 stiga frost. [Ef menn vilja mį meš góšum vilja sjį jólasvein ķ mynstrinu] Um hįdegi ķ dag var frostiš yfir Keflavķkurflugvelli um -38 stig - og gęti fariš nišur ķ -42 til -43 stig ķ nótt eša į morgun. Desembermetiš er -48 stig (frį 1973). Ritstjóranum sżnist aš frost hafi sķšast fariš ķ meir en -45 stig ķ 500 hPa-fletinum ķ desember įriš 2010 - žį rétt fyrir jól - og er stašan nś ekki svo ólķk stöšunni žį (sjį t.d. hungurdiskapistla frį žeim tķma). Žaš kuldakast stóš hins vegar ekki ķ nema rśma viku. 

Svo viršist sem spįr geri nś rįš fyrir enn einu köldu hįloftalęgšardragi meš snjókomubökkum snemma į žrišjudag. Žeir sem eru į ferš ęttu aš fylgjast vel meš spįm Vešurstofunnar. 

Glešileg jól. 


Ekki lįt į kuldatķš

Svo viršist sem ekkert lįt sé į kuldatķšinni, stašan nokkuš lęst. Noršvestanįtt er rķkjandi ķ hįloftum. Meš henni berst hvert kuldalęgšardragiš į fętur öšru yfir Gręnland, en žau draga sķšan į eftir sér slóša af köldu lofti langt śr noršri mešfram Noršaustur-Gręnlandi og ķ įtt til okkar. Įkvešin óvissa er ķ spįm žegar žessi drög fara hjį. Margt kemur žar til. Gręnland aflagar vindįttir ķ mestöllu vešrahvolfinu - en stķflar jafnframt fyrir loft beint śr vestri eša noršvestri. Sķšan er „birgšastaša“ kulda viš Noršaustur-Gręnland nokkuš misjöfn frį degi til dags. 

Um sķšustu helgi tókst lęgšardragi „vel“ upp ķ śrkomumyndun. Žaš „sauš į“ kalda loftinu yfir hlżjum sjónum, žaš drakk ķ sig raka sem žaš sķšan gat skilaš sér aftur nišur sem snjókoma į Sušvesturlandi. Śrstreymi ķ efri lögum varš til žess aš uppstreymiš gat nįš hįtt ķ loft og komist undan til austurs ķ lofti. Sķšan geršist žaš aš lęgš vestur af Bretlandseyjum var aš reyna aš koma hingaš hlżju lofti śr austri į sama tķma (sem olli skrišuföllum og snjóflóšum ķ Fęreyjum). Įrekstur varš į milli kalda loftsins (sem žį hafši skilaš megninu af śrkomunni aftur frį sér) og žess hlżja - og śr varš mikiš noršaustanhvassvišri sem reif upp mestallan žann snjó sem falliš hafši, bjó til ógurlegt kóf og barši hann ķ skafla - alls stašar žar sem vindur var hęgari en annars, t.d. į hringtorgum og viš leišara ķ vegköntum. Beinlķnis undravert hversu mikiš efnismagn er hér į hreyfingu. Hęttulegar ašstęšur.

Ķ dag (fimmtudaginn 22. desember) hefur slaknaš į og morgundagurinn viršist ętla aš verša svipašur. Eitthvaš snjóar žó ķ hafįttinni į Noršur- og Austurlandi. En nś er annaš lęgšardrag aš koma śr noršri og noršvestri. 

w-blogg221222a

Kortiš sżnir stöšuna į noršurhveli, eins og evrópureiknimišstöšin vill hafa hana sķšdegis į morgun, Žorlįksmessu. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, af henni rįšum viš vindhraša og stefnu ķ mišju vešrahvolfi. Litir sżna žykkt, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ minni sem hśn er, žvķ kaldara er loftiš. Ķsland er rétt nešan viš mišja mynd. Žykktin yfir mišju landi er um 5100 metrar, um 120 metrum lęgri en aš mešallagi. Žaš žżšir aš hiti er um 6 stigum nešan mešaltalsins. Talsvert kaldara er noršurundan - og sį kuldi sękir heldur aš ķ kjölfar lęgšardragsins - sem žarna er ekki fjarri Scoresbysundi į sušurleiš. Örin bendir į lęgšardragiš. Žegar kalda loftiš kemur yfir hlżjan sjó myndast strax éljaklakkar (svipaš og skśraklakkar yfir hlżju landi sķšdegis aš sumarlagi). klakkarnir raša sér oft ķ samfellda garša - séu vindįttarbreytingar (vindsniši) meš hęš hagstęšar veršur uppstreymiš og śrkomumyndunin aušveldari og skipulegri. Žį vex vindur sem aušveldar uppgufun. Allt žetta er hįš żmsum smįatrišum, t.d. getur kalt, grunnstętt loft yfir landinu - og fjöll žess flękst fyrir. Margar įstęšar til žess aš jafnvel hin bestu vešurlķkön eiga ekki alveg létt meš aš benda į hvar og hvenęr śrkoma fellur. 

Žegar litiš er į kortiš ķ heild mį sjį aš vestanįttahringrįsin um noršurhveliš er talsvert trufluš. Sérstaka athygli vekur mjög hlż hęš noršur af Sķberķu. Hśn tekur talsvert rżmi - og ekki getur kalda loftiš veriš žar į mešan. Hęšin fer aš vķsu minnkandi nęstu daga - loftiš ķ henni kólnar, en hśn flękist samt fyrir žar til tekst aš hreinsa leifarnar burt. Mjög snöggt kuldakast leggst nś sušur yfir mestöll Bandarķkin - austan Klettafjalla og veldur įbyggilega miklum vandręšum. Žaš er vķšar en hér sem flugfaržegar lenda ķ vanda og umferš į vegum lendir ķ steik - slķkt er žrįtt fyrir allt nęr óhjįkvęmilegur hluti vešrįttunnar - gerist endrum og sinnum į hverjum einasta bletti jaršarkringlunnar - žótt żmislegt sé e.t.v. hęgt aš gera varšandi afleišingarnar. 

Efnislega viršast ekki eiga aš verša miklar breytingar nęstu viku til tķu daga ķ nįnd viš okkur. Žeir sem leggja ķ feršalög eiga aušvitaš aš fylgjast mjög nįiš meš vešurspįm - viš skilyrši sem žessi er nįkvęmni žeirra marga daga fram ķ tķmann mjög įbótavant. Vešurstofan gerir vešurspįr (en ritstjóri hungurdiska ekki). Žaš skapar svo aukna óvissu aš ratsjį Vešurstofunnar į Mišnesheiši viršist ķ lamasessi - og hįloftaathuganir hafa ekki sést frį Keflavķkurflugvelli ķ meir en viku - hvort tveggja aušvitaš algjörlega óvišunandi fyrir žį sem eru aš berjast viš aš gera sem bestar og öruggastar vešurspįr. - Ritstjóri hungurdiska hefši einhvern tķma oršiš meirihįttarpirrašur ķ žessari stöšu - en hann liggur nś gamall og blaušur ķ sķnu fleti og rausar śt ķ loftiš - kemur žetta vķst ekki viš lengur. 

En ljśkum žessu meš žvķ aš lķta į śrkomuspį evrópureiknimišstöšvarinnar kl.18 į ašfangadag jóla.

w-blogg221222b

Svo viršist nś sem hįloftalęgšardragiš ętli aš gangsetja tvęr smįlęgšir seint į Žorlįksmessu. Ašra śti af Vestfjöršum, en hina fyrir noršaustan land. Śrkomubakkar hrings sig um bįšar žessar lęgšir. Sś fyrir noršan hreyfist til sušvesturs ķ stefnu į Vestfirši, en hin til sušaustur rétt fyrir sušvestan land. Auk žessa er śrkomubakkinn sem sést į kortinu yfir Sušurlandi nokkuš sjįlfstęš myndun. Hans į aš byrja aš gęta žar um slóšir seint annaš kvöld - spurning sķšan hvort lęgšin sušvesturundan grķpur hann upp. Śrkomuóvissa er mest ķ kringum žennan sjįlfstęša bakka - fylgjast ber vel meš honum (en ratsjįrbilunin gerir aš mun erfišara). Sé žessi spį rétt veršur vindur mestur į mišunum - en minni į landi. Allur er žó varinn góšur ķ žeim efnum, žvķ ekki žarf mikinn vind til aš bśa til kóf śr nżjum snjó sem fellur ķ miklu frosti. 

 


Fyrstu žrjįr viku desembermįnašar

Fyrstu žrjįr vikur desembermįnašar hafa veriš kaldar į landinu. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -2,6 stig, -3,6 stigum nešan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020 og -3,8 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast hitinn ķ kaldasta sęti aldarinnar (įsamt sömu dögum 2011). Hlżjastir voru žessir dagar įriš 2016, mešalhiti +5,2 stig. Į langa listanum rašast hiti nś ķ 135. til 137. sęti (af 149) įsamt 2011 og 1993. Kaldastir voru žessir dagar 1886, mešalhiti žį -5,3 stig, en hlżjastir voru žeir 1987, mešalhiti +5,3 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś -3,9 stig, -3,4 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og mešallags sķšustu tķu įra.
 
Į flestum spįsvęšunum eru žessir desemberdagar žeir nęstköldustu į öldinni (lķtillega kaldara var 2011), į Vestfjöršum er hitinn žó ķ 19. hlżjasta sęti (fjóršakaldasta). Į einstökum stöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Žverfjalli og Hornbjargsvita, hiti -1,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast hefur veriš į Žingvöllum, hiti -5,4 stig nešan mešallags.
 
Śrkoma hefur veriš ķ minnsta lagi ķ Reykjavķk, hefur męlst 23,7 mm og er žaš žrišjungur mešallags. Hefur ašeins 6 sinnum męlst minni sömu daga (126 samanburšarįr). Į Akureyri hefur śrkoma męlst 31,8 mm og er žaš um 60 prósent mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 37,2 ķ Reykjavķk, fleiri en nokkru sinni įšur.
 
Loftžrżstingur hefur veriš sérlega hįr, mešaltališ ķ Reykjavķk er nś 1023,8 hPa, žaš hęsta sem vitaš er um sömu daga (201 įr). Lęgri žrżstingi er spįš sķšustu vikuna og žvķ spurning hvort žessi staša nęr aš halda til mįnašamóta.

Af hitasveiflum og hitamun

Ašfaranótt 19. desember fór hiti ķ Vķšidal ofan Reykjavķkur nišur ķ -22,8°C. Žetta er óvenjuleg tala į höfušborgarsvęšinu, sś lęgsta sem viš vitum um ķ desember. Į móti kemur aš stöšin hefur ekki veriš starfrękt nema ķ nokkur įr, og žar hafa įšur sést mjög lįgar tölur. Mjög mikiš frost męldist lķka į nżrri stöš ķ Fossvogsdal (Kópavogsmegin), -19,7 stig. Lęgst fór hiti į Vešurstofutśni -12,3 stig. 

w-blogg201222a

Blįi ferillinn į lķnuritinu sżnir „mešalhita“ į höfušborgarsvęšinu dagana 16. til 20. desember, frį klukkustund til klukkustundar. Mjög kalt var žann 16., um morguninn fór mešalhitinn nišur fyrir -10 stig. Žaš gerši hann aftur aš kvöldi žess 18. og ašfaranótt 19. Žį varš mešalhitinn lęgstur. Rauši ferillinn (hęgri kvarši) sżnir stašalvik hitans, męlikvarša į breytileika hans frį einum staš til annars. Viš sjįum vel aš lengst af er stašalvikiš um eša innan viš 1 stig, og ķ hvassvišrinu undanfarinn sólarhring ašeins um 0,5 stig. Žetta sżnir aš loft er vel blandaš, litlu mįli skiptir hvar viš erum stödd.

Köldu kaflarnir žann 16. og 18. til 19. skera sig śr. Žį detta nokkrar stöšvar alveg śr sambandi viš annaš, žęr lifa ķ eigin heimi. Vindur er mjög hęgur, yfirborš jaršar og loftiš nęst žvķ kólnar mjög ört. Ķ sķšara tilvikinu var kominn snjór. Viš vitum ekki hversu langt er upp śr žessum kulda, sennilega ekki nema nokkrir metrar, ķ mesta lagi fįeinir tugir. 

w-blogg201222b

Nęsta mynd sżnir hita į 10-mķnśtna fresti viš Vešurstofuna (blįr ferill) og ķ Vķšidal (raušur ferill) žann 18. og 19. desember (strik eru į 3 klst fresti). Žaš kólnar įkvešiš į  bįšum stöšum en undir hįdegi fer hiti aš falla mun hrašar ķ Vķšidal heldur en viš Vešurstofuna. Um kl.18 er munurinn oršinn 5 til 6 stig. Žį hreyfir vind lķtillega og hitinn hękkar į bįšum stöšum, nęrri 2 stig viš Vešurstofuna, en 6 stig ķ Vķšidal. Einhver blöndun viš hlżrra loft ofan viš į sér staš. Viš Vešurstofuna kólnaši sķšan žar til um kl.21, en kólnunin hélt įfram ķ Vķšidal, allt fram til um kl.3 um nóttina. Fór žį nišur ķ töluna įšurnefndu, -22,8 stig. Viš Vešurstofuna fór aš hlżna aftur upp śr kl.1, en ekkert hreyfši viš kuldapollinum ķ Vķšidal fyrr en kl. rśmlega žrjś. Žį hękkaši hiti um 6,8 stig į 10 mķnśtum og 13,3 stig į klukkustund. Eftir žaš fylgjast ferlarnir meira og minna aš, munar ašeins rķflegum hęšarmun stašanna tveggja. 

w-blogg201222c 

En austur ķ Öręfum įtti lķka sér staš skrżtinn atburšur. Rauši ferillinn į myndinni sżnir hitann viš Vešurstofuna, en sį blįi hita į vešurstöš Vegageršarinnar ķ Öręfum. Eftirtekt vekur hversu órólegur hann er - enda var lengst af ofsavešur eša fįrvišri į stašnum. Loft hingaš og žangaš aš - aš ofan og til hlišar hefur borist aš stöšinni. Rétt eftir mišnętti rżkur hitinn upp ķ 12,8 stig - og er žó nokkurn tķma eftir žaš yfir 7 stigum. Getur žetta veriš rétt? Žaš nįnast vķst aš žessi hiti hefši aldrei męlst į kvikasilfursmęli ķ hefšbundnu skżli, en vel mį vera aš hér hafi einfaldlega veriš loft langt aš ofan aš kitla męlinn ķ mikilli vindhvišu. Skemmtilegt alla vega. 

 


Hugsaš til įrsins 1972

Tķš var almennt hagstęš fyrri hluta įrs, en sķšan óhagstęšari. Śrkoma vel yfir mešallagi. Hlżtt var ķ vešri (aš žeirra tķma męlikvarša), töluverš višbrigši frį kulda hafķsįranna svonefndu rétt į undan. Įriš byrjaši meš óvenjulegum hlżindum sem stóšu óslitiš ķ rśman hįlfan mįnuš. Žį tók viš mikil umhleypingatķš og varš sķšari hluti janśar nokkuš erfišur. Allir mįnuširnir febrśar til maķ töldust hagstęšir til landsins, en gęftir voru stopular, sérstaklega ķ febrśar og mars. Mikil vatnsvešur gerši ķ febrśar, sérstaklega kringum žann 20. og fįein illvišri gerši lķka ķ mars, en almennt var žó fremur hlżtt ķ vešri. Jörš fór aš gręnka ķ febrśar, ķ aprķl fór gróšri vel fram og ķ maķ töldu menn gróšur meš besta móti.

Harla śrkomusamt var ķ jśnķ, sérstaklega noršanlands og ķ jślķ og įgśst gengu rigningar į Sušur- og Vesturlandi, jafnvel illvišri. Nokkurra daga žurrkakafli snemma ķ įgśst bjargaši sumum. Skįrri tķš var žį um landiš noršaustanvert. Tķš var talin hagstęš ķ september žótt nokkuš vęri śrkomusamt. Slęmt hret gerši žó snemma ķ mįnušinum. Október var umhleypingasamur, en tķš talin hagstęš į Noršaustur- og Austurlandi. Undir lok mįnašarins gerši eftirminnilegt ķsingarvešur. Ķ nóvember var hins vegar sérlega snjóžungt į Noršur- og Austurlandi, en talin sęmilega hagstęš tķš syšra. Žann 23. męldist snjódżpt 155 cm į Sandhaugum ķ Bįršardal og hefur aldrei męlst jafnmikil eša meiri ķ nóvember hér į landi. Desember var illvišrasamur og mjög snjóžungt var į Noršaustur- og Austurlandi. Žó var ekki kalt. 

Aš vanda rennum viš ķ gegnum įriš meš hjįlp blašafregna, vešurathugana og korta. Pistlar śr dagblašinu Tķmanum verša oftast fyrir valinu. Į žessum įrum flutti žaš blaš hvaš reglulegastar fréttir af vešri - textar eru sleiktir af timarit.is, lagfęršir eftir žvķ sem žörf var į - og alloft styttir (stundum įn žess aš žess sé getiš), vonandi aš höfundar sętti sig viš žį mešferš - en žeim er alla vega žakkaš. Vešrįttan, tķmarit Vešurstofu Ķslands kemur aš sjįlfsögšu einnig viš sögu - oft įn žess aš žeirrar heimildar sé getiš sérstaklega. Ķ višhenginu mį (eins og venjulega) finna mikla talnasśpu, mešalhita, heildarśrkomu og fjölmargar ašrar upplżsingar. 

Mikil breyting varš ķ vešri um jólin 1971. Fyrir žann tķma hafši veriš nokkuš kalt og snjóžungt, en um jólin gekk til eindreginna sušlęgra įtta meš miklum hlżindum og vatnavöxtum. Fyrstu daga įrsins voru nokkrar fréttir af žeim ķ blöšum. 

Tķminn segir af flóšum og fleira 4. janśar 1972:

Vegageršin var ķ gęr og dag önnum kafin viš aš lagfęra vegi vķša į Vesturlandi og Vestfjöršum, en žeir skemmdust talsvert vegna žess vatnsvešurs sem geisaši ķ žessum landshlutum ašfaranótt gamlįrsdags og į gamlįrsdag. Ķ Borgarfirši rofnušu vegir į fimm stöšum, en žar var mikiš vatnsflóš. Ķ kvöld [3. janśar] voru vegir žar aftur oršnir fęrir, og reiknaš var meš aš brįšabirgšavišgeršum į vegum annars stašar yrši aš mestu lokiš ķ kvöld. Mestu flóšin uršu ķ nešanveršum Borgarfirši, og munu žau vera žau mestu sem menn žar um slóšir muna eftir. Bjarnardalsį flęddi yfir Vesturlandsveg ķ Dalsmynni, og kom žar töluvert skarš ķ veginn. Var ekki bśiš aš gera viš žį skemmd ķ kvöld, en kemur ekki aš mikilli sök, žar sem hęgt er aš fara annan veg. Vesturlandsvegur viš Ferjukot lokašist algjörlega į gamlįrsdag, svo og į Hvķtįrvöllum. Mun brįšabirgšavišgeršum į žessum stöšum hafa lokiš ķ dag. Ennfremur kom mikiš skarš ķ syšri veginn ķ Lundareykjadal. Žį flęddi Reykjadalsį ķ Mišdölum yfir bakka sķna og myndaši skarš ķ veginn žar. Sagši Hjörleifur Ólafsson hjį Vegageršinni, aš žar hefši veri0 gert viš ķ gęr. Vķšar ķ Dalasżslu uršu einhverjar vegaskemmdir og eins śt į Snęfellsnesi en vegirnir uršu fęrir į nż ķ dag. Aš sjįlfssögšu er hér um algjörar brįšabirgšavišgeršir aš ręša. Į Vestfjöršum uršu einnig talsveršar vegaskemmdir vegna vatnsflóša og skrišufalla. Skemmdirnar uršu einkum ķ Dżrafirši, ... Ķ dag var veriš aš moka af veginum til Sśgandafjaršar, en hann hefur veriš lokašur ķ hįlfan annan mįnuš — og ķ dag įtti aš moka ķ Önundarfjörš. Hjörleifur Ólafsson sagši, aš vegir um Noršurland, Austurland og Sušurland vęru meš besta móti.

SB-Reykjavik, mįnudag. Fjögurra lesta bjarg losnaši śr fjallinu fyrir ofan Bķldudal į fimmtudagsmorguninn [30. desember] og valt meš miklum undirgangi um 700—800 metra nišur snarbratta hlķšina, uns žaš stašnęmdist uppi ķ rśmi ķ einu af efstu hśsunum ķ žorpinu. Eigandi rśmsins, Pįll Kristjįnsson, vélstjóri, var staddur ķ eldhśsi sķnu ,er hann heyrši undirganginn sem hann vissi ekki strax af hverju stafaši. Kom žį bjargiš ęšandi inn um śtidyrnar, sķšan svefnherbergisdyrnar og upp ķ rśmiš, sem brotnaši ķ spón undan žessum óbošna gesti. Sem dęmi um kastiš į bjarginu mį geta žess, aš skammt fyrir ofan hśs Pįls, er vegur og eru giršingar beggja vegna vegarins. Bjargiš tók undir sig mikiš stökk ofan viš efri giršinguna og kom sķšan aftur nišur nešan viš nešri giršinguna. Annaš minna bjarg losnaši samtķmis, en žaš fór ašra leiš nišur og stašnęmdist į tśni viš fjįrhśs nokkur, įn žess aš gera nokkurn usla. Hśs Pįls er hins vegar stórskemmt eftir žessa gestkomu, mikiš brotiš śr veggjum vķš dyrnar og innganginn.

PŽ—Sandhóli, mįnudag. Ölfusį var meš įramótaglettur viš nįbśa sķna ķ Ölfusinu um žessi įramót. Ķ hlżindunum og śrfellinu, sem gengiš hefur landiš undanfarna daga hefur įin aukist mikiš, og į gamlįrskvöld sprengdi hśn af sér öll klakabönd, en viš žęr hamfarir myndašist klakastķfla milli Arnarbęlishverfis og Kaldašarness. Viš žetta breytti įin um farveg og rann į milli Aušsholts og Arnarbęlishverfis. Magnśs Gķslason bóndi aš Aušsholti sagši, aš seint į gamlįrskvöld hefši įin stķflast og rann hśn fyrst į eftir undir ķsinn į Aušsholtsveitunni, sem er engi į milli žessara bęja, og lyfti ķsnum upp ķ heilu lagi, hįtt į annan metra. Augnabliki sķšar var hśn bśin aš sópa öllum ķs burtu svo og nokkrum sķmastaurum og lķnum. Brśin į Sandį brotnaši viš jakaburšinn og er žvķ vegasambandslaust viš Arnarbęlishverfiš. Žarf vart aš taka fram, hverjir erfišleikar eru žvķ samfara. Ekki fer hjį žvķ, aš brśa veršur įna strax aftur. Rafmagnslķnan hangir enn uppi, sem betur fer, en hśn er žó nokkuš löskuš. Į annan ķ nżįri gróf įin sig svo ķ gegn um klakastķfluna og rennur nś ķ sķnum gamla farvegi į nż.

Vķsir segir einnig af flóšunum ķ pistli 3.janśar:

Hundruš žśsunda tjón varš vegna flóša og vegaskemmda į vestanveršu landinu um įramótin. Tjóniš varš mest ķ Borgarfirši. Ķ nešanveršum Borgarfirši uršu ein mestu flóš, sem menn muna žar um slóšir. Ašfaranótt gamlįrsdags rigndi mikiš og var hlżtt og vatnavextir į öllu landinu. Hvķtį flęddi yfir bakka sķna og lokašist Vesturlandsvegur fyrir vestan Ferjukot og į Hvķtįrvöllum. Uršu bķlar aš fara upp Borgarfjöršinn til aš komast fyrir žann farartįlma. Bjarnadalsį flęddi yfir Vesturlandsveg ķ Dalsmynni ķ Noršurįrdal. Rann fylling frį brśnni žar og er ekki Ljóst enn hvort hśn er löskuš. Töluvert skarš kom žar ķ veginn, sem ekki er fariš aš eiga viš ennžį samkvęmt upplżsingum Hjörleifs Ólafssonar į Vegamįlaskrifstofunni. Žį fór fylling į Vesturlandsvegi viš Reykjadalsį ķ Mišdölum, Dalasżslu. Ķ uppsveitum Borgarfjaršar sópašist vegurinn burt fyrir nešan Skorradalsvatn og stķflan ķ vatninu bilaši. Žegar flóšiš varš ķ Hvķtį var stórstraumsflęši og fyllur ķ sjónum žannig aš vatniš nįši ekki framrįs.

„Žaš er ekkert gaman ķ flóšum“, sagši Žórdķs Fjeldsted hśsfreyjan ķ Ferjukoti ķ vištali viš Vķsi ķ morgun. „Hśsiš hér er gamalt og stendur nęrri įnni og vatniš rennur inn ķ kjallarann. Viš veršum hér eins og į eyju en vatniš fellur beggja megin viš, og mašur kemst hvorki fram né aftur“. ... — SB

Vķsir segir žann 4.janśar frį stķflubrotinu viš Skorradalsvatn:

Lokiš hefur veriš til brįšabirgša višgeršum į meginvegum ķ Borgarfirši eftir flóšin žar um įramótin, nema žar sem vatnselgurinn hefur rofiš stór skörš ķ vegi. Žannig hafši flóšiš brotiš skarš ķ stķfluna vestast ķ Skorradalsvatni, og rifiš meš sér 50 metra langan vegarspotta į milli brśnna tveggja, žar sem Andakķlsį rennur śr vatninu. Žaš var ekki svo mikiš, sem steinn eftir af vegarstęšinu, žegar ljósmyndari Vķsis kom aš brśnum, žar sem Dragavegur hafši legiš yfir Andakķlsį. Brśarendarnir skögušu śt ķ įna eins og bryggjusporšar, og rennandi vatniš į milli. „Žaš er stušlaš aš žvķ aš lękka vatnsboršiš, svo aš višgeršum verši komiš viš“, sögšu tveir starfsmenn Andakķlsįrvirkjunar, sem žarna voru staddir ķ gęr aš hirša nżlegt brak śr ķsvörnum stķflugįttarinnar. — Žį hafši vatnsboršiš lękkaš svo mikiš, aš žaš var komiš 50 cm nišur fyrir venjulegt mark į męlikvarša į annarri brśnni.

Vešurlagsbreytingin um jólin og įramótin 1971/72 var ein af žessum „afgerandi“. Hafķsįrunum var lokiš - og annaš vešurlag tók viš. Žetta nżja tķmabil var aušvitaš meš żmsu móti, en vešurreyndin varš allt önnur en į hafķsįrunum. „Skortur“ varš ekki lengur į vestlęgum įttum į vetrum, en noršanįttum fękkaši.

Nęstu įr į undan hafši Pįll Bergžórsson vešurfręšingur gert spįr um hafķs viš landiš. Žessar spįr höfšu gengiš mjög vel, en nś varš breyting į. Spįin gerši rįš fyrir umtalsveršum ķs, en nęr enginn kom. Aš sjįlfsögšu hafši Pįll ętķš fyrirvara į spįm sķnum. Vķsir birti žann 4. janśar spį hans um įriš 1972 undir fyrirsögninni „Ķsavetur og svalt sumar - spįir Pįll Bergžórsson“. Žaš er fróšleg lesning (en viš styttum hana nokkuš).

Hvernig munu vešurguširnir koma fram viš okkur ķslendinga į žvķ herrans įri 1972? Žaš tjóar vķst lķtiš aš fara beint framan aš žeim merku gušum og spyrja hreint śt — en viš röbbušum viš einn samstarfsmanna gušanna, Pįl Bergžórsson, um horfur og śtlit, žvķ aš hann kann aš rįša ķ tįknmįl vešurguša. ...

„Ég gerši spį um hafķs hér viš land fyrir 1972 ķ byrjun desember s.l.“ sagši Pįll, „og žį voru horfur į miklum hafķs viš Noršur- og Austurland. Hér sunnanlands žarf ekki aš verša eins kalt . . . enn er engin sönnun komin fram um įreišanleik spįrinnar, nema žaš, aš mikill ķs er nś viš Jan Mayen. „Spįin mķn fyrir 1972 er fjórša ķsspįin sem ég geri“, sagši Pįll „ég spįši žvķ fyrir 1969 aš ķs yrši viš land ķ 3—6 mįnuši. Mįnuširnir uršu 5, žannig aš sś spį stóšst vel. Fyrir 1970 spįši ég ķs ķ 1—3 mįnuši, en žeir uršu rśmir tveir. ķ fyrra, ž.e. fyrir 1971, bjóst ég viš ķs ķ um einn mįnuš, en ķsinn var viš land ķ rśma tvo mįnuši. Ķstķmabiliš öllu lengra en ég spįši, en į móti kom aš ķsinn var heldur óverulegur, auk žess var bśist viš aš vešriš yrši ķ mildara lagi sem kom lķka fram. Žetta var gott įr, žótt ekki vęri hlżtt mišaš viš góšu įrin frį 1931 til 1960. Sķšastlišiš įr var kaldara en ķ  mešallagi“. — Žś ert žį kannski vissari nś en įšur um įreišanleik ķsspįrinnar fyrir 1972? „Žaš er sķšur en svo aš ég sé viss, og vitanlega getur spįin brugšist“. — Hvenęr bżstu viš aš ķss fari aš gęta viš landiš nśna? „Mér žętti lķklegt aš ķss fęri aš gęta ķ janśar — mér finnst žaš raunar fjarska lķklegt — annaš ólķklegt. Og ég held aš ķs verši ķ įr sķst minni viš Noršausturlandiš en viš Vestfirši. Ég bżst hins vegar viš aš viš fįum eitthvaš nįnari mynd af žessu žegar fram ķ janśar kemur. Hafrannsóknastofnunin ętlar seinna ķ mįnušinum aš senda leišangur śt į hafiš milli ķslands og Jan Mayen, og kann aš vera aš nįnari upplżsingar fįist aš žeim leišangri loknum. Žęr upplżsingar verša žį fengnar af męlingum ķ sjónum — hitastigi sjįvarins og seltumagni“. Veršur kalt fyrir noršan og austan — en hlżtt fyrir sunnan? Ef mikill ķs veršur fyrir noršan og austan — žarf žaš aš hafa mjög mikil įhrif į Sušur- og Vesturlandi? „Nei — įhrifin hingaš sušur eftir žurfa ekki aš verša svo mjög mikil. Annars bżst ég viš aš sumariš verši almennt heldur ķ sólrķkara lagi, og žannig ętti sólskiniš aš bęta fó1ki kuldann töluvert upp, ž.e. žeim sem śtivist vilja stunda. Hins vegar mun sólfariš ekki nęgja til aš bęta upp žaš tjón sem kuldinn vinnur gróšri, heyöflun o.ž.h. Žaš er mitt įlit aš vetrarkuldar séu mjög žżšingarmiklir fyrir heyfenginn. Sķšasta sumar var t.d sérlega hagstętt hvaš heyfeng snertir, en veturinn į undan var lķka mildur Žannig bżst ég viš minni heyfeng nś ķ sumar en var ķ fyrra. Annars er žaš nś svo meš žessa hitaspį aš hśn er įreišanlegri fyrir noršan og austan, viš hér fyrir sunnan erum ekki eins hįšir žessum ķsįhrifum, og fyrir heyfenginn į landinu skiptir vešrįttan hér fyrir sunnan mestu mįli. Hér er mest grasiš og umfangsmestur bśskapur“. - GG

Eins og įšur sagši var fyrri hluti janśarmįnašar afskaplega mildur, sušaustlęgar og austlęgar įttir rķkjandi og oftast meinhęgt vešur. Žann 19. varš afgerandi breyting. Kalt loft śr vestri nįši žį snögglega til landsins. Snemma žennan morgun mętti ritstjóri hungurdiska žessu vestręna lofti į leiš til Keflavķkur ķ flugvallarbķlnum. Krapaél skall snögglega į bķlinn. Sķšan var haldiš til Noregs. Žótti ritstjóranum mišur aš missa af vešurfjörinu nęstu daga. Tķminn segir frį 20.janśar: 

OÓ-Reykjavķk, mišvikudag. Mikiš snjóaši į Vestur- og Sušurlandi ķ dag og uršu vķša umferšartafir vegna fannfergis og hrķšarvešurs. Annars stašar į landinu var įstandiš betra, en lausamjöll lį yfir nęr alls stašar og hętta į aš vegir lokušust, ef vind hreyfši og skaflar myndušust. Ķ Reykjavķk og nįgrenni uršu miklar umferšartruflanir, ...  Keflavķkurvegurinn var žungfęr um tķma. Žar voru margir heflar notašir til aš halda veginum opnum. Žaš sem einkum bagaši var hve margir bķlar lentu žversum į veginum og tafši žaš mikiš fyrir snjórušningstękjunum. 

Slide1

Hér mį sjį sušaustanįttina hlżju hörfa fyrir köldu lofti śr vestri. Einnig er į kortinu vaxandi lęgš austan viš Nżfundnaland. Hśn stefndi ķ įtt til Bretlandseyja, dżpkaši mjög ört og tók sķšan krappa beygju til noršurs og fór rétt viš Austfirši žann 19. (kort hér fyrir nešan). Žrżstingur fór nišur ķ 943,5 hPa į Dalatanga um hįdegiš, en gęti hafa fariš nešar. Lęgšin olli bęši hvassvišri og sjįvargangi eystra, einhverjum žeim mesta sem ritstjórinn man eftir aš hafa heyrt um į Breišdalsvķk. Mjög athyglisvert vešur. Žann 23. fór önnur lęgš, įmóta djśp svipaša leiš, en žó austar (annaš kort hér nešar), žannig aš hvassvišri hennar gętti ekki eins mikiš hér į landi og Austfiršir sluppu viš sjįvarįhlašanda, aftur į móti olli hśn hrķšarvešri um landiš noršaustanvert. 

Slide2

Kortiš sżnir lęgšina kröppu viš Austfirši žann 19. Tķminn segir af tjóni eystra ķ frétt žann 20. janśar:

ŽÓ-Reykjavķk, mišvikudag. Miklar skemmdir uršu vķša į Austfjöršum ķ forįttu brimi, sem žar var ķ nótt. Hafįtt hefur veriš rķkjandi fyrir austan alllengi og į stórstraumsflóšinu ķ nótt žyngdi sjó mikiš, og gekk langt į land upp. Ekki fylgdi žessu brimi neitt rok, en sumstašar var allhvasst. Aš sögn kunnugra manna į Austurlandi hefur slķkt brim ekki komiš sķšan 1930 og sömu menn segja, aš ef illvišri hefši geisaš meš brimrótinu ķ nótt, hefšu skemmdir af völdum žess vafalaust oršiš miklu meiri. Į Höfn ķ Hornafirši flęddi sjór inn ķ kjallara fiskverkunarhśsa og trillur og nótabįtar, sem stóšu į žurru landi, tók į flot ķ flóšinu. Į Breišdalsvķk rauf sjórinn 5—6 metra skarš ķ nżja hafnarbakkann į stašnum og sjór flęddi inn ķ sķldarverksmišjuna og hefur hann vafalaust skemmt rafmótora, sem žar voru. Į Stöšvarfirši braut sjórinn rśšur og huršir ķ frystihśsinu og til aš komast um borš um bįt, sem lį viš bryggju, žurftu menn aš nota 9 tonna jaršżtu, öšrum farartękjum hefši skolaš burtu vegna sjógangs. Ķ Neskaupstaš hurfu tvęr trillur meš öllu, ein til brotnaši ķ spón og ašra tók śt en rak į land aftur.

Mikiš austan hvassvišri var ķ Neskaupstaš ķ nótt, og fylgdi žvķ forįttubrim. Brimiš mun hafa tekiš bįša bįtana śt, sem hurfu og hafa menn ekkert séš af žeim. Žį lögšust nokkrar trillur į hlišina og hafa menn veriš aš rétta žęr viš ķ morgun. Benedikt [Guttormsson] sagši, aš ekkert annaš tjón hefši hlotist ķ žessu brimi, en ef rokiš hefši veriš meira, žį hefši getaš fariš verr.

Björn Kristjįnsson į Stöšvarfirši sagši, aš žar hefši veriš geysilegt brim ķ nótt og braut sjórinn 3 huršir ķ frystihśsinu og aš auki rśšur ķ frystihśsinu og rafstöš, sem stendur į bryggjunni. Tvęr huršanna, sem brotnušu voru venjulegar śtihuršir, en sś žrišja var vęngjahurš meš slagbröndum fyrir. Sjórinn braut hurširnar eins og ekkert vęri, og žegar menn komu ķ fiskmóttökuna ķ morgun var um žaš bil 1 metra djśpur sjór į gólfinu og hafši sjórinn boriš allskonar drasl meš sér inn ķ hśsiš. Vélskipiš Įlftafell, sem er um 260 tonn aš stęrš, lį viš bryggjuna į Stöšvarfirši og ķ sjóganginum fóru landfestarnar aš slitna, en brimiš var svo mikiš aš menn gįtu ekki komist um borš meš góšu móti. Var žaš tekiš til bragšs aš gangsetja nķu tonna jaršżtu og fara meš mannskap af Įlftafellinu nišur bryggjuna į jaršżtunni. Tókst žaš meš įgętum og mennirnir komust heilu og höldnu um borš, en er mennirnir voru komnir um borš slitnaši önnur taugin af tveim, sem eftir voru og mįtti žaš ekki tępara standa, aš bįturinn slitnaši frį og ręki stjórnlaus. Žį braut brimiš hurš į fjįrhśsi, seim stendur į sjįvarbakkanum į Stöšvarfirši og gekk hann inn ķ hśsiš. Kindurnar munu allar hafa sloppiš heilar śt. Björn sagši, aš rokiš hefši ekki veriš mikiš, heldur hefši žetta ašallega veriš stormbrim, en ef vešurhęš hefši veriš meiri, žį hefši getaš verr fariš.

Ingimar Pétursson, fréttaritari Tķmans į Breišdalsvķk, sagši, aš žar hefši komiš 5—6 metra skarš ķ nżja hafnarbakkann og verkfęraskśr ķ eigu hafnargeršarinnar, sem stóš į bakkanum hvarf meš öllum žeim verkfęrum, sem ķ honum var. Žį flęddi mikill sjór inn ķ Sķldarverksmišjuna į Breišdalsvķk og fóru margir rafmagnsmótorar, sem žar eru ķ kaf ķ sjó. Er reiknaš meš, aš allmikiš tjón hafi oršiš žar, žó svo aš žaš sé ekki fullkannaš. 12 tonna bįtur, sem hafši veriš dreginn į land, brotnaši mjög mikiš og er tališ aš hann sé meš öllu ónżtur. Sigmar sagši, aš hann teldi, aš skemmdir hefšu ekki oršiš mjög miklar į hafnargaršinum, žar sem skaršiš er ofansjįvar. Nokkuš hvasst var į Breišdalsvķk og var hafįtt bśin aš vera lengi. Aš sögn Sigmars mun sjórinn hafa gengiš 3—4 metrum hęrra į land en ķ venjulegu stórstraumsflóši og aš sögn kunnugra manna hefur brimrót, sem žetta ekki komiš į Breišdalsvķk sķšan 1930.

Ašalsteinn Ašalsteinsson į Höfn ķ Hornafirši, sagši aš žar hefši oršiš mjög mikiš flóš ķ nótt, en aftur į móti var vešriš gott, žannig aš ekki hlaust tjón af. Sjórinn stóš 1 metra hęrra en ķ venjulegu stórstraumsflóši og viš žaš flęddi yfir bryggjuna og inn ķ fiskhśskjallara ķ eigu Kaupfélagsins. Kjallarar žessir voru tómir, žannig aš ekkert tjón hlaust af. Nótabįtar og trillur sem stóšu žarna uppi į grandanum tóku į flot ķ flóšinu og rįku um höfnina, en nįšust fljótt aftur, Ašalsteinn sagši, aš bįtar, sem lįgu viš bryggjuna hefšu tekiš vel ķ festarnar enda lįgu žeir óvanalega hįtt. Mikill sjór var śti fyrir Hornafjaršarós og skip, sem ętlaši aš koma inn varš aš snśa frį.

Žórarinn Pįlmason į Djśpavogi sagši, aš žar į stašnum hefšu menn įtt ķ mestu erfišleikum meš aš hemja bįta ķ höfninni og ķ fyllingunni og briminu sökk ein trilla og prammi brotnaši ķ spón žar sem hann stóš ķ fjörunni. Sjórinn braut upp hurš į rękjuverksmišjunni og bar hann meš sér grjót og möl yfir öll gólf žar, en ekki hlaust neitt annaš tjón af ķ verksmišjunni. Žį sagši Žórarinn, aš vegurinn śt ķ sķldarverksmišjuna vęri horfinn į 75 metra kafla, žar bar sjórinn möl og grjót yfir. Žį flaut sjórinn umhverfis ķbśšarhśsin, sem standa nešst ķ žorpinu. Bįšar ašalbryggjur stašarins eru eitthvaš skemmdar, en tališ er aš žaš séu ekki alvarlegar skemmdir. Tvęr litlar bryggjur, voru verr śtleiknar, brotnaši önnur mikiš en hin hvarf algjörlega.

Morgunblašiš segir einnig af tjóni eystra ķ frétt žann 20.janśar:

Mikil flóš uršu į mörgum stöšum į Austfjöršum ķ fyrrinótt og ollu žau vķša miklum skemmdum. Mikiš lįgžrżstisvęši var žar og stórstraumur og einnig įlandsvindur, en žegar žetta žrennt fer saman hękkar jafnan mjög ķ sjó. Voru žetta mestu flóš ķ 40 įr, aš sögn kunnugra manna. Vešurhęš var allmikil į sumum stöšum, en minni į öšrum, og var žaš ekki rokiš, sem olli skemmdum, heldur fyrst og fremst flóšin og sjógangurinn. Morgunblašiš hafši samband viš fréttaritaxa sķna į žessum stöšum og fer frįsögn žeirra hér į eftir.

Į Hornafirši varš allmikiš tjón og gekk sjór yfir hluta Hafnarbrautar. Ekki uršu žó neinar skemmdir į hśsum viš götuna. Viš höfnina skolašist żmislegt til og m.a. tżndist nokkurt magn af timbri, sem stóš viš höfnina. Sjór flęddi ofan ķ kjallara gamalla verbśša viš gömlu höfnina, en ekki var vitaš hversu miklu tjóni hann olli. Vegurinn aš radarstöš varnarlišsins į Stokksnesi fór ķ sundur į kafla į svonefndu Affalli og miklar skemmdir uršu į veginum aš auki. Fyrst ķ gęrmorgun var fariš yfir žaš skarš, sem kom ķ veginn, į gśmmķbįti, en sķšan var strengur strengdur žar yfir og gįtu menn haft stušning af honum, er žeir fóru žar um į bįti. Vonir standa til, aš brįšabirgšavišgerš verši lokiš sķšdegis ķ dag, en fullnašarvišgerš mun taka langan tķma. Vegur žessi er einkum notašur af starfsmönnum radarstöšvarinnar.

Į Djśpavogi uršu einnig nokkrar vegaskemmdir, en mestan usla gerši flóšiš ķ og viš höfnina. Lķtil trilla sökk viš bryggju, gömul bryggja brotnaši og uppfylling viš rękjuverksmišjuna skemmdist mikiš. Engar skemmdir uršu į ķbśšarhśsum.

Į Breišdalsvķk uršu miklar skemmdir af völdum flóšs. Ķ sķldarverksmišju Braga hf. var 90 sentķmetra djśpur sjór ķ gęrmorgun og įtta vélar og hluti af rafmagnstöflu verksmišjunnar ķ kafi, auk żmissa annarra hluta. Steypuefni til hafnargeršar, sem nota įtti į komandi sumri, var geymt örskammt frį hśsum verksmišjunnar og hafši flóšiš boriš žaš aš žeim, eyšilagt hurš į geymsluskemmu og aur og lešja komist inn, einkum ķ verksmišjuhśsiš. Nokkrar skemmdir uršu einnig į žaki žess. Ennfremur stórskemmdist grjótgaršur, byggšur 1970 sem upphaf aš hafnarbótum ķ stašnum, svo og kerslippur, byggšur 1971. Ekki er bśiš aš kanna allar skemmdirnar, en tjón nemur vafalaust hundrušum žśsunda króna.

Į Stöšvarfirši gekk brimiš į land og olli skemmdum į öllum hśsunum į bakkanum. Braut žaš rśšur og hurš frystihśssins og fęrši grjót inn ķ vinnslusal og vélasal. Vélar frystihśssins stöšvušust, svo aš frostlaust varš ķ klefum, og ekki var hęgt aš hefja vinnslu. Var unniš aš žvķ ķ gęrmorgun aš hreinsa og lagfęra hśsiš, Mikill sjór gekk yfir bryggju og komust menn ekki śt ķ bįtana viš bryggjuna fyrr en ķ gęrmorgun og fóru žį į jaršżtu śt į bryggjuna. Fęršu žeir bįtana śt į fjöršinn og bišu žar, uns vešur gekk nišur. Vegurinn viš sķldarverksmišjuna Saxa eyšilagšist algjörlega af völdum brimsins. Žį braut brimiš m.a. hurš į fjįrhśsi, sem er į bakkanum, og fór allt féš śt, en sakaši ekki. Żmis önnur hśs į bakkanum skemmdust og einnig uršu skemmdir į žvķ, sem žar var innan dyra.

Į Fįskrśšsfirši voru margir bįtar ķ hęttu viš bryggjuna, en enginn žeirra skemmdist. Nótabįt tók śt og rak hann yfir fjöršinn og endaši žar uppi ķ fjöru. Sjórinn bar grjót upp į Hafnarbraut, en engar skemmdir uršu į götunni. Ekki uršu neinar skemmdir į hśsum į stašnum af völdum sjógangsins.

Į Reyšarfirši varš ekkert flóš, enda er fjöršurinn dżpstur Austfjarša. Hins vegar lenti einn bįturinn frį Reyšarfirši Gunnar SU 139 ķ hrakningum sunnan viš Langanes ķ fyrrakvöld og hafši fréttaritari Morgunblašsins į Fįskrśšsfirši tal af stżrimanni bįtsins Alfreš Steinari Rafnssyni eftir komuna til hafnar. Sagšist honum svo frį: „Viš vorum staddir sunnan viš Langanes um 1/2 sjómķlu frį landi ķ 6—7 vindstigum. Klukkan var žį um hįlf tķu ķ fyrrakvöld. Fengum viš žį į okkur brotsjó, svo aš bįturinn hallašist um 60—70 grįšur. Viš fengum annan sjó į okkur rétt į eftir, žannig aš śtlitiš var ekki sem best. Sjórinn reif i burtu lunninguna og komst nišur i lest og einnig ķ olķutank stjórnboršsmegin. Yfirleitt allt lauslegt į dekki fór ķ burtu, žar į mešal gśmmķbįtur, žó ekki björgunarbįturinn. Ekki uršu nein slys į mönnum viš žetta óhapp.“ Bįturinn kom svo til Reyšarfjaršar um žrjś leytiš ķ gęr og er tjóniš greinilega mikiš og žarfnast hann mikillar višgeršar. Gunnar SU er 250 tonna bįtur, smķšašur ķ Austur-Žżskalandi fyrir 15 įrum.

Ķ Neskaupstaš gekk sjór yfir götu og bar į hana stóra steina. Žrķr bįtar, sem stóšu ķ vetrarlęgi, brotnušu og eru taldir ónżtir. Stór nótabįtur, sem notašur hefur veriš sem flutningabįtur, tók sig upp og sigldi yfir fjöršinn. Margir ašrir bįtar fęršust til, en skemmdir uršu engar į žeim.

Vešurstofan veitti okkur upplżsingar um orsakir flóšamma į Austfjöršum. Žar fór žrennt saman, sem hjįlpašist aš aš gera flóšin svo mikil. Ķ gęr var stórstreymt, vindur stóš af hafi og į land og loftžrżstingur var lįgur. Fyrir hvert millibar, sem loftvog lękkar, hękkar yfirborš hafsins um einn sentķmetra vegna minnkandi žrżstings, og žar sem loftvog féll allt nišur ķ 940 millibör, sem er 60 millibörum lęgra en venjulega į žessum įrstķma, hękkaši yfirborš sjįvar af žeim orsökum einum um 60 sentķmetra. Hinar orsakirnar hękkušu einnig yfirborš sjįvar og žess vegna uršu svo mikil flóš žar fyrir austan, öllum aš óvörum.

Enn ręšir Tķminn tjón eystra ķ pistli žann 22.janśar og fjallar aš auki um mikla hrķš į Sušur- og Vesturlandi:

EB-Reykjavķk. Ķ vištali er Tķminn įtti ķ gęr viš Gušmund Björnsson į Stöšvarfirši, sagši hann, aš tjón af völdum brimsins ašfaranótt mišvikudags, vęri ekki, tilfinnanlegt žar į stašnum. Aš vķsu žyrfti aš rķfa upp rafmótora og svo hefši nįttśrlega žurft aš hreinsa til ķ frystihśsinu, en sem kunnugt er flęddi sjór inn ķ žaš. Lį vinna nišri ķ frystihśsinu į fimmtudaginn. en hófst aš nżju ķ gęr.

Slide3

Į kortinu er lęgšarmišjan skammt austan viš Dalatanga og versta vešriš į Austurlandi gengiš hjį. Aftur į móti er slęm vestanhrķš į Sušvesturlandi. Žaš er ekki óalgengt aš žegar mjög djśpar og krappar lęgšir fara til noršurs viš Austfirši aš vestanillvišri fylgi ķ kjölfariš um landiš sušvestanvert. Į fyrri tķš gat slķkt komiš mjög į óvart, en gerir (vonandi) sķšur nś į tķmum ratsjįa, gervihnattamynda og tölvureikninga. 

[Tķminn heldur įfram] OÓ—EB-Rvķk. Į Sušur- og Vesturlandi var vont vešur ķ gęr. Snjókoma var mikil og tepptust vegir vķša og voru lokašir ķ nokkrar klukkustundir um mišjan daginn. Hvalfjöršur lokašist alveg og eins vegir ķ nįgrenni Reykjavķkur, en leišin austur fyrir fjall var opin stórum bķlum. Ķ Reykjavķk var umferšaröngžveiti. Snjókoman byrjaši um kl. 10 ķ gęrmorgun, en upp stytti upp śr kl.3. Žį fór aš rigna. Žegar leiš į kvöldiš fór aš kólna og spįš var kólnandi vešri og snjókomu inn til landsins og var žį hętt viš aš fęrš spillist enn til muna. Umferš ķ Reykjavķk var frekar lķtil ķ gęr, en bķlar voru stopp vķša borginni, ašallega ķ śthverfunum. ... Um hįdegiš varš algjört umferšaröngžveiti į mörgum götum, sérstaklega į Kringlumżrarbraut. Strętisvagnar héldu ekki įętlun vegna fęršarinnar og bķla, sem voru fastir og stöšvušu alla umferš. En kl.4, žegar fór aš rigna og hętti aš skafa. komst įstandiš ķ sęmilegt lag. Vegageršin upplżsti ķ gęrkvöldi aš fęršin śt frį Reykjavķk hefši oršiš hvaš verst į öllu landinu. Gekk umferš mjög stiršlega, sér ķ lagi fyrir Hvalfjörš. Žar var mikill skafrenningur og žegar skipti um įtt og fór aš hlżna, varš vegurinn nęr ófęr yfirferšar. Fariš var aš moka veigi į Vestfjöršum ķ gęrmorgun og fariš var į Bķldudal, en seinni hluta dags uršu allir vegir ófęrir sunnan til į Vestfjöršum. Ķ gęr var mokaš śt frį Bolungarvķk og Sśšavķk. Stórum bķlum var fęrt innan Önundarfjaršar og yfirleitt į lįglendi į Noršurfjöršunum, en allir fjallvegir voru ófęrir. Holtavöršuheiši var farin ķ gęr, og eins var fęrt vestur ķ Dali fyrir stóra bķla.

Hér gerši vitlaust vešur um ellefuleytiš ķ morgun, sušaustanįtt og stórhrķš og kyngdi nišur snjó, sagši Svavar Jóhannsson. fréttaritari Tķmans į Patreksfirši ķ vištali viš blašiš ķ gęr. Sagši Svavar, aš bķlar į leiš milli Patreksfjaršar og Bķldudals hefšu lent ķ erfišleikum ķ hrķšinni svo aš žurft hefši aš ašstoša žį. ķ Raknadal, skammt frį Patreksfirši, munaši litlu aš mjólkurbķll lenti śt af veginum ķ vešurofsanum, en hann komst, sem betur fór, heilu og höldnu til Patreksfjaršar sķšdegis ķ dag. Žį var fariš meš żtu upp į Kleifarheiši til aš ašstoša mjólkurbķl, sem ętlaši aš komast yfir heišina frį Patreksfirši. Uršu bęši bķllinn og żtan aš snśa viš. Į Patreksfirši mįtti heita aš ófęrt yrši um göturnar. Žegar lķša tók į daginn létti til žar og žķša var komin seinnihluta dagsins.

Óli Halldórsson į Gunnarsstöšum viš Žórshöfn sagši Tķmanum ķ gęr, aš sęmileg fęrš vęri žar nyršra žessa dagana. Hann sagši aš jeppafęrt vęri milli Žórshafnar og Raufarhafnar, og hefšu bķlar sķšast fariš žar į milli ašfaranótt föstudags. Snjólaust į Vopnafirši žaš sem af er vetri. — Hér hefur veriš įgętisvešur undanfariš, sagši Steingrķmur Sęmundsson į Vopnafirši. — Žaš var ófęrt milli Akureyrar og Vopnafjaršar į tķmabili ķ nóvember, en fęrt hefur veriš į žessari leiš sķšan. Gat Steingrķmur žess, aš vöruflutningabķll vęri nżkominn til Vopnafjaršar frį Akureyri. og vissi hann ekki betur en sś ferš hefši gengiš įgętlega.

Slide4

Tķminn segir žann 27.janśar af illvišri noršaustanlands dagana 22. og 23. janśar - vęntanlega tengt sķšari lęgšinni kröppu viš Austurland:

ŽO—Reykjavik. Stórhrķš var um helgina į Noršausturlandi, og aš sögn Barša Žórhallssonar į Kópaskeri žį skall vešriš į seinnihluta sunnudags og stóš fram į mįnudag. Ķ hrķšinni žurfti einn mašur aš gista nęturlangt ķ bķl sinum vegna hrķšar. Rétt um žaš leyti er vešriš skall į, var rśssajeppi frį Raufarhöfn lagšur į staš frį Kópaskeri til Hśsavikur. Er bķllinn var kominn upp fyrir Aušbjargarstašarbrekkuna skall vešriš į meš miklum lįtum. Ętlaši fólkiš i jeppanum, sem var fernt, aš snśa viš, en er bķllinn kom aftur ķ brekkuna festist hann og varš fólkiš aš ganga til byggša, sem er stutt leiš. Žegar vešrinu slotaši i gęr, og fara įtti aš nį i jeppann var hann hvergi sjįanlegur, į žeim staš žar sem skiliš hafši veriš viš hann. Fannst jeppinn nišur į tśni į Aušbjargarstöšum og lį hann žar į hlišinni töluvert skemmdur. Snjóflóš mun hafa hrifiš jeppann meš sér, en žarna er mjög bratt. Į einum bę, Efri—Hólum ķ Nśpasveit, tżndust 40 ęr ķ hrķšinni og hafa žęr ekki komiš fram ennžį. Barši sagši, aš snjórinn vęri ekki mjög mikill, en skafiš hefši mjög i skafla, t.d. var mašur aš koma frį Raufarhöfn til Kópaskers og er hann var kominn i Žrönguskörš var žar mikill skafl og varš mašurinn aš sofa i bķlnum um nóttina.

Enn greinir Tķminn frį flóšinu eystra ķ frétt žann 27. janśar - en vķkur sķšan aš hlįkuflóši ķ Reykjavķk: 

Tjóniš, sem varš i flóšinu į Breišdalsvik į dögunum, er nokkuš mikiš. Mestar skemmdir uršu į hafnargaršinum nżja og ķ sķldarverksmišju Braga hf, en žar skemmdust eša eyšilögšust margir rafmótorar, og t.d. munu allir skilvindumótorarnir vera meira og minna skemmdir. Af žessum orsökum getur verksmišjan ekki tekiš į móti lošnu, og er ekki vitaš hvenęr hśn veršur tilbśin til vinnslu.

Vatn mun viša hafa flętt inn i hśs [ķ Reykjavķk], einkum kjallara vitanlega, en viš fréttum žó af konu vestur į Bręšraborgarstig, sem bżr į efri hęš. Svo mikiš vatn safnašist fyrir į svölum ķbśšar hennar, aš flęddi inn i ķbśšina, og varš hśn aš eyša nóttinni ķ vatnsaustur. Įstand var viša slęmt. Mikiš vatn var t.d. į Hafnarfjaršarvegi, einkum žegar nęr dró Hafnarfirši og sįtu į tķmabili bilar lens į Flatahrauni į móts viš Noršurbęjarhverfiš. Var žar lögregla til taks, en einnig hjįlpsamir vegfarendur, hreystimenni sem höfšu įnęgju af aš göslast um i vatninu og draga eša żta bķlum i gang. — GG

Enn var slagvišri og snjór brįšnaši meš leišindum. Vķsir segir frį 28.janśar:

Slagvešriš i nótt olli vķša vandręšum. Vatn safnašist fyrir į götum, žar sem frost var enn ekki fariš śr nišurföllum. Viš gatnamót Sundlaugavegar og Laugalękjar myndašist t.d. mikil tjörn um žaš bil hnédjśp. Fęstir bķlstjórar įttušu sig į dżpt vatnsins og óku žar rakleitt śt ķ. Margur fęrleikurinn žoldi ekki vatnsganginn yfir kveikjuna og kęfši į sér. Sįtu menn svo žar.

Hlįkan olli skrišuföllum og snjóflóšum sem tepptu vegi. Tķminn segir frį 30. janśar:

Arnkell Einarsson hjį vegagerš rķkisins sagši okkur frį skrišufjöllum og snjóflóšum. Skriša féll ķ Žyrilshliš ķ Hvalfirši, en vegurinn opnašist aftur fyrir hįdegiš. Žį féllu smįskrišur į vegina undir Ólafsvikurenni og Bślandshöfša į Snęfellsnesi. Skógarstrandarveg tók alveg ķ sundur um Ós, vestan viš Heydalsvegamót og er hann alveg ófęr. Ķ Borgarfirši flęšir Grķmsį yfir veginn viš Hest og i Lundarreykjadal. Vegir eru mjög viškvęmir og er hętt viš aš žeir skerist brįšlega, ef ekki žornar. Vegir į Héraši eru sęmilega fęrir, en fjallvegir austanlands allir ófęrir. Snjóflóš féll yfir veginn i Fįskrśšsfirši ašfaranótt laugardags og tók i leišinni sundur rafmagnslķnu, en bśist er viš, aš višgerš ljśki i dag. Hjį Pįli Bergžórssyni į vešurstofunni fengum viš žęr upplżsingar, aš sušlęg įtt yrši į nęstunni og ekki von į snjókomu. Ķ fyrrakvöld og um nóttina var allslęmt vešur ķ Reykjavķk, vindur fór upp i 10 stig og śrkoma ķ borginni var 18 mm., en inn viš Hólm komst hśn upp i 30 mm. Pįll sagši, aš ef frost hefši veriš i jöršu, myndi vafalaust hafa flętt mikiš. en nś hefši bleytan įtt greiša leiš beint nišur ķ jöršina.

SB—Reykjavik Rafmagnslaust varš į öllu Reykjavikursvęšinu, Sušurnesjum og sveitum austanfjalls ašfaranótt laugardagsins [29. janśar]. Yfirslįttur į Bśrfellslķnunni vegna óvešursins olli rafmagnsleysinu. Fyrst fór rafmagn af Sušurnesjum, upp śr kl.1, en ķ Reykjavik slokknaši kl. 1:34 og fengu fyrstu hverfin ljós aftur eftir 20 mķnśtur, en 10 mķnśtum sišar var öll Reykjavķk uppljómuš į nż. Eitthvaš lengri tķma tók aš koma
ljósunum til Sušurnesja og žurftu ķbśar žar aš sitja i myrkrinu ķ klukkustund eša svo.

Gķfurlegt vatnsvešur var ķ Reykjavķk ašfaranótt laugardagsins og į sumum gatnamótum var eins og hafsjór yfir aš lķta. Eitthvaš mun hafa veriš um žaš, aš menn óku óvarlega ķ tjarnirnar, og vélarnar stöšvušust. Vitaš er til žess aš vatn fór inn i hśs į tveim stöšum. Var žaš ķ Blesugróf, og viš Bugšulęk, en žar kom vatn upp um nišurföll. Ekki er vitaš til žess aš stórkostlegar skemmdir hafi oršiš į hśsum, vegna vatnsflóšsins. Hafnarstjórinn i Žorlįkshöfn sagši, aš žar hefši veriš mikiš vatnsvešur og ein 10 vindstig. Ekkert mun žó hafa oršiš aš ķ Žorlįkshöfn i vešrinu. Žar er nś alauš jörš og tók allan snjó upp mjög fljótt. Į Vestfjöršum uršu miklar truflanir į umferš. Miklar skrišur féllu i Óshliš sömu nótt, og einnig į milli Hnķfsdals og Ķsafjaršar, en heldur minni aš vöxtum. Į Siglufjaršarvegi hefur veriš rutt mikiš undanfariš og er vegurinn oršinn fęr. Tališ er, aš ein 10 snjóflóš hafi falliš nżlega į veginn milli Almenningsnafar og Strįkaganga. Mokstur į Ólafsfjaršarmśla hófst į laugardagsmorgun, en žar er ekki mjög mikill snjór. Fęrt er frį Akureyri um Dalsmynni, en Vašlaheiši er ófęr.

Vķsir segir žann 31.janśar frį flóšaraunum ķ fjölbżlishśsi ķ Breišholti og vķšar:

Žaš er hreinasta neyš, aš verša sér śt um einhverja hjįlp, žegar svona stendur į, sagši hśsvöršurinn ķ Eyjabakka 16 ķ gęrmorgun. Vatn hafši flętt inn i kjallara hśssins um nóttina og nįši upp fyrir huršarhśna ķ dyrum kjallarans. Ķbśarnir hafa oršiš žar fyrir, ef til vill hundruš žśsunda tjóni, žegar geymslurnar voru allar undirlagšar undir eins og hįlfs meters vatn. „Žaš var svona, žegar ég fór į ról ķ morgun", sagši Jens Žorvaldsson, smišur, ķbśi į fyrstu hęš. „Mesta heppni, aš vatniš nįši ekki ķ rafmagnstöfluna og kortslśttaši". Heilt lón hafši myndast į planinu ofan viš hśs nr. 16, en žaš var allt yfirboršsvatn, sem rann ofan śr Breišholti i hįlkunni. Vatniš ruddi sér braut meš hśshlišinni og gróf sér djśpan farveg. Sķšan komst žaš ķ kjallaratröppurnar, fyllti žęr og smaug meš śtidyrunum inn i kjallarann. „Viš erum bśin aš hringja um allar trissur, og vélaleigurnar hafa ekki ašrar dęlur, en žęr, sem žegar eru uppteknar hjį öšru fólki śti i bę" sagši Vagn Gunnarsson, hśsvöršur. „Manni er allstašar sagt, aš žaš séu mestu vandręši aš ręsa śt menn". Blašamašur Vķsis gerši tilraun til žess aš nį sambandi viš Almannavarnir Reykjavikur, en starfsmašurinn į frķ um helgidaga, formašurinn nįšist ekki i sķmann. Undir hįdegiš snéru ķbśarnir sér ķ örvęntingu sinni til slökkvilišsins og slökkvibķll kom til žess aš dęla śr kjallaranum. „En žeir segjast ašeins geta veriš 20 mķnśtur og verša žį aš fara. Žį komum viš til meš aš standa eftir sem įšur meš hįlfan kjallarann af vatni" sögšu ķbśarnir, sem höfšu ekki séš fram śr vandręšum sinum kl. 12. į laugardaginn. Žaš höfšu fleiri lent ķ svipušum vandręšum i borginni. Hjón ķ kjallarabśš i Raušalęk höfšu vaknaš kl.4 um nóttina og stigu fram śr rśmi sinu i ökkladjśpt vatn. Viša annarsstašar flaut inn ķ kjallara fólks. —GP.

Ašfaranótt 30. varš foktjón ķ Hnķfsdal, Morgunblašiš segir frį 1. febrśar:

Ķ óvešrinu, sem gekk yfir ašfararnótt sunnudagsins, fuku hlaša, fjįrhśs og tveir fiskhjallar į Heimabę ķ Hnķfsdal. Hśsin sópušust ķ burtu svo ekkert er eftir nema
brak. Hey og kindur voru ķ hśsunum. Tókst aš bjarga kindunum śt ósköddušum. Pįll Pįlsson, śtvegsbóndi, bżr į Heimabę. Var hann heima žegar rokiš tók hśsin, en žaš geršist kl. 7:30 um morguninn. Žį fauk kvenskįtahśsiš Dyngja, sem er frammi į Dal, af grunninum og nišur ķ grjótnįmu. Var ķ sumar veriš aš vinna aš žvķ aš steypa nżjan grunn undir hśsiš og įtti aš flytja žaš žangaš. Mun eitthvaš hafa veriš fariš aš losa hśsiš og žaš žvķ ekki stašist vešriš. Er hśsiš alveg ónżtt. — Ólafur.

Tķminn 2.febrśar segir frį ofsavešri ķ Eyjum:

SK-Vestmannaeyjum Ofsavešur var ķ Eyjum ķ fyrrinótt og ķ gęr [1.febrśar]. Vešriš hefur stašiš af sušaustan og śrhellisrigning hefur fylgt vešrinu. Herjólfur hefur ekki komist inn i höfnina og hefur legiš undir Eišinu i dag, er žaš mjög fįtitt, aš Herjólfur komist ekki inn į höfnina hér. Frišarhöfnin er full af skipum, en allur lošnuflotinn er žar auk heimabįta. Ķ nótt var hętta į aš vešriš snerist til sušvesturs, og voru menn hręddir um aš brim gęti žį valdiš skemmdum. Vešriš i gęr komst upp i 12 vindstig, og er žetta meš verstu vešrum, sem hafa komiš i Eyjum um langan tķma. Vonskuvešur hefur veriš i Žorlįkshöfn s.l. sólarhring, og fylgdi vešrinu mikil flóšhęš, žó svo aš stórstraumur fari minnkandi. Sjórinn gekk yfir bryggjuna, og var erfitt aš hemja stęrri bįtana viš hana, sagši Benedikt Thorarensen, fréttaritari Tķmans i Žorlįkshöfn. Bįtar eru nś 12-14 i Žorlįkshöfn, en er vertķšin byrjar fyrir alvöru,verša žeir tvöfalt fleiri,og eru menn hręddir um aš til vandręša komi, er flotinn liggur viš bryggju og įlķka vešur skellur į. Einn Žorlįkshafnarbįta fór frį bryggjunni ķ nótt, er vešriš var sem verst, var žaš Frišrik Siguršsson en bįturinn var žį bśinn aš slita af sér svo til öll bönd. 

Nęstu vikur var vešur lengst af hagstętt og hlżtt. Jörš fór aš gróa. Žó var vešur órólegt til sjįvarins og gęftir ekki góšar. Mišvikudagskvöldiš 16. febrśar gerši allmikiš sunnanvešur. Žį fauk bķll viš Berserkseyri į Snęfellsnesi, kona beiš bana. Ķ sama vešri fauk Cessnaflugvél fram yfir sig į Reykjavķkurflugvelli og skemmdist mikiš. 

Um 20. febrśar gerši afgerandi illvišri. Vķsir segir frį žvķ žann 21. febrśar:

Ofsavešriš sem gekk yfir landiš i gęrmorgun og gęrdag olli nokkrum spjöllum. Giršing sś, er slegiš hefur veriš upp kringum hótelbyggingu Lśšvigs Hjįlmtżssonar viš Raušarįrstig lagšist nišur undan rokinu. Ķ raušabitiš i gęrmorgun, žegar menn komu aš bķlum sķnum sem stóšu į stęšinu austan megin viš vęntanlegt hótel, hafši giršingin lagst ofan į bilana og uršu skemmdir į žeim einhverjar, einkum mun einn bķll hafa oršiš illa śti. Lögreglan hafši samband viš Lśšvig, sem brį viš skjótt og lét lappa upp į giršinguna, žannig aš hśn stóš af sér vešriš žaš sem eftir var dagsins. Jįrnplötur eru slęmar meš aš hefja sig til flugs, ef hvessir aš marki. Svo var og i gęr, aš jįrnplötur, sem įlitnar voru negldar nišur į skśržak yfir stigagangi aš Laugavegi 62 fuku śt i loftiš og höfnušu śti į götu. Sem betur fór flugu plöturnar af staš svo snemma į sunnudagsmorguninn, aš fįir voru į ferli og enginn žar sem plöturnar komu nišur. Lögreglan brį viš skjótt, safnaši saman plötunum og kom žeim fyrir i skjóli. Skemmdir munu ekki hafa oršiš verulegar neins stašar i Reykjavik um helgina vegna vešurofsans. — GG

Tķminn segir frį sama vešri žann 22.febrśar:

00—Reykjavķk. Gķfurlegt hvassvišri gekk yfir vestanvert landiš į sunnudagsmorgun. Ķ Eyjum og Reykjanesi var vešurhęšin hvaš mest og ķ Grindavik gekk sjór į land ķ įrdegisflóšinu. Gekk sjórinn yfir varnargaršana viš höfnina og upp į götur. Var sjógangurinn slķkur, aš mönnum var ekki vęrt į bryggjunum og flęddi umhverfis fiskvinnsluhśs viš höfnina. Žrķr bilar lentu ķ flóšinu og var ekki hęgt aš bjarga žeim į žurrt, fyrr en śt flęddi aftur. Nįši sjįvarboršiš allt aš 200 metrum lengra į land en fjöruboršiš er i stórstraumsflęši. Mestur var sjógangurinn milli kl. 9 og 11 į sunnudagsmorgun. Um 50 bįtar voru i höfninni, en skemmdir į žeim uršu ekki verulegar. Į tķmabili var hętta talin į aš bįtana sliti upp, en .menn gįtu litiš ašhafst mešan ofsinn var hvaš mestur. Einnig voru tvö dönsk flutningaskip i höfninni. Var enginn leiš aš nį žeim śt mešan į ósköpunum stóš. Sjįvarrótiš kastaši miklu af grjóti upp į bryggjur og götur, og var byrjaš aš hreinsa žaš ķ gęrmorgun. Menn óttušust mjög aš stórtjón yrši i Grindavikurhöfn į sunnudagsmorguninn, en betur fór en į horfšist. Sérstaklega voru menn hręddir um aš bįtarnir slitnušu upp, en litiš hefši veriš hęgt aš gera žeim til bjargar, žegar vešurhamurinn var verstur. Ķ Sandgerši og Keflavķk unnu sjómenn viš aš forša bįtum, sem voru aš slitna upp, og gekk žaš vel. Į Vestfjöršum var einnig ofsavešur, en allir bįtar voru komnir i höfn žegar žaš skall į og uršu hvergi verulegir skašar. Ķ Reykjavķk vann lögreglan aš žvķ aš koma ķ veg fyrir aš jįrnplötur og annaš rusl fyki. Į hśsinu nr. 62 viš Laugaveg rifnušu nokkrar plötur af žakinu og tóku lögreglumenn žęr saman og settu inn i hśsiš, svo aš žęr yllu ekki skemmdum eša slysum. Jįrnplötur og vinnupallar voru viša i hęttu og var lögregla viša kvödd til aš ašstoša, en teljandi skemmdir uršu hvergi nema viš Laugarveginn.

Ķ žessu sama vešri fauk bķll yfir giršingu į Grund ķ Skorradal og jįrnplötur fuku žar af hśsum og hafrót braut fiskihśs į Arnarstapa. Önnur lęgš fylgdi ķ kjölfariš meš grķšarlegu śrhelli. Tķminn segir af žvķ žann 24. febrśar:

OÓ—Reykjavik. Gķfurlegt śrfelli var į Vesturlandi ķ fyrradag og fyrrinótt. Flęddi viša yfir  vegi, žar sem smįspręnur uršu aš stórum vatnsföllum, og sums stašar fóru vegir į kaf ķ vatn og uršu algjörlega ófęrir allri umferš. Mest uršu flóšin ķ Borgarfirši, og um tķma tepptist öll umferš milli Noršur- og Sušurlands. Hvķtį flęddi yfir veginn bęši viš Ferjubakka og Hvķtįrvelli, og var vegurinn žar lokašur ķ allan gęrdag. Borgarfjaršarbraut lokašist einnig, en um hįdegi ķ gęr var bśiš aš opna hana aftur, og komst žį umferš į aftur milli landshlutanna. Ekki er vitaš, hve djśpt vatniš er viš Hvķtįrvelli eša yfir Ferjukotssķki. Ķ Dölum flęddi Reykjadalsį yfir veginn ķ gęrmorgun, og var žar mittisdjśpt vatn žegar verst var. Žar sjatnaši nokkuš žegar leiš į daginn. Į Snęfellsnesi var sęmilegt fęri sunnan til, en noršanvert į nesinu var vegurinn ķ sundur ķ Kolgrafarfirši. Var unniš aš višgerš žar ķ gęr. Vegurinn ķ Dżrafirši fór sundur beggja megin fjaršarins. Žaš var lagfęrt svo, aš jeppafęrt var ķ gęr. Ķ Önundarfirši uršu einnig vegaskemmdir, sem bśiš er aš gera viš. Ķ Strandasżslu uršu vegaskemmdir noršan viš Hólmavik. Ķ Hvalfirši uršu smįvęgileg skrišuföll i fyrrinótt, en vegurinn lokašist ekki. Var gert viš veginn žar i gęr. Žingvallavegur hjį Įlftavatni lokašist į tveim stöšum, og var ekkert hęgt aš gera žar viš ķ gęr vegna rigningar og vatnavaxta. Į Noršur- og Austurlandi var vešriš betra og fęrš įgęt.

Morgunblašiš fór ķ Kjósina eftir rigninguna og birti žį žessa mynd (24. febrśar):

kjos-a-floti-mbl_1972-02-24

Nokkuš tjón varš į sumarbśstašalöndum og skrišur féllu, žar į mešal varš tjón į fjósi į Huršarbaki žar ķ sveit. 

Tķminn segir žann 29. febrśar aftur af flóšunum nokkrum dögum fyrr:

OÓ-Reykjavik. Óttast er aš nokkur hross hafi farist i flóšunum ķ Borgarfirši ķ sķšustu viku. Tvö hross hafa žegar fundist rekin nišri į Mżrum, en nokkurra er saknaš. Eru hestar žessir frį Ferjukoti. Veriš er aš leita žeirra hesta, sem saknaš er og fundust fjórir i dag en sex eša sjö hesta frį Ferjukoti er enn saknaš. Hestarnir frį Ferjukoti voru į svonefndum Flóa žegar flóšin skullu yfir. Tilheyrir žetta land Ferjukoti og Ferjubakka. Er slegiš žar į sumrin en skepnur ganga žar į veturna. Er žarna mikil flóšahętta žegar mikill og skyndilegur vöxtur hleypur ķ Noršurį. Ekki er vitaš til aš hestar frį fleiri bęjum en Ferjukoti hafi veriš žarna žegar flóšin hófust. Leitin stóš enn yfir i kvöld og vera mį aš fleiri hestar hafi fundist lifandi en žeir fjórir sem aš framan getur.

Svo bįrust fréttir af hlżindum ķ sjó og miklum višbrigšum frį žvķ įrin į undan. Tķminn  segir af žvķ 4.mars:

SB-Reykjavik. Hitastig sjįvar fyrir Noršurlandi er nś 3-4° sem er einsdęmi samkvęmt męlingum į žessum įrstķma. Žį er įstand sjįvar milli Ķslands og Jan Mayen mun mildara en undanfarin įr, og getur nżķsmyndun ekki įtt sér staš žar, žannig aš lķkindi į hafķs eru minni en į sķšustu įrum. Lķkur žykja til žess, aš vešrįttan ķ vor hér į landi verši žvķ mildari en undanfariš. Žetta kemur fram i fréttabréfi frį Hafrannsóknastofnuninni um leišangur Bjarna Sęmundssonar, sem kom heim į hlaupįrsdag eftir 25 daga śtivist. Ķ leišangrinum voru geršar ķtarlegar rannsóknir į sjó og svifi į landgrunnssvęšinu fyrir Vestur-, Sušur- og  Austurlandi. Žį var haldiš til Jan Mayen, og hvergi varš vart viš ķs i leišangrinum, nema smįhrafl nyrst śt af Siglunesi. Rannsóknirnar sżna, aš hinn hlżi Irmingerstraumur, sem teygir sig vestur og noršur meš landinu, er óvenju įhrifamikill. Hitastig sjįvar fyrir Noršurlandi er 3-4°, en fyrir Austurlandi 2,5°. Sunnanlands er hitastigiš einnig tiltölulega hįtt, eša 8*, en litlu kaldara nęst ströndinni. Nišurstöšur leišangursins ķ stórum drįttum eru žvķ žęr, aš sjįvarhiti sé óvenju hįr mišaš viš įrstķma og skilin milli hlżs og kalds sjįvar lengra noršur af en venjulega. Žvķ eru sterkar lķkur į žvķ, aš vešrįttan verši mildari hér į landi ķ vor en veriš hefur į undanförnum įrum.

Tķš var įfram hagstęš ķ mars, en žó gerši nokkur hvassvišri. Mesta furša hvaš lķtiš tjón varš ķ vestanvešri žann 10. til 11., žvķ žaš var mjög hart, en talsvert sjįvarflóš gerši sķšan ķ Grindavķk og Žorlįkshöfn nokkrum dögum sķšar ķ sunnanįtt. 

Tķminn segir frį hvassvišri į Akureyri ķ pistli žann 11.mars:

SB—Reykjavik. Mikiš hvassvišri var į Akureyri ķ gęr, og męldist mešalvindhraši į 10 mķnśtum um 38 hnśtar žegar verst var. En žaš munu vera rśm 8 vindstig. Eitthvaš fauk af hśsum, ašallega i Glerįrhverfi og syšri Brekkunni. Žį munu plötur vķša hafa losnaš į hśsum. Įtt var į sunnan fyrst ķ gęrmorgun, en snerist sķšan til suš-vesturs. Mjög hvasst getur oršiš į Akureyri ķ sušvestanįtt.

Ķ sama vešri, žann 10., gerši mikiš hafrót ķ Grķmsey, eitt hiš mesta sem komiš hafši um fjölda įra. Trillubįtur eyšilagšist. Mikil sjįvarselta gekk upp į eyna. 

Tķminn segir fréttir af tķš 17. mars - og sķšan af flóšum ķ Grindavķk og Žorlįkshöfn:

JK- Egilsstöšum. Einmuna tķšarfar hefur veriš hér į Héraši sķšan um įramót žó aš all śrkomusamt hafi veriš og rignt mikiš. Nś sķšustu daga hefur veriš žurrt og allhvasst. Mikiš hefur žornaš til. Allir veriš eru nś vęrir og klaki vķša farinn śr vegum hér um slóšir. Til Hśsavķkur var fariš į jeppa um helgina og var bķllinn ašeins fimm tķma frį Egilsstöšum til Hśsavikur, og er vegurinn eins og aš sumardegi. Möšrudalsfjallgaršur mun hafa veriš fęr ķ svo til allan vetur. Vekur žaš furšu manna hér um slóšir, aš vegageršin viršist foršast aš geta žess, aš žessi fjallvegur sé fęr. Viršist vera fariš meš žetta mįl eins og mannsmorš og ekkert ętlast til aš žaš fréttist. Žó aš fęrš sé talin upp į öllum vegum landsins, žį er aldrei minnst į Möšrudalsfjallagarš, sem er nś einu sinni einu fjallvegurinn milli tveggja landshluta. Į Héraši er fęrt frį innstu dölum til sjįvar, og er algjörlega snjólaust, žannig aš elstu menn muna ekki annaš eins.

ŽÓ-Reykjavik. Gķfurleg flóš voru ķ Grindavķk og Žorlįkshöfn ķ gęrkvöldi. Allar bryggjur ķ Grindavik fóru ķ kaf, og mun sjórinn hafa veriš ķ 1 metra hęš yfir bryggjum ķ Grindavķk, er flóšiš var mest. Flóšhęšin nįši hįmarki į sjötta tķmanum og var žį algjörlega ófęrt eftir bryggjunum og hefši getaš fariš illa, ef ekki hefši veriš frekar lygnt į höfninni. Gušsteinn Einarsson fréttaritari Tķmans ķ Grindavik sagši, aš ekki vęri vitaš um tjón af völdum flóšsins, en menn geršu rįš fyrir, aš žaš vęri eitthvaš, en žó ekki eins mikiš og varš ķ flóšinu fyrr ķ vetur. Netabįtarnir hafa ekki komist į sjó ķ nokkra daga og er gert rįš fyrir aš svo verši įfram. Bįtarnir eiga allir net ķ sjó og telja menn vķst, aš žeir hafi oršiš fyrir miklu veišarfęratjóni. Ķ Žorlįkshöfn fór flóšiš aš sljįkka um kl.7 ķ gęrkvöldi. Žegar žaš var mest fylgdi sjórinn bryggjuköntunum og mįtti žvķ engu muna aš flęddi yfir bryggjurnar. Žaš bjargaši žvķ, aš ekki hlaust stórtjón af, aš ekki var hvasst. Nokkurt brim var, en žess gętti ekki inni ķ höfninni. Ķ Žorlįkshöfn hafa ekki komiš stęrri flóš ķ manna minnum, en ķ gęr, en einstaka sinnum hafa flóšin nįš allt eins hįtt upp. Margir bįtar voru i höfninni, en ekki er vitaš um aš tjón hafi oršiš į žeim, en žeir slógust talsvert saman, žegar flóšiš var hvaš mest.

Enn segir Tķminn af sjįvarflóšinu i pistli 18. mars:

ŽÓ-Reykjavik. Ljóst er, aš allmikiš tjón hefur hlotist af völdum brimsins ķ Grindavķk ķ fyrrakvöld. Flest öll hafnarmannvirkin hafa oršiš fyrir einhverjum skemmdum, og aš sögn Ólafs Rśnars, fréttaritara Tķmans i Grindavik skemmdist varnargaršurinn į rifinu austan viš höfnina talsvert. Platan į steinbryggjunni viš gamla hafnargaršinn lyftist upp um žaš bil 1 fet. Einnig hefur grafist undan trébryggjunni. Ķ briminu fór vélbįturinn Arnfiršingur 2., sem strandaši viš innsiglinguna stuttu fyrir jól, į hlišina og žarf nś aš hefjast handa viš aš rétta bįtinn viš aftur. Ólafur sagši, aš į flóšinu i gęrmorgun hefšu bryggjurnar aftur fariš i kaf, en žar sem brimiš var lķtiš hlaust ekkert tjón af. Ķ gęr var unniš viš aš kanna skemmdir į hafnarmannvirkjum og er ljóst aš žęr eru allmiklar, žó aš žęr séu ekki aš fullu kannašar. Žį var og unniš aš žvķ, aš hreinsa hafnarsvęšiš, en brimiš sópaši stórgrżti į land og allskonar drasl flaut einnig upp.

Og flóšsins gętti einnig į Stokkseyri, Tķminn 23. mars:

KJ — Reykjavik Viš vorum meš sex bįta viš bryggjuna hér, ķ stęrsta flóši sem komiš hefur į Stokkseyri sķšan 1925, og žaš er ekki nokkur vafi į žvķ, aš bįtarnir hefšu allir brotnaš ķ spón, hefšum viš ekki veriš bśnir aš fį garšinn, sagši Steingrķmur Jónsson sveitarstjóri į Stokkseyri i vištali viš Tķmann ķ gęr.

Tķminn segir žann 6. aprķl frį óvenjuvatnslķtilli Žjórsį:

Eldri menn i Gnśpverjahreppi segja, aš ekki hafi veriš eins lķtiš ķ Žjórsį i 45 įr og ķ vetur. Enda er žaš svo aš ganga mį žurrum fótum yfir farveg įrinnar upp viš inntaksmannvirkin, žvķ žaš af įnni, sem ekki fer i inntakslóniš, fer ķ ķsskuršinn. Enginn ķs er į įnni viš inntaksmannvirkin, og heldur enginn grunnstingull ķ įnni.

Žann 29. aprķl gerši skammvinnt noršanillvišri į landinu. Žaš varš langverst į höfušborgarsvęšinu. Um žaš var fjallaš sérstaklega ķ pistli hungurdiska fyrir nokkrum įrum. Veršur žaš ekki endurtekiš hér, en viš lķtum samt į frétt Morgunblašsins 30. aprķl:

Ķ gęrmorgun gerši hiš versta vešur ķ Reykjavķk og nįgrenni og olli rokiš talsveršum skemmdum į hśsum og mannvirkjum. Laust eftir klukkan 8 ķ gęrmorgun komst vindhrašinn upp ķ 12 vindstig eša 64 hnśta og ķ einstökum hvišum upp ķ 80 hnśta, sem er meš žvķ almesta, sem gerist ķ Reykjavķk. Eru fįrvišri sem žetta mjög sjaldgęf hér į Reykjavķkursvęšinu, ekki sķst į žessum įrstķma. Žakplötur fuku af žökum viša ķ Reykjavķk og ķ nįgrenni. Mešal žeirra hśsa, sem rokiš lék žannig, voru hśs Tryggingastofnunar rķkisins į mótum Laugavegar og Snorrabrautar, hśs vöruafgreišslu flugfélaganna aš Sölvhólsgötu 1, hśsiš Skipholt 6, og žakplötur į Tónabę undust upp og losnušu af žakinu og varš um tķma aš loka Miklubrautinni fyrir umferš af žeim sökum. Žį brotnušu vķša rśšur, bęši vegna mikils vindžrżstings, og eins er jįrnplötur fuku į žęr, m.a. ķ Austurbęjarśtibśi Landsbankans aš Laugavegi 77, og ķ Bókhlöšunni į Laugavegi 47. Ķ hśsi einu viš Skipholt vöknušu hjón upp viš žaš, aš bįrujįrnsplata fauk į svefnsherbergisgluggann og žeytti honum inn ķ hjónarśmiš, žar sem hann lenti ofan į žeim. Žį mį nefna aš tjón varš af völdum vešursins į hótelbyggingu Lśšvķks Hjįlmtżssonar viš Raušarįrstķg og į hśsi Silla og Valda aš Bergžórugötu 23, reykhįfur hrundi į Amtmannsstķg 5 bįrujįrnsgiršing fauk um koll viš Ęgisgötu, og laust byggingarefni fauk af vinnupöllum viš Hrašfrystistöšina viš Mżrargötu og lenti žar į tveimur bķlum, sem leiš įttu framhjį, og skemmdi žį talsvert, m.a. brotnaši framrśša ķ öšrum. Ekki er vitaš um aš slys hafi oršiš į mönnum af völdum vešursins en žó munaši ekki miklu hjį lögreglužjóni, sem var aš draga bįrujįrnsplötu af mišri Mżrargötunni, žegar vindhviša kom og lyfti plötunni į flug og manninum meš. Honum tókst žó aš stżra plötunni til lendingar įn žess aš slys hlytist af.

Vešurofsinn var mestur ķ Reykjavķk į milli kl. 6 og 9 ķ gęrmorgun og var žį mjög annasamt hjį lögreglunni viš aš ašstoša hśseigendur, sem ķ erfišleikum įttu. Var kallašur śt vinnuflokkur frį Įhaldahśsi Reykjavķkurborgar og ašstošaši hann menn eftir föngum. Žaš bętti ekki śr skįlk, aš rafmagniš fór af höfušborgarsvęšinu um lķkt leyti og aš sögn lögreglunnar voru lįtlausar hringingar žangaš og höfšu sumir ķ hótunum viš lögreglu og önnur yfirvöld, ef žessu yrši ekki hiš snarasta kippt ķ lag. Ķ Kópavogi gerši vešriš töluveršan usla, jįrnplötur fuku af žökum og rśšur brotnušu, t.d. į ķbśšarhśsinu aš Įlfhólsvegi 123, žar sem jįrnplötur fuku į tvęr stórar rśšur og mölbrutu žęr. Einnig losnušu žakplötur į verkamišjuhśsi viš Aušbrekku og fuku burt, em mömmum tókst aš koma ķ veg fyrir meira tjón žar.

Ķ Hafnarfirši, į Sušurnesjum, Sušurlandi og ķ Vestmannaeyjum var mikiš rok, en ekki var kunnugt um neinar verulegar skemmdir, nema ķ Vestmannaeyjum, žar sem mótauppslįttur viš Safnhśsiš var kominn töluvert į veg, en fauk um koll ķ vešrinu. Į Reykjavķkurflugvelli varš aš fęra nokkrar litlar flugvélar ķ skjól, en engar skemmdir uršu į žeim af völdum vešursins. Ķ Reykjavķkurhöfn sökk lķtil trilla og önnur į Fossvogi. ... Ķ fyrrakvöld var mikiš rok ķ Hvalfirši og lentu bilar ķ erfišleikum af völdum žess. Hafnarfjaršarlögreglunni var tilkynnt um tvö óhöpp žar meš fįrra mķnśtna millibili laust fyrir klukkan 8 ķ fyrrakvöld. Fyrst fauk fólksbķll śt af veginum rétt noršan viš Kišafell ķ Kjós og sķšan lenti annar fólksbķll į brśarstólpa viš Kišafellsį. Engin slys uršu į mönnum viš žessi óhöpp.

Menn voru sammįla um aš betur voraši heldur en undanfarin įr. Tķminn segir frį 14.maķ:

SB-SJ-KLP, Reykjavķk. „Elstu menn muna ekki annaš eins“ er gjarna viškvęšiš žessa dagana, žegar rętt er um voriš og sumariš. Tķminn hafši samband viš nokkra fréttaritara sķna ķ sveitum landsins fyrir helgina og kvaš žar mjög viš sama tón, sumariš meš eindęmum og lķfiš viršist brosa viš bęndum. Fariš er aš setja nišur kartöflur og taka upp rabarbara, vegir eru meš besta móti višast hvar og hiti hefur fariš upp i 17 stig. Hjį Žorsteini Siguršssyni, bónda i Vatnsleysu i Biskupstungum, fengum viš žęr fréttir, aš žašan vęri ekkert nema gott aö segja, žvķ allt vęri eins gott og žaš gęti veriš. Tśnin vęru fagurgręn hvert sem litiš vęri, saušburšur gengi vel, hvergi vęri klaki i jörš og menn vęru farnir aš undirbśa aš setja nišur ķ garša sina. Žorsteinn sagši, aš žetta vor vęri meš bestu vorum, sem hann myndi eftir. Įriš 1923 og 1929 hefšu žau veriš eins góš en ekkert nś į seinni įrum vęri nįlęgt žvķ. Hann sagši, aš vešriš vęri einstakt,- ķ morgun hefši veriš 10. stiga hiti kl.8 ,um hįdegiš hefši veriš 15 stiga hiti og um kaffiš hefši veriš kominn 17 stiga hiti.

Frišbjörn Zóphonķasson bóndi į Hóli i Svarfašardal sagši, aš žar myndu elstu menn ekki eftir öšru eins vori eša sumri. Sumariš vęri nś einum fimm vikum fyrr į feršinni en venjulega.- Žetta er alveg dįsamlegt, og lifiš leikur viš okkur hérna nśna, sagši Frišbjörn. Nś sést ekki kal į tśnum ķ Svarfašardal og gömul köl eru sem óšast aš gróa upp og lita bara vel śt. Saušburšur er byrjašur hjį nokkrum bęndum og hefur ekki annaš heyrst en allt gangi vel. Vešursins og garšanna vegna, vęri hęgt aš setja strax nišur kartöflur, žó enginn sé farinn til žess enn.

Žann 21. maķ skemmdist mikiš af grasi af seltu į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum og 25. maķ gerši skammvinnt noršaustanskot. Morgunblašiš segir frį 27.maķ:

Flateyri, 25. maķ. Ķ nótt gerši hérna mikiš hvassvišri og nįši stormurinn hįmarki milli kl. 3 og 5 ķ nótt. Sjö trillubįtar voru hér ķ höfninni af stęršinni tvęr til fimm lestir og sukku žrjįr af žessum trillum ķ höfnina og eru žęr allar taldar mikiš skemmdar. Žó er žaš ókannaš, žvķ aš žęr liggja į botninum ennžį. Auk žess skemmdust žrjįr trillur talsvert mikiš, en ein mun hafa sloppiš aš mestu óskemmd. Žegar eigendur žessara bįta komu aš žeim ķ nótt, gįtu žeir ekki viš neitt rįšiš vegna vešurs. Fóru žeir um borš ķ trillurnar en gįtu lķtiš aš gert, og einn žeirra slapp naumlega upp į bryggjuna aftur, er trillan kastašist utan ķ bryggjuna og brotnaši og sökk undan honum, Sumar af žessum trillum voru byrjašar róšra og höfšu aflaš įgętlega, en ašrar voru aš bśast til veiša. Er žetta bagalegt fyrir eigendurna, sem missa af žessum sökum afla og atvinnu, enda žótt žeir fįi lķklega allir bįtana bętta. Ekki uršu neinar skemmdir į öšrum bįtum ķ höfninni, og ekki heldur ķ landi. Von er į kranabifreiš hingaš ķ fyrramįliš til aš lyfta trillunum upp śr höfninni. — Fréttaritari.

Nokkur umskipti uršu ķ jśnķ žegar brį til votvišra. Žau voru sérlega mikil noršanlands sķšasta žrišjung mįnašarins. Tķminn segir frį 27.jśnķ:

Noršlendingum finnst žetta hafa veriš undarlegur jśnķmįnušur, aš minnsta kosti žeim, sem bśa um mišbik žess. Žeir telja sig varla muna svo votvišrasaman jśnķ, og enn frekari nżlunda er, aš ķ fyrradag duttu nišur haglél į žrem stöšum i Laxįrdal ķ Žingeyjarsżslu, öll sķšari hluta dags, en žó ekki samtķmis. Ķ Eyjafirši hafa votvišrin veriš svo mikil, aš žaš er lķkast žvķ, er žar getur veriš į haustin, žegar śrkomusamt er, og stundum hefur veriš slķk haugarigning, til dęmis ķ gęr og fyrradag, aš engu er lķkara en Eyjafjöršur hafi veriš fluttur sušur į land", segja menn fyrir noršan og tępa į Reykjavik, žvķ arga rigningarbęli. Alla jafna er jśnķmįnušur mjög žurrvišrasamur i Eyjafirši, oft svo, aš žaš bagar sprettu stórlega. Nś er grasiš lagst i legu į tśnum og liggur undir skemmdum, žvķ aš menn uršu aš hętta aš slį, žótt slįttur vęri viša byrjašur, įšur en žessi sķšasta rigningarhrota hófst. — Žaš hefur stundum veriš rétt hęgt aš skjótast i nęsta hśs, įn žess aš verša hundvotur, sagši Erlingur Davķšsson, žegar viš tölušum viš hann. Haglélin žrjś, sem duttu nišur i Laxįrdal, eru sögš eindęmi ķ minni žess fólks, sem žar er. Svo mikiš kvaš aš žeim, aš sums stašar varš alhvķtt, en annars stašar grįnaši. Eitt žessara élja kom nišur i Kasthvammi og žar i grennd. Žar grįnaši jafnvel kafsprottiš tśniš, en varš hvķtt žar sem gróšurlaust var. Fólk žar horfši forviša į žetta fyrirbęri, en svo hljóp einhver til og safnaši haglkornum į disk, sem settur var i frysti, svo aš sjį mętti stundu lengur, hversu stór žau voru.

Fréttabréf śr Borgarfirši eystra 22-6 1972. Žaš sem af er žessum mįnuši, hefur tķšarfar veriš fremur rysjótt, umhleypingasöm kuldagjóla meš śrhellingsdembum. Vorverkum ętlar žvķ eigi aš ljśka hér öllu fyrr en vanalega, žrįtt fyrir einmuna góšvišri og stillur, mestan hluta maķmįnašar. Žó mun grasspretta meiri og jafnari en oft įšur og eigi langt til slįttar hjį žeim, er fyrstir byrja.

Daginn eftir 28. jśnķ segir Tķminn enn af votvišri nyršra: 

SB—Reykjavik. Ofan af brśn Vašlaheišar, į móts viš Akureyri mišja, fellur nś myndarlegur lękur, sem enginn minnist aš hafa séš įšur. Eyjafjaršarį er kolmórautt fljót og tjarnir standa į tśnum Svalbaršsströndunga. Įfram rigndi hann fyrir noršan ķ gęr og muna menn vart jafn blautan jśnķ. Feikilegar dembur komu ķ fyrrinótt og gęrdag į Akureyri og žar beljušu fljót eftir götunum. Langt śt eftir firšinum mįtti sjį mórautt belti og var žar Eyjafjaršarįin į ferš. Aš sjį yfir i Vašlaheiši frį Akureyri er lękur viš lęk og eru bęndur žar litt hrifnir, žó aš Akureyringum finnist sjónin tilkomumikil. Kjartan Magnśsson į Mógili į Svalbaršsströnd, sagši Tķmanum i gęr, aš žar stęšu nś tjarnir į tśnum og ekki vęri nokkur leiš aš fara um žau meš vélar. — Žaš er langt sķšan viš hefšum getaš byrjaš aš slį, sagši hann, en nś getum viš ekkert, nema bešiš. Gras er löngu fullsprottiš og fariš aš leggjast i legur ķ bleytunni. Mikil kartöflurękt er į Ströndinni og eru bęndur farnir aš hafa įhyggjur af göršum sinum, žeim sem ekki standa ķ halla. Bęndur frammi ķ Eyjafirši voru fyrir nokkru byrjašir aš slį, en nś liggur hey žeirra undir skemmdum į tśnunum. Björn Brynjólfsson, vegaeftirlitsmašur į Akureyri sagši aš vegirnir vęru furšu góšir eftir žetta, aš vķsu blautir og holóttir, en ekki hefši runniš śr žeim og žvķ ekki žurft aš gripa til žungatakmarkanna. Hann sagši, aš nokkuš bętti śr skįk, aš kalt vęri i vešri og žaš jafnvel svo aš frysti uppi į heišum um nętur.

Tķminn segir žann 29.jśnķ heldur neikvęšar fréttir śr Įrneshreppi:

GV—Bę i Trékyllisvķk. Ekki horfir vel um žaš, aš vonir okkar hér ķ Įrneshreppi um gott og gagnsamt sumar ętli aš rętast. Eftir hlżindin framan af hefur veriš hin mesta kalsatķš upp į sķškastiš, snjóaš hvaš eftir annaš i fjöll og gróšri ekkert fariš fram. Nišri i byggš er allt į floti ķ vatni.

Tķminn talar 8. jślķ um heyskaparhorfur. Spretta er almennt góš, en votvišri tefja slįttarbyrjun:

SB-Reykjavķk Višast hvar į landinu er nś almennt byrjaš aš slį, en žó draga bęndur slįttinn heldur viš sig, vegna sķfelldrar śrkomu. Į žeim stöšum žar sem Tķminn leitaši heyskapa-frétta į föstudag, kvaš viš einn tón; gras vel sprottiš, talsvert slegiš, en liggur flatt ķ śrkomunni og bęndur keyra mikiš ķ votheysgryfjur. Snorri Žorsteinsson į Hvassafelli ķ Noršurįrdal sagši aš žar vęri śrkoma į hverjum degi, svo aš gras vęri vel sprottiš. Margir hefšu byrjaš aš slį fyrir viku, en hefšu litiš getaš hirt. Nś vęri bara bešiš eftir žurrkinum, en menn vęru ekkert aš barma sér, žvķ aš ekki vęri öll nótt śti enn. Venjulega hefši slįttur ekki hafist i Noršurįrdal fyrr en ķ kring um mišjan jślķ. — Žetta litur įgętlega śt, og viš erum bara bjartsżnir, sagši Snorri aš lokum. Magnśs Arnason į Tjaldanesi ķ Saurbęjarhreppi, Dalasżslu, hafši svipaša sögu aš segja. Tķšin hefši veriš hįlf bįg undanfariš. Nokkrir bęndur byrjušu aš slį um mišjan jśnķ og gįtu hirt dįlitiš af žvķ en sķšan hefši ekkert nįšst upp. Allt sem slegiš hefur veriš sķšan um mįnašamót liggur flatt ķ rigningunni. Į žeim tśnum, sem bśiš var aš hirša af, žżtur nś upp hįin, og į žeim óslegnu fer gras hvaš śr hverju aš spretta śr sér. Bęndur eru aš hugsa um aš fara aš demba ķ sśrheysverkun, en biša žó enn eftir aš vešur lagist. Hjörtur Žórarinsson į Tjörn ķ Svarfašardal sagši, aš vešurfariš i Eyjafjaršarsżslu undanfariš hefši nįlgast aš vera Nóaflóš, og hefši heyskapur žvķ lķtiš komist įfram. — Gras sprettur śr sér, en žaš er enginn įstęša til aš kvarta, žaš er ekki žaš įlišiš. Įriš hefur veriš einstaklega gott og menn verša bara aš bjarga grasinu meš žvķ aš verka vothey. Sagši Hjörtur aš sķšustu hallęrisįrin hefši seinni slįttur aflagst, en ķ įr byggjust bęndur viš aš fį góša hį, ef svona héldi įfram. — Enginn žurrkur ennžį, sagši Stefįn Jasonarson i Vorsabę i Gaulverjabęjarhreppi. Menn draga viš sig aš slį, en margir keyra i vothey. Žaš er hver sķšastur aš bjarga grasinu óskemmdu. Hér i sveitinni er į feršinni vinnuflokkur meš skrišmót, og steypir hann votheysturna fyrir bęndur. Žrķr eru risnir og sį fjórši er i byggingu. Turnar žessir eru 5 metrar ķ žvermįl. Votheysverkun viršist ętla aš verša žrautalendingin hér i sveit.

Svipašar fréttir voru ķ Tķmanum žann 16. og 20. jślķ, en viš sleppum žeim hér.

Tķminn segir af Skaftįrhlaupi 22. jślķ:

ŽÓ-Reykjavik Ofsavöxtur er nś ķ Skaftį og Eldvatni og hefur hlaupiš haldiš įfram aš vaxa sķšan žaš hófst ķ fyrramorgun. Er žetta hlaup oršiš eitt hiš allra mesta, sem menn vita, aš komiš hafi ķ Skaftį.

Undir lok mįnašar eru bęndur oršnir órólegir - sérstaklega į Sušur- og Vesturlandi. Tķminn  segir frį 29.jślķ:

JH—Reykjavfk. Sķfelldir óžurrkar hafa allan žennan mįnuš um landiš — noršan frį Hśnaflóa og austur undir Eyjafjöll. Į jašarsvęšunum hefur į żmsu oltiš, en austar og noršar hefur veriš indęlistķš og allt leikiš ķ lyndi meš heyskap, žvķ aš nęrfellt alls stašar į landinu er grasvöxtur meš įgętum. Ķ fįm oršum sagt: Sums stašar er ekki žurrt strį komiš ķ garš, en annars stašar er fyrri slętti svo til lokiš. Óvķšast hafa veriš ofstoparigningar į óžurrkasvęšinu, en ķ heilum hérušum hefur tępast komiš dagur, sem vęri žurr til enda. Žótt glašnaš hafi til aš morgni, hefur skśr falliš įšur en kvöld var komiš. Sums stašar getur ekki heitiš, aš ljįr hafi veriš borinn i gras, en žar sem slegiš hefur veriš, liggur langhrakiš hey śti į vellinum. Best hefur Vestfiršingum tekist aš sjį sér farborša ķ žessari vętutķš, žvķ aš žar er votheysverkun mest tķškuš. En aš sjįlfsögšu į allmargt bęnda i öllum hérušum aš votheysturnum aš hverfa, og standa žess vegna talsvert betur aš vķgi en ašrir. Tjóniš žegar oršiš gķfurlegt Į Sušurlandi, um Kjós, Borgarfjörš og Mżrar og višar, žar sem eru stór kśabś og fóšuržörf geysimikil, eru horfurnar vęgt sagt oršnar ķskyggilegar, og tjón žaš, sem bęndur hafa oršiš fyrir er žegar oršiš gķfurlegt, hvarvetna į óžurrkasvęšinu, jafnvel žótt senn bregši til hins betra, hvaš žį ef svipaš vešur veršur enn til langframa.

Garšyrkjubęndur bera sig lķka illa ķ Tķmanum 30.jślķ:

ŽS-Hveragerši. Žaš eru ekki ašeins žeir bęndur į Sušurlandi, sem stunda bśfjįrrękt og verša aš afla mikilla heyja, er verša hart śti vegna žess, hversu drungalegt vešriš er flesta daga. Žetta bitnar lķka į garšyrkjubęndum. Vegna sólskinsleysisins seinkar vexti, og jurtirnar verša grennri og daufari i bragši en žeim er ešlilegt, žegar himinn er heišur og sólskin langa daga, aš minnsta kosti annaš veifiš.

Rétt um mįnašamótin virtist vera aš breyta til, og žegar vika var af mįnušinum komu fįeinir góšir žurrkdagar. En svo hljóp aftur ķ vonskuvešur. Ķ minningu ritstjóra hungurdiska var žetta sumar harla dauft, sólardagar fįir, sķfelldar rigningar og illvišri. Eina sem lyfti nokkuš undir var skįkeinvķgiš fręga ķ Laugardalshöll. 

Tķminn segir frį 1.įgśst - miklar vonir sem svo brugšust:

Nś er mikill vélagnżr į söguslóšum Njįlu, sagši fréttaritari Tķmans į Hvolsvelli ķ gęr. Hér er kominn žerrir eins og hann getur bestur oršiš, og ég held ég fari ekki meš fleipur, žótt ég įętli, aš ķ dag hafi veriš ręstar į milli ellefu og tólf hundruš drįttarvélar į svęšinu milli Žjórsįr og Jökulsįr į Sólheimasandi. Og sama er sagan aušvitaš vestan Žjórsįr hjį nišjum og erfingjum Haukdęla. Sólin stafar geislum af heišum himni yfir allt Sušurland og allir sem vettlingi geta valdiš, eru önnum kafnir į tśnunum. Eins og rįša mį af žessum oršum hefur skż dregiš frį sólu ķ huga margra, og svo mun ekki ašeins hafa veriš austan fjalls, heldur hvarvetna į óžurrkasvęšinu, žvķ aš loks glašnaši til svo aš segja alls stašar, žar sem verst hefur višraš til heyskapar i jślķmįnuši. 

Žaš var nokkuš misjafnt, hvenęr birti til. Viša austan fjalls fór aš létta i lofti upp śr hįdegi ķ fyrradag, og svo var einnig sums stašar i uppsveitum Borgarfjaršar og sjįlfsagt vķšar. En žerrir mun alls stašar hafa veriš daufur ķ fyrradag og skśrir viša, til dęmis viš Faxaflóa og sums stašar i Baršastrandarsżslu. Annars stašar hélst žurrt, žótt ekki vęri žerrir aš gagni, einsog til dęmis višast i Dölum. Į Vestfjöršum hefur rignt fram undir žetta, og žar var žoka i fyrrinótt og birti ekki til fyrr en um hįdegi ķ gęr. Žar mun žerrir hafa veriš daufastur og tvķsżnast, hvernig vešur réšist.

Tķminn heldur įfram 2.įgśst:

Hinn žreyši žerrir varš ašeins flęsa. Ķ gęrmorgun varš ljóst, aš vonir manna um rķfandi žurrk i nokkra daga hér sunnanlands og vestan höfšu brugšist. Ķ gęr var yfirleitt dumbungsvešur, skżjaš en višast śrkomulitiš, en žó skśrir vķša ķ sjįvarsveitum viš Faxaflóa og višar. Vķša hefur žó žessi flęsa oršiš til mikils gagns. Austan fjalls var vešur ašgeršalaust, višast žurrt eša aš minnsta kosti svo til. Nįšist žar sums stašar upp mikiš af heyi, žótt ekki vęri jafnžurrt og ęskilegt hefši veriš. Ķ uppsveitum vestanlands mun flęsan einnig hafa komiš aš nokkru gagni. Hvernig svo ręšst um vešur nęstu daga er enn vandséš, žótt Vešurstofan viršist vęnta noršlęgrar įttar sišar i vikunni.

Žann 3. įgśst sagši Tķminn af breytingum ķ Öskju og hlaupi ķ Köldukvķsl:

Žegar ég kom sķšast ķ Öskju 23. jślķ, reyndist vatniš ķ Vķti miklu heitara en venjulega, tjįši Eysteinn Žorvaldsson blašinu nś ķ vikunni. Ég hef alltaf rekiš tęrnar ķ vatniš, žegar ég hef komiš žar, og nś reyndist žaš nęr óžolandi heitt. Viš męlingu reyndist vatniš 39,4 stig viš land, žar sem žaš var kaldast, en hitnaši óšum, ef vašiš var śt i žaš. Žetta bendir eindregiš til žess, aš žaš hafi hitnaš i Vķti i sumar. Blašiš sneri sér til Gušmundar Sigvaldasonar jaršefnafręšings hjį Raunvķsindastofnun hįskólans og leitaši įlits hans į žvķ, til hvers žetta kynni aš benda. — Viš höfum veitt žvķ athygli undanfarin įr, aš vatnsborš Öskjuvatns viršist vera aš hitna. Allmikil sprunga sżnist hafa myndast viš austurströndina, og žar eru komnar volgrur. Eysteinn Tryggvason segir, aš vatnsboršiš sé aš lękka aš austan og landiš aš hallast til vesturs. — Um hitabreytingar ķ Vķti get ég ekkert sagt, hélt Gušmundur įfram, en žessi hiti i vatninu, sem žiš nefniš er meiri en vera mun aš jafnaši. Torvelt er aš segja, hvort žetta kann aš boša einhver tķšindi. Ég get sagt žaš eitt, aš žaš getur gosiš hvar sem er į landinu, en sį stašur, sem mašur myndi nefna öšrum fyrr, ef spį ętti ķ žaš, sem órętt er, er Askja. Og undanfari sķšasta Öskjugoss, sem varš įriš 1961, var aukinn jaršhiti, sem vart varš hįlfum mįnuši įšur en žaš hófst.

Ķ fyrrinótt kom hlaup i Köldukvķsl, og gróf žaš skarš i veg viš brśna į leišinni upp aš Žórisvatni. Tališ er, aš vatnsmagn įrinnar hafi aukist um tvö hundruš rśmmetra į sekśndu. Lķklegt er, aš hlaupiš réni fljótt og verši um garš gengiš innan fįrra dęgra.

Fįeinir góšir sólardagar komu snemma ķ įgust, ž.2. og 3. og svo aftur 7. til 9. var sólskin nįnast allan daginn ķ Reykjavķk. En fljótt brį aftur til verri vegar. Mikla illvišrasyrpu gerši um og upp śr mišjum įgśst. Foktjón varš žó ekki mikiš. Ritstjóra hungurdiska eru žessi leišindi minnisstęš og eins og fleirum fannst honum komiš haust. Fremur sjaldgęft er aš miklir skśraklakkar komi ķ hvössum vindi af hafi yfir hįsumariš. Žeir myndast fremur yfir landi. En ķ žessu tilviki varš įgśstśtsynningurinn óvenjukaldur. 

Alžżšublašiš birti 19. įgśst fokfregn śr Grundarfirši, tjón varš einnig į Patreksfirši  žar sem flutningaskip rakst į hafnargaršinn ķ miklu hvassvišri og olli töluveršum skemmdum. Kartöflugras eyšilagšist ķ vešurofsa ķ Vestmannaeyjum, hjólhżsi eyšilagšist ķ Hvalfirši:

Ķ žrjįr vikur hafa smišir unniš aš žvķ aš slį upp fyrir nżjum barnaskóla į Grundarfirši, en ķ gęr [föstudag 18. įgśst] varš verk žeirra aš engu, žegar uppslįtturinn hrundi eins og spilaborg i aftaka sušvestanroki. Bśiš var aš ljśka viš aš slį upp ytri hring mótanna, sem umkringdu 700 fermetra grunn, og hafši sveitarstjórinn į Grundarfirši žaš eftir yfirsmišnum, ķ vištali viš Alžżšublašiš i gęrkvöldi, aš mótin hefšu veriš allvel stķfuš, aš minnsta kosti mišaš viš allar venjulegar kringumstęšur.

Žetta er haustvešur, haustrigning, haustvindur og kuldi eins og į hausti, og lęgšin, sem er yfir Gręnlandshafi į leiš noršausturyfir er haustlęgš. Žetta sagši Pįll Bergžórsson vešurfręšingur ķ samtali viš Alžżšublašiš ķ gęrkvöldi, og hann sagši lķka, aš žetta haustvešur mundi haldast fram į sunnudag, og vešriš ķ dag į aš vera sušvestanįtt meš hvössum skśrum. Žaš getur glašnaš til į morgun, en lķklega fer aftur aš rigna į mįnudaginn.

Morgunblašiš sagši 22. įgśst frį tjóni į leikmynd ķ framhjįhlaupi:

[Leikmynd fyrir kvikmyndina Brekkukotsannįl stóš um žessar mundir ķ Gufunesi]. Ķ hvassvišrinu, sem gekk yfir į laugardag [19.įgśst], féllu svo žrjś smęrri hśs į „Löngustétt“. Ķ gęrdag var svo hafist handa um aš endurbyggja hśsin.

Mešan į įgśstillvišrum stóš į Sušur- og Vesturlandi var vešur mun skaplegra noršaustan- og austanlands. - En žaš mį žó taka eftir žvķ aš hitatölurnar sem nefndar eru eru flestar harla lįgar, enda lķtiš um 20 stig žetta sumar. 

Tķminn 29.įgśst:

ŽÓ-Reykjavik. Žótt aš Reykvķkingar verši aš hķma ķ roki og rigningu dag eftir dag, er ekki hęgt aš segja žaš sama um Noršlendinga og Austfiršinga. Ķ gęr var t.d. 18 stiga hiti og sól į Akureyri, en žó aš hitinn vęri mikill žar, žį komst hann hęrra į öšrum staš į Noršurlandi ž.e. Mįnį į Tjörnesi. Žar var heitast 25 stig um nónbiliš i gęr. — Austfiršingar fóru ekki varhluta af sólinni. Hitinn komst t.d. i 19 stig i Neskaupstaš eftir hįdegiš i gęr, og um kvöldmatarleytiš var žar 13 stiga hiti.

Tķminn fjallar um heyskaparsumariš ķ pistli 6.september:

Stp—Reykjavik Dęmalausir óžurrkar hafa veriš į Sušurlandsundirlendi ķ sumar. Ķ fyrrihluta įgśstmįnašar kom žó žurrkur, sem stóš į ašra viku. Bęndur į svęšinu uršu alls hugar fegnir og ruku upp til handa og fóta. Tókst žeim aš nį inn miklum heyfeng žennan skamma tķma, en verkun er viša įbótavant. Ķ gęr viršist aftur vera aš heiša sunnan lands, og žess vegna sneri Tķminn sér til nokkurra manna į óžurrkasvęšinu til žess aš kanna, hvernig žar vęri įstatt. Jón R, Hjįlmarsson, skólastjóri į Skógum undir Eyjafjöllum, sagši aš žessa tķu daga i įgśst hefši nįšst inn geysilegur heyfengur og tiltók sem dęmi Skógarsand, žar sem veriš hefši afburšaslęgja. Sagši hann bęndur almennt vel į vegi stadda, hvaš heyfeng snerti. Nokkrir bęndur eiga enn eftir dįlitiš óhirt og biša nś eftir žurrkdögum til aš nį žvķ inn. Votheysverkun kvaš hann fremur litla mešal bęnda undir Eyjafjöllum, og vęri sś heyskaparašferš allt of skammt į veg komin. Kartöfluuppskera viršist ętla aš verša góš, og enginn frostnótt hefur komiš enn. Magnśs Kristjįnsson, bóndi ķ Norštungu i Žverįrhliš, sagši, ašeins og fram hefši komiš ķ fjölmišlum, hefši grasspretta veriš įgęt i Borgarfirši ķ sumar, og bęndur hefšu nįš upp mjög miklum heyfeng žessa įtta žurrkdaga i įgśst, en sķšan hefši veriš samfelldur óžurrkur. Verkun žess heys, sem tekiš var inn, er góš, en vķša er óhemjumikiš hey śti i göltum og bešjum, og er žaš oršiš illa hrakiš, Nokkrir bęndur eiga enn eitthvaš óslegiš, en annars veršur ekki mikiš slegiš śr žessu, nema einstaka haršlendisbakkar, sagši Magnśs. Žeir, sem hafa votheysplįss, hafa fyllt žaš, en annars er votheysverkun ekki żkja śtbreidd ķ Borgarfirši. Žóršur Gķslason, Ölkeldu ķ Stašarsveit, kvaš bęndur į Snęfellsnesi yfirleitt įnęgša meš sumariš. Žurrkdagarnir ķ įgśst björgušu öllu, sagši Žóršur. Ekki er mikiš eftir aš slį, en sökum bleytu eftir žetta votvišrasama sumar hefur ekki veriš fęrt um żms svęši, žar sem slį įtti i vothey. Votheysverkun er žvķ ekki mikil. Bęndur į Snęfellsnesi eiga ekki mikiš hey śti mišaš viš ašra bęndur į Sušvesturlandi, en žaš er mjög illa fariš.

Talsvert hret gerši noršanlands snemma ķ september (žó ekki jafnslęmt og įgśstlokahretiš įriš įšur):

Tķminn segir af žvķ žann 8.september - og svo aftur žann 12.:

[8. september] Krap og snjókoma var į fjallvegum noršanlands og austan ķ fyrrinótt [ašfaranótt 7.]. Hįlka var į mörgum vegum og tvęr heišar tepptust algjörlega. Hjį Vegagerš rķkisins fengum viš žęr upplżsingar. aš Vopnafjaršarheiši og Axarfjaršarheiši hefšu alveg teppst, og sömuleišis mun Hellisheiši eystri hafa lokast. Į Möšrudalsöręfum var bleytuhrķš og hįlka en aldrei varš ófęrt žar um slóšir. Sömuleišis varš Vašlaheiši erfiš yfirferšar fyrir smįbila. sérstaklega ef žeir höfšu ekki kešjur. Bśist var viš svipušu vešri ķ nótt og var ķ fyrrinótt, og žar af leišandi mį reikna meš einhverri snjókomu eša krapahrķš į fjallvegum noršanlands. Reyndar snjóaši viša alveg nišur i byggš, eins og t.d. į Akureyri og Dalatanga.

[12. september] Stp—Reykjavķk. Illskuvešur meš fannkomu og vešurofsa gekk yfir Noršausturland i vikunni sem leiš, og stóš žaš upp undir 6 daga sums stašar. Fjallvegir lokušust og tók fyrir jörš aš mestu. Menn eru nś sem óšast aš fara i göngur, en sums stašar hefur oršiš aš fresta žeim sökum vešurs. Ķ gęr hafši birt til fyrir noršan og var komin žķša, Unniš er nś aš žvķ aš opna helstu fjallvegi, en Möšrudalsöręfi voru rudd į sunnudaginn. Um mišjan dag ķ gęr, var enn ekki bśiš aš ryšja Vopnafjaršar- og Hellisheiši, en fęrt var noršur fyrir Strandir. Axarfjaršarheiši var einnig ófęr. Ķ Vopnafirši hafši snjóaš alveg nišur ķ byggš og tekiš fyrir beit, bęši vegna snjóa og bleytu. Įętlaš er, aš fara i göngur į mišvikudaginn, og eru bęndur mjög uggandi um aš fennt hafi fé. — Ķ Reykjahlķš įtti aš rétta ķ dag, en žvķ hefur veriš frestaš, žar sem ekki hafši veriš fęrt ķ göngur. Ķ vištali i gęr sagši Pétur Jónsson ķ Reynihliš, aš óvist vęri, hvort fariš yrši ķ göngur ķ dag vegna bleytu og žungrar fęršar, en annars vęri komiš nokkuš gott vešur. Sagši hann, aš mikil hętta vęri į žvķ, aš eitthvaš hefši fennt af fé. Fé hefur mikiš sótt nišur ķ byggš sķšustu daga og hefur žaš veriš réttaš. Rafmagniš fór af ķ Mżvatnssveit į sunnudagsnótt, er blautur snjórinn, sem hlašist hafši utan į vķrana, sleit žį nišur į tveim stöšum. Žaš sama geršist i illvišrinu i įgśst i fyrra. Višgeršarmenn unnu aš žvķ ķ gęr aš tengja lķnurnar saman. Į Grķmsstöšum į Fjöllum er snjólagiš oršiš 20—30 sm žykkt į jafnsléttu, en mikiš hefur blįsiš ķ skafla, sem eru allt aš žvķ mannhęšarhįir. Įhyggjur bęnda vegna fjįrins į afréttunum eru žvķ miklar sem skiljanlegt er. Auk žeirrar hęttu, aš féš hafi fennt, hafa hęttur viš lęki og vilpur stóraukist.

Tķminn segir af slysförum 26.september:

SB-Reykjavik. Bóndi aš Stafholtsveggjum i Borgarfirši, fannst lįtinn sķšdegis į sunnudaginn i Haukadalsdrögum, noršvestur af Tröllakirkju. Hann hafši tżnst ķ göngum į laugardaginn og höfšu 250 manns leitaš hans daušaleit meš ašstoš žyrla og sporhunda ķ tępan sólarhring. ... Sušvestan stormur var, śrhellisrigning og žoka. 

Eftir hretiš var tķš góš fyrir noršan. Tķminn segir frį žann 1. október:

Enn er sama jórsalavešriš į Noršurlandi, sķfelld hlżindi, oftast sem nęst sumarhiti og stundum vel žaš og mesta kyrrš. — Fjöršurinn er hvķtur af logni, sagši fréttaritari Tķmans į Akureyri, og enn hefur ekki komiš nein frostnótt žetta sumariš. Kartöflugrös standa algręn, žar sem žau hafa veriš lįtin óhreyfš, og ég fullyrši, aš kartöflur hafa vaxiš, svo aš miklu nemur, sišast lišinn hįlfan mįnuš. Žaš er algengt, aš góš tķš sé noršanlands ķ septembermįnuši, žegar haustrigningarnar svonefndu eru hvaš strķšastar į Sušurlandi. En žessi blķšukafli er oršinn venju fremur langur, auk žess sem hann hefur veriš sérlega ljśfur.

Fregnir bįrust af framhlaupi ķ Eyjabakkajökli. Tķminn segir af žvķ 6.október (stytt):

Eyjabakkajökull mun hafa byrjaš aš skrķša fram ķ endašan įgśstmįnuš, sagši Žorfinnur Sigmundsson į Kleif i Fljótsdal ķ sķmtali viš Tķmann ķ gęr. Žį fóru fyrst aš sjįst litbrigši į Jökulsį. Viš vorum aš koma śr annarri leit einmitt nśna. Sjįlfur fór ég ekki alveg fram aš jökli, en ég hef af žvķ sannar spurnir, aš jökullinn hefur gengiš fram um einn kķlómetra, žar sem mest hreyfing er į honum. Annars stašar er žaš minna. Tķminn įtti einnig tal viš Sigurjón Rist vatnamęlingamann. Hann sagši, aš jökullinn hefši hlaupiš mjög fram fyrir sķšustu aldamót en sķšan vęri ekki hęgt aš segja, aš til neinna stórtķšinda hefši dregiš, nema ef žaš yrši nśna.

Viku af október snjóaši nokkuš nyršra, en ekki til vandręša. Žaš var ekki fyrr en undir lok mįnašarins aš hann gekk ķ versta vešur - fyrst į Sušurlandi, en sķšan einnig fyrir noršan og žar varš grķšar mikiš tjón vegna ķsingar į sķma- og rafmagnslķnum. 

Tķminn segir fyrst frį 28. október:

SB-Reykjavķk. Um mišnętti i fyrrakvöld [26. október] skall į noršaustanįtt meš snjókomu į Sušurlandi og stóš vešriš fram yfir hįdegi i gęr. Vegir uršu vķša illfęrir og bķlar festust hópum saman. Mjólkurflutningar til Selfoss gengu illa og var lķtil mjólk komin ķ Mjólkurbś Flóamanna um žrjśleytiš i gęr. Rafmagn fór af Hveragerši um.hįdegiš og kom ekki aftur fyrr en um kl. fjögur. Pįlmi Eyjólfsson į Hvolsvelli sagši blašinu um tvöleytiš ķ gęr, aš žar vęri vešriš aš ganga nišur, en ófęršin vęri mikil. Til dęmis hefšu mjólkurbķlarnir, sem venjulega eru žar um klukkan įtta, ekki komiš fyrr en undir hįdegi. — Žetta er illvišri, sagši Sigurbjartur Gušjónsson ķ Žykkvabę. — En sem betur fer er ekkert frost og snjórinn er blautur. Bęndum ķ grenndinni tókst ekki öllum aš nį fé sķnu ķ hśs, en žaš er allt nęrri og engin hętta bśin. Vešurhęšin er ein įtta vindstig og hefur veriš sķšan ķ gęrkvöldi.  Sennilega er allt ófęrt, žvķ aš enginn bķll hefur komiš hingaš. Annars er lķklega ekki gott aš aka, žvķ aš varla sést śt śr augum. Gušbjartur Jónsson ķ Mjólkurbśi Flóamanna, sem sér um mjólkurflutninga sagši um kl. žrjś ķ gęr, aš lķtiš vęri komiš af mjólk til bśsins, žvķ aš flutningar gengju erfišlega. Hann sagši, aš viš Brekknaholt utan viš Raušalęk, um 30 km frį Selfossi, sętu allmargir bilar, stórir og smįir, fastir — og hefšu veriš žar ķ eina 4-5 tķma. Veriš vęri aš byrja aš moka frį žeim. Vešriš sagši Gušbjartur aš vęri hiš versta enn. Ķ Hveragerši kom ekki mikill snjór, en Žóršur Snębjörnsson sagši, aš žetta vęri óvanalegt
vešur į žessum įrstķma. Kennslu var aflżst i skólum žar eftir hįdegi ķ gęr, vegna vešurs, en mjög hvasst var og skyggni lélegt. Hįspennulinan milli Hverageršis og Selfoss bilaši laust fyrir hįdegi og ljósiš kom ekki aftur ķ Hveragerši fyrr en undir kl. fjögur ķ gęr. Vešriš var tekiš aš ganga allmikiš nišur i Hveragerši seinnipartinn ķ gęr og snjórinn farinn aš digna.

Kip—Rcykjavik. Sķšari hluta dags ķ gęr brast varnargaršur viš Bśrfellsvirkjun og olli žaš nokkrum erfišleikum žar efra. Varš aš kalla śt starfsliš og taka ķ notkun mikinn fjölda stórvirkra vinnutękja, til aš fylla upp ķ skaršiš. Įtti aš vinna viš žetta alla sķšustu nótt, en tališ var aš verkinu yrši lokiš einhverntķma sķšari hluta dags ķ dag. Ķ gęrkveldi var ekki tališ aš kęmi til skömmtunar rafmagns, en til aš foršast žaš, įtti aš auka rafmagn frį Soginu og setja stöšina viš Ellišaįr į fullan kraft. Stķfla žessi er brįšabirgšagaršur og er geršur aš mestu leyti śr sandi. Hann hefur til žessa haldiš hlaupum og svipušum og gerši i gęr, en žau hafa oftast komiš eftir langvarandi frost, og žį hefur hann veriš žaš haršur, aš hann hefur haldiš. Mikiš krap myndašist i įnum i gęr, žegar skall į meš blindbyl, enda įrnar opnar upp ķ jökla, eins og Halldór Eyjólfsson, viš Bśrfell sagši, er viš nįšum tali af honum ķ gęrkvöldi. Hafši įin žegar fyllst af snjókrapi, sem safnašist fyrir į skömmum tķma og hlóšst upp viš varnargaršinn, sem ekki žoldi įlagiš, og brast.

Slide5

Kortiš sżnir stöšuna snemma aš morgni laugardagsins 27. október. Allmikil lęgš er fyrir sunnan land į hęgri leiš til noršurs. Mjög hlżtt loft barst til noršurs austan viš lęgšina og yfir landiš, en kaldari austan og noršaustanįtt var ķ nešri lögum. Śrkoman varš einna mest austanlands og žar uršu vatnavextir og skrišuföll. Į Sušurlandsundirlendinu gerši hrķšarvešur, sušvestanįtt var um tķma ķ hįloftum, viš slķk skilyrši veit śrkoman ekki af fjöllum og žį getur snjóaš og rignt į Sušurlandi - žótt hvass sé žar į noršaustan. Noršanlands żmist rigndi eša snjóaši. Žar sem hiti var nęrri frostmarki hlóšst slydduķsing į sķma- og raflķnur. 

Tķminn segir af vatnavöxtum og skrišuföllum eystra ķ pistli 31.október - og sķšan af ķsingartjóni vķša um land:

Erl—Reykjavik. Mikiš śrfelli herjaši į Austurland um og fyrir helgina. Vegir stóšu eftir flakandi ķ sįrum eša į kafi ķ vatni. Hefši rignt klukkustund lengur, hefši žetta allt endaš meš ósköpum, sagši Egill Jónsson, vegaverkstjóri į Reyšarfirši, er Tķminn ręddi viš hann ķ gęr. En žaš stytti loks upp um hįlffjögurleytiš į sunnudag. Ķ gęr var svo austlęg įtt meš sudda žar eystra, en vešurspįin ekki góš. Menn kviša žvķ mest, ef hann gerir frost og snjó strax ofan į žessa bleytu, žvķ aš slķkt hefur hvorki góš įhrif į jörš né vegi, en menn vona hiš besta og žar meš, aš vešurfręšingunum skjįtlist ķ žetta sinn. Skemmdirnar uršu reyndar minni en haldiš var i fyrstu. Ljósį i Reyšarfirši olli žó talsveršum skemmdum og lękur hjį Sómastöšum bólgnaši upp og gróf śr vegi. Žegar rigningin hófst var talsveršur snjór til fjalla og olli žaš hinum skyndilegu vöxtum, er hlįkurigningin bręddi hann. Aš sunnanveršu ķ Reyšarfirši uršu svo minni hįttar skemmdir, en ķ Vattarnesskrišum grófst allverulega śr veginum į föstudag og laugardaginn og į sama tķma lokašist vegurinn hjį Brimnesgerši ķ Fįskrśšsfirši. Žessar skemmdir hafa nś veriš lagašar įsamt flestum hinna, en allan tķmann hefur stöšugt veriš unniš aš višgeršum. Egill sagšist t.d. hafa veriš meš flokk į Oddsskarši bęši į laugardag og sunnudag. Byrjušu žeir į snjómokstri, en stóšu sķšan ķ stöšugum vatnsveituframkvęmdum og björgušu veginum frį žvķ aš spillast. Mestar skrišur munu žó hafa falliš į veginn sušur i Hvalnes- og Kambaskrišum į milli Stöšvarfjaršar og Breišdals. Žar féllu aurskrišur į veginn ašfaranótt laugardags, en žeim var rutt burt strax daginn eftir. Sušur i Breišdal uršu svo minni skemmdir af völdum vatns. Hérašsbśar sluppu betur en žeir nišri į fjöršunum,en žó engan veginn skašlaust, Yfirborš Skrišuvatns i Skrišdal hękkaši svo mikiš, aš į veginum hjį Vatnsskógum var metra djśpt vatn. Žaš sjatnaši žó strax og upp stytti. Vatniš hefur afrennsli ķ Grķmsį, og ętti žvķ ekki aš hafa oršiš žurrš į vatni į vélar virkjunarinnar žar žessa daga. — Grķmsį gróf einnig śr veginum hjį brśnni į Völlum, svo aš žar varš vart fęrt. Žar var unniš aš višgerš ķ gęr. Ekki sagši Egill, aš rétt vęri aš žegja yfir góšu tķšindunum i vegamįlum Austfiršinga, en um hįdegi ķ gęr var lokiš viš aš steypa gólfiš į nżju brśna yfir Gilsį į Jökuldal, en aš henni veršur geysileg samgöngubót. Meš henni veršur rutt śr vegi nęst sķšustu ašalhindruninni fyrir stöšugu sambandi Austfiršinga viš umheiminn, en hin er Nįmaskarš.

Eskfiršingar uršu verst śti. — Hér rigndi lįtlaust frį žvķ į föstudagskvöld og fram į sunnudag, sagši Sigmar Hjelm į Eskifirši. — Börnin voru farin aš óttast, aš žetta vęri nżtt syndaflóš. Tjóniš nemur sjįlfsagt nokkrum hundrušum žśsunda, og liggur nęr eingöngu i vega- og gatnaskemmdum, en hśs sluppu aš mestu. Ķ innri hluta bęjarins liggur nżr vegur uppi ķ hlišinni. Hann grófst ķ sundur į nokkrum stöšum, og skolaši vatniš efninu śr honum nišur į annan veg og lokaši honum žar meš. Vķšar ķ bęnum stķflušust svo ręsi og flęddi yfir vegi, en žó munu garšar bęjarbśa hafa sloppiš frį skaša. Aurskriša féll į gamalt geymsluhśs og olli nokkrum skemmdum, og vatn gróf frį ófrįgengnu ķbśšarhśsi. Ekki hefir frést af vatni ķ kjöllurum hśsa, a.m.k. ekki svo aš tjón hlytist af.

Hafsteinn Jónsson, vegaverkstjóri į Höfn, sagši aš skemmdir į sķnu svęši hefšu ekki oršiš miklar. Žó grófst vegurinn yfir Lónsheiši nokkuš, en hann hafši įšur lokast vegna snjóa į föstudag. Žašan uršu sķšan minni hįttar skemmdir noršur um, allt austur į Breišadal. Er višgeršum nś lokiš į žvķ svęši. Ķ Skaftafellssżslu sunnan Almannaskaršs uršu engar umtalsveršar skemmdir, en žar var fyrir töluveršur snjór, sem nś er alveg horfinn eftir žessa miklu hlįku. Eins er Lónsheiši oršin nęr alauš, en Hafsteinn var einmitt aš koma žašan, er til hans nįšist.

Slide6

Kortiš sżnir hįloftastöšuna um hįdegi žann 27. október. Vel mį sjį framsókn hlżja loftsins - og hvernig kalda loftiš noršur undan heldur gegn žvķ. Lęgšin vefur smįm saman upp į sig og įttin varš austlęg ķ öllum hęšum. Žį stytti upp aš mestu į Sušurlandi. 

[Įfram śr Tķmanum 31. október] SB—Reykjavik. Tvö til žrjś hundruš sķmastaurar brotnušu į landinu ķ óvešrinu fyrir helgina,og į žrišja hundraš rafmagnsstaurar brotnušu eša lögšust nišur. Vķša er enn rafmagns- og sķmasambandslaust, og sums stašar getur višgerš dregist fram eftir vikunni. Einna verst er įstandiš ķ Hśnavatnssżslu og Strandasżslu, en žar hefur veriš rafmagnslaust sķšan į föstudagskvöld. Jón Baldur Helgason hjį Rafmagnsveitum rķkisins, sagši blašinu ķ gęr, aš alls stašar vęru višgeršarflokkar aš störfum,og viša vęru vararafstöšvar komnar i notkun i bili. Hvammstangabśar hafa fariš einna verst śt śr rafmagnsleysinu, žvķ višast er žaš svo žar, aš rafmagn žarf til aš knżja olķuhitunartęki hśsa og hefur žvķ veriš kalt ķ hśsum. Menn hafa notast viš kósangas til eldunar, en ķ gęr var allt gas žrotiš ķ kauptśninu. Vararafstöš var ķ gęr send noršur og hefur vęntanlega veriš sett i gang ķ gęrkvöldi. Rétt ofan viš žorpiš brotnaši 31 rafmagnsstaur. Žį brotnušu 50 staurar į Skagastrandarlinu og 20 til višbótar lögšust nišur. Ekki var žó rafmagnslaust lengi, žvķ varastöš er į Skagaströnd. Ķ Kirkjubólshreppi viš Hólmavik brotnušu 40 staurar alls 20 į Selsströnd og 8 ķ Bjarnarfirši. Varastöš er į Dranganesi, en enn er dimmt ķ sveitunum, og mun višgerš taka 3-4 daga enn. Lķnan milli Hólmavikur og Króksfjaršarness er ķ lagi.og Króksfjaršarnes hefur rafmagn, en ķ Geiradal eru 15 staurar brotnir og veršur dimmt žar nokkra daga enn. Viš Saurbę ķ Dölum eru um 20 staurar brotnir. Žar er varastöš en litiš gagn er aš henni, žar sem lķnur liggja nišri. Ķ Mišdölunum liggja 20 staurar nišri og tveir eru brotnir viš Kvennabrekku. Ķ Ólafsfirši brotnušu 17 staurar ķ linum heim aš sveitabęjum og 20 lögšust nišur. Ašallķnan var žó ķ lagi, en rafmagniš var skammtaš į Ólafsfirši į tķmabili. Bśist var viš, aš rafmagn kęmist aftur į bęina ķ gęrkvöldi. Ķ Hvalfirši brotnušu 17 staurar hjį Olķustöšinni, en hęgt var aš afgreiša olķu meš ašstoš varastöšvar. Hjį Hvalstöšinni kom rafmagnsleysiš ekki aš sök, žar sem hśn starfar ekki, en Ferstikla og Botnsskįlinn myrkvušust. Ennfremur uršu rafmagnstruflanir į Snęfellsnesi og višar. Ekki er įstandiš betra ķ sķmamįlunum. Įrsęll Magnśsson, yfirdeildarstjóri Pósts og sķma, sagši aš 30 — 40 manns ynnu nś aš višgeršum vķša um land, en žaš vęri ekki nęgur mannskapur, žvķ enginn vęri viš slķkum hamförum bśinn og žvķ gęti višgerš tekiš nokkurn tķma. Bęndur vinna vķša aš višgeršum meš sķmamönnunum. Į Skagaströnd brotnušu 86 sķmastaurar, bęši į landssķma og notendalinum, og er enn ekki komiš į samband, nema viš kaupstašinn. Ķ Strandasżslu er fjöldi sķmstöšva sambandslaus og eru višgeršarflokkar frį Blönduósi žar aš vinna. Sjö staurar eru brotnir į Stikuhįlsi, sjö hjį Gröf ķ Bitru og ķ Tungusveit og į Selströnd er mikiš brotiš og slitiš nišur, en žaš er enn ekki fullkannaš. Ķ Dalasżslu eru einnig margar stöšvar sambandslausar og mun taka daga aš gera viš bilanirnar. Hjį Žorbergsstöšum eru 17 staurar brotnir og į Haukadalslinu er einnig mikiš brotiš og liggur nišri. Yfir 20 staurar eru brotnir į Fellströnd og veriš er aš kanna skemmdirnar viš Nešri-Brunnaį, en žęr munu allmiklar. Ekki kvaš Įrsęll unnt aš skipta um alla žį staura. sem brotnir eru, heldur vęru žeir reistir į brotin og styrktir til brįšabirgša.

Slide7

Hér mį sjį vešurkort aš morgni 17. október. Mikil hrķš er į Sušurlandsundirlendi, en minni śrkoma viš Faxaflóa. Haugarigning er į Austurlandi og fyrir noršan żmist rignir eša snjóar. 

Slide8

Um kvöldiš žann 27. var komin rigning į Sušurlandi - og sķšan stytti žar upp aš mestu. Į Austfjöršum rignir mikiš (tįknaš meš žremur eša jafnvel fjórum punktum). Į Noršurlandi er sitt į hvaš meš śrkomutegund. 

[Įfram śr Tķmanum 31. október] SB— Reykjavik. Fjögur hross fennti ķ óvešrinu į Sušurlandi fyrir helgina, en ekki er vitaš til aš fé hafi fennt. Hrossin fjögur voru frį Įrbęjarhjįleigu i Holtahreppi ķ Rangįrvallasżslu, og voru žau eign Gušna Ólafssonar, lyfsala. Fundust hrossin ķ framręsluskurši, sem fennt hafši yfir.

Flosi Hrafn Siguršsson og Eirķkur Siguršsson fjöllušu ķtarlega um žetta vešur ķ grein sem birtist ķ tķmaritinu Vešrinu (19. 1975, 1.tölublaš, s.8. til 19.) og er įhugasömum bent į hana.  

Enn eru fréttir af tjóni ķ illvišrinu mikla ķ Tķmanum žann 3. og 4. nóvember:

[3.nóvember] ŽÓ—Reykjavik. Ķ vatnsvešrinu, sem lamdi Austfirši um sķšustu helgi, rann mikiš śr vegum hér i Neskaupstaš. Vegir,sem liggja hér ķ hlišum, voru viša sundurskornir, žegar loksins stytti upp, en alvarlegar vegaskemmdir uršu ekki, sagši Benedikt Guttormsson, fréttaritari Tķmans žar eystra, er viš ręddum viš hann. — Ķ rigningunni komst vatn sums stašar inn ķ kjallara, en ekki mun vatnselgurinn hafa valdiš neinum skemmdum, sem heitir.

[4.nóvember]: SB—Reykjavik Ljóst er aš talsvert hefur fennt af fé ķ óvešrinu fyrir viku. Į Snęfellsnesi skall vešriš svo snögglega į, aš mönnum vannst ekki tķmi til aš huga aš fé sinu. Vitaš er, aš 30 kindur fennti į Hliš ķ Hnappadal og 20 į Hjaršarfelli ķ Miklaholtshreppi. Žį vantar fé į mörgum bęjum ķ Borgarfirši, og eitthvaš af žvķ hefur fundist dautt. Er žaš frį bęjum i Reykholtsdal, Flókadal og Hįlsasveit.

Ašfaranótt 6. nóvember gerši enn sjįvarflóš ķ Grindavķk og vķšar - ķ žrišja sinn į įrinu. Tķminn 7.nóvember: 

ŽÓ—SB—Reykjavik. Ķ óvešrinu, sem geisaši ķ fyrrinótt, var forįttubrim vķša viš sušurströndina. Į Stokkseyri sökk tķu lesta trillubįtur viš bryggju, og ķ Grindavik gekk sjór hįtt į land og olli žar talsveršum usla. Žar kastašist vélbįtur upp į bryggjuhaus, en sogašist svo śt aftur, og fiskverkunarhśs laskašist. Ķ Grindavik var sjógangur mestur frį klukkan sex til įtta ķ gęrmorgun, og er hętt viš, aš verr hefši fariš, ef  sjóvarnargaršarnir, sem geršir voru žar ķ sumar, hefšu ekki veriš komnir. Grindvķkingar, sem viš hittum aš mįli žar syšra i gęrmorgun, sögšu okkur, aš ölduhęšin hefši sennilega veriš um tólf metrar, žegar verst lét, og gengu holskeflurnar žį óbrotnar alveg inn į garšana. Röskušust žeir lķtillega og stórgrżti hentist upp į gamla hafnarbakkann. Žaš var fiskverkunarhśs Hóps h.f., sem laskašist, enda gekk sjórinn alveg upp aš žvķ og fiskverkunarhśsi Žorbjarnar h.f. Žarna voru einnig hildarsöltunarplön og lįgu tómar sķldartunnur į vķš og dreif um allt, innan um grjót og žang, sem sjórinn hafši boriš į land.

Fyrstan manna ķ Grindavķk hittum viš Gušmund Žorsteinsson, framkvęmdastjóra Hóps, og var hann aš vinna viš fisk i hśsinu, įsamt starfsfólki sinu. Hann sagši aš meira en litiš hefši gengiš į, er sjórinn skall į framhliš hśssins į flóšinu um morguninn. Bśiš var aš steypa hluta af framhlišinni, en žar sem bįrujįrniš var eitt lét allt undan. Į löngum kafla hafši bįrujįrniš losnaš og veggurinn gengiš inn. Sem betur fór komst ekki sjór aš rįši i hśsiš žvķ aš tréžil, sem var innan undir bįrujįrninu stóšst įtökin. Gušmundur sagši, aš sjór hefši nś nįš aš skella į hśsi Hóps vegna žess, aš nżi varnargaršurinn vestan viš gamla hafnargaršinn, er rétt framan viš fiskverkunarstöšina, og žvingar hann sjóinn upp i krikann, žar sem hśsiš stendur, žegar brimiš fer hamförum i slķku aftaka sunnanvešri. — Žaš veršur aš bęta viš varnargaršinn hér fram meš hśsinu, ef ekki į illa aš fara, sagši Gušmundur. Hann gat žess lķka, aš hann vęri hręddur viš kvöldflóšiš, ef vindur gengi ekki til vesturs, žegar liši į daginn. Aš lokum sagši Gušmundur, aš flóšiš ķ gęrmorgun hefši fyllilega jafnast į viš flóšiš, sem kom ķ Grindavķk fyrr į žessu įri.

Nišri ķ fjörukambinum hittum viš Tómas Žorvaldsson, framkvęmdastjóra Žorbjarnar h.f. Ekki vildi hann fullyrša, aš žetta vęri mesta brim, sem hann myndi eftir. Žaš vęri oftast svo, aš menn segšu sķšasta brimiš mest, er komiš hefši. — Įriš 1954 kom gķfurlegt brim i Grindavik, sagši Tómas. Žį gekk sjórinn inn ķ hśs Žorbjarnar, og žangaš kastašist keila meš einni holskeflunni, er lenti į hśsinu. Sennilega hefur fiskurinn rotast hér fyrir utan og hafrótiš svo fleygt honum upp. Žegar žetta geršist įtti Tómas ellefu stakka af saltfiski į fjörukambinum, og žegar vešriš, lęgši voru žeir allir komnir į kaf i grjót. Einnig sagšist Tómas muna eftir gķfurlegu hafróti įriš 1924, og lét žį illa fyrir framan Jįrngeršarstaši, og žar įtti Tómas heima. Eins og fyrr segir var ljótt umhorfs į sķldarplani Žorbjarnar. Sķldartunnur lįgu į viš og dreif og grjót, žang og spżtnabrak žakti algjörlega sķldarplaniš. Sagši Tómas, aš oft hefšu 5-6 žśsund sķldartunnur legiš žarna ķ stöflum, og hefši nś fariš illa, ef sķldarsöltun hefši veriš į žessu hausti. Annars uršu engar verulegar skemmdir hjį Žorbirni.

Ingólfur Karlsson, hafnarstjóri Grindvķkinga, hafši i mörgu aš snśast, žegar viš hittum hann į nżju hafnaruppfyllingunni, žar sem menn voru ķ óšaönn aš binda bįta sina, sem rammlegast fyrir kvöldflóšiš og bjarga veišarfęrum, sem lįgu į bryggjunum. Ingólfur sagšist aldrei hafa séš annaš eins brim i Grindavik. — Žaš hefši illa fariš, ef žess hefši ekki notiš, sem gert var i sumar — nżja garšsins vestan viš höfnina og endurbótanna į austurgaršinum, sem skemmdist nokkuš i sķšasta stórbrimi. Ingólfur kvašst hafa veriš nišri viš höfn frį žvķ klukkan fjögur ķ fyrrinótt, og mestu lętin hefšu veriš um sexleytiš og į sjöunda tķmanum, žegar Stašarbergiš, sjötķu lesta stįlbįtur, kastašist upp į bryggjuna. Žetta geršist allt i einni svipan. Ein bįran hratt bįtnum, aš miklum krafti upp į bryggjuna. Bįturinn hélst žar uns śtsogiš kom, en žį féll hann fram af bryggjunni. Stašarbergiš lį vestast ķ vesturhöfninni, en žegar vešriš fór aš lęgja į fjörunni, žį var bįturinn fęršur yfir į annan og öruggari staš. Ingólfur sagši, žegar viš kvöddum hann, aš hann vęri mjög hręddur um, aš skemmdir myndu hljótast į kvöldflóšinu, žaš eina, sem gęti bjargaš žeim, vęri aš vešriš lęgši og įttin snérist meira i vestur. En annars sagšist hann vera hręddur um aš brimiš yrši enn meira en ķ morgun, žar sem straumur vęri stękkandi og brimiš hefši haldiš įfram aš grafa sig ķ allan dag. Sem betur fór gekk hann ķ vestriš. Um hįflóš ķ gęrkvöldi kom žó svo mikill sjór inn į höfnina, aš hann jašraši viš bryggjubrśnir. Žį voru fjörutķu bįtar žar inni, en ekki var žeim talin hętta bśin.

Forįttubrim var i Sandgerši žessa sömu nótt, en sķšdegis ķ gęr hafši vind lęgt mikiš og įttin breyst. Engar skemmdir uršu af vešrinu ķ Sandgerši. Mjög flóšhįtt var i Žorlįkshöfn um klukkan sex i gęrmorgun og gaf yfir allar bryggjur. Brimiš skildi eftir sig mikiš af žangi og žara, en engar skemmdir uršu. Hafnarnesiš veitir vernd ķ žessari įtt, en hefši įttin veriš sušaustlęg, er hętt viš aš verr hefši fariš. Į Eyrarbakka varš brimiš eitt žaš mesta, sem menn hafa séš. Afspyrnurok var og skvettist sjór inn um hliš į sjógaršinum. Enginn bįtur var ķ höfninni og bryggjan er ķ vari, svo ekkert skemmdist, en žari er į viš og dreif um allt. Óvešriš var mikiš į Stokkseyri og sökk žar 12 lesta trilla viš bryggju. Ekki er vitaš um skemmdir į henni, en reynt veršur aš nį henni upp viš fyrsta tękifęri. Hafrótiš var geysilegt og gekk sjór upp śr sjógaršshlišum. Er žetta mesta brim, sem komiš hefur į Stokkseyri um langan tķma.

Slide9

Kortiš sżnir stöšuna aš morgni žess 6. nóvember. Djśp lęgš er yfir Gręnlandshafi og Reykjanes inn ķ vindstreng hennar (sem oft er kenndur viš „snśš“). En žaš kemur samt nokkuš  į óvart aš staša sem žessi geti valdiš svona miklu flóši. En žaš var um žaš bil stórstreymt, nżtt tungl žann 5. Margs er aš gęta varšandi sjįvarflóš. Hér hljóta sjįvarföll og vindįhlašandi aš hafa hitt vel saman. 

Nokkrum dögum sķšar brimaši einnig ķ Bolungarvķk. Tķminn 11.nóvember (stytt):

Krjśl-Bolungarvķk. Stórbrim hefur veriš hér undanfarna daga, enda vešurhęšin mikil. Ekki er gott aš segja um skemmdir af völdum vešursins ennžį.en žó er ljóst aš fremsti hluti lengri skjólgaršsins hefur sigiš eitthvaš. Langt er žó enn til žess aš hann hverfi i djśpiš, slķk hafa stundum oršiš örlög hafnargarša. Ófęrt hefur veriš inn til Ķsafjaršar, en nś er unniš aš snjómokstri į leišinni. 

En illvišri voru ekki ašeins į Ķslandi. Tķminn 14. nóvember:

Fįrvišri gekk yfir Evrópu ķ gęr: Kirkjuturnar hrundu, hśsažök og strętisvagnar flugu 30 manns fórust og hundruš slösušust.

Nóvembermįnušur varš grķšarlega snjóžungur į Noršur- og Noršausturlandi og olli snjórinn alls konar vandręšum. 

Tķminn segir frį ķ allmörgum pistlum:

[15. nóvember] FZ—Hóli, Svarfašardal. Ķ Svarfašardal framanveršum er jafnfallinn snjór nś um einn metri. Stanslaust hefur snjóaš ķ viku og allan tķmann hefur varla komiš vindgustur. Menn eiga erfitt meš aš komast leišar sinnar og standa nś ķ aš moka ofan af hśsum, sem ekki žola žennan snjóžunga. Allar skepnur voru teknar i hśs žegar er byrjaši aš snjóa. Mjólkurbķll hefur komist um dalinn, en veriš lengi ķ feršum. Eitthvaš viršist ganga erfišlega aš fį snjómoksturstęki til aš koma fram i dalinn. Annars er žetta allt i lagi mešan ekki gerir hvassvišri og viš höldum sķmanum og rafmagninu.

[17.nóvember] KD—Akureyri Hi/11 Meiri snjór er nś kominn vķša noršanlands, en nokkru sinni kom ķ fyrravetur. Er žetta jafnfallinn snjór, allt aš metra į dżpt og sums stašar enn dżpri. Ef nokkuš blęs veršur allt ófęrt į svipstundu, žvķ snjórinn er mjög laus ķ sér. Ķ gęr var opnašur vegurinn til Dalvikur og fram dal og Mślavegur, en hann var ruddur i fyrradag og lokašist aftur um nóttina. Ķ Eyjafirši, framan Akureyrar, var mokaš ķ fyrradag. Allir flutningar fara nś fram į tķu hjóla trukkum meš framdrifi, en geta mį žess aš einn mjólkurbķlstjóri, Jón Ólafsson śr Öngulsstašahreppi, hefur tönn į mjólkurbķlnum og mokar meš sér. Vegageršin hjįlpaši ķ fyrradag bķlalest aš sunnan, austur yfir heišar, til Reynihlišar, og ętlunin var aš hjįlpa henni įfram yfir Möšrudalsöręfin ķ gęr. Tjörnesiš er fęrt aš Aušbjargarstašabrekku, en žar er geysimikill snjór. Noršurlandsvegur veršur opnašur žrišjudaga og föstudaga mešan vešur leyfir, og į mįnudögum og föstudögum veršur Dalvikurleišinni haldiš opinni og Hśsavikurleiš į mįnudögum. Į Akureyri er sķfellt unniš aš žvķ aš ryšja götur og eru rušningar viša um tveggja metra hįir. Innan viš rušningana mį viša sjį bślgur į snjónum, en žar undir eru bķlar. Fjölmargir bifreišaeigendur į Akureyri hafa
gefist upp viš aš halda bķlum sķnum gangandi ķ ófęršinni.

[21.nóvember] Gķfurleg fannkoma hefur veriš į Austfjöršum sķšan į laugardagskvöld, og eru žar allar leišir ófęrar, jafnt götur kauptśnanna sem žjóšvegir, og mun viš žaš sitja, žar til rutt veršur. Mun langt sķšan svo mikinn snjó hefur sett nišur jafnsnemma hausts. Blašamašur frį Tķmanum, Žorleifur Ólafsson, sķmaši til dęmis žęr fréttir śr Neskaupstaš ķ gęr, aš žaš vęri hiš mesta fannfergi i bęnum. Žar var noršaustanvindur, sex til įtta vindstig, og hefur snjóinn skafiš śr fjallinu nišur i bęinn. Žar voru allar götur ófęrar, nema sś nešsta, er rudd var eftir helgina, svo aš fiskvinna stöšvašist ekki. Viša skefldi svo upp aš hśsum, aš moka varš fólk śt śr žeim, og bilar festust vķšs vegar um bęinn į sunnudagsnóttina. Munu žeir verša til mikils trafala, žegar byrjaš veršur-aš ryšja göturnar. Er snjólagiš ofan į žeim sums stašar oršiš eins til tveggja metra žykkt, og hafa eigendur gripiš til žess rįšs aš merkja stašina meš stöngum og flöggum, svo aš žeir verši sišur fyrir hnjaski og skemmdum, žegar göturnar verša ruddar.

Fréttaritari Tķmans į Seyšisfirši, Ingimundur Hjįlmarsson, sagši, aš snjóaš hefši sérstaklega mikiš ķ logni ķ fyrrinótt, og var jafnfallinn snjór i bęnum, er fólk kom į fętur. Var žegar hafist handa um aš ryšja götur, og er žar akfęrt um allan bę, en bķlar žó viša į kafi, žar sem žeim hafši veriš lagt. Žaš óhapp varš, er veriš var aš żta snjó af götunum, aš żtutönn braut vatnshana, og varš af žeim sökum vatnslaust ķ einum bęjarhlutanum um tķma ķ gęr.

Į Fljótsdalshéraši er einnig mikill snjór. Žar var fannkoma allan sunnudaginn, en virtist vera aš létta til, er leiš į daginn ķ gęr. Žar voru allir vegir ófęrir, nema hvaš tveir bķlar meš drif į öllum hjólum brutust til Reyšarfjaršar til žess aš sękja mjólk. Į Fagradal sjįlfum var ekki żkjamikil fönn, en hafši mjög kęft ķ Egilsstašaskóg. Žaš var fyrst sķšari hluta dags ķ gęr, aš fariš var aš koma meš mjólk af nęstu bęjum i mjólkursamlagiš į Egilsstöšum.

[22.nóvember] Žó—Hśsavik, žrišjudag. Hrķšarbylur er nś hér į Hśsavik og hefur sś vešrįtta haldist ķ rśma viku. Įttin er noršaustlęg, ekki verulega hvöss og frostiš ašeins 2 til 4 stig. Vķša i Žingeyjarsżslum hefur sett nišur mikinn snjó og eru vegir illfęrir, eša meš öllu ófęrir. Leišin til Akureyrar er lokuš og er ekki gert rįš fyrir, aš tilraun verši gerš til aš opna hana fyrr en vešur lagast. Fęrt er um Ašaldal, og fram ķ Reykjadal. Ennfremur er fęrt frį Hśsavik upp ķ Reykjahverfi. Reynt veršur aš opna Kķsilveginn upp ķ Mżvatnssveit i dag. Hann hefur veriš lokašur ķ nokkra daga. Leišin frį Hśsavik til Kópaskers er ófęr, svo og leišin į milli Kópaskers og Raufarhafnar. Ķ morgun stóš til aš hreinsa veginn frį Raufarhöfn til Kópaskers, en viš žaš var hętt vegna stórvišris į Sléttu. Lokun vegarins til Raufarhafnar kemur sér mjög illa, žvķ aš Raufarhafnarbśar fį mjólk sķna frį Hśsavķk. Ķ nótt komu mjólkurflutningabķlar śr Bįršardal og Ljósavatnshreppi til Hśsavikur, en óvist er aš žeir komist til baka aftur ķ brįš.

Žann 29. nóvember bįrust enn fréttir af ķsingu į lķnum og rafmagnsleysi af hennar völdum, Tķminn segir frį:

SB-Reykjavik. Samslįttur varš į hįspennulķnunni frį Laxį um kl.22:30 į mįnudagskvöldiš, meš žeim afleišingum, aš rafmagn fór af öllu veitusvęšinu, ž.į.m. Akureyri. Mjög slęmt vešur var um nóttina og gekk žetta fram til kl.4, en žį tók aš lęgja. Į sama tķma fréttist af lķnubilunum i Ašaldal og Köldukinn i Reykjahverfi. Ekki var hęgt aš fara aš gera viš fyrr en i gęrmorgun.og žį kom i ljós, aš bilanir voru meiri en tališ hafši veriš. Einir fjórir staurar voru brotnir i Ašaldal og einn ķ Reykjahverfi og lįgu linur nišri į köflum. Unniš var aš višgeršum ķ gęr, og var bśist viš, aš Ašaldalurinn fengi rafmagn i gęrkvöldi, en Reykjahverfiš ekki fyrr en ķ dag. Žį uršu skemmdir hjį Rafveitu Akureyrar, lķnur slitnušu i nįgrenni bęjarins og var unniš aš višgeršum.

Ķsingarfregnir voru enn ķ Tķmanum žann 1.desember:

Žaš hefur bęši veriš svalt og skuggsżnt hjį mörgum Žingeyingnum undanfarin dęgur. Raflķnurnar purpušust [svo] sundur eina nóttina, svo aš rafmagnslaust varš į stóru svęši ķ Žingeyjarsżslu, Ekki hafa menn heldur getaš rakiš raunir sķnar fyrir öšrum, žvķ aš hiš sama gekk yfir sķmalķnurnar. Žaš hefur sem sagt gilt hin gamla regla: aš duga eša drepast. — Žaš var į mišvikudagsnóttina aš ķsing hlóšst į lķnurnar, sagši Kristjįn Arnljótsson, rafveitustjóri į Hśsavik. Hérna ķ kaupstašnum męldist glęr ķs į loftlinum sextįn sentķmetrar ķ žvermįl, og vafalaust hefur ķsingin oršiš meiri sums stašar ķ hérašinu. Viš minnumst ekki žvķlķkrar ķsingar sķšan um mišbik fjórša įratugarins, žegar allt kerfiš hér į Hśsavik hrundi af žessum sökum. Nś uršum viš Hśsvķkingar aftur į móti fyrir litlum skakkaföllum af žessu, žvķ aš rafstrengirnir eru aš mestu leyti komnir nišur i jöršina.

Įföllin uršu mest i Kinn, Ljósavatnsskarši, Ašaldal og Reykjahverfi hélt Kristjįn įfram. Aš minnsta kosti fjórir rafmagnsstaurar brotnušu i Reykjahverfi og eitthvaš i Ašaldal, en fyrst og fremst voru žaš lķnurnar, sem slitnušu. Tugir sķmastaura brotnušu, einkum ķ grennd viš Fosshól, og menn gįtu ekki lįtiš frį sér heyra, og fregnir af skemmdum bįrust helst meš bķlstjórum mjólkurbilanna. Unniš hefur veriš dag og nótt aš višgeršum, en žó er žaš til dęmis fyrst ķ kvöld, aš von er til žess, aš aftur kvikni į perunum i Hafralękjarskóla i Ašaldal, sagši Kristjįn. Žeir fengu jaršstreng héšan frį Hśsavik til žess aš bjarga mįlum sinum i bili.

Vķšast į bęjum er olķukynding, en hśn varš óvirk, žegar rafmangsins naut ekki lengur viš, žvķ aš olķudęlurnar eru rafknśnar. Žaš hefur žvķ fylgst aš, myrkriš og kuldinn. Žar sem kśabś eru stór, gripu menn til žess rįšs aš setja drįttarvélar ķ gang og lįta žęr knżja mjaltavélarnar, žvķ aš ekkķ er įrennilegt verk aš handmjólka mikinn fjölda kśa. Sums stašar hafa menn lķka oršiš aš sękja vatn į drįttarvélum handa bśfénašinum. Ég veit til dęmis, aš Kristjįn Benediktsson į Hólmavaši varš aš sękja į žann hįtt vatn i Laxį, žvķ aš hjį honum er vatni annars dęlt inn meš rafdęlu.

Tķminn birti žann 7.desember yfirlit Pósts og sķma um bilanir og tjón af völdum ķsingar ķ október og nóvember:

Krl-Reykjavik. Póst- og sķmamįlastjórnin hefur nś sent frį sér skżrslu um bilanir og tjón į sķmalinum ķ ķsingarvešrunum ķ október og nóvember. Ķ óvešrinu 27. og 28. október brotnušu alls 507 staurar og 360 lögšust į hlišina. Lķnur slitnušu nišur į ca. 87 km. Bilanirnar uršu einkum ķ žrem sżslum. Ķ Strandasżslu uršu bilanirnar mestar ķ Steingrķmsfirši, į Selströnd, og ķ Bjarnarfirši. Alls brotnušu žar 156 staurar og 82 lögšust flatir. Ķ Hśnavatnssżslu brotnušu 139 staurar, en 29 lögšust flatir. Stęrstu skemmdirnar uršu ķ Linakradal og ķ nįgrenni Skagastrandar. 89 staurar brotnušu og 78 lögšust į hlišina i Dalasżslu, flestir ķ Saurbęnum. Žar var gripiš til žess rįšs aš leggja 4,5 km langa jaršsķmalinu. sem var plęgš nišur frį sęsķmalandtaki viš Gilsfjörš aš Mįskeldu. Įętlašur kostnašur viš  brįšabirgšavišgerš og endurbyggingu į žessum linum nemur tępum 10 milljónum króna. Eftir žvķ sem kostur er į, veršur reynt aš leggja jaršsķma į žessum bilanasvęšum. t.d. Skagastrandarlinu. Mikiš ķsingarvešur gekk yfir S-Žingeyjarsżslu og Eyjafjörš 25.nóvember og uršu žį miklar bilanir į sķmalinum. 60 staurar brotnušu 9 lögšust flatir og linur slitnušu nišur į um 17 km. Ašalbilanirnar uršu i Ljósavatnsskarši, Bįršardal og į Fljótsheiši. Žar sem višgerš er ekki enn lokiš. er ekki ljóst. hvaš tjóniš er mikiš. Ašalkostnašurinn veršur ķ brįšabirgšavišgerš. žvķ aš loftlinur verša ekki endurbyggšar en į žessu svęši hefur verķš lagšur jaršsķmi. sem veršur tengdur ķ vetur. Žar sem ķsingarbilanir voru tķšastar fyrr į įrum, t.d. į ašallandsķmalķnunum milli Brśar og Blönduóss og i A-Baršastrandarsżslu, uršu nś litlar bilanir enda hefur veriš lagšur jaršsķmi aš mestu af žessum svęšum.

Tķminn 12.desember

Klp—Reykjavik. Žegar Reykvķkingar risu śr rekkju į sunnudagsmorguninn, brį žeim eldri heldur betur ķ brśn er žeir litu śt um gluggann. Snjór lį yfir öllu og sumstašar hafši fokiš ķ all myndarlega skafla, a.m.k. į sunnlenskan męlikvarša, žó svo aš žeir sem koma śr sveitunum og frį snjóasvęšum fyrir noršan og austan, hafi žótt žetta heldur litill snjór og varla um hann talandi. Į sunnudagsmorguninn voru allar götur ķ Reykjavik og nęsta nįgrenni ófęrar og bilar stóšu fastir viša um bę. Flugvellirnir ķ Keflavķk og Reykjavķk lokušust um tķma og strętisvagnaferšir gengu erfišlega. Žeir sem helst fögnušu snjókomunni, fyrir utan börnin, voru sendibilstjórar og leigubilstjórar, en fyrir žį er snjókoma sem žessi góš „vertķš“. Flugvellirnir ķ Reykjavik og Keflavķk lokušust bįšir um tķma. Innanlandsflug lagšist nišur allan sunnudaginn, en um kvöldiš var flogiš til Akureyrar og Egilsstaša. Keflavikurflugvöllurinn lokašist einnig um tķma.

Tķminn enn af fannfergi og ķsingu ķ pistli 13.desember - viš styttum hann mikiš hér:

JJ—Skagaströnd 12.12. Enn uršu einhverjar skemmdir į rafmagnslinum i noršaustanhvassvišri, sem hér gekk yfir ķ fyrrinótt. Ekki er fullljóst, hversu miklar skemmdirnar hafa oršiš, en hlutar af žorpinu voru rafmagnslausir ķ gęrmorgun, og eitthvaš af sveitabęjum. Skemmdirnar munu hvergi hafa oršiš į ašallķnum. Vešriš var geysihvasst, en lķtil śrkoma fylgdi žvķ. Į mįnudag lokašist leišin inn til Blönduóss af völdum skafrennings, en hśn var opnuš aftur i dag, enda var žį žķtt, en seinni partinn fór aš frysta. Enn er hvasst, en svo mikill bloti komst i snjó, aš ekki rennir, og ęttu žvķ vegir aš haldast opnir į mešan ekki bętir į.

AJ—Skógum Ķ fyrrinótt gerši hér noršaustan rok, og varš sumstašar ofsavešur hér undir [Eyja-]fjöllunum, žar sem vindstrokurnar stóšu nišur um skörš, og varš žar mjög byljótt. Į Steinabęjunum olli vešriš miklu tjóni. Žar fuku plötur af ķbśšarhśsi og žak af nżlegri fjįrhśshlöšu, auk žess sem rśšur brotnušu. Mannlaus bķll, sem stóš hjį verslun Jóhanns i Steinum varš illa śti, en hann fauk um 40 m vegalengd, fór margar veltur og hafnaši loks į hjólunum, mjög mikiš skemmdur. Žetta var nżr bķll frį Selfossi, sem žar var skilinn eftir er fęrš spilltist um daginn, en į sunnudagsnótt snjóaši allmikiš, og er žaš fyrsti snjórinn hér i vetur. Annars hefur tķš hér veriš mjög góš fram til žessa, og ekki klakavottur ķ jörš. Žegar versta vešriš geisaši fyrir noršan um daginn var hér allt upp i 11 stiga hiti og unniš i steypuvinnu.

Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um illvišrasyrpuna miklu fyrir jólin 1972 ķ sérstökum pistli. Umfjöllun um įriš 1972 endar žvķ hér. Margvķslegar tölulegar upplżsingar mį finna ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrsti snjór vetrarins ķ Reykjavķk

Ķ morgun (laugardaginn 17.desember) varš alhvķtt ķ Reykjavķk ķ fyrsta sinn į žessum vetri. Snjódżpt į Vešurstofutśni var męld 14 cm. Žaš er ekki oft sem fyrsti alhvķti dagur vetrarins er svo seint. Frį žvķ aš samfelldar snjóathuganir hófust ķ Reykjavķk 1921 hefur žaš ašeins gerst 7 sinnum įšur aš fyrst verši alhvķtt ķ desember. Litlu munaši aš met alls tķmabilsins vęri slegiš nś, ekki munaši nema einum degi aš eldra met vęri jafnaš. Haustiš 1933 varš fyrst alhvķtt 18. desember - žį męldist snjódżptin hins vegar ašeins 1 cm. Varš žaš eini alhvķti dagur žess hlżindafręga desembermįnašar. Janśar 1934 varš hins vegar snjóžungur.  

Įriš 2000 varš fyrst alhvķtt žann 16. desember (hefši kallast 17. hefši ekki veriš hlaupįr). Sķšdegis žann 15. gengu kuldaskil yfir og ķ kjölfar žeirra snjóaši mikiš. Umferš varš erfiš um tķma, enda föstudagssķšdegi. Žetta gekk fljótt yfir. Žann 16. męldist snjódżptin žó 22 cm. Tveimur dögum sķšar var aftur oršiš alautt og alautt var um jólin. Įrin 1997 og 1995 varš fyrst alhvķtt ķ Reykjavķk 8. desember, og 10. desember 1976 og 1973. Desember 1973 er mešal žeirra köldustu ķ okkar minni. Įriš 1960 dróst til 3. desember aš alhvķtt yrši ķ Reykjavķk. Žį fór lęgš hratt til austurs skammt fyrir sunnan land. 

 


Fyrri hluti desembermįnašar

Fyrri hluti desembermįnašar hefur veriš kaldur - mikil umskipti frį nóvember. Vešur hefur žó veriš skikkanlegt hingaš til. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -1,8 stig og er žaš -2,9 nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og -2,6 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast hitinn ķ 20. hlżjasta sęti (af 22.) į öldinni - eša žaš žrišjalęgsta. Kaldastir voru sömu dagar įriš 2011, mešalhiti žį -3,4 stig, en hlżjast var 2016, mešalhiti +6,4 stig. Į langa listanum er rašast hitinn ķ 129. sęti (af 149). Į honum eru sömu dagar 2016 hlżjastir, en kaldastir voru žeir 1893, mešalhiti žį -5,9 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta desember -3,0 stig, -2,7 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,9 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Žetta er aš mešaltali nęstkaldasti fyrri hluti desember viš Faxaflóa, į Noršausturlandi og į Sušurlandi, en aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Vestfjöršum, žar rašast mįnušurinn ķ 16. hlżjasta sęti aldarinnar. Į einstökum vešurstöšvum hefur aš tiltölu veriš kaldast į Žingvöllum žar sem hiti er -4,9 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hlżjast, aš tiltölu, hefur veriš į Žverfjalli žar sem hiti er +0,8 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Mjög žurrt hefur veriš vķšast hvar. Śrkoma ķ Reykjavķk hefur ašeins męlst 12,6 mm, innan viš fjóršungur mešallags og er žetta fimmtižurrasti fyrri hluti desember sem viš vitum um (samanburšur nęr til 126 įra). Į Akureyri hefur śrkoman męlst 8,1 mm, um fimmtungur mešallags.
 
Sólskinsstundir ķ Reykjavķk hafa męlst 34,5 og er žaš langtum meira en mest hefur męlst sömu daga įšur, ljóst aš desembermet er žegar slegiš žótt helmingur mįnašarins sé eftir. Į Akureyri er venjulega nęr sólarlaust ķ desember, 0,9 stundir męldust žó žar fyrstu dagana.
 
Loftžrżstingur hefur veriš sérlega hįr. Mešaltališ ķ Reykjavķk er 1029,4 hPa, žaš hęsta sömu daga frį upphafi męlinga fyrir 200 įrum. Nęstir koma sömu dagar 1846, 1022,5 hPa.
 
Snjóleysiš fer aš verša mjög óvenjulegt - en kannski žaš breytist nęstu daga.

Kólnandi vešur

Undanfarna daga hefur veriš tiltölulega hlżtt loft yfir landinu, jafnvel frostlaust eša frostlķtiš į fjallatindum. Himinninn hefur hins vegar veriš nįnast heišur og vindur mjög hęgur žannig aš talsvert hefur nįš aš kólna ķ allra nešstu lögum, sérstaklega į flatlendi inn til landsins og ķ dęldum ķ landslagi. Um leiš og vind hefur hreyft lķtillega hefur žetta kalda loft nįš aš blandast upp og hiti fariš upp undir eša yfir frostmarkiš. Žar sem ofanloftiš hefur nįš nišur - eins og į stöku staš viš fjöll hefur hiti jafnvel fariš ķ 6-8 stig. Ķ vešurlagi sem žessu mį hafa talsverša skemmtan af žvķ aš fylgjast meš bķlhitamęlum. Geta menn ekiš śr 4 til 7 stiga hita inn ķ talsvert frost į ašeins fįeinum kķlómetrum (eša enn styttri vegalengd). 

En hiš raunverulega kalda noršanloft sękir nś aš fyrir alvöru. Fram į mišvikudag į hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs aš falla um į aš giska 5 stig og sķšan jafnvel önnur fimm fram į föstudag. Žar sem vindur vex jafnframt eitthvaš mun žessa hitafalls gęta ķ mjög mismiklum męli - og žaš jafnvel snśast viš sums stašar žar sem frostiš hefur veriš hvaš mest undanfarna daga. 

w-blogg121222a

Hér mį sjį kort sem sżnir stöšuna (aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar) sķšdegis į mišvikudag. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar. Af žeim mį rįša vindstefnu og styrk ķ rśmlega 5 km hęš. Ķ staš hęgvišrisins sem rķkt hefur yfir landinu aš undanförnu er fariš aš blįsa įkvešiš af noršvestri ķ hįloftum og ber noršvestanįttin grunn lęgšardrög meš sér aš vestan til sušausturs yfir Gręnland (raušar punktalķnur). Jafnframt lęšist mjög kalt loft śr noršri til sušurs meš Gręnlandi austanveršu og ķ įtt til okkar meš noršlęgari įtt ķ nešri lögum. Ķ dag (mįnudag 12. desember) var žykktin yfir landinu 5280 metrar (um 30 metrum yfir mešalagi įrstķmans), en viš sjįum af kortinu (litirnir) aš sķšdegis į mišvikudaginn er bśist viš aš žykktin verši komin nišur ķ um 5140 metra yfir mišju landi. Žaš hefur kólnaš um 140 metra, eša um 7 stig. Eins og įšur sagši kólnar sums stašar svo mikiš, en annars stašar nęrri žvķ ekki neitt - vegna betra sambands milli žess lofts sem hefur fengiš aš kólna ķ friši yfir landinu undanfarna daga og žess sem ofar liggur. 

Eins og sjį mį į kortinu eru žessi noršvestanlęgšardrög heldur veigalķtil aš sjį žarna į mišvikudaginn. Gagnvart žeim eiga reiknilķkön ķ įkvešnum erfišleikum. Gręnland truflar framrįs žeirra mismikiš eftir hęš - og sķšan eru samskipti žeirra viš sjóinn og loftiš aš noršan vandamįl - žar sem einhver smįatriši kunna aš skipta höfušmįli fyrir frekari žróun. 

Svo viršist sem fyrra lęgšardragiš geri ekki mikiš. Éljabakkar myndast žó įbyggilega į Gręnlandshafi. Fram į föstudag į sķšan aš kólna ennžį meira. Spįruna dagsins gerir rįš fyrir žvķ aš kaldast verši į föstudagamorgunn, žį verši žykktin yfir mišju landi ekki nema 5040 metrar. Sé žetta rétt hefur kólnunin frį ķ dag og fram į föstudag oršiš 12 stig. Žaš er verulegt. 

Hvaš sķšan gerist į föstudaginn vitum viš ekki gjörla. Nįi žetta sķšara lęgšardrag - eša fylgja žess aš grafa um sig į Gręnlandshafi getur ķ raun allt gerst - allt frį žvķ aš žetta renni hjį tiltölulega tķšindalķtiš - yfir ķ verulega lęgšarmyndun meš illvišri og śrkomu. Fęri žį eftir žvķ hvar og hvenęr sś myndun ętti sér staš hvort hann hrykki ķ hrķšargķr eša hlįku. Viš veltum ekki frekari vöngum yfir žvķ hér ķ dag, en ętli sé samt ekki betra aš gera rįš fyrir einhverju veseni frį og meš föstudegi - žaš vesen gęti stašiš ķ nokkra daga. Fylgist alla vega vel meš spįm Vešurstofunnar. 


Fyrstu tķu dagar desembermįnašar

Fyrstu tķu dagar desembermįnašar hafa aš żmsu leyti veriš óvenjulegir - en hiti žó ekki svo fjarri mešallagi. Mešalhitinn ķ Reykjavķk er +0,2 stig og er žaš -0,7 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og -0,4 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn rašast ķ 13. hlżjasta sęti (af 22) į öldinni. Kaldastir voru žessir sömu dagar įriš 2011, mešalhiti žį -4,8 stig, en hlżjastir voru žeir 2016, mešalhiti +7,1 stig. Į langa listanum rašast hitinn nś ķ 85. sęti (af 150). Į žeim lista eru 2016 lķka ķ efsta sęti, en kaldastir voru dagarnir tķu įriš 1887, mešalhiti žį -7,2 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś -1,2 stig, -0.9 stigum nešan mešallags 1991 til 2020, en ķ mešallagi sķšustu tķu įra.
 
Hiti į spįsvęšunum rašast ķ kringum 9. til 11. sęti, nema į Sušurlandi žar er hann ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar. Į einstökum vešurstöšvum hefur aš tiltölu veriš hlżjast į fjöllum į Vestfjöršum. Į Žverfelli hefur hiti veriš +2,9 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast aš tiltölu hefur veriš ķ Önundarhorni undir Eyjafjöllum, -2,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 12,6 mm og er žaš um 40 prósent mešalśrkomu. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 7,6 mm, um žrišjungur mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 22,8 ķ Reykjavķk, 18 stundum yfir mešallagi - og hafa aldrei męlst fleiri sömu daga. Į Akureyri hafa męlst 0,9 sólskinsstundir.
 
Loftžrżstingur hefur veriš sérlega hįr. Mešaltališ ķ Reykjavķk er 1030,8 hPa og hefur aldrei veriš jafnhįtt sömu daga frį upphafi męlinga fyrir rśmum 200 įrum.

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-blogg150323c
  • w-blogg150323b
  • w-blogg150323a
  • Slide3
  • Slide2

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.3.): 33
  • Sl. sólarhring: 207
  • Sl. viku: 2206
  • Frį upphafi: 2247699

Annaš

  • Innlit ķ dag: 30
  • Innlit sl. viku: 2019
  • Gestir ķ dag: 29
  • IP-tölur ķ dag: 29

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband