Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2016

Hęšin litla (en lśmska)

Fyrsta kort dagsins sżnir stöšuna į noršurhveli - veturinn aušvitaš nęrri hįmarki. Samt er ekkert ofbošslega kalt į noršurslóšum. Kuldapollar ekki sérstaklega kaldir į sķnum heimaslóšum - en śtbreišslan er drjśg. Fyrirstöšuhęš hefur nś um nokkuš langa hrķš veriš višvarandi yfir Noršurķshafi. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, en žykktin sżnd ķ lit. Kortiš gildir sķšdegis į sunnudag, 31. janśar. 

w-blogg300116a

Rauša örin bendir į hęšina. Ekki er hśn öflug - en öflugar bylgjur aš sunnan hafa hvaš eftir annaš nįš aš rétta hana af - enn ein til višbótar er į kortinu į noršurleiš yfir Alaska - og hęšin lifir įfram. Frį henni liggur hęšarhryggur ķ įtt til Ķslands - ekki heldur öflugur - en žó nęgilega til žess aš žvęlast fyrir allri hlżindaašsókn til landsins. - Lęgšabylgjan sunnan viš Gręnland gengur beint ķ austur - kannski hlįnar lķtillega af hennar völdum į mįnudag - en enginn bloti žó. 

Stóri, kanadķski kuldapollurinn - sem viš venjulega köllum Stóra-Bola er mjög vķšįttumikill, en flatur. Hann eyddi töluveršu köldu lofti ķ aš bśa til illvišriš sem er, žegar žetta er skrifaš (į föstudagskvöldi), nżgengiš yfir Bretland (Gertrude heitir žaš žar) og rķfur ķ noršmenn (Tor heitir žaš žar). Lausafregnir herma aš 10-mķnśtna vindhraši ķ Tor hafi nįš tępum 50 m/s og hvišur 62 m/s žar sem mest var žar ķ landi - og jafnframt aš norskt landsvindhrašamet hafi veriš slegiš (reyndar fuku męlar žar ķ nżjįrsdagsillvišrinu mikla 1992 - en almennt er um žaš vešur talaš sem hiš versta ķ Noregi). Vonandi veršur tjóniš ekki eins mikiš aš žessu sinni. 

En lęgšin sem hér į kortinu er sušur af Gręnlandi er lķka illśšleg gagnvart bretum og noršmönnum - og trślega noršursjįvarströndum öllum. 

Hinn ašalkuldapollur noršurhvels - Sķberķublesi er nś sem stendur öflugri en bróširinn - en lét samt į sjį eftir frękna metśtrįs sušur um alla Austur-Asķu į dögunum. Vestur ķ Amerķku er mikiš og flatt kuldasvęši į leiš sušur um vestanverš Bandarķkin - ekki svo óskaplega kalt reyndar - en samt gęti hin sušlęga śtbreišsla valdiš įhyggjum ķ innsveitum Kalifornķu į ašfaranótt mįnudags. Stóri-Boli mun svo aftur styrkjast aš afli ķ nęstu viku og amerķskir tvķtarar slefa nś žegar - en viš lįtum sem ekkert sé - ķ bili aš minnsta kosti. 

Einnig mį ekki hjį lķša aš benda į lķtinn kuldapoll yfir Sahara - viš jašar textakassans nešst į kortinu. Skyldi gera dembur - eša er sólin enn of mįttlaus? En žaš snjóar sjįlfsagt ķ fjöll į žessum slóšum. 

En viš veršum įfram ķ kalda loftinu - žaš sżnir žykktarvikakort evrópureiknimišstöšvarinnar nęstu tķu daga mjög greinilega. 

w-blogg300116b

Ķsland er hér langkaldast aš tiltölu į öllu svęšinu sem kortiš sżnir. Hér er žykktin meir en -100 metra undir mešallagi. Žaš samsvarar -5 stiga hitaviki, ekkert ofboš ķ febrśarbyrjun, en alveg nóg samt. Af jafnhęšarlķnunum (heildregnar) mį sjį aš noršanvindur er rķkjandi ķ mišju vešrahvolfi žessa tķu daga - en vestanröstin (žéttar jafnhęšarlķnur) ęšir austur um haf langt fyrir sunnan land. 

En aušvitaš verša einstakir dagar žessa tķmabils eitthvaš - eša talsvert - öšruvķsi - og spįin žar aš auki e.t.v. röng. 

Óvenjumikiš fjör er ķ heišhvolfinu žessa dagana - meira aš segja mišaš viš įrstķma. Skammdegishringurinn mikli sveiflast til og frį ķ miklum gassagangi - sumar spįr segja aš hann muni brotna ķ tvennt žegar kemur fram ķ febrśar ķ kjölfar mikils nišurstreymis sem nefnt er „skyndihlżnun“ og sumar spįr segja yfirvofandi strax ķ nęstu viku. 

w-blogg300116c

Kortiš sżnir stöšuna į sunnudagskvöld. Hringurinn er eins og sjį mį mjög teygšur - en hann hefur hingaš til ķ vetur žolaš teygjurnar - og hęšin er lķka oršin bżsna öflug. Kuldinn yfir Bretlandseyjum sprengir kvaršann (hvķtur blettur). Hvķti bletturinn (meir en -90 stiga frost) hefur veriš meš allraalgengasta móti upp į sķškastiš. - Og bretar hafa fengiš aš sjį glitskż - kannski aš žau haldi įfram aš sjįst žar um helgina?

Stundum sjįst žau inni ķ hringnum sjįlfum - žar sem vindur er hęgur - en žaš er óalgengt (sennilega eru žau žar en bara mjög žunn) - en langoftast į jöšrunum ķ bylgjum žar sem vindur er samstefna ķ vešra- og heišhvolfi - og helst nišur undir jörš lķka. Viš skķk skilyrši verša žau mun žykkari og efnismeiri en annars. Žótt ašeins hafi sést til glitskżja hér į landi ķ vetur - og oft veriš nęgilega kalt ķ hįloftum til aš žau geti myndast - hafa vindaskilyrši sjaldan veriš fyrir hendi.

En ęsingur er lķka į sušurhveli jaršar - ķ dag ķ Įstralķu. Viš skulum lķta į hįloftakort bandarķsku vešurstofunnar sem sżnir stöšuna žar ķ dag (föstudag). Žar er aušvitaš hįsumar.

w-blogg300116d

Hér mį sjį öflugan kuldapoll į leiš austsušaustur yfir Sušur-Įstralķu. Noršanįttin į austurvęng hans (allt öfugt į sušurhveli - munum žaš) beinir mjög hlżju lofti til sušurs og gengur žaš nęrri kjarna kuldapollsins og veldur grķšarlegum regndembum - sérlega kalt er hins vegar į vesturkanti pollsins. Viš noršvesturströndina er hitabeltisstormur į leiš inn į land og spįš er grķšardembum inni ķ eyšimörk Vestur-Įstralķu um helgina (ekki veit ritstjóri hungurdiska hvort slķkar spįr eru trślegar - enda reynslulaus ķ sušurhvels- og hitabeltistślkun tölvuspįa - žekkir ekki veikindi žeirra - og bišur forlįts). 


Svo er žaš žetta meš vindhraša sķšasta įrs?

Žrżsti- og hitamęlirašir teljast sęmilega öruggar langt aftur į 19. öld - žó viš vildum aušvitaš eiga meira af slķku. Ašrir vešuržęttir eru erfišari višfangs. Vindhraši er višfangsefni dagsins. Hann var lengst af metinn - en ekki męldur og žar aš auki hafa til žess veriš notašir fleiri en einn kvarši - mešaltöl hafa veriš reiknuš į mismunandi vegu og og og. 

Vonandi leysist śr žvķ ķ framtķšinni - annaš hvort meš žrautseigju nśeljandi nörda - en lķklega žó meš einhverjum nżlišum - sem vonandi leynast ķ grasrótinni (eins og flest žaš sem til bóta horfir). 

Viš getum meš svona sęmilegri samvisku horft aftur til įrsins 1949 og žeirra sem į eftir fylgdu. Žaš įr voru geršar endurbętur į skeytalyklum - sem lögušu żmis konar ósamręmi sem įšur hafši rķkt. - En viš erum samt ekki viss um samfelluna. 

Myndin sżnir įrsmešaltöl vindhraša į skeytastöšvum.

Mešalvindhraši į mönnušum skeytastöšvum 1949 til 2015

Lįrétti įsinn sżnir tķmann, en sį lóšrétti mešalvindhrašann ķ metrum į sekśndu. Ęjį, įriš 2015 var hiš vindasamasta sķšan 1993 - og er mjög ofarlega į blaši sé mišaš viš tķmabiliš ķ heild. - Žetta er reyndar ķ takt viš loftžrżstinginn lįga - og hina hįu óróleikavķsitölu sem fjallaš var um ķ sķšasta pistli. 

Žaš kemur į óvart į myndinni aš vindhraši viršist hafa aukist į tķmabilinu ķ heild - gręni ferillinn (10-įra mešaltölin) hefur hękkaš um 0,3 til 0,4 m/s (botn ķ botn). Hversu trśanlegt er žaš? Koma nś upp hinar verstu grunsemdir. 

Hér veršur ekki fariš śt ķ aš rekja glķmu ritstjórans viš vindmęlingar, hśn stendur enn og er bęši sįr, erfiš og svęsnari en žessi eina mynd gefur til kynna. Sķšari mynd dagsins hefur žó ašeins létt undir ķ barįttunni.

w-blogg260116b

Hér er rauši ferillinn sį sami og sżndur var gręnn į fyrri mynd, 10-įra kešjumešaltal vindhraša allra skeytastöšva. Blįi ferillinn sżnir hins vegar 10-įra kešjumešaltal žrżstióróavķsisins. Ferlarnir tveir eru bżsna lķkir - en žrżstióróavķsinn eigum viš sęmilega öruggan ķ nęrri 200 įr. Viš getum žvķ athugaš hver hegšan hans hefur veriš aftur fyrir byrjun skeytalykilsins 1949. 

Kemur žį ķ ljós aš hann er einmitt ķ sérstöku lįgmarki einmitt žegar vindhrašinn er ķ sķnu (ótrślega) lįgmarki. Eftir žaš eru ferlarnir lķka bżsna lķkir. Nś į dögum er tölfręšilegur samanburšur kešjumešaltala litinn mjög illu auga - aš nota žau til annars en glansauglżsinga telst svo syndsamlegt aš śtskśfun śr samfélagi heilagra fręšimanna liggur viš (og ekki meir um žaš įstand).

Viš reiknum žvķ ekkert hér - en notum augun til aš slį į misręmiš (ķ auglżsingaskyni ašeins - en ekki til fręšafręgšar). Jś, žaš mį sjį misręmi - kannski er žaš 0,1 til 0,2 m/s - helmingur eša rśmlega žaš af botn-ķ-botn leitninni į fyrri mynd? 

En - hvaš sem öllu žessu hjali lķšur: Įriš 2015 var vindasamt (ķ meira lagi). Til eru mešaltöl į landsvķsu frį sjįlfvirku stöšvunum aftur til 1996 og įriš 2015 reiknast žaš vindasamasta - reyndar munar mjög litlu į žvķ og 2011. Viš skulum bara trśa žessu - annaš eins er nś boriš į borš heimsfrétta. 


Enn af óvenjulegri uppskeru 2015

Hvenęr kemur įr sem ekki er óvenjulegt? Svar: Lķklega aldrei, žvķ žegar loks kemur aš žvķ žį hlżtur žaš aš teljast óvenjulegt fyrir venjulegheitin ein - nema hvaš? 

En įriš 2015 fellur varla nęrri žvķ aš vera venjulegt. Ritstjóri hungurdiska er óšaönn aš taka upp śr garšinum og grefur žį eins og venjulega upp žrżstióróavķsinn sem hann hefur ręktaš af mestu umhyggju sķšan ķ upphafi aldarinnar. 

Óróavķsirinn (sem aušvitaš hefur nokkrum sinnum komiš viš sögu įšur į bloggi hungurdiska) męlir mešalbreytileika loftžrżstings frį degi til dags. Mögulegt er aš reikna aftur til fyrri hluta 19. aldar. Uppgjör įrsins 2015 sżnir aš vķsirinn hefur ašeins einu sinni (į įrsvķsu) oršiš hęrri en nś - žaš var 1854. 

Hvaš segir svo žessi įgęti vķsir? Aš sumu leyti męlir hann umhleypinga - órói ķ loftžrżstingi tengist lęgšagangi - og žar meš fjarlęgš heimskautarastarinnar. Samband er į milli vķsisins og loftžrżstings žannig aš žegar žrżstingur er lįgur er óróavķsirinn hįr - og öfugt. En ekki er sambandiš žó alveg einhlķtt - sem veitir tślkunarglöšum rżmi til aš lįta ljós sitt skķna. 

Sömuleišis er nokkuš samband er į milli óróavķsis og mešalvindhraša. Žvķ hęrri sem óróavķsirinn er žvķ meiri er mešalvindhraši. Žetta er įnęgjulegt aš žvķ leyti aš mikil og erfiš brot eru ķ vindmęliröšum - og hjįlpar žvķ viš aš komast yfir žau (séu menn sęmilega djarfir).  

En lķtum į myndina.

Žrżstióróavķsir (Sušvesturland) 1808 til 2015

Lįrétti įsinn sżnir tķma. Sį lóšrétti óróavķsinn (ķ hPa). Žótt mikiš suš sé į ferš - sést žó dįlķtil klasamyndun - óróaįr fylgjast oft aš - og róleg įr lķka. - En viš sjįum lķka žaš sama og į žrżstimyndinni (ķ pistli gęrdagsins) aš sķšustu įrin er stutt öfganna į milli. Įriš 2010 var eitt hiš rólegasta sķšan į 19. öld - en įriš ķ įr aftur į móti ķ algjöru hįmarki - žannig séš afturhvarf til hįmarksklasans frį 1983 til 1994 - sem eldri vešurnörd muna sem sérlega skķtatķš. 

En höfum ķ huga aš žetta eru įrsmešaltöl - bakviš žau bśa įrstķšir og mįnušir sem kunna aš hegša sér öšruvķsi. Aš velta sér upp śr žvķ er žó varla įhugamįl annarra en śtnörda - „vešurvita eilķfšarinnar“. Viš sżnum öšrum vęgš og fjöllum ekki um žaš hér.  


Langtķmabreytingar į loftžrżstingi?

Taka ber spurningarmerkiš ķ fyrirsögninni alvarlega. Til eru sęmilegar įreišanlegar męlingar į loftžrżstingi hér į landi frį žvķ um 1820. Įreišanlegar aš žvķ marki aš žęr sżna vel breytileikann frį įri til įrs - en hann er mjög mikill - óvķša meiri ķ heiminum. Hvort męliröšin er nęgilega góš til žess aš hęgt sé aš draga śt śr henni įreišanleg langtķmamešaltöl er ritstjórinn ekki alveg viss um. 

En lķtum į órólega mynd sem sżnir mešalžrżsting hvers įrs frį 1822 įstamt 10 og 30-įra kešjumešaltölum.

Loftžrżstingur į Sušvesturlandi 1822 til 2016

Lóšrétti įsinn sżnir tķmann en sį lóšrétti įrsmešaltališ. Rauši ferillinn sżnir 10-įra kešjumešaltal, en sį gręni 30-įra mešaltališ. Grķšarmikar sveiflur hafa veriš ķ įrsmešaltölum allra sķšustu įrin - žar meš metžrżstingurinn 2010 (eitt afbrigšilegasta vešurįr sķšustu 200 įra). Žrżstingurinn hefur veriš mjög lįgur sķšustu tvö įrin - sem voru žó mjög ólķk hvort öšru hvaš hita snertir. Ekkert einfalt samband er į milli įrsmešalhita og įrsmešalžrżstings. 

Ekki er heldur greinilegt samband į milli hita og 10-įra mešalžrżstings - en žó mį sjį aš žrżstingur į hinni köldu 19-öld var lengst af hęrri en į žeirri 20., nema ķ kringum hafķsįrin svonefndu - en hįlf öld er nś lišin sķšan žau skullu į landinu af fullum žunga. Sumir segja aš hįžrżstingur žeirra įra (sem byrjaši reyndar 3 įrum įšur en hafķsinn loksins kom) sé tengdur ķskomunni. Ritstjóri hungurdiska er einn žeirra. 

En 30-įra mešaltališ vekur athygli - žaš hefur nefnilega aldrei veriš jafnlįgt og einmitt nś - er eitthvaš į seyši? Sé horft lengi į gręna ferilinn fer hann ķ huganum aš minna dįlķtiš į 30-įra hitakešjuna (sem hefur veriš fjallaš um oftar en einu sinni į hungurdiskum) - en į hvolfi. Skyldi vera eitthvaš til ķ žvķ? Getum viš treyst žvķ aš męlingarnar séu nęgilega nįkvęmar til aš negla 30-įra mešaltölin svo vel nišur aš viš getum veriš viss um aš samanburšur yfir tķmabiliš allt sé raunhęfur?

Sé svo? Megum viš žį fara į tślkunartśr? 


Sumar į sušurhveli

Nś er hįsumar į sušurhveli jaršar. Kuldinn į Sušurskautslandinu gefur sig žó aldrei. Kortiš hér aš nešan sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykktina ķ greiningu bandarķsku vešurstofunnar sķšdegis ķ dag (föstudaginn 22. janśar).

w-blogg230116a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar en litir sżna žykktina. Žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Hér žarf aušvitaš aš gęta žess aš vindur blęs ķ stefnu meš lęgri flöt į hęgri veg - öfugt viš žaš sem er hér į noršurhveli. Žess vegna er alltaf dįlķtiš ruglandi aš horfa į sušurhvelskort - jafnvel fyrir vešurkortavana. - En stefna snśningsįss (mönduls) jaršar ręšur žessu og hśn er aušvitaš sś sama į bįšum hvelum - śr geimnum séš žótt į noršurskauti heiti sś stefna upp, en nišur į sušurskautinu - en er samt hin sama. 

Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Mörkin į milli gręnu litanna og žess gula (sumarmörkin) eru viš 5460 metra (kvaršinn batnar sé kortiš stękkaš). Sjį mį aš mjög hlżtt er yfir meginlöndunum - helst aš kuldi skjóti sér ķ bylgjum ķ įtt til Eldlandsins, syšst ķ Sušur-Amarķku, nęrri hinum illręmda Hornhöfša žar sem vešur eru hvaš verst į siglingaleišum heimsins. Žar veršur stormur į mįnudaginn - sé aš marka spįr. 

Örin bendir į fellibyl į sušur Indlandshafi. Hann ógnar hvergi landi, en gęti veriš varasamur skipum į leiš į milli Sušur-Afrķku og Įstralķu. 


Af dęgurmetauppskeru 2015 (nördapistill ķ meira lagi)

Ķ fréttum aš utan er oft gert talsvert śr svonefndum dęgurmetum - hęsta eša lęgsta hita sem męlst hefur į einhverri vešurstöš įkvešinn dag įrsins. Ein og sér segja žessi met lķtiš - en geta samt fališ ķ sér skemmtileg tķšindi. Nś, hafi veriš męlt mjög lengi į stöšinni verša žessi tķšindi eftirtektarveršari. Svipaš mį segja um mjög miklar metahrinur - daga žegar dęgurmet falla um stóra hluta landsins. 

Talning leišir ķ ljós aš alls féllu 2459 hįmarksdęgurmet į almennu sjįlfvirku stöšvunum hér į landi į įrinu 2015 - séu žęr stöšvar sem athugaš hafa ķ 5 įr eša meira ašeins taldar meš. Lįgmarksmetin uršu hins vegar tvöfalt fleiri eša 5028. Žetta hlutfall hlżtur žó aš segja okkur eitthvaš? Rétt tęplega 60 žśsund dęgurmet hvorrar tegundar eru skrįš alls į tķmabilinu frį 1996 til 2015. - Žaš sem flękir mįliš er aš stöšvum hefur fjölgaš - en viš sjįum samt aš lįgmarksmetin eru heldur fleiri en bśast hefši mįtt viš - ef metafalliš vęri alveg óhįš frį stöš til stöšvar - og ķ tķma. Hįmarksmetin aftur į móti öllu fęrri. 

Įriš var enda žaš kaldasta hingaš til į öldinni. 

Lķtum nś į lķnurit sem sżnir hlutfall hįmarksdęgurmeta af heildinni frį įri til įrs. 

Hįmarksdęgurmetahlutur og landsmešalhiti 1996 til 2015

Ašeins žarf aš doka viš til aš skilja myndina - lįrétti įsinn sżnir sķšustu 20 įr. Lóšrétti įsinn til hęgri sżnir landsmešalhita, žaš gerir raušstrikaša lķnan einnig. Hlżjust eru įrin 2003 og 2014, en nżlišiš įr, 2015, įmóta kalt og įrin fyrir 2003, 

Lóšrétti įsinn til vinstri sżnir hins vegar hlut hįmarksdęgurmeta af summu śtgildametanna (hįmarks og lįgmarks). Hlutur lįgmarksmetanna fęst meš žvķ aš draga frį einum. 

Viš sjįum aš allgott samband er į milli hįmarksmetahlutarins og landsmešalhitans. Hįmarkshitametin eru lķklega fleiri žegar almennt er hlżtt ķ vešri. 

Eftir žvķ sem įrunum fjölgar veršur erfišara aš slį metin 60 žśsund. Žrįtt fyrir žaš er į žennan hįtt hęgt aš fylgjast meš vešurfarsbreytingum. Skyndileg gjörbreyting į vešurlagi į hvorn veg sem er - nś eša ķ įtt til öfga į bįša bóga kęmi fram viš samanburš viš hegšan metanna sķšastlišin 20 įr. - En žvķ nenna nś fįir nema śtnörd - eins og ritstjóri hungurdiska - varla aš slķkt eftirlit verši ķ forgangi hjį žvķ opinbera (žrįtt fyrir tal um vešurfarsbreytingar).   

En fleira nördalegt kemur fram ķ metaskrįnum. Hvaša daga féllu flest dęgurmet? Viš skulum svara žvķ - forvitnin krefst žess. 

Flest hįmarksdęgurmet féllu samtķmis žann 30. október įriš 2009, į 97 prósentum stöšvanna. Man nokkur nokkuš frį žessum degi? Varla, en hann er sum sé allt ķ einu oršinn merkilegur. Žetta var fyrir tķma hungurdiskabloggsins. 

Flest féllu lįgmarksmetin 30. aprķl 2013, lķka į 97 prósentum stöšvanna. Um žaš merkilega kuldakast fjöllušu hungurdiskar ķtarlega - dögum saman - žvķ kuldinn hélst ķ marga daga. Aušvelt er aš fletta žessum fróšleik upp - hafi einhver žrek til. 


Umhleypingar - enn og aftur

Žaš er varla hęgt aš segja aš storms hafi oršiš vart ķ byggšum landsins ķ nęrri hįlfan mįnuš (sķšan 8.janśar). Į žessum tķma hefur vindur (aš mešaltali į landsvķsu) blįsiš stöšugt śr austri, hįaustri oftast, 12. til 14. śr noršaustri žó.

Mjög žurrt hefur veriš vķša į landinu og į allmörgum vešurstöšvum er žetta žurrasta janśarbyrjun um langt skeiš. Mjög kalt hefur veriš inn til landsins og hiti žar vķša -2 til -3 stig undir mešallagi sķšustu tķu įra. En aftur į móti hefur veriš mildara viš sjįvarsķšuna og žį sérstaklega į Vestfjöršum žar sem hiti er lķtillega ofan mešallags sömu įra. Ķ Reykjavķk hefur hiti veriš -0,7 stigum undir 10-įra mešaltalinu, en +0,6 yfir mešalhita 1961 til 1990. 

En nś viršist breytilegri vindstefna framundan og öllu órólegra vešur. Aš sögn reiknimišstöšva verša lęgšir nęrgöngular, vindįtt žó oftar sušlęg en annaš. Sś tķska hefur um nokkurt skeiš fylgt sunnanįttinni aš loftžrżstingur hefur veriš višlošandi lįgur. Žaš žżšir aš hśn į sér vestręnan uppruna - og er žess vegna ekkert sérlega hlż - mišaš viš žaš sem okkur finnst sunnanįtt eiga aš vera. - En aušvitaš er dagamunur töluveršur. 

Kortiš sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar kl. 18 sķšdegis į föstudag 22. janśar.

w-blogg210116a

Hér er djśp lęgš į noršvesturleiš yfir landinu vestanveršu. Hiti er žar ekki langt ofan frostmarks. Erfitt er aš rįša ķ smįatrišin svona nęrri lęgšarmišjunni - lįtum Vešurstofuna um žau. Svellkalt loft ryšst til sušurs yfir Labrador - fóšur ķ fleiri lęgšir sem reiknimišstöšvar hafa ekki alveg höndlaš ennžį. 


Snjóhula

Uppgjör fyrir snjóhulu įrsins 2015 er nś langt komiš. Snjóhula hvers mįnašar er reiknuš ķ prósentum į hverri stöš og landsmešaltal hans fundiš meš žvķ aš reikna mešaltal allra stöšva. Hlutfallstölur mįnašanna eru sķšan lagšar saman til aš fį summu įrsins.

Summa įrsins 2015 reyndist vera 391 (3,9 mįnušir), 21 (6 daga) yfir mešallagi įranna 1961 til 1990 en 78 (23 daga) yfir mešallagi sķšustu tķu įra. Įriš var žannig nokkuš snjóžungt mišaš viš žaš sem algengast hefur veriš upp į sķškastiš og žaš nęstsnjóžungasta į öldinni sjónarmun į eftir 2008 (409). 

Lķtum į mynd til sem sżnir magniš ķ langtķmasamhengi.

Snjóhula ķ byggš į Ķslandi 1924 til 2015 (įrssummur)

Jś, įriš (lengst til hęgri į myndinni) sker sig nokkuš śr žvķ sem algengast hefur veriš į öldinni - en vantar nokkuš upp į snjóžyngstu įrin į myndinni. Rauši ferillinn sżnir 10-įra kešjumešaltal og sjį žeir sem vel žekkja hitafar undanfarinna įratuga aš hann er ekki ósvipašur mešalhitaferlinum aš lögun - en į hvolfi. Til žess aš gera köld įr ķ kringum 1950 voru einnig snjóžung - en mjög snjólétt var ķ kringum og upp śr 1960 įšur en kuldi hafķsįranna tók völdin. Snjóléttast įra var hiš ofurhlżja 2003. 

Nęsta mynd sżnir samband įrsmešalhita og snjóhulu betur.

Snjóhula ķ byggš og hiti į Ķslandi 1924 til 2015

Lóšrétti įsinn sżnir snjóhuluna, en sį lįrétti hitann. Sjį mį aš sambandiš er furšugott (sumarhiti er meš). Rauša lķnan sżnir ašfalliš og segir žaš aš 1 stigs įrshitahękkun beri meš sér um žriggja vikna styttingu „snjótķmabilsins“. Varasamt ķ mesta lagi vęri žó aš framlengja lķnuna śt og sušur.

Įrin sem rašast fyrir ofan lķnuna teljast snjóžyngri heldur en hitinn einn segir til um. Žar į mešal var hlżja įriš 2014 - eitthvaš segir vetrarśrkoman lķka. Įrin nešan lķnunnar eru snjóléttari en hiti gefur til kynna - žį voru vetur žurrir. 


Hęšarhryggur

Hęšarhryggurinn heldur lęgšunum enn ķ skefjum - en um og eftir mišja viku į hann aš gefa heldur eftir og hleypa ósómanum nęr. En žaš mį sannarlega žakka fyrir hvern daginn sem vęg vešur höggva af vetrinum - ekki veitir af.

Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykktina ķ spį evrópureiknimišstöšvarinnar sķšdegis į morgun (mįnudag). Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žykktin sżnd ķ lit en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs.

w-blogg180116a

Dökkgręni liturinn yfir Ķslandi segir žykktina vera į bilinu 5280 til 5340 metra, mešalžykkt ķ janśar er um 5240 metrar. Hiti yfir landinu er žvķ vel yfir mešallagi. Hans nżtur ekki sérlega viš jörš vegna neikvęšs geislunarjafnvęgis (sem „framleišir“ kalt loft) og hęgvišris sem sér til aš kalda loftiš hvorki fer né blandast hlżju lofti ofar. 

Frekar hlżtt er žó sums stašar viš sjįvarsķšuna - žar sem varmi sęvar sér um lóšrétta blöndun (hręrir) og fjöll grķpa stöku vindstrengi sem žį gera žaš sama og hękka žar meš hita į stöšum sem fyrir verša.

Į kortinu sést nokkuš köld stroka liggja frį Noršaustur-Gręnlandi sušaustur til Noregs. Ašalkuldapollar noršurhvels eru ekki sjįanlegir į žessu korti. Žeir viršast žó heldur vera aš sękja ķ sig vešriš aftur eftir įföllin upp į sķškastiš og lįta sjįlfsagt frį sér heyra um sķšir. Žaš er žó eins og hver önnur spilavķtisrślletta hvar žį ber nišur ķ lengdina. 

Hęšarhryggurinn į smįm saman aš žokast til austurs og vindur aš snśast til sušurs - sé yfirleitt aš marka reiknimišstöšvar. 


Smįnöldur vegna fellibyls

Fyrir nokkrum dögum myndašist fellibylur sušur af Asóreyjum og hlaut nafniš Alex. Žęr fréttir berast śt aš hann sé sį fyrsti sem myndast į Atlantshafi ķ janśar sķšan 1938 - og žaš var sį eini žangaš til. Listinn sem vitnaš er til nęr aftur til 1851. Žótt bęši žessi vešur (1-1938 og Alex nś) falli undir hefšbundnar skilgreiningar fellibyljamišstöšvarinnar į fyrirbrigšinu (og hśn neyšist žvķ til žess aš telja žau meš ķ fellibyljaflokknum) er žaš aš mati ritstjóra hungurdiska (og fleiri kverślanta) afskaplega óheppilegt. - Žetta eru miklir talningaspillar og jafnvel ruglumręšuvaldar.

Fellibyljir eiga mismunandi uppruna - mismundandi ferli stušla aš myndun žeirra. Žegar ašvaranir takast į viš hvern einstakan žeirra kann ešlisuppruninn aš vera aukaatriši - į žvķ byggja reglur og įkvöršun fellibyljamišstöšvarinnar - hśn er višvaranastöš. Fyrir umręšu um vešurfar og vešurfarsbreytingar gegnir allt öšru mįli - žar er mikilvęgt aš myndunarferlin séu ašskilin ķ tölulegum samantektum. Alls ekki er hęgt aš gera rįš fyrir žvķ aš hnattręn hlżnun (eša įmóta breytingar) hafi sömu įhrif į hina mismunandi myndunarhętti fellibylja. Aš telja Alex meš ķ sömu hjörš og hina hreinręktušu fellibylji hitabeltisins getur ekki veriš ešlilegt og beinlķnis ruglar umręšuna.

Žaš er sķšan óvenjuleg kokhreysti aš telja öruggt aš allir kynbręšur Alex sķšan 1851 séu žekktir - og bróširinn sé ašeins einn. Fellibyljamišstöšin gerir žaš vęntanlega ekki - segir ašeins aš ekki séu fleiri į skrį. En - ķ kjölfariš fylgir skriša frétta um einstakan atburš. - Fyrir svo utan žaš aš hvorki vindhraši né lįgur loftžrżstingur Alex eru neitt til aš gera vešur śt af į žessu svęši - aš žvķ leyti er žetta žaš sem kallaš er „ekkifrétt“.

Talningarkerfi fellibyljamišstöšvarinnar er einkennabyggt (morfólógiskt) en žaš sem ritstjóri hungurdiska vill heldur nota er upprunabyggt (ontogenķskt). Einkennabyggš kerfi henta ašvörunum - en hin upprunabyggšu vešurfarsumręšunni.

Žetta er aušvitaš algjört nöldur - og ritstjórinn greinilega kominn į nölduraldursstigiš į žroskabrautinni. En - reynum aš halda uppi įkvešnu hreinlęti ķ umręšunni.

Žeir sem vilja vita eitthvaš meira um žetta geta reynt aš finna bśta śr bók sem heitir Hurricanes of the North Atlantic: Climate and Society eftir James B. Elsner og A. Birol Kara. Žar er ķtarlega fjallaš um upprunabyggša flokkun og dęmi gefin um įhrif slķkrar tślkunar į fellibyljasöguna. Bókin er aš hluta til opin į vefnum.

 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg151217-1917pmet-a
  • w-blogg161217d
  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (16.12.): 149
  • Sl. sólarhring: 173
  • Sl. viku: 1810
  • Frį upphafi: 1523345

Annaš

  • Innlit ķ dag: 121
  • Innlit sl. viku: 1473
  • Gestir ķ dag: 109
  • IP-tölur ķ dag: 107

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband