Įratugurinn 1911 til 1920 - 2

Viš tökum eitt skref til višbótar inn ķ įratuginn 1911 til 1920 og lķtum ķ kringum okkur. Sumir sjį ekkert nema leišindi - en ašrir einhverja fróšleiksmola. Sjįvarhitinn veršur fyrir ķ žetta sinn.

w-blogg240118a

Hér mį sjį 12-mįnašakešjumešaltöl sjįvarhita ķ Grķmsey (blįtt) og ķ Vestmannaeyjum (rautt). Blįa strikiš sem liggur žvert yfir myndina sżnir sjįvarhita viš Grķmsey į įrunum 2007 til 2016 og sś rauša mešalsjįvarhita sama tķmabils ķ Vestmannaeyjum. 

Sveiflurnar eru miklu stęrri (og fleiri) ķ Grķmsey heldur en ķ Vestmannaeyjum, en į bįšum stöšum var sjór mun kaldari en hefur veriš sķšustu tķu įrin. Ķ Grķmsey er fariš aš gęta einhverrar hlżnunar frį og meš sķšari hluta įrs 1920. Į nęstu įrum į eftir kom lķka bżsna stórt žrep ķ Vestmannaeyjum - ekki alveg skyndilega, žaš dreifšist į 2 til 3 įr, en eftir žaš voru köldustu įrin hlżrri en žau hlżjustu höfšu veriš įšur en umskiptin įttu sér staš. Vešurfarsbreytingarnar miklu um og upp śr 1920 uršu žvķ ekki ašeins fyrir noršan landiš heldur voru žęr lķka stórar ķ sjónum fyrir sunnan land. 

w-blogg240118b

Tveir ferlar eru į žessari mynd. Sį blįi sżnir mismun į (loft)hita ķ Reykjavķk og landsmešalhita (sami ferill og sżndur var ķ sķšasta pistli) - lesist af vinstri kvarša į myndinni. Rauši ferillinn er hins vegar mismunur sjįvarhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey - lesist af hęgri kvarša. 

Blįa lįrétta strikiš žvert yfir myndina sżnir mešalmun reykjavķkur- og landsmešalhita įrin 2007 til 2016 (1,1 stig). Hér mį sjį aš žó miklar sveiflur séu žarna frį įri til įrs er mešalmunurinn į žessum įrum samt į svipušu róli og nś - engar grundvallarbreytingar hafa oršiš. Žaš er hlżrra ķ Reykjavķk en į landsvķsu - įstęšur žess voru, og eru, fyrir hendi - og verša trślega įfram um alla framtķš. Afbrigši geta žó įtt sér staš ķ einstökum mįnušum, jafnvel įrum - en varla heilu įratugina. Eins og bent var į ķ sķšasta pistli er röskun hvaš mest žegar ķs er viš Noršur- og Austurland. Sé hann mikill dregst landshitinn meira nišur į viš heldur en reykjavķkurhitinn. Viš sjįum žetta vel į ferlinum.

Rauša lįrétta strikiš sżnir hins vegar mešalmun sjįvarhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey įrin 2007 til 2016. Ešlilegt er aš hann sé nokkur - žaš vęri óvęnt fęri hitinn aš vera hęrri fyrir noršan heldur en viš sušurströndina. Į įrunum 2007 til 2016 var mešalmunurinn 3,1 stig (hęgri kvarši). En viš sjįum žrjś mjög greinileg hįmörk, 1911, 1915 og 1917-18. Hafķs var viš land öll žessi įr. Žį fellur sjįvarhiti ķ Grķmsey mjög - mun meira en ķ Vestmannaeyjum. Mestur varš munurinn 4,6 stig į 12-mįnaša tķmabili. 

Viš eigum til sjįvarhitamęlingar ķ Grķmsey og Vestmannaeyjum allt aftur į sķšustu įratugi 19. aldar. Į žeim tķma mį heita regla aš sjįvarhitamunur stöšvanna vex mjög komi hafķs aš Grķmsey, en žó eru įr um mišjan 9. įratug 19. aldar sem skera sig nokkuš śr. Žį viršist kaldsjórinn ķ raun og veru hafa nįš alveg vestur (og śt) til Vestmannaeyja - enda komst hafķs žį allt vestur aš Eyrarbakka. 

w-blogg240118c

Sķšasta mynd dagsins sżnir okkur landsmešalhitann (blįr ferill) og sjįvarhita ķ Grķmsey (raušur ferill). Blįa strikiš sżnir landsmešalhita 2007 til 2016 og sį rauši sjįvarmešalhita ķ Grķmsey į sama tķma. Lofthitinn er langt nešan mešallags nśtķmans og sjįvarhitinn lķka nešan žess lengst af - en ekki jafnmikiš - nema žegar ķsįhrifin eru hvaš mest. 

Nęr allan tķmann er sjįvarhitinn viš Grķmsey hęrri heldur en landsmešalhitinn - sjórinn heldur hitanum į landinu uppi frekar en hitt - nema e.t.v. į stöku staš viš ströndina aš vor- og sumarlagi - meira aš segja į tķmabilum žegar sjįvarhiti er lįgur. Žaš er ekki fyrr en hafķs er oršinn mjög mikill aš hann fer beinlķnis aš draga śr ašgengi sjįvar aš lofti og žį getur kólnaš verulega. Landiš tengist žį heimskautasvęšunum meš beinum hętti - en vel aš merkja ašeins žó ef vindur stendur nęr stöšugt af noršri. Geri hann žaš ekki gętir sjįvarylsins alltaf. 

Viš tökum eftir žvķ meš samanburši loft- og sjįvarhitaferlanna hér aš ofan aš meira „suš“ er ķ lofthitaferlunum - smįbrot į żmsa vegu frį mįnuši til mįnašar ķ 12-mįnašakešjunum. Žetta suš er minna ķ sjįvarhitaferlunum - žeir eru śtjafnašri. Sjórinn sleppur viš einstök kuldaköst - og svo getur hann aušvitaš ekki kólnaš nišur fyrir frostmark sjįvar. Hann sleppur lķka viš stakar hitabylgjur sem geta haft mikil įhrif į mešalhita mįnaša uppi į landi.

Žegar viš horfum į sķšustu myndina gęti okkur fundist aš lofthitabreytingar séu ašeins į undan hitabreytingum ķ sjó. Hér skulum viš ekki reyna aš greina žaš - en kannski er žaš svo ķ raun og veru. Sjórinn ętti t.d. aš muna langvinnustu kuldaköstin betur heldur en loftiš. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Takk fyrir žennan skemmtilega fróšleik Trausti. Vęntanlega hefur žessi įratugur veriš erfišur fyrir marga bęši til sjįvar og sveitar. Ég hef oft klóraš mér ķ hausnum yfir žessari snöggu hitabreytingu um 1920 sem viršast ekki hafa neinn ašdraganda. Kannski er žetta bara hugsanaskekkja hjį mér žvķ snöggar breytingar ķ vešrinu žurfa kannski ekki neinn sérstakan ašdraganda, eša hvaš? 

Hjalti Žóršarson (IP-tala skrįš) 25.1.2018 kl. 13:54

2 Smįmynd: Trausti Jónsson

Snöggar breytingar ķ vešrinu hafa vķsast einhvern ašdraganda, en hann viršist ekki žurfa aš vera langur - og venjulega įttar mašur sig ekki į breytingunni fyrr en „nżja“ vešurlagiš hefur stašiš ķ allmörg įr. Margar kenningar hafa veriš uppi um umskiptin 1920 - fįar ef nokkur alveg sannfęrandi. Mér lķst žó ekki mjög illa į žį sem nś er ķ tķsku - kem e.t.v. aš henni sķšar.

Trausti Jónsson, 25.1.2018 kl. 16:55

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2020
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-180120ia
  • w-blogg180120a
  • w-blogg-150120a
  • w-blogg140120b
  • w-blogg140120a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 426
  • Sl. sólarhring: 930
  • Sl. viku: 4848
  • Frį upphafi: 1879774

Annaš

  • Innlit ķ dag: 385
  • Innlit sl. viku: 4296
  • Gestir ķ dag: 373
  • IP-tölur ķ dag: 367

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband