Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2024

Hiti noršanįtta ķ aprķl

Žegar aušsveipur gagnagrunnur er viš höndina er meš mjög lķtilli fyrirhöfn aš framleiša allskonar vafasamt sull sem virkar samt trślega. Žaš sem hér fer į eftir er žannig. Enginn ętti aš taka žvķ sem sannleika - miskunnarlaust er sparslaš ķ götin meš ódżru efni og sķšan lakkaš yfir. 

Til framleišslunnar notar ritstjórinn žrjįr heimageršar töflur - žęr eru ķ sjįlfu sér ekki sem verstar - nokkuš gott fóšur einar og sér. Žaš er blandan sem veršur til viš samsetninginn sem er varasöm. 

Töflurnar eru: (i) Hiti klukkan 9 aš morgni ķ Stykkishólmi frį 1871 til 2023. (ii) Vindįtt į svęšinu kringum Ķsland (skipt į 8 įttir) eins og bandarķska endurgreiningin c20v2 (1871 til 1939) og era5 endurgreining evrópureiknimišstöšvarinnar (1940 til 2023) segja frį. Svęšiš er „ferhyrningur“ milli 60°N og 70°N og 10°V og 30°V. (iii) reiknuš mešalvigurvindįtt į landinu 1949 til 2023 (allar skeytastöšvar Vešurstofunnar). 

Viš veljum žį daga aprķlmįnašar žegar vindįttatöflurnar segja įttina hafa veriš noršvestur, noršur eša noršaustur og reiknum sķšan mešalmorgunhita ķ Stykkishólmi fyrir žį daga ķ hverjum aprķlmįnuši fyrir sig. Talnaglöggir munu nś strax įtta sig į žvķ aš tķšni noršanįttardaga er afskaplega misjöfn ķ aprķl, allt frį einum eša hugsanlega engum - upp ķ alla daga mįnašarins. Vęgi einstakra daga veršur žannig mjög misjafnt. Sķšan eru vindįttatöflunar tvęr ekki endilega sammįla um žaš hvaša daga noršanįtt er rķkjandi - svęšin eru til dęmis misstór. 

Žaš fyrsta sem viš lķtum į er einmitt žessi talning - samanburšur į töflunum tveimur.

w-blogg160424a

Aprķldagafjölda endurgreininganna mį sjį į lįrétta įsnum, en vigurvindgreiningu stöšvanna į žeim lóšrétta. Įrin eru 1949 til 2023. Viš megum taka eftir žvķ aš endurgreiningarnar eru ķviš linari viš aš lżsa žvķ yfir aš noršanįtt hafi veriš rķkjandi. Noršanįttadagafjöldi er lęgri ķ žeirri töflu heldur en hinni. En samt sjįum viš aš ķ öllum ašalatrišum er samręmiš samt harla gott. Žaš er 1953 sem leišir fjölda noršanįttadaga ķ aprķl į stöšvunum - fręgur kuldamįnušur (kaldasti mįnušur įrsins 1953 reyndar - eini aprķlmįnušur sem nįš hefur ķ žann titil), 22 dagar meš noršanįttum. Endurgreiningin segir dagana hafa veriš 18 - og nefnir fleiri mįnuši meš žann fjölda. 

Sķšan lķtum viš į hitann. Viš sleppum žvķ aš lķta į einstök įr - dagafjöldinn er alltof misjafn til žess - en veljum sjöįrakešju - mešalhita noršanįttardaga sjö aprķlmįnaša ķ röš - žó žannig aš mįnuširnir eru jafnvęgir (žetta vęri hęgt aš laga). 

w-blogg160424b

Myndin sżnir nišurstöšuna. Endurgreiningarnar nį aftur til 1871 - žannig aš viš getum reiknaš mešaltöl aftur til žess tķma. Blįi ferillinn į hér viš. Aftur į móti nęr stöšvataflan ekki nema aftur til 1949 og sżnir rauši ferillinn žęr nišurstöšur. Ķ öllum ašalatrišum liggja ferlarnir saman (enda oftast um sömu daga aš ręša). 

Nokkrar sveiflur eru fram til 1920, en sķšan hlżnar aprķlnoršanįttin um meir en 4 stig. Sś dżrš stóš žó ekki lengi, fljótlega kólnaši hśn aftur og var um 1950 oršin įmóta lįg og mešaltal fyrri tķma. Eftir kuldana um 1950 hlżnaši aftur - en ekki lengi og hafķsįrin tóku viš. Sķšan hefur hlżnaš - sérstaklega eftir 1990 og sķšustu įrin hefur aprķlnoršanįttahitinn veriš um 3 stigum ofan viš žaš sem var į unglingsįrum ritstjórans. 

En segir žetta eitthvaš eitt og sér? Best er aš fullyrša sem minnst um žaš. Nįnari athugunar vęri žörf - ef eitthvaš ętti aš segja. Ritstjórinn heldur aš sér höndum en minnir žó į aš hann hefur į žessum vettvangi gert įmóta greiningu fyrir vetur og sumar - og fyrir landiš ķ heild. 

Hér og nś er žetta einkum ętlaš sem skemmtiatriši ķ žeim kalda aprķl sem nś gengur yfir (og viš vitum ekki hvar lendir - eša hvort noršanįttirnar eru aš sżna einhvern annan svip heldur en aš undanförnu). Žaš tekur enga stund aš spyrja gagnagrunninn spurninga af žessu tagi - séu žęr rétt oršašar svarar hann umsvifalaust. Žaš tók hins vegar verulegan tķma og fyrirhöfn aš bśa grunntöflurnar til (ekki margir sem nenna aš standa ķ slķkri galeišuvinnu). 


Hįlfur aprķl

Fyrri hluti aprķl hefur veriš kaldur. Mešalhiti ķ Reykjavķk er +0,9 stig, -2,0 nešan mešallags 1991-2020 og -2,6 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Žetta er nęstkaldasta aprķlbyrjun žaš sem af er öldinni ķ Reykjavķk, kaldara var 2006, mešalhiti žį 0,4 stig. Hlżjastur var fyrri hluti aprķl ķ fyrra, +5,3 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 117. hlżjasta sęti (af 152). Hlżjasta aprķlbyrjun žess tķmabils var 1929, mešalhiti žį +6,6 stig. Kaldast var hins vegar 1876, mešalhiti -4,1 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti žaš sem af er mįnuši -2,0 stig og hefur sjö sinnum veriš lęgri sķšustu 89 įrin (en aldrei į žessari öld).
 
Į öllu svęšinu frį Breišafirši, noršur og austur um aš Austurlandi aš Glettingi er žessi aprķlbyrjun sś kaldasta žaš sem af er žessari öld, en aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušurlandi žar sem hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti (af 24).
 
Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum, minnst -1,4 stig ķ Önundarhorni undir Eyjafjöllum, en mest -5,4 stig ķ Svartįrkoti.
 
Śrkoma hefur veriš lķtil ķ Reykjavķk, ašeins 7,4 mm, fimmtungur mešalśrkomu, en hefur samt 13 sinnum męlst minni sömu daga. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 40,2 mm, rķflega tvöföld mešalśrkoma. Į Dalatanga hafa męlst 47,3 mm, rśmlega 10 prósent nešan mešallags.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 105,4 ķ Reykjavķk, um 30 fleiri en ķ mešalįri og hafa ašeins 10 sinnum męlst fleiri sömu daga. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 58,7.
 
Eitthvaš eru spįr aš gefa til kynna hlżnandi vešur ķ lok vikunnar - en hafa svo sem gert žaš įšur.

Enn er giskaš į įrsmešalhita

Fyrir rśmum mįnuši var hér fjallaš um samband įrsmešalhita og žykktar yfir landinu. Viš höldum okkur viš įrsmešalhita en lķtum nś į samband hans viš vindįttir ķ hįloftunum og hęš 500 hPa flatarins yfir landinu. Žaš kemur ekki į óvart aš įr žar sem sušlęgar įttir eru rķkjandi skuli vera hlżrri heldur en įr meš veikum sunnanįttum. Hlutur vestanįttarinnar er heldur órįšnari, en viš reikninga kemur samt ķ ljós aš žvķ öflugri sem hśn er žvķ svalari er tķšin. Įhrif hennar eru žó ašeins hįlfdręttingur į viš įhrif sunnanįttarinnar. Hęš 500 hPa-flatarins hefur einnig mikil įhrif - įlķka mikil og sunnanįttin. Meginįstęša žess er sś (mį segja) aš hęšin geymi aš nokkru leyti uppruna loftsins. Hįr flötur fylgir lofti af sušręnum uppruna og žessa uppruna gętir jafnvel žótt loftiš komi hingaš śr noršri. Sama mį segja um loft undir lįgum fleti, aš mešaltali er žaš norręnt aš uppruna - jafnvel žótt žaš berist til okkar śr sušri. Vindįttirnar greina žvķ frį žvķ hvašan loftiš berst, en hęšin hvķslar aš okkur hver uppruni žess er.

Frį degi til dags getur vindįtt ķ 500 hPa-fletinum veriš nįnast hver sem vera skal.  Sušvestanįttin er žó algengust ķ mišju vešrahvolfi og žar ofan viš. Sé mešalvindstefna reiknuš yfir heila mįnuši er sama aš segja, žaš koma nęr allar įttir fyrir, en žó žannig aš mjög sjaldgęft er aš noršaustanįtt reiknist aš mešaltali heilan mįnuš. Įrsmešalvindįttin er hins vegar furšustöšug. Mešalįrsvindįtt ķ 500 hPa-fletinum er um 250 grįšur (20 grįšur sunnan viš vestur). 

Įrsmešalvindstefnan hefur aldrei fariš sušur fyrir 220 grįšur - rétt sunnan viš sušvestur (viš höfum nokkuš įreišanlegar tölur aftur til 1940 ķ 84 įr) og žaš hefur ašeins gerst einu sinni į öllum žessum tķma aš mešalvindįttin hefur veriš rétt noršan viš hįvestur. Žaš var įriš 2010 - viš fjöllušum um žaš merka tilvik ķ gömlum hungurdiskapistli. Žį vildi hins vegar žannig til aš 500 hPa-flöturinn var sérlega hįr. Eins og fram kom aš ofan žżšir žaš aš loftiš
var žrįtt fyrir allt upprunniš langt aš sunnan - og įriš varš hlżtt - žrįtt fyrir noršanįttina. Óvenjulega kalt var hins vegar ķ Skandinavķu - ķ noršanįtt langt frį hęšinni.

Viš getum lķka reiknaš śt hvernig jafnžykktarfletir liggja viš landiš - svonefndur žykktarvindur liggur samsķša jafnžykktarlķnum (rétt eins og hįloftavindur samsķša  jafnhęšarlķnum) - hann er žvķ strķšari sem žykktarbrattinn er meiri. Ķ ljós kemur aš žykktarvindurinn heldur sig į enn žrengra bili heldur en hįloftavindurinn. Įrsmešalstefnan hefur aldrei (frį 1940) fariš sušur fyrir 240 grįšur - en einu sinni noršur fyrir 270 (eins og hįloftavindurinn). Mešalstefnan er 255 grįšur, um fimm grįšum noršar heldur en hįloftavindurinn. Žaš žżšir aš ašstreymi af hlżju lofti rķkir aš mešaltali yfir landinu.

Nś vitum viš aušvitaš ekki hvort žessi stefnužrįi hįloftavinda hefur haldist alla tķš frį upphafi Ķslands - né hvort fortķš eša framtķš geyma einhver tķmabundin vik frį honum. Eins og kerfiš er nś eru sunnanįtt og hęš 500 hPa-flatarins ekki alveg óhįšir žęttir. Hneigšin er sś aš žvķ hęrri sem 500 hPa-flöturinn er žvķ lķklegra er aš sunnanįttin sé veik og žvķ lęgri sem flöturinn er žvķ meiri er sunnanįttin. Žetta er ķ sjįlfu sér ekki óvęnt, en hins vegar
er nęr öruggt aš ašfallslķna milli žįttanna tveggja er ekki į sama róli į kulda- og  hlżskeišum į noršurhveli. Versta (kaldasta) hįloftastaša sem gęti komiš upp hérlendis er mikil noršanįtt meš lįgum 500 hPa-fleti. Slķkt hefur sést ķ stöku mįnuši (og aušvitaš fjölmarga daga), en lķkur į aš heil įr verši žannig eru litlar. Möguleiki er žó fyrir hendi - aušvitaš - ekki sķst į tķmum skyndilegra vešurfarsbreytinga. Ritstjóra hungurdiska finnst mikilvęgt aš gefa žessu gaum - žaš er fleira undir heldur en hitinn einn.

En ašalefni žessa pistils įtti aš birtast į žremur myndum (skżrara eintak af žeirri fyrstu mį finna ķ višhenginu).

w-blogg120424a

Sś fyrsta sżnir dreifirit (skotrit). Žar sżnir lįrétti įsinn įgiskašan hita ķ Reykjavķk 1940 til 2023, en lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhitann eins og hann var ķ raun og veru. Viš tökum strax eftir žvķ aš įgiskunin rašar allvel ķ sęti. Fylgnistušull er um 0,7 (žęttirnir žrķr skżra um helming breytileikans). Aftur į móti bęlir hśn breytileikann umtalsvert. Hśn giskar rétt į kaldasta įriš (1979), en segir mešalhita žess 3,8 stig, en hann var ķ raun undir 3
stigum. Ašferšin segir įriš 1941 hafa veriš žaš hlżjasta (og giskar nįkvęmlega rétt), en ķ raun var 2003 svipaš - en žį er giskaš į 5,5 stig.

Įr į žessari öld eru merkt meš raušum lit. Viš sjįum aš žau eru öll nema tvö (2002 og 2018) ofan ašfallslķnunnar, hiti reiknast hęrri heldur en žetta einfalda vindįttalķkan segir hann vera. Viš getum nś reiknaš mun į reiknušum og réttum gildum - žann mun köllum viš „leif“. Sé leifin jįkvęš hefur hiti męlst hęrri heldur en lķkaniš giskar į, sé hśn neikvęš hefur hiti męlst lęgri.

w-blogg120424b

Lįrétti įsinn į myndinni sżnir įr frį 1940 til 2023, en sį lóšrétti leifina ķ Reykjavķk (ķ °C). Sślurnar eiga viš stök įr, en rauši ferillinn er 7-įrakešja leifarinnar. Viš tökum strax eftir tķmabilaskiptingunni. Kalda tķmabiliš var ķ raun kaldara heldur en lķkaniš reiknar, og hin hlżju įr ķ upphafi 21. aldar eru aftur į móti hlżrri en lķkaniš. Žetta gefur til kynna aš žótt lķkaniš „skżri“ vel hitabreytingar frį įri til įrs nęr žaš įratugasveiflum (sem koma ofan ķ žann breytileika) illa eša ekki. Viš vitum ekki fyrir vķst hvernig į žessu stendur, en ef til vill munu flestir giska į įhrif sjįvar, en varšandi hlżindin į žessari öld munu ašrir nefna aukin gróšurhśsaįhrif.

Į nęstu mynd sjįum viš stašbundin įhrif sjįvarkulda betur.

w-blogg120424c

Hér er reiknuš 7-įra leif fyrir tvęr vešurstöšvar - og byggšir landsins aš auki. Stöšvarnar eru Reykjavķk og Dalatangi. Reykjavķkurlķnan er sś sama og į fyrri mynd (rauš į bįšum myndunum), Dalatangalķnan er blį, en landsleifin er gręn. Hafķsįrin skera sig śr į Dalatanga, neikvęš leif er mun meiri heldur en ķ Reykjavķk. Landsleifin er žarna į milli. Mesta hafķsįriš, 1968, var leifin į Dalatanga -1,8 stig, en „ekki nema“ -0,8 ķ Reykjavķk. Viš getum gróflega giskaš į aš hafķsinn hafi kęlt Dalatanga um heilt stig umfram žaš sem hann gerši ķ Reykjavķk, (og 0,4 stig umfram žaš sem var aš mešaltali į landinu). Žaš er athyglisvert aš sķšasta įratug hefur leifin fariš minnkandi bęši ķ Reykjavķk og į landinu ķ heild, en haldist mikil og jįkvęš į Dalatanga. Ritstjórinn veit aušvitaš ekki hvers vegna.

Rétt aš lįta žetta gott heita - enda sjįlfsagt ekki margir sem hafa įhuga į vangaveltum sem žessum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hęgur vetur

Vešurstofan telur veturinn fjóra mįnuši, desember til mars. Žó sį nżlišni hafi veriš heldur kaldari en algengast hefur veriš sķšasta aldarfjóršunginn veršur samt aš telja aš hann hafi fariš vel meš (eins og oft er sagt). Slķk įlyktunarorš fara žó aušvitaš eftir žvķ hver sjónarhóllinn er. Śrkoma hefur t.d. veriš ķ minna lagi um landiš sunnanvert, sem varla er hagstętt ķ huga žeirra sem įhyggjur hafa af vatnsbśskap, en aušvitaš hagstętt fyrir žį sem berjast viš slagregn og leka. Žrįtt fyrir stöku hrķšarköst hefur fęrš lengst af veriš meš skįrra móti - žótt kröfur um góša fęrš vaxi mjög hratt - og ófęršardagur getur valdiš röskun į feršum mun fleiri heldur en įšur var. 

Ritstjóri hungurdiska hefur lengi fylgst meš illvišrum (ķ 60 įr) og reynir aš meta žau, afl žeirra og tķšni, į żmsa vegu. Ekki eru žaš skotheld fręši - en gefa žó żmsar vķsbendingar. Sś ašferš sem hér er fjallaš um hefur komiš viš sögu į hungurdiskum įšur. Į hverjum degi er tališ saman į hversu mörgum vešurstöšvum (ķ byggš) vindur hefur nįš stormstyrk (20 m/s eša meira). Ekkert er tekiš tillit til žess hvort sį stormur stóš stutt eša lengi. Sķšan er reiknaš hlutfall į milli žessa stöšvafjölda og allra stöšva sem athuga žann sama dag. Sś tala (sem er alltaf į milli nśll og einn) er margfölduš meš žśsund. Sérhver dagur fęr žannig hlutfallstölu (langoftast mjög lįga). Sķšan leggjum viš saman allar hlutfallstölur hvers mįnašar - og sķšan vetrarins ķ heild. 

Stórfelldar breytingar į stöšvakerfinu eru nokkuš įhyggjuefni ķ žessu sambandi. Fyrri mynd dagsins į aš róa okkur hvaš žaš varšar.

w-blogg110424

Hér mį sjį stormasummur mannaša og sjįlfvirka kerfisins į vetrum įranna 2001 til 2023 bornar saman. Žęr eru aldrei nįkvęmlega žęr sömu, en ķ öllum ašalatrišum eru žęr samt aš sżna žaš sama. Munurinn er ekki kerfisbundinn, žó er žaš žannig aš mešaltal sjįlfvirka kerfisins er ašeins lęgra en žess mannaša. - Įrtöl eru sķšara įr vetrarins, 2001 er tķminn frį desember 2000 til mars 2001. 

w-blogg110424b

Viš komumst aftur til 1949. Sślurnar sżna summur einstakra vetra, en rauša lķnan er tķuįrakešja. Talsveršur breytileiki er frį įri til įrs. Žaš vekur athygli hversu lįg tala nżlišins vetrar er (2023-24), sś lęgsta frį 1964 (reyndar mjög svipuš 1977). Flestir munu telja žetta vķsbendingu um aš veturinn hafi veriš hagstęšur. Aušvitaš er hann ekki flekklaus, slķkur vetur kemur varla fyrir į Ķslandi. Veturnir 2020 og 2022 voru hins vegar mjög illvišrasamir og 2015 sį illvišrasamasti į žessari öld (žaš sem af er) - eins og margir muna. 

Viš gętum reynt aš bśa til samsettan gęšavķsi fyrir vetrartķšina og fengi nżlišinn vetur hįa einkunn fyrir vešramildi (ef žessi kvarši hér er notašur). Hann skorar ekki eins hįtt ķ hita (en mjög skiptar skošanir eru uppi um gęši vetrarhlżinda - sumir vilja alls ekki neitt svoleišis). Minnisstęšar eru fréttir sem birtust įriš 1929 - en sį vetur var bęši hęgvišrasamur og hlżr (rétt eins og 1964). Žį voru einnig óvenjuleg hlżindi į Vestur-Gręnlandi. Žau voru žar mjög illa séš og ollu umtalsveršum vandręšum - veišar heimamanna röskušust svo aš lį viš matarskorti - hlżr vetur var žar ekki talinn til gęša. Sagt er aš svo sé enn. 


Fyrstu tķu dagar aprķlmįnašar 2024

Aprķl byrjar heldur kuldalega. Mešalhiti fyrstu tķu dagana ķ Reykjavķk er +0,5 stig, -2,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -2,3 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti žaš sem af er öldinni (af 24). Kaldastir voru žessir sömu dagar įriš 2021, mešalhiti žį -0,9 stig. Hlżjastir voru žeir 2014, mešalhiti +6,0 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 115. hlżjasta sęti (af 152). Hlżjast var 1926, mešalhiti žį +6,6 stig, en kaldast var 1886, mešalhiti -4,4 stig.
 
Į Akureyri er mešalhitinn -2,6 stig og rašast ķ 79. hlżjasta sęti sķšustu 89 įra. Hlżjast var ķ fyrra (+5,5 stig), en kaldast 1961 (-6,1 stig).
 
Į Noršurlandi eystra og Austurlandi aš Glettingi er žetta kaldasta aprķlbyrjun aldarinnar, en rašast ķ 20. hlżjasta sęti (af 24) į Sušaustur- og Sušurlandi.
 
Hiti er vel undir mešallagi um land allt. Minnsta vikiš frį mešalhita sķšustu tķu įra er viš Skaršsfjöruvita, -1,1 stig, en mest -5,2 stig ķ Svartįrkoti (žar er mešalhiti fyrstu 10 daga mįnašarins -7,7 stig).
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur ašeins męlst 3,2 mm og er žaš ašeins sjöundi hluti mešalśrkomu. Śrkoma žessa sömu daga hefur žó alloft veriš minni, sķšast 2013. Į Akureyri hefur śrkoma męlst 36,7 mm (óstašfest tala) og 27,3 mm į Dalatanga.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 67,4 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši. Žaš er um 20 stundir umfram mešallag. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 45.

Smįvegis af mars

Mešan viš bķšum eftir tölum marsmįnašar frį Vešurstofunni skulum viš lķta į 500 hPa-mešalkort mįnašarins. 

w-blogg020424a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en hęšarvik eru sżnd meš litum. Dįlķtill hęšarhryggur er fyrir noršan land og mikil jįkvęš hęšarvik yfir Gręnlandi. Hlżindi fylgdu į žeim slóšum og eins var mjög hlżtt į meginlandi Evrópu. Vik voru mjög neikvęš viš Bretland. Ekki var žó sérlega kalt žar žvķ sunnanįtt var rķkjandi, lęgšir višlošandi mestallan mįnušinn. Eina svęšiš žar sem hiti var undir mešallagi var blettur ķ vesturjašri blįa svęšisins, žar rķkti svöl vestnoršvestanįtt. 

Eins og viš sjįum af kortinu voru austlęgar įttir rķkjandi ķ hįloftunum ķ mars. Žaš er ekki algengt. Viš athugun kemur ķ ljós aš žetta er ķ fyrsta sinn sķšan 1963 sem austanįtt er rķkjandi ķ marsmįnuši yfir landinu - og ekki er vitaš um ašra marsmįnuši sem žannig er hįttaš um į tķma hįloftamęlinga. Sį er žó munur į mars nś og 1963 aš žį var meiri sunnanįtt heldur en nś og mešalhiti į landsvķsu 2,5 stigum hęrri heldur en nś - fręgur mįnušur fyrir hagstęša tķš. 

Viš žökkum BP aš vanda fyrir kortageršina. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 448
  • Sl. sólarhring: 605
  • Sl. viku: 2541
  • Frį upphafi: 2348408

Annaš

  • Innlit ķ dag: 400
  • Innlit sl. viku: 2233
  • Gestir ķ dag: 383
  • IP-tölur ķ dag: 366

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband