Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Hįr hiti

Žaš er fremur óvenjulegt aš hiti į höfušborgarsvęšinu fari yfir 10 stig ķ febrśarmįnuši, en geršist žó ķ dag (22.febrśar). Viš Vešurstofuna fór hiti ķ 10°C slétt og 10,1 stig į Reykjavķkurflugvelli. Bįšar tölur dęgurmet. Kvikasilfursmęlirinn fór hęst ķ 9,4 stig - en žaš er ekki žar meš sagt aš hann hefši ekki fariš enn hęrra vęru athugunarhęttir enn nįkvęmlega žeir sömu og įšur var. Nś er skżliš nefnilega alveg lokaš frį kl.9 til 18 - en var opnaš tvisvar į žeim tķma dags hér įšur fyrr.

Hęsti hiti sem męlst hefur ķ febrśar ķ Reykjavķk er 10,2 stig, žaš var žann 25. įriš 2013. Hiti hefur tvisvar męlst 10,1 stig ķ febrśar ķ Reykjavķk, 1935 og 1942 og einu sinni 10,0 stig (įšur en ķ dag) - žaš var lķka 1942. Reyndar męldist hiti lķka rśm 11 stig žann 9.febrśar 1830 - en žaš var ķ öšrum heimi.

Nś, svo fór hiti ķ 12,6 stig į Skrauthólum į Kjalarnesi ķ dag. Žaš er hęsti hiti sem vitaš er um į höfušborgarsvęšinu ķ febrśar. Lķkur į svo hįum hita eru töluvert meiri į Kjalarnesi heldur en ķ borginni. Ekki hefur verš męlt į žeim slóšum mjög lengi (žó į Skrauthólum frį 2001 og frį 1998 viš Móa). Eldra febrśarhįmarksmet höfušborgarsvęšisins er ekki gamalt, 11,9 stig sem męldust viš Blikdalsį fyrir 2 įrum.

Hęsti hiti į landinu ķ dag męldist 14,1 stig į Seyšisfirši, rśmu stigi nešan landsdęgurmetsins sem sett var į sama staš 1962.


Tuttugu febrśardagar

Tuttugu dagar lišnir af febrśar (langt genginn mįnušurinn sį). Ķ svalara lagi mišaš viš tķsku sķšustu įra. Mešalhiti ķ Reykjavķk -0,8 stig, -0,9 nešan mešallags įranna 1961-1990, en -2,1 stigi nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin og rašast ķ 17. sęti į öldinni (af 19). Dagarnir 20 voru langkaldastir įriš 2002, mešalhiti -2,3 stig, en hlżjastir voru žeir 2017, mešalhiti +4,1 stig. Sé litiš til lengri tķma er mešalhiti dagana tuttugu ķ 95. sęti af 145 - og laumast žar meš śt śr kaldasta žrišjungi inn ķ mešalžrišjunginn. Hlżjastir voru sömu dagar įriš 1965, mešalhiti žį +4,8 stig, en kaldastir voru žeir įriš 1892, mešalhiti -4,8 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 20 -3,5 stig, -1,5 stigi nešan mešallags 1961-1990, en -3,3 nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin.

Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, minnst er vikiš ķ Skaftafelli og viš Lómagnśp -0,4 stig, en mest -3,8 stig į Torfum ķ Eyjafirši.

Śrkoma hefur męlst 22,5 mm ķ Reykjavķk, tępur helmingur mešallags, en 75,3 mm į Akureyri, rśmlega tvöfalt mešallag. Žó žetta sé heldur óvenjuleg śrkoma į Akureyri vantar samt mikiš upp į aš um met sé aš ręša.

Sólskinsstundir hafa męlst 66,8 ķ Reykjavķk og er žaš óvenjumikiš, hafa ašeins 9 sinnum męlst jafnmargar eša fleiri sömu almanaksdaga. Langt er žó ķ metiš frį 1947 žegar sól skein ķ 102,0 stundir fyrstu 20 daga febrśar.


Snśiš višureignar - satt best aš segja

Lęgšin sem valda mun hvassvišri į landinu ķ nótt og fram eftir degi į morgun (fimmtudag 21.febrśar) veldur ekki sérlegum heilabrotum. Hśn er stór og mikil - farin aš grynnast aftur - en gengur heišarlega til verks. Žaš er reyndar alltaf dįlķtil spurning hversu hvasst veršur og hversu įköf śrkoman veršur - en ķ ašalatriši eru flest skżr ķ tölvuspįm. 

Annaš mįl er meš lęgš sem koma į aš landinu į föstudaginn. Hśn er sķšur en svo skżr - og spįr viršast enn ekki vita hvaš gerast muni. Hin almenna tilhneiging hefur žó veriš sś aš gera minna og minna śr henni. Lķkan bandarķsku vešurstofunnar hefur įkvešiš aš taka af skariš og lįta hana einfaldlega gufa upp aš mestu. Žaš sjįum viš į spįkorti hennar sem gildir kl.18 sķšdegis į föstudag.

w-blogg200219b

Žaš er laugardagslęgšin sem er mest įberandi į kortinu - žaš eina sem er eftir af žvķ sem įtti aš verša föstudagsillvišri er smįlęgš - afskaplega veigalķtil - austan viš land. 

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir į nįkvęmlega sama tķma er töluvert öšru vķsi - žaš sżnir ašeins minna svęši.

w-blogg200219a

Hér er nokkuš kröpp lęgš yfir Faxaflóa - mjög hvöss sušvestanįtt undan Sušurlandi og jafnvel inni į žvķ. Laugardagslęgšin er hins vegar į svipušum slóšum og ķ bandarķsku spįnni. Įframhaldiš hjį reiknimišstöšinni er svo žaš aš lęgšin grynnist mjög ört og verši meira og minna śr sögunni śti af Vestfjöršum upp śr mišnętti į föstudagskvöld. 

Harmonie-spįr ķslensku og dönsku vešurstofanna er aušvitaš žręll evrópureiknimišstöšvarinnar, viš sjįum ķslensku spįna hér aš nešan - gildir į sama tķma.

w-blogg200219c

Lęgšarmišjan er į svipušum staš, en viš sjįum mjög žéttar jafnžrżstilķnur sunnan viš lęgšarmišjuna - heldur óžęgilegt satt best aš segja.

En žetta dęmi ętti aš sżna vel hversu erfitt žaš getur veriš er fyrir lęgšir aš fį ašra ķ bakiš. Vešurreyndin hefur veriš góš ķ vetur. Žaš hefur yfirleitt oršiš minna śr vešrum heldur en įstęša hefur veriš aš óttast. Skyldi fara žannig nś? 

En žetta er aš vissu leyti nśtķmalśxusvandamįl - finnst okkur sem eru aš komast į afslįttaraldur - fyrir 40 įrum hefši mašur ekki haft sérstakar įhyggjur ķ stöšu sem žessari vegna žess aš hśn er ķ meir en tveggja sólarhringa fjarlęgš - į žeim tķma sįst sjaldnast svo langt fram ķ tķmann og (nęr) allar spįr jafnóöruggar. Nś er hins vegar krafa um aš 48 stunda spįr séu nęr alltaf ķ lagi - dęmi eins og žetta eru farin aš bśa til óróa ķ hugum spįmanna. 


Sušlęgar įttir - strekkingsvindar og hlżrra vešur

Nś viršist sem sušlęgar įttir verši rķkjandi į nęstunni. Žaš žżšir žó ekki aš um stöšuga sunnanįtt verši aš ręša. Kortiš hér aš nešan sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og hita ķ 850 hPa-fletinum og gildir sķšdegis į morgun, žrišjudaginn 19.febrśar. Nešar ķ pistlinum er žyngra efni - einkum ętlaš nördunum (sjö?) - ašrir sleppa žvķ aušvitaš. 

w-blogg180219a

Fyrsta lęgšin (ķ syrpu sem viš vitum ekki enn hversu löng veršur) er hér rśma 500 km sušur af landinu į leiš til noršvesturs. Žetta er lęgš sem veršur vera fljót aš ljśka sér af žvķ langt sušvestur ķ hafi er önnur lęgš, sś ķ forįttuvexti. Žaš gęti oršiš dżpsta lęgš vetrarins į noršanveršu Atlantshafi, reiknast nišur ķ 935 hPa į mišvikudag - en žį allfjarri okkur. Hśn valtar bókstaflega yfir fyrri lęgšina. 

En fyrri lęgšin fer sum sé aš hafa įhrif strax į morgun, žrišjudag og svo viršist žegar žetta er ritaš (į mįnudagskvöldi) aš verulega hvessi um stund į landinu į žrišjudagskvöld og ašfaranótt mišvikudags. Stafar žaš aš nokkru af „mótstöšu“ kaldara lofts yfir landinu og noršur af žvķ. Žó ķ reynd hafi fariš afskaplega vel meš vešur žaš sem af er įri - harla lķtiš oršiš śr hvassvišrum sem spįš hefur veriš - getum viš ekki treyst žvķ aš slķkt įstand haldist til eilķfšarnóns. 

Hvassvišri sem fylgir lęgšinni miklu sušur ķ hafi į aš ganga yfir į ašfaranótt fimmtudags, vonandi veršur ekki mikiš śr žvķ. Sķšan sér į lęgš į lęgš ofan nęstu daga į eftir - en harla lķtiš er į žeim spįm aš byggja ķ bili aš minnsta kosti. 

Til fróšleiks lķtum viš lķka į męttishita- og vindsniš śr harmonie-spįlķkaninu. Žaš gildir kl.5 į ašfaranótt mišvikudags - einmitt žegar hvassvišri fyrri lęgšarinnar veršur um žaš bil ķ hįmarki um landiš sušvestan- og vestanvert. 

w-blogg180219b

Lega snišsins er sżnd į litla kortinu efst ķ hęgra horni, žaš liggur frį staš rétt sušvestur af Reykjanesi ķ sušri (til vinstri į snišsmyndinni) til noršurs noršur fyrir Vestfirši (til hęgri į snišinu). Lóšrétti įsinn sżnir hęš - męlda ķ hPa, allt upp ķ 250 hPa ķ um 11 km hęš. Snęfellsnes og Vestfjaršafjöll sjįst sem grįir tindar nešst į myndinni, snišiš liggur ekki fjarri Glįmuhįlendinu sem hér stingst rétt upp fyrir 900 hPa. 

Vindįtt og vindhraša mį sjį meš hefšbundnum vindörvum, en vindhraši er lķka sżndur į litakvarša. Brśnu litirnir sżnan vindhraša af fįrvišrisstyrk - yfir Faxaflóa nišur ķ um 950 hPa - ķ žessu tilviki um 200 metra hęš yfir sjįvarmįli. Ķ nįmunda viš fjöll, eins og t.d. Esjuna sem liggur ašeins austan viš snišiš draga žau vešriš nešar. Landsynningsvešur eru af tveimur megingeršum, žetta er sś algengari, vindhįmarkiš er tiltölulega lįgt ķ lofti og afmarkaš - ofar er mun hęgari vindur. Ef vel er aš gįš sjįum viš hvaš veldur - męttishitalķnurnar (heildregnar) hallast upp til hęgri žar sem vindurinn er mestur - kalda loftiš nęr ofar viš Snęfellsnes heldur en sunnar (męttishiti vex meš hęš).

Hin geršin af landsynningi kennum tengjum viš hesi heimskautarastarinnar - vindhįmark teygir sig nišur til jaršar allt frį vešrahvörfum. Žaš er ekki žannig ķ žessu tilviki. 


Vešurathuganir į Skįlum į Langanesi

Af einhverjum įstęšum hafa Skįlar į Langanesi nś veriš nefndir oftar nęrri eyrum ritstjóra hungurdiska en um langa hrķš. Enginn hefur žó į žaš minnst aš žar voru geršar vešurathuganir um tķu įra skeiš og vešurskeyti reglulega send til Vešurstofunnar - żmist 2 eša 3 į degi hverjum. Žetta var nįnar tiltekiš frį žvķ ķ maķlok 1934 til septemberloka 1944. Athugunarmašur var Žorlįkur Įrnason. 

Saga vešurathugana į Langanesi er löng, elstu męlingar žar voru geršar į prestsetrinu į Saušanesi į įrunum 1842 til 1846. Utar į nesinu er bęrinn Skoruvķk, žaš nafn muna enn margir śr vešurskeytalestri fyrri tķšar. Žar var athugaš į įrunum 1931 til 1934 og svo aftur frį 1944 og allt fram til 1977. 

w-blogg160219

Hér mį sjį athugasemdir vešurathugunarmanns frį žvķ ķ október 1934. Žį gerši óvenjulegt noršanillvišri į landinu undir lok mįnašarins meš grķšarlegu brimi viš strendur Noršurlands alls. Mikiš tjón varš ķ vešrinu. Snjóflóš uršu einnig vķša og ollu manntjóni.

Textinn į myndinni er nokkurn veginn svona:

Tķšarfar hefur veriš mjög óvešrasamt allan mįnušinn meš miklum śrkomum, fyrst rigning og bleytur og sķšast ķ mįnušinum talsverš snjókoma. Slys hafa engin oršiš en skemdir af ofvišrinu mikla ašfaranótt 27.ž.m. uršu stórfenglegar į öllu noršanveršu Langanesi, en hér aš sunnanveršu į žvķ uršu engar skemdir. Fiskhśs bįtar og alt er var į óhultum stöšum vegna venjulegs sjįvargangs gjöreišilagšist og er žaš mįl gamalla manna aš annaš eins brim hafi ekki komiš ķ žeirra minni og mun žaš vera nįlęgt 60 įrum er elstu menn muna eftir.

Žeir sem hafa įhuga į tölum geta litiš į mešalhita einstakra mįnaša įranna 1936 til 1944 į Skįlum ķ višhengi žessa pistils. Tölurnar eru uppfęršar til nśtķmareiknihįtta.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti febrśarmįnašar

Febrśarmįnušur er vķst ekki nema 28 dagar aš žessu sinni og žvķ hįlfnašur žegar aš 14 dögum lišnum. Mešalhiti žeirra ķ Reykjavķk er -1,5 stig, -1,1 stigi nešan mešallags įranna 1961-1990 og -2,6 nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin og ķ 17.hlżjasta sęti į öldinni (af 19). Fyrri hluti febrśar var kaldastur įriš 2002, mešalhiti žį var -2,6 stig, en hlżjastur var hann 2017, mešalhiti +4,1 stig. Į langa listanum (145 įr) er fyrri hluti febrśar 1932 efstur (hiti +4,5 stig), en kaldastur var hann 1881, mešalhiti -6,3 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta febrśar nś -4,0 stig, -1,5 stigi nešan mešallags 1961-1990, en -3,7 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, minnst ķ Skaftafelli og viš Lómagnśp, vikiš žar er -0,7 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš ķ Svartįrkoti žar sem hiti er -4,3 stig nešan mešallags.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst ašeins 13,6 mm, vel innan viš helmingur mešallags. Hefur žó 20 sinnum męlst minni. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 60,4 mm, meir en tvöföld mešalśrkoma sömu daga.

Sólskinsstundir hafa męlst 49,1 ķ Reykjavķk, um 26 stundum umfram mešallag og žaš tķundamesta sem męlst hefur ķ fyrri hluta febrśar.

Nś er spurning hvort sķšari hluta mįnašarins tekst aš draga hitann eitthvaš upp. 


Eindregin hlżindaspį

Evrópureiknimišstöšin segir okkur nś aš nęsta vika (18. til 24.febrśar) verši mjög hlż ķ nešri hluta vešrahvolfs. Snjóbrįšnun, śrkoma, neikvęšur geislunarjöfnušur og kannski fleira draga aš vķsu fįeinar tennur śr hlżindunum ķ mannheimum. En lķtum į spįkortiš.

w-blogg140219a 

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar (sżna eindregna sunnanįtt ķ hįloftum), jafnžykktarlķnur eru strikašar (ósköp daufar), en žykktarvik eru sżnd meš litum - kvaršinn skżrist nokkuš sé kortiš stękkaš.

Mjög mikil jįkvęš vik eru sżnd viš Ķsland og žar austur af - hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs meir en 5 stig ofan mešallags įrstķmans. Aftur į móti er mikil kuldastroka viš Nżfundnaland, neikvęš vik žar um -9 stig žar sem mest er - ekki fjarri jašri Golfstraumsins, mikiš orkuskiptafyllerķ fyrirséš žar um slóšir.

Nś er aušvitaš langt ķ frį vķst aš žessi (safn)spį rętist - viš vitum sem best aš žęr gera žaš ekki alltaf.  


Af noršurhvelsstöšu

Viš lķtum eins og oft įšur į stöšu vešrakerfa į noršurhveli. Veldi vetrarins er ķ hįmarki um žetta leyti įrs. Upp śr žessu fer voriš aš hefja framrįs sķna ķ syšstu hlutum temprašra beltisins, en enn um hrķš getur kólnaš meira į heimskautaslóšum įšur en voriš nęr undirtökum žar lķka. Enn er langt til vors hér į landi žó „vermisteinninn“ fari aš „koma ķ jöršina“ eftir eina til tvęr vikur - žaš gerist žegar sól er komin nęgilega hįtt į loft til žess aš žeir geislar hennar sem berast gegnum ķs og snjó fara aš bręša hann aš nešan. 

w-blogg130219a

Kortiš gildir sķšdegis į morgun, fimmtudaginn 14.febrśar. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en žykktin sżnd ķ litum. Žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er ķ nešri hluta vešrahvolfs.

Žaš eru aš venju fįein atriši sem augu ritstjórans beinast aš (kannski ekki endilega žau merkilegustu). Ķ fyrsta lagi er meginkuldinn aš žessu sinni ķ einum meginkuldapolli frekar en tveimur. Sį er mjög öflugur og liggur viš noršurskautiš. Žar eru bęši žykkt og hęš nęrri lęgstu gildum. Žykktin er minni en 4740 metrar og hęšin minni en 4680 metrar. Viš sjįum aš jafnhęšarlinur og žykkt fylgjast vel aš žar sem kaldast er. Žessi kuldapollur er hreinlega barmafullur af köldu lofti frį sjįvarmįli upp ķ vešrahvörf. Viš gefum honum lżsandi nafn - og köllum hann „Hroll“. Trślega skiptir hann sér upp eftir nokkra daga - ķ žį venjulegu, sem viš höfum kallaš Stóra-Bola (amerķkumegin) og Sķberķu-Blesa (asķumegin). Sem stendur ógnar Hrollur okkur ekki. 

Annaš atriši sem athygli vekur er aš sį hefšbundni hįloftahryggur sem kenndur er viš Klettafjöll er veikur - hann er žar en talsvert veigaminni en oftast er. Žaš žżšir aš vesturströnd Bandarķkjanna og Kanada er tiltölulega óvarin fyrir kulda, snjó - eša kalsaśrkomu og kalda loftiš hefur aš undanförnu runniš sušur meš Kalifornķuströndum - og spįr gera rįš fyrir žvķ aš slķkt įstand haldi eitthvaš įfram.

Bylgjur vestanvindabeltisins eru mjög grófgeršar, kaldur fleygur rennir sér sušur allt į móts viš Kanarķeyjar og gęti valdiš žar leišindum. Į móti er óvenjuhlżtt loft į leiš til noršurs og noršausturs um vestanverša Evrópu - einskonar vetrarhitabylgja. Žó ekki sé óvenjukalt ķ Austur-Evrópu er kalt žar sušur af - viš austanvert Mišjaršarhaf og snjóar vęntanlega vķša ķ fjöll į žeim slóšum nęstu daga. 

Hjį okkur viršist sem meginlęgšabrautin sé austan viš land žegar kortiš gildir - viš ķ svölu, en ekki mjög köldu lofti. En bylgjan viš Nżfundnaland į aš koma til okkar į laugardag - spįr segja nś aš hśn valdi hlįku um stund - sķšan mį į kortinu sjį ašra bylgju vestur ķ Manitóba - hśn į lķka aš ganga greišlega til austurs og valda annarri hlįku - į žrišjudag. - Allt of langt ķ žaš til aš vit sé um aš ręša. 

Varla žó hęgt aš segja annaš en vel hafi fariš meš vešur hér į landi aš undanförnu - ķ öllum ašalatrišum. 


Breytilegar spįr

Nokkuš hringl er į vešurspįm žessa dagana, hlżtt og kalt loft hreyfist ķ ašalatrišum samsķša til noršnoršausturs sušur af landinu og yfir žvķ. Skammt er į milli hlżja loftsins og žess kalda.

w-blogg120219a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna sķšdegis į fimmtudag, 14.febrśar. Eins og sjį mį liggja jafnhęšarlķnur (heildregnar) og jafnžykktarlķnur (litir) nokkurn veginn samsķša ķ nįmunda viš okkur. Minnihįttar misgengi flytur įhrifasvęši hlżinda og kaldara lofts til į afgerandi hįtt - slķkt misgengi getur lķka valdiš žvķ aš vindur nęr sér į strik um stund. 

Žó reiknilķkön hafi undanfarna daga veriš ķ ašalatrišum rétt, vilja smįatrišin hnikast til frį einni spįrunu til annarrar og į milli lķkana. Sem stendur er tališ lķklegt aš viš veršum oftar į svölu hlišinni - en takiš žó eftir žvķ aš enginn sérstakur kuldi er į kortinu, ekki einu sinni vestur yfir Kanada.

Lęgšin viš Nżfundnaland į ekki aš breyta stöšunni į afgerandi hįtt - en žó er reiknaš meš žvķ aš henni fylgi heldur hlżrra loft en žaš sem veršur yfir okkur į fimmtudaginn - žaš yrši žį vęntanlega į laugardag. 

Svo er ķ lengri spįm alltaf veriš aš reyna aš bśa til fyrirstöšuhęšir ķ nįmunda viš okkur, żmist vestan eša austan viš - en einhvern veginn hefur ekkert teljandi oršiš śr slķku til žessa žrįtt fyrir stöšuga įraun reiknimišstöšva. 


Fyrstu 10 dagar febrśar

Viš gjóum augum į fyrstu 10 daga febrśarmįnašar. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -2,5 stig, -2,2 stigum nešan mešallags 1961-90, en -3,4 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Mešalhitinn er sį 16.hęsti į öldinni (af 19). Kaldastir voru sömu dagar 2009, mešalhiti -3,7 stig, en hlżjastir voru žeir 2017, mešalhiti 3,4 stig. Į langa 145 įra listanum er hitinn ķ 116.sęti. Kaldast var 1912, mešalhiti -7,9 stig, en hlżjast 1965 mešalhiti 6,0 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu tķu daga mįnašarins -5,0 stig, -2,7 stigum nešan mešallags 1961-90, en -4,4 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er undir mešallagi sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, mest -5,6 stig ķ Svartįrkoti, en minnst -1,5 ķ Skaftafelli.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur til žessa ašeins męlst 3,6 mm og hefur ašeins 12 sinnum męlst minni žessa sömu daga. Į Akureyri hefur hśn hins vegar męlst yfir 50 mm, nęrfellt žreföld mešalśrkoma.

Sólskinsstundir hafa męlst 38 ķ Reykjavķk, og hafa ašeins 10 sinnum męlst fleiri sömu daga.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28    

Nżjustu myndir

  • ar_1892p
  • ar_1892t
  • w-blogg200219c
  • w-blogg200219a
  • w-blogg200219b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.2.): 397
  • Sl. sólarhring: 422
  • Sl. viku: 2564
  • Frį upphafi: 1753161

Annaš

  • Innlit ķ dag: 349
  • Innlit sl. viku: 2270
  • Gestir ķ dag: 330
  • IP-tölur ķ dag: 323

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband