Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši
3.11.2024 | 21:57
Smįvegis af október 2024
Október 2024 er horfinn į braut og rétt eins og fleiri mįnušir aš undanförnu var hann ķ svalara lagi.
Taflan hér aš ofan sżnir aš hann var kaldastur októbermįnaša į öldinni į Ströndum og Noršurlandi vestra, en annars yfirleitt ķ nęstkaldasta til fjóršakaldasta sęti. Athugum žó aš hér er reiknaš fyrir heil spįsvęši - einstakar vešurstöšvar kunna aš rašast į annan hįtt (sjį yfirlit Vešurstofunnar).
Mįnušurinn var samt mjög tvķskiptur. Framan af rķkti eindreginn hįžrżstingur, en sķšan tók viš skammlķfari lįgžrżstisyrpa. Loftžrżstingur ķ mįnušinum ķ held var žvķ ekki óvenjulegur, ólķkt žeim öfgum sem gengiš hafa undanfarna mįnuši. Žetta žżšir aš mešalžrżstikort og mešalhęšarkort hįloftanna sżna heldur ekki mjög miklar öfgar.
Hér mį sjį hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur) mešalžykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir). Žaš var frekar svalt fyrir noršaustan land žykktin žar um 25 metrum nešan mešallags, nešri hluti vešrahvolfs var rśmu einu stigi kaldari en aš mešaltali 1981-2010. Annars mį segja aš hiti sé ofan mešallags į öllu kortinu. Kuldinn einskoršast viš žetta litla svęši og var žvķ meiri eftir žvķ sem nešar dró - enda sjįum viš aš hįloftavindįttin er aš mešaltali śr noršvestri - og vindįtt nęrri sjįvarmįli af noršri. (En höfum žó ķ huga hiš tvķskipta ešli mįnašarins sem įšur var į minnst). Kannski drergur aš žvķ aš hiti veršur lķka ofan mešallags ķ noršanįtt (veršur žį fokiš ķ flest skjól).
En vikin eru meiri nešst og ef taka mį mark af greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar var sjór nokkuš kaldur į allstóru svęši fyrir noršan land. Žetta mį sjį į kortinu aš nešan.
Į ljósgulu og ljósblįu svęšunum er hiti nęrri mešallagi (ómarktękt ofan eša nešan viš). En žaš er blettur śti af Hśnaflóa žar sem sjįvarhitavikiš (yfirborš) er allt aš -2,8 stig, sem er nokkuš mikiš. Hitavikin sem sett eru į hin hefšbundnu hafķssvęši vestur undir Gręnlandi eru óviss (žaš er erfitt aš reikna įreišanleg mešaltöl į slķkum svęšum). Sömuleišis er ekki ljóst hvort sį munur sem kemur fram į Hśnaflóa og Skagafirši annars vegar (hiti vel undir mešallagi) og svęšunum austar (Skjįlfanda og Axarfirši - žar sem hiti er ķ eša rétt yfir mešallagi) er raunverulegur. Ekki er gott aš segja hvaš veldur žessum neikvęšu hitavikum. Žvķ mišur sjįst ekki neinar męlibaujur inni į žessu svęši - žęr sem sjįst eru austar. Ritstjórinn treystir sér žvķ ekki til aš vera meš neinar įgiskanir um įstęšur vikanna, en žęr įstęšur gętu veriš af margvķslegum toga.
Eins og fram hefur komiš ķ yfirliti Vešurstofunnar var mįnušurinn ķ hęgvišrasamara lagi. Ritstjórinn į eftir aš kanna žaš mįl (og fleiri) nįnar - en sem kunnugt er er hann kominn į eftirlaun og veit minna og minna um mįlefni lķšandi stundar.
31.10.2024 | 17:15
Spįš ķ įrsmešalhitann
Fyrir nokkrum dögum birtist hér į hungurdiskum pistill um hita ķslenska įrsins (frį fyrsta vetrardegi 2023 til sķšasta vetrardags 2024). Ķ ljós kom aš hann var ķ lęgra lagi mišaš viš tķskuna sķšustu įratugi, sį lęgsti frį žvķ fyrir aldamót. Ķ framhaldi af žvķ var ritstjórinn spuršur hvort sama yrši meš įriš ķ heild.
Sannleikurinn er aušvitaš sį aš ekki er enn hęgt aš reikna mešalhita įrsins alls - tveir mįnušir eru til loka žess. Alžjóšavešurfręšistofnunin (WMO) hefur fyrir löngu tekiš upp žann plagsiš aš gefa śt yfirlżsingar um įrsmešalhitann löngu įšur er įriš er lišiš. Ritstjóri hungurdiska er ekkert allt of hrifinn af slķku - en hefur samt stundum įšur lįtiš tilleišast aš gera įmóta reikninga.
Žeir fara žannig fram aš mešalhiti fyrstu tķu mįnašanna er reiknašur fyrir fjölda įra og borinn saman viš endanlegan mešalhita sama įrs. Svo er athugaš hvernig fer allmennt fyrir įętlunum.
Myndin hér aš nešan sżnir mismun mešalhita įrsins og mešalhita fyrstu tķu mįnaša žess ķ byggšum landsins.
Viš leyfum okkur žaš óhóf aš fara 200 įr aftur ķ tķmann. Mešalmunurinn er um 0,7 stig. Mešalhiti fyrstu tķu mįnaša žessa įrs er 4,1 stig og lķklegur įrsmešalhiti žvķ 3,4 stig. En ķ raunveruleikanum eru nokkrar sveiflur frį įri til įrs. Mestur var munurinn įriš 1880. Žaš hafši veriš sérlega hlżtt, en sķšustu tveir mįnušir įrsins voru alveg sérlega kaldir. Spį um mešalhita žess įrs gerš ķ lok október hefši tekist mjög illa. Svipaš mį segja um fleiri įr, t.d. 1824 og 1841, en ķ žeim tilvikum lauk įrinu į óvenjulegum kuldaköflum. Į sķšari įrum munar mest 1973 en margir muna enn žį miklu kulda sem gerši žį sķšustu tvo mįnuši įrsins.
Mešalhiti hefur alltaf lękkaš frį 10-mįnaša mešaltalinu yfir ķ įrsmešaltališ. Minnstu munaši žó haustiš 2002, en žį voru nóvember og desember alveg sérlega hlżir.
Viš getum lķka gert žetta į annan hįtt. Reiknaš lķnulega ašfallsjöfnu:
Dreifiritiš lķtur svona śt. Viš sjįum aš sambandiš er harla gott. Örfį įr hanga nešan ķ ašalskżinu. Žaš eru žau sömu og viš höfum nefnt. Lķtilshįttar halli er į lķnunni. Séu fyrstu tķu mįnuširnir hlżir veršur munurinn į įrsmešalhitanum og tķumįnašahitanum heldur meiri en žegar mjög kalt er. En munurinn er žó ekki mikill. Ef viš reiknum śt spį fyrir įriš ķ įr meš žessari ašferš veršur nišurstašan sś sama og įšur, 3,4 stig. Viš sjįum lķka aš žrįtt fyrir aš mörgum hafi žótt vešur frekar kalt er mešaltališ ķ įr žó ofan mešaltal tķmabilsins alls. Hefšu fyrstu tķu mįnuširnir veriš óvenjuhlżir hefšum viš samkvęmt žessum reikninum žurft aš draga meira frį tķumįnašahitanum heldur en mešaltališ (0,7 stig).
En hvaš gerist svo? Žaš vitum viš ekkert um. Verši nóvember og desember sérlega hlżir gęti įrsmešalhitinn hangiš ķ 3,8 stigum eša svo. Žaš yrši žį kaldasta įr frį 2015. Standist spįin um 3,4 stig veršur įriš hins vegar žaš kaldasta sķšan 1998. Verši nóvember og desember óvenjukaldir, veršur įriš e.t.v. žaš kaldasta frį 1995. En žį var mešalhiti į landsvķsu ekki nema 2,8 stig. Til žess aš hrapa um 1,3 stig eša meira frį tķumįnašahitanum nś žurfum viš nóvember og desember eins og 1973 (eša nęrri žvķ). Einhvern veginn vonar ritstjórinn aš svo verši ekki - en smekkur manna er misjafn eins og gengur.
Viš reynum hins vegar aš gleyma žessari spį eins fljótt og mögulegt er.
28.10.2024 | 17:49
Litiš į nokkur vešurkort - žrišjudag 29.október
Viš lķtum nś į fįein vešurkort sem öll sżna stöšuna sķšdegis į morgun, žrišjudaginn 29.október 2024. Žetta er ekki sérlega merkileg staša - en žó mį nota hana til aš benda į notagildi kortanna. Žessi pistill er fyrst og fremst skrifašur meš uppeldisleg sjónarmiš ķ huga - žeir sem ekki taka slķku žurfa aušvitaš ekki aš lesa lengra. Finna mį mikiš śrval spįkorta į vefnum - og kannski er žaš oršiš eitt ašalvandamįl vešurfręšinga nś til dags aš velja sér kort til skošunar - fer žaš eftir stöšu hvers dags hversu gagnleg hver gerš er. Žaš śrval sem viš bjóšum upp į ķ dag er žannig ašeins lķtill hluti žess sem hęgt er aš velja um. Enn erfišara er aš einnig er śr fjölmörgum mismunandi lķkönum aš velja. Žau eru engan veginn sammįla, ašalatrišin kannski žau sömu fyrsta sólarhringinn, en smįatrišin ekki og eftir žvķ sem spįr nį yfir fleiri daga veršur fjölbreytni žess vešurs sem bošiš er upp į meiri og meiri.
Sś spį sem viš lķtum hér į er ķ boši evrópureiknimišstöšvarinnar og er byggš į greiningu į mišnętti sķšastlišnu - žetta er žvķ 42 stunda spį sem gildir kl.18 į morgun. Önnur spį - meš sömu kortum er vęntanleg nś undir kvöld. Einhver munur veršur į žessum tveimur spįrunum, en ašalatrišin ęttu samt aš verša žau sömu.
(i) Žetta kort sżnir hęš 300 hPa-flatarins og vind ķ honum sķšdegis į morgun. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar. Flöturinn er ķ um 9 km hęš yfir jörš. Hefšbundnar vindörvar sżna vindstefnu og styrk, en litir merkja žau svęši žar sem vindurinn er mestur. Dekksti blįi liturinn sżnir vindhraša meiri en 80 m/s. Viš sjįum hér bśt śr heimskautaröstinni svonefndu sem hlykkjast ķ kringum noršurhvel - oftast žó ķ bśtum. Žaš svęši žar sem vindurinn er mestur köllum viš rastarkjarna - viš getum lķka notaš hugtakiš skotvindur (rastarinnar). Ritstjóri hungurdiska hefur žį sérvisku aš vilja ekki nota oršiš skotvindur um heimskautaröstina sjįlfa - heldur ašeins žį hluta hennar sem lķta śt eins og sést į myndinni. Kannski bananalaga, oftast snżr kryppan til noršurs, en önnur kryppulega sést lķka. Vindhraši ķ heimskautaröstinni er gjarnan mestur nęrri vešrahvörfunum, į mörkum vešrahvolfs og heišhvolfs. Svo vill til aš ķ žessu tilviki gętir vindsins ķ röstinni lķtt viš jöršu. Žaš stafar af žvķ aš nišri ķ vešrahvolfi jafnar mikill hitamunur hann upp. Kalt loft liggur ķ nešri lögum - vestan og noršan rastar.
Žaš sjįum viš aš nokkru į nęsta korti. (ii) Žaš sżnir hęš 500 hPa-flatarins, vindstefnu og styrk, en litirnir sżna hita ķ fletinu. Ekki er alveg jafnhvasst ķ žessum fleti (ķ rśmlega 5 km hęš) og er uppi ķ 300 hPa, en nóg samt, 50 til 60 m/s žar sem mest er. Dreifing hitans kemur fram sem mislitir boršar, žeir eru örmjóir viš sušurströnd Ķslands og sżnir žaš hitabrattann, mörgum stigum hlżrra er rétt sunnan viš land heldur en yfir landinu. Žegar komiš er noršur į landiš er hitamunur ekki teljandi į stóru svęši. Ķ rauninni er žetta loft ekki sérlega kalt, žaš eru frekar hlżindin sušur af sem eru mikil. Ef viš gętum svipt röstinni burt og lįtiš hitadreifinguna eina um aš bśa til vindinn myndu žrżstilķnur verša mjög žéttar žar sem jafnhitalķnurnar eru žéttastar - og vindur blįsa aš austnoršaustri. Žessi austnoršaustanįtt - sem ekki sést - dugar aš mestur til aš jafna śt ofsafengna vestsušvestanįtt hįloftarastarinnar - žannig aš vindur į landinu er ekki mikill.
Viš förum nś nišur ķ 925 hPa. (iii) Žaš er um žaš bil fjallahęš, um 700 metrar ķ žessu tilviki. Žaš er dįlķtill vindstrengur sunnan viš landiš - vestsušvestanįtt rastarinnar rétt nęr til jaršar, en mjög skert. Örsmį lęgš er noršan viš land - į leiš til Noregs.
Hér erum viš komin nišur aš sjįvarmįli. (iv) Yfir landinu er hįlfgerš įttleysa, en įkvešnari vestanįtt (tengd hįloftaröstinni) sunnan viš land. Gręnu litirnir sżna śrkomu, hśn er nokkuš įkvešin į landinu sušvestanveršu. Inni ķ śrkomusvęšunum mį sjį litla žrķhyrninga, žeir gefa til kynna aš śrkoman sé af klakkauppruna, skśradembur. Einnig mį sjį tįkn fyrir snjókorn inni yfir landi (hęrra yfir sjįvarmįli). Žaš kemur nokkuš į óvart hversu stór hluti śrkomunnar er klakkakyns, venjulega er śrkoma žaš sķšur undir hįloftaröst ķ hęšarsveigju. En hér er lķkaniš aš segja okkur aš einhver óstöšugleiki liggur ķ vešrahvolfinu. Til aš greina įstęšu hans nįnar žyrftum viš helst aš fį aš sjį svokallaš žversniš - en slķk eru ekki į lager sem stendur. Viš lįtum žvķ nęgja aš trśa žessu bara.
Į žessu korti (v) mį enn sjį jafnžrżstilķnur sjįvarmįlskortsins (heildregnar), en ašrar upplżsingar eru śr 700 hPa-fletinum, ķ um 3 km hęš. Žar eru vindörvar, vindur undir hįloftaröstinni er um 25 m/s śr vestsušvestri. Litir sżna lóšréttar hreyfingar, žęr eru męldar ķ Pa/s (Pasköl į sekśndu) - talan 1 er ekki mjög fjarri 0,1 m/s. Blįu litirnir sżna uppstreymi, en žeir brśnu nišurstreymi. Landiš vekur bylgjur, hreyfingin er upp yfir Sušvesturlandi, en sķšan til skiptis upp og nišur. Įkafinn er mestur įvešurs, žar sem dekksti blįi liturinn sżnir svęši žar sem uppstreymiš er meira en 2 Pa/s - samsvarar um 0,2 m/s. Žaš meir en nęgir til aš kęla loftiš (žegar loft lyftist til lęgri žrżstings kólnar žaš) og žar meš žétta rakann sé loftiš mettaš. Śrkoma fellur. Į nišurstreymissvęšunum veršur skżjarof (ķ žessari hęš).
(vi) Hér erum viš komin upp ķ 400 hPa, kringum 7 km hęš, jafnhęšarlķnur eru heildregnar. Brśnu litirnir sżna svonefnt išumętti. Išumętti segir okkur frį žvķ hversu žétt męttishitafletir liggja. Žeir liggja mun gisnara ķ vešrahvolfinu heldur en uppi ķ heišhvolfi. Hiti fellur aš mešaltali um 0,6 stig į hverja 100 metra ķ vešrahvolfi, alloft um allt aš 1 stig į 100 metra, en stundum minna. Stöku sinnum hękkar hiti meš hęš. Žį tölum viš um hitahvörf. Hegšun hitafalls meš hęš greinir aš heišhvolf og vešrahvolf. Ķ heišhvolfi fellur hiti nęr ekkert meš hęš (alla vega mjög lķtiš mišaš viš vešrahvolfiš). Vešrahvörfin liggja mishįtt og nį stundum nišur ķ 400 hPa (og stöku sinnum enn nešar). Komi fram svęši meš miklu išumętti ķ 400 hPa bendir žaš til žess aš žar komi loft śr heišhvolfi viš sögu. Į kortinu sjįum viš borša af slķku lofti liggja sušvestan śr hafi, yfir Ķsland og alveg austur til Noregs. Žetta er einmitt ķ jašri rastarinnar - į noršvesturhliš hennar. Röstin dregur loft nišur vinstra megin viš rastarkjarnann. Sušvestan viš Gręnland mį sjį lķtinn hnśt meš miklu išumętti. Hann berst til Ķslands og kemur hér viš sögu į fimmtudag (sé aš marka spįr) og į žį aš hreinsa frį - vindur aš snśast til noršurs ķ bili.
Eru nś flestir farnir aš žreytast (en engin miskunn er sżnd). (vii). Hér mį enn sjį sjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur). Litirnir sżna hins vegar svonefndan stöšugleikastušul. Gręnu svęšin gefa mjög stöšugt loft til kynna, en brśnir litir óstöšugt. Brśni boršinn sżnir aš loftiš viš Ķsland er nokkuš óstöšugt og ber nokkuš saman viš hin lįgu vešrahvörf į fyrri mynd. Skżrir kannski śrkomuna sem viš vorum aš velta vöngum yfir.
Nś (viii) förum viš upp ķ 100 hPa-flötinn, hann er ķ um 16 km hęš. Litir sżna hita. Hér er hlżrra fyrir noršan land heldur en fyrir sunnan. Einmitt einkenni rastarinnar. Hśn dregur loft nišur fyrir noršan og vestan - žaš hlżnar ķ nišurstreyminu. Viš getum žvķ (óbeint) séš legu rastarinnar į žessu korti, jafnvel žótt mišja hennar sé ekki greinileg sé litiš į vindhrašan einan.
Og uppi ķ 30 hPa (ix), ķ um 23 km hęš nį įhrif rastarinnar ekki. Į žessum įrstķma kólnar žar hęgt og bķtandi - heimskautanótt vetrarins dreifir smįm saman śr sér og sólin hęttir aš hita ósoniš (og fleira). Įkvešin hringrįs er hér aš verša til ķ kringum heimskautiš, vindhraši žó ekki nema um 25 m/s, en žetta er upphaf skammdegisrastarinnar sem mjög er ķ tķsku žessi įrin. Hśn hringar sig ķ kringum skammdegissveipinn (stratospheric polar vortex) sem sumir segja aš rįši miklu um vetrarvešrįttu į meginlöndunum (ekki žó fullt samkomulag um žaš). En ótrślegar umręšur skapast žó į hverjum vetri um stöšu sveipsins og uppbrot hans og rastarinnar. En haustiš er ekki nęgilega langt framgengiš til žess aš samband sé komiš į į milli heimskautarastar og skammdegissveips - enda er skammdegisröstin ekki bśin aš nį mįli - og heimskautaröstin varla heldur.
Sķšasta kortiš ętti aš vera föstum lesendum hungurdiska kunnugt. Žaš sżnir hęš 500 hPa-flatarins į noršurhveli įsamt žykktinni (litir). Jafnhęšarlķnurnar eru mjög žéttar sunnan Ķslands (röstin). Fjarlęgšin frį bylgjudalnum viš Nżfundaland til nęsta bylgjudals austan viš er óžęgilega löng - getur varla haldist žaš ķ marga daga. Kryppumyndun er žvķ lķkleg - jafnvel sķšar ķ vikunni. Leišinlegur kuldapollur er viš Spįn (žar eru appelsķnuvišvaranir ķ gildi) - og mikil hlżindi vķša ķ Bandarķkjunum.
Viš megum gjarnan taka eftir žvķ aš į noršurslóšum eru engir afgerandi kuldapollar, tiltölulega jafn kuldi į öllu blįa svęšinu og jafnhęšarlķnur inni ķ žvķ ekki žéttar. Žetta er ekki óvenjulegt įstand į žessum tķma įrs. Kuldapollarnir stóru ęttu aš fara aš sżna sig žegar kemur fram ķ nóvember og sķšan nį fullum žroska į jólaföstunni. Žangaš til tölum viš enn um haustvešrįttu.
24.10.2024 | 22:15
Ķslenska sumrinu lżkur
Fyrsti vetrardagur er į laugardaginn kemur (26.október) og óhętt aš reikna mešalhita lišins sumars - allt frį sumardeginum fyrsta, en hann bar upp į 25.aprķl ķ įr (2024). Aš vķsu lifa enn tveir dagar, en žeir munu ekki hnika mešalhitanum neitt sem heitir, žótt žaš gerist alloft aš sķšustu dagana hrekkur hitinn til į aukastaf - vegna upphękkana - eša nišurfellingar annars aukastafs (okkur smįmunasömum til hrellingar).
Sumariš var ķ kaldara lagi mišaš viš žaš sem veriš hefur ķ tķsku sķšustu 25 įrin.
Mešalhiti ķ byggšum landsins reiknast 7,1 stig og er žaš -0,9 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra og -0,6 stigum nešan mešallags 1991 til 2020. Nęstkaldasta sumarmisseri aldarinnar, 2015 var lķtillega kaldara - en ekki marktękt. Myndin nęr aftur til 1949. Ef vel er aš gįš mį koma auga į strikalķnu žvert yfir myndina - nešan hennar hefur sumarhiti veriš lęgri heldur en nś. Žannig var flest įr frį og meš 1963 til 1999, enda er hiti sumarsins nś +0,3 stigum yfir mešallagi sumra į tķmabilinu 1961 til 1990. Langkaldast var 1979, en hlżjast 2010 - žetta į viš landiš ķ heild.
Ķ Reykjavķk er mešalhitinn 7,9 stig, sjónarmun kaldara var žar 2018. Į Akureyri er mešalhitinn 7,5 stig, rétt ofan viš 2015 (sem margir muna).
Viš skulum lķka (til tilbreytingar) reikna mešalhita žess sem viš getum kallaš ķslenska įriš, vetrar- og sumarmisserin saman. Žaš eru eitthvaš skiptar skošanir um žaš hvenęr į aš skipta um įr ķ ķslenska tķmatalinu - viš gętum gert hvort sem er. Hér reiknum viš hitann frį fyrsta vetrardegi ķ fyrra til dagsins ķ dag - og fyrir önnur įr frį fyrsta vetrardegi til sķšasta vetrardags įriš į eftir. Til žess aš gera žetta rétt veršum viš aš vita hita hvers daga. Fyrir landiš ķ heild nįum viš ašeins aftur til 1949. Byrjum į aš lķta į žaš.
Hér sjįum viš aš žaš įr sem nś er nęrri lišiš er afgerandi žaš kaldasta į landinu aftur til aldamóta - og lęgri tölu höfum viš ekki séš sķšan 1996-97, ķ 27 įr. Fólk man nś yfirleitt ekki vešur fyrstu ęviįra sinna - žannig aš óhętt mun aš segja aš varla nokkur undir 35 įra aldri muni jafnkalt įr. - En žaš er eins og meš sumarhitann aš į sjöunda og nķunda įratugnum hefši žetta talist fremur hlżtt įr - og ķ góšu lagi į žeim įttunda. Viš sem komin erum į įttręšisaldur munum kuldana aušvitaš eins og žeir hefšu veriš ķ gęr.
Aš mešaltali munar um 0,3 stigum į įrsmešalhita ķ Stykkishólmi og į landinu, landmešalhitinn er lķtillega lęgri - aušvitaš eru samt nokkur įraskipti, en mjög svipaš lag er į langtķmasveiflum. Ķ Stykkishólmi vitum viš daglegan hita allt aftur til hausts 1845 (nema haustiš 1919) og getum žvķ reiknaš įrsmešalhitann ķslenska allt žaš tķmabil.
Žetta ętti aš vera oršin kunnugleg mynd hjį žrautseigari hluta lesenda hungurdiska. Sį hluti myndarinnar sem nęr yfir įrin frį 1950 er nęrri žvķ eins og fyrri mynd - en hér getum viš litiš miklu lengra aftur. Viš žaš dettur leitnin śr +1,4 stigum į öld, nišur ķ +0,9 stig - sem sżnir aš til aš reikna leitni žurfum viš langan tķma, 75 įr duga ekki. Aš auki segir leitnin sem slķk ekkert um framtķšina.
En įriš ķ įr hefši veriš hlżtt fyrir 1920 (strikalķnan merkir mešalhita žess žvert yfir myndina), en žį var breytileiki hitans frį įri til įrs lķka mun meiri en hann hefur veriš sķšustu įrin. Hafķsnum er venjulega kennt um. Nęrvera hans stingur inn fįeinum ofurköldum mįnušum sem hver um sig hefur mikil įhrif į mešalhitann, jafnvel žótt ašeins sé um staka mįnuši aš ręša žar sem slķkt įstand rķkir hverju sinni. Undantekning var veturinn 1880 til 1881 - frostaveturinn mikli - žegar ķsinn hafši žessi ofurįhrif marga vetrarmįnuši ķ röš - fleiri heldur en t.d. 1917 til 1918 eša 1865 til 1866. Mešalhiti žessa kalda įrs var rétt ofan frostmarks ķ Stykkishólmi.
En eins og sagši hér aš ofan er framtķšin frjįls.
Vķsindi og fręši | Breytt 25.10.2024 kl. 11:37 | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
22.10.2024 | 17:08
Hvernig mišar haustinu? (2024)
Haustiš 2014 birtist hér į hungurdiskum syrpa pistla žar sem velt var vöngum yfir haustkomunni. Hvenęr hśn vęri, hvort hęgt vęri aš męla framgang haustsins į einfaldan hįtt og hvort breytingar hefšu oršiš ķ gegnum tķšina. Nišurstašan var ķ megindrįttum sś aš hausti hefši lķtillega seinkaš ķ hlżindum sķšustu įratuga mišaš viš fyrri tķš.
Haustiš 2017 birtist sķšan pistill undir sama nafni og notaš er į žennan. Spurningin žį var hins vegar borin upp 11. október - en viš notum nś žann 21. til višmišunar.
Einn žeirra möguleika sem ritstjórinn nefndi var aš nota mešalhita ķ byggšum landsins til aš skilgreina haustdaga - og telja žį sķšan.
Ķ tilraunaskyni stakk ritstjórinn upp į 7,5 stigum sem višmiši. Dagur telst haustdagur sé mešalhiti sólarhringsins ķ byggšum landsins nešan žess. Žaš gefur auga leiš aš slķkir dagar koma į stangli allt sumariš - įn žess aš komiš sé haust, en žegar į lķšur žéttast žeir smįm saman. En svo munar aušvitaš töluveršu hvort mešalhitinn er t.d. 7,4 stig eša 3,0 stig. Fimm dagar meš mešalhita 7,4 stig eru varla jafngildir fimm dögum meš mešalhita 3,0 stig. Žeir sķšarnefndu eru mun haustlegri.
Hentugast žótti žvķ aš skilgreina einskonar haustsummu. Reiknaš var hversu langt hiti hvers dags vęri nešan 7,5 stiga og sķšan lagt saman. Eftir nokkrar vangaveltur (sem lesa mį um ķ fornum hungurdiskapistli) žótti hentugt aš segja haust komiš (eša skolliš į) žegar haustsumman nęši 30 stigum. Til aš nį žeirri tölu žarf ašeins fjóra daga meš hita viš frostmark, en 12 daga meš mešalhita 5,0 stig.
Aš mešaltali fer haustsumman ķ 30 stig 18. september - og 100 stig 12. október. Į žessu hefur reynst nokkur tķmabilamunur - og mikil įraskipti.
Hér eru haustdagar hvers įrs į landinu taldir frį 1949 žar til ķ haust 2024. Fleiri eiga aušvitaš eftir aš bętast viš, en eins og įšur sagši er hér mišaš viš stöšuna 21. október. Almannarómur telur haustiš ķ įr nokkuš snemma į ferš - og stašfestir žessi mynd žaš įlit. Nś žegar eru haustdagarnir (skilgreindir į įšurnefndan hįtt) oršnir 47. Žaš er meira heldur en hefur veriš sķšan 2012, en žį var stašan svipuš og nś. Margir muna e.t.v. eftirminnilegt septemberhret žaš įr - og reyndar var lķka eftirminnilegt hret įriš eftir, 2013, og voru haustdagar žį oršnir nęrri žvķ eins margir 21. október og nś. Aš öšru leyti eru haustdagar ķ įr heldur margir mišaš viš sķšustu įratugi (og minni allrar yngri kynslóšarinnar).
Viš skulum taka sérstaklega eftir raušu lķnunni į myndinni. Hśn sżnir 10-įra kešjumešaltöl. Žaš stendur nś ķ 31 degi (og haustdagar nś žvķ 16 dögum fleiri en aš mešaltali sķšustu tķu įr). Lķtum viš aftur til fyrri įratuga - žegar ritstjórinn var ungur mašur aš byrja sinn vešurfręšingsferil. Haustiš 1979 stóš tķu įra mešaltališ ķ 48 dögum - og komst yfir 50 nęstu įr į eftir. Stašan nś er žvķ ķ mešallagi žess tķma - hiš venjulega žį. Mun sumum finnast muna um žessa fękkun. Viš vitum aušvitaš ekki hvernig framtķšin veršur hvaš žetta varšar.
En viš lķtum lķka į haustsummuna įšurnefndu - einskonar safntölu um žaš hversu kaldir žessir haustdagar hafa veriš. Fyrst lķtum viš į dreifirit - til aš sannfęra okkur um aš viš getum notaš upplżsingar frį Stykkishólmi allt aftur til 1846 til aš sjį langtķmažróun.
Lįrétti įsinn sżnir haustsummu ķ Stykkishólmi (fram til 21.október 1949-2024), en sį lóšrétti haustsummu landsins. Žetta eru nįnast sömu upplżsingarnar. Hallatalan er žó žannig aš Hólmurinn vanmetur haustsummu landsins dįlķtiš, sérstaklega žegar hśn er hį - en langtķmabreytingar ęttu žó aš sżnast žęr sömu.
Sślurnar sżna haustsummu ķ Stykkishólmi (21.október hvert įr), rauši ferillinn er 10-įrakešja en sį gręni er 10-įra landskešja. Į kalda tķmabilinu liggur hśn heldur hęrra en Stykkishólmslķnan. Lķklegt er aš žaš eigi einnig viš um fyrri köld tķmabil. Haustiš ķ įr sżnir sig vel, haustsumman ķ Hólminum er sś langhęsta sķšan 2005 og žar į undan žarf aš leita yfir į 9. įratuginn til aš finna hęrri tölu. Haustiš 1981 sker sig śr - enda alveg sérlega kalt. Svo kalt aš grunur lék į aš frostavetur myndi fylgja į eftir - sem hann gerši ekki.
Lęgst į myndinni liggur (eins og į fyrri mynd) hiš ofurhlżja haust 2016 og sömuleišis įmóta óvenjulegt haust 1959, en žaš muna vķst ašeins fįeinir eldri borgarar. Žaš vekur athygli aš haustsumma hefur fariš heldur lękkandi gegnum tķšina, ķ samręmi viš hękkandi hita. Viš skulum žó taka vel eftir žvķ aš breytileiki er mjög mikill frį įri til įrs - og aš klasamyndun (mörg köld eša hlż haust ķ röšum) er ekki veruleg. Į 19.öld kom slatti af haustum sem hefšu sómt sér įgętlega mešal hlżrra hausta žessarar aldar - žótt hin köldu séu fleiri. Munur į hita į 19. og 20. öld er einna minnstur ķ október hér į landi - og haustiš hefur ekki alveg fylgt takti ķ įratugasveiflum hinna įrstķšanna žriggja.
Nišurstašan er žvķ sś aš haustinu miši vel ķ įr - kannski of vel - en žaš segir ekkert um veturinn. Hann er frjįls eins og venjulega.
21.10.2024 | 13:31
Fyrstu 20 dagar októbermįnašar 2024
Fyrstu 20 dagar októbermįnašar hafa veriš heldur kaldir hér į landi. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 3,6 stig, -2,0 nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -2,9 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Dagarnir eru žar meš žeir köldustu ķ Reykjavķk žaš sem af er öldinni. Hlżjastir voru žeir įriš 2016 žegar mešalhiti var 9,1 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 125. hlżjasta sęti (af 151). Dagarnir voru hlżjastir 1959, mešalhiti žį 9,5 stig, en kaldast var 1981, mešalhiti -0,3 stig.
Į Akureyri er mešalhiti dagana 20 +0,8 stig, -3,5 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -4,1 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Sķšustu 88 įrin hefur fjórum sinnum veriš kaldara į Akureyri, kaldast 1981, mešalhiti žį var -2,0 stig.
Į landinu eru dagarnir 20 vķšast žeir köldustu į žessari öld nema į Vestfjöršum žar sem žeir eru nęstkaldastir. Vik, mišaš viš sķšustu tķu įr, eru neikvęš į öllum stöšvum, minnst į Setri -1,5 stig og ķ Jökulheimum, -1,6 stig (stašsetningin kemur į óvart). Mest er vikiš ķ Įsbyrgi og ķ Torfum, -4,3 stig.
Śrkoma hefur męlst 30,1 mm ķ Reykjavķk og er žaš um helmingur mešalśrkomu sömu daga. Žetta er ķ žurrara lagi, en žó langt frį meti. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 26,9 mm, um 60 prósent mešalśrkomu og į Dalatanga hafa męlst 90,7 mm, tęp 70 prósent mešalśrkomu.
Sólskinsstundir hafa męlst 94,5 ķ Reykjavķk, rśmlega 30 fleiri en ķ mešalįri. Sķšustu 110 įr hafa sólskinsstundir ašeins fjórum sinnum męlst fleiri žessa sömu daga. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 41,4 og er žaš ķ rétt rśmu mešallagi.
20.10.2024 | 21:38
Tķustigafrost - (fyrst aš hausti)
Hér er rifjašur upp og uppfęršur annar pistill frį žvķ ķ október 2017. Hann fjallar um dagsetningu fyrsta tķustigafrosts haustsins ķ byggšum landsins.
Ķ haust (2024) fór frost fyrst ķ -10 stig ķ byggš žann 11. október. Aš mešaltali, 1991 til 2020 er žessi dagsetning 16. október. Viš erum žvķ fimm dögum į undan mešallagi ķ įr. Ef viš mišum viš sķšustu tķu įr er dagsetningin hins vegar 8 dögum į undan mešallagi. Žaš hefur veriš kalt ķ október. Veruleg óvissa er žó ķ śtreikningum slķkra mešaltala
Sślurnar į myndinni eiga aš sżna dagsetningu fyrsta tķustigafrosts ķ byggšum landsins frį 1949 aš telja. Lįrétti įsinn sżnir įrin, en sį lóšrétti dag įrsins - žar eru einnig sżnd mįnašamót, 1. október og fyrsti nóvember (lįréttar strikalķnur) Žvķ nešar sem sślurnar liggja, žvķ fyrr hausts hefur tķustigamarkinu veriš nįš. Žaš hefur stöku sinnum gerst aš tķu stiga frost hefur ekki męlst fyrr en ķ nóvember.
Rauš lķna er 10-įra dagsetningarkešja. Hér žurfum viš aš hafa ķ huga aš stöšvažżšiš hefur veriš mjög breytilegt ķ gegnum tķšina. Sķšustu tuttugu įrin notum viš gögn sjįlfvirkra stöšva til aš finna dagsetninguna (mönnušum stöšvum fękkar og fękkar). Svo veršum viš aš vita aš ķ gagnalistann vantar dagleg gögn frį fjölda stöšva fyrir 1961 - og sį hluti lķnuritsins er žvķ ekki alveg sambęrilegur viš afganginn, nokkuš af stöšvum inn til landsins vantar. Viš snśum žvķ blinda bletti augans aš žeim hluta myndarinnar.
Žaš gerist endrum og sinnum aš frost nęr -10 stigum ķ byggš ķ september. Sķšustu 90 įrin hefur žaš gerst 12 sinnum, sķšast įriš 2003 - sem var reyndar hlżrra en flest önnur. Haustiš hefur 10 sinnum lifaš śt október įn tķustigafrosts - sķšast 2016.
Meš góšum vilja gętum viš tślkaš myndina aš ofan į žann veg aš fyrsta tķustigafrostinu hafi heldur seinkaš en ritstjórinn vill samt alls ekki gera mikiš śr raunveru slķkra umskipta.
Fyrsta tķustigafrostiš į myndinni var žann 23.september 1971. Žį męldust -10,0 stig į Grķmsstöšum į Fjöllum. Viš trśum žvķ. Litlu munaši aš Mżri ķ Bįršardal nęši sama įrangri, meš -9,6 stig, og į Hveravöllum męldist frostiš -12,1 stig. En hér erum viš bara aš hugsa um byggšir landsins. Frost hefur męlst meira en -10 stig ķ įgśst į Dyngjujökli.
Žann 18.september 1892 męldust aš sögn -10,5 stig į Raufarhöfn. Ekki er vert aš trśa žvķ. Męlingarnar voru śt af fyrir sig rétt geršar - og lįgmarksmęlirinn sjįlfum sér samkvęmur - en var hins vegar svo vitlaus mišaš viš ašra męla aš viš getum engan veginn stašfest męlinguna - žrįtt fyrir tilraun dönsku vešurstofunnar til leišréttingar. Mesta frost į athugunartķma var -2,3 stig. Varasamt er einnig aš trśa -11,2 stigum ķ Grķmsey žann 21. september 1911. Talan stendur aš vķsu ķ skżrslunni - og lķka er kalt į athugunartķma, en žetta er samt mjög ótrślegt (žótt žetta hafi veriš kaldir dagar).
Žaš hafa sum sé ekki oršiš nein stórtķšindi frį žvķ aš tekiš var į žessu mįli haustiš 2017.
Vķsindi og fręši | Breytt s.d. kl. 21:54 | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
19.10.2024 | 18:57
Af austanįtt (upprifjun og framhald į pistli frį 2017)
Tķminn er fljótur aš lķša - allt ķ einu lišin sjö įr frį haustinu 2017. Žį birtust į hungurdiskum fįeinir pistlar sem kannski er rétt aš uppfęra. Hér fylgir ein slķk uppfęrsla.
Žaš er eitt af einkennum ķslensks vešurlags aš austanįtt er rķkjandi ķ nešstu lögum vešrahvolfsins, en vestanįtt ofar. Ritstjóri hungurdiska hefur ķtrekaš um žetta fjallaš - og mętti e.t.v. gera enn meir af žvķ.
Žó žessi įttaskipan sé algengust eru stakir dagar meš austanįtt ķ hįloftum mjög algengir, jafnvel aš austanįtt rķki efra ķ marga daga ķ röš. Aftur į móti er sjaldgęfara aš mešalvindįtt heils mįnašar nįi žvķ aš verša austlęg žegar komiš er upp ķ um 5 km hęš - kemur žó fyrir.
Viš skulum nś lķta į riss sem dregur fram austanįttarmįnuši (ķ hįloftum) yfir landinu frį 1940 til og fram į okkar daga (2024).
Myndin er žannig gerš aš sé mešalįtt mįnašar vestlęg er sett eyša į myndina (gręn slikja), en sé hśn austlęg er lķna dregin nišur ķ gegnum hana. Lįrétti įsinn sżnir įrtöl, 1940 er lengst til vinstri - en 2024 lengst til hęgri.
Flestir munu taka eftir žvķ aš blįu strikin eru nokkru žéttari sķšustu fimmtįn įrin rśm en yfirleitt annars į tķmabilinu.
Viš vitum aušvitaš ekki hvort žetta er eitthvaš merki tengt almennum vešurfarsbreytingum eša bara tilviljun. Ritstjóranum finnst lķklegast aš um tilviljun sé aš ręša - enda skrifaši hann pistil um žaš įriš 2008 hversu óvenjulangdregin vestanįttin hefši žį veriš (sjį langa gręnleita biliš į įrunum 2005 til 2007).
Nś er ekki öll austanįtt eins - almennt er vešurlag žó oftast rólegra hérlendis sé austanįtt efra heldur en žegar vestanįttin ólmast. Ķ austanįttarmįnušum eru rigningar oftast meiri austanlands en gengur og gerist. En lega hįloftavinda skiptir höfušmįli fyrir vešurlag hér į landi - og žeir eru stundum nokkuš žrįlįtir ķ sķnum rįsum. Gjarnan er illvišrasamt ķ miklum vestanįttarhrinum.
Žótt myndin viršist gefa til kynna aukna tķšni austanįttamįnaša (ķ hįloftunum) er sś tilfinning einungis sjónmat. Til aš gera ašeins betur skulum viš nś fara śt ķ minnihįttar kśnstir. Viš gefum sérhverjum vestanįttarmįnuši (hvort sem hann er slakur eša sterkur) einkunnina +1 og austanįttarmįnuši einkunnina -1. Žį fįum viš röš af +1 og -1 (og reyndar tvö nśll lķka) og śr henni bśum viš sķšan til röš sem nęr til 10 įra (120 mįnaša) - reiknum sķšan mešaltal hennar - og höldum sķšan įfram um tķmans rįs.
Lįrétti įsinn sżnir tķmann. Fyrsta mešaltališ (lengst til vinstri) nęr til įranna 1940 til 1949. Žį eru aš mešaltali um 8 mįnušir af hverjum tķu vestanįttarmįnušir. Žetta mešaltal fer upp ķ 9 mįnuši af tķu žegar lķšur į sjötta įratuginn og stendur žannig fram undir mišjan žann įttunda. Žį kemur žrep nišur į viš og fram undir 2010 eru enn 8 mįnušir af tķu vestanįttaręttar - stundum heldur meira. Um 2010 veršur hins vegar žrep - og annar įratugur aldarinnar er austanįtt allt ķ einu bśin aš stela einum mįnuši til višbótar af hverjum tķu - og tveimur ef viš mišum viš žaš sem var um 1970.
Er žetta tilviljun?
Viš lķtum į eina mynd til višbótar - ašeins flóknari.
Hér er tķmaįsinn enn sį sami. Lóšrétti įsinn męlir hins vegar styrk vestanįttarinnar. Ritstjórinn notar hér einingar sem kenndar eru viš lęrimeistara hans Ernest Hovmöller. Žeir sem endilega vilja gętu deilt meš fjórum ķ tölurnar til aš fį śt metra į sekśndu (svona gróflega). Grįi (daufi) ferillinn sżnir mešaltöl allra mįnaša - sveiflast śt og sušur. Žegar žessi ferill fer nišur fyrir nśll į myndinni kemur blįtt strik į fyrstu myndina (žaš er austanįttarmįnušur).
Rauši ferilinn sżnir 12-mįnašakešju. Vestanįttin kemur ķ hrinum - žaš er engin sérstök sveiflutķšni - samt ber nokkuš į 2 til 3 įra sveiflum. Hrinurnar į fyrstu tveimur įratugunum eru mjög öflugar, en į móti kemur aš austanįttarkaflarnir eru žį einnig nokkuš öflugir. Įberandi skortur er į vestanįttarhrinum frį žvķ um 2009 og fram til 2020, žį kom sęmileg hryšja, en samt ekki eins öflug og mjög margar žęr eldri.
Gręni ferillinn sżnir 120-mįnašakešju (10 įr). Hann er (aušvitaš) ķ samręmi viš ferilinn į nęstu mynd į undan - heldur nokkurn veginn stöšu sinni fram undir 2010, en fer žį lķtillega nišur.
Til gamans reiknum viš leitni lķka. Hśn reynist vera um 4 einingar į öld (um 1 m/s). Žaš er allt ķ lagi aš geta žess aš žeir sem trśa tröllasögum dagsins um veikingu veltihringrįsar hafsins gętu notaš žessa mynd til aš styšja mįlflutning sinn. Styrkur vestanįttarinnar er ķ samręmi viš halla 500 hPa-flatarins. Kólni fyrir sunnan land en hlżni noršan viš (eins og tröllafréttir herma) kęmi žaš einmitt fram į žennan hįtt. Halli 500 hPa-flatarins viš Ķsland minnkar - og vestanįttin veršur veikari.
En viš veršum lķka aš hafa ķ huga aš ašrar skżringar gętu vel komiš til greina lķka. Sömuleišis er einnig vert aš hafa ķ huga aš meginhluti leitninnar į sér staš į žessari öld - og skammt er lišiš aldar. Żmislegt bendir til žess aš įmóta įratugasveiflur hafi įtt sér staš įšur ķ styrk vestanįttarinnar (og um žęr hefur veriš fjallaš į hungurdiskum).
18.10.2024 | 00:56
Kosningavešriš 1979 - stutt upprifjun
Įriš 1979 var, eins og nś, kosiš til Alžingis um mįnašamótin nóvember/desember. Menn höfšu af žessu nokkrar įhyggjur sem komu fram ķ skrifum og ķ śtvarpi. Samkomulag var žó um aš lķkur į žvķ aš illvišri spillti kosningunum aš mun vęru litlar. Ritstjóri hungurdiska vann viš vešurspįr um žetta leyti, bęši į spįdeild Vešurstofunnar og kom fram ķ sjónvarpi.
Eftir aš kosningadagar voru endanlega įkvešnir spuršu margir um vešur - eša öllu heldur lķkur į kosningahamlandi illvišri į kjördag. Ritstjórinn lenti - eins og ašrir vešurfręšingar - ķ žvķ aš svara, m.a. rįmar hann ķ vištal ķ śtvarpi - og ķ sama skipti hafi veriš rętt viš fulltrśa Vegageršarinnar um almenna fęrš į žessum įrstķma.
Ķ framhaldi af žessu skrifaši ritstjóri hungurdiska pistil um illvišralķkur. Žar sagši m.a.:
Nišurstöšur žessara hugleišinga eru žvķ žęr aš lķkur į skašavešri kosningadagana eru litlar, en hins vegar séu töluverš lķkindi į samgönguvandręšum i einstökum landshlutum, i fullu samręmi viš tölur vegageršarinnar. Hins vegar minnka lķkur stórlega ef dagar eru tveir eša fleiri.
Ķ lok pistilsins er einnig eftirfarandi aš finna (dįlķtiš einkennilegt aš lesa žetta nś, 45 įrum sķšar). Taka mį fram aš kjördagarnir tveir voru sunnudagur og mįnudagur:
Flugmįlastjóri lét hafa eftir sér ķ fjölmišlum aš vešurfar hefši veriš öšruvķsi og öllu hęgara hin sķšari įr en veriš hefši lengi. Žetta er alveg rétt. En viš vitum aš žessu įstandi mun linna, en viš vitum ekki hvenęr. Viš vitum ekki hvort veturinn ķ vetur mun skipa sér ķ hóp meš sķšustu žremur hęgu vetrum. Viš getum ekkert sagt um slķkt fyrirfram. Śt i Washington eru nś gefnar śt 5 daga vešurspįr, sem stundum mį rįša ķ fyrir okkur hér svo vit sé ķ. En žó er žaš upp og ofan. Ef heppni veršur meš mį žvķ e.t.v. leiša lķkur aš kosningavešrinu į mišvikudag fyrir kosningar. Slķk spį yrši žó ónįkvęm og ekki mjög įreišanleg, en samt.
En hvernig varš svo vešriš? Sannleikurinn er sį aš žaš reyndist vešurspįmönnum nokkuš taugatrekkjandi, jafnvel žótt spįr vęru alls ekki śt og sušur eins og stundum geršist į žessum įrum. Mesta óvissan var tveimur dögum fyrir kosningarnar. Ljóst var aš lęgšin sem nįlgašist landiš var mjög djśp, en hvernig hana bęri aš var meira vafamįl.
Žetta varš žó skżrara į laugardeginum 1. desember. Kortiš aš ofan sżnir hvernig era-interim endurgreiningin sżnir lęgšina snemma aš morgni žess 1. Žį gerši allmikiš landsynningsvešur, sem žó stóš ekki lengi. Skil lęgšarinnar fóru yfir og aš baki žeim var mun betra vešur, skśrir og sķšan él. Nś fólst óvissan fyrst og fremst ķ tvennu. Annars vegar žvķ hvort hinn mikli vestanstrengur sunnan lęgšarinnar myndi nį inn į landiš en hins vegar žvķ hvort miklum noršaustanstreng į Gręnlandssundi myndi slį inn į Vestfirši. Hvort tveggja slapp til - aš mestu.
Žetta sjįum viš į sķšara yfirlitskortinu. Žaš sżnir vešriš į hįdegi fyrri kosningadaginn. Allmikill vestanstrengur liggur um landiš sunnan- og austanvert, en hagstętt lęgšardrag er yfir landinu sjįlfu. Öflugur noršanstrengur er aš vķsu vestan viš lęgšina, en versti hluti hans er žó vel noršan viš land. Ķ framhaldinu gekk vestanįttin nišur, žaš bętti um stund ķ noršanįttina, einkum viš Hśnaflóa og einnig noršaustanlands - en gekk fljótt nišur.
Hér mį sjį vešriš klukkan 15 fyrri kosningadaginn. Žį er snjókoma į Vestfjöršum - og hrķš var į Ströndum. Nokkur snjór var inn til landsins į Noršausturlandi, en žar var vešur allgott. Vestanįttin var um stund nokkuš strķš į Austfjöršum. Eins og sjį mį er nokkuš hvasst viš sušurströndina og į Reykjanesi ķ éljagangi - en žetta lagašist. Talsveršur snjór var inn til landsins sušvestanlands - en olli žó ekki teljandi vandręšum, žvķ vęg hlįka var žegar vindur var hvaš mestur.
Sķšasta myndin gefur yfirlit. Rauši ferillinn sżnir lęgsta žrżsting į landinu į hverjum athugunartķma dagana 26. nóvember til 5. desember. Tķmakvaršinn er lįréttur. Kosningadagarnir eru til hęgšarauka merktir sem blįtt strik į myndinni. Grįmerktu sślurnar sżna hins vegar žrżstispönn landsins, mismun į hęsta og lęgsta žrżstingi į hverjum athugunartķma.
Allmikil lęgš kom aš landinu žann 28. og viš sjįum vel aš žrżstispönnin er yfir 15 hPa ķ um žaš bil sólarhring. Vindur var mestur į Vestfjöršum og stóš af noršaustri. Hįlfgert vandręšavešur. Lęgšin gekk sķšan hjį og föstudaginn 30. var landiš į milli lęgša. Žį var óvissa vešurspįmanna hvaš mest. Ašfaranótt 1. féll loftvog mjög ört, žrżstispönnin óx og komst upp ķ 26,7 hPa kl.6 um morguninn (fyrsta kortiš hér aš ofan sżnir žį stöšu). Svo vildi til aš žetta var um hįnótt og fęrri en ella uršu žvķ varir viš žetta vonda vešur. Eins og glögglega sést gekk žaš hratt nišur, en žrżstispönnin var samt į bilinu 12 til 15 hPa mestallan daginn - og langt fram eftir kosningadeginum, ž.2. Žį var vestanįttin hvaš hvössust. En vešriš mįtti heita gengiš nišur fyrir kvöld og daginn eftir, ž.3. (sķšari kosningadaginn), var alveg vandręšalaust vešur.
Viš sjįum aš žrżstingurinn féll örast įšur en skilin fóru yfir aš morgni žess 1. Sķšan hélt hann įfram aš falla allan žann dag - žegar köld lęgšarmišjan nįlgašist. Žessu fylgdi umtalsverš óvissa. Loftvogin fór lęgst nišur ķ 945 hPa ašfaranótt kosningadagsins. Óvenjulįgt gildi. Spurningin var žį hvaš vęri handan lęgšarinnar. Žar sem lęgšin fór sķšan aš grynnast og skildi eftir sig lęgšardrag yfir landinu sluppum viš vel - og vešurspįmenn žóttu heldur sitja uppi meš aš hafa gert of mikiš śr žessu vešri - meira en įstęša var til - aš sögn. En svo einfalt var mįliš ekki - eins og hér hefur vonandi veriš skżrt śt.
Viš skulum aš lokum rifja upp fįeinar fréttir af vešri og byrjum ašeins į fyrri lęgšinni. Morgunblašiš segir frį fimmtudaginn 29.nóvember:
Ofsarok gekk yfir Vestfirši og Vestfjaršamiš ķ fyrrinótt og ķ gęr (28.). Sķmasambandslaust varš viš Vestfirši klukkan 18 ķ gęr og var svo enn um mišnęttiš. Vindur męldist vķša į Vestfjöršum 10 stig ķ gęr og ķ Ęšey męldist vindhrašinn allt aš 85 hnśtum, sem jafngildir 13 til 14 vindstigum. Trausti Jónsson vešurfręšingur sagši ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęr, aš śtlitiš nś meš vešur kosningadagana 2. og 3. desember vęri frekar dökkt. Žaš er slęm lęgš, sem ķ dag er yfir mišrķkjum Bandarķkjanna, sem viš eigum von į aš verši hér viš land į laugardag eša sunnudag, sagši Trausti.
Žann 4. birtust fréttir af kosningavešrinu. Morgunblašiš segir frį žrišjudaginn 4.desember:
Vetrarkosningunum lauk ķ gęrkvöld, en mjög vķša var kjörfundi slitiš eftir fyrri dag kosninganna, ž.e. į sunnudagskvöld. Kjörsókn var milli 80 og 90% og sums stašar heldur meiri. Vešur hamlaši ekki framkvęmd kosninga aš rįši, en tafši sums stašar aš kjörgögn bęrust į talningastaš og hafa kosningar žvķ gengiš vonum framar aš žvķ er kjörstjórnarmenn upplżstu.
Sķšan kom heil opna meš fréttum utan af landi. Vķšast hvar fór vel meš vešur. Viš grķpum žó fįeina brot į lofti:
Hólmavķk [3.] : Vešur var įgętt hér um slóšir ķ gęr [2.], en ķ gęrkvöldi fór žó aš snjóa og er hér nś allmikill snjór. Fęrš į žó aš vera góš fjögurrahjóladrifsbķlum. Fólki gekk yfirleitt vel aš komast į kjörstaš, en žó var žaš nokkrum erfišleikum bundiš ķ Įrneshreppi, žar sem sumir voru allt aš žrjį tķma į leišinni į kjörstaš, leiš sem venjulega er farin į hįlftķma.
Stašur ķ Hrśtafirši: Vešur var hér įgętt og fęrš į vegum góš, nema hvaš einhverja ófęrš gerši į Holtavöršuheiši. Magnśs.
Raufarhöfn, 3. desember: Vešur var hiš įgętasta žar til sķšasti atkvęšasešillinn datt ofan ķ kjörkassann, žį skall į glórulaus stórhrķš.
Kópaskeri, 3. desember: Hér įttu menn von į hrķšarvešri ķ allan gęrdag, en ekkert varš śr og var vešur hiš įkjósanlegasta og fęrš mjög góš į vegum. Ragnar.
Borgarfirši eystra, 3. desember: Vešur var slęmt hér į kjördaginn, vestanrok og svo mikil hįlka var aš hęttulegt var aš fara milli hśsa. Žrķr bķlar fuku śt af veginum utan viš žorpiš og einn mašur slasašist talsvert, rifbrotnaši mešal annars, en hefur žó enn ekki veriš fluttur į sjśkrahśs, hvaš sem sķšar veršur įkvešiš. Ķ dag er hér įgętis vešur og snjór er ekki mikill į jöršu, en hins vegar talsverš svellalög. Sverrir.
Mjóifjöršur: Žaš var mikil steypa hér śt fjöršinn ķ gęr og fólkiš į Reykjum komst žvķ ekki hingaš yfir til aš kjósa, sagši Sigfśs Vilhjįlmsson bóndi og hreppstjóri į Brekku ķ Mjóafirši ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęrdag. Žaš kom žó ekki ķ veg fyrir aš žeir gętu kosiš, sem vildu, žvķ aš ķ dag er hérna blķšuvešur og Reykjafólk kom yfir ķ dag og kaus.
Akureyri, 3. desember 1979: Ungur mašur varš śti į Svalbaršsströnd nś um helgina, og fannst lķk hans laust eftir hįdegi i gęr, sunnudag. Hann ... fór aš heiman į bķl sķnum snemma į laugardagsmorgun [1.], og var ekki vitaš hvert hann ętlaši. Žegar eftirgrennslanir į laugardag bįru ekki įrangur, var leit hafin aš honum į sunnudagsmorgun. Félagar ķ Hjįlparsveit skįta og Flugbjörgunarsveitinni į Akureyri tóku žįtt ķ leitinni įsamt mönnum af Svalbaršsströnd og śr Öngulsstašahreppi. Um hįdegi fannst bķll [] mannlaus og lęstur į veginum hjį Geldingsįrbrś, og nokkru sķšar fannst [] örendur skammt utan og nešan viš bę į Geldingsį. Vonskuvešur hafši veriš į žessum slóšum į laugardag, hvassvišri og skafrenningur. - Sv.P
Žannig aš žótt vel tękist til meš kosningarnar var samt ekki alveg vandręšalaust vešur (eins og žjóšsögur nś herma). Viš lįtum žetta duga - og felum Vešurstofunni og öšrum til žess bęrum ašilum aš sinna vešurspįm fyrir kosningarnar 30.nóvember nęstkomandi.
16.10.2024 | 13:18
Hįlfur október 2024
Um bloggiš
Hungurdiskar
Fęrsluflokkar
Heimsóknir
Flettingar
- Ķ dag (3.11.): 112
- Sl. sólarhring: 115
- Sl. viku: 1580
- Frį upphafi: 2406980
Annaš
- Innlit ķ dag: 102
- Innlit sl. viku: 1418
- Gestir ķ dag: 91
- IP-tölur ķ dag: 91
Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar
Eldri fęrslur
- Nóvember 2024
- Október 2024
- September 2024
- Įgśst 2024
- Jślķ 2024
- Jśnķ 2024
- Maķ 2024
- Aprķl 2024
- Mars 2024
- Febrśar 2024
- Janśar 2024
- Desember 2023
- Nóvember 2023
- Október 2023
- September 2023
- Įgśst 2023
- Jślķ 2023
- Jśnķ 2023
- Maķ 2023
- Aprķl 2023
- Mars 2023
- Febrśar 2023
- Janśar 2023
- Desember 2022
- Nóvember 2022
- Október 2022
- September 2022
- Įgśst 2022
- Jślķ 2022
- Jśnķ 2022
- Maķ 2022
- Aprķl 2022
- Mars 2022
- Febrśar 2022
- Janśar 2022
- Desember 2021
- Nóvember 2021
- Október 2021
- September 2021
- Įgśst 2021
- Jślķ 2021
- Jśnķ 2021
- Maķ 2021
- Aprķl 2021
- Mars 2021
- Febrśar 2021
- Janśar 2021
- Desember 2020
- Nóvember 2020
- Október 2020
- September 2020
- Įgśst 2020
- Jślķ 2020
- Jśnķ 2020
- Maķ 2020
- Aprķl 2020
- Mars 2020
- Febrśar 2020
- Janśar 2020
- Desember 2019
- Nóvember 2019
- Október 2019
- September 2019
- Įgśst 2019
- Jślķ 2019
- Jśnķ 2019
- Maķ 2019
- Aprķl 2019
- Mars 2019
- Febrśar 2019
- Janśar 2019
- Desember 2018
- Nóvember 2018
- Október 2018
- September 2018
- Įgśst 2018
- Jślķ 2018
- Jśnķ 2018
- Maķ 2018
- Aprķl 2018
- Mars 2018
- Febrśar 2018
- Janśar 2018
- Desember 2017
- Nóvember 2017
- Október 2017
- September 2017
- Įgśst 2017
- Jślķ 2017
- Jśnķ 2017
- Maķ 2017
- Aprķl 2017
- Mars 2017
- Febrśar 2017
- Janśar 2017
- Desember 2016
- Nóvember 2016
- Október 2016
- September 2016
- Įgśst 2016
- Jślķ 2016
- Jśnķ 2016
- Maķ 2016
- Aprķl 2016
- Mars 2016
- Febrśar 2016
- Janśar 2016
- Desember 2015
- Nóvember 2015
- Október 2015
- September 2015
- Įgśst 2015
- Jślķ 2015
- Jśnķ 2015
- Maķ 2015
- Aprķl 2015
- Mars 2015
- Febrśar 2015
- Janśar 2015
- Desember 2014
- Nóvember 2014
- Október 2014
- September 2014
- Įgśst 2014
- Jślķ 2014
- Jśnķ 2014
- Maķ 2014
- Mars 2014
- Febrśar 2014
- Janśar 2014
- Desember 2013
- Nóvember 2013
- Október 2013
- September 2013
- Įgśst 2013
- Jślķ 2013
- Jśnķ 2013
- Maķ 2013
- Aprķl 2013
- Mars 2013
- Febrśar 2013
- Janśar 2013
- Desember 2012
- Nóvember 2012
- Október 2012
- September 2012
- Įgśst 2012
- Jślķ 2012
- Jśnķ 2012
- Maķ 2012
- Aprķl 2012
- Mars 2012
- Febrśar 2012
- Janśar 2012
- Desember 2011
- Nóvember 2011
- Október 2011
- September 2011
- Įgśst 2011
- Jślķ 2011
- Jśnķ 2011
- Maķ 2011
- Aprķl 2011
- Mars 2011
- Febrśar 2011
- Janśar 2011
- Desember 2010
- Nóvember 2010
- Október 2010
- September 2010
- Įgśst 2010