Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2019

Endurtekiš efni (um hlżnun)

Nś bregšum viš okkur rśm 20 įr aftur ķ tķmann. Žį skrifaši ritstjóri hungurdiska grein sem birtist ķ Lesbók Morgunblašsins 28.mara 1998 undir yfirskriftinni: „Aukin gróšurhśsaįhrif ķ ķslenskum vešurathugunum“. Greinina prżddi undurfögur mynd (eftir RAX) af hafķsröst viš Vestfirši - sem tekin var nokkrum dögum įšur. Greinina mį aušvitaš finna į timarit.is, en ritstjórinn rakst į hana ķ ljósriti į dögunum og finnst ekki alveg śt ķ hött aš birta hana hér og nś. Įstęšan er sś aš ķ greininni var auk fortķšar fjallaš um framtķšina og settar fram nokkrar einfaldar svišsmyndir (eins og žaš er kallaš) um žróun hitafars. 

Hér aš nešan kemur fyrst texti greinarinnar ķ heild - įsamt myndum (ekki žó sś fallega). Viš sleppum žó millifyrirsögnum. Aš lokum eru fįeinar vangaveltur um žaš sem sķšan geršist ķ framhaldinu - til loka įrsins 2017. Vonandi hafa einhverjir gaman af aš rifja žetta upp (en žeim sem ekki hafa žaš er fyrirgefiš - eins og venjulega). Žaš mį nś taka fram aš ķ handriti var titill greinarinnar „Merki um aukin gróšurhśsaįhrif ķ ķslenskum vešurathugunum?“ - öllu žokukenndari (aušvitaš) heldur en sį sem sķšan birtist ķ Lesbókinni. Kannski rétt aš taka fram lķka aš įriš 1998 sįust ekki enn merki žess aš kuldakastinu mikla sem hófst hér į landi įriš 1965 (eša svo) vęri um žaš bil aš ljśka.

Og hefst žį greinin:

Ķ fjölmišlum og manna į mešal er talsvert rętt um hlżnun af völdum aukinna gróšurhśsaįhrifa. Sem vonlegt er sżnist sitt hverjum og er reyndar įstęšulaust aš halda aš öll kurl séu endanlega komin til grafar ķ žeirri umręšu. Nokkuš hefur į žvķ boriš aš hegšan vešurlags į Ķslandi sķšustu įratugi sé notuš sem röksemdafęrsla gegn hugmyndum žorra vķsindamanna um hlżnandi vešurlag. Hér sé žrįtt fyrir allt kaldara nś en var fyrir mišja öldina. Hér er ętlunin aš fjalla lķtillega um žetta mįl.

w-blogg151119a

1. Hiti į noršurhveli jaršar 1856 - 1997. (Śr safni Hadley-reiknimišstöšvar bresku vešurstofunnar og Climatic Research Unit viš Norwich-hįskóla į Bretlandi). Tölurnar į lóšréttu įsunum sżna frįvik hita frį mešallaginu 1951-80 ķ Celcķusgrįšum.

Lķtum fyrst į kunnuglega mynd sem sżnir mešalhita į noršurhveli frį 1851 til 1997 (1). Sślurnar sżna frįvik mešalhita hvers įrs frį mešaltali įranna 1951-1980, en žykkari lķnan sżnir 15-įra kešjumešaltal. Stöldrum nś viš nokkur atriši. Frį upphafi lķnuritsins til um 1920 er hitinn lengst af aš sveiflast svona 0,2° til 0,4° undir mešallaginu įšurnefnda. Um 1920 fer ferillinn aš sveigja uppįviš. Žó „brekkufóturinn” sé viš 1917 er žaš ekki fyrr en sķšar sem greinilegt er aš fariš er aš hlżna. Ef brugšiš er blaši fyrir žann hluta myndarinnar sem sżnir tķmann eftir 1929 sést aš fram undir žaš eru įrin flest į svipušu róli. En sķšan tekur viš skeiš žar sem hiti nęr mešallaginu įšurnefnda. Greinilegur toppur er įriš 1944, en sķšan gengur hlżnunin dįlķtiš til baka. Hlżjasti hluti žessa tķmabils er ekki fjarri 0,3° hlżrri en var sķšari hluta 19.aldar. Nęsti brekkufótur er um mišjan 8. įratuginn. Įr sem eru marktękt hlżrri en žau hlżjustu fyrr į öldinni koma žó ekki fyrr en 1988 eša svo. Sķšustu 10 įrin hafa greinilega veriš hlżrri en įšur žekkist į žvķ tķmaskeiši sem žessar męlingar nį yfir. Nś er svona 0,2 - 0,3° hlżrra en var um mišja öldina, ž.e.a.s. 0,5° - 0,7° hlżrra en ķ upphafi aldar og sķšari hluta žeirrar sķšustu. Į myndinni mį einnig sjį aš fyrir 1880 er breytileiki milli įra meiri en sķšar hefur veriš. Ekki er vķst af hverju žetta stafar en skortur į męlingum gęti veriš hluti skżringarinnar. Nś er unniš mikiš viš aš reyna aš framlengja žetta lķnurit aftur į bak til sķšasta hluta 18. aldar. Óvissan ķ žeim reikningum er mikil, en žó hefur komiš ķ ljós aš hiti viršist a.m.k. tvisvar hafa oršiš hęrri heldur en var eftir mišja 19. öld, ef til vill ekkert ósvipaš žvķ sem viš sjįum į ķslenska lķnuritinu hér aš nešan. Ef hlżnunin er mišuš viš žessi hugsanlegu fyrri hįmörk veršur hśn sennilega nęr 0,5° en 0,7°.

w-blogg151119b

2. Hiti ķ Stykkishólmi 1831-1997. Skįsettar punktalķnur upp frį vinstri til hęgri: Mišlķna, leitni (trend) hitans yfir tķmabiliš ķ heild (0,633°C/100 įrum). Efsta lķnan er sś sama og mišlķna aš višbęttum 1,5°C, nešsta lķnan er 1,5°C undir mišlķnunni. Rauši, breiši ferillinn sżnir 15-įra kešjumešaltöl į öllum myndunum 2 til 6. 

Žį lķtum viš į mynd (2) sem sżnir hitafar ķ Stykkishólmi frį žvķ um 1830 til okkar daga. Męlingar hófust ķ Stykkishólmi 1.nóvember 1845, en meš samanburši viš męlingar ķ Reykjavķk mį meš nokkuš góšu móti įętla Stykkishólmshitann aftur į 3. įratug 19. aldar. Enn eldri męlingar eru til og er nś unniš aš lausn tślkunarvandamįla sem viš er aš strķša til aš nota megi žęr til žess aš framlengja lķnuritiš aftur til 1775. Hęgt er aš tślka žessa mynd į fleiri enn einn veg. Hér er hins vegar ętlunin aš lķta į einn möguleika, žann aš hér hafi žrįtt fyrir allt hlżnaš nokkurn veginn jafn mikiš og aš mešaltali į noršurhveli.

Hitafarinu mį skipta ķ tvenns konar tķmabil, hlż og köld. Fremur hlżtt tķmabil stóš ķ 8 įr eša svo į 5. įratug 19. aldar. Annaš hlżtt tķmabil var viš lżši frį um 1925 til 1964. Hlżjasti hluti žessa sķšara tķmabils er u.ž.b. 0,5° hlżrri en hlżjasti hluti fyrra tķmabilsins, 70 - 80 įrum įšur (eins og efsta beina lķnan į myndinni sżnir). Kalt tķmabil hófst um 1850 og stóš fram į 3. įratug žessarar aldar. Annaš kalt tķmabil hófst 1965 og stendur kannski enn. Hlżjustu įr žessa sķšara kalda tķmabils eru ekki fjarri žvķ aš vera 0,5° hlżrri en hlżjustu įr sķšasta kalda tķmabils. Hitafariš eftir 1965 er nįnast eins og beint framhald af žeirri hęgu hlżnun sem įtti sér staš frį upp śr 1860 til 1920. Vešurfar į Ķslandi er meš žeim sérkennum aš stöku sinnum eru hafžök af ķs noršan og austan viš land. Žį lokast fyrir upphitun lofts af noršlęgum uppruna noršan viš land og landiš veršur eins konar tangi śt śr Gręnlandi. Žį breytist vešurlag į Ķslandi og slķk įr fį einskonar „aukakulda”. Viš sjįum įr af žessu tagi į sķšustu öld, en ekki į žessari. Žetta voru 1836, 1859, 1863, 1866, 1869, 1874, 1881, 1882 og 1892. Viš lį aš viš fęrum ķ žetta far 1979.

Beina lķnan sem liggur um myndina žvera skįhallt gegnum sślužyrpingarnar uppįviš til hęgri sżnir 0,63° hlżnun į hundraš įrum eša u.ž.b. žaš sama og er į noršurhveli ķ heild. Hlżindaskeišin tvö įšurnefndu eru samkvęmt žessari tślkun sérstakar sveiflur sem žurfa ašra skżringu en aukin gróšurhśsaįhrif. Hvaš veldur veit enginn, en żmsar skżringartilgįtur hafa veriš nefndar en žęr verša ekki raktar hér.

w-blogg151119c

3. Framtķšarsżn. Ferlar framlengdir meš žvķ aš  bęta frįvikum hlżskeišsins um og fyrir mišja öldina (og upphafi sķšara kuldaskeišs) viš framhald leitnilķnu. Leitnilķnan sżnir sem fyrr 0,633°C hitahękkun į hverjum 100 įrum. 

Hvert veršur svo įframhaldiš? Žaš veit aušvitaš enginn. Žaš gęti t.d. komiš nżtt aukahlżindaskeiš. Žaš ętti žį e.t.v. aš verša hlżrra en hiš fyrra, kannski eins og į nęstu mynd (3; „Framtķšarsżn 1a”). „Framtķšin” į žessari mynd er einfaldlega žannig fengin aš gamla hlżindaskeišinu er bętt viš lķnuritiš ķ framhaldi af įrinu ķ įr, en nś vęri byrjun žess hlżrri en var um 1920, ķ upphafi žess fyrra. Kannski heldur nśverandi „kuldaskeiš” įfram og stendur hįtt ķ eina öld.

w-blogg151119d

4. Framtķšarsżn. Ferlar framlengdir meš žvķ aš bęta frįvikum kuldaskeišsins fyrra viš framhald leitnilķnu. Leitnilķnan sżnir sem fyrr 0,633°C hitahękkun į hverjum 100 įrum. 

Mynd 4 („Framtķšarsżn 1b”) er žannig fengin aš frįvik gamla skeišsins frį beinu lķnunni er lķka notaš sem frįvik įranna 1998-2062 frį sömu lķnu. Žó er gerš sś breyting aš fjögur mestu hafķs- og kuldaįrin veriš skorin burt aš nokkru (žau sem lenda nešan nešstu skįlķnunnar į mynd 2. Ef eitthvaš įmóta yrši raunin męttum viš bķša lengi eftir jafnhlżjum įrum og į 4. įratugnum, jafnvel žó gróšurhśsaįhrifin héldu įfram aš aukast eins og veriš hefur. Vöntun į hlżjum įrum į Ķslandi vęri žvķ enginn afsönnun į vaxandi hlżnun ķ heiminum. Viš gerš žessarar framlengingar var įkvešiš aš lįta žetta sķšara kuldaskeiš einnig hanga nešan ķ lķnunni eins og hiš fyrra. Žaš breytir žó ekki miklu žó mešalfrįviki fyrra kuldaskeišsins (0,28°) yrši bętt ofan į.

Kannski bętir hlżnunin ķ sig eins og tölvureikningar viršast benda į. Nišurstöšur vešurfarslķkan- reikninga viršast benda til žess aš hlżnun į nęstu 100 įrum verši į bilinu 1,5° til 3° aš mešaltali yfir jöršina.

w-blogg151119f

5. Framtķšarsżn. Eins og mynd 3 aš öšru leyti en žvķ aš ķ staš 0,633°C hitahękkun į hverjum 100 įrum er sett hękkunin sett 3,0°C į 100 įrum eftir 1997. Žetta er viš efri mörk žess sem lķklegt er tališ ķ skżrslum IPCC-hópsins.

Sķšustu myndirnar (5; „Framtķšarsżn 2a” og 6; „Framtķšarsżn 2b) eru eins geršar og myndir 3 og 4 nema hvaš į žessum seinni myndum er hlżnunin eftir 1997 sett viš efri mörkin eša 3,0°C/100 įr. Takiš eftir žvķ aš žrįtt fyrir žessa miklu hlżnun koma įr sem eru hlżrri en hlżjustu įrin į 4. og 5. įratugnum ekki fram fyrr en eftir 2015 ķ sķšara dęminu, en eftir um įratug ķ žvķ sķšara.

w-blogg151119e

6. Framtķšarsżn. Eins og mynd 4 aš öšru leyti en žvķ aš ķ staš 0,633°C hitahękkun į hverjum 100 įrum er sett hękkunin sett 3,0°C į 100 įrum eftir 1997. Žetta er viš efri mörk žess sem lķklegt er tališ ķ skżrslum IPCC-hópsins.  

Žessi fjögur ķmyndušu dęmi ętti ekki aš taka alvarlega og aušvitaš veršur raunveruleikinn einhver allt annar. Kannski kemur hafķsinn af fullum žunga aftur? Viš gętum e.t.v. fengiš „aukakuldaskeiš” jafn óvęnt og hlżindaskeišin? Svo gęti aušvitaš hlżnaš strax į žessu įri?

Nišurstašan er sś aš „skortur į hlżnun” hérlendis er ekki ķ neinu ósamręmi viš hugmyndir um aukin gróšurhśsaįhrif. Svo viršist sem į Ķslandi hafi hlżnaš alveg jafn mikiš og aš mešaltali į noršurhvelinu öllu žegar til langs tķma er litiš.

- - - 

 

Hér lżkur greininni gömlu. Nś hafa lišiš 21 įr (og reyndar nęrri žvķ 22). Žvķ mį spyrja hvernig žessar svišsmyndir hafa gengiš eftir - hvernig hefur hlżnunin gengiš fyrir sig?

w-blogg151119g

Svarti ferillinn į žessari mynd sżnir 15 įra kešjumešaltöl hita ķ Stykkishólmi allt fram til įranna 2004 til 2018 - hinir litirnir sżna svišsmyndirnar fjórar (og byrja į 1984 til 1998). Žęr svišsmyndir sem sżndu įframhaldandi kuldaskeiš (og undirliggjandi hlżnun) eru lengst frį žvķ aš hafa komiš fram, en hlżnunin į žessari öld fylgir hlżrri svišsmyndunum nįnast nįkvęmlega. Blįi ferillinn sżnir sķšan framtķš žar sem (undirliggjandi) hlżnun heldur įfram eins og veriš hefur (0,6°C/öld) - en aš nśverandi hlżskeiši ljśki - eins og žvķ fyrra. 

Bleiki ferillinn sżnir aftur į móti nęrri 5 sinnum hrašari hlżnun - hśn er svo hröš aš „nįttśruleg“ kólnun hefur ekki ķ viš hana - žó mikil sé. 

Viš ęttum aš sjį af žessu aš žaš er eiginlega alveg sama hver hitažróun nęstu 40 įra veršur hér į landi - allar tölur verša ķ samręmi viš aukin gróšurhśsaįhrif - hitabreytingar til skamms tķma į einum staš segja nęr ekkert um žaš sem er aš gerast ķ heiminum ķ heild. 

Spurningin er hins vegar sś hvort viš höfum undanfarin 20 įr veriš aš taka śt stašbundna hlżnun eša ekki - henni er ósvaraš. Žaš mį hins vegar halda žvķ fram aš fari hiti nęstu 20 įra vel upp fyrir bleika ferilinn sé eitthvaš mikiš ķ gangi - og žį trślega į heimsvķsu - hin grķšarlegu hlżindi sķšustu 20 įra hér į landi hafi žį ekki veriš eitthvaš stašbundiš. 

Žaš mį benda į aš hlżjasta įr alls tķmabilsins ķ Stykkishólmi var 2016 - mešalhiti žį hęrri heldur en öll 15-įra mešaltöl svišsmyndanna. 


Vestanįttarrżšin viršist halda įfram

Eins og fram hefur komiš hér į hungurdiskum įšur hefur vestanįttin veriš heldur rżr ķ rošinu į seinni įrum - žó henni hafi aušvitaš brugšiš fyrir mįnuš og mįnuš - eša jafnvel tvo til žrjį ķ einu (eins og veturinn 2015 og voriš 2018). Viš byrjum pistil dagsins į žvķ aš lķta snöggt į stöšuna um žessar mundir, en horfum svo į „žróun“ undanfarinna įra. Ritstjóranum er žó ekki sérlega vel viš aš nota orš eins og žróun - žvķ flest tekur enda ķ vešrįttunni. Textinn hér aš nešan er heldur žungur undir tönn - og varla viš hęfi nema fįrra. 

w-blogg111119a

Noršurhvelskortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins sķšdegis mišvikudag 13.nóvember (evrópureiknimišstöin spįir). Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, af žeim rįšum viš styrk og stefnu vinda ķ mišju vešrahvolfi. Litir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Į mišvikudaginn veršur fremur svöl noršanįtt yfir Ķslandi. Žykktin ķ kringum 5200 metra, mešaltal nóvembermįnašar er um 5280 metrar - žvķ mį gera rįš fyrir aš hiti verši um 3 til 4 stigum nešan mešallags - minna viš sjóinn - meira inn til landsins. 

Fyrir sušvestan Gręnland er mikil vindstrengur, dżpkandi lęgš sem viršist stefna ķ įtt til landsins og į samkvęmt spįm aš koma hér seint į fimmtudag og rįša vešri fram į helgina. Svo viršist sem vestanįtt nįi sér žį į strik um stund - jafnvel meš snjókomu eša éljagangi. En žrįtt fyrir žaš eru spįr ekkert sérstaklega į žvķ aš sś vestanįtt endist aš neinu rįši žvķ hśn hefur engan stušning af hlżju lofti ķ sušri - og ekki heldur teljandi stušning af kuldapollum noršurslóša. 

Į kortinu eru merktir tveir sporöskjulega hringir - į slóšum žess nyršra hafa minnihįttar hįloftahęšir og hryggir haldiš til aš undanförnu - fyrirstaša įn žess aš um hefšbundna hęšarfyrirstöšu hafi veriš aš ręšs. Žessir hęšarhryggir hafa lengst af haldiš noršankuldanum frį okkur - og lķka oršiš til žess aš lęgšir hafa aš mestu haldiš sig sušur af landinu. Syšri hringurinn er utanum vestanvert Mišjaršahaf. Žar hefur ķ mestallt haust veriš eins konar grafreitur lęgšanna sem fariš hafa fyrir sunnan okkur - meš ódęmarigningum bęši į austanveršum Spįni, ķ Frakklandi og vķšar. 

Svo viršist sem į žessu verši litlar grundvallarbreytingar - austlęgu įttirnar haldi undirtökunum žó vestanįtt bregši fyrir dag og dag. Langtķmaspįr - lķka žęr sem nį til nokkurra mįnaša hafa bent til žess sama. Einungis hafur veriš mismunandi hvort lęgšabrautum er spįš nęrri landinu eša langt sušur ķ höfum. Enginn möguleiki er aš sjį hvenęr žessu įstandi lżkur. 

w-blogg111119b

Lķnuritiš sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl styrks vestanįttar ķ 500 hPa yfir Ķslandi. Žaš sem vekur athygli er aš styrkurinn hefur nś veriš undir mešallagi įranna 1961 til 1990 ķ nęrri 7 įr samfellt (rauša strikalķnan sżnir mešaltališ). Vestanįttin žrįlįta vor og snemmsumars 2018 hefur ekki dugaš til aš koma įrinu upp ķ mešallag. Vestanįttin hefur veriš sérlega veik sķšustu 12 mįnuši. 

Žykktarbrattinn į sama svęši (hitamunur ķ nešri hluta vešrahvolfs į milli 60. og 70.breiddarstigs) hefur einnig fariš minnkandi. Žį žróun mį sjį į lķnuritinu hér fyrir nešan. 

w-blogg111119c

Hefur ekki nįš mešallagi įranna 1961 til 1990 nś ķ nęrri 6 įr. Žaš eru um 6 H-einingar ķ hverri grįšu munar. Į įrunum 1961 til 1990 munaši um 6 stigum į hita nešri hluta vešrahvolfs į 60. og 70. breiddarstigi (aušvitaš kaldara fyrir noršan), en sķšustu įrin hefur munurinn ekki veriš nema 5 stig aš mešaltali. Žetta er aušvitaš ķ takt viš mikla hlżnun noršurslóša į žessari öld - žar hefur hlżnaš meir en hér sunnar - og žess sem spįš er um framtķšarvešurlag.  

Žann 4.nóvember 2011 birtist pistill hér į hungurdiskum um sama efni - nema žar var litiš į lengra tķmabil (1949 til 2011). Žeir sem vilja geta litiš į hann hér og nś. Žar sagši mešal annars:

„Reiknuš leitni er örlķtiš nišur į viš frį upphafi til enda tķmabilsins. Ekki segir žaš neitt um framtķšina frekar en venjulega - en ętli sé samt ekki lķklegt aš vestanįttin hressist į nęstu įrum og tķšni skakvišra og skķts aukist frį žvķ sem veriš hefur nęstlišin 10 įr eša svo“. 

Gallinn er bara sį aš vķš bķšum enn eftir žvķ aš vestanįttin hressist. Bišin fer aš taka ķ - „... en ętli sé samt ekki lķklegt aš vestanįttin hressist į nęstu įrum og tķšni skakvišra og skķts aukist frį žvķ sem veriš hefur ... “.


Fyrstu tķu dagar nóvembermįnašar

Og žrišjungur nóvembermįnašar sviptist hjį. Mešalhiti hans ķ Reykjavķk er 3,0 stig, +0,7 stigum ofan mešallags įranna 1961 til 1990, en -0,3 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hiti dagana tķu er ķ 14.hlżjasta sęti (af 19) į öldinni ķ Reykjavķk, en ķ žvķ 54. į langa listanum (144 įr). Hlżjastir voru dagarnir tķu įriš 1945, mešalhiti hvorki meira né minna en 8,2 stig, en kaldastir voru dagarnir tķu įriš 1899, mešalhiti -4,0 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana tķu -0,5 stig, -1,3 nešan mešallags 1961-1990, en -2,0 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Žetta er nęstkaldasta nóvemberbyrjun aldarinnar į Austurlandi aš Glettingi, en hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Vestfjöršum, žar er hitinn ķ 11.hlżjasta sęti aldarinnar.

Į einstökum vešurstöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Hornbjargsvita, vikiš žar mišaš viš sķšustu tķu įr er +0,7 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Saušįrkróksflugvelli, -3,8 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 18,9 mm og er žaš nokkru minna en ķ mešalįri, į Akureyri hefur śrkoman męlst 3,2 mm, meš minna móti.

Sólskinsstundir hafa męlst 14,5 žaš sem af er mįnuši ķ Reykjavķk og er žaš nęrri mešallagi.


Nóvember sem vetrarmįnušur

Sem kunnugt er skilgreinir Vešurstofa Ķslands mįnušina desember til mars sem vetrarmįnuši. Stundum gerist žaš žó aš aprķl og nóvember eru svo kaldir aš žeir skįka vetrarmešaltölum. Ķ marslok į žessu įri birtist hér į hungurdiskum pistill undir fyrirsögninni Aprķl sem vetrarmįnušur. Nś er komiš aš samskonar afgreišslu į nóvember.

Į landinu ķ heild hefur nóvember fimm sinnum veriš kaldasti mįnušur įrsins (eftir 1873). Žaš var 1929, 1963, 1972, 1991 og 1996. Hefur žó ašeins žrisvar veriš kaldari en allir mįnušir eftirfylgjandi vetrar, žaš var 1947, 1963 og 1996, įrtölin eiga žvķ viš 1947 til 1948, 1963 til 1964 og 1996 til 1997. 

Žaš truflar leitina nokkuš aš nóvember hefur hlżnaš mikiš į męlitķmabilinu, hlżnunin er aš jafnaši 1,2 stig į öld - žannig aš žaš sem okkur žykir kaldur nóvember taldist e.t.v. ekki óskaplega kaldur į 19.öld. Viš beitum žvķ dįlitlum brögšum viš leitina - og notum myndina hér aš nešan til aš hjįlpa okkur.

w-blogg04119a

Žaš sem viš sjįum į myndinni er žetta: Lįrétti įsinn vķsar til sķšustu 200 įra (tępra), en sį lóšrétti er hitakvarši. Blįa feita lķnan sżnir 30-įrakešjumešalhita vetra, til vetrarins teljast mįnuširnir desember til mars. Ferillinn hefst viš įrabiliš 1824 til 1853. Vel sést hvernig lķnan hefur fęrst ofar og ofar (ekki žó samfellt). Rauša žykka lķnan sżnir žaš sama - en į viš nóvember. Žessi lķna hefur žokast upp į viš lķka - tekur įberandi hlykk upp į viš ķ miklum hausthlżindakafla um og fyrir 1960. 

Žreparitiš sżnir hins vegar landsmešalhita einstakra nóvembermįnaša - mjög breytilegur greinilega. Tveir žeir köldustu eru žó utan tķmabils įreišanlegra mešalhitaįętlana - voru tvķmęlalaust mjög kaldir, viš vitum žaš (1824 og 1841). 

Viš merkjum sérstaklega žį nóvembermįnuši žegar mešalhiti er nešar en mešalhiti vetra nęstu žrjįtķu įra į undan. Sannir vetrarmįnušir (žó aš hausti séu). Viš sjįum nokkra klasa - tķmabil žegar ekki er langt į milli mjög kaldra nóvembermįnaša. Merkingar vantar į fįeina mįnuši žegar mjög litlu munaši.

Viš sjįum aš nóvember 2017 féll ķ flokk vetrarlegra nóvembermįnaša - hefši žó ekki komist žar meš fyrir tķu įrum. Žrjįtķuįrahlżnunin gengur hratt fyrir sig um žessar mundir (en framtķš žó órįšin aš vanda). Lķkur eru į aš heldur hęgi į henni į nęstunni - verši žaš ekki erum viš aš lenda ķ vondum mįlum.


Snjóar eša rignir - eša hvaš?

Eftir spįm aš dęma viršist nokkuš snarpur śrkomubakki eiga aš koma inn į Faxaflóa į morgun, mįnudag 4.nóvember. Śrkomuįkefš ķ bakkanum er bżsna mikil - en hann er mjór um sig žannig aš lķklegt er aš įhrif hans verši mjög misjöfn į svęšinu. Žaš sem flękir mįliš sérstaklega er aš engan veginn er ljóst hvar śrkoman fellur sem snjór og hvar sem regn.

w-blogg031119a

Spį harmonie-lķkansins nś ķ hįdeginu (sunnudag 3.nóvember) segir aš śrkoma verši allt aš žvķ 30 til 35 mm į morgun žar sem mest er. Viš vitum aušvitaš ekki hvort vit er ķ žessu en flestar ašrar spįr eru sammįla um žetta ķ stórum drįttum. 

Žęr eru lķka nokkuš sammįla um aš śrkoman verši ķ formi rigningar nęst sjónum, en žaš snjói inn til landsins og į stöšum sem liggja hęrra. Nś vitum viš aš mikil śrkomuįkefš lękkar „snęlķnu“. Įstęšan er sś aš (nįnast) öll śrkoma myndast sem snjór og brįšnar svo į leišinni nišur. Varminn til aš bręša er tekinn śr loftinu sem śrkoman fellur um sem žar meš kólnar og snjórinn kemst nešar og nešar eftir žvķ sem śrkoman er įkafari og stendur lengur - eigi ašflutningur į hlżrra lofti sér ekki staš ķ žvķ meira męli. 

Hér er žvķ allt į mörkunum. Rętist žessi magnspį og falli öll śrkoman sem snjór veršur afleišingin töluverš ófęrš, en falli hśn öll sem regn verša afleišingarnar mun minni. Mikiš slabb er lķka möguleiki - og sömuleišis aš allt žetta gerist - en bara misjafnlega eftir stöšum. Megi trśa nśverandi spį byrjar śrkoman um kl.4 ķ nótt, og veršur žaš mesta um garš gengiš um 12 klukkustundum sķšar - en ekki styttir žó alveg upp fyrr en kemur fram į kvöldiš.

Viš minnum enn į aš hungurdiskar spį engu - fylgist meš mun įreišanlegri umfjöllun Vešurstofunnar. 


Október ķ hįloftum

Aš mešaltali var vestanįtt hįloftanna ķ slakara lagi ķ nżlišnum október - en ekki žó metslök. 

w-blogg021119a

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ október (heildregnar lķnur), litir sżna hęšarvik. Mikil jįkvęš vik eru yfir Gręnlandi og žar vestur af, en neikvęš vik į belti fyrir sunnan og austan land. Vestanįttin žvķ sterkari en venjulega yfir Sušur-Englandi og aš minnsta kosti langt sušur į Mišjaršarhaf og noršanįtt tķšari yfir Skandinavķu en er aš mešaltali - hér į landi hafa austlęgar įttir veriš algengari ķ hįloftum en venja er til. Yfir Ķslandi stóš flöturinn fremur hįtt - enda var vešur oftast nęr gott (žó śt af brygši stöku daga). 

Ef viš leitum aš einhverju svipušu ķ fortķšinni - ķ október - rekumst viš fljótt į almanaksbróšur 2006.

w-blogg021119b

Afskaplega svipaš og nś - en heldur öfgakenndari - ef eitthvaš er. Žetta segir vķst ekkert um framtķšina - hśn er jafn órįšin og ętķš. Viš žökkum Bolla Pįlmasyni fyrir kortin. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119f
  • w-blogg151119e

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.11.): 340
  • Sl. sólarhring: 405
  • Sl. viku: 1806
  • Frį upphafi: 1850649

Annaš

  • Innlit ķ dag: 303
  • Innlit sl. viku: 1574
  • Gestir ķ dag: 299
  • IP-tölur ķ dag: 288

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband