Bloggfęrslur mįnašarins, október 2023

Sumarmisseriš 2023 - hiti

Nś er sumariš lišiš og allt ķ einu kominn fyrsti vetrardagur. Af žvķ tilefni lķtum viš lauslega į mešalhita ķslenska sumarmisserisins ķ Reykjavķk og į Akureyri. Lįtum okkur nęgja tķmann aftur til 1950 - hér hefur įšur veriš litiš til lengri tķma.

w-blogg271023a

Ķ Reykjavķk var hitinn lķtillega undir mešallagi sķšustu tķu sumra, reiknast 8,9 stig, var 8,8 ķ fyrra og lķka 8,9 sumariš 2021. Į myndinni sjįum viš aš hlżjast var 2010 en lķka mjög hlżtt 2919. Į eldri tķš er 1960 žaš hlżjasta sem viš sjįum (hlżrri sumur voru enn įšur). Žaš kólnaši mjög eftir žaš, žannig aš mešalsumariš 1973 til 1982 var jafnkalt og kaldasta sumar žessarar aldar, 2018. Leitnin er ķ sjįlfu sér merkingarlķtil, en reiknast +0,9 stig į öld. Glögglega mį sjį į žessari mynd hvers vegna ritstjóra hungurdiska er heldur ķ nöp viš leitnireikninga sem byrja 1979 - eins og algengt er aš sjį. 

w-blogg271023b

Į Akureyri hefur hlżnunin veriš įkvešnari, en jafnframt er breytileiki milli nęrliggjandi įra mun meiri heldur en ķ Reykjavķk. Žar var langkaldast 1979, en hlżjast var sumarmisseriš 2014. Reiknuš leitni er +1,7°C/öld - nęrri žvķ tvöföld į viš Reykjavķk. Ekki skulum viš gera of mikiš śr žvķ, en er svo sem ķ samręmi viš žaš aš noršlęgar įttir hafa hlżnaš umtalsvert į žessum tķma - sennilega vegna minnkandi hafķsśtbreišslu ķ noršurhöfum. Žaš er einfaldasta skżringin - hvort hśn er rétt vitum viš ekki. Mešalhiti sumarsins nś į Akureyri var 8,5 stig, sį sami og ķ fyrra. 

w-blogg271023c

Į nęstu mynd höfum viš sett 10-įrakešjur stašanna beggja inn į sömu mynd. Žį kemur ķ ljós aš munur į milli stašanna er talsvert misjafn eftir tķmabilum. Hafķsįrin voru aš tiltölu talsvert kaldari į Akureyri heldur en ķ Reykjavķk - munaši žį mestu į mešalhita stašanna. Vestanįttakuldinn sem fylgdi ķ kjölfariš varš aš tiltölu meiri ķ Reykjavķk heldur en fyrir noršan, en sķšan tók Reykjavķk hiš makalausa stökk til hlżrri sumra ķ kringum aldamótin. Sķšustu įrin hefur Akureyri aftur unniš heldur į - og žar hefur hiti hękkaš nokkuš jafnt og žétt allt frį žvķ um mišjan 9. įratuginn. Ķ Reykjavķk hefur hins vegar heldur slegiš į hitaaukningu sķšasta įratuginn rśman. Hvaš gerist į nęstu įrum vitum viš aušvitaš ekki. 

w-blogg271023d

Eins og margir muna hefur vešriš veriš mjög kaflaskipt aš undanförnu. Maķ og jśnķ voru žannig afskaplega drungalegir ķ Reykjavķk, jśnķ sérlega hlżr fyrir noršan. Jślķ og sérstaklega įgśst bęttu žó stöšuna verulega. Setjum viš žetta į ķslensku mįnušina mį sjį aš skerpla var sérlega köld, heyannir hins vegar hlżjar, tvķmįnušur ķ svalara lagi, en ašrir mįnušir nęrri mešalhita. 

Sé litiš į einstaka landshluta - meš augum spįsvęšaskiptingar Vešurtofunnar kemur ķ ljós aš Mišhįlendiš stendur sig einna best. Žar var sumarmisseriš vel ofan mešallags. Kaldast - aš tiltölu var hins vegar į Noršurlandi eystra. 

Viš skulum lķka lįta žess getiš aš ķ įr var sumarauki ķ ķslenska misseristalinu. Ķ slķkum įrum er viku bętt viš sumariš. Vikur ķ venjulegum vetri og sumri eru 26 ķ hvorri įrstķš, sjö dagar hver vika. Žaš eru 364 dagar, en hiš raunverulega sólarįr er 365,24219 dagar (allir žessir aukastafir skipta mįli). Žvķ vantar upp į. Žetta er lagaš eftir įkvešnu kerfi į nokkurra įra fresti, einni aukaviku skotiš inn ķ sumariš žannig aš įriš verši aš mešaltali aš réttri lengd. Žetta er raunar nįkvęmari leišrétting heldur en tķškašist ķ gamla stķl (jślķanska tķmatalinu). Rómverska kirkjan vissi af žessari villu - ekki žó vegna ķslenska tķmatalsins heldur vegna žess aš žaš stefndi ķ aš hįtķšisdagar tengdir jólum fęru aš rekast saman viš hįtķšisdaga tengda pįskum. Pįskarnir eru mikilvęgari ķ kažólskri trś heldur en jólin. Žeir eru tengdir jafndęgrum ķ „gegnum tungliš“ - ef svo mį aš orši komast. 

Sambśš sumarauka ķslenska tķmatalsins og hlaupįra flękti mįliš ašeins. Į 28 įra fresti žurfti aš leyfa fyrsta vetrardegi - og žar meš lķka ķslensku mįnušunum (fram aš nęsta hlaupįrsdegi) aš hlaupa degi sķšar en ķ öllum öšrum įrum. Reglan varš sś aš žetta skyldi gera žegar sumaraukaįr vęri į undan hlaupįri og kallašist rķmspillir. Žetta gekk fullkomlega ķ gamla stķl (sem varš aftur vitlausari og vitlausari). Meš nżja stķl eru ekki hlaupįr į aldamótum - nema žegar fjórir ganga upp ķ fyrstu tvo stafi įrtalsins. Žessi breyting kom af staš nżrri gerš rķmspilliįra - įriš 1899 hefši įtt aš vera žannig - en var žaš ekki vegna žess aš įriš 1900 var ekki hlaupįr. Žetta er nįkvęmlega śtlistaš ķ żmsum ritum (bendi helst į skrif Žorsteins Sęmundssonar hjį Almanaki Hįskólans). 

Eins og įšur sagši var nżi stķll tekin upp hér į landi įriš 1700 (um žaš hafa hungurdiskar fjallaš lķtillega įšur). Jóni Įrnasyni sem žį var skólameistari į Hólum (en varš sķšar biskup ķ Skįlholti) var fališ aš gera skżrslu um samręmingu ķslenska og gregorska tķmatalsins. Hann gerši žaš og gaf śt nżtt almanak 1707. Viš skulum ljśka žessu meš tilvitnun ķ žaš. Hér hefur stafsetningu veriš breytt til nśtķmahorfs - en oršalag heldur sér aš mestu. Bókin heitir „Calendarium Gregorianum“, prentuš į Hólum 1707. Hśn er fįanleg į netinu. 

Rķmspillir er hiš sama og varnašar įr. Hann er sérdeilis innifalinn ķ óreglulegri vetrar, mišsvetrar og góu komu, žegar žessir tķmar koma einum degi sķšar en žeir plaga aš koma ķ seinasta lagi į öllum hinum įrunum.

Orsökin til rķmspillis er sį óreglulegi sumarauki er eg fyrri umgat. Hann er svoleišis: Aš vika veršur lögš viš sumar, žó ekki hafi žaš komiš ķ fyrsta lagi žann 19. aprķl eins og į reglulegum sumar auka įrum. Og žó vetrarkoman hafi ei veriš komin į fyrirfarandi įri į sitt efsta sęti žann 20. október. En meš žvķ žį veršur óoršulega viš sumar lagt (fyrr en annars bęri) žį kemur žar af aš veturs, žorra og góu inngangur veršur einum degi sķšar en vanalegt er. Vetur kemur žį 27. október, žorri 26. janśar, góa 25. febrśar og žessara tķma koma svo sķšleg kallast rķmspilli.

Nęr aš rķmspillir skuli haldast er nś ekki svo aušvelt aš finna sem įšur žegar gamli stķll var brśkašur, žį féll hann į hvert 8. og 9. įr sólaraldar og hafši žvķ alltķš eins langt bil į millum sķn, en nś hér eftir veršur żmislega langt į millum varnašar įra en žó verša žau oftastnęr į 28. įra fresti ein og įšur.

Rķmspillir orsakast af sumarauka, sumarauki af sunnudagsbókstaf og hlaupįrum. En sunnudagsbókstafa umbreyting er ekki öll śti eftir nżja stķl fyrr en aš loknum 400 įrum; žar hśn var įšur śti į 28. fresti.

[Hér skulum viš gera žį athugasemd aš vegna hlaupįrsins flyst sumardagurinn fyrsti ekki - og ekki heldur fyrsti dagur einmįnašar og sömuleišis aš hjį Jóni byrjar vetur į föstudegi - og er žvķ ekki fyrsti dagur gormįnašar - eins og nś er venja - er hluti veturnįtta. Eitthvert hringl var lengi meš žetta atriši].

Ritstjóri hungurdiska óskar lesendum hungurdiska gęfu og gengis į komandi vetri meš žökk fyrir jįkvęšar undirtektir - og umburšarlyndi gagnvart aukinni leti og elli hans. 


Hugsaš til įrsins 1935

Įriš 1935 var umhleypingasamt - og fór nokkuš öfganna į milli. Eins og venjulega į žessum įrum uršu miklir mannskašar į sjó, erlendir togarar uršu illa śti. Fįein illvišri uršu eftirminnileg.

Tķš var hagstęš meš köflum, śrkoma og hiti yfir mešallagi. Ķ janśar var hagstęš tķš į Noršur- og Austurlandi, en óstöšug og stormasöm sušvestanlands. Hlżtt var ķ vešri. Febrśar var bęši umhleypingasamur og kaldur. Žetta er kaldasti febrśar į landinu ķ heild eftir 1920. Gęftir slęmar. Mars óstöšugur og śrkomusamur, en hlżr. Gęftir voru slęmar. Tķš var óhagstęš į Noršur- og Austurlandi vel fram yfir mišjan mįnuš, en var annars yfirleitt hagstęš. Mjög žurrt vķšast hvar. Tķš ķ maķ var sérlega góš og hlż. Lengst af var žurrt. Maķmįnušur er sį hlżjasti sem vitaš er um į landinu ķ heild, var žaš žó ekki alls stašar. Ķ jśnķ var tķš óhagstęš noršaustanlands, en annars talin allgóš. Śrkomusamt var. Jślķ var votvišrasamur og óhagstęšur nema helst austanlands. Ķ įgśst gengu votvišri vestanlands, en skįrra var annars stašar, einkum į Noršausturlandi. Ķ september var tķš góš į Vesturlandi, en slęm austanlands. Uppskera śr göršum undir mešallagi. Ķ október var óstöšug śrkomutķš. Talsvert snjóaši noršanlands um mišjan mįnuš. Ķ nóvember var tķš hagstęš til landsins, en gęftir voru stopular. Ķ desember var tķš lengst af hagstęš į Sušur- og Sušvesturlandi, en slęm į Noršur- og Austurlandi meš miklum snjó. 

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Textar śr Morgunblašinu verša mjög fyrir valinu žetta įr. Blöšin vitna mjög oft ķ Fréttastofu śtvarpsins (FŚ) og mikiš af fréttum Morgunblašsins raunar žašan runnar. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar og umsagnir vešurathugunarmanna śr skżrslum žeirra sem varšveittar eru į Vešurstofunni. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Viš byrjum į nokkrum umsögnum vešurathugunarmanna um hinn umhleypingasama janśarmįnuš sem var mun betri um landiš austanvert en vestanlands:

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir): Ķ janśar hefir vešurfar veriš mjög breytilegt. Fyrstu dagana var svo milt og hlżtt, sem um (sumar? Ś.) var. Śr žvķ varš mjög umhleypingasamt. Żmist snjókoma meš talsveršu frosti eša asahlįka meš regni og miklum vatnavöxtum.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir oftast veriš hlżtt, en miklar rigningar, jörš hefir veriš af og til alveg klakalaus og litkaš ķ kringum hśs.

Kvķgindisdalur (Snębjörn Thoroddsen): Rétt fyrir kl.12 į hįdegi hinn 9.ž.m. skall į vestanrok, vešurhęš 10-11 meš blindhrķšarvešri. Žetta var svo skyndilegt įhlaupsvešur aš į 7 mķnśtum var śr logni oršiš rok meš fullri vešurhęš. Rokiš stóš um 3 klst. Žrķr menn frį Patreksfirši lentu hér ķ Kvķgindisdal į vélbįt og settu bįtinn upp, lķklega 20 mķnśtum įšur en rokiš skall į, fóru svo strax aš gęta bįtsins, en hann var horfinn. Hafši rokiš kastaš honum į sjó śt og fannst hann sķšar mölbrotinn noršanvert viš Patreksfjörš. Vešriš lęgši fljótt. Žann.22 gjörši vestan ofsarok, vešurhęš 10-11 meš hrķšaréljum. AŠ kvöldi žess daga mun togarinn Jerķa frį Grimsby hafa farist undir Lįtrabjargi, 13 menn ķ įhöfn. Mįnušurinn hefir veriš mjög śrkomu- og stormasamur. 

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Umhleypingasamt. Snöggar og tķšar vešra- og hitabreytingar. Śrkomusamt. Óvenjuhlżtt meš köflum. Jörš gręnkaši. Skriša féll į Sušureyrartśn [21.] og eyšilagši 1 til 1 1/2 dagslįttu. Žann 9. fórst mb Njįll meš 4 mönnum.

Skrišuland (Kolbeinn Kristinsson): Mįnušurinn sérstaklega mildur og fremur žurr. Algengust sunnan og vestanįtt meš tķšum hvassvišri og óstillingum svo aš beit hefir fyrir žaš notast fremur illa. Loft oftast mikiš skżjaš og aldrei logn daglangt. Fjöll oršin svo snjólķtil ķ mįnašarlokin aš fį dęmi eru um žaš leyti vetrar.

Hśsavķk (Benedikt Jónsson): Vešurįttan einmuna blķš og hlż og žurr. Sjaldan hvassvišri. Til marks um blķšuna er žaš aš tśnblettir gręnkušu, blóm sprungu śt ķ göršum.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Fremur hęg vestan- og sušvestanįtt sem oftast. Śrkomulaust aš kalla og jörš nęr alltaf alauš. Mį tķšin teljast fremur mild og hin hagstęšasta.

Sįmsstašir (Klemenz Kr. Kristjįnsson): Mįnušurinn ķ meira lagi umhleypingasamur. Vešurfar hlżtt en śrkomusamt. Bķlfęrt yfir Hellisheiši allan mįnušinn.

Reykjanesviti (Jón Į. Gušmundsson): Mjög rosasöm tķš. Stormar og umhleypingar. En hlżindi og góš beit.

Svo viršist sem eldsumbrot hafi enn haldiš įfram ķ Grķmsvötnum framan af įri, en žeirra varš žó lķtiš vart ķ byggš. Hvort sį eldur sem minnst er į um įramótin hefur įtt uppruna sinn žar - eša hvort öflug žrumuvešur hafi gengiš yfir hįlendiš skal ósagt lįtiš, en Morgunblašiš  segir frį 3.janśar (og vitnar ķ Fréttastofu śtvarpsins (FŚ):

Eldsżnir. Frį Blönduósi er sķmaš, aš meš birtingu 30. des. hafi sést af hįlsinum vestan Blöndudals rķsa reykjarmökkur ķ sušaustri. Endurtók žetta sig žrķvegis. Reykinn bar viš sušausturhorn Brśnafells og sušvesturhorn Blįfells. Į nżįrsdag sįst frį Blönduósi greinilegur eldbjarmi ķ sömu stefnu. (F.Ś.).

Tķminn segir fréttir aš austan 7.janśar:

Sķfelldar rigningar hafa veriš į Austfjöršum undanfarķš. Snjólaust er ķ byggš og saušfé gengur vķšast śti. Ķ Vopnafirši hafa undanfariš veriš fįdęma rigningar og óvanalega heitt ķ vešri į žessum tķma įrs. Jörš er alžķš ķ sveitum og blómhnappar springa śt ķ göršum.

Djśp lęgš fór noršaustur Gręnlandssund. Morgunblašiš segir frį 10.janśar:

Sušvestanrok gerši hér ķ fyrrinótt [ašfaranótt 9.] og hélst fram į mišjan dag. — Tveir lķnuveišarar, Nonni og Sigrķšur, sem lįgu viš noršur hafnargaršinn drógu festar sķnar og rak upp ķ hafnargaršinn um kl.10 ķ gęrmorgun. Drįttarbįturinn Magni nįši lķnuveišaranum Sigriši śt og mun skipiš ekki mikiš skemmt En žegar fjaraši śt rann Nonni af garšinum og sökk til hįlfs. Skipiš hallast mikiš, žar sem žaš liggur, og į flóšinu ķ gęr féll sjór yfir žaš allt. Lķkur eru žó taldar til aš hęgt verši aš nį skipinu, en žaš er mikil og erfiš vinna og mun skipiš all-skemmt.

Fleiri fréttir af sama illvišri. Morgunblašiš 11.janśar:

Ķsafirši, 10. jan. FŚ. Klukkan 6-7 ķ gęrkvöldi var loftskeytastöšinni hér į Ķsafirši tilkynt aš Njįll frį Sśgandafirši vantaši. Bįtar liggjandi ķ Prestį1bugt voru bešnir aš tilkynna ef Njįll kęmi žar. K! 22 nįšist samband viš togarann Sindra, er var staddur ut af Horni į leiš til Ķsafjaršar. Leitaši hann į leiš sinni, en Hįvaršur, sem stöšin einnig hafši samband viš, leitaši frį Ķsafirši til Skįlavķkur. Ķ dag kl.14:30 hafši vélskipiš Freyja samband viš stöšina og tilkynnti aš hśn hefši fundiš rekald śr bįtnum, lóšabelgi og kolakassa śr hįsetaklefa, og fleira sem benti til aš bįturinn muni hafa farist.

Enn eru fréttir af sama vešri. Morgunblašiš 13.janśar:

Ólafsvķk, 12. jan. FŚ. Ofsavešur af sušvestri meš mikilli fannkomu geisaši ķ Ólafsvķk
8. ž.m. Žak reif af heyhlöšu Björns Jónssonar, en heymissir var lķtill. Tveir fiskhjallar fuku og žök skemmdust į ķbśšarhśsunum Valhöll og Dvergasteini. Į Sandi reif žakiš öšru megin af heyhlöšu Bįršar Jónssonar en heymissir var sama sem enginn. Tveir hjallar fuku žar. Ekki er kunnugt um ašrar skemmdir.

Akranesi ķ gęr. [12.janśar] Hér hefir undanfarna daga veriš ofsavešur af vestri meš miklu brimi. Rįkust nokkrir bįtar saman. Eru žeir farnir til Reykjavķkur til višgeršar. Ašrar skemmdir uršu ekki. Bįtarnir voru nżkomnir śr višgerš, tilbśnir til veiša. Eru žaš žungar bśsifjar vagna hafnleysis, aš eiga žess von ķ hverjum stormi, aš žessi tęki sem hér hvķlir allt į, eyšileggst meira og minna.

Morgunblašiš segir frį 16.janśar - vęntanlega er enn įtt viš sama illvišri:

Noršurgaršur hafnarinnar laskašist allmikiš ķ ofvešri og brimi fyrir nokkru. Nś hefir hafnarstjóra veriš fališ, samkvęmt tillögu borgarstjóra, aš undirbśa sem fyrst tillögur og kostnašarįętlanir um višgerš į garšinum meš žaš fyrir augum aš garšurinn megi hękka um aš minnsta kosti 1 meter.

Morgunblašiš segir af žķšu fyrir noršan 17.janśar:

Žį segir fréttaritari śtvarpsins į Vķkingavatni, aš vešur sé žar hagstętt. Žó setti nišur nokkurn snjó fyrir sķšustu helgi en ķ gęr var aftur komiš žķšvišri. Annars hefir veriš nęr snjólaust žar ķ sveitum sķšan ķ nóvember, en meirihluta desembermįnašar voru vegir ófęrir bifreišum vegna of mikilla žķšvišra.

Morgunblašiš segir af miklum hlżindum ķ pistli 22.janśar:

Hlżindi. Žaš er til marks um hlżindi ķ vetur, aš félagsķshśsi Keflvķkinga hefir enn eigi tekist aš nį nema, litlu einu af ķsi og aldrei komiš svo mikill snjór, aš tilvonandi žętti aš safna honum ķ snjógeymslu hśssins. Hefir veriš sętt hverju tękifęri sem gefist hefir til aš nį ķ ķs.

Jaršskjįlftatryggingar. Žorkell Žorkelsson vešurstofustjóri hefir samiš skżrslu um jaršskjįlftahęttu ķ Reykjavķk. Hefir veriš įkvešiš aš žżša skżrsluna į ensku og leggja hana til grundvallar viš eftirgrennslanir um jaršskjįlftatryggingar

Jaršabętur. Aš Varmalęk og Bę ķ Bęjarsveit ķ Borgarfjaršarhéraši hefir veriš unniš aš greftri framręsluskurša ķ allan vetur, allt til žessa dags. Fyrir žvķ verki hefir stašiš Žorsteinn Jakobsson frį Hrešavatni. Sķšan ķ byrjun septembermįnašar hefir hann einn stungiš 4000 teningsmetra ķ skuršum. Eina tvo daga ķ vetur hefir kann veriš frį verki vešurs vegna. (FŚ).

Śr Vestur-Hśnavatnssżslu. Sķšan ķ byrjun jólaföstu hefir tķšarfar veriš mjög gott ķ hérašinu, hęgvišri og hlżindi nęstum óslitiš. Jörš er marauš ķ byggš, og tśn hafa gręnkaš. Ķ veturnįttahrķšinni var saušfé vķšast hvar tekiš ķ hśs, og hefir žaš veriš hżst sķšan, allstašar nema į nokkrum bęjum į noršanveršu Vatnsnesi.

Mikiš vestanillvišri gerši žann 22. og fram eftir nóttu 23. Morgunblašiš segir frį 23.janśar:

Ķ gęrkveldi sendi togarinn Jeria frį Grimsby śt neyšarmerki ķ gegnum talstöš skipsins. Togarinn var staddur nįlęgt Lįtrabjargi. Hafši hann samband viš annan enskan togara, en gat ekki heyrt til hans sökum žess aš móttakari skipsins var ķ ólagi. — Var togarinn žį staddur į Breišafirši, aš hann hélt ca. 4 sjómķlur frį Lįtrabjargsvita. Sagši hann aš ef žį ręki žarna į land, eins og lķkur vęri til — vęri lķtil eša engin von um aš žeir kęmust lķfs af. Kl.18:20 heyršist sķšast til hans. Var skipiš žį oršiš ljóslaust, reykhįfur og mest af yfirbyggingu skipsins hafši sjórinn sópaš burt. Skipiš stjórnlaust og vindur žannig aš žaš rak til lands. Žrķr eša fjórir togarar leitušu aš skipinu ķ gęrkvöldi en uršu einskis vķsari, enda blindhrķš og versta vešur į žeim slóšum. Skipiš žar aš auki ljóslaust og ekki fęrt um aš gefa frį sér nein merki. Žegar sķšast fréttist var ekki vonlaust um aš skipiš myndi reka aš landi svo austarlega aš žaš ręki ekki upp ķ björg. Slysavarnafjelagiš sendi śt tilkynningu um žetta ķ śtvarpiš ķ gęr, og baš menn į Raušasandi hafa gįt į skipinu og vera til taks į strandstašnum, til aš reyna aš bjarga skipshöfninni. Seint ķ gęrkvöldi voru 4 enskir togarar komnir į žessar slóšir. En ekkert var hęgt aš gera vegna óvešurs.

Morgunblašiš stašfestir togarastrandiš 24.janśar og segir meira af vešrinu:

Togarinn „Jeria“ mun hafa farist undir Lįtrabjargi ķ fyrrinótt meš allri įhöfn. Fjögur leitarskip voru į žessum slóšum ķ fyrrinótt og ķ gęrdag en uršu einskis vķsari um togarann. En leitarmenn ķ landi fundu margskonar rekald śr honum. Skipverjar senda hinstu kvešju žegar žeir sjį sér bana bśinn. Tališ er nś vķst, aš enski togarinn

Ķ fyrradag og fyrrinótt var aftaka vešur um allt Sušvesturland, meš hrķšardimmvišri į köflum. Ęsti fljótt sjó og gerši haugabrim. Varš sjógangur svo mikill hér, aš togararnir, sem lįgu ķ Reykjavķkurhöfn, žoršu ekki aš hafast žar viš, og fluttu sig allir śt į ytri höfn. Mešal žeirra var žżskur togari, sem leitaš hafši hér hafnar daginn įšur. Žegar skipin voru komin śt į ytri höfnina, varš įrekstur milli hans og togarans „Ver“ og skemmdust bįšir nokkuš. Enskur togari, Welbeck, kom hingaš ķ gęrmorgun. Hafši hann tekiš nišri innan skerja į Vatnsleysuströnd ķ ofvišrinu ķ fyrrinótt, fengiš žar į sig hvern brotsjóinn į fętur öšrum, en losnaš žó aftur og komst af eigin rammleik til hafnar. Ķ gęr var kafari fenginn til žess aš skoša žęr skemmdir, sem į skipinu höfšu oršiš viš strandiš. Annar enskur togari, Wambery, sem var hér vestur ķ flóanum, fékk stór įföll ķ fyrrakvöld, og eitt žeirra skolaši stżrimanni skipsins fyrir borš. Togarinn kom hingaš ķ gęr, og er ekki mikiš skemmdur. Ķ fyrrakvöld nįši hann seinasta loftskeytinu, sem togarinn „Jeria“ sendi frį sér, eins og getiš er um į öšrum staš ķ blašinu.

Sandgerši 23.jan. FŚ Ofsarok aš vestan meš aftaka brimi var hér ķ gęr, og hélst fram į nótt. Meš flóšinu ķ gęrkvöldi rak į land vélbįtinn Brśarfoss. Er hann töluvert brotinn en mun žó lķklega nįst śt aftur. Ennfremur rak hér į höfninni 5 bįta en ekki varš tjón aš žvķ.

Žak fżkur af hśsi ķ Keflavķk. 23. jan. FŚ. Śr Keflavķk sķmar fréttaritari śtvarpsins, aš žar hafi veriš mikiš hvassvišri sķšdegis ķ gęr. Fauk žar nokkur hluti af žaki af hśsi ķ smķšum og skall į hśsi Jóns Gušbrandssonar og skemmdi męni žess. Margir śtlendir togarar komu inn į höfnina ķ Keflavķk ķ gęrkvöldi til žess aš leita skjóls fyrir vešrinu. Ķ morgun var gott vešur og fóru togararnir śt ķ flóann til veiša, en sneru aftur til Keflavķkur žvķ sjór var śfinn. — Nokkrir śtilegubįtar liggja einnig ķ Keflavķk.

Akranesi 23. jan. FŚ Ķ gęrdag var vestan rok og stórbrim. Klukkan 15 ętlušu 4 menn aš bjarga bįt frį bryggju, en brotsjór fór yfir bryggjuna og tók 3 menn śt. Björgun tókst. Kl. 21 ķ gęrkvöldi fór vélbįturinn Vķšir aš draga legufęrin. Rak hann žį į klappir og sökk um kl.23. Bįturinn er ónżtur. Bįtur žessi kom hingaš til Akraness nżr frį Danmörku 1930. Eigendur voru Ólafur Björnsson o. fl. Bįturinn var vįtryggšur hjį Sjóvįtryggingarfjelagi Ķslands. Žrjį ašra bįta rak įleišis til lands en sakaši ekki. Ysti endi hafnargaršsins er seig ķ haust, seig enn į nż. Gömul trébryggja skemmdist talsvert.

Hlżindin nįšu hįmarki žann 21. og var žį grķšarleg śrkoma į Vestfjöršum. Morgunblašiš  segir frį 25.janśar:

Hrafnseyri, 24. jan. FŚ. Sķšastlišinn mįnudag féllu skrišur śr fjallinu fyrir ofan Sólbakka ķ Önundarfirši. Sex tśnskikar ķ Flateyrarbśi uršu fyrir mjög miklum skemmdum. Hlaup kom fram śr tveimur giljum nįlęgt verksmišjunni į Sólbakka og ollu miklum skemmdum. Bķlabrś ónżttist, bįšir sķldarpallarnir skemmdust og ręsti fylltist. Innsta sķldargryfjan fylltist grjóti og auri. Smišjan sligašist, og barst ķ hana aur og grjót. Grjótiš nęr ķ glugga aš ofanveršu viš verksmišjuna. Talsvert af sķldarmjöli befir skemmst.

Hvammstanga, 24. jan. FŚ. Žorsteinn Gķslason aš Geitalandi — įšur ķ Stóruhlķš varš śti skammt frį heimili sķnu į Mišfjaršarhįlsi ķ fyrradag.

Ķ gęrmorgun [24.] hljóp skriša śr fjallinu fyrir ofan Villingadal į Ingjaldssandi. Stefndi hśn fyrst į bęinn en breytti svo um stefnu og rann ekki į bęinn. Skrišan fór yfir tśniš og eyddi miklu af žvķ. Skrišan er um tvo metra, į žykkt ķ sporšinn. Alt fólk er flutt śr bęnum. Fénašur hefir og aš mestu veriš fluttur burt. Ķ gęr var skrišan um 200 metrar į breidd. Skrišan jókst ķ nótt. Bęr og peningahśs eru talin ķ hęttu. [Ķ bókinni „Skrišuföll og snjóflóš“ (2.bindi, s210 ķ 2.śtg) er ķtarlega fjallaš um žennan merkilega atburš viš Villingadal. Žar er sagt aš skrišan hafi byrjaš ž.24. og veriš virk ķ sex daga]. 

Frį žrišjudagsvešrinu [22.]. Ķ Vestmannaeyjum tók žak af fiskiskśr. Togarinn Black Prince, sem strandaši hér į eišinu fyrir tveim įrum, og legiš hefir aš mestu ķ sjó, skolašist upp į hįeiši, meš vél og öllu, og var žegar ķ gęr byrjaš aš losa śr honum žaš sem nżtilegt var. (FŚ.). Ķ ofsarokinu į žrišjudag, slitnaši vélbįturinn Hafsteinn upp į Stokkseyrarhöfn. Hann rak į land og kjölurinn brotnaši undan honum, en aš öšru leyti var hann lķtiš skemmdur. Gert veršur viš bįtinn žar, austur frį. (FŚ.).

Alžżšublašiš segir frį 27.janśar - ekki er ljóst hvort žetta tjón varš 9. eša 23.janśar:

Ķsafirši ķ gęrkveldi. Illvišri hafa veriš ķ Noršur-Ķsafjaršarsżslu nęrri žvķ dag eftir dag. Į Sębóli fauk ķ žessum mįnuši skśr meš matvęlum og fatnaši, en skśrinn var įfastur viš bęinn. Fólk alt flśši į nęstu bęi. Ķ Žverdal fauk žak af ķbśšarhśsi og um žrķr hestar af heyi. Vķša annars stašar uršu smęrri skemmdir.

Dżpkandi lęgš fór yfir landiš 25. og olli noršanroki, sérstaklega austanlands. Morgunblašiš 26.janśar:

Noršfirši ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Ofsarok var hér ķ Noršfirši ķ nótt į noršaustan. Vélskipiš „Sleipnir“ hrakti frį festum og lenti žaš į bryggju fóšurmjölsverksmišjunnar. Viš įreksturinn brotnaši žaš nokkuš ofan žilja og skemmdi bryggjuna talsvert. Žakjįrn reif vešriš af nokkrum hśsum, žar į mešal hśsi bęjarstjórans og hśsi Lifrarbręšslunnar. Hjallur, sem Ingvar Pįlmason alžingismašur įtti, fauk og var ekki neitt eftir af honum. Żmsar skemmdir uršu einnig i öšrum hśsum.

Austur yfir fjall er nś įgętis fęrš og segja bifreišastjórar veginn óvenjugóšan į žessum tķma įrs.

Vatnsskortur ķ Hrķsey. Ķ Hrķsey eru nś allir brunnar aš žorna, sem nothęft vatn er ķ, svo til vandręša horfir verši ekki aš gert sem fyrst. Įlitiš er aš žverrun vatnsins stafi af sprungum nešan jaršar, vegna jaršskjįlftanna sķšastlišiš sumar, enda hafa jaršskjįlftakippir fundist žar öšru hvoru langt fram į vetur. FŚ

Dżpkandi lęgš kom enn aš landinu ašfaranótt 29. og olli fyrst sunnanhvassvišri - en sķšan mjög vaxandi vestanįtt og varš śr hiš versta vešur. Morgunblašiš 30.janśar:

Keflavķk 29. jan. FŚ. Ķ gęrkvöldi [28.] var logn og blķšvišri og vešurspį žannig, aš verulegra vešurbreytinga var ekki aš vęnta fyrr en ķ dag. Róšrartķmi bįta śr Keflavķk er 45 mķnśtum eftir mišnętti, og fyrr en į žeim tiltekna tķma mega bįtar ekki leggja śr höfn til fiskveiša. Reru žį allir bįtar sem tilbśnir voru, en žrem stundum sķšar, eša kl.4 ķ nótt, skall į sunnan rok, er hélst fram undir mišaftan. Viš bryggjuna hér ķ Keflavķk lį flutningaskipiš Varhaug, sem hefir veriš undanfariš aš afferma salt til śtvegsbęnda hér ķ Keflavķk og Njaršvķkum. Lķtiš eitt var eftir ķ skipinu af farminum ķ gęrkvöldi, og lį žaš viš bryggjuna eins og aš undanförnu. Vešriš skall į ķ nótt öllum aš óvörum, og komst skipiš ekki frį bryggjunni vegna žess aš žaš var nęstum tómt, og mikill hluti skrśfunnar upp śr sjó, en sjór og rok stóš žvert į bakboršshliš skipsins. Kl.17 ķ dag lį skipiš enn viš bryggjuna. Hefir žaš skemmst į stjórnboršshliš Bryggjan hefir einnig skemmst en hvorugt tjóniš er metiš.

Morgunblašiš segir af sama illvišri 31.janśar - en nś hafši įttin snśist til vesturs:

Akranesi ķ gęr. Vélbįturinn Svalan į Akranesi strandaši ķ nótt [ašfaranótt 30.] ķ Lambhśsasundi, žegar hann var į heimleiš śr róši. Žetta geršist milli klukkan tólf og eitt ķ nótt, og voru žį allir hinir hįtarnir komnir heim. Bįturinn fór upp į syšri Flösina, en žar eru sker. Brim gekk višstöšulaust yfir bįtinn, og héldu mennirnir sér sem fastast ķ hann žar til hjįlp kom śr landi, en žaš var um fimmleytiš. Var žį vašiš śt ķ bįtinn meš taug, og bįtverjar bornir ķ land. Žeir voru fimm. Björgun reyndist erfišari vegna dimmvišris og myrkurs. (FŚ).

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 31. hafi tveir bįtar skaddast ķ Ķsafjaršarhöfn, og aš um mįnašamótin hafi mašur oršiš śti į Digraneshįlsi [kannski 2.febrśar].

w-1935vv-a

Febrśar var sérlega kaldur. Kortiš sżnir įgiskaša stöšu ķ hįloftunum. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, žykkt er sżnd meš daufum strikalķnum og žykktarvik ķ lit. Aš žessu sinni kom kuldinn śr mest śr vestri en ekki noršri. Vešur var žvķ skįrra austanlands heldur en į Vesturlandi. Mikla hlįku gerši 6. og 7. en annars var lengst af snjór. Ķ kjölfar hlįkunnar gerši mikiš illvišri. Vešurathugunarmenn lżsa tķš ķ febrśar:  

Kvķgindisdalur (Snębjörn Thoroddsen): Ašfaranótt žess 8. gjörši vestanrok, 10 vindstig meš slyddubyl og žrumuvešri. Aš kvöldi ž.8. gjörši hér hrķšarvešur og hvassvišri į austan meš mikilli snjókomu. 

Žórustašir (Hólmgeir Jónsson): Vešurfariš hefir veriš įhlaupa- og śrkomusamt. Hlaupiš upp meš hrķšarvešri noršan og noršaustan. Fyrstu daga mįnašarins kom nokkur snjór, en tók upp žann 6.-7. svo aš alautt varš ķ byggš. Laust eftir mišjan mįnuš hlóš nišur miklum snjó og helst hann enn.

Vķšidalstunga (Ašalsteinn Teitsson): Tķšin var köld og mikill snjór, en stórhrķšar engar. Hagi var alltaf nęgur en notašist illa vegna frosta og óstillu. Ķ sunnanrokinu mikla aš kvöldi ž.8. fauk žak af jįrnhlöšu ķ Vallarįsi (nęsti bęr) og partur af fjįrhśsžaki ķ Deildarhól. Į einum bę ķ sveitinni, Jörfa, fauk örlķtiš af heyi.

Sandur ķ Ašaldal (Heišrekur Gušmundsson): Tķšarfar var óvenjukalt ķ žessum mįnuši, en snjólétt. Fįrvišri nóttina milli 8. og 9. Gerši vķša nokkurn skaša hér um slóšir. Žök fuku af hśsum sumstašar og vķša fuku hey.

Raufarhöfn (Rannveig Lund): Tķšarfariš ķ mįnušinum hefur veriš mjög óstillt, mikil noršvestanįtt, stórvešur og stilltara į milli. Frost hafa veriš mikil seinnipart mįnašarins og snjór falliš lķtill. Telja mį einstakt aš ekki sést svell einu sinni ķ mżrum um žetta leyti. Fįrvišri gerši hér nóttina 9. og olli lķtilshįttar skemmdum, bįtar slitnušu pp en skemmdust žó ekki. Žök fuku af hśsum og fleiri smįskemmdir.

Nefbjarnarstašir: Tķšin hefir veriš sem oftast köld, en mį teljast fremur śrkomulķtil og žvķ nęgir hagar žegar gefiš hefir aš beita. Snjólétt allt til mįnašarloka.

Sįmsstašir: Mįnušurinn fremur haršur og snjóasamur.

Reykjanesviti: Kuldar og snjóžyngsli, einnig talsvert rosasamt. Beitarlķtiš eša nęr žvķ jaršlaust.

Morgunblašiš segir 2.febrśar frį skrišu ķ Mżrdal:

Rafstöš skemmist. Kl. 7 ķ gęrmorgun [1.febrśar - kannski 31.janśar] slokknušu rafljósin ķ Bólstaš ķ Mżrdal. Markśs, bóndinn į bęnum, gekk žį nišur aš rafstöšvarhśsinu, sem er nįlęgt 100 metra frį bęnum. Fyrir ofan hśsiš er snarbrött brekka um 27 metra hį, og hafši skriša hlaupiš žar į nįlega 180 fermetra svęši og sópaš rafstöšvarhśsinu aš mestu leyti ķ burtu nišur aš Kerlingardalsį. Hśsiš var śr steinsteypu, og stóš į klöpp. Rör og vatnshreyfill viršast óskemmd og óhögguš, en rafvélin er lķtilshįttar skemmd, žó eigi meira en svo, aš gera mį viš hana. Vélarnar stóšu óhaggašar į gólfi stöšvarhśssins eftir hlaupiš. Rśmmįl hlaupsins er į aš giska 150 til 200 teningsmetrar. Rafstöšin var reist 1931 og gat framleitt 5 til 6 hestöfl. Hśn kostaši nįlęgt 2800 krónur meš raftaugum og įhöldum. Skašinn er ašallega į stöšvarhśsinu, en óžęgindi fólksins eru tilfinnanlegri, žvķ ekkert eldstęši er ķ ķbśšarhśsinu til upphitunar eša eldamennsku. Orsakir skrišunnar telja menn hinar óvenju miklu rigningar ķ vetur, (1.febr. FŚ).

Bįt rak upp ķ rokinu ķ fyrrinótt [ašfaranótt 1.]. Var žaš vélbįturinn Fortuna. Lį hann viš Hauksbryggju, en slitnaši frį festum um flóšiš og rak upp ķ fjöruna vestanvert viš bryggjuna. Bįturinn var mannlaus.

Žann 1.febrśar fór dżpkandi lęgš austur meš sušurströndinni. Morgunblašiš 5.febrśar:

Aftaka stórhrķš var um efri hluta Įrnessżslu į föstudaginn var [1.febrśar]. Segir Pįll Stefįnsson bóndi į Įsólfsstöšum aš ķ Žjórsįrdal, hafi žann dag veriš įlķka stórhrķš og verst getur oršiš į Noršurlandi, vešurhęš feikileg og fannkoma mikil.

Mikiš illvišri gerši um mikinn hluta landsins žann 8. og 9. og olli tjóni - Austurland slapp žó aš mestu. Mjög kröpp og ört dżpkandi lęgš fór til noršausturs um Snęfellsnes og Hśnaflóa ķ kjölfar annarrar sem olli vestanstormi į Vestfjöršum nóttina įšur. Endurgreiningar hafa enn ekki nįš žessari lęgš - hśn varš mun dżpri en žęr gefa til kynna. 

Slide1

Myndin sżnir klippu śr žrżstirita sem stašsettur var ķ Rafmagnsstöšinni viš Ellišaįr. Žrżstingur fór aš falla aš morgni žess 8. Skil fara yfir um kl.15 (brot ķ žrżstifallinu), en loftvogin heldur įfram aš hrķšfalla allt žar til hśn fór nišur ķ um 962 hPa um kl.20. Žį steig žrżstingur skyndilega, um 23 hPa į 3 klst. Lęgšarmišjan fór um žaš bil yfir Stykkishólm og varš žrżstingur žar lęgstur um kl.21, 957,1 hPa, og vķkur meir en 20 hPa frį įgiskun bandarķsku endurgreininganna. 

Slide2

Žótt endurgreiningin nįi afli lęgšarinnar ekki sżnir hśn žó hvere ešlis hśn var - žaš er gagnlegt. 

Vķsir segir frį 9.febrśar:

Fįrvišri af sušaustri skall į hér ķ bęnum um kl. 5—6 ķ gęr og var rokiš svo mikiš, žegar verst var, aš ekki gat heitiš stętt į götunum. Olli žvķ stormsveipur, sem kom sušvestan af hafi meš mjög miklum hraša og var viš Reykjanes kl.5. Fór hann noršaustur yfir land ķ nótt og var ķ morgun yfir Jan Mayen. Į Vestfjöršum var, žegar stormurinn skall į noršaustan hrķš og į Snęfellsnesi noršan megin var frost og hrķšarvešur af noršaustri. En sunnanlands var žķšvišri og sumstašar svo hlżtt sem į sumardegi. Mestur hiti hér sunnanlands var 8 stig (kl.7), į żmsum stöšum. Į Noršurlandi var frį 3—4 stiga frost og hrķš um alt Noršurland og Noršausturland (kl.17). Į mišnętti s.l. var noršanhrķš ķ Bolungavķk, en žį var sunnanrok og 5 stiga hiti į Akureyri. Kl.8 ķ morgun var vešur kyrrt um mestan hluta lands.

Tjón af völdum ofvešursins hér ķ bęnum. Hér ķ bęnum gerši ofvišriš talsveršan usla. Žannig losnušu jįrnplötur į hśsum og voru mest brögš aš žvķ į hśsi Jślķusar Björnssonar viš Austurstręti, en žaš stendur milli hśsa žeirra Stefįns Gunnarssonar og Jóns Žorlįkssonar. Žeyttust plöturnar af žakinu og lentu sumar ķ Austurstręti og gerši umferšina žar stórhęttulega, enda stöšvaši lögreglan umferšina žarna, mešan mest hętta var į feršum. Slökkvilišsmönnum tókst aš negla žęr plötur, sem eftir voru į žakinu, og voru aš byrja aš losna, svo rammlega aš dugši. Umferš öll um bęinn var erfiš mešan vešriš var mest, en ekki uršu nein alvarlega umferšarslys af völdum žess. Bilanir uršu talsveršar į ljósaleišslum, en ekki varš tjón af. Einnig kviknaši ķ nokkrum reykhįfum, en hvarvetna tókst aš slökkva ķ tęka tķš. Bilanir į sķmalķnum o.fl. Bilanir į sķmalķnum uršu nokkrar į Sušaustur- og Vesturlandi og ķ gęrkveldi nįšist ekki samband austur frį Reykjavķk nema til Ölfusįr. Loftnetsleišslur śtvarpsstöšvarinnar į Vatnsendahęš bilušu ķ gęr og var žvķ ekki hęgt aš halda įfram aš śtvarpa. Višgerš fer fram ķ dag. Loftnet loftskeytastöšvarinnar į Melunum slitnaši, en stöšin hafši įfram stuttbylgjusamband viš skip. Žessi bilun er komin ķ lag. Vķsir įtti vištal viš landsķmastjóra ķ morgun og spuršist fyrir um sķmabilanirnar. Kvaš hann bilanirnar ekki mjög miklar. Vęri žęr mestar milli Ölfusįr og Mišeyjar. Hafa višgeršarmenn veriš sendir af staš, en nįkvęma skżrslu vantar, žar sem ašeins er samband aš Ölfusį. Nokkrir staurar munu žó brotnir į fyrrnefndu svęši. Nokkrar bilanir hafa oršiš į lķnum vestanlands og noršan, en hvergi sambandslaust meš öllu.

Grimsby botnvörpungurinn Langanes hefir aš lķkindum farist meš allri įhöfn. Kl.6:50 ķ gęr sķšdegis sendi botnvörpungurinn „Langanes" frį Grimsby śt neyšarskeyti, og kvašst hafa strandaš viš Dżrafjörš. Mun žaš hafa veriš annar enskur botnvörpungur, „Green Howard“, sem nįši ķ skeyti žetta, en talstöšvar ķ landi hlustušu į fregn „Green Howards“ um strandiš. Ekki var meiri upplżsingar aš fį um žetta en žaš, aš Langanes hefši strandaš viš Dżrafjörš. Į strandstašnum var nišamyrkur og brim. Komu nokkur skip į vettvang, en žoršu ekkķ mjög nįlęgt landi. Eigi höfšu borist nįnari fregnir af žessu ķ morgun snemma og vissu menn žį ekki enn, hvar skipiš hefši strandaš. En Dettifoss var kominn aš Skaga viš Dżrafjörš, žar sem lķklegast er tališ aš skipiš hafi farist, snemma ķ morgun fyrir birtingu og lżsti upp ströndina žarna viš fjöršinn. Sįust menn ķ landi, en žaš er tališ lķklegt, a& žaš hafi veriš menn frį Nśpi, sem sendir voru į strandstašinn. Žangaš mun vera nįlega 4 klst ferš frį Nśpi. Höfšu žeir mat mešferšis og żmislegt, til žess aš geta hlynnt aš strandmönnunum, hefši žeir komist af. Sķšari fregnir Botnvörpungurinn strandaši į Sléttunesi. Samkvęmt frétt, sem Slysavarnafélaginu barst ķ morgun frį Žingeyri, strandaši „Langanes" į Sléttunesi, vestan fjaršarins, milli Dżrafjaršar og Arnarfjaršar. Botnvörpungur var į leišinni frį Žingeyri meš vélbįt ķ eftirdragi og var bśist viš, aš žeir yrši komnir į vettvang kl. 11 1/2. Vegna brims er ekki unnt aš gera björgunartilraun śr landi. En reynt veršur aš skjóta lķnu af vélbįtnum til „Langaness“. Hefir vélbįturinn lķnubyssu mešferšis. Gera menn sér vonir um, aš takast muni aš bjarga mönnunum. Hafa žeir klifraš upp ķ reišann og sjįst žeir greinilega frį togarum žeim, sem eru žarna fyrir utan. Eigi er vitaš hvort allir skipsmanna eru enn į lķfi. Brim er enn mikiš į strandstašnum, en vešur er batnandi. Mest óttast menn aš skipbrotsmenn verši svo mįttfarnir og kaldir, aš žeir geti ekki dregiš til sķn björgunarstólinn.

Seinustu fregnir herma, aš mjög litlar lķkur sé til, aš skipshöfninni af Langanesi verši bjargaš. Togarinn, sem fór ķ morgun, hafši og įrabįt, og var reynt aš fara į honum aš skipinu. Sį bįtur missti śt 3 menn, žar af drukknaši einn, enskur stżrimašur. Mennirnir į bįtnum sįu engan mann ķ reiša „Langaness“.

Morgunblašiš segir lķka frį 9.febrśar - aš einhverju leyti sömu fregnir:

Um mišaftanleytiš ķ gęr skall hér į ofsavešur af sušaustri. Stormsveipsmišjan var um žaš leyti skammt sušvestur af Reykjanesi. Var stormsveipurinn krappur mjög og fór hratt yfir til noršausturs. Um žaš leyti var rokiš skolliš į um allt Sušurland. En vešrabrigši voru svo snögg og misvindi mikiš į litlu svęši, aš žį var t.d. rok af sušaustri meš 7° hita ķ Sķšumśla, en ķ Stykkishólmi og į noršanveršu Snęfellsnesi var noršaustan hrķš meš frosti. Į Vestfjöršum var um lķkt leyti skollin į blindhrķš af noršnoršaustri.

Žegar vešriš var sem mest uršu menn žess varir aš jįrnplötur voru aš losna af hśsi Jślķusar Björnssonar, Austurstręti 12. Hśs žetta stendur sem kunnugt er, milli tveggja stórhżsa, hśss Jóns Žorlįkssonar og Stefįns Gunnarssonar. Žegar stormur er af sušri myndast mikill strengur ķ skaršinu milli stórhżsanna. Žegar jįrnplötur fóru aš losna į žakinu, leiš ekki į löngu žar til plöturnar žeyttust śt ķ vešur og vind. Var um skeiš lķfshįski aš vera į ferli ķ Austurstręti fyrir jįrnplöturegni, enda lokaši lögreglan alveg götunni į nokkru svęši, og tókst žannig aš afstżra slysum. Slökkvilišsmenn voru fengnir til žess aš fara upp į hśsiš. Tókst žeim aš negla žęr plötur sem eftir voru į žakinu. Į nokkrum stöšum öšrum ķ bęnum losnušu plötur af hśsum, en hvergi stórvęgilegt og ekki vissi lögreglan til žess, aš nein slys hefšu af hlotist. Samkvęmt upplżsingum er blašiš fékk hjį slökkvistöšinni uršu engir alvarlegir brunar ķ bęnum ķ ofvešrinu. Į nokkrum stöšum kviknaši ķ reykhįfum og var slökkvilišsmašur strax sendur į vettvang og tókst į žann hįtt aš stöšva frekari eldsvoša. Rafmagnsžręšir slitnušu į nokkrum stöšum, en rafveitumönnum og slökkvilišsmönnum tókst aš einangra žręšina įšur en tjón varš af. Allir sķmar slökkvistöšvarinnar (brunasķmarnir) slitnušu og var žvķ ekki hęgt aš nį til slökkvistöšvarinnar nema gegnum bęjarsķmann. Talsveršįr bilanir uršu į rafleišsluslętti vķša um bęinn. Leišslan til Vķfilsstaša slitnaši og var ljóslaust į hęlinu ķ 2 tķma Götuljósin slokknušu vķša ķ bęnum, žar sem stauraleišsla var. Vesturbęrinn, Grķmsstašaholt og Skildinganes voru aš heita mį ljóslaus, einnig talsveršar bilanir į götuljósum ķ Austurbęnum. Mišbęrinn var elni bęjarhlutinn, sem hélt óskertum sķnum götuljósum, enda er jaršleišsla um hann allan. Til merkis um fįrvišriš hér į götunum ķ gęrkvöldi mį geta žess, aš um 7 leytiš feykti vešriš konu um koll ķ Hafnarstręti, féll konan ķ ómegin og var flutt heim til sķn ķ bķl. Um svipaš leyti kom bķll hlašinn fólki eftir Vonarstręti. Allt ķ einu heyrir fólkiš ķ bķlnum įtakanlegt neyšaróp frį konu. Sér žaš žį hvar kona stendur žar skammt frį og heldur daušahaldi ķ sķmastaur og var kįpa hennar rifin frį henni og flaksandi śt ķ vešriš. Var konan svo örmagna oršin, žegar fólkiš kom, aš hśn gat ekki hreyft sig. Var hśn tekin upp ķ bķlinn og flutt heim.

Um sķmabilanir śt um land var ekki hęgt aš segja, en žęr hafa sjįlfsagt oršiš all-vķša, einkum hér į Sušurlandi. Eftir kl.8 nįšist ekki samband į Sušurlandslķnunni nema til Ölfusįr, žvķ žar fyrir austan voru brotnir sķmastaurar. Ķ nįgrenni Reykjavķkur voru vķša brotnir staurar, en hve mikil brögš voru aš žvķ, gat landssķmastjóri ekki sagt um, vegna žess, aš ekki nįšist til stöšvanna. Sambandiš noršur į land var sęmilegt, en slitrótt til Vestfjarša. Klukkan um 7 1/2 slitnaši loftnet Śtvarpsstöšvarinnar į Vatnsenda, eša réttara sagt leišslan upp ķ loftaetiš. Stöšvašist žvķ śtsending frį śtvarpinu. Strax og vešriš lęgir veršur gert viš loftnetiš, svo aš vęntanlega veršur hęgt aš śtvarpa aftur strax ķ dag. Einnig slitnaši stóra netiš į loftskeytastöšinni į Melunum en stöšin gat eftir sem įšur haft samband viš skip į stuttbylgjum.

Nęstu daga bįrust smįm saman fregnir utan af landi. Morgunblašiš 10.febrśar:

Nokkur brögš uršu aš sķmabilunum ķ ofvišrinu. Um 100 nśmer uršu sambandslaus vegna slita į lķnum, ašallega ķ śtjöšrum bęjarins. Flestar lķnur bilušu žannig, aš loftnet féllu nišur į sķmalķnur, slitu žęr nišur og flęktu. Allar sķmabilanir ķ bęnum komust ķ lag ķ gęr.

Rafmagnskerfi bęjarins slapp furšu vel, og er žvķ aš žakka, segir rafmagnsstjóri, aš ekki fylgdi snjór meš hryšjunni. Mest brögš uršu aš bilunum ķ Sogamżri. Žak fauk af heyhlöšu bęjarins viš Hringbraut og lentu jįrnplötur śr žvķ į rafleišslum, sem liggja viš Barónsstķg og Bergžórugötu og varš ljóslaust um tķma į žessum götum. Bilunin į leišslunni til Vķfilsstaša varš ekki ķ mestu hryšjunni og voru ljós hęlisins komin ķ lag fyrir myrkur. Furšu fljótt tókst aš gera viš bilanir og var aš mestu bśiš aš gera viš skemmdir kl.10 ķ gęrmorgun. 

Grindavķk ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Hér var aftakavešur ķ gęrkvöldi [8.] og nótt, en žó varš minna tjón aš žvķ heldur en bśast hefši mįtt viš, eftir vešurhęšinni. Tvo fiskskśra, sem stóšu fram viš sjóinn fyrir nešan Hóp tók upp og feykti ofvišriš žeim alla leiš heim aš hlaši ķ Hópi og lįgu žeir žar mölbrotnir. Annan skśrinn įtti Gunnlaugur Stefįnsson kaupmašur ķ Hafnarfirši, en hinn Gušlaugur Gušjónsson bóndi į Hópi. Lķtiš mun hafa veriš ķ skśrunum, nema eitthvaš af įhöldum og fór žaš aušvitaš allt śt ķ vešur og vind. Tvo trillubįta tók upp, fuku žeir og brotnušu. Annan žeirra įtti Gušjón Jónsson ķ Höfn. Ženna bįt tók vešriš upp, fleygši honum tvęr veltur og viš žaš brotnaši śr honum skuturinn. Hinn bįtinn įtti Gušmundur Benjamķnsson į Žorkötlustöšum. Sį bįtur brotnaši einnig nokkuš. Mikiš sjįvarflóš varš, en olli žó ekki miklu tjóni. Sjór gekk upp į Akurhśsatśn og bar grjót og möl į žaš. Ķ Stašarhverfinu varš flóšiš mest og flęddi žar inn ķ skśr hjį Hśsatóftum, en tjón mun ekki hafa oršiš mikiš. Ekki hefir neitt frést um žaš aš fjįrskašar hafi oršiš af flóšinu.

Akranesi ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Hér var aftakavešur ķ gęrkvöldi og ķ nótt, en engin slys munu žó hafa oršiš af žvķ hér eša ķ nęstu sveitum svo aš teljandi sé. Helst er aš telja žaš, aš vélbįturinn „Frigg“ rak į annan bįt į höfninni og skemmdist lķtilshįttar viš įreksturinn. Ašra bįta og hafnarbryggjuna sakaši ekki. Litlar eša engar skemmdir munu hafa oršiš į sķma hér į nęstu slóšum.

Ölfusįrbrś ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Óminnilegt rok var hér ķ gęrkvöldi og nótt og olli žaš tjóni mjög vķšį hér um nęstu sveitir. Er žó óvķst hvort allar fréttir um žaš eru komnar, vegna žess aš sķminn hefir veriš bilašur. 11 sķmastaurar, sem voru milli śtbśs Landsbankans og Mjólkurbśs Flóamanna brotnušu allir ķ einu vetfangi og žar aš auki 5 ašrir sķmastaurar ķ Flóanum. Ķ dag er veriš aš gera viš žessar skemmdir. Samband er héšan til Miš-eyjar ķ dag į einni lķnu, og frį Mišey til Vestmannaeyja er samband. Önnur sķmalķnan til Vķkur var biluš ķ morgun, en žó viršist svo sem vešriš hafi veriš hęgara žegar austar dró, og skemmdir minni į sķmanum austan Mišeyjar en vestan. Rokiš hefir gert miklar skemmdir į hśsum vķšsvegar um Sušurland. Ķ Oddgeirshólum fauk žak af stórri hlöšu og tók vešriš žaš allt, en ekki mun hey hafa fokiš. Į Eyrarbakka fauk žak af gömlu hśsi. Žar fauk einnig skśr eša byrgi og žak.af hlöšu. Aš Laugum ķ Hraungeršishreppi fauk žak af hlöšu. Aš Tungu Ķ Flóa fauk žak af fjósi og fjįrhśsi. Aš Tśni ķ Hraungeršishreppi fauk žak af fjósi. Į Eystri-Loftstöšum fauk žak af hlöšu. Aš Seljatungu ķ Gaulverjabęjarhreppi fauk žak af hlöšu. Aš Hömrum ķ Holtum fauk žak af hlöšu. Į żmsum Öšrum stöšum munu hafa oršiš minni skemmdir af völdum stólvešursins.

Ólafsvķk, 9. febrśar. FF. Ofsarok a£ noršvestri gerši ķ austurhluta Breišuvķkurhrepps ķ nótt. Ķ Öxl fauk fjós, fjįrhśs og skśr og bęrinn skekktist. Fólkiš flżši ķ heyhlöšu. Mikiš fauk af heyi er śti stóš. Fólkiš — ž.e. hjón meš 2 börn, eru nś į Bśšum ķ Stašarsveit. Į Bśšum reif einnig žak af heyhlöšu. Um fleiri skemmdir er ekki kunnar.

Saušįrkróki 9. febr. FŚ. Ķ ofsarokinu sķšastlišna nótt slitnušu sķma- og ljósaleišslur og einnig loftnet. Hśsžök skemmdust. Beituskśr fauk ķ sjóinn og hey sem var ķ skśrnum tapašist. Bįtar fuku til, en litlar skemmdir uršu į žeim. Skaši er minnst alls 700 krónur.

Siglufirši ķ gęr. Einkaskeyti Morgunblašsins. Ofsalegt sunnanrok gerši gerši hér į ellefta tķmanum ķ gęrkvöldi og stóš žaš til kl.3 ķ nótt. Muna menn varla annaš eins vešur. Skemmdir uršu miklar. Ljósa pg sķmakerfi bęjarins slitnušu og jįrnžök fuku af mörgum hśsum. Nokkrir geymsluskśrar fuku alveg. Tveir litlir vélbįtar brotnušu viš hafnarbryggjuna en öšrum bįtum tókst aš bjarga frį skemmdum. Varla mun ofsagt aš hver fulloršin manneskja ķ bęnum hafi veriš į fótum žar til vešrinu slotaši, žvķ mjög óttušust menn aš mörg hśs myndu fjśka.
... Hlaša og nokkuš af heyi fauk į Stašarhóli og fleiri skemmdir uršu žar.

Kópaskeri 9.febrśar FŚ. Ķ nótt var aftaka rok af sušvestri. Skemmdir uršu nokkrar einkum ķ Skógum ķ Axarfirši. Fauk žar žak af ķbśšarhśsi. Einnig tók plötur af žaki ķbśšarhśss į Žverį. Vķša uršu nokkrar skemmdir į heyjum.

Vķsir segir lķka frį vešrinu 10.febrśar:

Siglufirši, 9. febr. FŚ. Hér į Siglufirši ķ gęrkveldi var vestan ofsarok til kl. 2 ķ nótt. Vešurhęš var mest 12 vindstig. Miklar skemmdir uršu į sķma- og ljósaneti. Sķmastaurar brotnušu sunnan viš bęinn. Jįrn sleit vķša af hśsažökum og žakpartar sviptust ķ burtu. Kvistžak į sķldarhśsi Edvins Jakobsens fauk į sušurgafl hśssins Frón og braut žaš allmikiš. Mótorbįturinn „Bjarni“ brotnaši ofan žilja og sökk. Ljósstaur nešarlega į Ašalgötu féll og laust žį saman leišslužrįšum į verslunarhśsi Margrétar Jónsdóttur kaupkonu, Vetrarbraut 8. Kviknaši samstundis ķ hśsinu, ķ austurenda uppi, og var žaš mikiš bįl. Slökkvilišinu, er kom samstundis į vettvang tókst, žrįtt fyrir afskaplegan vešurofsa, aš slökkva eldinn fljótlega og dįšust menn mjög aš framgöngu žess. Hśsiš gjörskemmdist af eldi og vatni. Sömuleišis skemmdust vefnašarvörubirgšir verslunarinnar. Višbśiš er aš stórtjón hefši oršiš af eldi, ef eigi hefši tekist aš slökkva. Hśsiš var vįtryggt į 14 žśsund krónur og vörur fyrir 8 žśsund. Innbś var óvįtryggt og ónżttist aš mestu.

Grindavķk, 9. febrśar. FŚ. Ofsavešur af landsušri gerši hér ķ gęrkvöldi, og var vindur mestur frį klukkan 6—8. Vindhęš var alt aš 12 stigum. Tjón af ofvišrinu er žó ekki mikiš. Tveir bįtar fuku og brotnušu nokkuš, og fiskskśra tók upp af grunnum og brotnušu žeir mikiš. Allmikiš brim var en samt varš ekki tjón af völdum žess.

Vķsir 11.febrśar. Ystafelli, 10. febrśar. FŚ. Fįdęma vešurofsa gerši af sušaustri nóttina milli 8. og 9. ž.m. Vķša um. sżsluna fuku jįrnžök af ķbśšarhśsum, hlöšum og peningshśsum. Sumstašar feykti vešriš sérstęšum heyjum og svipti vķša torfi af bęjum og varš nokkurt heytjón. Jörš er nęstum auš og bķlfęrt um byggšir og heišar.

Hśsavķk, 10. febrśar. FŚ. ķ rokinu mikla ķ fyrrakveld slitnušu raftaugar Hśsavķkur, svo aš ljóslaust varš til nęsta dags. Žök fuku af nokkrum skśrum. Köstušust žau į önnur hśs og ollu skemmdum.

Akureyri, 10. febrśar. FŚ. Ķ ofvišrinu ķ fyrrakveld uršu hér į Akureyri żmsar minni hįttar skemmdir. Žakhluta tók af hśsum, bįtar fuku til og löskušust og brotnaši einn smįbįtur til fulls. Ķ Hólshśsum ķ Eyjafirši er steinhśs ķ smķšum og var stofuhęšin komin upp. Brotnaši inn sušurhliš hęšarinnar og löskušust višir. Į Hvassafelli fauk jįrnžak af annarri hliš ķbśšarhśssins. Miklar skemmdir uršu į verksmišjuhśsum ķ Krossanesi. Braut žar reykhįf og stór saltskśr fauk. Tjón er ekki metiš en žaš nemur žśsundum króna.

Enn eru fregnir af vešrinu ķ Morgunblašinu 12.febrśar:

Žak fauk af ķbśšarhśsi ķ Borgarnesi ķ föstudagsvešrinu [8.]. Hśsiš į Gušrśn Steingrķmsdóttir. Ķ óvešrinu sķšastlišna laugardagsnótt uršu miklar skemmdir į hśsum og heyjum vķša ķ Kelduhverfi. Į Eyvindarstöšum fauk ķ einu lagi žak af hlöšu. Į Austurgöršum og Grįsķšu fauk nokkur hluti af hlöšužökum. Ķ Nżabę fauk framhliš undan gömlu timburhśsi. Į Bakka reif torf af öllum heyjum og žak af bķlskśr. (FŚ).

Frį Stykkishólmi. Lķnuveišarinn Aldan fór į fiskveišar ķ dag. Skipiš hefir legiš ķ höfn undanfariš vegna vešra. ķ vešrinu mikla sķšastlišinn laugardag varš ekki verulegt tjón hér ķ Stykkishólmi eša nįgrenni. (FŚ).

Alžżšumašurinn į Akureyri segir af vešrinu ķ pistli 12.febrśar:

Hér į Akureyri fuku til bįtar og löskušust, og einn bįtur brotnaši ķ spón Jįrnplötur sleit af hśsum og sķmažręšir slitnušu, Ķ Krossanesi fauk saltskśr og reykhįfar verksmišjunnar brotnušu.

Tķminn segir 20.febrśar frį tjóni ķ sama vešri - austur ķ Biskupstungum:

Ķ ofvišrinu ašfaranótt 9. ž.m. fuku ķ Biskupstungum 6 heyhlöšur, į Išu, Skįlholti, Spóastöšum, Tjörn, Efri-Reykjum og Haukadal, žar aš auki fauk fjós į Išu, svo aš kśnum varš naušuglega bjargaš śt. žį fauk žakiš af bašstofunni į Spóastöšum og loks fauk kirkjan ķ Śtihlķš. ķ višbót viš žetta uršu hér og hvar nokkrar skemmdir į heyjum og hśsžökum en smįvęgilegri. — FŚ.

Morgunblašiš segir 23.febrśar frį skipsskaša:

Bįtur ferst śr Grindavķk. Žrķr menn drukkna en tveimur var bjargaš. Ķ fyrradag [21.] reru 16 bįtar śr Grindavķk. Gerši versta vešur į žį og stórsjó. Nįšu žó allir bįtarnir landi, nema einn. Žann bįt įtti Einar kaupmašur Einarsson ķ Garšhśsum.

Vešrįttan segir aš žann 6.febrśar hafi oršiš tjón į bįtum ķ höfnum į Vestfjöršum og aš žann 27. hafi Vestmanneyjabįtar oršiš fyrir sköšum og veišarfęratjóni. 

Mars var hlżrri og hagstęšari en febrśar. Vešurathugunarmenn lżsa tķš - og sżnist sitt hverjum:

Lambavatn: Jörš hefir oftast veriš auš. Ašeins föl viš og viš. En sķfelldur vindur, oftast austan og noršaustan svo skepnur hafa lķtiš haft not af śtbeit į gjafajöršum.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var mjög hagstętt, śrkomulķtiš og hagasamt.

Sandur: Tķšarfar milt. Fremur snjólétt en jafnfalliš og hagi žvķ ekki góšur seinni hluta mįnašarins vegna bleytusnjóa. Ž.8.-15. voru hlįkur og hlżindi og tók žį upp allan snjó og ķsa leysti sumstašar af vötnum žótt žykkur vęri eftir frostin ķ febrśarmįnuši.

Nefbjarnarstašir: Sķšari hluta mįnašarins var tķšarfar heldur slęmt. Snjókoma talsverš. En yfirleitt frostlķtiš og sem oftast hęgvišri. Frį 19. mį teljast algjörlega haglaust hér į utanveršu Hérašinu.

Reykjanesviti: Mjög stormasöm og rosasöm vešrįtta. Gęftalķtiš en góšur afli į djśpmišum. Til landsins var aftur sęmileg vešrįtta og góšir hagar žvķ hlżtt var ķ vešri.

Enn voru erlendir togarar ķ vandręšum. Morgunblašiš segir frį 3.mars:

Ķ fyrrakvöld var sķmaš til Slysavarnafélagsins frį Holti undir Eyjafjöllum og tilkynt aš veriš vęri aš skjóta rakettum viš sandana. Var žegar byrjaš aš safna mönnum til björgunarstarfs. Kl. 5 1/2 ķ gęrmorgun var svo sķmaš frį Seljalandi aš žżski togarinn Dśseldorf frį Cuxhafen hefši strandaš į söndunum og aš bśiš vęri aš bjarga allri skipshöfninni, 13 aš tölu, og vęru žeir komnir heilu og höldnu til Seljalands.

Jörš skalf nokkuš į įrinu. Fyrst ķ Borgarfirši. Morgunblašiš segir frį 5.mars:

Jaršskjįlftar. Į laugardagskvöldliš [2.mars] kl.18:35 og kl.22;15 uršu snarpir jaršskjįlftakippir ķ efri byggšum Borgarfjaršar. Į sunnudaginn komu aftur tveir kippir.

Morgunblašiš segir enn af jaršskjįlftum ķ pistli 9.mars:

Jaršskjįlftakippir, sumir allsnarpir, hafa gert vart viš sig viš og viš alla žessa viku ķ efri hluta Borgarfjaršar. Ķ fyrrakvöld, klukkan 20:30 og ķ gęrmorgun klukkan 8:37 komu snarpir kippir. Mest bar į jaršskjįlftunum ķ Reykholtsdal, nešri hluta Hvķtįrsķšu, og Žverįrhlķš. Ķ Lundareykjadal og Skorradal gętir žeirra minna. Ekki hafa hśs skekst eša falliš Žessu svęši, svo kunnugt sé. FŚ.

Vešurįttan segir ķ marsheftinu frį tjóni sem varš ķ kringum žann 11., en žį gekk mikil sunnanįtt meš hlżindum į landinu:

Aš kvöldi ž. 11. strandaši frönsk skonnorta į Mešallandsfjörum. Skipsmenn björgušust ķ land af eigin rammleik, aš žrem undantekningum, sem drukknušu, en 2 létust er ķ land kom. Sama dag fékk fęreysk skśta į sig brotsjó fyrir sunnan land. Laskašist hśn mjög, svo aš skipshöfnin yfirgaf skipiš og bjargašist um borš ķ ašra fęreyska skśtu. Žį misstu og bįtar śr Reykjavķk nokkuš af lóšum, og lķnuveišarar uršu fyrir miklum lóšartöpum. Nóttina eftir sökk vélbįtur į legunni ķ Sandgerši. Žį fauk og žak af ķbśšarhśsi į Skaršsströnd.

Ķ žessum sömu hlżindum uršu miklir vatnavextir ķ V-Skaftafellssżslu - Vešrįttan segir af žeim ķ marsheftinu:

Vegna stórrigninga ž.12.—13. og leysinga til fjalla uršu miklir vatnavextir ķ Vestur-Skaftafellssżslu. Brśin į Tungufljóti ķ Skaftįrtungu skemmdist og einnig vegurinn hjį brśnni į Eldvatni, og brś yfir kvķsl austar ķ hrauninu varš fyrir skemmdum. Skaftį flóši śt fyrir brśna hjį Kirkjubęjarklaustri.

Morgunblašiš segir frekari strandfréttir 20.mars:

Allmikiš af strandgóssi hafši rekiš į fjörurnar ķ Mešallandi śr frakkneska seglskipinu, er žar strandaši į dögunum. Žetta strandgóss var dregiš saman og staflaš upp į fjörukampinum, all-langt frį sjó, og varšmenn hafšir žar viš, til žess aš gęta góssins og hirša jafnóšum, žaš sem rak. Mešal žess sem rak voru nokkrar raušvķnstunnur. Eftir nokkrar bollaleggingar um žaš, hvaš gera skyldi viš drykk ženna, sem aš vķsu er ekki forbošinn lengur, lögšu valdhafarnir hér syšra svo fyrir, aš vķninu skyldi helt nišur og var žaš gert. En žessa hefši reyndar ekki žurft meš, žvķ ķ fyrrinótt gerši svo stórfellt sjįvarflóš žar eystra, aš allt strandgóssiš, sem rekiš hafši, sópašast burtu og śt ķ sjó, svo ekki fannst einn einasti hlutur eftir. Svo var flóšiš stórkostlegt, aš varšmennirnir, sem voru viš strandstašinn, gįtu meš naumindum bjargaš sér undan flóšinu. Žeir reyndu aš flżja upp į sandinn, en žar var žį svo mikill vatnselgur og sjór fyrir, aš žeir gįtu meš miklum erfišismunum komist til byggša. Skipsflakiš er enn marandi ķ hįlfu kafi all-langt śti ķ sjó og hefir ekki tekist aš komast śt ķ žaš ennžį.

Alžżšublašiš segir frį illvišri ķ Vestmannaeyjum ķ pistli 20.mars:

Ofsavešur af austri var ķ fyrrinótt ķ Eyjum [18. til 19.], og olli žaš nokkrum skemmdum. Į Eystri-Bśastöšum hjį Gušrśnu Magnśsdóttur, fauk fjós og hlaša og nįlęgt helmingi heys žess, er ķ hlöšunni var. Kśnum var bjargaš ómeiddum śt śr fjósinu. Vélbįturinn Leó slitnaši frį bryggju og rak į land, en er įlitinn óskemmdur. — Nokkrir smįbįtar hafa brotnaš.

Morgunblašiš segir 22.mars enn af jaršskjįlftum ķ Borgarfirši:

Jaršskjįlftamir ķ Borgarfiršinum halda įfram, en ekki eins snarpir. Haršastir hafa kippirnir oršiš ķ Örnólfsdal ķ Žverįrhlķš. Frį 2. til 18. mars hafa falliš śr tveir dagar, sem ekki hefir oršiš žar hręringa vart, eftir žvķ sem bóndinn žar, Gušmann Geirsson, skżrir frį. FŚ.

Alžżšublašiš segir žann 23. mars (og hefur eftir śtvarpinu):

Śr Hornafirši sķmar fréttaritari śtvarpsins, aš žar sé versta tķš og vegir ófęrir sökum snjóskafla, og engar sjógęftir. Ķ ofsavešrinu sķšastlišna mišvikudagsnótt [20.mars] uršu bįtarnir, sem gera śt frį Įlaugarey, aš flżja žašan inn aš bryggjum kaupfélagsins. Tveir žeirra, Hafalda og Hafžór, skemmdust ofan žilfars. Bryggja, sem žeir lįgu viš brotnaši nokkuš.

Aprķl var tķšindalķtill lengst af, kalt og snjóžungt var vķša noršaustan- og austanlands. 

Sķšumśli: Fram yfir mišjan aprķlmįnuš var noršanįtt og kuldi, en alltaf auš jörš. Žann 24. (sķšasta vetrardag) brį til sunnanįttar og hlżnaši.

Sušureyri: Kalt og vindasamt fram eftir mįnušinum. Skipti snögglega um ķ sumarmįlum um 25.aprķl meš hlżindum og blķšvišri.

Sandur: Tķšarfar fremur slęmt žar til 25. Gerši žį įgętan bata. Snjór var žó ekki mjög mikill en jafnfallinn og vķšast žvķ jaršlaust.

Nefbjarnarstašir: Fannkoma afarmikil svo algjör jaršbönn var allt aš fjórum sķšustu dögum mįnašarins. Frostlķtiš og sem oftast fremur hęg tķš. Įttin nęr einlęgt austan og noršaustlęg. Meš 25. (sumardag fyrsta) brį til hagstęšrar žķšu og sušvestanįttar.

Eišar (Erlendur Žorsteinsson): Žessi mįnušur verstur į vetrinum. Grķšarmikill snjór og nokkuš frost. Algjört jaršbann um allt Śthéraš. Ķ Fljótsdal og Skógum lķtill snjór.

Sįmsstašir: Mįnušurinn fremur kaldur en góšvišrasamur.

Morgunblašiš segir af tķš fyrir noršan 30.aprķl:

Frį Hśsavķk er blašinu skrifaš seint ķ žessum mįnuši: Héšan er ekkert aš frétta nema haršindi og vesöld. Inflśensa gengur hér, og eru margir lasnir. Hey eru vķša aš žrotum komin og ef ekki batnar nś śr sumarmįlum, mį bśast viš aš fé gangi illa undan vetri, einkum ķ śtsveitum, žvķ aš žar eru snjóžyngsli mikil og meiri en fram ķ dölum.

w-1935vv-b

Mikiš hlżnaši į sumardaginn fyrsta og sķšan kom hlżr maķ, į landinu ķ heild sį hlżjasti frį upphafi męlinga - og hefur ekki oršiš hlżrra ķ maķ sķšan. Kortiš sżnir hin miklu žykktarvik mįnašarins, en lķka aš žau voru nokkuš stašbundin. Vešurathugunarmenn voru įnęgšir.

Sķšumśli: Maķmįnušur hefir veriš ein samfeld vešurblķša, svo aš gamlir menn muna ekki slķka tķš. Sama er aš segja um jaršargróšur. Hann er ómunagóšur.

Lambavatn: Žaš hefir veriš óslitin stilla og hlżindi allan mįnušinn. Og er gróšur hér oršinn svo mikill aš bestu bletti ķ tśnum mętti fara aš slį. Og žaš er vķst óminnanlegt hér.

Sušureyri: Stillt, bjart, óvenju hlżtt. Hófleg śrkoma. Góšar gęftir. Hagstętt til lands og sjįvar.

Skrišuland: Tķšarfariš einmunagott svo aš elstu menn muna ekki eins góšan maķ.

Sandur: Tķšarfar yfirleitt mjög hagstętt, hlżtt og śrkomulķtiš. Žó gerši hret um mišjan mįnušinn - sem oft um žaš leyti - og kulda fyrir og eftir. Og svo kólnaši aftur ķ vešri sķšast ķ mįnušinum og fylgdu miklar žokur. Gróšri fleygir fram.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar hefir ķ einu orši sagt veriš hiš allra besta. Frostnęturnar 17. og 18. hnekktu dįlķtiš gróšri. Annars er žessi mįnušur hinn įkjósanlegasti sem komiš hefir aš žvķ er tķšina snertir nś ķ fjölda mörg įr.

Papey (Gķsli Žorvaršsson): Žetta mun ver sį vešurblķšasti maķmįnušur til sjós og lands sem ég hef lifaš sķšan ég man fyrst eftir mér į Fagurhólsmżri og aš žessum tķma.

Reykjanesviti: Yfirleitt góš og hagstęš tķš til lands og sjóar.

Morgunblašiš segir 26.maķ frį gróšureldi ķ Axarfirši - menn héldu fyrst aš um jaršeld vęri aš ręša. Sżnir e.t.v. aš gróšureldar hafa veriš óvenjulegir į žeim slóšum?

Seint ķ gęr barst hingaš fregn um žaš, aš jaršeldur hefši komiš upp ķ Öxarfirši skammt frį Skinnastöšum. Morgunblašiš nįši tali af sķra Pįli Žorleifssyni į Skinnastaš um kl.7 ķ gęrkvöldi og sagšist honum svo frį: Um kl.4 ķ dag [25.maķ] varš Einar Sigfśsson į Ęrlęk var viš reyk ķ skóginum sušur af Ęrlęk og austan viš Skinnastaši. Fór hann aš forvitnast um žetta og kom žį į eldsvęši um 300 metra langt, rétt austan viš Brandslęk. Virtist honum žar vera sprunga, sem glóandi lešja kęmi upp um. Kom eldurinn upp į żmsum stöšum og žegar sljįkkaši ķ honum į einum staš magnašist hann į öšrum. Var Einar ekki ķ vafa um aš hér vęri um jaršeld aš ręša, og sķmaši žegar skżrslu til sżslumanns um žaš. Eldsvęšiš er fyrir austan svo kallašan Hįmundarstašaįs, sem gengur noršur śr Skinnastašahęš, og eru žar lyngmóar žaktir raušvķšiskjarri. Er um kķlómeters leiš frį Skinnastaš žangaš en um tveir km frį Ęrlęk. Eldsvęšiš hefir stefnu frį noršvestri til sušausturs. Engra jaršskjįlfta hefir oršiš vart ķ sambandi viš žetta. En į eldsvęšinu hefir lyng brunniš og skógarkjarr svišnaš, en eldurinn breišist ekki śt um skóginn vegna žess hve mikill gróšur er kominn ķ hann.

Ekki jaršeldur — en Skógarbruni. Klukkan rśmlega 10 ķ gęrkvöldi įtti blašiš aftur tal, viš sķra Pįl Žorleifsson. Höfšu žeir Einar į Ęrlęk žį fariš til eldstöšvanna, og voru nżkomnir žašan. Sagši sķra Pįll žį svo frį, aš eldurinn vęri dottinn nišur, en brunniš vęri mjótt belti um 300 metra į lengd, og ryki alls stašar śr žvķ. Ekki hefši žeir getaš séš nein ótvķręš merki žess aš hér hafi veriš um jaršeld aš ręša, ekki séš neina sprungu ķ jaršveginum, og vęri žvķ sennilegast aš hér hafi veriš um ofanjaršareld aš ręša, žótt mönnum sé rįšgįta hvernig hann hafi kviknaš. Enginn mašur var žarna į ferš um daginn, og skógurinn og lyngiš alls ekki eldfimt vegna hins mikla nżgręšings, sem žar er. Engar drunur hafa heyrst ķ jörš, sagši sķra Pall og engir gosblossar sést. Stefna eldsins er öfug viš vindįttina og ef ašeins er um skógareld aš ręša, žį hefir hann fariš móti vindi. Lyngiš er brunniš, en raušavķšiskjarriš stendur eftir svišiš, en ekki kolbrunniš. -Jöršin er öll heit umhverfis brunasvęšiš. Ekki var hęgt aš rannsaka svęšiš nįkvęmlega og veršur žaš ekki gert fyrr en meš morgni.

Morgunblašiš segir 1.jśnķ fregnir af leišangri į Vatnajökul, m.a. til eldstöšvanna ķ Grķmsvötnum:

Jóhannes Įskelsson jaršfręšingur sķmaši Morgunblašinu ķ gęrkvöldi frį Nśpsstaš. Komu žeir félagar dr. Trausti Einarsson og hann til Nśpsstašar ķ gęr śr Vatnajökulsferš sinni. Höfšu žeir fengiš įgętisvešur į jöklinum, og ferš žeirra gengiš mjög vel. Vķsindalegan įrangur af feršinni telja žeir mjög mikilsvirši. Um įrangur feršarinnar, sagši Jóhannes Įskelsson m.a.: Žaš merkilegasta er viš uršum varir viš ķ feršinni var žaš, aš enn er eldur ķ gķgnum er gaus ķ fyrra. Hafa yfirleitt mjög litlar breytingar oršiš į eldstöšvunum sķšan viš dr. Niels Nielsen vorum žarna ķ fyrra. Reyk leggur sķfellt upp śr gķgnum. En vikurhrannirnar upp į barmi Svķagķgs, en svo er gķgdalurinn venjulega nefndur, eru svo heitar, aš vart er hęgt aš taka į vikrinum meš berum höndum.

[Ķ blašinu 4.jśnķ er sķšan framhald - hér er smįvegis śr žvķ]: Er žeir nįlgušust gosdalinn sįu žeir mökkinn śr gķgnum viš og viš leggja upp yfir dalbrśnina. Og er žeir komu į dalbrśnina sįu žeir, aš žar var allt meš mjög svipušum ummerkjum og var ķ fyrravor, er žeir dr. Nielsen og Jóhannes voru žar, aš öšru leyti en žvķ, aš nś var ķs į vatninu ķ gķgnum, en vatniš var autt ķ fyrravor. En gosmökkurinn kemur upp į svipušum eša sama staš og žį, upp śr sprungu sem er ķ jašri eyjarinnar eša hólmans, sem er ķ vatninu. Ķ mökknum er aska og gosgufur. Er žeir félagar tölušu viš Skaftfellinga um gosmökkinn, žį könnušust žeir viš žaš aš gosstrókurinn hefir viš og viš sést ķ vetur śr byggš, žó menn hafi ekki sett žetta ķ samband viš gosiš ķ fyrra, fyrr en vitaš var meš vissu aš žarna eru eldsumbrot enn.

Gróšureldur varš einnig sunnan viš Hafnarfjörš. Morgunblašiš 1.jśnķ:

Ķ gęrdag [31.maķ] uršu menn žess varir aš eldur var uppi ķ svonefndu Kapelluhrauni ķ Hafnarfjaršarhrauni. Var žetta tilkynnt į skrifstofu bęjarfógeta kl. um 3. Sendi hann žegar Stķg Snęland, lögreglužjón, til aš athuga af hverju eldur žessi stafaši. Fór Stķgur žegar af staš viš žrišja mann. Fóru žeir fyrst į bķl, en gengu frį žjóšveginum og var žaš um hįlftķma gangur. Žeir sįu žegar aš eldurinn hafši veriš kveiktur af mannavöldum. Hafši brunniš mosi į um 30 fermetra svęši. Var nś grafiš fyrir eldinn svo hann breiddist ekki meira śt og sķšan var gengiš ķ aš slökkva hann. Tókst žaš vel og komu žeir félagar aftur til Hafnarfjaršar kl. 7 1/2 ķ gęrkvöldi.

Eftir hlżindin ķ maķ tók heldur svalur jśnķ viš. Sérlega slęmt hret gerši um hvķtasunnu [9.jśnķ], en vešur var betra sķšasta žrišjung mįnašarins - en žį varš lakara sušvestanlands. 

Sķšumśli: Ķ jśnķmįnuši hefir yfirleitt veriš köld og leišinleg vešrįtta. Var į tķmabili frost um nętur. Sérstaklega inn til dala og upp til fjalla. Jaršargróšri hefir žvķ vķša lķtiš fariš fram, žar til sķšustu dagana aš rigningin kom. Kartöflugras hefir sumstašar falliš og oršiš svart. Grasspretta er samt talin aš vera ķ betra lagi. Tśn eru vķša aš verša slęg.

Lambavatn: Žaš hefir veriš gott. Til 20. kom aldrei dropi śr lofti nema lķtilshįttar krapi einu sinni. Sķšan hefir veriš vętutķš.

Žórustašir: Žaš hefir veriš frekar hagstętt. Įttin oftast austan og og noršaustlęg. Žann 8. gerši hér snjóhret svo aš alhvķtt varš ķ byggš noršaustan fjaršarins. Ž.10. fór snjóinn aš taka upp.

Sušureyri: Sęmilega hlżtt. Hófleg śrkoma. Hranalegt hvķtasunnuhret.

Kollsį ķ Hrśtafirši: [9.] Hvķtt aš sjó.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var óhagstętt aš žvķ leyti aš gróšur gekk seint vegna žess hve žurrkar voru miklir. Ķ hretinu um hvķtasunnuna varš snjór svo mikill vķša ķ fjöllum og fremstu dölunum aš saušfé fennti. Af sömu orsökum, bleytunni og kuldanum varš allmikill lambadauši.

Sandur: Tķšarfar mjög slęmt fram yfir mišjan mįnuš. Sķfelld noršaustanįtt kuldar og oft śrfelli. Gróšri fór ekkert fram. Fjallshlķšar misstu sinn gróšurlit og kartöflugras sölnaši. Ž.19. brį til hlżinda og var besta tķš til mįnašamóta og gróšri fleygši fram.

Nefbjarnarstašir: Noršaustlęg įtt meš kulda og śrkomu žar til ž.18. Hnekkti žaš mjög grassprettu. Sķšan hlżindatķš og hagstęš.

Reykjanesviti: Framan af mįnušinum var yfirleitt stillt og gott vešur, gott til sjįvarins en allt of žurrt til landsins. Sķšast ķ mįnušinum skipti svo um til śrkomu en samfara žvķ raki og frekar kalt ķ vešri. Spratt žvķ sįralķtiš ķ žessum mįnuši, žó aš horfur vęru įgętar meš sprettu ķ maķlok.

Slide3 

Slęmt hret gerši um hvķtasunnuna. Snjóaši žį vķša um landiš noršanvert. Lęgš var į sveimi austan viš land og į sama tķma kom kuldastrengur noršan śr höfum til landsins. Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins aš morgni hvķtasunnudags, 9.jśnķ. Žį er hvöss noršanįtt į landinu og vķša slydda eša snjókoma. 

Slide4

Ķslandskort aš morgni hvķtasunnudags 9.jśnķ 1935. Heldur kuldalegt. Alvarlegasti atburšurinn varš į Ólafsfirši og er žessi dagur žar enn ķ minnum hafšur. Žį gerši žar óvenjulegt brim sem olli miklum sköšum į bįtaflota heimamanna. Morgunblašiš segir frį žessu 12.jśnķ:

Ólafsfirši, 10.jśnķ. Ašfaranótt hvķtasunnudags, um klukkan 5, herti snögglega į noršaustan vešri sem hafši stašiš undanfariš, og rokhvessti meš krapahrķš. Flestir bįtar lįgu žį į höfninni hér ķ Ólafsfirši, eša alls um 18 trillubįtar og 9 stęrri vélbįtar. Žegar leiš į morguninn herti stöšugt į vešrinu og brimiš jókst. Į nķunda tķmanum sukku fyrstu trillubįtarnir, en stęrri bįta tók aš reka, og įšur en langt um leiš hafši 5 stęrri bįta rekiš į land og 13 trillubįtar sokkiš. Einn stęrri bįtanna, Sęvaldur, er gerónżtur, og tveir ašrir, Žór og Kįri, mikiš brotnir. Allmörgum trillubįtum var bjargaš į land. Sumir eru gerónżtir, en ašrir mikiš brotnir. Mörgum hafši ekki veriš bjargaš sķšast er fréttist, en bśist viš aš žeir séu ónżtir. Öll fjaran viš kauptśniš er žakin rekaldi. Tjóniš er feikna mikiš og margir hafa misst aleigu sķna. (FŚ.).

Morgunblašiš įtti tal viš Žorvald Frišfinnsson ķ Ólafsfirši ķ gęr til žess aš fį nįnari fregnir af žessum atburši žar, sem valdiš hefir svo stórkostlegu og sviplegu tjóni, aš helst er lķkjandi viš jaršskjįlftana ķ Dalvķk og sjįvarflóšiš ķ Siglufirši, nema hvaš tjóniš ķ Ólafsfirši kemur hlutfallslega haršar nišur og almennar. Žorvaldur sagši aš flestir trillubįtarnir, sem sukku, myndi vera ónżtir. Hefši žeim tekist ķ gęr og fyrradag aš nį nokkrum žeirra og žeir eru allir eyšilagšir. Stóru bįtarnir liggja ķ fjörunni og eru tveir žeirra lķtiš skemmdir, en tališ aš hęgt muni aš gera viš tvo žeirra. Stormur var enn ķ Ólafsfirši ķ gęr og brim mikiš svo aš lķtiš var hęgt aš gera. Óšinn kom žangaš ķ fyrradag og ętlaši aš reyna aš bjarga bįtunum, en gat ekkert ašhafst fyrir vešri og brimi, og hvarf žvķ frį viš svo bśiš. En hann kemur žangaš aftur žegar lęgir. Ekkert tjón varš į hśsum né mannvirkjum ķ landi og ekki į öšrum stöšum žar ķ grennd. Žorvaldur sagši aš žetta vęri svo alvarlegur atburšur fyrir Ólafsfiršinga, aš žeir myndi seint bķša hans bętur. Nęr allir bįtarnir voru óvįtryggšir. En žó er žaš ķskyggilegast um žetta leyti įrs, žegar bjargręšistķminn er aš byrja, hvķlķkt atvinnuleysi stafar af žvķ aš missa bįtana.

Morgunblašiš segir meir af vešrinu ķ pistli žann 13.jśnķ:

Siglufirši ķ gęr. Engar skemmdir uršu hér ķ Siglufirši ķ rokinu um hįtķšina. Alhvķtt var į Hvķtasunnumorgun, en tók af er leiš fram į daginn. Hafši veriš bleytuhrķš alla nóttina og er hętt viš aš eitthvaš hafi drepist af lömbum. Hér er enn ólundarvešur, noršanstormur og rigning.

Morgunblašiš segir frį žurrkum og illa śtlķtandi trjįgróšri 14.jśnķ:

Žurrkarnir hér sunnanlands tefja mjög grasvöxt um žessar mundir, svo mikill bagi er aš. Hér ķ bęnum sjįst žess vķša merki ķ trjįgöršum, aš lauf er hįlfvisiš į trjįnum vegna žurrka og sķfelldra skakvišra. Žeir, sem hafa tök į žvķ aš vökva garša sķna, ęttu aš leggja įherslu į aš vökva žį sem best, mešan žurrkatķšin helst.

Morgunblašiš segir af lķklegum upptökum gróšureldsins ķ Axarfirši ķ pistli 18.jśnķ:

„Eldurinn“ ķ Öxarfirši. Jślķus Havsteen sżslumašur hefir sent śtvarpinu skżrstu um athuganir sķnar į ,,eldinum“ ķ Öxarfirši į dögunum. Athugaši hann eldsvęšiš ž.7.jśnķ og gekk śr skugga um, aš kviknaš hafši žarna ķ sinu. Mjög var heitt žann dag, er sinueldur žessi kviknaši. Rétt įšur en vart varš viš sinueldinn hafši Skarphéšinn nokkur Gušnason smišur, gengiš žarna um. Er ekki tališ śtilokaš aš hann hafi ef til vill fleygt frį sér eldspżtu žarna eša hrist glóš śr pķpu sinni.

Morgunblašiš kvartar undan žurrkum 23.jśnķ:

Hér ķ Reykjavķk og nįgrenni hafa veriš meiri žurrkar į žessu vori en menn eiga aš venjast. Ķ aprķl var śrfelli hér ašeins 1/6 af mešalśrfelli 10 millimetrar, žvķ mešallag žess mįnašar er 61 mm. Ķ maķ var śrfelliš 18 mm, mešalśrkoma žess mįnašar er hér 49 mm. Ķ jśnķ, fram til 20., hafši hér varla komiš dropi śr lofti, śrfelli ašeins einn dag, svo aš męlt yrši 1/2 mm. Mešalśrfelli ķ jśnķ er hér 48 mm. En ķ fyrradag brį til sunnanįttar meš śrkomu nokkurri. Sķšan hvķtasunnuhretiš skall į, laugardaginn fyrir hvķtasunnu og žangaš til nś sķšustu daga, mun gróšri hafa fariš mjög lķtiš fram um land allt, žangaš til nś sķšustu daga. Sums stašar hefir gróšur alveg stašiš ķ staš, żmist vegna kulda, ęša óvenjulegra žurrka.

Ķ jślķ brį til óžurrka, einkum um landiš sunnan- og vestanvert.

Sķšumśli: Jślķmįnušur hefir veriš mjög erfišur hvaš vešrįttu snertir. Sķfeldar rigningar. Tašan hefir hrakist til stórtjóns. Um sķšastlišna helgi nįšist žó meirihluti af henni upp ķ sęti, en sem hafa žį drepiš og runniš vatn undir sķšan.

Lambavatn: Žaš hefir veriš votvišrasamt og óhagstętt fyrir heyskap. Žegar hefir komiš noršanįtt hefir fylgt henni vęta og hvassvišri. Heyskapur gengur žvķ ekki vel, en ekki hafa samt hey hrakist aš mun.

Kvķgindisdalur (Snębjörn Thoroddsen): Milli kl.14 og 16 žann 17. var noršanrok, vešurhęš 10. Žetta ofsarok skall į allt ķ einu og byrjaši aš lęgja kl.16. Ķ žessu roki tók reykhįf af hśsi į Patreksfirši. Heyi var ekki hęgt aš sinna. 

Sušureyri: Versti óžurrkur. Töšur almennt mjög skemmdar. Hęglįtir vindar. Sęmileg hlżindi. Grasspretta ķ góšu mešallagi.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var mjög óhagstętt. Žurrkar litlir og gekk heyskapur žvķ illa.

Sandur: Tķšarfar mjög śrkomusamt og litlir žurrkar nema ž.9.-14. Žann 15. gerši óvenju stórfellda śrkomu.

Nefbjarnarstašir: Yfirleitt góš tķš, en dįlķtill óžurrkakafli 15.-28. Tķšin mjög mild.

Fagurhólsmżri (Helgi Arason): Votvešrįtta fyrstu 2 vikur, sķšan hentug heyjatķš svo töšur hafa hirst vel og óhraktar eftir hendinni.

Sįmsstašir: Mįnušurinn kaldur og rigningasamur. Tķšin yfirleitt vindasöm og lįgur hiti į nóttum.

Reykjanesviti: Mjög köld og vętusöm vešrįtta.

Morgunblašiš segir af vatnavöxtum ķ Mżrdal 13.jślķ:

Klifandi. Talsveršur vöxtur hefir komiš ķ Klifanda ķ Mżrdal rigningardagana sķšustu og var kvķsl śr įnni farin aš renna fram fyrir vestan Pétursey, hefir brotist gegn um stķflu, sem gerš var ķ hitteš fyrra, žegar įin braust žarna fram ķ flóšunum miklu, sem žį voru. Veršur nś žegar hafist handa aš styrkja stķfluna, žvķ aš Klifandi getur oršiš hinn versti farartįlmi, ef įin nęr sér žarna fram nokkuš aš rįši, žvķ aš brśin į Klifanda er fyrir austan Pétursey, sem kunnugt er.

Morgunblašiš segir af slagvišri ķ pistli 16.jślķ:

Įlafosshlaupiš fórst fyrir į sunnudaginn [14.] vegna vešurs, sem žį var hvasst į sušvestan og śrhellisrigning. Sögšu feršamenn, sem fóru austur yfir fjall, aš žeir hefši aldrei séš ašra eins śrkomu beggja megin fjallsins og ķ Svķnahrauni į heimleiš. Var žaš engu lķkara en skżfalli, en vešriš svo mikiš aš hvķtskóf allan veginn.

Morgunblašiš segir 17.jślķ tķšarfréttir aš noršan - og sunnan:

Śr Sušur-Žingeyjarsżslu. Sjö vikur af sumri 1935. Hér og Noršanlands hafa veriš hįlfsmįnašar noršankuldar og allt voriš hefir veriš kalt, svo aš noršausturhelft landsins hefir haft hįlfu lęgra hitamagn en sušurhlutinn, aš žvķ er śtvarpiš hefir tilkynnt. Nś meš hvķtasunnu gerši noršan illvišri ķ lįgsveitum meš krapahrķš, en ķ innsveitum snjó, svo aš nęrri mun hafa stappaš, aš lömb hafi fennt. Voriš hefir veriš žurrt til žessa, svo aš aldrei bleytti ķ rót til muna. [śr löngu bréfi Gušmundar Frišjónssonar]

Ķ Flóanum er slįttur byrjašur fyrir nokkru, en vegna óžurrkanna liggja hey undir skemmdum. Ógęftir hafa veriš į Eyrarbakka og Stökkseyri nś ķ 10—12 daga, svo aš hvorki hefir veriš żtandi né lendandi. Hefir allan žennan tķma veriš sunnan- og sušvestan įtt, brim mikiš, kuldatķš og rigningar. Ķ samtali viš Eyrarbakka ķ gęrkvöldi, var blašinu sagt, aš nś vęri nokkuš breytt um vešur, vindįtt komin į noršaustan og sjó aš lęgja. Vélbįturinn frį Vestmannaeyjum, sem įtti aš vera ķ föstum feršum milli lands og eyja, en hefir ekki komist sķšan garšurinn byrjaši, var žį aš koma, og var tališ śtlit fyrir aš hann myndi geta lent į Stokkseyri.

Morgunblašiš segir 19.jślķ af jaršskjįlfta ķ Noregi - lįtum žį frétt fylgja meš til gamans:

Kaupmannahöfn ķ gęr. Mikill jaršskjįlfti varš ķ nótt ķ Žrįndheimi ķ Noregi. Gluggarśšur skulfu og hśs hristust. Fólk žaut óttaslegiš upp śr rśmum sķnum um mišja nótt. Stórar öldur gengu langt į land upp žótt vešur vęri stillt. Įlitiš er, aš jaršskjįlftarnir stafi frį eldsumbrotum į hafsbotni, fyrir utan ströndina. Pįll.

Tķminn 31.jślķ af vatnagangi ķ Axarfirši - og žurrkdögum:

Engjaskemmdir ķ Axarfirši. Bęndur į svoköllušum Sandsbęjum ķ Öxarfirši hafa nś ķ sumar oršiš fyrir žungum bśsifjum vegna vatns į engjum. Er žar flęšiengi vķšlent og mikiš véltękt meš lónum fram nišur undir sjó. Hlešur sjórinn į hverjum vetri sandi fyrir framan lónin, stķflar afrennsli žeirra og hękkar žannig vatniš og flęšir yfir engjarnar. Į vori hverju hafa svo bęndur grafiš ósinn fram og tekist žangaš til ķ vor, en brimin miklu ķ fyrravetur hafa hlašiš upp óvenjumiklum sandi. Nś hefir Sveinbjörn Jónsson, byggingameistari į Akureyri, tekiš aš sér aš framkvęma verkiš meš žaš fyrir augum, aš varanlegt verši, į žann hįtt, aš grafa nišur tréstokk, er vatniš renni um og lękka sandkambinn, svo aš sjór gangi ekki yfir hann į vetrum. Kostnašur viš verkiš er įętlašur um 6000 kr. En hér eru ķ hśfi engjar, sem gefa af sér 2—3 žśsund hesta af töšugęfu fóšri. Fjórar jaršir eiga engjarnar: Skógar, Ęrlękjarsel, Akursel og Hróastašir, og eru tvęr žessara jarša opinber eign.

Žurrkur mun hafa veriš um mestallt landiš s.l. sunnudag og mįnudag [24. og 25.jślķ]. Hefir sį žurrkur įreišanlega komiš aš góšum notum, enda full žörf fyrir hann, žvķ aš fram aš žessu hafši slįttur veriš óžurrkasamur og töšur viša farnar aš hrekjast til muna, einkum į Sušurlįglendinu. Noršanlands voru aš vķsu žurrkar įgętir fyrrahluta jślķmįnašar, en uršu aš minni notum en ella sökum žess, hve gras var sķšsprottiš. Um mišjan mįnuš tók aš rigna og var žį slįttur hjį mörgum ašeins nżbyrjašur, en żmsir žeir, sem slįttuvélar hafa, žó nżbśnir aš slį allmikiš og hefir sś taša hrakist. Ritstjóri Tķmans kom s.l. sunnudagskvöld landveg noršan um land og leit nokkuš eftir žvķ, hvernig įstandiš myndi vera ķ einstökum sżslum į žeirri leiš. Ķ žingeyjarsżslum mun lįta nęrri, aš hirtur hafi veriš um fjórši hluti tśna fyrir óžurrkana og hvergi virtist žar hrakiš til mikils tjóns. Ķ Eyjafirši var meira hrakiš og i Skagafirši og sérstaklegu vestast i Hśnavatnssżslu virtist įstandiš vera verst. Ķ Borgarfirši aftur mun meira hirt en į Noršurlandi.

Žrįtt fyrir breytilegt vešurlag ķ įgśst tókst vķšast hvar aš heyja:

Sķšumśli: Hagstęš vešrįtta fyrir heyskapinn. Regntķmar voru reyndar nokkuš langir, en žurrkakaflar aftur svo góšir aš hey žornaši vel og nįšist inn meš góšri verkun.

Lambavatn: Žaš hefir veriš sķfelldar vętur og aldrei komiš žurrkdagur žar til nś sķšustu dagana hefir veriš blķšvišri, logn og heišrķkja. Hafa nś allir nįš inn žeim heyjum sem žeir įttu. Voru vķša oršin vandręši meš hey žvķ aldrei žornaši svo aš hęgt vęri aš koma žeim undan skemmdum. [13.] Skaflar sem vanalega eru öll sumurin undir Sköršum eru nś alveg horfnir.

Keflavķk viš Sśgandafjörš (Žorbergur Žorbergsson): [5.] Sunnanrok um nóttina, fauk taša, einnig śr sętum er lengi höfšu stašiš.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var óhagstętt, śrkomur tķšar og lķtiš um žurrka. Ž.26. festi snjó į fremstu bęjum svo aš grasfyllir var.

Sandur: Tķšarfar fremur óhagstętt til heyskapar, śrkomur tķšar, en ekki żkja stórfelldar.

Nefbjarnarstašir: Yfirleitt hagstętt tķšarfar nema sķšustu vikuna var votvišrasamt. Tķšin stillt og mild.

Reykjanesviti: Mjög śrkomusamt og kalt fram undir mįnašarlokin, en žį komu bestu og hlżjustu dagar į sumrinu.

Ķ Morgunblašinu 8.įgśst segir af hrakningum og mikilli villu feršamanna ķ žoku og rigningu vestan Žingvallavatns helgina įšur [sunnudaginn 4.]. Morgunblašiš segir fréttir aš vestan 9.įgśst:

Frį Dżrafirši er sķmaš: Tķšarfariš hefir veriš mjög votvišrasamt nś undanfariš eša sķšan slįttur byrjaši, aš undanteknum nokkrum dögum seint ķ jślķ. Nįšu žį margir inn hluta af töšu sinni annars liggja žęr nś undir skemmdum. Margir bęndur, einkum ķ Mżrahreppi, hafa żmist stękkaš eša byggt nżjar votheyshlöšur og lįtiš talsvert af töšu ķ žęr. Eykst votheysgerš hér hröšum skrefum.

Morgunblašiš segir 10.įgśst af hagstęšri heyskapartķš austanlands:

Frį Seyšisfirši sķmar fréttaritari śtvarpsins, aš sķšasta hįlfan mįnuš hafi veriš žar įgęt heyskapartķš, og mörg tśn séu alhirt, og hafi tašan fengiš įgętis verkun. Aflabrögš segir hann fara batnandi, og hafa veišst 3 til 8 skippund į stęrri bįta af góšfiski; gęftir eru žó nokkuš óstöšugar. Sjómenn telja mjög mikla sķld af öllum stęršum austan Langaness til Glettinganess og jafnvel lengra. FŚ.

Morgunblašiš segir 27.įgśst af erfišri tķš viš Breišafjörš:

Heyskapartķš er erfiš en grasįr ķ mešallagi viš Breišafjörš, žurrkdagar ašeins einn og einn ķ einu, og žį helst um helgar. Mikiš hey er nś śti vķša um eyjar, bęši žurrt, ķ göltum, og blautt ķ föngum og į ljį. Hafa menn lķtiš getaš flutt heim enn, sökum óžurrka. (F.Ś.).

Morgunblašiš segir 30.įgśst af vešurbreytingu  um höfušdaginn:

Höfušdagurinn var ķ gęr. Vešur hér sunnanlands var upp į žaš besta, glaša sólskin allan daginn. Er žaš gömul trś manna aš uppbirta į höfušdag boši góša tķš fram į haust. Fjöldi fólks fór śr bęnum ķ berjamó og annaš, til žess aš nota góša vešriš. Flest starfsfólk Ķsafoldarprentsmišju fór ķ skemmtiferš til Žingvalla.

September var almennt hagstęšur - nema hvaš um mišjan mįnuš gerši mjög miklar rigningar į Noršur- og Austurlandi meš óvenjumiklum skrišuföllum. 

Sķšumśli: Vešrįttan hefir veriš hagstęš, žurrvišrasöm og fremur hlż, en nokkuš stormasöm. Hey voru hirt meš góšri verkun eftir hendinni.

Lambavatn: Žaš hefir veriš fremur hlżtt og žurrt en frį 11. sķfelldir austan- og noršaustanstormar. Hér hefir heyskapur oršiš ķ mešallagi. En óvenju mikiš fokiš af heyi ķ sumar.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var mjög hagstętt, enda gekk heyöflun vel fram um mišjan mįnušinn, en noršaustanhvassvišrin um og eftir mišjan mįnušinn geršu nęr ókleyft aš eiga viš hey enda var žį vķšast hętt aš slį.

Skrišuland: Mįnušurinn óminnilega žurr hér um slóšir.

Sandur: Tķšarfariš óhagstętt til heyskapar. Žurrkar litlir en śrkomur tķšar, en žó ekki stórfelldar hér. Hey hirtust seint og eru vķša śti meira og minna.

Fagridalur (Oddnż S. Wiium): Votvišrasamt en oftast hęgvišri. Rigningin um mišjan žennan mįnuš var minni hér heldur en inn til dala, og er žaš heldur sjaldgęft. Inni ķ sveitinni uršu dįlķtil jaršspjöll og skemmdir į vegum, ekki žó stórvęgilegt.

Nefbjarnarstašir: Tķšin góš fram um mišjan mįnuš. Sķšan stórrigningar og hin óhagstęšasta tķš, en ekki köld. Vķša stórskemmdir į heyjum og eldsneyti. Torfhśs er léleg voru féllu vķša og skrišur geršu vķša tjón. Skemmdu į sumum stöšum tśn og engi.

Reykjanesviti: Yfirleitt žurrt og gott vešur.

Morgunblašiš segir af bįtbroti 10.september:

Bįtur brotnar. Vélbįturinn Leo brotnaši talsvert ķ fyrrinótt, žar sem hann lį viš bryggju ķ Njaršvķkum. Drįttarbįturinn Magni fór ķ gęr sušur eftir til aš sękja bįtinn og kom meš hann. hingaš ķ gęrkvöldi.

Morgunblašiš segir 11.september af miklu jökulhlaupi ķ Sślu. Hlaupiš kom śr Gręnalóni:

Jökulįin Sśla, sem kemur undan Skeišarįrjökli vestanveršum og fellur ķ Nśpsvötn, hljóp ķ fyrrinótt. Vatnsflóš mikiš og jakaburšur var kominn fram į sandinn ķ gęr, og sķšast er fréttist hafši žrišji sķmastaur austan Nśpsvatna brotnaš og sķmasamband slitnaš. Póst- og sķmamįlastjóra barst skeyti, sent kl. 17 śr Öręfum, žess efnis, aš flóšiš virtist žį óbreytt. Mjög er žaš tališ sjaldgęft aš Sśla hlaupi įn žess jökulhlaup komi samtķmis ķ Skeišarį. (FŚ).

Morgunblašiš segir meira af hlaupinu 12.september:

11. sept. F.Ś. Sķšustu fregnir af jökulhlaupinu eru žęr, aš ķ dag fór Hannes į Nśpsstaš aš tilhlutun póst- og sķmamįlastjóra austur aš Nśpsvötnum, til aš athuga verksummerki, og virtist honum hlaupiš enn hafa vaxiš aš miklum mun. Auk hlaupsins ķ Sślu er annaš hlaup komiš fram śr Blautukvķsl, sem fellur undan Skeišarįrjökli talsvert sunnar og austar en Sśla, og hefir jökullinn brotnaš fram į stórum svęšum viš upptök beggja žessara jökulvatna. Sķmalķnan. er gjöreydd į alllöngum kafla og jökulhrönn um allan sandinn. Telur Hannes aš mjög öršugt muni verša žar yfirferšar ķ haust, žó aš flóšiš sjatni og jökulhlaup žetta telur hann vera hiš mesta sem komiš hafi į žessum slóšum um langt skeiš. Vitaš er til aš tvķvegis įšur hafi svipaš hlaup komiš ķ žessi vötn, nįlęgt tveim įrum eftir Skeišarįrhlaup. Žį voru hlaupin talin af žvķ, aš Gręnalón hafi hlaupiš, en Gręnalón er viš upptök Nśpsįr, ķ jökulkrók milli Vatnajökuls og Skeišarįrjökuls.

Undir mišjan mįnuš gerši miklar śrkomur į Noršur- og Austurlandi. Sólarhringsśrkoma į Seyšisfirši męldist 109,7 mm aš morgni žess 15. Heildarśrkoma dagana 14. til 18. męldist 370,4 mm į Seyšisfirši. Žvķ mišur voru śrkomustöšvar fįar į landinu og męldist hvergi afbrigšilega mikil nema į Seyšisfirši. Į Vattarnesi męldist śrkoman žó 131,9 mm žessa fimm daga og 60,2 mm į Akureyri. Mikil lęgš sušaustan og austan viš land beindi lofti af sušlęgum uppruna inn į landiš śr noršaustri og noršri - hefšbundiš žannig séš, 

Morgunblašiš segir fyrst af žessu 14.september:

Einkaskeyti. Siglufirši ķ gęr. Noršanstormur var hér ķ dag og engir sķldarbįtar śti. Vélskipiš Liv frį Akureyri, sem lį į firšinum rak į land į Skśtufjöru ķ morgun. Skipiš liggur į sandbotni og er tališ óskemmt og lķklegt aš žaš nįist śt aftur. Columbus, flutningaskip, var bśiš aš taka flutning į žilfar. En žegar stormurinn skall į, tók skipiš aš hallast svo mikiš, aš flutninginn varš aš taka ķ land aftur.

Morgunblašiš segir ķtarlegar frį 17.september:

Seyšisfirši sunnudag [15.]. Einsdęma rigning hefir veriš į Seyšisfirši og žar ķ grennd sķšan į föstudag [13.september]. Į Seyšisfirši hafa oršiš miklar skemmdir vegna skrišuhlaupa, ašallega śr Strandartindi. Ķ gęrkvöldi [14.] seint, hljóp skriša į ķbśšarhśs og geymslu hśs Einars Einarsson śtgeršarmanns, og olķuport Olķuverslunar Ķslands. Nešri hęš ķbśšarhśssins skemmdist allmikiš og geymsluhśsiš fylltist af auri og grjóti. Ķ geymsluhśsinu var ein kżr og varš henni meš naumindum bjargaš, en nokkur hęnsni fórust. Skrišan hljóp fyrir dyr hśssins, svo ķbśarnir uršu aš bjargast śt um glugga. Skemmdir uršu einnig mjög miklar į veišarfęrum, fiski, heyi, fatnaši og innanstokksmunum. Olķuport Olķuverslunar Ķslands gerónżttist og eitthvaš af olķu fór ķ sjóinn. Aurskriša féll einnig aš geymsluhśsi Fisksölufélagsins, svonefndri Pöntun, en viršist ekki hafa valdiš žar skemmdum. Önnur aurskriša féll ķ nótt į fiskverkunarstöš Žóris Jónssonar, śtgeršarmanns į Fjaršarströnd. Fęrši hśn ķ kaf fiskreiti og fiskstakka, braut efri hliš śr fiskskśr, og flóši inn um dyr į fiskkjallara žar sem geymdur var allmikill óverkašur fiskur. Uršu af žessu miklar skemmdir į veišarfęrum, fiski og śtgeršarįhöldum. Smęrri aurskrišur féllu og vķšar, en ollu ekki verulegum skemmdum. Žį uršu og af hlaupum žessum miklar skemmdir į vegum. Tjóniš hefir ekki veriš metiš.

Skrišuhlaup į Noršfirši. Fréttaritari śtvarpsins ķ Noršfirši segir, aš žar hafi gengiš stórrigningar sem orsakaš hafa skrišuhlaup, er valdiš hafa stórum skemmdum į engjum og tśnum į nokkrum bęjum ķ sveitinni svo sem: Skorrastaš, Skįlateigsbęjunum og Mżbę. Į Skorrastaš eyšilagši hlaupiš 30—40 hesta af heyi. FŚ.

Nżja dagblašiš segir lķka frį rigningu og sömu skrišuföllum ķ pistli 17.september:

15. september. FŚ. Eindęma rigning hefir veriš į Seyšisfirši og žar ķ grennd sķšan į föstudag. Į Seyšisfirši hafa oršiš miklar skemmdir vegna skrišuhlaupa, ašallega śr Strandartindi. Ķ gęrkvöldi seint hljóp skriša į ķbśšarhśs og geymsluhśs Einars Einarssonar, śtgeršarmanns og olķuport Olķuverzlunar Ķslands. Nešri hęš ķbśšarhśssins skemmdist allmikiš og geymsluhśsiš fylltist af auri og grjóti. Ķ geymsluhśsinu var ein kżr og varš henni meš naumindum bjargaš, en nokkur hęnsni fórust. Skrišan hljóp fyrir dyr hśssins, svo ķbśarnir uršu aš bjargast śt um glugga. Skemmdir uršu einnig mjög miklar į veišarfęrum, fiski, heyi, fatnaši og innanstokksmunum. Olķuport Olķuverzlunar Ķslands gerónżttust og eitthvaš af olķu fór ķ sjóinn. Aurskriša féll einnig aš geymsluhśsi Fisksölufélagsins, svonefndri Pöntun, en viršast ekki hafa valdiš žar skemmdum. önnur aurskriša féll ķ nótt į fiskverkunarstöš Žóris Jónssonar, śtgeršarmanns į Fjaršarströnd. Fœrši hśn ķ kaf fiskreiti og fiskstakka, braut efri hliš śr fiskskśr og flóši inn um dyr į fiskkjallara žar sem geymdur var allmikill óverkašur fiskur. Uršu af žessu miklar skemmdir į veišarfęrum, fiski og śtgeršarįhöldum. Smęrri aurskrišur féllu og vķšar, en ollu ekki verulegum skemmdum. Žį uršu og af hlaupum žessum miklar skemmdir į vegum. Tjóniš hefir ekki veriš metiš.

En žaš rigndi einnig mikiš ķ Eyjafirši og žar féllu skrišur - sömuleišis į Eskifirši. Morgunblašiš 18.september:

Sķfelldar stórrigningar hafa gengiš ķ Eyjafirši undanfarna daga og valdiš miklum vatnavöxtum og skrišuhlaupum. Sķšasta sólarhring féllu skrišur miklar śr fjallinu noršur og upp frį Möšruvöllum ķ Eyjafirši og hafa žęr valdiš stórkostlegum landspjöllum į jöršunum Gušrśnarstöšum, Helgastöšum, Fjósakoti, Möšruvöllum og Skrišu. Fjósakotsland hefir aleyšst aš undanteknum hluta tśnsins. Skemmdir hafa ekki oršiš į hśsum, en fólk hefir flśiš bęina ķ Fjósakoti og Helgastöšum. Ein jaršspildan gekk alla leiš fram ķ Eyjafjaršarį og stķflaši hana og hefir įin breytt farvegi sķnum og rennur nś śt um Melgeršisnes sem er engi og veldur žar miklum landskemmdum. Skemmdirnar hafa ekki veriš rannsakašar til fullnustu og tjón hefir ekki veriš metiš. Daušar sauškindur hafa fundist ķ skrišunum, en ekki er vitaš hve mikil brögš hafa oršiš aš žvķ aš fé hafi farist.

Fréttaritari śtvarpsins ķ Eskifirši sķmar aš žar hafi veriš aftakarigningar sķšan į sunnudagskvöld [15.] og hafa žęr valdiš stórskemmdum, bęši ķ kauptśninu og į żmsum stöšum ķ Helgustašahreppi. Rignt hafši og nokkuš sķšastlišinn föstudag [13.] og laugardag. Ķ gęrkvöldi féll 40-60 metra breiš skriša į Hlķšarenda yst ķ kauptśninu og gjöreyddi žar tvo tśnskika sem gįfu af sér um 40 heyhesta. Hlaup kom ķ Grjótį, vestarlega ķ kauptśninu sķšastlišna mįnudagsnótt. Flśši fólk žį śr nęstu hśsum, en skemmdir uršu ekki til muna enda veittu minn įnni frį til aš koma ķ veg fyrir skemmdir. Skriša hljóp į tśniš į Svķnaskįla og eyddi žar 40 heyhesta völl, braut hjall sem stóš nešst į tśninu og fyllti hann auri. Önnur skriša féll fyrir vestan tśniš og tók af helming Litlu-Eyrar sem var gott beitiland. Į Innstekk, nęsta bę fyrir austan Svķnaskįla uršu allmiklar skemmdir. Žar stķflašist Stekksį upp ķ brśnum. Breytti hśn farvegi sķnum og hljót į tśniš. Viš žessa į voru tvęr rafstöšvar. Braut hlaupiš ašra en fyllti hina, svo aš raflżsing į bęnum er stórskemmdi. Hlaupiš skemmdi bęši tśn og kįlgarš į Innstekk. Hętta er į meiri skemmdum ef rigningin helst, sem er śtlit fyrir. Smįhlaup hafa komiš į Hólmaströnd svo aš bķlvegurinn er žar ófęr.

Vķsir segir skrišufregnir frį Noršfirši žann 19. og sömuleišis af skemmdum ķ Stykkishólmi:

18. september (FŚ) Stórrigningunum hefir lįtlaust haldiš įfram austanlands, samkvęmt sķmskeyti, sem fréttaritari śtvarpsins į Noršfirši sendi žašan kl.10:15 ķ morgun. Hefir hśn valdiš frekari skemmdum ķ sveitinni, sérstaklega į Kirkjubóli og Skįlateigsbęjunum. Milli Kirkjubóls og Skįlateigsbęja hefir falliš stór skriša, sem eyšilagt hefir engi į Kirkjubóli, og oršiš fé aš fjörtjóni. Kindur hafa sést daušar ķ hrönnum af völdum Kirkjubólsįr, og hefir tśniš žar skemmst allmikiš, og einnig rafstöšin. Tśn og engi į Skįlateigsbęjunum hafa einnig oršiš fyrir miklum skemmdum af hlaupinu. Heytjón hafa oršiš allmikil. Žį hafa vegir um sveitina stórskemmst. Enn hafa ekki fengist gleggri fréttir af tjóninu.

18. september (FŚ) Frį Stykkishólmi sķmar fréttaritari śtvarpsins žar, ... sķšan s.l. fimmtudagskvöld [12.] hefir veriš aš heita mį stöšugt rok viš Breišafjörš, og hefir sjór gengiš į land ķ Stykkishólmi žegar verst hefir veriš,og valdiš nokkrum skemmdum į bryggjum.

Morgunblašiš segir enn af skrišutjóni 20.september:

Fjórtįn kindur hafa fundist daušar ķ skrišunum og ķ Eyjafjaršarį, nešan viš skrišurnar. Óvķst er hve margt fé kann aš hafa farist žannig. FŚ.

Verkamašurinn segir allķtarlega frį skrišuföllum ķ Eyjafirši ķ pistli 21.september:

Stórfeldar rigningar hafa gengiš hér aš undanförnu. Hafa žęr skemmt bęši eldiviš og hey, žvķ hśs meš torfžökum hafa lķtiš višnįm veitt og er žvķ vķst aš öll hey, sem ekki voru undir jįrnžaki, hafa skemmst meira og minna. Stórfelldastir hafa žó skašarnir oršiš ķ Möšruvallasókn fram ķ Eyjafirši. Tók aš rigna žar mjög mikiš sķšastlišinn laugardag [14.] og herti į rigningunni į mįnudagsnótt [16.] svo aš meš fįdęmum varš. Hélst žessi stórrigning alla nóttina og mįnudaginn, var sem vatni vęri helt śr fötum og lękir uršu stórir sem įr, var til aš sjį sem öll fjallshlķšin vęri nęr eitt vatnshaf. Tóku og žį aš gerast hinir ęgilegustu atburšir, žvķ um mišjan dag fóru aš falla skrišur og jaršföll ķ hlķšinni og fylgdu dunur og dynkir, er heyršust langar leišir, en jöršin skalf og nötraši. Hélt žessum ęgilega leik įfram meš litlum hléum fram undir morgun į žrišjudag. Flśši fólkiš śr žeim bęjum er ķ mestu hęttu voru į ašra bęi, en varš ekki svefnsamt. Er žaš skemmst af aš segja aš į žessum tķma valt jöršin fram og munu jaršföllin og skrišurnar nį yfir 1/2 hluta af fjallshlķšinni frį Gušrśnarstöšum aš Finnastöšum. Eyšilagšist bithagi, tśn og engjar. Heyi og giršingum sópaši burtu og saušfé gat ekki foršaš sér, en liggur dautt hrönnum saman viš skrišurnar og undir žeim, en óvķsst er enn hvaš margt hefir farist, žvķ ekki hefir veriš hęgt aš smala žvķ sem eftir er, en žaš er óhętt aš fullyrša, aš žarna hefir farist fjöldi fjįr. Eyjafjaršarį fęršist śr farvegi sķnum og rennur nś vestur yfir Melgeršisnes og Gnśpį stöšvašist um tķma. Fara hér į eftir nįnari frįsagnir af skemmdum og atburšum į hverri jörš.

Į landamęrum Gušrśnarstaša og Möšruvalla féll grķšarmikiš jaršfall. Eyšilagši žaš allmiklar engjar į žeim jöršum og nżrękt frį Gušrśnarstöšum um hektar aš stęrš. Žetta jaršfall fyllti upp farveg Eyjafjaršarįr og renndi sér yfir į Melgeršisnes og eyšilagši žar į annaš hundraš hesta véltękt engi. Rennur įin nś vestur meš žessum tanga og vestur fyrir hann. Fólkiš į Helgastöšum flżši śr bęnum, nema tveir karlmenn; žar hljóp og skriša mikil į tśniš, og klofnaši hśn į bęnum, en skemmdi hann žó ekki. Eyšilagši skrišan um 1 kżrfóšurvöll. Bóndinn žar var svo heppinn, aš eiga allt sitt fé vestur f Djśpadal og mun hann vera eini bóndinn į žessu svęši er ekki hefir misst fé ķ jaršföllin. Kįlfageršisland er óskemmt og er žaš eina jöršin ķ hlķšinni, sem ekkert hefir falliš į. Žį kemur hiš mikla jaršfall, er spennir greipar nęr žvķ aš bęnum į Möšruvöllum, um Fjósakotsland allt og sušur fyrir bę ķ Skrišu. Hefir žaš rifiš upp um 30—40 hesta tśn į Möšruvöllum og stóran part af kartöflugarši. Allt graslendi Fjósakots, bithagi, tśn og engi, er undir žessu jaršfalli, aš undanskildu ca. 30 hesta tśni. Bóndinn žar var nżlega bśinn aš flytja sig ķ ķbśšarhśs, er hann var aš byggja ķ sumar, jöršina keypti hann fyrir fįum įrum, veršur hann žvķ fyrir afarmiklu tjóni. Įtti hann hey og allmikiš śti, er aušvitaš varš undir jaršfallinu. Hśsin sakaši lķtiš, žó brotnaši rśša į gamla bęnum og fór sletta žar inn. Fólkiš flżši śr bęnum fyrir nóttina, enda var žį byrjaš aš falla fyrir ofan bęinn. Žetta jaršfall nįši, eins og įšur er getiš, sušur fyrir bęinn ķ Skrišu; skemmdi žaš, įsamt skrišu er féll sunnar į tśniš, engjarnar og eyšilagši rśmlega helminginn af tśninu. Tališ er af kunnugum, aš žessi bęr hafi veriš ķ mestri hęttu, en ekki varš flśiš śr bęnum, žvķ skrišurnar voru į tvęr hendur, enda 2 gamalmenni ķ bęnum, sem erfitt var aš flytja og mį nęrri geta hvernig fólkinu hefir lišiš um kvöldiš og nóttina. Fyrir sunnan Stekkjarfleti féll afarbreitt jaršfall og mun žaš hafa stķflaš Gnśpį, eins og įšur segir, og f žaš jaršfall mį telja vķst aš mikiš fé hafi farist. Fyrir sunnan Björk, sem nś er ķ eyši, féll einnig stórt jaršfall, er sópaši burtu um 50 hestum af heyi, er bóndinn į Stekkjarflötum įtti. Žį fór og allmikiš jaršfall fyrir sunnan Finnastaši.

Aš svo komnu mįli er erfitt aš įętla hvaš mikiš tjón hefir hlotist af žessum jaršföllum, en žaš er vķst, aš žaš hefir veitt bęndum į umręddum jöršum žungar bśsifjar. Vęri ekki nema sanngjarnt aš žessum bęndum yrši bętt tjóniš meš framlagi śr bjargrįšasjóši eša rķkissjóši. Bóndi.

Morgunblašiš segir af Sśluhlaupi og orsökum žess 21. september [rétt aš taka fram aš sķšari tölur um heildarrśmmįl hlaupvatns eru lęgri heldur en hér er tilgreint]:

20. september. FŚ. Orsakir jökulhlaupsins ķ Sślu og Blautukvķsl hafa nś veriš rannsakašar. Gręnalón, ķ jökulkróknum milli Vatnajökuls og Skeišarįrjökuls, um 20 ferkķlómetrar aš flatarmįli og um 200 metrar aš dżpt hefir horfiš, og žar er nś djśpur dalur, sem vatniš var. Jóhannes Įskelsson, er rannsakaši orsakir hlaupsins, sķmaši ķ dag frį Kįlfafelli ķ Fljótshverfi frįsögn žį, er hér fer į eftir:

„Ég fór austur s.l. žrišjudag og kom aš Nśpsstaš į mišvikudag. Hannes bóndi Jónsson į Nśpsstaš fylgdi mér ķ gęrmorgun upp į Eystrafjall, og gengum viš ķ gęr alla  leiš noršur aš Gręnalóni. Žegar žangaš kom brį okkur ķ brśn: Žar sem viš Trausti Einarsson męldum vatniš ķ vor var nś ekkert vatn, en óhemju ķshrönn huldi vatnsbotninn. Hefir lóniš brotist fram undir Skeišarįrjökul, austan Eystra-fjalls og valdiš sķšasta hlaupi ķ Sślu og Blautukvķsl. Frį Gręnalóni aš śtfalli Sślu eru 13 km, en aš śtfalli Blautukvķslar eru 16 km. Viš śtföllin hefir flóšiš brotiš geysiskörš ķ jökulröndina. Sśla er nś algerlega horfin žašan sem hśn įšur var, en Blautakvķsl er ķ vexti. Vegna žess aš viš Trausti Einarsson męldum upp Gręnalón ķ vor, veršur nś hęgt aš segja meš allmikilli nįkvęmni, hve mikiš vatn hefir flętt fram į sandana — viršist žaš viš fljótlega athugun nema žrem til fjórum teningskķlómetrum. Vatnsstęšiš er rśmlega 200 metrar į dżpt frį strandlķnu nišur aš botni og vatnsyfirboršiš var nįlęgt 20 ferkķlómetrum. Enginn hér austur hefir oršiš var viš eldgos, og mį telja vķst, aš eldsumbrot hafi ekki aš žessu sinni įtt neinn žįtt ķ jökulhlaupinu. Gręnalón hefir įšur hlaupiš fram. Var žaš laust fyrir sķšustu aldamót. Tók žį žrjį įratugi aš fylla dalinn aftur.

Skeišarįrsandur er nś aftur fęr yfirferšar. Gušmundur Hlķšdal fór austur yfir sandinn ķ fyrradag įsamt Skśla Siguršssyni sķmaverkstjóra og rannsökušu žeir skemmdirnar į sandinum. Alls brotnušu um 40 sķmastaurar. Hlaupiš hafši komiš fram į žremur stöšum ķ Sślu, Blautukvķsl og į milli žessara vatna. Allur sandurinn milli Lómagnśps og Blautukvķslar hefir lagst undir sand. Eru jökulhrannir alt frį jökli og fram allan sand, svo langt sem augaš eygir, aš žvķ er hermir ķ sķmskeyti til F.Ś. frį G. Hlķšdal.

Morgunblašiš segir af breytingum į hveravirkni ķ Ölfusi 25.september:

Fyrir ofan bęinn ķ Reykholti ķ Ölfusi, ķ gili einu, hefir aš undanförnu oršiš vart viš lķtilshįttar jaršhita. En į śtmįnušum sķšastlišinn vetur fór aš rjśka žar mikiš śr jöršu og hefir žessu fariš žar fram sķšan. Nś eru myndašir žar miklir gufuhverir. Hverirnir liggja ķ hinum svonefndu Rjśpnabrekkum, męttu žvķ vel heita Rjśpnahverir. Žeir koma fram ķ lausum mel, sem liggur ķ brattri brekku nešan viš kletta. Ķ fyrstu virtist gufan koma upp śr melmum į vķš og dreif, en sķšan fóru aš myndast smį hveraop į žrem stöšum. Nś er eitt žeirra stęrst, vellur žar og sżšur ķ sķfellu blįgręn lešja. Svo er og ķ flestum hinum hveraopunum. Kringum hveraopin eru aš myndast smį hólar af lešju žeirri, sem žeir spśa sķ og ę upp yfir barmana. Upp af hverunum stendur stöšugt gufumökkur, sem ķ kyrru vešri nęr hįtt ķ loft upp. Žar eru įvallt brestir og dynkir sem heyrast alllangt ķ burtu og viršist sem jörš skjįlfi ķ nįmunda viš hverina. Fyrir vestan Rjśpnabrekkur liggur Gręnidalur, inn į milli  Brennisteinstinda og Dalafells. Žaš er einkennilegur dalur meš mjög breytilegu landslagi og jaršvegsmyndunum. Žar er mikill jaršhiti. Hveramóhverir eru mest įberandi, en auk žess rżkur žar śr jöršu į fjölda mörgum stöšum, sumstašar brennisteinsfżla, einkum ķ hlķšinni nišur af Brennisteinstindum. Myndast žar einkennilegar rįsir af brennisteini į yfirboršinu. Į żmsum stöšum viršist nżr jaršhiti vera aš koma ķ ljós. Žetta žyrfti allt nįnari athugana og rannsókna. S.S.

Morgunblašiš birti 2.október loks fréttir af skrišuföllum ķ Bįršardal - žau uršu į sama tķma og skrišuföllin į Austfjöršum og ķ Eyjafirši:

Akureyri ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Ķ rigningunum, sem gengiš hafa undanfariš hér Noršanlands, féllu um 20 skrišur, stęrri og smęrri ķ Bįršardalnum. Žį féllu einnig margar skrišur ķ Timburvalladal, į afrétt Fnjóskdęlinga, svo žeir gįtu ekki gengiš į venjulegum tķma. Eitthvaš af fé hefir farist ķ skrišunum, og hafa nokkrar daušar kindur žegar fundist. Į Hlķšskógum ķ Bįršardal liggur hįlft tśniš undir aurskrišu og flutti fólkiš burt af bęnum mešan mest gekk į. Į Stóruvöllum féllu margar skrišur og skemmdu engjar og bithaga. Vegurinn fram Bįršardal, vestan Fljótsins, er ófęr, vegna skrišuhlaupa. Kn.

Október var óstöšugur, en fékk samt sęmilega dóma. 

Sķšumśli: Vešrįttan hefir veriš fremur óstöšug, sér ķ lagi hvaš hita snertir. Žó mį kalla aš tķšin hafi veriš góš. Aldrei komiš snjór, nema lķtiš eitt.

Lambavatn: Žaš hefir veriš fremur óstöšugt en kuldalķtiš. Aldrei hefir snjóaš nema él sem strax hefir tekiš upp aftur.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var hagstętt en breyttist meš vetrarkomu. Žį byrjaši aš snjóa og jörš var alhvķt til mįnašamóta.

Sandur: Tķšarfariš óstillt og mjög śrkomusamt. Setti nišur mikinn snjó til fjalla og um mišjan mįnušinn gerši jaršbönn fram inn til sveitar vegna bleytusnjóa og mun žar hafa veriš jaršlaust til mįnašarloka. Flestir tóku hey sķn til fulls 7.-8. Žó er mér kunnugt um tvö heimili sem eiga śti talsvert af heyjum.

Nefbjarnarstašir: Tķš afar óstillt og śrfellasöm. Hey śti į stöku staš. Hvassvišriš 26.-27. gerši sumum bęjum į Héraši tjón į hśsum. Žök fuku.

Reykjanesviti: Frekar rigningasamt og hrakvišri talsvert oft og nokkuš stormasamt. Samt var mįnušurinn frekar hlżr eftir žvķ sem viš er aš bśast.

Morgunblašiš segir af jaršskjįlftum 10.október:

Kl.10 mķn. yfir 9 ķ gęrkvöldi [9.] kom allsnarpur jaršskjįlftakippur hér. Er tališ aš hann hafi stašiš yfir ķ 10 sekśndur. Hrikti talsvert ķ timburhśsum og steinhśs hristust. — En ekki var hristingurinn svo mikill aš munir fęršust śr staš. Hęsta lagi aš myndir skekktust į veggjum. Svo um engar skemmdir eša tjón var hér aš ręša. Śtbreišsla jaršskjįlftans. Žegar žetta geršist voru flestar sķmastöšvar lokašar hér nęrlendis, svo ekki var hęgt aš fį nįkvęmar fregnir um žaš, hve kippur žessi hefir nįš yfir langt svęši. En žegar ber į jaršskjįlfta hér ķ Reykjavķk, veršur fyrst fyrir aš grennslast um žaš, hvort kippurinn hafi nįš austur fyrir Fjall. Blašiš nįši tali af Įsgarši ķ Grķmsnesi. Žar hafši kippurinn veriš mjög svipašur og hér. Og frį Eyrarbakka frétti blašiš aš hann hefši žar fundist, en jafnvel veriš minni en hér ķ Reykjavķk. Žį nįši blašiš og tali af stöšinni sušur ķ Vogum. Žar var kippurinn einnig įlķka og hér. Af žessu sést aš hann hefir nįš yfir ęši stórt svęši. Śr žvķ jaršskjįlftinn var svipašur bęši austan fjalls og vestan, bentu lķkur til žess, aš upptökin hafi veriš ķ fjallgaršinum vestan Sušurlandslįglendisins, enda kom žaš į daginn, aš hann var snarpastur ķ Hveradölum. Blašiš nįši sķmasambandi viš Skķšaskįlann. Uršuš žiš mikiš varir viš jaršskjįlftann žarna efra? Jį, hér hristist hśsiš, svo viš héldum aš allt ętlaši um koll aš keyra. Leirtau ķ bśr og eldhśsskįpum hentist fram į gólf og brotnaši. Jurtapottar duttu nišur śr gluggum, og allt lauslegt fęršist śr skoršum. Viš vorum aš fernisera veggina ķ kvennaskįlanum, og höfšum olķulampa standandi į borši. Lampinn valt nišur į gólf og kviknaši ķ olķunni, sem flaut um gólfiš. En okkur tókst aš slökkva eldinn meš žykkri gólfįbreišu, er viš höfšum viš hendina. — Hafa komiš fleiri kippir žarna efra? — Annar minni kippur kom rétt į eftir stóra kippnum. — Uršu nokkrar skemmdir į hśsinu. — Ekki höfum viš oršiš varir viš žaš. Skriša dįlķtil féll hér śr fjallinu ķ stóra kippnum. Kl.ll ķ gęrkvöldi hafši blašiš aftur tal af forstöšumanni Skķšaskįlans. Hann sagši, aš kippirnir héldu žar įfram, voru komnir einir 20, en allir minni en sį fyrsti. Ķ fyrsta kippnum féll stórt bjarg śr hlķšinni ofan viš skįlann og stefndi beint į skįlann. En til allrar hamingju stöšvašist bjarg žetta ķ brekkunni ofan viš skįlann, er žaš įtti ófarna 40—50 metra til skįlans. Hefši bjargiš ekki stöšvast žarna, en lent į skįlanum, hefši hann stórskemmst.

Enn af skjįlftahrinunni. Morgunblašiš 11.október:

Jaršskjįlftakippurinn į mišvikudagskvöldiš var hér snarpur, en olli žó ekki skemmdum. Skömmu į eftir ašalkippnum, fundust hér žrķr kippir minni. Žaš eftirtektasta var, aš hverauppsprettur nįlęgt mjólkurbśi Ölfusinga, sem ekki gjósa venjulega, tóku allt ķ einu aš gjósa og heldu įfram gosum viš og viš fram į fimmtudagsmorgun. Gosin vorn 2—3 metra hį. Jaršskjįlftakippir hafa fundist viš og viš hér eystra nś undanfariš. Ķ Hjallahverfi ķ Ölfusi var kippurinn snarpari. Landskjįlftakippurinn į mišvikudagskvöldiš mun hafa veriš snarpari sušur ķ Hjallahverfi, heldur en hér ķ Hveragerši. Frést hefir t.d. aš į einum bę, žar sem fólk sat viš kaffidrykkju valt kaffikannan og bollarnir. Į nokkrum bęjum hrundi grjót śr veggjum śtihśsa, en eigi hefir frést um neinar verulegar skemmdir nema hvaš fjós skemmdist į einum bę ķ Hjallahverfi. Talsvert hrundi śr vöršum viš Hellisheišarveginn, alt frį Hveradölum og austur į Kambabrśn. — Ber mest į žvķ hruni vestan til į heišinni, en minnkar er austar dregur.

Morgunblašiš segir af illvišri į sjó 13.október:

Sķldveišibįtar śr verstöšvunum viš Faxaflóa lentu ķ hinu versta illvišri ķ fyrrakvöld [11.] og fyrrinótt. Margir bįtar misstu eša uršu aš skera frį sér net sķn og hafa margir bešiš geysimikiš tjón vegna veišarfaratapa. Óttast var um afdrif nokkurra bįta ķ gęrdag, en žeir komu allir fram fyrir kvöldiš. Einna mest varš tjóniš į veišarfęrum hjį Keflavķkurbįtum. Morgunhlašiš įtti tal viš fréttaritara sinn ķ Keflavķk ķ gęrkvöldi. Kvaš hann žį alla bįta vera komna aš. Tjón śtgeršarmanna vegna veišarfęratjóns var ekki hęgt aš segja um aš svo stöddu, en giskaš var į aš tapiš mundi nema tugum žśsunda króna. Til Hafnarfjaršar komu margir bįtar ķ gęrdag. Lögšust žeir allir viš festar śti į höfn, žvķ ekki var višlit aš leggjast upp aš bryggju vegna óvešurs.

Morgunblašiš 15.október segir af enn einum kipp:

Allsnarpur jaršskjįlftakippur fannst hér ķ bęnum og um allt Sušvesturland ķ gęrmorgun, um hįlftķuleytiš. Kippurinn stóš yfir ķ 30 sekśndur. Hann var ekki eins snarpur og jaršskjįlftakippurinn sem fannst hér s.l. föstudag, en stóš heldur lengur yfir. ... Blašiš įtti tal viš forstöšumann Skķšaskįlans ķ Hveradölum og spurši hvort hręringanna hefši oršiš vart žar. Kvaš hann svo vera. Hefši kippurinn sem kom kl. 9 1/2 veriš svo snarpur aš hann hefši skekkt reykhįf skįlans. ... Ašalkippurinn ķ gęrmorgun fannst vķša į Sušvesturlandi en mun hafa veriš snarpastur ķ Hveradölum og ķ Hveragerši ķ Ölfusi.

Tķminn segir tķšarfréttir aš austan 23.október:

Fréttir af Héraši. September hefir veriš mjög slęmur. Rigningar miklar og stórvišri. Slįttur hętti almennt um mišjan mįnušinn, žį mikiš sökum ofvišranna, sem žį geisušu yfir. Töluveršu tjóni ollu žau vķša. Hey fór ķ vatn, engjar eyšilögšust af vatni, einkum į Śthéraši. Einnig uršu töluveršar skemmdir į Jökuldalsveginum, tók 3 brżr af, svo vegurinn tepptist upp undir viku. Töluvert af heyjum er śti ennžį og jafnvel eitthvaš af hį į tśnum. Žurrkar eru engir, alltaf stöšug śrfelli. Spretta ķ göršum ķ lakara lagi. Grunur į aš kartöflusżkin hafi stungiš sér nišur į stöku stöšum. Slįtrun byrjaši hjį K.H. Reyšarf. 24. september. Fé reynist misjafnlega.

Morgunblašiš segir 27.október frį tjóni ķ illvišri eystra:

Noršfirši ķ gęr [26.]. Ofsarok af noršvestri gerši hér ķ nótt hefir žaš haldist ķ allan dag. Nokkrir vélbįtar slitnušu upp sem lįgu hér į höfninni og einnig hafa tvęr bryggjur skemmst nokkuš. ... Klukkan 5 ķ morgun strandaši breski togarinn Waldorf frį Grimsby innan viš Dvergastein ķ Seyšisfišri. Skipstjórinn, įsamt allri įhöfninni, björgušust į land og eru nś komnir til Seyšisfjaršar.

Morgunblašiš segir enn af sama vešri 29.október - og stórtjóni ķ Vöšlavķk:

Eskifirši ķ gęr. FŚ. Ofsavešur af noršri ķ fyrrinótt olli stórfeldum skemmdum ķ Vašlavķk ķ Mślasżslu. Ķbśšarhśsiš į Vöšlum hreyfšist til į grunninum um 10 cm, og munaši minnstu aš žaš fyki alveg. Jįrnžök af 5 heyhlöšum, um 80 plötur, og fjįrbśs yfir eitt hundraš fjįr, fauk allt ķ sjó śt og sést ekki urmull eftir af neinu.

Vešrįttan segir frį žvķ aš 28. október hafi mašur oršiš śti ķ smalamennsku į Jökuldalsheiši.

Nóvember var nokkuš mislęgur, hlżindi um mišjan mįnuš, en illvišri gerši seint ķ mįnušinum. 

Lambavatn: Til 25. var alltaf austan og noršaustanįtt, kulda- og śrkomulķtiš. Allar skepnur śti umhiršulķtiš. 26. gerši hér um nóttina noršanbyl meš verri byljum sem koma. Hrakti žį 48 kindur ķ Bęjarvašalinn og drįpust, voru žęr allar frį Gröf į Raušasandi. 29. fennti hér mjög mikiš ķ logni og frost linaši svo um nóttina, svo storka er yfir allt og žvķ ekki gott į jörš.

Kvķgindisdalur: Ašfaranótt žess 26. skall į meš noršvestan stórvišri, sjógangi og hrķšarvešri, vešurhęš um 10-11 vindstig milli kl.2 og 4 um nóttina, snerist vindįttin svo til noršurs og smįlęgši. Ķ žessu ofvešri eyšilagšist meš öllu byrjun aš steinsteyptum grunni undir fiskimjölsverksmišju sem Verzlun Ó. Jóhannnesson er aš lįta reisa į Vatneyri. 

Sušureyri: Illvišri er į leiš. Hlżvišri um mišbik mįnašarins. Annars óstöšugt og fįar gęftir. Hagar til mikils léttis.

Vķšidalstunga: Tķšarfariš var hagstętt og milt. Nokkrir slepptu fé ķ góšvišriskaflanum um og eftir mišjan mįnušinn, en tóku žaš aftur žegar umhleypingarnir byrjušu. Svartžrösturinn sem sįst žann 20. var kyrr ķ nokkra daga, en hvarf žegar tók aš snjóa.

Sandur: Tķšarfar yfirleitt gott. Fyrstu 4 dagana var žó frost og snjókomur en gekk ķ rigningu aš kvöldi žess 4. Var sķšan mjög gott tķšarfar žar til 25. aš gerši umhleypinga er héldust til mįnašarloka. Lengst af autt ķ lįgsveitum og mun einnig hafa minnkaš snjór ķ uppsveitum en mikill snjór hélst til fjalla. Noršangaršurinn 26. nįši sér lķtiš hér.

Nefbjarnarstašir: Tķšin fremur góš. Hęgvišri, žoku- og śrfellasamt, en žó ekki stórfelldar śrkomur. Snjókoma nokkur žrjį sķšustu dagana.

Reykjanesviti: Vešurfariš mį heita sęmilegt eftir įrstķš. Bęši til lands og sjįvar. Aš vķsu mjög śrkomusamt.

Morgunblašiš segir af mengun ķ Reykjavķk - og skķšaferšum 5.nóvember:

Į sunnudaginn var [3.] besta vešur, bjart og svo mikiš logn, aš reykurinn śr hśsunum ķ Reykjavķk komst rétt ašeins upp śr strompunum og dreifšist svo ķ dökka blęju yfir bęinn, hlóšst aš mönnum į götunum og žrengdi andrśmsloftiš. Og žegar kom sušur śr žessum mökk, sušur į Öskjuhlķš, var hiš sama aš sjį til Hafnarfjaršar, dökkan hattkśf yfir bęnum, engu lķkara en aš öll hśs ķ Hafnarfirši vęri aš brenna. En af žessu höfšu ekkert aš segja žeir, sem fóru į skķši upp um fjöll, žvķ žar var andrśmsloftiš blįtęrt og hreint. Og žaš var ótrślegur fjöldi fólks sem fór į skķši ženna dag, bęši frį Hafnarfirši og Reykjavķk. Fariš var upp į Hellisheiši, ķ Jósefsdal, ķ Innstadal, į Skįlafell, Blįfell og Kambabrśn. Er óhętt aš fullyrša aš aldrei hefir sést svo margt fólk į skķšum į Ķslandi eins og žį, karlar, konur og börn. Skķšafęriš var įgętt og vešriš enn betra. Sól glitraši į snęvi žaktar heišarnar, brekkur, fjöll og hjalla; loftiš var gegntęrt svo aš žar sem sólargeislarnir męttu snjónum, myndušust undra loftsżnir, sem heillušu menn til aš ganga lengra og lengra.

Morgunblašiš segir 7.nóvember frį hörmulegu slysi (frįsögnin stytt talsvert hér):

Į mįnudagsmorgun [4.] lögšu žrķr ungir og röskir menn upp frį Ślfsdölum og Mįnį ķ Siglufjaršarhreppi og ętlušu aš leita fjįr į svoköllušum Almenning žar fyrir vestan. Voru žeir lķtt bśnir, žvķ aš žeir ętlušu aš koma heim aftur undir kvöldiš. Žeir félagar héldu fyrst inn aš Hraunum ķ Fljótum og töfšu žar eitthvaš. Sķšan lögšu žeir į staš śt į Almenning, og var žį kl.2 um daginn. Sķšan spuršist ekki til žeirra. Um mišjan daginn gerši afspyrnurok, og hlżtur žį aš hafa veriš mjög vont vešur į Almenningnum. Bįtar, sem voru į sjó, fengu aftaka vešur, en ekki var hrķš mikil, bleytuslydda. Žegar į leiš daginn, lęgši vešriš og gerši žį talsvert frost. ... Žegar žeir komu ekki heim um kvöldiš, fóru menn aš óttast um žį, og į žrišjudagsmorgun lagši einn mašur į staš śr Dölunum til žess aš leita žeirra. Leitaši hann mestan hluta dagsins, en varš einskis vķsari. Kom hann žį inn ķ Siglufjörš til žess aš fį menn ķ leitina meš sér. Söfnušust ķ morgun saman 14 vaskir menn til leitarinnar į Almenningum, en auk žess voru bįtar sendir til aš leita mešfram ströndinni, žvķ aš allir óttušust aš mennirnir hefši hrapaš ķ skrišunum og falliš nišur ķ sjó. Leit bįtanna bar engan įrangur, enda var mikil žoka og illt aš leita. En žaš er frį leitarmönnum į landi aš segja, aš žeir fundu ķ dag lķk Haraldar heitins skammt frį Mįnį. Er tališ aš hann muni hafa hrapaš į svellbunkunum ķ skrišunum, įsamt félögum sķnum, en veriš žó lifandi eftir falliš og dregist žetta heim į leiš, uns kraftana žraut og hann varš aš gefast upp. Žaš er tališ óhugsandi aš| mennirnir hafi villst, žótt vešur vęri ofstopalegt, žvķ aš ekki var dimmt og žeir vel kunnugir, enda hefir Haraldur veriš į réttri leiš.

Gott skautasvell var į Tjörninni ķ gęrkvöldi, enda notušu margir góša vešriš til aš renna sér į skautum.

Morgunblašiš segir frį fannkomu noršaustanlands 14.nóvember:

Undanfarnar vikur hefir mikli fannkoma veriš ķ Žingeyjarsżslu, sérstaklega ķ uppsveitum og er žaš sumstašar svo mikiš aš um hįvetur minnast menn vart svo mikillar fannfergju. Dag eftir dag, viku eftir viku, hefir meira og minna kyngt nišur af fönn — og austan krapaslettingur hefir bętt einni storkuskelinni ofan į ašra — įn žess žó aš komiš hafi mannfęri — og er žvķ ekki fęrt bęja į milli nema į skķšum. — Snjóbelti žetta er tališ aš liggja yfir Fnjóskadal, sunnan Dalsmynnis og austur yfir Śtkinnarfjöll, og sķšan noršaustur yfir mišjan Ašaldal og sunnanvert Reykjahverfi. Ķ sveitum er nęr liggja Skjįlfanda og Axarfirši kvaš snjór vera mun minni, en storkan hefir gert žar sömu skil, svo aš vķšast hvar er jaršlaust. Ķ innsveitum Žingeyjarsżslu hefir fé veriš gefiš inni undanfarnar žrjįr vikur, og spįir žaš ekki góšu, eftir jafn óžurrkasama heyskapartķš og var ķ sumar.

Morgunblašiš segir frį miklu illvišri ķ pistli 27.nóvember, mjög djśp lęgš fór austur meš noršurströndinni:

Aftaka hrķšarvešur gekk yfir Vesturland og Hśnaflóa ķ fyrrinótt [26.] og olli töluveršum skemmdum vķša. Mestar uršu skemmdirnar ķ Bolungarvķk, į Blönduósi og į Sandi.

Ķsafirši ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Aftaka brim var ķ Bolungarvķk ķ nótt og fram undir hįdegi ķ dag. Brimiš braut fremsta hluta skjólgaršsins į öldubrjótnum. Einnig brotnušu tveir ljósastaurar. Bśist er viš aš meiri skemmdir hafi oršiš į öldubrjótnum. Vélbįturinn Haukur brotnaši dįlķtiš og einnig smįbįtur. Stórhrķš var ķ nótt og fyrri hluta dags ķ dag. Arngr.

Blönduósi ķ gęr. FŚ. Sķšastlišna nótt gerši noršvestan stórbrim og hrķšarvešur viš austanveršan Hśnaflóa. Gekk sjór yfir bryggjuna į Blönduósi og vörupall, sem varnargaršur hlķfir žó fyrir brimi. Uppskipunarbįtar og smęrri bįtar fluttust til og 2 smįbįtar ónżttust. Skemmdir uršu og į sumum hinna stęrri bįta, en žó ekki verulegar. Bśiš var aš flytja žangaš kjöt og gęrur frį Magnśsi Stefįnssyni kaupmanni, og įtti aš senda meš Lagarfossi. Skolaši burtu allmiklu af gęrum og 5 tunnum af kjöti. Einar Thorsteinsson, kaupmašur įtti žar einnig kjöt, en žvķ var bjargaš. Viš björgun bįtanna varš einn mašur, Ólafur Jónsson, į milli žeirra, er žeir hentust saman og hlaut śf nokkur meišsl, en ekki hęttuleg. Viš bryggjuendann hefir brimiš skolaš burtu nokkru af veginum į 2—4 metra vegalengd, svo aš ófęrt er bķlum. Į Skagaströnd var įlķka sjógangur. Bįtar hentust hver į annan, en skemmdust lķtiš. Einn mašur, Haraldur Nikulįsson, rifbrotnaši viš björgun bįtanna.

Sandi ķ gęr. FŚ. Sķšastlišna nótt gerši į vestanveršu Snęfellsnesi storm og óvenju mikiš brim ķ lendingarstöšum og tók śt marga įrabįta. Tveir bįtar brotnušu ķ spón. Var annar eign bręšranna Pjeturs og Gķsla Gušbjartssona, en hina įttu bręšurnir Jóhannes og Kristvin Gušbrandssynir. Ašrir bįtar brotnušu meira og minna og hefšu flestir įrabįtar frį Sandi farist, ef menn hefšu ekki komiš ķ tęka tķš į vettvang.

Vķsir segir frį vešrinu ķ pistli 28.nóvember:

Žingeyri 27. nóv. FŚ. Ašfaranótt sķšastlišins žrišjudags gerši į Vestfjöršum noršvestan hvassvišri meš talsveršri fannkomu upp śr blķšvišri, sem hefir veriš undanfariš. — Lķnuveišarinn Fróši, sem lį į Žingeyrarhöfn slitnaši frį akkeri og bar skipiš undan vešrinu inn eftir firšinum og rak žaš į land ķ Hvammi, sem er sveitažorp fyrir innan Žingeyri og stóš skipiš žar ķ gęrmorgun į réttum kili ķ fjörunni. Grunur lék žegar į žvķ aš togarar hefšu rekist į skipiš og kešjan žess vegna slitnaš, enda sįust merki žess į skipinu og kešjunni aš svo hefši veriš. — Fór žvķ hreppstjóri ķ gęrkveldi śt ķ togara, sem višurkenndi aš hafa veriš samflota 4 öšrum togurum, er rak į Žingeyrarhöfn žessa nótt, žó višurkenning fengist ekki fyrir žvķ aš skip hefšu oršiš lķnuveišarans vör. — Tališ er aš skipiš sé óskemmt og aš žaš muni brįšlega nįst śt.

Enn fréttir af sama vešri. Morgunblašiš 3.desember:

Fé flęšir. Ašfaranótt 25. nóv. flęddi um 50 fjįr į Gröf į Raušasandi. Seinast žegar fréttist höfšu 46 kindur fundist daušar, reknar af sjó, og er žaš um helming fjįrstofnsins į bęnum. FŚ.

Desember var almennt hęgvišrasamur, en žó gerši mjög eftirminnilegt mannskašavešur um mišjan mįnušinn.

Sķšumśli: Ķ desembermįnuši hefir vešrįtta veriš óvanalega góš og žurrvišrasöm. Mannskašavešur ž.14. varš ekki svo ég viti aš neinu slysi eša tjóni, sem teljandi er hér, eša ķ grenndinni. Jöršin er snjólķtil og hagar góšir fyrir hross og fé.

Kvķgindisdalur: Aš morgni žess 14. skall į noršan rok meš allhöršu frosti og hrķšarbyl og stóš žaš allan daginn og langt fram eftir nótt. Tķšarfar er tališ hér meš besta móti fyrir landbęndur. Nokkuš stormasamt žó. 

Sandur: Tķšarfar fremur slęmt, snjókomur, rigningar, hlįkublotar og frost į vķxl. Setti nišur mikinn snjó um mįnašamótin nóvember/desember, strax žegar dró frį sjó. Um og eftir mišjan mįnušinn setti og nišur mikinn snjó um allar sveitir hér ķ grennd, einkum žó į śtsveitum.

Raufarhöfn: Mįnušurinn snjóléttur og mįtti heita alautt um įramót. Žó gjörši mikiš vešur meš mikilli snjókomu og sjógangi um mišjan mįnušinn, uršu skemmdir af sjógangi, į Rifi braut fjįrhśsin og drap og limlesti um 50 fjįr - skemmdi einnig tśniš svo gjöreyšilagt mį heita. Ašrar skemmdir uršu ekki teljandi af žessu vešri hér.

Nefbjarnarstašir: Kuldar ekki miklir en afar śrkomusamt, einkum sķšustu viku mįnašarins. Tķš fremur óhagstęš.

Fagurhólsmżri: Oftast hagstętt og auš jörš.

Reykjanesviti: Óstöšugt og umhleypingasamt fram yfir mišjan mįnušinn. Noršanrokiš žann 14. var eitt hiš snöggasta įhlaup sem menn muna hér. Engir teljandi skašar uršu žó hér ķ grennd. Seinni hluti mįnašarins var eintakt góšvišri, žó dįlķtiš kalt meš köflum. Jörš nokkuš svelluš og įfreši og žar af leišandi frekar slęmt į jörš hér śti į nesinu.

Morgunblašiš segir af illri fęrš ķ Skagafirši 6.desember:

Hellulandi 5. des. FŚ. Um 5000 rjśpur er bśiš aš leggja inn ķ verslanir ķ Saušįrkróki. Sķfelld snjókoma og illvišri hafa veriš hér undanfariš. Óvenjumikill snjór er um allt hérašiš, og mjólkurflutningar til samlagsins eru aš stöšvast. Hagabeit fyrir hesta er mjög slęm og saušfé er allstašar komiš į gjöf.

Žann 14. gerši óvenjulegt og óvęnt illvišri upp śr hęgu vešri. Kannski mį rįša ķ hvaš geršist. 

Slide5

Kortiš er śr safni bresku vešurstofunnar og sżnir sjįvarmįlsžrżsting og vešur kringum noršanvert Atlantshaf aš morgni föstudagsins 13.desember. Į Ķslandi var žį hęg sušvestlęg įtt. Lęgšardrag į Gręnlandshafi varš aš smįlęgš sem Vešurstofan fylgist meš og reiknaši meš aš fęri austur fyrir. Žį myndi hęšin vestur af Gręnlandi taka viš og vindur snśast til noršurs. Ekki var bśist viš illvišri. Engar hįloftaathuganir aš hafa. Žęr hefšu hins vegar sżnt ķskyggilega stöšu, hlżja hęš viš Bretland, en hęšin vestur undan nįši ekki upp ķ hįloftin - žar var nokkuš skarpt lęgšardrag, barmafullt af köldu lofti. Žokašist žaš austur um Gręnland. Lęgšin viš Nżfundnaland var kyrrstęš, en austan viš hana var įkvešin sunnanįtt og žar var dįlķtil lęgš į leiš til noršausturs. Žessi lęgš stefndi į Sušausturland og var žar skammt undan sólarhring sķšar, aš morgni laugardagsins 14.desember. Hśn mętti žar hįloftalęgšardraginu kalda. 

Slide6

Kort Vešurstofunnar aš morgni laugardags sżnir lęgšina skammt undan Austurlandi. Vestan hennar er einskonar svikalogn, ašallega hęg noršanįtt, en loftvog hrķšfellur. Žaš nįnast órękt merki um mikla dżpkun žegar loftžrżstingur fellur mikiš vestan viš lęgšir - sem žó ekki stefna ķ žį įtt. Nyrst į Vestfjöršum er skollin į noršanstormur sem sķšan breiddist hratt sušur yfir landiš vestanvert, eins og fram kemur ķ lżsingum blašanna hér aš nešan. 

Slide7

Žrżstiriti af Vešurstofunni (ķ Landsķmahśsinu) dagana 13. til 16. desember. Loftvog féll jafnt og žétt žann 13. Snemma morguns žann 14. virtist draga śr fallinu um tķma - lęgšin aš vestan var žį aš fara hjį. Sķšan hélt žrżstingur įfram aš falla - vegna hįloftalęgšardragsins og féll til kl.14. Žį skall noršanvešriš į. Žrżstiritinn veršur lošinn, stormurinn leikur um Landsķmahśsiš. Eftir mišnętti koma fram stórgeršar žrżstisveiflur tengdar fjallabylgjubroti (flotbylgjum) yfir Esjunni og žar ķ grennd. Alloft mį sjį žetta į žrżstiritum ķ Reykjavķk, sérstaklega ķ mjög slęmum noršanvešrum. Ekki er ólķklegt aš talsvert tjón hefši oršiš austan Ellišaįa, į Įrtśnshöfša og sums stašar ķ Grafarvogi ķ žessu vešri - ef nśverandi byggš hefši veriš til stašar. 

Slide8

Hér giskar bandarķska endurgreiningin į hęš 500 hPa-flatarins aš morgni 14.desember. Žį var lęgšin viš Sušausturland (Ķslandskortiš aš ofan). Hįloftalęgšardragiš sneri sķšan upp į sig og myndaši sérstaka hįloftalęgš. 

Slide9

Endurgreiningin nęr lęgšinni furšuvel aš žvķ er viršist. Sķšdegis žann 14.er kröpp lęgš viš Austfirši. Vindur er ekki mjög hvass nęrri lęgšarmišjunni (rétt), en vestar eru jafnhęšarlķnur grķšaržéttar og nokkuš nęrri lagi. Vešriš gekk sķšan fremur hratt nišur og nęstu viku var raunar óvenjulegt hęgvišri. Ķ Reykjavķk var stafalogn ķ flestum vešurathugunum dögum saman. 

Lęgšir af žessu tagi voru nęr óvišrįšanlegar fyrr į tķš og eru enn erfišar. Trślega hefšu tölvuspįr nśtķmans nįš žessu vešri. Ęttingja į žaš fjölmarga og illkynjaša. 

Ķ vešrinu fórust 25 eša 26 menn og žrjś hśs brunnu. Fé fórst ķ hundraša tali og stórkostlegar skemmdir uršu į mannvirkjum (oršalag ķ fyrirsögn ķ Alžżšublašinu 17.desember).

Vķsir segir frį 15.desember

Eftir nónbil [kl.15] ķ gęr skall į noršanhrķš og stórvišri um allt Vesturland og Sušvesturland og mikinn hluta Noršanlands. Vindhraši var vķšast 10 stig og var mestur ķ Reykjavķk, 11 stig. Talsveršar skemmdir munu hafa oršiš hér ķ bęnum į hśsum og giršingum og sķmalķnum. Bįrust sķmaeftirlitinu fjölda margar tilkynningar um bilanir į ofanjaršarlķnum. Nokkur brögš munu hafa veriš aš žvķ um tķma, aš eigi nįšist samband viš mišstöš, žar sem jaršsķmasamband er. Ljóslaust var ķ bęnum um stund tvķ- eša žrķvegis. Reykhįfar fuku og sumstašar af hśsum hér ķ bęnum. Vķsir įtti tal viš Gušmund Hlķšdal póst- og sķmamįlastjóra ķ gęrkveldi og spurši hann hvort um miklar bilanir vęri aš ręša į sķmalķnum. Kvaš hann engar fregnir hafa borist enn um stórkostlegar skemmdir, en vķša hefši sķmažręšir flękst saman. Allvķšast vęri žó samband. Hętt er žó viš aš fleiri bilanir hafi oršiš, en kunnugt er um enn.

Morgunblašiš segir einnig frį 15.desember og lķkir viš Halavešriš, en vešriš minnir žó frekar į desemberillvišriš mikla sama įr (1925):

Aftaka noršvestanvešur gerši į Vestur- og Noršurlandi ķ gęrdag. Skali ofvešur žetta mjög snögglega į. Hafa menn lķkt žessu vešri viš mannskašavešriš mikla ķ febrśar 1925, žegar togararnir fórust į Halanum. Óttast er aš mannskašar hafi hlotist af vešrinu. Einna mestur var vešurhamurinn hér ķ Reykjavķk og var vešurhęšin um og yfir 11 vindstig um tķma.  Stormurinn mun ekki hafa nįš Austurlandi fyrr en ķ nótt. Hér ķ bęnum truflašist umferš į götunum og į žjóšvegunum hér nęrlendis. Žó var umferšarsamband viš Hafnarfjörš fram eftir kvöldi. Rafmagnsljós slokknušu hér ķ bęnum og olli žvķ samslįttur į leišslum, einnig bilušu żmsar sķmalķnur žęr, sem eru ofanjaršar. Skip, sem lįgu hér ķ höfninni komust ekki śt śr höfninni. Vélbįturinn Kjartan Ólafsson frį Akranesi fór ķ róšur ķ gęrmorgun og var ekki kominn fram ķ gęrkvöldi. Ekki mun žó įstęša til aš óttast um hann aš svo stöddu, žvķ veriš getur aš hann hafi nįš landi į Sušurnesjum, en žangaš var ekkert sķmasamband ķ gęr. Nokkra bįta sleit upp frį festum hér ķ höfninni ķ gęr. Vatnsbįturinn og tollbįturinn slitnušu frį festum, en nįšust įšur en žeir skemmdust. Vélbįtana Mars og Harald rak upp. Lenti Mars ķ krikanum milli steinbryggjunnar og Zimsensbryggju og stendur hann žar į réttum kili. Hvorugan bįtinn sakaši aš mun. Ekki var mannstętt hér į bryggjunum sķšari hluta dags ķ gęr. Brśarfoss įtti aš fara įleišis til śtlanda kl. 3 ķ gęr, en skipiš komst ekki śt śr höfninni vegna vešurs. Tryggvi gamli var albśinn į veišar. En hann komst ekki af staš og andęfši hér į ytri höfninni ķ gęr. Ekki var kunnugt um neinar frekari skemmdir hér viš höfnina ķ gęrkvöldi.

Einn vörubķll, sem var meš farangur verkamann śr atvinnubótavinnunni ķ Flóanum tepptist į Hellisheiši ķ gęrdag. Ķ bķlnum voru tveir menn. Bķllinn var ókominn af fjallinu žegar seinast fréttist ķ gęrkvöldi. Verkamennirnir lögšu af staš į fjalliš kl.um 3 ķ gęrdag. Reyndist vegurinn ófęr og uršu žeir aš snśa aftur og komu žeir aš Hveragerši kl. tęplega 7. Tveir bķlar fóru aš Ölvesį en žrķr aš Hveragerši.

Litlum léttbįti, sem ķ voru tveir menn, hvolfdi į Vestmannaeyjahöfn ķ gęrdag um 6 leytiš. Annar mašurinn drukknaši, en hinum var bjargaš. Menn į bįtnum voru Jón Einarsson og Gušmundur Gušmundsson, formašur į vélbįtnum „Loka“. Voru žeir um borš ķ „Loka“ žegar óvešriš skall į. Ętlušu žeir sķšan ķ land į smįkęnu, en į leišinni til lands hvolfdi henni. Gat Jón bjargaš sér į sundi og nįši hann ķ akkerisfestar į bįti. Hékk hann žar, žar til honum var bjargaš. Gušmundur drukknaši. Lķkiš var ófundiš ķ gęrkvöldi, žegar blašiš įtti tal viš Vestmannaeyjar. Ofvišriš skall į ķ Eyjum mjög snögglega laust eftir mišjan dag. Ašeins einn bįtur var į sjó og nįši hann landi.

Óttast er um afdrif tveggja opinna vélbįta, sem reru ķ fyrrinótt frį Saušįrkróki. Reru žašan 4 smįbįtar ķ fyrrinótt. Einn žeirra kom aš įšur en ofvešriš skall į. Annar komst viš illan leik til hafnar, og varš aš ryšja aflanum fyrir borš til žess aš hann nęši landi. Tveir bįtar komu ekki aš ķ gęr og óttast menn um afdrif žeirra. Voru žaš bįtarnir „Alda“ og „Njöršur“. Annar meš žriggja manna, en hinn meš fjögra manna įhöfn. Slysavarnafélag Ķslands lét lżsa eftir bįtunum ķ śtvarpinu og baš skip, sem kynnu aš vera stödd į Skagafirši, aš svipast eftir žeim. En ólķklegt er, aš nokkur skip hafi komist til aš leita, žar sem vešurhamurinn var svo mikill, aš hver mun hafa haft nóg um aš bjarga sér. Menn į Saušįrkróki telja ekki ólķklegt aš bįtarnir hafi komist undir Mįlmey eša bjargast į annan hįtt, žvķ formenn bįtanna eru žaulkunnugir og vanir sjómenn.

Ķsafirši ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Aftaka noršanstormur var hér ķ dag. Vešriš braut, žaš sem eftir var af skjólgarši öldubrjótsins ķ Bolungarvķk, en hluti af honum brotnaši ķ ofvešri į dögunum. Ekki er enn kunnugt um frekari skemmdir af völdum vešursins. Fjórir opnir bįtar reru héšan til fiskjar ķ morgun og nįšu žeir allir landi aftur, en einn žeirra brotnaši ķ spón. Eigandi bįtsins var Įsgeir Žórarinsson. Einnig brotnušu tveir ašrir smįbįtar nokkuš. Arngr.

Siglufjöršur ljóslaus. Siglufirši, laugardag. Žrķr bįtar voru į sjó héšan, žegar vešriš skall į, en komust allir heilu og höldnu. Sumir uršu žó aš yfirgefa lķnurnar. Geysimikill sjįvargangur var hér um hįflęšina sķšdegis ķ dag, en teljandi tjón varš ekki. Menn óttast žó um meira flóš meš nęturflóšinu og hętt viš, aš žaš geri hér einhvern usla. Hér er ljóslaus bęr, og hefir veriš myrkur ķ 2—3 stundir, vegna bilunar į leišslukerfinu. Ekki višlit, aš gera viš bilanirnar mešan vešriš helst. Siglufirši, ķ gęr. Sś fregn kemur frį Ólafsfirši, aš trillubįt vanti žašan og voru žrķr menn į bįtnum. Einasta vonin til žess aš žessi bįtur hafi nįš landi, er sś, aš hann hafi komist til Héšinsfjaršar, en žangaš er enginn sķmi, svo fregn žašan fęst ekki fyr en vešrinu slotar. Menn hér eru mjög hręddir um žaš, aš žessi bįtur hafi farist.

Morgunblašiš segir enn frį 17.desember - žar į mešal eru athyglisveršar upplżsingar frį Vešurstofunni:

Ķ ofvišrinu į laugardaginn bśast menn viš aš 26 manns hafi farist, 7 bįtar meš 20 manna įhöfn, einn į Eyjafirši, tveir į Skagafirši, žrķr į Breišafirši og Akranesbįturinn Kjartan Ólafsson, sem tališ er vonlķtiš aš komi fram. Auk žess drukkaši einn mašur į Vestmannaeyjahöfn, hįseta tók śt af togaranum Sviša, tveir menn uršu śti ķ Skagafirši, einn į Svalbaršsströnd og mašur ķ Gręnumżrartungu ķ Hrśtafirši varš brįškvaddur viš aš bjarga fé ķ hśs. Noršanvešriš į laugardaginn var, nįši yfir allan vesturhluta landsins, til Vestmannaeyja aš sunnan og Eyjafjaršar aš noršan. Vešriš stóš yfir frį nóni eša mišaftan į laugardag og fram til sunnudagsmorguns. Vešurhęš var hér ķ Reykjavķk oršin snemma į laugardagskvöld 11 stig. Sami vindhraši eša meiri hefir veriš um mestallt eša alt žetta svęši.

Blašiš hefur įtt tal viš Vešurstofuna og fengiš vešurlżsingu į žessa leiš: Eftir aš hér hafši veriš hęgvišri ķ nokkra daga um land allt, bar į žvķ į föstudag aš vešurbreyting vęri ķ vęndum. Kom žį mjög grunn lęgš upp aš Sušvesturlandinu, er var į austurleiš. Var sżnilegt į föstudagskvöld aš vindur myndi snśast til noršurs. En lęgšin var svo grunn aš vegna hennar einnar var ekki hęgt aš bśast viš neinu stórvišri. Į laugardagskvöld var vešur allhvasst af noršvestri į Sušvesturlandi, en noršur į Hesteyri t.d. var komiš rok af noršri um morguninn. Į Sušvesturlandi skall vešriš yfir kl.4 e.h. og nįši vešurofsinn hįmarki sķnum kl.6-7 e.h. Aš vindhrašinn varš svo mikill kom til af žvķ aš önnur lęgš sem hafši įhrif į vešriš, hafši borist hratt sušur yfir landiš, įn žess aš hennar yrši var, fyrri en hśn var skollin yfir. Į öllu ofvišrissvęšinu helst vešurhęšin nokkurn veginn slitalaust til sunnudagsmorguns.

Saušįrkróki ķ gęr. Fullvķst er aš bįšir bįtarnir Njöršur" og „Aldan“ hafi farist ķ óvešrinu um helgina. Leitarmenn, sem fóru héšan frį Saušįrkróki, fundu lķk mannanna fjögurra sem voru į „Öldunni“ og reka śr bįtnum undan Óslandshólum og er įlitiš aš mennirnir hafi ętlaš aš Kolkuósi. ... Į sunnudaginn leitušu menn mešfram firšinum og fundu žį palla og veišarfęri śr Nirši rekiš į Borgarsandi. Į žeim bįt voru žrķr menn, allir ungir og ókvęntir.

Tveir menn sem voru į ferš hér ķ Skagafirši žegar vešriš skall į hafa ekki komiš fram. Žykja allar lķkur benda til žess aš žeir hafi oršiš śti. Helgi bóndi Gunnarsson frį Fagranesi fór héšan frį Saušįrkróki skömmu įšur en vešriš skall į. Įtti hann stutt heim, um žrjįr bęjarleišir, en hann hefir ekki komiš fram og bendir allt til žess aš hann hafi oršiš śti. Helgi var hér ķ fylgd meš fleiri mönnum, en žeir vildu ekki leggja af staš meš honum. Skildi hann hest sinn eftir hjį žeim į Saušįrkróki. ... Žį vantar mann frį Hvammkoti, Hannes Benediktsson. Lagši hann af staš frį Heiši ķ Göngusköršum og ętlaši yfir Laxįrdalsheiši, tveim tķmum įšur en versta hrķšin dundi yfir. Nęsti įfangi hans var Skķšastašir, en žangaš var hann ókominn ķ gęr og hafši ekkert til hans spurst. Tveir menn komu aš Heiši skömmu eftir aš Hannes lagši į Laxįrdalsheiši, en žeir uršu žar eftir. [Žaš kom svo fram ķ Morgunblašinu 21. aš Hannes hefši komist af]. Žį er frį žvķ sagt hér į Saušįrkróki aš Jóhann bóndi į Ślfstöšum hafi veriš śti į sunnudagsnótt og legiš ķ fönn. Er hann kominn fram og lķšur vel. Vķša mun fé hafa legiš śti ķ hrķšinni, en ekki hafa enn borist fréttir um hvort fjįrskašar hafa oršiš miklir.

Stykkishólmi, mįnudag [16.]. Kunnugt er oršiš um afdrif bįtanna tveggja sem vantaši frį Ytra-Felli į Fellsströnd og Ellišaey. Hafa žeir bįšir farist. Bįtinn frį Ytra-Felli fann vélbįturinn Baldur frį Stykkishólmi į hvolfi innan viš Röstina ķ Hvammsfirši, lį bįturinn žar viš akkeri. Er tališ aš bįtinn i hafi rekiš žar til akkeriš tók nišri. Mennirnir sem voru į bįtnum voru: Valgeir bóndi į Ytra-Felli, mašur um sextugt. Lętur hann eftir sig ekkju, sem var ein heima, er slysiš vildi til. Meš honum voru tveir uppeldissynir hans: Ólafur Jónsson, unglingspiltur, og Gušmundur Magnśsson frį Litla-Mśla ķ Saurbę, 28 įra gamall, ókvęntur. Ętlušu žeir aš fara śt ķ Dżpri-Seley til aš sękja hrśta og er žangaš um 25 mķnśtna róšur ķ sęmilegu vešri. Vélarhśs Ellišaeyjarbįtsins fannst ķ Bjarnarhöfn ķ gęr. Einnig fundust žar innvišir bįtsins. Ķ eyjum žar undan fundust veišarfęri lóšabelgir og tvö bjóš. Bśast menn viš žvķ aš bįturinn hafi sokkiš nęrri strax eftir aš óvešriš skall į. ... Fé lį vķša śti hjį mönnum hér ķ nęrsveitum og munu nokkrir fjįrskašar hafa oršiš. ... Į föstudag fór bįtur frį Arnórsstöšum į Baršaströnd aš Hallsteinsnesi. Į laugardaginn sįst til bįtsins framundan Svķnanesi og var hann žį į bakaleiš. Tveir menn voru ķ bįtnum, en ekki er kunnugt um nöfn žeirra. Skeyti um žetta barst Slysavarnafélagi Ķslands ķ gęr frį Brjįnslęk. Baš Slysavarnafélagiš menn ķ Flatey į Breišafirši aš manna bįta til aš leita aš hinum horfna bįti.

Akureyri, mįnudag. Um mišaftansleytiš į sunnudag [15.] fundu menn frį Mišvķk į Lįtraströnd trillubįt rekinn į svonefndu Knarrarnesi. Ķ bįtnum var lķk af öldrušum manni. Lķkiš var lagt til ķ bįtnum er žaš fannst. Stórt sįr var į höfši žess. Žeir, sem fundu bįtinn, žekktu hvorki bįt né lķk. En seinna kom žaš ķ ljós, aš bįturinn var frį Lįtrum, en mašurinn, sem fannst andvana ķ bįtnum, Steingrķmur Hallgrķmsson į Lįtrum. En žegar vitaš var aš bįturinn var frį Lįtrum, var sent žangaš śt eftir. Kom žį ķ ljós, aš tveir fešgar höfšu fariš ķ bįt žessum frį Lįtrum inn aš Grķmsnesi, žeir Steingrķmur Hallgrķmsson og sonur hans, Hallur. En žį var eftir aš vita hver afdrif Halls hafa oršiš. Var ekki vitaš um žaš žegar sķšast fréttist. En menn lķta svo į aš Hallur hafi komist lifandi til lands ķ Knarrarnesi. Hafa menn žaš til marks aš fangalķnan lį śt śr bįtnum. Giska menn į aš Hallur hafi villst er į land kom ķ hrķšinni og annaš hvort oršiš innkulsa įšur en hann nįši byggš eša hann hafi hrapaš fyrir sjįvarhamra.

Akureyri, sunnudag. Fįrvišriš skall hér į um kl.3 sķšdegis į laugardag [14]. Rétt įšur en óvešriš skall į fóru Svalbaršsstrendingar į bķl įleišis śt į Svalbaršsströnd. Ķ bķlnum voru Įki Kristjįnsson bķlstjóri, Eišur Įrnason frį Svalbaršseyri og Žorsteinn Björnsson frį Fagrabę. Bķllinn komst ekki lengra en aš Ytri-Varšgjį. Žvķ aš žį var fannkoma oršin svo mikil. Bifreišarstjórinn settist aš į Ytri-Varšgjį, en žeir Eišur og Žorsteinn héldu įfram gangandi śt ströndina, įleišis til Svalbaršseyrar. Žį var kl. 6 1/2. Kl.1 um nóttina kom Žorsteinn aš Grund, sem er skammt frį Svalbaršseyri. Hafši Eišur gefist upp skammt žašan, žrotinn aš kröftum, og var dįinn įšur en Žorsteinn skildi viš hann. Kn.

Nįnar um slysiš į Svalbaršsströnd. Žegar žeir félagar fóru frį Varšgjį, komust žeir brįtt į Svalbaršsstrandarveginn. Reyndu žeir sķšan aš fylgja veginum, og tókst žaš lengi vel. Segir ekkert markvert af feršum žeirra mešan žeir gįtu rataš eftir veginum, nema hvaš gekk feršin seint, vegna žess hve hrķšin var mikil og žeir höfšu vešriš ķ fangiš. En er leiš į kvöldiš fór Eišur heitinn aš dragast aftur śr, og kvartaši um žreytu og kulda fyrir brjósti og ķ heršum. Nokkru seinna misstu žeir af veginum. Nś fór Eišur aš kvarta yfir aš hann sęi eldglęringar og fleiri ofsjónir. Gafst hann žį alveg upp į göngunni. Žorsteinn reyndi nś aš bera hann um stund. En nokkru sķšar fékk Eišur krampakast og var brįtt örendur. Žorsteinn lagši hann til, žar sem žeir voru komnir, og freistaši sķšan aš nį til bęja. Og skömmu sķšar kom hann aš Grund. Žašan fóru menn meš honum śt ķ hrķšina. Fundu žeir brįtt lķk Eišs, enda var hann ekki nema um 200 metra frį bęnum.

Ólafsfirši, sunnudag. Bįturinn, sem menn voru farnir aš óttast mjög um héšan er nś kominn fram og er įhöfn hans, žrķr menn, komnir heilu og höldnu heim til sķn. Nįši bįturinn Héšinsfirši ķ nótt og tókst aš lenda žar. Mennirnir komu sķšan gangandi hingaš frį Héšinsfirši.

Akureyri, sunnudag. Björn Žóršarson ķ Grœnumżrartungu, bróšir bóndans žar, Gunnars, varš brįškvaddur hjį fjįrhśsunum, eftir aš bśiš var aš lįta féš inn. Hafši hann įsamt fleiri heimilismönnum veriš aš smala fé heim undan vešrinu. Žegar menn voru bśnir aš lįta féš inn hné hann nišur og var žegar örendur. Björn heitinn var mašur 56 įra. Hann var brjóstveill og mun ekki hafa žolaš įreynsluna ķ vešrinu. Gamlir menn ķ Hrśtafirši segja aš annaš eins fįrvišri hafi ekki komiš žar um slóšir s.l. 50 įr. Eitthvaš hefir oršiš śti af fé ķ Hrśtafiršinum. Kn.

Akranesbįturinn Kjartan Ólafsson, sem sagt var frį ķ sunnudagsblašinu, var ekki kominn fram žegar seinast fréttist ķ gęrkvöldi. Į sunnudaginn og ķ gęr voru bįtar bešnir aš skyggnast eftir honum, en ekki uršu žeir hans varir. Ķ gęr fóru togararnir Otur og Tryggvi gamli aš leita bįtsins, einnig varšbįturinn Vķfill og tveir ašrir bįtar. Togararnir og varšbįturinn leita śt og sušur af Reykjanesi. Sendi skipstjórinn į Tryggva gamla Slysavarnafélaginu skeyti ķ gęrkvöldi og sagši frį hvernig leitinni yrši hagaš. Bįtur žessi var stór og traustur og gera menn sér vonir um aš hann hafi haft af vešriš, en hafi ašeins hrakiš af leiš. Į Kjartani Ólafssyni voru 4 menn.

Togarinn Sviši frį Hafnarfirši kom um mišnętti į sunnudagsnótt til Ašalvķkur. Hafši skipiš veriš aš veišum śt af Vestfjöršum, og hleypti žaš undan vešrinu inn į Ašalvķk. Į leišinni inn gekk sjór yfir skipiš og tók śt einn skipverjann, Magnśs Gušmundsson. Allar tilraunir til aš nį manninum reyndust įrangurslausar. Um nįnari atvik, hvernig slysiš vildi til, hefir blašiš ekki frétt. Magnśs heitinn var mašur um žrķtugt. Hann lętur eftir sig konu og tvö börn. Heimili hans var į Reykjavķkurveg 29 ķ Hafnarfirši. Sviši lį af sér vešriš į Ašalvķk.

Fjįrskaši ķ Žingeyjarsżslu. Hśsavķk, sunnudag. Ķ stórhrķšinni į laugardaginn tapašist fé į tveimur bęjum hér ķ sveitunum. Į Brśn ķ Reykjadal töpušust 28 kindur og um 20 į Laxamżri. Samkvęmt sķmtali, sem fréttaritari Morgunblašsins įtti viš Breišumżri, voru fundnar 16 kindur frį Brśn og aš sögn 4 kindur frį Laxamżri. Voru žęr allar fenntar. Tvo uppskipunarbįta rak į land ķ sjóganginum sem hér var į sunnudagsnótt. Var hér ofsavešur af noršri meš mikilli snjókomu. Annar uppskipunarbįturinn brotnaši mikiš. Sjórinn gekk langt į land upp og braut hliš śr fiskgeymsluhśsi, sem stendur viš höfnina. Hśsiš er eign hafnarsjóšs. Egill.

Bįtur sekkur ķ Keflavķk. Keflavķk, sunnudag. Žegar óvešriš skall į var hér žżskur. togari aš taka sķld śr vélbįtum. Ólag réš į einn bįtinn, Geir goša, og tók śt 50—60 tunnur af sķld. Mašur féll śtbyršis af Geir goša, en varš bjargaš. Žį missti bįturinn 5 net į leišinni til lands. Einn bįtur, „Sóley“, sökk į höfninni. Rétt fyrir myrkur tóku menn eftir žvķ aš „Sóley“ var slitnuš upp og stefndi į annan bįt, „Örninn“. En allt ķ einu mun hafa komiš leki aš „Sóley“ og sökk hśn skyndilega. „Sóley“ var um 20 tonn aš stęrš, vįtryggš hjį Samįbyrgšinni fyrir 25.000 kr. Eigendur bįtsins voru Gušmundur og Gunnar Siguršssynir.

Ķ Sandgerši slitnaši vélbįturinn Björgvin upp frį festum. Rak hann į sker, en nįšist śt aftur meš flóšinu, lķtiš skemmdur.

Ķ Ölfusinu var vešurhamurinn mikill. Eins og getiš var um ķ sunnudagsblašinu tepptust verkamenn fyrir austan fjall. Komust žeir į sunnudagsmorgun hingaš til bęjarins. Mennirnir tveir, sem voru į vörubķlnum, skildu bķlinn eftir og gengu nišur ķ Skķšaskįla. Žangaš kom bķll frį Reykjavķk og flutti žį ķ bęinn. Nokkrir verkamenn śr Soginu hęttu viš aš fara til bęjarins um helgina og héldu aftur aš Ljósafossi. Į Reykjum fauk žak af gamalli hlöšu og lentu jįrnplöturnar į vermihśsunum og brutu žau mikiš. Einnig lentu jįrnplötur į vermihśsum Ingimars Siguršssonar ķ Fagrahvammi. Į Kotströnd fauk einnig žak af gamalli hlöšu. Į Skķšaskįlanum uršu nokkrar skemmdir. Žar fauk žakiš af forskyggninu fyrir framan ašaldyrnar og nokkur hluti'af žakinu į „verandanum".

Morgunblašiš įtti tal viš Gušmund Hlķšdal póst- og sķmamįlastjóra ķ gęr og spurši hann hvort mikil brögš vęri aš sķmabilunum. Kvaš hann talsvert hafa fęrst śr lagi ķ ofvešrinu, en flest vęri nś komiš ķ lag aftur. Sambandslaust var viš Sušurnes į laugardaginn og fram į sunnudag. Brotnušu staurar fyrir sunnan Hafnarfjörš. Mestar skemmdir uršu skammt fyrir austan Ölfusį. Brotnušu žar 9 staurar, en sś bilun komst ķ lag ķ gęrmorgun. Į stöku staš brotnušu staurar, einn og einn, en žaš olli engri verulegri töf į sķmasambandinu. Nokkur brögš voru og aš žvķ aš lķnur slęgjust saman eša flęktust saman og truflaši žaš nokkuš sambandiš. Ekkert samband var ķ gęr frį Djśpavogi aš Seljalandi, en bśist er viš aš sś bilun komist fljótt ķ lag aftur.

Vķsir 17.desember:

Hvammstanga 15. des. FŚ. Fé fennir ķ Hśnavatnssżslum. Fréttaritari śtvarpsins į Hvammstanga sķmar: Į laugardag um kl.14 brast į noršan stórhrķš hér ķ sżslunni. Vešur var gott um morguninn og var fénašur vķšast hvar lįtinn į beit. Hrķšin brast svo snögglega į og rok og fannkoma var svo mikil, aš vķšast nįšist fé ekki ķ hśs nema aš litlu leyti og į nokkurum bęjum engin kind. Meš morgninum fór vešur batnandi og birti alveg er į daginn leiš. Leitušu menn žį fjįrins og fundu sumt en margt er enn ófundiš. — Margt fé er fundist hefir er illa śtleikiš. Enn er ekki hęgt aš segja hve mikiš hefir farist af fénaši. — Ekki er kunnugt um. ašra skaša ķ hérašinu. Vķša uršu fjįrskašar af völdum hrķšarinnar. Į einum bę, Vesturhópshólum lį allt fé śti og hafši hrakiš ķ Hólaį. Fundust 15 kindur daušar ķ įnni, en 10 vantar enn. Féš ķ Tungukoti og Hlķš lį śti og voru fundnar 19 kindur af 105 frį Tungukoti ķ gęrkvöldi. Ķ dag hefir veriš leitaš frį bįšum bęjum og vantar nś 50 kindur frį Tungukoti. Tķu fundust meira og minna limlestar og varš aš lóga žeim. Ķ Hlķš vantar ennžį 40 kindur, en žašan fundust 12 kindur daušar ķ dag. — Ekki hafa borist fregnir af frekari fjįrskaša ķ hérašinu.

Morgunblašiš segir enn frį vešrinu 18.desember:

Ķsafirši ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Bęr Jóseps Hermannssonar į Atlastöšum ķ Fljótum brann til kaldra kola, sķšastlišinn laugardag. Allir innanstokksmunir brunnu inni og voru žeir óvįtryggšir. Meš naumindum var bjargaš öšrum bęjarhśsum og bę Jślķusar Geirmundssonar, sambżlismanns Jóseps. Ķ noršangaršinum fauk žak af hśsi Frišriks Finnbogasonar ķ Lįtrum. Arngr.

Hśsavķk ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Strandferšaskipiš Esja kom hingaš ķ gęrmorgun, hafši skipiš tapaš legufęrum sķnum ķ óvešrinu į laugardaginn. Esja fékk hér legugögn hjį hafnarsjóši og eru žaš legufęri žau, sem fylgdu steinnökkvanum, sem keyptur var til bryggjugeršarinnar.

Morgunblašiš segir fréttir frį Kópaskeri 20.desember:

Kópaskeri ķ gęr. FŚ. 1 stórvišrinu ašfaranótt 15. ž.m. gekk sjór yfir tśniš į Rifi į Melrakkasléttu og bar yfir žaš mikiš af möl og grjóti. Braut brimiš til grunna annan hlišarvegginn ķ fjįrborg og féll žį nišur žakiš yfir margt fé og fórust žar 30 kindur, en margt fleira fé er meira og minna meitt og sennilega er ekki nema sumu af žvķ lķfvęnt. Sömu nótt tók brimiš geymsluskśr ķ Skinnalóni į Melrakkasléttu.

Milli jóla og nżįrs versnaši vešur aftur. Morgunblašiš segir frį 28.desember:

Siglufirši ķ gęr. FŚ. Undanfarin žrjś dęgur hefir geisaš ofsastormur į Siglufirši, en žó dregiš śr vešrinu annaš veifiš. Skemmdir hafa engar oršiš, nema nokkrar bilanir į sķma og ljósalķnum, og ķ morgun fauk reykhįfur af ķbśšarhśsinu į Stašarhóli. Snjór hefir talsvert minnkaš.

Žann 30. varš mannskęšur bruni ķ Keflavķk, žótt hann tengist ekki vešri lįtum viš hans getiš. Morgunblašiš 31.desember:

Samkomuhśs U.M.F. Keflavķkur brann til kaldra kola ķ gęrkvöldi 180 börn į aldrinum 6—14 įra og 20 fulloršnir voru į jólatrésskemmtun ķ samkomuhśsinu žegar eldurinn kviknaši. Sex menn eru taldir hafa brunniš inni og 20 eru hęttulega sęršir.

Morgunblašiš gerir upp įriš 1935 ķ pistli 3.janśar 1936:

Brot śr grein um sjįvarśtveginn 1935: Žegar viš lķtum til baka yfir įriš, sem nś er aš lķša, og tölum um vešriš, er ekki hęgt annaš aš segja, en aš vešrįttan hafi veriš frekar erfiš og óhagstęš aš undanteknum haustmįnušunum, en sķšustu mįnušina hefir vešrįtta yfirleitt veriš mjög hagstęš, aš undanteknu ofvišrinu, sem gekk yfir mestallt landiš žann 14. des. og olli miklu tjóni og mannsköšum.

Lżkur hér upprifjun hungurdiska į vešri og vešurfari įrsins 1935. Aš vanda er talnasśpa - mešaltöl, śrkomumagn og fleira ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hófleg fyrirstaša

Undanfarna daga hefur vešur veriš sérlega rólegt, vindur hęgur og įttin breytileg. Svo viršist sem austlęgar įttir taki aftur völdin, en verši ķ hęgari kantinum, meginlęgšir og ašalśrkomusvęši žeirra gangi til austurs alllangt fyrir sunnan land. Nokkuš hlżtt veršur ķ hįloftunum yfir landinu, en sólin er oršin mįttlķtil kólnar lķklega nokkuš inn til landsins - alla vega žar sem vindur er hęgur. Austanįttin hręrir žó eitthvaš ķ.

w-blogg231023a

Myndin sżnir hįloftastöšuna eins og evrópureiknimišstöšin segir hana verša sķšdegis į mišvikudag 25.október. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og segja okkur frį vindįtt og vindstyrk, en žykktin er sżnd ķ lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs - nęrri žvķ ķ sumarskapi - 5 stigum hęrri en aš mešaltali ķ október - en eins og įšur sagši nżtur žeirra hlżinda ekki aš fullu nišur viš jörš ķ hęgum vindi og hauströkkri. 

Žaš er hagstęšur hęšarhryggur noršan viš land. Spįr gera rįš fyrir žvķ aš hann styrkist heldur nęstu daga og tķudagamešalspį reiknimišstöšvarinnar gerir rįš fyrir žvķ aš hann verši - alla vega um tķma aš sérstakri hęš skammt noršur af landinu. Žaš mį sjį į tķudagamešalspįkortinu hér aš nešan:

w-blogg231023b

Hér sżna litirnir ekki žykktina - heldur hęšarvik, hversu mikiš hęš 500 hPa-flatarins vķkur frį mešallagi. Žótt žetta sé ekki sérlega öflug hęš er hśn samt žannig aš hśn vķkur ekki nema fyrir tilstilli annaš hvort öflugra hįloftavinda - eša žį tķmans tönn, žį hęgt og bķtandi. Tķudagaspįin sér eiginlega hvorugt - en spįr eru ekki alltaf réttar. En viš getum vonandi notiš žessarar stöšu mešan hśn varir - er į mešan er. Höfum žó ķ huga aš minnihįttar śrkomusvęši lęgšast oft til okkar meš austlęgum įttum - žannig aš vęntanlega veršur ekki sama vešur allan žennan tķma. 


Fyrstu 20 dagar októbermįnašar

Nokkrir hlżir dagar ķ röš hafa komiš mešalhita fyrstu 20 daga október upp aš mešaltalinu 1991-2020. Mešalhiti dagana 20 ķ Reykjavķk er 5,8 stig, +0,1 stigi ofan mešallags 1991 til 2020, en -0,3 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra og rašast ķ 13. hlżjasta sęti į öldinni (af 23). Hlżjastir voru žessir dagar įriš 2016, mešalhiti žį 9,1 stig. Kaldastir į öldinni voru žessir sömu dagar įriš 2008, mešalhiti žį 4,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 50. sęti (af 150). Hlżjast var 1959, mešalhiti žį 9,5 stig. Kaldastir voru žessir dagar 1981, mešalhiti -0,3 stig, įriš įšur, 1980, voru žeir nęstkaldastir.
 
Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 20 daga mįnašarins 4,4 stig, ķ mešallagi 1991 til 2020, en -0,5 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Žaš hefur veriš hlżrra aš tiltölu um landiš vestanvert, nęr 11. hlżjasta sęti viš Breišafjörš, į Vestfjöršum, Ströndum og Noršurlandi vestra og į Sušurlandi. Į Austfjöršum er hiti dagana 20 hins vegar ķ 21. hlżjasta sęti aldarinnar (žrišjakaldasta) og skera sig nokkuš śr.
 
Į einstökum vešurstöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Mörk į Landi og Hellu, +0,2 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Gagnheiši žar sem hiti hefur veriš -2,2 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 115,9 mm, žaš er ķ kringum tvöfalt mešaltal og žaš fjóršamesta į męliskeišinu. Śrkoma į Akureyri hefur męlst 64,1 mm og er žaš um 40 prósent umfram mešallag.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 36,4 ķ Reykjavķk, 25 fęrri en ķ mešalįri. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 22,3, 14 fęrri en ķ mešalįri.

Hįlfur október

Mešalhiti ķ Reykjavķk fyrstu 15 daga septembermįnašar er +5,1 stig. Žaš er -0,9 stigum nešan mešallags sömu daga įranna 1991 til 2020 og -1,2 stigum nešan mešallags sķšustu 10 įra. Hitinn rašast ķ 18. hlżjasta sęti į öldinni (af 23). Hlżjastir voru žessir dagar įriš 2010, mešalhiti žį 9,5 stig. Kaldastir voru žeir 2005, mešalhiti 3,8 stig. Į langa listanum rašast hitinn nś ķ 86. hlżjasta sęti (af 150). Į žeim lista var hlżjast 1959, mešalhiti +10,2 stig, en kaldast 1981, mešalhiti žį -0,7 stig (minnisstęš kuldatķš).
 
Į Akureyri er mešalhiti nś +3,5 stig. Žaš er -1,3 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 g -1,6 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Hiti į öllum spįsvęšum rašast ķ kaldasta žrišjung į öldinni. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Austfjöršum žar sem žessi hįlfi októbermįnušur er sį nęstkaldasti į öldinni. Į öšrum svęšum rašast hitinn ķ 18. til 21. hlżjasta sęti.
 
Į einstökum vešurstöšvum hefur aš tiltölu veriš kaldast į Gagnheiši. Žar er hiti nś -3,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hiti er nešan tķuįramešaltalsins um land allt, en minnst ķ Surtsey og į Stórhöfša žar sem hiti er -0,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Lķklegt er aš hiti žokist heldur nęr mešallaginu nęstu daga - en ekki sér enn til mįnašamóta.
 
Śrkoma hefur męlst 72,1 mm ķ Reykjavķk, rśmlega 50 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 63,6 mm og er žaš nęrri 70 prósent umfram mešallag.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 33,9 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši og er žaš um 12 stundum minna en ķ mešalįri. Į Akureyri hafa stundirnar męlst 17,4 og er žaš lķka um 12 stundum minna en ķ mešalįri.

Fyrstu tķu dagar októbermįnašar 2023

Október byrjar nęrri mešallagi.
 
Mešalhiti fyrstu 10 daga októbermįnašar er 6,2 stig ķ Reykjavķk. Žaš er +0,1 stigi ofan mešallags sömu daga įranna 1991 til 2020 og ķ mešallagi sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 12. hlżjasta sęti aldarinnar (af 23). Į langa listanum rašast hitinn ķ 59. hlżjasta sęti (af 150).
 
Į Akureyri er mešalhiti 5,0 stig, -0,1 stigi nešan mešallags 1991 til 2020, en -0,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Ekki er mikill munur į hitavikum spįsvęšanna. Žó hefur veriš ķviš kaldara austanlands heldur en vestan. Hiti viš Breišafjörš og į Ströndum og Noršurlandi vestra rašast ķ 11. hlżjasta sęti aldarinnar, en ķ žaš 17. į Austfjöršum.
 
Į einstökum vešurstöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Geldinganesi, hiti žar +0,3 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Gagnheiši, -1,9 stig nešan mešallags.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 51,2 mm - og er žaš um 50 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 26,3 mm sem er ķ rétt tępu mešallagi.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 27,8 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši og er žaš ķ tępu mešallagi. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 9,7, um helmingur mešallags.
 
Hįloftalęgšardragiš sem kom yfir Gręnland į mįnudaginn gróf sig nišur vestur af landinu svo śr varš mjög kröpp lęgš sem fór austur um og olli verulegu illvišri į landinu ķ gęr og sķšastlišna nótt. Vešriš kemst inn į illvišraskrįr ritstjórans. En žetta gekk fljótt hjį žvķ nś er nżtt lęgšardrag į svipašri leiš.
 
w-blogg111023a
 
Žaš fer žó heldur sunnar eins og reynt er aš gefa til kynna į myndinni (rauš ör). Lęgš myndast nś ķ kvöld ķ draginu, žį viš Gręnlandsströnd og fer sķšan til sušausturs og austurs rétt fyrir sunnan land. Kortiš sżnir reiknaša stöšu sķšdegis į morgun, fimmtudag. Žetta žżšir aš śrkoma veršur ekki eins mikil samfara žessari lęgš eins og hinni fyrri. Sömuleišis er ekki gert rįš fyrir alveg jafnmiklum vindi. Viš skulum žó ekki vanmeta hana, sérstaklega vegna žess aš hśn er kaldari heldur en sś fyrri og snjókomu mun verša vart vķšar, jafnvel nišur undir sjįvarmįl um landiš sunnanvert. Noršaustanįttin ķ kjölfar lęgšarinnar veršur lķka nokkuš strķš - en sé aš marka spįr ekki žó eins hvöss og vindur sį sem fylgdi ķ kjölfar fyrri lęgšarinnar. 
 
Žrišja lęgšardragiš er svo meš ķ kippunni, en eins og spįr eru žegar žetta er skrifaš į žaš aš hitta fyrir annaš lęgšardrag - sem stefnir ķ įtt til Sušur-Gręnlands śr sušri um helgina. Ekki alveg ljóst enn śr hvaš žvķ veršur - hvort lęgšardraganna tveggja mun nį undirtökunum. Viš lįtum žaš liggja į milli hluta aš sinni. 
 

Hugsaš til įrsins 1973

Heldur órólegt įr - ķ minningunni - en var samt lengst af tališ hagstętt. Eldgosiš ķ Heimaey var aušvitaš ašalfrétt įrsins - og į vešurvęngnum var žaš illvišriš sem kennt er viš leifar fellibylsins Ellen sem er sérlega minnisstętt. Viš sinnum eldgosinu lķtt hér - og fellibylinn Ellen hafa hungurdiskar afgreitt įšur. Margt annaš gefur tilefni til upprifjunar. Fréttir af fęrš og hrakningum eru nokkuš įberandi ķ žessari upprifjun - dįlķtiš staglkennt, en vel žess virši samt aš rifja upp. Sömuleišis eru fregnir af erfišleikum vegna kulda, hita- og rafveitur voru vķša viš žolmörk. Olķukreppan alžjóšlega sem hófst žetta haust żtti sķšan undir ašgeršir til aš bęta innviši į nęstu įrum (held aš oršiš innvišir hafi žó ekki veriš til - ķ nśverandi merkingu). Sömuleišis vekja hin tķšu sjóslys athygli. Žau verša ekki öll rifjuš upp hér, žó žau tengist oft vešri. En viš byrjum žessa upprifjun į samantektarfréttum um sjóslysin sem birtist ķ Tķmanum 30.mars:

Žó—Reykjavik.— „Žaš mį vera mikiš góšęri framundan, ef išgjöld fiskiskipatrygginga žurfa ekki hękka į nęstunni,” sagši Pįll Siguršsson framkvęmdastjóri Samįbyrgšar Ķslands į fiskiskipum, er viš spuršum hann um tjón žaš, sem tryggingafélögin hafa oršiš fyrir aš undanförnu vegna hinna miklu skipsskaša, en frį įramótum hafa nś 17 skip farist eša stórskemmst. Pįll sagši, aš af žessum 17 bįtum hefšu 10 veriš tryggšir hjį Samįbyrgšinni, og tryggingafé žeirra vęri ķ kringum 110 milljónir, og vęri žaš meira en 3% af  heildartryggingum félagsins. Hann sagši ennfremur, aš hann myndi ekki eftir öšrum eins óhappavetri ķ žau 25 įr, sem hann vęri bśinn aš fįst viš tryggingamįl. Og hann bętti viš: Žvķ mišur eiga mörg óhöpp undanfarinna įra rót sina aš rekja til sjįlfstżringarinnar. Žaš er eins og menn verši andvaralausir gagnvart hękkunum, žegar žessi mikla tękni er komin um borš i skipin. Žaš er ekki nóg, aš fį tęknina, menn verša lķka aš kunna aš fara rétt meš hana. Gušmundur Gušmundsson hjį Ķslenzkri endurtryggingu sagši, aš tryggingafélögin hefšu oršiš fyrir 160-170 milljón króna tjóni vegna stęrri skipanna, vęru žį bętur vegna daušsfalla ei taldar meš. Hann sagšist vera sammįla Pįli um žaš, aš žessi miklu tjón ęttu eftir, aš valda hękkunum į išgjöldunum, žvķ aš tryggingafélögin gętu ekki stašiš undir žessum miklu tjónum mikiš lengur. Samkvęmt žessu lętur žvķ nęrri, aš tryggingartjón žeirra fiskiskipa, sem farist hafa į žessum vetri sé um 300 milljónir.

Blašatextar hér aš nešan eru sleiktir upp af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetningu lķtillega hnikaš (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš), villur ķ slķku eru ritstjórans. Aš žessu sinni er mest um texta śr Tķmanum, en einnig śr fleiri blöšum. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn og fleira śr gagnagrunni og safni Vešurstofunnar. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. Žetta var mikiš slysaįr į sjó og er margskonar slysfara ekki getiš ķ žessum pistli - eitthvaš af žvķ sem ekki er getiš kann aš hafa tengst vešri. 

Febrśar var vondur og illvišrasamur, snemmsumariš mjög kalt og sérlega kalt var ķ nóvember og desember. Janśar var aftur į móti sérlega hlżr, en nokkuš umhleypingasamur. Ķ mars var hagstęš tķš eystra, en umhleypinga- og śrkomusamt vestanlands. Aprķl var hagstęšur lengst af. Maķ aftur į móti óhagstęšur gróšri og jśnķ sérlega kaldur og heldur óhagstęšur. Jślķ var hagstęšur og grasspretta góš - en ekki var hlżtt. Įgśst var heldur votvišrasamur, en samt ekki talinn óhagstęšur. Nęturfrost spilltu kartöfluvexti. September var votvišrasamur um landiš vestanvert, en annars var tķš talin hagstęš - žrįtt fyrir eitt óvenjulegt illvišri. Október var hagstęšur. 

Slide1

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), žykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ janśar 1973. Žetta er einn af fimm hlżjustu janśarmįnušum allra tķma hér į landi.  

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af janśar: Óvenju hlżr og snjóléttur. Jörš klakalaus meš öllu.

Tķminn segir 7. ov 9. janśar af flóšum ķ Borgarfirši, žau voru žó mun minni en įriš įšur. Talsverš flóš uršu einnig ķ Eyjafirši og vestur į Fjöršum.

Erl—Reykjavik. Žaš er ekki nż bóla, aš Hvķtį og Noršurį ķ Borgarfirši vaxi, svo aš um muni. Mega menn minnast flóšanna sem uršu ķ byrjun įrs ķ fyrra. Nś er įramótaflóšiš komiš ķ įrnar, žótt fjarri fari žvķ, aš žaš jafnist į viš flóšiš ķ fyrra. Veldur žessu hlįka ofan į žau fannalög, er voru til fjalla. Mikiš vatn hefur hlaupiš ķ Ferjukotssķki, svo sem oft ber viš žegar Noršurį vex til verulegra muna, og flęddi žar yfir veginn. Hann hafši žó lķtiš grafist, og ekki var vatniš dżpra en svo ķ gęr, aš hann var fęr fólksbilum. ... Annars stašar į landinu hafa sums stašar oršiš talsveršir vatnavextir, og dęmi eru um skemmdir į vegum. Var žaš einna helst af žvķ, tagi er blašiš hafši spurnir af, aš į Želamörk ķ Eyjafirši grófst vegurinn sundur, en viš žęr skemmdir var bśiš aš gera til brįšabirgša ķ gęr. Ķ Skagafirši flęšir išulega yfir žjóšveginn ķ hlįkum aš vetrarlagi og svo er raunar vķšar.

[9.] Erl—Reykjavik. Flóšin, sem kaffęršu vegi um helgina, voru sjötnuš ķ morgun, en vķša hafši runniš śr vegum og voru žeir sums stašar ófęrir meš öllu. Minni hįttar vegaskemmdir uršu um allt land, en Eyjafjöršur viršist žó hafa oršiš verst śti. Eins og fram hefur komiš voru flóšin langmest ķ Borgarfirši hjį Hvķtįrvöllum og Ferjukoti. Žó hefur oft sést meira vatn į žeim slóšum en nś var, og er ķ žvķ sambandi skemmst aš minnast flóšanna miklu fyrir įri sķšan, en žį var Ferjukotsbęr ašeins į smįhólma ķ öllum vatnselgnum. Vatniš žarna var komiš ķ farveg sinn ķ gęrmorgun, og var žį strax fęrt öllum bilum, en unniš var aš lagfęringum ķ gęr. Žarna gróf ekki mikiš śr veginum og voru žaš einungis smęrri skörš, sem fylla žurfti.

Vestur ķ Dżrafirši varš śrrennsli vega öllu stórkostlegra, en žar var ķ gęr, nįnast ófęrt fyrir fjöršinn. Hiš sama mįtti segja um veginn ķ Önundarfirši en žar voru stór skörš höggvin ķ veginn.

Noršur ķ Svarfašardal flęddi įin yfir veginn hjį Hrķsatjörn, en žaš telst nęr įrviss višburšur, aš sögn Hilmars Danķelssonar, sveitarstjóra į Dalvik. Flóšiš var sjatnaš ķ gęrmorgun, en hafši aldrei veriš mikiš, t.d. sagšist Hilmar hafa ekiš veginn žar į fólksbil um žaš leyti sem vatniš stóš hęst. Mestu skemmdirnar uršu, eins og įšur segir, ķ Eyjafirši og Hörgįrdal. Sunnan viš Krossastaši į Želamörk tók veginn af į nokkrum kafla, en viš hann var gert į sunnudag og var žar fęrt ķ gęr. Hjį Laugarbrekku ķ Hrafnagilshreppi grófst vegurinn į alllöngum kafla, og varš žar ófęr, en fram hjį žvķ mįtti komast meš žvķ aš fara heim ķ hlaš į Kristnesi og žar ķ gegn. Į žessu svęši var unniš aš višgerš ķ gęr. Ķ Öngulsstašahreppi ķ austanveršum Eyjafirši uršu einnig miklar vegaskemmdir hjį Höskuldsstöšum og Garši. Žar var meš öllu ófęrt ķ gęr, en unniš aš višgerš, og stóšu vonir til aš fęrt yrši žarna um ķ dag. Žį mun skriša hafa falliš hjį Flögu ķ Hörgįrdal og lokaš veginum žar, og var hann ófęr, er sišast fréttist. Žį uršu viša um land minni įttar skemmdir, eins og įšur sagši, en ekki svo aš vegir lokušust. Skemmdir žessar uršu aš sjįlfsögšu mest vegna asahlįku og mikillar rigningar, en vegir eru nś mjög viškvęmir sökum frostleysis ķ jörš. Žeir žola žvķ, mun verr en vanalega, ósköp venjulega leysingu, og verša aš lįta undan vatnsžunganum. Flestar eru skemmdir žessar, žar sem grefur śt frį ręsi, en einnig žar sem rennur śr brattri hlķš yfir veg eins og t.d. į Vestfjöršum.

Žjóšviljinn segir 13.janśar frį sjįvargangi į Ķsafirši:

Ķsafirši 1l/l. Ķ nótt gerši hér hįvašarok af sušaustan en snerist sķšan ķ sunnan- og sušvestanįtt. Į hįflęšinu um hįdegisbiliš ķ dag gerši svo mikinn sjógang hér į Pollinum aš sjór gekk yfir Hafnarstrętiš og śt ķ žvergötur og kirkjugaršurinn og tśniš kringum sjśkrahśsiš fylltist af drasli er sjórinn skolaši meš sér. Žegar brimiš skall į bólverkinu gekk sjórinn yfir tveggja hęša hśs sem standa sunnanvert viš Hafnarstrętiš og fylltust kjallarar žeirra af sjó. Einnig kom sjór ķ kjallara nokkurra hśsa noršanvert viš Hafnarstrętiš. Žetta er kallaš Bįsarok hér, en žaš dregur nafniš af klettum sem eru hér śt meš firšinum. Flug hefur legiš nišri sķšan į sunnudag vegna vešurs og į sunnudag hafši ekki veriš flogiš sķšan į fimmtudag. Ķsfiršingar eru mjög óįnęgšir meš samgöngur og telja aš Flugfélagiš geti gert betur, enda žótt vešur hamli viš og viš. Žį koma strandferšaskip ekki nema hįlfsmįnašarlega. Hér var gķfurlegt fannfergi, en nś hefur veriš asahlįka ķ vikutķma og allur snjór horfinn śr bęnum. —Gisli.

Til žess var tekiš aš fęrt var yfir Fjaršarheiši. Tķminn 18.janśar:

KJ—Reykjavik. — Žaš er ekki algengt, aš fólksbķlar sunnan af fjöršum séu į feršinni į Seyšisfirši um hįvetur, en sś er nś raunin um žessar mundir, sagši Ingimundur Hjįlmarsson į Seyšisfirši ķ gęr. Fjaršarheiši var rudd į dögunum, og hefur veriš fęr öllum bķlum sķšan. Telst žetta til algjörra undantekninga, en svo er vešurfarinu fyrir aš žakka, aš heišin er nś fęr. Ķ fyrravetur var fariš fyrir heišina į bilum aš vetrarlagi, en venjan hefur veriš sś undanfarin įr, aš Fjaršarheiši hefur veriš lokuš frį žvķ fyrir jól og fram į vor. Ef ekki hefur veriš snjór til trafala, hefur heišin veriš ófęr vegna aurbleytu. Mestan hluta vetrarins hafa Seyšisfiršingar og ašrir žvķ žurft aš skrönglast til og frį kaupstašnum ķ snjóbilum, og allir ašdręttir ofan af Héraši hafa einnig fariš fram meš snjóbķlum.

Žann 23.janśar hófst eldgos ķ Heimaey. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um vešriš ķ gosbyrjun - og veršur žaš ekki endurtekiš hér. Mikil heppni var žį yfir ķbśum Vestmannaeyja. 

Óróleg tķš var til sjįvarins og brimasamt. Tķminn 24.janśar:

[Höfn ķ Hornafirši] Hér hefur veriš hafįtt aš undanförnu og mesti sjógangur, og į föstudaginn og laugardaginn lį Hekla hér inni, af žvķ aš hśn komst ekki śt um ósinn, en Esja lónaši fyrir utan, žvķ aš hśn komst ekki inn, sagši Ašalsteinn Ašalsteinsson, fréttaritari Tķmans ķ Höfn ķ Hornafirši ķ gęr. Žessa daga var svo vont ķ sjóinn hér į Sušausturlandi, aš Esja gat ekki heldur lagst aš bryggjum hér ķ nęstu höfnum austan viš okkur.

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af febrśar: Mjög raka- og umhleypingasamur. Śrkomur tķšar. Samgöngur hafa žvķ veriš erfišar vegna snjóa, sérstaklega seinni hluta mįnašarins. Oft hefur oršiš aš hjįlpa bķlum įfram. Sumstašar er ófęrt heim aš bęjum og hefur žvķ vķša žurft aš flytja mjólk ķ veg fyrir mjólkurbķlana. 

Vešrįttan segir frį žvķ aš 1.febrśar fórst bįtur frį Sandgerši og meš honum fjórir menn. Ašrir bįtar lentu ķ erfišleikum į sömu slóšum.

Mikla illvišrasyrpu gerši milli 10. og 20. febrśar. Mjög djśp lęgš kom aš landinu žann 10. og fór austur fyrir, hęgši žar į sér og hreyfšist til noršurs og sķšar sušvesturs skammt fyrir austan land. Varš śr mikiš noršanillvišri. Furšufljótt varš sķšan ķ nęstu tvęr lęgšir, en žęr ollu bįšar allmiklum śtsynningi 16. og 17. Tjón varš žó mun minna ķ žeim vešrum heldur en žvķ fyrra.  

w-1973-02-p-sponn_a

Hér mį sjį lķnurit sem sżnir lęgsta žrżsting į 3 klst fresti į landinu dagana 8. til 21. febrśar (rauš lķna). Blįu sślurnar sżna mun į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu. Allgott samband er į milli žessa munar og vindhraša. Žann 8. og 9. var vindur hęgur, en sķšan hvessti af austri og sušaustri žegar lęgš nįlgašist. Minni vindur er viš lęgšarmišjuna, en sķšan gekk ķ mjög hvassa noršanįtt sem stóš samfellt į fjórša sólarhring.

Slide2

Lęgšin nįlgast landiš ašfaranótt 11. febrśar. 

Slide3

Sķšdegis žann 13. var lęgšin bśin aš fara hring fyrir austan land og vešriš um žaš bil aš nį hįmarki. Žaš gekk sķšan ört nišur eftir hįdegi žann 14. eins og sjį mį į lķnuritinu fyrir ofan. Blöšin birt fréttir af vešrinu. Fyrst eru žó fréttir af snjóžyngslum sem brutu skķšaskįla nęrri Skagaströnd. Tķminn 10.febrśar:

JJ — Höfšakaupstaš. — Enginn getur fariš į skķši nema snjór falli, og enginn, sem skķšaķžrótt iškar, amast viš dįlitlum vetrarsnjó. En svo getur komiš fyrir, aš fannalögin verši svo mikil, aš žau valdi óskunda, jafnvel skķšamönnunum sjįlfum Žaš hefur gerst hér. Uppi ķ Spįkonufellsborginni ofan viš kaupstašinn er skķšaskįli. Ķ snjóalögunum miklu fyrr ķ vetur lagšist į hann afarmikil fönn, og varš žunginn svo mikill, aš žakiš brotnaši undan honum.

Vešriš bar upp į helgi žannig aš engar fréttir eru ķ blöšum fyrr en į žrišjudag 13. Tķminn  segir žį frį:

GS, Ķsafirši — Ašfaranótt sunnudags [11.] byrjaši aš snjóa hér į Ķsafirši meš feiknakrafti, og um hįdegi ķ gęr skall hér į ofsavešur śr noršaustri. Ķ gęrmorgun var vešur fariš aš lęgja, en gķfurleg ófęrš er hér ķ bęnum. Loka varš öllum skólum og hér fóru engir til vinnu nema žį helst į skķšum. Allir Bolungavikurbįtarnir leitušu hér skjóls ķ vešrinu, og skip leitušu hér hafnar. Vélbįturinn Brynjólfur AR-4 var aš koma śr lengingu frį Akureyri žegar vešriš skall į. Žegar bįturinn var į móts viš Horn fékk hann į sig mikinn brotsjó og viš žaš fylltist brś bįtsins. Sjórinn nįši til aš flęša nišur ķ vélarrśm og ķbśšir, og viš žaš fóru öll viškvęm rafmagnstęki śr sambandi. Vélbįturinn Hegranes fór į móti Brynjólfi til hafnar og gekk sś ferš vel. Ķ gęr var svo gert viš öll tęki Brynjólfs og tjóniš af brotsjónum mun ekki hafa veriš mjög mikiš.

Eins og vęnta mįtti, féll snjóflóš ķ fannferginu. Kom žaš frekar innarlega ķ bęnum, féll žar nišur į milli hśsa, og fór yfir gęsabś, sem žar er, og drap fjórar gęsir. Žį braut snjóflóšiš einn hįspennustaur.

Morgunblašiš segir einnig frį 13.febrśar (og gerir furšulķtiš śr vešrinu ķ inngangi):

Stórvišriš sem gekk yfir landiš ķ fyrradag og ķ gęr, olli minna tjóni en bśast hefši mįtt viš. Bilanir į sķma- og raflķnum vorn smįvęgilegar, ekki var um neitt tjón į öšrum mannvirkjum aš ręša, svo aš Morgunblašinu sé kunnugt um, og žar sem bįtar lįgu vķšast hvar ķ höfn yfir helgina var minna um aš bįtar lentu ķ erfišleikum en hefši getaš oršiš. Stórvišriš byrjaši į Vestfjöršum seinni hluta sunnudagsins og var vindur af noršaustri og komst upp ķ 10—12 vindstig. Vešriš barst sķšan austur, žannig aš ķ gęrkvöldi var hęgur vindur į Vesturlandi, en noršvestanstormur, 9 vindstig aš jafnaši į Noršausturlandi, og nįši vestur ķ Grķmsey. Žessu vešri fylgdi 8—9 stiga frost vķšast hvar og var kęlingin žaš mikil, aš samsvaraši 30—40 stiga frosti ķ logni. Rafmagnsbilanir voru ekki żkja miklar, samkvęmt upplżsingum Baldurs Helgasonar, rafveitustjóra hjį Rafmagnsveitum rķkisins, en žęr voru erfišar višureignar, žvķ aš vešriš gerši mönnum mjög erfitt fyrir meš višgeršir. Helsta bilunin varš į Vestmannaeyjalķnunni, nešarlega į Landeyjasandi, skammt žar frį, sem dęlustöšin fyrir Vatnsveitu Vestmannaeyja er og stöšvušust žvķ dęlumar ķ um sólarhring, frį mišjum sunnudegi fram į mišjan dag ķ gęr. Vķša uršu nokkrar truflanir, bęši af völdum samslįttar og ķsingar, en ekki var um neinar stórfelldar bilanir aš ręša, svo aš heitiš gęti. Sķmalķnur stóšust lķka stórvišriš aš mestu og žęr bilanir, sem uršu, voru ekki alvarlegar, aš sögn Įrsęls Magnśssonar, yfirdeildarstjóra hjį Landssķmanum, en erfišar višureignar ķ žessu vešri og ekki hęgt aš gera viš žęr fyrr en žaš lęgir. Ķ gęrkvöldi var sambandslaust į žremur stöšum, į Raufarhöfn, į Hólmavķk og inni ķ Ķsafjaršardjśpi. Einnig var um aš ręša lķnubilanir į Snęfellsnesi og ķ Baršastrandarsżslu, en žar var žó ekki sambandslaust. Ekki var vitaš til žess aš sķma- eša rafmagnsstaurar hefšu brotnaš ķ žessu vešri, og var žaš į allan hįtt mun vęgara lķnulögnunum en aftakavešriš, sem gerši ķ lok október s.l., er miklar skemmdir uršu į sķma- og raflķnum og staurum.

Samkvęmt spį Vešurstofunnar ķ gęrkvöldi var bśist viš litlum breytingum į vešrinu ķ dag frį žvķ sem var ķ gęr, enda er lęgšin, sem vešrinu olli nś oršin žaš stór, aš hśn hreyfist lķtiš śr staš. Hśn var óvenjudjśp eša 945 millķbör, og var stormurinn žvķ svo mikill sem raun bar vitni.

Hér fara į eftir frįsagnir fréttaritara Mbl. į žremur stöšum į landinu af vešrinu og afleišingum žess į žessum stöšum, sem eru Stykkishólmur, Akureyri og Keflavik.

Stykkishólmi, 12. febrśar. Ofsavešur var hér ķ gęr og ķ nótt, rok og stórhrķš brast į um sexleytiš ķ gęr. Rafmagnsvķrar slógu saman og varš žvķ rafmagniš óvirkt af og til. Lķtil not hafši fólk af kvikmyndinni ķ sjónvarpinu og varš aš hafa vakt į rafstöšinni, vegna žessara truflana. Ķ nótt slitnaši mb. Gyllir, 26 lesta bįtur, upp ķ höfninni og fór į land į klettarif og brotnaši žar talsvert. Ašrar skemmdir uršu ekki į bįtum. — Fréttaritari.

Akureyri, 12. febrśar. Hér skall į glórulaust moldvišri um tķuleytiš ķ morgun meš mikilli vešurhęš, fannkomu og frosthörku. Lengi dags var tępast hęgt aš segja, aš sęi milli hśsa. Kennsla var felld nišur um hįdegi ķ gagnfręšaskólanum og barnaskólum bęjarins og bķlar įttu ķ erfišleikum vķša um bęinn vegna slęms skyggnis og sums stašar vegna ófęršar. Rennsli Laxįr ķ Žingeyjarsżslu snöggminnkaši ķ morgun og raforkuvinnsla žar meš og hefur veriš lengi dags um 2/3 af venjulegri raforkuvinnslu. Dķsilstöšvarnar į Akureyri, Hśsavķk, Raufarhöfn og Hjalteyri hafa veriš ķ gangi og framleitt eftir fremstu getu, en žó hefur oršiš aš skammta rafmagn į orkuveitusvęši Laxįr frį žvķ um hįdegi. Svęšinu er skipt ķ žrennt og hvert hverfi fęr rafmagn ķ fjórar stundir ķ senn, en er rafmagnslaust ķ tvęr stundir žess į milli. Lķtiš hefur frést af feršum manna um žjóšvegi ķ nįgrenni bęjarins, enda mį gera rįš fyrir aš žeir séu flestir ófęrir. 50—60 manna hópur unglinga śr Ęskulżšsfélagi Akureyrarkirkju var viš Vestmannsvatn um helgina og lagši af staš heimleišis sķšdegis ķ gęr, en eftir sjö tķma barning komst hópurinn meš hjįlp jaršżtu ķ heimavistarskólann į Stóru-Tjörn ķ Ljósavatnshverfi og hefur lįtiš fyrirberast žar ķ dag. — Sv.P.

Keflavik, 12. febrśar. Ķ nótt um kl.03 slitnaši mb.Skjöldur RE 8 frį hafnargaršinum ķ Njaršvķkurhöfn. Enginn var um borš ķ bįtnum, en žrķr skipverjar voru aš reyna aš komast um borš ķ mb. Valžór, sem einnig lį viš hafnargaršinn, en ófęrt var aš komast um borš vegna stöšugrar og mikillar įgjafar yfir hafnargaršinn. Um kl.04:15 hitti svo Keflavķkurlögreglan žessa žrjį skipverja uppi į veginum, žar sem žeir voru aš reyna aš nį ķ bķl til žess aš tilkynna um strand bįtsins. Bįturinn liggur nś ķ fjörunni į Fitjum, milli Ytri- og Innri-Njaršvķkur, og mį bśast viš frekari skemmdum į bįtnum, žvķ aš sjaldan er kyrr sjór ķ žeirri höfn. Skjöldur er 47 lestir aš stęrš, smķšašur ķ Danmörku 1955. Eigandi er Skjöldur h.f. ķ Reykjavķk. — hsj.

Ķ žessu vešri fórst vélbįturinn Sjöstjarnan. Lengi höfšu menn von um aš einhverjir hefšu komust af žannig aš žessi atburšur er fjölmörgum mjög minnisstęšur. Tķminn segir frį 13.febrśar:

Žrįtt fyrir vķštęka leit ķ sjó og śr lofti af tveim gśmmķbjörgunarbįtum, sem ķ eru 10 eša 11 manns, af vélbįtnum Sjöstjörnunni KE-8 hafa žeir ekki fundist. En bįturinn sökk kl. 14 s.l. sunnudag um 100 sjómķlur sušsušaustur af Dyrhólaey. Vitaš er aš allir, sem um borš voru komust ķ björgunarbįtana og heyršist ķ neyšartalstöšvum žeirra rétt eftir aš Sjöstjarnan sökk, en sķšan heyršist ekkert, bįtarnir finnast ekki žótt leitarskip hafi veriš fljót į stašinn. Sjöstjarnan var į leiš frį Fęreyjum. Um borš voru fimm Ķslendingar, žar af ein kona, eiginkona skipstjórans, og fimm eša sex Fęreyingar, sem eru į leiš til Ķslands til aš vera hér į vertķš.

Erl-Reykjavik. — Eftir margra vikna sumartķš hefur Vetur konungur tekiš völdin ķ sinar hendur aš nżju, svo sem menn hafa oršiš varir viš um helgina. Žó aš Reykvķkingum hafi sjįlfsagt žótt blįsa kalt ķ gęr og fyrradag, fengu ašrir landsmenn aš kenna öllu óžyrmilegar į kjśkum karls, einkum žó žeir, sem į noršanveršu landinu bśa. Tķminn hafši ķ gęr samband viš nokkra af fréttariturum sinum, sem töldu žetta vešur svo sem ekkert verra en menn ęttu aš venjast į mišjum vetri į Ķslandi. Hvergi fréttist heldur af tjóni af völdum vešursins, en skólum var lokaš nokkuš viša, og umferš tepptist aš sjįlfsögšu meira og minna. Svavar Jóhannesson į Patreksfirši sagši, aš alla helgina hefši žar veriš vonskuvešur, og ķ gęr og fyrradag var žar mikil hrķš meš 10 stiga frosti og hvassvišri af hįnoršri. Allt var žar oršiš ófęrt og ekki žżddi aš hugsa til moksturs aš óbreyttu vešri, sagši Svavar. Vešriš var sķšdegis ķ gęr fariš aš lęgja nokkuš, en snjókoman hélst.

Ķ Bolungavik hefur veriš vitlaust vešur frį žvķ sķšdegis į laugardag, sagši Kristjįn Jślķusson okkur ķ gęr, en žį var vešriš fariš aš lęgja nokkuš. Héldi žvķ įfram taldi Kristjįn, aš bįtar žeirra Bolvķkinga, sem fariš var meš til Ķsafjaršar, žegar hann skall į, myndu halda heimleišis aftur undir kvöldiš. „Hlišin” lokašist fljótlega eftir aš vešriš hófst, en hśn veršur mokuš strax og lęgir, taldi Kristjįn, en byrjaš var aš ryšja snjó af götum bęjarins ķ gęr. Žį uršu og miklar rafmagnstruflanir ķ Bolungavik, og fór rafmagn af ķ fyrrinótt, en um hįdegi ķ gęr, var žaš komiš aftur, og hélst stöšugt eftir žaš. —

Hér er ekkert vitaš um fęrš, en ég held aš allt hljóti aš vera aš lokast, og enginn hefur reynt aš hreyfa sig, sagši Jónas Jónsson į Melum ķ Hrśtafirši, er viš ręddum viš hann ķ gęr. Holtavöršuheiši var farin į sunnudag, en ķ gęr var ekki vitaš um neinn, sem į hana hafši lagt, enda vešurhęšin mikil og mikiš kóf. — Viš vorum rétt bśin aš halda žorrablót ķ Stašarskįla, sagši Jónas, enda jafngott aš vera sloppin meš žaš, svo aš vešrinu tękist ekki aš fresta žvķ, eša eyšileggja fyrir okkur. Viš erum nefnilega į allan hįtt hįš vešurfarinu hér ķ dreifbżlinu, eins og reyndar fleiri.

Į Skagaströnd var aftakavedur, aš sögn Jóns Jónssonar fréttaritara okkar žar. Vešriš skall į eins og hendi vęri veifaš meš mikilli vešurhęš, en snjókoman var ekki mikil, og flestar leišir fęrar sķšdegis ķ gęr, aš žvķ er Jón taldi. Sušri var ķ höfninni er vešriš skall į, og žurfti aš fęra hann į milli bryggja, sem gekk slysalaust, enda žótt mikil ólga vęri ķ sjó, og litlu hefši mįtt muna svo aš illa fęri. Vestri var ķ vandręšum śti fyrir og vantaši mišun. Auk žess var skipiš meš vondan farm, eša plastkassa frį Noregi, žar af nokkuš į dekki. Tók žvķ skipiš mikiš į sig og ķsing var nokkur. Žaš varš śr, aš Örvar fór śt til aš miša Vestra og reyndist hann žį vera śti į Skagagrunni, en žvķ žurfti Örvar śt, aš höfšinn truflaši samband inn į höfn. Vestri kom svo upp undir land og lagšist ķ var. Svo illa tókst til aš rafmagniš fór af Skagaströnd ķ mišjum Brekkukotsannįl, og misstu žvķ menn žar af 15-20 mķnśtum śr myndinni. Vonast žeir til aš myndin verši endursżnd sem fyrst aftur, enda séu įreišanlega margir til aš styšja žį ķ žeim mįlum. Guttormur Óskarsson į Saušįrkróki, sagši aš žar gęti ekki kallast kaffönn, žó aš mikiš vęri bśiš aš snjóa. Fęrš vęri oršin erfiš, og hefši hann ekki frétt af žvķ aš bķlar hefšu komiš framan śr sveit, en žar gęti žaš einnig rįšiš um, hve hvasst vęri og blindaš, svo aš vart sęi śt śr augum ķ kófinu. Hér eru flestar götur ófęrar, og ófęrt inn til Akureyrar, sagši Hilmar Danķelsson į Dalvik, en žar skall į noršan ofsavešur um fimmleytiš ķ fyrradag, en var heldur fariš aš lęgja undir kvöldiš ķ gęr. Rafmagnsskömmtun rķkti žar, eins og višar į orkuveitusvęši Laxįrvirkjunar, en ķ Laxį uršu einhverjar rennslistruflanir.

Į Hśsavik rķkti bara ósköp venjuleg noršlensk stórhrķš, eins og fréttaritari okkar, bormóšur Jónsson, komst aš orši ķ gęr. Žar var įttin noršaustanstęš, og bęrinn žvķ aš nokkru ķ skjóli, og kyrrš į höfninni. Ekki var Žormóši kunnugt um neitt tjón žar, frekar en mönnum, sem viš ręddum viš į öšrum stöšum, og mjólkurbķlar höfšu komiš śr lįgsveitunum ķ gęrmorgun. Į Snęfellsnesi og viš Breišafjörš var vonskuvešur alla helgina, en žar höfšum viš ekki spurnir af neinum sköšum frekar en annars stašar į landinu. Žį var ķ gęr sķmasambandslaust viš landiš noršaustan og austanvert, en undir kvöldiš var žaš višast komiš ķ lag. Aš sjįlfsögšu lįgu bįtar ķ höfnum allt land, žar sem óvešriš rķkti, og er žvķ kyrrš į lošnumišunum, og vķšar, žar sem menn eiga allt sitt undir vešri.

JGK-Reykjavik. Ķ fyrrinótt slitnaši 47 tonna bįtur Skjöldur RE 80 frį bryggju ķ Njaršvķk. Enginn var ķ bįtnum, sem rak upp ķ fjöru skammt frį og strandaši žar. Vešur hefur veriš slęmt į žessum slóšum og ķ gęr var ekki vitaš um skemmdir į bįtnum, en žó höfšu menn góšar vonir um, aš žęr hefšu ekki oršiš verulegar og aš unnt yrši aš bjarga honum, ef vešur lęgši. Skjöldur, sem hét įšur Žorlįkur 2., er eikarbįtur smķšašur ķ Danmörku 1955. Eigandi bįtsins er Skjöldungur h/f i Reykjavik.

Tķminn segir 14.febrśar frį meiri vandręšum:

Ofstopavešur af noršri hefur veriš um nęr allt land undanfarin dęgur, stórhrķš meš mikilli fannkomu um nyršri hluta landsins og frost įtta til tķu stig. Ķ gęr var hvassast į Vestfjöršum, vķša ellefu vindstig, tķu ķ Reykjavik, en įtta til tķu noršan lands og austan. Višbśiš er, aš svipaš vešur verši enn um hrķš, og sagši Pįll Bergžórsson vešurfręšingur aš tępast vęri žess aš vęnta, aš noršanrokiš lęgši fyrr en į fimmtudag [15.]. Samgöngur liggja allar nišri ķ heilum landshlutum, fólk er vešurteppt hópum saman, skólar lokašir ķ sumum bęjum og kauptśnum og miklar truflanir eru į raforkuvinnslu. Tólfti hluti venjulegrar orkuvinnslu.

Žó—Reykjavķk. — Rafmagn er nś skammtaš į öllu svęšinu frį Dalvik til Raufarhafnar, en žaš er orkuveitusvęši Laxįrvirkjunar. Krapastķflur byrjušu aš myndast ķ Laxįrdal ķ fyrrinótt, og viš žaš minnkaši rafmagnsframleišsla Laxįrvirkjunar śr 12.000 kķlóvöttum, sem er mešalframleišsla virkjunarinnar, ķ 6.000 kķlóvött. „Svo var žaš klukkan rśmlega fjögur ķ gęrdag, aš stór og mikil krapastķfla ķ Laxįrdal, brast og viš žaš fylltust inntakslón Laxįrvirkjunar. Viš žetta versnaši įstandiš mjög og ķ gęrkvöldi var framleišsla virkjunarinnar ekki nema eitt til tvö žśsund kķlóvött”, sagši Knut Otterstedt rafveitustjóri ķ samtali viš blašiš ķ gęr. Hann sagši, aš įstandiš gęti enn versnaš, žvķ bśast mętti viš aš önnur krapastķfla ķ Laxįrdal brysti og ef žaš geršist vęri virkjunin aš mestu leyti óvirk. Annars er von til žess, aš vélar virkjunarinnar vinni į krapanum meš tķš og tķma, og žį eykst rafmagnsframleišslan hęgt og sķgandi. Žegar viš ręddum viš Knut, sagši hann, aš vešriš vęri sķst betra, en žaš hefši veriš ķ fyrradag, og vešurhęšin vęri meiri. Ķ gęrmorgun var fariš aš skammta rafmagniš og er orkuveitusvęšinu skipti nišur ķ žrjś svęši. Hvert svęši fęr rafmagn ķ fjóra tķma, og sķšan er rafmagnslaust ķ tvo tķma. Knut sagšist vilja taka žaš fram, aš ekkert mętti śt af bregša til žess, aš rafmagnsskömmtunin fęri śr skoršum, svo mikiš įlag vęri nś į kerfinu.

Hér į Akureyri eru allir vegir ófęrir og sömu sögu er aš segja śr nęstu byggšarlögum. Hingaš hefur engin mjólk borist ķ dag, en ķ morgun lagši żta af staš frį Dalvik meš mjólkursleša ķ togi, og er hśn ekki enn komin, sagši Erlingur Davķšsson į Akureyri, er viš ręddum viš hann į fjórša tķmanum ķ gęr. Hann sagši aš glórulaus hrķš vęri bśin aš vera į Akureyri ķ tępa tvo sólarhringa og aš frostiš vęri nś 10 stig. Vegir į Akureyri mega nś heita ófęrir og žótt snjórušningstęki séu stanslaust aš verki, hefur žaš lķtiš aš segja. Helst er žaš, aš menn geta brotist įfram į jeppum. Fólk hefur veriš ķ vandręšum meš aš komast til vinnu og menn śr flugbjörgunarsveitinni hafa ašstošaš fólk viš aš komast įfram, mešal annars hafa žeir komiš starfsfólki sjśkrahśssins į vinnustaš og af. Kennsla ķ gagnfręšaskólanum og barnaskólanum hefur legiš nišri ķ tvo daga. Žó sagši Erlingur, aš hann hefši frétt, aš engin mjólk hefši komiš til Hśsavikur ķ gęr, nema hvaš reyna įtti aš nįlgast mjólk śr Reykjahverfi, en óvist var tališ aš žaš tękist.

Snjóflóš ķ Dalsmynni. Menn sem žurftu naušsynlega aš komast til Akureyrar frį Hśsavik og višar śr Žingeyjarsżslu ķ gęr, ętlušu aš komast ķ gegnum Dalsmynni. Žegar mennirnir įttu skammt eftir aš Skarši ķ Dalsmynni, var į vegi žeirra mikiš snjóflóš, sem falliš hafši į veginn, sunnan viš Skarš į 170 metra kafla. Uršu žvķ mennirnir aš snśa viš og dvelja žeir nśna ķ Stórutjarnarskóla i Ljósavatnshreppi.

Skólum frestaš į Austurlandi. Hér hefur ekki sést į milli hśsa i allan dag, og hefur svo veriš sķšasta sólarhringinn sagši Hilmar Thorarensen į Eskifirši. Hann sagši, aš vešriš hefši skolliš į ķ gęrdag og ķ fyrrakvöld var svo hvasst į Eskifirši, aš menn, sem voru aš koma śr vinnu, uršu aš styšja hvorn annan, ef žeir įttu aš standa į fótunum. Ķ gęrmorgun varš aš nota snjóbķl til aš flytja fólk til vinnu ķ frystihśsiš og ķ sķldarverksmišjuna, og er žetta ķ fyrsta skipti, sem snjóbil žarf til aš flytja fólk į vinnustaš į Eskifirši. Nokkrir lošnubįtar liggja ķ höfn į Eskifirši, en margir bįtar, sem žar lįgu, létu śr höfn ķ fyrradag til leitar aš įhöfn Sjöstjörnunnar frį Keflavik. Benedikt Guttormsson ķ Neskaupstaš sagši, aš žar vęri bśin aš vera išulaus stórhrķš ķ tępa tvo sólarhringa og frostiš vęri 12 stig. Mikil snjókoma hefur fylgt žessu vešri en snjó hefur ekki fest verulega, žar sem hann hefur fokiš jafnóšum ķ įtt til sjįvar. Kennslu var aflżst i barnaskólanum ķ Neskaupstaš ķ gęr, žar sem ekki var tališ rįšlegt aš lįta börn fara ein ķ skólann.

JGK-Reykjavik. — Er blašiš hafši samband viš fréttaritara sinn į Ķsafirši, Gušmund Sveinsson, sķšdegis ķ dag, var žar išulaus stórhrķš. Ķ gęr hafši vešriš lęgt og var bjart vešur ķ gęr og nótt og fóru allir bįtar į sjó. Žeir voru žó ekki komnir nema śt i Djśpmynniš, žegar aftur brast į og sneru žį flestir viš til hafnar. Žó héldu nokkrir įfram og munu žeir hafa lent ķ einhverjum erfišleikum. Vitaš var aš Vķkingur 3. frį Ķsafirši hafši misst linu. Bįtarnir voru į leiš til hafnar, žegar viš tölušum viš Gušmund. Ófęrt er nś um allt nįgrenni Ķsafjaršar, bęši sakir ófęršar og dimmvišris. Lķtilshįttar snjóskriša féll ķ Tunguskógi og tók meš sér sumarbśstaš, en um annaš tjón er ekki vitaš ķ landi. Rafmagn hefur veriš meš ešlilegum hętti į Ķsafirši.

Rafmagnsskortur. Stefįn Eggertsson į Žingeyri sagši, aš óvešriš hefši skolliš aftur į seinnihluta nętur, eftir aš hafa legiš nišri um hrķš, og ķ dag hefši veriš žar išulaus stórhrķš. Laust fyrir hįdegi féll snjóflóš viš eyšibżliš Raušsstaši viš Arnarfjörš og braut fimm rafstaura. Raušsstašir eru nęsti bęr viš Mjólkįrvirkjun og er nś rafmagnsskortur į orkuveitusvęši hennar noršan Arnarfjaršar. Varastöšin biluš. Enginn bįtur var į sjó frį Flateyri, žegar viš höfšum tal af Trausta Frišbertssyni, fréttaritara okkar žar. Flateyrarbįtar lögšu allir af staš til veiša, er vedur hęgšist, en sneru viš žegar brast į. Tvęr dķselstöšvar eru stašsettar į Flateyri, en svo óheppilega vill til, aš sś sterkari, sem er 750 hestöfl, er biluš og var flutt til Reykjavikur ķ gęr. Eru žvķ Vestfiršingar verr undir žaš bśnir aš męta rafmagnsskortinum en ella. Minni stöšin į Flateyri er ķ gangi, en sś er 450 hestöfl. Rafmagnslaust į Bolungavik „Héšan er litiš gott aš frétta,” sagši Kristjįn Jślķusson į Bolungavik. Bįtarnir lögšu af staš į sjó, en sneru aftur nema Hafrśn, sem er ekki komin aš landi ennžį, en allt mun vera i lagi um borš. Žeir į Hafrśnu uršu fyrir veišarfęratjóni ķ gęr eša fyrradag og mun hafa ętlaš aš reyna aš hafa uppi į žeim ķ dag, en žaš er ólķklegt aš žaš hafi tekist. Žaš hefur veriš glórulaust vešur hér ķ dag og mestan part höfum viš veriš rafmagnslausir. Vešurhęšin hefur sennilega veriš eitthvaš um 7-8 vindstig.

ŽJ-Hśsavik. Žrišjudag. Ekkert lįt er enn į stórhrķšinni, sem brast į seinni hluta sunnudagsins. Ašeins hefur žó dregiš śr vešurhęšinni en snjókoma og dimmvišri hefur aukist. Ķ gęr komust ašeins fjórir mjólkurbķlar til Hśsavikur. Mjólkurbķlar śr Bįršardal, Ljósavatnshreppi og Mżvatnssveit komust ekki meš mjólk. Ķ dag veršur reynt aš sękja mjólk śr Reykjahverfi, en ekki er gert rįš fyrir, aš mjólk berist til Hśsavķkur ķ dag annars stašar frį. Fjöldi fólks er vešurtepptur ķ skólanum aš Stóru-Tjörnum i Ljósavatnshreppi og hefur hafst žar viš sķšan į sunnudagskvöld. Stęrsti hópurinn er um 70 skólabörn frį Akureyri, sem dvöldu ķ bśšum kirkjunnar aš Vestmannsvatni yfir helgina. Annaš vešurteppt fólk ķ skólanum var żmist į leiš frį Akureyri til Hśsavķkur, eša į leiš śr Žingeyjarsżslu til Akureyrar, žegar vešriš skall į. Nóg hśsplįss er ķ skólanum, žvķ aš skólabörnin žar komust ekki ķ skólann śr helgarfrķi sinu, utan börn frį Grenivik, sem voru komin ķ tęka tķš.  Hśsvķkingarnir, sem dvelja ķ skólanum ętla aš reyna aš brjótast heim ķ dag meš ašstoš snjóbils. Ekki er vitaš hversu mikill snjór er į vegum og engin leiš aš kanna žaš aš svo stöddu sakir dimmvišris.

Morgunblašiš segir 14.febrśar - aš hluta til af sömu atburšum:

Aftakavešur geisaši enn į öllu landinu ķ gęr, og kom žaš enn verr viš ašra landshluta en Sušurland. Allir žjóšvegir eru nś ófęrir, nema vegir śt frį Reykjavķk vestur į Snęfellsnes og austur ķ Vķk ķ Mżrdal, innanlandsflug lį nišri ķ gęr og rafmagnstruflanir og rafmagnsleysi geršu vķša vart viš sig, einkum į Noršurlandi, žar sem raforkuframleišsla Laxįrvirkjunar var ķ lįgmarki. Sunnanlands var fariš aš bera į tjóni af völdum vešursins, t.d. var talsvert um skemmdir į hśsum ķ Mosfellssveit og į Kjalarnesi. Samkvęmt frįsögn fréttaritara Morgunblašsins į Akureyri var ennžį mjög hart vešur žar ķ gęr og mikil frostharka, en ašeins virtist vera fariš aš draga śr vešrinu ķ gęrkvöldi. Rafmagnsskömmtun var ennžį į orkuveitusvęši Laxįrvirkjunar og var orkuframleišslan ķ Laxįrvirkjun oršin mjög lķtil sķšdegis ķ gęr, eftir aš krapastķfla hafši brostiš og fyllt inntak virkjunarinnar. Orkuframleišslan, sem venjulega er um 15.000 kķlóvött į klukkustund, var komin nišur i 1—2000 kķlóvött, en ķ gęrkvöldi var hśn ašeins farin aš aukast aftur. — Kennsla var felld nišur ķ öllum skólum į Akureyri ķ gęr, nema ķ Menntaskólanum, og višast annars stašar į Noršurlandi var kennsla ķ skólum felld nišur. Er ósennilegt, aš hśn verši hafin aš nżju fyrr en rafmagnsskömmtun linnir, žvķ aš skólabyggingarnar, eins og flest önnur hśs, žurfa rafmagn til aš hęgt sé aš halda kyndingarkerfum gangandi. — Vķša ķ Akureyrarbę var talsverš ófęrš į götum og fólksbķlar įttu ķ erfišleikum innanbęjar, en reynt var aš halda helstu götum bęjarins opnum og notašir viš žaš snjóplógar og vegheflar. Björgunarsveit var ķ gęrmorgun kvödd śt til ašstošar lögreglunni til aš hjįlpa viš aš koma öryggisžjónustufólki til vinnu, į sjśkrahśsinu og višar.

Raunar mį segja, aš višast hvar į landinu, nema sunnanlands, hafi įstand veriš aš mestu leyti svipaš og į Akureyri. Fréttaritari Morgunblašsins viš Ķsafjaršardjśp sķmaši, aš žar hefšu oršiš talsveršir fjįrskašar ķ óvešrinu. Vešriš skall mjög skyndilega į um mišjan dag į sunnudag og įttu mangir bęndur fé śti, Tókst aš nį flestöllu fénu ķ hśs.

Tķminn heldur įfram 15.febrśar:

KJ—Reykjavik. — Žaš ętlar ekki af nżju Bśrfellslinunni aš ganga, žvķ žegar til įtti aš taka ķ gęr, var lķnan ónothęf, og žess vegna var orkuveitusvęši Landsvirkjunar rafmagnslaust ķ nęrri fjóra tķma. Ķ nżju lķnunni eru fjórir vķrar, og er sį fjórši svokallašur jaršvķr. Žessi vķr er efst į stįlgrindamöstrunum, og žaš var hann, sem féll til jaršar undir Ingólfsfjalli ķ vešurofsanum ķ fyrrinótt. Lį vķrinn m.a. į veginum, viš vegamótin upp ķ Grķmsnes og Biskupstungur hjį Selfossi. Fannst mörgum Sunnlendingnum žaš ógnvekjandi aš sjį hvar vķrinn hafši falliš į veginn, hvort sem žaš telst hęttulegt eša ekki. Ķ frétt frį Landsvirkjun segir m.a. svo um žetta atriši: „Eins og įšur hefur veriš sagt ķ fréttum, var nżja Bśrfellslinan prófuš ķ fyrri viku og reyndist vel. Žegar til įtti aš taka, var hśn hins vegar ekki straumhęf eins og įšur segir. Orsökin var sś, aš jaršvķr linunnar slitnaši undan Ingólfsfjalli, og stafar žaš af galla ķ hönnun į festingum jaršvķrsins. Landsvirkjun hafši fyrir alllöngu bent verktakanum į žetta, og lofaši hann śrbótum eins fljótt og unnt vęri. Žvķ mišur var žessum endurbótum ekki lokiš, žegar framangreind bilun varš en įętlaš er aš nżja lķnan verši straumhęf innan sólarhrings. Žaš skal skżrt tekiš fram, aš lagningu nżju Bśrfellslinunnar er enn ekki aš fullu lokiš, og er lķnan žvķ algjörlega į įbyrgš verktakans. Hins vegar er og veršur reynt aš hafa lķnuna straumhęfa meš stuttum fyrirvara, ef til hennar žyrfti aš gripa, į mešan į fullnašarfrįgangi stendur”.

Orsök rafmagnsbilunarinnar į orkuveitusvęši Bśrfellsvirkjunar var sś, aš bilun varš ķ tengingu ķ spennistöšinni ofan viš Geithįls, og žar meš fékk svęšiš enga orku frį Bśrfelli. Ętlunin var žį aš veita meiri orku į Sogslķnuna, til aš Reykjavik og nįgrenni yrši ekki alveg rafmagnslaus, en žį vildi svo illa til aš spennir brann yfir austur viš Sog. Žaš stóšst svo į endum aš višgerš var lokiš į bįšum stöšunum um lķkt leyti, en žį var lķka bśiš aš vera rafmagnslaust ķ nęrri fjóra tķma meira og minna. Eins og venjulega, var litiš um aš ķbśar į sušvesturhorni landsins heyršu ķ Śtvarp Reykjavik, mešan į straumleysinu stóš, og žvķ hefši yfirvöldum gengiš illa aš koma įrišandi tilkynningu til helmings landsmanna ķ fjóra tķma. Aftur į móti mį geta žess, aš allan tķmann hélt Keflavikurśtvarpiš įfram śtsendingum sinum, enda eru vararafstöšvar į Keflavikurflugvelli, sem taka viš ef Landsvirkjunarrafmagniš fer.

ŽÓ—Reykjavik. — Hįspennulinan frį Laxįrvirkjun til Akureyrar slitnaši um klukkan 00:30 ķ fyrrinótt. Rafveita Akureyrar hóf žį žegar stranga skömmtun, og įtti aš reyna aš lįta einn žrišja hluta bęjarins hafa rafmagn ķ einu. Žetta tókst ekki, žrįtt fyrir žaš, aš išnfyrirtęki fengu ekki rafmagn. Varš aš taka žaš til bragšs, aš lįta ašeins einn fjórša hluta bęjarins fį rafmagn hverju sinni ķ tvo tķma, og sķšan var hver bęjarhluti rafmagnslaus ķ sex klukkustundir. Ekki tókst žetta samt nógu vel, og sum svęši voru aš mestu leyti rafmagnslaus žar til višgerš į hįspennulķnunni lauk klukkan fjögur ķ gęr. Knśtur Otterstedt, rafveitustjóri į Akureyri sagši ķ gęrkvöldi, aš hįspennulinan hefši slitnaš ķ austanveršri Vašlaheiši. Voru menn sendir strax upp į heiši, og fundu žeir bilunina fljótlega. Žessir menn hófu žegar višgerš, sem gekk vel, žrįtt fyrir žaš aš vešur vęri mjög slęmt.

KJ-Reykjavik. Hįlf er óhrjįlegt ķ mörgum hśsum žegar rafmagniš fer. Žaš er ekki ašeins žaš, aš ekki sé rafmagn ķ hśsunum til ljósa og eldunar, heldur er žį ekki heldur hęgt aö kynda upp hśsin, žar sem olķukynding er, og sumstašar veršur lķka vatnslaust. Žannig er žessu t.d. fariš i sumum hlutum Garšahrepps eša ķ žeim hśsum, sem hęst liggja. Dęlurnar, sem dęla neysluvatninu ķ hśsin, eru rafknśnar, og žar sem engin vatnsmišlunartankur er fyrir vatnsveituna, veršur fljótlega vatnslaust, ef rafmagniš svikul. Vatnsból hreppsins er skammt frį Vķfilsstašavatni, og žašan žarf aš dęla. Ķbśarnir ķ Garšahreppi, sem bśa ķ hśsum, sem liggja hįtt, sögšu Tķmanum ķ gęr, aš af einhverjum orsökum žį kęmi kalda vatniš ekki aftur, fyrr en eftir dśk og disk, ef rafmagniš fęri, og žannig var vatniš t.d. ekki komiš um hįdegiš ķ gęr, žótt rafmagniš hefši komiš um klukkan tķu. Ķ rįši mun aš reisa mišlunarvatnsgeymi ķ Garšahreppi, og ętti žį vatnsleysi ķ kjölfar rafmagnsleysis aš vera śr sögunni.

ŽÓ-Reykjavik. — Langferšabķll frį Sęmundi ķ Borgarnesi fauk śt af veginum rétt viš Fiskilęk i Melasveit į tólfta tķmanum į sunnudagskvöld. Langferšabķllinn var į leiš til Borgarness, žegar žetta įtti sér staš. Tiltölulega fįir faržegar voru ķ bķlnum, sem valt nišur fyrir veginn. Ökumašurinn meiddist lķtillega og var hann fluttur ķ sjśkrahśsiš į Akranesi, en faržegar munu ekki hafa meišst neitt aš rįši.

Morgunblašiš segir af tjóni ķ pistli 15.febrśar:

Stórtjón varš ķ Mosfellssveit ķ óvešrinu ķ fyrrinótt. Mesta tjóniš varš viš nżja gagnfręšaskólann, sem žar er ķ smķšum, en vķšar ķ sveitinni uršu skemmdir į mannvirkjum og eignum, aš sögn fréttaritara Morgunblašsins, Péturs Hjįlmssonar. Pétur taldi, aš milljónatjón hefši oršiš į gagnfręšaskólanum ķ óvešrinu. Žar brotnušu flest allar rśšur į noršausturhliš skólans og meš žeim afleišingum aš innveggur ķ skólanum hrundi vegna loftžrżstingsins, sem žannig myndašist. Auk žess skemmdist žakiš mjög verulega, žvķ aš pappi fauk af žvķ, svo og žakgluggar. Vķšar ķ sveitinni uršu töluveršir skašar. Žakhlutar og bįrujįrn fauk af gömlum og nżjum hśsum, auk žess sem mjög mikiš var um rśšubrot vegna grjótfoks og vešurofsa. Raflķnur slitnušu vķša ķ sveitinni žegar jįrnplötur fuku į žęr Žį skemmdust gróšurhśs vķša ķ sveitinni. Žannig skemmdist nżtt gróšurhśs aš Reykjum, og einnig nokkur ķ Mosfellsdal, bęši į Laugarbóli og Dalshverfi. — Loks uršu skemmdir į allmörgum bķlum žegar rśšur brotnušu og lakk rispašist vegna grjót- og sandfoks.

Ķ stinningskaldanum undanfariš hefur ešlilega mikiš mętt į Hitaveitu Reykjavķkur en hśn varš fyrir tveimur skakkaföllum į sķšasta sólarhring vegna rafmagnstruflana og varš žvķ  talsveršur skortur į vatni um tķma. Žó var vonast til žess aš jafnvęgi vęri - aš nżju komiš ķ kerfiš nś ķ nótt. Jóhannes Zöega, hitaveitustjóri sagši ķ vištali viš Morgunblašiš ķ gęr, aš starfsemi Hitaveitunnar hefši gengiš ešlilega fyrir sig žrįtt fyrir kuldann, žar til į žrišjudagskvöld, aš rafmagnsbilun viš Reyki olli žvķ aš Reykjavatniš fór śt śr kerfinu og žį um leiš varastöšvamar, sem eru einnig tengdar žvķ kerfi. Žó tókst fljótlega aš gera viš žį bilun og var allt komiš ķ ešlilegan gang um mišnętti. En um hįlfsjöleytiš ķ gęrmorgun varš önnur rafmagnsbilun — nś uppi viš Geithįls og viš žaš stöšvašist öll framleišsla hitaveitunnar og safngeymarnir į Öskjuhlķš tęmdust. Aš sjįlfsögšu olli žetta žvķ, aš hiti fór af žorra hśsa į höfušborgarsvęšinu, en sķšdegis ķ gęr var žó framleišslan komin ķ fullan gang nema helst ķ hluta gamla bęjarins, sem fęr vatn sitt śr safngeymunum į Öskjuhliš. Jóhannes Zöega, hitaveitustjóri, kvašst žó vonast til aš komiš yrši jafnvęgi ķ veitukerfiš meš kvöldinu eša ķ nótt, ef ekkert óvęnt geršist og setti strik ķ reikninginn į nżjan leik.

Žórshöfn, 16.febrśar. — Sķšastlišinn sunnudag [11.] gekk hér ķ noršan aftakavešur, sem stóš stanslaust ķ žrjį og hįlfan sólarhring. Ašfaranótt žrišjudagsins [13.] var brimiš oršiš svo mikiš aš meš ódęmum var. Sjö bįtar voru bundnir viš hafskipabryggjuna og daginn įšur voru sjómenn bśnir aš binda žį eins vel og nokkur kostur var. Sjór gekk stöšugt yfir bryggjuna og virtist žar engum manni vęrt. Um kl.01:30 slitnušu svo tveir bįtar frį bryggjunni og rak žį mannlausa upp ķ stórgrżtta fjöru sunnanvert viš kauptśniš. Mikil ķsing hlóšst į žį bįta, sem eftir uršu viš bryggjuna og skömmu sķšar hvolfdi einum žeirra undan žunganum og sökk hann žegar. Žegar hér var komiš, tóku sjómenn žaš rįš, aš róa į litlum bįti žvert yfir höfnina til aš freista žess aš komast um borš ķ žį fjóra, sem eftir voru, žvķ aš einsżnt žótti aš žeir myndu allir fara sömu leiš. Žetta tókst vel og mįtti ekki tępara standa. Böršust sjómennirnir hvķldarlķtiš ķ sólarhring viš aš berja ķsinn af bįtunum, en žį fór vešriš aš ganga nišur. Bįtarnir sem rak į land eru Fagranes ŽH 123, 50 lesta stįlbįtur og Skįlanes ŽH 190, 36 lesta eikarbįtur. Bįšir žessir bįtar voru nżlegir og er veršmęti žeirra į milli 30 og 40 milljónir króna. Žetta voru tveir stęrstu bįtarnir hérna og mį žvķ heita įš stošunum hafi veriš kippt undan atvinnulķfi žorpsins ķ bili meš žessum atburšum. Bįturinn, sem sökk var Snętindur ŽH 120, 5 lesta trébįtur, — Óli.

Tķminn segir 17.febrśar af snjóflóši į Ströndum og fleiri vandręšum af völdum vešursins:

GV-Bę, Trékyllisvik. Aš morgni s.l. sunnudags [11.] féll snjóflóš į véla- og vörugeymslu į Munašarnesi og eyšilagši hana. Snjóaš hafši töluvert aš sušaustan um nóttina og kembt fram af brśninni og varš mikiš snjóflóš ķ Munašarneshliš og svo snjóflóšstunga heim viš bęinn, žar sem vélageymslan var. Fyrir tveim įrum féll snjóflóš į vélageymsluna į žessum sama staš, en ekki er vitaš til aš snjóflóš hafi falliš žarna nema ķ žessi tvö skipti. Ķ geymslunni var bili, drįttarvél og snjósleši, auk žess matvęli, svo sem kjöt, fiskur og fóšurvörur. Tjóniš er ekki aš fullu kannaš, žó er tališ aš ekki hafi oršiš varanlegar skemmdir į tękjum, en matvara og fóšurvörur skemmdust nokkuš. Um mišjan sķšastlišinn sunnudag renndi snögglega į meš aftakavešri og snjókomu. Stóš žaš vešur ķ fjóra daga, eša žar til ķ gęr, aš birti upp og hęgši. Skemmdir uršu į sķmalķnum og varš sķmasambandslaust um sveitina. Meš herkjum tókst aš koma sķmasambandi į milli bęja seint į mišvikudag. Slęmt samband var žó viša. Ķ gęr įtti aš fį Björn Pįlsson ķ sjśkraflug hingaš noršur til aš sękja sjśkan mann. Leišin į flugvöllinn į Gjögri var rudd ķ gęr. Snjór var žaš mikill, aš ekki tókst aš ljśka žvķ verki, enda lķka komiš vont flugvešur ķ Reykjavik. Ķ dag er vestan rok og snjókoma. Veršur žvķ aš biša meš flug žar til vešur og skilyrši batna.

ÓH — Gunnarsstöšum. Žórshöfn varš fyrir žungu įfalli ķ noršanvešrinu ķ byrjun vikunnar. Tvo stęrstu bįtana rak upp ķ fjöru, og er hętt viš, aš žeir séu gerónżtir, auk žess sem litill bįtur sökk. Öšrum bįtum, sem lįgu viš bryggju, tókst aš bjarga meš miklu įręši og haršfengi. Skaršiš, sem höggviš hefur veriš ķ bįtaflotann, er mjög tilfinnanlegt, og mun mešal annars hafa ķ för meš sér mikla atvinnuskeršingu į Žórshöfn ķ vetur. Žaš var sķšastlišiš sunnudagskvöld aš į brast mikiš noršanvešur hér į Noršausturlandi, og fęršist žaš ķ aukana er kom fram į mįnudag, og gerši žį forįttubrim. Allur bįtaflotinn į Žórshöfn lį viš bryggju, og žegar vešriš herti, var fariš aš fjölga landfestum og treysta žęr, ef žaš gęti bjargaš bįtunum. Aš žessu var unniš fram į mįnudagskvöld. Meš kvöldinu gekk vindur meira til noršvesturs, og meš kvöldflóšinu varš meš öllu ófęrt nišur bryggjuna, žvķ aš linnulaust gekk yfir varnargaršinn, svo aš hśn fęršist i kaf. Hefši öllum veriš brįšur bani bśinn, er žį hefšu ętlaš aš hętta sér žar fram. Menn įttu žess žvķ ekki annan kost en biša įtekta og sjį, hverju fram yndi. Į fjörunni į žrišjudagsnóttina slitnušu tveir stęrstu bįtanna frį bryggjunni og köstušust upp ķ fjöru. Annar žeirra var Fagranes, fimmtķu lesta stįlbįtur, smķšašur į Seyšisfirši įriš 1969, eigandi Įrni Helgason skipstjóri — mikiš aflaskip, sem flutt hafši įttatķu lestir af fiski aš landi frį įramótum. Hinn var Skįlanes, žrjįtķu og fjögurra lesta eikarbįtur, smķšašur ķ Stykkishólmi 1970, eigendur Kjartan Žorgrķmsson skipstjóri, Kristjįn Karlsson vélstjóri og fleiri. Sennilegt er, aš hvorugur žessara bįta komist aftur į sjó, žótt ekki verši sagt um žaš meš fullri vissu, žar sem skošunarmenn eru ekki enn komnir hingaš. Žar aš auki sökk viš bryggjuna sex lesta bįtur, Snętindur, eign Žorgrķms Kjartanssonar, en žeir Žorgrķmur og Kjartan eru fešgar. Tjón žessara manna er gķfurlegt, sem og įhafnanna į bįtunum og žorpsins alls. Litlanes, Geir, Björg og einn eša tveir til višbótar — voru ķ brįšri hęttu vegna hafrótsins. Var žį gripiš til žess rįšs aš manna įrabįt, sem gefinn var śt ķ böndum og róiš meš, og tókst žannig meš mesta haršfengi og viš mikla įhęttu aš komast śt ķ bįtana, aš nokkru leyti i vari viš sķldarverksmišju, er žarna stendur. Voru žarna aš verki bęši menn af žeim bįtum, sem eftir héngu viš bryggjuna, sem og žeim, er upp rak. Žegar var hafist handa um aš brjóta klaka af bįtunum og treysta festar. Var žaš žó ekki įrennilegt verk ķ stórhrķš og hörkufrosti og slķku hafróti, aš holskeflurnar ginu yfir hafnargaršinum eins og ķ fjall sęi. Ķ žessum hamförum tepptust allar samgöngur, raflinur og sķmalinur bilušu. Hefur veriš sķmasambandslaust milli Žórshafnar og Reykjavikur frį žvķ į mįnudaginn, žar til nś ķ morgun, sagši Óli Halldórsson į Gunnarsstöšum viš Tķmann ķ gęr. Į fimmtudaginn var vegurinn frį Žórshöfn aš Gunnarsstöšum ruddur, en ķ gęr fór aš hvessa į nż og allt oršiš ófęrt aftur.

Svo eru fréttir af nęstu vešrasyrpu, viš leyfum okkur aš leggjast ķ hrakningafréttir og fleira. Tķminn 20.febrśar:

Žaš var ķ hvassara lagi i Hafnarfirši ķ fyrramorgun [18.], žegar togarinn Haukanes slitnaši frį bryggju, žar sem hann lį viš landfestar, rammlega bundinn. Žaš er raunar varla rétt aš segja, aš hann hafi slitnaš frį. Žaš voru sem sé pollarnir, sem rifnušu upp śr bryggjunni, žótt žeir sżnist allsterklegir. ... Skipiš barst sķšan aš landi stuttan spöl og stašnęmdist meš sķšuna viš grjótgarš framan viš eina götu bęjarins. Haukanesiš nįšist śt į flóši ķ gęrmorgun og mun ekki mjög mikiš skaddaš.

Ķ noršaustan [hér er fariš rangt meš vindįtt - vindur stóš af vestsušvestri] rokinu ašfaranótt sunnudags s.l. [18.] gekk sjór yfir Skślagötu og Įnanaust. Ekki var hęgt aš aka žessar götur žegar verst lét. Į Skślagötunni var sjórótiš svo mikiš, aš gangstéttarhellur į nyršri gangstéttinni losnušu og žeyttust allt yfir į gangstéttina hinum megin, en žarna er Skślagatan svo breiš aš fjórar akreinar eru į henni. Į hįflóšinu um nóttina var Įnanaust nęr į kafi ķ sjó, og nįši flóšiš allt inn į enda Sólvallagötu. Talsvert af grjótinu ķ fjörunni rótašist upp į veginn, sem varš óökufęr. Į sunnudagsmorgun var unniš meš żtum og heflum frį borginni viš aš ryšja göturnar, og komst umferš um žęr brįtt ķ gott horf eftir aš fjaraši śt og storminn lęgši.

GS — Ķsafirši. Į Ķsafirši og ķ nįgrenni hefur veriš stöšug ótķš sķšustu tķu daga, nema į fimmtudag ķ fyrri viku [15.], og i dag, mįnudag [19.]. Mikil snjókoma hefur veriš og veldur snjórinn erfišleikum. Ein flugvél kom į fimmtudaginn, en ķ dag, mįnudag, komu fjórar flugvélar, og eru elstu blöšin, sem meš žeim komu oršin tķu daga gömul. Į fimmtudaginn ętlaši 30 manna hópur nemenda śr gagnfręšaskólanum į Ķsafirši aš fara ķ skošunarferš til Reykjavikur, og höfšu nemendurnir safnaš fyrir fargjaldinu ķ vetur meš żmsum hętti. Helmingur hópsins komst meš Flugfélagsvélinni, sem kom į fimmtudaginn, en hinir fimmtįn voru bešnir aš bķša į flugvellinum eftir vél, sem vęri aš koma, en hśn kom aldrei, žrįtt fyrir indęlisvešur į Ķsafirši. Skólastjórinn, Jón Ben, beiš allan daginn śti į flugvelli, en hópurinn sem komst meš flugvélinni, var ķ reišileysi ķ Reykjavik. Viš vitum, aš žaš er erfitt aš fljśga, en okkur finnst óžarfi aš lįta žetta henda.

Žaš blés heldur napurt um fólkiš sem lagši af staš yfir Holtavöršuheiši į laugardagsmorgun [17.]. Žį lögšu upp śr Hrśtafiršinum 30 bilar, ž.į m. tveir bķlar Noršurleišar. Alls munu žarna hafa veriš 70 manns. Fyrir lestinni fóru jaršżta og veghefill og stjórnaši żtustjórinn Gunnar ķ Hrśtatungu feršinni, en hann žekkir heišina flestum mönnum betur. Frįsögnin, sem hér birtist.er höfš eftir einum bilstjóranna, Gķsla Sigurgeirssyni frį Akureyri. Bķlarnir tóku aš safnast saman viš Stašarskįla į föstudagskvöld, en ekki žótti vegageršarmönnum fżsilegt aš rįšast ķ heišina um nóttina, enda höfšu žeir veriš allan daginn aš hjįlpa bķlum sunnan yfir og lent ķ erfišleikum. Fólkiš svaf žvķ ķ Stašarskįla um nóttina og mįtti segja meš sanni aš žį vęri setinn Svarfašardalur. Um morguninn var lagt af staš upp į heiši. Strax og komiš var aš svonefndu Miklagili fór vešur aš versna og brįtt kominn blindbylur. Žegar komiš var upp aš hlišinu į męšiveikigiršingunni, sem er noršan ķ heišinni, fréttu bķlstjórarnir af žvķ ķ talstöšvum sinum aš bilar vęru į leišinni sunnan yfir og hefšu lagt upp frį Fornahvammi um morguninn Var žį įkvešiš aš staldra viš og biša mešan żtan fęri į móti žeim og hjįlpaši žeim noršur yfir. Žegar žvķ var lokiš var enn haldiš įfram en fljótlega varš ljóst aš žaš var óvinnandi verk vegna ofvišris og dimmvišris, sem var slķkt aš ekki sįst vegurinn framan viš bķlana. Var numiš stašar nešan viš svokallaša Konungsvöršu, sem er noršan ķ heišinni. Giskušu menn į, aš vešurhęšin vęri 10-12 vindstig. Var tekiš žaš rįš, aš snśa annarri rśtunni viš meš hjįlp żtunnar og halda aftur nišur ķ Hrśtafjöršinn. Fikrušu menn sig į milli meš hjįlp kašla og uršu aš gęta žess aš verša ekki višskila viš hópinn en žar voru m.a. konur og börn. Žetta tókst žó giftusamlega og var komiš aftur nišur aš Stašarskįla undir kvöld. Um nóttina dreifši fólkiš sér nišur į svefnstaši, svįfu margir į Reykjaskóla, einnig var gist į Stašarskįla, Brś og nokkrum sveitabęjum ķ Hrśtafiršinum. Į sunnudaginn var svo lagt upp aš nżju eftir hįdegiš og fóru bķlstjórarnir fyrst meš rśtunni žangaš sem bķlarnir voru skildir eftir en rśtan sneri viš til aš nį ķ faržegana. Aškoman aš bķlunum var ekki glęsileg og sagši einn sį reyndasti ķ hópi bilstjóranna, aš hann hefši ekki komiš aš bķlum viš verri ašstęšur. Bęši hafši snjór barist upp aš žeim og annaš hitt aš vélarhlķfar voru fullar af snjó. Tók margar klukkustundir aš gangsetja bķlana og lögšu žeir fyrstu ekki af staš fyrr en į sjöunda tķmanum į sunnudagskvöldiš. Var lögš įhersla į, aš bķlarnir fęru af staš um leiš og žeir kęmust ķ gang žvķ vešur fór versnandi og tķminn dżrmętur, ef sagan frį žvķ daginn įšur įtti ekki aš endurtaka sig. Allir komust bķlarnir nišur af heišinni og gekk feršin vel upp frį žvķ. Komu fyrstu bķlarnir til Reykjavikur um tvöleytiš į ašfaranótt mįnudagsins. Gķsli sagši aš lokum, aš žaš hefši komiš illa viš fólkiš, aš mešan į hrakningunum stóš hafi žaš hlustaš į mjög villandi fréttir af feršalaginu ķ śtvarpi. Žannig hafi veriš sagt ķ hįdegisfréttum į laugardag, aš fólkiš vęri į leiš sušur yfir Holtavöršuheiši ķ góšu vešri. En mešan fólkiš hlustaši į žessi tķšindi var vešriš į heišinni slķkt, aš ekki sįst śt śr augunum. J.G.K.

Žennan vetur voru stöšug sjóslys. Tķminn 23.febrśar:

Björgunarsveitin Žorbjörn ķ Grindavķk bjargaši 12 manna įhöfn lošnuveišiskipsins Gjafars VE-300, en bįturinn strandaši į vestanveršu Hópsnesi, skammt frį Grindavķk, ašfaranótt fimmtudagsins [22.]. Björgunarašstęšur voru erfišar, vestanrok og mikiš brim. Varš aš draga mennina yfir og gegnum brimskaflana og voru žeir aš vonum kaldir og hraktir, žegar žeir komust į land, en allir ómeiddir aš kalla. Gat kom į botn skipsins og fylltist žaš af sjó. Flestir mennirnir į Gjafari eru frį Vestmannaeyjum.

Tķminn segir 28.febrśar af snjóflóši į Sśšavķk - og hve furšurólegir menn viršast hafa veriš žrįtt fyrir augljósa hęttu - Vešrįttan setur flóšiš į žann 11.:

HM-Sśšavik. — Hér hafa mikil vešur geisaš ķ hįlfan mįnuš, enda er allt į kafi ķ snjó. Į Sśšavķkurhlķš hefur hvert snjóflóšiš rekiš annaš, og śr gili hér beint ofan viš kauptśniš, Trašargili, komu óhemjumiklar snjódyngjur į dögunum. Ķ žetta gil safnast mikill snjór i noršaustanįtt, og voru žar komnar óskaplegar hengjur, er allt brast fram. Komst snjóflóšiš lengra nišur en viš vitum įšur dęmi um. Stöšvašist žaš ekki langt ofan viš hśsin, en olli žó ekki öšru tjóni en žvķ, aš ein fjįrhśshlaša brotnaši. Samgöngur hafa aš mestu leyti legiš nišri ķ žessum haršindakafla, en ekki hafa snjóflóšin, sem komiš hafa į Sśšavķkurhlķš, og raunar einnig ķ Skutulsfirši, valdiš neinu tjóni, enda hafa staškunnugir menn vara į sér, žegar svo stendur į, sem nś hefur veriš.

Vešrįttan segir aš žann 27. hafi um 80 bķlar skemmst ķ ófęrš į höfušborgarsvęšinu. Žann 28. fórst vélbįturinn Ķslendingur viš Dritvķkurflös meš tveimur mönnum. Kópanes strandaši viš innsiglinguna ķ Grindavķk, mannbjörg varš.

Mars varš öllu skįrri en febrśar. Ingibjörg ķ Sķšumśla lżsir tķš:

Fyrstu vikuna var alhvķt jörš og haršindi. Dagana į eftir var aš mestu frostlaust og nokkuš hlżtt. Žó vešur vęru mild žennan kafla, einkenndist tķšin (žó) af hrįslaga og dimmu. Žann 23. breytti aftur um meš frosti og snjó og nś um mįnašamót er jörš nęstum alhvķt. Vķšast er haglaust. Vegir voru fęrir allan mįnušinn nema fyrstu vikuna.

Tķminn segir af ófęrš 2.mars:

KJ-Reykjavik. Ķ gęr var unniš aš žvķ į Holtavöršuheiši og vķšar į Noršurlandsvegi aš jafna śr rušningunum mešfram veginum, til aš minnka hęttuna į aš vegurinn lokašist skyndilega, ef frost herti og hvessti. Voru rušningarnir sumstašar 2ja-3ja metra hįir. Einstaka bķll braust yfir Holtavöršuheiši ķ gęr, en fęrš var viša mjög erfiš. Ķ dag er reglulegur mokstursdagur į leišinni noršur ķ land, og rįšgerši Vegageršin aš gera leišina fęra ķ dag. Hellisheiši lokuš. Frį žvķ um mišjan dag žrišjudag [27.febrśar], hefur nżi vegurinn um Hellisheiši veriš ófęr, og ķ gęr var ekkert fariš aš ryšja žar, en aftur į móti voru Žrengslin vel fęr, enda žótt töluvert hafi žurft aš ryšja į žeirri leiš frį žvķ mikla snjókoman var į žrišjudaginn [27.]. Hęšarmismunurinn į veginum um Žrengsli og nżja veginum yfir Hellisheiši er um 110 metrar, og mį žvķ bśast viš aš mikill snjór sé į Hellisheišarveginum. Töluveršan tķma getur tekiš aš ryšja veginn, žar sem hann er breišur į köflum, og ekki dugar bara aš „stinga i gegn” eina bķlbreidd eša svo, heldur veršur aš gera tvöfalda akbraut, svo umferšin gangi ešlilega.

Enn vandręši ķ höfnum og į sjó. Tķminn 3.mars:

Skemmdir uršu į mörgum bįtum ķ Žorlįkshöfn ķ gęrkvöldi [2.]. Žar var hįvašarok og mikiš brim. Ķ höfninni lįgu 25 bįtar og var žar mikil ókyrrš. Höfnin er žröng og lįgu bįtarnir hver utan į öšrum og ultu til og frį ķ brimrótinu, lömdust hver utan ķ annan og ķ bryggjurnar. Brotnušu lunningar į mörgum bįtanna og fleira var sem varš fyrir hnjaski. Sérstaklega skemmdust žeir bįtar, sem lįgu nęst bryggjunum, en žeir, sem utan į žeim lįgu, krömdu žį upp aš bryggju, en sjö og įtta bįtar voru bundnir hver utan į annan. Frišrik Sigurbjörnsson, sem er 2ja įra gamalt stįlskip, lį nęst bryggju og uršu miklar skemmdir į sķšu skipsins. Ekki var višlit aš hreyfa bįtana śr höfninni. Śti fyrir var holskeflubrim og leišin śt śr höfninni eša inn ķ hana lokuš, eša aš minnsta kosti hęttuleg skipum og mannslķfum. Var žvķ ekki um annaš aš ręša fyrir sjómenn, en aš sjį um, aš bįtarnir losnušu ekki frį og horfa į žį lemjast hver į annan og į bryggjurnar og dęlast og brotna. OÓ.

Mikill brotsjór reiš yfir Arnar HU-1 um kl. 16.30 ķ gęr, en bįturinn var žį 2,5 sjómķlur austur af Ellišaey. Fór bįturinn į kaf og brotnušu rśšur ķ stżrishśsi og vķšar. Žegar bįtnum skaut upp aftur, var hann hįlffullur af sjó, frammi og afturķ. Vélarnar stöšvušust og var bešiš um ašstoš fljótt. Varšskip var žarna nęrri og kom brįtt aš Arnari og dró hann ķ var viš Heimaey. Snarvitlaust vešur var viš Vestmannaeyjar žegar bįtnum hlekktist į. Arnar er 187 lestir aš stęrš og er geršur śt į žorskanet frį Žorlįkshöfn. Žegar sjórinn reiš yfir skipiš var žaš į leiš ķ var. Litlu mįtti muna aš ekki fęri verr, žvķ aš vélarrśm, stżrishśs og ķbśšir skipverja frammi ķ skipinu hįlffylltist allt af sjó. Žegar vélarnar stöšvušust lét žaš ekki lengur aš stjórn, sem von var til. Var öllum opum skipsins lokaš og hįlftķma eftir aš ašstošarbeišnin var send śt kom varšskip aš og kom drįttartaug ķ Arnar og dró ķ įtt til Heimaeyjar. Um kl. 18 var hęgt aš koma ljósavélinni ķ gang og klukkustund sišar ašalvélinni og fariš aš dęla sjónum śr skipinu. En einhver bilun var ķ stżrisśtbśnaši. Įhöfnin yfirgaf ekki skipiš og ķ gęrkvöldi lį žaš enn ķ vari įsamt varšskipinu.

Augljóst er aš Ķslendingur HU-16 hefur farist viš Snęfellsnes. Brak śrbįtnum rak į fjörur og sömuleišis gśmmķbjörgunarbįturinn, og var hann mannlaus. Meš Ķslendingi fórust tveir menn.

Og bįtstapi enn, Tķminn 4.mars:

KJ, Reykjavķk. — Tķundi bįtstapinn į rśmum mįnuši varš ķ fyrrinótt, er vélbįturinn Framnes IS608 frį Žingeyri strandaši undan bęnum Lambavatni į Raušasandi. Ellefu manna įhöfn fór i gśmmķbjörgunarbįtana, sem rak fljótlega į land, og gistu skipbrotsmenn į bęjunum į Raušasandi.

Morgunblašiš segir fréttir af ófęrš 4.mars:

Ķ fyrrinótt og ķ gęr var vindur af sušvestri um allt land, vķšast hvassvišri og sums stašar stormur, og žessu fylgdi nokkur éljagangur, einkum į vesturhluta landsins. Fęršin į žjóšvegunum, sem veriš hefur slęm undanfarna daga, batnaši ekki viš žetta og žar sem spįš var sama vešri nęsta sólarhringinn, ž.e. fram į mišjan dag ķ dag, mį bśast viš aš flestallir vegir į vesturhluta landsins verši žungfęrir ķ dag og jafnvel ófęrir litlum bķlum. Hjį Mjólkurbśi Flóamanna į Selfossi fengust ķ gęr žęr upplżsingar, aš vegir til Reykjavķkur vęru žungfęrir og alls ófęrir smįbķlum. Žį var einnig slęm fęrš vķša į Sušurlandi, einkum žó ķ Biskupstungum og Laugardal. Vegageršin hefur unniš aš žvķ aš ryšja vegi į žessu svęši undanfarna daga og hafa mjólkurbķlar bśsins žvķ ekki įtt ķ neinum teljandi erfišleikum, en tališ er hętt viš, aš vegirnir verši ófęrir strax og hętt veršur aš ryšja žį.

Fréttaritari Mbl. į Stašarskįla ķ Hrśtafirši sķmaši, aš fęrš hefši veriš meš slęmu móti undanfarna daga žar ķ nįgrenninu. Holtavöršuheiši var rudd į föstudag [2.mars] og žį komust bķlar bęši sušur og noršur yfir. Talsvert mikill snjór er žó į heišinni nśna og žar sem įtt er į vestan, er hętt vķš aš ófęrt verši yfir heišina. Mjólkurbķlar hafa ekki įtt ķ neinum teljandi vandręšum undanfarna daga, en ef heišin lokast, veršur hśn vart rudd fyrr en į žrišjudag. — Jafn snjór er yfir öllu ķ V-Hśnavatnssżslu og meš öllu haglaust fyrir skepnurnar.

Sunnudaginn 4. mars féll snjóflóš į Saušįrkróki, Tķminn segir frį 6.mars:

GÓ, Saušįrkróki. — Į sunnudaginn [4.] féll snjóflóš į Saušįrkróki, žar sem heitir Kristjįnsklauf. Žar eru allmörg peningshśs, bęši yfir hross og fé, og lenti snjóflóšiš į fjįrhśsi ķ eigu Sveins Nikódemussonar og braut žaš. Žar inni voru 36 kindur, 28 fulloršnar, 6 gemlingar og 2 lömb, sem fęddust 13. október ķ haust. 17 ęr drįpust strax og annaš litla lambiš, en hinn helmingurinn slapp lķtt eša ekki skašašur. Žetta geršist rétt fyrir hįdegi og var Sveinn žį fyrir skömmu farinn frį hśsunum, en óvist er hver afdrif hans hefšu oršiš, hefši hann enn veriš žar aš gegningum er snjóflóšiš féll. Er skaši hans tilfinnanlegur aš missa 17 ęr į besta aldri. Viš fjįrhśsin var hlaša meš um 60 hestum af heyi og brotnaši hśn lķka, er snjóflóšiš skall yfir, m.a. brotnaši žakiš og er nś heyiš į kafi ķ snjóflóšinu. Rétt hjį fjįrhśsunum var hesthśskofi, sem flóšiš lenti einnig į og braut. Žar inni voru 2 tryppi į fyrsta og öšrum vetri. Grófust žau bęši ķ snjóflóšinu en nįšust śr žvķ skömmu sķšar, bęši ómeidd. Flóšiš lenti einnig į žrišja hśsinu, — žar sem inni voru hross- og skekkti žaš verulega. Menn muna ekki til aš snjóflóš hafi įšur falliš į Saušįrkróki. Žar var į laugardaginn ofsavešur af vestri og sušvestri meš mikilli snjókomu. Hefur žį bariš saman žį fönn ķ Kristjįnsklauf, sem daginn eftir sprakk svo fram, en flóšiš įtti sér ekki langan ašdraganda, eša žaš byrjaši um 30 metrum fyrir ofan fjįrhśsin. Žį mį ekki gleyma žvķ aš žrķr strįkar voru aš leika sér ķ snjónum, žar sem fyllan sprakk fram. Sįtu žeir į henni alla leišina nišur, en hśn sprakk ekki sundur fyrr en žangaš kom. Hefur  žaš vafalitiš oršiš žeim til lķfs, žvķ aš hefši fyllan sprungiš į framskrišinu, hefšu žeir vafalaust grafist ķ henni. Drengirnir eru į aldrinum 9-13 įra og hafa žarna fengiš sérstęša slešaferš.

Erl, Reykjavik — Hér er oršiš mjög haglķtiš og višast hvar alveg haglaust, sagši Magnśs Ólafsson į Sveinsstöšum, er viš ręddum viš hann ķ gęr. — Snjór er aš vķsu ekki mjög mikill hér um Žing og Įsa, en mun meiri frammi ķ dölunum. Žaš sem fyrst og fremst segir fyrir žessu, er aš undanfarnar žrjįr vikur hefur veriš mjög umhleypingasamt, hrķšaš og blotaš ķ į vķxl. Žessar kerlingarhlįkur hafa žvķ gert eina stroku yfir allt (pistillinn er lengri).

Viku af mars gerši žķšu og snjór hjašnaši. Tķminn segir frį 10. og 13. mars:

[10.] JK-Egilsstöšum. — Enn einu sinni er Egilsstašaflugvöllur lokašur vegna aurbleytu. Menn fara nś aš gerast langžreyttir į žessum lokunum,sem verša nęr ķ hvert skipti,sem tķš batnar aš vetrarlagi, og žykir óžarfi, aš žęr bętist ofan į tafirnar, sem verša af nįttśrulegum orsökum.

[13.] ŽG-Ölkeldu. — Hlżindi hafa veriš hér undanfariš og mį heita aš snjóa og klaka hafi leyst. Una menn žvķ heldur vel viš sinn hag, enda įstęša til bjartsżni, ef svo heldur įfram sem nś horfir. Hlżindin hafa hins vegar haft žaš ķ för meš sér, aš vegir eru illa farnir ķ hérašinu og eru raunar nįnast ófęrir eins og stendur. Žar kemur reyndar einnig til aš miklir flutningar hafa įtt sér staš į fiski śr sjįvarplįssunum til Akraness og fleiri staša og hefur žaš sett sitt mark a vegina. Fyrri hluta vetrarins var tķšarfar heldur leišinlegt, tķšir umhleypingar og rosar. Bęndur hafa oršiš aš hafa fé sitt į gjöf miklu lengur en vanalegt er. Žaš veldur žeim žó varla neinum vandręšum, žvķ heyskapur var mikill i sumar og heyjaforši nęgur.

Žann 25. lį viš mannsköšum ķ snjóflóši ķ Óshlķš. Tķminn 27.mars:

Į sunnudaginn féll snjóflóš į nokkrum stöšum į Óshliš, og uršu žrķr menn fyrir sķšustu spżjunni, og barst einn žeirra alla leiš nišur undir sjó. Svo giftusamlega tókst žó til, aš tveir sluppu meš öllu ómeiddir, en hinn žrišji maršist ašeins lķtillega į baki. Nżsnęvi var vestra ofan į gömlu hjarni og dró saman ķ skafla į Óshliš. Kom fyrsta snjóskriša į sunnudagsmorguninn og önnur um hįdegisbiliš, og voru bįšar mokašar, įn žess aš til tķšinda bęri. ķ žrišja sinn kom snjóflóš rétt innan viš svonefndan Kross, utan til į Svuntu, um sexleytiš į sunnudagskvöldiš. Var žį allmargt bķla į ferš į Óshliš, žar į mešal stór bķll meš börn eša unglinga, sem voru aš koma af skķšamóti į Ķsafirši. Menn fóru til aš moka bķlnum braut gegn um snjóhröngliš meš skóflum, en er žeir voru aš žvķ starfi, kom nż spżja, og hreif hśn meš sér žrjį menn. Einn žeirra, Birgir Finnbogason frį Ķsafirši, stašnęmdist rétt viš vegarbrśnina, annar, Jón Gušbjörnsson, formašur slysavarnadeildarinnar ķ Bolungavik, barst hįlfa leiš til sjįvar, en hinn žrišji, Pįlmi Karvelsson bifvélavirki, stašnęmdist ekki fyrr en nišri viš fjöruborš. Žaš var hann, er maršist į baki. — Žaš voru žarna vörubifreišar, sem įttu aš sękja lošnu śt ķ Bolungavik, sagši Jón Gušbjörnsson, er viš ręddum viš hann, og voru žęr fengnar til žess aš snśa viš inn ķ Hnķfsdal, til žess aš fį gröfu til žess aš ryšja veginn. Kom hśn nokkru sķšar, og bišu žį ellefu bķlar innan viš snjóskrišuna, en fjórtįn utan viš hana. —JH

Žann 26. varš hörmulegt flugslys, orsökin talin ķsing. Tķminn segir frį 28.mars:

TF-VOR fannst snemma ķ gęrmorgun skammt noršur af Langjökli. Fimm menn voru ķ flugvélinni og voru žeir allir lįtnir.

Svo komu enn fleiri skipsskašafréttir, Tķminn 29. og 30.mars:

[29.] Žó Reykjavķk. Sextįndi skipsskašinn į žessu įri įtti sér staš ķ fyrrinótt, žegar Elķas Sveinsson VE 167 strandaši rétt austan viš Stokkseyri į svonefndu Langaskeri, en žaš er rétt nišur af Ķsólfsskįla. Bįturinn strandaši ķ dimmu en stilltu vešri skömmu eftir mišnętti. Žrįtt fyrir logniš gekk björgun frekar erfišlega, žar sem brim var nokkuš og bįturinn lį ķ sjįlfum brimgaršinum. Skipverjunum, nķu talsins, hafši žó veriš bjargaš į fjórša tķmanum.

[30.] ŽÓ—Reykjavik. — Enn einn Vestmannaeyjabįturinn fórst ķ gęr. Aš žessu sinni var žaš Frigg VE. Bįtinn rak upp ķ Krķsuvķkurberg og brotnaši hann žar. Įšur hafši tekist aš bjarga įhöfninni, fimm manns, um borš ķ annan Vestmannaeyjabįt, Sigurš Gķsla. — Frigg er sautjįndi bįturinn, sem ferst frį įramótum og žrišji Vestmannaeyjabįturinn, sem ferst į stuttum tķma. Frigg fékk į sig mikinn brotsjó śt af Grindavik ķ fyrrinótt, og viš žaš kom mikill leki aš bįtnum, og ofanžilja brotnaši margt. Varš strax ljóst aš ekki yrši rįšiš viš lekann og sent var śt neyšarkall.

Aprķl var almennt hagstęšur. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir frį:

Fyrsta vika aprķlmįnašar var nokkuš frosthörš og jörš aš mestu žakin snjó. Ž.8. hlįnaši og tók žį snjó fljótt upp. Jörš gręnkaši aš mun. Vegir uršu slęmir yfirferšar. Ž.27. kólnaši meš vęgu frosti, hvassri noršanįtt og lķtilshįttar éljum. Hélst svo til mįnašamóta.- Hęttulegt vešur nżbyrjušum gróšri. 

Morgunblašiš segir af snjókomu ķ pistli 5.aprķl:

Ķ gęrkvöldi kyngdi nišur talsveršum snjó og olli snjókoman geysilegri hįlku į götum Reykjavikur og nįgrannabęjanna. Ekkert frost var og žvķ dugšu snjódekk bifreišanna skammt, žvķ aš enga spyrnu var aš fį. Myndašist af žessum sökum hįlfgert umferšaröngžveiti į helstu götum žegar leiš į kvöldiš.

Tķminn segir af vandręšum eystra ķ pistlum 6.aprķl:

JK—Egilsstöšum. — Geysilega miklum snjó hefur kyngt nišur į Austfjöršum, og eru žar allir vegir gersamlega ófęrir. Miklar skemmdir hafa oršiš į raflķnum og sķmalķnum, snjóflóš falliš og meš öllu var rafmagnslaust į stórum svęšum um tķma ķ gęr. Ekki voru afgreidd sķmtöl milli Austurlands og annarra landshluta nema hrašsamtöl um eina lķnu gegnum Hornafjörš. Ķ fyrradag hlóš nišur firnum af snjó į skömmum tķma, einkum ķ fyrrakvöld, og varš allt ófęrt. Žegar į fętur var komiš ķ gęrmorgun, var fönnin svo mikil og jafnfallin, aš haršfylgi žurfti til žess aš ösla į milli hśsa hér ķ Egilsstašažorpi. Žessi snjór féll ķ hęgri austanįtt og var raunar bleytuhrķš um skeiš, en nś er komin noršaustanįtt. Į lįglendi nišri į fjöršum er snjórinn miklu minni, žótt śrkoma vęri žar einnig mjög mikil.

Krapastķfla ķ Grķmsį, dķsilstöšvar bilašar. Mjög viša slitnušu raflinur og sķmalķnur, er snjórinn hlóšst į žęr. Žrķr staurar raflķnunnar, sem liggur um Svķnadal til Eskifjaršar brotnušu, og bśnašur į tuttugu til višbótar skemmdist. Ķ gęrmorgun kom krapastķfla ķ Grķmsį, og stöšvašist žį orkuveriš žar, og var meš öllu rafmagnslaust ķ hįlfan sjötta klukkutķma. Dķsilrafstöšvarnar į Seyšisfirši og ķ Neskaupstaš hafa veriš bilašar vegna mikils įlags ķ sambandi viš lošnubręšsluna aš undanförnu, og hafa varahlutir i Seyšisfjaršarstöšina ekki fengist vegna verkfalls ķ Englandi. Dķsilrafstöš Noršfiršinga tókst aš koma ķ gang ķ fyrrinótt. Allir mjólkurflutningar liggja aš sjįlfsögšu nišri į Héraši og til marks um sķmabilanir mį nefna aš lķnan į Fagradal eyšilagšist į fimm hundruš metra kafla. Sķmalķna į Gagnheiši rofnaši einnig, svo og vķšs vegar annars stašar ķ hérašinu. Žį var endurvarpsstöšin į Eišum biluš ķ gęr.

Fréttaritari Tķmans į Seyšisfirši, Ingimundur Magnśsson, sagši svo frį, aš lošnubręšslu hefši lokiš žar ķ fyrradag, og var žį haldiš kvešjuhóf. Žegar hófiš stóš sem hęst, rofnaši hįspennulinan aš sķldarverksmišjunni, og var myrkur ķ bęnum ķ rśma klukkustund. Ķ gęr var engan mat aš fį ķ mötuneytinu vegna rafmagnsskorts. Mikill snjór er ķ fjöllum, žótt ekki kveši żkjamikiš aš honum nišri viš sjóinn, og hafa snjóflóš falliš į nokkrum stöšum skammt innan viš söltunarstöšina Neptśn. Snjóbķll var sendur til könnunar, og fór hann yfir tvęr snjóskrišur, en sneri frį viš žį ystu og breišustu. Voru žęr tķu til žrjįtķu metra breišar og nįšu ķ sjó fram. Žarna hafši raflķna falliš nišur og staurar brotnaš, einn eša fleiri. Viš Hįnefsstaši var sambandslaust ķ gęr.

Maķ var heldur óhagstęšur gróšri, en vešur samt meinlķtil. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir frį:

Vętu hefur sįrlega vantaš. Gróšur stendur žvķ alveg ķ staš. Saušburšur er langt kominn og hefur gengiš vel. Hagar eru litlir og fé vķšast gefiš meš beit. Kżr voru lįtnar śt seinnipartinn ķ mįnušinum, en eru į fullri gjöf. Jörš hefur lengi veriš klakalaus og bķšur tilbśin hagstęšara vešurs.

Žann 2. maķ var kveikt ķ sinu viš Hvaleyrarvatn og varš aš skógareldi, Alžżšublašiš segir frį 3.maķ:

„Žaš er hryllilegt aš sjį eyšileggjast 14 eša 15 įra starf okkar hjónanna, mér liggur viš aš segja į nokkrum mķnśtum”, sagši Gušrśn Jónsdóttir, eiginkona Hįkonar Bjarnasonar skógręktarstjóra, žegar Alžżšublašiš hafši samband viš hana vegna bruna skógręktargiršingar žeirra hjóna sušur viš Hafnarfjörš. Žarna  eyšilögšust 12—15 žśsund grenitré, sem sum hver voru oršin tveggja til žriggja metra hį. Hįkon er erlendis og hefur žvķ ekki frétt af atburšinum ennžį, en „hann er svo bjartsżnn, aš ég veit aš hann byrjar strax aš byggja upp skógręktarreitinn okkar aftur, — žaš er ekki lķkt honum aš leggja įrar ķ bįt”, sagši Gušrśn. Žaš var flugmašur, sem varš fyrst eldsins var, og lögreglan ķ Hafnarfirši fékk tilkynningu um brunann kl.14:40 ķ gęr. Žegar slökkvilišiš kom į vettvang var skógarreiturinn alelda, og tók um žrjįr klukkustundir aš rįša nišurlögum eldsins. Tališ er sennilegast aš kveikt hafi veriš ķ sinu, sem mikiš var af žarna. Svöršurinn er nś allur svišinn, en trén standa ennžį gręn. Skógręktarfręšingar telja hinsvegar, aš trén hafi engan möguleika į aš lifa, en muni deyja smįtt og smįtt.

Skömmu eftir aš slökkvistarfi lauk var tilkynnt um eld ķ sinu į tveimur stöšum viš Vķfilsstašavatn, og varš talsveršur skaši į gróšri. Žį hefur slökkvilišiš ķ Reykjavik oršiš aš berjast viš sinubruna bęši ķ gęr og fyrradag. Ķ fyrradag kom upp eldur į žremur stöšum, Vatnsmżrinni, Blesugróf og Fossvogi, og ķ gęr kom upp eldur ķ Selįsnum og lęsti sig ķ fisktrönur. Einnig varš aš slökkva eld, sem hafši kviknaš ķ öskuhaugunum į Gufunesi. Aš sögn lögreglustjórans ķ Reykjavik er alltaf mikiš um sinubruna um žetta leyti įrs, og mį segja, aš žetta sé eitt af vormerkjunum. Ķ flestum tilfellum er um aš ręša ķkveikju.

Tķminn fór yfir gróšurhorfur 16.maķ:

Klp—Reykjavķk. — Viš hringdum ķ gęr ķ nokkra fréttaritara okkar vķšsvegar um land til aš fį fréttir um tķšarfar og gęftir ķ byggšarlögum žeirra. Žaš kom fram hjį žeim öllum, aš gróšur vęri lķtill enn sem komiš vęri, og kenna žeir um slęmri vešrįttu aš undanförnu. Viša vęri saušburšur hafinn og sums stašar vęru bęndur uggandi um sinn hag, žar sem žeir žyrftu aš hafa allt fé į gjöf. En viš skulum nś heyra hvaš žeir hafa aš segja:

Žorsteinn Siguršsson, bóndi, Vatnsleysu Biskupstungum, sagši okkur, aš žar hefši gróšur veriš aš koma til žar til kuldakastiš kom į dögunum. Sķšan hefši allt stašiš ķ staš, en nś vęri fariš aš rigna og žį skįnaši žetta vonandi aftur. „Annars er hįlf gróšurlaust yfir aš lita hjį okkur žessa stundina. En ef hann hlżnar og rignir eitthvaš aš rįši žį fer senn aš gręnka. Hér er öllu saušfé gefiš enn og heybirgšir manna eru yfirleitt góšar. Saušburšur er almennt ekki byrjašur, en mun hefjast nęstu daga.”

Gušmundur Valgeirsson, bóndi i Trékyllisvik Strandasżslu, sagši aš į Ströndunum vęri gróšur heldur skammt į veg kominn. „Žaš kólnaši svo hér ķ lok sķšustu viku, aš nś sést varla gręnn blettur. Žaš er ennžį heldur svalt ķ lofti hér, en žó ekki eins og um helgina. Bśiš var aš opna veginn hingaš, en hann lokašist aftur vegna snjóa. Nś ķ dag er veriš aš moka hann aftur og vonar mašur aš ekki žurfi aš moka hann į nęstu mįnušum. Saušburšur er hafinn hér į mörgum bęjum, og hefur hann gengiš vel. Žį hafa hrognkelsaveišar mikiš veriš stundašar aš undanförnu og hefur veiši veriš góš”.

Hafsteinn Ólafsson ķ Fornahvammi Noršurįrdal, sagši aš žar hefši veriš leišindatķšarfar aš undanförnu, bęši kalt og hrįslagalegt. Gróšur vęri lķtill og ęttu sumir bęndur hįlf erfitt uppdrįttar žessa dagana. „Saušburšur er hafinn en ekki er hęgt aš koma fénu śt vegna gróšurleysis og kulda. Flestir bęndur ęttu enn nokkurt hey og bjargaši žaš miklu. Annars vęri heldur žungt hljóš ķ bęndum vegna tķšarfarsins.” Hafsteinn sagši okkur einnig, aš feršamannastraumurinn vęr heldur lķtill, enn sem komiš vęri, enda vęri litill įhugi hjį fólki fyrir aš feršast um gróšurlausar sveitir ķ vešrįttu eins og hefši veriš undanfarna daga.

Gušmundur Arason į Breišdalsvik, tjįši okkur aš žar vęri litill gróšur og kalt ķ vešri eins og vķšast annars stašar. Bęndur vęru velbirgir af heyjum, enda hefši heyfengur veriš góšur ķ fyrra, en nś gętu žeir vel žegiš meiri gróšur til aš geta komiš fénu śr hśsum. „Saušburšur er hafinn į sumum bęjum, og hefur yfirleitt gengiš vel. ... Bįtarnir eru aš bśa sig į tog- og humarveišar og mį bśast viš aš žeir fari af staš einhvern nęstu daga”.

Einar Kristjįnsson į Laugavöllum ķ Dalasżslu, sagši aš žar ķ Dölunum žętti mönnum tķšarfariš hafa veriš heldur stirt aš undanförnu. Fyrir hįlfum mįnuši hefšu tśn veriš farin aš fį į sig gręnan lit, en eftir sķšasta kuldakast vęri hann horfinn. „Saušburšur er hafinn į mörgum bęjum en almennt mun hann žó ekki hefjast fyrr en ķ žessari viku. Samgönguerfišleikar voru nokkrir um tķma ķ vetur, en samgöngur eru nś óšum aš komast ķ sęmilegt lag. Heilsufar hefur veriš gott, žó hefur mislingafaraldur gengiš sķšustu vikur, og hefur af žeim sökum veriš mikiš um forföll ķ skólanum. Žó ekki sé hęgt aš tala um haršindi sķšastlišinn vetur, er žvķ samt ekki aš leyna aš hann hefur veriš mörgum žungur ķ skauti. Er t.d. tališ aš žetta sé einn gjaffrekasti vetur, sem hér hefur komiš lengi.”

Stefįn Jasonarson bóndi ķ Vorsabę ķ Gaulverjabęjarhreppi hafši sömu sögu aš segja okkur og hinir, hvaš varšaši gróšurfar. Žar vęri ekki nokkur hagi fyrir lambfé og yrši aš gefa žvķ inni en vķšast hvar vęri saušburšur hafinn ķ Gaulverjabęnum. „Frost hefur veriš undanfarnar nętur og hefur žaš aš sjįlfsögšu spillt fyrir. Nokkuš er fariš aš vinna viš garšlönd, sumstašar hafa menn sįš gulrófnafręi og jafnvel reynt aš setja nišur kartöflur. Undanfariš hefur hópur manna frį vegageršinni unniš aš žvķ, meš stórvirkri mulningsvél, aš mylja hrauniš og bera mulninginn ofan ķ vegina, sem eru flestir hįlf erfišir yfirferšar og illa farnir. Žetta er ķ fyrsta sinn, sem žetta er reynt hér hjį okkur, og veršur fróšlegt aš vita hvernig žaš reynist.”

Óli Halldórsson, bóndi Gunnarstöšum Noršur-Žingeyjarsżslu, sagši, aš žar hefši veriš kalsavešur undanfarna daga, og litill litur į jörš nema žį helst hvķtt, žvķ žar vęri vķša snjór. „Žaš snjóaši hér ķ sķšustu viku, og um helgina og undanfarnar nętur hefur veriš žetta 6 til 8 stiga frost. Gamall snjór er lķtill sem enginn, og į lįglendi var viša oršiš autt. Snjórinn sem nś kom var ekki žaš mikill, aš hann hverfur ķ nęstu rigningum og žar meš vonum viš, aš viš séum lausir viš snjóinn į žessu vori. Viša er saušburšur hafinn og hefur hann gengiš vel. Grįsleppuveišar hafa gengiš sęmilega, og afli veriš nokkuš góšur. Ķ noršanįttinni, sem gerši um daginn, misstu menn mörg net og er žvķ hętt viš aš grįsleppuveišum sé žar meš lokiš aš žessu sinni”.

Morgunblašiš segir af hreti fyrir noršan ķ pistli 30.maķ:

Björk, Mżvatnssveit, 29. maķ. Um helgina var hér frekar milt og gott vešur. Sķšdegis ķ gęr gerši hér geysilegt vatnsvešur. Žar sem jörš var įkaflega žurr og žétt eftir langvarandi žurrka, myndušust viša stórar tjarnir į tśnum. Meš kvöldinu kólnaši og um mišnętti var komin krapahrķš og hiti um frostmark. Ķ morgun var kuldalegt śt aš lķta, alhvķt jörš og bleytuhrķš. Vešriš lagašist žó fljótlega og var allur snjór horfinn ķ byggš um hįdegiš. Sķšan hefur veriš žurrt vešur ķ dag, en hvasst. Hins vegar viršist vera mikill snjór til fjalla. Saušburši er vķšast aš verša lokiš. Hefur hann yfirleitt gengiš vel, žar sem til hefur frést. Margt er tvķlembt og allt hefur veriš lįtiš bera ķ hśsi. Dįgóšur saušgróšur er talinn vera kominn ķ sandlendi og žegar bśiš aš sleppa töluveršu af lambįm. Annars fer gróšri frekar hęgt fram, enda hafa veriš hér margar frostnętur ķ maķmįnuši. Viš vonum, aš senn fari aš hlżna fyrir alvöru og allur jaršargróšur taki fljótt viš sér. Ég tel aš Vešurstofan hafi ekki sagt nęgilega snemma til um žetta hrķšarvešur og ķ morgun var talaš um slyddu hér ķ Vešurstofunni. Kristjįn.

Slide4

Jśnķ var sérlega kaldur. Litirnir į kortinu sżna mešalžykktarvik mįnašarins. 

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir: Jśnķmįnušur ķ heild fįdęma kaldur, sérstaklega voru 2 fyrstu vikurnar kaldar og žurrar. Ž.16. hlżnaši nokkuš og vętti flesta daga eftir žaš. Gróšur, sem stašiš hafši aš mestu ķ staš, tók vel viš sér og nś um mįnašamót er von um aš slįttur geti hafist innan skamms. Kśm hefur vķšast veriš gefiš meš beit fram undir mįnašamót.

Sigketill ķ Eyjafjallajökli? Tķminn 5.jśnķ:

Fyrir um žaš bil einni viku veitti Sigfśs bóndi Aušunsson į Ystaskįla undir Eyjafjöllum žvķ athygli, aš djśp sigskįl hafši myndast ķ Eyjafjallajökli upp af Įsólfsskįlaheiši. Var hann žį leišsögumašur viš įburšardreifingu ķ flugvélinni Pįli Sveinssyni. En meš žvķ flugvélina bar fljótt yfir, veittist honum lķtiš rįšrśm til žess aš huga aš žessu fyrirbęri. Į sunnudaginn var bjart og heišskķrt vešur ķ Rangįrvallasżslu, og mįtti žį glöggt sjį žessa sigskįl ķ sjónauka af lįglendi. Ķ gęr var aftur į móti vont skyggni, svo aš alls ekki sįst til jökulsins nešan śr sveit, og ekki gat heldur oršiš af žvķ, aš dr. Siguršur Žórarinsson flygi yfir stašinn til könnunar, eins og hann hafši hug į aš gera, žar eša einnig var of dimmt yfir til žess. Ekki hefur veriš fariš upp aš jöklinum til žess aš hyggja aš vegsummerkjum. — Žaš er órįšin gįta hvaš žarna er į seyši, sagši Einar Sveinbjörnsson, bóndi į Ystaskįla, er Tķminn ręddi viš hann ķ gęr. Žarna viršist hafa myndast sigketill meš börmum allt ķ kring hįtt upp ķ jökli, sem alltaf hefur veriš sléttur, į aš giska tķu kķlómetra frį heišarbrśninni hérna fyrir ofan. Ég virti žetta fyrir mér į sunnudaginn ķ sjónauka, og ég sį ekki betur en žetta vęri djśp skįl žarna sunnan ķ jöklinum, alllangan veg frį jökuljašrinum. Į žessum slóšum koma fram žrjįr įr — Holtsį, Mišskįlaį og Ķrį. Į žeim er litill jökullitur alla jafna, en ķ miklum leysingum verša žęr korgašar. Ekki hafa žęr veriš jökullitašar undanförnu venju fremur, og er žvķ ekkert, sem bendir til žess, aš meira jökulvatn hafi borist ķ įrnar en endranęr.

Viš höfum hér žrjį jaršskjįlftamęla, sagši Einar H. Einarsson ķ Skammadalshóli, er viš ręddum viš hann ķ gęr — einn hjį mér, annan ķ Vik og hinn žrišja ķ Selkoti undir Eyjafjöllum. Męlingar viršast benda til žess, aš nokkur ókyrrš hafi veriš ķ vetur žarna vestur frį — lķklega i vestanveršum Mżrdalsjökli. Aftur į móti hefur veriš sérlega kyrrt į Kötlusvęšinu. Žaš er aušvitaš hugsanlegt, aš vatn, sem kynni aš hafa brįšnaš vegna jaršhita žarna ķ Eyjafjallajökli, sé fyrir löngu sigiš fram žótt menn hafi ekki žį gefiš žvķ gaum, en jökulskįnin sķšan falliš nišur eftir į. Annars er best aš segja sem fęst um žetta mešan allt er ókannaš. — Žęr spurnir, sem ég hef haft aš austan, benda varla til žess, aš žarna hafi stórtķšindi gerst, sagši dr. Siguršur Žórarinsson, žegar viš snerum okkur til hans sķšdegis ķ gęr. Svona sigkatlar muni ekki einsdęmi į Eyjafjallajökli, en žaš ber meira į slķku nś en ella vegna öskuryksins, sem borist hefur į hjarniš frį Vestmannaeyjum. Sprungurnar verša greinilegri en žęr hefšu annars oršiš, og žess vegna vekja žęr meiri athygli.

Mikiš kuldakast gerši um hvķtsunnuna [10.jśnķ]. Žį męldist ķ fyrsta sinn meira en -10 stiga frost ķ jśnķ į Ķslandi, -10,5 stig. Męlingin fór fram viš stöš sem nefndist Nżibęr og var starfrękt i eitt įr į Nżabęjarfjalli inn af Eyjafirši, ķ 890 metra hęš yfir sjįvarmįli. Stendur žetta met enn. Rétt žó aš geta žess aš 2020 fór frostiš nišur ķ -13,1 stig žann 6.jśnķ į Dyngjujökli, en sś stöš er ķ 1689 metra hęš - skynjari ekki ķ löglegri 2 m hęš frį jöršu. Žessa sömu nótt, ašfaranótt 10.jśnķ 1973 męldist frostiš į Vöglum ķ Fnjóskadal -6,7 stig og er žaš enn mesta frost sem męlst hefur ķ byggš į Ķslandi ķ jśnķ. 

Slide5

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa aš kvöldi hvķtasunnudags, 10.jśnķ. Žykktin einhver sś lęgsta sem vitaš er um ķ mįnušinum. Kuldastrokan nįši allt til Noregs - žar sem ritstjóri hungurdiska bjó sig undir próf ķ algebru. 

Žjóšviljinn segir af kuldakastinu ķ pistli 13.jśnķ:

Versta vešur hefur veriš nś um helgina mišaš viš įrstķma. Hefur veriš nokkurt frost aš nęturlagi, allt upp ķ 5 - 6 stig. Kaldast hefur veriš fyrir noršan og žar hefur einnig snjóaš talsvert. Viš höfšum samband viš Pįl Bergžórsson į vešurstofunni og inntum hann eftir fréttum um vešriš. Hann sagši žetta vera žrįlįta noršanįtt, ęttaša noršan śr Ķshafi. Sjór er kaldur fyrir noršan land og žegar svo stendur į skiptir engu žótt litiš sé um ķs nįlęgt landi. Fyrir noršan hefur veriš kaldast. Žar hefur veriš 1 - 3 stiga hiti yfir hįdaginn og žar sem žetta er hafįtt žar hefur veriš skżjašra en fyrir sunnan. Aš nęturlagi hefur frostiš fariš nišur i 5 - 6 stig. Talsvert hefur einnig snjóaš og var t.d. ķ fyrradag samfellt snjókomusvęši frį Skagafirši aš Langanesi. Ekki hefur žó fest mikinn snjó ķ byggš,en vķša er žó allt grįtt. Į heišum er žó nokkur snjór, einna mest ķ śtsveitum žvķ žar er śrkoman mest. Pįll sagši aš ekki vęri aš vęnta neinna breytinga į nęstunni.

Viš ręddum viš Svein Arnason į Egilsstöšum og inntum hann frétta af įstandi žar. Hann sagši aš śtlitiš vęri ekki glęsilegt. Undanfarnar tvęr nętur hefur frostiš fariš nišur ķ fimm stig og nokkur snjókoma veriš žannig aš grįtt er ķ rót. Fjaršarheiši er ófęr og hefill sem sendur var til aš ryšja hana réši ekkert viš snjóinn. Žį eru Möšrudalsöręfin varhugaverš. Žetta hefur komiš illa nišur į gróšri sem var lķtill oršinn fyrir, en stendur nś alveg ķ staš. Bęndur hafa fé į tśnum og er langt ķ land meš aš haglendi verši beitarhęft. Sveinn sagši aš mjög langt vęri sķšan žeir į Egilsstöšum hefšu reynt svo slęmt vor. Voriš 1952 hefši žó veriš slęmt og glórulaus kuldi fram undir 20. jśnķ. En aš žvķ frįtöldu hefši ekki komiš eins slęmt vor ķ manna minnum.

Žorgrķmur Starri bóndi į Garši i Žingeyjarsżslu sagši žetta vera meš verstu kuldaköstum į žessum tķma įrs. Hann sagši aš veriš hefši hörkukuldi og golusteyta um helgina og hefši fryst undanfarnar žrjįr nętur, allt nišur ķ 5 - 6 stig. A mįnudag kvaš hann hafa veriš krapahrķš og hefši allt veriš hvķtt yfir aš lķta į mįnudagsmorgun [11.]. Snjó hefši žó tekiš upp į lįglendi,en hvķtt vęri enn til fjalla. Hann sagši gróšur hafa stašiš ķ staš aš undanförnu. Ķ maķ komu nokkrir hlżir dagar og hrökk gróšur žį af staš, en sķšan ekki söguna meir. Litill klaki er ķ jörš fyrir noršan og jörš góš, og ef fljótlega hlżnar ętti allt aš vera ķ lagi. En ef kuldinn heldur įfram er illt ķ efni. Žessi kuldi hefur žó tafiš gróšur og stoliš dżrmętum tķma. Bęndur hafa yfirleitt sleppt lambfé noršur žar. Starri sagši žetta vera versta vor sķšan 1952 en žaš vor og voriš 1949 hefšu veriš mjög slęm. Ekki sagšist hann žó kviša fjįr- eša mannfelli eins og greinir frį ķ annįlum. En ķ samanburši viš voriš ķ fyrra sem var eitt indęlasta vor sem menn muna fyrir noršan er žetta vor mjög slęmt — „Žaš er eins og svart og hvķtt”, sagši Starri aš lokum. —ŽH

Tķminn segir 13.jśnķ frį hįtķšahöldum um hvķtasunnuna. Mótshaldarar ķ Žjórsįrdal bera sig vel - žrįtt fyrir heldur laklegt umtal:

Klp-Reykjavik. — Vešriš skemmdi nokkuš fyrir hinum įrlegu hvķtasunnukappreišum Fįks, sem fram fóru į velli félagsins į annan ķ hvķtasunnu. Śti ķ noršangarranum vildu įhorfendurnir ekki vera og sįtu žvķ flestir ķ upphitušum bķlum sinum og fylgdust meš atburšunum śr fjarlęgš.

ÓV, Reykjavķk. Hvķtasunnuhįtķšin „Vor ķ dal”, sem Ungmennafélag Ķslands įsamt Ungmennafélaginu Skarphéšni og Ungmennasambandi Kjalarnesžings, stóš fyrir ķ Žjórsįrdal um hvķtasunnuhelgina, heppnašist vel. Į milli 5000 og 6000 manns voru į hįtķšarsvęšinu žegar mest var, mest unglingar, sem įttu žaš helst sameiginlegt aš vera kalt. Ölvun var hverfandi lķtil, dįlķtil į laugardagskvöld en vķša mįtti sjį „daušadrukkna” unglinga, sem voru ófullir viš og viš og höfšu sjįlfsagt ekki bragšaš dropa af įfengi. Lögreglan tók talsvert magn af įfengi af samkomugestum og hellti töluveršu nišur en engu aš sķšur voru żmsir sleipir viš aš fela įfengi sitt. Leitaš var ķ bķlum — en žó ekki öllum. Til dęmis var ekki litiš inn ķ žann langferšabil, er blašamašur Tķmans kom meš. Meirihįttar óhöpp uršu ekki en žó leitušu um 500 manns til slysahjįlpar hjįlparsveitanna, sem voru į stašnum og fengu flestir plįstur į skeinur sinar. Eitt tjald brann en eigandinn slapp ómeiddur śt meš svefnpokann sinn ķ fanginu. Žįtttaka mótsgesta ķ dagskrį var heldur dręm, nema til dęmis ķ hestaleigunni og uršu margir til aš leigja sér hnakk į hestbaki ķ 15 mķnśtur fyrir 150 krónur. Žį mį nefna aš einn var skrįšur til žįtttöku ķ torfęruakstri og žrettįn tóku žįtt ķ višavangshlaupi karla. Žrķr žeirra voru hvorki drukknir né timbrašir og sigrušu meš nokkrum yfirburšum. Forrįšamenn mótsins voru įnęgšir meš gang mįla, lögreglan lżsti įnęgju sinni meš allan framgang mótsins og gestir virtust mjög įnęgšir meš helgina, žrįtt fyrir kuldann og sandrokiš.

Tķminn segir 14.jśnķ frį mosaeldi:

ÓV—Reykjavlk. — Laust eftir hįdegiš ķ gęr kviknaši ķ mosa ķ Žrastaskógi. Varš af töluveršur eldur en slökkvilišiš į Selfossi kom į stašinn og tókst aš rįša nišurlögum hans eftir rśma tvo tķma.

En heyannir nįlgušust Tķminn segir frį 27.jśnķ:

SB-Reykjavķk. — Ekki mun vķša byrjaš aš slį į landinu, en af einum bę fréttum viš ķ gęr, žar sem byrjaš var aš slį fyrir viku og meira en žaš, žar er jafnvel komiš nżtt hey inn ķ hlöšu. Žetta er į Hólshśsum ķ Hrafnagilshreppi ķ Eyjafirši. Žar er félagsbś žeirra Reynis og Helga Schiöth. Viš hringdum til Reynis, sem viš vitum ekki betur en hafi byrjaš fyrstur ķslenskra bęnda aš slį ķ įr.

Sumariš kom loks ķ jślķ. Žaš kom til ritstjóra hungurdiska einmitt žegar hann kom śt śr hrašfrystiklefa ķ Brįkarey - žegar hann fór žar inn var enn kuldi ķ lofti - en žegar śt var komiš var sumariš mętt. Žetta var um 10. jślķ, nęstu vikur voru hagstęšar, en aldrei varš žó mjög hlżtt. 

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af jślķ: Fyrri partur mįnašarins yfirleitt kaldur og rakur. Slįttur hófst almennt um mišjan mįnuš og honum fylgdu žeir vešurbestu dagar, sem komiš hafa til fleiri įra hér um slóšir, sólrķkir og heitir. Nętur voru žó óvenju kaldar. Į žessum dögum luku einstaka bęndur alveg viš heyskap og flestir nįšu öllu upp ķ sęti. Sķšustu 6 dagana var ekki hagstęš heyskapartķš og eru žvķ vķša mikil hey śti.

Enn uršu hörmuleg slys. Tķminn segir frį 17.jślķ:

Sį hörmulegi atburšur varš į sunnudag, aš lķtil flugvél fórst ķ Snjófjöllum og meš henni tveir bręšur og eiginkonur žeirra. Žau voru į leiš frį Reykjavķk til Žórshafnar, er slysiš varš. Ekki er vitaš um orsök žess, en žau, sem meš vélinni voru, létust samstundis. Flakiš af vélinni fannst ķ gęrmorgun og voru lķkin flutt til Reykjavikur meš žyrlu Landhelgisgęslunnar.

Nokkuš eftirminnilegt sunnanhvassvišri gerši žann 26.jślķ - moldrok varš į hįlendinu og eitthvaš fauk af heyi. Vešrįttan segir aš sviptivindur hafi valdiš slysi ķ Stykkishólmi. Morgunblašiš segir frį 27.jślķ:

Kišafelli, 26. jślķ. Eftir nokkra įgęta žurrkdaga, hvessti ķ morgun af austri og sušaustri, og var žį ekki aš sökum aš spyrja. Hey var vķša nż slegiš og flatt eša ķ göršum, hįlfžurrt og létt eftir hlżjan blįstur ķ nótt. Žaš var žvķ létt fyrir Kįra, aš hreinsa tśnin og mį vķša sjį giršingar og skurši fulla af heyi. Ķ dag hafa bęndur keppst viš aš ganga frį göltum til aš foršast frekara tjón. Ekki er hęgt aš gera sér grein fyrir tjóni eša magni žvķ, sem hefur fokiš. Vitaš er aš žaš er tilfinnanlegt. Allt aš 150—200 hestburšir af heyi hafa fokiš į sumum jöršunum. — Hjalti.

Žjóšviljinn segir af moldrokinu ķ pistli 27.jślķ:

Nś viršist vešurblķšan hafa yfirgefiš okkur a.m.k. um stundarsakir og ķ gęr var hiš mesta hvassvišri. Žessum stormi fylgdi mikiš moldrok og var žykkur moldarmökkur viša į bersvęši. Žegar blašamašur Žjóšviljans įtti leiš fram hjį Reykjavikurflugvelli ķ gęrmorgun, huldi mökkurinn stóran hluta flugbrautanna. Blašiš hringdi ķ Vešurstofuna seinni partinn ķ gęr og innti frétta af hvassvišrinu. Vešurfręšingur fręddi okkur um, aš lķtil lęgš hefši veriš fyrir hafinu fyrir sunnan land ķ fyrradag į leiš til landsins og stormurinn aš landinu ķ gęrmorgun. Mikill stormur hefši veriš ķ Vestmannaeyjum og į Hellu og ķ Reykjavik hefši hann nįš įtta vindstigum. Ašalįstęšan fyrir moldrykinu vęri sś, aš stormurinn fylgdi į eftir miklu žurrkatķmabili, sem stašiš hefur ķ hįlfan mįnuš, og vęri jöršin óvenju žurr nśna. Rykiš kęmi frį söndunum viš Ölfusį og frį moldarböršum fyrir ofan Reykjavik. Loks taldi vešurfręšingurinn, aš storminn myndi vęntanlega lęgja um kvöldiš og žį vęri von į skśrum, sem myndu stöšva uppblįsturinn ķ bili.

Tķminn segir 28.jślķ frį breytingum į hverasvęšinu ķ Nįmaskarši. Hvort žetta var einhver forboši Kröfluelda sem hófust rśmum tveimur įrum sķšar - eša bara žurrkar eins og stungiš var upp į - veit ritstjóri hungurdiska ekki:

Jķ — Mżvatnssveit—HJJ—Rvik. — Talsveršar breytingar hafa oršiš į hverasvęšinu viš Nįmskarš aš austan undanfarna daga. Hver, sem komiš hafši upp ķ gamalli borholu, en ekki lįtiš mikiš į sér kręla fram til žessa, er nś farinn aš sletta śr sér leirgusum marga metra ķ loft upp, svo aš leirdreifin žekur nś 10-12 metra breitt belti umhverfis hann. Gosunum fylgja miklar drunur og jöršin nötrar undir fótum manna, žegar nęrri er komiš. Žį hafa lķka komiš upp vęnir hverir, , žar sem įšur voru ašeins smįaugu, og hverir, sem įšur fór ekki meira fyrir en svo, aš kraumaši ķ žeim lķkt og ķ grautarpotti, hafa fęrst ķ aukana og eru nś farnir aš spżta leirgusum ķ loft upp. Meiri hiti og ólga viršist vera į jaršhitasvęšinu en veriš hefur til skamms tķma. ...

Tķminn hafši tal af,dr. Sigurši Žórarinssyni, sem sagši, aš ekki vęri aš svo komnu mįli įstęša til žess aš ętla, aš ekki vęri allt meš felldu viš Nįmskarš, žvķ aš hręringar vęru ešlilegar į hverasvęšum, en hins vegar vęri full įstęša til žess aš koma upp jaršskjįlftamęli nyršra, svo aš menn vęru viš öllu bśnir.

Kaldir nętur komu ķ įgśst - og blautt var öšru hvoru - en mįnušurinn hlaut samt nokkuš góša dóma. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir: Fyrstu 6 dagar mįnašarins sęmilega hlżir en votvišrasamir eins og mįnušurinn ķ heild. Stirt hefur žvķ veriš meš hiršingu heyja. Vķšast hvar žó heyskap lokiš nokkru fyrir mįnašamót. Kaldast varš ž. 19., -1,5 st. frost. Féllu žį eša skemmdust mikiš kartöflugrös. Žaš litla sem er af berjum, sakaši ótrślega lķtiš, lķklega vegna vanžroska. 

Tķminn segir af góšri tķš 2.įgśst:

GJ-Asi, Vatnsdal. Hér ķ Hśnavatnssżslum hefur veriš alveg einmunatķš. Bęndur eru hér almennt langt komnir meš heyskap.

Grķšarlega rigningu gerši ķ Eyjafirši og Žingeyjarsżslum um verslunarmannahelgina. Tķminn segir frį 7. og 8. įgśst:

[7.) Bindindissamkomu żmissa noršlenskra ęskulżšs- og ungmennasamtaka aö Hrafnagili viš Akureyri lauk ašfaranótt mįnudags eftir aš hana hafši rignt ķ burtu. Į einum sólarhring var śrkoman žar fyrir noršan um 25 mm og fór fólkinu,sem var um 1500 žegar mest var, stöšugt fękkandi. Žegar samkomunni var slitiš, aš loknum dansleik į sunnudagskvöld voru aöeins 3-500 manns į svęšinu.

[8.] SB, Reykjavik — Žetta var óskaplegt vatnsflóš, sagši Siguršur Eirķksson bóndi og vešurathugunarmašur į Sandhaugum ķ Bįršardal ķ gęr, er viš inntum hann eftir rigningunni žar um helgina, sem męldist hvorki meira né minna en 99 millimetrar į einum sólarhring. Nęrri mun lįta aš žaš sé tvöföld mįnašarśrkoma. — Žaš byrjaši aš rigna į sunnudagsmorguninn, en varš ekki verulegt fyrr en eftir tķu. Frį kl.9 į sunnudagsmorgun til sama tķma į mįnudag féllu 99 mm į Sandhaugum og nęsta sólarhring 33,5 mm Siguršur hefur haft į hendi vešurathuganir žarna ķ tólf įr og segist aldrei hafa séš neitt žvķlķkt. Hann telur aš sumariš 1962 komist nęst žessu, en žį féllu eitt sinn 42 mm į sólarhring. Tólf til tuttugu mm žykir mikil rigning į žessum slóšum. Eitthvaš var um smįskrišuföll af völdum vatnselgsins, en ekkert tjón varš. Mikil skrišuhętta er žarna, en Siguršur taldi hana lišna hjį ķ žetta sinn. Hey fór mjög illa ķ bleytunni og eiga margir talsvert mikiš óhirt. Einstaka bóndi hefur žó nįš öllu inn. Žurrkar hafa veriš ķ Bįršardalnum undanfarnar žrjįr vikur og heyskapur gengiš vel. Vegir uršu nęstum ófęrir ķ rigningunni og sagši Siguršur, aš žaš vęri ķ fyrsta sinn. Žį hljóp mikill vöxtur ķ Skjįlfandafljót. Samkvęmt upplżsingum vešurstofunnar rigndi višast um landiš um helgina, nema ķ Vestmannaeyjum. Mest varš rigningin fyrir noršan og austan. Į įšurnefndum sólarhring rigndi um 25 mm į Akureyri, sem er hįlfsmįnašar śrkoma og 40 mm į Vopnafirši. Vķša var hvassvirši meš ķ förum, og vešur žvķ hįlf óyndislegt til śtilegu.

SB—Keykjavik — Tvęr skemmtanir voru auglżstar ķ Bśšardal um helgina og kom allmargt fólk į stašinn. Um 70 tjöld voru į tjaldstęši žorpsins į laugardag og um 700 manns į dansleik i Dalabśš um kvöldiš. Į sunnudag fór vešriš aš versna og tjöldum fękkaši eitthvaš. Mannfjöldi var einnig ķ Dalabśš žaš kvöldiš. Um nóttina gerši svo vitlaust vešur, rok og rigningu, og mun rokiš hafa veriš ein sjö vindstig. Žį fór heldur aš versna įstandiš į tjaldstęšinu, tjöld fuku upp, rifnušu og lögšust nišur og fólk var ķ miklum vandręšum. Var žį gripiš til žess rįšs aš opna félagsheimiliš og hleypa gestunum inn. Munu um 300 manns hafa haft žar ašsetur um nóttina. Hśsvöršur og fjölskylda hans unnu fram morgun viš aš hlynna aš fólki, sem var margt illa haldiš af kulda og vosbśš. Aš sögn fréttaritara blašsins ķ Bśšardal, Steinžórs Žorsteinssonar, mun aldrei hafa veriš jafn margt fólk samankomiš ķ Bśšardal og um helgina. Žrįtt fyrir óvešriš og vandręši af völdum žess, fór allt hiš besta fram.

Morgunblašiš segir 8.įgśst frį hlaupi ķ Sślu:

Flóš byrjaši ķ Sślu ķ fyrrinótt, og ķ gęrkvöldi var tališ, aš įin vęri tveggja metra djśp, žar sem hśn rennur undir nżju brśna į Skeišarįrsandi austan viš Lómagnśp. Brśin yfir Sślu og Nśpsvötn austan viš Lómagnśp er fjögur hundruš metra löng, og er žessi brś fyrsta stóra brśin, sem byggš er yfir Skeišarįrsand. Ķ gęrkvöldi var tališ, aš vatnsmagniš ķ Sślu vęri um 2000 sekśndulķtrar, en aš öllu jöfnu er įin ekki nema 150—200 sekśndulķtrar.

Tķminn segir 9.įgśst af nęturfrosti ķ Žykkvabę - og af breytingum į hverum viš Kröflu:

SB, Reykjavik — śtlitiš meš kartöflusprettu ķ Žykkvabę er heldur slęmt nśna, aš sögn Sigurbjarts Gušjónssonar ķ Hįvaršarkoti. Įstęšan er einkum vorkuldinn, sem varaši fram į sumar. Ķ fyrrinótt var svo kalt žar eystra, aš kartöflugrös frusu, en féllu žó ekki vegna žess aš žau nįšu aš žišna įšur en sól kom upp. Hitinn var ķ frostmarki sķšla nętur ķ tveggja metra hęš og er žį oft um 2ja stiga frost viš jöršu. Ef svona heldur įfram meš vešurfar, er ekki viš žvķ aš bśast aš fariš verši aš taka upp fyrr en ķ september, en ef hlżindakafli kemur fyrir haustiš, getur žaš breyst eitthvaš.

JI-Mżvatnssveit. — Menn héšan śr sveitinni fóru aš Kröflu į žrišjudaginn var. Žį kom ķ ljós, aš gufuśtstreymi er meš meira móti. Gufuhverinn Litla-Vķti var t.d. ķ töluveršum ham. Žar hefur gufan aš undanförnu streymt śt um eitt ašalop, en vellur nś śt um ein sex til įtta op, žótt erfitt vęri aš telja žau nįkvęmlega vegna gufumökksins. Ķ sķšustu viku fóru menn aš Kröflu, en žį var ekki aš sjį annaš en aš allt vęri meš felldu, svo aš žessi breyting hlżtur aš hafa oršiš einhvern sķšustu daga. Žess ber žó aš geta ķ žessu sambandi, aš oft verša breytingar į žessu svęši. Hverirnir viš Nįmaskarš sóttu mjög ķ sig vešriš fyrir skömmu, eins og frį var sagt hér ķ blašinu, en nś hefur sljįkkaš ķ žeim. Sumir geta sér žess til, aš umbrotin hafi veriš af völdum žurrkanna. Jaršvatnsyfirborš hafi lękkaš vegna langvinnra žurrka og žį lękkaš ķ hverunum, en um leiš hafi hitinn ķ žeim aukist.

Mjög kalt var upp śr mišjum mįnuši, žann 18. varš alhvķtt į Grķmsstöšum į Fjöllum og viš Brś į Jökuldal.  

Vķsir segir af svölum dögum 20.įgśst:

Žaš leynir sér ekki aš nś haustar aš, enda er žegar fariš aš frjósa į nóttunni į einstaka staš į landinu. Ķ nótt męldist 1 stigs frost į Hellu en ķ fyrrinótt var örlitiš frost hér ķ Reykjavik, žaš fyrsta į haustinu. Féllu kartöflugrös ķ nįgrenni borgarinnar, t.d. į Hólmi rétt viš Geithįls, en žar męldist 2ja stiga frost. Er haustiš óvanalega snemma į feršinni ķ įr. Žrįtt fyrir sól og blķšu ķ gęr męldist hitinn hér ķ Reykjavik ašeins um 11 stig, en borgarbśar létu žaš ekki į sig fį og nutu sólarinnar ķ rķkum męli, enda lķklega hver sķšastur aš fį lit į andlitiš fyrir veturinn. Spįš er hęgvišri meš skśrum hér vestan til į landinu nęsta sólarhring, en sólskini fyrir austan. —ŽS

Fyrir utan illvišriš mikla žann 23. og 24. og nęstu daga į eftir žótti tķš ķ september nokkuš hagstęš. Meira aš segja komu nokkrir óvenjuhlżir dagar fyrir noršan um mišjan mįnuš og hiti fór yfir 20 stig. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af september:

Aš jafnaši vešragóšur og hlżr - Vętusamur var hann žó og žvķ oft erfišur og ömurlegar smalamennskur. Ķ göngum fengu menn žó góš vešur og björt og leitašist vel ķ žeim öllum žrem. Nokkrir skašar uršu ķ hérašinu ķ fellibylnum ž. 23., svo sem hey- og žakplötufok. Hér ķ uppsveitum hvessti ekki aš rįši fyrr en um nóttina. Mesti skaši hér ķ nįgrenninu var ķ Deildartungu, en žar hrundi til grunna uppslįttur aš nżju hśsi. Eftirtektarvert er, aš elstu hśs viršast standa best af sér slķk vešur og žvķ betur sem žau eru eldri og ónżtari talin.

Nokkur óróleiki var ķ jörš ķ mįnušinum. Fyrst var svęši viš Langjökul til umręšu - reyndist aš einhverju byggt į misskilningi - en viš leyfum fréttum af žvķ aš flakka meš. Sķšan uršu breytingar į efnainnihaldi vatns ķ Mślakvķsl - og rętt var um yfirvofandi Kötlugos - rétt einu sinni - og allmiklir jaršskjįlftar uršu į Reykjanesi:

Tķminn segir frį 6.september:

Undanfarna daga hefur oršiš vart viš jaršhręringar viš Langjökul, og svo var einnig ķ gęr. Barst žį sś fregn, aš sprunga hefši myndast ķ jökul viš Blįfell, sušaustur af Langjökli, og flugmenn śr Loftleišavéi töldu sig hafa séš gosbólstra stiga ķ loft upp į žessum slóšum. Žaš var Ragnar Stefįnsson, jaršskjįlftafręšingur hjį Vešurstofunni, sem fyrstur kom skilabošum til Almannavarna um žetta, og var žį žegar brugšiš viš aš kanna, hvaš žarna vęri į seyši. Žegar til kom, sįst žó ekki neitt, sem benti til nįttśruhamfara. Flugmenn frį Flugfélagi Ķslands, sem flugu žarna yfir skömmu į eftir Loftleišavélinni uršu einskis óvenjulegs varir. Dr. Siguršur Žórarinsson, Gušjón Petersen frį Almannavörnum rķkisins og Sveinbjörn Bjarnason frį Almannavörnum Reykjavķkurborgar höfšu sömu sögu aš segja. Uršu žeir einskis vķsari, nema hvaš óvenjulegir skżjabólstrar voru yfir fjöllum į žessum slóšum, en dr. Siguršur taldi žį žį žó ekki hafa einkenni gosbólstra.

Natrķum og kalķum ķ Mślakvķsl hefur tvöfaldast į einni viku, og getur žaš bent til žess aš til tķšinda sé aš draga ķ Mżrdalsjökli. „Venjulega eru tķu milligröm af natrķum ķ litra vatns ķ Mślakvist og Jökulsį į Sólheimasandi og hįlft annaš milligramm af kalķum, og svo var ķ sżni, sem var tekiš 27. įgśst”, sagši Siguršur Steinžórsson jaršfręšingur viš Tķmann ķ gęrkvöldi, „en ķ sżni, sem tekiš var 3. september, hafši natrķum- og kalķummagn ķ Mślakvist tvöfaldast. Aftur į móti hafši žaš ekki breyst ķ Jökulsį”.

Ragnar Stefįnsson jaršskjįlftafręšingur sį įstęšu til aš rita bréf. Tķminn 8.september:

Svo viršist, sem undirritašur hefi veriš mešsekur um aš valda einum allsherjar jaršskjįlfta ķ ķslenskum fjölmišlum 5. sept. s.l. Forsaga žessa mįls er sś, aš žennan dag hringdi til mķn mašur austan śr Biskupstungum og sagšist hafa séš óvenjulega sprungu ķ skafli eša jökli ofarlega ķ Blįfellinu. Taldi hann sprunguna vera žannig, aš ekki vęri śtilokaš, aš hśn hefši getaš oršiš til viš brįšnun vegna hita nešan frį. Hafši hann nokkrar įhyggjur af žessu, žar sem vinnuflokkur vęri žarna ekki mjög fjęrri og vildi aš žetta mįl vęri kannaš. Žaš taldi ég lķka rétt og hringdi til Almannavarna, žar sem ég taldi ešlilegt, aš sś stofnun hefši žarna frumkvęši. Žaš eina, sem ég rįšlagši var, aš talaš yrši viš jaršfręšing. Spurningu um jaršhręringar į žessum slóšum svaraši ég į žann veg, aš talsvert hefši veriš um mjög litla jaršskjįlfta undanfarin įr į svęši kringum Sandvatn og Hagavatn, sušur af Langjökli (15-20 km sušvestur af Blįfellinu). Undanfarna daga hefur veriš litiš um jaršskjįlfta žarna mišaš viš s.l. vetur t.d. Žaš er žvķ rangt eins og gert var ķ einu dagblašanna a.m.k. aš leggja meš fyrirsögn įherslu į, aš komiš hefšu jaršhręringar į žessu svęši dagana fyrir umrętt blašagos. Aš lokum žetta. Įbendingar almennings geta veriš ómetanlegar, hvaš snertir višvörun um nįttśruhamfarir. Slķkar įbendingar žarf aš kanna nįnar af žeim, sem best žekkja til įšur en gossögur eru settar af staš. Óvarkįrni eša fljótfęrni fjölmišla, hvaš žetta snertir, getur hrętt almenning frį aš veita slķkar upplżsingar. 6. september 1973. Ragnar Stefįnsson.

Žann 15. og nęstu daga uršu miklar jaršhręringar į Reykjanesi - enginn misskilningur žar. Morgunblašiš segir frį 16.september:

Talsvert miklar jaršhręringar uršu į Reykjanesi ķ fyrrinótt og mį segja aš Reykjanesiš hafi leikiš į reišiskjįlfi mestalla nóttina. Fannst jaršskjįlftinn vķša um land, m.a. vestur į Ķsafirši, į Akranesi, Hvolsvelli, ķ Hrśtafirši, Sķšumśla og vķša į Mżrum. Snarpasti kippurinn varš klukkan 01:46 og męldist hann 5,4 stig į Richter-kvarša. Til samanburšar mį geta žess, aš jaršskjįlftinn, sem lagši Agadir [ķ Marokkó] ķ rśst 1960 męldist 5,8 stig og jaršskjįlftinn, sem nżlega olli stórtjóni ķ Mexķkó męldist 5,5 stig. Aragrśi jaršskjįlftakippa fannst ķ alla fyrrinótt og ķ gęrmorgun. Upptök žessa alls var ķ sunnanveršum Nśpshlķšarhįlsi ķ um žaš bil 10 km fjarlęgš ķ austur frį Grindavķk. Tjón mun ekki hafa oršiš aš rįši af jaršskjįlftanum, nema ķ Krķsuvik, en fólk varš vķša felmtri slegiš vegna hręringanna. Jaršskjįlftinn var mestur į Reykjanesskaganum aš sjįlfsögšu og fólk sem var i tjöldum viš Ķsólfsskįla fyrir austan Grindavik varš vart viš mestan įgang, svo og fólkiš į Krķsuvķkurbęnum. Grjót hrundi śr Nśpshlķšarhįlsinum, žar sem upptökin uršu og hrundu žar talsverš björg. Einnig hrundi grjót į veginn viš Kleifarvatn.

Ragnar Stefįnsson, jaršskjįlftafręšingur sagši aš jaršskjįlfti žessi hefši ekki veriš żkja stór į ķslenskan męlikvarša. Įriš 1968 varš į Reykjanesi jaršskjįlfti, sem męldist 6 stig og voru upptök hans nokkru austar en žessa nś. Žį varš jaršskjįlftinn, sem varš fyrir mynni Skagafjaršar įriš 1963 allmiklu snarpari, žar sem hann męldist 7 stig į Richter-kvarša. Ragnar sagši aš kippurinn, sem varš klukkan 01:46 ķ fyrrinótt hefši veriš sterkastur, en klukkan 02:22 hefši komiš annar allsnarpur einnig og var styrkleiki hans 4,6 stig.

Tķminn segir frį įframhaldandi hęringum ķ pistli 18.september:

Į sunnudagskvöld og ašfaranótt mįnudags uršu enn allsnarpar jaršhręringar į Sušvesturlandi eins og spįš hafši veriš. Upptök skjįlftanna höfšu lķka fęrt sig um set frį žvķ ašfaranótt laugardags, eins og ešlilegt er tališ, žegar um misgengi jaršlaga er aš ręša og voru aš žessu sinni allmiklu vestar en įšur, eša um fimmtķu kķlómetra frį Reykjavik, žannig aš žeirra gętti ekki verulega žar. Hins vegar höfšu žau fęrst nęr Grindavik og voru um žaš bil sjö kķlómetra noršaustur af žorpinu, enda uršu Grindvķkingar hręringanna óžyrmilega varir og margir flśšu śr hśsum og leitušu skjóls ķ bķlum sinum lķkt og geršist ķ Reykjavik ašfaranótt laugardags. Haršasti kippurinn męldist um fimm stig į Richterskvarša, eša öllu vęgari en sį, sem snarpastur var ašfaranótt laugardags. Hann kom laust fyrir hįlftķu į sunnudagskvöldiš og sķšan reiš hver kippurinn af öšrum yfir langt fram į nótt, svo aš fęstum varš svefnsafnt ķ Grindavķk. Heimilisfólk ķ Krżsuvķk varš aš flżja bęinn į nżjan leik og hafšist viš ķ Njaršvķkum ķ nótt. Žį flśši fólk frį Ķsólfsskįla til Grindavikur, žegar ljóst var,aš vegurinn žangaš vęri ķ žann mund aš teppast. Vegurinn er allur sprunginn og grķšarmikil björg hafa falliš yfir hann. Mikiš hefur hruniš śr Festarfjalli og klettabeltiš ofan viš Hraunssand hefur sprungiš fram į köflum og į brśninni mį sjį sprungur, sem eru hįtt į annan metra į breidd og sum björgin ķ fjörunni eru trślega margir tugir smįlesta į žyngd. HHJ

Aš kvöldi 23.september gerši mikiš landsynningsvešur um allan vesturhelming landsins. Voru į ferš leifar fellibylsins „Ellen“. Žetta er ķ flokki mestu skašavešra septembermįnašar og jafnvel įrsins alls. Um vešriš var fjallaš ķ sérstökum pistli hungurdiska fyrir nokkrum įrum og veršur žaš ekki endurtekiš hér - rétt ašeins rifjašar upp fįeinar blašafregnir.

Tķminn segir frį 25.september:

Óvešriš sem gekk yfir landiš sunnan- og vestanvert sķšari hluta sunnudagsins [23.] og ašfaranótt mįnudags, var eitt af snörpustu įhlaupsvešrum, er hér koma, og vešurhęš svo mikil, aš fara veršur aftur ķ tķmann til žess aš finna višlķka dęmi svo snemma hausts. Žaš olli lķka tjóni, sem enn er vanséš, hversu mikiš er, į bįtum, mannvirkjum, lķnum og bifreišum og öšrum tękjum, en vafalaust nemur žaš tugum milljóna.

Tķminn segir enn af vešrinu 26.september:

SB—Reykjavik. — Lķtiš tjón varš į Blönduósi ķ óvešrinu į mįnudagsnóttina, en hins vegar varš allmikiš tjón ķ nįgrannasveitunum. Hey fauk viša, sums stašar hurfu stęršar fślgur gjörsamlega. Ķ Langadal fuku žök og žakhlutar af śtihśsum į flestum bęjum. Ašeins į Holtastöšum lét vešriš öll žök f friši. Aš Hvammi ķ Vatnsdal fauk žak ķ heilu lagi af sambyggšum fjįrhśsum, og lagšist žaš viš hśsvegginn, įn žess aš ein  einasta sperra
brotnaši. Vélskófla, sem stóš ķ malargryfju fyrir nešan Öxl, er gjörsamlega ónothęf, ķ henni er allt gler brotiš og lakkiš horfiš utan af henni. Vegageršarskśrar fóru lķtilshįttar į flakk, en geršu ekki skaša. Ķ Brekku ķ Žingi fauk mikiš jįrn af nżju ķbśšarhśsi, og vķša ķ Sveinsstašahreppi fuku hey. Ekkert žakjįrn er til ķ kaupfélaginu į Blönduósi, žaš seldist upp į svipstundu į mįnudaginn. Žess mį geta, aš gangnamenn voru žessa óvešursnótt uppi į Auškślu- og Grķmstunguheiši. Ekki gerši vešriš žeim sjįlfum mein, en farartęki žeirra tókust į loft. Žį tókst einnig į loft jeppi, sem var į ferš į Reykjabrautinni, og kom hann nišur utan vegar. Bilstjórinn, Kįri Steinsson żtustjóri, meiddist lķtiš sem ekkert. Į žessum slóšum mun vešriš hafa veriš verst framan af nóttinni, en ekkert fór aš hvessa fyrr en oršiš var aldimmt um kvöldiš.

SB—Reykjavik. — Ķ óvešrinu į mįnudagsnóttina skemmdust tveir bįtar ķ höfninni į Flateyri. Voru žaš žeir Vķsir og Sóley, sem bįšir eru um eša yfir 100 lestir. Skemmdirnar hafa ekki veriš metnar ennžį, en eru talsveršar.

SB-Reykjvik—Talsvert tjón varš į Ķsafirši og ķ grennd af völdum óvešursins į mįnudagsnóttina. Žar var vešriš verst milli fimm og sex um nóttina, en allhvasst var oršiš žegar um kl. 2. Vakt var į lögreglustöšinni alla nóttina, og hringdi fólk mikiš žangaš, er rśšur fóru aš brotna og žakjįrn aš fjśka. Lögreglan veitti ašstoš eftir megni, og margir ašstošušu hana einnig. Jįrnplötur skemmdu nokkra bķla ķ kaupstašnum, en verst mun vešriš hafa fariš meš bifreišaverkstęši Ķsafjaršar. Žar var bśiš aš slį upp fyrir mikilli nżbyggingu, og fauk uppslįtturinn allur śt ķ vešur og vind. Žį fauk hśs ķ Hnķfsdal, sem veriš var aš hlaša.

Tjón af völdum illvišrisins nżafstašna varš nokkuš ķ Bśšardal, aš sögn Steinžórs Žorsteinssonar fréttaritara. Allt jįrna tók af nżbyggšu hśsi, svo aš ekki var ein einasta jįrnplata eftir. Minni hįttar jįrnfok varš viša į bęjum i grenndinni, og töluvert fauk af heyjum. Aldrei varš rafmagnslaust, en sķmasamband hefur veriš slęmt.

Morgunblašiš nefnir tölur 25.september:

Eignatjóniš ķ óvešrinu ķ fyrrinótt nemur tugum milljóna króna. Skemmdir į hśsum uršu einkum žęr aš žakjįrn losnaši og fauk, rśšur brotnušu og sjónvarpsloftnet og reykhįfar skemmdust. Hśs ķ byggingu uršu vķša mjög illa śti, mótauppslįttur féll og hlašnir veggir hrundu. Bķlskśrar skemmdust viša og hjólhżsi fuku um koll. Talsveršar skemmdir uršu į fjölmörgum bifreišum af völdum foks, bęši sand- og grjótfoks og jįrnplötu- og timburfoks. Sums stašar fuku bifreišar einnig til og a.m.k. 3 bifreišar ķ akstri fuku śt af vegum. Mikiš tjón varš vķša viš verksmišjur, m.a. ķ įlverinu ķ Straumsvķk og į sementsverksmišjunni į Akranesi. — Ķ flestum höfnum varš meira og minna tjón į bįtum og bryggjum og vķša sukku trillur og litlir bįtar. Talsvert tjón varš einnig vķša į sveitabęjum, einkum žaš, aš jįrn losnaši af žökum. Tvö möstur į Bśrfellslķnu féllu og vķša slitnušu sķmalķnur og raflķnur, einkum ķ žéttbżlinu af völdum foks jįrnplatna. Rafmagnslaust varš viš og viš alls stašar į orkuveitusvęši Landsvirkjunar vegna seltu į tengivirkjum og lķnuslits.

Vešrįttan segir aš žann 27. hafi eldingar skemmt sjónvarpstęki, sķma og fleira į Fagurhólsmżri.

Tķminn ręšir loftslagsbreytingar ķ žżddri, erlendri grein 28.september (vitnaš er ķ fręga vķsindamenn):

Grein śr U.S. & World Report: Eru miklar loftlagsbreytingar ķ vęndum? Auknar lķkur į verulegum loftslagsbreytingum viršast koma fram vķša um heim. Žurrkaskeiš, stórflóš og stormar ganga yfir. Jafnframt veršur vart langtķmabreytinga į hita og śrkomu. Allt eru žetta dręttir ķ sömu myndinni. Sérhver meirihįttar breyting gęti haft mjög örlagarķk įhrif į matvęlaframleišslu og velferš milljóna manna. Hiš žurra, hrjóstruga svęši sunnan Sahara-eyšimerkurinnar er ljóst dęmi um breytt vešurfar. Žar hefir aš undanförnu gengiš yfir langvinnari žurrvišrakafli en sögur fara af įšur og hungursneyš hefir vofaš og vofir enn yfir milljónum manna į žessum landsvęšum. Vķsindamenn halda fram, aš jašar eyšimerkurinnar žokist um žrjįtķu mķlur sušur į bóginn įr hvert, bithagi og ręktarland blįsi upp og borgir eyšist.

Margskonar illvišri geršu vart viš sig ķ Bandarķkjunum sķšastlišiš vor. Mešal annars mį nefna mannskętt hrķšarvešur ķ Colorado, nįlega 400 hvirfilbylji til og frį um meginlandiš, stórflóš ķ Mississippidalnum og mikla snjókomu viša ķ sušurfylkjunum. Miklu hęrra er ķ vötnunum miklu į landamęrum Bandarķkjanna og Kanada en tķšast įšur, en stórvišrin ķ vor skolušu burtu vęnum spildum af strandlengju žeirra, eyšilögšu mešal annars nokkra žjóšvegarkafla og eyddu heimilum nokkurra manna. Allmörg undangengin įr hafa vetur veriš mildir į austurströnd Bandarķkjanna en nokkuš haršir į vesturströndinni. Žetta er öfugt viš žaš, sem geršist įratuginn žar į undan.

Žurrkur hįši verulega į allbreišu belti ķ Rśsslandi, Indlandi og Kķna įriš sem leiš og olli uppskerubresti į mikilvęgum korntegundum. óttast er, aš uppskera sé einnig léleg ķ haust. Uppskeran ķ Pakistan veršur einnig rżr ķ įr, en žaš stafar ekki af žurrki. Žar uršu mestu flóš, sem sagnir eru um ķ fjörutķu įr, kornuppskera skolašist burt og aš minnsta kosti 15 žśsund manns fórust. Gķfurlegt tjón varš einnig af flóšum ķ fyrra ķ Mexķkó, Tśnis og Kóreu. Óvenjulega og óešlilega köld tķš hįir verulega ręktun żmissa fęšutegunda ķ Japan, en žar mį ekki miklu skeika i žvķ efni. Žvķ er og spįš, aš vešurfar haldi įfram aš kólna žar um sinn aš minnsta kosti.

Vešurfar hefir veriš óvenjulegt į įkvešnum svęšum aš undanförnu, en vešurfręšingar eru einnig aš athuga um lķkur į langvarandi breytingum. Til dęmis hefir vešur fariš hęgt og hęgt kólnandi į noršurhveli sķšan um 1940. Jafnframt hefir oršiš votvišrasamara en įšur umhverfis mišbaug, en śrkoma oršiš enn minni į žurrvišrisbeltunum sķšastlišinn įratug, en hśn varš nokkru sinni į fyrra helmingi aldarinnar. Einnig veršur vart reglubundinna breytinga į vešurfari į įkvešnum fresti. Nefna mį sem dęmi žurrkana, sem komiš hafa į tuttugu įra fresti į sléttunum miklu ķ Bandarķkjunum og valdiš verulegu tjóni. Žessi žurrkaskeiš hafa gengiš reglulega yfir sķšan fyrir borgarastyrjöld. Benda mį į žurrkana upp śr 1930 og žurrkana ķ suš-vesturfylkjunum upp śr 1950. Nś eru lišin meira en tuttugu įr sķšan aš žurrkaskeiš skall į sišast og sumir sérfręšingar um vešurfar eru žvķ farnir aš brjóta heilann um, hvort ekki séu einhverjar alvarlegar vešurfarsbreytingar žarna aš verki.

Hvaš bošar žetta svo ķ heild? Hinn kunni evrópski loftslagsfręšingur dr. H.H. Lamb litur svo į, aš ef til vill séu aš verša meiri og vķštękari vešurfarsbreytingar en įšur hafa oršiš sķšan į įtjįndu öld. Dr. Murray Mitchell yngri segir: „Stormar hafa gengiš yfir į annan veg en įšur. Regnbelti ganga hęgar yfir en įšur. Žaš veldur flóšum į sumum svęšum og ofžurrki annars stašar, en viš vitum bara ekki, hvaš veldur. Ef žessi fyrirbęri halda įfram aš valda erfišleikum viša um heim allmörg įr enn er aš mķnu viti tķmabęrt aš fara aš hugleiša, hvort verulegar og varanlegar vešurfarsbreytingar séu aš verša į jöršinni”. Blašamašur frį U.S. News & World Report leitaši til margra sérfręšinga og dr. Mitchell var į sama mįli og flestir žeirra ķ žvķ efni, aš nokkur dęmi um undarlegt og fįgętt vešurfar žurfi ekki endilega aš boša alvarlegar og varanlegar loftslagsbreytingar į jarškringlunni.

Sérfręšingar um vešursögu benda į, aš hlżindaskeiš į jöršinni standi venjulega um tķu žśsund įr. Nś er tališ, aš nśverandi hlżindaskeiš hafi einmitt hafist fyrir um žaš bil tķu žśsund įrum. Żmsir vķsindamenn vilja žvķ halda fram, aš gera megi rįš fyrir, aš vešurfar taki aš kólna verulega ef marka megi söguna. Langsennilegast er žó, aš slķk breyting geršist smįtt og smįtt og tęki aš minnsta kosti nokkrar aldir. Viš ęttum aš hafa yfriš nęgan tķma til undirbśnings ef alvarleg breyting vęri aš hefjast, segir dr. Mitchell. Hitt veldur ekki minni heilabrotum ķ sambandi viš langtķmaspįr, hvaš hrindi vešurfarsbreytingunum af staš. Dr. Helmut Landsberg hjį Marylandhįskóla segir ķ žvķ sambandi: „Įhrif hafs og andrśmslofts hvors į annaš valda sennilega óstöšugleika vešurfarsins, įsamt ótölulega mörgu öšru aušvitaš. Hafiš tekur viš hita og varšveitir hann lengur en andrśmsloftiš og dregur įhrifin žannig į langinn. Langvarandi breytingar verša sennilega vegna utanaškomandi įhrifa eins og breytingar į orkuśtstreymi frį sólinni”.

Vķsindamenn bera einnig į borš žį kenningu, aš möndull jaršar vaggi eitthvaš til į žśsund įrum og snśi žį öšru skauti jaršar eilķtiš frį sólu en hinu aš henni. Žetta valdi ķsöldum eša hlżvišraskeišum. Nokkrir vķsindamenn andmęla žvķ, aš sumar hneigšir i vešurfari kunni hvaš žį žurfi aš boša alvarlegar og örlagarķkar breytingar į vešurfari jaršar. Og flestir vešurfręšingar vilja foršast djarfa spįdóma. Dr. Jerome Namias hjį Hafrannsóknastofnun Scripps ķ Kalifornķu annašist fyrr meir langtķmaspįr um vešurfar. Hann tekur ķ sama streng og fjölmargir starfsbręšur hans žegar hann segir: „Viš vitum ekki skżr svör viš spurningum um vešurfar og loftslag hnattarins fyrri en aš višhöfum fengiš nęgilegar upplżsingar og gefist tóm til aš kanna žęr. Vešurfar kann aš vera aš breytast į jöršinni, en okkur skortir vitneskju til žess aš dęma um, hvort svo sé I raun og veru, eša hvers vegna, ef sś veršur raunin”.

Október hófst į miklum hlżindum. Um mišnętti aš kvöldi 30. september męldist hiti į Dalatanga 9,8 stig. Kl.03 ašfaranótt 1.október var hann hins vegar kominn ķ 22,6 stig og kl.06 męldist hann 22,7 stig. Lesiš var af hįmarksmęli kl.06 og hafši hįmarkiš komist ķ 23,5 stig. Sennilega hefur žaš veriš einhvern tķma milli kl.3 og 6. Žetta er hęsti hiti sem męlst hefur į landinu ķ október. Hlżtt var langt fram eftir degi, en hiti lękkaši žó, var 16,2 stig kl.18, en sķšan kólnaši frekar. Į Seyšisfirši męldist hitinn žessa nótt hęstur 19,0 stig. Daginn eftir, žann 2. fór hiti ķ 22,0 stig į Seyšisfirši, ķ 20 stig į Hallormsstaš og 20,6 stig į Vopnafirši. Žann 1. komst hiti ķ 20,2 stig į Siglunesi. 

Tķminn segir af vegarskemmdum ķ pistli 2.október:

Klp-Reykjavik. Miklar vegaskemmdir uršu af völdum skrišufalla og śrfellis į Vestfjöršum um helgina [29. til 30.september]. Į aš minnsta kosti tveim stöšum uršu stórskemmdir į vegum og voru žeir lokašir ķ gęr, aš sögn Arnkels Einarssonar hjį Vegagerš rķkisins. Hann sagši, aš vitaš vęri um skemmdir į veginum innan viš Rafnseyri viš Arnarfjörš, en žar hafa skrišur lokaš veginum į nokkrum kafla. Bśist er viš aš višgerš į žeim kafla ljśki ķ nótt, en ķ gęrkveldi var jaršżta frį Žingeyri į leiš į stašinn. Žį sagši hann, aš skemmdir hefšu oršiš į veginum ķ Gufudalssveit ķ Austur-Baršastrandarsżslu. Žar hefši grafist frį ręsum og einnig féllu skrišur į veginn žar. Vitaš var um einn jeppa, sem komst žarna yfir viš illan leik ķ gęr, en annars er litiš hęgt aš segja um žessar skemmdir eša ašrar, sem oršiš hafa į vegum um helgina, aš svo komnu mįli.

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af október: Fyrstu 8 dagana voru hlż og góš vešur, en mjög var śrkomusamt eins og mįnušurinn ķ heild. Žrjį sķšustu dagana voru stórfelldar rigningar. Uršu mikil flóš ķ įm og lękjum. Ekki hef ég heyrt um neina meirihįttar skaša žar af. Nś um mįnašamót er ekki fariš aš taka lömb eša annaš fé ķ hśs.

Morgunblašiš segir af vešurblķšu 5. og 6. október:

[5.] Grķmsstöšum į Fjöllum 4. okt. Septembermįnušur hefur veriš meš eindęmum góšur. Frostnętur hafa veriš fįar. Göngur hófust hér 16. september, og voru smalanir mjög erfišar, sökum žess aš féš var dreift um allar heišar eins og um hįsumar. Ķ Bśrfellsheišagöngum sįu gangnamenn nżśtsprungna sóley og mun žaš vera einsdęmi į žessum tķma įrs. Gróšurinn um allar heišar er alveg sérstakur um žessar mundir, žvķ aš hann hefur veriš aš gróa fram eftir öllu sumri, og žar sem fannirnar lįgu fram eftir ķ sumar, er nś dökkgręnn feldur eins og ķ tśni. Af žeim sökum er féš eins dreift um allar heišar og raun ber vitni. Heimtur eru mjög slęmar vegna žessa, žvķ féš hefur ekki fundist. Fallžungi dilka er eitthvaš lakari nś en ķ fyrra, en žį voru dilkar lķka mjög vęnir. Bęndur kenna nś um žessum miklu vorkuldum, sem voru s.l. vor. Hér er ķ dag sumarblķša, 9 stiga hiti og viš bišjum aš heilsa. Benedikt.

[6.] Einstök vešurblķša hefur veriš ķ Neskaupstaš aš undanförnu, og hefur hitinn mest komist nokkuš yfir tuttugu stig. Svona hefur vešriš veriš dag eftir dag, og ķ dag er hitinn oršinn um 18 stig, sagši Įsgeir Lįrusson, fréttaritari Morgunblašsins, žegar viš ręddum viš hann ķ gęr. Hann sagši, aš logniš vęri žaš mikiš, aš ekki blakti hįr į höfši, og gróšurinn vęri eins og aš sumarlagi. Reynitré eru t.d. algręn enn og fķflar eru śtsprungnir ķ göršum.

Vešriš hérna į Vopnafirši, er eins og į Mallorca, og svona hefur žaš veriš sķšustu daga, hitinn komst t.d. ķ 22 stig ķ fyrradag, sagši Haraldur Gķslason, fréttaritari Morgunblašsins į Vopnafirši ķ samtali viš blašiš ķ gęr.

Śrhelli gerši vķša noršanlands žann 7. október. Tķminn segir af žvķ žann 9.;

JŽ-Siglufirši, mįnudag. Śrkoma hefur veriš meš eindęmum hér į Siglufirši sķšasta sólarhring, meiri en nokkurn tķma ķ manna minnum. Miklar skemmdir uršu į veginum viš Strįkagöng, og er vegurinn sundurskorinn vestan viš žau. Lękir ruddust nišur fjallhlišina, og flęddu jafnvel nišur ķ kjallara ķ sumum hśsum. Ekki er žó vitaš um verulegt tjón, en eitthvaš er um skemmdir ķ einum kjallara, og einnig munu mörg žök og gluggar hafa lekiš. Austan megin viš Strįkagöng, ž.e. Siglufjaršarmegin, féll aurskriša meš grjóti. Meiri skemmdir uršu žó vestanmegin gangnanna. Žar féll skriša og mikiš vatn gróf sig nišur ķ veginn og skar hann ķ sundur. Vonast er til, aš bśiš verši aš lagfęra veginn fyrir morgundaginn. Vešur fer nś batnandi į Siglufirši, en snjór ķ fjöllum og grįtt nišur ķ mišjar hlišar.

Žann 25. flęddi upp į bryggjur ķ Grindavķk. Morgunblašiš segir frį žann 26:

Ķ gęr [25.] flęddi yfir bryggjur ķ höfninni ķ Grindavķk, en žar var žį mikiš hvassvišri af sušvestan og hįflęši. Viš lį aš suma bįtana ręki upp į bryggjurnar, og hętt er viš, aš illa hefši fariš, ef nżju varnargaršarnir hefšu ekki veriš til stašar. Ķ fyrravetur kom įlķka flóš eša meira, og margir bįtar voru ķ höfninni, og var tjón žį nokkuš. Grindvķkingar bjuggust viš hinu versta ķ gęr, og voru allir bįtar rammlega festir viš bryggjur, og sem betur fer nįšu öldurnar aldrei aš hagga viš žeim. Ķ gęrkvöldi var allt oršiš rólegt ķ höfninni ķ Grindavķk, enda komin fjara. Sušvestanrok skall į ķ Grindavķk skömmu eftir hįdegi ķ gęr, og į sama tķma byrjaši aš flęša aš. Į skömmum tķma varš žvķ mikiš brim og alda ķ innsiglingarrennunni, en bįtar, sem voru aš koma aš, komust allir klakklaust inn ķ höfnina. Um kl. 16 var komiš hįflęši, og žį voru allar bryggjur komnar ķ kaf, og nįši sjórinn žį langt upp į land. Bįtarnir virtust žį vera bundnir viš sjóinn, žvķ ekki sįst nema endrum og eins ķ bryggjupollana. Alls konar drasl og grjót barst upp į bryggjurnar, en žó ekki stórgrżti eins og s.l. vetur, žegar heilu björgin bįrust upp į bryggjurnar.

Ķ lok október lokašist vegurinn viš Ferjukotssķki rétt einu sinni. Morgunblašiš 31.október:

Mikil śrkoma var į Vesturlandi ķ gęr. Vegageršinni var žó ķ gęrkvöldi ekki kunnugt um neinar verulegar vegaskemmdir, nema hvaš Uxahryggjavegur mun hafa lokast. Eins tók aš bera į miklum vexti ķ Hvķtį ķ Borgarfirši, en įin flęddi yfir veginn viš Ferjubakkasķkin og į Hvķtįrvöllum į flóšinu milli kl. 9 og 10 ķ gęrkvöldi. Lokašist vegurinn žar algjörlega um tķma.

Nóvember var sérlega kaldur. Umhleypingar voru einnig strķšir. Olķukreppan svonefnda var aš skella į. Vinnsla var aš hefjast ķ Noršursjó og žar gengu yfir stöšug illvišri ķ nóvember og desember og ollu miklu tjóni žar og vandręšum. 

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af nóvember: Kaldur, en snjóléttur og žvķ kominn nokkur klaki ķ jöršu. Sęmilegir hagar voru fyrir fé til ž. 20. Ašfaranótt ž. 4. gerši mikiš hvassvišri af noršaustri. Eitthvert fok varš, t.d. fauk žak af fjįrhśsum į Huršarbaki ķ Reykholtsdal. Einnig fauk žar um koll heyvagn og skemmdist mikiš. 

Tķminn segir af miklum hrakningum og rafmagnstruflunum 13.nóvember:

Tališ er, aš um tuttugu manns į įtta jeppum hafi teppst inni ķ Landmannalaugum vegna óvešurs og fannkomu žar efra į sunnudaginn [11.], og sat žar enn ķ gęrkvöldi, žrįtt fyrir ķtrekašar tilraunir til žess aš koma žvķ til hjįlpar. Žetta fólk fór inneftir į laugardaginn ķ góšu vešri, žó ekki allt ķ einum hópi, og ętlaši aftur til byggša į sunnudaginn. [Sagt frį leit og hrakningum ķ blašinu 14.nóvember].

Nokkrar rafmagnstruflanir uršu ķ Reykjavik og nįgrenni ķ fyrrakvöld [sunnudag 11.] vegna ķsingar, sem hlóšst į lķnurnar ķ blotavešrinu. Hafnarfjöršur varš verst śti, en žar voru miklar rafmagnstruflanir ķ nokkra klukkutķma. Rafmagnslķnurnar uršu allt aš handleggsžykkar af ķsingu, žegar verst var. Žį varš yfirslįttur į lķnunni og var brugšiš į žaš rįš aš tengja inn Reykjaneslķnuna. Hśn flutti hins vegar ekki nógan straum vegna įlagsins į Sušurnesjum, svo aš skammta varš rafmagn ķ Hafnarfirši. Višgeršir gengu žó vel žrįtt fyrir vešriš, og allt var komiš ķ samt lag laust eftir klukkan ellefu ķ fyrrakvöld. Lķnan į milli Vķfilsstaša og Hnošraholts sligašist af ķsingu og lįgspennulinur į Seltjarnarnesi slitnušu. Af žessum völdum var nokkuš um rafmagnstruflanir frį žvķ um klukkan sex og fram undir nķu ķ Breišholti og į Seltjarnarnesi, en žar var žó ašeins um fįein hśs aš ręša. Žį var Garšahreppur straumlaus ķ hįlfan annan tķma. Aš sögn Kristjįns Jónssonar verkstjóra hjį RR gengu višgeršir verr en ella, vegna žess aš erfitt var aš komast leišar sinnar sakir illrar fęršar, en allt var samt komiš ķ lag ķ gęr. Hann sagši, aš alltaf mętti bśast viš truflunum ķ vešrum eins og žvķ sem var um helgina og lķtiš eša ekkert vęri hęgt aš gera til žess aš koma ķ veg fyrir aš ķsing hlęšist į lķnurnar. Nżju hverfunum er sérstaklega hętt viš rafmagnstruflunum, žvķ aš žar er rafmagniš flutt meš loftlinum, žar eš ekki er unnt aš leggja jaršstrengi fyrr en lokiš er allri jaršvegsvinnu. — HHJ.

Slęmt vešur var ķ Keflavik į sunnudaginn [11.] og voru eigendur bįta ķ höfninni ašvarašir og bešnir aš huga aš bįtum sinum. Aš sögn hafnaryfirvalda uršu engar skemmdir į bįtum ķ höfninni, en vindur var 9-10 vindstig, og stóš žvert į hafnargaršinn, sem var ófęr vegna sjógangsins. Einu skemmdirnar, sem vitaš er um, eru į kaffiskśr sem stóš viš höfnina, en hann for af staš og fęršist litiš eitt um set. Skemmdir uršu ekki į skipum eins og įšur sagši, žótt śtlitiš vęri slęmt žegar verst lét. Stórstraumsflóš var er vešriš lét sem verst og žess vegna ekki stętt į hafnargaršinum vegna sjógangsins, en aš sögn starfsmanns hafnarinnar er höfnin nokkuš skjólgóš en of lķtil og žvķ oft žröngt ķ henni. —hs—

Morgunblašiš segir af foki ķ pistli 13.nóvember:

Mosfellssveit, 12. nóv. Ķ rokinu ķ gęrkvöldi [11.] fauk žak af hlöšu į bęnum Lykkju į Kjalarnesi. Krafturinn ķ žessari vindhvišu var svo mikill, aš žakiš fauk ķ heilu lagi og fylgdu mśrfestingarnar meš. Litlu munaši, aš žakiš lenti į ķbśšarhśsinu, žaš skreiš mešfram žvķ og lenti į giršingu, sem er rétt viš bęinn og braut nokkra giršingarstaura. Ekkert hey, var geymt ķ hlöšunni, enda enginn bśskapur um žessar mundir į Lykkju. Var hlašan nś notuš sem geymsla og munu skemmdir į žvķ, sem žar var geymt, ekki hafa oršiš miklar. Pétur.

Tķminn ręšir vešurhorfur viš Pįl Bergžórsson ķ pistli 27.nóvember:

Žaš mį bśast viš heldur mildara vešri į nęstunni, minnkandi frosti og sušaustan įtt, sagši Pįll Bergžórsson, vešurfręšingur, er hann var aš žvķ spuršur ķ gęr, hvort ekki fęri aš linna frosthörkunum, sem veriš hafa undanfarna daga. Mest fór frostiš nišur ķ 27 stig ķ žessu mikla kuldakasti į Stašarhóli ķ Žingeyjarsżslu og į Grķmsstöšum. Mest frost ķ Reykjavik varš 13 stig, en svo kalt hefur ekki oršiš ķ nóvember s.l. 50 įr. Ekki vildi Pįll spį žvķ, aš viš hér į noršurslóšum žyrftum aš bśast viš miklu kuldaskeiši nęstu įrin eša įratugina. Sjórinn er žaš eina, sem hęgt er aš lita til viš langtķmaspįr og žaš hefur komiš ķ ljós, aš hitastigiš hér į Ķslandi, fer talsvert eftir žvķ hitastigi, sem var į Spitzbergen sķšustu 3-4 įr. Žaš, sem sennilega veldur žessu samręmi, eru mjög hęgfara hafstraumar, sem eru frį 1 til 4ra įra į leiš sinni frį Spitzbergen til Ķslands. A įrunum 1965 — 1971 var kuldaskeiš hér į landi, en sķšustu tvö įrin hafa veriš fremur mild, eins og Pįll oršaši žaš. Viš megum žó bśast viš nokkuš köldum vetri nśna, žvķ aš mun meiri hafķs er nś kominn til Jan Mayen, heldur en var ķ fyrra, en žį nįlgašist hann vart eyjuna. Pįll Bergžórsson sagši, aš haft vęri eftir dönskum prófessor, aš į noršurhveli fari kólnandi fram aš aldamótum. Byggir prófessorinn žessa spį sķna į rannsóknum į Gręnlandi. Žegar fariš var aš skoša žessar upplżsingar betur, komust menn hins vegar aš žvķ, aš nś eigi aš fara aš hlżna hvaš śr hverju. Sagšist Pįll įlita aš ekkert vęri aš marka žessar spįr, žegar svona mikill mismunur kęmi fram viš ašeins litiš eitt nįnari athuganir į gögnunum um. Heyrst hefur aš tilraunir Bandarķkjamanna til aš eyša fellibyljum hafi haft kólnandi įhrif hér į landi, žar sem žessir byljir bera meš sér heitt loft. Pįll sagši, aš ennžį vęri ekki öruggt aš hęgt vęri yfirleitt aš eyša fellibyljum, eša hafa įhrif į žį. Til žess hefšu žessar tilraunir stašiš of stutt og hefšu žvķ ekki tölfręšilegt gildi. Hann bętti žvķ viš aš varla vęri žó lengur vafi į žvķ, aš hęgt vęri aš koma ķ veg fyrir haglél, sem ķ sušlęgari löndum geta valdiš miklum skaša t.d. į uppskeru. Žetta er gert meš silfurjošķši og žaš hefur einmitt einnig veriš notaš til aš reyna aš eyša fellibyljum. Pįll sagši aš lokum, aš hann héldi aš spįr hefšu batnaš undanfarin įr, og vęri įstęšan ašallega hin aukna notkun į tölvum, viš śrvinnslu upplżsinga. —hs—

Morgunblašiš segir frį nżju hśsi Vešurstofunnar 2.desember:

Ašalkosturinn viš žessar breytingar er sį, aš nś höfum viš möguleika į nżjum ašferšum viš vešurspįr, sem samręmast betur kröfum tķmans“, sagši Hlynur Sigtryggsson vešurstofustjóri, er hann kallaši į sinn fund blašamenn vegna bęttrar ašstöšu Vešurstofunnar ķ nżjum hśsakynnum viš Bśstašaveginn. Nżja hśsnęšiš var tekiš formlega ķ notkun ķ įgśst s.l. en sķšan hefur starfsemin veriš flutt inn ķ įföngum. Nś er öll starfsemi stofnunarinnar komin undir eitt žak į Bśstašaveginum og una vešurfręšingar žar allvel hag sķnum. Mį segja, aš tķmi hafi veriš til kominn, žvķ allt frį stofnun hefur Vešurstofan veriš į hrakhólum meš hśsnęši. Vešurstofan hóf starfsemi įriš 1920 aš Skólavöršustķg 3. Hśsnęši var žar lķtiš enda starfsmenn ašeins žrķr. Fljótlega žrengdist žó um og var žį flutt ķ Landssķmahśsiš og žašan ķ Sjómannaskólann įriš 1945. Žar hefur Vešurstofan sķšan veriš til hśsa, aš undanskilinni vešurspįdeild, sem flutti į Reykjavķkurflugvöll ķ janśar 1950. Įriš 1961 setti žįverandi vešurstofustjóri, frś Teresķa Gušmundsson, nefnd til aš athuga hśsnęšisžörf Vešurstofunnar. Įrangurinn varš sį, aš įriš 1967 veitti Alžingi 300 žśs krónur til undirbśningsvinnu aš byggingu Vešurstofu og hófst sś vinna skömmu sķšar. Įętlaš er, aš fullgerš muni nżja Vešurstofan kosta um 87 milljónir króna. Hśsiš er 16x40,5 metrar, 6679 rśmmetrar og heildargólfflötur 2183 fermetrar. Žaš er žrjįr hęšir og kjallari en efsta hęšin er inndregin aš hįlfu. Arkitekt var Skarphéšinn Jóhannsson, en aš honum lįtnum sįu Gušmundur Kr. Gušmundsson og Ólafur Siguršsson um teiknun innréttinga. Ašspuršur sagši Hlynur, aš nafn į hśsiš hefši ekki veriš įkvešiš, en żmsar uppįstungur hefšu komiš fram svo sem Vindheimar, Lęgšarbakki, Hęšarbrśn og Golan-hęšir, en óbyggt var hśsiš jafnan nefnt Skżjaborgir.

Slide6

Óvenjukalt var ķ nóvember og desember. Į landsvķsu hafa ekki komiš kaldari dagar sķšan, ķ žessum mįnušum. Hinn 23. nóvember var sérlega kaldur og eins dagarnir 17. til 19.desember. Kuldarnir sköpušu margs konar vandręši ķ orkumįlum, grķšarlegt įlag varš į hitaveitur og raforkuver įttu ķ vandręšum vegna frosta og vatnsskorts.

Slide7

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af desember: Fyrstu fjórir dagar mįnašarins frostlausir og gekk į meš skśrum. Eftir žaš męldist alla daga meira og minna frost. Mįnušurinn ķ heild meš fįdęmum kaldur, nepju og illvišrasamur. Ekki voru mikil snjóžyngsli, en hagar slęmir og hefur oršiš aš gefa śtigangi lengi. Samgöngur voru mest allan mįnušinn meš ešlilegum hętti. Į gamlįrsdag var vonskuvešur. Hrķš og skafbylur allan daginn. Varš žį vķša ófęrt og komust fęrri en vildu į nżįrsböllin. Ekkert žeirra féll žó nišur meš öllu.

Mjög hlżtt varš skamma hrķš 1. og 2. desember. Hįmarkshiti į Galtarvita er sagšur 15,7 stig kl.9. Žaš er į mörkum hins trśveršuga, en enn hlżrra varš žó į Dalatanga, 15,9 stig og vķšar var mjög hlżtt.

Morgunblašiš segir 5.desember af jaršskjįlftum undir Mżrdalsjökli:

Tķšir jaršskjįlftakippir hafa veriš undir Mżrdalsjökli sķšustu daga og um leiš hafa komiš ljótar skvettur ķ įrnar, sem renna undan jöklinum. Hafa margir tališ aš nś vęri Kötlugos aš byrja. Sveinbjörn Björnsson ešlisfręšingur sagši ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęr, aš allt aš 3 kippir hefšu męlst į dag aš undanförnu. Og stęrstu veriš 3 stig į Richter-kvarša. Kippirnir virtust allir koma mjög djśpt śr jöršu eša 25 — 30 km, en sjaldgęft vęri aš kippir, sem męldust hér į landi ęttu rętur sķnar aš rekja lengra en 10 km undir jaršskorpunni. Žvķ gęti įtt sér staš, aš eldgos vęri ķ nįnd. Hann sagši, aš žrįtt fyrir žessa kippi ekkert hęgt aš fullyrša um, aš Kötlugos vęri aš hefjast. Gögnum ętti eftir aš safna til aš reikna nįkvęmlega śt, hvašan kippirnir kęmu, en hinu vęri ekki aš leyna, aš Katla vęri bśin aš sofa óvenjulega lengi eša ķ 55 įr, en mešaltķmi milli gosa vęri 48 įr.

Žann 5. dżpkaši lęgš snögglega viš Austfirši og olli žar miklu vešri. Tķminn segir grį 6.desember:

Sķšari hluta dags ķ gęr {5.] brast į fįrvišri af noršaustri viš Austfirši, og olli žaš manntjóni ķ Neskaupstaš. Hvolfdi žar bįti meš tveim mönnum į, rétt viš land, og drukknaši annar mašurinn, sem į honum var, en formanninum, tókst meš haršfylgi aš synda ķ land. Žrķr bįtar śr Neskaupstaš leitušu athvarfs sunnan undir Noršfjaršarhorni, er vešriš brast į. Bišu žeir žar įtekta, uns skuttogarinn Barši kom į vettvang. Varš aš rįši, aš bįtarnir fylgdust meš honum til Neskaupstašar, en žangaš var komiš um fimmleytiš. Minnsti bįturinn var hafšur ķ vari viš togarann alla leiš inn aš bryggjum ķ Neskaupstaš, en žar skildi leišir, og ętlušu bįtverjar inn ķ höfnina viš fjaršarbotninn. En įšur en bįturinn nęši höfninni, skall į ógurlegur sviptibylur, og hvolfdi bįtnum viš žaš. Tókst formanninum, sem er frękinn sundmašur, meš naumindum aš brjótast til lands į sundi, og var hann fluttur ķ sjśkrahśs, mjög žrekašur. Stóš yfir leit aš félaga hans ķ gęrkvöldi. Ķ žessu sama vešri uršu višlagasjóšshśs, sem standa į svoköllušum Bakkabökkum, įtta aš tölu, fyrir miklum skemmdum. Fauk af žeim jįrn og pappi og rśšur brotnušu, og var tališ, aš ekki nema eitt žeirra vęri ķbśšarhęft įn višgeršar.

Tķminn segir enn af skaša ķ sama vešri 7.desember:

Ķ mannskašavešrinu ķ fyrradag varš žaš slys į vélbįtnum Gušmundi Péturs frį Bolungavķk, aš matsveininn, Ólaf Ingimarsson, tók śt, er brotsjór reiš yfir skipiš, og drukknaši hann. Žetta geršist um hįdegisbiliš um 20 sjómķlur frį Horni, žar sem hiš versta vešur brast į į mišvikudagsmorguninn.

Morgunblašiš segir frį vöktun uppleystra efna ķ Mślakvķsl ķ pistli 11.desember:

Sķšan ķ september hefur magn uppleystra efna veriš meira en venjulega ķ Mślakvķsl. en tvisvar sinnum ķ viku eru tekin sżni ķ įnni, ķ žeim tilgangi aš nota žaš sem hugsanlega ašvörun um gos ķ Kötlu. įsamt jaršskjįlftamęlingum. Siguršur Steinžórsson jaršfręšingur hefur athugaš sżnin sem Vigfśs į Heiši ķ Mżrdal sendir honum tvisvar ķ viku. Sagši Siguršur aš magn uppleystra efna ķ įnni hefši veriš sveiflukennt. Stęrsta sveiflan komiš fyrst ķ september og kom brennisteinfżla af įnni. Sķšan jafnaši įin sig aftur. en önnur sveifla meš meira magni kom ķ októberbyrjun og sķšan enn ein um sl. mįnašamót. Uppleystu efnin minnkušu svo eftir mįnašamótin ķ vatninu. en eru aftur į uppleiš nś.

Kuldakastiš fór aš taka ķ. Tķminn segir frį stöšunni į Höfn ķ Hornafirši 12.desember:

Įstandiš er heldur bįgt hér eystra, sagši Ašalsteinn Ašalsteinsson, fréttaritari Tķmans į Höfn ķ Hornafirši, žegar viš höfšum tal af honum ķ gęr. Vatniš ķ uppstöšulóninu viš Smyrlabjargaįrvirkjun er alveg žorriš, og žašan kemur ekkert rafmagn. Žetta kemur okkur svo sem ekki į óvart, žvķ aš frostakaflinn er oršinn langur. Nśna er frostiš vęgt, eša svona 3-4 stig og hęgvišri. Samkvęmt vešurspįnni į aš hlżna į nęstunni, en žaš žarf meira en eins eša tveggja daga žķšvišri til žess aš virkjunin komist ķ gang aftur.

Tķminn ręddi hugsanlega snjóflóšhęttu 14.desember:

Ķ fyrrinótt var noršaustan stórhrķš į Noršurlandi samfara nokkru frosti, sem er um allt land. Ķ gęr birti vķša nokkuš upp aftur og spįin fyrir Noršurland ķ dag gefur til kynna aš koma muni skįrra vešur. Śrkoma var ekki mjög mikil, en žó setti ķ allmikla skafla hér og žar og olli ófęrš. Mślavegurinn var ófęr ķ gęr, er viš ręddum viš fréttaritara okkar žar, Björn Stefįnsson, en ętlunin var aš ryšja veginn ķ dag, ef birti almennilega upp, en hrķš var enn til fjalla į Ólafsfirši ķ gęr. Björn kvašst įlita, aš allmikil hętta vęri į snjóflóši į Mślaveginn nśna, žaš vęri alltaf ķ svona vešri. Žyrfti ekki nema smįtitring til aš skaflar hlypu fram śr giljunum. Björn sagšist hins vegar ekki hafa spurnir af žvķ, hve mikiš hefši fennt ķ Mślanum, en miklar lķkur vęru žó į žvķ, aš mikiš hefši skeflt ķ gilin, žar sem veriš hefši svo hvasst og gilin kröpp og fylltust fljótt. Snjórinn vęri laus ķ sér, og žaš skapaši mesta hęttu. Ekki taldi Björn mikla hęttu į snjóflóšum viš Ólafsfjaršarbę sjįlfan. Į Siglufirši gerši mikla skafla ķ stórhrķšinni, en fréttaritari okkar žar, Jóhann Žorvaldsson, kvaš ekki hęttu į snjóflóši. Til žess žyrfti hitabreytingu ž.e.a.s. hlżrra vešur, žó gęru snjóflóš įtt sér staš ķ giljum į einstaka staš utan byggšar. Svona vešurlagi, auk žess sem snjóinn setti į auša jörš, — fylgdi lķtil snjóflóšahętta. Hęttan er annars mest bįšum megin Strįkaganga. Frost var 8-13 stig fyrir noršan ķ fyrrinótt.

Įstandiš ķ raforkumįlum į orkuveitusvęši Laxįr er nś mjög slęmt og ķ gęr varš aš grķpa til rafmagnsskömmtunar į Akureyri, Dalvik og ķ Eyjafirši. Slęmt vešur var nyršra ķ fyrrinótt og truflašist rennsli Laxįr frį Mżvatni og einnig ķ Laxįrdal.

Tķminn segir enn frį slęmu įstandi į Höfn ķ Hornafirši 15.desember:

Enn versnar įstandiš į Höfn i Hornafirši. Fólk hefur nś flśiš śr fjölda hśsa, ž.į.m. öllum Višlagasjóšshśsunum, sem eru um 20 talsins. Svartamyrkur grśfir yfir bęnum, žegar rafmagniš er tekiš af og fólk situr kappklętt viš kertaljós. Ķ gęrkvöldi höfšu um 40 manns fengiš inni į hótelinu į Höfn, og aš sögn Įrna Stefįnssonar hótelstjóra var bśist viš žvķ aš enn fjölgaši um kvöldiš. Hóteliš fékk sérstaka brįšabirgšaraflögn ķ gęrmorgun og er žvķ undanžegiš skömmtuninni.

Slide8

Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykktina aš morgni žrišjudagsins 18.desember. Žetta voru einhverjir köldustu dagar sem viš žekkjum ķ desember sķšustu 100 įrin rśm. Žaš er  mjög óvenjulegt aš sjį žykkt fara nišur ķ 4900 metra viš landiš.

Nś uršu vandręši viš Žjórsį. Tķminn segir frį 18.desember. Ekki er vel upplżst hvort žetta įstand mętti aš einhverju leyti rekja til virkjunar Žjórsįr, en vetrarrennsli ķ aftakafrosti var nś talsvert meira en vant er:

Frį Urrišafossi og nišur aš Egilsstöšum er eitthvaš žriggja stundarfjóršunga gangur, sagši Gestur Jónsson, stöšvarstjóri ķ Villingaholti, viš Tķmann ķ gęr, og į öllu žessu svęši eru Žjórsįrgljśfur full af jakahröngli, svo aš śt śr flóir. Ętli žau séu ekki į žessu bili viša svona eitt til tvö hundruš metrar į breidd, og žašan af meira, og įttatķu til hundraš metrar į dżpt, mišaš viš jafnsléttu. Žaš hefur fryst og hlįnaš til skiptis og sķfellt hlašist meira og meira af jakahröngli ķ gljśfrin, og įin hefur ekki nįš aš spżta žvķ fram. Į laugardagsnóttina komst jakahröngliš alla leiš heim aš bę į Urrišafossi, žar sem žau Haraldur Einarsson og Unnur Žórarinsdóttir bśa meš börnum sķnum, og žar stöšvašist hrönnin um einn metra frį ķbśšarhśsinu, žriggja til fjögurra metra hį. Allt var flóandi ķ vatni, sem nś er aš vķsu tekiš aš fjara, žvķ aš žaš hefur fengiš framrįs ķ farvegi bęjarlękjarins undir hrönglinu, en jakarnir standa eftir fast viš veggina, sumir į stęrš viš hśs. Į sunnudaginn mįtti heita oršiš bķlfęrt aš Urrišafossi. En sums stašar annars stašar voru lķklega um fimmtķu metrar nišur į veginn. Sķmastaurar eru į kafi, en sķmasamband er žó į viš alla bęi, žótt žaš truflašist um tķma. ... Hér nišri hjį Mjósyndi, sagši Gestur enn fremur, eru hįir bakkar og miklir sandar fyrir framan, žegar Žjórsį er eins og hśn į aš sér. Nś stendur žaš heima, aš jakahrönnin er nokkurn veginn jafnhį bökkunum. Į žessum bę flęddi įriš 1928. Annars er žaš aš segja, aš svona óskaplegar jakahrannir höfum viš ekki fyrr séš, og viš höldum, aš breytingar, sem oršiš hafa į įnni ķ sambandi viš virkjanir og vatnsveitingar, eigi žįtt ķ žvķ. Mikinn kulda leggur af öllum žessum jökli. Ķ gęrmorgun var fimmtįn stiga frost ķ Villingaholti, en fór nišur ķ ein įtjįn stig, žegar leiš į daginn. Į bökkum Žjórsįr var aftur į móti mun haršara frost. Svo miklum kulda stafaši frį ķsnum, aš žaš var eins og komiš vęri ķ frystihśs. — Bęirnir žrķr hér ķ hverfinu eru einangrašir aš žvķ leyti, aš vegir hafa lokast į bįša bóga, sagši Hreinn Sigtryggsson į Egilsstöšum, er Tķminn įtti tal viš hann. Engri mjólk veršur komiš héšan eins og stendur, og ķ dag kom mašur gangandi meš póst hingaš į bęina. Žaš hefur hękkaš įkaflega mikiš ķ Žjórsį hér nišur frį, og flęšir hśn upp į veginn į fleiri en einum staš. Ég žori aš fullyrša, aš žaš hefur aldrei fyrr hękkaš svona mikiš ķ henni žau tuttugu įr, sem ég hef veriš hér. Ég bżst viš, aš jakahrönnin, sem hśn hefur boriš į land, hafi valdiš talsveršum skemmdum, rifiš upp og brotiš giršingarstaura į bökkunum og gert önnur žess konar spjöll.

Rennslisvandręši voru einnig ķ Laxįrvirkjun (en žaš var bżsna venjulegt). Tķminn 19.desember (stytt). Einnig var sagt af ķsalögum į Hvammsfirši:

Svo mikiš dró śr rennsli Laxįr ķ gęr, aš aftur varš aš gripa til rafmagnsskömmtunar. Mikiš krap hefur safnast ķ įna, allt frį Hólum ķ Laxįrdal og upp aš ósum viš Mżvatn. Orkuframleišsla virkjunarinnar fór nišur fyrir 14 MW ķ gęr, en ešlileg framleišsla er um 19 MW. Allmikill skafrenningur var nyršra ķ gęr og talsvert frost. Įstandiš er ekki betra viš Grķmsįrvirkjun. Orkuframleišsla stöšvarinnar var um 700 kw ķ gęr, en er aš öllu ešlilegu 3200 kw. Rafmagn er skammtaš į orkuveitusvęšinu, og veršur įfram meš sama vešurlagi. Žaš er ekki ašeins fyrir noršan og austan, sem rafmagnsskortur er. Erfišleikar eru einnig farnir aš gera vart viš sig viš Sogiš og Bśrfellsvirkjun.

Hvammsfjörš hefur ekki lagt fyrir hįtķšar žau žrettįn eša fjórtįn įr, sem ég hef veriš hér, sagši Steinžór Žorsteinsson, fréttaritari Tķmans ķ Bśšardal, viš Tķmann ķ gęr, en nś er komiš ķ hann geysilega mikiš krap, sem berst fram og aftur fyrir vindi og föllum, og hann er oršinn hvķtur yfir aš sjį. Steinžór sagši, aš ekki žyrfti nema nokkra frostdaga til višbótar til žess aš fjöršinn legši, en į hinn bóginn gęti žessi hroši borist burt, ef hvessti til muna. — Fari fjöršurinn undir traustan is svona snemma, sagši Steinžór, er hann fastur fyrir. Hann liggur oftast fram undir aprķllok, eša jafnvel fram ķ maķ, og stafar žį af honum verulegur kuldi, žegar śt į kemur. Brotni hann upp ķ vestanroki ķ stórstraumsflóši, geta hlašist hér upp hrannir, sem eru tugir metra į hęš, en reki hann śt śr firšinum, berst hann išulega śt meš landinu, og žį hefur komiš fyrir, aš hröngliš hefur borist inn ķ höfnina ķ Stykkishólmi, svo aš erfišleikum hefur valdiš fyrir bįta, žó ašeins einn eša tvo sólarhringa.

Tķminn segir 20.desember frį ótta um rafmagnsžurrš į Sušurlandi, slęmu įstandi į Raufarhöfn, sķmabilunum og ófęrš:

Žaš viršist vera skammt undan, aš til alvarlegrar rafmagnsžurršar komi hér sunnanlands, og getur rafmagnsskömmtun veriš į nęsta leiti. Ķ gęr var hįmarksframleišslugeta Bśrfellsvirkjunar komin nišur ķ įttatķu megavött, og enn haršnaši į dalnum, er ķs į Ślfljótsvatni brotnaši og truflaši rennsli ķ Steingrķmsstöš ķ Soginu. Nęgilegt vatn er aš vķsu ķ Žjórsį til žess aš Bśrfellsstöšin geti gengiš meš venjulegum afköstum, en rennsli hefur tregšast sökum kraps og jakahröngls ķ uppistöšulóninu. Er nś ķ rįši aš reyna aš greiša vatninu leiš meš sprengingum, og var ķ gęr veriš aš gera męlingar til undirbśnings žvķ. Til žess hefur žegar veriš gripiš aš minnka orkunotkun įburšarverksmišjunnar śr įtjįn megavöttum ķ tęplega sex, og įlverksmišjan ķ Straumsvik hefur einnig dregiš allmikiš śr orkunotkun sinni. Jafnframt er heitiš į almenning aš fara sem allra sparlegast meš rafmagn. Annaš er žaš, sem getur stešjaš aš Reykvķkingum. Heita vatniš ķ Reykjavik er fariš aš minnka, og hafa hitaveitunni borist kvartanir śr flestum hverfum. Vill hśn einnig beina žvķ til notenda, aš žeir spari heita vatniš, svo allir geti fengiš eitthvaš. Ef vatniš minnkar enn, er hętt viš aš kalt geti oršiš hjį ķbśum Skólavöršuholtsins og vestasta hluta vesturborgarinnar.

Mikil ófęrš er nś ķ öllum landshlutum, og višast ekki fęrt nema stórum bilum. Mikil brögš eru žó aš žvķ aš menn leggi af staš upp į von og óvon į litlum bilum. Margir verša aš skilja žį eftir, og veldur žaš miklum töfum fyrir ašra, og jafnvel tjóni. Vešriš var vķša žannig ķ gęr, aš ekkert var hęgt aš eiga viš mokstur. Į Sušvesturlandi og ķ Borgarfirši er fęrš nokkuš góš, nema i uppsveitum. Į Snęfellsnesi skall į stórhrķš ķ fyrrakvöld og er ófęrt um Stašarsveit og Fróšįrheiši. Söfnušust allmargir bķlar saman viš Vegamót, og var veriš aš hjįlpa žeim fyrir Kerlingarskarš sķšdegis ķ gęr. Vestan Bśšardals er ófęrt, en stórir bķlar komast žó eitthvaš. Sęmilega er fęrt śt frį Patreksfirši, til Bķldudals og sušur į Baršaströnd. Į Noršurlandinu er allt ķ óvissu, žvķ žar var mjög slęmt vešur ķ gęr. Tķminn hafši samband viš Jón Ólafsson vegaeftirlitsmann, sem staddur var ķ Fornahvammi, og sagši hann, aš žar vęri ekkert hęgt aš ašhafast vegna vešurs, en jafnskjótt og slotaši, yrši fariš aš ryšja Holtavöršuheišina, en ekki vęri vitaš, hvaš snjóaš hefši mikiš sķšan ķ fyrrakvöld, žvķ vart sęist śt śr augum. Žremur stórum bķlum į sušurleiš var hjįlpaš yfir heišina ķ fyrrakvöld. Allmargir bķlar bķša įtekta viš Stašarskįla og į Laugarbakka ķ Mišfirši eru į annaš hundraš manns ķ bķlum. ófęrt er til Siglufjaršar, og hętta varš mokstri žangaš i Fljótunum vegna vešurs. Į Akureyri var stórhrķš ķ gęr, og allir vegir ķ grenndinni aš lokast, en reynt var eftir megni aš halda leišinni til Hśsavikur opinni. Öxnadalsheišin var sišast farin ķ fyrradag, en óvist var um įstand žar ķ gęr. Į Austfjöršum er allt ófęrt, og ekki unnt aš moka žar ķ gęr vegna vešurs. Af Noršausturlandinu hafa engar fréttir borist, žar sem sķmasamband žangaš er lķtiš sem ekkert. Frį Höfn ķ Hornafirši og žar ķ grennd er svipaša sögu aš segja. Lónsheiši er ófęr, en reynt var ķ gęr aš hjįlpa 20 bķla lest yfir Breišamerkursand til Hafnar. Žeir eru į leiš austur į Firši og voru į Kirkjubęjarklaustri kl. 3 ķ fyrrinótt. Einna mestu snjóžyngslin eru ķ Skaftįrtungum, og hefur mjólkurbilum tį žvķ svęši veriš hjįlpaš. -SB.

Žaš fylltist hér allt af vatni ķ kringum bęinn į žrišjudagsnóttina. svo aš ašeins munaši fįum metrum, aš žaš nęši hśsunum, sagši Haraldur Einarsson į Urrišafossi viš Tķmann ķ gęr. Vatnsboršiš mun hafa veriš nķtjįn til tuttugu metrum ofan viš venjulegt rennsli bęjarlękjarins, sem stķflašist. Viš sįum okkur žann kost vęnstan aš fara į nęsta bę og gista žar. Ķ fyrrinótt sjatnaši vatniš og nįši framrįs, og eins og stendur er Žjórsį ķ farvegi sinum, nema hvaš hśn er lķklega eitthvaš utan viš hann hjį Egilsstöšum. Veriš er aš reyna aš gera veginn fęran nišur ķ Egilsstašahverfiš. Leggi Žjórsį efra, veršur lįt į jakaburšinum, en hana viršist leggja seinna žar upp frį, en įšur, sķšan virkjanirnar komu til sögu. Auk žess er vetrarrennsli ķ Žjórsį oršiš meira en var vegna vatnsmišlunar, og žaš į vafalķtiš sinn žįtt ķ öllum žessum jökli, sem borist hefur fram. — Bęjarhśsin hér į Urrišafossi hafa stašiš į sama staš frį ómunatķš, og žaš fer ekki af žvķ neinum sögum, aš žetta eša žessu lķkt hafi fyrr gerst, sagši Haraldur enn fremur, enda hefši veriš hęgšarleikur aš fęra žau nokkra metra, žar sem žau stóšu hęrra, ef žess hefši žurft meš.

Undanfarna daga hafa oršiš talsveršar bilanir og truflanir į sķmasambandi vķša um land vegna óvešurs og rafmangstruflana. Stutt sambandsslit hafa oršiš į radķósambandi milli Reykjavikur og Akureyrar, en tekist hefur aš gera viš žaš jafnóšum. Slęmt radķósamband hefur veriš milli Akureyrar og Egilsstaša frį žvķ kl.10 į sunnudagsmorgun, og er žaš vegna rafmagnstruflana į Gagnheišarstöš. Ekki hefur veriš unnt aš koma višgeršarmönnum frį Egilsstöšum upp į Gagnheiši, žar sem til žess žarf snjóbķl, en hann fęst ekki leigšur vegna anna viš ašra hluti. Višgerš getur žvķ ekki fariš fram fyrr en snjóbķll fęst, nema vešur batni svo mikiš, aš komast megi upp į snjósleša. Sķmasambandslaust var viš Raufarhöfn frį žvķ į laugardag til kl.14 ķ gęr vegna ķsingar į lķnunni. Vinnuflokkur frį Hśsavķk gerši viš lķnuna, en sambandiš er ótryggt, žar sem 5 sm ķsing er į henni į 10 km kafla, og fęrš mešfram henni er mjög erfiš. Snjóbķll fékkst frį Kópaskeri til flutninga efnis, en žar sem hann er öryggistęki, var hann kallašur heim ķ gęrkvöldi. Um kl.15:30 ķ gęr féll snjóskriša į sķmalķnuna ķ Sśšavikurhlķš og rofnaši sķmasamband til Ķsafjaršar, Sśšavikur og Djśps. Žó geta žessir stašir haft samband um eina lķnu til Brśar ķ Hrśtafirši. Ekki er unnt aš gera viš žarna sökum snjóflóšahęttu og vonskuvešurs, en višgerš hefst strax og ašstęšur leyfa. -SB.

Hįlfgert hörmungarįstand hefur rķkt į Raufarhöfn undanfarna daga. Sķmasambandiš viš umheiminn rofnaši į laugardag, og komst ekki į aftur fyrr en ķ gęrkvöldi. Į mešan var eina sambandiš eins konar skilabošasamband um loftskeytastöšina į Siglufirši. Įstęša bilunarinnar var ķsing, og lögšust sķmalinur nišur į 15 km kafla. Skuttogarinn Raušinśpur kom til Raufarhafnar į sunnudagsmorgun meš 100 lestir af fiski, en  erfišlega gekk aš landa śr honum, žar sem gjörsamlega ófęrt var um bęinn. og gekk mönnum erfišlega aš athafna sig į jaršżtum, žegar žęr loksins komust ķ gang. Löndun lauk loks ķ gęrkvöldi, og var žį eitthvaš af fiskinum fariš aš skemmast. Allir vegir śt frį Raufarhöfn eru ófęrir, og flugvöllurinn er lokašur. Aftakavešur hefur veriš žessa daga į Raufarhöfn, og žar er mjög mikill snjór. Žess mį geta, aš lęknislaust er į stašnum. Sjónvarp og śtvarp hafa hvorki heyrst né sést dögum saman.

Morgunblašiš segir einnig frį illvišri į Snęfellsnesi 20.desember:

Borg, 19. desember. Undanfarna daga hefur veriš óvenjuslęm noršan- og noršaustanįtt į Snęfellsnesi, samfara 12—16 stiga frosti. Samgöngur hafa gengiš erfišlega vegna stöšugrar fannkomu og vešurofsa. Ķ gęr var eitt versta vešriš, sérstaklega seinni hluta dagsins. Žį skellti į aftakaroki og fannkomu. Miklar umferšartruflanir uršu. Įętlunarbķlar, sem ętlušu til Ólafsvķkur, Stykkishólms og Grundarfjaršar lentu ķ miklum hrakningum. Bifreiš, sem fór til Stykkishólms og Grundarfjaršar komst leišar sinnar einhvern tķma ķ nótt. Įętlunarbķllinn til Ólafsvķkur hafši sér til hjįlpar 2 veghefla, en vešurofsinn var svo mikill og ófęršin einnig, aš bifreišin sneri viš hjį Göršum ķ Stašarsveit og komst aš Vegamótum um žrjśleytiš ķ nótt. Erfišlega gekk aš komast žangaš vegna smįbķla, sem voru fastir ķ sköflum. Į bęjum ķ Stašarsveit gisti mjög margt fólk, sem varš aš yfirgefa farartęki sķn. Į Vegamótum og Lynghaga gistu um 80 manns ķ nótt. Žį gistu ķ Gröf 30 manns, sem uršu aš yfirgefa bifreišarnar vegna vešurofsa og ófęršar. Var heimilisfólkiš ķ Gröf aš ašstoša fólk viš aš komast ķ hśs til kl. 5 ķ morgun. Klukkan 11 ķ morgun fór svo įętlunarbķllinn įleišis til Ólafsvķkur um Kerlingarskarš. Noršan fjalls er miklu minni snjór. Mun įętlunarbķllinn fara aftur til Reykjavikur um Heydalsveg. Ķ žessum mikla vešurham, sem veriš hefur, mį žakka fyrir, aš ekki skuli hafa oršiš slys į fólki. Ķ dag er vęgara vešur og frostiš um 10 stig. En miklar fannir eru į vegum og tekur langan tķma aš koma žeim ķ ešlilegt horf. Rafmagnstruflanir hafa ekki oršiš teljandi ķ žessum vešurofsa. Pįll.

Nś barst hafķs ķ tal. Tķminn segir frį 21.desember - en ekkert varš śr, vešurfar sķšari hluta vetrar og voriš 1974 var fįdęma gott:

Hafķsinn hefur nś stundum veriš meiri į žessum tķma heldur en nś er. Į įrunum um og eftir mišjan sķšasta įratug, žegar is lokaši mörgum höfnum landsins er lķša tók į voriš, var ķsbrśnin ķ sjónmįli frį landi ķ desember. Eitthvaš į žessa leiš komst Pįll Bergžórsson aš orši ķ vištali viš blašiš ķ gęr. Pįll sagšist ekki telja ólķklegt, aš ķsröndin fęri eitthvaš sušur meš Austfjöršum, og jafnvel inn į firši fyrir noršan og austan, žegar lķša tęki į voriš, ž.e. ķ aprķl-maķ. Hann sagši ennfremur, aš hinn mikli kuldi, sem veriš hefši undanfariš į og ķ nįmunda viš landiš, yki möguleikana į žvķ aš ķsinn legšist aš landinu.

Noršlendingar eru komnir meš ķsskrekk og hafa fariš fram į žaš viš okkur, aš sjį til žess, aš nęgar olķubirgšir verši įvallt til stašar, ef hafnir skyldu lokast skyndilega vegna hafķss, sagši Teitur Jensson, ķ birgšabókhaldi hjį Olķufélaginu h/f žegar hann var spuršur aš žvķ, hvernig įstatt vęri meš olķubirgšir fyrir noršan og austan. Almennt viršast olķufélögin betur undir žaš bśin aš hafa fyrir hendi nęgar birgšir af olķu fyrir noršan og austan heldur en į ķsįrunum um og upp śr sķšasta įratug, žegar margar hafnir lokušust um lengri eša skemmri tķma. Blašiš grennslašist fyrir um žessi mįl ķ gęr, og viršist įstandiš ķ žessum mįlum betra nś, heldur en hefur veriš, žrįtt fyrir olķukreppuna, sem nś herjar hinn vestręna heim.

Um tvöleytiš ķ gęr kom bķlalest, sem ķ var tylft bķla, til Hornafjaršar, eftir langa ferš og stranga. Erfišast reyndist aš brjótast yfir Breišamerkursand, enda er hann alręmd snjóakista. Bķlalestin var einn sólarhring aš fara yfir sandinn, en venjulega er sś leiš ekin į einni klukkustund. — Žetta var mjög erfiš ferš, sagši Siguršur Björnsson į Kvķskerjum ķ Öręfum. Bķlalestin lagši upp frį Fagurhólsmżri laust eftir hįdegi į mišvikudag. Žašan var vegurinn hingaš austur aš Kvķskerjum greišfarinn, en héšan og allt austur aš Stemmuöldum i Sušursveit žurfti aš ryšja veginn. Lestinni til ašstošar voru tveir heflar og żta, sem žó bilaši, žannig aš ekki varš fullt gagn aš henni. Vegurinn um Breišamerkursand er ekki upphleyptur, žannig aš ķ slóšina skefur jafnharšan og rutt er, ef žannig višrar. Į mišvikudag var sęmilegt vešur og skafrenningur litill, en um nóttina hvessti, og žį fyllti slóšina aš baki bilunum jafnóšum og rutt var.

Slide9

Fréttin hér aš ofan er śr Morgunblašinu 21.desember. Tķminn segir af sama atviki:

Snjóflóš féll śr klettunum fyrir ofan Jörundarskįl upp af Siglufjaršarkaupstaš um kl.21:30 ķ fyrrakvöld. Féll žaš nišur gil sem liggur nišur af skįlinni og žrżstist žar fram allmiklum krafti, breiddi śr sér į um 150 metra breišri spildu og rann allt fram til sjįvar. Žetta mun vera 600-700 metra breitt. Tvö hśs, hęnsnabś og barnaheimili eyšilögšust ķ snjóflóšinu, en žaš fór rétt fram hjį syšsta ķbśšarhśsi bęjarins. Aš sjįlfsögšu var aldimmt žegar flóšiš féll og fylgdi žvķ enginn hįvaši. Fólkiš varš vart viš žaš, žegar rafmagn fór af nęstu hśsum viš žau, sem sópušust burt. Žaš var hśsiš Leikskįlar, en žar hefur kvenfélagiš Von starfrękt barnaleikvöll į sumrin, og stórt timburhśs, sem nś var notaš sem hęnsnahśs. Tók flóšiš žaš af grunninum og mölbraut. Ķ hśsinu voru 500-600 hęnsni og mun um helmingur žeirra hafa drepist. Ašrar skemmdir uršu ekki af völdum flóšsins, en verr hefši getaš fariš, žar sem flóšiš féll žvert į hįspennulķnuna frį Skeišsfossi en um hana kemur allt rafmagn til Siglufjaršar. Svo heppilega vildi žó til aš flóšiš smaug žar į milli tveggja staura og snerti hvorugan. Kvenfélagiš Von og Óskar Sveinsson, eigandi hęnsnabśsins uršu žarna fyrir miklu tjóni, žvķ auk žess sem leikvallarhśsiš hvarf. voru ķ žvķ margs konar munir og įhöld. sem notašir voru viš starfiš žar. Žetta snjóflóš mun hafa veriš hengja, sem féll śr klettunum alllangt sunnan viš žaš svęši žar sem ašalsnjóflóšahęttan er. Ekki var um mikinn snjó aš ręša, en vegna loftžrżstings ķ gilinu var allmikill kraftur į honum. Žess mį geta, aš žar sem flóšiš fór yfir var lķtill snjór og jörš er nęstum auš eftir, žvķ aš flóšiš tók meš sér allan snjó į leiš sinni til sjįvar. —SB.

Tķminn fjallar 22.desember um aškomu Bjargrįšasjóšs vegna tjónsins ķ „Ellenarvešrinu“:

Allir mun ofvišriš sem geisaši sunnan- og vestanlands sķšla ķ september ķ haust og fellibylurinn „Ellen“ įtti sök į. Viša varš verulegt tjón į žessu svęši. En Bjargrįšasjóšur hljóp undir bakka meš žvķ aš veita sveitarfélögum vaxtalaus lįn er greišist upp meš jöfnum afborgununum į fimm įrum. Sveitarfélögin endurlįna svo žeim, sem hlut eiga aš mįli eftir žeim reglum er stjórn sjóšsins hefur įkvešiš. Samkvęmt reglum sjóšsins ber sveitarfélögunum aš veita sömu kjör į lįninu til tjónžola. Bjargrįšasjóšur setti sjįlfur žęr reglur ķ upphafi aš tjón, sem nęmi minna en 50 žśsund krónum, kęmi ekki til bóta (ķ formi hinna hagstęšu lįna). Žannig munu žeir aš sjįlfsögšu vera mjög margir, sem verša sjįlfir aš bera umtalsvert tjón jafnvel upp į tugi žśsunda. Taka mį sem dęmi fjölbżlishśs, žar sem žakiš hefur fokiš alveg af, eša kannski af einum stigagangi meš 8 ķbśšum. Žį er heildartjóniš metiš, og žvķ sķšan deilt nišur į ķbśširnar, og ef ekki kemur meira en 50 žśsund ķ hlut, verša žeir aš bera žetta sjįlfir. Dżr varš „Ellen”, og žó er ekki öll sagan sögš. Aš sögn Magnśsar Gušjónssonar, framkvęmdastjóra Bjargrįšasjóšs, er frį hendi sjóšsins bśiš aš afgreiša lįn vegna allra umsókna einstaklinga ķ 55 sveitarfélögum, sem eru į vestanveršu landinu öllu, frį Rangįrvallasżslu vestur og noršur um til Eyjafjaršarsżslu. Nema žau lįn rétt um 20 milljónum og tjón, sem lįn žessi nį til, 40 milljónum. Veršur vęntanlega lokiš viš aš afhenda lįnžegum žessar 20 milljónir fyrir įramót. Auk žessa koma til félög og fyrirtęki, sem ekki verša afgreidd fyrr en eftir įramót. Samkvęmt matinu er tjón žeirra upp į 17 milljónir. Mišaš viš matsgeršir og umsóknir frį einstaklingum og fyrirtękjum er žvķ heildartjóniš upp į 57 milljónir. Dżr varš „Ellen" og kemur žó ekki inn ķ myndina tjón undir 50 žśsundum, eins og fyrr sagši. Aš sögn Magnśsar hafa skżrslur frį matsmönnum smįtt og smįtt veriš aš berast inn į undanförnum vikum. Sums stašar er bśiš aš afgreiša lįnin til tjónžega nś žegar. Ķ Reykjavķk og Hafnarfirši var veriš aš borga śt seinni hluta vikunnar. Matsmenn voru dómkvaddir af sżslumönnum og bęjarfógetum į viškomandi stöšum eftir beišnum sveitarstjórna. Mest tjón einstaklings bar Jón ķ Mosfellssveit. Samkvęmt matinu var tjóniš ķ Reykjavik, hjį einstaklingum og fyrirtękjum, 16 milljónir 224 žśsund, ķ Kópavogi var metiš upp į 2,254 milljónir, og ķ Hafnarfirši 2,818 milljónir. Sums stašar var tjóniš metiš hęrra en į tveim žeim sišarnefndu. ž.į.m. ķ Mosfellssveit. Žar var tjóniš allhįtt mišaš viš ķbśafjölda, eša 5,242 milljónir.enda kom žar inn ķ hęsta tjón einstaklings į landinu, sem vitaš er um, 2,5 milljónir, skv. matinu. Tjónažoli var Jón V.Bjarnason garšyrkjumašur. Gróšurhśs hans, stórt og mikiš eyšilagšist meš öllu, sem ķ žvķ var. Fęr Jón 2.620 milljón króna lįn. — Step.

Morgunblašiš segir fréttir aš austan og af slysi ķ Skagafirši ķ pistli 22.desember:

Egilsstöšum, 21. desember — Tķšarfar hefur veriš rysjótt į Héraši undanfariš. Hefur gengiš į meš éljum eša stórhrķš. Samgöngur hafa veriš mjög erfišar um Hérašiš, žvķ aš žótt vegageršin hafi reynt aš opna vegi, hafa žeir lokast jafnharšan aftur. Fjaršarheiši er ófęr aš vanda og hefur žurft aš flytja lękninn į snjóbķl fram og til baka svo til daglega. Ķ žessum vešrum hafa bķlar išulega festast śti į vegum vegna žess, hve vešur hafa skolliš skyndilega į. Hefur žį žurft aš fara į snjóbķlum til žess aš leita aš fólki, en allt hefur gengiš giftusamlega samt. Nś hefur stórhrķšinni slotaš, vegir innan Hérašs eru flestir aš verša fęrir, en frostiš er hér nś 23 stig. Flugsamgöngur eru komnar ķ ešlilegt horf og fljśga žrjįr flugvélar hingaš til Egilsstaša ķ dag. Eins hefur Flugfélag Austurlands haldiš įętlun meš póst- og faržegaflug til įętlunarstaša. — ha.

Męlifelli, 21. desember — Sį hörmulegi atburšur geršist ķ noršanofsavešrinu, sem gekk hér yfir 18. til 19. desember, aš Hrólfur Gušmundsson, bóndi į Lżtingsstöšum ķ Tungusveit, varš śti į leiš milli Lżtingsstaša og Breišar, žar sem unnusta hans og sonur eiga heima. Var ekki undrast um hann fyrr en ķ gęr sķšdegis, er von var į honum heim aftur. Į Breiš var ekki bśist viš honum ķ slķku vešri og žvķ engin eftirgrennslan. Fjöldi heimamanna og menn śr björgunarsveitum frį Varmahlķš og Saušįrkróki hófu leit ķ gęr kvöldi, en skilyrši voru slęm, skafrenningur og nįttmyrkur. Ķ morgun var aftur fariš aš leita žegar ķ birtingu, og fannst lķk Hrólfs ķ skuršbakka nešan viš svonefnda Mišaftanshóla ķ landi Stekkjarholts į hįdegi. Kvöldiš sem Hrólfur ętlaši aš Breiš var hörkufrost og ašdynjandi sterkvišri. Įlitiš er, aš hann hafi falliš ķ skuršinn og hlotiš höfušhögg. Hrólfur bjó į Lżtingsstöšum į móti foreldrum sķnum og bróšur. Hann var 25 įra og lętur eftir sig unnustu og eitt barn į fyrsta įri. Sķra Įgśst.

Fréttir bįrust af įhyggjum af vatnsskorti į Stokkseyri. Tķminn segir af žvķ og rafmagnsleysi į Snęfellsnesi 28.desember:

Eftir langvarandi śrkomuleysi lį viš vatnsskorti į Stokkseyri um jóladagana, en žį er aš sjįlfsögšu vatnsnotkunin hvaš mest. En aš sögn hreppsstjórans, Steingrķms Jónssonar, sparaši fólk viš sig vatniš, eftir žvķ sem mögulegt var, žannig bjargašist žetta og er vatniš nś nęgilegt. Fram til įrsins 1965 notušu Stokkseyringar brunna, sem voru viš hvert hśs, en žį var sett upp sogdęlukerfi. Žęr fį vatn undan hrauninu, og ręšur žvķ vatnsmagniš, sem fer ofan ķ hrauniš langt fyrir ofan Stokkseyri, śrslitum. Er žetta mjög gott vatn aš sögn Steingrķms. Ekki hefur įšur komiš til vatnsskorts sem žessa, og er žetta enn til marks um hiš eindęma tķšarfar desembermįnašar sunnanlands. Sogdęlunum gekk illa aš nį upp fullum žrżstingi og var žvķ litill kraftur į vatninu žessa tvo, žrjį daga. Viš žyrftum bara aš fį okkur djśpvatnsdęlur ķ staš žessara og koma žeim nišur ķ vatniš. Meš žeim ęttum viš aš vera öruggir meš vatn, sagši Steingrķmur. — Viš žurfum aš stefna aš žvķ aš fį žęr. Steingrķmi var ekki kunnugt um, hvort vatnsskorts hefši gętt vķšar žarna um slóšir. -Step.

Ķbśar į sunnanveršu Snęfellsnesi sįtu ķ myrkrinu į ašfangadag og langt fram į jólanóttina. Įstęšan var ķsing, sem settist į raflķnuna yfir Fróšįrheiši og sleit hana. Žóršur Gķslason, bóndi į Ölkeldu ķ Stašarsveit, sagši aš žetta hefši svo sem ekki veriš neitt óskaplegt, fólk žarna vęri ekki alls óvant rafmagnstruflunum. Meir aš segja hefši verš einhver hįtķšleiki yfir jólunum viš kertaljós. Allur gangur var hafšur į viš eldamennskuna og vist er aš allir fengu aš borša. Einna verst kom žetta viš śtihśsastörfin, mjaltir og umönnun fjįr og svo kólnaši nokkuš ķ žeim hśsum, sem hafa rafdrifnar kyndingar. Rafmagniš fór snemma į ašfangadagsmorgun og kom į aftur um eittleytiš um nóttina. Bilunin var ekki stórvęgileg, en illt var aš komast aš henni vegna vešurs og ófęršar lengi vel. — SI5.

Žaš hefur veriš gjafafrekt hér, algjör jaršbönn fyrir allar skepnur. Žaš er klakastorka yfir alla jörš, hefur snjóaš og bleytt ķ og sķšan frosiš, sagši Vernharšur Steingrķmsson oddviti Stokkseyrarhrepps, er viš höfšum samband viš hann ķ gęr. Sagši Vernharšur, aš svona hefši įstandiš veriš allan desembermįnuš og vęri žaš einstakt hér um slóšir. Hross eru oršin gjaffrek hér, og hefur svo ekki veriš undanfarin įr. Nei, nei, bęndur eru ekki svartsżnir, žaš er til nóg af heyjum. Svipaš mun įstatt višar um land, enda žótt ekki kunni aš žykja eins mikil nżlunda žar og fyrir austan fjall. Gamalt fólk hér ķ Reykjavik minnist lķka varla eins frostharšs desembermįnašar og nś. — Step

Klp-Reykjavik. — Ķ gęrmorgun fannst fulloršinn mašur lįtinn śti į višavangi ķ Sandgerši. Tališ er aš hann hafi lįtist śr kulda og vosbśš, en slęmt vešur var ķ Sandgerši ķ fyrrinótt.

Tķminn segir af Skaftįrhlaupi og snjóžyngslum į Fljótsdalshéraši 29.desember:

Um tķuleytiš ķ fyrrakvöld varš žess vart, aš Skaftįrhlaup vęri ķ ašsigi, en žį leggur jafnan megna brennisteinsfżlu af jöklinum. Ķ gęrkvöldi var hlaupsins samt lķtt fariš aš gęta. Žar eystra er fannfergi mikiš og frosthörkur hafa veriš miklar allt sķšan ķ nóvember, žannig aš įin er öll į ķs.

Žessi tķšu hlaup byrjušu įriš 1955, sagši Siguršur jaršfręšingur Žórarinsson ķ vištali viš Tķmann. Framan af komu žau žó ekki nema annaš eša žrišja hvert įr. Orsakir žessara tķšu hlaupa geta veriš tvęr, Annaš hvort hefur myndast brennisteinshverasvęši undir jöklinum eša hér er um aš ręša smįgos. Megn jöklafżla er einkenni žessara hlaupa. Okkur veršur žaš venjulega fyrst fyrir aš hringja austur, ef fregnir berast af hverafżlu, žótt noršanlands sé, žvķ aš tķšast er žaš Skaftį, sem žį lętur į sér kręla. Ķ fyrstu Skaftįrhlaupunum į mišjum sjötta įratugnum, varš jöklafżlunnar fyrst vart ķ Eyjafirši og Žingeyjarsżslum, svo viš stukkum upp ķ flugvél og flugum noršur yfir Ódįšahraun ķ žeirri trś, aš žar vęri eitthvaš aš gerast. En žaš var žį bara sunnanįttin, sem hafši boriš fżluna af Skaftį noršur yfir.

Gķfurleg snjóžyngsli eru nś į Fljótsdalshéraši. og vatn vķša aš žverra, žvķ aš ekki hefur gert žķšu sķšan ķ nóvembermįnuši. Vegir eru viša nįlęga ófęrir, og fyrir jólin voru menn frį Hįkonarstöšum og Grund į Jökuldal efra tvo daga aš brjótast ķ kaupstaš į Egilsstöšum. Vatn ķ Grķmsį į Völlum er oršiš litiš, eins og titt er ķ frostum į vetrum, og ķ Lagarfljóti er rennsliš nś ašeins fjórtįn teningsmetrar į sekśndu, og myndi ekki nęgja til nema žśsund kķlóvatta raforkuframleišslu. Žess eru žó dęmi, aš vatn ķ Lagarfljóti hafi oršiš miklu minna, og mun žaš hafa fariš lęgst ķ fjóra teningsmetra ķ langvinnum frostum og žurrvišrum fyrir mörgum įrum. Žaš fylgir žessu žrįvišri, aš brunnar og vatnsból eru viša aš žorna, og sums stašar veršur nś bęši aš sękja neysluvatn handa fólki og fénaši langar leišir, og er žaš erfitt, žar sem illa hagar til og langar leišir aš fara, vegna fannalaganna. Sjónvarpiš varš fólki til litillar įnęgju austan lands um jólin, žvķ aš žaš sįst bęši illa og slitrótt. — gbk

Morgunblašiš segir enn af vandręšum į Höfn ķ Hornafirši ķ pistli 30.desember:

Elķas Jónsson fréttaritari Mbl. ķ Höfn: Ķ dag hefur veriš hér noršanskafrenningur og fer vešur fremur versnandi en hitt. Įstandiš į sumum heimilum er allt annaš en glęsilegt sakir kulda og rafmagnsskorts. Mikil veikindi eru t.d. į heimili Ingólfs Waage lögregluvaršstjóra, en hann bżr ķ įkaflega lélegu hśsnęši, sem hreppurinn hefur śtvegaš honum hér. Kona Ingólfs og žrjįr dętur, žar af ein nżfędd, eru nś allar illa haldnar af veikindum, sem rekja mį til kuldans og hins slęma hśsnęšis. Ingólfur hefur notast viš olķuofna til aš halda einhverjum hita ķ hśsinu, en af žeim er stybba og reykur og gefur auga leiš, aš žaš er allt annaš en glęsilegt aš vera meš nżfętt barn viš slķkar ašstęšur. Engin breyting er į lóninu viš Smyrlabjargaįrvirkjun og ekkert bendir til žess, aš virkjunin geti hafiš rafmagnsframleišslu ķ brįš, svo aš žrįtt fyrir žęr dķselvélar, sem komnar eru eša eru vęntanlegar į nęstunni, er fyrirsjįanlegt, aš hér mun rķkja vandręšaįstand žar til vešurguširnir blķškast.

Ingólfur Geirdal: Žegar verst var flśšum viš į hóteliš eins og ašrir, sem bśa i žessum višlagasjóšshśsum. Hśsin eru svo óžétt, aš žaš er illmögulegt aš hafast viš ķ žeim ef eitthvaš blęs og miklar frosthörkur eru um leiš. Upp į sķškastiš hefur įstandiš ekki veriš jafn slęmt, enda höfum viš nś fleiri og betri ofna. Aš vķsu veldur rafmagnsleysiš nokkrum óžęgindum og heldur fannst mér dauflegt yfir jólin, en viš höfum notast viš gasluktir og kertaljós. Rafmagnsskömmtunin kemur ķ sjįlfu sér ekki verst nišur į einstaklingnum sjįlfum, hitt er verra, aš ef įstandiš ķ rafmagnsmįlunum batnar ekki kemur žaš til meš aš draga slęman dilk į eftir sér ķ atvinnumįlum, žar sem orkufrek fyrirtęki eins og fiskimjölsverksmišjan verša óstarfhęf.

Kirkjubęjarklaustri, laugardag frį Žórleifi Ólafssyni blašamanni. Vatniš ķ Skaftį jókst lķtiš ķ nótt. Lķtil sem engin jöklafżla er af įnni og bendir margt til žess, aš hlaupiš komi ekki śr Vatnajökli eins og Skaftįrhlaup gera almennt. Kemur žį helst til greina, aš žaš komi śr Langasjó, sem er viš sušvesturhorn Vatnajökuls. Sigurjón Rist vatnamęlingamašur telur, aš ķ frostunum undanfariš hafi jafnvel frosiš fyrir śtfall Langasjįvar. Žar af leišandi hafi hękkaš ķ vatninu og nś, er hlżnaš hafi, hafi vatniš rušst fram. Einnig er sį fjarlęgi möguleiki til, aš malarkambur viš Langasjó hafi brostiš og vatniš fengiš framrįs. Er žį ekki aš sökum aš spyrja, aš Langisjór mun tęmast aš mestu. Žetta er žó talinn įkaflega fjarlęgur möguleiki. Sigurjón segir, aš žetta séu ašeins hugmyndir og geti vatniš komiš śr Vatnajökli, žó aš žaš sé heldur ósennilegt, sem fyrr greinir. Hlaup žetta ķ Skaftį viršist žvķ fyrir margar sakir vera hiš merkilegasta hlaup žar um slóšir. Žess mį geta aš Langisjór er 27 ferkķlómetrar aš stęrš og mesta dżpt hans er 75 metrar. Sé fyrri kenningin rétt, į eftir aš fį skżringu į žvķ, aš jöklafżla fannst vķša ķ fyrramorgun. Sagši Sigurjón, aš hśn gęti stafaš af žvķ, aš fyrir nešan Langasjó er mjög mikill framburšur śr fyrri Skaftįrhlaupum og vatnsflaumurinn į föstudagsmorgun hafi rótaš upp leirnum og jöklafżlan ķ honum žį fengiš śtrįs.

Morgunblašiš segir af lokum Skaftįrhlaups 3.janśar 1974:

Hlaupiš ķ Skaftį var ķ rénun ķ gęr og um hįdegisbil var rennsliš ķ įnni, žar sem hśn rennur um Skaftįrdal, ašeins um 115 teningsmetrar į sekśndu. Žetta hlaup nįši žvķ aldrei aš verša stórt; žegar mesta vatniš var ķ įnni reyndist rennsliš ķ Skaftįrdal vera 240 teningsmetrar į sekśndu, eša ašeins tķundi hluti af žvķ, sem žaš reyndist mest vera ķ fyrra. „Enda viršist žetta Skaftįrhlaup ekkert eiga skylt viš jökulhlaup hinna sķšari įra ķ Skaftį,“ sagši Sigurjón Rist vatnamęlingamašur, žegar viš ręddum viš hann ķ gęr. Hann sagši, aš žar sem hlaupiš vęri mjög ólķkt hlaupum, sem komiš hefšu ķ Skaftį hin sķšari įr, vęri naušsynlegt aš fljśga yfir noršvestursvęši Vatnajökuls og reyna aš sjį, hvašan žaš kęmi. Ketilsig ętti aš myndast eftir svona hlaup; enda žótt sjįlft rennsliš hefši aldrei veriš mikiš, žį vęri žaš ekkert smįręšis vatnsmagn, sem komiš hefši undan jöklinum. Sennilega vęru žaš um 60 millj. teningsmetrar. Einnig vęri naušsynlegt aš fullvissa sig um, hvašan vatniš kęmi. Vatnsboršiš į Skaftį viš Kirkjubęjarklaustur hękkaši mest um 50 sentķmetra ķ žessu hlaupi, en ķ Skaftįrhlaupum hefur žaš venjulega hękkaš um 2 metra, auk žess sem įin veršur žį miklu breišari.

Morgunblašiš segir af desember ķ fregn 3.janśar 1974:

Desember 1973 var sį kaldasti į Ķslandi į žessari öld og gott betur, žvķ žaš žarf aš fara aftur til įrsins 1886 til žess aš fį kaldari desember.

Lżkur hér upprifjun hungurdiska į vešri og vešurfari įrsins 1973. Aš vanda er talnasśpa - mešaltöl, śrkomumagn og fleira ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Enn śr lķkanheimum -

Nś nįlgast hįloftalęgšardrag śr vestri. Žvķ fylgir žónokkur śrkoma ķ reiknilķkönum og viš lķtum į spį igb-lķkansins eins og hśn var nś ķ kvöld (laugardag 7.október).

w-blogg071023a

Hér mį sjį uppsafnaša śrkomu (heildarśrkomumagn) sem lķkaniš bżr til frį žvķ kl.18 ķ kvöld (laugardaginn 7.október) til hįdegis į žrišjudag (10.október), 66 klukkustundir. Śrkomumagniš er mjög misjafnt - en leggst ķ rendur, fylgir fjallgöršum og vindįtt. Vindįttin er ašallega śr sušvestri eša vestsušvestri. Hęsta talan er 217 mm - rétt austan viš Austurdal ķ Skagafirši. Ritstjóri hungurdiska minnist žess alloft aš hafa séš hįar śrkomutölur ķ lķkönum į žessum slóšum - einmitt eins og nś - rönd eftir fjallgaršinum austan Skagafjaršar. Reyndar er lķka mikil śrkoma ķ vesturfjöllunum. vel yfir 100 mm. 

Nś er aušvitaš spurning hversu raunverulegt žetta er. Lķkaniš bżr til bylgjur yfir fjöllum sķnum og kreistir žar śt śrkomu ķ uppstreymi. Žótt lķkaniš sé ķ nokkuš hįrri upplausn nęr žaš landslaginu samt ekki alveg. Žvķ mį bśast viš talsveršum mun lķkans og raunveruleika. gallinn er hins vegar sį aš erfitt er aš sannreyna hann - śrkomumęlingar į svęšinu er afskaplega gisnar. 

Rétt er einnig aš benda į mikla śrkomu į öšrum svęšum - žar stendur vindur meira af hafi og meiri lķkur į aš lķkaniš reikni rétt. Öfgavķsar evrópureiknimišstöšvarinnar eru hįir į Vesturlandi į mįnudag, og Noršurlandi vestra į žrišjudag. Žeir sem eitthvaš eiga undir ęttu žvķ aš fylgjast vel meš spįm.

En viš lķtum į fleiri kort.

w-blogg071023b

Hér mį sjį žaš sem kallaš er uppsafnaš afrennsli į sama tķma, śrkomu ķ vökvaformi og snjóleysingu. Lķtill snjór er til aš leysa žannig aš tölur eru ašallega śrkoma ķ vökvaformi (reyndar tekur jaršvegur lķkansins viš einhverju smįvegis lķka). Tölurnar yfir Vesturlandi eru svipašar į kortunum tveimur - sem og į fjöllunum vestan Skagafjaršar. Munur er meiri austan Skagafjaršar og į jöklum. Hįmarkiš austan Skagafjaršar er nś 136 mm - viršist vera nęrri Noršurįrdal - ekki langt frį Valagilsį. Greinilega į mikill hluti śrkomunnar į žessum slóšum aš falla sem snjór. 

Žaš sjįum viš aš hluta til į sķšasta kortinu.

w-blogg071023c

Žaš nęr reyndar ekki yfir allar 66 klukkustundirnar, heldur ašeins 12 tķma, frį žvķ kl.6 til kl.18 į mįnudag (9.október). Žį eiga aš safnast upp nęrri 100 kg af snjó į hįlendiš austan Austurdals, žaš vęri ķ lausamjöll um žaš bil 1 m, en vegna žess aš hvasst veršur vęntanlega mun snjórinn safnast ķ skafla, gil og lautir og žéttast talsvert - en djśpir geta skaflarnir oršiš. Miklar hlįkur mun žurfa sķšar ķ haust eigi žessi snjór ekki aš endast langt fram į nęsta sumar nęrri hęstu rindum. En viš vitum svosem ekkert um žaš - ekki einu sinni hvort fönnin er raunveruleg eša bara eitthvaš stundarfyrirbrigši ķ reiknilķkani. 


Fyrstu haustlęgširnar?

Svo viršist sem meginstraumar ķ hįloftunum undurbśi nś syrpu lęgšardraga śr noršvestri. Į yngri įrum fannst ritstjóra hungurdiska žaš skemmtilegt vešurlag, jafnvel lķka fyrstu įrin sem hann fékkst viš spįr. Įstęšur kannski žęr helstar aš lęgšardrög sem koma yfir Gręnland voru mjög erfiš višfangs - aldrei aš vita hvaš žau geršu. Į sķšari įrum lifir einhver viršing gagnvart žessum villidżrum vešurlagsins ķ huga ritstjórans - en honum finnst žau sant best ķ minningunni. Žaš veršur žó aš horfast ķ augu viš hin mögulegu leišindi.

Ķ dag (föstudaginn 6.október) er mikil sunnanįtt rķkjandi vestan Gręnlands og žar rignir (og snjóar). Kuldaskil nįlgast žar śr vestri og žeim fylgir mikil śrkoma. 

w-blogg061023c

Viš sjįum hér klippur śr Gręnlandsspį igb-lķkansins sem reynir aš reikna uppsafnaša śrkomu frį žvķ į hįdegi ķ dag fram į mįnudagsmorgun į Gręnlandi. Žar sjįst tölur hęrri en 200 mm, bęši į svęši ekki fjarri Nuuk - kannski er žaš ekki svo óskaplega óvenjulegt, en lķka viš noršvestur-Gręnland - hlżtur aš vera harla óvenjulegt žar um slóšir. Veldur umtalsveršri skrišu- og snjóflóšahęttu - nema hvaš aš žarna er varla neitt sem getur skaddast (er žį einhver hętta?).

Lęgšin sem žessu veldur grynnist og fer noršur undir noršurskaut. Hśn er hins vegar hluti af hįloftakerfi sem heldur įfram til austurs - yfir jökulinn - eins og ekkert sé.

w-blogg061023a

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegi į mįnudag 9.október. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žykkt sżnd meš lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Lęgšardragiš er viš austurströnd Gręnlands į hrašri austurleiš. Lęgš myndast į Gręnlandshafi, dżpkar talsvert og fer austur um Ķsland į ašfaranótt žrišjudags - kannski meš haugarigningu um landiš vestanvert. Eins og spįr eru nś mun hśn valda snörpu noršankasti į žrišjudaginn. Viš lįtum liggja milli hluta hversu hvasst veršur. Žaš kólnar meš noršanįttinni - og snjóar til fjalla. 

Žetta stendur žó ekki lengi žvķ nęsta lęgšardrag kemur strax į eftir.

w-blogg061023b

Um žaš eru spįr alls ekki sammįla. hįdegisruna reiknimišstöšvarinnar gerir talvert meira śr heldur en sś nęsta į undan - og sker sig nokkuš śr safnspįnum 50 sem henni fylgja. Segir aš noršanvešriš - į fimmtudag og föstudag, verši bęši hvasst og mjög kalt. Viš getum ekkert gert nema fylgjast vel meš žróuninni. En kannski eru žetta fyrstu alvöruhaustlęgširnar tvęr sem hér eru į ferš - og žaš styttist vķša ķ snjóinn. 


Smįvegis af september 2023

Eins og fram kemur ķ yfirliti Vešurstofunnar var hiti hér į landi ķ september nęrri mešallagi 1991 til 2020. Į heimsvķsu hafa hins vegar rķkt óvenjuleg hlżindi.

w-blogg031023a

Heildregnar lķnur sżna mešalhęš 500 hPa-flatarins, jafnžykktarlķnur eru daufar og strikašar, en žykktarvik eru sżnd ķ lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs og žykktarvikin eru žvķ hitavik (hér mišaš viš 1981-2010). Žaš er varla blįan blett aš sjį į kortinu öllu, rétt ašeins į hafsvęšinu milli Gręnlands og Svalbarša. Grķšarleg hlżindi eru yfir meginlöndunum, en hiti yfir svęšinu kringum Ķsland og sušur af er nęrri mešallagi višmišunarįranna.

Hęgt er aš finna mįnuši ķ fortķšinni žegar jafnęšarlķnur liggja svipaš og nś nęrri Ķslandi - sömuleišis įmóta žykkt. Enginn žeirra mįnaša (t.d. september 1980, 1965 og 1953) sżnir hins vegar neitt ķ lķkingu viš žykktarvikin sem nś lįgu yfir meginlöndunum. Kannski mį segja aš ķ žessu tilviki sé lęgšardragiš viš Ķsland afleišing af samkeppni hlżindanna austan- og vestanviš - til aš fį įmóta hér žurfum viš eindregnari sunnanįtt - sem er ekki ķ boši žegar svona hlżtt er bįšu megin atlantsįla. - Atlantshafiš sżnist žvķ svalara heldur en svęšin umhverfis, jafnvel žótt yfirboršshiti sjįvar sé žar ķ hęstu hęšum - eins og kortiš hér aš nešan sżnir. 

w-blogg031023c

Dįlķtiš merkilegt. Žaš er ašeins į örfįum blettum žar sem hiti er lķtillega undir mešallagi. Sjįvarhitamešaltöl ķ nįmunda viš ķsjašarinn eru afskaplega óįreišanleg ķ endurgreiningunni sem lögš er til grundvallar - kannski marktęk - kannski ekki. Viš gętum samt leitaš einhverra skżringa į žessum neikvęšu vikum - žęr eru ekki endilega réttar. Viš getum t.d. sagt aš brįšnandi ķs śr Ķshafinu haldi hita nišri ķ Austur-Gręnlandsstraumnum - žaš tekur tķma aš hękka hitann. Viš landgrunnsbrśnir er blöndun milli yfirboršs og žess sem undir er meiri - blöndunin getur haldiš hita nišri. Kuldinn viš sušurodda Gręnlands gęti t.d. stafaš af meiri noršvestanįtt viš ströndina heldur en vant er - og dregur kaldari sjó upp til yfirboršs. Žetta eru žó allt įgiskanir - almennt séš er furšuhlżtt į svęšinu öllu. 

Spennandi veršur aš sjį framhaldiš. Nś hlżtur aš fara aš hausta į meginlöndunum og aš draga śr hitavikum žar - alla vega ķ bili. Gerist žaš fyrst Evrópumegin aukast lķkur į noršanįttum hér į landi - en gerist žaš hrašar vestanmegin aukast vestan- og sunnanįttarlķkur. Žessi hitavik benda heldur til žess aš sunnan- og austanįttir verši blautar hér ķ haust - en rįša engu ein og sér um tķšni slķkra įtta. Viš vitum ekki heldur hversu djśpt žessi hlżindi nį - stormar og illvišri hausts og vetrar geta į stuttum tķma svipt žeim burt - ef žau eru ašeins grunnstęš. Žegar kemur fram į vetur geta kaldar strokur śr vestri haft įhrif į stöšugleika - og žar meš aukiš blöndun. 

w-blogg031023b

Taflan sżnir hvernig hita hefur veriš hįttaš į spįsvęšum landsins ķ september. Rašaš er ķ sęti, 1 til 23. Heldur kaldara var um landiš noršanvert en syšra. Žó nįnast tilviljun ķ hvaša sęti rašast. Breytileiki er meiri inn til landsins og į hįlendinu heldur en viš sjįvarsķšuna. Žess vegna nęgir -0,8 ķ 17. sęti į Austurlandi aš Glettingi, en ašeins ķ žaš 15. į Mišhįlendinu.

Viš žökkum BP fyrir kortagerš.


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2024
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29    

Nżjustu myndir

  • w-1949-iskort
  • Slide19
  • Slide18
  • Slide17
  • Slide16

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.2.): 0
  • Sl. sólarhring: 86
  • Sl. viku: 1182
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 1059
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband