Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2021

Tuttugu maķdagar

Tuttugu dagar lišnir af maķ - óvenjusólrķkir vķša um land - og vķšast hvar hefur žurrkur gengiš śr hófi En mešalhiti dagana 20 er 4,4 stig ķ Reykjavķk, Hitinn rašast ķ nęstnešsta sęti (af 21) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir 20 įriš 2008, mešalhiti žį 8,1 stig, en kaldastir voru žeir 2015, mešalhiti 3,7 stig. Į langa listanum er mešalhitinn nś ķ 110 (af 145). Hlżjastir voru dagarnir 20 įriš 1960, mešalhiti 9,3 stig, en kaldastir 1979, +0,5 stig.

Mešalhiti į Akureyri er nś 2,3 stig, dagarnir eru ķ 79. hlżjasta sęti (af 86) frį 1936 aš telja. Langkaldast var į Akureyri 1979, mešalhiti -2,1 stig.

Mįnušurinn er kaldur um land allt, sį kaldasti į öldinni į svęšinu frį Vestfjöršum austur um aš Sušausturlandi, en annars sį nęstkaldasti (žar meš į Mišhįlendinu). Hiti hefur veriš nešan mešallags į öllum vešurstöšvum, minnst -1,4 nešan mešallags ķ Blįfjöllum, en mest -4,2 stig nešan žess viš Kįrahnjśka.

Śrkoma hefur veriš óvenjulķtil, hefur męlst 8,3 mm ķ Reykjavķk (um fjóršungur mešalśrkomu), en hefur žó alloft męlst minni sömu daga, minnst 0,3 mm, įriš 1931. Į Akureyri hefur śrkoman einnig męlst lķtil, ašeins 2,7 mm, tęp 20 prósent. Śrkoma hefur žó oft męlst minni sömu daga.

Sólskinsstundir hafa męlst 232,8 stundir ķ Reykjavķk. Žetta er meira en męlst hefur sömu daga įšur, en ómarktękur munur er žó į žessari tölu og žeim nęstur fyrir nešan, 1955 (225,5 stundir) og 1958 (224,0 stundir) vegna žess aš ekki er lengur notašur sami męlir og žį. Um žetta vandamįl var fjallaš ķ pistli hungurdiska nżlega.

Loftžrżstingur hefur veriš hįr, mešaltal dagana 20 ķ Reykjavķk er 1020,4 hPa, en hefur alloft veriš hęrri sömu daga.

Vegna ófyrirséšra atvika veršur töluveršur hiksti į starfsemi hungurdiska į nęstunni.

 


Hįlfur maķ

Mešalhiti fyrri hluta maķmįnašar er 4,1 stig ķ Reykjavķk, -1,8 stigum nešan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020 og lķka sķšustu tķu įra og ķ 19.hlżjasta sęti (af 21.) į žessari öld (kaldara var 2003 (3,9 stig) og 2015, 2,8 stig), hlżjast var 2008, mešalhiti 8,3 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 111.sęti (af 145). Kaldastir voru sömu dagar 1979 - mešalhiti žį +0,3 stig, en hlżjastir voru žeir 1960, mešalhiti 9,4 stig.

Į Akureyri er mešalhitinn 2,2 stig, -3,0 nešan mešallag 1991 til 2020 og -2,7 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Vķšast hvar į landinu er žetta nęstkaldasti fyrri hluti maķ į öldinni, nokkru kaldara var į sama tķma 2015. Aš tiltölu hefur veriš hlżjast ķ Blįfjöllum, hiti žar -1,4 nešan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast hefur veriš į Fjaršarheiši, og viš Kįrahnjśka hiti -4,2 stig nešan mešallags.

Śrkoma hefur veriš lķtil, ķ Reykjavķk hafa ašeins męlst 2,1 mm, en hefur nokkrum sinnum veriš minni. Į Akureyri hafa ašeins męlst 2,6 mm - en žar hefur lķka veriš žurrara nokkrum sinnum.

Sólskinsstundir ķ Reykjavķk eru óvenjumargar, 196,4 hafa męlst til žessa, meira en įšur. Nęstmest męldist 1958, 190,0 stundir. Hefši sami męlir veriš notašur žį er lķklegt aš fleiri stundir eša jafnmargar hefšu męlst og nś (um žetta vandamįl er fjallaš ķ sérstökum pistli).

Loftžrżstingur hefur enn veriš hįr - en er žó sem fyrr ekki nęrri meti.


Breyting į sólskinsstundamęlingum

Um sķšastlišin įramót var hętt aš męla sólskinsstundir ķ Reykjavķk meš svoköllušum Campbell–Stokes męli. Sól skķn ķ gegnum glerkślu og brennir rauf ķ blaš sem žar er komiš fyrir. Męlirinn var fundinn um 1853 [um žaš mį lesa į Wikipediu] og frį 1879 var hann endurbęttur lķtillega. Byrjaš var aš nota svona męli į Vķfilsstöšum 1911 og mį heita aš sólskinsstundir hafi veršiš męldar į žennan hįtt į höfušborgarsvęšinu sķšan. Męlingar lögšust af į Vķfilsstöšum 1923 en hófust žį nęrri skrifstofu Vešurstofunnar viš Skólavöršustķg - og frį 1931 ķ Landssķmahśsinu viš Austurvöll. Įriš 1946 fluttust męlingarnar ķ turn Sjómannaskólans og voru žar žar til flutt var į Bśstašaveg aš Vešurstofunni 1973. 

Męlingarnar hafa alla tķš veriš geršar į sama hįtt; žegar sólin skķn brennir hśn rönd ķ pappķr sem komiš er fyrir aftan viš kślulaga linsu (brennigler). Skipt er um blaš einu sinni į sólarhring og lengd randarinnar į blašinu męld. Žótt męlingin sé einföld getur żmislegt truflaš hana og ruglaš. Fyrst er aš telja aš hér sem og viš ašrar męlingar skiptir samviskusemi athugunarmanns miklu mįli. Ef ekki er skipt um blaš žannig aš fleiri en einn dagur lenda į sama blaši er oft erfitt aš ašgreina sólskinsstundir hvers dags um sig. Athugunarmašur veršur einnig aš sjį til žess aš kślan sé hrein žannig aš hśn hleypi sólargeislunum ķ gegn. Męlirinn mį heldur ekki skekkjast. Aš žessum vandamįlum tengdum athugunarmanninum slepptum eru fleiri vandamįl.

Hér į landi er ašeins notuš ein kśla į hverjum staš. Žetta veldur žvķ aš žegar sólargangur er mjög langur er hętt viš aš męlirinn skyggi į sjįlfan sig žegar sólargangur er lengstur og fyrstu sólargeislar morgunsins og sķšustu geislar kvöldsins męlist ekki. Pappķrinn, sem notašur hefur veriš, hefur, žvķ mišur, veriš misdökkur og efniš ķ honum misjafnt ķ žessi rśmu 80 įr sem męlingarnar hafa stašiš. Žetta veldur žvķ aš hann brennist misvel og višbśiš aš einhverju muni į tķmabilum af žeim sökum.Einnig er hęgt aš lesa misjafnlega af blöšunum, en tilraunir sem geršar hafa veriš į Vešurstofunni benda til žess aš sį munur sé óverulegur žegar tekiš er saman sólskin heils mįnašar. Allt žetta veršur aš hafa ķ huga žegar horft er į nišurstöšur męlinga.

Įriš 2005 var einnig fariš aš nota sjįlfvirkan męli og hafa žęr męlingar veriš geršar samhliša hinum į žaki Vešurstofuhśssins sķšan. Lķtilshįttar vantar ķ męliröš žessa. Samanburšur sem Įrni Siguršsson vešurfręšingur gerši fyrir allnokkrum įrum į męlunum tveimur bendir til žess aš žeir męli įlķka margar sólskinsstundir į įri. Kvöld- og morgunskuggar žeir sem minnst var į hér aš ofan valda hins vegar žvķ aš į mestu sólardögum męlir sjįlfvirki męlirinn lengur heldur en sį eldri - meir um žaš hér aš nešan. Į móti kemur aš brennimęlinum hęttir til aš brenna of stór göt ķ blašiš - sé sólskin „köflótt“ - til dęmis ķ skśravešri. 

Ritstjóri hungurdiska gerši į dögunum könnun į žessum mun męlanna frį 2006 til 2020. Ašeins var litiš į mįnušina maķ til įgśst. 

Myndin hér aš nešan sżnir nišurstöšuna:

w-blogg100521

Lóšrétti įsinn sżnir mun į męlunum (ķ klukkustundum), en sį lįrétti sólskinsstundafjölda į sjįlfvirka męlinum. Viš sjįum aš žegar sólskinsstundir eru fįar er munur į męlunum mjög lķtill, brennimęlirinn hefur ómarktękt betur žegar sólskinsstundirnar eru 5 til 7, en sķšan mį segja aš munurinn fari vaxandi, sérstaklega žegar komiš er upp ķ 14 til 16 stundir. Mesti munurinn er į heišrķkum dögum, 1,5 til 1,8 stundir. 

Žetta ruglar aušvitaš innbyršis samanburš sólskinsmįnaša. Fyrstu 14 daga žessa mįnašar, (maķ 2021) męldi nżi męlirinn 187,4 stundir - žaš er žaš mesta sem męlst hefur įšur žessa daga eftir aš hann var tekinn ķ notkun. Nęstflestar voru sólskinsstundirnar sömu daga įriš 2015. Žį męldust 176,3 stundir į sama męli, 11,1 fęrri en nś. En gamli męlirinn męldi ekki nema 166,2 sömu daga, 10,1 fęrri. Įriš 1958 höfšu sömu mįnašardaga męlst 174,7 stundir. Spurningin er nś aušvitaš sś hversu margar stundir hafšu žį męlst į nżja męlinn? Žaš vitum viš aušvitaš ekki - en ef viš leitum ašstošar myndarinnar viš aš giska ęttu žęr aš hafa veriš 180,1. Žaš er aš segja fęrri heldur en nś. 

Sólskinsstundamet maķmįnašar ķ Reykjavķk er einmitt frį 1958, 330,1 stund. Viš vitum ekki en hversu nęrri maķmįnušur 2021 kemst žeirri tölu. Til aš ritstjóri hungurdiska geti talaš rólega um nżtt met žyrfti nżi męlirinn aš komast upp ķ 340 stundir - 339,4 er įgiskuš tala myndarinnar hér aš ofan. Mjög slęmt er aš breyta ašferšum viš męlingar - ekki sķst žeim sem bśiš er aš gera lengi. En viš gömlu mennirnir veršum vķst aš sętta okkur viš framrįs tķmans - og nżi męlirinn er aušvitaš aš mörgu leyti betri heldur en sį gamli. Žvķ er hins vegar spįš aš hann muni bila - og dagar fari aš falla śr - žį žarf aš fara aš skįlda ķ eyšur meš ašstoš skżjahulu - hvernig į hins vegar aš gera žaš falli skżjahuluathuganir nišur lķka?


Hey ķ haršindum?

Ritstjóra hungurdiska finnst eitthvaš oršiš öfugsnśiš žegar fariš er aš fagna komu leišindakuldapolls śr noršri sem einskonar vonarpenings (svo ekki sé talaš um endurlausnara). Alla vega er ljóst aš kuldapollar sem žessi žykja almennt vera bošberar verstu leišinda aš sumarlagi - ķ jślķ klippa žeir marga daga śr örstuttu sumri - žó vęgir og ómerkilegir séu.

En - svona er žurrkurinn farinn aš leika okkur grįtt og hin alvarlega gróšureldahętta mikil aš fįeinir hraglandadropar vekja einhverjar vonir - meš sķnum 1 til 5 stiga hita og žaš ķ maķ. En til allar hamingju viršist sś vešurtķska enn undirliggjandi aš žaš fari vel meš - vindar verši hęgir og engin aftök af neinu tagi ķ sjónmįli. 

Kuldapollurinn stóri yfir Noršurķshafi kemur til allrar hamingju lķtt viš sögu - en léttir ašeins į sér meš žvķ aš senda örverpi sušur um Ķsland į fimmtudag og föstudag - stendur raunar stutt viš. 

w-blogg110521a

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum - ķ mišju vešrahvolfi - į fimmtudagskvöld. Žį į mišja kuldapollsins aš vera viš Vestfirši į leiš til sušurs eša sušsušvesturs. Ekki er žetta öflugt kerfi - en žó er um -34 stiga frost ķ mišjunni og žykktin undir žessu er minni en 5200 metrar - ekki met į žessum įrstķma, en nęr žó inn ķ botn-10 į sķšustu 100 įrum ef viš žrengjum dagagluggann nišur ķ 11. til 15.maķ. Minnsta žykkt sem viš vitum um eftir 12.maķ var talsvert lęgri, 5110 metrar - en žaš įtti sér staš 15.maķ 2012 (og getiš ķ hungurdiskapistli į žeim tķma). Žį var hiš versta vešur - en žaš stendur ekki til aš žessu sinni žó svalt verši. - Ķ dag (žrišjudag 11.maķ) var žykktin yfir mišju landi 5280 metrar, hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs 4 stigum hęrri en hann į aš vera um mišnętti į fimmtudagskvöld. 

En ķ žessu tilviki veršur sum sé aš fórna hita (sem žó er ekki hįr) og sólskini fyrir einhverja śrkomuvon - (sem svo kannski bregst) - flest er hey ķ haršindum. 


Fyrstu tķu dagar maķmįnašar

Mešalhiti fyrstu tķu daga maķmįnašar er 3,9 stig ķ Reykjavķk, -1,7 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og einnig sķšustu tķu įra. Hann rašast ķ 18.hlżjasta sęti aldarinnar ķ Reykjavķk. Kaldastir voru sömu dagar 2015, mešalhiti žį 1,7 stig, einnig var kaldara en nś sömu daga įrin 2018 og 2003. Hlżjastir voru dagarnir 10 įriš 2011, mešalhiti žį 8,6 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 101.sęti (af 145). Hlżjastir voru sömu dagar 1939, mešalhiti žį 9,1 stig, en kaldastir voru žeir 1979, mešalhiti -1,0 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś 1,4 stig, -3,5 stigum undir mešallagi įranna 1991 til 2020, en -3,2 stigum undir mešallagi sķšustu tķu įra. Frį 1936 hefur maķbyrjun veriš kaldari 11 sinnum į Akureyri, sķšast 2015 - langkaldast var 1979, mešalhiti fyrstu tķu daga maķmįnašar žį var ašeins -3,4 stig.

Dagarnir tķu eru żmist ķ nęstkaldasta eša žrišjakaldasta sęti aldarinnar į spįsvęšunum. Einna hlżjast aš tiltölu hefur veriš į höfušborgarsvęšinu, en hiti er vel undir mešallagi sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum, minnst er neikvęša vikiš ķ Blįfjöllum, -1,6 stig, en mest viš Setur, -4,2 stig.

Śrkoma hefur veriš sįralķtil um stóran hluta landsins. Ķ Reykjavķk hafa ašeins męlst 0,2 mm, 1 prósent mešalśrkomu. Sķšustu 100 įr hefur śrkoma žessa daga ašeins einu sinni veriš minni en nś, (1958) og einu sinni jafnlķtil (1979) - nokkrum sinnum litlu meiri (innan viš 1 mm). Įriš 1892 var ekki getiš um śrkomu žessa daga og ekki heldur 1904, 1906 og 1907. Į žeim įrum var minna hirt um męlingu 0,1 til 0,2 mm heldur en nś er gert - og samanburšur svo lķtillar śrkomu žvķ ekki alveg raunhęfur - aš öšru leyti en žvķ aš žessir dagar hafa einnig veriš mjög žurrir žessi įr.

Į Akureyri hefur śrkoman ašeins męlst 1,1 mm - en hefur alloft veriš enn minni žessa sömu daga. Austur į Dalatanga er śrkoma heldur meiri, en samt um 30 prósent undir mešallagi. 

Óvenjusólrķkt hefur veriš ķ Reykjavķk, alls hafa męlst 152,9 sólskinsstundir, 88 fleiri en aš mešallagi 1991 til 2020. Svo margar sólskinsstundir hafa aldrei męlst žessa sömu tķu daga ķ Reykjavķk. Um sķšustu įramót var hętt aš męla meš gamla sólskinsstundamęlinum (brennikśla) og sjįlfvirkur męlir tekinn ķ notkun ķ vešurskeytum. Nżi męlirinn męlir heldur fleiri sólskinsstundir į žessum tķma įrs heldur en sį gamli gerši - viš fjöllum vonandi um žaš sķšar hér į žessum vettvangi verši mįnašarmetinu ógnaš. Samanburšarmęlingar hafa stašiš ķ um 15 įr. Ķ dag munar svo miklu (nęsta tala er 129,3 stundir sömu daga 1958 og sķšan 129,1 stund 2015) aš žessi breyting į męlifyrirkomulagi skiptir ekki mįli.

Loftžrżstingur hefur veriš hįr - en er žó mjög langt frį meti sömu daga.


Žrįvišriš

Nś eru litlar breytingar į vešri frį degi til dags. Žó žetta verši aš teljast heldur köld tķš mišaš viš įrstķma hefur samt ekki beinlķnis fariš illa meš vešur. Gróšur fer sér hęgt og žurrkar eru til baga. Gróšureldahętta umtalsverš um landiš sunnan- og vestanvert, og harla dauft noršaustanlands - en ekki žó stórhret. 

Viš skulum nś lķta į hvernig stašan er ķ hįloftunum į noršurhveli og reynum aš įtta okkur ašeins į henni. Kort evrópureiknimišstövšarinnar gildir kl.18 į mįnudag, 10.maķ.

w-blogg080521a

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, af žeim rįšum viš vindįtt og vindstyrk ķ mišju vešrahvolfi. Litir sżna žykktina, hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ minni sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Gręnu litirnir eru žrķr. Į žessum įrstķma ęttum viš aš vera ķ žeim ķ mišjunni, sem sżnir žykkt į bilinu frį 5340 metrum upp ķ 5400 metra, sumarylur byrjar ķ kringum 5460 metra (ķ gula litnum). Hér mį sjį aš landiš er ekki ķ gręnum lit heldur blįum - og ekki einu sinni žeim ljósasta. Žykktin yfir landinu į mįnudaginn (10.maķ) žegar kortiš gildir į aš vera 522ö metrar - svipaš og mešaltališ ķ janśar og um 130 metrum undir mešallagi maķmįnašar. Žaš žżšir aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs er 6-7 stigum nešan mešallags. Vik mešalhita ķ mannheimum eru heldur minni, trślega 4-5 stig. 

En kortiš sżnir aš mikiš hefur slaknaš į afli vestanvindabeltisins - sumariš nįlgast į noršurhveli. Breytingar eru oršnar heldur hęgari en fyrr ķ vor. Viš höfum nś lent dįlķtiš į milli vešrakerfa - lęgšagangurinn er langt fyrir sunnan landiš - en meginkuldinn lķka nokkuš langt undan - nęrri noršurskauti. 

Į kortinu er strikalķna sem markar eins konar landamęri milli įhrifa lęgšanna ķ sušri og heimskautaloftsins ķ noršri - žessi lķna hefur legiš į svipušum slóšum nś um hrķš - fęrir okkur hįlfgerša vešurleysu - hvaš vind og śrkomu įhręrir - en ekki mikla von um breytingar.

Žaš er einkum tvennt sem getur breytt žessari stöšu. Annars vegar eitthvaš langt aš sunnan sem fęr einhverja bylgjuna fyrir sunnan vešurleysuna til aš hreyfa viš henni - lęgšin sem nś er vestur af Bretlandseyjum er einmitt af žessu tagi - hśn beinir nś mjög hlżju lofti noršur um alla Evrópu - en hreyfir ekki viš neinu hér į landi - viš žyrftum aš fį bylgju af žessu tagi ašeins vestar - žaš er rétt hugsanlegt aš lęgšin žessi beini til okkar hlżju pśsti śr austri - en lķtil von žó.

Annar möguleiki til breytinga er aš kuldapollurinn mikli viš noršurskautiš (viš sjįum fjólublįan blett ķ honum) fari eitthvaš į skriš. Fari hann sušur um Kanada gęti hann um sķšir rótaš upp ķ vešurleysunni og komiš hlżrra lofti til okkar śr sušri. Viš viljum hins vegar alls ekki aš hann komi sušur um til okkar - hvorki rétt vestan viš eša austan viš. Žį fengjum viš illvišri af einhverju tagi - jafnvel hrķšarvešur. Žau eru ekki skemmtileg į žessum tķma įrs (en ekki óskaplega óalgeng). Best er ef svona kuldapollar heldi sig sem fastast žar sem žeir eiga heima. 

Kannski gerist ekkert af žessu - vešurleysan heldur bara įfram. Žį hlżnar einfaldlega hęgt og hęgt vegna vaxandi sólaryls - įn grundvallarbreytinga. Gott vešur ķ einhverjum almennum skilningi - en harla óheppilegur žurrkur og nętursvali. 


Hörpuhjal

Žó vešur sé afskaplega breytilegt frį įri til įrs į žessum įrstķma er žaš samt žannig aš fyrsti mįnušur ķslenska sumarsins „harpa“ sker sig aš sumu leyti śr - jafnvel mį halda žvķ fram aš hśn sé sérstök įrstķš. Hśn sżnir žó sitt „rétta“ andlit ašeins stöku sinnum - en žó nęgilega oft til žess aš merki hennar „sést“ ķ vešurgögnum. Nokkuš er deilt um merkingu nafnsins. Žaš er ekki mešal mįnašanafna ķ Eddu - žar heitir fyrsti mįnušur sumars „gaukmįnušur“ eša „sįštķš“ - kannski eru žessi nöfn eldri heldur landnįm Ķslands, (en ekkert vit žykist ritstjóri hungurdiska hafa į slķku). En hörpunafniš komiš ķ notkun snemma į 17.öld [séra Oddur į Reynivöllum notar žaš]. Ekki eru žó rķmskrif hans ašgengileg ritstjóranum - ašeins tilvitnanir. Einhvern veginn var žvķ żtt aš manni hér į įrum įšur aš nafniš tengdist ljśfum tónum hörpunnar - ķ nafninu vęri žvķ falin mildi og frišur. Sé flett upp ķ ritmįlssafni Įrnastofnunar kemur upp tilvitnun ķ gamlan texta sem mun vera prentašur ķ 1. hefti „Bibliotheca Arnamagnęana“ 1941. Grunar ritstjórans aš žar fari texti séra Odds. Žar segir - meš nśtķmastafsetningu:

„Kuldamįnušurinn vor fyrstur ķ sumri hefur langa ęfi heitiš harpa, Žį deyja flestar kindur magrar undan vetri og um žį tķma finna menn oft herpings-kulda“. Kunnugleg lżsing į vešurlagi hörpunnar - ekki satt?

Fyrir fjórum įrum (aprķl 2017) birtist hér į hungurdiskum löng syrpa pistla (9) meš yfirskriftinni „Ķ leit aš vorinu“ - kannski tekur ritstjórinn žį einhvern tķma saman og (rit)stżrir žeim ķ einn samfelldan texta? Žar mį m.a. finna eftirfarandi fullyršingar:

„Žaš er 6. maķ sem hitinn į vorin fer upp fyrir įrsmešaltališ - en 16. október dettur hann nišur fyrir aš aš nżju. Viš gętum skipt įrinu ķ sumar og vetrarhelming eftir žessu og er žaš mjög nęrri žvķ sem forfešur okkar geršu - ef viš tökum fįeina daga af vetrinum til beggja handa og bęttum viš sumariš erum viš bżsna nęrri fyrsta sumardegi gamla tķmatalsins aš vori og fyrsta vetrardegi aš hausti“.

Nęst er gripiš nišur ķ pistil um įrstķšasveiflu loftžrżstings):

„Kjarni vetrarins einkennist af nokkurri flatneskju [svipušum mešalloftžrżstingi], en hśn stendur ekki nema ķ um žaš bil 7 til 8 vikur, frį žvķ snemma ķ desember žar til fyrstu daga febrśarmįnašar. Lęgstur er žrżstingurinn ķ žorrabyrjun - į mišjum vetri aš ķslensku tali. Svo fer aš halla til vors, tveimur mįnušum įšur en mešalhiti tekur til viš sinn hękkunarsprett. Žrżstihękkunin heldur sķšan įfram jafnt og žétt, en ķ kringum sumardaginn fyrsta viršist herša į henni um stutta stund žar til hįmarki er nįš ķ maķ. Žetta hįmark er flatt og stendur ķ um žaš bil 5 vikur. Mįnušinn hörpu eša žar um bil. Harpa er eiginlega sérstök loftžrżstiįrstķš, rétt eins og desember og janśar eru žaš - og žrżstihękkun śtmįnaša. Ķ maķlok fellur žrżstingurinn - ekki mikiš, en marktękt - og žrżstisumariš hefst. - Žaš stendur fram aš höfušdegi. [Žrżsti-] Įrstķširnar eru žvķ fimm: Vetrarsólstöšur, śtmįnušir, harpa, sumar og haust“.

Einnig er ķ pistlunum fjallaš um śrkomutķšni į landinu. Į hversu mörgum stöšvum landsins męlist śrkoma. Žar segir m.a:

„Fram undir mišjan mars eru śrkomulķkur oftast um og yfir 55 prósent į landinu, en žį fer lķtillega aš draga śr. Upp śr mišjum aprķl er tķšnižrep og eftir žaš eru lķkurnar komnar nišur ķ 40 til 45 prósent. Lķkur į žvķ aš śrkoma sé 0,5 mm eša meiri falla įmóta hratt (eša ašeins hrašar). Žrep skömmu fyrir sumardaginn fyrsta vekur aušvitaš athygli - žaš tengist žeim žrepum loftžrżstings og žrżstióróa sem viš kynntumst ķ fyrri leitarpistlum“. Śrkomutķšni į landinu er ķ lįgmarki frį žvķ um 10. maķ til 10. jśnķ“. [Og į višmišunartķmabilinu 1949 til 2016 voru lķkur į śrkomu minnstar 19.maķ].

Sķšar er fjallaš um vindstyrk og vindįttir ķ vešrahvolfinu - žar segir m.a.: 

„Umskiptin į vorin eru mjög snögg. Styrkur vestanįttarinnar dettur žį snögglega nišur ķ um helming žess sem var. Žetta gerist aš mešaltali sķšustu dagana ķ aprķl. - Į móti er annaš žrep sķšla sumars, ķ sķšustu viku įgśstmįnašar. Segja mį aš vestanįttin fari beint śr vetri yfir ķ sumar“.

Og einnig segir af įrstķšasveiflu vindįtta į landinu:

„Ķ kringum jafndęgur aš vori dregur mjög śr tķšni sunnanįtta - pįskatķš tekur viš - jś, meš sķnum fręgu hretum - śr noršri. Sķšari hluti žessa noršanįttaauka hefst ķ kringum sumardaginn fyrsta - og stendur til 19. maķ (eša žar um bil)“. [Hörpuna]

Voržurrkar eru oft erfišir sökum gróšureldahęttu. Žessi hętta fer vaxandi frį įri til įrs. Ekki endilega vegna žess aš žurrkum fjölgi hér į landi - eša žeir verši įkafari - heldur öšrum įstęšum. Žessar eru helstar:

• Hlżnandi vešurfar bętir gróšurskilyrši, magn og śtbreišsla margskonar gróšurs eykst.
• Bśfjįrbeit og önnur nżting gróšurs minnkar svo sina og annar lįggróšur eykst, įr frį įri.
• Fįrfestingar ķ frķstundabyggšum vaxa. Mikiš um heilsįrshśs og įrleg višvera lengist, gróšur žar margfaldast.
• Ķslensk stjórnvöld leggja stóraukna įherslu į nżskógrękt sem śrręši ķ loftslagsmįlum.

Sama eša svipaš er aš eiga sér ataš vķša um lönd og allra erfišast er įstandiš žar sem aukin žurrkatķšni og aukin įkefš žurrka koma einnig viš sögu. 

Žaš er mikilvęgt aš gróšureldavįin sé tekin alvarlega. Įnęgjulegt er aš sjį aš einhver vakning er aš eiga sér staš. Hśn mętti žó nį til fleiri višbragšsžįtta - og er rétt eins og įkvešin blinda rķki gagnvart sumum žeirra.

Fyrir tveimur įrum tóku ritstjóri hungurdiska og K. Hulda Gušmundsdóttir į Fitjum ķ Skorradal saman minnisblaš sem sent var til nokkurra ašila sem um žessi mįl fjalla. Hér aš nešan er tengill ķ žessa minnisblaš (pdf). Žrautsegir įhugamenn ęttu aš reyna aš lesa. 

Ķ dag (7.maķ) gerši loks skśrir sums stašar sunnan- og sušvestanlands. Žį kom gömul žumalfingurregla frį žvķ fyrir tķma tölvuspįa upp ķ huga ritstjóra hungurdiska. Hśn er nokkurn veginn svona:

Gerist žaš ķ langvinnri noršaustanįtt aš žrżstingur į Reykjanesi falli nišur fyrir žrżsting į Dalatanga mį bśast viš aš śrkomu verši vart - skśrir eša él falli į Sušvesturlandi.

Žannig var žaš einmitt ķ dag (7.maķ).


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Met (eša žannig?)

Ķ gęr (4.maķ) fór lįgmarkshiti į Dyngjujökli nišur ķ -24,5°C - og svo nišur ķ -24,0°C sķšastlišna nótt (5.maķ). Žetta er lęgsti hiti sem męlst hefur hér į landi ķ maķmįnuši. Viš vitum žó ekki hvernig stašan er į stöšinni, t.d. er hęš męlisins yfir yfirborši jökulsins ekki žekkt - sé hśn teljandi minni en 2 metrar afskrifast talan um leiš sem met. 

Stöšin er sem kunnugt er ķ um 1690 metra hęš, langhęst vešurstöšva hér į landi. Lįgmarksmet munu falla žar ótt og tķtt nęstu įrin (verši stöšin starfrękt įfram) - nś žegar į hśn lęgsta hita ķ öllum mįnušum frį žvķ ķ maķ og fram ķ september - en ekki yfir veturinn - lķklega tekur lengri tķma aš hirša žau met lķka - en žaš mun samt gerast starfi stöšin ķ įratugi. Aš sumarlagi hefur hśn žaš „fram yfir“ ašrar stöšvar aš yfirboršshiti jökulsins er aldrei hęrri en 0°C. Aš vetrarlagi er žessi forgjöf ekki til stašar - žį er samkeppni viš ašrar stöšvar flóknari og žarf sérstakar og sjaldgęfari ašstęšur til.

Žó žaš sé aš sjįlfsögšu bęši gagnlegt og įhugavert aš hafa vešurstöš svo hįtt į jökli eru met žašan ekki eins įhugaverš - til žess er forgjöfin of mikil. Žau verša žaš hins vegar um sķšir sé stöšin starfrękt nęgilega lengi - eša žį aš ašrar stöšvar verša settar upp viš svipašar ašstęšur.


Ašeins meira af aprķl

Hinn hįi loftžrżstingur ķ aprķl telst til tķšinda ķ aprķl (en er vęntanlega hrein og klįr tilviljun rétt eins og summa lottótalna slęr viš og viš met). En žaš var ekki bara hęš yfir Gręnlandi heldur lķka vestur af Bretlandseyjum - og žetta žrżstimet žvķ ķ eins konar söšulpunkti į milli hęšanna.

w-blogg030521a

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar, en vik eru sżnd ķ lit, žau jįkvęšu raušbrśn, en žau neikvęšu blįleit. Noršlęgar įttir voru rķkjandi fyrir austan žetta mikla hįžrżstisvęši. Kalt var vķša ķ Skandinavķu - ekki žó eins ķ Finnlandi og vestar. Sömuleišis var kalt į Bretlandi - sem og vķša į meginlandi Evrópu.

w-blogg030521b

Hér mį sjį (sé myndin stękkuš) hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), žykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik, bęši ķ nżlišnum aprķl (efst til vinstri) sem og ķ žeim žremur aprķlmįnušum öšrum sem „skyldastir“ eru honum ķ hįloftunum, aprķl 1956, 1973 og 1977. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Mesta jįkvęša vikiš ķ nżlišnum aprķl var viš strönd Labrador, um 90 metrar. Žar var hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs um 4,5 stigum ofan mešallags įranna 1981 til 2010, en neikvęša vikiš var mest ķ grennd viš Danmörku, um 50 metrar - eša -2,5 stig undir mešallagi.

Vestanįttin ķ hįloftunum var nokkuš strķš og įtti sér dįlķtinn noršlęgan žįtt. Žaš er lķka einkenni žessara fjögurra mįnaša aš hlżrra var fyrir vestan land heldur en austan žess. Slķkt er ekki mjög algengt. Stašan įriš 1956 var einna lķkust stöšunni nś, hęšarhryggurinn ķ viš snarpari 1973 og ķ aprķl 1977 var heldur kaldara en nś. 

Žaš sést ekki vel į myndinni, en ķ öllum mįnušunum fjórum hagaši žannig til aš ķviš hlżrra var fyrir vestan land heldur en austan viš (lesist af legu daufu strikalķnanna), öfugt viš žaš sem algengast er. 

Į fįeinum vešurstöšvum į Austurlandi var aprķl kaldari heldur en mars og į enn fęrri var hann kaldari heldur en febrśar lķka. Hann nįši žvķ žó hvergi aš verša kaldasti mįnušur vetrarins - eins og komiš hefur fyrir. Einu sinni įšur į žessari öld hefur aprķl oršiš kaldari en bęši febrśar og mars į fleiri en 8 vešurstöšvum - žaš var 2012, nęst žar įšur įriš 1991. Žaš er dįlķtiš skemmtilegt aš į įrunum 1948 til 1959 (12 įr) var aprķl ķ 5 skipti kaldari en bęši febrśar og mars į meirihluta stöšva - klasamyndunar gętir ķ vešrinu (ólķkt lottóinu). 

Hiti ķ aprķl var nešan mešallags um land allt. Aš tiltölu var hlżjast į Vestfjöršum, žar rašast mešalhitinn ķ 12.hlżjasta sęti (af 21) į öldinni, en kaldast aš tiltölu var į Sušausturlandi žar sem hitinn var ķ 17.hlżjasta sęti. Žaš er misjafnt hver er kaldasti aprķl į öldinni. Žaš er 2006 viš Faxaflóa, Breišafjörš og į Vestfjöršum, 2001 į Ströndum og Noršurlandi vestra, 2010 į Noršausturlandi, į Sušausturlandi og į Mišhįlendinu, 2008 į Austurlandi aš Glettingi, 2012 į Austfjöršum og 2015 į Sušurlandi. Į landinu ķ heild var svo kaldast ķ aprķl 2013 (žó var sį mįnušur hvergi kaldastur į einstöku spįsvęši). E.t.v. bendir žetta til žess aš viš eigum enn eftir aš fį afgerandi kaldan aprķl į žessari öld - hann hlżtur aš bķša fęris - eša er žaš ekki? 

Viš žökkum Bolla P. fyrir kortageršina. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2022
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • w-blogg190122d
  • w-blogg190122c
  • w-blogg190122b
  • w-blogg190122a
  • w-blogg170122a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.1.): 217
  • Sl. sólarhring: 266
  • Sl. viku: 3239
  • Frį upphafi: 2105879

Annaš

  • Innlit ķ dag: 197
  • Innlit sl. viku: 2833
  • Gestir ķ dag: 188
  • IP-tölur ķ dag: 187

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband