Af kuldakastinu fyrir 50 įrum

Nś eru allt ķ einu lišin 50 įr frį įramótunum 1967/68. Žį gerši mjög minnisstętt kuldakast sem nįši hįmarki 2. og 3. janśar. Žann 3. varš mešalHĮmarkshiti į landinu -13,2 stig og sį lęgsti sem vitaš er um eftir 1920. Mešallįgmarkshiti dagsins įšur var -16,7 stig. Aš auki var hvasst um nęr allt land. - Į žessu andartaki virtust kuldar fyrri alda snśiš aftur. 

Vķša varš tjón ķ hśsum vegna žess aš vatn fraus ķ mišstöšvarofnum og segja mįtti aš hitaveita Reykjavķkur hafi veriš į sķšasta snśningi. Fréttin hér aš nešan er śr Morgunblašinu 5. janśar.

w-blogg301217aaa

Į lista yfir lęgsta sólarhringsmešalhita allra daga frį 1949 eru 2. og 3. janśar 1968 ķ 5. og 7. sęti. 

röšįrmįndagurmhiti
1196938-17,02
2196926-16,29
31968331-15,30
4196939-15,26
5196812-15,11
6199836-14,70
7196813-14,21
8196927-14,14
91981115-13,92
101988123-13,82

Yfir landiš flęddi jökulkalt loft noršan śr ķshafi. Mikill hafķs var fyrir noršan land žannig aš leišin yfir aušan sjó var mjög stutt. 

w-blogg301217a

Taka mį eftir žvķ aš žaš er -25 stiga jafnhitalķna 850 hPa-flatarins sem liggur yfir landinu. Slķkt er mjög óvenjulegt. Ķ kuldanum ķ gęr (29. desember) mįtti rétt finna -15 lķnuna yfir landinu. Sżnir žetta vel ešlismun kulda - kuldakastiš 1968 var „djśpt“ oršiš til viš mikiš ašstreymi kulda, en nś er hęgur vindur og bjartvišri ašalįstęša kuldans - fljótt dregur śr frosti žegar vind hreyfir. 

Žykktarkortiš hér aš nešan er lķka sérlega ķskyggilegt.

w-blogg301217b

Žaš er ekki oft sem fjólublįi liturinn leggst yfir mestallt landiš. Žykktin ķ honum er minni en 4920 metrar. 

Žaš er nógu slęmt aš frost sé meira en -10 stig, en žegar vindur bętist viš veršur mįliš fyrst ķskyggilegt. Hitaveitur hafa lįtiš meta eins konar vindkęlingu - höfum ķ huga aš hefšbundnar vindkęlitöflur žar sem reynt er aš reikna kęlingu į óvarinni hśš eiga ekki endilega viš - og eru reyndar sjaldan til nokkurs gagns hér į landi. 

En leitum aš vindasömum og köldum dögum. Einskoršum okkur viš daga žegar mešalvindur į landinu er meiri en 8 m/s og landsmešalhiti lęgri en -8 stig. 

w-blogg301217aa

Viš sjįum aš žaš eru ekki sérlega margir dagar sem komast inn į listann (71 į 68 įrum). Žvķ nešar sem dagur er į myndinni žvķ kaldari var hann - og žvķ lengra sem dagur er til hęgri žvķ hvassari var hann. Segja mį aš allir jašardagarnir hafi veriš hręšilegir. Žeir hafa allir veriš merktir meš įrtali - en viš lįtum örvar benda į 2. og 3. janśar 1968 - og eina lķka į pįskahretiš 1963. - Ör bendir lķka į žann staš sem gęrdagurinn (29. desember 2017) myndi lenda - ķ kringum hann vęri žétt punktadreif sem viš sleppum hér. 

w-blogg301217c

Blįleitu sślurnar į myndinni sżna hita ķ Reykjavķk į žriggja stunda fresti dagana 1. til 10. janśar 1968. Frostiš er meira en -10 stig ķ nęrri tvo og hįlfan sólarhring og fór nišur fyrir -15,6. Gręna strikalķnan sżnir žrżstispönn (mun į hęsta og lęgsta loftžrżstingi į landinu - kvaršinn til hęgri į myndinni). Köldu dagana fór hśn mest upp ķ 19,4 hPa. Hvassara varš dagana 7. til 8., en žį var ekki nęrri žvķ jafnkalt. 

Getum viš fengiš svona daga žrįtt fyrir hlżnandi vešurfar? Svariš veršur aš vera jįtandi žó kuldum hafi mikiš fękkaš. 

En talningar kaldra og hvassra daga nį enn ekki lengra aftur en til 1949 - viš getum nokkuš aušveldlega tališ köldu dagana į einstökum vešurstöšvum, en upplżsingar um vindhraša eru lķtt tölvutękar. Nokkuš mišar žó ķ žeim efnum - svo mikiš aš lķta mį į įstandiš fyrstu daga janśarmįnašar 1918 į nokkurn veginn sama veg. 

w-blogg301217d

Sķšan eru lišin eitt hundraš įr. Sślurnar sżna sem fyrr hita ķ Reykjavķk - en žó var ašeins męlt žrisvar į dag - gefur ekki eins fulla mynd. Viš sjįum aš fyrstu 4 dagar janśarmįnašar 1918 voru ekki kaldir, hiti lengst af ofan frostmarks, en sķšan hrapar hitinn og er kominn nišur ķ -16,7 stig aš morgni žess 6. Gręna strikalķnan sżnir žrżstispönn sem fyrr. Aš baki hennar eru ašeins gögn frį örfįum vešurstöšvum - lķklegt er žvķ aš hśn hafi ķ raun veriš eitthvaš meiri en hér er sżnt - fór hęst ķ 17,1 hPa aš morgni žess 6. Ķ raun er žaš mjög sambęrilegt viš stöšuna 2. og 3. janśar 1968. Nķu vindstig voru talin ķ Reykjavķk allan žrettįndann (ž.6.) - og engin hitaveita og hśs yfirleitt gisnari en sķšar var. Erfišur dagur žį - og yrši erfišur nś ef birtist. 

Kuldinn žann 7. var ķ hęgum vindi - en svo var aftur oršiš hvasst meš frostinu žann 10. - žį voru talin 8 vindstig um morguninn - en hęgur sķšdegis. 

Viš höfum nś litiš lķtillega į stöšuna fyrir 50 og 100 įrum. Reynum aš lķta enn lengra til baka, 150 og 200 įr - en ašeins lauslega og ašeins į hita ķ janśar 1868 og 1818.

w-blogg301217e

Hér sjįum viš daglegan hįmarks- og lįgmarkshita ķ Stykkishólmi (raušir og blįir ferlar) og morgunhita ķ Reykholti ķ Borgarfirši (gręnn ferill). Janśar 1868 hófst meš hlżindum, en žann 13. kólnaši snögglega og frost fór nišur fyrir -10 stig ķ Hólminum og nišur fyrir -15 ķ Reykholti. Viš sjįum aš ferlunum ber allvel saman. 

w-blogg301217f

Ašeins hafa varšveist męlingar frį einum staš į landinu ķ janśar 1818 - Vķšivöllum ķ Skagafirši. Mįnušurinn byrjaši meš hlżindum, en sķšan kólnaši - en ekkert óskaplega mikiš samt fyrr en sķšustu dagana žegar frostiš varš meira en -15 stig. 

Viš eigum ekki męlingar śr janśar 1768 - en höfum žó grun um aš Eggert Ólafsson hafi męlt - kannski fórust žęr meš honum į Breišafirši žį um voriš. En ķ annįlum hlżtur veturinn 1768 góša dóma, og 1668 og 1618 lķka, en 1718 var talinn frostasamur. 


Kaldasti dagur įrsins (til žessa)

Föstudagurinn 29. desember er kaldasti dagur įrsins til žessa į landinu ķ heild. Žaš var sérlega kalt noršaustanlands žar sem mest fréttist af -29,0 stigum ķ Svartįrkoti. Žetta er mesta frost sem męlst hefur į landinu frį žvķ 6. desember 2013, en žį fór frostiš viš Mżvatn ķ -31,0 stig. 

Mešalhiti ķ byggšum landsins var -8,2 stig. Frį og meš 1949 er vitaš um 90 kaldari desemberdaga - rśmlega einn į įri aš mešaltali, en ekki nema 7 į žessari öld. Ekki eru žó tilvikin alveg „óhįš“ - mjög kaldir dagar koma gjarnan ķ klösum, fara tveir eša fleiri saman frekar en aš dreifast stakir yfir tķmabilin öll. Sį 29. hefur tvisvar veriš jafnkaldur eša kaldari en nś, žaš var 1961 og 1995. Fyrra įriš var „klasinn“ sem var jafnkaldur eša kaldari en nś fjórir dagar, 28. sį kaldasti, mešalhiti ķ byggš var žį -13,0 stig, en 1995 var hann sex dagar - og fimm höfšu komiš ķ röš įšur. Žį var annar jóladagur sį kaldasti, mešalhiti var -11,8 stig. Žį męldist -32,2 stiga frost ķ Möšrudal. 

Mesta frost sem vitaš er um ķ desember męldist ķ Möšrudal žann 9. įriš 1917, -34,5 stig. 

Frostiš ķ Svartįrkoti ķ dag er žaš mesta sem vitaš er um į landinu 29. desember og er žvķ svokallaš landsdęgurlįgmark. Žetta er fyrsta byggšarlįgmarksmet sem sett er į įrinu, en annaš ķ röš landsdęgurmeta į landinu ķ heild - fjöldinn talsvert undir almennum vęntingum. Til samanburšar mį geta žess aš hįmarksdęgurmetin eru oršin 12 į įrinu (óstašfestur fjöldi) - fjöldi talsvert ofan vęntinga. 

Mikill fjöldi dęgurmeta féll į einstökum stöšvum, t.d. hefur ekki męlst meira frost žann 29. desember į Bergstöšum ķ Skagafirši og į Saušanesvita. 

Mįnašarhitamet féllu hins vegar ekki vķša į stöšvum sem athugaš hafa ķ meir en fįein įr. Žó hefur ekki męlst meira frost ķ desember en nś į Ólafsfirši (-20,2 stig). Žar hefur nś veriš athugaš ķ 20 įr, og einnig féll desembermet į Mżvatnsheiši (athugaš frį 1999). Sjįlfvirkar athuganir byrjušu ķ Svartįrkoti 2003 og hefur frost ekki męlst meira žar ķ desember en nś og ekki heldur viš Krossanesbrautina į Akureyri (frį 2005).

Óvenjukalt var į Akureyrarflugvelli - talsvert kaldara en viš Lögreglustöšina og Krossanesbrautina. Lęgsta talan sem sįst var -23 stig og er žaš óvenjulegt. Žaš geršist sķšast 2011 (lķka ķ desember) aš frost varš meira en nś. Mesta frost sem vitaš er um į flugvellinum męldist -26 stig, einmitt į annan dag jóla 1995 žegar frostiš fór ķ -32,2 stig ķ Möšrudal og nefnt var hér aš ofan. Einnig męldist frostķš į Akureyrarflugvelli -26 stig žann 6. mars 1998.

Žó kalt vęri vķša nįši dagurinn žó ekki inn į lista žeirra daga sem tekur til daga žegar frost er allan sólarhringinn um land allt - žvķ hįmarkshiti fór yfir frostmark į fįeinum śtnesjastöšvum. Sį įgęti listi er oršinn mjög gisinn į sķšari įrum, bęši vegna hinna almennu hlżinda sem og žess aš śtnesjastöšvum hefur fjölgaš frį žvķ sem įšur var. 


Um og fyrir jól 1957

Tķšarfar var mjög fjölbreytt į įrinu 1957 og margt eftirminnilegt geršist ķ vešri. Mikil illvišri voru ķ janśar, óvenjusnjóžyngsli ķ mars, sjįvarflóš gerši ķ aprķl og mikil leysingaflóš ķ maķ. Sumariš var hins vegar blķtt og gott. Október var órólegur og sķšan var mjög illvišrasamt į sķšari hluta jólaföstunnar. En einhvern veginn hlaut įriš samt góša dóma og tķš oftar talin hagstęš. 

Ašalillvišrin voru af vestri, nokkuš sem nś hefur ekki veriš ķ tķsku um alllangt skeiš. Žaš hlżtur žó aš breytast, vestanįttin varla bśin aš gefa sig. 

Hér rifjum viš lķtillega upp slęma syrpu ķ sķšari hluta desembermįnašar. Tjón varš žó minna en bśast hefši mįtt viš mišaš viš afl žeirra vešrakerfa sem fóru hjį. Sżnir e.t.v. hvaš tilviljanir rįša oft miklu. 

Fyrsta myndin er lķnurit sem sżnir hvernig loftžrżstingur sveiflašist į landinu dagana 12. til 27. desember. 

w-blogg281217-jol1957

Grįu sślurnar (og lóšrétti kvaršinn til vinstri į myndinni) sżnir stęrš žrżstispannar landsins į žriggja klukkustunda fresti žessa daga. Spönnin er munur į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu. Ekki er alveg beint samband į milli hennar og vindhrašans m.a. vegna žess aš landiš er ekki hringlaga. Žrżstispönnin getur žvķ oršiš meiri ķ sama vindi ķ noršan- og sunnanįtt heldur en ķ vestan- og austanįtt vegna žess aš landiš er lengra frį vestri til austurs heldur en noršri til sušurs. 

Rauša strikalķnan sżnir hins vegar lęgsta žrżsting į sama tķma. Žessa daga voru žrżstibreytingar grķšarmiklar. Sjį mį žrjįr meginlęgšir. Sś fyrsta fór hjį žann 14. til 16., sś nęsta žann 19. og aš lokum hin žrišja 24. til 25. (ašfangadag og jóladag). 

Lęgš 2 og 3 voru sérlega djśpar (og nęrgöngular), bįšar sżndu žrżsting undir 950 hPa. Viš sjįum lķka aš žrżstispönn sś sem fylgdi lęgšunum var mikil ķ öllum tilvikunum žremur. Fyrsta og žrišja lęgšin ollu nokkuš hreinum vestanvešrum. Vešriš ķ mišjunni (ž.19.) var ekki jafnhreint - fęr samt vestanstimpil ķ flokkunarkerfi ritstjóra hungurdiska. 

Ķ fyrsta vešrinu barst mikil selta į land og olli rafmagnstruflunum. Dreifikerfiš var lakara en nś er žannig aš ekki er vķst aš įmóta vešur myndi valda truflunum nś į dögum. Fyrirsögn ķ Tķmanum žann 18. var oršuš svo: „Sį ekki til viš aš semja nefndarįlit um kosningalagafrv. viš kertaljós“ žeir sem vita um hvaš mįliš snerist munu įtta sig į pólitķskum žunga oršalagsins - vandi aš lesa ķ į stundum. - Bįtur slitnaši upp ķ Kópavogi - kannski myndi slķkt endurtaka sig nś - og fréttir herma (Mbl. 17. des) aš mönnum hafi veriš bjargaš śr eyju į Breišafirši ķ forįttuvešri. Eyjan mun vera undan bęnum Straumi ķ Skógarstrandarhreppi og mennirnir voru aš huga aš fé „er skyndilega brast į žvķlķkt ofsavešur aš fįtķtt mį teljast“. 

Vešrinu žann 19. olli lęgš sem fór til noršnoršausturs yfir landiš austanvert. 

Slide1

Daginn įšur var hśn um 990 hPa djśp (aš mati bandarķsku endurgreiningarinnar) og stefndi til noršausturs. Ķ hįloftunum var kuldapollur yfir Sušur-Gręnlandi. Žetta er hęttuleg staša, enda dżpkaši lęgšin grķšarlega - um nęrri 50 hPa nęsta sólarhringinn. Žrżstispönnin fór ķ 34,1 hPa - talsvert meira en ķ hinum vešrunum tveimur. 

Slide2

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegi žann 19. Eins og oft er vanmetur endurgreiningin afl žessarar lęgšar, ķ žessu tilviki um aš minnsta kosti 13 hPa, en sżnir ašstęšur hins vegar vel og įstęšur dżpkunarinnar - stašsetning mišjunnar er aš auki allgóš. 

Slide3

Klukkan 9 aš morgni žess 19. var lęgšin yfir Austurlandi, lķklega um 942 hPa ķ mišju. Sęmilegasta vešur er vestanlands - eins og oft er viš kringumstęšur sem žessar. Sjįvarmįlsžrżstinginn mį finna meš lestri tölunnar sem fęrš er til hęgri ofan viš stöšvarnar (ašeins žar sem loftvog er). Viš Hóla ķ Hornafirši stendur t.d. 485 - śr žvķ lesum viš 948,5 hPa, og į sama hįtt 944,2 į Egilsstöšum. Undir žrżstitölunni er önnur sem venjulega sżnir breytingu sķšustu 3 klukkustundir - en forritiš sem gerir kortiš kann ekki aš lesa rétt śr breytingum sem eru meiri en 10 hPa - og gerir 10 aš 20, og svo framvegis, en engu aš sķšur erum viš hér aš sjį grķšarstórar žrżstisveiflur um landiš austanvert. 

Lęgšin fór svo noršur af rétt austan Raufarhafnar žar sem žrżstingur į hįdegi fór nišur ķ 941,2 hPa. Į eftir lęgšinni gerši grķšarlegt vestanvešur um landiš austanvert. Mesta furša var žó hvaš tjón varš lķtiš. Žak tók žó af lżsisvinnslu į Raufarhöfn og minnihįttar foktjóns var getiš į nokkrum stöšum öšrum. Hśsvķkingar fengu hroll - og žóttust heppnir. 

Žaš sem er žó athyglisveršast viš žetta vešur er aš žaš olli sjįvarflóši į Akureyri og Svalbaršseyri og varš töluvert tjón af žess völdum. Um žaš mį lesa ķ frétt ķ Tķmanum og fleiri blöšum. 

Slide4

Žetta flóš og ašstęšurnar sem sköpušu žaš eru allrar athygli veršar. Hér hafa allstór vešurtengd flóšbylgja og hįflęši falliš saman ķ tķma - lķkur į slķku eru ekki miklar en geršist samt. Vitaš er um fįeina fleiri atburši af žessu tagi į Akureyri og vķst aš einhverjir bķša ķ framtķšinni. Vonandi žó įn žess aš stórvandręši hljótist af. 

Enn blés svo til tķšinda. 

Slide5

Žetta kort gildir sķšdegis į Žorlįksmessu, 23. desember 1957. Vaxandi lęgš er į Gręnlandshafi vestanveršu į leiš noršaustur. Lķklega er önnur lęgš hįlffalin ķ lęgšardraginu austur af Nżfundnalandi (žar sem örin bendir) og gengur hśn inn ķ hina fyrri og allt kerfiš dżpkar grķšarlega - önnur ofurlęgšin į fįeinum dögum veršur til. 

Į mišnętti į ašfangadagskvöld var lęgšin rétt fyrir noršan land. 

Slide7

Hér er endurgreiningin nokkurn veginn meš flest rétt. Lęgšarmišjan ķ kringum 946 hPa og stašsetning višunandi. 

Ritstjórinn man žetta vešur vel - žaš er žó tilviljun fremur en vešurįhugi žvķ vešriš bar upp į jólin. Rafmagniš fór ķ Borgarnesi og vķšar - rétt ķ žann mund sem amma hafši lokiš viš aš steikja jólarjśpurnar - en móšir mķn var viš messu ķ gamla skólanum (žetta var įšur en byggingu Borgarneskirkju var lokiš). Vestanstormurinn og élin voru ógurleg og dimm. Messugestir komust žó heim aš lokum og hęgt var aš hefja jólahald viš kertaljós. 

Reykvķkingar minnast žessara jóla helst fyrir mikinn bruna sem varš ķ Žingholtunum - sérlega erfišur ķ illvišrinu. 

En fokskašar uršu mestir į Snęfellsnesi og viš Eyjafjörš. Viš sjįum hér fréttaklippu śr Tķmanum žar sem fjallaš er um illvišriš į Akureyri og žar ķ grennd. Blindhrķš ķ hreinni vestanįtt į Akureyri er gjarnan tengd miklum vindi ofan af fjöllunum ķ grennd og hefur žannig stašiš į ķ žetta sinn. 

Slide8

Žvķ mišur voru engar vindhrašamęlingar į Akureyri um žessar mundir og mesta vindhraša ekki getiš ķ vešurskeytum. Mikiš vešur varš einnig eystra į Héraši og žar ķ grennd - en tjón žó ekki mikiš žar. 


Fįeinar brįšabirgšatölur įrsins 2017

Fįeinar brįšabirgšatölur įrsins 2017: Mešalhiti žess ķ Reykjavķk er ķ kringum 5,5 stig, ķ mešallagi sķšustu tķu įra, en +1,2 stigi ofan mešallags įranna 1961 til 1990 og er žetta 22. įriš ķ röš ofan žess mešallags. Hlżindin eru viš 16. sęti hlżrra įra ķ Reykjavķk (af 147).

Ķ Stykkishólmi er mešalhitinn 5,0 stig, +0,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra og er įriš žaš nķundahlżjasta af 172 įrum samfelldra męlinga. Į Akureyri er mešalhitinn lķka 5,0 stig og er ašeins vitaš um žrjś hlżrri įr žar um slóšir. Austur į Egilsstöšum reiknast mešalhitinn 4,8 stig, žaš nęsthęsta sem vitaš er um žar. Į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum er mešalhitinn 5,6 stig, -0,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Śrkoma var rétt ofan mešallags įranna 1961 til 1990 vķšast hvar į landinu, um 13 prósent ķ Reykjavķk og 26 prósent į Akureyri. Ķ Stykkishólmi var hśn ķ rétt tępu mešallagi.

Sólskinsstundir ķ Reykjavķk voru 70 fleiri en aš mešaltali 1961 til 1990, en um 90 fęrri en aš mešaltali sķšustu tķu įrin.

Endanlegar tölur birtast vęntanlega ķ nęstu viku. 


Umskiptin miklu um jólin 1962

Žaš var haustiš 1961 sem ritstjóri hungurdiska fór aš fylgjast nįiš meš vešri - hann man aš vķsu į eigin skinni żmiskonar vešur fyrir žann tķma en žęr minningar eru samt meira į stangli heldur en samfella. 

Ķ hefšbundnum bśskap vilja fyrstu įrin verša sérlega minnisstęš - svo fara hlutirnir aš smyrjast śt. En žaš var lķka żmislegt merkilegt į seyši žessi fyrstu įr. Žį endaši t.d. hlżskeišiš mikla sem stašiš hafši linnulķtiš frį žvķ į žrišja įratug aldarinnar og hafķs birtist aš nżju eftir langa fjarveru (sem var aš vķsu ekki alger). 

Eitt af žvķ sem liggur ķ minninu - og veršur athyglisveršara eftir žvķ sem frį lķšur er hegšan nokkurra hįžrżstisvęša žessi įrin. Ritstjórinn hélt reyndar žį aš svona vęri žetta bara - eitthvaš mjög algengt. Nś er tilfinningin oršin sś aš žessir atburšir hafi į einhvern hįtt tengst vešurumskiptunum miklu. 

Hér veršur ekki reynt aš skilgreina atburši ķ smįatrišum - en žó gerši ritstjórinn žaš sér til dundurs aš bregša męlistiku į lengd hįžrżstitķmabila. Žaš er hęgt aš gera į żmsa vegu - aš žessu sinni var ašeins leitaš aš samfelldum dagaröšum žegar mešalžrżstingur allra daganna ķ röšinni var 1020 hPa eša meiri. 

Į tķmabilinu 1949 til okkar daga fundust ašeins 17 slķkar dagarašir sem innihalda hver um sig tķu daga eša meira - aš vetrarlagi (žęr eru algengastar ķ aprķl og maķ - en viš gętum sinnt žeim sķšar). Dagarašareikningar hafa žann ókost aš einn spillidagur getur illa slitiš rašir ķ sundur ķ tvennt eša žrennt - bara vegna žess aš mörkin eru óheppilega valin. 

Langlengsta tķmabiliš endaši 23. mars 1962, eftir aš hafa stašiš samfellt ķ 30 daga. Žetta er jafnframt fyrsta tķmabiliš į listanum frį og meš 1949. Fyrstu žrjįr vikur febrśarmįnašar 1962 höfšu veriš mjög umhleypingasamar og tķš erfiš, en sķšan skipti rękilega um yfir ķ óminnilegan noršaustanžręsing meš hįžrżstingi og žurrki sušvestanlands. 

Ekki žurfti aš bķša eftir nęsta atburši nema fram til nęstu jóla. Desember var mjög umhleypingasamur (og skemmtilegur eftir žvķ fyrir ung vešurnörd), en jóladagur rann upp heišur og klįr - meš hįžrżstingi. Syrpan lķšur aš vķsu fyrir skilgreininguna - einn dagur, 5. janśar, klippir hana ķ sundur (mešalžrżstingur 1019,5 hPa) eftir 12 daga, en sķšan fylgdu aftur 11 dagar meš mešalžrżstingi yfir 1020 hPa - og sķšan kom ein syrpa til, 15 daga löng sem endaši 10. febrśar - į milli kafla tvö og žrjś kom ašeins ein alvörulęgš. 

Žetta mikla hįžrżstisvęši sem ķ raun rķkti frį jólum og fram undir mišjan febrśar er fręgt ķ vešurfarssögu Vestur-Evrópu žvķ žį voru žar grķšarlegir kuldar, hafa varla oršiš jafnmiklir į Bretlandi sķšan - og žar snjóaši einnig mikiš. Veturinn ķ heild var mjög hlżr hér į landi  - žó ekki eins hlżr og sį sem į eftir fylgdi (1963 til 1964) - en endaši meš pįskahretinu fręga sem hófst 9. aprķl (1963). 

Sķšasta 10-daga vetrarhįžrżstiskeiš (samkvęmt skilgreiningunni hér aš ofan) endaši 27. mars 2013, eftir aš hafa stašiš ķ 12 daga samfellt (žį voru lķka kuldar į Bretlandi). 

Viš lķtum aš lokum į jólakortin 1962 og hiš fallega vešur.

w-blogg281217a

Lęgšin sem įtti aš koma į jóladag kom aldrei - og engar lęgšir komu śr vestri ķ heilar žrjįr vikur. Fįein smįlęgšardrög komu śr noršri og fóru yfir - meš minnihįttar hrķš fyrir noršan, en ekkert žeirra var illvišravaldur. 

Į jóladag var hęšin mikla einmitt aš byggjast upp ķ hįloftum eins og sjį mį į 500 hPa hęšar- og žykktarkortinu.

w-blogg281217b

En žaš varš ekkert sérlega hlżtt hér į landi, vindur var hęgur og vešur bjart lengst af, talsver frost inni ķ sveitum en minna viš sjįvarsķšuna. Ömurlegt tķšindaleysi ķ huga ungra vešurnörda - en eftir į aš hyggja meš merkari atburšum og vęnt žykir žeim nś aš hafa fengiš aš upplifa hįžrżsting žennan og žau afbrigši sem honum fylgdu. 

Meš nśtķmatölvureikningum er lķklegt aš umskiptin hefšu sést meš žónokkrum fyrirvara, en óvęnt voru žau į jólum 1962. 

Ķ nóvember įriš 1959 fór Vešurstofan aš gefa śt tveggja daga vešurspįr, en ašeins žó einu sinni į dag. Var žaš talsverš framför - ekki endilega vegna žess aš spįrnar vęru góšar (žaš voru žęr ekki) heldur fremur vegna žess aš žęr bjuggu til einskonar punkt eša skott į eftir hinum hefšbundnu sólarhringsspįm sem žar meš endušu ekki lengur ķ algjörlega lausu lofti. Ķ žessu rįšslagi fólst einhver undarleg fullnęgja sem ekki mį vanmeta. 

Spįrnar voru fęršar ķ sértaka bók og fylgdi žeim alltaf yfirlit um vęntanlega vešurstöšu - žaš yfirlit var hins vegar ekki birt - ašeins sjįlf spįin. Spįrnar voru geršar alla daga, en ķ fyrstu voru žęr ekki lesnar upp į sunnudögum og mišvikudögum. Frį 1. desember 1961 var spįin lesin į hverjum degi meš kvöldfréttum śtvarps kl.20 og svo aftur kl.22. Bišu vešurnörd jafnan spennt eftir nżjustu spįnni - rétt eins og žau bķša nś eftir viku- og tķudagarununum. 

Laugardaginn 22. desember 1962 reyndi spįvešurfręšingur meira aš teygja sig inn į žrišja dag. Žį var yfirlitiš svona:

„Į ašfangadag er bśist viš, aš lęgšin viš A-strönd Bandarķkjanna verši sušur af Gręnlandi.“

Og spįin:

„Horfur į ašfangadag: Gengur ķ S eša SA-įtt meš rigningu, einkum sunnan lands og vestan. Sennilega śtsynningur į jóladag meš éljum į Sušur- og Vesturlandi“.

Ekki gekk žetta upp. Spįin sem lesin var į Žorlįksmessu og gilti fyrir jóladag seinkaši lęgšinni, en gekk heldur ekki upp. Lęgšin komst aldrei ķ nįmunda viš landiš. 

spa-vi-1962-12-21_20171228_0002

Myndin sżnir sķšu śr spįbók Vešurstofunnar 21. desember 1962. Fyrri spįin - sś sem er merkt 03:30 var gerš į Keflavķkurflugvelli - en žar var nęturvakt. Tölurnar vķsa til spįsvęša, en žęr rómversku til miša viš landiš. Į žessum įrum voru spįsvęšin 8 (en eru nś tķu). Takiš eftir oršalaginu ķ almennu stöšulżsingunni kl. 09:10. 


Nóvember og desember

Nóvember var fremur kaldur mįnušur - landsmešalhiti reiknašist -0,5 stig, -2,3 stigum nešan mešallags nóvembermįnaša sķšustu tķu įra. Desember hefur hingaš til ekki veriš jafnkaldur aš tiltölu, mešalhiti ķ byggš stendur žegar žetta er ritaš ķ -0,4 stigum og er žaš um -0,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu desembermįnaša. Hins vegar er nokkuš ljóst aš sķšustu dagarnir verša kaldir - nęr öruggt er aš hitinn fer nišur fyrir nóvembermešaltališ og trślega meira aš segja nokkru nešar, en hins vegar veršur vikiš ekki eins afgerandi og ķ nóvember. 

Nóvember var į landsvķsu sį kaldasti sķšan 1996, en žó desember verši nešan mešallags telst hann samt alls ekki óvenjulegur hvaš hita varšar. Mešalhiti ķ desember 2015 og 2013 var įmóta, og mun kaldara var ķ desember 2011, en žį var nóvember hins vegar hlżr. Ekki er ólķklegt aš mįnuširnir tveir saman verši žeir köldustu frį 1996 - žį var mun kaldara en nś. 

Viš skulum nś til gamans lķta į mešalhita mįnašanna tveggja saman į landinu frį 1874 (og žokukennt aftur til 1823).

w-blogg261217a

Mešalhiti er į lóšrétta įsnum, en tķminn į žeim lįrétta. Viš sjįum aš kalt skeiš rķkir frį žvķ upp śr 1960 og fram į mišjan 9. įratuginn - sķšan žį skjótast einstök hlżindi upp śr į stangli - og kuldi rķkir ašeins einu sinni (1996). Kuldarnir ķ nóvember og desember 1973 skera sig mjög śr og žį žurfti aš leita allt aftur til 1887 til aš finna eitthvaš višlķka. Sömuleišis voru nóvember og desember saman mjög kaldir 1917. En - eins og eldri vešurnörd muna bošušu kuldarnir 1973 ekkert sérstakt - įriš 1974 var hagstętt og voriš ómunahlżtt - žvert ofan ķ illan beyg (og „reynslu“ hlišstęšuspįmanna). 

En įriš 2017 veršur ķ flokki žeirra hlżjustu. Žaš veršur žó ekki ofar į landsvķsu en ķ 5. hlżjasta sęti, kannski ķ 8. eša 9., žvķ ašeins munar ómarktękum hundrušustuhlutum į žessum sętum. 

Taflan sżnir hvaša įr eru hlżjust (į landsvķsu) hingaš til:

 įrmešalh
120145,08
220035,06
320164,98
419334,91
519394,72
619414,70
719464,67
820044,65
919604,61
101945

4,60

Žegar žetta er ritaš (26. desember) stendur 2017 ķ 4,71 stigi. Kuldar nęstu daga munu draga žaš eitthvaš nišur - en samt veršur žaš ķ hópi öndvegisįra allra tķma. 


Minning um vitlausa vešurspį

Vešurfręšingar lenda oft ķ žvķ aš setja saman rangar vešurspįr - žaš tilheyrir starfinu aš sętta sig viš žaš. Įstęšur eru margvķslegar og hafa sjįlfsagt breyst ķ įranna rįs. Hér veršur rifjaš upp 36 įra gamalt tilvik. Dagurinn var Žorlįksmessa 1981 og einhvern tķma aš morgni žess dags litu blašamašur og ljósmyndari frį DV (sem žį var nżfariš aš koma śt undir žvķ nafni) viš į spįvakt Vešurstofunnar. 

Rętt var um jólasnjóinn og myndum smellt af. Rétt aš taka fram aš žaš voru žeir Pįll Bergžórsson (58) og ritstjóri hungurdiska (30) sem sįtu aš spįgerš. Magnśs Jónsson (33) og Borgžór H. Jónsson (57) įttu leiš um - og uršu lķka fórnarlömb (kannski ekki algjörlega saklaus). 

Slide1

Jś, jólavešriš var raunverulega til umręšu - hver gerši litla kortiš ķ horninu er ekki skżrt ķ minni ritstjórans, en žaš var žó hvorki hann né Pįll. Megininntak spįrinnar blasir viš: „Auš jörš į Sušurlandi“ - žaš var žegar snjór nyršra - honum žurfti ekki aš spį. Klukkan 9 um morguninn var nęr heišskķrt ķ Reykjavķk og frostiš -4 stig, hafši fariš nišur ķ -12 stig um nóttina. 

Hér er endurgerš vešurkortsins frį žvķ um morguninn (endurgreining evrópureiknimišstöšvarinnar). Kortiš er nokkurn veginn ķ samręmi viš raunveruleikann. 

Slide2

Hęšarhryggur yfir Gręnlandi - grunn lęgš vestan Fęreyja - dżpri lęgš sušur ķ hafi og noršaustanstrekkingur į milli Ķslands og Gręnlands. Lķklegast žótti aš noršaustanįttin héldi įfram um stund, lęgšin sušur ķ hafi lķklegust til aš taka svosem eins og einn smįhring ķ kringum sjįlfa sig en fara sķšan til sušausturs. 

Hįloftastašan var į svipušum nótum.

Slide3

Ekki mikla hreyfingu aš sjį į žessu korti. Žaš gildir į sama tķma, kl.6 aš morgni 23. desember 1981. Hér mį rifja upp aš tölvuspįr voru heldur óburšugar į žessum tķma - voru aš vķsu geršar og ekki fullkomlega gagnslausar, en žęr sżndu samt einhvern allt annan raunveruleika en sķšar var og lķtiš sem ekkert gagn var ķ lengri spįm en 24 til 36 klst fram ķ tķmann (nema rétt stundum). 

Gervihnattamyndir bįrust nokkuš reglulega - og var oft į tķšum mikil hjįlp ķ žeim, gallinn hins vegar sį aš nokkuš var um truflanir ķ myndsendingum og gjarnan langt į milli mynda. Ritstjórinn minnist žess reyndar ekki aš hafa į žessum tķma séš fyrstu myndina hér aš nešan - hefur žó kannski gert žaš. 

Slide4

Hér er myndin fengin śr safninu ķ Dundee ķ Skotlandi. Hśn er merkt kl. 09:41 - lķklega eftir aš blašamenn voru į feršinni. Örin bendir į Reykjavķk. Hér sést Reykjanesskagi og landiš sušvestanvert męta vel - og auk žess mikill skżjabakki noršur af lęgšinni sušur ķ hafi. Žessi mynd var aušvitaš ein og sér, sś nęsta kom ekki fyrr en sķšdegis, lķklega um kl.14:30. Hana mį alveg tślka žannig aš noršurbrśn skżjabakkans muni hreyfast til noršausturs fyrir sunnan land - slitna frį lęgšarmišjunni sem sunnar er - en hśn aftur į móti fara til sušurs og sušausturs. 

En - žaš fór ekki žannig. Ritstjórinn var į stuttu morgunvaktinni (žeirri sem sinnti flugvešurspįm og tvķdęgrunni svonefndu), kom į vakt kl.8 og fór kl.14. Pįll var hinsvegar į lengri vaktinni og stóš hśn frį 7 til 15. Žį tók Knśtur Knudsen viš af honum og sat til kl. 23 um kvöldiš. Žį birtist ritstjórinn aftur og sat nęturvakt frį 23 til kl.7 aš morgni ašfangadags. 

Knśtur sat sum sé uppi meš spįna góšu um jólajöršina aušu. Ritstjórinn lęrši margt skynsamlegt af Knśti, m.a. aš žaš ętti ekki aš hringla meš spįr nema ķtrustu naušsyn bęri til. Reyndist regla sś ritstjóranum vel - en hśn leiddi žó ķ žessu tilviki til žess aš snjókomu var ekki spįš ķ Reykjavķk fyrr en eftir aš hann byrjaši aš snjóa. 

Lķtum į myndina frį žvķ um kl.16.

Slide5

Örin bendir enn į Reykjavķk, lęgšarmišjan (sveipurinn sušur ķ hafi) hefur ekki hreyfst mjög langt, en hins vegar hefur skżjabakkinn gert žaš, kominn noršur į Reykjanes. Sįst ķ rökkrinu mjög vel śr höfušborginni. En enn var von til žess aš hann strykist hjį - en ylli ekki snjókomu. Žaš var heldur engin vešursjį til aš žukla į honum eins og nś er vaninn. 

Žaš var um klukkan įtta um kvöldiš sem snjókoman byrjaši - ekki mikil ķ fyrstu. Žį var ritstjórinn aš sinna einhverjum jólaerindum inni ķ Skeifu, kom žar einmitt śt śr verslun žegar fyrstu kornin féllu - og hugsaši aušvitaš: „Ę-ę“. 

Svo var mętt į vaktina kl.23. Žį var hörkusnjókoma, nįši hįmarki um mišnęturbil žegar skyggni fór um tķma nišur ķ 100 metra į Vešurstofutśni. Vildi til aš vindur var ekki mikill, ašeins 5 til 6 m/s. 

Žetta varš svo ekki nein metsnjókoma, snjódżptin męldist žó 16 cm kl.9 aš morgni ašfangadags og lķka į jóladagsmorgunn. Jólin uršu žvķ hvķt ķ Reykjavķk 1981 - žrįtt fyrir yfirlżsingar meš myndum af fjórum vešurfręšingum. 

En frišurinn var ekki alveg śti, žvķ į annan dag jóla gerši grķšarlegt landsynningsvešur (ASA), langverst žó į Reykjanesi og undir Eyjafjöllum og varš mikiš tjón į Keflavķkurflugvelli (og vķšar). Ķ ljós kom aš vindhrašamęlir vallarins var ekki starfi sķnu vaxinn og lįtinn hętta. Žį komst og upp aš hann hafši veriš arfavitlaus ķ mörg įr - męliröšinni mjög til ama. Tölvuspįrnar nįšu žessu mikla vešri allvel - en ekki žó meš löngum fyrirvara eins og viš myndum bśast viš nś. 

En ljśkum pistlinum meš töflu sem sżnir vešur ķ Reykjavķk žennan eftirminnilega dag ķ huga ritstjórans - sennilega eru nęr allir ašrir löngu bśnir aš gleyma honum žvķ žaš fennir ķ flestar vitlausar spįr (til allrar hamingju). 

įrmįndgklsthitihįmlįgmįttvindhržrżstvešur - skyggni
198112239-3,6-1,5-12,0SSA1996,0léttskżjaš - skyggni įgętt
1981122312-5,6  ASA3996,0léttskżjaš - skyggni įgętt
1981122315-5,3  A4995,8hįlfskżjaš skyggni įgętt
1981122318-4,3-3,6-6,8ASA5995,5skżjaš - skyggni įgętt
1981122321-2,5  A5993,5snjókoma - skyggni 5 km
1981122324-2,0  N6987,6snjókoma - skyggni 100 metrar
198112243-1,2  NV2984,0snjókoma - skyggni 15 km
198112246-2,5-0,4-4,4SSV5987,6skżjaš - skyggni 30 km
198112249-1,7-0,5-4,3S4989,9léttskżjaš - skyggni įgętt
1981122412-0,2  S5991,7śrkoma ķ grennd - skyggni įgętt

 


Landsynningsillvišri - ķ Alaska

Į morgun (föstudag) gerir landsynningsillviši ķ sušvestan- og vestanveršu Alaska. Ekki óvenjulegt beinlķnis en gott dęmi samt um aš slķk vešur herja vķšar en hér į landi.

w-blogg211217a

Myndin sżnir spį bandarķsku vešurstofunnar fyrir Kyrrahaf noršanvert og gildir hśn sķšdegis į morgun, föstudag 22. desember (aš okkar tķma). Kortiš nęr frį Kķna og Kóreuskaga til vinstri og allt til Kalifornķu til hęgri. Noršurskaut viš efri jašar žess. 

Kuldapollurinn mikli, sį sem viš höfum vališ aš kalla Sķberķu-Blesa, situr į sķnum uppįhaldsstaš - nokkuš öruggur ķ bili, en grķšarleg noršursókn hlżinda yfir Alaska stefnir til noršurskauts. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og viš sjįum sterka sušaustanįtt yfir Alaska vestanveršu. Žykkt er sżnd ķ lit og aušvelt aš sjį aš žykktarsvišiš er mjög flatt undir Alaskavindstrengnum (sami litur breišist yfir vindstrenginn). Žetta bendir til žess aš undir heimskautaröstinni sé vindhes ķ įtt til jaršar. Staša sem žessi er ekki sjaldséš hér viš land - en heldur óskemmtileg. 

Žaš sem gerist ķ framhaldinu er aš hlżindin stefna til noršurskauts eins og įšur sagši - mjög dregur af žeim - en svo viršist sem leifarnar haldi įfram allt til okkar fyrir mišja nęstu viku - komi žį śr noršri. Žaš er žó ekki fullvķst aš svo fari - og žarf žį vön augu til aš sjį aš um „hlżindi“ sé aš ręša - en nęgileg žó til aš trufla lęgšagang ķ nįmunda viš okkur. 

Hlżindin fara noršan viš kuldapollinn Stóra-Bola sem liggur yfir noršanveršu Kanada - hugmynd reiknimišstöšva hefur veriš sś aš žau stuggi viš honum, hann hörfi til sušurs og slįi kulda sušur um Bandarķkin. 


Hitastaša desembermįnašar

Tuttugu dagar lišnir af desember. Mešalhiti mįnašarins ķ Reykjavķk -0,2 stig žaš sem af er. Žetta er -0,9 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra og žaš 12. hlżjasta į öldinni (af 17). Į langa listanum er hitinn ķ 86. sęti af 142. Dagarnir 20 voru hlżjastir ķ fyrra (+5,6 stig), en kaldastir 1886, -5,6 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś -0,6 stig, +0,4 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Jįkvęša hitavikiš er nś mest ķ Möšrudal, +1,4 stig, en žaš neikvęša į Žingvöllum og ķ Skrauthólum į Kjalarnesi, -1,6 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 51,7 mm ķ mįnušinum og er žaš ķ mešallagi. Sólskinsstundir hafa veriš fleiri en ķ mešalįri. Į Akureyri hefur śrkoma męlst 21,3 mm og er žaš rķflega helmingur mešalśrkomu.

Įrsmešalhiti ķ Reykjavķk stendur nś ķ 5,8 stigum, en lękkar vęntanlega eitthvaš til įramóta. Enn er rétt hugsanlegt aš įriš verši hiš hlżjasta hingaš til į Dalatanga og mešal žeirra fimm hlżjustu į Akureyri. Ķ Reykjavķk er spurningin hvoru megin tķundasętisins žaš lendir.


Efnislega svipuš spį

Fyrir viku litum viš į spį evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting og žrżstivik fyrir sķšustu viku desembermįnašar (25. til 31.). Sś spį var mjög eindregin. Skemmst er frį žvķ aš segja aš nż spį fyrir sömu viku er efnislega svipuš (nęrri eins). Spįr sem žessar eru reyndar birtar tvisvar ķ viku hverri og var sś sem kom į fimmtudaginn ekki alveg eins lķk fyrri spį og žessi er. 

w-blogg181217a

Hér mį sjį mikiš neikvętt žrżstivik fyrir sušaustan land. Mišja žess sżnir -20,8 hPa, stęrsta vikiš fyrir viku var 15 hPa. Enn er žvķ veriš aš spį sömu umskiptum um jólin - śr vestlęgum įttum ķ noršaustlęgar. Rętist žessi vikaspį veršur śrkomusamt noršanlands og austan - ašallega snjór, en žurrt syšra. Hvort vindasamt veršur er enn mjög óljóst. 

Ekki er heldur mikill munur į hitaspįnum nś og fyrir viku, noršaustanįttin į ekki aš vera af köldustu gerš - hiti žó trślega rétt nešan mešallags įrstķmans. Hiti ķ noršanįtt er sjaldan ofan žess. 

Hringrįs vinda į noršurhveli į aš gerast mjög stórgerš um jólin og umskiptin hér tengjast žeirri atburšarįs. Hvort śr veršur vitum viš ekki en fylgjumst meš ef eitthvaš sérlega óvenjulegt į sér staš. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg160718b
  • w-blogg160718a
  • ar_1751p
  • ar_1751t
  • w-blogg120718a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.7.): 243
  • Sl. sólarhring: 728
  • Sl. viku: 4002
  • Frį upphafi: 1655220

Annaš

  • Innlit ķ dag: 229
  • Innlit sl. viku: 3519
  • Gestir ķ dag: 227
  • IP-tölur ķ dag: 222

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband