Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2020

Alžjóšaveturinn 2019 til 2020

Alžjóšavešurfręšistofnunin telur vetur į noršurhveli nį til mįnašanna desember, janśar og febrśar. Alžjóšaveturinn er žvķ styttri en vetur į Ķslandi, viš teljum mars meš - enda oft kaldasti mįnušur įrsins hér į landi. Ritstjóri hungurdiska hefur undanfarin įr reiknaš mešalhita alžjóšavetrarins hér į landi og fjallaš um nišurstöšur žeirra reikninga.

w-blogg290220

Reiknašur er mešalhiti vešurstöšva ķ byggš aftur til 1874 - og įrum aftur til 1823 bętt viš (en landsmešalhiti fyrstu įranna er mikilli óvissu undirorpinn). Mešalhiti ķ byggšum landsins sķšustu 3 mįnuši er -0,2 stig og telst žaš nokkuš hlżtt į langtķmavķsu (eins og sjį mį į myndinni), en er samt 0,6 stigum lęgri en ķ fyrra.

Veruleg leitni reiknast yfir tķmabiliš, +1,5 stig į öld. Į 20. öld allri var mešalhiti alžjóšavetrarins 16 sinnum ofan viš frostmark, en hefur 9 sinnum veriš žaš nś žegar į žessari öld - žó veturnir séu ašeins oršnir 20. Fari svo fram sem horfir verša 45 vetur ofan frostmarks į 21.öld. Slķkt vęri mikil breyting frį fyrra įstandi. Į 19.öld žekkjum viš ekki nema 3 vetur ofan frostmarks (gętu žó veriš eitthvaš fleiri - reiknióvissa er mikil) į 78 įrum.

En sannleikurinn er žó sį aš viš vitum ekkert um framtķšina frekar en venjulega. Rętist spįr um hnattręna hlżnun aš fullu verša hlżju veturnir vęntanlega enn fleiri en 45 į 21.öld - en einnig er vel hugsanlegt aš viš höfum žegar „tekiš śt“ meiri hlżnun en okkur „ber“ og talan oršiš nęr 45 - jafnvel lęgri.

Reiknuš leitni į myndinni er ekki sķst hį fyrir žį sök aš vetur kuldaskeišs 19. aldar voru almennt töluvert kaldari heldur en kaldir vetur kuldaskeišs 20.aldar. Sömuleišis hafa mjög kaldir vetur alls ekki lįtiš sjį sig į nżrri öld. Minni munur er į hlżskeišunum en samt voru kuldaköst 20.aldarhlżskeišsins snarpari heldur en skylduliš žeirra į sķšustu įrum - eins og glögglega mį sjį į myndinni. Er žetta allt ķ samręmi viš ķsrżrnun ķ noršurhöfum.

Febrśarmįnušur hefur reyndar veriš furšunęrri mešallagi sķšustu 30 įra, en almennt rśmu 1 stigi kaldari en mešallag sķšustu tķu įra. Śrkoma hefur veriš vel yfir mešallagi į Noršur- og Austurlandi, en undir žvķ sušvestanlands. Sólskinsstundir eru nęrri mešallagi ķ Reykjavķk. Vindhraši er yfir mešallagi ķ febrśar, en žó sker mįnušurinn sig ekki eins śr hvaš vind varšar eins og janśar gerši. Alžjóšaveturinn hefur ķ heild veriš vindasamur hér į landi, en žó var mešalvindhraši įmóta og nś 2013 til 2014 og 2014 til 2015. Žar meš er žessi hluti vetrarins oršinn einn af žremur žeim vindasömustu ķ 25 įr. Illvišradagar hafa lķka veriš óvenjumargir - en viš lįtum uppgjör į slķku bķša žar til allar tölur hafa borist.

Loftžrżstingur hefur veriš óvenjulįgur, ķ hópi žeirra tķu febrśarmįnaša sem lęgstir eru sķšustu 200 įr og mešalloftžrżstingur mįnušina žrjį viršist ętla aš verša sį lęgsti ķ 200 įr - aš vķsu er ómarktękur munur į žvķ sem lęgst er vitaš um įšur og žrżstingnum nś. Merkileg tķšindi samt. Hin miklu hlżindi sem rķkjandi hafa veriš ķ Evrópu og langt austur ķ Sķberķu eru fyrst og fremst afleišing žessa óvenjulega įstands - hvaš sem svo aftur veldur žvķ. 

En eins og įšur sagši telst mars til vetrarins hér į landi og stöku sinnum hefur hann sżnt į sér vęgari hlišar en hinir vetrarmįnuširnir - en stundum er hann kaldastur og verstur žeirra allra. 

 


Kannski ekki óalgengt

Ritstjórinn varš (vęgt) undrandi žegar hann sį kortiš hér aš nešan (eša öllu heldur fyrirrennara žess) fyrir nokkrum dögum. Kannski er žaš bara vegna minnisleysis - en einhvern veginn žykir honum žetta ekki mjög algeng sjón (en kannski er hśn ekki óalgeng).

w-blogg270220a

Nś veršur aš skżra śt hvaš kortiš sżnir. 

Litafletirnir sżna norska pólarlęgšavķsinn [mismunur sjįvarhita og hita ķ 500 hPa]. Verši vķsirinn 43 eša hęrri eru taldar góšar lķkur į myndun lęgša af žessu tagi. Fleira žarf žó aš koma til, viš förum ekki śt ķ žaš hér. Jafnžrżsilķnur viš sjįvarmįl eru grįar, heildregnar, 500/1000 hPa, jafnžykktarlķnur eru raušar og strikašar og einnig mį sjį vķnraušar heildregnar lķnur afmarka svęši žar sem veltimętti (CAPE) er meira en 50 J/kg. 

Žaš sem er óvenjulegt er aš sjį nęr allt hafsvęšiš sem kortiš nęr til žakiš gulum og brśnum litum. Į žessum svęšum er munur į sjįvarhita og hita ķ 500 hPa-fletinum (ķ um 5 km hęš) meiri en 40 stig. Žetta kalda loft er mestallt komiš śr vestri (melta śr kuldapollinum Stóra-Bola) - en lķka beint śr Noršurķshafi - žaš sem er austarlega į kortinu. Žetta žżšir aš loft ķ nešri hluta vešrahvolfs er mjög óstöšugt į öllu svęšinu - allt fullt af éljaflókum sem sums stašar rašast upp ķ garša eša sveipi. Reynslan sżnir aš vešurlķkön eiga ekki gott meš aš nį smįatrišum ķ žróun slķkra kerfa - sérstaklega žegar žau eru ķ myndun. Heldur betur gengur aš fylgja žeim eftir aš žau eru oršin til. 

Pólarlęgš er samheiti yfir fremur litla lęgšasveipi sem verša til er kalt loft streymir śt yfir hlżrra haf. Viš aš hitna aš nešan veršur kalda loftiš mjög óstöšugt og myndar hįreista skśra- og éljaklakka. Žessi sameiginlegi uppruni leynir žó žvķ aš ešli žeirra aš öšru leyti er misjafnt. Žvermįl lęgšanna er yfirleitt į bilinu 100 til 500 km, dżpt oft ķ kringum 5 hPa, vindhraši į bilinu 10 til 20 m/s žar sem mest er og śrkoma talsverš. Žó Ķsland sé ekki stórt hefur žaš veruleg įhrif į lęgšir sem ekki eru stęrri en žetta. Žó pólarlęgšir séu mjög algengar į hafinu umhverfis Ķsland er žaš ekki algengt aš žęr gangi į land. Žį sjaldan žaš gerist valda žęr oft verulegri snjókomu og samgöngutruflunum en varla teljandi foktjóni. Vindhraši getur žó veriš mjög hęttulegur minni bįtum į sjó.

Lęgšin sem olli snjókomu og hįlfgeršum leišindum vķša um landiš sušvestanvert ķ dag er žó öllu stęrri en svo aš ritstjórinn sé fįanlegur til aš tala um hana sem eiginlega pólarlęgš, en bakkar hennar minna žó į slķkt.

En vķst er aš sušaustanįttin var meš kaldasta móti ķ dag (fimmtudag 27.febrśar).  


Fyrstu tuttugu dagar febrśarmįnašar (og fleira)

Mešalhiti 20 fyrstu daga febrśarmįnašar er +0,8 stig ķ Reykjavķk, +0,1 stigi ofan mešallags įranna 1991 til 2020 en -0,4 nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn rašast ķ 13.hlżjasta sęti (af 20) į öldinni. Hlżjastir voru sömu dagar 2017, mešalhiti +4,1 stig, en kaldastir voru žeir 2002, mešalhiti -2,3 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 50.sęti (af 146). Hlżjastir voru dagarnir 20 įriš 1965, mešalhiti +4,8 stig, en kaldastir voru žeir 1892, mešalhiti žį -4,8 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 20 daga mįnašarins -1,3 stig, -0,7 stigum nešan mešallags 1991 til 2020, en -1,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hitavik rašast svipaš um land allt, einna hlżjast aš tiltölu į Vestfjöršum og Sušausturlandi (11.sęti af 20). Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Ingólfshöfša og Breišdalsheiši, +0,2 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast į Egilsstašaflugvelli, -1,4 stig nešan mešallags.

Śrkoma hefur męlst 37,6 mm ķ Reykjavķk, nokkru minna en ķ mešalįri. Į Akureyri hefur veriš meiri śrkoma, 65,7 mm, um 50 prósent umfram mešallag. Śrkoma hefur į fįeinum stöšvum męlst meiri en įšur sömu daga, t.d. ķ Hnķfsdal, į Reykjum ķ Hrśtafirši, Įsbjarnarstöšum į Vatnsnesi og ķ Dalsmynni ķ Hjaltadal. Į öllum žessum stöšvum hefur veriš athugaš ķ meir en 20 įr.

Sólskinsstundir hafa męlst 34,2 ķ Reykjavķk, mį žaš heita ķ mešallagi.

Loftžrżstingur hefur veriš óvenjulįgur, ķ Reykjavķk 980,3 hPa, -17,8 hPa nešan mešallags 1991 til 2020 og hefur ašeins 5 sinnum veriš lęgri sömu daga sķšustu 199 įrin. Lęgsta mešaltališ er frį 1990, 972,4 hPa.

Mįnašarvindhrašamet var sett į Blįfeldi ķ morgun (20.febrśar), 10-mķnśtna mešalvindur fór ķ 33,7 m/s.

Eins og talaš hefur veriš um undanfarna daga er ekki afgerandi breytingar aš sjį ķ spįm reiknimišstöšva. Žó viršist žęr gera rįš fyrir žvķ aš nęsta vika verši heldur kaldari en žęr aš undanförnu.

w-blogg210220a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar um hęš 500 hPa-flatarins og vik frį mešaltali ķ nęstu viku (24.febrśar til 1.mars). Žetta er nokkuš óvenjuleg staša og órįšin og rķmar ekki viš margt ķ (götóttu) minni ritstjórans. Žessu fylgir svo spį um hitafar 4 til 5 stig nešan mešallags įrstķmans. Žó žessu fylgi ekki neinar spįr um veruleg illvišri er samt allur varinn góšur. Žetta fer aš verša aš żmsu leyti óvenjulegt - rétt eins og įstandiš į meginlandi Evrópu og austur um.  

 


Umhleypingar įfram

Ekkert lįt viršist į lęgšaganginum. Žęr eru aš vķsu misillskeyttar og nokkrar žęr nęstu fara kannski aš mestu fyrir sunnan land - eša strjśka landiš. Lęgšin sem kemur aš landinu sķšdegis į morgun (mišvikudag 19.febrśar) er mjög öflug - en žaš er dįlķtiš skrżtiš aš eftir stóru lęgširnar tvęr sem plögušu okkur um og fyrir helgi viršist hśn slök - en er žaš ķ raun ekki. Okkur žętti hśn slęm ef ekki vęri fyrir samanburšinn. 

w-blogg1802020a

Kort evrópureiknimišstöšvarinnar sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum sķšdegis į fimmtudag, žegar žessi lęgš veršur nokkurn veginn komin hjį. Nęsta lęgš er svo sušur af Hvarfi į Gręnlandi į žessu korti. Viš sjįum lķka kuldapollinn mikla, Stóra-Bola yfir Kanada - hann sżnist ętla aš verša ašeins of seinn į sér til aš bśa til eitthvaš mjög stórt śr nżju lęgšinni. Sem stendur gera spįr žvķ rįš fyrir žvķ aš hśn renni sķna leiš rétt fyrir sunnan land - en verši ekki alveg eins öflug og morgundagslęgšin. 

Svo heldur žetta bara įfram. Eins og reikningar eru nś žegar žetta er skrifaš (į žrišjudagskvöldi 18.febrśar) gęti snjór fariš aš setjast meir aš okkur hér sušvestanlands heldur en veriš hefur aš undanförnu. Séu žessar spįr réttar sżnist svöl vestanįtt verša višlošandi ķ hįloftum eftir aš žessar tvęr lęgšir lķša hjį. Žaš snjóar vestanlands ķ svalri hįloftavestanįtt aš vetrarlagi - alveg sama žó noršaustanįtt sé ķ sveitum. - Liggi straumar beint af Gręnlandi er žó heldur meiri von um bjartara vešur. 

En žetta er allt til žess aš segja eitthvaš - žreyja žorrann og góuna. Eins og venjulega hvetur ritstjóri hungurdiska landsmenn til aš fylgjast vel meš ašvörunum og spįm Vešurstofunnar. 


Smįvišbętur varšandi vešriš ķ gęr

Ķ dag, laugardag 15.febrśar var óvenjudjśp lęgš fyrir sunnan landiš. Kort evrópureiknimišstöšvarinnar hér aš nešan sżnir 919 hPa ķ mišju hennar. Ekki hefur žó frést aš neimun męlingum sem stašfesta žetta en vešurlķkön eru oršin žaš nįkvęm aš lķklega er žessi śtreikningur varla mjög fjarri lagi. Breska vešurstofan segir žó 922 hPa - gęti lķka veriš rétt.

w-blogg150220b

Ritstjóri hungurdiska man ašeins eftir 2 dżpri lęgšum į sinni „vakt“. Viš vitum ekki um tķšni svona lįgs sjįvarmįlsžrżstings, trślega er hann žó tķšari ķ raun en fyrirliggjandi gögn sżna. - En algengt er žetta ekki. En nś fer hringrįs į noršurhveli aš tölta vorgötuna - žó löng sé leišin sś og oftast nęr torfarin ķ byrjun. 

Žó lęgš gęrdagsins (föstudags) vęri nokkuš grynnri fylgdi henni mun meiri vindur hér į landi og žaš svo aš į landinu ķ heild veršur vešriš ķ flokki žeirra sex mestu sķšastlišin 20 įr rśm og žaš mesta frį 7.desember 2015 - en žį gerši įmóta vešur. Nokkrum dögum sķšar birtist į hungurdiskum riss sem greindi įtt og mešalvindhraša hvössustu klukkustunda žessara mestu vešra į tķma sjįlfvirku stöšvanna. Viš skulum nś bęta vešri gęrdagsins į žį mynd. 

w-blogg150220

Į myndinni hefur mešalvigurvindįtt vešranna veriš reiknuš fyrir hverja klukkustund žegar mešalvindhraši var meiri en 18 m/s.

Lórétti įsinn sżnir stefnuna noršur-sušur, en sį lįrétti austur-vestur. Dagsetningar eru viš hverja punktažyrpingu og tölurnar sżna klukkustundir.

Vešriš sem gekk yfir 16. janśar 1999 var noršanvešur - mešalvigurstefna var śr noršnoršaustri - og hélst stöšug allan tķmann sem mešalvindur ķ byggšum landsins var meiri en 18 m/s (frį kl.1 til 8). Noršanvešur eru aš jafnaši stöšugri en žau sem koma af öšrum įttum.

Nęst kom įmóta vešur 10. nóvember 2001. Žaš var eins og sjį mį af vestsušvestri og var verst sķšla nętur (frį kl.2 til 8). Vindįtt snerist smįm saman meira ķ vestlęga stefnu.

Sķšan žurfti aš bķša allt til 2008 til žess tķma aš klukkustundarmešalvindhraši ķ byggš nęši aftur 18 m/s. Fjölda illvišra gerši žó ķ millitķšinni - en voru annaš hvort ekki jafnhörš - nś, eša žau nįšu ekki sömu śtbreišslu žó jafnhörš vęru į hluta landsins. Vešriš 8. febrśar 2008 var śr landsušri - hallašist meir til sušurs žegar leiš į kvöldiš (20 til 23).

Svo var žaš 14. mars 2015 sem gerši eftirminnilegt vešur af sušri, byrjaši af sušsušaustri, nįši hįmarki kl.9 - mešalvindhraši žį sjónarmun meiri en ķ nokkru hinna vešranna.

Vešriš ķ desember sama įr var svo hiš fimmta ķ röšinni į tķmabilinu. Žaš var af austnoršaustri eša austri - hallašist meir til austurs eftir žvķ sem į leiš (kl.21 til 01 merkt į myndina).

Vešriš gęr var afskaplega lķkt desembervešrinu 2015 - vindhraši įmóta, en įttin ķviš sušlęgari. Vešurharka į hverjum staš er aš jafnaši mjög bundin vindįtt. Vestanvešrin koma illa nišur į öšrum stöšum en austanįttin. Samtals eru vešrin sex bśin aš koma vķša viš. 

Mešalvindhraši sólarhringsins ķ byggšum landsins ķ gęr var 15,1 m/s (brįšabirgšanišurstaša - sjįlfvirkar vešurstöšvar - mešalvindhraši į mönnušum stöšvum var 15,0 m/s). Žetta er mesti sólarhringsmešalvindhraši sķšan 2.nóvember 2012 og sį nęstmesti į tķma sjįlfvirku stöšvanna. Mestur varš mešalvindhrašinn 16.janśar 1999. 

Stormavķsir ritstjóra hungurdiska nįši tölunni 695 (žśsundustuhlutum), 10-mķnśtna mešalvindhraši nįši 20 m/s į nęrri 70 prósentum vešurstöšva ķ byggš. Frį 1997 hefur hann 8 sinnum oršiš jafnhįr eša hęrri, sķšast ķ desembervešrinu 2015. 

Žrįtt fyrir aš vera versta vešur į Sušurlandsundirlendinu um langt skeiš sluppu byggšir į höfušborgarsvęšinu (aš Grundarhverfi į Kjalarnesi og e.t.v. einhverjum stöku staš öšrum undanteknum) frekar vel undan žvķ - alla vega er žaš langt frį toppsętum į lista sem nęr til svęšis frį Korpu og sušur ķ Straumsvķk [90. hvassasta klukkustundin frį 1997]. Hvassast var ķ marsvešrinu 2015, sķšan ķ landssynningsvešri sem ekki kom viš sögu hér aš ofan, 13.desember 2007.  - Minnir okkur į aš mešaltöl eru mešaltöl.

[Enn višbót]

Ķ žessum ritušu oršum fór žrżstingur nišur ķ 932,3 hPa ķ Surtsey. Žetta er žrišjalęgsta febrśartala sem viš žekkjum į landinu, deilir reyndar sętinu meš męlingu śr Vestmannaeyjum frį įrinu 1903 - en žį var ašeins męlt žrisvar į dag og ótrślegt aš męlingin hafi hitt nįkvęmlega į lęgstu tölu - hefši veriš męlt į klukkustundarfresti - auk žess voru ekki męlingar ķ Surtsey žį. - Aš vķsu - og aš auki - er ein lįg tala til ķ višbót - en var žurrkuš śt į sķnum tķma (önnur saga). En alla vega er žetta lęgsti febrśaržrżstingur hér į landi frį 1989 žegar žrżstingur į Stórhöfša męldist 931,9 hPa, en žrżstingur fór nišur ķ 930,2 hPa į Kirkjubęjarklaustri žann 30.desember 2015.  

Žį er žaš hįlfur febrśar. Mešalhiti hans ķ Reykjavķk er +0,7 stig, +0,3 stigum ofan mešallag įranna 1991 til 2020, en -0,5 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn er ķ 10.hlżjasta sęti (af 20) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir 15 įriš 2017, mešalhiti žį +4,1 stig, en kaldastir 2002, mešalhiti -2,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 52.sęti (af 146). Į žeim lista eru fyrstu 15 dagar febrśar 1932 hlżjastir, hiti žį +4,5 stig, kaldastir voru dagarnir 15 įriš 1881, mešalhiti -5,9 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 15 -1,8 stig, -2,0 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra, en -1,0 nešan mešallags įranna 1991 til 2020.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušausturlandi, mešalhiti žar ķ 9.hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast į Noršurlandi (bįšum spįsvęšum), hiti ķ 15.hlżjasta sęti į öldinni.

Į einstökum stöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu viš Reykjanesbraut (hiti +0,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra), en kaldast viš Mżvatn žar sem hiti hefur veriš -2,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žar fór frostiš nišur ķ -28,1 stig į dögunum, lęgsta tala vetrarins til žessa į landinu.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 35,4 mm og er žaš lķtillega nešan mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 30,7 mm - lķtillega ofan mešallags.

Sólskinsstundir hafa męlst 16,4 ķ Reykjavķk - vantar 9 upp į mešallag.

Loftžrżstingur er įfram heldur lįgur, mešaltal fyrstu 15 dagana ķ Reykjavķk er 982,8 hPa, met sömu daga er talsvert lęgra, 971,6 hPa - frį 1990.


Vešrametingur enn

Žó žessu illvišri - sem viš eigum eftir aš kenna viš eitthvaš - sé ekki lokiš (sķšdegis žann 14.febrśar) er samt sitthvaš hęgt um vešurhörku žess aš segja. Įrsvindhrašamet voru slegin į nokkrum stöšvum - bęši hvišu- og 10-mķnśtna mešalvindhrašamet. Lķtum į žaš helsta (sleppum stöšvum sem athugaš hafa ķ ašeins örfį įr alveg). Setjum byrjun athugana ķ sviga.

Įrsmet var slegiš ķ Vestmannaeyjabę (2002), į Žyrli ķ Hvalfirši (2003 žar fór 10-mķnśtna vindurinn ķ 39,5 m/s), į Hellu (2006 - žar var lķka fįrvišri, vindur fór ķ 35,1 m/s). Mörk į Landi (2008, lķka fįrvišri, 35,2 m/s), ķ Blįfjöllum (1997), ķ Grindavķk (2008 - eftir aš athuga met į eldri stöš), į Kįlfhóli į Skeišum (2003), į Austurįrdalshįlsi (2009 - žar fór vindur ķ 43,2 m/s), Steinar undir Eyjafjöllum (1997 - žar var fįrvišri, 36,9 m/s), viš Akrafjall (2009), ķ Skįlholti (1998), į Lyngdalsheiši (2010), viš Markarfljótsbrś (2010, žar var fįrvišri 37,1 m/s) og viš Žjórsįrbrś (2004).

Hvišumet var sett į sjįlfvirku stöšinni į Stórhöfša (57,5 m/s) - minna en mest męldist į mönnušu stöšinni žar į įrum įšur. Įrshvišumet var einnig sett į Hellu, viš Vatnsfell, Vatnsskaršshóla, Įrnes, Kįlfhól, Mörk į Landi, Hjaršarland, į Hafnarmelum og Austurįrdalshįlsi. Sömuleišis voru sett įrsvindhvišumet į vegageršarstöšvunum viš Blikdalsį, Markarfljót, ķ Hvammi, į Lyngdalsheiši og į Vatnsskarši. Vindhviša viš Hafnarfjall fór ķ 71,0 m/s. Hafa žarf ķ huga aš į stöšvum vegageršarinnar eru hvišur sagšar mišašar viš 1 s, en 3 s į öšrum stöšvum - į móti kemur aš vindmęlar vegageršarinnar eru flestir ķ 6 m hęš en ekki 10 eins į öšrum stöšvum. Met į stöšvageršunum tveimur eru žvķ ekki alveg samanburšarhęf.

Vindmęlirinn į Skrauthólum į Kjalarnesi viršist hafa brotnaš - og eitthvaš kom fyrir į Keflavķkurflugvelli, en ritstjóri hungurdiska veit ekki hvaš er į seyši žar - einhverjar fleiri bilanir kunna aš hafa oršiš vķšar. 

Žar sem vešrinu er ekki alveg lokiš žegar žetta er skrifaš er ekki tķmabęrt aš gera upp stöšu žess ķ sólarhringsvindhrašakeppni į landsvķsu, en viš getum litiš į einstakar klukkustundir. 

Mešalvindur ķ byggšum landsins ķ heild varš mestur kl.10 ķ morgun, 19,4 m/s. Sķšustu 24 įrin eru žaš ašeins fimm önnur vešur sem nį svipušum „įrangri“, žar af tvö įriš 2015, žann 14.mars og 7.desember. Hin eru eldri, 8.febrśar 2008, 10.nóvember 2001 og 16.janśar 1999. 

Žaš mį lķka bera vešurhörku klukkustunda saman į einstökum spįsvęšum og sjį hvernig röšun žeirra er mišaš viš önnur vešur - vešurvišvaranir mišast viš spįsvęši. Hér var ašeins flett upp 10 vindasömustu klukkustundum hvers spįsvęšis. Žaš er ašeins į Sušausturlandi og Sušurlandi sem klukkustundir nś nį į listann - į Sušausturlandi er žaš ķ 3., 4. og 7.sęti, innan um desembervešriš 2015. En į Sušurlandi er vešriš nś ķ 1. til 3. sęti - og hiršir helming sętanna 10 į listanum. 

Nokkuš ljóst er žvķ aš žaš žetta vešur er ķ flokki žeirra allra verstu į žessum tveimur landsvęšum sķšasta aldarfjóršunginn eša svo, sérstaklega į Sušurlandi. Sömuleišis sżndu vindhrašametin okkur aš žaš er lķklega ķ flokki žeirra verstu į stöku staš į Faxaflóasvęšinu, eins og tölurnar frį Žyrli og hvišan undir Hafnarfjalli sżna. 

Full įstęša var žvķ til aš veifa raušum višvaranalit į žessum svęšum. 

Vonandi hefur ritstjóri hungurdiska žrek til aš fjalla ašeins meira um vešriš sķšar - kannski veršur einhverju bętt viš žennan pistil žegar uppgjör sólarhringsins liggur fyrir ķ nótt (eša į morgun). 

En illvišrin halda įfram - vonandi žó ekki af sömu hörku og ķ dag. Lęgš morgundagsins (laugardags) er alveg sérlega djśp - spurning hversu nešarlega loftžrżstingur fer hér į landi, en mišjužrżstingi er nś spįš nišur undir 920 hPa - eša jafnvel nešar. Venjulega lķšur įr og dagur į milli žess sem svo djśpar lęgšir sjįst viš Noršur-Atlantshaf - sennilega eru žęr žó heldur algengari en almennt var tališ hér į įrum įšur. Žį töldu menn mišjužrżsting žurfa stašfestingar viš annaš hvort meš beinni męlingu į žrżstingi eša vindi - en nś lįta menn sżndarheima tölvulķkana duga - žau hafa sennilega oftast rétt fyrir sér hvaš žetta varšar. 


Éljagaršur

Nś (mįnudagskvöldiš 11.febrśar) er éljagaršur fyrir sušvestan land - sést vel į gervihnattamyndum - og vešursjįin į Mišnesheiši hefur hann lķka ķ sigti. 

w-blogg110220a

Myndin segir af vindi ķ 100 metra hęš (yfir lķkanjörš). örvar sżna stefnu en litir vindhraša. Sé rżnt ķ stefnuna mį sjį aš vestanvindur sękir aš - en mętir vindi śr noršri og heldur sį į móti. Bįšir sóknarašilar sveigja af - vestanįttin öll til sušausturs meš vaxandi hraša - en noršanįttin sveigir bęši til sušausturs - en vestasti hluti sóknararmsins til noršvesturs. Svo viršist sem litlar hringišur myndist į sjįlfum mörkunum og leitast žęr viš aš rķfa göt ķ garšinn. - Žar sem vindarnir rekast į veršur til nokkuš uppstreymi - žar eru élin - smįatriši žeirra sjįlfsagt flókin, en heildarmyndin einföld og hrein. 

Vestanįttin į heldur aš vinna į ķ nótt - garšurinn nįlgast land - en vaxandi lęgšir sunnan viš kortiš draga śr vindinum og snśa honum žannig aš svo viršist sem ekki takist aš koma éljum alveg inn į Reykjanes. Į sneišmyndum mį sjį aš vindhraši er ķ hįmarki ķ um 1000 metra hęš ķ garšinum. 


Stormatķšni - įrstķšasveifla

Žaš sem hér fer į eftir er aš nokkru endurtekiš efni (reyndar žrautendurtekiš) - en žó uppfęrt hér og ekki alveg eins fram sett og ķ eldri pistlum. 

Ritstjóri hungurdiska reiknar daglega śt žaš sem hann nefnir stormahlutfall. Deilir heildarfjölda vešurstöšva į hverjum tķma upp ķ tölu žeirra sem vindur hefur nįš 20 m/s žann daginn - og margfaldar meš žśsund. Upplżsingar um mannašar stöšvar nį allt aftur til 1949 - en sjįlfvirkar frį og meš 1997. Hvaš umfjöllunarefni dagsins varšar eru nišurstöšur efnislega nįnast žęr sömu - sama hvora stöšvageršina er mišaš viš.

Viš athugum įrstķšasveiflu stormhlutfallsins. Leggjum einfaldlega saman hlutfall hvers almanaksdags fyrir sig og deilum meš įrafjöldanum. Žvķ hęrri tala sem kemur śt - žvķ illvišrasamari hefur dagurinn veriš. Nokkuš „suš“ er ķ röš sem žessari - hśn er ekki nógu löng til žess aš įrstķšasveifla verši alveg hrein (og veršur žaš vķst aldrei alveg). Sušiš er meira ķ röšinni sem reiknuš er śt frį męlingum sjįlfvirku stöšvanna (23 įr) heldur en žeirri sem byggir į mönnušu stöšvunum (71 įr) - sżnir kannski enn og aftur hversu ęskilegt er aš eiga nęgilega langar rašir. 

Nś mį flokka illvišrin eftir įttum - eša einhverju „ešli“ žeirra. Hér lķtum viš ašeins į tvo flokka: Žaš sem ritstjórinn kallar noršlęg vešur og sušlęg. Til noršlęgu vešranna teljast žau sem hafa veriš af noršvestri, noršri noršaustri og austri. Önnur teljast sušlęg. Svo vill til aš meirihluti noršlęgu vešranna teljast til svonefndra lįgrastarvešra - vindur er strķšastur ķ nešri hluta vešrahvolfs, en oft hęgur į sama tķma ķ efri hlutanum. Meirihluti sušlęgu vešranna tengjast hins vegar vindröstum ķ efri hluta vešrahvolfs - eru hįrastarvešur - hes rastanna nį til jaršar. Samt eru til noršlęg hįrastarvešur - og sušlęg lįgrastarvešur - en viš skulum ekki sinna slķku ķ žessari einföldu talningu (žó žaš vęri ęskilegt). 

Fyrst er žaš įrstķšasveifla noršlęgu vešranna.

w-blogg100220a

Lķnuritiš nęr frį jślķbyrjun til jśnķloka. Illvišrin eru mun tķšari aš vetrarlagi heldur en yfir sumariš. Viš sjįum aš talsvert suš er ķ ferlinum (sślurnar) - en žegar hann er jafnašur śt veršur til ferill sem er furšusamhverfur um hįmarkiš - sem viršist vera ķ fyrri hluta janśar. 

Sunnanvešraferillinn er ekki eins - og ekki samhverfur um hįmarkiš:

w-blogg100220b

Tķšni sušlęgu vešranna vex jafnt og žétt aš hausti, en nęr ekki hįmarki fyrr en ķ febrśar - um eša rśmlega mįnuši į eftir hįmarki noršanvešranna - žegar kemur fram ķ mišjan mars fellur tķšnin mjög ört - mun örar en hśn vex aš hausti. 

Viš getum boriš śtjöfnušu ferlana saman. Kannski er žó rétt aš taka fram aš lögun žeirra fer dįlķtiš eftir žvķ hvernig žeir eru geršir - ašrar ašferšir myndu e.t.v. skila lķtillega öšruvķsi nišurstöšum. 

w-blogg102020c

Blįi ferillinn sżnir noršanvešrin, en sį grįi sunnanvešrin. Noršanvešur eru algengari allt įriš - nema tķmann frį sólstöšum til jafndęgra - sunnanvešur eru hvaš įköfust umfram noršanvešur ķ febrśar, en noršanvešur umfram žau sušlęgu ķ september, október og framan af nóvember - og svo aftur į hörpunni. Į sjįlfvirku stöšvunum er sį tķmi sem sunnanvešrin hafa vinninginn heldur lengri - bįšu megin (frį nóvemberlokum fram undir mišjan aprķl). Viš vitum ekki hvort žetta misręmi (sem ekki er stórt - tölulega) stafar af breyttri hegšan vešrakerfisins į sķšustu 20 įrum eša af mun į stöšvakerfunum sjįlfum. Viš reynum ekki aš svara žeirri spurningu hér. 

Ritstjóri hungurdiska hefur įkvešnar hugmyndir um žaš hvers vegna žessar nišurstöšur eru eins og žęr eru - og hefur eitthvaš į žęr minnst įšur. Lętur samt vera aš lengja žennan texta meš einhverri frošu žar um. Žaš er žó merkilegt hvaš žessu višfangsefni hefur lķtiš veriš sinnt į heimsvķsu - nįnast ekki neitt. Alžjóšatrśboš ritstjórans fyrr į įrum hefur engum įrangri skilaš - en žaš var žó reynt - en hann er oršinn allt of latur og gamall til aš nenna aš standa ķ slķku - best aš liggja bara į meltunni. 


Smįatriši ķ stórgeršu vešurkerfi.

Risastórt lįžrżstisvęši rķkir nś į Atlantshafi. Verst er vešriš į sušurjašri žess eins og rętt hefur veriš um ķ fréttum frį meginlandinu ķ dag (sunnudag 9.febrśar). Viš erum hins vegar inni ķ kalda loftinu (įmóta žvķ sem ritstjóri hungurdiska kallaši einhvern tķma meltu Stóra-Bola). Atlantshafiš hefur séš til žess aš heimskautaloftiš vestręna er ekki svo mjög kalt (eša žannig).

Myndin hér aš nešan er af vef Vešurstofunnar nś ķ kvöld.

w-blogg090220a

Į henni mį sjį mikinn lęgšasveip fyrir noršaustan land. Žó žessi lęgš sé ekki mjög fyrirferšarmikil og ekki heldur sérlega kröpp er hśn samt mjög djśp og óžverravešur er į belti ķ sušvestur- og vesturjašri hennar. Lęgšin į aš fara sušur um landiš austanvert ķ dag, jafnframt žvķ sem hśn grynnist. Spįr hafa ekki veriš sérlega sammįla um braut hennar - um tķma įtti hśn aš fara yfir landiš vestanvert - en nś er vešjaš į Austurland. Fyrir sunnan land er éljagaršur. Hann var talsvert geršarlegri fyrr ķ dag - en hefur hörfaš eftir žvķ sem hringrįs lęgšarinnar fyrir noršan hefur nįlgast. Yfir Fęreyjum er noršvesturjašar illvišrislęgšar žeirrar sem ķ dag hefur veriš aš angra nįgranna okkar og kölluš hefur veriš żmsum nöfnum. Vindur og fleira hefur veriš til ama į Englandi og austur į meginlandiš, en noršmenn eru órólegastir yfir sjįvarstöšunni.

w-blogg090220b

Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur) kl.21 ķ kvöld og žrżstibreytingu sķšastlišnar žrjįr klukkustundir. Lęgšin fyrir noršan er śt af fyrir sig ekki mjög fyrirferšarmikil - en žrżstingur ķ lęgšarmišju er um 942 hPa - žaš er nokkuš óvenjulegt, hin lęgšin er viš Noregsströnd, įmóta djśp - og sś žrišja, tengd éljagaršinum įšurnefnda er fyrir sunnan land. Allar žessar lęgšir eru hluti af risastóru kerfi - sem aš hluta til er leifar lęgšar sem var į Gręnlandshafi ķ gęrmorgun, žį 929 hPa ķ mišju. Telst sérlega óvenjuleg tala ķ febrśar - žó mun algengari į Gręnlandshafi og fyrir sunnan land heldur en austan Fęreyja og ķ noršurhöfum. 

w-blogg090220c

Viš höfum lķka fengiš aš heyra ķ fréttum af grķšarmiklum vindstreng ķ hįloftunum. Hann liggur um Atlantshafiš žvert og vindhraši nęr um 360 km/klst ķ rastarmišju. Kortiš sżnir hęš 300 hPa-flatarins og vind ķ honum, vindhraši er litašur ķ röstinni. Flugvélar fara į methraša austur um haf frį Bandarķkjunum til Evrópu, en verša aš taka į sig allstóran sveig til noršurs į vesturleišinni. Viš sjįum aš lęgšin fyrir noršaustan land nęr alveg upp ķ 300 hPa. Flöturinn liggur mjög nešarlega - ekkert óskaplega langt frį febrśarmeti, en nęr žvķ žó ekki alveg.

w-blogg090220d

Lęgšin nęr reyndar lķka upp ķ 100 hPa, ķ um 15 km hęš. Litirnir į žessu korti sżna hita. Žó vindur sé mikill fyrir sunnan land er hann samt ekki alveg jafnstrķšur og nešar, hér erum viš vel ofan vešrahvarfa. Langhlżjast er hér yfir Kanada. Lķklega stafar žaš af nišurstreymi sem veršur žegar röstin (nešar) grķpur loft og eykur hraša žess - og veldur nišurdrętti - og žar meš hękkar hiti. 

En hęš 100 hPa-flatarins ķ lęgšarmišju er ekki nema 14850 metrar, ašeins nešar en febrśarmetiš ķ Keflavķk. Žaš er 14920 metrar - örlķtiš lęgra en sést yfir Keflavķk į žessu spįkorti (sem gildir kl.6 ķ fyrramįliš - mįnudag 10.febrśar). Metiš var sett 4.febrśar 2011 - ķ furšulķkri stöšu og nś - nema aš éljabakki nįši žį alveg inn į land og talsvert snjóaši - en vindskašar uršu lķka ķ Evrópu. 

Įfram er spįš mjög stórgeršu vešurlagi - en reiknimišstöšvar aš vanda ekki alveg sammįla um hvort viš veršum fyrir žvķ aš rįši eša ekki. Flestir žeir sem lesa žennan pistil gera žaš varla fyrr en lęgšin fyrir noršaustan land er gengin yfir - en samt rétt aš minna į aš varasamt vešur getur fylgt henni - sérstaklega žar sem snjór er į jörš.  


Stundarhlżindi į Sušurskautsskaganum

Aš sögn argentķnsku vešurstofunnar (og Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar) fór hiti ķ dag ķ 18,3 stig ķ dag į Esperanza - stöš sem argentķnumenn reka į Sušurskautsskaganum. Žetta er hugsanlega nżtt met fyrir Sušurskautslandiš (en en hęrri hiti hefur žó męlst į śteyjum). 

w-blogg060220a

Kortiš er śr smišju bandarķsku vešurstofunnar og sżnir hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur) og žykktina (litir). Eins og sjį mį var žykktin mjög mikil yfir noršurhluta skagans og vindur aš auki mikill ķ lofti - og hįsumar - allt ęskilegt til aš slį met. Žessi hryggur viršist ekki eiga langa ęfi - frekar en langflestir bręšur hans žarna syšra - fżkur hjį į 2 til 3 dögum. Vind lęgir aš auki og žar meš eiga hlżindi litla möguleika į aš nį til jaršar. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2020
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • ar_1871p
  • ar_1871t
  • ar_1870p
  • ar_1870t
  • w-blogg010820a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (4.8.): 50
  • Sl. sólarhring: 149
  • Sl. viku: 1774
  • Frį upphafi: 1950551

Annaš

  • Innlit ķ dag: 42
  • Innlit sl. viku: 1541
  • Gestir ķ dag: 41
  • IP-tölur ķ dag: 41

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband