Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2021

Óvenjuhįr mešalhiti

Mešalhiti į Akureyri fyrstu 25 daga jślķmįnašar er 15,0 stig og sömuleišis 15,0 stig sķšustu 30 daga. Mešaltališ į Krossanesbrautinni er lķtillega lęgra, 14,5 stig žaš sem af er mįnuši. Mešalhiti er įlķka hįr į Torfum ķ Eyjafirši og litlu lęgri į Hallormsstaš, į Reykjum ķ Fnjóskadal og viš Mżvatn. Vik frį mešallagi er sem fyrr mest į fjöllum um landiš austanvert, +5,7 viš Upptyppinga og +5,5 į Gagnheiši. Mešalhįmarkshiti er einnig óvenju hįr, meiri en 20 stig, hęstur į Hallormsstaš 21,7 stig - sżnist ritstjóra hungurdiska ķ fljótu bragši. Lķklegt er aš žessar vęgast sagt óvenjulegu tölur lękki heldur nęstu daga, en žó lķtur nokkuš vel śt meš aš jślķmešalhitamet verši slegin į allmörgum stöšvum og sį möguleiki er einnig fyrir hendi aš viš fįum aš sjį hęrri mįnašarmešalhita en sést hefur įšur hér į landi į einhverri stöš. 

Hęsta nżleg tala - og alveg vafalaus - eru 13,7 stig į Hjaršarlandi ķ jślķ 2019. Vafalķtil er tala frį Egilsstöšum ķ jślķ 1955, lķka 13,7 stig. Žvķ mišur féllu męlingar nišur į Hallormsstaš sumariš 1991, rétt hugsanlegt er aš mešalhiti ķ jślķ hafi žar oršiš hęrri en žetta - og meš hefšbundnum įgiskunarašferšum reiknast hann 14,0 stig (en viš getum ekki višurkennt žaš sem fengiš er meš reiknikśnstum sem met). 

Hęsta jślķtala į Akureyri hingaš til er 13,3 stig, frį hinu sérlega óvenjulega sumri 1933. Ķ gömlum hungurdiskapistli er fjallaš um fleiri hįar mįnašarmešalhitatölur.

Įgśstmįnušur į einnig fįeinar mjög hįar mešalhitatölur, vafalaus eru 13,5 stig į Ķrafossi 2004 og trślega eru 13,9 stig į Hśsavķk 1947 sömuleišis rétt (eša žar um bil). Įgśst 1880 var mjög hlżr um land allt, og sérstaklega austanlands. Žar reiknast mešalhiti į Valžjófsstaš 14,0 stig - en engu aš sķšur vafasamt aš višurkenna žaš sem met - žó vafalaust hafi žar veriš óvenjuhlżtt. 

Aš 30-daga mešalhiti skuli nś hafa nįš 15,0 stigum er harla óvęnt - jafnvel žó ekki „hitti ķ“ almanaksmįnuš. Nś veršur aš jįta aš ekki hefur veriš kerfisbundiš leitaš ķ gegnum öll eldri 30-daga mešaltöl og svo lengi sem žaš hefur ekki veriš gert er ekki alveg hęgt aš fullyrša aš svona nokkuš hafi ekki gerst įšur į žeim tķma sem hitamęlingar hafa veriš stundašar hér į landi. Munurinn į žeim eldri hįu hitatölum sem hér hafa veriš nefndar og 15 stigunum er hins vegar svo mikill aš lķkur į aš finna eitthvaš įmóta ķ eldri gögnum eru ekki mjög miklar. Ritstjóri hungurdiska mun samt gefa žessu auga. 

Mešalhįmarkshitatölur mįnašarins verša lķka spennandi. Hęsti mįnašarmešalhįmarkshiti sem viš hiklaust višurkennum eru 18,7 stig, frį Hjaršarlandi bęši 2008 og 2019. Žęr sem nęst koma į eftir er fjallaš um ķ gömlum hungurdiskapistli žar er einnig sagt frį (vafasamari eldri mešalhįmarkstölum). 

Einhver spyr nś sjįlfsagt um hęsta mešallįgmarkshita mįnašar. Žaš met er frį Göršum ķ Stašarsveit - ķ jślķ 1991, 11,0 stig. Hęsti mešallįgmarkshiti mįnašar į Akureyri reiknast ķ jślķ 1933, 10,4 stig (tala sem žarf reunar nįnari rannsóknar viš). Mešaltal fyrstu 25 daga jślķmįnašar nś er sį sami. Spurning hversu vel žaš heldur žessa sex daga sem eftir lifa mįnašar. Hęsti mįnašarmešallįgmarkshiti ķ Reykjavķk er 10,8 stig (lķka ķ jślķ 1991).    

 


Tilraun til breytinga

Vešurlag hefur nś veriš ķ svipušum skoršum hér viš land ķ um žaš bil mįnuš. Mikil hlżindi um landiš noršan- og austanvert, en žungbśiš į Sušvesturlandi og hiti žar nęrri mešallagi. Śrkoma hefur į žessu tķmabili veriš lķtil um land allt. 

Snemma ķ vikunni varš ljóst aš allöflugur kuldapollur myndi stefna til landsins vestan yfir Gręnland. Žó tölvuspįr hafi veriš sammįla um komu pollsins hingaš hafa žęr veriš heldur óvissar um framhaldiš. Samkomulag hefur nś tekist aš mestu um žaš aš pollurinn fari fyrst lķtinn hring um sjįlfan sig fyrir vestan land į morgun (sunnudag 25.jślķ) og į mįnudag, en sķšan taki hann į rįs til sušausturs ķ įtt til Bretlands og enn sķšar til Danmerkur.

w-blogg240721a

Kortiš sżnir tillögu evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir sķšdegis į mįnudag. Žį veršur mišja pollsins viš Vesturland. Óstöšugt loft fylgir - (žaš er mjög kalt ķ hįloftunum) og śrkoma gęti oršiš töluverš bęši į sunnudag og mįnudag. Kannski rignir eitthvaš eystra lķka žegar frį lķšur og vindur nęr aš snśast til austurs ķ hįloftunum. 

Litirnir į kortinu segja okkur af žykktinni, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ minni sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Hśn hefur upp į sķškastiš lengst af veriš į milli 5500 og 5600 metrar (jafnvel enn meiri suma daga), en dekkri gręni liturinn segir af žykkt minni en 5400 metrum - og allt aš tķu stigum kaldara lofti heldur en hefur veriš yfir landinu aš undanförnu. Žaš žżšir aš erfišara er aš koma sķšdegishitanum yfir 20 stigin (žykktartölurnar yfir Noršausturlandi eru ekki svona lįgar). Hér į Sušvesturlandi munar minna į žvķ sem veriš hefur - yfir okkur hefur legiš fremur svalt sjįvarloft žó hlżindi hafi veriš ofar. 

Žegar kuldapollurinn fer sušur um sękir hlżja loftiš aftur aš - bara spurning um hvort žaš kemur śr austri eša vestri - og hvort einhverjar leifar af kaldara lofti lokast inni į milli žessara hlżju loftstrauma - og žar meš tafiš hingaškomu žeirra. 

Komi hlżja loftiš śr austri eru talsveršar lķkur į aš hiti komist sķšar ķ vikunni yfir 20 stig į Sušurlandi. En um žaš vitum viš lķtiš enn sem komiš er.

Fleiri kuldapollar eru reikandi um ķ noršurhöfum - mislķklegir til įhrifa hér į landi. Sömuleišis gęti fariš aš draga til tķšinda sušur viš hvarfbaug - en hlżr og rakur hroši žašan getur lķka valdiš breytingum į vešurlagi hér į landi sķšla sumars.  


Fyrstu 20 dagar jślķmįnašar

Hiš tvķskipta vešurlag varir enn į landinu, óvenjuleg hlżindi um žaš austanvert, en dumbungsvešur og mun svalara vestra. Mešalhiti fyrstu 20 daga jślķmįnašar ķ Reykjavķk er 11,1 stig. Žaš er -0,3 stigum nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020, en -0,2 nešan mešaltals sķšustu tķu įra og ķ 14.hlżjasta sęti (af 21) į öldinni. Į langa listanum er hitinn ķ Reykjavķk ķ 58.sęti (af 147).
 
Į Akureyri er mešalhiti žessa sömu daga 14,4 stig, meir en 1 stigi hęrra en mest er vitaš um sömu daga įšur. Viš eigum daglegar tölur į lager frį Akureyri aftur til 1936. Hiti nś er 3,6 stigum ofan mešallags 1991 til 2020, en 3,5 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Mįnušurinn, žaš sem af er, er sį hlżjasti į öldinni um allt landiš noršan- og austanvert, frį Ströndum og Noršurlandi vestra austur um og sušur į Sušausturland. Sömuleišis į Mišhįlendinu. Į Sušurlandi og viš Faxaflóa eru dagarnir ķ 10.hlżjasta sęti, ķ žvķ 9. viš Breišafjörš og ķ žvķ žrišjahlżjasta į Vestfjöršum.
 
Į einstökum stöšvum er jįkvętt vik mest viš Upptyppinga, +6,2 stig. Žar hefur žessa daga einnig veriš hlżjasta vešurstöš landsins, mešalhiti 14,8 stig. Er óvenjulegt aš hlżjast sé į hįlendinu. Neikvęša vikiš er mest į Garšskagavita -0,6 stig.
 
Žurrt hefur veriš ķ vešri. Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 7,9 mm, ašeins fimmtungur af mešallagi og hefur ašeins tvisvar męlst jafnlķtil eša minni sömu daga į žessari öld - og ašeins įtta sinnum į žeim 125 įrum sem viš eigum til daglegar męlingar. Śrkoma į Akureyri hefur męlst 2,4 mm og hefur mjög sjaldan veriš minni sömu daga (minnst 1,3 mm 1940). Ekki hefur veriš jafnžurrt alls stašar sušvestan- og vestalands og ķ Reykjavķk.
 
Sólskinsstundir hafa ašeins męlst 64,3 ķ Reykjavķk og er žaš um 50 stundum fęrra en ķ mešalįri. Vitaš er um 13 tilvik meš fęrri sólskinsstundum sömu daga sķšustu 111 įr, sķšast 2018.

Žurrt - en drungalegt

Žó ekki sé beinlķnis hęgt aš tala um sólarleysi į Sušvesturlandi aš undanförnu hefur sólin samt ekki veriš įberandi. Sólskinsstundir ķ Reykjavķk voru 50,5 fyrri hluta jślķmįnašar. Viš vitum um 22 tilvik meš enn fęrri stundum sömu daga sķšustu 110 įrin. Viš bśumst frekar viš žvķ aš sólarrżrš fylgi śrkomutķš, en svo hefur ekki veriš nś, alla vega ekki fram til žessa dags - hvaš sem svo sķšar veršur. Śrkoma fyrstu 15 dagana męldist ašeins 4,6 mm og hefur ašeins 6 sinnum veriš minni į sama tķma sķšustu 100 įrin. Sömuleišis hafa sušlęgar įttir veriš rķkjandi į landinu. Viš getum fylgst meš vindi frį degi til dags sķšustu 70 įrin rśm (frį og meš 1949) og į žeim tķma hefur sunnanįttin ašeins fjórum sinnum veriš įkvešnari heldur en nś - sömu daga. Ķ žeim tilvikum öllum var śrkoma töluvert meiri ķ Reykjavķk heldur en nś. Žaš mį sjį į myndinni hér aš nešan.

w-blogg160721a

Myndin er e.t.v. ekki alveg aušveld aflestrar - en batnar sé hśn stękkuš. Lįrétti įsinn sżnir sunnanžįtt vindsins (ķ m/s) - neikvęš gildi tįkna aš noršanįtt hefur veriš rķkjandi į landinu. Noršanįttin var mest žessa daga, 1970, 1993 og 2010 (krossarnir lengst til vinstri). Sunnanįttin var aftur į móti mest 1955, 1989, 2005 og 1983 - ķ öllum žeim tilvikum var śrkoma mun meiri en nś. Svo vildi til aš sunnanįttir héldu įfram 1955 og 1983 (fręg rigningasumur), en heldur dró śr 1989, og 2005 skipti um tķš meš hundadögum. 

Dagarnir 15 ķ įr eru ķ nokkuš óvenjulegri stöšu, en į alveg sama staš og sömu dagar 1975. Žį var lķka žurrt, en sólarlķtiš - en endaši ķ flokki rigningasumra. Viš sjįum aš oftast er noršanįtt rķkjandi samfara žurrki framan af jślķ. 

w-blogg160721b

Sķšari sżnir sólskinsstundafjölda dagana 15 og śrkomuna. Žar eru dagarnir 15 ķ įr lķka ķ heldur óvenjulegri stöšu - ķ įmóta śrkomuleysi hefši mįtt bśast viš žvķ aš sólskinsstundirnar vęru meir en tvöfalt fleiri en veriš hefur - eša śrkoma 5 til 10 sinnum meiri. En viš sjįum aš dagarnir 15 eiga sér ęttingja, annars vegar hinn sama og įšur, 1975, en einnig 1978. Svo eru 1959, 1956 og 1936 ekki mjög fjarri - en sólskinsstundir žó ķviš fleiri en nś.

Nś er spurning hvernig fer meš sķšari hluta mįnašarins, śrkoman er mjög fljót aš rétta sig af, ekki žarf nema 1 eša 2 daga meš sęmilegu śrhelli til aš allt verši meš felldu. Óvenjulegt įstand (sem žaš er) getur į örskotsstund oršiš harla venjulegt. 

Žaš er svo annaš mįl aš įriš hefur veriš žurrt ķ Reykjavķk žaš sem af er, en viš bķšum meš aš fjalla nįnar um žaš žar til eftir mįnašamót (- en kannski rignir nóg til žess til žess tķma aš viš getum sleppt žvķ). 


Fyrri hluti jślķmįnašar

Fyrri hluti jślķmįnašar hefur veriš hlżr og žurr. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 11,5 stig, +0,3 stigum ofan mešallaganna 1991 til 2020 og sķšustu tķu įra. Žetta er žaš 10.hlżjasta (af 21) į öldinni. Hlżjastir voru žessir sömu dagar įriš 2007, mešalhiti žį var 13,2 stig, en kaldastir voru žeir 2013, mešalhiti 9,6 stig. Į langa listanum er hitinn ķ Reykjavķk ķ 37.sęti (af 147). Hlżjast var sömu daga 1991, mešalhiti žį 13,5 stig, en kaldast var 1874, mešalhiti 7,7 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś 14,1 stig, žaš hlżjasta sem vitaš er um žar į bę aš minnsta kosti sķšan 1936. Hiti er 3,3 stig ofan mešallaganna 1991 til 2020 og sķšustu tķu įra.
 
Fyrri hluti jślķ er sį hlżjasti į öldinni um landiš noršan- og austanvert og į mišhįlendinu, en į Sušurlandi er hann ķ 9.hlżjasta sęti (af 21), ķ žvķ 8. viš Faxaflóa og 7. viš Breišafjörš. Hann er sį žrišjihlżjasti į Vestfjöršum. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš viš Upptyppinga, hiti žar 6,2 stigum ofan mešallags sķšustu 10 įra. Kaldast, aš tiltölu, hefur veriš į Patreksfirši og Garšskagavita žar sem hiti er -0,3 stigum undir mešallagi sķšustu tķu įra.
 
Óvenjužurrt hefur veriš į landinu. Śrkoma hefur ašeins męlst 4,9 mm ķ Reykjavķk og hefur ašeins 8 sinnum veriš minni (125 įr), sķšast 2016. Žaš sem gerir śrkomuleysiš enn óvenjulegra er aš sušlęgar įttir hafa veriš rķkjandi į sama tķma. Į Akureyri hefur veriš enn minni śrkoma, žar hafa ašeins męlst 2,3 mm - sem er žó ekki met.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 50,5 ķ Reykjavķk - 35 stundum fęrri en ķ mešalįri - en žęr hafa žó oft veriš fęrri sömu daga, fęstar 15,5 įriš 1980 og 18,0 įriš 2018.

Hugaš aš įrshįmarkshita ķ Reykjavķk

Žaš er ekki algengt aš hiti nįi 20 stigum ķ Reykjavķk. Jafnvel geta lišiš mörg įr į milli slķkra atburša. Sé mišaš viš sķšustu 100 įr og opinberar tölur tengdar vešurstöšinni „Reykjavķk“ hefur hęsti hiti įrsins nįš 20 stigum į žriggja įra fresti aš mešaltali, 35 sinnum af 100. Tuttugu stiga tilvikin eru žó fleiri vegna žess aš stundum męlist hiti 20 stig eša meiri oftar en einu sinni sama įriš. Męlingar hafa veriš geršar į sjįlfvirkri vešurstöš į „Vešurstofutśni“ ķ 25 įr. Į žeim tķma hefur hęsti hiti įrsins 17 sinnum nįš 20 stigum - eša ķ tveimur įrum af žremur. Sömu įr nįši hęsti hiti į kvikasilfursmęli ķ skżli 16 sinnum 20 stigum. Sķšasti aldarfjóršungurinn hefur žvķ veriš talsvert gęfari į 20 stigin heldur en žeir nęstu žrķr į undan. 

Į žessum 100 įrum hefur vešurstöšin ķtrekaš veriš flutt - eša žį aš einhverjar ašrar breytingar hafa oršiš. Žó flestar žessara breytinga viršist ekki hafa haft teljandi įhrif į mešalhita įrsins (aš undantekinni veru stöšvarinnar į žaki Landsķmahśssins 1931 til 1945) er žvķ ekki aš neita aš verulegar lķkur eru į aš įhrif į hęsta hita įrsins geti veriš nokkrar. 

Fyrir utan flutningana er hętt viš truflunum sé męlibśnaši eša męlihįttum breytt. Hitamęlaskżli hafa ekki alltaf veriš sömu geršar, mestar breytingar uršu žegar veggskżli voru lögš af og frķttstandandi skżli tekin upp ķ stašinn - og sķšan į sķšari įrum žegar hefšbundin skżli hafa smįm saman lagst af og sjįlfvirkar męlingar tekiš viš. Męlihólkar sjįlfvirku męlinganna eru miklu fyrirferšarminni heldur en skżli kvikasilfursmęlanna - tregša žeirra gagnvart snöggum hitabreytingum er minni og lķkur į aš žaš takist aš męla skyndilegar, skammvinnar hitasveiflur eru meiri. Hólkarnir eru lķka nęmari fyrir óęskilegum varma- og stuttbylgjugeislaįhrifum heldur en skżlin. Samt viršist žaš vera svo aš įhrif į mešalhita séu lķtil - įhrif į hęsta hita įrsins geta hins vegar veriš töluverš.

Haustiš 2015 var hętt aš nota kvikasilfursmęlingar ķ vešurskeytum frį Reykjavķk. Allar hįmarksmęlingar vešurstöšvarinnar „Reykjavķk“ sķšan, eru žvķ fengnar śr hólki sjįlfvirku stöšvarinnar. Haldiš hefur veriš įfram aš lesa hįmarks- og lįgmarkshita kvikasilfursmęla ķ gamla skżlinu - žó žęr męlingar eigi formlega ekki lengur viš vešurstöšina „Reykjavķk“. Žessar męlingar eru žó ekki fullkomlega sambęrilegar viš eldri męlingar sömu męla ķ sama skżli vegna žess aš skżliš er ekki opnaš nema tvisvar į sólarhring, en var opnaš įtta sinnum įšur. Gętu žessir nżju hęttir haft įhrif į męlingarnar. Annaš hefšbundiš skżli er ķ reit Vešurstofunnar. Ķ žvķ er annar sjįlfvirkur skynjari, sem lķka męlir hįmarkshita, og žar meš hęsta hita įrsins. Žessi męlir hefur veriš ķ rekstri frį įrinu 2005. Žetta skżli er ekki opnaš reglulega (ašeins žegar einhvers višhalds er žörf). 

skylin-i-gamla-reitnum_2013--08-07-DSCN0393

Myndin sżnir skżlin tvö (ķ įgśst 2013). 

Žessar fjölbreyttu męlingar gefa okkur kost į samanburši hęsta įrshita skżlanna beggja og męlihólks sjįlfvirku stöšvarinnar. 

Į įrunum 1996 til 2015 var hęsti hiti įrsins į kvikasilfursmęli ķ skżli aš mešaltali 20,3 stig, į sama tķma var hann 20,6 stig į skynjara ķ hólki. Munar 0,3 stigum. Sķšustu 5 įr (2016 til 2020) var mešalhįmark įrsins 21,5 stig į kvikasilfursmęli ķ skżli, en į sama tķma 22,0 stig į skynjara ķ hólki. Sömu įr var mešalhįmark įrsins 21,4 stig į sjįlfvirkan skynjara ķ „lokaša skżlinu“. Į įrunum 2006 til 2020 var mešalhįmark įrsins 21,6 stig į skynjara ķ hólki, en 20,9 stig į skynjara ķ skżli. 

Munur į įrshįmörkum žessara męliraša er žvķ ekki mikill, en hann er samt nęgilega mikill til žess aš metingur um hęsta hita getur įtt sér staš. Aš auki gęti lķka virst aš žessi munur sé heldur meiri žegar įrshįmarkiš er hįtt heldur en žegar žaš er lįgt. Hęsti hiti sem męlst hefur į kvikasilfursmęlinn į Vešurstofutśni er 25,7 stig (30.jślķ 2008). Hęsti hiti sjįlfvirka męlisins ķ hinu skżlinu (sem ekki er opnaš) var žį 25,5 stig, en aftur į móti 26,4 stig į skynjarann ķ hólknum. Svipaš var uppi į teningnum ķ hitabylgjunni miklu ķ įgśst 2004. Žį var hęsti hiti į kvikasilfursmęlinum 24,8 stig, en 25,7 į skynjaranum ķ hólknum. 

Svo viršist - ekki ašeins ķ Reykjavķk heldur einnig annars stašar, aš ķ logni og miklu sólskini verši hiti lķtillega hęrri ķ hólkum sjįlfvirku stöšvanna heldur en ķ hefšbundnum skżlum. Viš vitum hins vegar ekki meš vissu hvort žessi „umframhiti“ er til kominn vegna žess aš hlżrra er ķ hólknum heldur en ķ loftinu umhverfis (nokkuš sem viš viljum alls ekki) eša vegna žess aš blöndun lofts ķ kringum hólkinn er einfaldlega lķtil ķ logninu. Slķkt įstand stendur žį e.t.v. ekki nęgilega lengi til žess aš męlir ķ skżli frétti af žvķ - žó žaš sé alveg raunverulegt. Um žetta mį žrasa aš vild - en minna veršur žó į aš framleišandi hólkanna segir aš ķ glampandi sólskini og stafalogni sżni skynjararnir 1 til 3 stigum hęrra en męlir ķ fullloftręstum hólki - en ekki er bošiš upp į samanburš viš skżli.

Hver er žį hęsti hiti sem męlst hefur į vešurstöšinni „Reykjavķk“? Jś, formlega séš eru žaš 25,7 stig - en hefši sį męlir sem nś er notašur veriš notašur viš gerš skeytis vęri hann 26,4 stig. Žetta setur okkur ķ įkvešinn vanda. Enn eitt žrastilefniš. Žetta kann lķka aš hafa įhrif į fjölda tuttugustigadaga - og tuttugustigaįra. Viš skulum bķša meš žaš višfangsefni - aš minnsta kosti ķ bili, žvķ enn fleiri flękjur bętast viš. 

Eins og fram kom aš ofan hafa tuttugustigaįr veriš mun fleiri sķšustu 25 įrin heldur en žau nęstu 75 į undan. En hefšu tuttugustiga įr oršiš fleiri įšur hefši sjįlfvirki męlirinn (og hólkurinn) veriš notašur - en ekki kvikasilfursmęlirinn. Viš vitum raunar ekki mikiš um žaš - skżliš į Vešurstofutśni var sett žar upp 1973. Įšur var męlt į tveimur stöšum į flugvellinum - og žar įšur viš Sjómannaskólann, į žaki Landsķmahśssins og ķ bakgarši viš nešanveršan Skólavöršustķg. Samfelldar hįmarksmęlingar hófust į sķšastnefnda stašnum įriš 1920. Į umsjónartķma dönsku vešurstofunnar var enginn hįmarksmęlir į Vešurstofunni ķ Reykjavķk. Žar var aftur į móti hitasķriti og žegar hann var ķ lagi mįtti lesa hįmarkshita hvers dags af honum. Viš höfum žvķ sęmilega įreišanlegar upplżsingar um įrshįmarkshita įranna 1886 til 1906 ķ Reykjavķk - en ekki 1907 til 1919 og ekki fyrir 1886. Sex įranna 1886 til 1906 voru örugglega tuttugustigaįr ķ Reykjavķk - fleiri en allt tķmabiliš 1961 til 1990, žegar žau voru ašeins žrjś. Öll žessi įr (og dagsetningar) eru skilmerkilega nefnd ķ gamalli ritgerš ritstjóra hungurdiska, „Hitabylgjur og hlżir dagar“ sem finna mį į vef Vešurstofunnar (į bls.23 og 24).   

Enn sem komiš er (14.jślķ) hefur hiti ekki nįš 20 stigum ķ Reykjavķk sumariš 2021, en enn eru žeir dagar eftir sem aš jafnaši eru hlżjastir. Hįmarkshiti til žessa ķ sumar (ķ hólknum) er 18,3 stig, (męldust 29.jśnķ), ķ skżlinu męldist žį hęst 18,0 stig, en ķ lokaša skżlinu 17,9 stig. Ķ nżjum reit Vešurstofunnar („Hįuhlķš“) męldist hiti hęstur 17,8 stig. Hęstur hiti į stöšvum į höfušborgarsvęšinu ķ sumar er 19,8 stig (į Geldinganesi). Lęgstur er hęsti hiti sumarsins til žessa į Sušurnesi į Seltjarnarnesi, 16,3 stig. Įhugasamir geta litiš į lista ķ višhengi. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Śr Rķmbeglu

Rķmbeygla (eša rķmbegla) er ęvagömul samsuša handrita um tķmatal og fleira - sem var svo prentaš įsamt latneskri žżšingu og athugasemdum fyrir margt löngu - śtgįfan sem ritstjóri hungurdiska horfir į er frį 1801 (fįanleg į bękur.is). Yngri prentun mun einnig til. 

Ķ ritinu er minnst į stjörnumerki dżrahringsins og žau tengd viš sólargang og vešur. Fróšleg lesning, žótt greinilega sé hśn innflutt aš mestu. Tilgangurinn er įbyggilega mešfram sį aš aušvelda lesendum aš muna röš žessara stjörnumerkja - muna aušveldlega hvort er į undan ķ įrinu meyjar- eša  vogarmerkiš, svo dęmi sé tekiš af handahófi. Tölurnar eru kaflafyrirsagnir. Ég hef leyft mér aš hnika stafsetningu til nśtķmahorfs (ekki endilega rétt gert). Ég hef sett nśtķmanöfn merkjanna ķ sviga séu žau önnur en viš eigum aš venjast. Höfum ķ huga aš sumar dagsetninganna vķsa til „gamla stķls“ og eiga ekki viš nś. 

[66.] Žį hefur sól göngu sķna ā merki žvķ er hrśtur er kallašur, af žvķ var žaš hrśtsmerki haft, aš žį snżst vešurįtta į hinn hęgra veg, sem hrśtur hvķlir į hęgri sķšu meir um sumar; en um vetur hvķlir hann meir į vinstri hliš.

[67.] Sól gengur žį nęst fyrir uxamerki (nautiš); žar kemur hśn įtta nóttum fyrir gagndaginn enn eina aš almannatali (yfirleitt kallast hann gangdagur - nś 25.aprķl): žvķ höfšu spekingar žar uxamerki, aš žį er jaršir į flestum löndum best aš erja; en yxn eru oftast fyrir arši höfš. Žį gengur hśn nęst fyrir tveggja bręšra merki; žar kemur hśn XV nóttum eftir krossmessu aš almennu tali, žvķ var žar kallaš tvķburamerki, aš ķ žvķ sólmerki verša sólhvörf um sumar; verša žį tveir dagar lķkir aš lengd; svo sem žeir menn verša lķkastir er tvķburar eru. Žašan gengur sól fyrir krabbamerki, žar kemur hśn viku fyrir Jónsmessu, aš alžżšu tali. Krabbi gengur öfugur löngum; enda snżr sól göngu sinni aftur, žį er hśn kemur ķ žaš merki; žvķ aš žį žver göngu hennar.

[68.] Sķšan gengur hśn ķ hins óargadżrs merki (ljónsmerkiš), žar kemur hśn viku fyrir Jakobs messu; žį er sólarganga ķ kólnan; svo aš minni hiti er af sól ofanvert žaš merki, heldur en öndvert, svo sem óargadżr hefur kaldara ešli aftur frį mišju, heldur en fram. Žašan gengur sól fyrir meyjarmerki, žar kemur hśn žrem nóttum eftir Marķumessu ena fyrri, žvķ settu žeir žaš mark žar, aš žį er engin frę von hvorki grass né višar; sem meyjar ešli er aš geta ekki ešli af sér. Eftir žaš gengur sól fyrir skįlamerki (vogin), žar kemur hśn žrem nóttum eftir krossmessu; žį eru jafndęgur aš rķmtali į žvķ merki; nś af žvķ aš skįlar eru jafn höfgar bįšar, žį skildi af žvķ jafndęgurs merki vera kallaš skįlamerki. Sķšan gengur sól fyrir sporšdreka merki, žar kemur hśn tķu nóttum fyrir Sķmons messu; žann dag er Lśkas messa. Žaš dżr er sporšdreki er kallašur, hefur eitur ķ enum eftra hlut sķnum; en mešan sól gengur um žaš merki, žį er von hrķša og illvišra.

[69.] Eftir žaš gengur sól fyrir bogmanns merki, žar kemur hśn VI nóttum eftir Marteinsmessu; žann mįnuš er eldingaflug mest ķ lofti į sušurlöndum. Mį af žvķ aš viš žeim er óhęgt aš sjį, er vel kann skjóta, ef hann vill til meins; žį skyldi eldinga mįnušurinn vera af žvķ ķ bogmanns lķki, aš viš hvoru tveggju er illt aš sjį, viš eldingum og örvum. Žašan hverfur hśn fyrir steingeitar merki, žar kemur hśn žrem nóttum fyrir Tómas messu; žaš er steingeitar ešli, aš hśn klifrar ķ hęrri staš heldur en hśn vęri įšur, og vill hśn stašar nema ķ hęstu hömrum. Nś af žvķ aš sól gengur annan dag öšrum hęrra, žį hśn fylgir žvķ merki; žį var af žvķ žaš nafn gefiš žeim sólmįnuši.

{70] Eftir žaš gengur sól fyrir vatnsbera merki, žar kemur hśn žrem nóttum fyrir Agnesar messu, žann mįnuš telja menn į sušurlöndum vera öskursaman (haršan?); žann köllum vér žorra, og skyldi af žvķ kenna mįnušinn viš žann mann sem vatnsins gętir, aš žį eru vötnin mest lokinn, žau er ķ himninum eru, en hér eru lokin meš ķsum. Sķšan gengur sól fyrir fiska merki, žar kemur hśn viku fyrir Péturs messu. Nś af žvķ aš žį skal gróši koma bęši ķ sjó og vötn, og žį er sękvikinda fręvon mest; žį skyldi af žvķ sį sólmįnušur kenndur viš fiska. Nś er komiš til móts viš hrśtsmerki, sem upp var hafiš aš öndveršu žessu tali.

Rymbegla i. e. Computistica et chronologica varia veterum Islandorum“. Įr 1801 814s


Fyrstu tķu daga jślķmįnašar

Fyrstu 10 dagar jślķmįnašar hafa veriš hlżir. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 11,8 stig, +0,6 stigum ofan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og +0,7 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra og ķ 8.hlżjasta sęti (af 21) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir tķu įriš 2009, mešalhiti žį 13,4 stig, en kaldastir 2018, mešalhiti žį 9,1 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 30.hlżjasta sęti. Hlżjastir voru dagarnir 10 įriš 1991, mešalhiti žį 14,0 stig, en kaldastir voru žeir 1874, mešalhiti 7,6 stig.
 
Enn hlżrra hefur veriš fyrir noršan, mešalhiti į Akureyri er 14,0 stig, +3,2 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og +3,5 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er fimmtahlżjasta jślķbyrjun į Akureyri (viš eigum daglegar tölur žašan frį 1936).
 
Žetta er hlżjasta jślķbyrjun aldarinnar um landiš noršaustan- og austanvert og į Mišhįlendinu, sś nęsthlżjasta į Vestfjöršum, Noršurlandi vestra og į Sušausturlandi, en sś sjöttahlżjasta į Sušurlandi, viš Faxaflóa og Breišafjörš.
 
Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į fjöllum um landiš noršaustan- og austanvert, hiti fyrstu tķu dagana er 7,4 stigum ofan mešallags viš Upptyppinga. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Patreksfirši, žar er hiti -0,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra - og ķ mešallagi į Garšskagavita.
 
Mjög žurrt hefur veriš į landinu. Ķ Reykjavķk hefur śrkoman ašeins męlst 1,5 mm og engin į Akureyri. Ķ Reykjavķk er ašeins 8 sinnum vitaš um minni śrkomu sömu daga, sķšast 1994, en jafnlķtil var hśn 1996. Fyrstu 10 dagar jślķmįnašar hafa tvisvar įšur veriš śrkomulausir į Akureyri svo vitaš sé, 1963 og 1990.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 47,1 ķ Reykjavķk og er žaš 10 stundum undir mešallagi.
 
Eins og minnst var į į žessum vettvangi fyrir nokkrum dögum hefur 20 stiga hiti męlst einhvers stašar į landinu ķ óvenju marga daga ķ röš, žeir eru nś (11.jślķ) oršnir 18 - metlengdin er 23 dagar.

Löng syrpa

Ritstjóra hungurdiska telst svo til aš nś sé tuttugustigasyrpan į landinu oršin 15 daga löng - og ekki er vitaš um margar lengri - ašeins tvęr - og byrjušu žęr bįšar sķšar aš sumri en sś yfirstandandi. Lengsta syrpan - 23 dagar aš lengd - endaši 18.įgśst 2012, en sś nęstlengsta, 17 daga löng, endaši 1.įgśst 2010. Žaš vantar žvķ enn 9 daga ķ metlengd (8 ķ jöfnun). Eins og spįr evrópureiknimišstöšvarinnar eru ķ dag (8.jślķ) er ólķklegt aš slķkt nįist aš žessu sinni - en enn er tķmi til aš reyna aftur.

Viš skulum hafa ķ huga aš eftir žvķ sem vešurstöšvum fjölgar aukast lķkur į metum lķtillega - alveg óhįš almennri hlżnun.

Almennar upplżsingar um tuttugu stiga syrpur mį finna ķ gömlum pistli ritstjórans į vef Vešurstofunnar.


Smįvegis af jśnķ

Žó nżlišinn jśnķmįnušur eigi hafi veriš klipptur og skorinn ķ stykki į żmsan hįtt (svalt mestallan mįnušinn sušvestanlands - en öfgakenndari kaflar, bęši hlżir og kaldir į Noršaustur- og Austurlandi) veršur samt til mešaltal allra hluta - žar į mešal stöšunnar ķ hįloftunum.

w-blogg020721a

Į mešalkorti evrópureiknimišstšvarinnar eru jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins heildregnar, jafnžykktarlķnur eru strikašar (mjög daufar), en žykktarvik sżnd ķ lit. Jafnhęšarlķnur segja frį rķkjandi vindįttum, en žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žykktarvikin segja okkur frį žvķ hvort hafi veriš hlżrra eša kaldara en aš mešaltali 1981 til 2010. Hiti er ofan mešallags į mestöllu kortinu - langmest žó austast, en žar fréttist af hlżjasta jśnķ allra tķma ķ Finnlandi og Eystrasaltslöndum. Hjį okkur var hins vegar svalt - sérstaklega yfir Vesturlandi. 

Vestanįtt mįnašarins var meš öflugra móti - žó langt frį meti (1988). Sunnanįttin var vel ofan mešallags, en 500 hPa-flöturinn heldur lįgur - en ekki nęrri meti. Žessi samsetning žįttanna žriggja er hins vegar ekki algeng - sé 500 hPa-flöturinn mjög lįgur į žessum tķma įrs er fremur sjaldgęft aš vestan- og sunnanįttirnar séu jafnstrķšar og nś. En viš finnum  žó įmóta tilvik, t.d. ķ jśnķ 1992 (žegar jónsmessuhretiš fręga gerši) - og amerķska endurgreiningin segir okkur aš svipaš hafi lķka veriš uppi į teningnum 1918 - en sś evrópska er ekki alveg sammįla žvķ. [Lauslega er sagt frį tķš ķ jśnķ 1918 ķ įrspistli hungurdiska fyrir 1918]. 

Landsdęgurmet féllu til beggja handa ķ jśnķ, žann 15. męldist frostiš į Reykjum ķ Fnjóskadal -5,0 stig - žaš er mesta frost ķ byggš žann dag (og reyndar lķka svo seint aš vori). Žann 29. og 30. féllu landsdęgurhįmarksmet hins vegar, fyrri daginn męldist hiti 26,4 stig į Hallormsstaš, og žann sķšari 26,6 stig į Egilsstöšum. Žaš er hęsti hiti į landinu ķ jśnķ frį 1988, en žį męldist hann 28,6 stig į Vopnafirši žann 25. Hingaš til hefur ašeins eitt landsdęgurlįgmark falliš byggš į įrinu, en sjö landsdęgurhįmörk. Ef viš leyfum hįlendisstöšvum aš vera meš ķ metunum (sem er hįlfgert keppnisplat) hafa lķka sjö landsdęgurlįgmarksmet falliš til žessa ķ įr. Hįlendis- og fjallastöšvar munu smįm saman hirša langflest landsdęgurlįgmörk sem ķ boši eru. 

Viš ž0kkum Bolla P. aš vanda fyrir kortageršina.


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 8
  • Sl. sólarhring: 148
  • Sl. viku: 1254
  • Frį upphafi: 2203669

Annaš

  • Innlit ķ dag: 6
  • Innlit sl. viku: 1054
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband