Bloggfęrslur mįnašarins, október 2021

Nęrri mešallagi vķšast hvar

Ķ öllum ašalatrišum hefur fariš vel meš vešur ķ október. Hiti į landinu ķ heild er nęrri mešallagi (+0,1 stigi ofan mešallags 1991 til 2020). Heldur svalara hefur veriš fyrir noršan heldur en į Sušurlandi. Taflan sżnir stöšuna žegar einn dagur er eftir af mįnušinum - röšin sem nefnd er hlišrast trślega lķtillega (sįralķtill munur er į tölum nęrri mišri röš).

w-blogg311021a

Į Sušurlandi er žetta sjöttihlżjasti októbermįnušur aldarinnar, en sį 16.hlżjasti į Noršurlandi eystra (fimmtikaldasti). 

Śrkoma er nešan mešallags ķ Reykjavķk (eins og reyndar ķ flestum mįnušum įrsins), en į Akureyri hefur hśn veriš meš allra mesta móti - žó lķklega ekki metmikil. Žaš er į fleiri stöšvum į sömu slóšum sem śrkoma er nęrri metmagni októbermįnašar. Viš lįtum Vešurstofuna um aš gera žaš upp. 

Sólskinsstundafjöldi er ofan mešallags ķ Reykjavķk, en nešan žess į Akureyri. 


Landafręši lofthjśpsins - mešalhiti og breiddarstig

Fyrir 11 įrum (19.nóvember 2010) birtist hér į hungurdiskum stuttur pistill sem bar yfirskriftina „Hlżtt er į Ķslandi - mišaš viš landfręšilega breidd“. Žar segir m.a.: „Flestir vita aš hér į landi er mjög hlżtt mišaš viš žaš aš landiš er į 65° noršlęgrar breiddar, rétt viš heimskautsbauginn nyršri. Ein įstęšan er sś aš landiš er umkringt sjó sem geymir ķ sér varma sumarsins og mildar veturinn“. Fleiri įstęšur koma viš sögu - t.d. móta bęši Gręnland og fjarlęgir fjallgaršar tķšni vindįtta - sušlęgar įttir eru mun tķšari hér ķ hįloftunum heldur en noršlęgar (žó sušaustan-, austan- og noršaustanįttir séu algengastar viš jörš). Ķ pistlinum var einnig aš finna lķtillega einfaldari gerš myndarinnar hér aš nešan.

w-blogg261021b

Į lįréttum įs myndarinnar mį sjį breiddarstig, 20 grįšur noršur eru lengst til vinstri, en noršurpóllinn lengst til hęgri. Lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhita. Svörtu punktarnir sżna įrsmešalhita į 87 vešurstöšvum vķša um noršurhvel jaršar. Gögnin eru śr mešaltalssafni Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar (WMO) fyrir tķmabiliš 1961-1990. Žó hlżnaš hafi sķšan breytist halli lķnunnar nįnast ekki neitt og hreyfing hennar upp į viš svo lķtil aš varla sęist. Viš tökum strax eftir žvķ aš mjög gott samband er į milli breiddarstigs stöšvanna og įrsmešalhitans. Ef viš reiknum bestu lķnu gegnum punktasafniš kemur ķ ljós aš hiti fellur um 0,7 stig į hvert breiddarstig noršur į bóginn.

Žaš mį taka eftir žvķ aš į köldustu stöšinni er įrsmešalhitinn nęrri mķnus 20 stigum, ķviš kaldara en hér er tališ hafa veriš į ķsöld. Į žeirri hlżjustu er mešalhitinn um 27°C. Spönnin er um 47 stig. Hver skyldi hafa veriš halli lķnunnar į ķsöld? - Breytist hann eitthvaš ķ framtķšinni vegna enn įkafari hlżnunar?

Punktarnir ofan lķnunnar eru stašir žar sem hlżrra er en breiddarstigiš eitt segir til um. Reykjavķk er mešal žeirra. Sjį mį aš įrsmešalhitinn er um 6°C hęrri en vęnta mį og svipašur og er aš jafnaši į 55°N. Haf - og landfręšilegar ašstęšur ašrar valda žessum mun eins og įšur sagši.

En höldum nś ašeins įfram meš smjöriš og lķtum til austurs og vesturs - innan bilsins sem lóšréttu lķnurnar į myndinni marka, 59 til 66 grįšur noršurbreiddar.

w-blogg261021

Hįdegisbaugur Greenwich er merktur sem nśll (0°), austurlengd er jįkvęš į myndinni - allt austur aš 180°A og vesturlengd neikvęš vestur į 180°V. Allra austasti hluti Sķberķu er handan 180° baugsins „vestast“ į žessari mynd. Lóšrétti įsinn sżnir mešalhita. 

En hér eru mislitar punktadreifar, sś gręna tįknar įrsmešalhitann - sś blįa er janśarhiti, en sś rauša jślķhiti. Įrsmešalhiti er óvķša hęrri į žessu breiddarbili (59 til 66°N) heldur en hér į landi - Noregsströnd hefur örlķtiš betur. 

Ķ janśar er munur į meginlöndunum og hafi enn meiri, hiti hér į landi er ekki fjarri frostmarki viš ströndina, en frostiš meira en -40 stig aš mešaltali austur ķ Sķberķu og ķ kringum -30 stig į okkar breiddarstigi vestur ķ Kanada. Mun hlżrra er ķ janśar viš noršanvert Atlantshaf heldur en į sama breiddarstigi viš Kyrrahaf - enda er oft hafķs ķ Beringshafi vestan Alaska og noršan Aljśteyja. 

Ķ jślķmįnuši ber svo viš aš óvķša er kaldara į sama breiddarstigi heldur en hér - į Gręnlandi reyndar og austast ķ Kanada - og viš Beringshaf - en annars stašar er hlżrra ķ jślķ heldur en hér. 

w-blogg261021c

Myndin sżnir samband breiddarstigs og mešalhita jślķmįnašar. Hér fellur hiti um um žaš bil 0,5 stig į hvert breiddarstig - heldur minna en ķ įrsmešaltalinu. Žó Ķsland (hér Reykjavķk) sé meš kaldari stöšum į sama breiddarstigi er hiti hér samt ekki langt frį žvķ sem almennt samband segir - punkturinn liggur mjög nęrri ašfallslķnunni. Viš megum taka eftir žvķ aš flestar stöšvar noršan viš 70. breiddarstig eru marktękt nešan hennar - bein įhrif frį žeirri vinnu sem fer ķ aš bręša hafķsinn ķ Ķshafinu og vetrarsnjó į landi. Haldi hnattręn hlżnun sķnu striki munu žeir stašir sem nś eru į jašri hafķssvęšanna hlżna mest - fęrast nęr ašfallslķnunni - og sömuleišis žeir stašir žar sem vetrarsnjór minnkar. Jan Mayen er t.d. hér meir en 5 stigum nešan ašfallslķnunnar - Ammasalik į Gręnlandi sömuleišis. 

Sunnar er slęšingur af punktum langt nešan ašfallslķnunnar - žar er talsvert kaldara heldur en breiddarstigiš eitt greinir frį. Žar eru t.d. bęši Madeira og Kanarķeyjar. Į žessum eyjum er stöšug noršan- og noršaustanįtt į sumrin og veldur žvķ aš kaldur sjór vellur upp undan ströndum meginlandanna og umlykur eyjarnar. Žannig hagar til vķšar. Hlżjastar į lķnuritinu eru stöšvar viš Persaflóa - og stöšvar į lįglendum svęšum ķ Miš-Asķu eru lķka langt ofan ašfallslķnunnar. 

w-blogg261021d

Į janśarmyndinni er halli ašfallslķnunnar 0,8 stig į breiddargrįšu. Reykjavķk er langt ofan lķnunnar - hér „ętti“ mešalhiti ķ janśar samkvęmt henni aš vera um -15 stig. Janśarmešalhiti ķ Reykjavķk er svipašur og į 48. breiddarstigi ašfallslķnunnar. Žaš eru stöšvar ķ Sķberķu og Kanada sem lengst liggja nešan lķnunnar. 

Žaš er freistandi aš halda įfram - reikna fleira og smjatta meira - en ritstjórinn lętur žaš ekki eftir sér aš sinni.

 

 


Sumarmisseriš 2021

Viš gerum nś eins og oft įšur - lķtum į mešalhita sumarmisseris ķslenska tķmatalsins og berum saman viš fyrri sumur. Sumarmisseriš telst standa frį sumardeginum fyrsta fram aš fyrsta vetrardegi. Žegar žetta er skrifaš vantar enn einn dag upp į fulla lengd - en žaš skiptir litlu (engin hitamet ķ hśfi).

w-blogg211021a

Myndin sżnir sumarhita ķ Stykkishólmi frį 1846 til 2021 (eitt sumar, 1919, vantar ķ röšina). Žaš sumarmisseri sem nś er aš lķša var hlżtt, sé litiš til langs tķma, en er hiti žess var nęrri mešallagi į žessari öld ķ Stykkishólmi. Ekkert sumar į įrunum 1961 til 1995 var hlżrra en žetta - og ašeins žrjś mega heita jafnhlż (1961, 1976 og 1980). Reiknuš leitni sżnir um 0,7 stiga hlżnun į öld - aš jafnaši - en segir aušvitaš ekkert um framtķšina frekar en venjulega.

Hitinn ķ Stykkishólmi var ķ sumar ekki fjarri mešallagi landsins. Eins og flestir muna enn voru óvenjuleg hlżindi um landiš noršan- og austanvert frį žvķ um sólstöšur og nokkuš fram ķ september. Įšur en žaš tķmabil hófst var öllu svalara - og einnig sķšan. Sumarmisseriš er samt ķ hlżrra lagi į žeim slóšum.

w-blogg211021b

Taflna sżnir röšun hita sumarsins į spįsvęšum Vešurstofunnar. Röšin nęr til žessarar aldar (21 sumarmisseri), en vikin reiknast mišaš viš sķšustu tķu įr. Vonandi er rétt reiknaš. 

Aš žrišjungatali telst sumarmisseriš hafa veriš kalt viš Faxaflóa, en hlżtt į Ströndum og Noršurlandi vestra, Noršausturlandi og į Austurlandi aš Glettingi. Hiti er ķ mešallagi į öšrum spįsvęšum.

Ritstjórinn er (eins og margir ašrir ķ hans stétt) mjög spuršur um vešurfar vetrarins - hvernig žaš verši. Lķtiš hefur hann um žaš aš segja - en minnir į gamla fyrirsögn śr Morgunblašinu 24. febrśar 1954:

mbl_1954-02-24_ekki-a-faeri-vedurfraedinga

Og er svo enn. - En žaš žżšir ekki aš įstęšulaust sé fyrir menn aš halda įfram aš reyna, ekki sķst nś žegar bśiš er aš spilavķtisvęša slķkar spįr eins og flest annaš. Miklir fjįrmunir eru undir - vonandi stundum til verulegs hagręšis - en oft verša lķka margir illa śti eins og ķ svartapétri barnęskunnar. 


Fyrstu 20 dagar októbermįnašar

Fyrstu tuttugu dagar októbermįnašar hafa veriš fremur kaldir vķšast hvar į landinu (mišaš viš sömu almanaksdaga į žessari öld). Mešalhiti ķ Reykjavķk er 5,8 stig, +0,2 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020, en -0,2 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Mešaltališ rašast ķ 12.hlżjasta sęti (af 21). Hlżjastir voru sömu dagar įriš 2016, mešalhiti žį 9,1 stig, en kaldastir voru žeir 2008, mešalhiti 4,2 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 49.hlżjasta sęti (af 146). Hlżjastir voru sömu dagar 1959, mešalhiti žį 9,5 stig, en kaldastir voru žeir 1981, mešalhiti -0,3 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś 3,3 stig, -1,1 stigi nešan mešallags įranna 1991 til 2020, og -1,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra (en ķ mešallagi 1961-1990).
 
Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušausturlandi, hiti rašast žar ķ 11.hlżjasta sęti aldarinnar, en kaldast hefur veriš į Vestfjöršum žar sem dagarnir eru ķ 19.hlżjasta sęti (žrišjakaldasta).
 
Hiti ķ Skaftafelli er +1,0 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Žverfjalli, hiti -2,5 stig nešan mešallags.
 
Śrkoma hefur męlst 41,6 mm ķ Reykjavķk, um žrķr fjóršu hlutar mešalśrkomu, en hefur śrkoman męlst 96,8 mm, eša rśmlega tvöfalt mešallag.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 76,6 ķ Reykjavķk, 15 fleiri en ķ mešalįri. Sólskinsstundir hafa veriš fęrri en ķ mešalįri į Akureyri.

Enn af öfugsniša

Nś er uppi sś staša aš allsnarpur kuldapollur er į leiš til sušurs um Gręnlandshaf vestanvert. Jafnframt sękir hlżrra loft fram śr sušri - tengt miklu lęgšarkerfi austan viš Nżfundnaland. Hitabratti vex viš Ķsland. Viš lķtum į nokkur vešurkort sem sżna stöšuna kl.3 ašfaranótt sunnudags 17.október. Staša sem žessi er ekki beinlķnis óalgeng, en henni fylgir nęr ętķš veruleg óvissa, bęši hvaš varšar vindstyrk, śrkomumagn og śrkomutegund. Hér aš nešan er ekki leyst śr žessari óvissu - Vešurstofan reynir žaš hins vegar - en viš lķtum samt į stöšuna. Žetta er ekki aušveld lesning.

w-blogg161021a

Daufu heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting. Hęš er yfir Gręnlandi en lęgš langt sušur ķ hafi, mišjan utan kortsins. Raušar strikalķnur sżna žykktina, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žaš er 5400 metra jafnžykktarlķnan sem er rétt viš Sušurland, en 5160 lķnan rétt noršan Vestfjarša. Žetta segir okkur aš 12 stiga hitamunur (bratti) er yfir landiš. Vindörvarnar į kortinu sżna svonefndar žykktarvind - hann er žvķ meiri sem hitabrattinn er. Blįir litir sżna žau svęši žar sem žykktin er minnkandi - žaš kólnar, en gulir og raušir litir sżna svęši žar sem žykktin vex - žaš er aš hlżna. Viš sjįum berlega aš žaš er į kólna yfir Vestfjöršum, en yfir Sušurlandi er aš hlżna. Kalda loftiš śr noršri fer undir žaš hlżja śr sušri, skil myndast og skerpast. 

w-blogg161021b

Hér mį sjį stöšuna ķ 500 hPa-fletinum - ķ rśmlega 5 km hęš. Snarpur kuldapollur er viš Gręnland - hann į aš fara til sušurs nęsta sólarhringinn - viš žaš leitar hlżja loftiš sem į leiš hans veršur til austurs og noršausturs og vindur snżst žį śr vestsušvestri til sušvesturs, sušurs og sķšan sušausturs og austurs yfir Ķslandi. Žetta tekur 2 til 3 daga. 

Mikil barįtta er einnig į milli kalda og hlżja loftsins nišur undir jörš.

w-blogg161021c

Kortiš sżnir hęš 925 hPa-flatarins į sama tķma og kortin aš ofan. Hér er vindįtt alveg andstęš viš žaš sem hśn er ķ efri lögum. Blęs mjög įkvešiš af austri og noršaustri yfir landinu vestanveršu. Fjöll hafa viš žessar ašstęšur minni įhrif į śrkomudreifingu heldur en venjulega - śrkomumyndunin į sér staš annaš hvort uppi ķ sušvestanįttinni - eša ķ žeirri hęš žar sem vindur er hęgur į milli hinna andstęšu įtta. Śrkoman myndast eins og venjulega sem snjór. Fyrsta śrkoman fellur nišur og gufar upp - viš žaš kólnar loftiš frekar - um sķšir rakamettast žaš nokkurn veginn žannig aš snjórinn fer nešar og nešar - hann fer aš lokum nišur ķ hita ofan frostmark og fer aš brįšna - viš žaš kólnar loftiš žannig aš snjórinn kemst nešar og nešar. Verši śrkomuįkefšin nęgilega mikil kemst hann alveg til jaršar - žaš snjóar - og sé vindur nęgilegur gerir hrķšarvešur. 

w-blogg161021d

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar um śrkomu og vind kl.3 ašfaranótt sunnudags - į sama tķma og kortin aš ofan. Undan Reykjanesi er śrkomuįkefš mikil, 5 ti 10 mm į klukkustund, en minni yfir landi. Litlir krossar tįkna snjókomu - žeir eru nęr einrįšir yfir landi. 

Į tķmanum frį desember fram ķ aprķl getur mašur gengiš śt frį žvķ aš spį sem žessi vęri įgęt įbending um snjókomu į lįglendi. Meira vafamįl er um žaš svona snemma hausts. Žaš getur lķka veriš aš žaš snjói t.d. viš noršanveršan Faxaflóa - žó žaš geri žaš ekki ķ lįgsveitum höfušborgarsvęšisins. 

Svo er lķka spurning hversu mikil śrkoman (snjórinn?) veršur - og hversu lengi snjóar - geri žaš žaš į annaš borš. Spįr viršast - žegar žetta er skrifaš - hins vegar sammįla um aš žaš hlįni žegar hįloftaįttin hefur nįš aš snśa sér śr sušvestri ķ sušur og sušaustur. 

En viš fylgjumst eins og venjulega meš spįm Vešurstofunnar og tökum mark į. 

 


Fyrri hluti októbermįnašar

Mešalhiti fyrri hluta októbermįnašar er +6,3 stig ķ Reykjavķk, žaš er +0,3 stigum ofan viš mešallag sömu daga įranna 1991 til 2020, og ķ mešallagi sķšustu tķu įra. Hann rašast ķ 11. hlżjasta sęti (af 21) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir 15 įriš 2010, mešalhiti žį 9,5 stig, en kaldastir voru žeir 2005, mešalhiti žį 3,8 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 42.hlżjasta sęti (af 146). Hlżjast var 1959, mešalhiti žį +10,2 stig, en kaldast var 1981, mešalhiti -0,7 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta október +4,0 stig, -0,8 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušausturlandi, hiti rašast žar ķ 9. hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast hefur veriš į Vestfjöršum žar sem hiti rašast ķ 18. hlżjasta sęti (fjóršakaldasta).
 
Jįkvęš hitavik mišaš viš sķšustu tķu įr eru mest ķ Skaftafelli og viš Lómagnśp, +1,0 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Žverfjalli, hiti -2,1 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 29,8 mm og er žaš um 60 prósent mešalśrkomu. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 77,4 mm sem er um tvöföld mešalśrkoma.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 62 ķ Reykjavķk, 15 umfram mešallag og fleiri en ķ september öllum.

Fyrstu 10 dagar októbermįnašar

Mešalhiti ķ Reykjavķk fyrstu 10 daga októbermįnašar er +6,7 stig. Žaš er +0,7 stigum ofan mešallags sömu daga įranna 1991 til 2020 og +0,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 10. hlżjasta sęti (af 21) į žessari öld. Dagarnir 10 voru hlżjastir įriš 2002, mešalhiti žį +9,7 stig. Kaldastir voru žeir įriš 2009, mešalhiti +2,6 stig. Į langa listanum er hann ķ 42.sęti (af 146). Hlżjastir voru dagarnir tķu įriš 1959, mešalhiti +11,0 stig, en kaldastir voru žeir įriš 1981, mešalhiti ašeins +0,1 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś +4,8 stig. Žaš er -0,3 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020, og -0,5 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Į landsvķsu hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Sušausturlandi. Žar eru dagarnir tķu žeir fimmtuhlżjustu į öldinni, en kaldast - aš tiltölu - hefur veriš į Vestfjöršum, žar rašast hiti ķ 14. hlżjasta sętiš.

Į einstökum stöšvum er jįkvętt hitavik mišaš viš sķšustu tķu įr mest ķ Skaftafelli og viš Lómagnśp, +1,8 stig, en neikvętt vik er mest į Klettshįlsi og į Žverfjalli -1,8 stig.

Śrkoma hefur męlst 16,4 mm ķ Reykjavķk og er žaš helmingur mešalśrkomu. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 66,4 mm, sem er meir en tvöföld mešalśrkoma sömu daga.

Sólskinsstundir hafa męlst 40,8 ķ Reykjavķk, 8 stundum fleiri en ķ mešalįri.


Tveir stórir skrišuatburšir į įrinu 1946

Hér veršur fjallaš lķtillega um tvo stóra „skrišuatburši“ sem uršu į įrinu 1946, annar varš ķ įgśst austur į fjöršum, en hinn viš Eyjafjörš ķ september. Ķ bįšum tilvikum kom aftakaśrkoma viš sögu fremur en leysingar og hlżindi. Septemberśrfelliš rataši betur ķ žį fįu śrkomumęla sem voru uppi į žessum tķma. Viš lķtum fyrst į žaš. 

w-blogg071021-1946-09a

Taflan sżnir tķu śrkomusömustu sólarhringa į Akureyri og ķ Reykjavķk frį upphafi męlinga. Rétt aš taka fram aš męlingarnar sem nefndar eru ķ Reykjavķk 1892 nį sennilega til meira en eins sólarhrings ķ bįšum tilvikum. Žaš er talan sem er efst į Akureyrarlistanum sem er til umfjöllunar hér - og reyndar lķka sś sem žar er nśmer 5. Aš morgni 23.september 1946 reyndist sólarhringsśrkoman į Akureyri hafa veriš 91,8 mm, um 40 mm meiri en nęstmest hefur žar męlst. Žegar vanir menn (ritstjóri hungurdiska telur sig ķ žeim hópi) sjį svona tölu fyllast žeir gjarnan vantrś - getur žetta hreinlega veriš? Žessi tala er žar aš auki miklu hęrri heldur en hęstu tölurnar ķ Reykjavķk - en nęsthęsta Akureyrartalan myndi lenda žar ķ 5.sęti (ef viš sleppum 1892). 

Nįnari athugun sżnir aš žessi tala er alveg rétt. Viš męlingu kl.18 daginn įšur (žann 22.) voru 51,5 mm ķ męlinum - og kl.06 aš morgni 23. voru žar 40,3 mm. Ekki nóg meš žaš, heldur höfšu nokkrum dögum įšur falliš 55,0 mm į tveimur dögum (27,5 mm hvorn dag um sig, męlt aš morgni 18. og 19.). 

Śrkoma var ekki męld vķša į žessum įrum, langt į milli męlistöšva. Akureyri var žó ekki eini stašurinn žar sem śrkoma var fįdęma mikil, žvķ į Skrišulandi ķ Kolbeinsdal ķ Skagafirši męldist śrkoman aš morgni žess 23. september 106,8 mm. Viršist einsdęmi į žeim slóšum,  žvķ. nęsthęsta talan žar er 47,0 mm. Ķ Reykjahlķš viš Mżvatn męldist śrkoman sama morgun 48,3 mm. Sextķu įr lišu žar til žaš met var slegiš - en sķšan žrisvar eftir žaš. 

Pétur Jónsson vešurathugunarmašur ķ Reykjahlķš segir ķ athugasemd meš septemberskżrslunni: „Mįnušurinn yfirleitt góšur nema nokkrir dagar frį 22. Žann dag stórfelldara vatnsvešur hér en nokkur dęmi hafa žekkst įšur ķ okkar athugun“.

Og Kolbeinn Kristinsson į Skrišulandi: „… en 16. brį til stórfelldrar noršaustanįttar meš śrfelli. Žó tók śt yfir śrfelliš 22. september og ašfaranótt žess 23, sem mér mun lengi ķ fersku minni. 24. var besta vešur og upp žašan til mįnašarloka“.

Viš lķtum nś į vešurstöšuna - en sķšan į afleišingar vešursins.

w-blogg071021-1946-09b

Kortiš er klippa śr greiningu bresku vešurstofunnar og gildir aš morgni laugardagsins 21.september. Alldjśp lęgš er į Gręnlandshafi į leiš austur - en langt sušur ķ hafi eru lęgšarbylgjur - og ķ žeim grķšarlega hlżtt loft langt śr sušri. Lęgšin į Gręnlandshafi er mjög köld - tengd kuldapolli sem nżfarinn var yfir S-Gręnland - eins og sést į hįloftakortinu hér aš nešan.

w-blogg071021-1946-09c

Žetta kort er śr safni bandarķsku endurgreiningarinnar c20v2 og sżnir hęš 500 hPa-flatarins sķšdegis žennan laugardag, 21.september. Rakt og hlżtt sunnanloftiš er aš męta köldu lęgšinni aš vestan, sķgild vandręšauppskrift. Lęgšin dżpkaši nś mjög hratt og fór til noršausturs, rétt viš austurströnd Ķsland og allan sunnudaginn, žann 22. var forįttuvešur į landinu - eins og vešurkortiš hér aš nešan sżnir.

w-blogg071021-1946-09d

Lęgšin nęrri 960 hPa ķ mišju. Hśn fór svo nįlęgt landi aš um tķma varš vindur sušvestlęgur ķ Papey, en ekki į Teigarhorni. Žó mjög mikiš rigndi austanlands, viršist ašalśrkomuhnśturinn veriš fremur fljótur aš fara žar yfir - en lagšist hins vegar aš Noršurlandi og stóš žar miklu lengur viš. Skaplegra var vestanlands. 

Vešurathugunarmašur į Hofi ķ Vopnafirši lżsir vešri žann 22.: „Óskaplegt rigningarillvišri meš ólįtastormi, einkum framan af“. Daginn eftir var žar alhvķtt nišur fyrir mišjar hlķšar.

w-blogg081021e

Myndin sżnir žrżsting į landinu og žrżstispönn (munur į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu) į 3 stunda fresti ķ september 1946. Fyrri hluti mįnašarins er rólegur og lķtiš um aš vera. Žį breytti um vešur, djśp lęgš kom aš landinu sušaustanveršu og olli töluveršu illvišri dagana 16 til 19. Śrkomuvešriš mikla fylgdi sķšan nęstu lęgš og fór žrżstispönnin žį upp ķ 28,1 hPa. Ķ dag hefši hśn lķklega męlst enn meiri vegna fjölgunar stöšva. Enn ein lęgš kom aš landinu sušaustanveršu žann 25., en var žó veigaminni en žęr fyrri. Sķšan varš aftur skaplegt vešur. Haustiš varš sķšan eitt hiš besta sem vitaš er um. 

Śrkoman mikla olli grķšarlegum skrišuföllum, einkum žó ķ Eyjafirši. Hér er byggt į frįsögnum blaša. Öll dagblöšin skżršu frį - en voru ekki alltaf sammįla ķ smįatrišum. Hér er ašeins śrval frétta - og misręmi ķ fregnum ekki lagaš. 

Tķminn birti žann 24. október nokkuš ķtarlega frįsögn:

Śr bréfi frį Arnóri Sigurjónssyni. Skrišuföllin ķ Dalsmynni hafa veriš stórkostlegri nįttśruvišburšur heldur en menn hafa almennt gert sér ljóst og fram hefir komiš af frįsögnum blaša- og śtvarps. Hamfarirnar hafa veriš ógurlegar. Žar sem įšur voru gróšursęlar hlķšar, standa nś eftir ber og skafin fjöllin og undirlendiš er kafiš margra metra žykku aurlagi og grjótrušningi. Žaš, sem hér hefir gerzt. minnir helzt į eldgos, flóšbylgjur og fellibylji aš mikilleik. Arnór Sigurjónsson, bóndi į Žverį ķ Dalsmynni, hefir lżst hervirkjunum ķ bréfi, sem Tķminn birtir hér kafla śr meš leyfi hans. Arnór var ekki heima, žegar skrišurnar féllu, en hefir sķšan skošaš žessa nįttśruvišburši.

„Mér finnst žetta," segir Arnór, „miklu ęgilegra aš sjį en nokkrar frįsagnir, sem ég hefi af žvķ heyrt, og žó hefir sumt veriš oršum aukiš. Stórfelldastar eru skrišurnar ķ Laufįsfjallinu, er viš Dalsmynni horfir, og hefir meiri hluti alls jaršvegs hruniš śr fjallinu frį žvķ skammt utan viš Skuggabjörg allt śt undir Fnjóskįrbrś. Skrišurnar hafa įtt upptök sķn ķ ca. 500 metra hęš og falliš ofan ķ Fnjóskį. Allt undirlendiš sem var žarna handan įrinnar er žakiš žykkum aur- og grjótrušningi, en nišur viš įna, žar sem aftur er nokkur brekka, er allt sleikt ofan ķ berg. Noršaustanmegin ķ Dalsmynninu hafa hins vegar ašeins falliš einstakar skrišur, og eru spżjurnar allt aš 100—200 metra breišar. Stęrstu spżjuna žeim megin, žį er féll rétt sunnan viš Įrtśn, hefi ég ekki séš. Bóndinn ķ Įrtśni, Sigurbjörn Benediktsson, horfši og heyrši į, er hśn féll. Hann segir svo frį, aš hśn hafi fariš meš ógurlegum hraša og žvķlķkum hįvaša, sem fjalliš vęri allt aš hrynja. Gufu- og leirstrókarnir höfšu stašiš hįtt ķ loft upp og žessum ósköpum hafši fylgt hinn megnasti ódaunn, og skildi hann žaš svo aš leirinn og grjótiš hefši hįlfbrįšnaš viš' hitann, er myndašist viš nśninginn, er skrišan féll. Svo var sem rokhvass stormsveipur fęri framhjį um leiš og skrišan hrundi rétt framhjį bęnum, en er hjį leiš, var eftir į enginu og tśninu heim undir bę žykkur leirelgur, er kyrršist smįmsaman. Žessi mikla skriša hefir reynzt nįl. 2 metra žykk į veginum fyrir ofan bęinn, en hśn er svo grjótlķtil, aš talaš er um aš slétta hana og hreinsa grjótiš, sį ķ hana sķšan og gera žannig aš tśni. — Skrišan, austan į Žverįrfjalli, er ekki nema į 2. hundraš metra į breidd. En hśn er geysižykk og reyndar ennžį hrošalegri en mér hefši dottiš ķ hug aš hśn vęri. Skammt noršan viš hana, ķ Žśfulandi, er önnur skriša įlķka breiš, en tęplega eins efnismikil, og margar skrišur eru žarna nęrri, allar smęrri, flestar ķ Žverįrlandi. Miklu meiri hluti gróšurlendisins ķ brekkunni er žó eftir, en žvķ er lķkast, sem brekkan sé öll rifin og tętt. Ég gat ekki varizt žvķ, aš ég var lengi eftir mig, er ég hafši skošaš žessi umbrot, ekki vegna skašans į landinu, heldur vegna umhugsunar um žaš, hve lķtils viš menn erum megnugir gegn ósköpum sem žessum."

Tķminn segir žann 26.september (lķtillega stytt hér):

Ķ byrjun žessarar viku geisaši hiš versta vešur vķša um land og uršu af völdum žess miklir skašar, einkum viš Eyjafjörš. Ķ Dalsmynni féllu skrišur į lönd margra bęja og varš fólk aš flżja heimili sķn. Er tališ, aš ein žessara jarša sé ekki byggileg eftir žaš jaršrask, sem oršiš hefir. Vķša hafa skrišur falliš į engjar og śthaga, vegir skemmzt, sķmasamband rofnaš og hey flętt. Akureyrarbęr var rafmagnslaus ķ sólarhring vegna skemmda į raflķnunni. Réttum hefir sums stašar veriš frestaš og menn og skepnur oršiš fyrir hrakningum ķ leitum.

Stórfelldast tjón viršist hafa oršiš ķ Dalsmynni austan Fnjóskįr. Žar byrjušu skrišur aš falla aš undangengnu ofsalegu śrfelli sķšastlišiš sunnudagskvöld [22.september]. Sį fólk žį žegar fram į, hvaš verša vildi. Flśšu menn af fimm bęjum, sem standa undir svonefndu Geršafjalli, og leitušu athvarfs į nęstu heimilum, ašallega Laufįsi og Lómatjörn. Bęir žeir, sem fólkiš yfirgaf, eru Litlagerši. Pįlsgerši. Mišgerši, Borgargerši og Įrtśn.

Skrišur héldu įfram aš falla śr fjallinu um nóttina og ollu grķšarmiklu tjóni. Litlagerši er tališ óbyggilegt. Nęr allt tśniš er ķ kafi ķ aur og ešju og grjóti. Bęjarhśsin standa į hóli, og mį heita, aš žau ein og hlašvarpinn umhverfis žau hafi sloppiš viš eyšingu. Bóndinn ķ Litlagerši var nżbśinn aš reisa steinhśs į jörš sinni. Af landi jaršarinnar Įrtśns eyddist žrišjungurinn. Hins vegar er tśniš žar óskemmt. Į Mišgerši féllu tvęr skrišur. Önnur fyllti farveg bęjarlękjarins og eyšilagši rafstöš, sem žar var. Hin féll mešal annars yfir tśniš og gerši verulegt tjón. Ķ Pįlsgerši féll skriša į allstórt nżręktaš land og varš žaš fyrir miklum skemmdum. ķ Borgargerši varš einnig verulegt tjón. Ekkert tjón varš žó į hśsum né gripum, svo vitaš sé. Saušfé er ekkert į žessum slóšum, žvķ aš allsherjarslįtrun vegna fjįrpestanna var nżlega lokiš. Hinum megin Fnjóskįr, nokkru innar en gegnt Geršabęjunum, féllu einnig miklar skrišur. Žar er skógur allmikill, sem heitir Gęsaskógur. Hann tęttist sundur af skrišuföllum. Skógur žessi er ķ Laufįslandi. Nżr vegarkafli stórskemmdur.Enn féllu skrišur śr Kjįlkanum, fjallinu milli Svalbaršsstrandar og Dalsmynnis. Lenti ein žeirra į tśninu ķ Fagrabę og skemmdi žaš mikiš og eyšilagši stóran kartöflugarš. Nżlokiš var į žessum slóšum vegarkafla, sem tengdi byggšina śt meš firšinum viš Svalbaršsströnd og innsveitirnar. Žessi vegur stórskemmdist, allt frį Saurbrśargerši aš Fagrabę. Mį segja, aš allur nżi kaflinn sé żmist į kafi ķ aur og grjótrušningi eša sundurtęttur af vatni og skrišum. Vegurinn upp Fnjóskadal er einnig stórskemmdur. Vašlaheišarvegurinn rofnaši af völdum vatnavaxta. Į land Höfšabrekku ķ Grenivik féll skriša og varš af talsvert tjón. Kom hśn śr Höfšanum.

Miklu vķšar en hér veršur getiš hafa skrišur falliš viš Eyjafjörš. En žęr hafa yfirleitt lent į śthaga eša engjar og ekki haft eins mikla eyšileggingu ķ för meš sér og skrišur žęr, sem hér hefir veriš sagt frį. Aš Vatnsenda ķ Saurbęjarhreppi féll žó skriša į tśniš og olli talsveršum skemmdum, og sömuleišis lenti skriša į tśninu į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal og gerši nokkurn usla. Ķ Ólafsfirši flęddu hey į nokkrum bęjum ķ vatnavöxtunum. Auk žess mį vel vera, aš ekki séu enn komin til grafar öll kurl, žvķ aš sķmalķnur rofnušu viša og sums stašar er ekki komiš į sķmasamband. Žannig var enn sķmasambandslaust frį Akureyri austur um Žingeyjarsżslu.

Alžżšumašurinn į Akureyri segir svo frį 1.október - (nokkuš stytt hér). Ķ textanum er sagt frį flóšum og skrišuföllum į Akureyri. Lķklega hefur Glerį brotist śr farvegi sķnum og flętt um Oddeyrina utanverša - er žaš lķklegra en aš sjįvarflóšbylgju sé um aš kenna - žaš er žó athyglisvert aš talaš er um slķka bylgju į Siglufirši og rétt aš śtiloka ekkert:

Sķšari hluta sunnudagsins gekk flóšbylgjan yfir malarkambinn noršaustan į Tanganum og yfir Oddeyrina nešanverša. Nešri hluti Grįnufélagsgötu hvarf undir vatn, og vķša flóši inn ķ kjallara og eyšilagši žaš sem ķ žeim var. Vķšar hljóp vatn inn ķ hśs. T.d. ķ Versl. Esju og Fornsölunni varš vatniš svo mikiš aš skemmdir hlutust af. Hér og žar sprungu skólpleišslur og vall vatniš upp į yfirborš gatnanna, og göturęsin uršu aš lękjafarvegum. Skriša féll śr brekkunni bak viš hśsiš nr. 35 viš Hafnarstręti og nįši aurinn upp į glugga efri hęšar. Kartöflugaršar sprungu fram śr brekkunni ofan viš nr: 32 og 76 viš Ašalstręti og vall lešjan austur yfir götuna. Vķšar féllu smįskrišur śr brekkunni. Hve miklir skašar hafa af žessu hlotist er ekki fullljóst enn. Vegurinn yfir Hólmana lį lengi undir sjó og vatni — ófęr. Lękir śr Vašlaheiši rifu skörš vķšar en į einum staš ķ žjóšveginn, svo hann var ófęr, fyrri hluta mįnudagsins.

Skriša féll śr fjallinu ofan viš Möšruvelli ķ Hörgįrdal og eyšilagši mikinn hluta af Nunnuhólstśninu. Skrišur féllu śr fjallinu bak viš Vatnsenda, Hóla og Nżjabę inn ķ firšinum: Skemmdu žęr miklar engjar og hluta af tśninu į Vatnsenda. Jaršfall myndašist viš bęinn Stekkjaflatir ķ Möšruvallasókn. Nżi vegurinn į Svalbaršsströnd eyšilagšist į löngum kafla af vatnagangi og skrišuföllum. Žó uršu bęirnir ķ Dalsmynni og syšst ķ Höfšahverfi fyrir žyngstum bśsifjum. Flśši fólkiš į žremur bęjum hśsin į sunnudaginn og hélt žar ekki til tvęr nęstu nętur. Tśniš aš Litlagerši eyšilagšist nęr žvķ allt af skrišuhlaupi. Einnig Mišgeršistśn aš all-verulegu leyti. Žį féll stór skriša milli Įrtśns og Borgargeršis og gerši mikinn usla. Vķšar ollu skrišuföll skemmdum žar ytra.

Miklar skemmdir uršu į sķmalķnum vķša į Noršurlandi og Vestfjöršum. Ekki er getiš neinna verulegra skemmda ķ sjóžorpum. Žó gekk flóšbylgjan yfir sjóvarnargaršinn noršan į Siglufjaršareyri og flęddi yfir eyrina į stórum parti. Mannskašar uršu engir į sjó svo vitaš sé.

Dagur segir žann 10.október frį skemmdum inni ķ Eyjafirši:

Eyfirzkur bóndi hefir ritaš blašinu fréttamola śr byggšinni og segir m. a.: Eftir gott sumar og žurrvišrasamt, brį til stórfelldra rigninga fyrir röskum hįlfum mįnuši. Nokkrir bęndur įttu hey śti, sem hafa ekki öll nįšst enn. Ķ žessum vatnavöxtum féllu allmiklar skrišur į žremur stöšum. Į Tjörnum tók af allgóša engjaspildu og var töluvert hey į henni. Į Halldórsstöšum féllu tvęr skrišur į engi; önnur žeirra tók skika af tśninu. Į Vatnsenda skemmdist engi mjög tilfinnanlega og tśn einnig nokkuš og žar mun hafa tapast talsvert af heyi.

Tķminn segir žann 26.september frį vandręšum vķšar - sumt af žvķ į viš fyrra vešriš - žaš sem varš hvaš verst 15. til 19.september.

Sums stašar noršan lands hefir réttum veriš frestaš vegna illvišranna, svo sem ķ Hśnavatnssżslu. Gangnamenn į Auškśluheiši sneru aftur vegna óvešurs. Hefir snjóaš til fjalla og allt nišur ķ byggš ķ framsveitunum. Menn og skepnur hafa ešlilega oršiš fyrir hrakningum og vosbśš af völdum žessa ķhlaups nś um gangna- og réttaleytiš.

Ķ ofvišrinu, sem skall į um fyrri helgi og stóš fram ķ mišja viku, uršu miklar skemmdir į hafnarmannvirkjum ķ Bolungarvķk, en ķ sumar hefir veriš unniš žar aš hafnarbótum. Tķšindamašur blašsins hefir aflaš upplżsinga um skemmdirnar frį Žórši Hjaltasyni ķ Bolungarvķk. Ķ sumar var unniš aš hafnarmannvirkjum ķ Bolungarvķk. Voru steypt 11 steinker, sem hvert um sig var 9 m. aš lengd og 3 1/2 m. aš breidd. Kerum žessum var sökkt ķ tveimur röšum, hverju viš endann į öšru, en ellefta kerinu var sökkt fyrir enda bryggjunnar, žannig, aš žaš lokaši žró žeirri, er myndašist į milli kerjanna. En biliš į milli žeirra var fyllt upp meš lausu grjóti. Ofan +a steinkerin var aftur steyptur veggur, rśmlega 2 metrar aš hęš, og var sķšan fyllt upp meš grjóti. Var žį bryggjan oršin 7 metrar aš hęš. Biliš į milli steinkerjanna var 10 metrar, en bryggjan var samtals 17 metra breiš. Eftir aš fyllt hafši veriš upp meš grjóti į milli kerjanna, var steypt plata ofan į allt saman, sem var yfirborš bryggjunnar. Var bśiš aš steypa žį plötu til hįlfs, er ofvišriš skall į um helgina.

Į ašfaranótt sunnudagsins 15. september skall į ofvišri meš forįttu brimi. Um hįdegi var vešurofsinn oršinn aftaka mikill og brimiš svo mikiš, aš slķkt hefir ekki komiš ķ Bolungarvķk įrum saman. Žegar į sunnudaginn tók sjórinn aš rķfa lausa grjótiš upp śr bryggjunni, žar sem ekki var bśiš aš steypa plötuna yfir og fór svo fram allan sunnudaginn og fram į mįnudag. Var brimiš žį fariš aš nį grjóti undan žeim hluta bryggjunnar, er bśiš var aš steypa yfir, og tók einnig meš sér hluta af steinsteyptu plötunni. Um hįdegi į žrišjudag tók ein holskefla innri garšinn ofan aš steinkerjunum. Sópašist hann įsamt mestum hluta uppfyllingarinnar, inn ķ höfnina og braut ofan af steinkerjunum. Ašrar skemmdir uršu ekki į sjįlfum kerjunum, nema žęr, aš hornkeriš aš innanveršu fęršist nokkuš til, og ennfremur er hętt viš aš fleiri ker hafi raskazt į grunninum.

En eins og fram kom ķ inngangi voru žetta ekki einu stórflóšin žetta sumar. Žann 5. og 6. gerši mikiš śrhelli į Austfjöršum. Žvķ fylgdi töluvert tjón, mest į Eskifirši. Viš notumst hér viš frįsögn dagblašsins Tķmans, en öll dagblöšin greina einnig frį atburšum, sumir hlutir eru žar nįkvęmar raktir:

Tķminn segir frį žann 9. įgśst (lķtillega stytt):

Stórrigningar hinar mestu voru austan lands framan af žessari viku, og leiddu af žeim vatnavextir, sem valdiš hafa grķšarmiklu tjóni, einkum ķ Eskifjaršarbę, žar sem vatn hefir flętt um göturnar, Runniš inn ķ mörg hśs og eyšilagt garša og margs konar veršmęti. Einnig hafa oršiš miklar skemmdir į vegum į žessum slóšum. Mikiš tjón varš einnig į Seyšisfirši.

Meginbyggšin ķ Eskifirši stendur į alllangri strandlengju noršan viš fjöršinn, og renna žar nišur hlķšina allmargir lękir eša smįįr, er žó geta oršiš miklar ķ stórfelldum leysingum. Vatniš tekur aš flóa um göturnar. Seint į mįnudaginn [5.įgśst] gerši stórfellda rigningu austan lands og rigndi vķša lįtlaust talsvert į annan sólarhring. Į žrišjudagsnóttina brutust lękirnir, sem eiga upptök sķn ķ Lambeyrardal upp frį Eskifjaršarbę, śr farvegum sķnum og tóku aš flóa um götur bęjarins, og jókst vatnsflaumurinn sķfellt er leiš į žrišjudaginn [6.įgśst]. Mun hann hafa oršiš mestur į žrišjudagskvöldiš og fyrri hluta mišvikudagsnętur.

Įr žęr, sem mestum usla ollu, eru Grjótį, Lambeyrarį og Ljósį. Grjótį fyllti farveg sinn aur og grjóti og flęddi ķ mörgum kvķslum milli hśsanna, sem standa į svonefndri Grjóteyrartungu. Voru tólf hśs, sem ķ bjuggu um sextķu manns i hęttu stödd. Flśši fólk brott og leitaši sér hęlis annars stašar į mišvikudagsnóttina.

Tjóniš varš gķfurlegt. Gróf grunna sums stašar aš nokkru leyti undan hśsunum, og kjallarar og jafnvel ķbśšir į gólfhęšum fylltust af vatni og aur. Gafl į stóru steinhśsi hrundi, drįttarbraut skemmdist og sömuleišis vélar į tveimur vélaverkstęšum. Auk žess ónżttist mikiš af vörum, svo sem steypurör, hlešslusteinar, tugir smįlesta af kolum og fleira. Einnig flutu brott um žrjįtķu hestar af nżhirtu heyi. Kartöflugaršar og trjįgaršar eru žaktir auri og grjóti eša gróšurmoldin hefir algerlega sópast brott, og žarf ekki aš gera rįš fyrir uppskeru śr žeim matjurtagöršum, er flóšiš nįši til. Lambeyrarį og Ljósį ollu einnig skemmdum į vegum og mannvirkjum, žótt ekki sé žaš tjón eins stórkostlegt. Nś er unniš aš žvķ aš hreinsa til i bęnum eftir sem föng eru į ķ skyndi, og hleypa įnum ķ rétta farvegi. Finnst fólki aš vonum aš žaš hafi hlotiš žungar bśsifjar af völdum žessara rigninga. Tališ er, aš tjón žaš, sem oršiš hefir ķ Eskifirši nemi hundruš žśsunda, žótt enn hafi žaš , ekki veriš metiš. Er mjög um žaš rętt, aš rķkinu beri skylda til aš hlaupa hér undir bagga, er svo óvęnt og stórfellt tjón hefir aš höndum boriš.

Ķ Bleiksį hljóp einnig śr farvegi sķnum og flaut yfir žjóšveginn, svo aš ófęrt var į bifreišum milli Eskifjaršar og | Reyšarfjaršar, auk žess sem skrišuföll uršu į Hólmaströnd sunnan Eskifjaršar gegnt bęnum. Į veginum til Višfjaršar uršu einnig skemmdir į vegum vegna žessa óvenjulega śrfellis, svo sem į Fjaršarheiši.

Žį hafa einnig oršiš tilfinnanlegir skašar ķ Seyšisfirši af völdum rigningarinnar. Žar féllu miklar skrišur viš fjöršinn noršanveršan. Brotnušu sķmastaurar, tók af tśnspildu og skįk af Dvergasteinsengi, braut hlöšur og fjįrhśs og varš żms usli minni hįttar. Viš Lošmundarfjörš er sķmasambandslaust.

Žann 10.įgśst eru frekari fregnir ķ Tķmanum:

Į Asknesi viš sunnanveršan Mjóafjörš varš fólkiš aš flżja bęinn ašfaranótt mišvikudagsins [7.įgśst]. Brauzt į, sem rennur žar um tśnfótinn śr farvegi sķnum. Var hśsfreyja ein heima meš börn žessa nótt, žvķ aš hśsbóndinn, Hans Wium, var staddur ķ Neskaupstaš. Bjó konan um sig ķ tjaldi og hafšist žar viš, unz morgnaši. Ķ Noršfirši uršu tilfinnanlegar skemmdir. Hljóp mikill vöxtur ķ Noršfjaršarį og lęki, sem koma śr fjöllunum beggja megin sveitarinnar. Flęddi vatniš yfir engjar og bithaga og bar meš sér aur og möl og jafnvel stórgrżti. Munu skemmdirnar hafa oršiš mestar į Skorrastaš og Nešri-Mišbę, bęjum skammt innan viš fjaršarbotninn aš noršan. Eitthvaš af heyi mun hafa flotiš burt. Einnig uršu skemmdir į vegum į žessum slóšum, og tvęr brżr į veginum til Neskaupstašar tók af. Var önnur žeirra lķtil trébrś, en hitt steinbrś, og gróf vatnsflaumurinn undan henni undirstöšuna, svo aš hśn seig į hlišina. Ķ sjįlfum Neskaupstaš uršu ekki neinar skemmdir. Vķša um Austurland uršu skrišuföll, sem spilltu gróšurlendi, og żmsar skemmdir af völdum vatnagangsins.

Ķ Žjóšviljanum 10.įgśst er sagt nįnar frį atburšum ķ Asknesi ķ Mjóafirši:

Į Asknesi viš sunnanveršan Mjóafjörš varš fólkiš aš flżja bęinn ašfaranótt mišvikudagsins [7.įgśst]. Brauzt į, sem rennur žar um tśnfótinn śr farvegi sķnum. Var hśsfreyja ein heima meš börn žessa nótt, žvķ aš hśsbóndinn, Hans Wium, var staddur ķ Neskaupstaš. Bjó konan um sig ķ tjaldi og hafšist žar viš, unz morgnaši. Ķ Noršfirši uršu tilfinnanlegar skemmdir. Hljóp mikill vöxtur ķ Noršfjaršarį og lęki, sem koma śr fjöllunum beggja megin sveitarinnar. Flęddi vatniš yfir engjar og bithaga og bar meš sér aur og möl og jafnvel stórgrżti. Munu skemmdirnar hafa oršiš mestar į Skorrastaš og Nešri-Mišbę, bęjum skammt innan viš fjaršarbotninn aš noršan. Eitthvaš af heyi mun hafa flotiš burt. Einnig uršu skemmdir į vegum į žessum slóšum, og tvęr brżr į veginum til Neskaupstašar tók af. Var önnur žeirra lķtil trébrś, en hitt steinbrś, og gróf vatnsflaumurinn undan henni undirstöšuna, svo aš hśn seig į hlišina. Ķ sjįlfum Neskaupstaš uršu ekki neinar skemmdir. Vķša um Austurland uršu skrišuföll, sem spilltu gróšurlendi, og żmsar skemmdir af völdum vatnagangsins. 

Ķ žessu tilviki er ekki jafn augljós hvaš veldur śrkomuįkafanum og ķ septembervešrinu.

Samtķmavešurkort og endurgreiningar segja frį nokkuš myndarlegri lęgš sem fór til austnoršausturs fyrir sušaustan land. Įkvešin austanįtt var rķkjandi ķ marga daga - og greiningar gefa helst til kynna aš sama įtt eša mjög svipuš hafi veriš rķkjandi ķ öllu vešrahvolfinu. 

w-blogg081021f

Myndin sżnir žrżsting į landinu og žrżstispönn ķ įgśst 1946. Mun rólegra yfirbragš er į žessari mynd heldur en septemberlķnuritunum. Žó mį sjį aš žrżstispönn gefur til kynna įkvešinn vind alla dagana frį 5. og fram į žann 10. - og svo aftur eftir žann 20. Atburšalżsingarnar gefa til kynna aš mest hafi gengiš į Austfjöršum aš kvöldi žess 5. og fram į 6. Žį mį (meš góšum vilja) sjį eitthvaš kerfi fara yfir (örin bendir į žaš). Kannski hefur žaš veriš illvķgur śrkomubakki sem žį kom śr austri eša sušaustri yfir Austfirši. Žaš var sķšar sem śrkoman verš mest į Noršurlandi. Žess mį geta aš nś brį svo viš aš nęr ekkert rigndi į Skrišulandi ķ Kolbeinsdal ķ Skagafirši. Įttin vęntanlega of austlęg. 

Žvķ mišur hafa ķslandskort fyrri hluta įgśstmįnašar 1946 glatast į langri leiš - žannig aš viš žyrftum aš endurgera kortin til aš rįša frekar ķ stöšuna. Śrkoma męldist vķša mjög mikil - m.a. varš sólarhringsśrkoman į Akureyri aš morgni žess 8. sś fimmtamesta sem vitaš er um žar į bę. 

Vešurathugunarmenn bera tķš žessa mįnašar góša sögu og telja hana hagstęša - žrįtt fyrir rigningar um tķma. Į Höfn ķ Bakkafirši segir Halldór Runólfsson: „ ... ekki stórfelldar rigningar nema dagana 6. til 10. Žį var śrfelli meira en menn muna um žetta leyti įrs. Žó uršu ekki verulegir skašar. Vegir skemmdust lķtilshįttar“. Vešurathugunarmenn eystra segja frį snjó ķ hęstu fjöllum žann 8. 

Sé litiš į śrkomutölur dagana 6. til 10. kemur ķ ljós aš žęr eru samtals nokkuš hįar austanlands - žó ekki vęri um met aš ręša einstaka daga. Žessa 5 daga féllu t.d. 219,2 mm ķ Fagradal ķ Vopnafirši og yfir 100 mm į Höfn ķ Bakkafirši, į Dalatanga, Seyšisfirši, Teigarhorni og Djśpavogi. Atburšir į Eskifirši og Mjóafirši benda til žess aš žar hafi veriš um mikla śrkomuįkefš aš ręša - grķšarmikiš hafi falliš į til žess aš gera skömmum tķma. 

Viš lįtum žessa yfirferš um śrfellin ķ įgśst og september 1946 duga hér. Kannski lķtum viš į fleiri tilvik sķšar. 

 


Dįlķtiš af september

Nżlišinn september var hlżr framan af en sķšan kaldur. Mešalhiti ķ byggšum landsins var 7,9 stig og er žaš +0,2 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020 - og mešallags sķšustu tķu įra. Almennt uppgjör er vęntanlegt frį Vešurstofunni. 

w-blogg041021a

Aš tiltölu var kaldast viš Faxaflóa, hitinn žar lendir ķ nešsta žrišjungi hita į öldinni, ķ 15. sęti af 21. Aftur į móti var hiti į Austfjöršum rétt inni ķ hlżjasta žrišjungnum, 7.sęti af 21. 

w-blogg041021b

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ september, litirnir sżna vik frį mešallagi. Kuldapollur var yfir Gręnlandi og beindi til okkar fremur svalri sušvestanįtt. Žetta er ekki sérlega óvenjuleg staša, var furšulķk ķ september ķ fyrra - nema žį var neikvęša vikiš mun umfangsmeira į kortinu. En staša sem žessi gefur samt til kynna umhleypingatķš og śrkomur. Skįsta vešriš austanlands, ķ landįttinni. 

Mįnušurinn var ķ illvišrasamara lagi, svipašur og september 2007 og 2008, en hretamįnuširnir 2012 og 2013 eru ekki langt undan.

Ķ tilefni skrišufallanna ķ Kinninni undanfarna daga mį minna į mikil skrišuföll sem uršu į žeim slóšum seint ķ september 1863. Mį lesa um žau ķ pistli hungurdiska um įriš 1863 (vitnaš ķ Noršanfara): „gekk aš rķk noršanįtt, hvassvišur og dęmafįar śrkomur, żmist stórrigningar, krapi eša snjókoma, einkum frį 18.-23. [september]; lįku žį og streymdu flest hśs, er voru meš torfžaki, svo aš hvergi var flóafrišur. Flest sem ķ hśsunum var lį undir meiri og minni skemmdum. Hey sem komin voru undir žak eša ķ hlöšur, drap sumstašar, svo upp žurfti aš draga; skrišur og jaršföll hlupu fram hér og hvar t.a.m. millum Žóroddstaša og Geirbjarnarstaša ķ Köldukinn ķ Žingeyjarsżslu, hvar męlt er aš falliš hafi skriša eša jaršfall, 100 fašma breitt ofan śr fjallsbrśn og allt nišur ķ Skjįlfandafljót svo žaš stķflašist aš nokkru leyti, 7 eša 8 skrišur og jaršföll, er sagt aš falliš hafi ķ Garšsnśp ķ Ašaldal og nefndri sżslu, og tekiš töluvert af heyi t.a.m. frį einum bę um 30 hesta. Ķ skrišum žessum, einkum žeirri ķ Kinninni, lenti saušpeningur, er menn eigi gjörla vita tölu į“.

Viš žökkum BP aš vanda fyrir kortageršina. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 10
  • Sl. sólarhring: 146
  • Sl. viku: 1256
  • Frį upphafi: 2203671

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 1056
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 8

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband