Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2015
28.2.2015 | 01:21
Ašallega noršan
Noršaustanįtt er į landinu žegar žetta er skrifaš (seint į föstudagskvöldi 27. febrśar). Aš sögn reiknimišstöšva mun hśn verša rķkjandi aš minnsta kosti fram į žrišjudag - en aušvitaš ekki alveg tilbrigšalaus frekar en oftast.
Dęmi eru žó um tilbreytingarlitla noršaustanįtt langtķmum saman į žessum tķma įrs - en žaš er helst žegar loftžrżstingur er hįr - hęš yfir Gręnlandi en lęgšir langt sušur ķ höfum. Nś aš vķsu hęš viš Gręnland, en žaš er svona rétt aš mišjužrżstingurinn slefi ķ 1000 hPa - en veldur žó töluveršum vindstreng noršur ķ hafi žar sem illvišrislęgšin sem plagaši okkur ķ gęr (fimmtudag) er enn į sveimi - og veršur reyndar nęstu daga.
En viš lķtum į hįloftaspįkort sem gildir sķšdegis į sunnudag (1. mars). Jafnhęšarlķnur eru heildregnar en žykktin er sżnd meš litum. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna er viš 5280 metra - mešalžykkt hér į landi ķ lok febrśar er ķ kringum 5240 metra.
Litakvaršinn batnar aš mun sé myndin stękkuš. Hér er dįlķtil hįloftahęš yfir Gręnlandi en lęgšir sušur og austur undan. Jafnhęšarlķnur eru gisnar viš landiš og hįloftavindar žvķ vęgir - engin illindi žar um helgina.
Žaš er žó ekki vešurlaust ķ žessari flatneskju - kalds vestanloftiš nęr nęrri žvķ til Ķslands - leitar til okkar śr sušri. Į móti kemur noršanįtt. Į milli er lķtil tota af heldur hlżrra lofti (örin bendir į hana). Žar er lķka éljagaršur. Evrópureiknimišstöšin og gfs-lķkan bandarķsku vešurstofunnar halda garšinum frį landi - en hirlam-lķkan dönsku vešurstofunnar sendir garšinn inn į land į sunndagskvöld - harmonie-lķkaniš fylgir stóru stöšvunum žegar žetta er skrifaš.
Žaš er alltaf eitthvaš vafamįl ķ vešurspįnum - žau eru reyndar fleiri žessa helgina, en rétt aš skrśfa nś fyrir frošuna.
27.2.2015 | 01:32
Nokkurra daga noršanįtt - en ekki sérlega köld
Noršanįttin sem nįši undirtökunum į landinu ķ dag (fimmtudag 26. febrśar) viršist ętla aš halda sér ķ nokkra daga, eitthvaš fram yfir helgi. Stundum veršur žó stutt ķ vestanįtt sušurundan og ekki langt ķ éljabakka sem henni fylgja.
Lęgšin sem hefur valdiš illvišrinu ķ dag og ķ gęr hreyfist nokkuš rösklega til noršausturs og veršur śr sögunni sķšdegis į morgun, föstudag. En nż lęgš, sem nįlgast žį landiš, viršist ętla aš fara til austurs fyrir sunnan žaš. En stutt veršur ķ hrķšarbyl henni samfara syšst į landinu og į Sušausturlandi žegar hśn fer nęst landi undir kvöld. Noršaustanįttin į Vesturlandi og Vestfjöršum hefur varla tķma til aš ganga alveg nišur.
Kortiš sżnir 925 hPa spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl.21 annaš kvöld (föstudag 27. febrśar).
Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, vindur sżndur meš hefšbundnum vindörvum og hiti meš litum (kvaršinn batnar sé myndin stękkuš). Eins og sjį mį er noršanįttin ekkert sérlega köld - mešalhiti ķ 925 hPa yfir Keflavķk sķšustu 25 įr er um -2 stig. Hér er hitinn į žeim slóšum um -4 stig sem telst ekki sérlega kalt ķ noršanįtt.
Lęgšakerfiš fyrir sunnan land hreyfist til austurs og mį sjį stöšuna um hįdegi į laugardag (28. febrśar) į nęsta korti.
Föstudagslęgšin er komin austur undir Fęreyjar og noršaustanįttin einrįš į landinu meš éljum nyršra og eystra - en kannski veršur bjartvišri į Sušurlandi. Mjög kröpp lęgš nįlgast Bretlandseyjar śr vestri.
Punktalķnurnar į kortinu sżna hita ķ 850 hPa-fletinum. Žar er uppi mjög svipuš staša og ķ mestallan vetur. Jökulkuldi viš Labrador žar sem frostiš ķ fletinum er meira en -30 stig og kaldur fleygur žašan śt į Atlantshaf, en mjög hlżtt į öllu svęšinu milli Noršaustur-Gręnlands og yfir til Noregs. Žaš rétt sést ķ -15 stiga jafnhitalķnuna alveg efst į kortinu. Hśn į aš vķsu aš sķga jafnt og žétt til sušurs ķ įtt til okkar nęstu daga - og kemst e.t.v. alla leiš įšur en noršanįttinni lżkur.
Aš sögn žeirra mišstöšva sem fylgjast meš hafķs er śtbreišsla hans viš Austur-Gręnland nś um 100 žśsund ferkķlómetrum undir mešallagi žrjįtķu įra - svipaš og ķ fyrra (cryosphere today). Sama heimild segir aš nś sé hins vegar talsvert meiri ķs ķ Barentshafi en var į sama tķma ķ fyrra - en žó undir mešallagi žrjįtķu įra - enda var ķsmagn žį um 50 prósent af mešallagi - eša minna. Hvort ķss veršur vart hér viš land ķ vor ręšst af rķkjandi vindum ķ Gręnlandssundi.
Heildarķsmagn ķ öllum noršurhöfum er meš allra minnsta móti um žessar mundir, ķ lok janśar var žaš žaš žrišja minnsta sem um getur į samanburšartķmanum (frį og meš 1979) (nsidc.org). En vetrinum er ekki lokiš - ķsśtbreišslan nęr oftast ekki hįmarki fyrr en eftir jafndęgur og jafnvel sķšar og alvanalegt er aš Austurgręnlandsķsinn sé ekki ķ hįmarki fyrr en ķ aprķl. Žótt žaš sé nś meira tilfinning ritstjórans heldur en beinharšar stašreyndir sżnist honum sem veturinn hafi veriš fremur hęgvišrasamur ķ Noršur-Ķshafinu - hvaš žaš tįknar varšandi ķsinn eša hvort žaš tįknar eitthvaš yfirleitt veit hann ekki.
En fréttir hafa borist af žvķ (dmi - danska vešurstofan upplżsir) aš ķs viš Vestur-Gręnland sé meš meira móti - mišaš viš undanfarin įr. Lagnašarķs er lķka meš mesta móti į vötnunum miklu į landamęrum Kanada og Bandarķkjanna - enda hefur veriš óvenjukalt į žeim slóšum.
26.2.2015 | 01:45
Illvišriš
Illvišriš ķ dag (mišvikudaginn 25. febrśar) varš heldur hlżrra en margar spįr geršu rįš fyrir. Žaš blotnaši fyrr og hrķšin varš ekki jafnslęm og langvinn į lįglendi eins og óttast var. - Nema aušvitaš į sunnanveršum Vestfjöršum - og svo fengu fjallvegir og hįlendi aš sjįlfsögšu aš kenna į žvķ.
Lęgšin mun hafa oršiš dżpst um 945 hPa ķ lęgšarmišju og ķ fljótu bragši sżnist sem žrżstingur hafi lęgstur 950,8 hPa į vešurstöšvunum - žaš var į Gufuskįlum kl.19.
En ekki allt bśiš enn. Eins og pistill hungurdiska fjallaši um ķ gęr er ašžrengt kalt loft noršur af Vestfjöršum - og žvķ halda engin bönd. Žaš er žó žannig aš eftir žvķ sem ašhaldiš žokast austur og sušur į bóginn léttir heldur į og smįm saman dregur śr vindi.
Viš skulum nś til gamans lķta į nokkur spįkort. Öll nema žaš sķšasta eiga viš stöšuna kl. 9 ķ fyrramįliš (fimmtudag 26. febrśar) - og eru žvķ strangt tekiš engin spį fyrir flesta lesendur - klukkan veršur vęntanlega oršin 9 žegar flestir lesa textann.
Fyrsta kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, vind og klukkustundarśrkomu kl.9 - eins og harmonie-spįlķkaniš segir fyrir um.
Hęgur vindur rķkir um meginhluta landsins. Meginlęgšin er rétt sušur af Mżrdal og hreyfist hér austnoršaustur. Önnur lęgš er yfir Breišafirši į sušurleiš. Hśn hverfur śr sögunni sķšar um daginn. Fyrir sušaustan land er sušvestanstormur, en noršan rok eša ofsavešur į Vestfjöršum og sušur į utanvert Snęfellsnes.
Mikil śrkoma er viš Vatnajökul sunnanveršan - sem og noršan til į Vestfjöršum. Vestfjaršaśrkoman er illkynjašri ef svo mį segja - hśn situr föst į sama staš allan daginn og hefur gert alla nóttina.
Nęsta kort sżnir uppsafnaša śrkomu frį žvķ kl. 18 ķ kvöld (mišvikudag) og fram til kl.9 ķ fyrramįliš.
Talan yfir Drangajökli er 147mm, žeir eiga aš hafa falliš į ašeins 15 klukkustundum og 72mm eiga aš hafa falliš ķ fjöllin inn af Dżrafirši. Žetta eru hįar tölur - og sżna (meš miklum vindi) aš snjóflóšahętta hlżtur aš vera umtalsverš - enda mį sjį į vef Vešurstofunnar (undir flipanum ofanflóš) aš svęšiš er merkt rautt (mikil hętta - nęstefsta hęttustig). En - lesiš um įstandiš į vef Vešurstofunnar - hungurdiskar spį ekki fyrir um snjóflóš eša snjóflóšahęttu.
Nęsta kort sżnir vindinn į sama tķma, kl. 9 fimmtudaginn 26. febrśar.
Žetta er sama vindspį og į fyrsta kortinu hér aš ofan, en hér sjįst mörk illvišrisins og styrkur žess enn betur. Segja mį aš alla gręnblįu litina vanti viš mörkin. Žau eru eins og veggur sem hreyfist hęgt til austurs - hvort lķkaniš sżnir mörkin į réttum staš vitum viš ekki fyrr en ķ fyrramįliš - en rétt aš vera į verši. Flestir landsmenn sitja ķ mjög hęgum vindi og spyrja sig žeirrar spurningar sem vešurfręšingum finnst hvaš mest žreytandi: Hvar er žetta vešur sem veriš var aš tala um? En svariš er į kortinu - alla vega klukkan 9.
Sķšasta kortiš sem gildir kl. 9 sżnir tilraunaskafrenningsspį Vegsżnar, Vegageršarinnar og Vešurstofunnar. Ritstjórinn hefur fylgst nokkuš meš skafrenningsspįnni ķ vetur og sżnist hśn lofa góšu.
Miklum skafrenningi er spįš į meginhluta Vestfjarša og yst į Snęfellsnesi. Auk žess į sumum fjallvegum sunnan til į Austfjöršum. En spįin gildir ekki allan daginn - skafrenningurinn į aš breiša śr sér eftir žvķ sem į daginn lķšur.
Sķšasta spįkortiš sem viš lķtum į ķ žessari syrpu gildir kl.21 annaš kvöld, fimmtudag 26. febrśar. Žaš er evrópureiknimišstöšin sem spįir um įstand ķ 925 hPa-fletinum.
Hér er lęgšin komin sušaustur fyrir land og viš sjįum kalda strokuna śr noršri standa sušur yfir allt landiš vestanvert - en heldur vęgari en um morguninn. Enn er hęgvišri eystra - og žegar noršanstrengurinn kemst loks žangaš hefur vonandi dregiš enn frekar śr afli hans. Sjį mį aš įttin er vķšast hvar rétt vestan viš noršur - sś įtt į erfitt uppdrįttar um landiš vestanvert - og vindur veršur sums stašar hęgur žar - žrįtt fyrir strenginn ķ lofti. - En eins og venjulega er rétt aš hafa varan į į feršalögum og bśast viš hverju sem er undir miklum vindstrengjum.
25.2.2015 | 02:08
Lęgšin djśpa viš landiš (tormeltur texti)
Lęgširnar sem hafa plagaš okkur ķ vetur hafa margar hverjar veriš mjög djśpar og lęgš mišvikudagsins 25. febrśar er engin undantekning. Reiknimišstöšvar eru ekki alveg sammįla um hver žrżstingurinn veršur ķ lęgšarmišjunni žegar lęgst lętur. Lęgsta talan sem ritstjórinn sį ķ fljótu bragši ķ nśgildandi spįm (um mišnęturbil į žrišjudagskvöldi) er ķ spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir į mišnętti į mišvikudagskvöld, 939 hPa. Žaš er nś e.t.v. ašeins of róttękt - en undir 945 hPa veršur hśn įbyggilega.
Heimsóknartķšni svona djśpra lęgša hrķšlękkar į śtmįnušum. Lķklegt er aš žótt ašeins hluti žessara lęgša valdi mjög lįgum žrżstingi į ķslenskri vešurstöš sé tķšni lįgžrżstings į landinu góšur fulltrśi fyrir lęgšatķšnina raunverulegu.
Frį 1872 hefur lęgsti žrżstingur į landinu ķ janśarmįnuši 43 sinnum veriš 950 hPa eša lęgri, 21 sinni ķ febrśar, en ašeins 4 sinnum ķ marsmįnuši. Ķ desember 29 sinnum, 12 sinnum ķ nóvember og 6 sinnum ķ október.
Ef viš horfum į žessar tölur einar og sér viršist žvķ sem lęgšaveturinn sé ķ hįmarki um mišjan janśar - og aš undanhald hans eftir žaš sé hrašara heldur en sóknin į haustin.
En aftur aš lęgš dagsins. Viš lįtum aš vanda Vešurstofuna alveg um ašvaranir og žess hįttar en lķtum į tvö vešurkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem bęši gilda į mišnętti į mišvikudagskvöld - žegar lęgšin veršur hvaš dżpst.
Textinn hér aš nešan er ekki sį léttasti -. Fyrra kortiš er eitt af žeim óvenjulegu - en lįtiš žaš ekki trufla ykkur. Heildregnar lķnur sżna žrżsting viš sjįvarmįl - rétt eins og į algengustu kortum.
Lęgšarmišjan er beint vestur af Reykjanesi og žrżstingur ķ lęgšarmišju 939 hPa. Vindörvarnar sżna vind ķ 700 hPa-fletinum en hann er ķ nęrri 3 km hęš - aš vķsu nokkru nešar ķ žessari djśpu lęgš - lęgsta jafnhęšarlķnan er ķ um 2340 metrum viš mišju lęgšarinnar (ekki sżnt hér).
Litirnir sżna žrżstiuppstreymi, hversu hratt loft hreyfist į milli žrżstiflata. Į blįlitušu svęšunum er uppstreymi, en nišurstreymi į brśnu svęšunum. Grķšarlegt uppstreymi er rétt noršan Ķslands - žangaš verša skil lęgšarinnar komin um mišnętti į mišvikudagskvöld.
Yfir landinu skiptist į upp- og nišurstreymi - fjöll rįša miklu - fyrir sunnan land eru żmist lķnur upp- og nišurstreymis eša žį flekkir. Beint fyrir sunnan land mį sjį dįlķtiš lęgšardrag - žaš kemur okkur vel žvķ žaš heldur verstu vestanįttinni sunnar en ella vęri.
Į milli Vestfjarša og Gręnlands mį sjį mjög mjótt og langt nišurstreymisband - nokkuš einkennilegt. Įstęšuna fįum viš aš sjį į nęsta korti. Žetta viršist vera žar sem noršanfįrvišriš śti af Scoresbysundi er aš žrengja sér leiš til sušurs. Žessi nišurstreymisalda hreyfist ķ sušaustur - į móti vindi ķ 700 hPa.
Viš sjįum žetta betur į hinu kortinu - žaš sżnir hęš 925 hPa flatarins auk vinds og hita ķ honum - og gildir į sama tķma, į mišnętti į mišvikudagskvöld 25. febrśar.
Hér sést lögun žrżstisvišsins betur. Lęgšarmišjan er hlaupin ķ snśš og viš lęgšarmišju er 925 hPa-flöturinn ķ ašeins 110 metra hęš yfir sjįvarmįli [(939-925) x 8 = 112].
Hér sést lęgšardragiš fyrir sunnan land mjög vel - žar ólmast vestanįttin fyrir sunnan. Vindur er oršinn hęgur um nęr allt land nema į Vestfjöršum og sennilega er frostlaust į lįglendi vķšast hvar.
Mjög er žrengt aš kalda loftinu į Gręnlandssundi - vindur er žar 50 m/s žar sem mest er. Žeir sem stękka kortiš munu lķka sjį aš vindörvarnar liggja ekki samsķša jafnhęšarlķnunum eins og oftast er (žar sem yfirboršsnśningi sleppir) heldur blęs hann nišur brattann. Viš skilyrši sem žessi er sagt aš hjįžrżstižįttur vindsins sé mikill (eša stór). Nś mį sjį aš nišurstreymislķnan į fyrri myndinni er einmitt žar yfir sem litirnir eru žéttastir ķ Gręnlandssundinu (hitabrattinn er mestur).
Žaš sem nęst gerist er aš lęgšin og lęgšardrögin tvö (žaš fyrir sunnan land og žaš sem er yfir Noršurlandi į kortinu) fara saman ķ stóra hringhreyfingu - andsólarsinnis (eins og vindur ķ kringum lęgš). Žyngst er lęgšin djśpa - hśn fer fyrst til austsušausturs fyrir sunnan land en lęgšardrögin koma svo hvort į fętur öšru til sušvesturs yfir landiš. Vindstrengurinn į Gręnlandssundi kemur žį inn į land - fyrst į Vestfjöršum (hafi hann yfirleitt yfirgefiš žį) - en jafnframt léttir į žrengslunum. Žetta er vond noršanįtt - en stendur vonandi ekki lengi.
24.2.2015 | 01:51
Éljagaršar - eša hvaš?
Vaninn er aš loft hreinsist į Sušurlandi žegar hann gengur ķ noršanįtt - en žaš gengur eitthvaš illa aš žessu sinni. Nś, seint į mįnudagskvöldi (23. febrśar), eru enn aš sjįst snjókorn į höfušborgarsvęšinu. - Žetta er svosem ekki neitt - en svo viršist sem talsvert efni ķ snjókomu sé į sveimi og reiknimišstöšvar halda įfram aš veifa žvķ.
Kortiš hér fyrir nešan er dęmi um žetta - en žaš er evrópureiknimišstöšin sem reiknar spį sem gildir kl. 15 į morgun - žrišjudag (24. febrśar).
Noršanįttin er enn fyrir austan land - en er aš hverfa. Įtt į landinu er vķšast órįšin og greinilegt śrkomusvęši liggur inn į landiš sušvestanvert - meš nokkurri snjókomu į mjóu belti. Žarna eru nefndir 3 til 5 mm į 3 klst - sem er žó nokkuš efni ķ hrķš žegar hann hvessir svo į mišvikudaginn.
Viš sjįum rétt ķ jašarinn į mišvikudagskerfinu ķ nešra vinstra horni kortsins. Žar er lęgš sem óhętt er aš segja aš standi fyrir sķnu - į aš dżpka um 40 til 45 hPa į einum sólarhring į leiš sinni til landsins.
Svo viršist sem viš getum fariš aš taka megniš af mišvikudeginum frį fyrir žessa lęgš. Viš getum žó huggaš okkur viš žaš (eitt) aš slęmur landsynningur hennar er mjög hrašfara. Żmist veršur hann meš hrķšarvešri eša rigningu - en svo blotar lķklega um tķma ķ hęgum vindi um mestallt land um kvöldiš. En noršanįttin į fimmtudaginn lķtur heldur ekki vel śt. - Ja, hśn lķtur bara illa śt.
Fylgist vel meš vef Vešurstofunnar - og lķka žvķ sem Vegageršin segir okkur um fęrš og fęršarhorfur.
23.2.2015 | 01:26
Fleiri lęgšir
Vešur dagsins (sunnudaginn 22. febrśar) er nś (um mišnęturbil) rétt fariš aš ganga nišur um landiš vestanvert - og vindur aš hallast til noršausturs um land allt.
Sķšdegis į žrišjudag er noršanįttin ekki alveg gengin nišur austast į landinu og noršaustanįtt veršur enn į Vestfjöršum. Einhver lęgšardrög og éljabakkar verša viš landiš vestanvert.
En nęsta lęgš veršur sķšdegis į žrišjudag (kortiš gildir kl. 18) viš Nżfundnaland - og ķ forįttuvexti. Į žessu korti er hśn um 984 hPa ķ mišju og į hrašri leiš til noršausturs. Austan hennar streymir mjög hlżtt og rakt loft til noršausturs - en ķ kjölfariš kemur illkynjašur kuldi - sjį mį tvö lymskuleg lęgšardrög hans rétt vestan lęgšarmišjunnar. Reiknimišstöšvar viršast sammįla um žaš aš žessi kuldi nįi stefnumóti viš hlżja loftiš - svo vel heppnušu aš sólarhring sķšar į lęgšin aš vera komin nišur ķ 942 hPa - žį į sunnanveršu Gręnlandshafi.
Gangurinn ķ žessu veršur svo hrašur aš fyrsti įfangi illvišris lęgšarinnar (austan- og sušaustanįttin) veršur vęntanlega fljótur aš komast yfir landiš į mišvikudag. Evrópureiknimišstöšin spįir lęgšinni sķšan til austurs og noršausturs skammt fyrir sunnan land - en bandarķska vešurstofan gerir lęgšina nęrgöngulli viš landiš - viš trśum henni sķšur žar sem hśn viršist ekki vera alveg bśin aš jafna sig į fataskiptunum um daginn (gefum henni samt auga).
Nokkuš magn af köldu lofti liggur ķ leyni viš Noršaustur-Gręnland og gęti lent ķ įtökum viš lęgšina - nś eša styrkt hana - en viš lįtum vangaveltur um žaš bķša betri tķma.
En illvišrum er ekki lokiš.
22.2.2015 | 03:15
Tvęr (eša žrjįr) vindaspįr
Til fróšleiks lķtum viš į žrjįr vindaspįr sem gilda į sama tķma, kl. 18 sunnudaginn 22. febrśar, fyrsta dag góu. Fyrst er žaš spį evrópureiknimišstöšvarinnar um vind ķ 100 metra hęš. Möskvastęrš lķkansins er um 14 km.
Örvar sżna vindstefnu, en litir vindhraša. Mjög mikill stormstrengur liggur nęrri sušurströnd landsins. Fįrvišri er į svęši undan Sušausturlandi. Annar strengur er ķ Gręnlandssundi skammt śti af Vestfjöršum. Yfir landinu er einnig mikill vindur ķ nįmunda viš Vatnajökul og Hofsjökul - en vindur er hęgur um mišbik Noršurlands og sömuleišis er ekki sérlega hvasst į nokkuš stóru svęši sušvestanlands.
Žetta kort hefur žann kost aš viš sjįum śtlķnur illvišrisins mjög vel - žar į mešal skilin undan Sušurlandi - en sunnan viš žau er vindur hęgur. Viš sjįum lķka strengi yfir Breišafirši og Faxaflóa.
Skiptum nś yfir ķ 100 metra vindspį harmonie-lķkansins į sama tķma. Žaš reiknar ķ kassa umhverfis Ķsland - fęr loft inn ķ kassann śr lķkani evrópureiknimišstöšvarinnar. Viš kassajašarinn gerast stundum skrķtnir hlutir - en oftast ekki til teljandi baga. Harmonie-möskvarnir eru 2,5 km į hvorn veg. Žessi möskvastęrš sżnir einstaka fjallgarša og fjöll mun betur en hęgt er aš gera ķ 14 km lķkaninu. Einnig er yfirboršsgerš landsins töluvert önnur en ķ lķkani evrópureiknimišstöšvarinnar. Sį munur skiptir žó minna mįli ķ 100 metra hęš heldur en ķ 10 metrum.
Hér sjįst miklu fleiri smįatriši heldur en į efra kortinu - gildistķmi er žó hinn sami, kl. 18 sķšdegis į sunnudag. Fįrvišrissvęšin, žau brśnleitu, eru töluvert stęrri heldur en į hinu kortinu - en stormstrengurinn er samt nokkurn veginn į sama staš. Lķtiš skęrbleikt svęši er sušur og sušvestur af Öręfum, žar į vindur aš vera meiri en 40 m/s ķ 100 metra hęš og hvišur yfir 50 m/s.
Lķkaniš sér einnig strenginn śti af Vestfjöršum, en sį er munurinn aš ķ hęrri upplausn mį sjį einstaka fjallgarša Vestfjarša ęsa upp vind - sama gerist ķ Skagafirši sem hér er undirlagšur af vindi meiri en 24 m/s - en mun hęgari vindur er ķ Hśnavatnssżslum og ķ Eyjafirši. Reykjavķk viršist vera ķ skjóli af Esjunni.
En er mikiš aš marka žetta? Lķklega mį ekki taka spįna algjörlega bókstaflega - en vķst er aš mjög skęšir vindstrengir eru į sveimi - žeir fęrast lķka til eftir žvķ sem lęgšarmišjan sunnan viš land fer austur og įttin veršur noršlęgari - hver vindįtt um sig leggst meš mismunandi hętti į landslagiš. Stöšugleiki loftsins skiptir lķka miklu mįli - hann ręšur bylgjuhreyfingu loftsins įsamt landslaginu og vindhrašanum.
Sé loft stöšugt og žvingaš upp eftir fjalli dregst žaš śt śr flotjafnvęgi sķnu en leitar žess aftur žegar žvingun fjallsins sleppir og skżst žar meš aftur nišur - eša teygist og togast af landslaginu og myndar sveipi og skrśfvinda.
Sķšasta kortiš er lķka śr harmonie-lķkaninu en gildir fyrir 10 metra hęš venjulegra vindhrašamęla. Eins og sjį mį munar töluveršu į vindhraša 10 og 100 metra.
Hér er fįrvišrissvęšiš ekki mjög stórt, en strengurinn ķ Skagafirši er ekki horfinn. Vindur ķ Skagafirši blęst oftast śt og inn hérašiš, sušvestan, og vestanįtt getur žó sem kunnugt er oršiš mjög ströng vestan megin ķ žvķ - og sömuleišis kemur stöku sinnum fyrir aš austlęgar įttir gera usla undir austurfjöllunum - kannski mį gefa žvķ auga į morgun - en annars eru engar vešurstöšvar į žvķ svęši til aš stašfesta slķkt.
En hvar skyldi svo verša hvasst ķ raunheimum į konudaginn?
21.2.2015 | 01:38
Mjög djśp en sundurtętt lęgš
Um helgina dżpkar lęgš mjög mikiš fyrir sunnan land og hreyfist jafnframt austur. Mjög algengt er aš lęgšir falli ķ stafi žegar žęr eru farnar aš grynnast - en sjaldséšara aš ekkert heildarskipulag nįist mešan lęgšin dżpkar hvaš mest. Žetta er aušvitaš enn sem komiš er ašeins ķ nösunum į reiknimišstöšvum - en trślega hafa žęr rétt fyrir sér ķ žetta sinn.
Kortiš hér aš nešan sżnir hęš 925 hPa flatarins įsamt vindi og hita ķ fletinum kl. 15 į sunnudag (22. febrśar).
Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Vindur er sżndur meš hefšbundnum vindörvum og hiti meš litum.
Lęgšin er svo djśp (um 955 hPa žar sem lęgst er) aš stutt er upp ķ 925 hPa-flötinn, lķnan sem liggur ķ kringum žį lęgšarmišju sem er beint fyrir sunnan land sżnir 280 metra. Fimm lęgšarmišjur eru merktar į kortiš - en žęr eru sjįlfsagt fleiri.
Į laugardagskvöld fer aš hvessa af sušaustri yfir landinu sušvestanveršu en vindur snżst sķšan smįm saman til austurs. Töluverš óvissa er um vindhraša - lįtum Vešurstofuna um aš vakta žį žróun. En žegar lęgšakrašakiš er komiš lengra til austurs snżst vindur til noršaustanįttar sem į aš rķkja aš minnsta kosti mįnudaginn į enda.
Viš sjįum aš mjög stutt er ķ til žess aš gera hlżtt loft - alla vega frostleysu - og enn er hugsanlegt aš hann nįi aš hlįna syšst į landinu og žar sem vindur stendur af fjöllum į sušvesturlandi.
Śrkomumagn er lķka óljóst - žaš er aš segja aš töluverš śrkoma fylgir kerfinu - en ekki į hreinu hvaš mikiš fellur og hvar.
Žegar žetta er skrifaš (seint į föstudagskvöldi 20. febrśar) viršist sem vindur ķ śrkomumyndunarhęš hafi snśist til austurs žegar meginśrkomusvęšiš nęr til landsins - žaš dregur śr lķkum į verulegri snjókomu į Vestur- og Sušvesturlandi - en ekki skulu feršamenn alveg treysta į žaš. Žótt snjólaust megi nś heita vķša um land (nokkrar undantekningar žó) er skafrenningur fljótur aš lįta į sér kręla žegar vindur er mjög hvass.
20.2.2015 | 01:51
Kaldur laugardagsmorgunn (21. febrśar)
Noršanįttin sem rķkti į landinu ķ dag (fimmtudag 19. febrśar) gengur smįm saman nišur į morgun - föstudag - og sķšan er gert rįš fyrir hęgum vindi lengst af laugardags. Lķklegt er aš žį verši lķka léttskżjaš - og tękifęri gefst fyrir frostiš aš bķta um stund.
Kortiš hér aš nešan gildir kl. 12 į laugardag og sżnir hvernig mįlum veršur žį hįttaš ķ 500 hPa-fletinu og nešri hluta vešrahvolfs.
Ķsland er rétt ofan viš mišja mynd huliš vetrarblįma. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar - žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn - en hann blęs samsķša lķnunum meš lęgri hęš į vinstri hönd. Žykktin er sżnd meš litum en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna er viš 5280 metra.
Mešalžykkt ķ febrśar hér į landi er um 5240 metrar - ķ ljósasta blįa litnum. Hér er greinilega kaldara en žaš. Dekksti blįi liturinn yfir landinu noršaustanveršu sżnir žykkt į bilinu 4980 til 5040 metra. - Žaš er ķ lęgra lagi - en getur samt ekki talist óvenjulegt ķ febrśar.
En töluvert frost gęti oršiš vķša um land - og aušvitaš helst inn til landsins. Ekki skulu tölur nefndar hér - en spįr mį finna į vef Vešurstofunnar - eša hjį öšrum til žess bęrum ašilum (svo notaš sé stofnanamįl - sem ritstjóranum finnst svo skemmtilegt).
Mjög hlżtt loft er fyrir sunnan land - en žaš er aš meginhluta į hrašri leiš beint til austurs - og fer žvķ framhjį okkur aš žessu sinni. - En samt nęr žaš aš hreinsa tvo köldustu blįu litina noršur fyrir land į sunnudag. - Žaš munar mikiš um žaš og vel mį vera aš hann verši alveg frostlaus sums stašar sunnanlands į sunnudag.
Sķšdegis į laugardag žykknar ķ lofti og kl. 18 gerir evrópureiknimišstöšin rįš fyrir žvķ aš stašan verši lķk žeirri hér aš nešan.
Hér mį sjį sjįvarmįlsžrżsting, vind ķ 10 metra hęš, śrkomu og hita ķ 850 hPa-fletinum (litašar strikalķnur). Śrkoman er sżnd ķ lit - og auk žess mį sjį śrkomutegund - snjókoma er tįknuš meš örlitlum stjörnum. Eins og sjį mį hefur vindur snśist til sušausturs um landiš vestanvert.
Žaš eru žrjś śrkomusvęši sem sękja aš. Žau sem eru nęr landinu eru oršin til žar sem austanįtt ķ nešri lögum mętir vestanįttinni uppi. Žar er töluverš śrkoma, en ekki vķst aš hennar gęti į landinu. Ašallęgšin er sś sem lengst er frį landinu. Žegar hér er komiš sögu er hśn ekki oršin mjög djśp - 985 hPa ķ mišju - en į skömmu sķšar aš springa śt - og evrópureiknimišstöšin segir hana verša 953 hpa ķ mišju sólarhring sķšar, hefur žį dżpkaš um 32 hPa. Žį į hśn aš vera stödd beint sunnan viš land.
Amerķska śtgįfan byrjar óšadżpkunarskeišiš um 6 klst fyrr - og vestar - en nišurstašan er svipuš, rétt rśm 950 hPa sķšdegis į sunnudag.
Viš höfum įhyggjur af tvennu varšandi žessa lęgš. Annars vegar er žaš vindurinn - meš heppni gętum viš sloppiš sęmilega - en rétt er samt fyrir alla sem hyggja į feršalög um helgina aš fylgjast mjög vel meš spįm.
Hins vegar er žaš hrķšarvešriš. Žaš ręšst mjög af žvķ hvaš hįloftavestanįttin heldur sér lengi - hversu lengi lęgšardżpkunin er aš nį upp fyrir ašalśrkomumyndunarhęšina (2 til 5 km). Žeir sem fylgjast vel meš śtliti loftsins geta kannski eitthvaš reynt aš rįša ķ žaš af fari skżja į laugardaginn - aš hętti vešurspįmanna fyrri tķšar. Viš tökum ofan fyrir žeim.
19.2.2015 | 01:48
Fara nęstu lęgšir fyrir sunnan land?
Sem stendur gera reiknimišstöšvar rįš fyrir žvķ aš tvęr nęstu stóru lęgšir fari til austurs fyrir sunnan land (į sunnudag og svo mišvikudag ķ nęstu viku). Žetta er tilbreyting frį žvķ sem veriš hefur aš undanförnu - ef rétt reynist. Žaš žżšir aš noršlęgar įttir meš frosti gętu oršiš įgengar. - En allt er žetta samt sżnd veiši en ekki gefin.
Morgundagurinn (fimmtudagur 19. febrśar) er lķka merktur noršanįtt - žegar lęgšin sem olli hlżjunni ķ dag fer austur fyrir.
Į föstudag er sagt aš įstandiš verši eins og kortiš hér fyrir nešan sżnir.
Noršanįtt um land allt - e.t.v. strekkingur sums stašar meš hefšbundnu vešri - éljum um landiš noršanvert en bjartvišri syšra. Žaš er nokkuš kalt, žaš er -15 stiga jafnhitalķna 850 hPa-flatarins sem liggur žvert um landiš frį vestri til austurs - og ekki svo mjög langt ķ -20 stiga lķnuna.
Smįlęgšin vestan til į Gręnlandshafi sżnir įkvešinn veikleika ķ noršanįttarupplegginu. Lęgšakerfiš mikla viš Nżfundnaland į svo aš nįlgast, dżpka töluvert og fara sķšan til austurs fyrir sunnan land į sunnudag. Ętli viš veršum ekki aš trśa žvķ.
En žetta er ekki noršanįtt sem grundvallast į fyrirstöšu ķ hįloftunum - vestanįttin heldur sķnu striki efst ķ vešrahvolfinu og bķšur fęris. Kuldinn viš Noršaustur-Gręnland er nś meiri en veriš hefur um nokkurt skeiš og hann bķšur lķka fęris.
Tķu daga vešurspį evrópureiknimišstöšvarinnar segir aš hiti verši aš mešaltali um -5 stigum undir mešallagi til mįnašamóta. En žaš er stöšugt veriš aš spį kuldum sem ekki skila sér žegar į hólminn er komiš - ętli žaš gerist nś rétt einu sinni?
Um bloggiš
Hungurdiskar
Fęrsluflokkar
Heimsóknir
Flettingar
- Ķ dag (9.11.): 221
- Sl. sólarhring: 326
- Sl. viku: 1655
- Frį upphafi: 2408523
Annaš
- Innlit ķ dag: 207
- Innlit sl. viku: 1487
- Gestir ķ dag: 200
- IP-tölur ķ dag: 199
Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar
Eldri fęrslur
- Nóvember 2024
- Október 2024
- September 2024
- Įgśst 2024
- Jślķ 2024
- Jśnķ 2024
- Maķ 2024
- Aprķl 2024
- Mars 2024
- Febrśar 2024
- Janśar 2024
- Desember 2023
- Nóvember 2023
- Október 2023
- September 2023
- Įgśst 2023
- Jślķ 2023
- Jśnķ 2023
- Maķ 2023
- Aprķl 2023
- Mars 2023
- Febrśar 2023
- Janśar 2023
- Desember 2022
- Nóvember 2022
- Október 2022
- September 2022
- Įgśst 2022
- Jślķ 2022
- Jśnķ 2022
- Maķ 2022
- Aprķl 2022
- Mars 2022
- Febrśar 2022
- Janśar 2022
- Desember 2021
- Nóvember 2021
- Október 2021
- September 2021
- Įgśst 2021
- Jślķ 2021
- Jśnķ 2021
- Maķ 2021
- Aprķl 2021
- Mars 2021
- Febrśar 2021
- Janśar 2021
- Desember 2020
- Nóvember 2020
- Október 2020
- September 2020
- Įgśst 2020
- Jślķ 2020
- Jśnķ 2020
- Maķ 2020
- Aprķl 2020
- Mars 2020
- Febrśar 2020
- Janśar 2020
- Desember 2019
- Nóvember 2019
- Október 2019
- September 2019
- Įgśst 2019
- Jślķ 2019
- Jśnķ 2019
- Maķ 2019
- Aprķl 2019
- Mars 2019
- Febrśar 2019
- Janśar 2019
- Desember 2018
- Nóvember 2018
- Október 2018
- September 2018
- Įgśst 2018
- Jślķ 2018
- Jśnķ 2018
- Maķ 2018
- Aprķl 2018
- Mars 2018
- Febrśar 2018
- Janśar 2018
- Desember 2017
- Nóvember 2017
- Október 2017
- September 2017
- Įgśst 2017
- Jślķ 2017
- Jśnķ 2017
- Maķ 2017
- Aprķl 2017
- Mars 2017
- Febrśar 2017
- Janśar 2017
- Desember 2016
- Nóvember 2016
- Október 2016
- September 2016
- Įgśst 2016
- Jślķ 2016
- Jśnķ 2016
- Maķ 2016
- Aprķl 2016
- Mars 2016
- Febrśar 2016
- Janśar 2016
- Desember 2015
- Nóvember 2015
- Október 2015
- September 2015
- Įgśst 2015
- Jślķ 2015
- Jśnķ 2015
- Maķ 2015
- Aprķl 2015
- Mars 2015
- Febrśar 2015
- Janśar 2015
- Desember 2014
- Nóvember 2014
- Október 2014
- September 2014
- Įgśst 2014
- Jślķ 2014
- Jśnķ 2014
- Maķ 2014
- Mars 2014
- Febrśar 2014
- Janśar 2014
- Desember 2013
- Nóvember 2013
- Október 2013
- September 2013
- Įgśst 2013
- Jślķ 2013
- Jśnķ 2013
- Maķ 2013
- Aprķl 2013
- Mars 2013
- Febrśar 2013
- Janśar 2013
- Desember 2012
- Nóvember 2012
- Október 2012
- September 2012
- Įgśst 2012
- Jślķ 2012
- Jśnķ 2012
- Maķ 2012
- Aprķl 2012
- Mars 2012
- Febrśar 2012
- Janśar 2012
- Desember 2011
- Nóvember 2011
- Október 2011
- September 2011
- Įgśst 2011
- Jślķ 2011
- Jśnķ 2011
- Maķ 2011
- Aprķl 2011
- Mars 2011
- Febrśar 2011
- Janśar 2011
- Desember 2010
- Nóvember 2010
- Október 2010
- September 2010
- Įgśst 2010