Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2022

Lķtiš vešurkerfi fer hjį

Vešurkerfi eru af öllum stęršum - sum eru svo óveruleg og fara svo hljóšlega hjį aš vart er tekiš eftir - en žau eru samt. Viš lķtum hér į nešan į eitt slķkt kerfi sem kemur aš landinu seint ķ nótt (ašfaranótt föstudags 29.aprķl) og fer yfir žaš į morgun. Rétt er aš vara lesendur viš strembnum texta - žar sem engin miskunn er sżnd. 

w-blogg280422a

Kerfiš kemur einna best fram į 500 hPa og 300 hPa-kortum. Žar kemur žaš fram sem greinilegt lęgšardrag. Į myndinni (500 hPa) mį sjį lögun žess af legu jafnhęšarlķna (heildregnar) og žar meš vindįtt og vindstyrk (örvar). Litirnir į kortinu sżna hita. Kaldast er ķ dökkgręna litnum, žar er meir en -28 stiga frost. Įstęša kuldans getur veriš aš minnsta kosti tvenns konar (enn fleira kemur til greina). Annars vegar séu hér į ferš leifar af köldu lofti aš vestan eša noršan sem lokast hefur inni ķ hlżrra umhverfis. Hins vegar, og žaš finnst ritstjóra hungurdiska lķklegra, aš hér megi greina uppstreymi og nišurstreymi ķ kerfinu af dreifingu litanna. Loft sem streymir upp kólnar, en žaš sem streymir nišur hlżnar. Lęgšardragiš hreyfist hér til austurs - uppstreymi er į undan žvķ og žar meš kalt, žvķ kaldara sem uppstreymiš er įkafara. Vestan dragsins (bakviš žaš) er hins vegar nišurstreymi, loft ķ nišurstreymi hlżnar. 

w-blogg280422b

Nęsta kort sżnir sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu, hita ķ 850 hPa-fletinum og vind ķ 10 m hęš. Žetta er į sama tķma og fyrsta kortiš. Ekki sér móta fyrir neinni lęgšarmyndun - alls ekki -  viš erum ķ hér ķ hęšarhrygg, og varla sér heldur nokkurs staš ķ 850 hPa-hitanum. Viš sjįum hins vegar nokkra śrkomuflekki, mest į undan hįloftadraginu, žar sem viš gįtum okkur til aš vęri uppstreymi. Sé fariš ķ smįatrišin mį sjį lķtil skśramerki ķ śrkomusvęšinu yfir Vestfjöršum - lķkan evrópureiknimišstöšvarinnar giskar į aš žar séu skśraklakkar į ferš (mjög óst0šugt loft). Śrkomuįkefšin er ekki mikil, en žó sżna dekkstu, gręnu flekkirnir įkefšina 1,5 til 3 mm į 3 klst - einhver gęti blotnaš. Žessi įrstķmi er ekki mjög gęfur į myndun klakka. Ef viš vęrum hér ķ jślķmįnuši vęri nęsta lķklegt aš śr žessu yršu töluveršar sķšdegisdembur ķ flatt hey į Sušur- og Vesturlandi - afskaplega erfiš staša fyrir vešurfręšinga fortķšar į mišju rigningasumri - og žaš ķ hęšarhrygg.

w-blogg280422c

Žetta kort nęr um allt Noršur-Atlantshaf og sżnir žaš sem kallaš er stöšugleikastušull. Sjį mį af litunum hversu stöšugt loftiš er, kannski hversu mikiš žarf aš hreyfa viš žvķ til aš žaš taki aš velta af sjįlfu sér. Į brśnu svęšunum er stöšugleiki lķtill, en mikill į žeim gręnu. Talan sjįlf segir frį mun į męttishita viš vešrahvörf og jafngildismęttishita ķ 850 hPa-fletinum. Žetta hljómar heldur flókiš - en žvķ minni sem žessi munur er, žvķ óstöšugra er loftiš - fari žaš į annaš borš aš lyftast. Įstęšur žeirrar lyftu geta veriš żmsar, t.d. hlżtt yfirborš lands sķšdegis į sumardegi - eša fjallshlķš sem loftiš rekst į. Ķ kerfinu „okkar“ er lęgsta gildi stušulsins minna en 5 stig. Žetta lįgmark fer yfir Vesturland ķ fyrramįliš - eins og reyndar mį sjį į śrkomukortinu aš ofan. Af spįkortum mį sjį aš ķ framhaldinu į žetta kerfi aš fara sušaustur fyrir land, sameinast žar lęgšinni litlu sem er į kortinu beint sušur af landinu og fara sķšan ķ meš henni yfir Bretland, sušur um Spįn og svo austur til Ķtalķu. Ótrślega samheldiš allt saman žótt lķtiš sé - sé aš marka spįrnar (sem ekki er vķst).

w-blogg280422d

Sķšasta kortiš sżnir jafngildismęttishitasniš (heildregnar lķnur), rakastig (litir) og vatnsmagn ķ lofti (raušar strikalķnur), allt į sama tķma og įšur, kl.6 ķ fyrramįliš. Landiš sjįlft, hįlendi žess er grįtt. Snišiš nęr yfir landiš frį vestri til austurs og rśmlega žaš (innskotskort). Umfang uppstreymishluta kerfisins „okkar“ er merkt meš gulu striki ofarlega į myndinni. Į žvi svęši er loft nęrri žvķ rakamettaš (rakastig yfir 90 prósent) allt frį sjįvarmįli upp ķ 400 hPa (7 km hęš). Jafngildismęttishitalķnurnar eru lķka mjög gisnar - langt į milli žeirra. Žaš er nokkurn veginn žaš sem stöšugleikastušullinn segir okkur. Svo viršist sem rakt loft kembi fram af og berist enn ofar austan viš lęgšardragiš, allt aš vešrahvörfum (žau merkjum viš af mjög žéttum lķnum). Trślega er žarna hįskżjabreiša į ferš. 

Žeir sem vel fylgjast meš vešri geta įbyggilega séš eitthvaš af žessu öllu - en langflestir verša einskis varir og missa algjörlega af žeirri miklu fegurš sem hér fer hljóšlega hjį. 


Af įrinu 1781

Flestar heimildir hrósa heldur tķšarfari įrsins 1781, en žó er ljóst aš erfišleikar voru żmsir. Veturinn var hagstęšur framan af, en sķšan nokkuš umhleypingasamur. Sumir tala um gott vor, en ašrir segja frį felli. Tvö nokkuš langvinn og leišinleg hret gerši um voriš. Annaš ķ kringum pįskana (um mišjan aprķl), en hitt žegar nokkuš var komiš fram ķ maķ. Žį viršist hafa snjóaš nokkuš vķša um land, mešal annars į Sušurlandi. Grasspretta var góš - en misvel gekk aš hirša um landiš sunnan- og vestanvert. Nóvember var haršur, en desember mildur. Almennt fékk haustiš góša dóma. 

Fęreyskur mašur, Nicolai Mohr, dvaldist hér į landi veturinn 1780 til 1781, birti vešurathuganir į bók og notum viš okkur žaš. Viš lķtum lķka lauslega ķ dagbękur Sveins Pįlssonar ķ uppskrift Haraldar Jónssonar ķ Gröf. Sveinn var ašallega ķ Skagafirši, en var žó ķ nokkrum feršalögum sušur į land. Annįlapistlar eru fengnir beint śr Ķslenskum annįlum Bókmenntafélagsins (stundum styttir lķtillega). 

ar_1781t-lambhus 

Myndin sżnir hitamęlingar Rasmusar Lievog ķ Lambhśsum į Bessastöšum. Žó męlirinn sé e.t.v. ekki alveg réttur, sjįum viš marga atburši mjög vel. Hlżtt var ķ nokkra daga fyrir mišjan janśar, en eftir žaš talavert frost afgang mįnašarins. Ekki er sérlega kalt ķ febrśar og mars, en talsvert kuldakasti aprķl. Eftir mjög hlżja daga um mįnašamótin aprķl/maķ gerši leišinlegt kuldakast. Eftir žaš er stórtķšindalķtiš ķ hitamįlum, en seint ķ įgśst kólnaši snögglega, Mjög kalt varš seint ķ október og ķ nóvember, en hlżrra ķ desember.

Viš skiptum frįsögnum annįlanna į įrstķšir til aš samanburšur verši aušveldari. 

[Vetur]: Veturinn fęr allgóša dóma. Helst aš Espólin sé žungoršur - blotaumhleypingar eru aušvitaš engin śrvalstķš ķ Skagafirši žótt snjór sé e.t.v. ekki mikill. 

Vatnsfjaršarannįll yngsti: Vetrarvešurįtta frį nżįri og fram yfir sumarmįl var aš vķsu óstöšug, meš sterkum frostum og köföldum į milli, žó ętķš nęgilegar jaršir;

Śr Djįknaannįlum: Vetur mjög frostalķtill svo klaki kom fyrst ķ jörš į žorra aš kalla mįtti. Vešrįtta sķšan óstöšug meš regnum og śtsynningsfjśkum, sérdeilis alla góu, einkum syšra og vestra, svo fęrri mundu žar slķka umhleypinga.

Höskuldsstašaannįll: Veturinn var ķ betra lagi, ekki langsamar stórhrķšir né jaršbönn, žó fjśkapįskar ķ sķšustu vetrarviku.

Ķslands įrbók: Gjöršist vetur ķ mešallagi og žó nokkuš betur, įn stórįhlaupa. Į langaföstu kom ein dugga (s100) inn į Eyjafjörš ... lį hér fram į vor fyrir hindran af hafķs, lagši ķ millitķš śt til Hrķseyjar og mętti žar įfalli af vešri og hafķs ... [Hér er įreišanlega įtt viš sama skip og Mohr talar um aš komiš hafi til Akureyrar 1. aprķl og hann hitti sķšan ķ Hrķsey ķ maķlok]. 

Espihólsannįll: Vešurįtta frį nżįri og fram į gói ęriš góš, žašan af strķšari meš umhleypingsfjśk- og įfrešahrķšum, so oftar var annaš dęgur regn, en annaš frosthrķš, og žessi vešurįtt varaši fram į sumarmįl ķ Eyja- og Skagafjaršarsżslum. . (Vetur frį nżįri til žorraloka góšur. Versnaši žį vešurįtt, so žašan af fram yfir sumarmįl var mesta ónotavešur.

Ketilsstašaannįll: Vetur til nżįrs haršur, en žašan af góšur, ...  

Espólķn: XXVI Kap. Veturinn versnaši meš žorra lokum, og var allillur fram yfir sumarmįl, var žį svo mikill bjargarskortur, aš hrossakjöts įt gjöršist tķšara en nokkurn tķma fyrr hafši veriš, frį žvķ er kristni kom į land žetta. (s 27).

Janśar (Mohr):
Žann 1. blįstur meš žéttri snjókomu, 2. bjart vešur 5 stiga frost, 3. og 4. žykkvišri og blįstur, 2 stiga hiti, 5. og 6. órólegt vešur meš éljum. 7. sterkur blįstur meš žéttri snjókomu, birti upp undir kvöld, 5 stiga frost. 8. blįstur og regn, 9. sterkur stormur meš stórum hrannarskżjum, 8 stiga hiti. 10. og 11. nęstum logn og bjart vešur, 6 stiga hiti. 12. sama vešur, 0 stig. 13. sama vešur 4 stiga frost, 14. og 15. misskżjaš, hęgur vindur 0 stig. 16. žykkvišri, 3 stiga hiti. Aš morgni 17. hęgur, sķšdegis stormur og žétt snjókoma, 2 stiga frost. 18. hryšjur 6 stiga frost. 19. lķtill vindur og hreinvišri, framan af degi 7 stiga frost, 12 stiga frost undir kvöld. 20. og 21. hęgur og hreinn, 16 stiga frost. 22. sama vešur 7 stiga frost, 23. misvindi 4 stiga frost. 24. hęgur, 12 stiga frost. 25. hęgur vindur, 7 stiga frost, 26. og til mįnašarloka skiptust į bjart vešur og snjókoma 10 til 14 stiga frost.

Febrśar (Mohr):
Žann 1. heišur, nęstum logn, vindur af sušaustri 4 stiga frost. Um kvöldiš sįust óvenjusterk noršurljós, nęstum žvķ ķ hvirfilpunkt; žar léku, eins og oft, margir sterkir litir og snerist ķ hring eins og mylla į óvenjulegum hraša, hélt sér, įn žess aš breytast verulegar frį klukkan 8 til 9 um kvöldiš. Flestir spįšu haršvišri nęsta daga, en žį varš samt hęgvišri og skżjaš meš köflum og 14 stiga frost. Ž. 3. og 4. žykkvišri og snjókoma 4 stiga hiti. 5. bjart, nokkur blįstur, 6 stiga frost. 6. hęgur, 4 stiga hiti. 7. og 8. hęgur og snjókoma, 2 stiga hiti. 9. og 10. bjart, 1 stigs frost. 11. og 12. stormur og snjókoma 9 stiga frost. 13. bjartur og hęgur 5 stiga frost. 14. sama vešur 11 stiga frost. 15. lķtilshįttar snjóél 2 stiga frost. 16. og 17. žykkvišri, 0 stig. 18. bjartvišri, 2 stiga frost. 19. blįstur, 3 stiga hiti. 20. sterkur blįstur, bjartvišri, 6 stiga hiti. 21. blįstur og skafrenningur, 6 stiga frost. 22. nęstum logn og bjartvišri, 10 stiga frost. 23. til 27. skiptist į bjartvišri og snjókoma, frost 4 til 10 stig. 28. žykkvišri fyrir hįdegi meš lķtilshįttar snjókomu, 8 stiga frost; undir kvöld sunnanvindur, 5 stiga hiti.

Sveinn Pįlsson segir 3. febrśar: „Góšvišriš varir meš frosti“. Žann 18.: „Skipti um til hlįku“. 9. mars: „Hlįka góš og mari“. 

Mars (Mohr):
Žann 1. sterkur blįstur meš regnskśrum, 5 stiga hiti. 2. sama vešur, undir kvöld 0 stig. 3. til 8. breytilegt vešur, milli 2 stiga hita og 2 stiga frosts. 9. žykkvišri meš regni, 5 stiga hiti. 10. til 22. breytilegt, enginn stormur og stundum logn, milli 3 stiga hita og 3 stiga frost. 22. logn og bjart, 5 stiga frost. 23. sama vešur, 2 stiga hiti. 24. til 28. milt vešur meš vestlęgum įttum og skiptist į regn og bjartvišri, 4 til 6 stiga hiti. Hįvella sįst ķ fyrsta sinn žessa daga. 29. blįstur og snjór, 3 stiga frost, um kvöldiš 7 stiga frost. 30. og 31. logn og fagurt vešur, 5 stiga frost.

[Vor] Eftir slęmt pįskahret kom mjög góšur kafli, en snerist svo til kulda žegar fram ķ maķ kom. 

Vatnsfjaršarannįll yngsti: ... sķšan góšvišri fyrsta sumarmįnuš, žar eftir fram yfir fardaga sterkir noršankuldar og hretvišrasamt; hafķsar miklir, einkum fyrir Noršur- og Vesturlandi;

Śr Djįknaannįlum: Gjörši noršanhrķšir um pįskana [15. aprķl], en batnaši aftur meš nęsta sunnudegi eftir žį, sem var sį fyrsti ķ sumri og gjörši góša vešrįttu. Voriš gott og snemmgróiš, kom žó stórhret um krossmessu svo ķ lįgar komu óklķfir skaflar. [Strangt tekiš er krossmessa 3. maķ, en hśn er samt oft ķ heimildum talin žann 13., mun svo hér]. Hafķs kom fyrir sumarmįl, umkringdi Strandir og allt Noršurland. Varš žó ei til spillingar vešri. ... Ķ Įrnessżslu kom hrķš sś mišvikudag [23.maķ] nęsta fyrir uppstigningardag, aš ķ Ölvesi dóu af henni 19 kżr og ei allfįar annarsstašar, ... Um voriš horféllu bęši kżr og saušfé syšra, žvķ heyin voru lķtil og ónżt. ... Ķ Įrnessżslu féllu 260 kżr, 4355 saušfjįr og 334 hestar.  Sęmilegt įrferši į Austfjöršum. ... Hafķsinn, sem vofraši fyrir noršan fram ķ Jślium hindraši stundum róšra į Skagafirši. (s228) g3 Um voriš var vķša hart til matar, svo fólk dó sumstašar śr ófeiti, helst ķ Įrnessżslu. ... Žetta og fyrirfarandi įr fękkaši į 8 mįnušum 989 manns į Ķslandi. g4. ... 2 bįtar fórust syšra. 

Höskuldsstašaannįll: Voriš og svo ķ betra lagi (og gott ķ tilliti til flestra). Grasvöxtur fljótur og góšur sķšan Urbanus [25. maķ]. ...

Ķslands įrbók: Voriš žótti kalt, žó ei framar venju. 

Espihólsannįll: Voriš var eftir stillt. Ķ Majo seint kom įhlaup so mikiš, aš sunnan lands og vestan dó mikiš af kśpeningi og öšru fé. Var žetta óaldarvor žar, einkum viš sjósķšu, og varš mannfellir mikill.

Espólķn: XXVI Kap. Varš žį mannfellir mikill viš sjóinn vestra og syšra, žvķaš vor var illt, og kom svo mikil hrķš mišvikudaginn fyrir uppstigningardag, aš į žeim bęjum einum saman, er liggja nišur meš Varmį, mišreitis ķ Ölfusi, dóu 19 kżr, og eigi allfįar annarstašar [beint śr Mannfękkun af hallęrum (s104)]. Dó saušfé framar venju, og eignušu sumir vanžrifum, er fylgdu hafķs; uršu žį jaršir vķša lausar ķ sveitum, žvķ aš peningslausir menn lögšust ķ sjóbśšir, og var žó ekki žessi vetur almennt talinn meš haršindisįrum. (s 27)

Aprķl (Mohr)

Žann 1. hęgur vindur, bjartvišri, 0 stig. 2. til 4. stöšugt žykkvišri meš snjókomu, 2 stiga frost. 5. logn og bjart, 7 stiga frost. 6. ti 8. žykkvišri og snjóél, 5 stiga frost. 9. til 16. lengst af bjartvišri; stundum žó él, lķtill vindur, oftast logn, 6 til 10 stiga frost. 17. til 19. óstöšugir vindar, 0 stig og 1 stigs hiti. 20. blįstur og heišrķkt, 5 stiga frost. 21. til 25. hęgir vestanvindar 4 til 6 stiga frost. 26. til 30. bjartvišri meš sterkum hafvindi um skeiš į daginn, hin svokallaša „haf-gola“. Į kvöldin og nóttunni, logn 5 til 7 stiga hiti.

Sveinn Pįlsson, 19. aprķl: „Kuldi į noršan meš fjśkrenningi“, 20.: „Heljar kuldi į sunnan, žó sólskin“ , 23.: „Vestan rosi, snerist ķ hlįku, hvessti mjög“, 3. maķ: „Žykkvešur og hita molla“, 10. maķ: „Hrķš meš frosti og snjófergja, rak inn hafķs“, 13.: „Fjöršurinn fullur af ķs“.  

Maķ (Mohr)
1. til 6. sama vešur og ķ aprķllok. 7. og 8. órólegt vešur, 9. blįstur śr noršri, 4 stiga frost. 10. til 12. bjartvišri meš blęstri, 2 til 4 stiga frost. 13. stormur og skafrenningur, 3 stig frost. 14. til 18. óstöšugt, meš blęstri og regni, 2 til 5 stiga hiti. 19. mikil snjókoma allan daginn 0 stig. 20. bjart og logn, 3 stiga hiti. 22. til 24. sterkur blįstur, stundum stormur, 4 stiga hiti. 24. til 29. nęstum stöšugt logn, 6 stiga hiti. 30. blįstur aš deginum, logn undir kvöld, 3 stiga hiti. 31. logn og žoka, 1 stigs hiti.

Efnisleg og stytt mjög lausleg žżšing į efni tengt vešri ķ feršaskżrslu Mohr um voriš: 

Um mišjan maķ varš vešur mildara, ķs og snjór brįšnušu hrįtt og vķša varš gręnt. Mohr fór 29. maķ meš einu af verslunarskipunum frį Akureyri til Hrķseyjar (Risöe). Žar hitti hann fyrir fyrsta vorskipiš, žar sem kom til Akureyrar 1. aprķl eftir erfiša ferš ķ ķsnum viš Langanes og vķšar undan Noršurlandi. Svo kaldur hafši sjórinn veriš aš ķs hafi hlašist į reiša og stżriš hafi frosiš fast nokkrum sinnum. Eftir aš hafa athafnaš sig į Akureyri hafi žeir siglt śt śr firšinum snemma ķ maķ, en hafi strax séš Gręnlandsķsinn sem hafši legiš allt frį Langanesi til Horns. Skipiš sigldi nokkra daga fyrir innan ķsbrśnina ķ von um aš finna leiš śt, en įn įrangurs. Žvert į móti hefši ķsinn nokkrum sinnum žrengt aš landi og skipstjórinn var feginn aš hafa sloppiš aftur inn til Hrķseyjar, en var oršinn fįrveikur af vökum og kulda og dó um borš į skipinu 4. jśnķ. Žann 31. maķ fór Mohr śr Hrķsey yfir aš Karlsį (utan viš Dalvķk). Žokuloft var, komnir nęr hafķsnum sem oftast er umkringdur žykkri žoku. Nokkuš stór ķsjaki var strandašur undan landi og kelfdi žegar žeir sigldu hjį, meš svo miklum brestum aš žaš var eins og fjöllin vęru aš hrynja. Frį Karlsį var haldiš śt ķ Ólafsfjörš og sķšan aš Siglunesi. Undrast Mohr žaš hversu stilltur sjórinn var, eins og siglt vęri į stöšuvatni. Žó ķsinn vęri ķ 5 danskra mķlna fjarlęgš (um 35 km) hefši hann samt įhrif į sjólagiš. Hiš milda og hlżja loft sem lengi hafi višvaraš inni ķ Eyjafirši var ekki merkjanlegt hér. Ķsinn kastaši frį sér svo miklum kulda aš mešan sól var lįgt į lofti var jörš frosin og grżlukerti og ķsskęni myndušust alls stašar žar sem vatn lak eša rann. Mohr fór sķšan aftur til Karlsįr, sķšan ķ hvķtasunnumessu aš Ufsum og sķšan yfir į Grenivķk. Žį segir hann aš allan daginn hafi veriš hafgola (sem hann nefnir svo og skżrir śt oršiš: „Vind fra Havet, der isęr um Foraaret blęser stęrk med klar Luft visse Timer nęsten daglig“.

Żmislegt athyglisvert kemur fram ķ feršalżsingunni: Hann skżrir śt gerš svonefnds „brušnings“ śr žorskhausum og uggum, sömuleišis kęfugerš. Fjallar um ólęti svarfdęlskra barna utan viš kirkju į messutķma, segir frį tónlistariškun viš messuna og sķšan lżsir hann siglingu inn Eyjafjörš. Harmar aš menn fįist ekki til aš nota įttavita hans ķ žoku (landar hans ķ Fęreyjum geri žaš hins vegar meš góšum įrangri), en lżsir „fokkusiglingu“ ķ mjög hęgum vindi (eftir aš hafgolan datt nišur).

[Sumar] Sumariš žótti flestum hagstętt. Žó gerši hret noršaustanlands ķ jśnķlok og sömuleišis snjóaši ķ byggš ķ lok įgśst. 

Vatnsfjaršarannįll yngsti žašan af [eftir fardaga] var sumariš rétt gott, grasvöxtur mikill yfir allt og heyjanżting góš, jafnvel žó sumariš vęri öšru hverju vętusamt fram aš höfušdegi;

Śr Djįknaannįlum: Sumar hlżtt, (s227) var žó stundum śrfelli af sušvestri. Gras tók helst aš spretta meš hvķtasunnu [3. jśnķ] og varš grasvöxtur einn hinn besti ķ manna minnum, nżttust lķka hey vķša vel. En ei gaf af regnum aš heyja til muna upp frį žvķ 20 vikur voru af sumri. Var sumar žetta af mörgum kallaš Grassumariš mikla. Af ofurregnum skemmdust hey ķ göršum syšra.

Höskuldsstašaannįll: Fleiri skip kom śt į Akureyri um sumariš, vķst 3 alls, tvö ķ Hofsós, eitt ķ Höfša, hvert lengi lį viš Hrķsey, umkringt af hafķsi, hver ķs kom fyrir sumarmįl og umkringdi Strandir og allt Noršurland. [Enn er sagt frį sama skipi viš Hrķsey - žaš var žar alls ekki umkringt ķs - en komst hvorki austur né vestur um] (s580) ... Fóru flestir aš slį ķ 11. og 12. viku sumars. Nżttust hey sęmilega. Žó var stundum óžerrir af sušvestri, svo ei verkašist allt sem best. ... Ķsinn hraktist fram ķ Julium. (s581) Tilburšur hryggilegur viš Eyrarbakka ķ Septembri. Fórst žar ķ stórvišri póstduggan, sem śt skyldi sigla, viš Žorlįkshöfn meš sjö mönnum og žar til 12 menn į slśpum [bįtum meš sérstöku lagi] sem vildu lóssera hana inn, 19 menn alls (aš fortališ var).... .

Ķslands įrbók: Gjörši žó um sumariš góšan grasvöxt meš kyrrum og hlżvišrum og hagstęšri vešurįttu um allan heytķmann ... (s101).

Espihólsannįll: Sumar hiš ęskilegasta. Heyskapur góšur. Nżting eins. 

Višaukar Espihólsannįls (1): Allramesta gęšasumar ķ Mślasżslu, ei einasta upp į landiš, heldur og sjóinn ... (s228)

Espólķn: XXVI Kap. XXIX. Kap. og var žį hiš besta sumar, og góšur heyskapur og nżting, en menn höfšu žó fękkaš ķ landi žann įrshring nęr um žśsund. En žó hey yrši mikil, žóttu mönnum žau létt, žvķaš eigi varš trošiš fjóršungs žyngd ķ hįlftunnu; varš gott haustiš (s 30)

Jśnķ (Mohr):

Frį 1. til 9. bjartvišri meš blęstri um mišjan dag, undir kvöld og į nóttunni var logn, 7 stiga hiti. 10. til 12. lķtill vindur meš lķtilshįttar regnskśrum, 6 til 9 stiga hiti. 13. og 14. žykkvišri meš mikilli rigningu, 5 stiga hiti. 15. til 27. bjart og lengst af logn, frį 10 til 15 stiga hiti. 27. blįstur meš mikilli rigningu śr noršri, 4 stiga hiti. 28. og 29. lķtilshįttar snjókoma, 3 stiga hiti. 30. logn og bjart, 9 stiga hiti. Sķšari hluta mįnašarins var Mohr į ferš um Sušur-Žingeyjarsżslu til Hśsavķkur og sķšan Mżvatns.

Mohr getur žess aš žegar hann var į Hśsavķk 29. jśnķ hafi ķsjaka rekiš inn į leguna žar svo óttast var um skipin. Allt slapp žó vel til. 

Jślķ (Mohr):
Žann 1. til 4. blįstur, žykkvišri og snjókoma, 4 stiga hiti. 5. til 11. bjartvišri og log, frį 10 til 14 stiga hiti. 11. til 13. žykkvišri, dįlķtil rigning og blįstur, 7 stiga hiti. 14. til 17. fagurt, hęgt vešur, 12 stiga hiti. 18. blįstur og regn, 19. til 21. gott hęgvišri, 10 stiga hiti. 22. og 23. žoka. 24. til 28. hęgvišri og bjart, frį 8. til 12 stiga hiti. 29. blįstur meš regni, 6 stiga hiti. 30. og 31. fagurt vešur. Mohr var fyrst viš Mżvatn en fór sķšan austur į Héraš, į Eskifjörš og loks į Djśpavog. 

Įgśst (Mohr):
Žann 1. og 2. stormur og regn. 3. til 6. bjart og fagurt vešur, sķšasta daginn 17 stiga hiti (21°C). 7, til 10. gott vešur, 11. žykk žoka. 12. til 18. hęgvišri, stundum žoka, 10 til 14 stiga hiti. 19. blįstur og mikil rigning, 6 stiga hiti, 20. til 28. fagurt vešur, 29. og 30. sterkur blįstur og regn. 31. gott vešur.

Sveinn Pįlsson:
28-8 Snjóaši fyrst i fjöll og byggš. 22-9 Stórvišri reif hey. 23-9 Kafald į noršan. 

[Haust og vetur til įramóta]. Nokkuš umhleypingasamt framan af, en sķšan frosthart - en ekki sérlega illvišrasamt til landsins. Allmiklir skašar uršu į sjó - eins og annįlarnir rekja. 

Vatnsfjaršarannįll yngsti žašan af fram yfir veturnętur óstöšugt, meš hrķšum, krapa- og kafaldahretum į milli; sķšan gott til nżįrs.

Višvķkjandi almennilegu įstandi, žį jafnvel žó veturinn vęri ķ betra lagi, gengu žó ei aš sķšur yfir, žį į leiš, stór haršindi og mesti bjargręšisskortur allvķša mešal manna af undanförnum bįgindum og sumstašar, einkum austan- og sunnanlands, ekki lķtill mannfellir af hungri og öšru žar af leišandi, sömuleišis stórt peningahrun. Vorvertķšar- sumars- og haustfiskirķ var yfir allt aš heyra mikiš gott, sem įsamt žeim góša heyfeng og hvalarekum ķ nokkrum stöšum gjörši žašan af gott įrferši. ... Póstduggan strandaši į Eyrarbakka um haustiš; skrifaš žar hefšu farist 18 manns meš žeim, er fram til hennar fóru, ... (s400)

Śr Djįknaannįlum: Haust óstöšugt framan af meš miklum sunnanregnum, komu skörp frost eftir veturnętur, hlįnaši aftur meš jólaföstu; stillt sķšan. 10 menn drukknušu į Patreksfirši, 8 ķ Baršastrandasżslu... Ķ Sept. forgekk póstduggan, er hét Sķld, fyrir Žorlįkshafnarskeiši ķ stormi og stórsjó, drukknušu žar 18 menn, 8 af duggunni og 10 ķslenskir, sem fóru fram til aš hjįlpa henni ķ góša höfn, žvķ žį aš žessir voru (s230) upp į hana komnir, sleit hana upp og brotnaši. ... 14da sama mįnašar [nóvember] ķ snögglegu noršan įhlaupsvešri uršu 2 skiptapar nyršra. (s231). 21ta Dec. varš skiptapi śr Keflavķk undir Jökli į rśmsjó meš 10 mönnum. ... Varš śti öndveršan vetur mašur milli Rifs og Ólafsvķkur, ... og ķ Nóv. mašur į Hnausamżrum ķ Breišuvķk, ... Jón Andrésson, mśrsveitt, ... varš śti hjį Baulu ķ Noršurįrdal. ... Ólafur bóndi Gušmundsson į Vindhęli į Skagaströnd missti um haustiš sexęring, er brotnaši. Farmaskip amtmanns Ólafs, sem aš kvöldi lį fermt viš bryggju ķ Hafnarfirši, brotnaši um nóttina og tapašist góssiš. (s231)

Höskuldsstašaannįll: Aš kvöldi 14. Novembris undan Įrbakka į Skagaströnd fórst fiskibįtur viš lendingu meš fjórum mönnum ... . Sama dag forgekk skip viš Reykjaströnd meš 5 mönnum ... Bóndinn į Vindhęli, Ólafur, missti um haustiš skip, sexęring, ķ sjóinn. Brotin bar upp ķ Selvķk (s584). Haustiš ķ betra lagi aš vešurįttu og fiskafli į Skaga. Skorpa frį allraheilagramessu fram undir ašventu meš sterkum frostum og nokkrum fjśkum. En góšvišri sķšan ķ Decembri og fram um jól til Knśts [7. jan.]. (s585)

Espihólsannįll: Haust og vetur til nżįrs ķ betra lagi. Hey reyndust um veturinn vķša mjög létt og dįšlķtil. (n)) --- Fįeinar manneskjur dóu af hor ķ Eyjafjaršar– og Skagafjaršarsżslum. (s168) ... Skiptapi veršur meš fjórum mönnum į Skaga, annar į Reykjaströnd ogso meš fjórum mönnum sama daginn. Ķ Baršastrandarsżslu verša 2 skiptapar meš 7 mönnum, og voru į öšru 4 bręšur, duglegustu menn til lands og sjóar ... . Tveir skiptapar syšra, annar į Seltjarnarnesi, annar undir Vogastapa. Žann 21. Decembris tżndist įttęringur ķ Keflavķk undir Snęfellsjökli meš 9 mönnum af holsjó undir segli. ... Einn skiptapi ķ Beruvķk meš Jökli. Tżndust 2 menn, en 2 komust lķfs af. 3 bįtstapar meš mönnum sunnan Snęfellsjökuls. Einn skiptapi į Breišdal austur meš fjórum mönnum. (s169)

Ketilsstašaannįll:  ... į eftir fylgdi ein sérdeilis blķš sumartķš meš góšum grasvexti og heynżtingum fyrir vestan, noršan og austan, en fyrir sunnan uršu töšur manna fyrir nokkrum hrakningi. Haršindi, einkum į Sušur- og Vesturlandi, allmikli manna į mešal, ... (s450) Einninn orsakašist af žeim skemmdu heyjum frį žvķ įriš fyrir stórmikill peningafellir fyrir sunnan og vestan ... (s451) Fannst um voriš Höfšaskip strandaš undir Smišjuvķkurbjargi, sem nś kallast, ķ Almenningum į Ströndum. Strandaši póstjaktin fyrir sunnan. Į henni voru 7 menn sem allir drukknušu, sömuleišis 11 menn ašrir, er mót henni voru sendir til aš hjįlpa henni til hafnar, ... Hér aš auk uršu fyrir sunnan og vestan 10 skiptapar, einn fyrir noršan į Skaga og einn ķ Breišdal fyrir austan meš fjórum mönnum, (s452)

September (Mohr):
Žann 1. blįstur meš éljum, 3 stiga hiti. 2. til 9. mest bjartur og hęgur, 5 til 9 stiga hiti. 10. žykkvišri meš blęstri og mikilli rigningu, 11. til 15. hęgvišri og bjart, 5 til 8 stiga hiti. 16. til 24. blįstur, stundum snjókoma og rigning, 1 til 5 stiga hiti. 24. til 30. hęgur, bjartur meš lķtilshįttar nęturfrosti, 1 til 5 stiga hiti.

Október (Mohr):
Žann 1. og 2. gott vešur, 4. sterkur blįstur og regnskśrir. 4. og 5. fagurt vešur, 6. blįstur og regn. 7. og 8. blįstur, 9. og 10. stormur, 11. og 12. fagurt vešur. 13. til 15. sterkur blįstur meš hryšjum.  

Sveinn Pįlsson segir um nóvember:

Žennan allan mįnuš hafa gengiš mjög mikil frost, meš austan įtt. Snjólķtiš hér um sveit, utan hlįnaši žann 28. og frysti svo aftur žann 30.

Hér lżkur umfjöllun hungurdiska um tķšarfar og vešur į įrinu 1781. Žakka Sigurši Žór Gušjónssyni fyrir mestallan innslįtt annįla og Hjördķsi Gušmundsdóttur fyrir innslįtt Įrbóka Espólķns (stafsetningu hnikaš hér - mistök viš žį ašgerš sem og allan annan innslįtt eru ritstjóra hungurdiska).

Viš sjįum til hvernig eša hvort įtjįndualdarhjakki ritsjóra hungurdiska mišar ešur ei. 


Af noršurslóšum

Sķšari hluta aprķlmįnašar dregur mjög śr styrk vestanvindabeltis hįloftanna į noršurhveli jaršar. Kuldinn į heimskautasvęšunum heldur žó įfram aš verja sig og ķ kringum hann helst vindstyrkur oft furšu öflugur allt fram į sumar. Viš lentum eftirminnilega ķ slķku voriš 2018 žegar öflugur lęgšagangur hélt įfram hér viš land allan maķmįnuš ķ austurjašri mikils kuldapolls vestan viš Gręnland. 

w-blogg220422a

Kortiš sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um hęš 500 hPa-flatarins og žykktina sķšdegis į sunnudag, 24.aprķl. Tvennt er sérlega įberandi į žessu korti. Annars vegar hinir öflugu kuldapollar viš noršurskautiš og vestan Gręnlands, en hins vegar aš svo mikiš hefur slaknaš į vestanįttinni yfir Noršur-Atlantshafi og Evrópu aš hśn hefur skipt sér upp ķ fjölmargar litlar lokašar lęgšir. Leifar af vestanįtt eru žó sunnan žessa svęšis og veldur m.a. hįlfgeršu leišindavešri viš vestanvert Mišjaršarhaf. Nyrst į žessu grautarsvęši er nokkuš öflug hęš nęrri Ķslandi - og njótum viš aušvitaš góšs af henni mešan hśn endist.

Žetta er ekki óalgeng staša į žessum įrstķma, en alltaf dįlķtiš óžęgileg. Ķ grunninn er ekki langt ķ grķšarmikinn kulda. Eins og spįr eru žegar žetta er skrifaš (föstudag 22. aprķl) viršist sem stęrri kuldapollurinn, sį viš noršurskautiš, muni ekki ógna okkur ķ bili. Spįr gera žó frekast rįš fyrir žvķ aš hann rįšist į noršanverša Skandinavķu upp śr helginni. Gerist žaš frestast vorkoma į žeim slóšum um aš minnsta kosti eina til tvęr vikur og žaš mun snjóa allt til sjįvarmįls ķ Noršur-Noregi. 

Framhaldiš er óljósara hér į landi. Spįr gera sem stendur rįš fyrir žvķ aš kuldapollurinn vestan Gręnlands muni um sķšir ónįša okkur. Hvort śr veršur leišindahret eša ekki er hins vegar enn į huldu. Ķ dag giska flestar spįr į aš fyrsta vika maķmįnašar verši mjög köld. 


Vetri lokiš

Nś er vetrinum lokiš samkvęmt hinu forna ķslenska misseristķmatali. Sumar hefst meš sumardeginum fyrsta. Nżlišinn vetur var umhleypingasamur og žótti nokkuš erfišur. Sennilega višraši einna best um landiš austanvert, en sušvestanlands og vķša į Sušur- og Vesturlandi var sérlega śrkomu- og illvišrasamt. Illvišrin nįšu hįmarki ķ janśar, febrśar og fram ķ mišjan mars, en sķšan žį hefur vešur veriš mun skįrra og sumir tala um góša tķš. Sem stendur lķtur nokkuš vel śt meš gróšur, žar sem hann į annaš borš er farinn aš taka viš sér. 

Śrkomumagniš ķ Reykjavķk er eftirminnilegt. Myndin hér aš nešan sżnir śrkomumagn hvers vetrar ķ Reykjavķk eins langt aftur og męlingar nį.

w-blogg210422a

Lįrétti įsinn sżnir įrtöl aftur til męlinga 19. aldar. Śrkoma var ekki męld į įrunum 1908 til 1919. Lóšrétti įsinn sżnir magniš ķ mm. Veturinn nś er hér ķ žrišja sęti, nokkuš langt ofan viš allt sķšan į žrišja įratug sķšustu aldar. Žęr męlingar voru geršar ķ porti viš Skólavöršustķg - og ekki śtilokaš aš ķ hvassvišrum hafi regn skafiš af hśsžökum nišur ķ męlinn ķ hśsagaršinum į bakviš skrifstofur Vešurstofunnar. En alla vega sker veturinn ķ vetur sig śr žvķ sem veriš hefur sķšan. Veturinn ķ fyrra (2020-21) var hins vegar nokkuš žurr mišaš viš žaš sem algengast hefur veriš undanfarin įr. Žurrast var veturinn 1976-77. 

w-blogg210422b

Minni tķšindi eru af hitanum. Vetrarhitinn ķ Reykjavķk (blįar sślur) var mjög nęrri mešaltali žessarar aldar (sem er er nokkuš hįtt mišaš viš lengri tķma). Landsmešalhiti var um -0,3 stigum nešan aldarmešaltalsins. Sķšustu 70 įrin voru veturnir 1963-64 og 2002-03 žeir langhlżjustu ķ Reykjavķk (og į landsvķsu), en kaldastir voru 1950-51 og 1978-79. 

Ritstjóri hungurdiska óskar lesendum og landsmönnum öllum glešilegs sumars meš von um aš žaš reynist hagstętt. 


Fyrstu 20 dagar aprķlmįnašar

Mešalhiti ķ Reykjavķk fyrstu 20 daga aprķlmįnašar er +4,1 stig, +0,9 stigum ofan mešallags sömu daga įranna 1991 til 2020 og +0,5 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 8. hlżjasta sęti (af 22) į öldinni. Hlżjastir voru sömu dagar įriš 2003, mešalhiti žį var +6,0 stig. Kaldast var įriš 2006, mešalhiti +0,9 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 31. hlżjasta sęti (af 150). Hlżjastir voru dagarnir 20 įriš 1974, mešalhiti žį +6,1 stig, kaldastir voru žeir 1875, mešalhiti -3,7 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti dagana 20 +2,6 stig, +0,5 stigum ofan mešallag 1991 til 2020, en +0,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Aš tiltölu hefur veriš hlżjast viš Faxaflóa, į Sušurlandi og į Vestfjöršum, žar rašast hitinn ķ 8. hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast hefur veriš į Austfjöršum žar sem hitinn er ķ 15. hlżjasta sęti.
 
Jįkvętt hitavik, mišaš viš sķšustu 10 įr er mest į Sįmsstöšum, +1,2 stig, en neikvętt vik er stęrst į Vattarnesi og į Dalatanga, -0,7 stig.
 
Śrkoma hefur męlst 69,3 mm ķ Reykjavķk, 60 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hefur hśn męlst 13,9 mm og er žaš um 70 prósent mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 100,3 ķ Reykjavķk. Žaš er ķ mešallagi. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 52,4, 28 stundum fęrri en ķ mešalįri.

Sumardagurinn fyrsti - sundurlausir fróšleiksmolar (taka 3)

Fyrir fimm įrum (og fyrir 9 įrum) rifjaši ritstjóri hungurdiska upp nokkra fróšleiksmola um sumardaginn fyrsta - žetta er aš mestu endurtekning į žvķ meš lķtilshįttar uppfęrslum, leišréttingum og višbótum žó. Sérlega hlżtt var į sumardaginn fyrsta 2019 og tengjast flestar breytingar žeim degi. Ašallega er mišaš viš tķmabiliš 1949 til 2021.

Žetta er vęgast sagt žurr upptalning en sumum vešurnördum finnst einmitt best aš naga žurrkaš gagnaroš.

Ašrir hafa helst gaman af žessu meš žvķ aš fletta samhliša ķ kortasafni Vešurstofunnar en žar mį finna einfölduš hįdegiskort sumardagsins fyrsta aftur til 1949 į sérstökum sķšum (fletta žarf milli įratuga).

Mešalvindhraši var minnstur 1955, 1,9 m/s. Langhvassast varš 1992, 15,1 m/s. Nęsthvassast var 1960.

Žurrast var 1996 og 1978. Aš morgni žessara daga męldist śrkoma į landinu hvergi meiri en 0,5 mm og varš ašeins vart į um žrišjungi stöšva. Śrkomusamast var hins vegar 1979 en žį męldist śrkoma į 98 prósentum vešurstöšva į landinu. Įmótaśrkomusamt var 2009 en žį męldist śrkoma meira en 0,5 mm į 96 prósentum vešurstöšva.

Kaldasti dagurinn ķ hópnum var 1949 (mešalhiti -7,3 stig). Landsmešalhitinn var hęstur 2019 (9,0 stig). Mešalhįmark var einnig hęst 2019 (14,2 stig). Lęgst varš mešalhįmarkiš dagana köldu 1949 (-4,5 stig) og 1967 (-3,1 stig). Landsmešallįgmarkiš var lęgst sömu įr, 1949 (-9,7 stig) og 1967 (-7,8 stig). Hęst var landsmešallįgmarkiš (hlżjasta ašfaranóttin) 1974 (5,8 stig).

Lęgsti lįgmarkshiti į mannašri vešurstöš į sumardaginn fyrsta į tķmabilinu 1949 til 2016 męldist 1988, -18,2 stig (Barkarstašir ķ Mišfirši). Lęgsti hiti sem męlst hefur į landinu į sumardaginn fyrsta er -23,4 stig į Brśarjökli 2007, en hęsti hįmarkshiti žessa góša dags męldist 1976, 19,8 stig (Akureyri). Hiti fór reyndar ķ 20,5 stig į Fagurhólsmżri į sumardaginn fyrsta 1933, en žaš er óstašfest ķ bili. Į sumardaginn fyrsta 1949 fór hiti hvergi į landinu yfir frostmark, hęsta hįmark dagsins var -0,2 stig. Žetta er meš ólķkindum. Sumardagurinn fyrsti 1951 var litlu skįrri žvķ žį var hęsti hįmarkshitinn nįkvęmlega ķ frostmarki.

Ķ Reykjavķk er kaldasti sumardagurinn fyrsti sem vitaš er um 1876, žį var mešalhitinn -6,9 stig (ekki nįkvęmir reikningar), lįgmarkshiti ekki męldur. Žann dag segir blašiš „Noršanfari“ aš -18 stiga frost hafi veriš į Akureyri (en opinberar męlingar voru engar į Akureyri um žęr mundir). Lęgsti lįgmarshiti męldist ķ Reykjavķk 1949, -8.9 stig. Žaš hefur sjö sinnum gerst svo vitaš sé aš ekkert hafi hlįnaš ķ Reykjavķk į sumardaginn fyrsta, sķšast 1983 žegar hįmarkshiti dagsins var ķ frostmarki, 0,0 stig. Sjö sinnum hefur męlst frost ašfaranótt sumardagsins fyrsta į žessari öld ķ Reykjavķk, sķšast 2017, en ašeins -0,1 stig. Dagsmešalhiti sumardagsins fyrsta ķ Reykjavķk var hęstur 2019, 10,8 stig (25. aprķl) og žann sama dag męldist hęsti hįmarkshiti sem vitaš er um į sumardaginn fyrsta ķ Reykjavķk 14,7 stig.

Sumardagurinn fyrsti var sólrķkastur ķ Reykjavķk įriš 2000, žį męldust sólskinsstundirnar 14,6, žęr voru litlu fęrri 1981, eša 14,4. Sķšustu 100 įrin rśm hefur 22 sinnum veriš alveg sólarlaust ķ Reykjavķk į sumardaginn fyrsta, sķšast ķ fyrra. Sólrķkast var į Akureyri į sumardaginn fyrsta 1988, žį męldust 13,5 klst. Sķšast var sólarlaust į Akureyri į sumardaginn fyrsta 2012.

Į Akureyri var hitinn hęstur 19,8 stig 1976 - eins og nefnt var hér aš ofan, en mesta frost sem męlst hefur į sumardaginn fyrsta į Akureyri er -10,5 stig. Žaš var 1949.

Mešalskżjahula į landinu var minnst 1981 (ašeins 1,8 įttunduhlutar). Žaš var bjartur dagur - en bżsnakaldur. Skżjahulan var mest 1959 (7,9 įttunduhlutar) - mörg önnur įr fylgja skammt į eftir.

Loftžrżstingur var hęstur 1989 (1041,6 hPa) en lęgstur 1958 og 2006 (980,6 hPa).

Algengast er aš vindur sé af noršaustri į sumardaginn fyrsta (mišaš viš 8 vindįttir). Noršvestanįtt er sjaldgęfust.

Amerķska endurgreiningin segir aš žrżstisvišiš yfir landinu hafi veriš flatast 1958 (vindur hęgastur), en langbrattast 1992 (hvassast). Sama dag var hvassast į vešurstöšvunum (eins og įšur sagši) og žrżstimunur į milli vešurstöšva landsins mestur og hittir endurgreiningin hér vel ķ. Žrżstivindur var af austsušaustri, en į vešurstöšvunum var mešalvindįtt rétt noršan viš austur. Žaš er nśningur sem er meginįstęša įttamunarins. Žrżstisvišiš var flatast į sumardaginn fyrsta 2014.

Sé litiš į 500 hPa-flötinn segir endurgreiningin hęšarbrattann hafa veriš mestan 1960, af vestnoršvestri.


Hugsaš til įrsins 1951

Žį rifjum viš lauslega upp vešur og vešurlag įrsins 1951. Um 1950 virtist eitthvaš meirihįttar hik vera ķ hlżskeišinu sem stašiš hafši frį žvķ į žrišja įratugnum. Voriš 1949 var sérlega hart um land allt og veturinn 1950 til 1951 var frekar ķ gömlum stķl heldur en nżjum. Austanlands gerši grķšarlegar rigningar sumariš 1950 meš mannskęšum skrišuföllum į Seyšisfirši og seint į įrinu gerši eftirminnileg noršanvešur, bęši 30.nóvember og 10.desember. Ķ sķšara vešrinu hlóš nišur snjó į Noršur- og Austurlandi. Viš getum vonandi fjallaš um žau vešur sķšar hér į hungurdiskum. 

Žjóšviljinn segir ķ frétt žann 22.febrśar 1951:

„Sķšastlišin 20 įr hefur veriš hlżindatķmabil hér į Ķslandi, en żmislegt bendir til žess aš žvķ sé aš ljśka. Į 49. stöšum voru jöklamęlingar framkvęmdar s.l. sumar. Į 37 stöšum hafši jökullinn minnkaš — gengiš til baka, į 4 stöšum stašiš ķ staš, en gengiš fram — stękkaš — į 8 stöšum, en undanfariš mį segja aš žeir hafi allstašar minnkaš“.

Veturinn (desember til mars) 1950 til 1951 var kaldur, į landsvķsu sį kaldasti frį 1920 og kaldari vetur kom ekki aftur fyrr en 1965 til 1966. Séu nóvember og aprķl einnig taldir til vetrarins kemur ķ ljós aš ekki hafa nema tveir vetur sķšan veriš kaldari sķšan, 1967 til 1968 og 1978 til 1979.

Snjóhuluathuganir hafa nś veriš geršar į landinu ķ nęrri hundraš įr. Į Noršur- og Austurlandi er žessi vetur sį snjóžyngsti frį upphafi, sį 14. snjóžyngsti į Sušur- og Vesturlandi og sį nęstsnjóžyngsti į landsvķsu, įsamt vetrinum 1982 til 1983. Snjóžyngstur var į landinu öllu var veturinn 1994 til 1995.

Alhvķtir dagar voru 166 į Akureyri veturinn 1950 til 1951 og hafa aldrei veriš fleiri frį upphafi snjóathugana 1924. Alhvķtt var allan desember, janśar, mars og aprķl, og 24 daga ķ febrśar. Ķ Reykjavķk var fjöldi alhvķtra daga 58, örlķtiš fęrri  heldur en ķ mešalįri. Žar var ašeins einn alhvķtur dagur ķ desember, 7 ķ janśar, en 27 ķ febrśar og 20 ķ mars.

Eftir įramót 1950 til 1951 linnti vart fregnum af snjó og hrķšum. Žann 18.janśar féll snjóflóš į beitarhśs į bęnum Hjaršarhaga į Jökuldal og drap 48 kindur, snjóflóš féllu vķša ķ Eyjafirši žann 13. og dagana žar į eftir. Ófęršar gętti meira aš segja sušvestanlands og lenti fólk ķ miklum hrakningum į vegum ķ nįgrenni Reykjavķkur žann 29.janśar. Tveimur dögum sķšar, žann 31.janśar fórst flugvélin Glitfaxi ķ éli śt af Vatnsleysuströnd og meš henni 20 manns. Žann 21. og 22. féllu snjóflóš į mannvirki hitaveitu Ólafsfjaršar.

Mestallan veturinn eru dagblöš full af fréttum af miklum snjó, ófęrš og vandręšum af žeim sökum. Mjólkurflutningar gengu illa, lķka į Sušurlandi, žó mun meiri snjór vęri fyrir noršan og austan. Viš veljum hér nokkuš tilviljanakennt śr fréttum. 

Tķminn segir frį 12. janśar:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Bśšardal. Hvammsfjörš lagši um įramót, og var hann kominn į ķs alla leiš śt aš eyjunum fyrir mynni hans. En ķ fyrradag og fyrrinótt stormaši og brotnaši žį ķsinn ķ mynni hans, svo aš nś er fęrt bįti inn undir Stašarfell. Landleišin er bķlfęr vestur ķ Dali, en lokist hśn og haldist lengi ķs į firšinum, er hérašiš illa sett um samgöngur. Vešur hefir veriš mjög kalt, en stillt. Er haglķtiš oršiš og klammi į jöršu, en gott yfirferšar.

Og daginn eftir, 13. janśar:

Samfelld hrķš ķ 4 dęgur nyršra. Sér hvergi ķ dökkan dķl. Į Akureyri var kominn mikill snjór ķ gęr, svo aš žar ķ nįgrenninu sį hvergi į öökkan dķl aš kalla. Umferš um götur bęjarins var mjög erfiš öllum farartękjum og ófęrt vķša meš bķla, svo sem um brekkuna. Mjólkurbķlar komust seint til bęjarins ķ fyrradag, en ķ gęr uršu sumar leišir ófęrar meš öllu. 

Og fyrirsögn ķ Tķmanum 21. janśar: „Meiri haršindi ķ N-Žingeyjasżslu en žekkst hafa um įratugi“.

Klakastķflur ķ įm ollu vandręšum. Tķminn segir frį 25. janśar: 

Allur Žykkvibęr undir vatni: Klakastķfla, sem myndašist ķ Ytri-Rangį. sprakk og stórflóš féll yfir byggšina Žegar fólk kom į fętur ķ gęrmorgun ķ Žykkvabęnum var heldur einkennilegt um aš litast ķ byggšinni. Vatn var yfir öllu landi, en hśs og bęir sem klettar upp śr lygnum haffleti. Flóšiš įtti rót sķna aš rekja til leysinganna aš undanförnu og žess aš stķflur hafa komiš ķ Ytri-Rangį vegna jakaburšar. Sķšdegis ķ gęr var flóšiš heldur fariš aš sjatna.

Ekki varš mikill skaši af flóši žessu. Sömu daga greina blöšin frį stórkostlegum snjóflóšum ķ Sviss, Austurrķki og į Noršur-Ķtalķu og aš 285 séu žį taldir af. 

Aš kvöldi 28. janśar gerši eftirminnilegt hrķšarvešur ķ Reykjavķk og nįgrenni. Tķminn segir frį žann 30. (nokkrum millifyrirsögnum sleppt hér): 

Upp śr hįdeginu į sunnudaginn byrjaši aš hvessa og nokkru sišar gerši hrķš, sem hélst svo til sleitulaust til mišnęttis. Umferšatafir uršu ekki į götunum fyrst ķ staš, en žegar į kvöldiš leiš fór fęršin aš žyngjast fyrir smęrri bķla. Margir stöšvarbķlar hęttu žį akstri vegna erfišleika viš aš komast įfram en strętisvagnar héldu įfram fram eftir kvöldi. En vešriš herti meš kvöldinu og um 10 leytiš var kominn um 12 vindstiga stormur ķ Reykjavķk er hélst svo til fram undir mišnętti. Jafnframt var mikil og stöšug snjókoma. Bķlar uršu žį unnvörpum fastir į götunum žar sem žeir voru komnir en fólk var żmist aš lįta fyrirberast ķ žeim, aš leita gangandi śt ķ illvišriš og brjótast heim til sķn upp į gamla mįtann. Strętisvagnar uršu margir fastir einkum i śthverfunum og brįtt varš aš hętta feršum um žau. Žegar fólk kom śr leikhśsum og kvikmyndahśsum į tólfta tķmanum var ömurlegt um aš litast ķ bęnum. Ķ hrķš og hvassvišri var fólk aš brjótast heim til sķn ķ gegnum snjóskaflana į götunum. Var hrķšin svo svört aš varla sį śt śr augum og algengt var aš sjį fólk rekast į bķla sem sįtu fastir į götunum, eša jafnvel upp um gagnstéttir. Kvenfólk ķ nylonsokkum kafaši skaflana eins og karlmennirnir. Varš mörgum žeirra aš orši aš nś dyggšu nylonsokkarnir ekki vel. En ekki gat fólk sem fór ķ leikhśs og kvikmyndahśs bśist viš žeim ósköpum aš ófęršin vęri svo algjör sem raun varš į aš sżningu lokinni. Algjörlega varš ófęrt milli Hafnarfjaršar og Reykjavķkur og sat fjöldi bķla fastur į Hafnarfjaršarveginum lengi nętur ķ fyrrinótt. Żtur komu til hjįlpar fyrst frį Hafnarfjaršarbę og sķšan śr Reykjavķk og losnušu flestir bķlanna milli klukkan 3 og 4. Fjöldi fólks sem ętlaši lengra lét fyrir berast i Hafnarfirši og var góštemplarahśsiš fengiš til afnota fyrir hśsnęšislaust feršafólk.

Snjókoman ķ fyrrakvöld virtist hafa veriš langmest ķ Reykjavķk og nįgrenni. Til dęmis snjóaši ekki nema lķtiš eitt ķ Borgarfirši ofan Skaršsheišar. Fęrš var aš vķsu talsvert žung į akvegum ķ Borgarfirši ķ gęr en mest vegna žess, aš snjóinn hafši skafiš saman ķ skafla 1 hvassvišrinu ķ fyrrakvöld. Olli žetta nokkrum umferšatöfum, en višast hvar voru skaflarnir mokašir af veginum strax ķ gęr, svo nś er oršiš greišfęrt aftur.

Viš skulum lķta į vešurkort sem sżnir ašstęšur ķ žessum hrķšarbyl.

Slide1

Įstęšur hans sjįst vel. Mikil śrkoma ķ köldu landsynningsvešri. Djśp lęgš kom śr sušvestri inn į Gręnlandshaf og settist žar aš. Skil lęgšarinnar fóru svo yfir laust eftir mišnętti.

Slide2

Mišnęturkortiš (klukka landsmanna var žó ekki nema 23 žegar žetta kort gildir) sżnir hvassa sušaustanįtt, fįrvišri er į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum. Handan skilanna var kalt loft frį Kanada meš éljum og minni lęgšakerfum. 

Mikiš var um slys af żmsu tagi į įrinu 1951. Sjóslys mörg, en žó sker įriš sig ekki śr į žeim vettvangi, banaslys uršu fjölmörg ķ umferš og landbśnaši og mjög alvarleg slys į börnum tķš. Brunar voru sérlega tķšir, fréttir af hśsbrunum nęrri daglegt brauš. Nśtķmalesendur hrökkva viš lestur allra žessara frétta, svo margt hefur fęrst til betri vegar - žrįtt fyrir allt. Eftirminnilegasta slys įrsins er žó žaš sem er kennt viš flugvélina Glitfaxa, eša „Vestmanneyjaflugvélina“. Um žaš var rętt įrum saman - svo lengi aš ritstjóri hungurdiska man vel žęr umręšur sem barn og unglingur. Ekki voru mörg įr frį sķšasta stóra flugslysi, žvķ sem kennt er viš Héšinsfjörš. 

Slysiš varš į Faxaflóa sķšdegis žann 31. janśar, ķ varasömum en žó ekki alvondum vešurskilyršum. Hér er ekki rśm eša įstęša til aš fara śt ķ nįkvęma lżsingu atvika, en hér er žó frįsögn Morgunblašsins af žeim daginn eftir, 1. febrśar (textinn er lķtillega styttur hér):

Morgunblašiš 1. febrśar:

Um klukkan [15:30] ķ gęrdag [31.janśar] fóru tvęr flugvélar héšan frį Reykjavķk til Vestmannaeyja, bįšar fullskipašar. Ķ Vestmannaeyjum var höfš skömm višdvöl, en žašan lagši „Glitfaxi" upp um klukkan [16:35]. ... Ferš „Glitfaxa" frį Vestmannaeyjum gekk ešlilega. Flugvélin kemur yfir stefnuvitann į Įlftanesi um kl. [16:58] og įtti žį eftir um 10—15 mķn flug til Reykjavķkurflugvallar. Flugstjórinn fęr žį leyfi flugumferšarstjórnarinnar til aš lękka flugiš, samkvęmt hinum venjulegu reglum. Litlu sķšar tilkynnir flugstjóri, aš truflanir séu ķ móttökutękinu en žęr įttu rót sķna aš rekja til hrķšarbyls, er žį gekk yfir. Flugstjóranum er nś tilkynnt, aš vegna hrķšarinnar sé flugvellinum lokaš um stundarsakir og honum sagt aš fljśga upp ķ 4000 feta hęš śt yfir Faxaflóa. Skömmu sķšar rofar til yfir Reykjavķkurflugvelli. Var žį įkvešiš aš gera ašra tilraun til ašflugs. Flugvélin var žį komin ķ 2000 feta hęš. Klukkan var nś [17:14], og ķ skeyti frį flugstjóranum, sem er hiš sķšasta sem frį flugvélinni bast, segir hann sig vera į leiš aš stefnuvitanum į Įlftanesi og fljśgi hann flugvélinni ķ 700 feta hęš. — Žetta er sem sé žaš sķšasta, sem frį „Glitfaxa" heyrist. Strax og sambandiš viš flugvélina rofnar, voru geršar allar hugsanlegar rįšstafanir til žess aš nį sambindi viš hana į nż, en įn įrangurs.

Žess skal žó geta hér, aš flugvélin, sem fór įsamt „Glitfaxa" til Vestmannaeyja, lagši upp frį Eyjum 20 mķnśtum sķšar eša klukkan [16:55]. Hśn fékk ekki lendingarleyfi hér ķ Reykjavķk fyrr en klukkan rśmlega 18 vegna žess aš meš radartękjum į Keflavķkurflugvelli var žį veriš aš leita yfir Faxaflóa aš „Glitfaxa". Umrędd flugvél flaug ķ 5000 feta hęš yfir Reykjavķk og nęsta nįgrenni mešan į leitinni stóš. Žessi flugvél flutti enga faržega, žvķ faržegar frį Eyjum munu hafa kosiš aš fara meš žeirri vélinni, sem fyrr fór.

Slide3

Hér mį sjį vešurkort (bandarķska endurgreiningin) sķšdegis žann 31. janśar, um žaš leyti sem Glitfaxi fórst. Ašalatrišin eru įreišanlega rétt, en lķtil von er til žess aš smįatriši komi fram. Viš vitum t.d. ekki glöggt hvort lęgšin sušvestur ķ hafi er į réttum staš - eša réttum styrk, né hvort lęgšardragiš viš landiš sušvestanvert er rétt greint. 

Slide4

Ķslandskortiš į sama tķma sżnir éljabakka viš Sušvesturland. Įkvešin austsušaustanįtt er į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, 40 hnśtar, haglél og hiti 0,7 stig. Į Reykjanesvita er vindur hęgur, snjókoma og ekki nema 100 metra skyggni. Viš sjįum ešli vešurlagsins m.a. į žvķ aš heišskķrt er aš kalla noršaustanlands - enginn stórfelldur blikubakki fylgir śrkomusvęšinu viš Sušvesturland. 

Slide5

Flugvallarathuganir į Reykjavķkurflugvelli sķšdegis žann 31. sżna éljagang, en ekki mikinn vind, mest 18 hnśta. Hér gefa tķmasetningar tilefni til ruglings. Klukkurnar eiga aš sżna alžjóšatķma (zulu), en ekki ķslenskan mištķma, sem var klukkustund į eftir. Ekki er ljóst af blašafregnum hvor tķminn er sį sem tilgreindur var ķ blašafregnum (viš gerum žó rįš fyrir žvķ aš žaš hafi veriš hinn ķslenski). Hér mį sjį ķ hnotskurn hvers vegna langflestir vešurfręšingar eru į móti öllu hringli meš klukkuna - og žann mikla kost aš vera į alžjóšatķma įriš um kring. 

Slide6

Myndin hér aš ofan sżnir žrżstirita dagana kringum Glitfaxaslysiš. Lęgšardrag fór yfir daginn įšur, žann 30. janśar, sķšan var loftvog stķgandi fram undir slystķmann. Um kvöldiš kemur sķšan inn snarpur éljagaršur eša smįlęgš. Seint um kvöldiš var vindur allhvass, fyrst af sušaustri, en sķšan sušvestri meš blindhrķš, skyggni fór nišur ķ 300 metra į flugvellinum. 

Snemma ķ febrśar losnaši lagnašarķs į Skutulsfirši, Tķminn segir frį žann 4. febrśar.

Allmikiš ķsrek er nś śt Skutulsfjörš og noršur ķ Ķsafjaršardjśp. Hafnarstjórinn į ķsafirši hefur af žessum sökum ašvaraš sjófarendur, žar eš skipaleiš er talin hęttuleg af völdum ķsreksins, ef ekki er fullrar varśšar gętt.

Ķ febrśar voru enn stöšugar fréttir af ófęrš og samgönguvandręšum. Viš grķpum nišur ķ nokkrar fréttir ķ Tķmanum:

[22.] Ķ aftaka hvassvišri og hrķšarbyl, uršu ķ fyrrinótt skemmdir į hitaveitunni ķ Ólafsfirši, svo aš hśn er nś óstarfhęf. Féll snjóskriša sunnanvert ķ Garšsdal einmitt žar sem upptök hitaveitunnar eru. Lenti skrišan į mannvirkinu, svo aš hitaveitan kemur ekki aš notum. Hvassviši og snjókoma hélst enn ķ allan gęrdag svo ekki reyndist unnt aš ašgęta skemmdirnar

[23.] Gķfurlegt fannfergi komiš į Noršurlandi Lįtlaus stórhrķš ķ žrjį sólarhringa. Į Noršurlandi hefir nś veriš lįtlaus stórhrķš ķ žrjį sólarhringa. og er fannfergi ofan į gamla hjarninu oršiš gķfurlegt, svo aš vķša veršur vart fariš į milli bęja nema į skķšum ķ Sušur-Žingeyjarsżslu er fannkyngiš oršiš mjög mikiš, en žó var brotist til Hśsavķkur meš mjólk ķ gęr į slešum aftan ķ żtum. Hafši bęrinn žį veriš mjólkurlaus um skeiš. Allar samgöngur milli byggšarlaga i héraši eru aš öšru leyti tepptar. — Heldur var žó aš rofa til ķ gęrkveldi.

Į Akureyri er vetrarlegt um aš lķtast. Mannhęšarhįir skaflar eru vķša į götunum. Ķ gęr voru stórar żtur aš vinna aš žvķ aš ryšja braut fyrir bķla um mišbęinn.

[24.] Bķlar allan daginn ķ gęr aš brjótast til mjólkurbśs [Flóamanna]. Mjólkurbķlar 10 klst frį Reykjavķk til Selfoss. Margt fólk varš aš gista ķ Krķsuvķk ķ fyrrinótt. Mjólkurbķlar komust viš illan leik śr flestum eša öllum sveitum Sušurlandsundirlendisins til Mjólkurbśs Flóamanna ķ gęr og eins žašan til Reykjavķkur. Snjóżtur unnu į Krķsuvķkurleišinni og vegum ķ nįnd viš Selfoss ķ gęr og er bśist viš sęmilegu fęri ķ dag, ef ekki tekur aš snjóa į nż

Um mįnašamótin hlįnaši um stund syšra, flęddi allvķša yfir vegi og ķ hśs:

Tķminn 1. mars:

Vatn hefir runniš inn ķ mörg hśs ķ Keflavķk og YtriNjaršvķk og sums stašar valdiš skemmdum į innanstokksmunum. Śr einni ķbśš ķ kjallara hśss viš Kirkjuveg ķ Keflavķk hefir fólkiš oršiš aš flytja brott. Skemmdir hafa oršiš į einni götu.

Tķminn 2. mars:

Sķšdegis ķ fyrradag [28. febrśar] féll snjó- og aurskriša į 20—30 metra löngum kafla yfir veginn noršan ķ Reynivallahįls. Bifreišar, sem komu žar aš um kl. 7 um kvöldiš, komust ekki lengra og uršu frį aš hverfa. Var vegurinn žvķ tepptur ķ fyrrinótt. Flóir yfir veginn hjį Kleifarvatni Flęšir yfir Keflavķkurveginn.

Mikla hrķš gerši noršanlands žann 4. og fauk žį m.a. jįrn af žökum fjögurra ķbśšarhśsa į Hśsavķk. 

Viš lįtum vešurathuganamenn Vešurstofunnar lżsa tķšarfari marsmįnašar ķ almennum oršum.

Gunnhildargerši į Śthéraši [Anna Ólafsdóttir]:  

Marsmįnušur hefir veriš meš afbrigšum erfišur, svo aš slķkt mun einsdęmi. Svo mikil óvešur dag eftir dag aš vart hefir veriš hęgt aš sinna skepnuhiršingu žvķ vķšast hvar er fé į beitarhśsum hér um slóšir og ekkert til aš styšjast viš žegar aš hvergi sér į dökkvan dķl, og svo mikill snjór aš elstu menn hér um slóšir segja aš slķkt hefi ekki veriš į žessari öld nema ef ske kynni 1910. Hér ķ nįnd eru skaflar vķša um 20 metra djśpir. Nś hefir gengiš svo į heyfeng bęnda aš margir eru į žrotum, og žó nokkur heimili sem eru alveg bjargarlaus og hafa ašrir reynt ofurlķtiš aš mišla žeim žvķ allstašar er af mjög litlu aš taka.

Anna segir žann 6.mars:

Ótrślega mikill snjókoma hefir veriš nś ķ 3 dęgur, vķša į sléttu eru 3 m djśpir skaflar og alveg vandręši aš komast hśs milli vegna ófęršar.

Žann 25.segir hśn:

Svo ótrślega mikill snjór er nś aš žess žekkjast ekki dęmi, hvergi sér į giršingarstaura nema ašeins į hlišarstólpa sem eru meira en 3 metrar upp frį jöršu.

Į Seyšisfirši segir athugunarmašur, Siguršur Siguršsson, frį žvķ aš śrkomumęlir hafi hvaš eftir annaš fariš į kaf ķ snjó.

Hof ķ Vopnafirši [Jakob Einarsson]:

Haršindi. Stórhrķšar 5.-6. og 21. meš fannburši og stórvišrum, einkum 5. og 21. Vonskuhrķšir og éljavešur oft žar fyrir utan. Var komin talsverš jörš ķ mįnašarbyrjun eftir blotann um mįnašamótin, en hvarf aš mestu hér og vķšast alveg. Žó var hér į Hofi til snöp į parti af Kofaborgartungu og enda Žormundarstašahįls er upprof var, ef ekki var mulla sem byrgši. Ķ mįnašarlok kominn einhver sį mesti snjór sem ég hef séš, bęši į sléttlendi, en einkum žó ķ sköflum ķ og yfir brekkum og ķ giljum. Öll gil full sem nokkurn tķma geta fyllst og fleiri og öšruvķsi en ég hef įšur séš.

Sandur ķ Ašaldal [Frišjón Gušmundsson]:

Haršindatķš var allan mįnušinn meš frostum, fannkomum og jaršbönnum. Snjóžungt var meš afbrigšum og vegir allir ófęrir bķlum.

Reykjahlķš viš Mżvatn [Pétur Jónsson]

Versta vešurįtta. Meiri snjór kominn en ég hefi séš sķšan ég fór aš hafa vešurathuganir [1936]. Sķmalķnur komnar undir snjó sumstašar og hśs į kafi.

Teigarhorn [Jón Kr. Lśšvķksson]

Mars fremur kaldur og vindasamur. Góšir hagar hér og ķ nįlęgum sveitum. Fé beitt alla daga, ašeins einn innistöšudagur. Sjósókn stopul, tregur afli žegar gaf į sjó.

Tilraunastöšin į Sįmsstöšum [Bogi Nikulįsson]

Svipar til fyrri mįnaša, en samfelldari frostavešurįtta. Sól flesta daga žegar upp birt, en fannkoma meiri og oft žaš mikil aš Krķsuvķkurleiš varš ekki bķlfęr įn snjómoksturs. Śrkomulķtiš eins og fyrri mįnuši og talsveršur hluti śrkomunnar bręddur snjór. Įttin var tķšast noršaustan en aldrei mjög hörš. Samgöngur uršu allar mjög erfišar og gefa varš öllum fénašinum, žvķ beit var nęr engin. 

Sķšumśli ķ Borgarfirši [Ingibjörg Gušmundsdóttir]

Marsmįnušur hefir veriš óvanalega žurrvišrasamur. Öll śrkoma mįnašarins var ekki meiri en oft kemur fyrir į einu dęgri. Vatnsskortur er vķša tilfinnanlegur og žarf į sumum bęjum aš sękja vatn langar leišir. Jörš er nś frosin og aš mestu hulin snjó og ķsum.

Stykkishólmur [Valgeršur Kristjįnsdóttir]

Ķ mįnušinum hefur veriš regluleg vetrartķš.

Lambavatn į Raušasandi [Ólafur Sveinsson]

Žaš hefir mįtt heita óslitin austan- og noršaustanįtt allan mįnušinn. Oft töluvert hvassvišri en śrkomulķtiš. Snjór alltaf lķtill. Žótt eitthvaš hafi snjóaš hefur žaš fokiš af straks. Svell hafa veriš töluverš og hagi žvķ lķtill. Eins og fyrr ķ vetur hefur mįtt heita hér algerš innistaša fyrir allar skepnur.

Fagurhólsmżri [Helgi Arason]

Ķ lok mįnašarins var hér ķ sveit allmikill snjór į jöršu. Hann žó fokinn ķ fannir og jörš vķša auš. Ég bżst viš aš hér ķ sveit hafi ekki veriš svo miklar fannir sķšan veturinn 1929-1930.

Eins og sjį mį voru sjóžyngsli óvenjuleg austanlands, į Sušurlandi var kvartaš undan ófęrš, en vestanlands var sérlega žurrt.

Viš veljum hér śr einn hrķšardaginn, žann 21. mars. Hann var aš żmsu leyti óvenjulegur. Sušvestlęg įtt var rķkjandi ķ hįloftum yfir landinu, en ķ nešri lögum var įttin noršaustlęg. Lęgš fór til noršausturs skammt fyrir sušaustan og austan land.

Slide8

Hér mį sjį aš hįloftalęgšardrag er yfir landinu og vindįtt ķ 500 hPa śr vestsušvestri. Žessarar vestanįttar gętti žó alls ekki viš jörš, žar var lęgšin alveg fyrir sušaustan land. Žegar svona hįttar til snjóar oft bżsna mikiš į Sušur- og Vesturlandi – žrįtt fyrir noršaustanįttina. Vesturland slapp žó alveg aš žessu sinni, en mikil snjókoma var vķša į Sušurlandi og fór snjódżpt ķ 30 cm į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, mikla en skammvinna hrķš gerši ķ uppsveitum Įrnessżslu, en festi ekki mikiš. Talsvert snjóaši sums stašar sušaustanlands. Faxaflói og Breišafjöršur sluppu aš mestu viš fannkomuna, en mikiš snjóaši į landinu noršan- og austanveršu. Eystra var linnulķtil hrķš allan daginn. Vindur var allhvass eša hvass um land allt. Satt best aš segja kemur į óvart aš ekki skuli vera fréttir af snjóflóšum – žau hafa įbyggilega oršiš vķša eystra, žó ekki hafi valdiš tjóni.

mj_1951-03-21-kort-kl18

Kortiš sżnir vešriš į landinu kl.18 mišvikudaginn 21. mars 1951. Mikil hrķš er um landiš noršan- og austanvert, sérstaklega frį Hśnavatnssżslum austur og sušur um og allt vestur ķ Öręfi. Į žessu svęši var skyggni vķšast ašeins nokkur hundruš metrar, į Daltanga 400 metrar og innan viš 100 metrar ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Sušvestanlands hefur létt til en žar var žó lįgur skafrenningur. Skyggni į Hęl ķ Hreppum 5 km og 2,5 į Sķšumśla ķ Borgarfirši. Best var skyggniš ķ Reykjavķk, 65 km.

Tķminn 30.mars:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Jökulsįrhliš: Nś er svo komiš, aš żmsir menn hér um slóšir eru žrotnir aš heyjum, en fjölmargir eru į nįstrįi. Fannkyngi er meiri en elstu menn muna. Gripahśs vķša gersamlega ķ kafi og sums stašar sést ašeins į męninn į ķbśšarhśsunum, og margra metra snjógöng śr bęjardyrunum upp į hjarnbreišuna, sem hylur allt. Aš Grófarseli ķ Jökulsįrhlķš er tveggja hęša ķbśšarhśs og sést nś ašeins į męninn į žvķ og um žrjį glugga į efri hęš mį enn sjį nišur til mišs. Žar eru sjö metra göng śr bęjardyrunum upp į hjarniš. Višlķka sjón mętir mönnum vķša į Fljótsdalshéraši. Vķša sést alls ekki į fjįrhśs, fjós og önnur śtihśs og er žykk fannbreiša yfir, en gengiš ķ žau um löng snjógöng, sem grafin hafa veriš og minna į myndir śr feršabókum vetursetumanna ķ heimskautalöndunum. ... Aš Litla-Steinsvaši ķ Hróarstungu brotnaši fjósiš hjį Jóni Gušmundssyni bónda žar nišur ķ fyrradag.

Svipuš tķš hélst fram eftir aprķl, Tķminn segir snjóafréttir, m.a. snjóaši óvenjumikiš syšst į landinu: 

[13. aprķl] Frį fréttaritara Tķmans ķ Haganesvķk. Viš Ketilįs ķ Austur-Fljótum er sķmalķnan komin alveg ķ kaf, svo aš ekki sér einu sinni į sķmastaurana, og af ķbśšarhśsinu aš Stóru-Brekku ķ Austur-Fljótum sést ekki annaš upp śr fönn inni en reykhįfurinn og eitt horn hśssins. Fjós er žar sambyggt ķbśšarhśsinu, og er skaflinn į žaki žess oršinn hįlfur annar metri aš žykkt.

[17.] Undanfarna tvo daga hefir veriš hörkuvešur meš fannkomu į Noršur- og Noršausturlandi. Frostharkan hefir veriš mikli einhver hin mesta į vetrinum, komist upp ķ 17—18 stig ķ Eyjafirši og vķšar. Į Hśsavķk var noršvestan stórhrķš meš mikilli vešurhęš og frosthörku, sagši Fréttaritari blašsins žar. Ķ Eyjafirši eru allir vegir oršnir ófęrir į nż. Voru žeir ruddir litlu fyrir helgina en nś er skeflt ķ allar slóšir. — Mjólk barst žó til Akureyrar i gęr og fyrradag bęši sjóleišis frį Dalvķk og į slešum śr nęstu sveitum.

[19.] Frį fréttaritara Tķmans ķ Vķk ķ Mżrdal. Hér hefir snjóaš lįtlaust meira og minna hvern einasta dag ķ rśma viku og er kominn meiri snjór hér um slóšir en nokkur mašur man dęmi til. Algerlega er oršiš ófęrt um alla vegi og ekki vonir til aš bķlaumferš hefjist fyrr en verulega breytir um tķšarfar. Nokkrir fjįrskašar uršu ķ Mżrdalnum ofvišri į dögunum. Bķlar tepptust į Sólheimasandi. Žegar snjóinn tók aš setja nišur fyrir alvöru, tepptust žrķr bķlar, sem voru į austurleiš meš vörur, į Sólheimasandi og sitja vörurnar žar enn. Eina żtan, sem hér er, brotnaši einnig, svo aš hśn er nś ekki nothęf, en veriš er aš reyna aš gera viš hana.

Hįr ķ Mżrdalnum uršu nokkrir skašar ķ ofvišri į dögunum. Nokkrir sķmastaurar hafa brotnaš og sķmalķnur vķša i ólagi. En tilfinnanlegri varš žó fjįrskaši ķ Mżrdalnum. Į Ytri-Sólheimum hrakti 40 ęr, sem Ķsleifur Erlingsson bóndi įtti, frį fjįrhśsum śt ķ vešriš. Fundust žęr flestar aftur, en žó vantar fjórar enn. Sex žeirra sem fundust, drįpust žó og ellefu eru enn veikar eftir hrakninginn og ekki séš, hvernig žeim reišir af. Einnig missti Einar Einarsson bóndi į nęsta bę tķu ęr śt ķ vešriš, įtta žeirra nįšust aftur lifandi, en tvęr eru daušar. Segja mį, sagši fréttaritarinn aš lokum, aš įstandiš sé hiš ķskyggilegasta, žvķ aš ekki er nś langt žangaš til saušburšur hefst og haldist svipaš tķšarfar, sem er algerlega einsdęmi hér um slóšir į žessum tķma, eru miklir og ófyrirsjįanlegir erfišleikar fyrir dyrum.

Žessir dagar, um og upp śr mišjum aprķl voru sérlega kaldir. Žann 20. aprķl fór frostiš ķ -23,1 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn og ķ Möšrudal. Žaš er mesta frost sem męlst hefur ķ byggšum landsins svo seint ķ aprķl og reyndar mesta frost sem męlst hefur ķ byggš į ķslenska sumarmisserinu. Sumardaginn fyrsta 1951 bar upp į 19.aprķl. 

Undir lok mars bįrust fregnir af rżrum jökulvötnum undir Vatnajökli, Tķminn segir frį 29. mars:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Öręfum. Bęndur ķ Svķnafelli og Skaptafelli ķ Öręfum fóru ķ vetur ķ fyrsta skipti į bifreišum til žess aš sękja rekatré į fjörur fyrir Skeišarįrsandi, 20—30 kķlómetra leiš. Ķsalög hafa veriš meš mesta móti ķ vetur, enda hafa veriš frost lengst af sķšan um mišjan nóvembermįnuš, en slķkt tķšarfar er óvenjulegt ķ Öręfunum. Snjór er nś óvenjulega mikill, litlir hagar og vegir ófęrir. Hin miklu ķsalög hafa hins vegar gert kleift aš fara į rekafjörurnar fyrir Skeišarįrsandi į bifreišum, og voru tvęr slķkar ašdrįttarferšir farnar frį Svķnafelli og ein frį Skaftafelli.

Og aftur eru svipašar fréttir ķ Tķmanum žann 21. aprķl:

Stórvötnin skaftfellsku žorrin: Jökulsį į Breišamerkursandi nęr ekki lengur aš falla til sjįvar, Skeišarį eins og lķtill bęjarlękur. Oft litlar, en aldrei sem nś. Žaš er aš vķsu ekki óvenjulegt, aš Skeišarį og Jökulsį verši vatnslitlar um žetta leyti įrs, en ekki vita menn dęmi žess, aš Jökulsį hafi ekki ęvinlega nįš aš renna ķ sjó fram, žar til nś. Orsök žessa vatnsleysis eru hinir langvarandi kuldar.

Eftir žetta batnaši tķš talsvert. Vešrįttan, tķmarit Vešurstofu Ķslands segir um maķmįnuš:

Tķšarfariš var hagstętt, hlżindi og stillur lengst af. Hvergi varš tjón af vatnavöxtum vegna žess hve leysingin varš jöfn. Žó aš geysimikla snjóa leysti ķ mįnušinum į Noršur- og Noršausturlandi, voru žar enn skaflar ķ lautum ķ mįnašarlok. Tśn gręnkušu žar jafnótt og žau komu upp, en um sunnan- og vestanvert landiš greri seint vegna klaka ķ jöršu, og vķša uršu žar verulegar kalskemmdir.

Eftir góša og hlżja daga ķ jśnķbyrjun kólnaši og mikiš hret gerši. Žį snjóaši m.a. nišur ķ Borgarfjörš.

Slide11

Kortiš sżnir žennan kuldalega morgunn, 12. jśnķ 1951. Hrķšarvešur er ķ Sķšumśla, hiti 1,0 stig og skyggni 400 metrar. Ķ grein „Lauslegt rabb um vešurfar“ sem birtist ķ tķmaritinu Vešrinu 1959 (s.49) birtir Žóršur Kristleifsson žį kennari į Laugarvatni vķsu orta žennan dag - eša um hann. Sennilega er vķsan eftir föšur hans Kristleif Žorsteinsson:

„Tólfta jśnķ faldi fönn
fjöllin, dalinn grundir,
gįtu' ei fest į grasi tönn
gripir įtjįn stundir“.

Sumariš varš annars fręgt fyrir ķžróttasigra Ķslendinga erlendis og hérlendis. Laxveiši žótti óvenjumikil ķ Borgarfirši.

Sunnudaginn 8. jślķ varš mannskętt slys žegar grjóthrun lenti į fólksflutningabifreiš ķ Óshlķš milli Bolungarvķkur og Ķsafjaršar. Tveir tżndu lķfi og fleiri slösušust. 

Eftir laklega byrjun gekk heyskapur allvel syšra, en sķšur į Noršaustur- og Austurlandi. Nęturfrost voru til ama snemma ķ įgśst og žašan af. Žannig sį į kartöflugrasi ķ Mosfellsdal žann 8. įgśst og um svipaš leyti féll kartöflugras ķ Skagafirši.  

Sķšan voru fréttir af žurrkum į Sušur- og Vesturlandi:

Tķminn segir žann 

Tķminn 9. įgśst:

Ķ fyrrinótt var frost į sléttlendinu ķ Mosfellsdal, svo aš kartöflugrös héngu slöpp og daušaleg um morguninn, žar sem ekki er velgja ķ jöršu. Mosfellsdal mun vera nokkuš hętt viš nęturfrostum, žvķ aš dalurinn lokast aš framan, svo aš kalda loftiš safnast fyrir og nęr ekki aš streyma fram. Mun frostsins žvķ ekki hafa gętt i brekkum eša žar sem hęrra bar, heldur ašeins nišri į jafnlendinu.

Tķminn 17. įgśst:

Žaš hefir įreišanlega mikiš af fornum jaršvegi fokiš af öręfum landsins og sandsvęšum ķ gęr. Mistriš, sem lagši hér vestur yfir var óvenjulega mikiš, svo aš ašeins grillti ķ fellin ķ Mosfellssveit, séš śr Reykjavķk, og kembdi mökkinn langt śt į Faxaflóa. Noršur undan var einnig mikil móša ķ lofti, en žó ekki eins dimm. Žaš er ekki smįręši af lķfefnum, sem sópast brott og berst į haf śt.

Tķminn 24. įgśst:

Esjan flytur vatn til Vestmannaeyja frį Eskifirši og Reykjavķk. Vatnsgeymar viš fjórša hvert hśs žrotnir. En nś hafa śrkomur ķ Eyjum veriš óvenjulega litlar ķ hįlft annaš įr, og muna elstu menn ekki svo langvarandi žurrvišri sem žessi misseri.

Tķminn 9. september:

Nś sķšustu vikur hefir eldur veriš ķ hįlfunnum flagspildum viš žjóšveginn į Kjalarnesi. Hefir reyk lagt upp hér og žar um flögin, og ķ fyrrakvöld, er allhvasst var į Kjalarnesi, kembdi eimyrjuna undan vindinum ķ myrkrinu, og viš og viš gusu logar upp śr. Žessi flagbruni er nešan viš žjóšveginn i tungunni, žar sem braut liggur nišur aš Saltvķk. Žarna hafa veriš grafnir skuršir til žess aš žurrka landiš og er mikill mór ķ uppmokstrinum. Eldurinn mun fyrst hafa kviknaš i mónum śr uppmokstrinum į skuršbakkanum, en hefir breitt sig śt, svo aš nś er eimyrja ķ stórum spildum, žar sem bśiš var aš tęta landiš aš nokkru leyti. Jörš öll er nś óvenjulega žurr eftir hina langvinnu žurrka, aš lęsa sig um svöršinn og grafa um sig ķ mó og reišingstorfi, sem er undir efsta jaršlaginu.

Tķminn 9. október:

Śtlendingar. sem komu į Žingvöll sķšari hluta sumars, og ętlušu aš skoša Öxarįrfoss, žóttust illa sviknir. Öxarį var žį oršin naušalķtil vegna langvarandi žurrka, og fossinn, sem žeir höfšu séš svo bśstinn og viršulegan į myndum, var ekki annaš en seytla, sem hripaši nišur svart bergiš.

Annaš var eystra - žar héldu śrkomur įfram aš valda vandręšum:

Tķminn 7.september:

Undanfarnar žrjįr til fjórar vikur mį heita, aš veriš hafi stanslausir óžurrkar og oftast illvišri og stórrigningar į Noršur- og Austurlandi, en žó einna verst į noršausturhorni landsins. Er nś svo komiš, aš hin miklu hey, sem śti eru, mestur hluti engjaheyskapar žessara héraša eru oršin stórskemmd, og bregši ekki til žurrka nęstu daga eru lķkur til, aš heyfengurinn verši rżr og sums stašar verši aš koma til bśstofnsminnkunar.

Tķminn 8. september:

Ķ gęrmorgun var svell į tjörnum Austanlands. Į Reyšarfirši var frostiš eftir nóttina, žaš mikiš aš rśšuglersžykkt svell var į lygnum tjörnum. en į Grķmsstöšum į Fjöllum var svelliš 5 millimetra žykkt.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarfirši eystra. Ķ fyrradag var hér geysileg śrkoma fyrst meš slyddu og jafnvel snjókomu. Er hvķtt nišur undir byggš og frost var i gęrmorgun. Geysilegur vöxtur hefir hlaupiš ķ Fjaršarį eins og önnur vatnsföll hér um slóšir. Ķ gęr hafši įin grafiš brott žriggja metra hįa uppfyllingu viš syšri brśarstöpulinn og undan honum, svo aš hann er siginn nokkuš og sprungur komnar ķ žilju brśarinnar. Beljar įin nś į stöplinum og sunnan viš hann og er talin hętta į aš hann fari alveg. Umferš er aš sjįlfsögšu alveg teppt.

Tķminn 9. september:

Frį fréttaritara Tķmans į Egilsstöšum. Nś upp į sķškastiš hafa veriš hér miklar rigningar og vatnavextir, svo aš skemmdir hafa oršiš į heyjum. Sķšustu žrjįr vikur hefir ekki veriš hęgt aš nį heyi į Fljótsdalshéraši, svo aš mikiš var oršiš śti, og ķ vatnavöxtunum sem gerši, flaut upp mikiš hey į engjum ķ Hjaltastašaržinghį.

Žann 10. október varš talsvert tjón ķ illvišri vķša um land. En annars var ķ október lengst af hagstęš tķš į Noršur- og Austurlandi og hirtust žį loks hey, en umhleypingasamt var og gęftir stiršar į Sušur- og Vesturlandi.

Tķš var hagstęš um land allt ķ nóvember, en heldur stirt og illvišrasamt var ķ desember. Žį voru bęši samgönguerfišleikar og gęftir tregar. Ekki varš žó um stórfellt tjón aš ręša.

Tķminn 6.desember:

Žann 4. desember „var ofsarok og hrķš af noršri um sunnanvert Snęfellsness, eins og vķšar. 26 manna įętlunarbifreiš var į leiš śr Reykjavik til Stykkishólms, og var vešriš svo mikiš, aš hśn tókst į loft og kastašist śt af veginum.(Tķminn 6. desember) Ķ sama vešri hrakti 28 kindur ķ Laxį į Įsum og fórust žęr žar (Tķminn 12. desember).

Ķ Tķmanum žann 12. desember segir af illvišri ķ Borgarnesi. Ritstjóri hungurdiska man śr ęsku eftir žjóšsagnakenndum frįsögnum af samkomu žeirri sem minnst er į ķ fréttinni.

Einkafrétt Tķmans frį Borgarnesi. f fyrrakvöld gerši hér um Borgarfjörš aftakavešur af sušaustri, og var vešurhęšin mest milli krukkan sjö og tķu um kvöldiš. Reif hluta af žaki tveggja hśsa ķ Borgarnesi — Templarahśsinu, sem įšur var barnaskóli, og slįturhśsi verzlunarfélagsins Borg. Templarar höfšu samkomu ķ hśsi sķnu žetta kvöld, og var veriš aš spila žar framsóknarvist, er jįrniš byrjaši aš fjśka af žakinu. Litlu sķšar slokknušu ljósin, žvķ aš jįrnplöturnar slitu loftlķnur rafmagnsveitunnar. Fólki var bannaš aš fara śr samkomuhśsinu, mešan į žessu stóš, sökum hęttu, sem stafaši af jįrnplötunum. Jįrnplöturnar af hśsunum tveimur fuku eins og skęšadrķfa um bęinn, og uršu allmörg hśs ljóslaus sökum slita į rafmagnslinunum. Ķ nokkrum hśsum brotnušu einnig rśšur, žvķ aš bęši skóf į glugga steina af götunum og jįrnplötur og annaš lauslegt fauk į žį. Var vešur žetta meš žeim höršustu, er koma ķ Borgarfirši, og rigning mikil.

Önnur frétt af vandręšum ķ Borgarnesi birtist ķ Tķmanum 21. desember:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi. Ķ fyrradag munaši minnstu aš flutningaskip strandaši viš Brįkarey viš Borgarnes. Var žaš aš koma žangaš meš timbur og ętlaši aš leggjast aš bryggju snemma morguns, en landtaugin slitnaši og skipiš rak aš klettum Brįkareyjar hinnar minni.

Vandręši uršu ķ Hvalfirši daginn eftir Tķminn segir frį 22. desember:

Ķ fyrrakvöld og fyrrinótt var ofsarok af austri ķ Hvalfirši, og slitnaši žį upp annar af tveimur hvalveišibįtum sem voru ķ vetrarlęgi undan Mišsandi į Hvalfjaršarströnd. Var žetta Hvalur II. Rak bįtinn į grunn viš Lękjarós hjį Kalastöšum. Undir įramót voru enn og aftur samgöngutruflanir sunnanlands vegna snjóa.

Ķ višhenginu eru żmsar tölur og fleiri upplżsingar. Ķ Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands mį finna ķtarlegar vešurlżsingar 1951. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti aprķl

Fremur kalt var fyrstu daga mįnašarins, en sķšan hefur smįm saman hlżnaš. Mešalhiti žaš sem af er er nś +3,2 stig ķ Reykjavķk, +0,3 stigum ofan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020 og ķ mešallagi sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 12. hlżjasta sęti (af 22) į öldinni. Hlżjastur var fyrri hluti aprķl įriš 2003, mešalhiti žį 5,1 stig, en kaldastur var hann 2006, mešalhiti +0,4 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 44. sęti (af 150). Hlżjastir voru sömu dagar 1929, mešalhiti žį 6,6 stig, en kaldast var 1876, mešalhiti -4,1 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 15 +1,4 stig, -0,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020, og einnig -0,2 stig nešan mešallags sķšustu 10 įra.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušurlandi, hiti rašast žar ķ 11. hlżjasta sęti aldarinnar, en kaldast hefur veriš į Noršurlandi eystra, Austurlandi aš Glettingi og Austfjöršum. Žar rašast hitinn ķ 15. sęti.

Į Sįmsstöšum er hiti +0,7 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra, en neikvętt vik er mest į Dalatanga, Kambanesi og Vatnsskarši eystra, -1,2 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 53,6 mm, rśm 50 prósent ofan mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 12,7 mm og er žaš um 70 prósent mešalśrkomu.

Sólskinsstundir hafa męlst 73,6 ķ Reykjavķk, og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 39,9, 17 fęrri en ķ mešalįri.


Um óvenjulegt śrkomumagn ķ Reykjavķk

Eins og fram kom ķ yfirliti Vešurstofunnar um mįnašamótin sķšustu (mars/aprķl) var veturinn (desember til mars) sį śrkomusamasti frį upphafi męlinga ķ Reykjavķk. Eins var meš fyrstu žrjį mįnuši įrsins. Ašalkeppnin stóš viš sama tķma įriš 1921 en žį var śrkomumagn ķ Reykjavķk lķka meš nokkrum ólķkindum. Sķšasta vikan hefur veriš žurr ķ Reykjavķk og nęgši žaš hlé til žess aš śrkomumagn frį įramótum 1921 fór fram śr žvķ sem nś hefur męlst į sama tķma (515 mm į móti 525), munar um 10 mm. Nokkuš langt er nišur ķ nęstu tölu (463 mm sömu daga įriš 1925). 

Įriš 1951 er žurrasta įr męlisögunnar ķ Reykjavķk (um žaš veršur vonandi fjallaš fljótlega hér į hungurdiskum). Śrkoman allt įriš męldist ekki nema 560,3 mm. Nęstžurrast var 2010, en žį męldist įrsśrkoman 592,3 mm. Viš sjįum af žessum tölum aš ekki vantar mikiš upp į (um 45 mm) aš śrkoman į žessu įri nįi įrsśrkomunni 1951. Forvitnir vilja žį aušvitaš vita hvaša almanaksdag śrkoma hefur fyrst nįš žvķ marki. 

Ritstjóri hungurdiska leitaši žaš uppi og fann aš žaš var 23. aprķl 1921 aš śrkoma žess įrs fór fram śr heildarśrkomu žurrasta įrsins. Įriš 1921 er reyndar ķ nokkrum sérflokki ķ śrkomuįkefš į žessum męlikvarša, žvķ nęst ķ „hraša“ er įriš 1989, en žį varš 560,3 mm ekki nįš fyrr en 26. maķ. Žaš er raunar mjög snemmt - en mišaš viš 1921 viršist žaš seint. Ašeins žrjś įr (1925, 1991 og 2018) bętast viš ķ jśnķ (aš nį heildarśrkomu žurrasta įrsins) og ķ jślķlok eru žau įr sem nįš hafa žessu marki oršin 16 (af 123 sem viš höfum fullnęgjandi upplżsingar um). 

w-blogg130422a

Myndin sżnir uppsafnaša śrkomu ķ Reykjavķk eftir žvķ sem į įriš lķšur. Lįrétti įsinn sżnir mįnuši įrsins en sį lóšrétti śrkomuna. Myndin skżrist sé hśn stękkuš, en enn skżrara eintak fylgir ķ višhengi. Įriš ķ įr (2022) er blįmerkt - sį ferill endar aušvitaš ķ dag (13. aprķl). Śrkoma įrsins 1921 hefur aftur nįš yfirhöndinni eftir aš hafa veriš undir frį 20. mars til 9. aprķl. Heildarśrkoma žurrasta įrsins (1951) er merkt meš gulbrśnni strikalķnu žvert yfir myndina og mešalśrkoma 1991 til 2020 meš punktalķnu nokkru ofar. Ör bendir į hina grķšarmiklu śrkomu 17. og 18. nóvember 2018, en žį féllu 83,2 mm į tveimur sólarhringum - stórt žrep ķ ferlinum. 

Viš erum sem stendur ķ žeirri stöšu aš eiga fręšilegan möguleika į aš slį hrašamet įrsins 1921 nś, eins og įšur sagši vantar um 45 mm, og dagarnir sem eru til reišu eru 9 (10 dagar til jöfnunar). Mišaš viš vešurspįr ķ dag (13. aprķl) viršist heldur ólķklegt aš žetta nįist, en kannski er annaš sętiš ķ höfn (aš vķsu ekki ef žaš styttir rękilega upp og nęstu fjórar vikur verša nęstum žurrar). 

Ķ framhaldi af žessu er ešlilegt aš spyrja um önnur mörk. Hvaša įr var fyrst til žess aš nį įrsmešalśrkomu 1991 til 2020 (875,8 mm)? Athugun sżnir žaš vera įriš 1925 (sjį myndina aš ofan). Žį hafši mešalśrkoma heils įrs falliš frį įramótum til 24. september. Įriš 1921 kom ašeins fįeinum dögum į eftir, 29. september, 1887 er ķ žrišja sęti, 2. október og 1989 ķ žvķ fjórša 5. október. Śrkomumagniš 1925 hafši fariš fram śr 1921 žann 13. september og hélt forystunni til 15. október. Į myndinni mį sjį aš 2018 fylgdi śrkomumestu įrunum til aš byrja meš, en fór sķšan aš dragast aftur śr ķ aprķl, en bętti žaš sķšan upp meš mikilli śrkomu framan af sumri - ferillinn er žį talsvert brattari heldur en hinir ferlarnir og komst aš lokum ķ flokk fįeinna įra meš śrkomu meiri en 1000 mm ķ Reykjavķk. Nįši žó ekki 2007 sem enn er śrkomumesta įr aldarinnar. 

Žaš er 1921 sem er sķšan śrkomumesta įr sem viš vitum um ķ Reykjavķk - hreinsaši af sér alla keppinauta og fór ķ 1291,1 mm. Mjög mikiš rigndi sķšari hluta įrs įriš 2007, nęgilega mikiš til aš koma žvķ įri ķ annaš sęti, 1125,4 mm, en samt langt į eftir 1921. 

Viš vitum aušvitaš ekki neitt um framhaldiš nś. Vešurnörd geta setiš ķ nokkurri spennu nęstu daga og fylgst meš žvķ hvort metiš frį 1921 veršur slegiš - en samkeppnin viš žaš įr og önnur ellefuhundrušmillimetra įr veršur hörš - žau eru örfį. Rżmi er žó gott fyrir met. Vęri śrkomumet slegiš ķ hverjum mįnuši įrsins ķ Reykjavķk yrši įrsśrkoman 2155 mm (ekki lķklegt aš slķkt įr birtist nokkru sinni - en aušvitaš hugsanlegt). Verši žurrkmet slegiš ķ hverjum mįnuši yrši įrsśrkoman ekki nema 113 mm. Hętt er viš aš veruleg vandręši sköpušust. 

Vissulega munu bęši įrsśrkomumetin (žaš žurra og vota) falla ķ framtķšinni, en viš vitum ekki hvenęr. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 10 dagar aprķlmįnašar

Vel hefur fariš meš vešur fyrstu tķu daga aprķlmįnašar. Žeir hafa žó veriš fremur svalir (į męlikvarša sķšustu įra). Mešalhiti ķ Reykjavķk er 1,6 stig, -1,0 stig nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -1,2 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 15. hlżjasta sęti (af 22) į öldinni. Hlżjastir voru žessir sömu dagar 2014, mešalhiti žį 6,0 stig, en kaldastir voru žeir ķ fyrra, mešalhiti -0,9 stig. Į langa listanum rašast hitinn nś ķ 85. sęti (af 150). Hlżjast var 1926, mešalhiti žį 6,6 stig, en kaldast 1886, mešalhiti -4,4 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti daganna tķu -0,3 stig, -1,5 nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,4 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Einna kaldast hefur veriš į Austfjöršum, žar er hitinn ķ 19. hlżjasta sęti (fjóršakaldasta) į öldinni, en annars rašast hitinn į spįsvęšunum ķ 14. til 17. sęti. Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum stöšvum, minnst į Reykjanesbraut, -0,5 stig, en mest į Vatnsskarši eystra, -2,7 stig.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 49,8 mm, um tvöföld mešalśrkoma (mest féll hśn į einum sólarhring), en 11,0 mm į Akureyri og er žaš nęrri mešallagi.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 56,8 ķ Reykjavķk. Žaš er ķ rétt rśmu mešallagi, en 21,4 stundir į Akureyri og er žaš nokkuš nešan mešallags.

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (8.12.): 118
  • Sl. sólarhring: 203
  • Sl. viku: 1578
  • Frį upphafi: 2203623

Annaš

  • Innlit ķ dag: 96
  • Innlit sl. viku: 1349
  • Gestir ķ dag: 91
  • IP-tölur ķ dag: 87

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband