Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2022

Vetrarmešalhiti ķ byggšum landsins

Vešurstofa Ķslands skilgreinir veturinn sem fjóra mįnuši, desember, janśar, febrśar og mars. Ķ flestum löndum noršurhvels telst mars hins vegar til vorsins. Žaš žykir ekki eiga viš hér į landi žar sem mars er kaldasti mįnušur įrsins um žaš bil sjötta hvert įr aš mešaltali litlu sjaldnar en desember sem er kaldastur um žaš bil fimmta hvert įr (aš mešaltali). 

Mars er žó ólķkur hinum vetrarmįnušunum aš žvķ leyti aš sól er hęrra į lofti og įhrifa hennar į hitafar og nįttśru gętir meir en ķ fyrri mįnušum. Sé vel aš gįš sjįst gjarnan fyrstu merki vorsins ķ bęši dżralķfi og gróšri. Žrįlįtar klakabreišur vetrarins fara oft aš losna ķ sundur. Viš höfum hér į hungurdiskum oft fjallaš um vorkomuna og fariš ķ gegnum alls konar skilgreiningar į henni. 

Veturinn sem er aš lķša hefur veriš heldur illvišrasamur. Sérstaklega kaflinn frį įramótum fram yfir mišjan mars. Hvert illvišriš į fętur öšru gekk yfir landiš meš samgöngutruflunum og foktjóni. Erfišleikar voru lķka til sjįvarins, gęftir slęmar og sjór śfinn. Desember var hins vegar hęgvišrasamur og tķminn frį mišjum mars hefur ķ raun veriš hagstęšur lķka. 

Śrkoma hefur veriš mjög mikil, sérstaklega um landiš sunnan- og vestanvert. Svo viršist sem žetta verši śrkomusamasti vetur sem vitaš er um ķ Reykjavķk. Žegar žetta er skrifaš (30. mars) hefur vetrarśrkoman męlst 558 mm, um 15 mm meiri en veturinn 1920 til 1921, en hann kemur ķ öšru sęti. Žį var męlt viš Skólavöršustķg. Aš vķsu męldi Jón Žorsteinsson landlęknir heldur meiri śrkomu veturna 1829 til 1830 (579 mm ķ Nesi viš Seltjörn) og 1841 til 1842 (594 mm viš žar sem sķšar var Rįnargata ķ Reykjavķk). Žessar fornu męlingar eru trśveršugar, ekki sķst vegna žess aš mjög žurrt var lķka ašra vetur į žessum tķma. En męlitękin voru önnur og samanburšur ekki alveg fullnęgjandi. Samanburšartilraunir hafa ekki veriš geršar. 

Viš lķtum nś į hitafar į landsvķsu og berum saman viš fyrri įr. Vešurstofan mun gera upp vetrarhita einstakra vešurstöšva ķ pistli sķnum. 

w-blogg300322a

Viš reynum aš reikna vetrarhita ķ byggšum landsins aftur til 1824. Tölur eru mjög óvissar fram yfir 1870, en batnandi śr žvķ. Lesendur hungurdiska ęttu aš vera oršnir kunnugir megindrįttum hitafars į žessum tķma. Veturinn hefur hlżnaš um meir en 2 stig (og munar um minna). Sķšasta žrep upp į viš varš um aldamótin sķšustu og hefur vetrarhiti haldist svipašur sķšan žį og breytileiki milli įra veriš furšulķtill, talsvert minni en hann var į hlżskeišinu um og fyrir mišja 20. öld. Žetta žżšir aš hiti nś er hęrri en žį, žrįtt fyrir aš mjög hlżir vetur séu ekki fleiri. 

Ótrślegt er aš žessi breytileikabęling sé varanleg. Viš gętum fengiš kaldan vetur ķ fangiš - žrįtt fyrir hlżnandi vešurlag, rétt eins og veturinn 1950-51 var nęrri žvķ eins kaldur og köldustu vetur kuldaskeišsins eftir 1965. Var žó tuttugustualdarhlżskeišiš ķ fullum gangi. 

Viš skulum lķka taka eftir žvķ aš mešalhiti vetrarins ķ vetur, -0,2 stig, er hęrri heldur en allra nema 6 vetra į įrunum 1965 og fram yfir aldamót og į hlżskeišinu 1925 til 1964 hefši hann lķka talist hlżr, žó hann hefši vissulega ekki veriš ķ hópi žeirra allrahlżjustu žį.  


Hugsaš til įrsins 1971

Įriš 1971 žótti yfirleitt hagstętt. Ritstjóra hungurdiska žykir žaš eiginlega nżlišiš - en hrekkur nokkuš viš žegar hann įttar sig į žvķ aš žetta įr var jafnlagt aftur til 1920 og til nśtķmans. Fįeinna atburša įrsins hefur veriš getiš nokkuš ķtarlega hér į hungurdiskum og veršur žaš ekki endurtekiš hér. [Pistill žar sem dagar ķ febrśar 1971 koma viš sögu og annar žar sem fjallaš er um óvenjulega „hitabylgju“ ķ nóvember - fleira hefur lķka sżnt sig hér - ķ framhjįhlaupi].

Ķ janśar var frosthart meš köflum, en snjólétt og yfirleitt hęglįtt. Kalt. Ķ febrśar var mjög umhleypingasöm tķš - en žótti samt hagstęš vķšast hvar. Ķ mars žótti tķš einnig hagstęš. Aprķl var einnig hagstęšur - einkum sunnanlands. Žó gerši eitt afgerandi illvišri. Viš lķtum nįnar į žaš hér aš nešan. Svipaš var meš maķ. Tķš var hagstęš um land allt, fyrir utan stutt hret undir lok mįnašarins - viš lķtum į žaš lķka. Jśnķ var meš afbrigšum žurrvišrasamur um mestallt land, svo hįši gróšri. Mjög minnisstęšur mįnušur. Jślķ var (ķ minningunni) sérlega góšur. Heldur hįar śrkomutölur komu ritstjóra hungurdiska į óvart - en einhvern veginn śrkoma mįnašarins ašallega į vinnutķma ķ mišri viku. Įgśst var einnig hagstęšur, nema hvaš mikiš illvirši gerši undir lok mįnašar - žess gętti žó mest noršaustan- og austanlands. Viš lķtum nįnar į žaš hér aš nešan. Ķ september var votvišrasamt og ķ október var óstöšugt vešurlag. Nóvember žótti hagstęšur eystra, en var heldur sķšri vestanlands. Desember žótti einnig hagstęšur eystra, en var ķ snjóasamara lagi sušvestanlands.

Talsveršur hafķs var viš Noršurland, žó minni en veriš hafši įrin į undan og óhagstęšra įhrifa hans gętti ekki eins mikiš. Žetta reyndist sķšasta ķsįriš ķ syrpunni sem stašiš hafši frį 1965 og kom žaš mjög į óvart aš svo skyldi verša. Śtlitiš ķ noršurhöfum var slęmt haustiš 1971 og virtist stefna ķ enn eitt ķsįriš - en svo varš ekki. Nęr enginn ķs kom 1972. Hann lét svo sjį sig ķ talsveršu magni 1979, en sķšan eiginlega ekki söguna meir - fyrir utan fįeinna daga hrafl nokkrum sinnum, sķšast 2005.

Eins og įšur sagši var janśar kaldur - alveg ķ stķl rķkjandi kuldaskeišs og hafķsa - en vešriš var samt ekki vont. Žaš var snjólķtiš - sérstaklega į Sušur- og Vesturlandi og lengst af fór vel meš vešur (ekki žó alveg tjónlaust). Fįeinir dagar skįru sig žó śr fyrir kulda sakir. Fyrst ķ kringum žann 20. og sķšan aftur undir lok mįnašarins. 

Lįgmarkshitinn ķ Reykjavķk aš morgni žess 30. janśar var -19,7 stig. Žetta var lęgsti lįgmarkshiti sem męlst hafši ķ bęnum sķšan 1918 - og hiti ķ Reykjavķk hefur ekki fariš svona nešarlega aftur sķšan. Sólarhringsmešalhitinn ķ Reykjavķk žann 29. var sį lęgsti sķšan 1919 og sį lęgsti ķ janśar frį 1918. Kuldinn varš afbrigšilegastur sušvestanlands, fór ķ -25,7 stig į Hólmi (rétt ofan Reykjavķkur) og -26,1 stig į Žingvöllum. Frostiš fór ķ -30,3 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn, en žaš er ekki alveg jafn óalgengt og -19 stig ķ Reykjavķk. Mešallįgmarkshiti į landinu aš morgni žess 30. var -18,1 stig, žaš lęgsta sem viš vitum um ķ janśar (žau gögn nį aftur til 1949, viš vitum um eina lęgri tölu ķ febrśar og aprķl og tvęr ķ mars). 

Slide12 

Kortiš sżnir athugun kl.9 aš morgni žess 30.janśar. Viš megum taka eftir žvķ aš snjókoma og 400 metra skyggni er ķ éljabakka į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum - bošaši mikla breytingu į vešurlagi. Febrśar var mun órólegri. 

Ķ Tķmanum 30.janśar 1971 er nokkuš skondin frétt. Athugum aš hśn er skrifuš žann 29., daginn fyrir köldustu nóttin. Ritstjóri hungurdiska į reyndar bįgt meš aš trśa žvķ aš nįkvęmlega sé vitnaš ķ vešurfręšinginn - en lįtum žetta samt standa. Spįdeild Vešurstofunnar - og hitamęlingar voru žarna į Reykjavķkurflugvelli. 

Kaldasti dagur vetrarins reyndist vera i dag hér ķ Reykjavķk, en žį męldist 15 stiga frost ķ tveggja metra hęš į hitamęli Vešurstofunnar į Reykjavķkurflugvelli. Ekki er žó ótrślegt, aš frostiš hafi veriš töluvert miklu meira til dęmis ķ Breišholti og Įrbęjarhverfi, enda er oftast nokkurra stiga munur į hitanum ķ žessum śthverfum og į Reykjavķkurflugvelli. Vešurfręšingur į Vešurstofunni sagši, aš ekki hefši komiš til tals aš hafa fleiri męla en flugvallarmęlinn hér ķ Reykjavķk til žess aš gefa upp hitastigiš į, žar sem žį yrši ekki lengur hęgt aš tala um neinn einn Reykjavķkurhita eša kulda. Til gamans sagši hann okkur aš į efstu hęš flugturnsins į vellinum vęri hita męlir, og į honum var ašeins 10 stiga frost.

Margskonar atburšir uršu ķ febrśar - verša žeir ekki raktir hér (sjį atburšaskrįna nešarlega ķ višhenginu). Žó veršur aš nefna aš žann 14. féll snjóflóš į hśsiš Hlķšarveg 1d į Siglufirši og hįlffyllti žaš af snjó. Mannbjörg varš. Sķšar ķ sömu hrinu drįpu snjóflóš 75 kindur ķ fjįrhśsum sunnar ķ fjallinu og sumarbśstašur eyšilagšist. Aš kvöldi 28. febrśar og ašfaranótt 1. mars gerši grķšarhart landsynningsvešur. Tjón varš į gróšurhśsum ķ Reykholtsdal, bįtar fengu į sig brotsjói viš Eyjar og Žrķr bķlar fuku śt af veginum yfir Holtavöršuheiši. Hlöšur og hesthśs skemmdust į Leirubakka į Landi. 

Einnig uršu alvarleg snjóflóš ķ mars. Žann 22. fórust tveir menn ķ snjóflóši į Skipadal viš Hrafnseyrarheiši. Snjóflóš féll į bęjarhśsin ķ Munašarnesi viš Ingólfsfjörš og braut nišur vélageymslu, annaš flóš tók žar 8 sķmastaura ķ sjó fram. Flóš féll svo žann 24. ķ Hamragili sópaši meš sér kofa og skķšalyftu viš skķšaskįla.

Um mišjan aprķl virtist vorkoman ķ fullum gangi, en žį varš nokkurra daga bakslag. Eftirminnilegt fyrir sjóslys sem žį varš auk mikillar breytingar į vešri. Vešurspįin sem var lesin ķ śtvarp aš morgni žess 16. minnir okkur óžyrmilega į žaš hversu skammt vešurspįr nįšu į žessum tķma - žar gętir varla gruns um žaš hversu illt žetta vešur varš og žaš ašeins hįlfum sólarhring sķšar. Lęgšin var aš vķsu fundin og ljóst aš hśn fęri til austurs. Žessu lķk var staša vešurspįmįla einnig 8 įrum sķšar žegar ritstjóri hungurdiska fór aš reyna viš spįr hjį Vešurstofunni. 

Spį 16.aprķl 1971 kl. 10:10:

Grunn lęgš į Gręnlandshafi mun hreyfast austsušaustur. Sušvesturland til Vestfjarša, Sušvesturmiš til Vestfjaršamiša: Sunnan gola eša kaldi og žykknar upp ķ dag. Sums stašar snjómugga eša rigning sķšdegis, léttir sķšan til meš noršaustankalda. 

En klukkan 16:15 höfšu vaktmenn įttaš sig og fariš var aš spį hvassvišri af noršaustri og kl.22:15 kom inn stormvišvörun fyrir Vestfjaršamiš og kl.04:30 (spį gerš į Keflavķkurflugvelli) var spįš stormi um land allt (enda vešriš skolliš į). 

Slide1

Stašan sést mjög vel į endurgreiningu japönsku vešurstofunnar. Žetta er 500 hPa-hęšar og žykktarkort sem gildir kl.18 föstudaginn 16. aprķl 1971. Hér hafa spįmenn įttaš sig vel į alvöru mįlsins. Öflugt, kalt lęgšardrag er aš koma sušaustur yfir Gręnland og um leiš og žaš far hjį skellur köld gusa af miklu afli sušur yfir landiš - auk žess sem lęgš grefur um sig og dżpkar ört. 

Slide2

Um hįdegi daginn eftir er lęgšin viš Sušausturland. Hvöss vestanįtt (sem menn voru nįnast alveg grunlausir um) er sunnan hennar nįši aš umturna sjó įšur en noršanįttin skall svo į į móti. Žessar ašstęšur įttu stóran žįtt ķ alvarlegu (en samt tilviljanakenndu) slysi austur viš Hornafjaršarós. 

Morgunblašiš segir frį žessu daginn eftir, 18. aprķl 1971:

Hörmulegt slys varš į Hornafirši rétt fyrir hįdegi ķ gęr, er Sigurfara SF 58 hvolfdi į innsiglingunni ķ höfnina — ķ žann mund er hann var į leiš inn ķ Ósinn. Tķu eša ellefu manns voru į bįtnum og samkvęmt žeim upplżsingum, er Mbl. hafši um nónbil, höfšu tveir menn bjargazt um borš ķ Gissur hvķta og gśmbįtur hafši sézt į hvolfi. Fjöldi manns sį er slysiš varš og fékk ekkert aš gert.

Ķ gęrmorgun var aftakavešur viš Höfn į austan, en vindur snerist er leiš į daginn og var oršinn į vestan um hįdegisbil. Slysiš varš um kl. 11.30 og voru bįtarnir žį aš koma inn einn af öšrum vegna vešurs. Ašfall var og straumur mikill ķ innsiglingunni — getur hann žį er hann er haršastur oršiš allt aš 9 mķlur. Slysiš sįu menn ķ landi, svo og menn um borš ķ bįtum, sem voru fyrir utan ósinn.

Slide3

Kortiš gildir kl.18 žann 17.aprķl. Vonskuvešur er um mestallt land. Enn ekki stytt upp į Sušurlandi, skyggni innan viš 100 metrar ķ skafhrķš į Hęli ķ Gnśpverjahreppi - en hęgvišri komiš į Žingvöllum. Ritstjóri hungurdiska var staddur į Laugarvatni. Žar voru ķ heimsókn sjónvarpsmenn undir forystu Magnśsar Bjarnfrešssonar og įttu ķ įkvešnum myndręnum vandręšum meš vešrabrigšin. Veriš var aš gera mynd um skólasetriš - kannski sést eitthvaš af vešrinu ķ henni (minniš ekki alveg nógu gott til aš fullyrša um žaš). En snjórinn var alla vega nęgilegur til aš bķlar įttu ķ vandręšum - mikil višbrigši frį ljśfu vori dagsins įšur. 

Ķ nęstu viku į eftir var eftirminnilegur dagur, mišvikudagurinn 21. aprķl žegar handrit Flateyjarbókar og Konungsbókar Eddukvęša komu til landsins og voru formlega afhent. Žį var bjart og fagurt vešur, sķšasti vetrardagur. Daginn eftir, į sumardaginn fyrsta gerši hins vegar talsverša hrķš um landiš sunnanvert - einnig eftirminnilegt. Hrķšin sś stóš žó ekki lengi og voriš hélt framsókn sinni įfram. 

Annaš óvęnt noršanskot gerši sķšan ķ lok maķ. Andvökunótt hjį ritstjóranum į Laugarvatni - vindgnauš mikiš - en lķka einhver aukahįvaši ķ hśsinu - reyndist um morguninn vera bįrujįrnsplata sem losnaš hafši af žakinu en ekki fokiš burt. Ekki hrķš en ofsafengin noršanįtt vķša um Sušurland - hrķš į Vestfjöršum og sums stašar nyršra.

Slide4

Žessi lęgš tengdist einnig lęgšardragi sem kom śr noršvestri yfir Gręnland 25. maķ og sneri upp į sig yfir landinu og noršanstrengur gekk yfir landiš. Ólķkur aprķlvešrinu aš žvķ leyti aš ašstęšur gįfu tilefni til bylgjuhreyfingar yfir og undan fjöllum. Žykktin ķ greiningu japönsku vešurstofunnar er minni en 5280 metrar - en viš hana eru žumalputtamörk rigningar og snjókomu į landi. Kortiš gildir kl. 6 aš morgni 26. maķ.

Slide5

Sjįvarmįlskortiš sżnir krappa lęgš skammt fyrir sušaustan land. Ekki af fullum vetrarstyrk, en hśn var samt fljót aš dżpka. Ekki gekk sérlega vel aš spį žessu vešri:

Spį lesin ķ śtvarp kl.22:15:

Faxaflói til Vestfjarša, Faxaflóamiš til Vestfjaršamiša: Noršan eša noršvestan stinningskaldi og stöku él ķ nótt, en śrkomulaust į morgun. 

Um nóttina kl.04:30 var fyrst minnst į storm: „Gert er rįš fyrir stormi vķša į spįsvęšunum“, en vešriš hafši žį žegar nęrri žvķ nįš hįmarki. 

Slide6

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegiš. Hiti 2,7 stig ķ Reykjavķk. Žaš er ekki mikiš um hįdag ķ maķlok. Hiti var um frostmark į Vestfjöršum - og reyndar ašeins nešan žess ķ hrķšarvešri ķ kringum Hśnaflóa. Žótt hafķsinn žar vęri reyndar brįšnašur fyrir nokkru var sjįvarhiti mjög lįgur.

Daginn eftir, žann 27. birtist frétt um vešriš ķ Tķmanum - gęrkvöldiš sem minnst er į er reyndar žrišjudagskvöldiš 25 - fréttin - eins og venjulega - skrifuš daginn įšur en blašiš kom śt. 

Tķminn 27.maķ:

Žegar ķsfiršingar sįtu ķ gęrkvöldi, inni ķ hlżju stofunum og hlżddu į vešurfręšing skżra frį žvķ ķ sjónvarpinu, aš į Ķsafirši vęri vindhrašinn kominn upp ķ 6 stig, var žar skollin į noršaustan stórhrķš meš allt aš 10 stiga vindhraša og į mišunum fyrir utan var vindhrašinn kominn upp ķ allt aš 12 stig. Žannig hélzt vešriš žar vestra ķ alla nótt og fram į hįdegi ķ dag, en žį birti til og dró śr vindhrašanum. Snjóskaflar voru žį į götum Ķsafjaršar og fjallvegir žar um slóšir oršnir ófęrir.

Noršanvešriš herjar nś um allt landiš, en aš sögn Vešurstofunnar ķ kvöld, hefur žaš nś nįš hįmarki. Snjóaš hefur ķ fjöll alls stašar į landinu ķ nótt og dag og į noršurhluta landsins hefur snjóaš nišur ķ byggš. Hvassvišriš hefur valdiš tjóni į mannvirkjum, gróšurhśsum fyrir austan fjall og hluti af hlöšum fuku į a.m.k. tveimur bżlum į Snęfellsnesi, įttu bęndur ķ erfišleikum meš fé sitt ķ dag. Ķ dag var stórhrķš ķ Strandasżslu og fjallvegir žar um slóšir voru oršnir žungfęrir ķ kvöld. Į Noršurlandi varš leišin um Mįnįrskrišur ófęr ķ dag litlum bķlum. Óttazt var ķ kvöld aš Oddskarš yrši ófęrt ķ nótt, ef héldi įfram aš snjóa ķ fjöll į Austurlandi. Slydda eša snjóhraglandi hefur veriš ķ allan dag nyršra. Hvasst var ķ allan dag um allt land, en vindhrašinn komst žó óvķša yfir 7 stig. Mest frost, eša
5 stig, męldist ķ nótt į Hveravöllum.

Undir lok hagstęšs sumars gerši óvenjulegt hret seint ķ įgśst. Žį var ritstjóri hungurdiska reyndar kominn til Noregs og varš aš lesa um hretiš sķšar ķ blöšum sem žangaš bįrust seint um sķšir - og svo aušvitaš lķka ķ Vešrįttunni - sem er reyndar ašalheimildarit įrapistla ritstjórans frį og meš 1925. 

Slide7

Um hįdegi žann 25.įgśst var snarpt hįloftalęgšardrag aš grafa um sig viš landiš og hreyfšist jafnframt austur. Ört dżpkandi lęgš var skammt fyrir sunnan land į leiš noršaustur. Žetta er ekki mjög ósvipuš staša og sś sem kom upp fyrir septemberfjįrskašavešriš fręga 2013 - en meir en hįlfum mįnuši fyrr į ferš og loftiš sem kom viš sögu žvķ heldur hlżrra.

Slide8

Daginn eftir, žann 26. var mjög djśp lęgš skammt austan viš land. Meš žeim dżpri og krappari sem sjįst į žessum įrstķma, um 971 hPa ķ lęgšarmišju. Mikill noršanstrengur lį yfir landiš meš mikilli śrkomu um landiš noršaustanvert. Žó talsvert hvasst vęri vestanlands var žar ekki aftakavešur og śrkoma var lķtil.

Miklir skašar uršu ķ ķ žessu vešri, einkum noršaustanlands. Rśmlega fjögur žśsund fjįr mun hafa farist. Mest fjįrtjón varš ķ Vopnafirši. Slydduķsing hlóšst į rafmagnsstaura og vķša varš rafmagnslaust į Noršausturlandi. Fjallvegir uršu ófęrir og feršamenn lentu ķ hrakningum. Skrišur féllu į vegi į Austurlandi. Snjó festi į sjö vešurstöšvum.

Slide9

Ķslandskortiš sżnir stöšuna kl.18 žann 26. Žį var hrķšarvešur į öllum heišum noršaustanlands, en mikli slydda eša rigning ķ byggš. Sé litiš į lista yfir žrżstispönn į landinu (mismun hęsta og lęgsta loftžrżstings į hverjum athugunartķma) kemur ķ ljós aš hann hefur, allt frį 1949 aš minnsta kosti veriš jafnmikill ķ įgśstmįnuši og ķ žessu vešri, 26,9 hPa į hįdegi žann 26. Nęst žessari tölu kemst illvišri žann 18. įgśst 1955. Sś lęgš var enn dżpri en žessi, en fór vestar og olli ekki hrķšarvešri. 

Viš grķpum nišur ķ pistla ķ dagblašinu Tķmanum 28. įgśst og er žar fjallaš um vešriš.

Óvešriš, sem geisaš hefur į Noršur- og Austurlandi, er nś heldur ķ rénun. Samt hafši hann żft sig upp aftur ķ Mżvatnssveit seinni hluta dags og var kominn éljagangur žar. Ķ vešrinu, sem geisaši Noršurlands ķ nótt, slitnušu rafmagnslķnur į mörgum stöšum eins og t.d. ķ Mżvatnssveit, ķ Skagafirši og į Vašlaheiši, og var Akureyri rafmagnslaus žegar sķšast fréttist. Vķša gekk mjög illa aš gera viš slitnar lķnur vegna vešurs. Menn ķ Mżvatnssveit óttast lķka, aš fé hafi fennt. Pétur Jónsson ķ Reynihlķš sagši, aš žetta vęri eitthvert versta sumarhret sem komiš hefši. Śrkoman frį žvķ ķ fyrradag hefši męlzt 48 millimetrar og vęri žaš ekkert smįręši. Mest vęri žaš krapasnjór, sem kyngt hefši nišur, og hefši hann lagzt žungt į rafmagns- og sķmalķnur. Lķnur slitnušu nišur og žar sem mżrlent er lögšust staurar į hlišina. Af žessum sökum var hįlf Mżvatnssveit rafmagnslaus ķ gęr og ķ nótt. ķ dag hefur veriš hęgt aš gera viš allar bilanir og voru allir bęir komnir meš straum seinnihluta
dags. Margir bķlar voru viš Mżvatn ķ nótt, t.d. dvöldu fulltrśar, sem voru aš fara į fund Stéttarsambands bęnda į Hornafirši, žar ķ morgun lagši svo veghefill af staš austur fjöllin og fylgdu bķlarnir į eftir. Annar veghefill lagši af staš austur śr Jökuldal og fylgdi bķlalest honum eftir. Feršin yfir öręfin gekk įgętlega, en bśast mį viš aš fęrš versni aftur meš kvöldinu, žar sem éljagangur var skollinn į. Aš lokum sagši Pétur, aš óttazt vęri aš fé hafi fennt, reyndar hafi ekki fennt ķ skafla žar ķ sveit, en uppi til fjalla var miklu kaldara, og į žeim slóšum hélt féš sig, og žar mį reikna meš aš skeflt hafi og fannir  komiš.

Žormóšur Jónsson į Hśsavķk sagši, aš žar vęri leišindavešur, en ekki hefši žaš valdiš neinu tjóni, svo hann vissi. Grįnaš hafši ķ fjöll žar ķ kring. Um fjallvegi žar um slóšir sagši hann aš Vašlaheiši vęri illfęr og žaš sama vęri aš segja um heišarnar žar ķ kring. Ekki er tališ aš bęndur hafi oršiš fyrir heytjóni, žar sem žeir voru flestir bśnir aš hirša. — Sķšasta sólarhring hefur veriš mjög slęmt vešur, sagši Guttormur Óskarsson į Saušįrkróki. — Raflķnur hafa vķša slitnaš og žaš sama mį segja um sķmalķnur. Nśna ķ augnablikinu er t.d. Lżtingsstašhreppur rafmagnslaus og var ekki byrjaš aš gera viš lķnur žar, sķšast žegar vitaš var. Śrkoman hefur veriš geysimikil ķ gęr og ķ nótt, en sem betur fer voru bęndur bśnir aš hirša eša setja ķ sęti, svo tjón af völdum śrkomunnar er ekki teljandi. — Vešriš hér į Austurlandi er aš ganga nišur, sagši Jón Kristjįnsson į Egilsstöšum. - Nśna er bśiš aš ryšja fjallvegi t.d. voru Fjaršarheiši og Oddsskarš rudd ķ morgun og ķ dag fór veghefill noršur yfir Möšrudalsöręfi. Ķ óvešrinu, sem hér geisaši, mun tjón ekki hafa oršiš nśkiš, žó er sķmasambandslaust viš Hallormsstaš, en į leišinni žangaš féllu tveir staurar um koll. Vonazt er til aš hęgt verši aš gera viš žaš ķ dag.

Eins og frį var skżrt ķ blašinu ķ gęr, var óttazt um tvęr danskar konur, sem vinna hjį Orkustofnun. Höfšu žęr lagt upp frį Hrafnkelsdal ķ fyrrakvöld og lent ķ óvešrinu, sem geisaši į Austur1andi ķ gęr. Seinnihluta dags i gęr lagši bķll af staš frį Orkustofnun og tók hann stefnu į Laugarfell, en žangaš höfšu konurnar ętlaš sér. Sóttist bķlnum feršin seint vegna ófęršar, og brauzt hann įfram ķ alla nótt og fram į dag. Eftir hįdegi ķ dag fundu mennirnir ķ bķlnum konurnar og voru žęr viš sęmilegustu heilsu. Var von į žeim nišur ķ Hrafnkelsdal ķ gęrkvöldi. Žį voru tveir ķslenzkir jaršfręšingar fastir į jeppa uppi į Fljótsdalsheiši. Létu žeir fyrirberast ķ jeppanum ķ allan gęrdag og ķ alla nótt, en žegar vešur batnaši ķ dag, lögšu žeir af staš gangandi nišur ķ Fljótsdal, og voru komnir žangaš um kl. 17 ķ gęr. Voru žeir viš beztu heilsu, enda vel bśnir, og ķ jeppanum höfšu žeir hitunartęki, žannig aš žeim žurfti ekki aš verša kalt. Žį er og fólk inni ķ Krepputungu, Hvannalindum og Grįgęsadal. Mun ekkert ama aš fólkinu, sem žar er, en žaš mun bķša žar žangaš til. vešur lęgir, žannig aš hęgt verši aš ryšja veginn žangaš inn eftir, eša komast įfram į annan hįtt.

Sķšasta vešriš sem viš fjöllum hér um sérstaklega er allt annars ešlis. Mikill gęšadagur į Sušvesturlandi žann 11. september. Žį męldist hįmarkshiti į Mógilsį 21,9 stig. Er žaš hęsti hiti sem vitaš er um į höfušborgarsvęšinu ķ septembermįnuši. - Met sem e.t.v. liggur vel viš höggi nś žegar vešurstöšvum į svęšinu hefur fjölgaš svo um munar. 

Hiti fór ķ 20 stig vķšar žennan dag, į Žingvöllum, Jašri ķ Hrunamannahreppi, Hęl ķ Gnśpverjahreppi, Ljósafossi og į Hólmi fyrir ofan Reykjavķk. Daginn įšur nįši hiti 20 stigum į Sįmsstöšum. Hiti į Reykjavķkurflugvelli fór ķ 18,2 stig, sem telst nokkuš gott į žessum tķma įrs - en hįmarkshiti hefur žó nokkrum sinnum oršiš hęrri ķ Reykjavķk ķ september. 

Slide10 

Hįloftakortiš er dęmigert fyrir hlżindi į Sušvesturlandi. Austanįtt fęrir okkur hlżindi frį Evrópu. 

Slide11

Į sjįvarmįlskortinu er vindur enn įkvešnari af austri. Aš flestu leyti óskastaša undir sumarlok. 

Afgangur įrsins varš ekki tķšindalaus ķ vešri. Geta mį óvenjuhįrrar sjįvarstöšu viš sušvesturströndina žann 5. október, žegar allkröpp lęgš fór hratt til noršurs skammt fyrir vestan land ķ stórstreymi. Minnihįttar tjón varš į Eyrarbakka og ķ Grindavķk. 

Ķ nóvember myndušust klakastķflur ķ Jökulsį į Fjöllum og ķ Hörgį og uršu talsveršar vegaskemmdir žegar įrnar ruddu sig. Talsvert var um umferšartruflanir vegna snjókomu og hrķšarvešra ķ nóvember og desember, m.a. ķ Reykjavķk. Sumir muna e.t.v. bylinn sem gerši um mišjan ašfangadag žetta įr, en stóš žó ekki mjög lengi. 

Ķ višhenginu mį finna żmsar tölulegar upplżsingar frį įrinu 1971 og žar er getiš fleiri atburša.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Alaušaskeišiš ķ Reykjavķk

Minnst var į žaš ķ pistli hér į hungurdiskum nżlega aš įriš 1926 hefšu ašeins 122 dagar lišiš frį žvķ aš sķšast varš alhvķtt aš vori ķ Reykjavķk žar til aš fyrst varš alhvķtt aš hausti. Snjóhula hefur veriš athuguš ķ Reykjavķk frį žvķ seint ķ janśar 1921 til žessa daga. Athuganir žessar hafa veriš tölvuskrįšar žannig aš aušvelt er aš draga śt upplżsingar sem žessar. Villur af żmsum toga gętu žó hęglega leynst ķ gagnaröšinni - en vonandi hreinsast hśn viš notkun. 

Žaš veršur einnig aš hafa ķ huga aš athuganirnar hafa ekki veriš geršar į sama staš ķ bęnum allan tķmann og aš auki kann aš vera misjafnt hvernig snjóhulan hefur veriš metin. Hśn hefur žó allan tķmann veriš athuguš einu sinni į dag, aš morgni kl.9 (eftir nśverandi klukku). Stöku sinnum gerist žaš aš alhvķtt veršur um stund aš nóttu - en hefur tekiš upp kl.9. Einnig eru dęmi žess aš alhvķtt hafi oršiš um stund um mišjan dag - en tekiš fljótt upp aftur. 

Žannig var t.d. um snjóinn sem féll ašfaranótt 10.jśnķ 1986. Alhvķtt varš um stund viš Vešurstofuna, en allur snjór var horfinn kl.9. Ekki er ómögulegt aš hefši śrkomuįkefšin veriš mest um nķuleytiš aš žį hefši veriš alhvķtt um žaš leyti - en žaš hitti ekki ķ. 

Ķ maķ 1979 varš sķšast (formlega) alhvķtt ķ Reykjavķk žann 16., en sķšan ekki fyrr en 10. nóvember. Ritstjóri hungurdiska man žó vel aš žegar hann kom į vakt kl.7 aš morgni žess 14. september var snjókoma - og gerši alhvķtt um stund į Vešurstofutśni. En sį snjór var brįšnašur kl.9. Tilvikiš frį 1926 viršist hafa hitt ašeins betur ķ - en sį snjór stóš heldur ekki lengi viš. Sķšan varš ekki alhvķtt um haustiš 1979 fyrr en 10. nóvember - meti naumlega foršaš. 

Žannig er įbyggilega meš mörg fleiri įr aš litlu hefur munaš - af eša į. 

w-blogg230322-alautt-rvk

Myndin sżnir fjölda daga milli žess aš sķšast er alhvķtt aš vori og fyrst alhvķtt aš hausti ķ Reykjavķk. Tilvikiš 1926 sker sig nokkuš śr, en tveimur įrum įšur var alauša tķmabiliš einnig mjög stutt, sķšast alhvķtt 29.aprķl og svo aftur alhvķtt 28. september. Žaš vottar fyrir tķmabilaskiptum į myndinni, tķminn fyrir 1927 sker sig śr (en žaš eru örfį įr) og sķšan var tķmalengdin aftur undir mešaltali nęrri žvķ samfellt frį 1977 til 1994. Žetta var reyndar kalt skeiš ķ Reykjavķk. 

Lengst varš alaušaskeišiš įriš 1965. Žį varš ekki alhvķtt ķ Reykjavķk frį 21. janśar til 23. nóvember eša ķ 305 daga. Sker sig śr öllum öšrum įrum. Žó ritstjóri hungurdiska byggi ekki ķ Reykjavķk įriš 1965 getur hann stašfest aš žetta gęti alveg stašist. Žaš snjóaši eitthvaš meira uppi ķ Borgarfirši - febrśar var fįdęma hlżr, mars var aftur į móti ašallega kaldur, žį voru ķ Borgarfirši einhverjir stakir dagar alhvķtir - og jafnvel ķ aprķl, en október var aftur į móti sérlega hlżr og nóvember afskaplega žurr. 

Leitni reiknast - samsvarar fjögurra daga lengingu alauša tķmabilsins į öld. Įbyggilega ómarktękt - enda er um miklar tilviljanir aš ręša. Žaš er žó lķklega žannig aš į mjög löngum köldum skeišum veršur žetta tķmabil styttra heldur en į löngum hlżjum. Til žess aš skera śr um žaš žurfum viš miklu lengri athugunartķma heldur en 100 įr. 

Į 19. öld vitum viš um heldur fleiri septembersnjóatilvik ķ Reykjavķk heldur en į žeirri 20. Sömuleišis er heldur oftar talaš um snjó seint ķ maķ eša snemma ķ jśnķ heldur en į žvķ tķmabili sem viš höfum hér fjallaš um. Hvort žau tilvik eru „raunveruleg“ ķ žeim stranga ramma sem athugunin kl.9 setur getum viš ekkert sagt um. Kannski hittu žessi tilvik alls ekki į réttan tķma sólarhrings frekar en žau sem į var minnst hér aš ofan? Žaš vitum viš ekki. Žó eru allįreišanlegar heimildir fyrir žvķ aš 6. eša 7. september 1813 hafi oršiš alhvķtt ķ Reykjavķk - žaš tók fyrir nautajörš var sagt - og fleiri en ein heimild greina frį hrķšinni sem gerši. 

Viš alla „bestu“ skilyrši gęti oršiš alhvķtt um stund ķ Reykjavķk allt fram um sólstöšur og aftur frį žvķ sķšast ķ įgśst - en varla žar į milli. Ólķklegar eru žessar dagsetningar žó - og enn ólķklegra aš žęr beri upp į sama įriš - birtist žęr į annaš borš. Sķšan er aušvitaš alveg hugsanlegt aš heill vetur lķši įn žess aš alhvķtt verši. Ekki treystir ritstjóri hungurdiska sér til aš nefna lķkur ķ žvķ sambandi - eša hvort sś hnattręna hlżnun sem bśist er viš breyti žeim lķkum eitthvaš. 


Hugsaš til įrsins 1926

Viš rifjum nś upp helstu vešuratburši įrsins 1926. Hlżskeišiš sem viš kennum viš 20. öld nżhafiš - en af žvķ vissi žó enginn. Minnisstęšir vešuratburšir voru margir og fjölbreyttir. Hér veršur stiklaš į stóru. 

Žetta var tķmamótaįr ķ sögu Vešurstofunnar. Hśn varš sjįlfstęš stofnun 1. jślķ og žangaš kom til starfa fyrsti vešurfręšingurinn, Jón Eyžórsson. Móttaka vešurskeyta frį śtlöndum jókst og fariš var aš teikna fleiri og ķtarlegri vešurkort en veriš hafši. Ž.1. nóvember var ķ fyrsta sinn fariš aš skipta landinu upp ķ spįsvęši (8) og vešurspį lįtin nį til sólarhrings en ekki ašeins til nęsta dęgurs (dags eša nętur). Vešurspįm var žannig dreift aš sķmstöšvar fengu vešurspį fyrir sitt héraš og nįgrannahérušin. 

Fyrstu tveir mįnušir įrsins fengu góša dóma til landsins en oft var ógęftasamt. Mjög snjólétt var į Sušur- og Vesturlandi. Ķ mars var talsveršur snjór framan af, en mjög hagstęš tķš ķ aprķl. Kuldahret gerši ķ maķ, en jśnķ var almennt hagstęšur. Upp śr žvķ lagšist ķ rigningar, tališ meš verri rigningasumrum į Sušurlandi, og noršaustanlands varš tķš mjög einnig stirš žegar į leiš. Haustiš var kalt, sérstaklega október. Snjóžyngsli voru nyršra. Desember var illvišra- og umhleypingasamur. Skįstur austanlands. Sķšla sumars og um haustiš gekk mikil jaršskjįlftahrina yfir Reykjanestį - einskonar framhald į hrinu įriš įšur.

Fyrstu mįnušir įrsins voru stórtķšindalitlir. Snjóleysi į Hellisheiši žótti žó tķšindum sęta um mišjan janśar og fyrir mišjan janśar féll skriša į Akureyri, lķklega žann 12. Dagsetningar er žó ekki getiš ķ flestum fréttum:

Dagur segir frį 4. mars:
Skrišuhlaup į Akureyri. Fyrir nokkru féll skriša śr brekkunni ķ sušurbęnum og gerši talsveršar skemmdir į hśsi žeirra Ašólfs Kristjįnssonar og Jónasar Franklķns [Morgunblašiš (11.febrśar) segir žetta hśs vera nśmer 20 viš Ašalstręti]. Brotnaši skśr er stóš aš hśsbaki, gluggar er aš brekkunni sneru og uršu talsveršar skemmdir innan hśss. Hafši vatn hlaupiš śr skurši uppi į brekkunni og losaš um jaršveginn uns fylla allmikil, įsamt snjó, hljóp fram. Dagur hefir įšur bent į, aš hśs žau er undir brekkunni standa eru meira og minna hįš žeirri hęttu, aš brekkan hlaupi fram og valdi skemmdum og jafnvel slysum. Žurfa forrįšamenn bęjarins aš gefa žvķ mįli gaum.

Žaš er enn svo aš gefa žarf skrišuhlaupum į Akureyri gaum - žó sjaldgęf séu. Sjóslys voru tķš į įrinu, hvaš eftir annaš fórust menn og bįtar en ekkert eitt skašavešur sker sig śr. Afi ritstjóra hungurdiska drukknaši ķ stórbrimi ķ sjóróšri frį Grindavķk 14. mars įsamt 9 mönnum öšrum. 

Fyrri hluti mars var nokkuš snjóžungur, ekki sķst į Sušurlandi. Tvęr fréttir eru dęmigeršar: 

Morgunblašiš 9.mars: Austan śr Mżrdal var Mbl. sķmaš ķ gęr, aš žar vęri snjókyngi svo mikiš, aš samgöngur um sveitina męttu kallast aš mestu tepptar. Pósturinn, sem er į noršurleiš, hefir veriš 3 daga tepptur ķ Vķk; er Mżrdalssandur talinn ófęr og vötn öll svo spillt, aš ógerningur er aš komast yfir žau.

Ķsafold 10.mars: Snjóžyngsli allmikil eru austur ķ sveitum nś. Keyrši mikinn snjó žar nišur į föstudag sl. [5.mars] , svo aš nś er žar nęrri hnésnjór į lįglendinu. Sömu snjóžyngsli eru austur ķ Mżrdal.

Snjódżpt męldist 54 cm ķ Vķk ķ Mżrdal žann 7. og 42 cm į Stórhöfša ķ Vestmanneyjum žann 9. 

Snjóinn tók aš mestu upp um mišjan mįnuš, žó allmikiš hrķšarvešur gerši noršanlands undir lok mįnašar. Getiš var um fjįrskaša. Alautt var ķ Reykjavik allan aprķl. Einn alhvķtur dagur var hins vegar ķ maķ ķ Reykjavik (9.) - og sķšan varš alhvķtt aš morgni 9. september. Samfelldar snjóathuganir hófust ķ Reykjavķk ķ janśar 1921. Sķšan žį hafa aldrei lišiš jafnfįir dagar į milli sķšasta alhvķta dags aš vori og žess fyrsta aš hausti og var 1926, 122 dagar. Mešaltališ er 205. 

Maķhrķšin var nokkuš snörp og olli einhverjum fjįrsköšum į Sušurlandi og noršanlands varš foktjón og skemmdir uršu ķ höfnum. Flest bendir til žess aš mjög kalt hįloftalęgšardrag hafi komiš śr noršvestri eša vestri yfir Gręnland og lęgš tengd žvķ sķšan grafiš um sig skammt fyrir sušvestan land. [Minnir ritstjóra hungurdiska į kast upp śr mišjum aprķl 1971 - kannski veršur fjallaš um žaš hér sķšar]. 

Slide1

Bandarķska endurgreiningin giskar į stöšuna ķ hįloftunum ķ žessu vešri. Kalt lęgšardrag er viš Vesturland og lęgš er žar aš grafa um sig. 

Slide2

Žann 10. var lęgšin oršin alldjśp (endurgreiningin vanmetur žó dżpt hennar). 

Dagblaš segir 12.maķ: 

Ašfaranótt sunnudagsins (9.maķ) skall į noršanhrķš, einhver sś mesta sem komiš hefir um langt skeiš. Vešurhęšin var ekki żkja mikil en snjókoman mjög mikil og nokkurt frost. Hélst vešriš allan sunnudaginn og fram į nęstu nótt įn žess aš nokkurn tķma rofaši til. Telja mį vķst aš žetta vešur hafi valdiš miklu tjóni vķšsvegar um land žótt ljósar fregnir séu ekki komnar um žaš ennžį. Hefir žegar frést um mikla fjįrskaša hér sunnanlands, en annars vita menn ekki ennžį um hve mikiš fé hefir farist, žvķ žaš var komiš vķšsvegar vegna hins įgęta tķšarfars sem veriš hefir ķ alt vor. Hefir féš bęši fennt og hrakiš i įr og sjó og eru t.d. ljótar sögur sagšar austan śr Įrnessżslu um aš fé hafi farist žar ķ hópum ķ įm og lękjum, žótt vonandi séu žęr sagnir eitthvaš oršum auknar. — Ķ Įlfsnesi į Kjalarnesi hröktu um 30 ęr ķ sjóinn og einnig kvaš margt fé hafa fariš i Leirvogsį og ašrar įr žar upp frį.

Žilskipiš Hįkon héšan śr Reykjavik strandaši į sunnudagsnóttina fram undan Grindavķk, og björgušust mennirnir viš illan leik eftir 9 tķma volk ķ skipsbįtnum. Vegna vešursins sįu žeir ekki hvar landtaka var möguleg og lentu um sķšir ķ vör rétt hjį Reykjanesvita allmjög žjakašir, en žó sjįlfbjarga, žótt lending vęri vond, og var žeim įgętlega tekiš hjį vitaverši og voru žar nęstu nótt. Einnig hefir frést um skemmdir į skipum noršanlands, og į Eyrarbakka brotnaši einn bįtur ķ lendingu og fleiri voru hętt komnir. Ekkert manntjón hefir oršiš af völdum vešursins svo frést hafi.

Ķsafold segir 15. maķ: 

(Sķmtal viš Ölfusį 12. ž.m. - (žéttbżliš Selfoss var ekki komiš til sögunnar)) Žaš var viš žvķ aš bśast, žvķ mišur, aš fregnir ęttu eftir aš berast hingaš um fjįrskaša af völdum hrķšarvešursins, sem svo snögglega skall į, ašfaranótt sunnudags s.l. Og žvķ mišur lķtur śt fyrir, aš fjįrskašarnir hafi oršiš all tilfinnanlegir sumstašar, einkum ķ Įrnessżslu nešanveršri. Ķsafold įtti tal viš Ölfusį nżlega, til žess aš spyrjast fyrir um fjįrskašana. Vantar enn fjölda fjįr ķ Flóa, Ölfusi og Grķmsnesi. Féš hafši hrakiš ķ skurši og gil, og hefir veriš aš finnast žar żmist dautt, hįlfdautt eša lifandi. Enn er ekki unnt aš segja neitt «m žaš meš fullri vissu, hversu mikil brögš eru aš fjįrsköšum žar um slóšir. En į sumum bęjum hefir žegar komiš ķ ljós, aš žeir eru ęši miklir. T.d. į einum bę Völlum ķ Ölfusi, hafa fundist milli 20—30 kindur daušar ķ Forunum, og vantar enn annaš eins frį sama bę. Į öšrum bę Įrbę ķ sömu sveit, vantar 30 kindur į flestum bęjum eitthvaš. Į Oddgeirshólum ķ Flóa, hafa fundist 16 kindur daušar og vantar enn fleiri frį sama bę. Į mörgum bęjum hafa fundist 3—10 kindur daušar, og vķša vantar enn margt fé. Einstaka bęir hafa heimt alt sitt, en žeir eru mjög fįir. Śr uppsveitum Įrnessżslu eru enn óljósar fregnir komnar, en margt fé hafši vantaš žar, žegar sķšast fréttist.

Morgunblašiš 21. maķ: 

Stórfenglegar sögur hafa gengiš hér ķ bęnum undanfariš um mikinn fjįrskaša ķ Grķmsnesi, er įtt hefši aš vera ķ bylnum į dögunum. — Sem betur fer, eru sögur žessar tilhœfulausar. Mbl. įtti ķ gęr tal viš bónda śr Grķmsnesi, og sagši hann, aš fjįrskašar žar um slóšir hefšu oršiš mjög litlir; ašeins fįar kindur į einstaka bę.

Morgunblašiš 12. maķ:

Akureyri F.B. 10. maķ. Skašar į skipum og bįtum. Ofsarok gerši hér ķ nótt į noršvestan, og olli talsveršum skemmdum į skipum og bįtum į höfninni. Eitt skip rak į land lķtiš skemmt. Vélbįtur sökk. Annar brotnaši ķ spón. Sķld eyšilagšist ķ kastnótum.

Verkamašurinn 18.maķ:

Ķ sunnudagstorminum uršu vķša spjöll į eignum manna. Į Siglufirši fuku tvö hśs, sem voru ķ smķšum; sķmastaurar brotnušu og rafljósakerfiš skemmdist svo, aš ekki er bśist viš aš žaš komist ķ lag fyrr en eftir langan tķma. Vķšar aš hefir og frést um nokkrar skemmdir.

Slide5

Hrķšin 9. september var minni. Mjög kalt lęgšardrag kom śr vestsušvestri frį Gręnlandi sunnanveršu og gekk sķšan saman viš kuldapoll norręnnar ęttar. Endurgreiningin sżnir ašalatrišin lķklega allvel. 

Slide6

Myndin sżnir kort Vešurstofunnar aš morgni žess 9. Žį snjóar ķ Reykjavķk. Śrkomusvęšiš gekk sķšan til austurs. Autt var fyrst um morguninn ķ Hśnavatnssżslu, en alhvķtt var um mišjan dag - sķšan tók af. 

Vķsir segir frį 9.september: „Snjó festi ašeins hér ķ bęnum ķ nótt“.

Vķsir 10.september:

Alsnjóa var ķ Žingvallasveit ķ gęrmorgun og langt fram į dag, en ökklasnjór į Mosfellsheiši, aš sögn manna, sem aš austan komu ķ gęr.

Ķslendingur į Akureyri segir aš žar hafi lķka oršiš alsnjóa um hįdegi žann 10. september. Vķša varš alhvķtt į vešurstöšvum, jafnvel um mišjan dag žann 9. Žann dag heyršust žrumur į Eyrarbakka, ķ Vķk ķ Mżrdal og Hraunum ķ Fljótum. Loft greinilega mjög óstöšugt. 

Ritstjóri hungurdiska baš oft gamla borgfirska bęndur um aš nefna viš sig verstu rigningasumrin sem žeir mundu eftir. Flestir voru sammįla um aš 1955 og 1913 vęru žau verstu, en nefndu einnig 1926, 1937 og 1947. Sumariš 1926 varš einnig mjög endasleppt ķ heyskap noršanlands. Lagšist žar ķ rigningar ķ įgśst svo segja mįtti aš óžurrkarnir nęšu um mestallt landiš. Mesta vatnsvešriš gerši žó dagana 23. til 25. Žį uršu margvķslegar skemmdir vegna flóša og skrišufalla. žvķ mišur voru śrkomumęlingar heldur rżrar noršanlands, t.d. engar ķ Eyjafirši, en mikiš rigndi ķ Fljótum og austur ķ Bakkafirši žar sem voru allįreišanlegar męlingar. Blöšin birtu fréttir af tjóni. Pįll Jónsson, vešurathugunarmašur į Gręnavatni ķ Mżvatnssveit, segir aš žann 24. hafi veriš dęmafįtt vatnsvešur. Vķša snjóaši ķ fjöll og sömuleišis undir lok mįnašarins. 

Slide3

Vešrįttan segir aš lęgš aš vestan hafi dagana 22. til 25. gengiš austur eftir sunnanveršu landinu og austur fyrir žaš. Fyrri 2 dagana hafi veriš sušlęg įtt sunnanlands en austan og noršaustan noršanlands. Sķšan hafi hann allstašar snśist ķ noršriš. Kortiš sżnir vešriš aš morgni žess 24. Žį er lęgšin yfir landinu austanveršu og śrfelliš ķ hįmarki fyrir noršan. 

Slide4

Um kvöldiš var lęgšin komin austur fyrir land. Mjög hvöss noršanįtt var vestan viš lęgšarmišjuna, eins og glögglega sést į bandarķsku endurgreiningarkorti. 

Morgunblašiš 29. įgśst:

Skemmdir af vatnavöxtum. Į žrišjudagsnóttina var og žrišjudaginn (24. įgśst) gerši hiš mesta forašsvešur į Noršurlandi. Hljóp žį svo mikill vöxtur ķ Eyjafjaršarį, aš hśn flęddi yfir hina svoköllušu Hólma og tók žašan allt hey, sem žar var, bęši bęjarbśa og sveitarmanna. Žį flęddi hśn og yfir Stašarbyggšarmżrar og bar žangaš leir og sand, svo tališ er aš engi sé žar ekki slįandi. Ķ Svarfašardal fór į sömu leiš. Įin flęddi žar yfir svonefnda Bakka, geysimikiš engjasvęši, og tók allt hey, sem žar var og ónżtti allt sem óslegiš var. Nemur tjóniš af žessu gķfurlega miklu ķ hey- og engjatapi.

Skrišuhlaup. Ķ sama vešri varš skrišuhlaup ķ Eyjafirši og ónżtti mjög tśn og engjar į žrem bęjum, Möšruvöllum, Kįlfagerši og Helgastöšum.

Dagur 26.įgśst:

Ofsavešur og stórrigningu af noršri gerši į žrišjudagsnóttina var. Er langt aš minnast slķks śrfellis og slķkrar vešurhęšar ķ noršanįtt. Įr allar umhverfšust sem žį er leysing veršur mest į vordaginn. Skašar miklir hafa oršiš af völdum skrišufalla og vatnavaxta ķ óvešrinu sķšastlišinn žrišjudag. Vötn ęstust svo mjög, aš jafnvel tók yfir žaš, sem mest veršur į vordaginn. Ķ hólmum Eyjafjaršarįr og engjum mešfram henni flutu burt öll žau hey er laus voru, en žaš spillist, sem eftir sat. Nokkuš af heyi situr ķ röstum viš brautina og stķflugarša engjanna og į žar hver sinn skerf ķ sameiginlegri bendu. Engjaskemmdirnar tóku žó heyskemmdunum fram. Žverįrnar śr fjöllunum beggja megin hérašsins uršu hamslausar en skrišur uršu lausar og ultu žverįrnar og svo sjįlf Eyjafjaršarį fram žykkar af leir og sandešju. Barst leirinn og sandurinn um allar engjar žęr er undir vatn komu, en svo mįtti telja aš hólmar og engjar inn af botni fjaršarins yršu samfelldur flói. Mikill hluti engjanna er žvķ talinn óvinnandi į žessu sumri. — Skrišuhlaup uršu vķša hér ķ grennd. Hefir blašiš heyrt um žessar skemmdir af völdum žeirra: Į Helgastöšum ķ Eyjafirši hljóp skriša į tśniš og tók af nįlęgt žrišjungi žess. Į Möšruvöllum (fram) og Kįlfagerši hljóp skriša og uršu af miklar skemmdir į engjum. Žį hefir og heyrst aš skrišur hafi hlaupiš ķ Öxnadal og Hörgįrdal, en ekki hafa borist um žaš greinilegar fregnir.

Ķslendingur 27. įgśst: 

Ašfaranótt žrišjudagsins (24. įgśst) brast į aftaka noršaustanvešur meš afspyrnuśrfelli. Uršu af vešri žessu hin mestu spjöll til lands og sjįvar. Įr allar runnu fram meš feikna vatnsgangi og aurburši, gerši skaša į slegnu grasi og óslegnu. Žverį ķ Garšsįrdal braut varnargarš, sem nżgeršur var noršan viš farveg hennar, og flęddi yfir engi Kaupangssveitar, og gerši į žeim illan usla. Munkažverį óx svo, aš flęddi inn ķ rafstöšvarbyggingu Munkažverįr, svo aš aflvélarnar stöšvušust. Tekur žaš tķma langan og tilfinnanlegan kostnaš aš koma žvķ ķ lag aftur. Eyjafjaršarį flęddi yfir flęšiengi bęjarins noršan Stašareyjar, og verša engjaleigjendur fyrir stórtjóni af völdum žess. Allvķša hlupu fram aurskrišur, og eyšilögšu aš meiru og minnu engjar og tśn. Uršu allmiklar skrišuhlaupsskemmdir į engjum Möšruvalla ķ Eyjafirši og Kįlfageršis. Um žrišjungur af tśni Helgastaša ķ Eyjafirši eyšilagšist og žannig. Heyrst hefir og, aš skemmdir hafi oršiš af skrišum ķ Öxnadal og Hörgįrdal, en af žvķ hafa ekki nįnar fregnir fengist. Į Steindyrum į Lįtraströnd hljóp stór skriša og eyšilagši mikinn hluta af enginu og er įlitiš, aš fé hafi farist ķ žeirri skrišu. Norskt sķldveišiskip rak į land nįlęgt Stašarhóli austan Siglufjaršar, og er tališ eyšilagt. Viš Skagaströnd hafši fęreyskt veišiskip nęr rekiš į land, en Helga Magra tókst viš illan leik aš nį mönnunum, og kom žeim til Siglufjaršar. Bįtar misstu reknet sķn, og snurpuskip bįta og björgušust naušuglega.

Verkamašurinn 29. įgśst:

Ašfaranótt žrišjudagsins sķšasta gekk yfir Noršurland ofsa noršaustan stormur, meš afskaplegu regni. Var sem nįttśran öll fęri berserksgang. Hafrótiš var eins og mest er i haustgöršum. Vešur žetta olli miklum skemmdum į landi og sjó og įttu margir von į mannskaša. Drifneta bįtarnir voru flestir śti. Misstu žeir sumir netin algerlega. Hjį öšrum skemmdust žau mikiš. Sumstašar, žar sem skipin lįgu ķ höfn, uršu žau aš hafa vélar i gangi. Vélskipiš Lottie var statt hér śti ķ fjaršarmynninu, er vešriš skall į. Vél žess var eitthvaš ķ ólagi. Hrakti žaš undan sjó og vindi og var nęrri komiš upp ķ Hvanndalabjörg. Helgi magri bjargaši skipshöfn af fęreyskum kśtter, er var aš reka į land vestur viš Skagaströnd og fleiri skip voru naušuglega stödd. Nokkur misstu bįtana. Flóšbylgjan var svo mikil aš sjór gekk langt į land upp.

Hér flóši yfir stóran hluta Oddeyrarinnar. Fiskstakkar į reitunum stóšu ķ sjó og blotnušu og viš lį aš flóšiš gengi inn ķ kjallara i sumum hśsunum. Frammi ķ Eyjafjaršarhólmnum var mikiš af slegnu heyi śti. Sópašist žaš allt ķ burt og er žar um mörg žśsund króna skaša fyrir bęinn aš ręša. Skrišur féllu viša śr fjöllum og eyšilögšu engjar.

Slide10

Ķ septemberhefti Vešrįttunnar (og blöšum) er getiš um ferš sem listmįlararnir Tryggvi Magnśsson og Finnur Jónsson fóru yfir hįlendiš dagana 17. įgśst til 15. september. Žeir gengu sunnan af Landi į Rangįrvöllum noršur óbyggšir til Fnjóskadals. Vešurskżrslu sendu žeir Vešurstofunni og sżnir myndin ašra sķšu hennar - nokkuš snjįša sem vonlegt er. Athugiš aš dagsetningarnar į efri hluta blašsins eiga viš september, en žęr į nešri hlutanum segja frį įgśstmįnuši. Žann 11. september lentu žeir ķ umbrotafęri og hrķš, snjór ķ kįlfa. Žį voru žeir į Sprengisandi, vestan viš Tungnafellsjökul og sunnan Fjóršungskvķslar.

Slide12

Eins og įšur sagši var sérlega kalt ķ október. Į landsvķsu hefur október ekki oršiš kaldari sķšan. Ķ Reykjavķk og ķ Stykkishólmi var október 1981 lķtillega kaldari. Į Akureyri var kaldara 1981, 1980 og 1968. Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ október 1926, mešalžykkt og vik žykktarinnar frį aldarmešaltali októbermįnašar, 

Fyrstu žrjįr vikur nóvember héldu kuldinn og noršanįttin įfram, vešur voru oft ill. Versta vešriš gerši dagana 4. til 9. Žį dżpkaši lęgš mikiš fyrir sunnan og sķšan austan land - sneri sķšan viš og žokašist til vesturs fyrir sunnan landiš. Żmislegir skašar uršu ķ žessu vešri. 

Slide8

Bandarķska endurgreiningin viršist nį žessu vešri allvel. Lęgšin um 950 hPa ķ mišju žann 6.nóvember. 

Vķsir 10.nóvember:

Ķsafirši 9. nóv. FB. Snjóflóš ķ Hnķfsdal. Afar miklum snjó hefir hlašiš nišur į Vesturlandi. Snjóflóš hafa falliš ķ Hnķfsdal innanveršum og tekiš sķmalķnuna į kafla į milli Hnķfsdals og Bolungarvķkur. Fimm hestar fórust ķ sama flóši. Rekiš hefir bryggjutimbur ķ Įlftafirši, og vita menn ekki hvašan žaš muni komiš, en giska į, aš snjóflóš hafi grandaš bryggju į Hesteyri. [Svo reyndist vera]. 

Morgunblašiš 11. nóvember:

Sķmabilanir hafa oršiš alveg óvenjumiklar ķ ofvešrinu undanfarna daga, enda sagt, aš žęr muni hafa veriš meš žeim allra verstu, sem komiš hafa į Noršurlandi. Ķ Skagafirši er sagšur įkaflega mikill snjór, og snjóflóšahętta vķša. Annaš snjóflóš féll aftur ķ dalnum fyrir ofan Hnķfsdal, og sópaši burtu sķmanum į allstóru svœši 12 staurar alveg horfnir. Į Lįgheiši ķ Ólafsfirši féll snjóflóš og tók lķnuna į nokkuš stóru svęši. Ófrétt enn af Heljardalsheiši  og svęšinu žašan austur fyrir Akureyri. Ķsing hefir lagt į sķmažrįšinn vķša, einkum į lįglendi Noršurlands, og valdiš miklum skemmdum. Žannig féllu nišur allar lķnurnar frį Saušįrkróki, austur aš Hérašsvatnaós, og margir staurar brotnušu. Vestan viš Saušįrkrók féllu lķnurnar nišur į 4 kķlómetra svęši. Į Noršausturlandi hefir vešriš (ekki veriš eins afskaplegt en kaldara, og žvķ minni ķsing lagt į vķrana,. Er ritsķminn ķ lagi £rį Seyšisfirši vestur aš Hólum ķ Laxįrdal. Verša sķmamenn sendir héšan noršur til fullkominna ašgerša, en vęnta mį aš ritsķmasamband komist aftur į alla leiš til Seyšisfjaršar, eftir einn eša tvo daga, ef vešur helst gott.

Vķsir 15. nóvember:

Ofsavešur og flóšgangur ašfaranótt laugardags austanlands. Į Noršfirši brotnušu um 30 įrabįtar, sumir ķ spón, smįbryggjur og sjóhśs brotnušu allmikiš. Um 20 kindur tżndust ķ sjóinn, įtta skippunda fiskhlaša tók śt af žurrkreiti. Į Mjóafirši tżndust ķ sjóinn 3 įrabįtar og į bęnum Eldleysu 15 skķppunda fiskhlaši af venjulegum žurrkreit. Fiskhlašinn var fergšur meš klöppum.

Akureyri 13. nóv. FB.: Bleytuhrķšar undanfariš hafa vķša oršiš orsök aš illum bśsifjum. Torfbęir flestir oršnir blautir ķ gegn og lekir, og sama er aš segja um hlöšur og peningshśs. Snjóflóš hafa falliš vķša og valdiš skaša. Mestur skaši af völdum snjóflóšs, er til spurst hefir, var į bęnum Skeri į Lįtraströnd. Snjóflóšiš tók fjįrhśs meš 60 kindum og heyhlöšu og 4 bįta og sópaši öllu į sjó śt. Ašeins 9 kindum varš bjargaš. Lį viš, aš flóšiš tęki bęinn lķka. Slapp fólkiš naušulega. Hefir žaš nś flśiš hann og bśpeningurinn hefir veriš fluttur į nęstu bęi. Mašur śr Svarfašardal, Dagbjartur Žorsteinsson, fórst ķ snjóflóši į Hįageršisfjalli. Var hann į rjśpnaveišum.

Mjög illvišrasamt var framan af desember. Žį gengu stórgeršir sunnan- og vestanumhleypingar yfir landiš. Töluvert tjón varš vegna sjįvargangs į Sušurnesjum og sömuleišis į Eyrarbakka.

Slide9 

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum aš morgni 6. desember. Vaxandi lęgš er sušaustur af Hvarfi og stefnir ķ įtt til landsins. Dęmigerš illvišrastaša. Nżtt tungl var žann 5. og žvķ stórstreymt žessa daga. 

Morgunblašiš 8. desember: 

Höfnum ķ gęr. Hér er aftakavešur og stórhrķš hefir veriš fyrri hluta dagsins. Brim er afskaplegt, og gekk flóšbylgja į land ķ morgun. Sópaši hśn burtu öllum göršum og bar grjótiš langar leišir į land upp. Einn bę, sem heitir ķ Göršum, skall flóšbylgjan yfir og er hann nś į kafi ķ sjó. Žar bjó mašur, sem Vilhjįlmur Jónsson heitir og er hann um sjötugt. Kl. 5 ķ morgun var hann vakinn upp af mönnum, sem sįu aš hverju fór og mįtti žaš ekki tępara standa aš hann bjargašist; varš hann svo naumt fyrir, aš hann gaf sér ekki tķma til aš slökkva ljós ķ bašstofunni. Missti hann žarna alla innanstokksmuni sķna og vetrarbjörg, en nokkrum kindum, sem hann įtti, var bjargaš į bįtum śr kindakofanum og uršu menn aš vaša sjóinn ķ mitti inni ķ kofunum til žess aš nį kindunum. Eigi hefir enn frést af bęjum hér fyrir sunnan, en ętla mį aš hafrótiš hafi valdiš žar spjöllum lķkt og hér.

Breišabólstaš į Skógarströnd ķ gęr: Hér er versta vešur og hefir veriš undanfarna daga. Eigi hefir žaš žó valdiš öšrum skemmdum hér nęrlendis, svo aš kunnugt sé, nema hvaš žak fauk af hśsi ķ Eyrarsveit. Nįkvęmar fregnir um žaš hafa žó eigi borist. Fé helst illa viš hér vegna storma og umhleypinga.

Sjógaršur brotnar į Eyrarbakka. Ķ fyrrinótt og gęrmorgun gerši ofsabrim į Eyrarbakka. Brotnaši sjógaršurinn vestur frį kauptśninu į um 80 fašma svęši. Žį skemmdist og bryggja allmikiš, og opinn bįtur brotnaši allmikiš į landi upp. Ķ gęr klukkan aš ganga 6 var sagt ęgilegt brim į Eyrarbakka, og bjuggust menn žó viš žvķ, aš žaš mundi aukast meš kvöldinu og ķ nótt sem leiš. Ķ Grindavķk höfšu einhverjar smįskemmdir oršiš į sjógöršum į stöku staš. En ekki var žaš sagt teljandi.

Ófęrš var nokkur sušvestanlands um og eftir mišjan mįnuš.

Morgunblašiš segir frį  17. desember;

Ķ fyrrinótt voru 10 bifreišar viš Ölvesįrbrś, og komust ekki yfir Hellisheiši vegna snjóžyngsla. Um 30 manns varš aš gista ķ Tryggvaskįla ķ fyrrinótt, og ein bifreišin varš aš fara nišur į Eyrarbakka žvķ faržegar fengu ekki inni viš Ölvesįrbrś, vegna žrengsla. ... Hér hefir og kyngt nišur miklum snjó, svo aš feršir hafa tafist į vegum hér ķ kring. Fór bķll frį BSR til Hafnarfjaršar kl.11 ķ gęrmorgun og kom ekki sušur fyrr en kl. 1 3/4. Varš aš moka frį honum mest alla leišina. 

Mikil hlżindi uršu um jólaleytiš og grķšarleg śrkoma sunnanlands og vestan. 

Slide11

Endurgreiningin sżnir mjög hlżjan hęšarhrygg sunnan og sušaustan viš land um hįdegi į annan dag jóla. Beindi hann hingaš mjög hlżju og röku lofti langt sunnan śr höfum. 

Vķsir 29. desember:

Skrišuhlaupiš undir Eyjafjöllum. Holti undir Eyjafjöllum 28. des. Kl. 2 į ašfaranótt annars jóladags vaknaši fólkiš ķ Ytri-Steinum viš žaš aš vatnsflóš fyllti bęinn. Svonefndur Steinalękur hafši ķ stórrigningu hlaupiš śr farvegi og stefndi į bįša bęina. Bóndinn śr Sušurbę fór til hesthśss meš dóttur sinni. Komust žau ekki heim til bęjar žaš sem eftir var nętur, vegna vatnsgangs og grjótburšar. Žau fundu hestana į sundi ķ hśsinu og björgušu žeim śt um žekjuna. Ķ uppbęnum var veik kona rśmföst. Bjargaši fólkiš sér og henni og hśsmóšurinni ķ Sušurbę upp į bašstofužekjuna og hafšist žar lengi viš. Komst žašan meš naumindum į skemmužekju, žašan eftir langa stund til fjįrhśss, er hęrra stóš. Lét žar fyrirberast uns birti, en leitaši žį nįgrannabęja. Vatn og skriša fyllti bęina bįša į Ytri-Steinum og jafnaši ašra bašstofuna viš jöršu įsamt bęjardyrum og flestum śtihśsum. Fylltust bęjarstęšin og umhverfiš stórgrżti og aur, fjós fylltust og stóšu kżr žar ķ vatni į mišjar sķšur. Bęirnir eru nś hrundnir aš mestu. Žaš sem eftir stendur er į kafi ķ stórgrżtisurš.

Morgunblašiš 29. desember:

Śr Mżrdal. (Sķmtal 28. des.). Ašfaranótt sunnudags 26. ž.m. gerši sömu asahlįku ķ Mżrdal sem žį, er var undir Eyjafjöllum og olli tjóni į Steinabęjum. Skriša féll śr brekkunni, sem er yfir kauptśninu ķ Vķk og skemmdi eitthvaš af śtihśsum, en ekki stórvęgilega. Óhemju vöxtur hafši komiš ķ Vķkurį; tók flóšiš nokkuš ofan af stķflu rafveitunnar, svo aš ljósin slokknušu, og var stöšvarhśsiš bętt komiš. — Vķša féllu nišur skrišur śr fjöllunum viš Vķk og ollu töluveršu tjóni į landi.

Morgunblašiš 31. desember:

Stórflóš ķ Borgarfirši. Borgarnesi ķ gęr. Į annan jóladag kom hiš mesta flóš ķ Borgarfiršinum, er komiš hefir sķšan 1882 (rétt eftir nżįr). Noršurįrdalurinn var allur eitt beljandi straumhaf hlķša į milli. Fyrir jólin hafši kyngt nišur afskaplega miklum snjó, en svo komu śrhellis rigningar um jólin og asahlįka og af žvķ komu žessir miklu vatnavextir. Tók upp allan snjó, svo aš alauš varš jörš upp į heišar, en įr allar ruddu sig, og vķša tók klaka śr jörš nišri ķ byggš. Eigi hafa vatnavextir žessir valdiš neinu tjóni į skepnum né bęjum, svo aš kunnugt sé, en allmiklar skemmdir hafa žeir gert į vegum vķša. Ķ veginn hjį Ferjukoti braut flóšiš 20 fašma skarš; (vegur sį var geršur 1921—'22). Į nżja veginum ķ Noršurįrdal uršu og talsveršar skemmdir vķša, en engar brżr fóru. Svo var vatniš mikiš ķ Noršurį aš nęrri lį, aš hśn flęddi upp ķ brś, og seytlaši yfir veginn austan brśarinnar, en žaš hefir eigi komiš fyrir įšur sķšan vegurinn var geršur.

Samtal viš vegamįlastjóra. Morgunblašiš hafši tal af vegamalastjóra ķ gęr og spurši hann um žessar vegaskemmdir. Gerši hann eigi mikiš śr žeim og sagši aš tekist hefši aš gera vegina fęra aftur aš mestu leyti. Nokkrar skemmdir kvaš hann og hafa oršiš į vegunum austan fjalls, t.d. ķ Ölfusi; leysingar hefši oršiš eins įkafar žar og annarsstašar og vatniš rofiš skörš ķ vegina allvķša, en žęr skemmdir vęru nś endurbęttar svo, aš vegirnir vęru brįšum bķlfęrir. Skrišur hefši nokkrar falliš į, vegi, t.d. ein śr Ingólfsfjalli yfir veginn upp aš Sogi. Austur ķ Hornafirši voru einnig miklir vatnavextir. Žar féll allmikil skriša į veginn ķ Almannaskarši.

Śrkoma męldist mikil ķ Vķk ķ Mżrdal. Segir af žvķ ķ Vešrįttunni (desember 1926) aš „milli venjulegra athugunartķma kl. 8—8 įrdegis [hafi falliš] 122.5 mm ž.26. Žaš byrjaši aš rigna kl. 23:30 ž.25., svo aš žessir 122,5 mm voru ašeins eftir nóttina. En svo hélt rigningin įfram og žegar lišnar voru réttar 24 stundir frį žvķ hśn byrjaši (ž.26. kl.23:30) męldi athugunarmašur į nż. Į žessum 24 stundum hafši žį rignt 215,8 mm. Žetta er langmesta śrkoma eftir einn sólarhring, sem męld hefir veriš hér į landi svo kunnugt sé. Mesta sólarhringsśrkoma įšur hefir veriš 124,0 mm į Teigarhorni 12. įgśst 1916. En žess ber aš gęta, aš sś męling er gerš į venjulegum athugunartķma og žess vegna ekki vķst, aš žaš sé mesta śrkoma, sem fengist hefši į öšrum tķmum. Mįnašarśrkoman ķ Vķk, 505,1 mm er og langmesta mįnašarśrkoma, sem žekkst hefir hér į landi til žessa tķma. Mesta mįnašarśrkoma įšur er 390,5 mm į Fagurhólsmżri ķ október 1924“.

Vķkurmęlingin var bókfęrš sem sólarhringsśrkomumet Ķslands žegar ritstjóri hungurdiska fór aš rżna ķ vešurtölur og allt fram til 28. febrśar 1968 žegar 233,9 mm męldust į Vagnsstöšum ķ Sušursveit. Žaš met stóš aftur til 1. október 1979 (242,7 mm ķ Kvķskerjum) og žaš žar til nśverandi met var sett 10. janśar 2002 (293,3 mm ķ Kvķskerjum). Mįnašarmetiš lifši skemur, žaš var slegiš ķ Hveradölum ķ janśar 1933 žegar žar męldust 596,0 mm yfir mįnušinn. Nśgildandi (2022) mįnašarmet er 971,5 mm męlt į Kollaleiru ķ nóvember 2002.

Viš ljśkum hér žessari lauslegu yfirferš um žaš helsta ķ vešri į įrinu 1926 - margt annaš hefši mįtt geta um. Ķ višhenginu eru żmsar tölulegar upplżsingar og fleiri atvika getiš lauslega.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 20 dagar marsmįnašar

Mešalhiti fyrstu 20 daga marsmįnašar er +1,0 stig ķ Reykjavķk. Žaš er +0,2 stigum ofan mešallags sömu daga 1991 til 2020, en -0,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 15. hlżjasta sęti aldarinnar (af 22). Dagarnir 20 voru hlżjastir įriš 2004, mešalhiti žį 5,2 stig. Kaldastir voru žeir 2011, mešalhiti -1,4 stig. Į langa listanum er hiti dagana 20 ķ 64. hlżjasta sęti (af 150). Hlżjast var 1964, mešalhiti +6,4 stig, en kaldast 1891, mešalhiti -5,8 stig.
 
Į Akureyri hefur veriš hlżtt, mešalhiti 20 fyrstu daga mįnašarins er +2,5 stig, +3,0 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020 og +2,4 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Hita hefur veriš nokkuš misskipt į landinu. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Austurlandi aš Glettingi. Žar eru dagarnir žeir žrišjuhlżjustu į öldinni. Kaldast hefur veriš vestanlands, frį Faxaflóa til Stranda og Noršurlands vestra, žar sem hiti hefur veriš ķ 7. hlżjasta sęti.
 
Svo ber nś viš aš aš tiltölu hafa dagarnir 20 veriš kaldastir ķ Reykjavķk, hiti -0,4 stig undir mešallagi sķšustu tķu įra. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš viš Setur og viš Mżvatn, hiti +3,0 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Śrkomumagn hefur veriš mjög óvenjulegt į landinu sušvestanveršu. Ķ Reykjavķk hafa męlst 166,6 mm, žaš langmesta sem vitaš er um sömu daga. Nęstmest męldist 1986, 114,7 mm. Žetta er um žreföld mešalśrkoma. Į Akureyri hafa męlst 33,6 mm og er žaš ķ mešallagi. Um helgina féllu sólarhringsśrkomumet marsmįnašar bęši į Reykjum ķ Hrśtafirši og ķ Dalsmynni ķ Hjaltadal. Śrkoma er meiri į allmörgum stöšvum en įšur hefur męlst žessa sömu daga.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 53,3 ķ Reykjavķk. Žaš er ķ tępu mešallagi. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 74,0, rśmlega 30 fleiri en ķ mešalįri.

Skörp skil - mikil śrkoma og leysing?

Žeir sem hafa fylgst meš vešri ķ Evrópu undanfarna daga hafa vafalķtiš veitt athygli miklum strók sem boriš hefur sand og hlżtt loft sunnan frį Afrķku noršur um Evrópu. Žar hefur nś byggst upp feiknaöflug hlż hęš og hefur hśn oršiš til žess aš loft śr sušri sękir nś hingaš til lands. Žótt ķ meginatrišum sé žaš ekki frį Afrķku komiš gera spįr samt rįš fyrir žvķ aš ryk nįi yfir Austurland - mjög hįtt ķ lofti sķšdegis į laugardag. 

Hęšin er óvenjuleg - hugsanlegt aš marsžrżstimet Danmerkur sem stašiš hefur af sér alla įsókn sķšan 1880 falli. Žį męldist žrżstingur aš sögn heimildamanna hungurdiska 1049,4 hPa, en gęti fariš ķ 1050 hPa ķ nótt eša ķ fyrramįliš.

Sķšdegis hefur ašeins slaknaš - rętist spįin į kortinu hér aš nešan.

w-blogg180322a

Yfirlitskort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl.18 į morgun sżnir ašalatrišin. Hęšin mikla er nęrri Danmörku - mjög hlżtt loft streymir til noršurs fyrir vestan hana - allt til Noršur-Noregs. Viš Ķsland er lęgš - ekki mjög djśp - en vegna žess aš hęšin er svona mikil er mikill vindstrengur austan hennar allt vestur aš skörpum skilum sem liggja yfir landinu. 

Žessi skil hafa veriš ķ spįnum ķ nokkra daga - en žar til ķ gęr voru žęr allar sammįla um aš žau kęmust aldrei inn į landiš - hlżindin fęru alveg hjį fyrir sušaustan land og śrkoma yrši einskoršuš viš landiš sušaustanvert. Sķšan var žaš ķ gęr aš spįrnar fóru aš fara meš skilin vestar og vestar. Svo viršist sem ekki hafi enn tekist aš negla nįkvęmlega nišur hversu vestarlega skilin - og žar meš śrkoman - śrkomutegund og įkefš - įsamt vindįtt og vindstyrk rašast į landiš. 

Loftiš er mjög stöšugt - żtir undir bęši skila- og fjallažįtt śrkomunnar. Fjallažįttarins gętir langmest austan skilanna ķ hlżrri sunnanįttinni - en śrkoma er einnig umtalsverš ķ skilunum sjįlfum og undir žeim aš vestanveršu. Žar getur śrkoman oršiš snjór - en annars rigning. 

Öfgaśrkomuvķsar evrópureiknimišstöšvarinnar eru hįir į morgun, laugardag - sérstaklega yfir hįlendinu og harmonie-reiknilķkaniš sżnir lķka nokkuš óvenjulega stöšu. Myndasafniš hér aš nešan sżnir nokkur atriši. - Myndin skżrist talsvert sé hśn stękkuš - en ašalatrišin eru ljós jafnvel ķ lķtilli upplausn vegna žess hversu munur milli landshluta er mikill.

w-blogg180322b

Efst til vinstri mį sjį breytingu ķ vatnsgildi snęvar milli kl. 12 og 24 į laugardag (12 klukkustundir). Hśn er jįkvęš (bętir į snjó) į grįu svęšum myndarinnar, en neikvęš - snjór brįšnar - į blįu svęšunum. Tölur sżna aš žį eiga um 9 cm aš bętast viš į Reykjanesi og allt upp ķ meir en 30 cm vestur ķ Dalasżslu. Aftur į móti į mikiš aš leysa į Sušurlandsundirlendinu öllu. 

Efst til hęgri er sķšan uppsöfnum tveggja sólarhringa śrkoma, frį hįdegi ķ dag, föstudag, fram til hįdegis į sunnudag. Mest af śrkomunni į reyndar aš falla į laugardeginum. Hęsta talan, yfir 500 mm er į Eyjafjallajökli og 300 til 400 mm į stórum svęšum į Vatnajökli og žar ķ kring. Efst į jöklunum fellur žetta sem snjór - (allt žaš žvķ 2 metrar į 12 klst į Mżrdalsjökli). Hvort žessar tölur raungerast er aušvitaš öldungis óvķst.

Kortiš nešst til vinstri sżnir „afrennsli“ - hér ķ 36 klst. Žaš er samsett śr rigningarhlut śrkomunnar og leysingunni. Žar eru tölur lķka mjög hįar. Hęsta talan er ķ Žórsmörk, rśmlega 300 mm, en einnig mjög mikiš į hįlendisbrśninni ofan Sušurlandsundirlendisins, allt aš 100 mm. Viš sjįum lķka aš einhver hluti śrkomunnar į snjókomusvęšinu veršur ķ fljótandi formi (aš mati lķkansins) - sennilega žį blaut slydda. Bošar žį krapaelg - eins og hann er nś skemmtilegur eša hitt žó heldur - en hann bindur žó afrennsliš og dregur śr lķkum į miklum vatnavöxtum. 

Kortiš nešst til hęgri sżnir hitaspį sem gildir kl.16 sķšdegis į laugardag. Vel sést hversu skörp skilin eru ķ nįgrenni höfušborgarinnar. Óvissa ķ legu žeirra er žó umtalsverš eins og kom fram hér aš ofan. Hiti fer trślega ķ tveggja stafa tölu vķša noršan- og austanlands - en veršur nęrri frostmarki vestan skilanna - lengst af. 

w-blogg180322c

Sķšasta mynd žessa pistils sżnir sķšan vind- og męttishitasniš um landiš žvert, frį vestri (til vinstri) til austurs (til hęgri) og gildir kl. 17 sķšdegis į morgun, laugardag. Hes heimskautarastarinnar liggur nišur undir austanvert landiš, vindhraši ķ 4 km hęš er um 50 m/s og fįrvišrisstyrkur (brśnt) nęr alveg nišur undir hęstu fjöll - kannski nešar žar sem žannig hagar til. Rétt austan viš 22 grįšur vestur dettur vindur alveg nišur, er nęr enginn yfir noršanveršu Snęfellsnesi - og hęg noršanįtt er žar śtifyrir.

Viš skulum lķka taka eftir miklum halla į jafnmęttishitalķnunum - žar sjįum viš hitamuninn žvert ķ gegnum skilin. 

Skilin verša ķ sinni vestustu stöšu sķšdegis į morgun, laugardag. Sķšan fara žau aftur til austurs og verša komin austur fyrir land um hįdegi į sunnudag. Önnur skil - einnig skörp eiga sķšan aš fara yfir land į mįnudag. 

Žess mį geta aš angi śr žessu sama kerfi į aš valda grķšarlegri śrkomu ķ Noršur-Noregi į laugardag. 


Fyrri hluti marsmįnašar

Fyrri hluti mars hefur veriš umhleypingasamur og fremur hlżr. Sérlega śrkomusamt hefur veriš um landiš sunnanvert. Mešalhiti ķ Reykjavķk er +1,6 stig. Žaš er +1,0 stigi ofan mešaltals sömu daga 1991 til 2020 og +0,5 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast hitinn ķ 9. hlżjasta sęti (af 22) į öldinni. Fyrri hluti mars var hlżjastur įriš 2004, mešalhiti žį +6,0 stig, en kaldastur var hann 2002, mešalhiti -1,1 stig. Į langa listanum er hiti nś ķ 43. sęti (af 150). Hlżjast var 1964, mešalhiti žį +6,6 stig, en kaldast var 1891, mešalhiti -7,7 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś +2,8 stig, +3,4 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020 og +3,1 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Noršurlandi eystra, Austurlandi aš Glettingi og Austfjöršum. Žar er fyrri hluti mars sį nęsthlżjasti į öldinni. Kaldast aš tiltölu hefur veriš viš Faxaflóa, į Sušausturlandi og į Mišhįlendinu žar sem dagarnir eru ķ 5. hlżjasta sęti aldarinnar.

Hiti er ofan mešallags sķšustu 10 įra um land allt. Mest er vikiš viš Mżvatn, +3,7 stig, en minnst į Garšskagavita, +0,4 stig.

Śrkoma hefur veriš óvenjumikil ķ Reykjavķk, 133,1 mm. Aldrei hefur męlst jafnmikil eša meiri śrkoma ķ Reykjavķk ķ fyrri hluta mars. Nęstmest męldist śrkoma žessa sömu daga įriš 1931, 101,7 mm. Į Akureyri hefur śrkoma hins vegar veriš lķtil. Ašeins hafa męlst žar 7,0 mm, um fjóršungur mešalśrkomu. Žaš er žó ekki met.

Sólskinsstundir hafa męlst 42,5 ķ Reykjavķk. Žaš er um 7 stundum nešan mešallags. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 42,4, 13 fleiri en ķ mešalįri.


Gaumur gefinn

Ķ dag (žrišjudag 15. mars) og į morgun (mišvikudag 16.) er vešriš ķ nįmunda viš okkur aš jafna sig į hinni óvenjulega djśpu lęgš sem kom aš Sušur-Gręnlandi ķ gęr og olli miklu illvišri hjį okkur. Svo viršist sem žrżstingur ķ lęgšarmišju hafi fariš nišur fyrir 930 hPa og į gręnlandsströnd męldust lęgst 934,1 hPa. Gęti veriš lęgsti žrżstingur sem nokkru sinni hefur męlst į noršurhveli jaršar ķ mars. Ķslandsmetiš er žó ómarktękt hęrra, 934,6 hPa sem męldust ķ Reykjavķk 4. mars 1913. 

Illvišriš sem gekk yfir landiš ķ gęr var einnig ķ flokki žeirra verri ķ vetur. Į hinum einfalda hlutfallsmęlikvarša ritstjóra hungurdiska fékk žaš (brįšabirgša-)töluna 547 - öllu minna en verstu febrśarvešrin, en er samt ķ žungaviktarflokki. 

Įrsvindhrašamet var slegiš į vešurstöšinni Sįtu noršan Hofsjökuls, fór 10-mķnśtna vindur žar ķ 46,9 m/s. Mįnašarmet (mars) var slegiš ķ Sandbśšum žar sem vindur fór ķ 42,2 m/s. Mįnašarmet voru einnig slegin viš Kįrahnjśka, į Fagradal og į Hallormsstašahįlsi - svo ašeins hiš merkasta sé tališ. Grķšarlegur vindstrengur fór austur um landiš - og gętti mest į hįlendinu og į nokkrum stöšum vestanlands. 

Į eftir skilakerfi lęgšarinnar fylgir hefšbundiš éljaloft ęttaš frį Kanada og mótaš af hlżjum sjó fyrir sušvestan land.

Žaš er alltaf athyglisvert aš fylgjast meš žeim lęgšum sem koma ķ kjölfar žessara risalęgša. Nįi žęr ķ hlżtt loft sunnan śr höfum verša žęr afskaplega skęšar og mörg verstu vešur sem yfir landiš ganga eru einmitt žessarar ęttar. Full įstęša er žvķ alltaf til aš fylgjast meš. Nś į dögum getum viš nokkuš treyst reiknilķkönum til aš segja til um žaš hvort hlżtt loft nęst inn ķ kerfin eša ekki. 

Lęgšin sem nęst kemur viršist ekki vera af žessari verstu gerš - en samt nęgilega slęm til žess aš gefa veršur henni gaum og rétt aš sżna fulla viršingu. 

w-blogg150322a

Spįkortiš sżnir tillögu evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna į hįdegi į morgun (mišvikudag 16.mars). Gamla lęgšin er žį enn aš beina žéttum éljum til okkar meš allhvössum vindi ķ éljunum. Kannski jafnvel eldingum į stangli. Nżja lęgšin er um žaš bil aš verša til nokkuš langt sušvestur ķ hafi. Hśn į aš vera um 990 hPa ķ lęgšarmišju, en dżpkar ört og stefnir til landsins. Flestar spįr setja leiš hennar rétt fyrir vestan land. Hśn į ekki aš nį ķ mjög hlżtt loft - žaš loft sjįum viš sem śrkomubakka nokkuš sušaustan viš lęgšarmišjuna - kerfin fara rétt į mis. 

Žaš sem gerir žessa lęgš sérlega erfiša višfangs er aš ķ henni viršist loft vera mjög óstöšugt. Žįttur klakkaśrkomu er mjög hįr ķ meginśrkomusvęši hennar. Lķkön höndla slķka klakka nokkuš misjafnlega - žaš er talsveršur munur į - sérstaklega žegar viš erum aš tala um meira en einn og hįlfan sólarhring. 

w-blogg150322b

Evrópureiknimišstöšin bżr til nokkuš skemmtilegar gervi-gervihnattamyndir eftir spįm sķnum Hér er ein sem į aš gilda annaš kvöld (mišvikudag) kl.21. Lęgšin nżja er žį um 700 km fyrir sušvestan land į leiš noršnoršaustur. Mikill skżjabakki fylgir og nįlgast hann landiš hratt. 

w-blogg150322c

Klukkan 3 ašra nótt er vešriš aš nį hįmarki sušvestanlands. Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, hann er kominn nišur ķ um 970 hPa, lęgši hefur dżpkaš um 20 hPa į 15 klukkustundum. Loftvog hrķšfellur sušvestanlands. 

w-blogg150322d

Vindaspį harmonie-lķkansins (100 m hęš) sżnir stöšuna kl.6. Žį er forįttuvešur af sušaustri į landinu - en fariš aš ganga nišur į höfušborgarsvęšinu. Ein helsta spurningin varšandi žennan śrkomubakka er hvort aš ķ honum verša miklar eldingar - hann hefur til žess alla burši - en mjög erfitt er žó aš spį slķku. Veršum alla vega ekki hissa ef svo fer.

w-blogg150322e

Sneišmyndin (Ķsland žvert - frį vestri til austurs (vinstri til hęgri į myndinni) - frį sjįvarmįli og upp ķ 250 hPa (um 10 km hęš). Vindstrengurinn (litir og örvar) nęr nįnast frį jöršu og upp fyrir vešrahvörf. Flest illvišrin sem hafa plagaš okkur aš undanförnu hafa hins vegar įtt eindregiš hįmark fremur lįgt ķ lofti - ķ um 1500 til 2000 metra hęš. 

Gaman er aš sjį ólķkt hitamynstur ķ mišju vešrahvolfs og sķšan nęrri vešrahvörfunum.

w-blogg150322f

Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins, vind og hita (litir). Grķšarkalt loft fylgir ķ kjölfar lęgšarinnar - hiti fer nišur undir -45 stig ķ um 5 km hęš. Žetta er meš žvķ lęgsta sem sést ķ mars (žó ekki met) - og sżnir hversu vel vešrahvolfiš er hręrt - um žaš sjį vindurinn og kyndingin aš nešan. Ekki er nęrri metkulda ķ nešstu lögum. Loftiš er grķšarlega óstöšugt. Viš skulum lķka taka eftir žvķ aš hlż tunga (sem fylgir śrkomubakka lęgšarinnar) teygir sig til vesturs noršur af landinu. 

w-blogg150322g

Žetta kort sżnir stöšuna ķ 300 hPa į sama tķma - nęrri vešrahvörfun. Žar er hlżjast viš sušvesturland - en mjög kalt fyrir noršan land. Kuldinn veršur til viš lyftingu - kalda loftiš aš vestan (ķ nešri lögum) ryšur garši į undan sér - žaš sem er žar fyrir ofan veršur aš lyftast - sé litiš į nęstu spįkort į undan er fjólublįi liturinn ekki til - hann bara birtist žarna upp śr žurru. Sżnir hins grķšarlegu lyftikrafta sem žarna eru į ferš. Loft kólnar viš aš streyma upp. Frostiš er allt aš -67 stig. Žaš er ekki heldur fjarri meti ķ marsmįnuši. 

Skylt er aš taka fram aš bandarķska vešurstofan gerir talsvert minna śr žessar lęgš - lętur hana renna hjį įn stórkostlegra įtaka - stundum hefur hśn rétt fyrir sér. En vešurnörd ęttu aš gefa žessari lęgš gaum - og aušvitaš eiga žeir sem eitthvaš eiga undir aš fylgjast vel meš spįm Vešurstofunnar. 


Spurt var

Ķ dag er mįnudagur 14. mars og enn eitt slagvišriš aš ganga yfir. Ritstjóri hungurdiska var spuršur aš žvķ hvort į žessu įri hefši veriš hvassara į mįnudögum heldur en ašra daga - tilfinning manna, hér į sušvesturhorninu alla vega, vęri sś. 

Jś, mįnudagar hafa veriš hvössustu dagar vikunnar bęši į landsvķsu og į höfušborgarsvęšinu. Mešalvindhraši höfušborgarsvęšisstöšva hefur veriš 7,8 m/s į mįnudögum, en ekki nema 5,5 m/ į mišvikudögum - en žeir hafa į žessum tķma veriš hęgustu dagar vikunnar. Į eftir mįnudeginum koma žrišjudagar (7,1 m/s)og laugardagar (7,0) m/s. Į landsvķsu hafa mįnudagar og laugardagar veriš jafnhvassir, en mišvikudagar hęgastir.  

Mešalvigurvindįtt hefur veriš af sušaustri į mįnudögum - og reyndar alla ašra daga lķka, nema žrišjudaga. Žį hefur veriš sušsušvestanįtt aš mešaltali. Į sunnudögum hefur veriš austsušaustanįtt. 

Į Akureyri hefur mešalvindhraši einnig veriš mestur į mįnudögum, en į žrišjudögum į Egilsstašaflugvelli - (vešrakerfi hreyfast oftast til austurs).

Į sama tķma ķ fyrra var aš mešaltali hvassast į sunnudögum, hęgast į žrišjudögum og ķ hittešfyrra hvar hvassast į mįnudögum - eins og nś. Žį var munur milli daga hins vegar lķtill aš öšru leyti en žvķ aš langhęgast var į laugardögum. 

Sannleikurinn er aušvitaš sį aš vešriš „veit ekki“ hvaša dagur vikunnar er - eša er alla vega alveg sama. Aftur į móti er bylgjugang vestanvindabeltisins žannig hįttaš aš hver meginbylgja er oft 4 til 7 daga aš fara hjį į leiš sinni - ekki er žaš žó nęgilega reglulegt til aš į sé byggjandi.


Óvenjuleg lęgš

Nś er „óšalęgš“ (tilraunažżšing į enska hugtakinu „bomb cyclone“) į leiš um Nżfundnaland. Spįr gera rįš fyrir aš žrżstingur ķ lęgšarmišju fari nišur fyrir 935 hPa, og e.t.v. nišur fyrir 930 hPa. Žetta er óvenjulegt hvar sem er viš Atlantshaf, en žó enn óvenjulegra į žessum slóšum heldur en hér viš land. Žar aš auki er nś kominn marsmįnušur - og almennt minnka lķkur į svo lįgum loftžrżstingi žegar komiš er nęrri jafndęgrum. 

w-blogg120322a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl.18 sķšdegis į morgun (sunnudag 13. mars). Lęgšin į žį aš vera viš strönd Labrador, um 931 hPa ķ mišju. Ekki er vķst aš hśn fari yfir vešurstöš žar sem žrżstingur er męldur reglulega, en fręšarar vestra telja ekki óhugsandi aš kanadķska lįgžrżstimetiš (fyrir allt įriš) veriš slegiš. Žaš er nś 940,2 hPa, sett 20.janśar 1977. (Upplżsingar um žetta met mį rekja til Christopher Burt - hins žekkta metaskrįsetjara). 

w-blogg120322d

Hér mį sjį tillögu japönsku vešurstofunnar um metlęgšina 1977. Hśn er talin hafa veriš um 934 hPa ķ mišju, en lęgst męlt 940,2 hPa eins og įšur sagši. Lęgšin er mjög kröpp - og męlingar gisnar. 

Lęgšin fer sķšan frį Labrador til Gręnlands. Žar er lķka žrżstimet ķ hęttu. Samkvęmt upplżsingum frį dönsku vešurstofunni (dmi.dk) er lęgsti žrżstingur sem męlst hefur į Gręnlandi 936,2 hPa. Hefur męlst tvisvar, ķ desember 1986 og ķ janśar 1988. Ritstjóri hungurdiska er žó ekki viss um aš žrżstimetaskrį dönsku vešurstofunnar nįi nema aftur til 1958 - hugsanlega leynast lęgri gildi ķ eldri gögnum. 

w-blogg120322b

Kortiš sżnir spį sem gildir kl. 6 į mįnudagsmorgni 14.mars. Lęgšin er žį samkvęmt spįnni um 932 hPa ķ mišju - og mun höggva nęrri Gręnlandsįrmetinu - hvert marsmetiš žar er liggur ekki į lausu - ķ bili aš minnsta kosti - lķklega veršur žaš slegiš. 

w-blogg120322c

Hér mį sjį stöšuna ķ janśar 1988 žegar Gręnlandslįgžrżstimetiš var sett. Ekkert stórlega ólķkt stöšunni nś. 

Svo viršist sem lęgri tölur séu algengari viš Ķsland - og enn algengari yfir hafinu sušvestur og sušur af landinu. Minnisstęš er aušvitaš lęgšin mikla 8. febrśar 1959 žegar togarinn Jślķ fórst į Nżfundnalandsmišum. 

w-blogg120322e

Sś lęgš var enn dżpri heldur en žessar sem nefndar voru hér aš ofan, japanska greiningin setur mišjužrżstinginn ķ 924 hPa. 

Eins og įšur sagši eru flest įrslįgžrżstimet į okkar slóšum sett ķ mįnušunum desember, janśar og febrśar. Tķšni žrżstings undir 945 hPa minnkar mjög ķ mars og eftir 1.aprķl er slķkur lįgžrżstingur sįrasjaldgęfur. 

Viš skulum nś rifja upp lęgsta žrżsting ķ mars į Ķslandi. Hann er 934,6 hPa. Kannski ekki nįkvęmur nema upp į um 1 hPa en trśveršugur. Žótt bandarķsku endurgreiningunni skjöplist oft į lįgum žrżstingi nęr hśn žessu tilviki nokkuš vel - alla vega sś sem kölluš er v2c (v3 - sem er nżrri nęr dżpt lęgšarinnar heldur sķšur). 

w-blogg120322g

Lķnur sżna hęš 1000 hPa-flatarins - en aušvelt er aš reikna sjįvarmįlsžrżstinginn śt frį henni. Lęgšarmišjan um 933 hPa - mjög nęrri tölunni ķ Reykjavķk. Dagblašiš Vķsir sagši: „Loftžyngdarmęlir stóš svo lįgt ķ morgun, aš mišaldra menn muna ekki annaš eins“.

Į 19.öld er vitaš um eitt tilvik meš lęgri žrżstingi en 940 hPa hér į landi ķ mars, 937 hPa į Ketilsstöšum į Völlum 5. mars 1834. Gallinn er sį aš viš vitum ekki nįkvęmlega hęš lofvogarinnar (žó er giskaš). Žaš er hins vegar ljóst aš žrżstingur var ķ raun mjög lįgur žennan dag, męldist žį 944,7 hPa ķ Reykjavķk (nokkuš įreišanlegt). 

Žann 8.mars 1851 męldist žrżstingur į Akureyri 941,9 hPa žann 8.mars. Žennan sama dag var męlt bęši ķ Reykjavķk og Stykkishólmi. Mjög lįgur žrżstingur var į bįšum stöšum, en Akureyrartalan er samt ekki alveg trśveršug ķ samhenginu - vonandi tekst aš kanna hana nįnar. 

Lęgsti žrżstingur hér į landi ķ mars eftir 1913 er 942,0 hPa sem męldust į Keflavķkurflugvelli žann 22. įriš 1994.

w-blogg120322f

Hér mį sjį aš evrópureiknimišstöšin giskar į aš žrżstingur ķ lęgšarmišju hafi fariš nišur ķ 939 hPa - rétt sušvestur af landinu. 

En žó lęgšin mikla nś verši farin aš grynnast žegar armar hennar nį hingaš er samt gert rįš fyrir umtalsveršri śrkomu og hvassvišri af hennar völdum į mįnudag. Sķšan koma nokkrir dagar meš möguleika į snörpum vešrum ķ kjölfar hennar. Minni lęgšir, en geta oršiš krappar og žar meš skeinuhęttar žar sem žęr fara yfir. Umhleypingatķšin heldur žvķ įfram - žó hiti sé nś talsvert hęrri en var ķ illvišrakaflanum ķ febrśar. 

Lęgsti žrżstingur ķ mars į Ķslandi (tafla) ķ višhengi:


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 9
  • Sl. sólarhring: 145
  • Sl. viku: 1255
  • Frį upphafi: 2203670

Annaš

  • Innlit ķ dag: 7
  • Innlit sl. viku: 1055
  • Gestir ķ dag: 7
  • IP-tölur ķ dag: 7

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband