Bloggfęrslur mįnašarins, október 2011

Sjaldséš gerš vešurkorta (fréttir śr 700 hPa-fletinum)

Fyrir (tilviljanakennda) nįš sżnir evrópureiknimišstöšin hinum almenna vefnotanda stöku sinnum kort af žvķ tagi sem hér er fjallaš um. Hiš frįbęra reiknilķkan mišstöšvarinnar sendir frį sér ógrynni af afuršum sem setja mį į kort. Eša e.t.v. ętti aš segja - sem ekki eru birtar sem kort nema örsjaldan. Žar į mešal eru žau sem sżna rakastig og lóšstreymi ķ 700 hPa-fletinum. Meš snöpum mį finna žessar upplżsingar frį öšrum reiknimišstöšvum, t.d. žeim bandarķsku og kanadķsku. Viš skulum nś lķta į eitt kort af žessu tagi. Žaš er spįkort sem gildir kl. 18 mįnudaginn 31. október.

. w-blogg311011a

Hér mį kenna Ķsland į mišju korti, Gręnland til vinstri og Noreg og Danmörku lengst til hęgri. Lęgš er spįš fyrir sunnan land į žessum tķma. Kortiš į viš 700 hPa-flötinn en hann er um žaš bil 3 km frį jörš. Viš sjįum venjulegar vindörvar, hvert langt žverstrik sżnir 5 m/s - en veifur (svartir žrķhyrningar) 25 m/s. Vindįtt mį greina į stefnu örvanna.

Grįu fletirnir sżna rakastig og er byrjaš viš 70% mörkin, minna rakastig er ólitaš. Rakastig ķ 700 hPa sżnir nokkuš vel svęši žar sem bśast mį viš skżjabreišum; grįbliku, regnžykkni og netjuskżjum. Regnžykkninu fylgir śrkoma og žar er rakastigiš vęntanlega yfir 90%. Skilasinnušum vešurfręšingum finnst sérlega hagkvęmt aš setja nišur skilakerfi langsum eftir sem flestum skżjalengjunum. Hér vęru sett nišur samskil nęrri Vestfjöršum og önnur skammt austan og sušaustan viš land.

Ekki er endilega léttskżjaš į hvķtu svęšunum, žar geta leynst bęši lįgskż og hįskż og jafnvel éljabólstrar.

Jafnžykktarlķnur eru svartar og heildregnar. Hér er ekki įtt viš sérlegan vin hungurdiska 500/1000 hPa-žykktina, heldur eina af systrum hennar, žį sem męlir mešalhita milli 700 og 1000 hPa. Viš skulum ekki gefa henni frekari gaum aš öšru leyti en žvķ aš vel mį sjį mikinn žykktarbratta undan Vestfjöršum - rétt eins og į 500 hPa-kortinu sem hér var fjallaš um fyrir 2 dögum.

Eitt atriši til višbótar er sżnt į kortinu, žaš er lóšstreymi ķ 700 hPa. Žaš er męlikvarši į lóšréttar hreyfingar lofts. Męlieininguna höfum viš aldrei séš įšur, Pa/s (paskal į sekśndu). Talan sżnir hversu hratt loft fer upp (eša nišur) ķ gegnum 700 hPa flötinn. Žar sem žrżstingur minnkar upp į viš standa mķnustölur fyrir uppstreymi, en jįkvęšar eru nišurstreymi. Gildiš -1 (svo viš tökum dęmi) žżšir aš loft er 1 sekśndu aš lyftast um eitt Pa. Nś er 1 hPa = 100 Pa (forskeytiš hektó- žżšir 100 ķ metrakerfinu, rétt eins og kķló žżšir žśsund). Fjarlęgšin į milli 700 hPa og 701 hPa er žvķ 100 Pa. Lóšstreymiš -1 Pa/s žżšir žvķ aš loftiš er 100 sekśndur aš stķga um 1 hPa. Nś förum viš ķ slumpiš - ķ 3 km hęš fellur žrżstingur um 1 hPa į 10 metrum (slumpgildi). Hvert Pa er žvķ um 10 cm. Lóšstreymiš er žvi um 10 cm į sekśndu (upp į viš, munum mķnusmerkiš).

Nóg er aš muna aš 10 Pa/s er um 1 m/s. Svo hį tala er hvergi į kortinu. Viš sjįum af žessu aš uppstreymi ķ skilakerfum er ekki hratt - en žaš dugar samt til aš sturta nišur śrkomu. Į žessu spįkorti er nišurstreymi yfir Ķslandi mišju (lóšstreymiš žar reiknast +2 Pa/s eša ķ slumpi 0,2 m/s. Žetta nęgir til aš leysa upp mišskżjabreišur, en spurning hvernig fer meš lįgskżin eša hįskżin - einhver hįskż hljóta aš fylgja samskilunum sem nįlgast og eiga aš fara yfir landiš. Sömuleišis er ekki ólķklegt aš lįgskż séu einnig į sveimi.

Leišinlegt hvaš reiknimišstöšin er naum į aš sżna glęsilegar afuršir sķnar nema śtvöldum.


Vindįttatķšni į landinu (lįglendi)

Viš lķtum nś snöggt į vindįttatķšni į sjįlfvirkum vešurstöšvum į landinu. Ritstjórn hungurdiska hefur ekki enn komiš sér upp lipru vindrósarsnišmįti (?) žannig aš tķšnin er sżnd į žann hallęrislega hįtt aš lįrétti įsinn sżnir įttina (hér ķ grįšum/10) en sį lóšrétti prósentur.

w-blogg301011

Myndin nęr ašeins til lįglendis landsins og er lķtillega žjįš af landshlutapoti, landshlutar žar sem (sjįlfvirkar) vešurstöšvar eru tiltölulega žéttar hafa meira vęgi en ašrir. Žaš ętti samt ekki aš koma svo mjög aš sök (lķtiš t.d. į stöšvakort į vef Vešurstofunnar).

Į myndinni eru žrķr mismunandi ferlar, sį blįi sżnir vindįttatķšnina ķ hęgvišri (vindhraši minna en 5 m/s), sį rauši tekur til vindhraša į bilinu 5 til 10 m/s og sį gręni til 10 - 15 m/s.

Ķ hęgvišrinu eru tvö tķšnihįmörk - ķ kringum 50 til 90 grįšur (milli noršausturs og austurs). Annaš hįmark ašeins hęrra - en žrengra - er ķ kringum 190 til 220 grįšur (milli sušurs og sušvesturs). Įttir milli vesturs og noršurs eru fįtķšastar. Rauši ferillinn sżnir aš noršaustanįttin stelur frį vestlęgu įttunum. Žjófnašarins gętir enn meir ķ gręna ferlinum - žeim sem sżnir 10 til 15 m/s og er noršnoršaustanįttin žį oršin tķšust allra vindįtta.

Įhrif nęrlandslags eru mest ķ hęgum vindi - en fjęrlandslagiš skiptir žvķ meira mįli sem vindhraši er meiri.


Hįloftalęgš dagsins (laugardaginn 29. október)

Eftir tvo daga meš mildu vešri og tiltölulega hęgum vindi viršist stefna ķ strekking nęstu daga - jafnvel žręsingsvešur. Lķtum į hįloftaspįkort sem gildir kl. 18 laugardaginn 29. október.

w-blogg291011a

Skżringar į tįknfręši kortsins eru žęr sömu og venjulega: Svörtu heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum , en raušu strikalķnurnar tįkna žykktina, hśn er einnig męld ķ dekametrum (dam = 10 metrar). Žvķ meiri sem žykktin er - žvķ hlżrra er loftiš. Žvķ žéttari sem svörtu hęšarlķnurnar eru žvķ hvassara er ķ 500 hPa-fletinum en hann er, eins og kortiš sżnir ķ 5 til 6 kķlómetra hęš.

Jafnhęšarlķnurnar (žęr svörtu) eru ekki žéttar viš Ķsland og vitna um hęgan vind ķ 500 hPa. Yfir Vestfjöršum er hann af sušaustri - ašeins 5-8 m/s. Ķ žriggja kķlómetra hęš er vindurinn žar um 10 m/s af austnoršaustri. Ķ 1300 metrum er hann um 25 m/s af noršaustri, og sķšan svipašur nišur fyrir fjallahęš į Vestfjöršum. Vindur er žvķ mun meiri ķ nešstu lögum heldur en ofar. Viš notum hiš ófagra orš lįgröst eša litlu skįrra jašarlagsröst  um žetta fyrirbrigši.

Ašeins erfišari mįlsgreinar framundan:

Vindįttin snżst meš sólu meš vaxandi hęš frį jöršu. Žaš žżšir aš ašstreymiš er hlżtt. Nįnari athugun leišir ķ ljós aš žetta hlżja ašstreymi nęr nišur undir 1300 metrana en kalt ašstreymi er žar fyrir nešan. Hlżtt ašstreymi uppi en kalt nešst? Žaš getur alveg gengiš vandręšalķtiš - en vilji hvorugt gefa sig veršur nišurstašan lķklega sś aš hitabratti vex į svęšinu, hlżtt loft sękir aš žvķ kalda - en žaš kalda gefur sig ekki - reyndar į kalda loftiš heldur aš sękja fram į kostnaš žess hlżja.

Viš sjįum žetta reyndar į kortinu hér aš ofan. Žaš eru tvö žykktarbil yfir landinu, biliš samsvarar 60 metra žykktarmun. Žykktarbrattinn yfir landinu er žvķ um 120 metrar. Nś samsvara 8 metrar 1 hPa i žrżstimun. Žykktarbrattinn er žvķ um 15 hPa - 15 jafnžrżstilķnur yfir landinu. Um hįdegi į föstudag - mešan hęgvišriš rķkti voru jafnžrżstilķnurnar į landinu fjórar. Žegar žetta er skrifaš nęrri mišnętti į föstudagskvöld (ž. 28.) eru lķnurnar žegar oršnar 13.

Hįloftakortiš aš ofan sżnir mjög stórt svęši og erfitt aš lesa žykktarbrattann ķ smįatrišum. Yfirboršsspįkort (ekki sżnt hér) sem gildir į sama tķma og hįloftakortiš sżnir 16 jafnžrżstilķnur - en žar sést žaš sem ekki sést vel į kortinu aš ofan aš žeim er öllum trošiš į biliš frį Reykjanesi og noršur fyrir Vestfirši - austanlands er žrżstibrattinn ekki jafn mikill. Slumpreikningar leiša ķ ljós aš žrżstibrattinn er ekki fjarri žvķ aš vera 5 hPa į eina breiddargrįšu - en žaš samsvarar um 25 m/s sem einmitt er vindur ķ fjallahęš ķ spįnni.

Enn erfišari mįlsgrein framundan:  

Er yfirleitt hęgt aš lesa vindhraša śr žykktarbratta einum saman? Nei, žaš er ekki hęgt nema žar sem vindur ķ 500 hPa er enginn eša žvķ sem nęst enginn eins og į kortinu hér aš ofan. Į sama hįtt er hęgt aš lesa vindhraša nęrri jörš (t.d. ķ fjallahęš) af jafnhęšarkorti (svörtu lķnurnar hér aš ofan) séu engar jafnžykktarlķnur ķ nįnd. Nįnast öll önnur tilvik eru flóknari heldur en žessi. Sem dęmi mį nefna svęšiš sušur og sušaustur af lęgšinni sušvestur ķ hafi. Žar fara jafnhęšar- og jafnžykktarlķnur ķ eina bendu og takast į. Vonandi fįum viš tękifęri til žess sķšar aš sjį žannig tilvik (śtskżranlegt) sķšar.

Jį, žetta var erfišur pistill, en lęrdómurinn į aš vera sį aš eitt žykktarbil er bżsna mikiš - og tvö slķk hrella menn į heišum uppi (og vķšar).


Vešrasveiflur sķšustu įratuga (3)

Hér kemur žrišji hlutinn af pistlinum langa um vešrasveiflur sķšustu įratuga. Samhengisins vegna lęt ég žennan kafla ekki bķša - hann er ķ beinu framhaldi af pistli gęrdagsins. Žį var samband hįloftasunnanįttar og hitafars hér į landi kynnt lķtillega. Viš sįum aš hlżindin miklu į įrunum 2002 til 2004 virtust skżrast aš mestu af mikilli sunnanįtt sem žį réši rķkjum en nęrri žvķ eins mikil hlżindi 2010 įttu greinilega ašra skżringu - viš lķtum nś betur į hana. Fyrst er mynd sem sżnir 12-mįnaša kešjumešaltal hita ķ Reykjavķk į įrunum 1996 til 2011 - žetta er nįkvęmlega sami ferill og viš sįum ķ tveimur fyrri pistlunum.

w-blogg281011b

Blįi ferillinn sżnir 12-mįnaša kešjumešaltal hita ķ Reykjavķk og į kvaršinn til vinstri į myndinni viš hann. Rauši ferillinn sżnir aftur į móti 12-mįnaša kešjumešaltal hęšar 500 hPa-flatarins yfir Ķslandi į sama tķma. Kvaršinn er til hęgri og tölurnar eru 500 hPa-hęšin ķ venjubundnum dekametrum (dam = 10 m)aš frįdregnum tölunni 500. Nešsta talan er 32 og tįknar hśn 532 dekametra eša 5320 metra.

Hér fellur rauši ferillinn bżsna vel aš hitanum - ekkert sķšur heldur en sunnanįttin sem viš litum į ķ gęr. Žaš er toppur ķ 500 hPa-hęšinni samtķmis hlżindunum miklu 2002 til 2004 - žau komu sum sé ķ samvinnu hęšarįhrifa og sunnanįttarįhrifa. Eftir 2004 féll hęšin hęgt fram til 2006 aš sneggra fall kom inn. Hitinn féll žó ekki meš hęšinni 2006. Viš sįum ķ fyrra pistli aš sunnanįttin bętti heldur ķ sig um žaš leyti.

Sķšan veršur žessi makalausa žróun 2010 aš hęšin hękkar grķšarlega - talsvert meira en vitaš er um įšur į tķmabili hįloftaathugana, en žęr komust ķ žokkalegt horf rétt fyrir 1950. Žetta nęgši til aš keyra upp hitann - žrįtt fyrir aš sunnanįttin hafi dottiš nišur.

Sveiflur ķ hitafari į Ķslandi skżrast aš minnsta kosti aš hįlfu leyti af žessum tveimur breytum einum - hęšinni į 500 hPa-fletinum og styrk sunnanįttarinnar. Aušvelt er aš bęta vestanįttinni ķ breytusafniš - hśn gerir hitaįgiskanir ķviš betri. Įhrif hennar eru žau aš žvķ meiri sem vestanįttin er žvķ kaldara veršur hér į landi.

En hvaš hefši gerst 2010 ef sunnanįttin hefši veriš jafnöflug og 2003 - samfara žessari grķšarlega miklu hęš? Er slķkt yfirhöfuš mögulegt? Jį, žaš er mögulegt en ólķklegt. Nįnari greining į žįttunum tveimur, sunnanįttinni og 500 hPa-hęšinni sżnir vęgt samband žeirra - žannig aš tilhneiging er til žess aš saman fari vęg sunnanįtt og mikil hęš og mikil sunnanįtt sé hęšin lįg. Žetta stašfestist ķ sjįlfu sér 2010 en er samt ekki nįttśrulögmįl af neinu tagi.

En eins og minnst var į ķ fyrri pistli hafa hlżindin sķšastlišin 8 til 9 įr veriš meiri heldur en žįttagreiningin sem hér er fjallaš um getur skżrt ein og sér. Žar munar um žaš bil 0,7 stigum aš mešaltali og įriš 2010 rśmu einu stigi. Žaš er sem sagt einhvers konar rek ķ sambandi žįttanna og hitans aš ręša frį žvķ sem žaš var fyrir įriš 2002.

Ķ sambandi žįttanna sem gilti fyrir 2002 var hęgt aš reikna hęstan mögulegan įrsmešalhita ķ Reykjavķk mišaš viš žaš aš sunnanįttin vęri jafnmikil og mest er žekkt, 500 hPa-hęšin vęri jafnmikil og mest er žekkt og vestanįttin jafnlķtil og hśn minnst hefur oršiš. Śtkoman śr slķkri tilraun gefur 6,7 stig sem įrsmešalhita ķ Reykjavķk. Žaš er um 0,6 stigum hęrra heldur en hitinn hefur nokkru sinni oršiš į almanaksįri, en ašeins um 0,1 stigi hęrra heldur en hęsta 12-mįnaša mešaltališ (september 2002 til įgśst 2003).

Hęsti toppurinn į myndinni er sem sagt nęrri žvķ žaš hęsta sem bśast mįtti viš ķ Reykjavķk - meš gömlu reiknireglunum - įn 0,7 stiga kraftaverkavišbótarinnar sem varaš hefur sķšan. Ef žessi nįšarvišbót heldur sér ķ framtķšinni (žaš er varla hęgt aš treysta žvķ) gętum viš žvķ meš heppni fengiš um 7,4 stiga įr (eša 12-mįnaša tķmabil) ķ Reykjavķk. Ķ fljótu bragši kann žaš aš viršast frįleitt - en sjįum bara hvaš geršist į Gręnlandi įriš 2010.  Žį var hiti ķ Nuuk 4,2 stigum ofan mešallagsins 1961-1990 - 4,2 stig ofan sama mešallags ķ Reykjavķk eru 8,5 stig - hafiš žiš žaš.

En hvaš eru žessi óvęntu 0,7 stig aš flękjast hér? Ekki er gott aš segja um žaš, en hér er komiš aš įratugabreytileika ķ vešurfari sem ekki skżrist af breytilegu žrżstisviši hér nęrri landinu. Nś žekki ég ekki samskonar reikninga annars stašar aš - en ég er frekar tregur til aš kenna aukningu gróšurhśsaįhrifa eingöngu um - alla vega ekki nema aš mun betur athugušu mįli.

Ętlunin er aš halda žessari pistlaröš įfram - įšur en viš yfirgefum hringrįsarhjališ um žessi sķšustu įr veršum viš aš lķta ašeins į śrkomu tķmabilsins og e.t.v fleiri vešuržętti.


Vešrasveiflur sķšustu įratuga (2)

Viš lķtum į hitafar sķšustu 16 įra į mynd. Eins og sķšast er um 12-mįnaša kešjumešaltöl aš ręša, en tķmabiliš sem viš lķtum į er mun styttra. Tekur ašeins til hlżindaskeišsins sem hófst, ja, hvenęr?

w-blogg271011a

Blįi ferillinn sżnir hita ķ Reykjavķk (eins og sķšast) en hér mį einnig sjį hitafariš į Akureyri į sama tķmabili (raušur ferill). Reiknuš leitni er sett inn sem punktalķnur. Ķ Reykjavķk hefur samkvęmt henni hlżnaš um 1,3 stig (eša svo), en um tępt eitt stig į Akureyri. Rosalegur hitatoppur į įrunum 2002 til 2004 einkennir bįša ferlana. Ķ Reykjavķk er greinilega hlżrra eftir toppinn heldur en įšur og aš honum slepptum viršist hlżnun hafa haldiš įfram.

Į Akureyri er toppurinn įmóta afbrigšilegur og ķ Reykjavķk, en ekkert hefur žar hlżnaš sķšan. En viš tökum samt eftir žvķ aš tķmabiliš 2005 til 2010 er samt hlżrra heldur en var aš mešaltali 1995 til 2000. Samanburšur tķmabilana sżnir žó ólķka hegšan žeirra. Fyrir aldamót eru tvęr djśpar dżfur, en eftir 2004 er ferillinn frekar flatur. Af žessari mynd er ómögulegt aš sjį hvort köldu dżfurnar 1997 og 1999 eru kaldar ķ langtķmasamhengi. Óhętt mun aš upplżsa aš žaš eru žęr ekki, kalda įriš 1979 er talsvert nišur śr ramma myndarinnar į Akureyri.

Af žessum myndum er mjög erfitt aš dagsetja upphaf žess hlżskeišs sem viš nś upplifum. (Įrtölin eru sett viš žaš 12-mįnaša tķmabil sem nęr nįkvęmlega yfir įriš). Er ešlilegt aš telja žaš hefjast viš rętur toppsins? En viš skulum reyna aš grafast fyrir ķ hvers konar umhverfi žessi toppur er. Žaš sżnir nęsta mynd. Hśn er ašeins erfišari en hin fyrri.

w-blogg271011b

Blįi ferillinn er nįkvęmlega sį sami og įšur - 12-mįnaša kešjumešaltal hita ķ Reykjavķk. Rauši ferillinn er styrkur sunnanįttarinnar į svęšinu viš Ķsland ķ metrum į sekśndu. Styrktölur sunnanįttarinnar eru mjög lįgar - en žessi litla spönn frį -1 og upp ķ 6 gerir allan mun. Rétt er aš ķtreka aš hér er um vigurmešalstyrk aš ręša. Žar er noršanįtt negatķv (mķnustölur). Ef vindurinn er af noršri ķ dag og nįkvęmlega af sama styrk af sušri ķ gęr er vigurmešaltališ nśll. Vigurmešaltal segir žannig lķtiš sem ekkert um vindstyrkinn.

Meginatrišiš hér er aš hitatoppnum 2002 til 2004 fylgir mikil sunnanįttargusa og sś hefur veriš hlż. Aš öšru leyti mį sjį samhengi milli hita og sunnanįttar - en ekkert hrópandi gott. Sunnanįttin hefur žó veriš ķviš sterkari eftir 2004 heldur en hśn var aš jafnaši fyrir 2002.

En ķ lok ferlanna gerist nokkuš skrķtiš. Sunnanįttin dettur alveg nišur og viš sķšustu įramót var stašan žannig aš noršanįtt hafši veriš rķkjandi aš mešaltali įriš 2010. Samt helst hitinn mjög hįr. Žaš hafši ekki gerst frį žvķ 1952 aš sunnanįttin dytti alveg nišur ķ nśll. Hugsanlega žurfum viš aš leita allt aftur til 1878 til aš finna dęmi um rķkjandi noršanįtt ķ hįloftunum yfir almanaksįr. En viš leitum aš žvķ sķšar.

Til žess aš skżra mįlin betur žurfum viš aš kynnast hluta af einföldu huglķkani. Fastir lesendur hungurdiska ęttu aš vera farnir aš kannast viš hįloftabylgjurnar sem stöšugt ganga yfir okkur. Bylgjutoppum fylgir hlżtt loft en kalt bylgjudölum. Flestar lęgšir tengjast tiltölulega stuttum bylgjum sem eru innlegg i žeim stęrri. Žęr stęrstu eru kallašar fastar bylgjur - en eru žaš ekki alveg. Form žeirra, lengd og staša breytist lķtillega frį įri til įrs. Föstu bylgjurnar komu viš sögu į hungurdiskum ķ pistli žann 27. janśar  sķšastlišinn (žaš man sjįlfsagt enginn). Žar voru Baffinslęgšardragiš og Golfstraumshryggurinn kynnt til sögunnar - žessi fyrirbrigši rįša sjįlfsagt mestu um vešurfar į Ķslandi (įsamt Gręnlandi) žótt žeirra sé hvergi getiš.

Nęsta mynd sżnir einfaldaš huglķkan af hįloftabylgju.

w-blogg271011c

Svarta lķnan gęti veriš jafnhęšarlķna ķ 500 hPa-fletinum eša žį meginįs heimskautarastarinnar ķ sömu hęš. Žar er vindur mestur. Noršur er upp į myndinni og austur er til hęgri. Vindur er žvķ mestur į svörtu lķnunni en śr honum dregur til beggja įtta. Vonandi aš lesendur sjįi žaš fyrir sér. Jafnžykktarlķnur eru merktar meš raušum strikum (eins og į fjölmörgum kortum sem birst hafa hér į hungurdiskum). Ķ žvķ samhengi sem viš nś erum aš kanna skiptir mestu mįli aš hlżindin eru ekki mest žar sem sunnanįttin er mest heldur austan viš meginröstina, brśna örin markar hįmarkshita hvers breiddarstigs.

Viš getum nś ķmyndaš okkur Ķsland sett hvar sem er į myndinni. Ķ hlżindatoppnum mikla 2002 til 2004 var žaš ķ sterkri sunnanįtt rétt žar ofan viš žar sem oršiš „hlżjast“ stendur. Ķ hlżindunum (og noršanįttinni) 2010 var žaš rétt žar hjį sem brśna örin endar og jafnhęšarlķnur (og röstin) fara aš sveigja til sušurs. Žar er nefnilega lķka hlżtt.

Žaš skiptir öllu mįli hvar Ķsland lendir ķ sķbreytilegu bylgjumynstri vestanvindabeltisins. Hįmarkshlżindi nįst meš žvķ aš lenda sem innst ķ hįloftabylgju en jafnframt sem nęst žeim staš žar sem ašfęrsla lofts aš sunnan er hvaš mest. Undir kjarna rastarinnar er nefnilega kaldara heldur en austan viš - kalt loft śr vestri fleygast žar undir röstina. Kalt getur žvķ veriš ķ mikilli sunnanįtt - en žį erum viš vestan rastarkjarnans eša undir honum. Viš sjįum vonandi dęmi um žaš ķ sķšari pistli.

Viš lįtum žess getiš ķ framhjįhlaupi aš Ķsland var ekki į bestu hugsanlegu stöšum ķ bylgjunni hlżju įrin tvö 2003 og 2010 - viš eigum fyrir nęrri 0,5 stigum ķ višbót - įn žess aš hęgt verši aš segja meš vissu aš varanlegum vešurfarsbreytingum sé um aš kenna. En žaš flękir mįliš aš sé 60 įra reynsla af hįloftaathugunum tekin til višmišunar eru sķšustu įtta įr (frį og meš 2003) öll um 0,5 til 1 stigi hlżrri heldur en žau „ęttu“ aš vera mišaš viš bylgjumynstriš. Žaš er stórmerkilegt, er žaš „varanleg“ hlżnun? En žetta eru nś ekki mjög nįkvęm vķsindi.

Hvar skyldi okkur bera nišur nęst? Viš veršum sennilega aš lķta betur į bylgjuna įšur en viš förum ķ önnur tķmabil.


Noršurhveliš: Tvęr fyrirstöšur - önnur lśmsk

Viš lķtum nś eins og oft įšur į spįkort sem sżnir hęš 500 hPa-flatarins yfir noršurhveli jaršar. Žar žéttast nś jafnhęšarlķnur og kortiš veršur viš žaš smįm saman erfišara aflestrar - en viš lįtum sem ekkert sé.

w-blogg261011a

Fastir lesendur eru vonandi farnir aš venjast kortinu, en žaš sżnir noršurhvel jaršar sušur fyrir 30. breiddargrįšu. Höfin eru blį og löndin ljósbrśn. Ķsland er nešan viš mišja mynd. Blįu og raušu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Žvķ žéttari sem lķnurnar eru žvķ meiri er vindurinn milli žeirra. Žykka, rauša lķnan markar 5460 metra hęš, en sś mjóa sżnir hęšina 5820 metra.

Hin mjóa rauša lķnan (sś sem er ķ kringum lęgšina noršvestur af Kanada) markar 5100 metra hęš 500 hPa flatarins. Hśn umlykur nś snarpan kuldapoll. Žykktin viš kuldapollinn er lķka mjög lķtil, ašeins 4900 metrar. Lesendur vita aš žar sem sś žykkt rķkir er heimskautavetur skollinn į. Viš žurfum žó ekki alveg į nęstunni aš hafa įhyggjur af žessum kulda - hann hringsólar bara ķ bęli sķnu. Honum veršur žó gefiš auga.

Viš sjįum aš vestanvindabeltiš og meginrastir žess eru ķ miklu fjöri ķ kringum 5460 metra jafnhęšarlķnuna (žykka rauša lķnan). Žar eru ótal stuttar bylgjur og slatti af minnihįttar hįloftalęgšum. Stuttar bylgjur hreyfast venjulega hratt til austurs meš tilheyrandi lęgšum. Svo hagar nś til hér į landi aš umferšaręšin liggur nś talsvert fyrir sunnan land.

Fyrirstöšuhęš sem veriš hefur undanfarna daga yfir Austur-Evrópu noršanveršri hefur tekiš į móti bylgjunum śr vestri og viršist nś eiga aš gefa eftir. Žaš aušveldar austurferš bylgjulęgšanna fyrir sunnan okkur - en viš sjįum helst noršurvęnginn į lęgšunum. Į kortinu sjįum viš hęš skammt sušvestur af Gręnlandi, hśn viršist ekki mikil aš vexti en samt mun hśn hindra aš mestu įsókn noršlęgra lęgšardraga ķ įtt aš Sušur-Gręnlandi. Lęgšabylgjurnar į breiddarstigi Bandarķkjanna noršanveršra eiga žį greiša leiš til austurs. Žar sem svo stutt er į milli žeirra fį žęr ekki rįšrśm til aš byggja upp hryggi į undan sér og engrar ašstošar er aš vęnta śr noršvestri vegna fyrirstöšunnar lśmsku. Hśn er svo vęg aš žaš er varla aš hennar sjįi staš - en žvęlist samt fyrir.

Hér į landi er gert rįš fyrir aš vindįtt verši oftast af austri og sušaustri ķ hįloftunum en żmist hęgvišri eša vindur af austri eša noršaustri viš jörš. Ekki eru žvķ lķkur į miklum kuldum eša hlżindum.

En į žessum įrstķma kólnar ört og žar meš gefast mörg tilefni til hrašra breytinga į bylgjumynstrinu - hungurdiskar rįša ekkert viš aš greina žaš langt fram ķ tķmann - og varla aš stóru tölvulķkönin geti žaš heldur. En trślega stenst žessi tveggja daga spį svona nokkurn veginn.


Vešrasveiflur sķšustu įratuga

Nś leggja hungurdiskar į hafiš - hafi ritstjóri śthald ķ feršalagiš. Hugmyndin er aš fara ķ gegnum vešrasveiflur sķšustu įratuga (og jafnvel mun lengri tķma) ķ heldur meiri smįatrišum en gert hefur veriš ķ pistlunum til žessa. Žetta er aušvitaš ašallega nördafóšur en žar sem ekki er ętlunin aš greina daglega af feršinni er vonandi aš ašrir lesendur sżni žolinmęši.

Feršin byrjar į einfaldan hįtt. Viš lķtum į hitafar ķ Reykjavķk sķšustu 6 įratugina rśma. Myndirnar sem fylgja žessum pistlum verša ķ grundvallaratrišum allar eins upp settar. Reiknuš eru 12-mįnaša kešjumešaltöl hinna żmsu vešuržįtta og žau borin saman. Žegar kešjumešaltöl eru reiknuš til aš bera saman vešurlag frį įri til įrs mį setja žau fram į ólķka vegu. Hér er einfaldasti möguleikinn notašur, teknir eru 12-mįnušir saman og reiknaš mešaltal žeirra, sķšan er tekiš skref yfir į nęsta mįnuš og mešaltal reiknaš. Žannig verša til 12 mešaltöl į hverju įri. Hiš hefšbundna įrsmešaltal er žį eitt af žeim 12 (janśar til desember).

Veikleiki žessarar ašferšar fellst helst ķ žvķ aš vegna žess aš hitavik geta oršiš miklu stęrri ķ vetrarmįnušum heldur en į sumrin hafa kaldir eša hlżir vetur meiri įhrif į 12-mįnaša mešaltališ heldur en köld eša hlż sumur. Hęgt er aš foršast žetta meš žvķ aš norma hitaröšina sem kallaš er. Viš lįtum śtkomuna śr slķkri reiknięfingu bķša aš minnsta kosti um sinn. En lķtum į myndina.

w-blogg251011-Mešalhiti-rvk

Įrsmešalhiti ķ Reykjavķk hefur sveiflast į milli žess aš vera 2,85°C og upp ķ 6,61°C. Žarna munar 3,76°C. Lęgsta talan hitti nįkvęmlega i įriš, mešaltališ frį janśar til desember 1979 er lęgsta 12-mįnaša mešaltal alls tķmabilsins. Hlżindin hitta ekki eins vel. Įriš 2003 var hlżjast, 6,06°C en hęsta 12-mįnaša tķmabiliš er 0,55°C hęrra, september 2002 til įgśst 2003. Į myndinni hefur ekki veriš leišrétt fyrir flutningi frį flugvelli upp į Vešurstofutśn. (Śr žvķ veršur bętt sķšar).

Į įrunum fram til 1965 koma hlżindagusur į um žaš bil žriggja įra fresti, hver žeirra hlżrri heldur en sś nęsta į undan. Sķšan taka hafķsįrin 1965 til 1971 viš. Į įrinu 1972 kom tilraun til hlżinda og kuldarnir 1979 til 1983 skera sig śr, en ķ Reykjavķk nįši hitinn sér ekki aftur į strik fyrr en įriš 2002 og žį svo um munaši. Hlżindin 2002 til 2003 eru alveg sér į bįti žótt hiti hafi ašallega fariš hękkandi sķšan eftir lķtilshįttar bakslag 2005. Žaš bakslag var žó ekki verra en svo aš lįgmark ferilsins žaš įr er hęrra heldur flestöll hįmörkin į kalda tķmabilinu.

En ašalefni pistilsins fellst ķ nęstu mynd.

w-blogg251011-B-Mešalhiti

Daufblįi ferillinn į myndinni er sį sami og į fyrri mynd - 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk. Grįi ferillinn sżnir sunnanįtt ķ 500 hPa-hęš yfir Ķslandi - sömuleišis 12-mįnaša kešjumešaltöl - lóšrétti kvaršinn til hęgri sżnir męlitölu hennar. Sé rżnt ķ myndina mį sjį aš toppar ķ ferlunum standast vķšast į. Žetta er sérstaklega įberandi fyrir 1965, en žarna er ferlunum viljandi stillt saman, hęgt vęri aš gera žaš į öšrum tķmabilum einnig. Žvķ meiri sunnanįtt žvķ hęrri hiti. Žaš er ekki óešlilegt.

En viš sjįum aš į kalda tķmabilinu 1965 til 2000 eru lķka talsveršir sunnanįttartoppar - en žeir hafa ekki sömu hitaįhrif og į fyrsta hluta myndarinnar. Sunnanįttin nęr fyrst sķnum fyrri hlżindum eftir aldamót. Žį gerir hśn enn betur heldur en į fyrra hlżindaskeiši.

Svo sjįum viš aš į įrinu 2010 gerist hiš furšulega, grįi ferillinn dettur nišur fyrir nślliš. Žetta er eina įriš žar sem noršanįtt var ķ 500 hPa-fletinum viš Ķsland, en samt var undrahlżtt. Er noršanįtt ķ hįloftunum ekki lengur köld? Žótt afl sunnanįttarinnar hafi greinilega mikil įhrif til aš hķfa upp hitann er eitthvaš fleira sem kemur til og lķka ręšur hitanum. En meir um žaš sķšar - eša hvaš?.


Snyrtileg hitaskil nįlgast landiš aš kvöldi mįnudags

Pistill hungurdiska er nś ķ stysta lagi (sökum annarra verkefna žessa stundina) en viš lķtum samt į spįkort sem gildir kl. 18 mįnudaginn 24. október.

w-blogg241011

Jafnžrżstilķnur eru svartar heildregnar meš 4 hPa bili (aš breskum siš - sérvitrir bretar). Vindur blęs ķ stórum drįttum samsķša žrżstilķnum ķ 500 metra hęš, en nišur viš jörš stefnir hann inn aš lęgri žrżstingi vegna nśnings. Žetta veldur samstreymi ķ lįgžrżstisvęšum sem ekki veršur komiš į móts viš nema meš uppstreymi. Žaš veldur svo skżjamyndun sem fylgir lęgšum eins og kunnugt er.

Į kortinu er lęgš vestur af Skotlandi, sś er hér į leišinni vestur į bóginn. Noršaustur af henni er mikiš og langt śrkomusvęši sem tengist hitaskilum sem žar eru į vesturleiš. Viš sjįum aš hitamunur er talsveršur į skilasvęšinu. Į kortiš eru einnig settar jafnhitalķnur ķ 850 hPa, ķ žremur litum, blįtt žar sem frost er, gręn lķna er viš frostmark og raušar lķnur žar sem hiti er ofan žess.

Mķnus 5 stiga lķnan liggur yfir Ķsland (žetta er ķ um 1300 metra hęš) og hörfar undan frostmarkslķnunni sem ekki sést vel vegna žess aš hśn leggst ofan į gręnt śrkomusvęšiš austur af landinu. Žar austur af mį einnig sjį +5 stiga lķnuna - reyndar sįst +10 stiga lķnan lķka į kortum sem giltu fyrr um daginn. Žaš er óvenjulegur hiti į svo noršlęgu breiddarstigi į žessum tķma įrs.

Viš eigum aš njóta góšs af hitanum į žrišjudaginn, en žvķ mišur hreyfist hann ekki ašeins til vesturs heldur tognar einnig į honum til noršausturs. Viš fįum žvķ ekki aš njóta hlżja loftsins nema stutta stund įšur en öllu kaldara loft sękir aš śr sušvestri. Žaš er varla aš +5 stiga lķnan nįi vestur fyrir land. En viš sjįum hvaš setur.


Október 1968 og 2006 - hver er munurinn?

Ķ athugasemdasvęši hungurdiska laumast spurning (įn spurningarmerkis) frį Sigurši Žór Gušjónssyni (bein tilvitnun milli greinarskila):

Mestur austanįttaoktóbera eftir einu kerfi eru sem sagt 1968 og 2006. Mašur fer nś aš hugsa śt ķ hvaš valdiš hafi gęšamuninum į žessum mįnušum ķ hita og fleiru žó įttin hafi veriš sś sama af višlķka stašfestu.

Beinni tilvitnun lokiš. Žaš er rétt aš mikill munur var į žessum tveimur mįnušum žrįtt fyrir aš austanįttin hafi veriš svipuš. Eins og venjulega eru til żmis svör. Ķ Grķmsey munaši 2,7 stigum į mešalhita mįnašanna tveggja og 1,7 ķ Vestmannaeyjum (sżnist mér ķ fljótu bragši - įn įbyrgšar).

Vindįtt er oft skipt į tvo žętti, annar er samsķša breiddarbaugum - breiddaržįttur. Venja er aš telja vestanįtt jįkvęša en austanįtt neikvęša. Hinn žįttur vindsins er samsķša lengdarbaugum - lengdarbundinn, sušur-noršur. Sunnanžįttur er venjulega talinn jįkvęšur. Ķ vešurtextum mį žó oft sjį stefnunum snśiš viš (noršanįtt žį jįkvęš) - variš ykkur į žessu ķ hverju tilviki.

Breiddaržįttur októbermįnašanna 1968 og 2006 er žvķ sį sterkasti (af austri) sem um er vitaš. Žaš sem ekki sįst ķ įttapistlinum sem Siguršur vitnar til er aš austanįttin var talsvert meiri 1968 heldur en 2006, žaš munar um 20%.

En ekkert var ķ pistlinum minnst į lengdaržįttinn, sunnanįttina. Munur į honum ķ žessum tveimur mįnušum er ekki mikill - ķ bįšum tilvikum var vindstefnan lķtillega noršan viš austur.

En breiddar- og lengdaržęttirnir eru ašeins hluti sögunnar, žvķ vešriš er aušvitaš žrķvķtt. Žaš fyrsta sem skoša mį śr žrķvķddinni er loftžrżstingurinn. Hann var ķ bįšum mįnušunum yfir mešallagi, hęrri žó 1968. Žaš munaši 2,2 hPa. Lķklegt er žvķ aš hęšarbeygja hafi veriš į žrżstilķnum.

Ef viš nś lķtum upp ķ 500 hPa kemur ķ ljós talsveršur munur. Ķ október įriš 2006 var vindur žar uppi mjög lķtill, rétt andaši af vestsušvestri. Ķ október 1968 var žar vestanįtt, ašeins undir mešallagi en samt vestanįtt. Sunnanžįtturinn var jįkvęšur, įttin var sunnan viš vestur, en ašeins óverulega.

Ķ október 1968 var sumsé vestanįtt ķ 500 hPa en mikil austanįtt nišri viš jörš. Žetta getur ašeins žżtt žaš aš mikill žykktarbratti (mikill hitamunur) rķkir yfir landinu. Mér sżnist ķ fljótu bragši aš hann hafi veriš um 1,1°C į breiddarstig 1968, en ekki nema 0,6°C 2006 - sķšari talan er nęrri mešallagi į žessum įrstķma. Minna mį į aš haustiš 1968 var mjög mikill hafķs į noršurslóšum - miklu, miklu meiri heldur en 2006. Trślega hefur hann haft sitt aš segja meš žennan mikla hitamun.

Žegar rįšiš er ķ allar žessar męlitölur vinda og žykktar mį aušveldlega reikna śt aš ķ október 2006 rķkti hlżtt ašstreymi į svęšinu ķ kringum Ķsland, en kalt ašstreymi ķ október 1968. Žótt reikningar sem sżna žetta séu ķ raun sįraeinfaldir veršur lesendum sżnd sś mildi aš fara ekki meš žį hér.

Fleira mį tķna til um mun mįnašanna en viš lįtum hér stašar numiš.


Enn af afbrigšilegum októbermįnušum (-śff)

Viš lķtum nś į vestan- og austanmįnušina og höldum sömu ašferšum viš matiš og įšur.

Austanįttarmįnušir eru aš jafnaši mjög śrkomusamir austanlands og vestanįttarmįnušir ęttu žvķ aš vera śrkomusamir vestanlands. Žó er žaš nś žannig meš vestanįttina aš komi hśn beint frį Gręnlandi getur hśn veriš žurr. sušvestan- og vestanlands ręšur sunnanįttin mun meiru um śrkomuna heldur en vestanįttin.

Vestan og austanįttirnar eru žvķ ekki spegilmynd hvor af annarri - sķšur en svo. Eins og margoft (en ekki nęgilega oft) hefur veriš margtuggiš į hungurdiskum er Ķsland nefnilega ķ austanvindabelti heimskautaslóša ķ lęgstu lögum lofthjśpsins en inni ķ vestanvindabelti hįloftanna. Tķšni austanįttar er ašeins helmingur tķšni vestanįttarinnar viš vešrahvörfin auk žess sem hśn er yfirleitt hęgari. Austanįttamįnušir einkennast gjarnan af stórum hęgfara lįgžrżstisvęšum sušur og sušaustur af landinu. Vestanįttarmįnušir einkennast af hrašfara vešurkerfum sem hvert um sig stendur stutt viš.

Viš notum enn fimm flokkunaržętti.
 1. Mismunur į loftžrżstingi sunnanlands og noršan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1881. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri noršanlands heldur en syšra séu austlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er žvķ žrįlįtari hafi austanįttin veriš. Samkvęmt žessum męlikvarša er október 1968 mestur austanįttarmįnaša. Enda er hann žurrasti október sem žekktur er į Vesturlandi. Śrkoma ķ Stykkishólmi var ašeins 10,4 mm, žaš minnsta sem męlst hefur žrįtt fyrir aš męlt hafi veriš žindarlaust sķšan ķ október 1856 (jęja, ekki alveg žindarlaust, męlingar féllu nišur ķ október 1919 en žį var traušla jafnžurrt. Įriš 1968 gekk į meš afbrigšilegheitum, hįum loftžrżstingi, kuldum, hafķsum og meira aš segja hitum lķka. Ķ öšru sęti austanįttarmįnaša er október 2006, hagstęšur og hlżr mįnušur.

Mestur vestanįttaroktóbermįnaša er 1946, žį gengu rigningar vestanlands en óvenju hlżtt var ķ mįnušinum. Mešalhiti hefur aldrei oršiš jafnhįr og žį ķ október ķ Stykkishólmi og telst hann einnig hlżjasti október į landinu ķ heild. Glęsilegt.

2. Styrkur austanįttarinnar eins og hśn kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr ašeins aftur til 1949. Hér teljast október 1968 og 2006 einnig ķ efstu austanįttarsętunum.

Mestu vestanįttarmįnuširnir eru 1978 og 1956, jafnir aš styrk - žeir žurfa ekki aš keppa viš 1946. Bįšir mįnuširnir voru mjög votir į Sušur- og Vesturlandi og ekkert sérlega žurrir fyrir noršan. 

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršaustan-, austan, sušaustan og sunnanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala austlęgra įtta. Hér er fortķšin į fullu ķ austanįttinni, žaš er 1882 sem er efstur og 1903 ķ öšru sęti. Október 1882 er aušvitaš ódaušlegur sem hlżjasti mįnušur įrsins ķ Grķmsey. Viš žurfum aš fara nišur ķ sjötta sęti til aš finna nżlegan október į žessum lista. Nżlegan segi ég, en reyndar eru 32 įr sķšan, 1979. Sį mįnušur var sį fyrsti hlżi eftir langa kuldatķš - sem margir muna. Į Akureyri var október 1979 hlżrri en september (ķsaldarmįnušurinn).

Fortķšin ręšur einnig rķkjum į vestanįttarlistanum. Žaš er 1895 sem er į toppnum og október 1934 ķ öšru sęti. Af nżlegum mįnušum er 2004 ķ fimmta sęti. Žaš er eftirtektarvert aš grķšarleg brim gerši noršanlands ķ bęši október 1934 og 1895. Óžęgilegt aš vita af slķku ķ framtķšinni. Hvoru tveggja vešrin ęttu skiliš aš fį sérstaka umfjöllun.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš. Mest er austanįttin ķ október 1968 og 2006 ķ öšru sęti - eins og ķ fyrstu og annarri ašferš hér aš ofan - žęgilegar slķkar stašfestingar. Vestanįttin var mest ķ október 1978 sem einnig var ofarlega į öšrum listum, 1946 er fimmta sęti - 1904 skżst ķ annaš sętiš.

Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. Langmest var austanįttin ķ hįloftunum 1976 - en įgśstmįnušur žaš įr var alveg sérstakur vestanįttarmįnušur ķ hįloftunum. Vešrabreytingin žetta haust (reyndar į höfušdaginn) var sérlega óvenjuleg, žegar vestanįttin snerist fyrst til ašeins hęrri įttar, en dó sķšan. Kom varla aftur fyrr en įri sķšar - og strögglaši sķšan til 1981.

Mestir vestanįttarmįnušurinn ķ 500 hPa var 1921, hiš óvenjulega śrkomuįr, október 1972 er ķ öšru sęti og sķšan 1904.

Ég held aš óhętt sé aš segja aš október hafi ķ įranna rįs fariš nokkuš sķnar eigin leišir - en lįtiš tķskusveiflur eins og vind um eyru žjóta. Hungurdiskar hafa įšur minnst į tregšu hans til aš fljóta meš ķ hlżindaflaumnum sķšasta įratuginn - einkennilegt.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b
  • w-blogg091217a
  • w-blogg081217

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.12.): 146
  • Sl. sólarhring: 174
  • Sl. viku: 2262
  • Frį upphafi: 1523180

Annaš

  • Innlit ķ dag: 122
  • Innlit sl. viku: 1853
  • Gestir ķ dag: 117
  • IP-tölur ķ dag: 109

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband