Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2015

Óvenjulegar spįr (ekki žó hér viš land)

Žeir sem fylgjast best meš erlendum vešurfréttasķšum - bloggi, fjasbók og tķsta sjį žar minnst į óvenjulegar vešurspįr žessa dagana - eša ętti e.t.v. aš segja aš óvenjulegu vešri sé spįš? Žaš er alkunna aš sżndarheimar reiknilķkana sżna oft alls konar afbrigšilegt vešur - sem svo ekki skilar sér ķ raunheimum. Sérstaklega į žetta viš spįr sem nį meir en 4 til 7 daga inn ķ framtķšina.

Nżjasta afbrigši bandarķska spįlķkansins gfs er nś - eftir ašeins 6 mįnaša birtingu - oršiš nęr alręmt fyrir alls konar skrżtna hluti. - Vonandi veršur sem fyrst komist fyrir žau vandręši. Žetta er ekki heppilegt - vegna žess aš vešriš er žrįtt fyrir allt stundum óvenjulegt og gfs-lķkaniš hefur lķka oft į réttu aš standa. 

Lķkan evrópureiknimišstöšvarinnar er öllu stöšugra - alla vega berast fęrri tilkynningar um sérdeilis óvenjulegt vešur śr žvi hśsi. 

En - gfs-spįin bandarķska og spį bresku vešurstofunnar eru žegar žetta er skrifaš (seint į laugardagskvöldi 30. maķ) sammįla um aš óvenju djśp lęgš verši nęrri Skotlandsströndum sķšdegis į mįnudag (1. jśnķ). Žrżstingur verši um 970 hPa ķ lęgšarmišju og breska lķkaniš kemur žrżstingnum nišur ķ 967 hPa um hįdegi į žrišjudag. 

Reynd vešurnörd į Bretlandi įtta sig į žvķ aš hér er um óvenjulegar tölur aš ręša - hugsanlega er veriš aš slį lįgžrżstimet Bretlandseyja fyrir jśnķmįnuš. 

Žaš er įrįsin kalda śr vestri sem fjallaš var um ķ hungurdiskapistli ķ fyrradag sem žessu veldur. 

En - nś er evrópureiknimišstöšin öllu hógvęrari - hjį henni fer žrżstingur ekki nišur fyrir 975 hPa - óvenjulįgt samt. Viš skulum lķta į spįkort hennar sem gildir į mįnudag (1. jśnķ) kl. 18.

w-blogg310515a

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar aš vanda, śrkoma sżnd meš litum og hiti ķ 850 hPa meš strikalķnum. Hér į landi er leišinleg noršaustanįtt - hiti ķ 850 hPa um -5 stig - snjókoma į fjöllum noršanlands og jafnvel ķ byggš. Žaš skiptir okkur mįli hversu djśp lęgšin veršur - verši hśn dżpri en hér er sżnt veršur žvķ meiri noršanįtt į žrišjudag. 

Reikni mišstöšvar rétt eiga bretar von į fleiru óvenjulegu žvķ ķ lok vikunnar į sérlega hlżtt loft aš fara žar hjį. Žaš sżnir kort evrópureiknimišstöšvarinnar hér aš nešan.

w-blogg310515b

Kortiš gildir kl.18 laugardaginn 6. jśnķ. Litirnir sżna žykktina - hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs - žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Viš sitjum ķ dökkgręnum litum aš vanda - engin hlżindi aš sjį viš landiš. En England fęr į sig fįdęma hlżtt loft, žvķ er spįš aš žykktin fari yfir 5700 metra - enda segja sjįlfvirkar spįr aš hiti fari ķ 30 stig ķ London - og hiti ķ 850 hPa ķ 17 stig. Kannski fer hiti ķ 36 stig ķ Frakklandi - eins og sést hefur į tķstinu. 

En - veruleg óvissa er ķ žessari spį - hśn er satt best aš segja harla ótrśleg og rétt aš taka hana sem hverju öšru skemmtiatriši žar til nęr dregur. En spįin fyrir Ķsland og nįgrenni er ekkert sérstaklega uppörvandi dagskrįratriši - jś, žaš gęti veriš miklu verra.  


Vangaveltur um hęsta hįmark maķmįnašar 2015

Oftast er fęrslum bloggs hungurdiska lekiš yfir į fjasbókardeild žeirra - en sjaldnar ķ hina įttina. En stundum liggur straumurinn ķ öfuga įtt - og einmitt ķ dag.

Hęsti hiti sem męlst hefur į landinu ķ maķ til žessa eru 15,7 stig - rétt hugsanlegt er aš morgundagurinn (laugardagur 30.) hękki žessa tölu - en ef hśn fęr aš standa til mįnašamóta. Viš žurfum aš fara aftur til 1982 til aš finna lęgra maķlandshįmark. Ķ langa hungurdiskalistanum sem nęr aftur til 1874 eru ašeins 16 maķmįnušir meš lęgra landshįmark en nś.- žetta er reyndar ekki alveg sambęrilegt - nśverandi stöšvakerfi hefši örugglega hękkaš hįmörk žeirra töluvert. Raunverulegur fjöldi „lęgri“ mįnaša į žessu tķmabili er žvķ örugglega minni.


Hįmarkshiti męldist 11,2 stig ķ Reykjavķk ķ dag (29. maķ) - žaš er hęsti hiti sem enn hefur męlst žar į įrinu. Möguleiki til aš bęta um betur į morgun (laugardag 30.) er meiri ķ Reykjavķk heldur en į landinu ķ heild - en EF mįnušinum lżkur meš 11,2 stigum sem hęsta hįmarki ķ maķ žurfum viš aš fara aftur til 1989 til aš finna lęgra maķhįmark (10,5 stig).

Įreišanlegar, samfelldar hįmarksmęlingar ķ Reykjavķk nį aftur til 1920 og hefur žaš ašeins gerst ķ einu sinni, auk 1989 aš maķ lyki meš lęgri tölu en 11,2 stigum, žaš var 1922 žegar hįmarkiš var 10,8 stig - en 1973 var žaš jafnlįgt og nś. Ekki beinlķnis algengt.

Fyrir 1920 eru hįmarksmęlingar ķ Reykjavķk nokkuš stopular - viš eigum žó lista yfir hęsta hita hvers mįnašar - żmist lesnar af sķrita (sęmilega góš hįmarksmęling) - eša sem hiti kl. 14,15, eša 16 (- ekki eins góšar hįmarksmęlingar) - ķ einstökum mįnušum getur skeikaš miklu sé engar sķrita eša hįmarksmęlaupplżsingar aš hafa.

En viš getum samt bśiš til maķhįmarkalista fyrir įrin frį 1871 - žį kemur ķ ljós aš hęsta tala hvers maķmįnašar įranna 1871 til 1919 er ašeins sex sinnum lęgri en 11,2 stig - allra lęgst ķ maķ 1914, 9,7 stig. Žaš er reyndar alręmdur skķtamįnušur - fręgastur fyrir vestankulda sķna (ólķkt 1979 sem var noršankuldamįnušur) - en samt er lķklegt aš hefšu hįmarksmęlingar žį veriš geršar hefši hęsta hįmarkiš oršiš hęrra en žetta. Hįmarksmęlingar į Vķfilsstöšum féllu nišur ķ žessum mįnuši - žvķ mišur.

Hįmarks- og lįgmarksmęlingar voru einnig geršar ķ Reykjavķk į įrunum 1829 til 1851. Męlum var reyndar žannig komiš fyrir aš žeir żktu hįmark ķ žurru vešri og sólskini - en lęgsta hįmark ķ maķ į žessum įrum męldist 1837, 10,0 stig.

En kannski aš hįmarkshiti laugardagsins 30. verši hęrri ķ Reykjavķk heldur en 11,2 stig - og žį er allur metingur ķ textanum hér aš ofan śreltur - lesiš hann žvķ hratt.

Og ennfremur:

Föstudagurinn (29. maķ) var um 1,5 stigi hlżrri en fimmtudagurinn en samt kaldur, lhb reiknašist +5,37 stig og er žaš -2,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Lįgmarksdęgurmetin uršu 36 į sjįlfvirku stöšvunum.

Frost męldist į 11 stöšvum ķ byggš en hįmarkiš nįši tķu stigum eša meira į 39 stöšvum. Hįmarkshitinn var sį hęsti į įrinu į 19 stöšvum, žar į mešal öllum Reykjavķkurstöšvunum.

Reykjavķkurhitinn féll um sęti į 67 įra hitalistanum - og eru nś ašeins tveir kaldari maķmįnušir į honum, 1949 og 1979. Stykkishólmsmaķhitinn er nś ķ 133. sęti af 170. Ef mešalhiti mįnašarins ķ Reykjavķk endaši ķ žvķ sem hann er ķ dag (4,31 stig) lendir hann 11. til 12. lęgsta sęti frį 1870, maķ 1949 er ķ 5. nešsta sęti og 1979 ķ žvķ lęgsta - sķšustu tveir dagarnir nśna munu trślega hķfa mįnušinn upp um 2 til 3 sęti į žessum langa lista.

Mešalvindhraši ķ byggš reiknašist 4,0 m/s - og dagurinn žar meš ķ hópi žeirra hęgustu ķ mįnušinum. Sólskinsstundirnar męldust 14,2 ķ Reykjavķk ķ dag og er maķ žar meš ķ 11. sęti į sólskinslistanum

 


Nęr ekki hingaš

Kuldaköstin halda įfram aš ganga śt yfir Atlantshaf śr noršvestri - frį rótum kuldans. Nęsta kast mun vęntanlega fara hjį fyrir sunnan land - en žaš er bżsna öflugt. Į undan kuldanum fer mjó tunga af frekar hlżju lofti - hśn fer aš mestu fyrir sunnan land lķka - en sér žó til žess aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs hękkar um į aš giska 6 stig yfir landinu um helgina - munar um minna ķ kuldatķšinni. 

Fyrra kort dagsins sżnir hįloftastöšuna annaš kvöld (föstudag 29. maķ kl.24) - ķ boši evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg290515a

Myndarleg lęgš (mišaš viš įrstķma) er viš Sušur-Gręnland į leiš austur. Sunnan viš hana er mjög kalt loft - žykktin ķ dekksta blįa litnum er innan viš 5160 metrar - komi slķk žykkt yfir landiš frżs um land allt. - En žessi kuldi nęr ekki til okkar - hann fer beit til austurs - og žótt sjórinn hiti baki brotnu į blįi liturinn aš komast allt til Bretlandseyja į sunnudagskvöld. Sé sś spį rétt snjóar į heišum Skotlands į ašfaranótt mįnudags - en spįr eins og žessi vanmeta oft varmann sem stöšugt streymir śr hafinu - og ekki fullvķst aš Bretland blįni aš žessu sinni.

Hér er hins vegar hlżnandi - žykktin aš komast upp ķ 5340 metra og į aš fara upp ķ 5380 eša žar um bil į laugardaginn - en ekki meir, sķšan į hśn aš minnka hęgt aftur. Kuldatķšinni er žvķ ekki lokiš - žótt ašeins skįni.

Į nęsta korti sést snerpa kuldakastsins sérlega vel.

w-blogg290515b

Gildistķmi er sį sami og į fyrra kortinu - kl.24 į föstudagskvöld (29. maķ). Jafnžykktarlķnur eru strikašar (sjįst betur sé kortiš stękkaš) - og eru aušvitaš žęr sömu og litirnir į efra kortinu marka. Hér sżna litirnir hins vegar 12 stunda žykktarbreytingu, kólnun er blį - en hlżnun gul og brśn. Heildregnu lķnurnar sżna žrżsting viš sjįvarmįl - venjulegar jafnžrżstilķnur. Vindörvar gilda fyrir 700 hPa-flötinn (um 3 km hęš). Lęgšin er djśp (mišaš viš įrstķma) - innsta jafnžrżstilķnan sżnir 984 hPa. 

Žeir sem stękka kortiš ęttu aš geta séš tölu inni ķ dekksta blįa litnum,-32,6 - žaš eru dekametrar. Žaš žżšir aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs hefur falliš um 15 til 16 stig į 12 klukkustundum. Žaš hlżtur aš teljast töluvert - alla vega gott aš sleppa viš žaš.

Ķ venjulegri hitamęlahęš er hitasveiflan töluvert minni - mest munar žar um aš hlżja tungan į undan lęgšinni nęr ekki alveg til jaršar - og sjórinn sér um aš hiti fer nęr örugglega ekki nišur fyrir frostmark į žessum slóšum. Kalda loftiš veršur žvķ mjög óstöšugt - éljahryšjur. Žaš vešur mun trślega nį alla leiš til Skotlands - eins og įšur sagši.  


Svalt įfram

Enn bólar ekkert į hlżju lofti. Hiti hefur žó hangiš ķ mešallagi sķšustu tķu įra į landinu ķ heild sķšustu tķu til tólf daga - og śt af fyrir sig varla hęgt aš kvarta undan žvķ. En maķmįnušur ķ heild veršur samt sį kaldasti um langt skeiš - og nęstu tveir til žrķr dagar sennilega kaldari heldur en žeir sķšustu. - Eitthvaš hlżnar um helgina en ekki svo um muni. 

w-blogg270515a

Kortiš sżnir hęš 500 hPa flatarins ķ spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl. 18 į fimmtudag, 28. maķ. Litirnir sżna žykktina - hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žvķ lęgri sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Ljósblįi liturinn er frekar litur aprķlmįnašar heldur en maķ. Žótt sólargangur sé nś oršinn mjög langur eru lķkur į nęturfrosti vķša um land ķ blįa litnum - žar sem léttskżjaš veršur. 

Śt af fyrir sig nęgir hann ekki ķ snjókomu į lįglendi - nema žar sem śrkoma er įköf - žar snjóar - viš lįtum Vešurstofuna um aš meta lķkur į snjókomu. 

Kuldapollurinn yfir Labrador er athyglisveršur - žaš er reyndar hann sem į aš fęra okkur austanįtt og ķviš hlżrra vešur um helgina - en į aš nį mikilli snerpu fyrir sunnan Gręnland - spįr segja 500 hPa-flötinn fara žar nišur ķ 5002 metra um hįdegi į laugardag, žaš er meš lęgstu gildum į žessum įrstķma - en hann į ekki aš nį ķ nęgilega hlżtt loft til aš um lįgžrżstimet viš sjįvarmįl verši aš ręša. 


Hiti įrsins 2015?

Įriš 2015 hefur byrjaš heldur kuldalega um landiš sunnan- og vestanvert. Maķ er aš vķsu ekki bśinn - en afgangur mįnašarins kemur ekki til meš aš breyta neinu sem nemur žar um. Mešalhiti ķ Reykjavķk frį įramótum til og meš 21. maķ er 1,2 stig - og er ķ 49. sęti į 67 įra hitalista hungurdiska. Į Akureyri er įriš hins vegar rétt ofan viš mišjan flokk, ķ 29. sęti af 68 og enn hlżrra hefur veriš austur į Dalatanga žar sem hitinn er nś ķ 20. sęti į lista. 

Fyrstu fimm mįnušir įrsins segja bżsna mikiš um mešalhita žess alls - eins og sjį mį į myndinni hér aš nešan.

Įrsmešalhita ķ Reykjavķk spįš eftir hita ķ janśar til maķ

Lįrétti įsinn sżnir mešalhita ķ janśar til maķ - en sį lóšrétti įrshita. Rauša lķnan sżnir lķnulegt samband. Fylgnin er mjög góš - stór hluti af venjulegum breytileika įrsins felst ķ vetrarmįnušunum žremur, janśar til mars. 

Ef allt fer į „venjulegastan“ hįtt ętti įrsmešalhitinn 2015 aš verša 4,1 stig. Ef viš rżnum ķ myndina getum viš séš aš rśmlega hįlfrar grįšu vik eru algeng - en sjaldgęft er aš vikiš sé stęrra en svo. Žó er eitt įr - sem byrjaši įlķka kalt og nś - sem nęr aš slį sér verulega upp - og endaši 5,02 stigum. Žetta er 1958. 

Hiti afgang įrsins hefur įhrif - en meginlķnurnar eru oftast lagšar - en žó ekki alveg alltaf. Viš skulum til gamans lķka lķta mynd sem sżnir samband hita fyrstu fimm mįnašanna viš hita afgang įrsins.

Hita ķ jśnķ til desember „spįš“ eftir hita ķ janśar til maķ

Lįrétti įsinn sżnir sem fyrr mešalhita ķ janśar til maķ - en sį lóšrétti er mešalhiti frį jśnķ til desember. Reiknaš samband viršist marktękt - en žó ekki svo aš viš treystum spįnni eins vel og žeirri aš ofan. Viš sjįum aš algeng vik (bęši jįkvęš og neikvęš) eru um 1 stig. Ef viš setjum hitann ķ janśar til maķ ķ įr inn - „spįir“ lķnuritiš 6,1 stiga hita afgang įrsins - ef žaš yrši svo reyndin lendir įriš 2015 ķ heild ķ 4,0 stigum - žvķ sama og sambandiš į hinni myndinni „spįši“.

En - nś hefur hlżnaš umtalsvert frį 1870. Kaldur įrshluti nś er žvķ afbrigšilegri heldur en jafnkalt tķmabil į 19. öld. Reyna mį aš taka tillit til žessara vešurfarsbreytinga viš gerš spįr - og žar meš „leišrétta“ hana. Hęgt er aš gera žaš į żmsa vegu - reyndar umdeilanlegt hvernig best sé fariš aš. Ritstjórinn leyfši sér ķ fljótheitum aš slį mįli į „leišréttinguna“ - en getur ekki įbyrgst aš rétt sé reiknaš (frekar en venjulega) - og fęr śt töluna +0,6 stig - fyrir afgang įrsins 2015. Žar meš yrši įrsmešalhitinn 4,4 stig - en ekki 4,0. 

Nišurstašan er e.t.v. sś aš haldi įriš įfram meš svipušum hętti og veriš hefur muni įrsmešalhiti ķ Reykjavķk 2015 enda ķ um 4 stigum. En en verši bara „venjulega“ kalt - er 4,4 fullt eins lķkleg tala. Til aš komast upp fyrir 5 stig žarf mikiš įtak - marga mjög hlżja mįnuši. Žaš er hugsanlegt - eins og 1958 - en varla lķklegt - en samt lķklegra heldur en fyrir 60 įrum. Verši óvenjulega kalt žaš sem eftir lifir įrs gęti įrsmešalhitinn ķ Reykjavķk endaš nišri ķ 3,5 stigum. 

Geta menn nś smjattaš į žessu um hrķš. 


Vešurfarsbreytingar og sólin (fįeinar stašreyndir og įlitamįl - söguslef)

Aš sjįlfsögšu hefur sólin įhrif į vešurfar į jöršinni - hśn er uppspretta žess. Hin miklu įhrif hennar sjįst best į dęgur- og įrstķšasveiflu hita (og fleiri vešuržįtta). Viš sjįum afl hennar ķ allt aš margra tuga grįša hitamunar dags og nętur, vetrar og sumars. Allt óumdeilt. Lofthjśpurinn allur, auk hafa og landa, bregst sķšan viš og leitast viš aš dreifa sólarorkunni - į ótrślega flókna vegu. 

Fyrir meira en fjórum įrum var į hungurdiskum pistli (višhengi) fjallaš um lķkleg įhrif hęgfara afstöšubreytinga snśningsįss jaršar, jaršbrautar og sólar (Milankovicsveiflur). Žeir sem vilja geta rifjaš žaš upp - en viš endurtökum žaš ekki hér og nś. 

Žaš sem hér fer į eftir er aš stofni til upprunniš ķ hungurdiskapistli frį 2010 sem aldrei birtist. Naušsynlegt reyndist žó aš endurskoša, žurrka śt og bęta viš żmsu alveg nżju. Kannski ętti aš kalla žess ašferš rśstabjörgun. Lesendur eru bešnir velviršingar į ójöfnum ķ veginum og hugsanlegum missögnum eša endurtekningum. 

Eins og ešlilegt mį telja hefur sólin legiš undir grun um aš vera meginorsakavaldur vešurfarsbreytinga bęši til langs og skamms tķma. Ķ fljótu bragši mętti žvķ halda aš hśn gęti skżrt nęrri žvķ hvaša vešurfarsbreytingar sem er. Žaš hefur hins vegar ekki gengiš vel aš tengja breytingar ķ sólvirkni žekktum vešurfarsbreytingum. Satt best aš segja illa. Mikiš hefur veriš reynt og įratugum saman (og lengur) hafa birst nżjar og nżjar yfirlżsingar um aš „nś“ hafi žaš loksins tekist. Ritstjóri hungurdiska er oršinn nokkuš męddur į kenningaflóšinu - e.t.v. mun sś męša um sķšir byrgja honum sżn - en ekki enn. 

Į hinn bóginn hafa oršiš mjög miklar framfarir ķ sólarfręšum į sķšustu įratugum - bylting, ętti frekar aš segja. Męlingum fleygir fram og žekking vex į samskiptum sólar og umhverfis hennar. Į sķšustu įrum eru menn hiklaust farnir aš ręša um „geimvešur“ og „geimvešurspįr“ - og žęr eru nś žegar hagnżttar į żmsa vegu. Sömuleišis er reynt aš spį fyrir um „vešur“ į sólinni sjįlfri - hvernig virkni hennar veršur į nęstu dögum, įrum og įratugum. Mikil bjartsżni rķkir fręšasvišinu og hefur ritstjóri hungurdiska engar įstęšur eša forsendur til aš efast um réttmęti hennar.

En žrįtt fyrir žetta hefur enn ekki tekist aš sżna fram į hver įhrif breytileika sólar, sem męldur hefur veriš, eru į vešurfar - eša hvort žessi męldi breytileiki skiptir mįli mišaš viš ašra orsakavalda vešurfarsbreytinga. Varla heldur nokkur žvķ žó fram aš žessi breytileiki hafi nįkvęmlega engin įhrif. 

Vandkvęšin eru margžętt - og örugglega fleiri en hér verša talin. Įšur en įfram er haldiš skulum viš lķta į skżringarmyndir.   

w-blogg160515-solin-a

Sólgeislun į flöt sem liggur hornrétt į geislastefnu og er stašsettur ķ sömu fjarlęgš frį sól og jöršin, er aš mešaltali um 1364 W į fermetra [sjį žó sķšar]. Žessi tala nefnist sólstušull. Sólgeislunin gengur oft undir nafninu „inngeislun” eša „stuttbylgjugeislun” til ašgreiningar frį geislun jaršar sem žį nefnist śtgeislun” eša „langbylgjugeislun”.

Jöršin er kśla og getur ekki nżtt meiri sólarorku en žį sem fellur į žversniš hennar. Heildarflatarmįl jaršaryfirboršs er hins vegar fjórum sinnum meira, helmingurinn ķ skugga hverju sinni auk žess sem geislarnir falla skįsett į megniš af žvķ sem eftir er. Aš mešaltali nżtist žvķ ašeins fjórši hluti sólstušulsins hverjum fermetra į yfirborši jaršar - eša um 341 W į fermetra. Ķ stöku riti mį sjį žessa fjóršungstölu kallaša sólstušul - lesendur ęttu aš hafa žaš ķ huga žegar lesiš er um sól og vešur.

w-blogg160515-solin-b

En sś tala sem nżtist lofthjśpnum er raunar ennžį lęgri, eša um 240 W į fermetra, vegna žess aš rétt tęp 30% inngeislunarinnar endurkastast beint śt ķ geiminn aftur (ašallega frį skżjum og snjó). Speglunarhlutinn er oftast nefndur endurskin eša endurskinshlutfall (albedo = hvķtni). Vegna žess aš orka getur ekki (til langs tķma) safnast saman ķ kerfinu geislar jöršin öllu žvķ sem hśn fęr śt aftur - en žį ķ formi lengri geisla (į varmageislahluta rafsegulrófsins).

Žeir sem leita sér upplżsinga um nįkvęmt tölugildi sólstušulsins komast fljótt aš žvķ aš fleiri en ein tala er nefnd ķ heimildum. Hér hefur talan 1364 W į fermetra veriš tilfęrš, en annars stašar mį sjį tölur allt nišur ķ 1361 W og upp ķ 1368 W į fermetra. Umręša um vešurfarsbreytingar lķšur nokkuš fyrir žessa óvissu. Hśn er žó ekki nęrri žvķ eins alvarleg ķ umręšunni og óvissa um hversu stöšugur sólstušullinn hefur veriš ķ gegnum tķšina. 

Óvissa um breytileika sólstušulsins er e.t.v. žaš sem mestu lķfi hefur haldiš ķ vķsindalegri umręšu um žįtt sólarinnar ķ žeim hitabreytingum sem oršiš hafa sķšustu 150 įrin eša svo - og allvel eru žekktar. 

Męlingar į geislun sólar hafa nś veriš geršar śr gervihnöttum sķšan 1978 - meš męlitękjum mismunandi geršar. Žessar męlingar hafa greint breytileika sem tengist hinni alžekktu „11-įra“ sólblettasveiflu. Nżjasta skżrsla IPCC (2013) notar töluna 0,1 prósent (um 1,3 W į fermetra). Sömuleišis er breytileiki frį degi til dags oršinn sęmilega žekktur - hann er meiri viš hįmark sólblettaskeiša heldur en nęrri lįgmörkum žeirra. [1]

Ķ ljós hefur einnig komiš aš 11-įra sveiflan er mun meiri į śtfjólublįa sviši sólarrófsins heldur en į žvķ sżnilega og aš įhrif sveiflunnar į efstu lög lofthjśpsins (hitahvolf/śthvolf) eru umtalsverš. 

Sś skošun er uppi aš auk žessa breytileika - sem žrįtt fyrir allt hefur veriš męldur - séu einnig breytingar į sólstušlinum į lengri tķmakvarša. Almennt er tališ aš žęr breytingar - séu žęr einhverjar - ęttu aš greinast best ķ sólblettalįgmörkum - žegar sveiflur frį degi til dags og mįnuši til mįnašar eru miklu minni en į virkari hluta hverrar sveiflu.

Viš skulum kalla slķkt undirliggjandi breytileika - reynt hefur veriš aš finna reglubundnar sveiflur hans og žeim gefin fjölmörg nöfn. Mjög illa hefur žó gengiš aš negla žęr nišur - kannski er um flókiš samspil fjölmargra sveiflužįtta aš ręša sem afhjśpast ekki nema į mjög löngum tķma. Žaš er eftirtektarvert hversu sannfęršir flestir žeir sem stunda leitina eru um žeir hafi fundiš sveiflutķšnina - furšuoft ašra en ašrir hafa fundiš.

Hugmyndin er sś aš gangi undirliggjandi virknisveifla til lįgmarks standi žaš įstand jafnvel įratugum saman, žį tvęr eša fleiri 11-įra sveiflur. Sólblettahįmörkin reglubundnu verši žį vęgari - eša hverfi jafnvel alveg - eins og sumir telja aš hafi gerst um hrķš į 17. öld - kallaš Maunderskeiš. Ķ IPCC-skżrslunni įšurnefndu er talaš um aš hugsanlega sé um 0,1 prósent munur į sólstušlinum mešan į undirliggjandi lįgmörkum stendur og žvķ sem hann var ķ virknihįmarkinu į sķšari hluta 20. aldar. 

Sólblettir 1700 til 2014

Menn hafa nś fylgst nįiš meš sólblettum frį žvķ į 17. öld. Myndin sżnir nišurstöšur slķkra talninga į įrsgrundvelli allt fram til 2014 [2]. Einnig eru til įmóta tķmarašir sem nį til einstakra mįnaša og daga mestallt tķmabiliš (dagleg röš aftur til öndveršrar 19. aldar). 

Grįi ferillinn sżnir įrsgildi - en sį rauši er 11-įra kešjumešaltal og sżnir hann töluveršan langtķmabreytileika sólblettavirkni. Hśn var ķ lįgmarki į 17. öld (Maunderlįgmarkiš įšurnefnda - utan žessarar myndar aš mestu) og annaš lįgmark var snemma į 19. öld (Daltonlįgmark). Sést žaš vel į myndinni og nįši yfir žrjś 11-įra skeiš. Mikiš hįmark var hins vegar um mišja 20.öld og allt fram aš sķšustu aldamótum. Nś (įriš 2015) stefnir ķ einhvers konar lįgmark - viš vitum ekki enn hversu mikiš eša langvinnt žaš veršur. Einnig eru til tķmarašir sem sżna heildarflatarmįl sólbletta og eru žęr efnislega svipašar žeirri hér aš ofan.  

Sumum žykir rauši ferillinn į myndinni minna nokkuš į žann sem sżnir hita į noršurhveli jaršar - en nokkuš góšan vilja žarf samt til aš sjį mikil lķkindi. Misręmi er į milli ferilsins og hitafars hér į landi -. En ętķš veršur aš hafa ķ huga aš alls konar breytingar į vešurfari eru hugsanlegar įn žess aš mešalhiti jaršar eša hvela breytist mikiš.  

Viš hęttum okkur ekki śt ķ umręšur um įreišanleika sólblettatalninga ķ tķmans rįs. Margar įgętar bękur hafa veriš skrifašar um sögu sólrannsókna og leit aš reglubundnum sveiflum sólvirkninnar. - Fjasbókarsķša hungurdiska hefur minnst į nokkrar slķkar.

Įgiskašur breytileiki sólstušuls 1600 til 2009

En žį er žaš hinn undirliggjandi breytileiki sólstušulsins. Eigi aš bśa til trśveršug vešurfarslķkön žurfum viš aš žekkja hann - hvort sem hann er mikill eša lķtill. 

Ķ grein eftir Gavin Schmidt og félaga (2012)[4] mį finna įgęta umfjöllun um žį kosti sem bjóšast žegar reynt er aš herma ašalatriši vešurfarsbreytinga sķšustu žśsund įra. Greininni fylgir gagnasafn sem sżnir breytileika nokkurra lķklegra geislunarįlags- eša mótunaržįtta vešurfars. Breytileiki sólstušulsins er einn žeirra (įsamt gróšurhśsaįhrifa-, agnamengunar-, eldgosa- og landnotkunarvķsum). Greinarhöfundar taka mešal annars saman nokkrar įgiskanir um breytileika sólstušulsins sķšustu žśsund įrin.

Myndin aš ofan sżnir žrjįr žessara įgiskušu tķmaraša - žęr sem eru ólķkastar innbyršis. Blįi ferillinn sżnir įgiskun žar sem ekki er gert rįš fyrir neinum „undirliggjandi“ breytingum - sólblettasveifla sólstušulsins er sś eina. Rauši ferillinn sżnir vinsęla įgiskun Judith Lean og félaga - žar er undirliggjandi breytileiki umtalsveršur - um tvöfaldur į viš nżjasta įlit IPCC.  

Fyrir fįeinum įrum bęttist gręni ferillinn sķšan viš - hann er ķ grein Schmidt og félaga fenginn frį Shapiro og félögum [7]. Hér er undirliggjandi breytileiki talinn miklu meiri heldur en venjulegt er aš gera. Munur į undirliggjandi lįgmarki į Maunderskeišinu og nżlegu hįmarki er talinn vera um 6 W į fermetra. Žegar bśiš er aš taka tillit til dreifingar um allt flatarmįl jaršar og endurskins er ķtrasti munur į mestu og minnstu sólarįhrifum um 1,3 W į fermetra. Til samanburšar mį geta žess aš ķ sķšustu samantekt IPCC (2013) er įętlaš aš mannręnu įhrifin (mišaš viš 1750) séu į bilinu 1,3 til 3,3 W į fermetra, lķklegasta talan sé 2,3 W į fermetra.

Hér stendur hnķfurinn ķ kśnni. Hver af žessum ferlum er sį rétti? Er breyting į sólarįlagi frį įrinu 1750 0,2 W į fermetra (eša minna) eins og IPCC telur eša er hśn 1,3 W į fermetra eins og Shapiro og félagar reikna (reyndar frį 1700)?

Žrįtt fyrir aš langflestir žeir sem um mįliš fjalla hallist į sveif meš įliti IPCC veršur samt aš jįta aš afdrįttarlaus svör varšandi breytileika stušulsins fįst žvķ mišur ekki fyrr en svo dregur śr sólvirkni aš undirliggjandi breytileiki sżni sig ķ męlingum - sé hann fyrir hendi į annaš borš.

Fjölmargir hafa reynt aš nota vešurfarslķkön til aš herma megindrętti vešurfars (einkum hita og śrkomu) sķšustu žśsund įra. Til aš hęgt sé aš gera žaš eru upplżsingar um geislunarįlag naušsynlegar - žar į mešal įgiskanir um breytileika sólstušulsins.

Lķkanreikningarnir žykja benda til žess aš blįi ferillinn (eša nįnir ęttingjar hans) sé sį rétti - eša alla vega falli hann best aš breytingum į hitafari sķšustu 150 įra - og žį lķklega lķka lengra tķmabils. Įhrif breytileika sólar į vešurfar žessa tķma séu lķtil (ekki engin) - enda hafi breytileiki sólgeislunar veriš lķtill. 

Séu stęrri sveiflur notašar (rauši eša gręni ferillinn - eša ęttingjar žeirra) verši hitasveiflur sķšustu 150 įra (žęr žekkjum viš allvel) óraunverulegar. Žetta styšur óneitanlega įlit IPCC.   

Žeim sem hafa įhuga į žvķ hvernig raušu og gręnu ferlar myndarinnar eru reiknašir er bent į greinarnar sjįlfar, žęr eru ašgengilegar į netinu (Lean og félagar [3] og Shapiro og félagar [6]).  

Fyrir utan žessar įgiskanir hefur veriš reynt aš sęra upp undirliggjandi breytileika meš žvķ aš athuga lengd hverrar sólblettasveiflu. Mešallengdin er 10,6 įr - en getur veriš styttri og lengri. Žaš žvęlir mįliš aš ekki er vitaš hvort miša į viš tķma į milli eftirfylgjandi lįgmarka eša hįmarka - auk žess sem sum hįmörk eru tvöföld og sum lįgmörk mjög flöt. Segulmęlingar hafa einnig veriš notašar viš žessar lengdarmęlingar. Nišurstašan viršist sś aš sé sólblettahįmarkiš mikiš er tilhneiging til styttri sveiflu en žegar žaš er lķtiš.

Um žetta og fleira athyglisvert mį lesa ķ įgętri greinargerš Richard og félaga [7] - žeim er žó ekki sérlega umhugaš um hitaspįr eša sólstušul.  

Rétt er aš minnast einnig į žį hugmynd aš žegar sólvirkni sé ķ lįgmarki sé ašgengi geimgeisla aš lofthjśpi jaršar ķ hįmarki. Geimgeislar auki fjölda žéttikjarna ķ lofthjśpnum og žar meš myndist skż meš aušveldari hętti en ella - endurskin jaršar aukist - og lofthjśpurinn kólni. IPCC-skżrslan (2013) gerir lķtiš śr hugmyndinni - enda hafi ekkert komiš fram sem styšur hana.   

Endurskin jaršar hefur veriš męlt ķ allmörg įr og į žvķ tķmabili hefur breytileiki žess frį įri til įrs veriš lķtill (um 0,2 prósent - rśmt 0,1 W į fermetra) eša enn minni heldur en sólblettavirknisveiflan [8]. Trślega žarf žó lengri tķma nįkvęmra męlinga til aš skera endanlega śr um žetta atriši. 

Hugmyndir eru einnig uppi um tengsl sólvinda (og/eša sveiflna ķ segulsviši sólar og/eša samspili žess viš segulsviš jaršar) viš hringrįs lofts ķ efri lögum lofthjśpsins - jafnvel nišur ķ heišhvolfiš. Um slķkt hefur veriš fjallaš lengi - ašallega meš fremur veikum tölfręšilegum rökum - en ef um slķk tengsl er aš ręša er lķklegra aš žau taki fremur til vešurs heldur en vešurfars.

Er einhver nišurstaša? Varla - en veršur vonandi fyrir hendi eftir 10 til 15 įr. 

Nśmerušu tilvitnanirnar [] eru listašar ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Staša sjįvarhitavika

Hér var sķšast litiš į sjįvarhitavik ķ pistli 2.maķ - žar er kort yfir mešalvik aprķlmįnašar alls. Žann 11. aprķl kom pistill um vikakort fyrir 9. aprķl einan og sér. Rétt er aš taka stöšuna aftur. Myndin sżnir greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar 22. maķ. 

w-blogg230515a

Gręnir litir sżna neikvęš vik, en gulir jįkvęš. Mišaš viš 9. aprķl viršist hafa hlżnaš aš tiltölu viš Nżfundnaland - en neikvęša svęšiš fyrir sunnan Ķsland hefur breitt śr sér - bęši ķ įtt til okkar - sem og austur aš vestanveršum Bretlandseyjum. Į móti kemur aš blįi liturinn (neikvętt vik stęrra en -2 stig) hefur nęr alveg horfiš. Hann žakti įšur aš minnsta kosti tvöfalt flatarmįl Ķslands. 

Neikvęša vikiš viš Austurland hefur heldur styrkst - hér veršur ekki giskaš į įstęšur žess (aušvelt er aš giska - en vandmešfarnara aš giska rétt). Töluverš hlżindi eru enn fyrir noršan land. Mjög stórt jįkvętt vik er ķ Barentshafi (rétt utan viš kortiš). 

Vindur sem blęs til okkar frį neikvęšu vikunum veršur lķklega enn um sinn kaldari en venjulega (1 til 2 stig). Illmögulegt er aš geta sér til um hvort sólinni tekst aš śtrżma neikvęšu vikunum ķ sumar - tilfinning telur žaš ólķklegt - svo kemur ķ ljós žegar hvessa fer ķ haust hvort kaldari sjór liggur ķ leyni rétt undir yfirborši.

Žaš mį enn benda į aš óvenjužrįlįtir kaldir loftstraumar frį Kanada - tvo vetur ķ röš - bjuggu neikvęša sjįvarhita vikiš til - en ekki öfugt. 

Hér aš nešan er annaš kort - žar sem notašur er sami litakvarši og višmišunartķmabil og į mešalvikakorti aprķlmįnašar sem birtist ķ pistlinum 2. maķ og įšur var minnst į. 

w-ecm05_nat_msl_ci_sst-anom_2015052212_000

Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting um hįdegi föstudaginn 22. maķ en litirnir vikin (og hafķs). Į žessu korti sjįst hlżindin ķ noršurhöfum betur en į žvķ efra žar sem žaš nęr ašeins lengra til noršurs og noršausturs. 


Vestanloft - vestanloft - vestanloft

Žaš viršist vera lķtiš framboš į öšru en svölu vestanlofti žessa dagana. Nokkrir klukkutķmar į stangli meš sušlęgri įtt, en žaš gęti svosem veriš kaldara.

w-blogg220515a

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa um hįdegi į laugardag, 23. maķ. Žį er skammvinnur skammtur af sunnanlofti į hrašri leiš austur af landinu. Žótt višdvöl hann sé stutt er ekki śtlokaš aš hiti fari ķ 17 til 19 stig - svona rétt ķ svip - en guli liturinn er hagstęšur, žar er žykktin meiri en 5460 metrar - eins konar sumar. 

En gręni liturinn ręšur rķkjum - svalt į nóttum - og į daginn lķka alls stašar žar sem skżjaš er. Hįloftalęgšin vestur af landinu fer hratt hjį lķka  - skammvinn noršanįtt fylgir - ef til vill meš slyddu og snjó į heišum nyršra į ašfaranótt mįnudags (eša svo er sagt). Lęgšin veršur svo rétt farin hjį žegar sś nęsta tekur viš - hśn er hér vestast į kortinu. Kemur į žrišjudag - svo gętu komiš tveir noršanįttardagar eša svo - vonandi ekki meir - žvķ lengri tķma žarf til aš nį ķ alvörukulda - vestansvalinn er alveg nógu kaldur. 

Hlżinda er vart aš vęnta fyrr en sķšar - segir evrópureiknimišstöšin.  


Svalt loft aš vestan

Nś undir kvöld (mįnudag 18. maķ) sló fallegum blikubakka upp į vesturloftiš viš Faxaflóa - hann er forboši žykkari skżjabakka og śrkomu sķšdegis į morgun (žrišjudag) eša annaš kvöld. Lęgšarmišjan sjįlf er enn vestan Gręnlands žar sem mjög kalt loft śr vestri hefur komiš upp aš ströndinni. Ķ Nuuk og vķšar žar um slóšir var hrķšarbylur og frost ķ dag.

Eins og oftast stķflar Gręnland framrįs kaldasta loftsins en nokkuš sleppur samt yfir jökulinn og kemur hér viš sögu į mišvikudag og fimmtudag. Žótt kuldinn sé ekki mjög mikill gętu žessir dagar samt oršiš mjög hrįslagalegir mišaš viš įrstķma. 

Kortiš aš nešan gildir sķšdegis į mišvikudag (20. maķ).

w-blogg190515a

Meginśrkomusvęši lęgšarinnar er hér viš Vesturland. Viš sjįum -5 stiga jafnhitalķnu 850 hPa-flatarins yfir landinu. Hśn vķsar oft į mörk į milli snjókomu og rigningar. Viš sjįum lķka aš ašalkuldinn (handan -10 stiga jafnhitalķnunnar) er stķflašur vestan Gręnlands. 

Svo veršur vķst skammvinn noršanįtt į föstudag og sķšan koma lęgširnar į fęribandi, evrópureiknimišstöšin talar um lęgš į laugardag ašra į mįnudag og enn ašra į mišvikudag - žaš er į tveggja daga fresti. Žaš er helst aš einhverra hlżinda gęti noršaustan- og austanlands rétt ķ svip žegar lęgširnar fara hjį - en aš öšru leyti verši heldur svalt ķ vešri hér į landi. 


Hvorki né - vika?

Eftir kuldakastiš mikla - og žrišja lęgsta loftžrżsting maķmįnašar į Ķslandi blasir viš tķšindalķtil vešurvika. Ekki žó tķšindalaus - vešriš er žaš aldrei - žvķ fleiri en ein lęgš į aš fara hjį og gert er rįš fyrir aš noršlęgar og sušlęgar vindįttir skiptist į. 

Kortiš hér aš nešan sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting og hita ķ 850 hPa-fletinum nęstu tķu daga (16. til 26. maķ). 

w-blogg170515a

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar. Žrżstingur veršur aš jafnaši lęgstur fyrir vestan land - en lęgšardrag yfir landinu. Žetta gefur til kynna frekar grįmyglulegt vešurlag lengst af. Strikalķnurnar sżna hita ķ 850 hPa, žaš er -4 lķnan sem snertir Vestfirši og -2 jafnhitalķnan er skammt fyrir sušvestan land. Ekki er žaš hlżtt.

Litafletirnir sżna hitavik ķ 850 hPa og žrįtt fyrir aš okkur finnist hitinn ekki hįr er hann samt ekki fjarri mešallagi maķmįnašar įranna 1981 til 2010. Sjį mį töluna -1,3 žar sem vikiš er mest vestan viš land. 

Sį kuldi sem nęr til landsins segir spįin aš komi śr vestri - en ekki noršri eins og veriš hefur aš undanförnu. Śrkomu fįum viš vķšast hvar į landinu žvķ margar lęgšir fara hjį žessa tķu daga - gangi spįin eftir.

Hvorki né - mišaš viš öfgakennt įstand aš undanförnu. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b
  • w-blogg091217a
  • w-blogg081217

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (16.12.): 143
  • Sl. sólarhring: 168
  • Sl. viku: 1804
  • Frį upphafi: 1523339

Annaš

  • Innlit ķ dag: 118
  • Innlit sl. viku: 1470
  • Gestir ķ dag: 106
  • IP-tölur ķ dag: 104

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband