Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2023

Aldur landsdęgurmeta

Stöšugar fréttir berast frį śtlöndum um hitametafall, langoftast er veriš aš tala um met sem tengjast almanaksdegi, hęsti eša lęgsti hiti sem męlst hefur viškomandi almanaksdag, żmist žį į einstökum vešurstöšvum eša ķ heilu landi. Žaš er oft erfitt aš rįša ķ raunverulega merkingu žessara frétta. Žess er til dęmis sjaldan getiš hversu löng męlitķmabil er mišaš viš. 

Žaš gefur auga leiš aš fyrsta įr sem męlingar eru geršar į stöš eru hįmarks- og lįgmarksmet slegin į hverjum degi. Nęsta įr verša žau fęrri - og svo koll af kolli. Į stöš sem athugaš hefur ķ hįlfa öld mį bśast viš um 7 hįmarks- og 7 lįgmarksdęgurmetum įr hvert - haldist vešurfar nokkurn veginn óbreytt. Fari vešurfar hlżnandi mį bśast viš žvķ aš nż hįmarksmet verši flein en lįgmarksmetin. Um žetta höfum viš fjallaš hér į hungurdiskum oftar en einu sinni. „Sęmilegt“ samband reynist milli hlutfalls fjölda nżrra hįmarks- og lįgmarksdęgurmeta į landinu og mešalhita įrsins. 

Fyrir allmörgum įrum bjó ritstjóri hungurdiska til skrį yfir hęsta og lęgsta hita sem męlst hefur į landinu alla daga įrsins. Žessi skrį er ekki endilega mjög traustvekjandi. Ķ henni er fjöldi męlinga sem varla myndu standast nįkvęma skošun. Kemur margt til sem viš skulum ekki ergja okkur į hér og nś. Annaš sem veršur aš hafa ķ huga er aš męlihęttir hafa breyst į žeim tķma sem lagšur er undir. Hįmarksmęlar voru į fįum stöšvum į įrum įšur (lįgmarksmęlar fleiri) auk žess sem męliskżli hafa breyst. Žrjįr ašaltegundir skżla (og fįeinar sjaldgęfari) hafa veriš ķ notkun. Allar tegundirnar hafa kosti og galla, gallarnir koma helst fram einmitt žegar meta er aš vęnta. Hefšu męlingar veriš geršar į nįkvęmlega sama hįtt, į sama tķma dags, ķ eins skżli og meš sams konar hitamęlum allan tķmann vęri metaskrįin örugglega öšruvķsi heldur en hśn er - og įlitamįl önnur (žau yršu žó alltaf einhver). 

Žaš sem hér fer aš nešan eru ekki harškjarnavķsindi - meira til gamans gert. Ritstjórinn gęti alveg haldiš įfram og skrifaš fjölmarga pistla um žetta mįl - sumir žeirra eru beinlķnis aš bišja um aš vera skrifašir (og ašrir hafa žegar veriš birtir). En žaš er bara svo margt sem er į bišlistanum. 

Aš žessu sinni lįtum viš nęgja aš lķta į tvęr myndir (lķnurit) - nokkuš óvenjuleg. 

w-blogg300423a

Hér mį sjį „aldur“ landshįmarkshitameta Ķslands. Į lóšrétta įsnum eru įrtöl, en lįrétti įsinn fer ķ gegnum įriš, frį 1. janśar til vinstri til 31. desember til hęgri. Viš sjįum aš elstu dęgurmetin hafa haldiš śt allt frį žvķ į 19. öld, žaš elsta sett 1885. Yfir veturinn eru mjög fį hįmarksdęgurmet eldri en 1970 - telja mį žau į fingrum beggja handa. Langflest eru žrautseigu metin ķ kringum sólstöšurnar - og einnig er mikiš um gömul met ķ september. 

Mešalįrtališ er 1987. 

w-blogg300423b

Lįgmarksdęgurmetamyndin er nokkuš öšru vķsi. Žar eru mjög gömul met talsver fleiri og auk žess mį sjį aš mjög fį lįgmarksdęgurhitamet hafa veriš sett į sķšari įrum - en žó eru žau žarna, einna flest ķ jśnķ og įgśst. Mešalįrtališ er 1968, 19 įrum eldra en hįmarksmetamešalįriš. Sżnir aš meira hefur veriš um hįmarkshitamet į sķšari įrum heldur en lįgmarksmet. Hér er eingöngu mišaš viš byggšir landsins. Hįlendisathuganir voru fįar fyrr en eftir 1995 og ef viš bętum žeim athugunum viš fjölgar nżlegum lįgmarkshitalandsmetum, mešalįriš fęrist frį 1968 til 1978. Sżnir žetta vel aš fjölgun stöšva į köldum stöšvum hefur aušvitaš įhrif. 

En minnum aftur į žaš aš saga hįmarks- og lįgmarkshitamęlinga į landinu er ekki einsleit og aš sum (eša jafnvel mörg) dęgurmetanna standast varla skošun. 


Snjór į hörpu

Žaš er ekki mjög algengt aš alhvķtt sé į athugunartķma aš morgni ķ Reykjavķk eftir sumardaginn fyrsta, en gerist žó endrum og sinnum. Eitthvaš oftar festir snjó aš nóttu sem er svo horfinn aš mestu kl.9, žegar męling er gerš. Sömuleišis er einhver munur į efri og nešri byggšum höfušborgarsvęšisins hvaš žetta varšar. 

Ķ morgun (fimmtudaginn 27. aprķl) var snjódżpt męld 11 cm į Vešurstofutśni, en 9 cm ķ nżja reitnum (Hįahlķš). Snjódżptarmęlingar hafa veriš geršar reglulega ķ Reykjavķk frį 1921. Svo viršist sem snjór į jörš į žessum tķma įrs sé heldur algengari į Vešurstofutśni heldur en var į eldri męlistöšvum (Sjómannaskóli, Reykjavķkurflugvöllur, Landssķmahśs, Skólavöršustķgur). Įšur en flutt var į Vešurstofutśn hafši snjódżpt ašeins einu sinni męlst 10 cm ķ Reykjavķk svo seint aš vori (žaš var 7.maķ 1923). Ķ žau 50 įr sem stöšin hefur veriš žar sem hśn er nś hefur žaš hins vegar gerst 5 sinnum, sķšast ķ morgun. Nęsta tilvik į undan var žann 1. maķ 2011 (16 cm) - mjög eftirminnilegt tilvik. Žann 27. aprķl 1975 męldist snjódżptin 12 cm (svipuš og nś), 13 cm žann 1. maķ 1993 og 17 cm žann 1. maķ 1987. Žaš er mesta snjódżpt į hörpu ķ Reykjavķk. Daginn įšur, žann 30.aprķl 1987 męldist snjódżptin 10 cm. Afskaplega eftirminnilegt. 

Sķšast var alhvķtt svona seint ķ Reykjavķk 29. aprķl 2017, en snjódżpt męldist žį ašeins 2 cm. Eins og įšur sagši vitum viš um tilvik žar sem alhvķtt var ķ byggšum į höfušborgarsvęšinu aš nęturlagi seinna aš vori, allt fram ķ jśnķ. 

Žess mį geta aš ekki hafši oršiš alhvķtt ķ Reykjavķk sķšan 22. febrśar og voru žvķ - žar til ķ morgun - smįmöguleikar į snjóleysistķmameti. En žeir (litlu) möguleikar hafa nś fokiš śt um gluggann - alaušaskeišiš ķ įr (hvert sem žaš svo veršur) styttist um rśma tvo mįnuši. Įkvešin vonbrigši ķ heimi metanörda. Ķ hungurdiskapistli frį žvķ ķ fyrra mį lesa um lengd alaušaskeišsins ķ Reykjavķk. Mį žar sjį aš nįnast óhugsandi er aš slį lengdarmetiš frį 1965 (en kannski gerist žaš einhvern tķma). 


Smįlęgšaveturinn?

Žegar ritstjórinn horfir śt um gluggann į ritstjórnarskrifstofum hungurdiska er jörš oršin hvķt. Nokkur višbrigši frį óvenjulegum hlżindum undanfarinna vikna. Kerfiš sem veldur žessari snjókomu er heldur smįtt ķ snišum - stęršin er sś sem žeir sem vilja flokka allt kalla miškvaršakerfi (mesóskala). Afskaplega erfiš fyrir vešurspįmenn - en nįkvęm vešurlķkön nśtķmans eru žó žrįtt fyrir allt farin aš rįša eitthvaš viš, eitthvaš sem alls ekki var į vešurspįrįrum ritstjórans fyrir rśmum 40 įrum. Žaš sżndi sig ķ vetur aš smįkerfi sem žessi geta haft veruleg įhrif ķ žjóšfélagi nśtķmans, jafnvel kostnašarsamari heldur en į įrum įšur. Kerfiš sem dengdi nišur snjó į höfušborgarsvęšinu skömmu fyrir jól var af žessu tagi (svo tók stęrra kerfi viš og bjó til hrķš śr snjónum). Sömuleišis mį telja kerfiš litla sem bjó til snjóinn sem varš ašalefni snjóflóšanna eystra fyrir um mįnuši. 

Hvaš veršur śr žvķ kerfi sem liggur viš Sušvesturland einmitt nśna er ekki vitaš. Žaš er alla vega mun erfišara aš bśa til skafrenning og hrķš ķ aprķllok heldur en um hįvetur - sólin er oršin dugleg. En vešurlķkön eru samt aš gera rįš fyrir mikilli śrkomu nęsta sólarhring.

w-blogg260423a

Hér er sólarhringsśrkomuspį uwc-lķkansins svonefnda. Sżnir śrkomu sem fellur ķ lķkaninu frį žvķ klukkan 18 ķ dag (mišvikudag 26. aprķl) til kl.18 fimmtudag 27. aprķl. Hęsta talan er 64 mm, nęrri Garšskaga - žaš er mjög mikiš - og vęri feiknamikiš ef allt félli sem snjór - sem žaš gerir varla. Önnur lķkön setja hįmarksśrkomuna ekki į sama staš - śti į sjó - og hęstu tölur eru ekki žęr sömu. Žessar hįupplausnarspįr eru geršar į 6 klukkustunda fresti og hvert rennsli flytur hįmarkiš frį einum staš til annars og sżnir mishįar tölur. Ekkert samkomulag um žaš.

En reikningarnir sżna okkur samt aš śrkomumętti loftsins er nokkuš mikiš - fįi žaš aš lyftast. Mjög lķtill vindur er ķ hįloftunum, en svo viršist sem rakt og (til žess aš gera) hlżtt loft (sem hefur fengiš aš malla yfir sjónum viš Sušur- og Sušvesturland) liggi undir žurru og (til žess aš gera) köldu lofti norręnnar ęttar.

Viškvęm jafnvęgisstaša - glórulķtiš fyrir ritstjóra hungurdiska aš fabślera meir um hana. Viš sjįum hvaš gerist - lżkur smįlęgšavetrinum mikla meš žessu? 

 


Fyrstu 20 dagar aprķlmįnašar

Fyrstu 20 dagar aprķlmįnašar hafa veriš óvenjuhlżir aš žessu sinni. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 6,2 stig, +3,1 stigi ofan mešallags 1991-2020 og +2,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast hitinn ķ efsta sęti bęši į aldarlistanum (23 įr) og langa listanum (151 įr). Ólķklegt er žó aš mįnušurinn ķ heild komi til meš aš hafa śthald į viš helstu keppinauta (aprķl 2019 og 1974).

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 20 dagana 6,2 stig, +4,2 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og +3,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Žetta er hlżjasta aprķlbyrjun aldarinnar į öllu sunnan- og vestanveršu landinu - og į mišhįlendinu, en er nęsthlżjust į Noršurlandi og Austurlandi, žrišjahlżjust į Austfjöršum. Mišaš viš sķšustu tķu įr er hitavikiš mest į Grķmsstöšum į Fjöllum, +4,8 stig, en minnst ķ Seley, +1,5 stig.

Śrkoma hefur męlst 73,5 mm ķ Reykjavķk og er žaš um 70 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 18,5 mm og er žaš nęrri mešallagi.

Sólskinsstundir hafa męlst 84,4 ķ Reykjavķk, um 20 fęrri en ķ mešalįri. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 77,4 og er žaš ķ mešallagi.


Glešilegt sumar

Hiti ķslenska vetrarmisserisins 2022 til 2023 var afskaplega sveiflukenndur. Nóvember var į landsvķsu sį hlżjasti sem vitaš er um, desember aftur į móti sérlega kaldur. Janśar var einnig kaldur, en febrśar til žess aš gera hlżr. Mars sķšan ķ kaldasta lagi (žó ekki eins og desember). Fyrstu vikur aprķlmįnašar hafa sķšan veriš sérlega hlżjar. Kuldinn hefur žó haft undirtökin. Mešalhiti vetrarins ķ Reykjavķk er +0,8 stig, sį lęgsti į öldinni. Veturinn 2000-2001 var žó nįnast jafnkaldur (+0,9 stig). Sķšan var heldur kaldara veturinn 1999 til 2000 (+0,5 stig). 

w-blogg190423a

Lķnuritiš sżnir mešalhita vetra ķ Reykjavķk aftur til 1920-21. Kaldastur var veturinn 1950 til 1951 (žrįtt fyrir almenn hlżindi um žaš leyti), en hlżjast var veturinn 2002 til 2003, 1928 til 1929 og 1963 til 1964 koma ekki langt žar į eftir. 

Viš tökum eftir žvķ aš nżlišinn vetur er ekki sérlega kaldur ķ hinu langa samhengi eldri kynslóšarinnar, ašeins -0,3 stigum nešan mešallags tķmabilsins alls og hefši fyrir 40 til 50 įrum veriš ķ hópi žeirra hlżrri žess įratugar. Veturnir 1974/75 til og meš 1983(84 voru žannig allir kaldari heldur en veturinn nś. 

Leitni tķmabilsins ķ heild er ekki mikil, (+0,2 stig į öld), en hins vegar mjög mikil sķšustu 50 įr, hįtt ķ 4 stig į öld. Förum viš ķ hina įttina, til 19. aldar, sżnist leitnin lķka bżsna mikil - žaš hefur hlżnaš mikiš hér į landi sķšan žį. Hvaš gerist ķ framtķšinni vitum viš aušvitaš ekkert um - nema hvaš yfirgnęfandi lķkur eru į hękkandi hita į heimsvķsu. En įšur en viš freistumst til aš framlengja „hlżnun“ sķšustu 50 įra hér į landi beint žurfum viš aš fį slatta af vetrum sem eru įmóta hlżir eša hlżrri heldur en 2002-2003. Ritstjórinn hefur reyndar ekki lent ķ neinu oršaskaki śt af slķkum framlengingum viš heimamenn, en aftur į móti hefur žvķ veriš illa tekiš ķ oršaskiptum viš erlenda bloggara žegar hann hefur bent žeim į aš hlżnunin hér į landi eftir 1975 sé kannski ekki alveg dęmigerš og framlengjaleg - žrįtt fyrir hina miklu heimshlżnun (sem raunverulega hefur įtt sér staš). 

En ritstjóri hungurdiska óskar dyggum lesendum og landsmönnum öllum glešilegs sumars. 


Hugsaš til įrsins 1938

Įriš 1938 var tķš hagstęš og hlż lengst af. „Venjulegt įr“, ef eitthvaš slķkt er til. Janśar žótti hagstęšur framan af, en sķšan var nokkuš snjóasamt, gęftir voru stopular. Ķ febrśar var tķš óhagstęš framan af en sķšan talin góš. Mars var nokkuš óstöšugur og stormasamur, gęftir litlar. Ķ aprķl var śrkomusamt vestanlands, en hlżtt į landinu og tķš hagstęš. Maķ var hins vegar talinn óhagstęšur gróšri og sama mį segja um jśnķ, spretta var léleg. Svalt var žį inn til landsins. Ķ jślķ var tķš hagstęš į Sušur- og Vesturlandi, en noršan lands og austan var votvišrasamt. Hiti var undir mešallagi. Įgśst žótti hins vegar hagstęšur um land allt og sama mį segja um september. Ķ október var óstöšugt vešurlag, tališ hagstętt til landsins en sķšra til sjįvarins. Umhleypingar voru rķkjandi ķ nóvember og desember, en lengst af var hlżtt ķ vešri. 

Langmesta hvassvišri įrsins gerši ašfaranótt 5.mars og nokkuš skęš snjóflóšahrina gekk yfir ķ sķšari hluta nóvember. Hafķs gerši vart viš sig ķ maķ. Aš öšru leyti var įriš fremur vešurtķšindalķtiš. Grķšarlegt hlaup gerši ķ Skeišarį seint ķ maķ eftir eldsumbrot undir jökli noršur af Grķmsvötnum. 

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Blöšin vitna oft til „FŚ“ sem mun vera Fréttastofa śtvarpsins. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Sömuleišis notum viš okkur fįeinar tķšarfarslżsingar vešurathugunarmanna. Mikla talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Vešurathugunarmenn gefa janśar allgóša einkunn - framan af: 

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Til žess 20. var įgęt tķš, snjólaust og fremur stillt vešur. Sķšan hefir veriš óstöšug og slęm tķš og reglulegt vetrarvešur og allar skepnur į gjöf. Rauš noršurljós sįust hér 25. um kvöldiš og fram į nóttina.

Sandur (Heišrekur Gušmundsson): Góš tķš til žess 13. Sneri žį gjörsamlega viš blašinu. Eftir žaš snjóasamt og óstillt tķš. Og er ķ mįnašarlokin jaršlaust vķšast hvar hér ķ grenndinni og allmikil ófęrš. En stórfennt er žó ekki, meir jafnfalliš.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Tķš yfirleitt góš nema sķšustu viku mįnašarins. Žį gerši frost töluverš meš snjókomu svo aš tók fyrir beit.

Įriš hófst meš blķšuvešri. Morgunblašiš og Vķsir segja almennar fréttir: 

Morgunblašiš 4.janśar; Hvarvetna į landinu er um žessar mundir sögš einmuna vešurblķša. Į Sušurlandi hefir veriš rigningasamt undanfarnar vikur, en tķšarfar mjög hlżtt. Vķša ķ lįgsveitum į Sušurlandi hefir skotiš upp gróšurnįl og į nokkrum stöšum eru nżśtsprungin blóm ķ göršum. Į Vestfjöršum hefir einnig veriš rigningasamt undanfariš, en tķšarfar afarmilt. Snjór er žar hvergi nema į hįfjöllum. Ķ Hśnavatnssżslu er marauš jörš og skaflar ašeins ķ hįfjöllum. Fénašur er hżstur ķ hérašinu, en mjög lķtiš er gefiš. Bķlar ganga višstöšulaust um hérašiš og alla leiš til Borgarness. Ķ Skagafirši og Eyjafirši hefir veriš sumarblķša undanfarnar vikur. Vindur hefir jafnan veriš sunnan og sušvestan meš smįskśrum og vešrįtta mjög hlż. Ķ Žingeyjarsżslum hefir einnig veriš langvinn, hęg sunnanįtt og hlżindi. Snjólaust er ķ sveitum, en snjór į heišum og ķ fjöllum. Saušfé er hżst, en mjög lķtiš gefiš. Bķlar ganga alla leiš milli Akureyrar og Hśsavķkur, en Reykjaheiši er talin ófęr bķlum. Į Austurlandi er einnig sögš einmuna vešurblķša og vķšast hvar alautt ķ byggšum. Vķša gengur bęši saušfé og hross sjįlfala. (FŚ)

Vķsir 5.janśar: Fréttaritari śtvarpsins ķ Dalvķk getur žess aš į Völlum ķ Svarfašardal séu blóm nżśtsprungin. Blómin eru stjśpmóšir og bellis. (FŚ).

Morgunblašiš 9.janśar: En hér śti į Ķslandi hafa haldist hin mestu hlżindi, allt fram til sķšustu daga, svo Noršlendingar telja, aš eigi hafi jafn hlż jólafasta veriš ķ marga įratugi. Hefir jörš vķša veriš žķš nyršra allt fram yfir hįtķšar, og hitinn oft veriš um og yfir 10 stig ķ lįgsveitum. Hér ķ Reykjavķk fannst śtsprunginn fķfill sunnanundir hśsvegg 2. janśar. Svo hlżlega byrjaši žetta įr aš vešursęld til, hvaš sem žaš sķšar kann aš fęra.

Helgi Pjeturs jaršfręšingur skrifar grein ķ Morgunblašiš 15.janśar. Žar varpar hann fram hugmynd sem nś į tķmum er jafnvel talin sjįlfsögš:

„Oss getur ekki annaš en komiš til hugar, hvort enn muni verša einsog įšur hefir oršiš og endurtekist ķ jaršsögu landsins, aš hefjast muni ógurleg gosöld, er hlżnaš hefir um hrķš og jökulžunga létt af landinu“. 

Upp śr mišjum janśar gerši nokkurn illvišrakafla. Mest kvaš aš austanvešri žann 18. og sušvestanvešri žann 20.  

Morgunblašiš af illvišrinu ašfaranótt žess 18. ķ pistli 19.janśar:

Elstu Keflvķkingar segja, aš óvešriš ķ fyrrinótt hafi veriš baš versta, sem žeir muna. Tjón varš mikiš og a.m.k. tvisvar voru menn hętt komnir. Manntjón varš žó ekkert. Varnargaršar, sem stašiš höfšu ķ įratugi įn žess aš haggast, skemmdust talsvert. Flestir bįtar voru į sjó og ķ fyrrakvöld fóru žeir inn fyrir hafnargaršinn ķ Keflavķk til žess aš losa aflann. Ętlušu žeir aš vera žar um nóttina, en milli kl. 4 og 5 ķ gęrmorgun var vešurhęšin oršin svo mikil, aš žeir héldust žar ekki lengur viš og héldu til Njaršvķkur, ķ Vogavķk og til Hafnarfjaršar og Reykjavķkur. Einn bįturinn, Reynir, var į leiš śt śr höfninni er vélin bilaši, og rak hann į land. Allir mennirnir voru ķ bįtnum, en björgušust ómeiddir. Ennfremur slitnaši bįturinn Sęborg frį garšinum, en žar var hann vegna vélarbilunar. Tveir menn voru ķ Sęborg, en žeir björgušust, er bįturinn slitnaši, um borš ķ annan bįt. Sęborg rak į land. Žar sem bįtana rak upp er stórgrżtisurš og skemmdust žeir žvķ mikiš. Mikill hluti af palli hafskipabryggjunnar brotnaši. Skemmdir uršu ennfremur į hafnargaršinum og ašal bįtabryggjunni. Nokkur fiskhśs löskušust, t.d. tók alveg gaflinn śr einu žeirra. Ķ drįttarbraut Keflavķkur brotnaši varnargaršur. Fjórir bįtar (7—12 smįlestir), sem stóšu uppi ķ brautinni, Įsa, Hafaldan, Fram og Egill Skallagrķmsson, köstušust śt af garši žeim, sem žeir stóšu į, og skemmdust allmikiš. Ennfremur skemmdist bryggja austan til viš brautina.

Vķsir segir 19.janśar einnig frį tjóni ķ sama vešri: 

18. jan. FŚ. Aftakavešur gekk sķšastlišna nótt yfir allan sušurhluta landsins og olli talsveršu tjóni ķ verstöšvum į Sušvesturlandi. Ķ Vestmannaeyjum gerši ķ gęrkveldi afspyrnurok af austri og fylgdi snjókoma. Nokkra žiljubįta, öšru nafni skjökt-bįta, tók śt śr hrófum og brotnušu sumir mikiš. Ķžróttavöllurinn nżi,sem liggur viš höfnina, fór allur undir sjó og lį enn undir sjó um nónbil ķ dag, en žaš er mjög sjaldgęft aš sjór gangi žar svo hįtt į land, sķšan hafnargaršarnir voru geršir. Rafleišslur bęjarins stórskemmdust og vķša var ķ dag ljósalaust ķ bęnum. Į żmsum stöšum fuku einnig giršingar. Ķ Keflavik olli óvešriš miklum skemmdum. Tvo bįta, Reyni og Sęborg, rak upp ķ fjöru fyrir innan Vatnsnes, og brotnaši önnur sķšan śr Sęborg, en Reynir brotnaši talsvert į bįšum hlišum. Menn björgušust śr bįšum bįtunum. Hafskipabryggjan ķ Keflavķk brotnaši nokkuš, en hvort hafnargaršurinn hefir skemmst, veršur enn ekki séš. Į drįttarbrautinni stóšu nokkrir bįtar, en sjór og vindur reif žį af sporinu og brotnušu žeir lķtilshįttar. Żmsar smęrri skemmdir uršu į skśrum og bįtabryggjum. Ķ Sandgerši var i gęrkveldi aftakavešur af austri og versnaši er į leiš nóttina. Varš žar mjög flóšhįtt. Bįtarnir Óšinn og Ęgir, sem lįgu viš bryggju įsamt fleiri bįtum, brotnušu talsvert en ekki uršu žar ašrar skemmdir. Ķ Garši varš eitt hiš mesta flóš sem menn muna. Į Gauksstöšum braut sjóvarnargarš og ķ Kothśsum braut ašgeršarhśs.

Ķ Grindavik var ķ nótt ofsarok af austri meš miklum sjįvargangi og flóšhęš. Sex opnum vélbįtum, sem stóšu ķ naustunum, kastaši sjór og vešur til og skeindi žį meira og minna — žó er hęgt aš gera viš žį alla. Į Hellissandi skemmdust talsvert vélbįtarnir Melsted og Grettir og įrabįtur brotnaši ķ spón. Sjór féll umhverfis bręšsluhśs stašarins og gróf undan žvķ. Hśsiš ónżttist aš mestu og tękin skemmdust en litiš eitt. E.s. Edda kom til Englands ķ dag. Ekkert hafši oršiš aš skipinu i undanförnu óvešri.

Morgunblašiš segir 26.janśar af noršurljósunum raušu:

Reykjavķk, Vestmannaeyjum, austur ķ sveitum og sennilega vķšar į landinu sįust ķ gęr į lofti rauš noršurljós, sem eru mjög fįtķš. Allstašar žar sem Morgunblašiš frétti til og noršurljósin sįust, óttušust menn aš um bjarma af eldgosi vęri aš ręša. Hér ķ Reykjavķk studdist sś trś mjög viš jaršskjįlftakippina, sem uršu ķ fyrrinótt. [meira]

Ekki er kunnugt um hvar landskjįlftakippirnir žrķr, sem fundust hér ķ Reykjavķk, įttu
upptök sķn. Kippirnir fundust ekki į Reykjanesi og ekki heldur ķ Hveradölum eša ķ Borgarfirši. Fyrsti kippurinn fannst kl. 12:36 eftir mišnętti og taldist vera 4—5 stig aš styrkleika. Landskjįlftamęlarnir sżndu hręringar ķ 12—15 sekśndur. Annar kippurinn kom į sömu mķnśtu og sį fyrsti. Žrišji jaršskjįlftakippurinn kom klukkustund sķšar en hinir fyrri. Engar skemmdir uršu af völdum hręringanna, en fólk telur aš hśsgögn hafi nötraš og brakaš hafi ķ hśsum; einnig hrökk fólk upp śr svefni viš fyrri kippina.

Morgunblašiš segir 27.janśar frį žvķ aš rauš noršurljós hafi sést vķšar en hér į landi:

Raušu noršurljósin sįust į lofti vķšast hvar um Evrópu ķ gęrkvöldi. Hér sįust žau um allt land, aš žvķ er fréttaritarar Morgunblašsins śti um land sķma. Eins og hér, vöktu noršurljósin vķša ķ Evrópu żmiskonar misskilning. T.d. var vķša kallaš į slökkviliš, žar eš įlitiš var aš eldur vęri uppi. Žetta kom fyrir ķ Danmörku, og ķbśar ķ grennd viš Windsor-Castle ķ Englandi, héldu aš kastalinn stęši ķ björtu bįli. 

Žann 21. fórst élbįtur frį Noršfirši fórst viš Noršfjaršarhorn og meš honum tveir menn. (Vešrįttan).

Allmikill snjór var fyrri hluta febrśar um landiš vestanvert, en sķšan batnaši tķš. Noršaustan- og austanlands var tķš góš:

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir): Febrśarmįnušur hefir sżnt okkur ķ vešurfari žaš blķšasta og strķšasta, sem žessi vetur hefir haft aš bjóša. Tķšin hefir veriš mjög breytileg. Fyrrihluta mįnašarins setti nišur svo mikinn snjó aš vegir uršu ófęrir fyrir bķla, nema meš miklum snjómokstri, žó varš aldrei haglaust. En seinni partinn gerši svo mikla hlįku og blķšutķš aš manni gat fundist vera komiš vor. Tśn og śthagi voru greinilega tekin aš gręnka, og vegir uršu bķlfęrir til Noršurlands um Holtavöršuheiši. Mun žaš einsdęmi į žessum tķma įrs. Nś er jöršin aftur alhvķt, en snjógrunnt enn, en nś ķ morgun hlešur nišur snjó og eykst snjórinn žvķ óšum. Flest hross ganga enn alveg śti.

Lambavatn: Fyrri hluta mįnašarins var hér allstašar mikill snjór og haglaust. Svo leysti allan snjó śr byggš og nęrri alautt į fjöllum. En sķšustu daga mįnašarins fennti töluvert.

Reykjahlķš (Jón Į. Pétursson): Febrśar hefur veriš meš afbrigšum mildur, sérstaklega sķšari hlutinn.

Fagridalur (Oddnż S. Wiium): Framśrskarandi góš tķš. Śrkomulķtiš og hęgvišrasöm. Snjór hlįnaši aš mestu og góš beit sķšari hluta mįnašarins.

Nokkuš var um ófęršar- og hrakningafréttir framan af mįnušinum. Morgunblašiš segir frį 5.febrśar:

Langleišir allar frį Reykjavķk į bķlum, eru nś aš teppast vegna snjóa. Bķlfęrt er nś aš Įlafossi, en ekki aš Reykjum eša upp ķ Mosfellsdal, Austurleišin er fęr um 20 km. frį bęnum. Enn er fęrt til Hafnarfjaršar og sušur meš sjó aš kalla. Žó eru miklir erfišleikar į aš komast į bķl til Sandgeršis og Grindavķkur og ķ gęr var flutningabķll 10 klst į leišinni frį Njaršvķkum til Reykjavķkur. Mjólk hefir veriš flutt austan yfir fjall į snjóbķlum og drįttarvögnum, en allir flutningar eru miklum erfišleikum bundnir og mį bśast viš aš žeim verši hętt. Mjólk kemur sjóleišina frį Borgarnesi, Akranesi og Kjalarnesi.

Um žessar mundir var töluveršur įhugi į skķšaferšum ķ Reykjavķk. Morgunblašiš segir 8.febrśar frį hrakningum sem stór hópur žeirra lenti ķ sunnudaginn 6. febrśar:

Um 800 reykvķskir skķšamenn, konur og börn lentu ķ blindhrķš viš Lögberg į sunnudaginn og mį heita stór mildi aš ekkert óhapp eša slys skyldi vilja til. Žaš voru fjögur félög, sem efndu til skķšaferša į sunnudagsmorguninn: ĶR, Skķšafélag Reykjavķkur, Įrmann og KR. Meš ĶR voru 240 manns ķ 15 stórum bķlum, en meš hinum félögunum voru rśmlega 500 manns ķ 25 stórum bķlum. Vešur var hér allsęmilegt į sunnudagsmorguninn um žaš leyti sem skķšafólkiš lagši af staš. Loft var žó žykkt og śtlit fyrir snjókomu. Ekki lét fólk hiš slęma vešurśtlit aftra sér frį aš fara ķ skķšaferširnar, eftir hinni miklu žįtttöku aš dęma. Bķlarnir komust višstöšulaust aš Lögbergi, žeir sem žangaš ętlušu, og voru komnir žangaš um kl.10. Austan hvassvišri var žar efra og dįlķtiš fjśk. Strax og bķlarnir stöšvušust į Lögbergi spennti skķšafólk į sig skķšin og hélt ķ hópum sušur fyrir Lögberg upp ķ Selfell, en žar eru įgętar skķšabrekkur. Vegna žess aš vindurinn var noršaustlęgur, var erfitt aš vera ķ brekkunum noršan til ķ Selfelli. Hugšust žvķ margir aš fara yfir fjalliš og reyna aš finna skķšabrekkur sunnan til ķ fjallinu. Į mešan skķšafólkiš var į leišinni upp Selfell, óx vindurinn stöšugt og klukkan tęplega 11 var skollin į blindhrķš, svo ekki sį handa skil. Margir sneru žį strax viš aš Lögbergi, en flestir munu hafa vonast til žess, aš hrķšin stęši ašeins stutta stund, og héldu žvķ įfram upp į Selfell eša renndu sér ķ brekkunum noršan til ķ fellinu. En hrķšin óx ķ staš žess aš minnka, og hrķšin var svo svört, aš ekki sį śt śr augunum, og vindhrašinn var eftir žvķ mikill. Frost var 4—5 stig og frusu žvķ föt og klaki hlóšst ķ hįr og augnabrśnir. Margir höfšu bśiš sig illa um morguninn og bętti žaš ekki śr. Klukkan 12 var alveg oršiš fullt ķ ķbśšarhśsinu į Lögbergi og stóš žar mašur viš mann ķ öllum herbergjum og ķ fjósinu.

Um klukkan 1 fór fólkiš aš safnast ķ bķlana og įtti žį aš leggja af staš ķ bęinn. Bķlstjórarnir vildu helst fara allir af staš ķ einu, til žess aš geta fariš hver ķ hjólför annars. Žurfti žį ekki aš moka frį nema fyrsta bķlnum. En žegar bķlarnir ętlušu aš leggja af staš, komust žeir ekki fetiš og var tilkynnt, aš ekki yrši fariš fyrst um sinn, heldur bešiš eftir aš hrķšinni slotaši. Duglegustu skķšamennirnir lögšu žį margir af staš strax gangandi į skķšum til Reykjavķkur. Žótti mörgum žaš órįš, vegna žess hve hrķšin var svört, jafnvel žó undan vindi vęri aš sękja. Fyrst um klukkan 3 var dįlķtiš lįt į hrķšinni og žį fór fólk almennt aš hugsa til heimferšar gangandi. Margir, sem óvanir voru į skķšum, skildu žau eftir į Lögbergi og fóru fótgangandi ķ bęinn. Flestir fóru žó į skķšum. Eftir klukkan 3 fór vešriš mjög batnandi, storminn og frostiš lęgši, en viš žaš versnaši mjög skķšafęriš og varš afar žungt. Voru flestir 3—4 klukkustundir frį Lögbergi til bęjarins. Um 60 manns voru eftir į Lögbergi og bišu eftir aš bķlarnir fęru af staš. Bķlarnir fóru ķ tveimur hópum og žurfti aš moka undan žeim vķša. Bķlarnir voru 6 til 8 klukkustundir į leišinni frį Lögbergi til Reykjavķkur. Į leišinni til bęjarins tóku bķlarnir fjölda fólks, sem var gangandi eša į skķšum og hafši gefist upp. Einnig bišu margir į Baldurshaga eftir bķlunum.

Skķšafólk getur margt lęrt af skķšaferšunum s.l. sunnudag. En fyrst og fremst žaš, aš naušsynlegt er aš bśa sig vel śt, ekki sķst ķ tvķsżnu vešri eins og var s.l. sunnudag. Einnig žurfa forstöšumenn eša fararstjórar félaganna aš hafa gįt į žvķ, hvert fólkiš fer śr bķlunum og reyna aš sjį til žess, aš žaš haldi sem mest hópinn. Margir voru eflaust hętt komnir į sunnudaginn ķ hrķšinni. Žannig björgušu menn stślku, sem hafši lagst fyrir ķ fönninni rétt sunnan viš Lögberg. Margir voru villtir og komust ekki aš Lögbergi fyrr en hrķšinni slotaši. Žaš var skķšafólkinu almennt til happs aš hrķšin skall į svo snemma, aš fólk var ekki komiš langt frį bķlunum. Sumir, t.d. ĶR-ingar voru ekki farnir aš stķga į skķšin, žegar óvešriš skall į. Žrįtt fyrir erfišleika og nokkra hrakninga hjį sumum, var skķšafólkiš allt įnęgt meš žessa ferš.

Um kl.2:45 sķšdegis į sunnudag varš skyndilega allur bęrinn ljóslaus og komu ljós ekki aftur fyrr en um kl. 6:25 og žį frį Ellišaįrstöšinni. Įstęšan til žess aš rafmagnsljósin slokknušu, var sś, aš óvenjumikil ķsing hafši sest į einangrara Sogslķnunnar og rofiš strauminn; žį hafši og brotnaš lķnurofi nįlęgt Villingavatni og mį vera, aš žetta hafi einnig veriš orsök straumrofsins.

Ķ hrķšarvešrinu s.l. sunnudag hlóš nišur svo miklum snjó, hér ķ bęnum, aš margar götur uršu ófęrar bķlum. Strętisvagnarnir hęttu aš ganga um tķma. Ķ gęr var unniš aš snjómokstri og eru nś allar götur oršnar fęrar. Śt śr bęnum er bķlfęrt ķ Hafnarfjörš og aš Vķfilstöšum. Einnig aš Įlafossi og austurleišin aš Lögbergi. Žessar leišir voru mokašar ķ gęr.

Žann sama dag fórst vélbįtur frį Vestmannaeyjum meš fimm mönnum, įhöfn og annars bįts bjargašist naumlega viš Faxasker. (Vešrįttan).

Morgunblašiš segir žann 9.febrśar frį skipbroti viš Grķmsey mįnudaginn 7. febrśar:

Tveir menn śr Grķmsey lentu ķ sjóhrakningum og brutu skip sitt ķ óvešri og brimi viš Grķmsey ķ fyrradag. Į mįnudagsmorgun reru 7 bįtar śr Grķmsey. Vešur var žį bjart en brįtt tók aš hvessa af vestri og kl. 10:30 var komiš stórvišri.

Morgunblašiš segir 11.febrśar frį jaršskjįlftum į Sušvesturlandi:

Jaršskjįlftakippir fundust hér vķša viš Faxaflóa ķ gęrmorgun og voru, sumir svo snarpir aš fólk vaknaši viš žį. Fyrstu kippirnir fundust klukkan 4:28 ķ gęrmorgun og héldu žeir sķšan įfram öšru hvoru til hįdegis. Jaršskjįlftanna varš vart vķša į Reykjanesi, hér ķ Reykjavķk og į Snęfellsnesi t.d. į Arnarstapa og viš Stykkishólm. Morgunblašiš įtti tal viš dr. Žorkel Žorkelsson Vešurstofustjóra ķ gęrkvöldi. Hafši hann unniš aš rannsókn į jaršskjįlftunum ķ gęrdag en var ekki bśinn aš ljśka viš rannsóknir sķnar ķ gęrkvöldi. Žó taldi hann aš upptökin aš jaršskjįlftakippunum myndu vera um 70—80 km frį Reykjavķk og vęri ekki śtilokaš aš žeir hefšu įtt upptök sķn śti ķ Faxaflóa um 70 km frį landi.

Alžżšublašiš segir žann 11.febrśar frį miklu hrķšarvešri į höfušborgarsvęšinu aš kvöldi 10. febrśar: 

Eitt hiš versta vešur, sem hér hefir komiš, skall į ķ gęrkveldi į 10. tķmanum. Ekki hefir žó frést ennžį um nein slys af völdum óvešursins, en kl. um 11 ķ gęrkveldi var bķlum oršiš ófęrt um göturnar hér innanbęjar, hvaš žį ķ śtjöšrum bęjarins og utanbęjar. Margir bķlar sįtu fastir hér og žar ķ sköflum ķ bęnum, og sumir skemmdust, en žó ekki mjög mikiš. Margir bķlar, sem voru į leiš um Hafnarfjaršarveginn, sįtu fastir ķ sköflum, og varš fólk aš fara gangandi, sumir hingaš til Reykjavķkur, en ašrir uršu aš gista į leišinni. Var fólk aš koma klukkan aš ganga 12 ķ dag, sem hafši lagt af staš frį Hafnarfirši ķ gęrkveldi. Um kl.4 ķ nótt var vešrinu svo slotaš, aš fólk hélt gangandi hingaš, sem hafši teppst į leišinni frį Hafnarfirši. Slysavarnafélaginu hafa ekki borist neinar fregnir um slys utan af landi.

Vešurathugunarmenn tala vel um marsmįnuš: 

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt. Oftast kuldalķtiš og aldrei mikil snjókoma. Į gjafajöršum hafa skepnur oftast stašiš inni. En į beitjöršum alltaf hagar.

Sandur: Mjög gott tķšarfar, lengst af auš jörš eša žvķ sem nęst.

Nefbjarnarstašir: Mjög mild og hagstęš tķš aš undanteknu ofvišrinu nóttina milli 5. og 6. [Mesta hvassvišri sem ég man] Kólnaši heldur undir mįnašamótin.

Mikla illvišrasyrpu gerši žann 3. til 5. žegar tvęr krappar lęgšir fóru yfir landiš. Tjón ķ fyrri lęgšinni varš žó miklu minna en ķ žeirri sķšari. Vešrįttan segir af tjóni af völdum fyrri lęgšarinnar, žann 3:

Smįslys og skemmdir į sjó og landi ķ hvassvišri. Talsveršar skemmdir į flóši og ķ brimi ķ Grindavķk, vegurinn aš Sandgerši skemmdist ķ brimi. Mörg fęreysk fiskiskip lentu ķ įföllum undan Sušurlandi, eitt žeirra fórst og meš žvķ 17 menn, menn slösušust į öšrum eša féllu śtbyršis. Togarar fengu į sig įföll og slösušust nokkrir menn.

Fjallaš var sérstaklega um lęgšina sem olli illvišrinu žann 5. mars ķ sérstökum pistli hungurdiska fyrir nokkrum įrum og veršur žaš ekki endurtekiš hér en heldur ķtarlegri grein gerš fyrir tjóninu. Fréttir bįrust fyrst af tjóni sušvestanlands, en sķšan kom ķ ljós aš žaš varš mest į Sušurlandi og Austfjöršum.   

Alžżšublašiš segir frį 5.mars:

Eitthvert mesta fįrvišri, sem oršiš hefir hér ķ Reykjavķk, skall į klukkan tęplega 1 ķ nótt og olli miklum skemmdum į hśsum og mannvirkjum bęši hér ķ borginni og ķ nęrsveitum. Žęr fréttir, sem borist hafa frį verstöšvunum ķ morgun, benda til žess aš žaš hafi oršiš til happs og valdiš žvķ aš tjóniš af vešrinu varš ekki ęgilegt, aš um žaš leyti sem vešriš var langverst var fjara. Vešurstofan telur aš fįrvišriš hafi gengiš yfir mestan hluta landsins, en veriš mismunandi mikiš. Ķ nótt og ķ gęrkveldi var allhvasst į sušvestan og kl.12 į mišnętti voru 9 vindstig. En um kl.1 snerist įttin skyndilega til vesturs og jafnframt skall yfir eitt hiš mesta fįrvišri, sem menn muna hér um slóšir. Sagši Vešurstofan ķ morgun ķ vištali viš Alžżšublašiš, aš vešurhęšin hefši veriš frį kl.1—2 aš minnsta kosti 12 vindstķg. Gekk jafnframt į meš hryšjum, og var ķ timburhśsum eins og allt ętlaši af göflunum aš ganga. Mun mjög mörgum bęjarbśum hafa oršiš lķtiš svefnsamt fyrri hluta nęturinnar.

Akranes: Žar var vešriš mest kl. 12—2 og var žį fjara og mun žaš hafa bjargaš mörgum bįtum, smįvegis skemmdir uršu į einstaka hśsi, en hvergi verulegar. Keflavķk: Žar var svo vont vešur meš roki og rigningu aš menn muna ekki annaš eins um fjölda įra bil. Uršu žó ekki miklar skemmdir. Žak fauk af hśsi og jįrnplötur rifnušu af žökum. Einn fiskibįtur, sem lį į höfninni hvarf, er helst tališ lķklegt aš hann hafi sokkiš. Sandgerši: Žar var hiš versta vešur, sem menn muna og var žaš ęgilegast į tķmanum kl. 12 til 2. Varš žó furšu lķtiš af skemmdum. Einn bįt rak į legunni og laskašist, en žó ekki alvarlega. Grindavķk: Žar var mjög flóšhįtt og verra vešur en menn muna öšru sinni. Skemmdir uršu žó ekki miklar, en ķ fyrradag [3.] uršu žar miklar skemmdir af flóši og brimi. Stykkishólmur og Sandur. Į bįšum stöšunum var vešur mjög slęmt, ašallega į tķmanum kl. 12—3 ķ nótt. En engar skemmdir voru kunnar, žegar blašiš talaši viš fréttaritara sķna. Eyrarbakki: Žar var vešriš meira en menn muna og uršu miklar skemmdir į hśsum. Žakiš fauk af barnaskólanum og kastašist langar leišir. Veišarfęrahjallur Jóns Helgasonar fauk um og skemmdust żmis tęki. Reykhįfar fuku af hśsum og żmsar ašrar smįvęgilegar skemmdir uršu. Hefši ekki veriš fjara žegar vešriš var mest, žį hefši oršiš ęgilegt flóš og valdiš miklum skemmdum. Stokkseyri. Žar uršu hinsvegar litlar skemmdir og sakaši vélbįtana ekki.

Ölfusį. Mestar viršast skemmdirnar žar hafa oršiš, žašan sem frést hefir śr sveitunum ķ Įrnessżslu, ķ Flóa og upp į Skeišum. Žegar Alžżšublašiš hafši tal af fréttaritara sķnum aš Ölfusį ķ morgun voru aš berast fréttir um skemmdir į hśsum upp um allar sveitir. Sagši fréttaritarinn aš svo liti śt sem meiri og minni skemmdir hefšu oršiš ķ vešrinu į hverjum bę ķ nįgrannasveitunum. Voru skemmdirnar ašallega į śtihśsum og meš žeim hętti aš žök rifnušu af. Į Hśsatóftum fauk t.d. bęši fjós og hlaša og eins į Sóleyjarbakka. Telja bęndur eystra aš slķkt vešur hafi ekki komiš eystra ķ manna minnum. Ekkert hefir frést frį Žorlįkshöfn, žvķ aš sķmi er bilašur žangaš. Ķ Arnarbęli fauk refabś og sluppu 4 refir; hefir einn refur fundist daušur ķ morgun. Brśarland: Śr Kjós og Mosfellssveit hefir lķtiš frést. Aš Laxnesi fuku plötur af žaki og aš Mosbakka skekktist hlaša į grunni.

Nżja dagblašiš greinir frį 6.mars:

Ofsavešur gerši af vestri litlu eftir mišnętti ķ fyrrinótt og gekk jafnframt į meš krapahryšjum. Įšur um kvöldiš hafši veriš hvassvišri af sušri eša sušvestri meš rigningu. Vešurstofan telur aš vešurhęšin hafi oršiš 12 vindstig. Fylgdu žrumur og ljósagangur. Mest mun vešriš hafa veriš hér viš sušvesturströndina. Noršanlands og vestan viršist stormur hafa veriš vęgari, en žó skemmdist rafmagnskerfi Akureyrarbęjar mikiš og var žar ljóslaust ķ gęrmorgun, en af Sušausturlandi hafa engar fréttir borist, žar eš sķmasamband er rofiš.

Allmiklar skemmdir hlutust af vešri žessu, en žó minni, en viš hefši mįtt bśast. Hér ķ
Reykjavķk brotnušu vķša rśšur og rofnušu žök į hśsum. Mešal annars flettist jįrniš aš
mestu af sušurhlišinni į žaki ĶR-hśssins og mikiš losnaši af plötum į Arnarhvįli. Munu
hafa skemmst eigi fęrri en tuttugu hśs ķ bęnum. Höfšu lögreglužjónarnir nóg aš gera aš sinna hjįlparbeišnum fyrri hluta nętur. Fiskhersluhjallar ķ grennd viš bęinn uršu fyrir allmiklum skemmdum. Bįrujįrnsgiršingin umhverfis ķžróttavöllinn varš fyrir miklu įfalli. Hefir hśn brotnaš nišur į rśmlega 100 metra löngum spöl mešfram Sušurgötu og sömuleišis į nokkru svęši sušvestan viš völlinn Hefir sumt af af jįrninu tęst burtu langvegu. Inni į Kleppsholti fauk hśsiš Klettur, eign Andrésar Andréssonar klęšskera, af grunni og brotnaši ķ spón. Ķ hśsinu bjó Haukur Eyjólfsson frį Hofsstöšum ķ Borgarfirši og kona hans Sigrśn Steinsdóttir, og tvö börn žeirra. Er hiš yngra ašeins žriggja mįnaša. Var žaš mildi mikil, aš alvarlegt slys skyldi ekki af žessu hljótast.

Ķ Keflavķk rofnušu hśsžök og opinn vélbįtur, er lį į höfninni, hvarf. ķ gęrmorgun lį ókunnur vélbįtur fram af Kįlfatjörn į Vatnsleysuströnd og töldu menn, aš žaš mundi vera Keflavķkurbįturinn. Ķ Sandgerši laskašist bįtur og tvęr heyhlöšur fuku. Į Akranesi uršu minni hįttar skemmdir į hśsum og mannvirkjum. Į Fįskrśšsfirši brotnaši vélbįturinn Katla og bryggja skemmdist. Žrjś ķbśšarhśs uršu žar og fyrir įföllum. Samkvęmt skeyti, sem borist hefir frį skipstjóranum į Ęgi, fékk varšskipiš beišni um hjįlp i fyrrinótt frį žżskum togara, Zieten, sem hlotiš hafši įfall einhversstašar ķ grennd viš Vestmannaeyjar. Er skipiš mikiš brotiš ofanžilja, vélarreistin rifin frį žilfarinu bakboršsmegin og boršstokkur og skipshliš žeim megin mjög beygluš. Skipstjórinn į Ęgi telur togarinn ófęran til heimferšar ķ žvķ įstandi, sem hann er nś. Žegar  sķšustu fregnir bįrust af togaranum var hann kominn inn į innri höfnina i Eyjum. Žį herma óljósar fréttir,- er bįrust seint ķ gęrkvöldi, aš einn eša tvo menn hafi tekiš śt af fęreyskri skśtu ķ grennd viš Vestmannaeyjar.

Stórskemmdir į sķmalķnunum austan viš Ęgissķšu. Sķmabilanir uršu talsveršar af völdum vešursins, einkum austan viš Ęgissķšu. Brotnušu margir staurar milli Ęgissķšu og Garšsauka. Ekkert sķmasamband er viš sveitirnar žar fyrir austan og veršur žvķ ekkert sagt um skemmdir žar. Samkvęmt fregn frį Seyšisfirši er ekki sķmasamband lengra sušur en til Fįskrśšsfjaršar. Ķ dag veršur sendur mašur austur aš Ęgissķšu til žess aš vinna aš ašgeršum og koma į brįšabirgšasambandi. Į Hellisheiši og vestan viš Ölfusį slógust saman sķmavķrar og ķ tśninu į Kotströnd brotnušu tveir staurar. Var gert viš žessar bilanir ķ gęr. Viš Hvalfjörš noršanveršan, milli Kalastašakots og Vogatungu, flęktust vķrar saman.

Morgunblašiš fjallar um vešriš ķ fréttum 6. mars:

Blašiš įtti ķ gęrkvöldi tal viš fréttaritara sinn viš Ölfusį. Žar mun vešurhęš hafa veriš engu minni en hér, enda muna menn ekki snarpara hvassvišri žar eystra. Žó reynt hafi veriš ķ gęr aš fregna um žaš, hverjar skemmdir hafi oršiš žar ķ sżslu, mį bśast viš, aš fréttir hafi ekki borist frį nęrri öllum bęjum, žar sem oršiš hafa verulegir skašar. En um žetta hafši frést aš Ölfusį ķ gęrkvöldi. Ķ Sślholti ķ Flóa fauk žak af fjįrhśsi og heyhlaša. Hross stóšu undir fjįrhśsveggnum og rotašist eitt žeirra til dauša. Į Loftsstöšum fauk žak af heyhlöšu, ķ Hellnahjįleigu stór heyhlaša, ķ Gaulverjabę sömuleišis hlaša stór. Žar laskašist ķbśšarhśsiš. Ķ Bįr fauk žak af fjįrhśsi, og ķ Hróarsholti fauk hlaša og jįrn af annarri, nokkuš af žaki į ķbśšarhśsi og fjįrhśs. Žar fuku um 100 hestar af heyi. Annars tapašist óvķša hey svo nokkru verulegu nęmi. Aš Skeggjastöšum fauk žak af 2 hlöšum, aš Hallanda fauk heyhlaša, Langholti geymsluskśr og Langholtsparti hlaša. Į Skeišum var vešurofsinn sķst minni en ķ Flóa. Aš Śtverkum fuku öll fénašarhśs nema fjósiš, og heyhlaša heima viš bęinn. Ķ Vorsabę fauk žak af fjįrhśsi, aš Hlemmiskeiši skemmdust hśs mikiš. Aš Votmżri fauk žak af stóru fjįrhśsi og aš Hįholti fauk hlaša, aš Sandlęk žak af fjósi. Aš Hśsatóftum fauk stór heyhlaša įsamt hesthśsskśrum, sem viš hana voru byggšir. Aš Skarši ķ Hreppum fauk gamall bęr aš hįlfu leyti, og aš Sóleyjarbakka žak af ķbśšarhśsi. En annars eru óglöggar fregnir śr Hreppum. Aš Kišjabergi ķ Grķmsnesi fauk stórt fjįrhśs og hlaša, žak af fjósi aš Kringlu og hlaša į Laugarvatni. Jįrn fauk af žaki ķbśšarhśss aš Arnarbęli ķ Ölfusi [įtt mun vera viš Arnarbęli ķ Grķmsnesi]. Žar fauk og refabś, og drapst einn refanna. Aš Syšri Reykjum ķ Biskupstungum fauk vandaš gróšurhśs. Į Stokkseyri og Eyrarbakka uršu żmsir smįskašar į śtihśsum. ķ Rangįrvallasżslu. Ógreinilegri eru fregnir śr Rangįrvallasżslu, žegar žetta er ritaš. En sennilegt, aš vešurhęš hafi veriš hin sama og um Įrnessżslu. Aš Brekkum ķ Hvolhreppi fauk stór hlaša meš skśrum, og eitthvaš af heyi, og 2 hlöšur į Syšri-Raušalęk. Ennfremur hefir frést aš skemmdir hafi oršiš į hśsum aš Keldum, Žingskįlum, Geldingalęk og Heiši. Aš Nešri-Žverį ķ Fljótshlķš fauk hlaša.

Seyšisfjöršur: Fréttaritari vor į Seyšisfirši sķmar ķ gęr, aš „hiš ógurlegasta fįrvišri, sem nokkrir menn muna, hafi gengiš žar yfir s.l. nótt af sušvestri“. Um allan fjöršinn eru meiri eša minni skemmdir į hśsum og skipum. Į prestssetrinu Dvergasteini fuku žök af tveimur hlöšum og mikiš af heyi. Ennfremur féll ķ rśstir fjįrhśs meš 150 fjįr, en fénu varš žó öllu bjargaš ķ dag. Tveir vélbįtar į Hįnefsstašareyrum slitnušu upp og rak žį śt ķ Brimsnes, žar sem žeir brotnušu bįšir ķ spón. Bįtarnir hétu „Magnśs“ og „Įsa“. „Magnśs“ var feršbśinn til Hornafjaršar į vertķš. Hafši hann innanboršs öll veišarfęri, matvęli og annaš, sem til vertķšar žurfti. Į Vestdalseyri fauk stórt fiskipakkhśs af grunninum og féll ķ rśst. Į Daltanga fauk žak af hlöšu og 40 hestar af heyi og ķbśšarhśsiš skekktist og brotnušu ķ žvķ gluggar. Ekki er vitaš til, aš manntjón hafi oršiš af ofvišrinu žar eystra. Fįskrśšsfirši: Vélbįtar slitnušu frį legufęrum og rak į land. Tveir žeirra, „Nanna“ og „Hekla“, skemmdust lķtiš, en „Katla“ brotnaši talsvert; sérstaklega ofanžilja. Rakst hin į Stangelandsbryggju og hraut allan landgang hennar. Jįrnžök tók alveg af tveimur ķbśšarhśsum. Heyhlaša meš talsveršu af heyi fauk alveg. Į Kappeyri ķ  Fįskrśšsfjaršarhreppi fuku 2 hey alveg og ein hlaša įsamt heyi. Į Brimnesi fauk kvisturinn af ķbśšarhśsinu. (FŚ)

Akureyri rafmagnslaus. Ķ afspyrnu roki, er gekk yfir sķšari hluta nętur og nįši hįmarki um kl. 5:20 ķ gęrmorgun, uršu allmiklar skemmdir į rafmagnskerfi bęjarins. Brotnušu žį staurar ķ hįspennulķnunni og var bęrinn ljóslaus ķ gęrmorgun. Unniš var aš višgerš ķ gęr.

Alžżšublašiš bętir viš 7.mars:

Žessar fréttir bįrust sķšdegis į laugardag og ķ gęr, og viršist tjón af völdum fįrvešursins hafa oršiš um land allt og sérstaklega mikiš į Austurlandi, bęši į hśsum, mannvirkjum og skipum. Fer hér į eftir śtdrįttur śr žessum fréttum frį fréttariturum Alžżšublašsins og FŚ.

Frį fréttaritara Alžżšublašsins Fįskrśšsfirši, laugardag. Aftaka noršanvešur gekk hér yfir ķ nótt. Žrjį vélbįta rak į Stauplandsbryggju og brutu hana, sérstaklega landmegin. Tveir bįtanna, Nanna og Hekla. skemmdust fremur lķtiš. en Katla brotnaši mikiš, sérstaklega ofan žilja. Jįrn fauk af tveimur ķbśšarhśsum og hlaša meš heyi fauk einnig. Śti ķ sveitinni fauk kvistur af ķbśšarhśsi, 2 hey, ein hlaša og fjįrhśs. Um fleiri skemmdir er ekki vitaš vegna sķmabilana. 

Vestmannaeyjar. Ķ ofsavešrinu ašfaranótt 5. ž.m. skemmdust margir vélbįtar į höfninni. Vélbįturinn Ester sökk og vélbįturinn Skuld slitnaši upp og rak hann upp ķ nyršri hafnargaršinn og brotnaši bįturinn nokkuš. Nįšist bįturinn śt į laugardag. Įtta įra bįtar — um 500 króna virši hver — żmist brotnušu eša töpušust af höfninni. Skemmdir uršu nokkrar į śtihśsum fyrir ofan Hraun. Togarinn Zieten frį Wesermśnde kom inn į innri-höfnina ķ gęr og var mikiš brotinn ofan žilja og öldustokkurinn stórskemmdur. Skipiš fékk į sig stórsjó kl. 3 į laugardagsnótt sušaustur af Eyjum og lagšist į hlišina. Lį žaš žannig um eina klukkustund og gekk svo mikill sjór inn ķ kolaklefa skipsins, aš kyndarar stóšu ķ sjó upp undir hendur er skipiš loksins komst į réttan kjöl. Brįšabirgšavišgerš fer fram ķ Vestmannaeyjum. Skipiš er af nżjustu gerš, ašeins 4 įra gamall.

Frį Seyšisfirši: Ašfaranótt 5 ž.m. var fįdęma eša dęmalaust ofvišri ķ Seyšisfirši og nįgrannafjöršum. Uršu žar stórskemmdir į hśsum og bįtum. ķ Seyšisfjaršarkaupstaš skemmdust einkum hśsažök og gluggar, žó ekki stórkostlega. — Į Dvergasteini fuku žök af tveimur hlöšum. Féll annaš hlöšužakiš į fjįrhśsžak og braut žaš. Féš sakaši ekki, en žaš varš aš reka til hśsa į nęsta bę. Į Hįnefsstöšum, Žórarinsstöšum og Eyrum stórskemmdust mörg hśs, bęši ķbśšarhśs og fjįrhśs. Vélbįtarnir Magnśs og Įsa lįgu bśnir til Hornafjaršarveiša ķ Hįnefsstašahöfn. Sleit žį upp og rak žį į Brimnesfjöru. Óvķst er enn um skemmdir į bįtunum. Žök tveggja fjįrhśsa į Grund og Dalatanga og tvö hey fuku og ķbśšarhśsiš stórskemmdist. Tveir bįtar śr Seyšisfirši lögšu af staš į föstudagskvöldiš til Hornafjaršar. Lį annar ķ Noršfirši į laugardag, en hinn nįši höfn ķ Seyšisfirši aftur viš illan leik. (FŚ.)

Eskifjöršur. Fįrvišri geisaši hér yfir sķšastlišna laugardagsnótt og olli stórfeldu tjóni; braut glugga ķ flestum hśsum ķ mišju kauptśninu, reif jįrn vķša, af hśsum og sums stašar gersamlega; svipti žökum af og jafnaši heil hśs viš jöršu. Sķma- og ljósa-kerfi kauptśnsins eru stórskemmd og kauptśniš sķmalaust og ljóslaust. Nįši vešriš hįmarki frį kl. 3—4 um nóttina, en žó hélst ofsavešur fram til kl.9 įš morgni. Mestan hluta žaks rauf af kolahśsi svo nefndrar Andra-eignar. Var žaš nęst stęrsta hśs žorpsins. Fauk mikill hluti žaksins, bęši jįrn og višur, um 200 metra langa leiš og lenti į ljósastaur vestan viš hśs Kristrśnar Gķsladóttur. Brotnaši staurinn og rakst į endanum gegnum vesturstafn nefnds hśss, alla Leiš inn ķ bķósal, sem er ķ hśsinu. Ašalrekaldiš breytti stefnu og lenti fyrir ofan ķbśšarhśs Kristrśnar, skall žar į steinsteyptri śtbyggingu og braut fjögra metra breitt og meir en mannhęšarhįtt skarš ķ hana. Er hinn brotni steinveggur žó nķu žumlunga žykkur. Ef rekaldiš hefši lent į hśsinu sjįlfu, mundi žaš sennilega hafa fariš ķ rśstir. Tvö hśs önnur skemmdust, Ķshśsiš og svo nefnd Mörbśš. Af hinu fyrr talda, sem er nżlegt, fauk allt jįrn og rśmlega hįlft žakiš, eša um 70 plötur. Hiš sķšar talda er gamalt hśs, og reif žakiš af nokkrum hluta žess. Af vélahśsi Sķmonar Jónassonar reif alt žakiš į sušvesturhorni žess. Žį lagšist saman sķldarhśs viš framkaupstaš. Eru veggir žess hrundir, en žakiš stendur eitt į grunni. Mun žaš hafa haldist nišri vegna žungra veišarfęra, sem ķ žvķ voru. Allt jįrn fauk af hśsi Gušmundar Stefįnssonar, stóru hśsi, nżlega smķšušu, og mest allt jįrn af svo nefndu gamla pósthśsi. Į hśsi Jóns Brynjólfssonar laskašist vesturstafn auk jįrnrifs į žaki og steinsteyptur skśr viš hśs Leifs Björnssonar jafnašist viš jöršu. Myndasalur Sveins Gušnasonar brotnaši og vélar skemmdust, og skśr ofan viš afgreišsluhśs Óskars Tómassonar hvarf gersamlega. Nokkuš af jįrni fauk śr žaki afgreišsluhśssins; einnig hvarf gersamlega hjallur, eign Emils Magnśssonar. — Mešan vešurhęš var mest var fólki ekki vęrt ķ herbergjum, sem voru oršin gluggalaus, og leitaši sumt nišur ķ kjallara hśsanna. Erfitt er aš įętla fjįrhagslegan skaša af völdum vešursins, en óefaš skiptir hann tugum žśsunda.

Morgunblašiš heldur įfram 8.mars:

Ķ fįrvišrinu ašfaranótt 5. mars fauk į Reynisvatni ķ Mosfellssveit fjįrhśsasamstęša (2 hśs sambyggš) og hlaša viš žau, įsamt heyi žvķ, er ķ henni var. Einnig bķlskżli, er tók upp ķ heilu lagi, fauk langa leiš. Į Korpślfsstöšum rauf aš mestu žak af hśsi, er notaš var sem fjós, įšur en hiš nżja fjós žar var byggt. Į Leirvogstungu rauf žak af hlöšu og nokkuš af heyi fauk. Į Įlafossi og Laxnesi fuku nokkrar žakplötur af hśsum.

Óvešursskemmdirnar austanfjalls. Ķ višbót viš žaš sem sagt hefir veriš įšur um skemmdir ķ Įrnessżslu, frétti blašiš ķ gęr, aš aš Hamarshjįleigu ķ Gaulverjabęjarhreppi hafi fokiš hlaša, og eins ķ Arabę og Ferjunesi. Ķ Fellskoti ķ Biskupstungum fauk og hlaša og hlaša meš tveimur skśrum aš Gröf ķ Ytri-Hrepp. — Ķ frįsögn blašsins į sunnudag var sś missögn, aš talaš var um skemmdir į hśsum aš Arnarbęli ķ Ölfusi, en įtti aš vera aš Arnarbęli ķ Grķmsnesi.

Alžżšublašiš 8.mars:

Fréttir eru enn aš berast um tjón af völdum ofvišrisins. Hér fara į eftir sķšustu fréttirnar samkvęmt FŚ. Hallormsstaš: Ķ Jökuldal fauk žak af nżreistu steinhśsi og fólk flutti śr žvķ į nęsta bę. Į Eišum skemmdist til muna žak og gluggar į skólahśsinu. Ķ Borgarfirši eystra tók śt bįta. Heyskašar uršu ķ żmsum nįlęgum sveitum og vķša fuku žök af hlöšum. Nemur žaš tjón mörgum žśsundum króna. Į Héraši og sums stašar į Austfjöršum stóš vešriš af noršvestri žegar hvassast var.

Eskifirši: Auk žess tjóns, sem getiš var ķ gęr, er žetta: Į Sólvangi fauk fjós og hlaša. Fjįrhśs yfir 20 kindur hvarf alveg. Sjóhśs Jóhanns Žorvaldssonar fauk. Sex įrabįtar brotnušu ķ spón. Aš Svķnaskįla fuku tvęr hlöšur og eitthvaš af heyi og sömuleišis hesthśs. Į Bśšareyri uršu nokkrar skemmdir, en ekki stórfelldar. Fauk ašallega jįrn af ķbśšarhśsum og śtihśsum og eitthvaš af hlöšum og heyi, Sķmakerfi og rafveitukerfi bilaši og eitthvaš af bįtum skemmdist. Skemmdir į śtihśsum hafa oršiš į: Eyri, Borgargerši, Sléttu, Stušlum og ef til vill vķšar. Eitthvaš hefir lķka fokiš af heyi.

Saušįrkróki: Hér fauk žak af ķbśšarhśsi og geymsluskśr. Sķmažręšir og ljósažręšir slitnušu. Vélbįtur sökk viš hafnargaršinn. Var hann dreginn į land eftir óvešriš mjög brotinn. Raufarhöfn: Į laugardaginn var hér ofsarok af vestri og noršvestri. Fylgdi žvķ snjókoma eftir kl.17. Žak sķldarverksmišjunnar skemmdist. Gluggar brotnušu og sķmastaurar. Į Rifi fauk žak af hlöšu. Ķ Höskuldsstašanesi fauk žak af fjósi og kżrnar hįlffennti. Fólk var ekki į bęnum sakir hśsbruna, er žar varš fyrir skömmu.

Noršfirši: Ķ ofvišrinu ašfaranótt hins fjórša og aš morgni hins fimmta žessa mįnašar uršu hér żmsar skemmdir, žar į mešal ónżttust fimm bįtabryggjur og tveir skśrar, og jįrn fauk af hśsažökum. Vešurhęš var afarmikil.

Akureyri. Ķ afspyrnu vestanroki, er gekk yfir sķšari hluta nętur og nįši hįmarki um kl. 5:20 um morguninn, uršu allmiklar skemmdir į rafmagnskerfi bęjarins. Brotnušu žį staurar ķ hįspennulķnunni, og var bęrinn ljóslaus um morguninn. Unniš var aš višgerš allan daginn. Ķ brunanum į Oddeyrartanga 3. ž.m., sem fyrr er getiš, brann nżsmķšašur trillubįtur, er stóš inni ķ hśsinu. Bśiš var aš ganga frį vél ķ bįtnum. Bįturinn var eign Gśstavs Andersen.

Skįlar. Į Skįlum į Langanesi fauk mikill hluti af žaki og gafl śr stóru fiskihśsi, eign hlutafélagsins Tjaldur ķ Reykjavķk. Į Saušanesi fauk allt jįrn af annarri žakhliš į ķbśšarhśsi prestsins. Ķ Bakkafirši fauk slįturhśs og nokkuš af žaki af vörugeymsluhśsi Kaupfélagsins. Undanfarandi hefir veriš auš jörš aš mestu og hagstęš tķš.

Hvammstangi. Į 3 bęjum ķ Mišfirši uršu žessar skemmdir: Į Brekkulęk fauk hlaša og nokkuš af heyi. Ķ Huppahlķš skekktist hlaša į [afgang fréttar vantar]

Morgunblašiš segir 9. mars fréttir af Borgarfirši og Hśsavķk eystra. Ķ višengi įšurnefndrar umfjöllunar hungurdiska um žetta vešur mį lesa nįnari frįsögn um atburši ķ Hśsavķk:

Feikna miklir skašar uršu af fįrvišrinu s.l. laugardagsnótt ķ Borgarfirši og Hśsavķk eystra, sķmar fréttaritari Morgunblašsins į Seyšisfirši. Ķ Hśsavķk eystra jafnaši flest hśs viš jöršu, bęši ķbśšarhśs og peningshśs. Žrķr menn meiddust. Ķ Hśsavķk mį heita aš menn og skepnur hafi ekki žak yfir höfušiš į sér. Į Bakkagerši ķ Borgarfirši eystra fauk fiskgeymsluhśs. Žrjį trillubįta, sem geymdir voru ķ fiskgeymsluhśsinu, tók upp, er hśsiš var fokiš, og brotnušu žeir ķ spón. Fjórša trillubįtinn, sem var rammlega hlekkjašur nišur śti, sleit upp śr hlekkjunum žannig aš eftir stóš ašeins stefniš og hluti af kjölnum, en festar bilušu ekki. Bįturinn var žungur og meš vélinni. Fauk žaš allt langt śt į sjó Eitt ķbśšarhśs į Bakkagerši, eign Björns Jónssonar söšlasmišs, fór ķ rśst meš öllum śtihśsum, svo sem fjósi, hlöšu og geymsluskśrum. Į öllum hśsum ķ žorpinu uršu meiri og minni skemmdir, svo og į bęjum ķ sveitinni. Tjóniš er geysilega mikiš fyrir svo lķtiš sveitafélag, žvķ ekkert var vįtryggt af hinu tapaša, fyrir svona skemmdum eša eyšileggingu.

Morgunblašiš segir enn af tjóni ķ vešrinu mikla ķ pistli 10.mars:

Vestur-Skaftafellssżsla hafši sloppiš tiltölulega vel ķ ofvišrinu ašfaranótt 5. ž.m., sķmaši fréttaritari Morgunblašsins ķ Vķk ķ Mżrdal ķ gęr. Mestar uršu skemmdirnar į Flögu ķ Skaftįrtungu. Žar fauk stór heyhlaša og nokkuš af heyi. Žak rauf einnig af annarri hlöšu į Flögu svo og fjįrhśsi. Į Fossi į Sķšu fauk žak af fjįrhśsi. Nokkrar skemmdir uršu į hlöšum ķ Landbroti, en ekki stórvęgilegar.

Vķsir 10.mars:

Enn hafa borist fréttir af Austurlandi, um eignatjón af völdum vešursins 5. ž.m. Žetta
er helst: Vopnafirši: Ķ Vopnafjaršarhreppi fuku žök af 7 hlöšum, sem vitaš er. Į Hofi fauk dśnhśs og 20 hestar af heyi. Į Teigi fuku 25 hestar af töšu. Smįskemmdir uršu vķšar ķ hérašinu. Ķ Vopnafjaršarkauptśni fauk žak af lķkhśsi žorpsins, og fleiri smįskašar uršu žar. Veturinn hefir til žessa veriš óvenju mildur, og hérašiš er alautt.

Seyšisfirši: Į Ślfsstöšum ķ Lošmundarfirši fuku tvęr hlöšur og mikiš hey. Ķ Stakkahlķš fauk žak af hlöšu. Į Sęvarlandi fauk hlaša, og ķ Neshjįleigu skemmdist ķbśšarhśs.

Vķsir bętir enn viš fréttum af óvešrinu ķ pistli 24.mars:

Auk žeirra frétta, sem śtvarpinu hafa borist um tjón af óvešrinu 5. ž.m. hafa borist śr Hjaltastašahreppi fréttir um meira og minna eignatjón į nęr 20 bęjum. — Žetta er helst: Į Ketilsstöšum fauk fjįrhśs yfir 120 fjįr, 2 hlöšur og mikiš af heyi. — Į Hjaltastaš fauk žak af hlöšu og skśr og nokkuš af žaki af hesthśsi og fjįrhśsi og mikiš af heyi. — Į Bóndastöšum fauk žak af tveimur hlöšum og mikiš af heyi og į Hóli nokkuš af žaki af tveimur hlöšum og dįlķtiš af heyi. Į Įsgrķmsstöšum og Dratthalastöšum fauk žak af hlöšu į hvorum bę og dįlķtiš af heyi. Į Ekru fauk žak af hlöšu og bęjardyrum. Ķ Dölum fauk žak af hlöšu og skśr. Į Kókreksstöšum fauk žak af hlöšu og haughśs. Ķ Sandbrekku fauk žak af skśr, ķ Gagnstöš žak af haughśsi. — Ķ Raušholti fauk hlaša og allmikiš af heyi, og į Stóra-Steinsvaši talsvert af heyi og į Svķnafelli allmikiš af heyi. Hlöšužak fauk ķ Žórsnesi, į Hrafnabjörgum og ķ Jórvķk — eitt į hverjum bę.

Morgunblašiš segir frį óhappi į Akureyri 29.mars:

Akureyri, mįnudag. Vélskipiš „Hjalteyrin“ sigldi sķšdegis į laugardaginn var [26.mars] gegnum lagķs į Pollinum og lagšist viš bryggju į Oddeyrartanga, en sökk viš bryggjuna um kvöldiš. Er fariš var aš ašgęta, kom ķ ljós, įš ķsinn hafši skoriš ķ sundur byršing skipsins, svo skipiš fylltist af sjó. Hjalteyrin įtti aš flytja faržega frį Akureyri til Siglufjaršar į skķšamótiš. Sennilega nęst skipiš upp, en skaši er töluveršur, žvķ óvķst er hvort vįtrygging fęst greidd.

Morgunblašiš segir af töfum į landsmóti skķšamanna 30.mars:

Landsmót skķšamanna į Siglufirši įtti aš halda įfram ķ gęr meš skķšastökkkeppni og krókahlaupi (slalom) ķ Hvanneyrarskįl, en sökum óhagstęšs vešurs varš aš fresta keppninni ķ gęr. Noršaustan hrķšarvešur var allan daginn ķ gęr į Siglufirši. Mótiš heldur įfram nęsta góšvišrisdag.

Aprķl var nokkuš óstöšugur, en hlżr. Vešurathugunarmenn gefa honum žó misjafna einkunn: 

Lambavatn: Žaš hefir veriš óhagstętt, sķfelldar rigningar og krapaél. Žaš er nęr óminnilegt aš aldrei skuli hafa gefiš į sjó hér śti ķ vķkunum, nś komiš ķ ašra viku sumars. Gróšur er enginn kominn.

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Mjög hlżtt, en annars óstöšugt. Snjóžungt og haglaust til 9., en žį leysti snöggt allan snjó. Lķtilfjörlegt kuldakast um mišjan mįnušinn. Fįar gęftir. Tregur afli.

Sandur: Einmuna gott tķšarfar. Ķs leysir af įm og vötnum, frost fer śr jöršu og hśn loksins aš gróa. Žurrkar svo miklir aš meš eindęmum mį telja um žetta leyti įrs.

Reykjahlķš: Aprķlmįnušur veršur aš teljast óvenjulega hlżr og śrkomulķtill aš žessu sinni. Stórfelldar leysingar hófust 9. og lauk žeim eigi fyrr en allur snjór var farinn śr byggš. Seinasti ķs fór af Mżvatni 21. og žaš óvenjulega snemma. Sķšari hluta mįnašar var nokkuš stormasamt af sušvestri og öll jörš oršin mjög žurr um mįnašamót. Var žį kominn nokkur gróšur bęši ķ tśn og žó einkum ķ mżrlendi en lķtil lķfsmerki komin ķ viš.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Veturinn yfirleitt įgętur hér į Hólsfjöllum og muna menn ekki eins snjóléttan vetur og śrkomulķtiš. Saušfé ekki į hśsi nema 3 mįnuši og lķtiš gefiš af heyjum, en nokkuš af kraftfóšri.

Morgunblašiš segir 8.aprķl af mjög stóru snjóflóši ķ Öxnadal. Flóšiš viršist hafa veriš afleišing leysinga. Įtt var vestlęg og hiti vel ofan frostmarks:

Ašfaranótt 5. žessa mįnašar féll snjóflóš yfir žrjś samföst fjįrhśs rétt utan viš bęinn Varmavatnshóla ķ Öxnadal. Ķ hśsunum var 90 fjįr — žar af nįšust 20 kindur lifandi, en meira og minna meiddar, og óvķst nema sumum verši aš lóga. Um helmingur af fé bóndans var ķ žessum hśsum. Stórt hey aš mestu ósnert stóš aš baki hśsanna og sópaši snjóflóšiš žvķ gersamlega burtu. Snjóflóšiš var 10 metra žykkt žar sem grafiš var til hśsanna. Mikiš af aur og grjóti barst nišur į tśniš, og mį gera rįš fyrir aš mikill hluti žess sé eyšilagšur fyrst um sinn. (FŚ).

Ķslendingur segir af sama flóši ķ pistli 8. aprķl:

Ašfaranótt žrišjudags 5 ž m. var sušvestan rok ķ Öxnadal og féllu mörg snjóflóš ķ framanveršum dalnum. Žegar komiš var į fętur um morguninn aš Varmavatnshólum, sem er nęsti bęr utan viš Bakkasel, gat aš lķta ömurlega sjón. — Heljarmikiš snjóflóš hafši svo aš segja strokist meš bęjarveggnum, en brotiš nišur og tekiš meš sér aš nokkru leyti žrjś samliggjandi fjįrhśs, er voru žar uppi į tśninu ķ hśsunum höfšu veriš 86 kindur. Tvo nęstu daga unnu nokkrir menn aš žvķ aš grafa upp fjįrhśsin. Meiri hluti fjįrins var dautt, er žaš nįšist, og sumt svo brotiš og lemstraš, aš žvķ varš aš slįtra samstundis, Rśmlega 20 kindur hafa nįšst, sem taldar eru óskemmdar. — Bóndinn ķ Varmavatnshólum heitir Jónas Jónsson. Ķ hśsunum, sem snjóflóšiš žraut, įtti hann mikinn hluta af saušfé sķnu, Oft hafa smįflóš falliš ķ landi jaršarinnar, en eigi valdiš tjóni fyrr en nś, enda mun žetta flóš hiš mesta, er falliš hefir žar ķ dalnum ķ tķš nślifandi manna.

Žann 29. aprķl slitnaši bįtur upp ķ Ólafsvķk, annar bįtur sökk viš björgunarašgeršir, en nįšist upp sķšar. (Vešrįttan).

Žau tķšindi uršu helst ķ maķ aš nokkuš magn af hafķs kom inn undir Noršurland og aš grķšarlegt hlaup gerši ķ Skeišarį - ašeins fjórum įrum eftir hlaupiš mikla sem tengdist gosinu ķ Grķmsvötnum 1934. Vešurathugunarmenn kvarta undan kulda og snjó festi ķ Hafnarfirši aš nęturlagi undir lok mįnašarins. 

Lambavatn: Žaš hefir veriš kalt og žurrt oftast. Töluvert frost meš köflum svo gróšri hefir lķtiš fariš fram. Žaš er nś kominn sem kallaš er sęmilegur saušgróšur ... Ķ fyrradag [30.maķ] var hér krapahrķš og grįtt ofan ķ byggš, skafmok fram af fjöllum eins og hį vetur.

Sušureyri: Kalt og haršneskjulegt. Yfirgnęfandi noršaustan, žó engin stórvišri. Śrkomulķtiš, žurrakuldi og frost meš köflum. Yfirleitt mun verra en 1937. [Žann 28. var 11 cm snjódżpt].

Sandur: Tķšarfar mjög slęmt. Kuldar og gróšurleysi.

Raufarhöfn: (Rannveig Lund): Nokkra daga sįst hafķshröngl noršur og vestur af Melrakkasléttu. [11. sįst hafķs śtaf Hraunhafnartanga].

Nefbjarnarstašir: Tķš yfirleitt mjög köld og óhagstęš. Fyrir kuldann var komiš gróšurbragš fyrir fénaš er hjįlpaši mikiš er saušburšur hófst. En vegna kuldanna varš algjör kyrrstaša ķ gróšri til mįnašarloka.

Vķšistašir ķ Hafnarfirši (Bjarni Eyjólfsson): 29.maķ: Kl.4:00 var jörš alhvķt og snjódżptin 5 cm.

Morgunblašiš segir hafķsfréttir 7.maķ:

Mikill hafķs er fyrir öllu Noršurlandinu frį Grķmsey vestur undir Hornbjarg. Einnig er töluveršur ķs kominn inn į siglingaleišir. Upplżsingar žessar eru frį Agnari Kofoed-Hansen flugmanni, eftir sķmtali viš hann į Akureyri ķ gęrkvöldi. Sį hann hafķsinn mjög greinilega śr flugvélinni, bęši er hann flaug frį Akureyri ķ gęrmorgun og eins er hann flaug noršur aftur sķšari hluta dags ķ gęr. Nęst landi er ķshrafl, en lengra śti eru miklar ķsbreišur.

Slide1

Riss Jóns Eyžórssonar af hafķsśtbreišslu 7. maķ. Ekki er hęgt aš lesa athugasemdina, en hśn er trślega śr (glötušu) skeyti af žessum slóšum. Ķsinn varš heldur įgengari nęstu daga eins og kemur fram ķ fréttapistlunum hér aš nešan. 

Morgunblašiš segir frį 8.maķ - og ręšir um „hafķskvķša“. Fjöldi manns man hér enn slęm hafķsįr fyrri tķma. 

Žegar voriš nįlgast į Noršurlandi kemur hafķskvķšinn. Hvort veršur yfirsterkari ķsinn, eša sunnanblęr og sumarhlżindin. Undanfarnar vikur hefir veriš vor ķ lofti um allt Noršurland. Engir nema Noršlendingar žekkja vonbrigšin sem gagntaka menn į slķku vori, žegar ķsafréttir berast. Var vorinu ekki alvara? Kemur vetur ķ staš sumars, kuldar ķ staš hlżinda, ķsažokur og ömurleiki ķ staš gróšurs og grasa? Mešan enginn sķminn var, bįrust ķsafréttir sveit śr sveit, aflögušust ķ mešferšinni, og uršu skjótt śreltar. Žvķ ķsinn er oft fljótur aš breyta um legu og stefnu. En mešan einhverjar flugufregnir heyršust um ķs į einhverri vķk eša fyrir einhverju nesi, žį žorši Noršlendingurinn ekki aš fagna sumrinu af heilum hug. Sķšan sķminn kom, hefir žetta mikiš breyst. En mest er žó breytingin žegar menn geta hafiš sig til flugs ķ 1000 metra hęš, og séš ķ einu frį Horni til Melrakkasléttu, eins og Akureyringar geršu ķ gęr ... Var nś flogiš noršur aš Siglunesi, og žašan ķ noršvestur įtt til hafs. 17 km frį Siglunesi flugum viš yfir ķsröndina. Ķsinn var ekki žéttur žarna, en virtist žéttari er noršar dró. Vešur var bjart til landsins og eins vestur į bóginn, en bakki ķ hafinu og nįlęgt noršausturlandinu. Žó sįum viš nokkurn veginn austur til Raušunśpa. En ķ vestur sįst inn yfir Skagafjörš. Hśnaflóa og Strandir alla leiš til Horns. Ķsinn var nęst landi žarna śt af Siglunesi, nema hvaš mjó spöng lį frį Grķmsey ķ įttina til Flateyjar į Skjįlfanda. Į siglingaleišinni vestur um Horn var ekki aš sjį nokkurn ķs. En Snęfell, sem kom til Akureyrar ķ nótt sigldi ķ gegnum ķshroša į Hśnaflóa. Fyrripartinn i gęr flaug Örninn ašra ferš noršur yfir ķsinn og fór žį alllangt noršaustur fyrir Grķmsey. En hafžök voru aš sjį af ķs žar noršaustur undan svo langt sem augaš eygši ķ allgóšu skyggni. Svo var aš sjį, sem ķs myndi vera mjög nįlęgt Langanesi.

Alžżšublašiš segir frį 9.maķ:

Hafķsinn er oršinn landfastur viš Hornbjarg. Žessi fregn barst til Vešurstofunnar ķ nótt. Ķsinn er mjög mikill og breišur, en meš stórum vökum. Į Hśnaflóa er mikiš af ķshröngli į siglingaleiš frį Horni aš Skaga og ķsspöngin er enn um 15 km. śt af Siglunesi og og liggur ķ noršaustur vestan Grķmseyjar. Frį Dalvķk sést allmikill ķs. Śt af Flatey er hafķsinn į 20—30 ferkķlómetra svęši. Fréttaritari Alžżšublašsins į Hśsavķk skżrši Alžżšublašinu svo frį ķ morgun: Hafķs kom inn į Skjįlfandaflóa į laugardag, en nś viršist hann vera aš hverfa. Frį höfšanum utan viš žorpiš sést žó mikiš ķshröngl til hafsins fyrir innan Grķmsey. Ķ morgun eru nokkrir jakar ķ flęšarmįlinu. Vešurstofan segir, aš žetta sé mesti hafķs, sem komiš hefir hér aš landi ķ mörg įr. Margir munu setja kuldann ķ samband viš hafķsinn. Ķ morgun var um 5 stiga frost vķšast į Noršvestur-, Noršur- og Noršausturlandi og vķšast hvar hrķš. Agnar Kofoed-Hansen flugstjóri sagši viš Alžżšublašiš ķ morgun, aš vont vešur vęri į Akureyri og vęru flugskilyrši slęm. Hętta vęri į aš hann gęti ekki flogiš įętlaša ferš til Reykjavķkur, žvķ aš snjór og ķs settust į flugvélina og geršu flugiš hęttulegt. Kvašst hann žó mundi reyna aš fljśga sušur upp śr hįdeginu. Alžżšublašiš spurši Jón Eyžórsson vešurfręšing um žaš ķ morgun, hvort kuldinn stafaši eingöngu af hafķsnum. Hann svaraši: „Aš nokkru leyti mun hafķsinn valda kuldanum, en noršanįttin, sem er vķšast um landiš, er rakin alt til Jan Mayen og Svalbarša. Žó aš enginn hafķs vęri hér viš land, myndi vera frost vķša, en žaš myndi vera um 2 stigum minna. Hér ķ Reykjavķk var 2 stiga frost ķ morgun, og vęri žvķ um žaš bil frostlaust hér, ef hafķsinn vęri ekki fyrir Noršurlandi.“ Vešurstofan spįir įframhaldandi noršanįtt og kulda og į Noršurlandi, allt frį Horni til Langaness, hrķšarvešri.

Morgunblašiš segir enn af ķs og kulda 10.maķ:

Kuldar miklir og hrķšarvešur hafa gengiš um allt Noršurland og nęturfrost tefja mjög fyrir öllum gróšri. Fjöll öll noršanlands eru aftur oršin alhvķt af snjó, og vķša er snjór yfir öllu ķ byggšum. Hafķsfréttir berast stöšugt vķšsvegar aš af Noršurlandi, en ķsinn rekur hratt til austurs. Į nokkrum stöšum, svo sem į Ströndum og Skagaströnd, hafa smį-ķsspangir oršiš landfastar. En ķsinn er laus og vķša vakir į honum. Ķsjaka hefir rekiš inn į Eyjafjörš, alla leiš inn aš Dalvķk; varš vart tveggja jaka žar ķ gęr. Ķsinn, sem hafši rekiš upp aš landi viš Hśsavķk fyrir helgi, hefir rekiš frį aftur, en žó eru jakar eftir ķ fjöruboršinu. Hafķs er kominn inn fyrir Kįlfshamarsvķk vestan til viš Skaga og inn aš Ketu aš austan. Er ķsinn į hrašri ferš inn beggja megin viš Skaga. Skyggni var slęmt vķšast fyrir Noršurlandi ķ gęr og sįst žvķ illa til hafs. Frįr Skaga sįst, žį aš ķs er fyrir öllu mynni Skagafjaršar, en er ekki eins mikill aš sjį śtaf Hśnaflóa. Mjó ķsspöng er landföst, viš Geirólfsgnśp į Ströndum. Skyggni var žarna gott ķ gęr.

Morgunblašiš 11. maķ:

Allar hafķsfréttir aš noršan ķ gęr bentu til žess, aš hafķsinn vęri aš fjarlęgjast landiš, og aš baš eru ekki nema einstakir jakar, sem eru komnir inn į flóa og firši noršanlands. Į siglingaleišinni fyrir Horn var minna um ķs ķ gęr en undanfarna daga. Viš Gjögur voru nokkrir ķsjakar į reki og eins į skipaleiš fyrir Reykjarfjaršarmynni. Viš Skaga hefir ķsinn rekiš frį landi aftur og er nś hvergi landfastur žar. Talsveršur ķs er noršur af Skaga og sést ekki śtyfir hann noršur yfir. Vešurstofan bżst viš breytilegri įtt og mętti žį vęnta žess, aš ef vindur gengur t.d. til sušurs, žį megi vonast eftir žvķ aš ķsinn reki frį og austur meš landinu.

Enn eru ķsfréttir ķ Morgunblašinu 14.maķ:

Hafķsinn er nś aftur kominn fast upp aš landinu viš Horn og er skipaleiš aš verša ófęr, aš minnsta kosti fyrir smęrri bįta. Žį hefir ķsinn skemmt talsķmalķnuna, sem liggur ķ sjó yfir mynni Reykjarfjaršar. Vélbįturinn Vébjörn fór ķ gęr frį Siglufirši til Ķsafjaršar og segir skipstjóri bįtsins, Halldór Siguršsson svo frį um hafķs į siglingaleišum (skv. FŚ): 45 enskar mķlur noršvestur af Saušanesvita komum viš ķ ķsbreišu og uršum aš halda 5 enskar mķlur ķ sušvestur įšur en viš komumst inn ķ ķsinn. Sķšan var haldiš gegnum ķs alla leiš žangaš til eftir voru 7 enskar mķlur aš Horni og mįtti vķša heita ófęrt fyrir vélbįta. Meginiš er stórir flatir jakar og gisnar spengur, en stórir borgarķsjakar innan um.

Morgunblašiš 15.maķ:

Hafķs var oršinn svo mikill į siglingaleiš fyrir Hornbjarg ķ gęrmorgun, aš flutningaskipiš „Hekla“ komst meš naumindum vesturleišina. Žaš mun vera vestanįttin, sem rekiš hefir ķsinn upp aš landinu og ef sama įtt helst, er hętta į žvķ aš siglingaleišin fyrir Horn teppist alveg. Hinsvegar telja kunnugir menn, aš ķsinn muni fljótt reka frį landi aftur. ef įttin breytist. Sex įr eru sķšan aš siglingaleišin fyrir Horn var illfęr vegna ķss, eša įriš 1932. Žį var žaš, sem Esja og Dr. Alexandrine komust meš naumindum fyrir Horn vegna ķss. Algjörlega hefir žessi leiš ekki teppst  vegna ķss sķšan 1918. Vešur var gott į Noršurlandi ķ gęr og hlżrra en undanfarna daga. Nokkrir hafķsjakar eru į reki ķ Hśnaflóa og viš Skaga, en ķs viršist vera minni austur meš landinu en hann var fyrir nokkrum dögum.

Morgunblašiš segir 17.maķ frį žvķ aš ķsinn sé aš hverfa frį:

Tvö faržegaskip fóru fyrir Horn ķ gęr hindrunarlķtiš. Voru žaš Dettifoss og Nova.
Svohljóšandi skeyti barst Vešurstofunni frį Dettifossi ķ gęrmorgun; Žykk ķsspöng sjö mķlur austur af Horni — śr žvķ ķshrafl aš Kögri. Samkvęmt fréttum, sem borist hafa aš noršan um helgina, er ķsinn, sem borist hafši upp aš landinu, og inn į firši į Ströndum, aš mestu aš hverfa aftur. Sjįvarhiti er svipašur og venja er t.d. um žennan tķma įrs og gott vešur var um helgina nyršra. Austur meš landinu hefir enginn ķs sést undanfarna 4—5 daga.

Enn voru žó tafir viš Horn. Morgunblašiš segir frį 18.maķ:

Skipaśtgerš rķkisins barst ķ gęr skeyti frį Sśšinni um žaš, aš skipiš hefši ekki komist fyrir Horn ķ fyrrinótt vegna ķss og žoku. Hafši Sśšin reynt ķ 14 klukkustundir aš komast fyrir Horn en ekki tekist. Lagšist skipiš į Hornvķk og var bešiš įtekta, um hįdegi ķ gęr létti žokunni og komst Sśšin žį leišar sinnar. Klukkan 4 ķ gęr barst enn skeyti frį Sśšinni žar sem sagt var frį žvķ, aš skipiš vęri komiš fyrir Horn og aš ķsinn vęri laus viš land į hrašri hreyfingu noršaustur meš landinu og aš siglingaleišin vęri aš verša ķslaus.

Žann 23. hófst hlaup ķ Skeišarį. Žetta varš meš mestu hlaupum. Viš hugum aš fréttum af žvķ:

Morgunblašiš segir frį 25.maķ:

Vatnsflóšiš sprengir jökulinn meš miklum krafti. Ķ fyrrinótt virtist nokkurt hlé į vexti Skeišarįr. En ķ gęrmorgun byrjaši vöxturinn aftur, og var nś enn mjög mikill og sópaši vatnsflóšiš burtu sķmastaurum austast į sandinum, og var sambandslaust viš Öręfi frį hįdegi ķ gęr, į austurlķnunni. Tķšindamašur Morgunblašsins įtti tal viš Odd bónda Magnśsson į Skaftafelli į 12. tķmanum ķ gęr, og var flóšiš žį ķ nżjum vexti og sķmasamband vont. Sķšdegis ķ gęr įtti svo tķšindamašur blašsins tal viš Hannes Jónsson bónda į Nśpstaš og sagši hann žį, aš sķmasambandiš austur ķ Öręfi hefši slitnaš um eša laust fyrir hįdegi. Sagši Hannes, aš śtfalliš, sem braust śt śr jöklinum nokkuš fyrir vestan hiš venjulega śtfall Skeišarįr, hefši stefnt į 5 sķmastaura. Žar hefir sķminn slitnaš. Žetta śtfall er ca. 2—3 km. fyrir vestan śtfall Skeišarįr. Skyggni var vont eystra ķ gęr; žoka og móša yfir Skeišarįrsandi. En žegar Hannes į Nśpstaš įtti sķšast tal viš Öręfinga, žóttust žeir sjį nżtt vatnsflóš vestar į sandinum, eša nįlęgt sęluhśsinu. Hannes į Nśpstaš fór sķšdegis ķ gęr austur aš Nśpsvötnum til žess aš athuga hvort žar sęist nokkur breyting. Taldi hann, aš lķtilshįttar vöxtur vęri kominn ķ vötnin, en hann gęti vel veriš ešlilegur, og žyrfti ekki aš standa ķ neinu sambandi viš hlaupiš ķ Skeišarį. Ekki var sjįanlegt neitt vatn vestan til į Skeišarįrsandi. Hannes hafši žaš eftir Öręfingum, aš žeir teldu aš vatnsflóšiš eystra vęri byrjun jökulhlaups. Śr žessu fengist vęntanlega skoriš til fulls eftir daginn ķ dag. Tķšindamašur Mbl. spurši Hannes hversu lengi Skeišarįrhlaupin stęšu venjulega yfir. Žaš fer eftir žvķ, hversu ört hlaupin koma, segir Hannes. Stundum koma hlaupin mjög ört og standa žį mįske ekki nema vikutķma. En svo kemur hitt einnig fyrir, aš hlaupin eru aš smįkoma, og geta žau žį stašiš ķ hįlfan mįnuš eša 3 vikur.

Morgunblašiš heldur įfram 26.maķ 1938:

Hlaupiš ķ Skeišarį er enn ört vaxandi. Breidd vatnsflóšsins um sķmalķnu héšan aš sjį, er nś yfir 3 kķlómetrar. Samfellt śtfall frį Jökulfelli meira en kķlómetri į breidd. Mikil jökulhrönn fram į sandinum. Vatnsflóšiš vestur viš sęluhśsiš viršist einnig ķ hröšum vexti. Öręfingar eiga 160 fjįr į Skeišarįrsandi og er žaš ķ hęttu. Einhverjum kynni aš žykja žaš einkennilegt, aš fé skuli vera į Skeišarįrsandi. En Öręfingar reka alltaf fé į sandinn į vorin; žótt gróšur sé žar ekki mikill, er žar kjarngott og vęnt féš, sem gengur į sandinum. Morgunblašiš įtti tal viš Hannes Jónsson bónda į Nśpstaó sķšdegis ķ gęr, og sagši hann, aš vatnflóšiš vęri nś einnig komiš vestan til į Skeišarįrsandi og vöxtur kominn ķ Sślu og Nśpsvötnin. Snemma ķ gęrmorgun var ekki sjįanlegur neinn verulegur vöxtur ķ Nśpsvötnum, en žegar leiš fram į morguninn var vöxturinn sżnilegur. Hannes fór austur aš Lómagnśp, til žess aš athuga betur višhorfiš žar eystra. Skyggni var ekki gott ķ gęrmorgun, žoka og rigningarsśld, svo aš ekki sįst nema ógreinilega austur į Skeišarįrsand. En žegar leiš į daginn birti til og hafši Hannes sęmilegt yfirsżn śr Nśpnum. Var žį kominn allmikill vöxtur ķ Nśpsvötnin og žau sżnilega i örum vexti. Hannes sį nś, aš mikiš vatn rann fram um mišbik Skeišarįrsands og einnig vestan til į sandinum. En mest virtist vatnsflóšiš vera um mišbik sandsins, séš frį Hannesi. Žar sem flóšiš rennur fram sandinn, er sķminn vitanlega ķ hęttu. Enn er ekki vitaš hve mikil brögš eru aš skemmdum į sķmanum. Ķ sķšasta Skeišarįrhlaupi sópašist sķminn burtu į 5 km. svęši. Sęluhśsiš, sem er austan til į sandinum sópašist žį einnig burtu.

Enn veršur ekki sagt meš neinni vissu um žaš, hvort vatnsflóš žetta stafar af eldsumbrotum ķ jöklinum. En žaš mun nś almennt įlit sérfróšra manna, aš hin reglulegu Skeišarįrhlaup stafi af eldsumbrotum ķ jöklinum. Žótt ekki hafi enn oršiš vart neinna eldsumbrota eša önnur merki žess, aš eldur vęri uppi žarna eystra, getur vel veriš, aš hlaupiš stafi frį eldsumbrotum. Oft lķša margir dagar frį žvķ aš vöxtur byrjar aš koma ķ Skeišarį og žar til menn verša varir viš eldsumbrot ķ jöklinum. Ķ seinasta Skeišarįrhlaupi (ķ mars 1934) byrjaši Skeišarį aš vaxa 23. mars. En žaš var ekki fyrr en 30. mars, eša į įttunda degi, aš menn uršu varir eldsumbrotanna ķ jöklinum. Öręfingar munu nś yfirleitt žeirrar skošunar, aš hér sé um reglulegt hlaup aš ręša. Sömu skošunar er Hannes, bóndi į Nśpstaš, sem žekkir hlaupin ķ Skeišarį manna best, Er žvķ ekki ósennilegt, aš innan fįrra daga fari eldsumbrotin aš gera vart viš sig eystra.

Morgunblašiš segir fréttir af Skeišarį 28.maķ:

Skeišarįrsandur aš mestu ķ kafi ķshrannir um allan sandinn. Flugvélin kom til Hornafjaršar kl. 13:30 ķ gęr, eftir žriggja stunda flug héšan śr Reykjavķk. Flogiš var yfir Skeišarįrsand og inn yfir Vatnajökul. Žokuslęšingur var yfir jöklinum svo Grķmsvötn sįust ekki. Ekki sįust nein merki um eldgos, en hlaupiš viršist geysimikiš. Skeišarįrsandur er aš mestu ķ kafi undir vatni og jakahrannir um allan sand. Į fimmtudag (uppstigningardag) sķmar Oddur svohljóšandi: Hlaupiš braust geysimikiš śt ķ nótt og tekur yfir allt hlaupfar sķšasta Skeišarįrhlaups (1934) og er nś héšan aš sjį aš heita eyrarlaust. Sķmalķnan öll sópast burtu, nema 4—6 staurar į öldusporši. — Klukkan 4 ķ nótt virtist hlaupiš nį hįmarki. Žį var héšan aš sjį eitt ölduhafrót 2 km. ķ vestur og svo stórkostlegt, aš annaš eins hefir ekki sést. Kl. 9 ķ morgun var fariš aš lękka į bošunum. — Flóšiš austan viš sęluhśsiš virtist einnig hafa aukist; breidd žess um śtfall 2—300 metrar, en dreifist mikiš er fram į sandinn kemur og hefir eitthvaš af saušfé farist žar ķ flóšinu.

Ķ gęr sķmar Oddur svohljóšandi: Flóšiš hér eystra fór minnkandi ķ gęr, en óx austan viš sęluhśsiš vestur į sandinn. Žar breišist nś flóšiš mikiš śt. Veršur tępast séš fyrir jökulhrönn hvort sęluhśsiš stendur. Ķ gęr féll hér į mįlma, kopar varš dökkblįr og óvenjumiklar truflanir uršu į vištęki. Hlaupiš er nś sżnilega ķ rénun. Helgi Arason į
Fagurhólsmżri fór ķ dag į jökul til myndatöku. Morgunblašiš įtti ķ gęrmorgun tal viš Hannes į Nśpsstaš. Var žį gott skyggni austur. Sagši Hannes, aš samfeld ķsbreiša vęri į sandinum frį Siguršarfitjarįlum og austur eins langt og sęist. Vęri aš sjį einn hafsjór austur į sandinum og nęši flóšiš til Nśpsvatna skammt sušur į sandinum. Mikill vöxtur var ķ Nśpsvötnum, en ekki ķsframburšur žar. Ekki hafši Hannes séš nein merki um eldgos.

Morgunblašiš segir 29.maķ af flugleišangri:

Flugleišangurinn til eldstöšvanna ķ Vatnajökli. Įšur óžekktar eldstöšvar noršur af Grķmsvötnum. Engin eldsumbrot sjįanleg ennžį.

Tķšindamašur Morgunblašsins nįši ķ gęrkvöldi tali af Pįlma Hannessyni rektor og fékk frį honum eftirfarandi frįsögn af fluginu: Viš lögšum af staš śr Reykjavķk kl. 10 1/2 įrdegis į föstudag. Flugum fyrst hér beint austur fyrir noršan Hengil, en svo mešfram Sušurströndinni. Er viš komum móts viš Skeišarįrsand vorum viš ķ 1000 m hęš. Var žį bjart vešur og śtsżni gott. Skeišarįrsandur var žį allur ķ kafi ķ vatni, aš undanskildum fįeinum tungum śt frį jöklinum, efst į sandinum. Fram viš sjó voru einnig smįeyjar. Stórfeld śtföll voru til sjįvar og žar feikna straumur langt śt į sjó. Viš flugum nś marga hringi yfir Skeišarįrsand, tókum myndir og filmušum. Svo hękkušum viš flugiš ķ 2000 m og héldum inn yfir jökulinn og var nś feršinni heitiš yfir Grķmsvötn. En er viš komum inn fyrir Gręnafjall sįst žokukembingur į jöklinum. Snerum viš žį viš og héldum sušur aš Öręfajökli, en hann var žį hulinn žoku. Viš flugum fyrir noršan Öręfajökul og renndum okkur svo nišur yfir Breišamerkurjökul og héldum sķšan til Hornafjaršar.

Vešurśtlit var ekki gott į föstudagskvöld, svo viš afréšum aš bķša meš nęsta leišangur žar til seinni part nętur, en žį léttir oft žokunni af jöklunum. Kl. 3 1/2 um nóttina kom tilkynning frį Fagurhólsmżri um aš bjart vęri vešur. Kl. 4 1/2 lögšum viš af staš frį Hornafirši. Viš flugum strax ķ 2000 m hęš. Flugum vestur fyrir horniš į Öręfajökli, inn yfir sandinn og Skeišarįrjökul og noršur yfir Vatnajökul. Žegar viš komum yfir Grķmsvötn sįum viš mikil missmķši į jöklinum ca. 8—10 km fyrir noršan Grķmsvötn. Žar voru miklar hringlagašar sprungur ķ jöklinum og jökullinn sokkinn nišur. Sįst greinilega sprungurįs alla leiš ķ Grķmsvötn. Žar sem rįsin nįši NV-horni dalsins var aš sjį talsvert umrót og miklar sprungur. Hvergi sįst reykur. Syšst ķ Grķmsvatnadalnum, žar sem eldurinn var uppi 1934 var nś allt meš kyrrum kjörum, nema hvaš dalbotninn virtist lķtiš eitt siginn. Viš höfšum žarna įgętt śtsżni. Sįum yfir alla botna upp frį Skeišarįrjökli. Var hvergi annarsstašar aš sjį missmķši, nema sušur frį Grķmsvötnum į tveimur stöšum. Žar voru aš sjį alveg nżjar sprungur ķ jöklinum.

Ašalhlaupiš śr jöklinum hefir komiš śr 10 stórum śtrįsum, auk nokkurra smęrri. Sumar śtrįsirnar eru heljarstórir hellar. Hlaupiš hefir lagt undir sig allan sandinn aš nešanveršu, ašeins skiliš eftir tungur śt frį jöklinum. Jakahrönnin er mest austantil
į sandinum. Eru austustu śtföllin langstęrst Žar hafa hrannir af stórjökum borist alla leiš sušur į móts viš Sandfell. Upp viš jökul eru jakarnir į stęrš viš stórhżsi. Yfirleitt munu žó ķshrannirnar į sandinum minni nś en 1934, žvķ aš hlaupiš viršist hafa komiš dreifšara śr jöklinum. [Tilgangur fararinnar] var sį, aš athuga hlaupiš og eldstöšvarnar. Aš viš tókum flugvélina ķ žennan leišangur stafaši af tvennu, sagši Pįlmi: 1) Meš žvķ eina móti var unnt aš fį nokkra hugmynd um hlaupiš mešan žaš var aš gerast og nį af žvķ myndum, en jökulhlaup eru óžekkt annarsstašar į jöršinni en hér og ekki er til nema ein mynd af jökulhlaupi, ž.e. ķ Sślu haustiš 1935. 2) Naušsynlegt er aš rannsaka jökulinn ķ nįmunda viš eldstöšvarnar, til žess aš geta eftir į séš hvaša breytingum hann tekur. Ef gos kemur nś eftir žetta hlaup hefši ekkert veriš til samanburšar, annaš en athugun sś, sem gerš var į eldstöšvunum 1934 og 1936. En žį vantaši athugun įšur en gosiš byrjaši. Nś tókst, žessi athugun vel. Mį žakka žaš žvķ, aš viš vorum heppnir meš vešur og ekki sķst framśrskarandi dugnaši flugmannsins, Agnars Koefoed-Hansens. Žetta er ķ fyrsta skipti sem flogiš er yfir Vatnajökul og Öręfajökul. Vél og flugmašur stóšust žessa raun vel.

Ķ gęr barst Morgunblašinu svohljóšandi skeyti frį Oddi į Skaftafelli: Hlaupiš fer hęgt fjarandi og er nś ašeins ķ breišum įlum, óreišum į hestum. — Ekki veršur en sagt meš vissu um tjóniš af völdum hlaupsins, en žaš hefir oršiš mikiš. Sķminn hefir sópast burtu į allt aš 7 km svęši austan Siguršarfitjar. Vafalaust hefir margt saušfé, sem var į sandinum farist ķ flóšinu. Talsvert var af rekaviš į fjörunum og hefir hann allur sópast burtu. Žį hefir selveiši Öręfinga eyšilagst į žessu įri, en hśn hefir venjulega gefiš 150 seli.

Morgunblašiš segir af tępu flugi ķ fregn žann 31.maķ. Sķšustu daga maķmįnašar gerši hrķšarvešur um landiš noršvestan- og vestanvert. Alhvķtt varš į Vestfjöršum og sušur į Snęfellnes - og aš nęturlagi į höfušborgarsvęšinu. 

Flugvélin TF—JÖRN lenti ķ hrķš er hśn var į leišinni frį Bśšardal hingaš į sunnudagsmorgun. Hśn varš aš fljśga lįgt, ķ 12—15 m. hęš og žręša ströndina inn meš hverjum firši og hverri vķk. Einu sinni hélt flugmašurinn aš hann hefši villst af réttri leiš og lenti til žess aš fį upplżsingar um hvar hann vęri staddur. „Ef ég flaug upp ķ 20 m hęš, sį ég ekkert nema hrķšina ķ kringum mig“, sagši flugmašurinn ķ gęr. Hann var 2 klst og 20 mķnśtur į leišinni aš vestan, en vestur fór hann į rśmlega 50 mķn.

Jśnķ fékk ekki sérlega góša dóma, gekk į meš kuldahretum og snjóaši žį ķ fjöll og jafnvel nišur ķ byggš. 

Ljįrskógar (Hallgrķmur Jónsson): 28. Fennt į fjöll og nišur aš bęjum.

Lambavatn: Žaš hefir veriš mjög breytilegt. Stormur og stórrigning um mišjan mįnušinn. Oftast fremur kalt svo grasvöxtur er ekki góšur. En sumstašar er žó veriš aš byrja aš slį.

Sandur: Tķšarfar mjög kalt og śrkomur alltķšar. Gróšri fór afarseint fram og eru sprettuhorfur ķ allra versta lagi.

Reykjahlķš (Gķsli Pétursson): Jśnķmįnušur var meš afbrigšum kaldur og hrjóstugur. Andavarp byrjaši ca. viku sķšar en vanalegt er og tśn eru tęplega hįlfsprottin ķ lok mįnašarins. [Alhvķtt var ķ Reykjahlķš aš morgni 28.].

Morgunblašiš segir af orsökum Skeišarįrhlaups bęši 4. og 9. jśnķ: 

[4.] Skeišarįrhlaupiš stafar frį eldsumbrotum ķ Grķmsvötnum. Gosiš žó ekki nįš upp śr jöklinum. Klukkan um 12 ķ gęrkvöldi komu žeir Jóhannes Įskelsson, Tryggvi Magnśsson og fylgdarmenn žeirra aš Kįlfafelli ķ Fljótshverfi, śr leišangrinum til eldstöšvanna ķ Vatnajökli. Žeir félagar komu nišur af jöklinum sķšdegis į fimmtudag og héldu fylgdarmennirnir žį įfram til byggša, til žess aš fį hesta til flutnings į farangrinum. Tķšindamašur Morgunblašsins įtti tal viš Jóhannes Įskelsson strax eftir komu hans aš Kįlfafelli ķ gęrkvöldi og fer hér į eftir frįsögn hans. — Feršin hefir gengiš vel, segir Jóhannes Įskelsson. Viš komum noršur til Grķmsvatna į mįnudagskvöld. Žar hafa oršiš all-stórfeld umbrot ķ jöklinum, sem bersżnilega stafa af eldsumbrotum og teljum viš ekki vafa į, aš Skeišarįrhlaupiš stafi frį žeim. Žessi umbrot eru į svipušum slóšum og gosiš 1934, en žó lķtiš eitt noršar. Ekki taldi Jóhannes neinn vafa į, aš umbrotin žarna ķ jöklinum stöfušu frį eldsumbrotum. Hinsvegar hefir ekki gosiš upp śr jöklinum žvķ aš žar sįst engin aska eša vikur. Tķšindamašur Morgunblašsins skżrši Jóhannesi frį umbrotum žeim, er žeir flugleišangursmenn žóttust sjį ķ jöklinum um 8—10 km. fyrir noršan Grķmsvötn, en Jóhannes taldi žau ekki stafa frį eldsumbrotum.

[9.] Śr frétt um ferš ķ Grķmsvötn - rętt er viš Jóhannes Įskelsson og Tryggva Magnśsson. Hvernig var svo um aš litast į eldstöšvunum?, spyr tķšindamašur Morgunblašsins. Ašalbreytingarnar sem žarna hafa oršiš og viš uršum varir, eru aš ca. 30 ferkķlómetra stór jökulspilda ķ noršvesturhorni Grķmsvatnadals hefir sigiš nišur ca. 100—200 metra. Ekki sįust nein merki žess, aš upp śr hafi gosiš. Engin aska žarna sjįanleg og enginn vikur. En auk žess lį allbreitt sprungubelti ķ noršvestur frį jökulsiginu og var žar alófęrt yfirferšar. Įriš 1935 vorum viš žarna į ferš, komum frį Kverfjöllum og gengum žį hindrunarlķtiš žvert yfir, žar sem sprungubeltiš liggur nś. Allar sprungurnar žarna ķ jöklinum voru nżjar og teljum viš ekki vafa į, aš hlaupiš ķ įnum nś nś hafi stašiš ķ sambandi viš žau umbrot, sem oršiš hafa žarna undir jöklinum. — En hvernig hefir svo vatniš fengiš framrįs? spyr tķšindamašur Mbl. Jóhannes Įskelsson. — Žaš eitt er vķst, aš framrįsin hefir ekki oršiš į yfirboršinu, svarar Jóhannes. En aš öšru leyti er žetta órannsakaš. — Aš sunnanveršu takmarkast Grķmsvatnadalurinn af móbergsvegg, sem vatniš į einhvern hįtt hlżtur aš fį framrįs gegnum. Ekkert skarš sést į yfirboršinu gegnum žennan móbergsvegg, svo vatniš hlżtur aš fį framrįs einhversstašar undir jöklinum. Ķ žessu sambandi mį benda į, aš Hvķtį hverfur stundum undir Hestfjall. Žetta er stašreynd žótt menn viti ekki hvernig žetta skešur.

Vešrįttan segir aš žann 6. hafi stór skriša falliš viš eyšibżliš Nżabę ķ Hörgįrdal. Leysing var mikil. Sömuleišis er sagt frį snjókomu noršanlands og yfir ķ Dali, sums stašar festi snjó.

Vķsir segir 10.jśnķ af gróšureldi nęrri Grindavķk:

Allmikill eldur hefir komiš upp ķ Grindavķkurhrauni mešfram žjóšveginum, en hrauniš er eins og mönnum er kunnugt mosavaxiš og lķtt upp gróiš. Ekki er vitaš meš vissu hvenęr eldurinn hefir komiš upp, en lķkindi eru til aš hann hafi brotist śt a mįnudaginn var eša žrišjudaginn og hefir hann nįš allmikilli śtbreišslu og logar nś ķ tveimur hekturum lands. ... Eldurinn ķ hrauninu hefir komiš upp ķ krika milli žjóšbrautarinnar og afleggjara aš helli i hrauninu og hefir eldurinn ekki komist yfir veginn, en leitaš töluvert į hann meš žvķ aš vindur hefir veriš įš noršvestan undanfariš. Telja mį vķst aš eldurinn hafi komiš upp meš žvķ móti aš menn, sem um veginn hafa fariš, hafi kastaš vindlingi ķ mosann eša fariš óvarlega meš eld aš öšru leyti.

Ķ Morgunblašinu 14.jśnķ er vištal viš žżskan prófessor, Niemezyk aš nafni um jaršešlisfręšimęlingar į Ķslandi. Žar segir m.a.:frį fyrirhugušum męlingum į landreki hér į landi:

Eins og kunnugt. er, er Wegeners-kenningin ķ ašalatrišum sś, aš löndin séu į hreyfingu, į „floti“ aš heita mį į yfirborši jaršar. Aš t.d. Ķsland og Gręnland annašhvort nįlgist eša fjarlęgist um įkvešiš bil į įri. Aš meginlöndin sitt hvorumegin viš Atlantshaf hafi
eitt sinn legiš saman, en sķšan skiliš og śthaf myndast milli žeirra. Nś vęri ešlilegt aš rannsaka žessa „landflutninga“ meš žvķ aš gera hnattstöšumęlingar og sjį žannig hvort įkvešnir stašir nįlgušust eša fjarlęgšust. En žó engin hreyfing finnist meš žessu móti, er ekki žar meš sagt, aš engin hreyfing hafi įtt sér staš. Hśn getur hafa stöšvast, hętt ķ bili, og byrji mįske aš nżju seinna meir. Žvķ ķ jaršmyndun og jaršsögu eru jafnan kyrrstöšu tķmabil. Hvergi ķ heimi eru sprungur ķ jörš eins og hér į landi, hinar löngu gjįr, marga tugi kķlómetra į lengd, eldfjallasprungurnar. Aš óreyndu er ešlilegt aš menn geti sér žess til, aš žar sem žęr eru, ž.e. ķ móbergshérušum, eldfjallahérušum landsins, žar sé jöršin į hreyfingu, sé „fljótandi“, ef svo mį aš orši komast. Til žess aš fį vissu sķna um žetta höfum viš įkvešiš aš gera nįkvęmar męlingar, žvert yfir móbergssvęšiš ķ Žingeyjarsżslum. Viš byrjum męlingarnar ķ basaltfjöllunum austanviš Eyjafjörš, og męlum sķšan meš allri žeirri nįkvęmni, sem hin bestu męlitęki leyfa, austur eftir sveitunum og alla leiš til Grķmsstaša į Fjöllum. En žar tengjum viš męlingar okkar viš basalthrygg, sem žar stendur upp śr móberginu. Meš žessu eins og byggjum viš męliröš yfir móbergssvęšiš, milli basaltfjalla. Sķšari męlingar og rannsóknir eiga svo aš leiša žaš ķ ljós, hvort basaltfjöllin sitt hvoru megin viš móbergssvęšiš nįlgast eša fjarlęgjast hvort annaš, hvort landiš er aš glišna eša
hvort žaš dregst saman, eša hvort žetta alt er hugarburšur, eša svo lķtiš, aš engar męlingar nįi žvķ. En žaš tel ég ólķklegt. Jafnframt žvķ, sem viš męlum žessar fjarlęgšir, og įkvešum legu ótal margra staša į žessari 120 km leiš, svo samanburšurinn verši sem gleggstur viš seinni męlingar, rannsökum viš jaršlögin į żmsan hįtt. T.d. athugum viš meš sérstökum verkfęrum ešlisžyngd jaršlaganna, svo viš getum gert okkur grein fyrir žvķ, hve móbergiš eša annaš gosgrjót er žykkt ofan į hinu eldra bergi. Ennfremur ętlum viš m.a. aš rannsaka segulmagn hraunanna, en eftir žvķ er hęgt aš rįša um aldur žeirra o.fl. En žaš er of flókiš til aš fjölyrša um aš žessu sinni. Nś er aš vita hve vel okkur gengur meš hinar nįkvęmu męlingar, sem viš vitaskuld byggjum į męlingum herforingjarįšsins danska. Forstjóri žeirra męlinga, Nörlund prófessor, segir aš žęr séu ekki nįkvęmari en svo, aš skeikaš geti 30—40 sentķmetrum į 20—30 kķlómetrum. En viš veršum aš hafa okkar męlingar mikiš nįkvęmari. ... En sem sagt. Ķ sumar veršur žetta ašeins undirbśningsverk. Žegar viš komum eftir 5—10 įr, og męlum aš nżju, fįum viš aš sjį, hvort alt er meš kyrrum kjörum, fjarlęgšin milli Grķmsstaša og Akureyrar er hin sama, ellegar minni en hśn var. Spurningin er žessi: Eru Žingeyjarsżslur aš verša breišari? Eša eru žęr aš ganga saman? Nišurstašan į žessu veršur mikilsveršur žįttur til aš sanna eša afsanna kenningu Wegeners um „landflutningana“.

Nżja dagblašiš segir 22. jśnķ af skrišuföllum ķ Eyjafirši:

Ašfaranótt sunnudagsins 19. ž.m. hljóp skriša śr Kleifargaršsfjalli ķ Eyjafirši og féll skammt fyrir sunnan Hleišargarš — allt nišur ķ Eyjafjaršarį. — Skrišan er um 300 metra
breiš sumstašar og nįlęgt žriggja metra žykk žar sem mest er. Skemmdir uršu bęši į tśni, engjum og giršingu. — Akvegurinn hefir og tekist af, svo aš žar er ófęrt bifreišum uns viš veršur gert. Óvķst er enn hvort fé hefir farist. Skrišuhlaup og vatnarennsli hélst alla nóttina og öšru hvoru į sunnudag. — FŚ.

Stöšugar fréttir eru ķ blöšum af gangi sķldveiša. Hér er dęmi śr Morgunblašinu 24.jśnķ:

Žrįtt fyrir gott vešur fyrir Noršurlandi, varš lķtil sem engin sķldveiši. Telja sjómenn
aš sķldin vaši ekki vegna kuldatķšar. Žegar sķldin vešur, er hśn strjįl og stygg.

Alžżšublašiš segir frį 27.jśnķ:

Um mišjan dag ķ gęr fór aš snjóa į Siglufirši og hélt įfram aš snjóa, žegar blašiš įtti tal viš Siglufjörš ķ morgun. Var oršiš hvķtt ofan aš sjó į Siglufirši.

Jślķ žótti slakur, en batnaši undir lokin. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Vešrįttan yfirleitt köld og vętusöm. Tśn og engi illa sprottin. Tašan gulnaši og hraktist į tśnunum, en sķšustu daga mįnašarins var žerrir, og žį žornaši mikiš af žvķ sem laust var. Aš žvķ leyti skildi jślķmįnušur vel viš heyskapinn. Tvo fyrstu dagana af įgśst var lķka žerrir og var žį tašan hirt.

Lambavatn: Žaš hefir veriš hagstętt fyrir heyskap. Gengur heyskapur fremur vel. Tśn vķša alhirt og sumstašar töluvert bśiš aš slį į engjum.

Sušureyri: Stillt, śrkomulķtiš, hlżtt. Kyrr sjór. Óvenjugóšar gęftir og meiri afli į fęri en ķ nokkrum einum mįnuši s.l. 8-10 įr. Mjög hagstętt til lands og sjįvar.

Sandur: Tķšarfar lengst af mjög kalt og slęm sprettutķš enda er grasvöxtur ķ allra minnsta lagi vķšast hvar. Tķn hafa žó nįš sér talsvert undir mįnašamótin, en engjar eru mjög lélegar.

Fagridalur: Framśrskarandi óžurrkasöm tķš og jafnašarlegast žykkvķšri. Óstillt en žó sjaldnast stórvišrasamt. Yfirleitt hefir žessi mįnušur veriš eins og allt voriš, kaldur og śrkomusamur svo til vandręša horfir.

Hallormsstašur (Guttormur Pįlsson): Sólarleysi og žokur allan mįnušinn.

Morgunblašiš segir 5.jślķ af kuldum og snjó į Siglufirši:

Siglfiršingar segjast ekki muna annan eins kulda į žessum įrstķma, eins og var ķ fyrri viku. Flesta dagana snjóaši ķ fjöll, og 2 morgna var hvķtt ofan ķ sjó, segir Óskar [Halldórsson].

Morgunblašiš segir 16.jślķ frį dįlitlu jökulhlaupi śr Fjallsį ķ Öręfum:

Flokkur Feršafélags Ķslands, sem fór til Hornafjaršar og žašan landleišina sušur, um Öręfi, strandaši ķ gęr ķ Sušursveit, vegna žess aš jökulhlaup kom ķ smįspręnu į Breišamerkursandi, svo aš hśn varš alófęr yfirferšar og er bśist viš aš hśn verši ófęr ķ 2-3 daga. Spręna žessi er Fjallsį, nokkru fyrir austan Kvķsker į Breišamerkursandi. Venjulega er įin kornlķtil, en žó kemur ķ hana jökulhlaup viš og viš, en sjaldan svo stórfeld, aš hśn verši ófœr, žvķ aš hśn dreifir sér žį um sandinn. En nś breytti įin um farveg um leiš og jökulhlaupiš kom ķ hana og rann miklu žrengra en venjulega og varš alófęr yfirferšar. Hafši įin fellt 2 sķmastaura og menn óttušust aš hśn myndi slķta sķmasambandiš austur.

Įgśst bjargaši mįlum. En snörp nęturfrost spilltu žó fyrir ķ garšlöndum.  

Sķšumśli: Vešrįttan yfirleitt góš. Heyskapartķš sęmileg. Sķšustu dagarnir yndislega sólrķkir, en frost um nętur.

Sušureyri: Mjög hlżtt og kyrrt. Engin stórvišri. Žó snjóaši tvisvar ķ fjöll. Kyrr sjór. Hélunótt spillti kartöflukįli. Góšar gęftir. Allhagstęš tķš og nżting góš.

Sandur: Gott tķšarfar. Hagstęš heyskapartķš. Nżting góš.

Nefbjarnarstašir: Tķš góš og žurrkar fram um mišjan mįnuš, sķšan mjög óžurrkasamt.

Morgunblašiš segir 4. įgśst frį góšri tķš ķ Vestmannaeyjum:

Fréttaritari Morgunblašsins ķ Vestmannaeyjum sķmar, aš žar hafi veriš frįmunalega góš tķš žaš sem af sé sumars. Fiskur sé nś nęrri allur žurrkašur og fyrri slįttur langt kominn.

Morgunblašiš segir 24. įgśst af nęturfrostum: 

Um sķšustu helgi [20.-21.] voru nęturfrost vķša um Noršurland og skemmdist žį kartöflugrasiš ķ göršum og munu sumstašar svo mikil brögš aš žessu, aš hętt er viš aš uppskeran eyšileggist meš öllu. Hafa borist fregnir um slķkar skemmdir ķ göršum ķ Skagafirši, Svarfašardal ķ Eyjafirši og ķ Žingeyjarsżslu. Varš kartöflugrasiš vķša ķ göršum, er hįtt liggja kolsvart aš ofan og falliš mjög. Vegna vorkuldanna s.l. vor gekk sprettan ķ göršum mjög seint framan af. Žess vegna er nś — enda žótt įlišiš sé — ekki žaš vel sprottiš ķ göršunum, aš grasiš megi falla. Er žvķ hętt viš tilfinnanlegum uppskerubresti vķša ķ žessum hérušum.

Žann 21. įgśst varš alhvķtt ķ heišabyggšum noršaustanlands (Vešrįttan). 

September var hagstęšur mįnušur:

Lambavatn: Žaš hefir veriš milt og stillt. En nokkuš votvišrasamt. Heyfengur yfir sumariš er ķ mešallagi og sumstašar meiri. Hey eru allstašar įgęt. Vöxtur ķ göršum er ķ mešallagi.

Sušureyri: Óvenju hlżtt og stillt. Lengstum blķšvišri. Śthagi algręnn allan mįnušinn sem er sjaldgęft. Śrkoma lķtil, nema 3 daga, žó mikil. Fannir ķ hįfjöllum meš allra minnsta móti.

Sandur: Yfirleitt gott tķšarfar, milt og śrkomur óvenju litlar. Hvassvišriš 8. og 9. gerši nokkurn skaša į heyjum sumstašar. Heyfengur er meš minnsta móti yfir sumariš, en nżting hefir yfirleitt veriš góš. Uppskera śr göršum helmingi minni en ķ mešalįri. Dilkar eru meš vęnna móti.

Nefbjarnarstašir: Mjög góš og hagstęš tķš.

Tķminn segir 20.september af kornrękt į Hvanneyri:

Į Hvanneyri var ķ vor sįš korni, bęši byggi og höfrum, ķ 7—8 dagslįttur lands. Tķš var köld ķ vor og hamlaši žaš sprettunni. Kornakrarnir hafa nś veriš slegnir aš mestu og korniš stakkaš, en žresking hefir ekki enn fariš fram. Byggiš er tališ hafa nįš sęmilegum žroska, en hafrarnir eru heldur illa žroskašir.

Október var einnig hagstęšur, en talsvert illvišri gerši žó žann 23.

Lambavatn: Žaš hefir veriš hagstęš tķš, nema seinustu viku mįnašarins hefir veriš stórgeršir umhleypingar. Jörš alltaf auš nema nś 2 sķšustu dagana.

Sandur: Tķšarfar milt en mjög śrkomusamt. Jörš žķš og snjólaus žvķ nęr allan mįnušinn.

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Mżvatn hefir ekki lagt ķ mįnušinum og er žaš sjaldgęft.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar yfirleitt gott en nokkuš votvišrasamt.

Morgunblašiš segir ķ leišara af vešrįttu sumarsins ķ byrjun vetrar 23. október:

Fyrsti vetrardagur var ķ gęr. Sumariš, sem nś hefir kvatt, var aš mörgu leyti hagstętt. Gróšur kom aš vķsu seint til, og byrjaši slįttur meš seinna móti. En žrįtt fyrir žaš hefir heyfengur oršiš sęmilegur vķšast hvar. Žurrkar voru aš vķsu daufir og uršu margir žvķ aš hirša nokkuš djarft, enda hefir sumstašar hitnaš svo ķ heyjum, aš tjón hefir af hlotist. En žrįtt fyrir žetta mį telja aš nżting heyja hafi yfirleitt veriš fremur góš ķ sumar. Spretta ķ göršum hefir oršiš sęmileg į Sušurlandi, žrįtt fyrir kuldana ķ vor. En į Noršurlandi ollu nęturfrost um mitt sumariš miklum kyrkingi ķ allan gróšur, einkum ķ göršum. En žrįtt fyrir bęrilega uppskeru śr göršum hér syšra, er tališ aš kartöfluuppskeran sé ekki meiri en žaš, aš t.d. hér ķ Reykjavķk muni žurfa aš flytja inn erlendar kartöflur upp śr nżįri. Er hörmulegt til žess aš vita, hve seint sękist aš žvķ marki, aš fullnęgt sé žörfum landsmanna meš innlendum kartöflum. Fé hefir reynst óvenjulega vęnt til frįlags ķ haust, en svo mun žaš jafnan vera, žegar seint sprettur en grös haldast ósölnuš lengi fram eftir.

Morgunblašiš segir žann 25.október af illvišrinu žann 23.:

Stormurinn ķ fyrrinótt olli miklu flóši į Stokkseyri og Eyrarbakka, og hefir ekki annaš
eins flóš komiš žar ķ mörg įr, sķmar fréttaritari vor į Selfossi. Sjóvarnargaršurinn brotnaši į nokkrum stöšum og flóšiš gekk upp į veginn, sem liggur gegnum žorpin. Ekki uršu neinar skemmdir į hśsum af völdum flóšsins, en bįtar losnušu frį festum og rak į land. Ķ gęr var brimiš fariš aš minnka mjög og ekki talin hętta į flóši aftur aš žessu sinni. Flóšiš var einna mest austan viš Hraunsį og žar braut sjórinn stórt skarš ķ sjóvarnargaršinn og bar sand į engjar. Į Stokkseyri sleit upp bįt sem rak į land. Var žaš „Sķsķ“, eign Gušmundar Böšvarssonar. Tveir bįtar, sem lįgu śti į höfninni, slógust saman og var hętta į aš žeir myndu brotna. Bįturinn, sem rak į land, skemmdist nokkuš. Į Eyrarbakka sleit einnig upp bįt, „Ingu“, en žaš tókst aš bjarga bįtnum įšur en hann skemmdist.

Sušvestan hvassvišri gerši hér į Sušvesturlandi ķ fyrrinótt og komst vešurhęšin upp ķ 11 vindstig ķ Reykjavķk kl. 3—5 ķ fyrrinótt. Sušvestanįttin nįši langt sušur ķ haf og skip, sem stödd voru vestur af Skotlandi um hįdegi ķ gęr sögšu Vešurstofunni aš vindur vęri žar allt upp ķ 10 vindstig. Ķ Englandi var aftur į móti lygn sušvestan-įtt 2—4 vindstig. viš vesturströnd Noregs var ķ gęr sunnan hvassvišri og noršur ķ hafi hvöss įtt, allt aš 11 vindstig į Jan Mayen. Bśist er viš aš vešriš lęgi ķ dag hér į Sušvesturlandi. Nokkrar skemmdir hafa oršiš af vešrinu, einkum į Eyrarbakka, Stokkseyri og Grindavķk.

Skemmdir ķ Grindavķk. Ķ Grindavķk var sunnan stórvišri meš stórbrimi og flóši og gekk sjór viša upp um tśn og skemmdi žau, einkum į bęnum Hópi. Einnig tók sjórinn bįta er stóšu fyrir ofan naustin, kastaši žeim til og braut suma. Nokkrar skemmdir uršu lķka į bryggjum og lendingum.

Alžżšublašiš segir af sama vešri ķ pistli 25.október:

Ofsavešur af sušlęgri įtt gekk yfir mestan hluta landsins ķ fyrrinótt og stóš langt fram į dag ķ gęr. Stórbrim var af völdum vešursins viš sušurströnd landsins. Grindavķk: Žar gerši afspyrnu rok af sušsušvestri meš stórbrimi og flóšhęš. Gekk sjórinn sumstašar langt upp į tśn og bar į žau sand. Sjórinn nįši og til nokkurra vébįta, sem stóšu efst ķ naustum, kastaši žeim til og skemmdi meira og minna. Vestmannaeyjar: Aftaka brim var žar ķ fyrrinótt og ķ gęr. Opinn vélbįt tók śt — en bįtinn rak upp į Eišiš lķtt skemmdan. Eyrarbakki: Ofsavešur var žar einkum sķšdegis ķ fyrradag, um nóttķna og ķ gęr — og fylgdi žvķ stórbrim og sjįvarflóš. Į Eyrarbakka féll sjór inn um hlišin og upp ķ kįlgarša og upp į akveginn ķ gegnum žorpiš. Į milli žorpanna — Eyrarbakka og Stokkseyrar — austan Hraunsįr, braut brimiš talsvert af sjóvarnargaršinum. Į Stokkseyri varš enn meira brim. Vélbįtinn Sķsķ, 12 til 13 smįlesta — rak į land og brotnaši hann talsvert og tveir ašrir — Haukur og Inga — slógust saman og löskušust eitthvaš. Sjór gekk upp ķ garša og tśn. Um mišaftan ķ gęr var fariš aš draga śr briminu og vešriš aš lęgja. FŚ

Morgunblašiš segir 27.október af slysi į Sķšuafrétti og öšru viš Kjalarnes:

Leitarmenn į Sķšuafrétti hrepptu aftaka vešur s.l. sunnudag [23.] og varš einn žeirra śti. ... Um hįdegi gerši austan storm meš kraparigningu og snjókomu į hįlendinu.

Enginn vafi leikur į žvķ, aš bįtur Siguržórs Gušmundssonar hefir farist į sunnudaginn og bęši Siguržór og Albert Ólafsson farist meš bįtnum. Slysavarnafélag Ķslands gerši ķ gęr śt leitarmenn til aš leita aš bįtnum, bęši ķ Andrišsey og mešfram fjörum į Kjalarnesi. Fundu leitarmenn rekald śr bįtnum ķ Andrišsey og ķ fjörunni milli Brautarholts og bęjarins Bakka ... Tališ er vķst, aš bįturinn Hafi farist syšst ķ Mśsarsundi.

Morgunblašiš segir af strandi togara 1. nóvember:

Breski togarinn Lincolnshire frį Grimsby strandaši ašfaranótt sunnudagsins [30. október] śt af Keldudal viš Dżrafjörš. Noršan stormur og hrķš var er togarinn strandaši. Hafši skipiš legiš fyrir festum ķ Dżrafirši en rekiš upp ķ vešrinu. Skipshöfnin hefir haldiš sig um borš ķ skipinu sķšan žaš strandaši.

Tķš ķ nóvember žótti góš um landiš sunnan- og vestanvert og fram yfir mišjan mįnuš nyršra, en žį gerši žar vķša mikinn snjó og illvišri gengu yfir.  

Lambavatn: Žaš hefir veriš óvenju gott, śrkomulķtiš og nęr alltaf kuldalaust. Žegar hefir komiš snjór hefir žaš ekki veriš nema fjśk. En žaš hefir veriš nokkuš vindasamt.

Sušureyri: Stirt og stórgert. Óvenju frostvęgt. Śrkoma mikil og óhemjufannkynngi 21.-26. meš mestu snjókomu sem hér gerist.

Sandur: Tķšarfar umhleypingasamt og śrkomur tķšar og allstórfelldar meš köflum. Snjólķtiš lengst af, en gerši įfreša og vķša jaršlaust ž.20., einkum nįlęgt sjó. Um žaš bil rak ķ įr.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar mjög umhleypingasamt og śrkomur talsveršar, einkum rigning. Kuldar ekki miklir.

Žann 2. nóvember gerši mikiš illvišri į Halamišum. Žį fórst žar togarinn Ólafur. Enginn veit hvaš geršist. Ašrir lżsa vešri, um žaš er fjallaš ķ frétt Morgunblašsins 8. nóvember:

Mörg skip voru į Halamišum žennan dag, žegar vešriš skall į. Mešal žeirra var togarinn „Hannes rįšherra“. — Hefir Morgunblašiš įtt tal af Gušmundi Markśssyni skipstjóra į „Hannesi rįšherra“ og fengiš hjį honum eftirfarandi frįsögn af vešrinu og žvķ, sem fyrir bar (mikiš stytt hér). Į mįnudag, 31. október var svo mikill ķs į Halamišum, aš žar var žį ekki unnt aš fiska. En ķsinn var į reki śt, og seinnipart žrišjudags, 1. ž.m. var ķsinn rekinn žaš śt, aš skip gįtu fariš aš fiska. Var žį hrafl af ķs austan til į Halanum, og til djśpsins; sįum viš vel til ķssins en ķslaust var žar sem skipin voru. Eftir aš vešriš skall į, uršum viš ekki varir viš ķs. Žrišjudaginn 1. nóvember vorum viš aš toga į Halanum. Vešur var sęmilegt um daginn, austnoršaustan kaldi og śrkomulaust framan af. En um kvöldiš žykknaši upp meš snjókomu, og snjóaši mikiš um tķma, en frostlaust var allt af. Žegar komiš var fram undir mišnętti ašfaranótt mišvikudags 2. ž.m. minkaši snjókoman, en žó var įfram mjög dimmt ķ lofti. Vindur fór žį lķka heldur vaxandi af austnoršaustri. En ekki mun vindur hafa veriš yfir 5—6 stig um nóttina, fram undir birtu. Svo um klukkan 7 į mišvikudagsmorgun [2.] versnar vešriš skyndilega. Gerši žį ofsa rok, sem helst allan daginn. Vešriš gekk į meš nokkrum hrinum og mun vešurhęš hafa veriš um 10 vindstig aš jafnaši, en 11 vindstig ķ hrinunum. Snjókoma var ekki mikil, og frostlaust. Um kl.7 į mišvikudagskvöld fór aš draga śr vešrinu, og um mišnętti ašfaranótt fimmtudags 3. ž.m., var oršiš fęrt aš sigla.

Strax og vešriš skall į, hafši ég hug į aš komast burt af Halanum, segir Gušmundur Markśsson. Žaš er reynsla okkar sjómanna, aš hvergi eru sjóirnir eins stórkostlegir og
illir višureignar og śti į Hala. Er lķkast žvķ, sem žar sé stórkostleg röst, žar sem straumar mętast. En sé komiš ca. 14 mķlur upp aš landi, žį er eins og komiš sé į nżjan sjó allt gerbreytist.

Vķsir segir 10.nóvember frį óvenjulegri ķsingu į Sušurlandi:

Ašfaranótt sķšastlišins sunnudags gerši afarmikla og óvenjulega ķsingu į Sušurlįglendinu, einkum ķ Ölfusi og Flóa. — Į svęšinu framanvert viš Ingólfsfjall og vestur aš Hveragerši brotnušu nįlega 50 staurar og allar lķnur slitnušu og lögšust nišur į žeirri leiš. Einnig varš innanbęjarkerfiš į Eyrarbakka fyrir miklum skemmdum. Žį uršu allmiklar skemmdir ķ Mżrdal fyrir vestan Vik — brotnušu žar einnig staurar og lķnur slitnušu og lögšust nišur. Loks uršu skemmdir į lķnum milli Ölfusįr og Minni-Borgar og staurar brotnušu nįlęgt Kišjabergi. Višgeršir hafa stašiš yfir undanfarna daga, en er ekki lokiš til fullnustu. FŚ.

Slide2

Žann 20. nóvember uršu talsverš umskipti ķ vešri. Lęgš dżpkaši mikiš fyrir sušaustan land og olli noršanįtt hér į landi og mikilli snjókomu nyršra. Kortiš sżnir stöšuna sķšdegis žann 20. Lęgšin grynntist nęstu daga, žó žannig aš noršanhrķš og hvassvišri hélst į Vestfjöršum og inn um vestanvert Noršurland. Ķ öšrum landshlutum ver mun betra vešur.  

Alžżšublašiš segir frį 21.nóvember:

Noršan og noršvestan stórhrķš gekk yfir Noršurland ķ fyrrinótt. Hefir hlašiš nišur geysimiklum snjó um Noršurland, og hefir veriš óslitin stórhrķš į Siglufirši sķšan ķ fyrradag. Hefir žessi mikla hrķš į Siglufirši stöšvaš sķldarśtskipun ķ Kötlu. Óbrotinn sjór gekk yfir sjóvarnargaršinn um hįflóš ķ gęrmorgun, og flęddi sjórinn yfir eyrina og alla leiš sušur aš Austurgötu. Flóšgįttirnar, sem geršar voru žarna eftir flóšin miklu um įriš [1934], fylltust af snjó, svo aš sjórinn flęddi yfir götuna, og varš fólk aš flżja śr nokkrum hśsum. Žegar ķ gęrmorgun voru skurširnir ruddir og tók žį flóšiš aš réna. Litlar eša engar skemmdir hafa žó oršiš į Siglufirši af žessu flóši. Tjón į Hśsavķk: Į Hśsavķk slitnaši vélbįtur af legunni ķ fyrrinótt, Skallagrķmur, eign Stefįns og Žórs Péturssona, hrakti bįtinn upp aš steinstétt utan viš hafnarbryggjuna og eyšilagšist. Ķ nótt slitnaši uppskipunarbįtur af legunni, var hann eign Einars Gušjohnsens, lenti hann į sömu stétt utan hafnarbryggjunnar og brotnaši allmikiš. Aftaka brim var į Hśsavķk ķ fyrrinótt og bleytuhrķš į noršvestan. Ķ gęrkveldi var kominn allmikill snjór og ķ dag er hrķš og vegir oršnir ófęrir fyrir snjó.

Slide3

Žremur dögum sķšar var enn noršanstrengur yfir Vestfjöršum. Grķšarkröpp lęgš gekk žį austur um Bretlandseyjar. Blašafregnir segja aš vešriš žar hafi veriš žaš mesta ķ 12 įr og tjón grķšarlegt. 

Slide4

Ķslandskortiš aš morgni 23. sżnir vel skiptingu vešursins į landinu. Žéttar žrżstilķnur vestra, en annars gisnar. Dró nś aftur til tķšinda į Siglufirši.

Vķsir segir frį 23.nóvember:

Siglufirši ķ dag. Undanfarna žrjį sólarhringa hefir hlašiš nišur feikna snjó į Siglufirši. Klukkan tólf ķ dag féll snjóflóš ofan śr sunnanvešri Hvanneyrarskįl og lenti į einu ķbśšarhśsinu og nokkrum hęnsnahśsum. Stórskemmdir uršu į ķbśšarhśsinu. Kona og barn, sem voru ein heima, björgušust naušuglega. Barniš meiddist į höfši. Hęnsnakofarnir mölbrotnušu, en nżbśiš var aš flytja hęnsnin śr žeim. Eigandi ķbśšarhśssins var Stefįn Kristjįnsson. Žrįinn.

Morgunblašiš segir frį snjóflóšunum ķ pistli daginn eftir, 24.nóvember:

Frį fréttaritara vorum į Siglufirši. Um hįdegisbiliš ķ gęrdag hlupu snjóflóš vķša śr fjallinu fyrir ofan Siglufjörš. Lenti eitt žeirra į tveggja hęša steinhśsi, eign Stefįns Kristjįnssonar. Stendur hśsiš efst sunnanvert viš Žormóšsgötu. Snjóflóšiš braut gluggana į efri hęš hśssins og hįlf fyllti žaš. Ķbśar hśssins sluppu ómeiddir, nema barn Stefįn Kristjįnssonar og konu hans, sem skarst lķtilshįttar į höfši į rśšubroti. Barniš lį ķ vöggu, er flóšiš skall į og bjargaši móšir žess žvķ meš naumindum. Fanndyngjan liggur upp aš žakskeggi efri hęšar hśssins fjall-megin. Ķ svonefndu Skrišuhverfi, ķ sušurhluta bęjarins, hlupu snjóflóš og geršu talsveršar skemmdir. Hśs Jónasar frį Hrappstašakoti fór aš mestu ķ kaf. Skekktist žaš og brotnušu sperrur ķ žvķ. Reykhįfurinn brotnaši af hśsinu. Snjódyngjum hlóš aš fleiri ķbśšarhśsum, en įn žess aš valda verulegum skemmdum į žeim. Fólk allt flśši śr einu hśsi ķ Skrišuhverfinu og vķša er fólk óttaslegiš. Ķ Skrišuhverfinu tók flóšiš gripahśs Helga Danķelssonar meš 5 kindum, sem allar drįpust. Einnig hęnsnahśs meš um 30 hęnsnum og var um tvęr mannhęšir af snjó nišur į žaš. Eitthvaš af hęnsnunum lifši. Žį braut snjóflóš einnig fleiri hęnsnahśs ķ fjallinu ytra, sem Hinrik Thorarensen įtti, en žar fórst ekkert af alifuglum. Óttast er um snjóflóšsskaša ķ Héšinsfirši, en žangaš er ekki neitt sķmasamband og fréttir žvķ engar borist um žaš. Geysimikil snjókoma hefir veriš į Siglufirši sķšan s.l. sunnudag, og ķ gęrmorgun var kominn mittishįr snjór į jafnsléttu. Skömmu fyrir hįdegi tók aš rigna og žį um leiš byrjušu snjóflóšin.

Og Vķsir aftur og betur 24.nóvember:

Undanfarna žrjį daga hefir kyngt nišur óhemju af snjó į Siglufirši, og žaš svo mjög, aš slķks munu fį dęmi ķ manna minnum. Um hįdegisbiliš ķ gęr gerši skyndilega bleytuhrķš i og žvķnęst rigningu upp śr mišjum degi. Žegar bleytužyngslin komu ķ snjóinn tóku skrišur aš falla um alla fjallshlķšina, en žęr voru flestar smįar og ollu litlu tjóni. En rétt upp śr hįdeginu féll skriša śr sunnanveršri Hvanneyrarskįl ofan ķ kaupstašinn. Lenti hśn į nokkrum hęnsnahśsum, sem Hinrik Thorarensen lęknir hefir lįtiš byggja ofan viš kaupstašinn, og sópaši žeim ķ burtu, en žvķ nęst skall hśn į ķbśšarhśsi, sem er eign Stefįns Kristjįnssonar, en žaš er nżbyggt hśs śr jįrnbentri steinsteypu, kjallari og tvęr hęšir, og var snjófargiš svo mikiš, sem į žvķ lenti, aš žaš var jafnhįtt hśsinu aš ofanveršu gegnt fjallshlķšinni, en rann žó ekki fram yfir hśsiš. Snjóskrišan braut alla glugga ķ hśsinu aš ofanveršu, og fylltust žar öll herbergi af snjó. Kona Stefįns Kristjįnssonar var ein heima ķ hśsinu og var hśn ķ eldhśsinu og hafši hjį sér ungbarn 9 mįnaša, er lį i vagni. Snjóflóšiš braut eldhśsgluggann og fyllti žaš af snjó og braut og fyllti barnavagninn. Konunni tókst žó aš bjarga barninu, og gat skrišiš yfir snjódyngjuna ķ eldhśsinu ķ gegn um boršstofuna og yfir i nešri hliš hśssins, en žar komst hśn śt um glugga og gat žannig foršaš sér og barninu. Var žaš flumbraš į höfši, en er fréttaritari Vķsis įtti tal viš blašiš ķ gęrkveldi, leiš žvķ vel, žannig aš meišsli žess eru ekki alvarleg. Stefįn Kristjįnsson hefir oršiš fyrir miklu tjóni af völdum snjóflóšsins, žótt ekki sé vitaš um hvert žaš veršur endanlega, fyrri en bśiš er aš hreinsa burtu snjóinn. Innanstokksmunirnir hafa skemmst af vatni, auk skemmda žeirra. sem oršiš hafa į hśsinu sjįlfu. Laust eftir kl.1 féll annaš snjóflóš śr Hvanneyrarskįl yfir svokallaš Skrišuhverfi i kaupstašnum. Lenti žaš į timburhśsi, sem er eign Jónasar Jónssonar verkamanns į Siglufirši og var žunginn svo mikill, aš hśsiš skekktist allt į grunninum og mśrpķpa žess brotnaši į tveimur stöšum. Žótt fólk vęri i hśsinu meiddist enginn svo vitaš sé. Hinsvegar lenti snjóflóšiš į kindakofa, sem er eign Helga Danķelssonar verkamanns og mölbraut hann og drap fimm kindur. Sprungu žęr af snjóžyngslunum, žannig aš innyflin lįgu śti og var hörmulegt aš sjį hvernig žęr voru leiknar. Žį braut flóšiš einnig hęnsnakofa og drap 17 hęnsni, en 11 nįšust lifandi og varš bjargaš. Ķ gęr voru menn mjög kvķšandi į Siglufirši um frekari snjóflóš meš žvķ aš bśast mį viš aš žaš kólni meš kvöldinu og hlaši žį nišur snjó aš nżju.

Sķšan gekk žetta vešur nišur. En ekki var frišur nema stutta stund. Žvķ nż lęgš dżpkaši mjög fyrir sunnan landi žann 27. og olli stórvišri um mikinn hluta landsins. Lęgšin dvaldi žó ekki lengi viš, fór allhratt til austurs og sķšar austsušausturs.

Slide5

Morgunblašiš segir frį 29.nóvember:

Austan stórvišri gerši į Siglufirši į sunnudagskvöld [27.] og helst til morguns. Uršu nokkrar skemmdir į hśsum af völdum ofvešursins, sķmar fréttaritari vor į Siglufirši. Talsveršar skemmdir uršu į ljósakerfi bęjarins og hśsiš Indrišabęr brann kl. 5 ķ gęrmorgun. Um kl.1 leytiš um nóttina ķ hafši žakiš fokiš af hśsinu og flśši žį hśsfreyjan meš barn sitt ķ nęsta hśs. Hśsrįšandi lagši sig fyrir ķ hśsinu, en vaknaši ķ morgun viš reyk og var žį eldur kominn ķ hśsiš. Hśs žetta var gamall steinbęr, vįtryggšur fyrir 3000 krónur. Engu var bjargaš af innanstokksmunum. Eldsupptök eru ókunn og er mįliš ķ rannsókn.

Snjóskriša į Sólbakka. Ķ fyrradag [27.] hljóp snjóskriša milli Sólbakka og Hvilfta. Braut hśn nokkra sķmastaura og ónżtti aš mestu vatnsgeymi rķkisverksmišjunnar į Sólbakka. Geymirinn var śr jįrnbentri steinsteypu, en stóš allmikiš upp śr jörš. Višstöšutaus hrķš hefir veriš aš heita mį ķ 9 undanfarna sólarhringa į žessum slóšum og miklum snjó hefir hlašiš nišur. (FŚ).

Vķsir segir af bilunum į sķmalķnum og snjóflóšinu viš Flateyri 29. nóvember:

Miklar bilanir hafa oršiš į sķmalķnum um land alt um seinustu helgi og hafa m.a. oršiš miklar bilanir į sķmalķnunum til Seyšisfjaršar, noršanlands og sunnan og eru skeyti frį Seyšisfirši hingaš afgreidd loftleišis, uns višgeršinni į landlķnum er lokiš. Vķsir spurši landsķmastjóra Gušmund J. Hlķšdal um sķmabilanirnar og sagšist honum frį į žessa leiš: Ķ ofvišrinu undanfarna daga hafa oršiš allvķštękar skemmdir į sķmalķnum į Vestur-, Noršur- Austurlandi, allt sušur til Fįskrśšsfjaršar. Žannig er nś sem stendur ekki lķnusamband viš Austfirši, en skeyti eru afgreidd loftleišina. Mestar bilanir uršu į hinni nżju Hesteyrarlķnu viš Jökulfirši og į lķnunni til Flateyrar viš Önundarfjörš, žar sem snjóflóš sópaši burt sķmanum į um 200 metra breišu svęši. Višgeršir į skemmdum fara nś fram hvarvetna, en vešur hefir veriš óshagstętt og višgerširnar žvķ gengiš hęgara en ella myndi. Ķ gęr hljóp snjóflóš milli Sólbakka og Hvilfta. Braut hśn nokkra sķmastaura og ónżtti aš mestu vatnsgeymi rķkisverksmišjunnar į Sólbakka. Geymirinn var śr jįrnbentri steinsteypu, en stóš allmikiš upp śr jörš. Fleiri snjóflóš hafa og hlaupiš ofan viš Flateyrarkauptśn, en ekki gert skaša svo teljandi sé. — Višstöšulaus hrķš hefir veriš aš heita mį i 9 undanfarna sólarhringa į žessum slóšum og miklum snjó hefir hlašiš nišur. (FŚ.)

Ķ žessu sama vešri uršu fjįrskašar ķ Žistilfirši (Vešrįttan). 

Tķš žótti hagstęš ķ desember: 

Sķšumśli: Ķ desember var yndisleg tķš fram ķ sķšustu vikuna. Žį kólnaši og snjóaši og var skafhrķšarkóf sķšustu daga įrsins. Žaš er mjög snjólétt og góšir hagar fyrir hross og fé. 

Lambavatn: Žaš hefir veriš óminnileg tķš. Nęr óslitin hlżja og stillt vešur. Yfirleitt hefir fé og hestar gengiš sjįlfala, žar til nś um jólin aš vķšast er fariš aš hżsa.

Sušureyri: Śrkomusamt og snjóžungt mjög. Leysti žó nokkuš fyrir og um jólin. Hagi žó vķšast sama og enginn. Fönnin var krapakennd og žung. Frostmilt. Óvenjuleg stilla og gęftir į jólaföstu frį 6. desember. Hefir eigi veriš svo mörg undanfarin įr.

Sandur: Tķšarfar yfirleitt gott til jóla og jörš snjólķtil, en oft mjög svelluš, einkum fyrri hluta mįnašarins. Ķ mįnašarlokin setti nišur mikinn snjó og sléttaši yfir allt, mishęšir, vötn og lindir. Tók žį gjörsamlega fyrir alla jörš.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar mį telja įgętt nema fjóra daga fyrir mįnašamótin. Alautt til 26. Tķš mild.

Tķminn segir haustfréttir aš austan 8.desember:

Į Fljótsdalshéraši hefir tķš veriš venju fremur góš, žaš sem af er vetrarins. Gengur fénašur manna sjįlfala og er mjög óvķša bśiš aš taka lömb į gjöf. Snjólaust hefir veriš nišri ķ byggšinni fram aš žessu, en dįlķtil fannalög ķ fjöllum. Um Fagradal var fęrt bifreišum fram undir sķšastlišin mįnašamót, en žį tepptist leišin vegna snjóa. Heyfengur manna ķ sumar var ķ minna lagi og stafar žaš af žvķ, hve heyskapurinn byrjaši seint og grassprettan var treg lengi sumars. Nżting heyjanna var hinsvegar įgęt. Sķšan ķ októberbyrjun hefir tķšarfar veriš mjög umhleypingasamt, en ekki komiš snjór til muna fyrr en um nęstsķšustu helgi [illvišriš 27.nóvember]. Žį kom noršanstórhrķš og fennti fé į nokkrum stöšum ķ Žistilfirši. Misstu menn žó ekki fé til muna nema į elnum bę, Hermundarfelli. Žar fennti ķ einum skafli 23 kindur, og er žęr fundust voru 10 žeirra daušur.

Morgunblašiš minnir į skķšamennsku 10.desember:

Undanfarna daga hefir veriš įgętis skķšafęri ķ nęrliggjandi fjöllum, žar sem bęjarbśar
eru vanastir aš iška skķšaķžróttina. Hefir ekki betra skķšafęri komiš į žessum vetri, Vešur hefir veriš eftir žvķ gott. Į Hellisheiši eru nś t.d. įgętis brekkur fyrir žį, sem žaš kjósa, og einnig er hęgt aš fara ķ langar eša stuttar gönguferšir eftir vild.

Um mišjan desember žóttust menn sjį til eldsumbrota śr Mżvatnssveit. Viš förum hér yfir blašafréttir žar um - žótt flestir (eša allir) viršist nś sammįla um aš ekkert eldgos hafi oršiš į žessum tķma. Sżnir bara hversu erfitt var ķ raun aš fylgjast meš hįlendinu į žessum įrum. 

Alžżšublašiš segir frį 16.desember:

Eldsumbrot eša eldgos eru aš žvķ er fullvķst er tališ ķ Dyngjufjöllum, sennilega ķ Öskju, sama gķgnum, sem gaus hinu ógurlega gosi įriš 1875 og aftur smįgosum įrin 1923 og 1924. Eldsbjarmi og leiftur hafa sést frį mörgum bęjum ķ Mżvatnssveit og fremsta bęnum ķ Bįršardal, dynkir heyrst frį Nįmaskarši og jaršskjįlftar fundist ķ nótt alla leiš noršur į Raufarhöfn. Jaršskjįlftamęlirinn hér sżndi veika jaršskjįlftakippi sķšastlišinn laugardag [10]. Ķ morgun bįrust svo nįnari fréttir aš noršan um eldsumbrotin. Įtti Žorkell Žorkelsson žį sķmtal viš Pétur Jónsson ķ Reykjahlķš og skżrši Pétur žį svo frį, aš bjarminn hefši sést frį fleiri bęjum ķ Mżvatnssveit og frį Mżri ķ Bįršardal, sem er fremsti bęrinn žar. Hefši bjarmann veriš aš sjį ķ sušaustur frį Mżri og benti žaš ótvķrętt til žess, aš eldurinn vęri ķ Dyngjufjöllum, og žį aš lķkindum ķ Öskju. Kvašst Pétur ennfremur hafa ķ gęrkveldi haft tal af mönnum, sem vinna ķ Nįmaskarši, sem er austur af Reykjahlķš, viš brennisteinsvinnslu žar, og kvįšust žeir ķ gęr hafa oršiš varir viš dynki. Ennfremur hefši hann sjįlfur séš ķ morgun klukkan 7 bjarma ķ sömu įtt, sem honum sżndist greinilega vera af jaršeldi eša glóandi hrauni. Ķ nótt kl.1 höfšu fundist greinilegir jaršskjįlftakippir į Raufarhöfn, en žar er enginn  jaršskjįlftamęlir, svo aš ekki var hęgt aš greina stefnu žeirra, eša segja nįkvęmlega
um styrkleika žeirra. Eftir žvķ sem nęst veršur komist, aš svo stöddu, er tališ lķklegast, aš gosiš sé ķ gķgnum ķ Öskju, žar sem gosin voru 1923 og 1924, en Askja gaus eins og kunnugt er miklu gosi įriš 1875. Voru gosin 1923 og 1924 śr žeim sama gķg. Engar rįšstafanir hafa ennžį veriš geršar til žess, aš menn fari inn į öręfin aš rannsaka gosin.

Žjóšviljinn segir lķka fréttir af meintum eldsumbrotum 17.desember:

Fregnir um eldsumbrot bįrust noršan śr Žingeyjarsżslu ķ gęr. Sįst eldbjarmi frį mörgum bęjum ķ Mżvatnssvelt og frį innstu bęjunum ķ Bįršardal. Var tališ, samkvęmt upplżsingum frį Pétri Jónssyni bónda ķ Reykjahlķš vķš Mżvatn, aš eldur vęrt kominn upp ķ Dyngjufjöllum. Žjóšvķlfķnn įtti ķ gęr tal vķš Vķšiker ķ Bįršardal, en žašan er skemmra til Dyngjufjalla og sést betur. Frį Vķšikeri höfšu sést talsveršir glampar sķšastlišinn mišvikudag [14.], og hafši žį boriš vestanvert yfir Dyngjufjöll, svo vestarlega, aš gosiš gat tęplega veriš śr Öskju og žį sennilega ķ Vatnajökli.

Og Morgunblašiš lķka - 17.desember:

Śr Mżvatnssveit hafa menn undanfarna daga séš bjarma į sušurlofti ķ stefnu į Dyngjufjöll, sem žeir hafa tališ aš kynni aš stafa af eldsumbrotum. En ekki hafa menn oršiš varir viš žetta frį öšrum stöšum, svo blašinu sé kunnugt, t.d. ekki į Grķmsstöšum į Fjöllum. Sé um eldsumbrot aš ręša žarna ķ öręfunum eru žau sennilega ķ Öskju, žvķ aš žar eru žau tķšust į žessum slóšum. En komiš hefir fyrir, aš menn hafa ķ skammdeginu žar nyršra oršiš varir viš bjarma, er žeir hafa sett ķ samband viš eldgos, og ekki reynst vera, žegar aš hefir veriš gįš. Svo var įriš 1933 sķšast. Annars eru smįgos tķš ķ Öskju, žar gaus lķtilshįttar įriš 1922, 1924 og 1926 svo menn viti, og er jafnvel tališ, aš fleiri gos hafi žar veriš į sķšari įrum, sem hafi veriš svo lķtil, aš menn hafa ekki oršiš varir viš žau. En seint į įrinu 1933 var geršur leišangur fram į öręfin til žess aš athuga gos, sem menn žóttust hafa séš, og reyndist ekki aš hafa veriš. Jaršskjįlftahręringar smįvęgilegar hafa fundist undanfarna daga noršur į Raufarhöfn, og styšur žaš heldur žį trś manna, aš einhver eldsumbrot séu į öręfunum. En annars hafa smįhręringar veriš žar nyršra viš og viš sķšan ķ sumar. Sķšan Dyngjufjallagosiš mikla var 1875, hafa menn į noršausturlandinu alltaf illan bifur į žvķ, žegar einhver eldsumbrot verša žar, sem ešlilegt er. En gosin sem voru ķ Öskju į įrunum 1922—26 voru ekki į sama staš og hiš mikla gos 1875.

Slide6

Žann 17. og 18. desember gerši mikiš landsynningsvešur um landiš sušvestanvert meš grķšarmikilli śrkomu. Sólarhringsśrkoma ķ Reykjavķk aš morgni žess 18. męldist 55,1 mm, žaš mesta sem męlst hefur žar ķ desembermįnuši og žaš žrišjamesta frį upphafi męlinga (nęsthęsta męlingin, 55,7 mm (frį 26. janśar 18929 gęti žó nįš til meira en sólarhrings. Mesta sólarhringsśrkoma sem męlst hefur ķ Reykjavķk er 56,7 mm (5. mars 1931). Kortiš aš ofan sżnir stöšuna. Hęgfara kuldaskil eru viš landiš vestanvert og mikill og rakur strengur ber loft langt śr sušri noršur til landsins.  

Alžżšublašiš segir af illvišri ķ frétt 17.desember:

Ofsavešur gekk yfir Sušur- og Sušvesturland ķ nótt, en žaš hefir ekki valdiš teljandi skemmdum svo aš vitaš sé. „Viš vissum af žvķ aš von var į žessu vešri ķ gęrmorgun,“ sagši Jón Eyžórsson vešurfręšingur ķ vištali viš Alžżšublašiš ķ morgun. Ašfaranótt föstudags į mišnętti var žessi lęgš milli Nżfundalands og Sušur-Gręnlands og var žį mjög slęmt vešur į žessum slóšum. Sķšan höfšum viš litlar fregnir af žvķ, ašallega vegna žess aš vešurfregnir frį Gręnlandi hafa veriš af mjög skornum skammti undanfarin kvöld, ašallega vegna sendinga į jólakvešjum. Žaš byrjaši aš hvessa hér ķ gęrkveldi laust fyrir mišnętti og vindur fór vaxandi til kl. 8 ķ morgun, en žį fór aš lygna. Žį voru 10 vindstig į Hellissandi, hér ķ Reykjavķk voru 8 vindstig innanbęjar, en a.m.k. 9 utan bęjarins og ķ śthverfunum. Vešriš nįši um allt Sušur- og Sušvesturland, en var žó verst hér į horninu viš Reykjanes. Annars er mjög gott vešur um allt Noršurland og asahlįka um allt land. Į Austfjöršum hefir veriš hellirigning undanfarna daga, en svo aš segja um alt land er mešalhiti um 6 stig.“ Alžżšublašiš hafši ķ morgun tal af nokkrum sķmastöšvum į Sušur- og Sušvesturlandi. Alls stašar frį voru sömu fregnir. Afspyrnuvešur hafši gengiš yfir ķ nótt, svo aš sums stašar var alls ekki fęrt į milli hśsa, eins og t.d. ķ Sandgerši, į Hellissandi, ķ Keflavķk og į Eyrarbakka, en ekki var vitaš um verulegar skemmdir. Bįtar eru enn lķtiš farnir aš stunda sjó. Į Eyrarbakka standa bįtar enn uppi į žurru landi. Einn bįtur reri ķ gęr frį Sandgerši, en kom aš ķ gęrkveldi vegna vešurśtlitsins og fór ekki śt aftur. Į Sandi hafa bįtar róiš undanfarna daga og fiskaš vel, en enginn bįtur réri ķ gęr. Engar skemmdir uršu hér viš höfnina. Į nokkrum stöšum ķ bęnum höfšu vķrar slitnaš, en viš žaš var gert, žegar snemma ķ morgun.

Žaš hefši ekki veriš ólķklegt aš yngstu börnin, sem įttu aš męta kl. 8—10 ķ morgun ķ barnaskólunum, létu sig vanta, žvķ aš fulloršnir menn įttu fullt ķ fangi meš aš komast um göturnar fyrst ķ morgun. En žau létu ekki standa į sér. „Žau hafa mętt mjög vel ķ morgun,“ sagši Elķas Bjarnason yfirkennari viš Mišbęjarskólann. „Žaš er yfirleitt reynsla okkar, aš börnunum žyki gaman aš žvķ aš brjótast įfram ķ slęmu vešri, žį koma žau alt af brosandi aš skóladyrunum, žar sem tekiš er į móti žeim.“

Morgunblašiš 18.desember:

Hvassvišri meš śrhellisrigningu gerši hér um vestur og sušvesturhluta landsins ķ fyrrinótt og hélst ķ allan gęrdag. Mest var vešurhęšin ķ Vestmannaeyjum og Sandi į Snęfellsnesi, 10 vindstig, en annars stašar var vešurhęš 7—9 vindstig. Vešriš kom svo snemma, aš engir bįtar munu hafa róiš og litlar sem engar skemmdir hafa oršiš į mannvirkjum af völdum óvešursins, nema lķtilshįttar sķmabilanir. Jón Eyžórsson vešurfręšingur sagši blašinu svo frį ķ gęr um vešurofsann: [nįnast oršrétt sama og ķ Alžżšublašinu daginn įšur - nema]: Rakin hvöss sunnanįtt var ķ gęr alla leiš frį Ķslandi sušur ķ Noršursjó og į Svalbarša var ķ gęr 3 stiga hiti og rigning, og er žaš sjaldgęft į žessum tķma įrs.

Talsvert kvaš aš sķmabilunum ķ fyrrinótt og ķ gęr. Sagši verkfręšingadeild Landssķmans blašinu svo frį, aš mest brögš hefšu oršiš aš sķmabilunum į Reykjanesskaga. Lķnan til Grindavķkur var slitin ķ gęrmorgun, en komst fljótt ķ lag aftur. Hafna-lķnan slitnaši einnig en kemst sennilega ķ lag ķ dag. Žį var slęmt samband į Sandgeršislķnunni ķ gęr. Sambandiš milli Reykjavķkur og Akraness bilaši ķ Mosfellssveitinni, en var fljótlega lagfęrt og loks bilaši lķnan skammt fyrir noršan Borgarnes. Nokkrar bilanir uršu į sķmakerfi bęjarins ķ śthverfum ķ gęr svo og nokkrar į rafmagnslķnum.

Alžżšublašiš segir enn af meintum eldgosum nyršra 20.desember:

Mżvetningar sjį ennžį leiftur og gosmekki ķ stefnu į Öskju og įlķta žeir, aš žar sé um eldsumbrot aš ręša. Alžżšublašiš įtti ķ morgun tal viš Reykjahlķš ķ Mżvatnssveit og fékk žęr fréttir, aš frį Reykjahlķš sęjust į hverjum morgni į sama tķma, um kl. 7, leiftur og reykjarmekkir, sem lķktust gosi, ķ stefnu austanvert viš Blįfjall, en žaš er ķ stefnu į Öskju. Dynkir hafa ekki heyrst frį žvķ um daginn, er menn, sem vor aš vinna ķ Nįmaskarši, heyršu žį. Ķ morgun, žegar fólk var aš koma į fęlur ķ Reykjahlķš, sįust tvö leiftur ķ sömu stefnu og įšur og enn fremur reykjarmökkur, sem virtist leysast upp, žegar ofar dró. Leiftur žessi standa stutt yfir. Nżlega voru menn įš sękja hey sušur fyrir Skśtustaši, en žeir eru fyrir sunnan Mżvatn. Sįu žeir žį reykjarmekki ķ stefnu į Öskju, en engin leiftur sįu žeir. Sįu žeir greinilega, aš žetta var reykjarmökkur en ekki skż. Mżvetningar eru farnir aš tala um žaš sķn į milli, aš fara rannsóknarför sušur į öręfin, en engin įkvöršun hefur žó veriš tekin um žaš enn žį, enda ekki aš bśast viš žvķ, aš žeir fari, įn žess aš fį styrk héšan aš sunnan. Tķš er įgęt um žessar mundir ķ Mżvatnssveit, hlįkur į hverjum degi og jörš aš verša auš. Mikil snjóžyngsli voru komin, og hafši fé veriš tekiš į gjöf, en nś er komin svo góš jörš, aš fé hefir veriš sleppt aftur.

Tķminn segir 22.desember almennar tķšarfréttir af Ströndum:

Sigmundur Gušmundsson bóndi ķ Įrnesi, hefir skrifaš Tķmanum żmsar fréttir śr byggšarlagi sķnu. Segir hann heyfeng manna į Ströndum yfirleitt lķtinn eftir sumariš, en góšan. Sķšastlišiš vor var eitt hiš versta, er žar hefir komiš. Um mišjan maķmįnuš gerši frost og snjókomu, en įšur höfšu veriš blķšvišri og jörš tekin aš gróa. Kuldarnir héldust fram undir mišjan jślķmįnuš. Snjóaši svo mikiš, aš stundum var klofsnjór į tśnum į žessu tķmabili. Varš aš gefa nautpeningi inni fram ķ jślķ, vķša dó mikiš af unglömbum og ęšarvarp stórspilltist. Varš dśntekjan ašeins röskur helmingur mišaš viš mešalįr. Žegar į leiš sumariš, gerši įgęta tķš, žurrvišri og hlżindi, og spratt śtengi lengi fram eftir sumri. Bętti žetta stórum um og hafa bęndur į žessum slóšum ekki žurft aš fękka skepnum aš mun, vegna lķtilla heyja.

Morgunblašiš segir 31. desember:

Starfsmenn Vešurstofunnar hafa veitt žvķ eftirtekt, aš stundum kvartar fólk um óvenjulega kulda į sķšari įrum, žó hitastigiš sé ekki lęgra en mešaltal tilsvarandi mįnaša sķšan vešurathuganir hófust hér. Stafar žetta af žvķ, hve tķš hefir veriš hér óvenjulega hlż sķšasta įratuginn.

Hafķs var fyrir Noršurlandi um voriš. Varš vart viš hann frį Hornströndum ķ febrśar. Ķ byrjun mars var hann śt frį Sśgandafirši og ķ aprķllok var kominn allmikill ķs į siglingaleišina śt af Horni. Framan af maķ var allmikil ķsbreiša śti fyrir Noršurlandi, oft skammt undan landi. En ekki hafši Vešurstofan fregnir af aš hann hefši oršiš landfastur nema viš Horn 8. maķ.

Mannskašavešur. Mesta vešur, sem skall yfir landiš į žessu įri, var 5.mars. Žį uršu engir mannskašar į sjó, en miklar skemmdir į mannvirkjum vķšsvegar um land, og langmest į Austfjöršum. En mesta manntjóniš varš hér ž. 2. nóvember, er togarinn „Ólafur“, meš 21 manni innanboršs, fórst vestur į Hala. Žaš óvešur nįši ekki yfir nema tiltölulega lķtiš svęši.

Sķšustu daga mįnašarins gerši mikla hrķš um landiš noršanvert. Morgunblašiš segir frį 3.janśar 1939:

Noršan stórhrķš hefir veriš um alt Noršurland undanfarna daga -og hefir hlašiš nišur miklum snjó. Samgöngur hafa vķša teppst alveg og sumstašar hefir feršafólk veriš vešurteppt į bęjum ķ 3—4 daga.

Vešrįttan getur žess aš hafnargaršurinn į Saušįrkróki hafi skemmst dįlķtiš af brimi. Hśnvetningar lentu ķ hrakningum innansveitar į leiš frį skemmtun. Į gamlaįrsdag féll enn snjóflóš į Siglufirši, śr Hafnarfjalli og eyšilagši tśngiršingar og fleira.

Lżkur hér yfirferš hungurdiska um vešur og tķšarfar įrsins 1938. Ķ višhenginu eru fjölbreyttar tölulegar upplżsingar aš vanda.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti aprķlmįnašar

Fyrri helmingur aprķlmįnašar var óvenjuhlżr aš žessu sinni. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 5,3 stig, +2,5 stigum ofan mešallags sömu daga 1991-2020 og +2,2 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er hlżjasta aprķlbyrjun aldarinnar ķ Reykjavķk, en kaldastir voru sömu dagar įriš 2006, mešalhiti žį +0,4 stig. Į langa listanum er hiti nś ķ 7. hlżjasta sęti (af 151). Hlżjast var 1929, mešalhiti sömu daga žį +6,6 stig, en kaldast 1876, mešalhiti -4,1 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś 4,8 stig, +3,2 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og +3,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Žetta er hlżjasti fyrri hluti mįnašarins um allt sunnan- og vestanvert landiš og į Mišhįlendinu, en ķ 2. til 3. hlżjasta sęti į Noršur- og Austurlandi. Mišaš viš sķšustu tķu įr er jįkvętt hitavik mest ķ Sandbśšum, žar er hiti +4,6 stig ofan mešallags, en svalast, aš tiltölu, hefur veriš į Garšskagavita og Hornbjargsvita žar sem hiti hefur veriš +1,7 stig ofan mešallags.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 55,5 mm og er žaš um 60 prósent umfram mešallag sömu daga. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 17,7 mm, en žaš er ķ mešallagi.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 77,5 ķ Reykjavķk og 52,3 į Akureyri, hvort tveggja nęrri mešallagi.

Fyrstu tķu dagar aprķlmįnašar

Fyrstu tķu dagar aprķlmįnašar hafa veriš óvenjuhlżir. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 5,8 stig, +3,1 stigi ofan mešallags 1991-2020 og 3,3 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er nęsthlżjasta aprķlbyrjun aldarinnar ķ Reykjavķk, hlżjastir voru dagarnir tķu 2014, mešalhiti 6,0 stig, en kaldastir 2021, žegar mešalhiti var ašeins -0,9 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 5. til 6. hlżjasta sęti. Hlżjast var 1926, mešalhiti žį 6,6 stig, en kaldast 1886, mešalhiti -4,4 stig.
 
Į Akureyri er mešalhitinn nś 5,6 stig, +,4,4 stigum ofan mešallags 1991-2020 og +4,8 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Į spįsvęšunum er žetta hlżjasta aprķlbyrjun aldarinnar, nema į Sušausturlandi žar sem hitinn er ķ 2. sęti og į Austfjöršum, žar sem hann er ķ 5. hlżjasta sęti.
Jįkvętt vik (mišaš viš sķšustu tķu įr) er mest ķ Sandbśšum, +6,3 stig, en minnst 2,3 stig į Vattarnesi og Kambanesi.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 47 mm, hįtt ķ tvöföld mešalśrkoma, en ašeins 6,5 mm į Akureyri og er žaš um helmingur mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 34,4 ķ Reykjavķk, 13 fęrri en aš mešaltali. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 36,8 og er žaš nęrri mešallagi.
 
Eru žetta mikil umskipti frį kuldanum ķ mars.
 

Tólfmįnašahitinn

Eftir žennan kalda vetur er rétt aš lķta į stöšu 12-mįnašahitans ķ Reykjavķk og žróun hans į öldinni. Myndirnar eru kannski ekki ķ skżrara lagi, en lįtum žaš gott heita aš sinni.

w-blogg050423a

Ķ kringum aldamótin sķšustu hlżnaši verulega frį žvķ sem veriš hafši įratugina į undan og hafa nęr öll įr sķšan veri hlż. Hlżnunin kom eiginlega öll ķ einu žrepi į įrunum 2002 til 2004. Sķšan hefur ekkert hlżnaš, en köld įr hafa žó ekki lįtiš sjį sig og kaldir mįnušir hafa veriš sįrafįir. Grįi ferillinn į myndinni sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl hitans į žessum tķma. Fyrsta gildiš er sett viš janśar 2001, žaš er hiti tķmabilsins febrśar 2000 til janśar 2001. Sķšan er haldiš įfram. Sķšasta gildiš nęr til aprķl 2022 til mars 2023. 

Rauši ferillinn er settur inn til gamans (gerir myndina ólęsilegri aš vķsu). Žetta er samskonar ferill fyrir 22 įr rśm į hlżskeišinu fyrir mišja 20. öld. Hann byrjar į mešaltali mįnašanna febrśar 1925 til janśar 1926, en endar į febrśar 1947 til mars 1948. Sķšara hlżja tķmabiliš er lķtillega hlżrra en žaš fyrra - rauši ferillinn er oftast nešan viš žann grįa. 

Į fyrra tķmabilinu er hlżjast um 1929, 1939, 1941 og 1946, en į žvķ sķšara 2003, 2004, 2010, 2014, 2016 og 2019. Stęrš sveiflna į milli įra er ekkert ósvipuš į tķmabilunum tveimur - ręšast ašallega af tķšni vindįtta og uppruna žess lofts sem um landiš leikur į hverjum tķma. 

w-blogg050423b

Sķšari myndin sżnir 30 įra kešjumešaltal hitans eins og žaš blasir viš ķ baksżnisspeglinum į hverjum tķma. Sķšasta gildiš į blįa ferlinum tekur til tķmabilsins aprķl 1993 til mars 2023, en žaš fyrsta į viš febrśar 1971 til janśar 2001. Į rauša ferlinum į fyrsta gildiš viš febrśar 1896 til janśar 1926, en žaš sķšasta frį aprķl 1918 til mars 1948. Į bįšum tķmabilunum er 30-įra hitinn smįm saman aš hrista af sér kulda fortķšarinnar og hękkar eftir žvķ sem į lķšur, heldur örar į žvķ sķšara heldur en žvķ fyrra.

Viš vitum aušvitaš um framhald rauša ferilsins, hann toppaši ķ jśnķlok 1961 (frį jślķ 1931) - eftir žaš fór hann nišur į viš og nįši lįgmarki ķ októberlok 1995, en hefur hękkaš sķšan. Hann fór framśr fyrra hęsta hįmarki ķ įgśst 2016, og hefur veriš ofan viš žaš sķšan. 

Viš vitum ekkert um framhald blįa ferilsins. Viš vitum žó aš hin köldu įr 1993 til 1995 eru enn inni ķ honum. Žaš žarf ekkert sérstök hlżindi til aš slį žau śt - og žar meš valda hękkun ferilsins. Eftir žaš fer aš verša erfišara aš kreista śt frekari hękkun, sérstaklega žį eftir 2031. Hęsta gildi rauša ferilsins kom 13 įrum eftir endann sem er sżndur hér.

Hvernig eša hvort heimshlżnun (sem viš skulum ekkert vera aš efast sérstaklega um) skilar sér hér (umfram žaš sem žegar er oršiš) vitum viš ekki. 

 


Smįvegis af mars

Mešan viš hinkrum eftir mars- og vetrartölum Vešurstofunnar lķtum viš į tvö mešalkort śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar (meš ašstoš BP).

w-blogg020423a

Fyrra kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ mįnušinum (heildregnar lķnur), mešalžykktina (daufar strikalķnur) og žykktarvikin (litir). Af jafnhęšarlķnunum rįšum viš rķkjandi vindįtt ķ mišju vešrahvolfi. Hśn var noršvestlęg. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, mikil köld žykktarvik teygja sig til Ķslands, hluti af stóru köldu svęši. Aftur į móti var sérlega hlżtt ķ sunnanįttinni vestan Gręnlands. Fregnir hafa borist af žvķ aš žetta sé langhlżjasti mars sem vitaš er um į Ellesmereyju, en męlingar hófust žar fyrir rśmum 70 įrum. Žetta er ekki mjög ósvipuš staša og var į svęšinu ķ mars 1962 og 1947, enda keppa žeir mįnušir viš žann nżlišna ķ žurrki og sólskinsstundafjölda ķ Reykjavķk. Mars 1979 hefur einnig sömu einkenni, en žį var žó kjarni kalda loftsins nęr landinu en nś (neikvęš žykktar- og hęšarvik meiri). 

Žetta žrįvišri olli śrkomuleysi um stóran hluta landsins.

w-blogg020423b

Śrkomudreifingin kemur vel fram į vikakorti evrópureiknimišstöšvarinnar. Sjįvarmįlsžrżstingur er heildreginn, žar mį sjį hęš yfir Gręnlandi teygja sig til Ķslands og noršaustanįtt rķkjandi. Litirnir gefa śrkomuvik til kynna. Brśnu litirnir sżna hvar śrkoma hefur veriš lķtil. Žaš į viš um meginhluta landsins. Į litlum bletti austanlands (snjóflóšasvęšinu) er śrkoma ķ lķkaninu um žrefalt mešaltal įranna 1981 til 2010. Endanlegar tölur frį śrkomumęlistöšvum eystra liggja ekki fyrir, en Dalatangi hefur lķklega męlt um 150 prósent mešlśrkomu. 

Viš bķšum svo spennt eftir hinum opinberu mars- og vetrartölum Vešurstofunnar. Žęr ęttu aš verša tilbśnar į žrišjudag eša mišvikudag.


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2023
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg070623a
  • Slide16
  • Slide15
  • Slide14
  • Slide13

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (10.6.): 204
  • Sl. sólarhring: 437
  • Sl. viku: 2880
  • Frį upphafi: 2271246

Annaš

  • Innlit ķ dag: 199
  • Innlit sl. viku: 2603
  • Gestir ķ dag: 195
  • IP-tölur ķ dag: 193

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband