Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2013

Enn af ofvišrametingi

Žótt vešurlag hafi lengst af veriš allgott ķ vetur hefur lķka gert nokkur illvišri sem tekiš var eftir. Viš skulum nś lįta žau metast. Hér er ašeins litiš į einn męlikvarša - mešalvindhraša į öllum sjįlfvirkum vešurstöšvum landsins.

Punktur er settur į lķnuritiš į klukkustundarfresti alla daga frį og meš 1. október til og meš 30. janśar.

w-blogg310113

Landsmešalvindhraši er į lóšrétta įsnum, en tķminn į žeim lįrétta. Lóšréttu strikalķnurnar marka viku - auk žess eru mįnašamótin žrenn mörkuš į sama hįtt. Hér telst vešur žvķ verra eftir žvķ sem žaš nęr hęrri mešalvindhraša. Nś veršur aš taka fram aš illvišriš undanfarna daga hefur ekki veriš villuhreinsaš - fįeinir vindhrašamęlar gengu af vitinu og gętu hafa hękkaš gildin lķtillega - en žaš kemur ķ ljós sķšar. 

Vešriš ķ byrjun nóvember er žaš versta į tķmabilinu. Žaš stóš lengi. Vešriš sķšustu daga nęr lķka hįtt og stóš lķka lengi. Hrķšarvešriš mikla rétt fyrir įramótin skorar einnig hįtt en žess gętti ašeins į hluta landsins.

Annar męlikvarši sem ritstjórinn notar gjarnan er hversu hįtt hlutfall stöšva męlir meir en 17 m/s sömu klukkustundina. Lķnurit sem sżnir žaš er furšusvipaš (ekki sżnt hér). Myndin aš nešan ber žessa tvo męlikvarša saman.

w-blogg310113b

Hér sżnir lįrétti įsinn mešalvindhrašann, en sį lóšrétti stöšvahlutfalliš. Efstu punktarnir sżna tęplega 18 m/s mešalvindhraša og um 60% hlutfall. Sjį mį aš nįnast er sama hvor metingsašferšin er notuš - röš verstu vešra veršur svipuš. Eftir žvķ sem landsmešalvindhrašinn vex žvķ lķklegra er žaš aš einhvers stašar verši svo hvasst aš tjón eigi sér staš.

Nś geta įhugasamir boriš mešalvindhrašamyndina hér aš ofan saman viš įmóta mynd sem birtist ķ pistli į vef Vešurstofunnar ķ febrśar 2008  og įtti viš mįnušina nęst žar į undan.


Hreinsaš frį - en ašeins skamma stund

Undanfarnir tķu dagar hafa veriš stórgeršir į Noršur-Atlantshafi - kuldapollurinn sem viš höfum kallaš Stóra-Bola ruddist śt yfir Atlantshaf og hristi žar upp žrjįr ofurdżpkandi lęgšir og nokkrar ķ višbót sem falla ķ amerķska lęgšasprengiflokkinn. Ķ žeim flokki eru žęr sem dżpka um aš minnsta kosti 24 hPa į einum sólarhring. En nś viršast kynslóšaskipti framundan hjį kuldapollum og sį nęsti tekur viš völdum yfir heimskautaslóšum Kanada og veifar skönkum ķ įtt til okkar. En fyrst er aš hreinsa upp leifarnar af žeim gamla.

Ķsland var ekki ķ lęgšabrautinni žessa grófgeršu daga heldur fóru lęgširnar alllangt fyrir sunnan land. Žęr voru djśpar og veittu lofti aš noršan möguleika į aš blanda sér ķ leikinn - žótt žaš loft hafi ekki veriš beinlķnis tengt lęgšunum.

Śr žessu varš mjög hvöss austnoršaustanįtt sem er erfiš aš žvķ leyti aš illa greinir į milli śrkomubakka og vešurkerfa. Tölvuspįr og ratsjįr hjįlpa žó mjög mišaš viš žaš sem įšur var. Śrkoma hefur veriš sérlega mikil ķ hafįttinni į Austurlandi og margir stašir į Vesturlandi, į Vestfjöršum og nyršra hafa fengiš aš kenna į vindstrengjum austnoršaustanįttarinnar. Aš jafnaši varš hvassast į laugardagskvöld, en sķšan hefur klukkustundarmešalvindhraši į landinu öllu lengst af legiš į bilinu 12 til 13 m/s, en er nś žegar žetta er skrifaš aš detta nišur fyrir 10 m/s. Vonandi lęgir meira til morguns (mišvikudags).

En lķtum į spįkort frį evrópureiknimišstöšinni sem gildir sķšdegis į mišvikudag.

w-blogg300113a 


Lęgšin viš vesturströnd Noregs veldur žar miklu hvassvišri og śrkomu eftir aš hafa tekiš į Skotum svo um munaši. Eftir sitja sķšustu leifar kuldapollsins fyrir sušvestan land og fara til sušausturs og austurs. Taka mį eftir śrkomulinda į milli lęgšarinnar viš Noreg og köldu leifanna. Spurning hversu nęrgöngul śrkoman veršur Sušvesturlandi um žaš leyti sem kortiš gildir. Snjóar žį?

Rauša örin bendir į sķšustu sprengilęgš syrpunnar - ef hśn žį veršur žaš. Hśn er rétt sunnan viš kortiš og er spįš yfir sunnanvert Bretland sķšdegis į föstudag og sżnir kortiš aš nešan žį stöšu.

w-blogg300113b

Örin bendir enn į lęgšina sem hér er grķšarkröpp - bandarķska vešurstofan er linari į žvķ. En į kortinu er Ķsland ķ hęšarhrygg sem žokast austur į bóginn.

Nżtt lęgšasvęši er vestan Gręnlands, grķšardjśpt og vķšįttumikiš, 940 hPa ķ mišju. Śrkomu- og skilakerfi lęgšarinnar fellur mjög vel aš žvķ sem kennslubękur sżndu į įrum įšur - eitthvaš hreint og klįrt viš žetta kerfi. Spurning hvort hér veršur į ferš kennslubókaruppgangur skżja samfara kerfinu. Žaš į aš brotna į sušurodda Gręnlands - eins og kennslubękur segja - og nż lęgš į aš myndast sem fer žį til noršausturs - eša austnoršausturs milli Vestfjarša og Gręnlands. Į eftir fylgir sķšan kennslubókarvestanįtt - nema hvaš?

En žetta er nś bara spį evrópureiknimišstöšvarinnar. Žaš eru žrķr dagar ķ dęmiš. Enn segist ekkert um framhaldiš.


Af hitamįlum (12-mįnaša kešjumešaltal ķ Reykjavķk)

Hvernig kom hitinn ķ Reykjavķk įriš 2012 śt ķ samhengi fyrstu įra aldarinnar?

w-blogg290113

Lóšrétti įs lķnuritsins sżnir hita ķ °C, en sį lóšrétti tķma ķ įrum. Punktarnir sżna 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk. Fyrsti punktur markar įriš 2000 (janśar til desember) en sį sķšasti įriš 2012 (janśar til desember).

Ef reiknuš er leitni ķ gegnum allt tķmabiliš fęst śt hlżnunin 0,3 stig į įratug. Athugiš vel aš strangt tiltekiš er óheimilt eša alla vega illa séš aš reikna leitni ķ gegnum kešjumešaltöl - žvķ mį ekki hafa žessa tölu eftir į almennum markaši. 

Į tķmabilinu 2005 til 2012 hefur hitinn greinilega leitaš upp - en ekkert slęr samt śt hlżindin miklu į įrunum 2002 til 2004. Žessi miklu hlżindi drepa leitnina žó ekki. Takiš eftir žvķ aš ef hśn heldur įfram - og ekkert annaš gerist - tekur 30 įr aš komast upp ķ hęsta 12-mįnašatķmabiliš į myndinni. Aušvitaš geta į žeim tķma komiš įmóta hrinur nišur į viš. 

Munum aš lķnurit sem žetta spį eitt og sér engu um framtķšina - merkilegt hvaš margir eru samt į žvķ.

Mešalhiti tķmabilsins į myndinni (2000 til 2012) er 5,41 stig, hitinn įriš 2012 var 0,13 stigum yfir žvķ mešaltali. Mešalhiti ķ Reykjavķk 1961 til 1990 er 4,31 stig, en mešaltališ 1931 til 1960 er 4,96 stig. 

En vestanįttin lętur enn į sér standa ķ vetur, skyldi hśn hafa gleymst heima? Hvaš skyldi febrśar gera?


Austnoršaustan

Nś grynnist lęgšin mikla fyrir sunnan land. Djśpum lęgšum fylgja krappar beygjur į žrżstilķnum og žegar slaknar į žrżstikraftinum tekur tķma aš losna viš snśninginn sem dettur žį gjarnan ķ sundur ķ smįa hvirfla, bęši inni viš lęgšarmišjuna sem og utar ķ nįmunda viš skżjabakkann sem flestir kalla samskil hennar.

Viš lķtum į mynd sem tekin er į sunnudagskvöldi (27. janśar) kl. rśmlega 21.

w-blogg280113a

Śtlķnur Ķslands eru teiknašar į kortiš. Sušur (nešst) af landinu eru litlir sveipir ķ nįmunda viš lęgšarmišjuna gömlu. Mikiš žrumuvešur gerši sušur af landinu og jafnvel syšst į žvķ lķka sķšdegis en sį bakki er aš mestu śr sögunni.

Lęgšarhnśtur er fyrir austan land og stefnir til vestsušvesturs (merkt meš ör). Mešan hann fer hjį heršir į vindi og śrkomu yfir landinu noršan og austanveršu - og višheldur hvassvišri į Vestfjöršum.

Į undan hnśtnum er vindur af noršaustri - slęr jafnvel ķ noršur en rķkjandi vindįtt er samt śr austnoršaustri - langt upp ķ vešrahvolfiš.  

Austnoršaustanįtt ķ hįloftum er oft erfiš višfangs ķ vešurspįm, vešurkerfi sem berast śr žeirri įtt eru gjarnan frekar veigalķtil į žrżstikortum og į gervihnattamyndum er erfitt aš greina žau. Žrįtt fyrir žetta er śrkoma stundum mikli įvešurs auk žess sem vindur leggst ķ mikla strengi en allgott vešur og hęgur vindur er į milli.


Sżndarvor ķ heišhvolfinu

Hitabylgjan ķ heišhvolfinu er ekki alveg bśin - en žar er žó allt aš róast og oršiš furšu vorlegt aš sjį. Fróšlegt veršur aš fylgjast meš framhaldinu. Eftir heišhvolfsumfjöllunina er smįpistill um stöšu dagsins ķ lęgšamįlum. Kortiš hér aš nešan er spį bandarķsku vešurstofunnar um hęš og hita ķ 30 hPa-fletinum og gildir kl. 12 į hįdegi į sunnudag (27. janśar).

w-blogg270113a

Daufar śtlķnur landa į noršurhveli sjįst ķ bakgrunni, Ķsland rétt nešan viš mišja mynd ķ litlum hęšarhrygg milli tveggja lęgša. Kaldast į kortinu er lķtiš svęši yfir Bandarķkjunum sunnanveršum žar sem frostiš er um -70 stig, en hlżjast um -45 stig yfir Baffinslandi, 25 stiga munur.

Viš skulum rifja upp kort sem birtist į hungurdiskum 2. janśar. Žar mį sjį eitthvaš sem nįlgast ešlilegt įstand įrstķmans. Aš vķsu er hlżnunin byrjuš yfir Austur-Asķu žar sem hęsti hiti er um -30 stig.

w-blogg270113b

Į fjólublįa svęšinu į žessu korti er frostiš meira en -82 stig. Munur į hlżjasta og kaldasta staš er rśmlega 50 stig. Žaš sem venjulega ręšur mestu um hita ķ heišhvolfinu er geislunarjafnvęgi. Žaš fer annars vegar eftir sólarhęš og (og lengd dagsins) en sķšan ręšur ósonmagn miklu. Žaš grķpur geisla sólar. Sólarlaust er į noršurslóšum ķ skammdeginu og žį kólnar smįm saman vegna varmataps śt ķ geiminn. Svo kalt getur oršiš aš ósoniš helst ekki viš og eyšing žess veršur hrašari en myndun.

Žį myndast mikill kuldapollur - sį sem viš sjįum į myndinni frį 2. janśar meš grķšarhvössum vindi allt umhverfis. Mišja hans er venjulega ķ mikilli lęgš ekki fjarri noršurskauti svipaš og į myndinni. Bylgjubrot ķ vešrahvolfinu getur borist upp ķ heišhvolfiš og sett žar allt śr skoršum. Žetta var aš gerast ķ kringum įramótin. Eftir rśma viku komst į jafnvęgi aš nokkru eftir aš lęgšin mikla skiptist ķ tvennt. Nś eru žęr lęgšir aš brotna nišur og hęšar- og vindasviš verša flatari, jafnvel žannig aš minni į įstandiš sem venjulega rķkir ķ aprķl.

Nś er spurningin hvernig fer meš žetta. Er of įlišiš vetrar til aš hringrįsin jafni sig? Eša nęr hśn sér upp aftur? Viš gefum žvķ auga į nęstu vikum.

Lęgšin mikla sušur ķ hafi hegšaši sér aš mestu eins og spįš var. Ekki er algjört samkomulag um žaš hversu djśp hśn varš nįkvęmlega - en alla vega rétt nešan viš 930 hPa - kannski 926. Žaš tekur svęšiš nokkra daga aš jafna sig. Viš erum réttu megin į svęšinu žannig aš hér gerist trślega ekki mikiš - hęgt minnkandi vindur og kólnandi vešur.

En sprengilęgšaflaninu er ekki alveg lokiš į sušurjašri svęšisins. Viš lķtum į mynd sem fengin er af vef kanadķsku vešurstofunnar (Environment Canada). 

w-blogg270113c

Viš sjįum Ķsland gęgjast undan textaboršanum efst į myndinni. Nżfundnaland er til vinstri. Hér tįkna gulir og brśnir litir mjög köld og hįreist skż. Ķ kringum lęgšina miklu sušur af landinu eru grķšarlegir skśraflókar - sennilega munu žar myndast nokkrar smįlęgšir.

Sušur af Nżfundnalandi er nż lęgš į hrašri leiš til austnoršausturs ķ stefnu į Skotland. Örin bendir į fremur veigalķtiš hlżtt fęriband lęgšarinnar. Hausinn, skżjaskjöldurinn noršur af lęgšarmišjunni er efnismeiri - en hér žrķskiptur.

Klukkan 18 ķ dag (laugardag) var žrżstingur ķ lęgšarmišju talinn 994 hPa, į morgun (sunnudag) kl. 18 er honum spįš ķ 959 hPa. Žetta er 34 hPa dżpkun į sólarhring - aš vķsu mun minna en ofurlęgširnar žrjįr sżndu ķ lišinni viku - en nęr samt aš kallast sprengja į amerķska vķsu. Til aš fį žann merkimiša žurfa lęgšir aš dżpka um 24 hPa į sólarhring eša meira.

En hiksti į aš koma ķ lęgšina žegar hśn ekur fram į hringrįs žeirrar stóru undir röngu horni. Žaš veršur seint į sunnudagskvöldi.

Evrópureiknimišstöšin gerir nś rįš fyrir žvķ aš bśiš verši aš hreinsa upp hratiš sunnan Ķslands og vestan Bretlandseyja į fimmtudagskvöld og žį verši nżr stór kuldapollur yfir Kanada tilbśinn til Atlantshafsįtaka.


Nęrri žvķ - en ekki alveg

Lęgšin mikla sušur ķ hafi heldur sķnu rosastriki. Spįr segja enn (seint į föstudagskvöldi 25. janśar) aš mišjužrżstingur hennar fari nišur fyrir 930 hPa. Sjįlf lęgšarmišjan kemst aldrei nęrri Ķslandi en kerfiš hreinsar til ķ kringum sig og gefur kalda loftinu viš Noršaustur-Gręnland tękifęri til aš sżna sig eftir aš vinsamlegar fyrirstöšuhęšir hafa haldiš žvķ ķ skefjum um skeiš. Viš lķtum į spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir į hįdegi į laugardag.

w-blogg260113a

Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og loks hita ķ 850 hPa. Erfitt er aš sjį hvort žaš er talan 926 eša 928 sem fęrš er inn viš lęgšarmišjuna - en kortiš batnar mjög viš stękkun. Žarna er lęgšin varla byrjuš aš hafa bein įhrif hér į landi, hins vegar eru tveir nokkuš snarpir vindstrengir viš landiš.

Annar žeirra (merktur meš raušri tölu, 1) er į milli Vestfjarša og Gręnlands. Hann hefur enga beina tengingu viš lęgšina - en žarna er sušurjašar kalda loftsins į ferš. Žarna eru 15 til 20 m/s og jafnvel meira į stóru svęši. Vestan viš Ķsland er vindur mun hęgari en annar vindstrengur heldur mjóslegnari (merktur sem 2) er viš Sušurland. Žar fór smįlęgš til vesturs į föstudagskvöld og ašfaranótt laugardags og olli snjókomu.

Žar fyrir sunnan er vindur aftur mun hęgari žar til komiš er ķ mikla austanįtt į undan skilum lęgšarinnar miklu (merkt sem 3). Žessi vindstrengur er bśinn aš slķta sig frį kreppuhringnum óša umhverfis lęgšarmišjuna. Žaš žżšir aš lęgšin hefur nįš fullum styrk - gęti oršiš eitthvaš lķtillega dżpri en hśn fer sķšan aš grynnast.

Žaš sem gerist nęst er aš vindstrengur žrjś fer til noršurs ķ įtt til landsins - viš sleppum ekki alveg viš lęgšina. Vęri kalda loftiš ekki aš žvęlast fyrir myndi strengurinn fara noršur fyrir land og afskaplega blķš austlęg įtt fylgdi ķ kjölfariš hér um slóšir. En kalda loftiš gefur sig lķtiš - žannig aš vindstrengirnir žrķr sameinast ķ einn breišan (sem Ķsland teygir eitthvaš til).

Nęsta kort gildir į hįdegi į sunnudag - sólarhring sķšar en kortiš aš ofan.

w-blogg260113b

Hér hefur lęgšin grynnst upp ķ 938 hPa. Kreppuhringurinn er enn bżsna öflugur en töluvert bil er į milli hans og Ķslands. Nś er spurning hvernig vindstrengurinn sem sjį mį yfir Ķslandi (žrżstilķnurnar eru žéttar) kemur til meš aš leggja sig. Ekki skal um žaš fjallaš hér.

Sömuleišis er ekki ljóst hver hitinn veršur - žykktin spįir frostleysu um mestallt land. En kalda loftiš noršurundan er bżsna öflugt og gęti blandast sušur yfir mestallt landiš ķ nešri lögum. Ef śrkoma er aš rįši kęlir hśn lķka nišur aš frostmarki. En žaš į aušvitaš aš fylgjast meš spįm Vešurstofunnar ķ žeim efnum.

Į kortinu mį sjį illilega lęgš austur af Nżfundnalandi. Hśn veršur ekki nęrri žvķ eins djśp og sś fyrri en mišar mjög ógnandi į Bretlandseyjar. Ašrar tvęr eiga aš fylgja į eftir sķšar ķ vikunni.

Viš lķtum aš lokum į 500 hPa hęšar- og žykktargreiningu reiknimišstöšvarinnar į hįdegi ķ dag (föstudag).

w-blogg260113c

Heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins en litirnir žykktina. Kortiš batnar mjög viš stękkun. Viš höfum aš undanförnu fylgst meš kuldapollinum Stóra-Bola ķ lķki mikillar fjólublįrrar klessu yfir Kanada. Nś er sį litur horfinn. Kaldasta loftiš hefur sturtast śt yfir Atlantshaf undanfarna viku og oršiš aš meš afbrigšum góšu fóšri fyrir žrjįr hrašvaxandi ofurlęgšir. Kalda loftiš sem eftir er er enn aš streyma til austurs og fóšrar Bretlandsógnirnar žrjįr. Rauša örin bendir į rišabylgju stóru lęgšarinnar ķ dag.

Į kortinu er hringrįsarmišja kuldapollsins komin śt yfir Atlantshaf austur af Labrador. Hśn mun grynnast og žokast til austurs og verndar žar meš okkur fyrir įrįsum śr sušvestri - nżjar lęgšir ganga ekki žvert ķ gegnum kuldapolla heldur til hlišar viš žį. Bretlandsógnirnar draga ellimóšan Stóra-Bola meš sér - smįspöl hver žeirra uns hann hverfur ķ eina bylgjuna.

Nżr kuldapollur sem lķka heitir Stóri Boli er į kortinu aš plaga noršurströnd Alaska og slóšir Vilhjįlms Stefįnssonar į Banks-eyju. Hann mun sķšar breiša śr sér og taka sęti žess fyrra - žó gerir evrópureiknimišstöšin ekki rįš fyrir žvķ aš hann verši jafnöflugur žaš sem séš veršur (7 til 10 dagar). En viš bķšum ķ spennu - eins og venjulega.

Takiš eftir žvķ aš kuldapollurinn yfir Sķberķu (Sķberķu-Blesi) hefur einnig misst fjólublįa litinn aš mestu. Er veturinn eitthvaš aš tapa sér?


Mesta sprengjan? - En ķ sęmilegri fjarlęgš

Nś tekur žrišja ofurlęgš vikunnar flugiš undan austurströnd Bandarķkjanna og stefnir til noršausturs. Henni er spįš sjaldgęfri dżpt, evrópureiknimišstöšin stakk ķ kvöld (fimmtudaginn 24. janśar) upp į 925 hPa ķ lęgšarmišju kl. 6 į laugardagsmorgun. Žį į lęgšin aš hafa dżpkaš um 60 hPa į einum sólarhring og nęrri 40 hPa į 12 klst.

Stundum lķša mörg įr į milli svona djśpra lęgša hér viš noršanvert Atlantshaf. Žrżstingur hér į landi hefur ašeins sįrasjaldan fariš nišur fyrir 930 hPa frį žvķ aš męlingar hófust. Nś er žaš aušvitaš svo aš ekki er vķst aš lęgšin verši ķ raun alveg svona djśp - en lķklega veršur lęgsta talan samt um eša undir 930 hPa.

Enn fįum viš tękifęri til aš sjį lęgšina dżpka į stöšugleikakorti evrópureiknimišstöšvarinnar - žaš ętti aš fara aš verša kunnuglegt föstum lesendum.

w-blogg250113a

Viš sjįum Nżfundnaland til lengst til vinstri į myndinni. Kortiš gildir kl. 18 sķšdegis į föstudag (25. janśar). Heildregnu lķnurnar sżna žrżstingur viš sjįvarmįl. Lęgšarmišjan er hér um 963 hPa djśp. Į raušu og brśnu svęšunum er stöšugleiki lķtill, en į gręnu svęšunum er hann mikill. Tölurnar eru mįl fyrir stöšugleikann, hįar tölur sżna aš hann er hįr, en lįgar aš hann sé lķtill.

Pķnulķtill fjólublįr blettur er inni viš lęgšarmišjuna, žar er stöšugleikinn minnstur og vešrahvörfin lęgst. Viš sjįum hvernig lįg vešrahvörf (brśnn litur) breišast til sušausturs ķ breišum boga. Nįkvęmlega Žar sem hann mętir fleyg af röku lofti (sem ķ žessu tilviki er „hlżi geiri“ lęgšarkerfisins) į mesta dżpkunin sér staš. Vešrahvörfin stinga sér žar nišur og undir ķ mjórri trekt, viš žaš magnast snśningur ķ kerfinu grķšarlega og fįrvišri geisar ķ kringum mišjuna.

w-blogg250113d

Žetta er spįkort bresku vešurstofunnar sem gildir į sama tķma og kortiš aš ofan. Hér er lęgšin talin vera 959 hPa (ķ lķkani žeirra). Hlżi geiri lęgšarinnar (sį ytri) žekur nokkurn veginn sama svęši og raki fleygurinn žekur į litakortinu aš ofan. Ašalatriši myndarinnar (framsókn vešrahvarfanna) sést hvergi og hefši žó mįtt teikna hann sem hįloftakuldaskil (svipaš og sundurslitnu hitaskilin framan viš lęgšina į kortinu). Ę.

Į litakortinu aš ofan bendir ör einnig į skarpa brśn efst į kortinu. Žetta er śtjašar kerfisins og eru žar einnig grófgeršir atburšir. Śtstreymisloft (loft rķs upp ķ lęgšum og streymir fram og til hlišar) ryšst žar undir vešrahvörfin og lyftir žeim snögglega. Mikil ókyrrš (sem flugvélar eiga aš foršast) er oftast ķ kringum rušning af žessu tagi. Hvort žaš veršur ķ žetta sinn skal lįtiš ósagt.

En lķtum loks į tvö spįkort. Hiš fyrra sżnir lęgšina eins og henni er spįš ķ dżpstu stöšu kl. 6 į laugardagsmorgun - óvenjuleg tala, 925 hPa.

w-blogg250113b

Hitt spįkortiš sżnir lķka mjög óvenjulega tölu. Hśn birtist ķ spįnni fyrir mišnętti į föstudagskvöld.

w-blogg250113c

Litirnir sżna loftžrżstibreytingar į žremur klukkustundum. Į hvķta svęšinu sem örin bendir į hefur falliš sprengt litakvaršann - enda er įstandiš mjög óvenjulegt. Žrżstingur hefur falliš um 31,3 hPa į žremur klukkustundum. Svo įkaft hefur žrżstingur aldrei falliš svo vitaš sé hér į landi. Vitaš er um eitt žrżstiris sem er meira. Žrżstingur steig um 33,0 hPa į Dalatanga 25. janśar 1949, gildandi ķslandsmet ķ žrżstirisi.

Hér į landi er ris yfir 20 hPa / 3 klst algengara en įmóta fall.

Lęgšin fer aš hafa įhrif hér į landi sķšdegis į laugardag meš vaxandi austanįtt en veršur žį farin aš grynnast. Spįr gera sķšan rįš fyrir žvķ aš hśn žokist til austurs fyrir sunnan land og vindur snśist žį til noršausturs.


Žorrahiti ķ Reykjavķk 1949 til 2012 (og fréttir af stöšunni)

Gamla ķslenska tķmatališ hjarir enn, sumardagurinn fyrsti er enn į sķnum staš žótt żmsir vilji leggja hann af eša flytja til. Vęri ekki bara fķnt aš halda upp į nżjįrsdag annan janśar?

En lįtum nöldur eiga sig aš sinni og lķtum į hitafar į žorra ķ Reykjavķk frį 1949 til 2012.

w-240113

Lóšrétti įsinn sżnir mešalhita į žorra, frį bóndadegi til žorražręls, sį lįrétti markar įrin. Žorrinn byrjar alltaf į föstudegi og endar į laugardegi - misgengi er žvķ į milli dagsetninga hins venjulega almanaksįrs gregorstķmatals og žess ķslenska svo skeikaš getur viku. Til lengri tķma litiš fer misręmiš žó ekki śr böndunum vegna žess aš aukaviku er skotiš inn ķ ķslenska tķmatališ į u.ž.b. sjö įra fresti og gregorsįriš leggur fram hlaupįrsdaginn af sinni hįlfu. Dagar aš baki mešaltalsins į lķnuritinu fylgja žorranum eins og hann fęrist til frį įri til įrs.

Į myndinni vekja athygli hinir grķšarlega hlżju žorramįnušir 1964, 1965 og 1967. Eini nżlegi žorrinn sem blandar sér ķ keppnina um žann hlżjasta er 2006. Mešaltal nżju aldarinnar er žó hįtt mišaš viš undangengna kalda įratugi.

En žaš er erfitt aš sleppa stöšu dagsins og lķtum į hana ķ skyndi.

 w-blogg240113a

Žetta er hitamynd af vef Vešurstofunnar frį mišnętti į mišvikudagskvöldi 23. janśar. Hér er „sprengilęgš“ dagsins bśin aš hringa sig upp skammt sunnan Gręnlands. En mikill skżjabakki gengur śt śr henni til austurs og sķšan sušurs og sušvesturs. Viš sjįum merkimiša hįloftavindrastar ķ grķšarskarpri hvķtri brśn skżjabakkans - žar hlżtt fęriband nżrrar lęgšar.

Nżmyndunin er meira aš segja bśin aš koma sér upp svonefndum „haus“ sem einkennir vaxandi lęgšakerfi. En skyldi eitthvaš verša śr žessu?

Svariš sést aš nokkru leyti į myndinni aš nešan sem er ķ flokki žeirra sem viš höfum litiš į undanfarna daga. Hśn sżnir sumsé lóšréttan stöšugleika ķ vešrahvolfi (litafletir) og sjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur) og gildir į mišnętti, ž.e. į sama tķma og gervihnattarmyndin.

w-blogg240113b

Viš sjįum raka fleyginn vel - er e.t.v. ekki alveg oršinn aš eiginlegum fleyg heldur er hann frekar eins og tunga. En hér eru engin lįg vešrahvörf ķ nįnd - lķtiš veršur žvķ śr žessu, - žótt lęgš myndist.

Viš bķšum hins vegar spennt eftir nęstu stórlęgšinni, e.t.v. žeirri mestu ķ žessari syrpu. Evrópureiknimišstöšin segir hana munu dżpka um 62 hPa į sólarhring žegar mest veršur - žaš hlżtur aš vera nęrri meti į žessum slóšum. [Misminniš rįmar žó ķ 70]. Viš eigum vķst aš sleppa aš mestu.

En fullsnemmt er aš fjalla nįnar um žessa nżju lęgš - žvķ hśn er ekki oršin til. Einu sjįanlegu merkin nś felast ķ lķtilli bylgju sem er į sušausturleiš yfir Minnesotarķki.

w-blogg240113c

Kortiš sżnir įstandiš ķ 500 hPa um mišnętti į mišvikudagskvöld. Litir sżna žykktina, žvķ lęgri sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Fjólublįi liturinn markar svęši žar sem žykktin er minni en 4920 metrar. Lęgšardragiš er merkt meš ör og fylgir žaš jašri kuldapollsins til móts viš sinn hlżja fleyg sem į aš birtast žegar dragiš kemst til austurstrandar Bandarķkjanna į fimmtudagskvöld.

Athugasemd 26. janśar: Smįvilla leyndist ķ žorralķnuritinu, bętt hefur veriš śr žvķ.


Enn ein sprengilęgšin (og fleiri verša žęr ķ syrpunni)

Sprengilęgš er ekki gott orš og veršur aš bišjast afsökunar į notkun žess ķ fyrirsögn - en žetta er hrį (eša lķtt sošin) žżšing į enska heitinu „bomb“, sem oršasafn bandarķska vešurfręšifélagsins skilgreinir um žaš bil svona:

Lįgžrżstisvęši (utan hitabeltis) sem dżpkar um meir en 24 hPa į einum sólarhring (meir en 1 hPa/klst aš jafnaši).  Skilgreiningin kom fyrst fram opinberlega ķ grein sem žeir Frederic Sanders og John R. Gyakum birtu ķ tķmaritinu Monthly Weather Review 1980 [180, s.1589 til 1606].  Greinin į aš vera opin į netinu. Taka mį eftir žvķ aš ķ illžżšanlegri fyrirsögn hennar er oršiš „bomb“ haft ķ gęsalöppum - enda subbulegt. Žaš sló samt ķ gegn ķ enskumęlandi löndum og vķšar. 

En hvaš um žaš. Um helgina fjöllušu hungurdiskar um kröftuga lęgš sem aldeilis féll undir žessa skilgreiningu, Hśn dżpkaši um 53 hPa į einum sólarhring, 40 hPa į 12 klukkustundum og 15 į žremur klukkustundum. Sömuleišis var fjallaš um nokkur einkenni lęgšadżpkunar af žessu tagi. Nś er nż lęgš į svipušum slóšum - ekki alveg jafn öflug - og rétt aš hamra į aš minnsta kosti einu einkennisatriši.

Viš lķtum į spį evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšugleika vešrahvolfsins og gildir hśn kl. 9 į mišvikudagsmorgni, 23. janśar.

w-blogg230113a

Ef vel er aš gįš sjįst śtlķnur Ķslands efst ķ hęgra horni kortsins og Nżfundnaland er vinstra megin viš mišju žess. Hér er fleygur lįgra vešrahvarfa aš ganga til austurs į móts viš fleyg af röku og hlżju lofti. Žetta er hin kröftuga blanda. Fjólublįi liturinn sżnir svęši žar sem męttishiti vešrahvarfanna er lęgri heldur en męttishiti ķ 850 hPa yrši - ef allur raki žess žéttist (dulvarmi loftsins losnaši). Kort žetta hefur žann kost aš hér sjįst bęši žessi mikilvęgu atriši sprengjuuppskriftarinnar ķ sjónhendingu.

Lęgšarmišjan er samkvęmt spįnni um 963 hPa į žessum tķmapunkti en į korti sem gildir klukkan 18 er hśn komin nišur ķ 952 hPa, hefur dżpkaš um 11 hPa į 9 klukkustundum - En mesta 24 klukkustundadżpkunin er samkvęmt spįnni 37 hPa, vel inni į „sprengjusvęšinu“.

Grķšarlegur vindur fylgir - litlu minni en var ķ helgarlęgšinni. Ķ 850 hPa mį sjį 55 m/s žar sem mest er.

w-blogg230113c

Žetta kort gildir klukkan 21 į mišvikudagskvöld og sżnir žaš hęš 850 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Vindur er sżndur į hefšbundinn hįtt meš vindörvum og litušu svęšin sżna lįgskreiš hitahvörf - žar į mešal skilasvęši. Lęgšin grynnist nokkuš ört eftir žetta en spįr benda til žess aš śrkomusvęši hennar nįi alveg til landsins um sķšir - trślega sķšdegis į fimmtudag.

Fleiri „sprengjur“ eru aš taka miš, jafnvel fleiri en ein. Įstand sem žetta er ķ boši kuldapollsins mikla yfir Kanada (Stóra-Bola) en hann sendir hvert kuldaskotiš į fętur öšru śt yfir hlżtt Atlantshafiš um žessar mundir.


Af hręringum į noršurhveli (rétt enn og aftur)

Žaš ętlar aš verša erfitt aš slķta sig frį noršurhvelsstöšunni žvķ svo stórgerš er stašan. Hungurdiskar eru žvķ enn viš žaš sama.

Lķtum į venjubundiš noršurhvelskort 500 hPa-flatarins. Jafnhęšarlķnur eru svartar og merktar ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar), žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er hįloftavindurinn. Žykktin er hér sżnd meš litaflötum, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnu og blįu tónanna er viš 5280 metra - mešaltal janśarmįnašar hér į landi er um 5240 metrar.

Kortiš gildir kl. 12 į mišvikudag, 23. janśar 2012 og er śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg220113a

Ķsland er undir hvķtu örinni rétt nešan viš mišja mynd. Myndin skżrist mjög viš stękkun (smellt). Fyrst eru žaš ašalatrišin. Heimskautaröstin er nś ķ sušlęgri stöšu, gróflega žar sem svarti hringurinn er į myndinni. Žar er vestanįtt rķkjandi. Į heimskautaslóšum er vķša austanįtt, hér gróflega merkt meš hvķtum hring - og ör. 

Žegar mikiš er um austanįttir ķ hįloftum į noršurslóšum er sagt aš AO-fyrirbrigšiš sé ķ neikvęšri stöšu. AO er skammstöfun fyrir alžjóšaheitiš Arctic Oscillation - vandręši eru aš finna hentuga ķslenska žżšingu. Hrį žżšing vęri noršurslóšasveiflan - žótt žaš gangi alveg er ritstjórinn ekki įnęgšur. Mjög margir erlendir vešur- og loftslagsfręšingar eru ekki heldur įnęgšir meš aš kalla žetta sveiflu (oscillation) žvķ žaš veldur endalausum misskilningi - alveg eins og sveifla į ķslensku. Į ensku bśa menn jafnframt viš žau óžęgindi aš 90 įra hefš er fyrir notkun sveifluhugtaksins og žvķ sérlega erfitt aš losna viš žaš. Ritstjóranum er um og ó aš hleypa sveifluskrķmslinu lausu į ķslensku - vegna žess aš einhvers stašar liggur betra ķslenskt orš ķ felum - bķšur žess ašeins aš verša vakiš.

En AO-fyrirbrigšiš er - sem hugtak - innan viš 20 įra gamalt. Ķ sinni hreinustu merkingu į žaš viš įstand ķ heišhvolfinu, tališ jįkvętt žegar vestanįtt rķkir žar, en neikvętt ķ įttleysu eša austlęgum įttum. Fljótlega var fariš aš nota žaš lķka um įstand ķ efri hluta vešrahvolfs - žegar röstin er sunnarlega rétt eins og nś. Ekkert er śt į žį notkun aš setja.

En lķtum nś į hluta myndarinnar hér aš ofan (batnar ekki svo mjög viš stękkun).

w-blogg220113b

Ķsland er hér til hlišar viš mišja mynd. Žar er fyrirstöšuhęšin góša enn fyrir austan land, en lęgšardrög sękja hęgt og bķtandi til noršausturs ķ įtt til okkar śr sušvestri. Rauša örin sušvestur ķ hafi bendir į lęgšabylgju sem gęti haft žaš af aš koma śrkomusvęši hingaš eftir nokkra daga. Viš sjįum vel aš ķ bylgjunni er talsvert misgengi žykktar- og hęšarflata, hlż tunga stingur sér inn til lęgri žrżstiflata. Žegar žetta kort gildir er žrżstingur ķ lęgšarmišju viš sjįvarmįl um 963 hPa og į aš fara nišur ķ um 950 hPa žegar lęgšin veršur viš Sušur-Gręnland.

Žessi bylgja er eina misfellan į öllum sušurjašri hringrįsarinnar ķ kringum Stóra-Bola, allt vestur til Klettafjalla en žar bendir rauš ör į bylgju žar sem žaš öfuga į sér staš - kalt loft stingur sér undir til hęrri žrżstiflatar. Allt misgengi af žessu tagi er lķklegt til afleišinga.

Lęgšin krappa og djśpa sem var fjallaš hér um um helgina varš til žegar lįgur žrżstiflötur gekk til móts viš hįa žykkt. Viš skulum enn hamra į žvķ aš lįg vešrahvörf fylgja lįgri stöšu žrżstiflata. Sé loftiš rakt sem sękir į móti aušveldar žaš innstungu hlżja loftsins, einfaldlega vegna žess aš ķ dulvarma žess er falin dulinn žykktarauki sem afhjśpast ķ dulvarmalosun ķ uppstreymi.

Kuldapollurinn Stóri-Boli verpti stóru eggi sem tók meš sér hluta hans śt yfir Atlantshaf. Į kortinu hér aš ofan hefur hann ekki alveg jafnaš sig - žaš sjįum viš af žvķ aš lęgšarmišjan (hvķtt L viš strönd Labrador) er ekki ķ mišju kuldans (fjólublįa svęšiš). Į nęstu dögum heldur kuldinn įfram aš streyma śt yfir Atlantshaf svo ótt og tķtt aš fjólublįa svęšiš į aš hverfa į rśmum sólarhring frį gildistķma žessa korts tališ. Žį er hętt viš žvķ aš önnur rosalęgš myndist yfir Atlantshafinu nęstu dagana į eftir. Of langt er žó ķ žaš til aš hęgt sé um aš tala.

Noršur undir pól er lķtill fjólublįr blettur - nęsti Stóri-Boli. Hann fęrist ķ aukana nęstu daga, hreyfist sušur og tekur trślega viš af žeim fyrri. Einnig er rétt aš benda į fyrirstöšuhęš ekki žar fjarri - hśn er bżsna öflug žótt blįlituš sé. Flöturinn liggur žar ķ yfir 5460 metrum ķ mišju. Mikill kuldi undir öflugri hįloftahęš tįknar hįan sjįvarmįlsžrżsting - ķ žessu tilviki er hann yfir 1060 hPa - ekki mjög algeng tala nema helst yfir Sķberķu.

Af heišhvolfinu er žaš aš frétta aš hlżnunaratburšinum mikla er ekki lokiš, ójafnvęgi er enn mikiš. En žaš nęgir aš lķta į žaš vikulega.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b
  • w-blogg091217a
  • w-blogg081217

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 71
  • Sl. sólarhring: 621
  • Sl. viku: 2551
  • Frį upphafi: 1522673

Annaš

  • Innlit ķ dag: 55
  • Innlit sl. viku: 2162
  • Gestir ķ dag: 54
  • IP-tölur ķ dag: 52

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband