Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2023

Snjóflóšalęgšin

Lęgšin sem olli snjóflóšunum į Austurlandi ķ dag (mįnudag 27. mars) var af minni geršinni. Hśn myndašist yfir sušvestanveršu landinu seint į laugardagskvöld, žokašist austur og dżpkaši og var sķšastlišna nótt viš Sušausturland. Afskaplega „lśmskt“ kerfi, vakiš upp af hįloftalęgšardragi sem kom austur yfir Gręnland og hreyfšist til austsušausturs. Reiknilķkön höfšu fyrir allnokkrum dögum sķšan nįš myndun lęgšarinnar - og samspili hennar og hįloftalęgšardragsins. Um tķma var śtlit fyrir aš talsvert gęti snjóaš į höfušborgarsvęšinu, en reyndin varš sś aš žar féll nęr engin śrkoma - en į Sušurlandsundirlendinu varš alhvķtt ķ gęrmorgun (sunnudag). 

Eftir aš reiknimišstöšvar höfšu loks nįš taki į lęgšarmynduninni varš ljóst aš mikil śrkoma var ķ vęndum į landinu austanveršu, sérstaklega į Austfjöršum, og aš hśn myndi falla ofan į undirlag sem bżšur upp į snjóflóš. En žrįtt fyrir žetta veršur aš segja eins og er aš stęrš žessa atburšar er meiri en flestir vęntu (telur ritstjóri hungurdiska). 

Lķtum nś į fįein vešurkort. 

w-blogg270323a

Hįloftalęgšardragiš kom eins og įšur sagši yfir Gręnland. Ekkert (nema flóknir lķkanreikningar) sżndi lęgšarmyndun viš sjįvarmįl, fyrr en lęgšardragiš nįlgašist Ķsland. Lęgšin myndašist ekki fjarri rauša hringnum į myndinni. Éljagaršar tóku aš myndast (nokkuš óskipulega) yfir hlżjum sjó - og tengdust loks śrstreymi hįloftalęgšardragsins ķ efri hluta vešrahvolfs yfir landinu og rétt sunnan viš žaš. Žar meš varš greiš leiš fyrir įkaft uppstreymi og śrkomumyndun. Kortiš sżnir stöšuna ķ mišju vešrahvolfi, ķ 500 hPa-fletinum, kl. 3 sķšastlišna nótt. Žį var hafši dįlķtil lęgš snarast śt śr hįloftadraginu og dró raka loftiš śr sušri yfir landiš austanvert. Meir en -40 stiga frost var žį ķ rśmlega 5 km hęš yfir Austfjöršum. Ķ nešri lögum varš vindur austlęgari - og noršaustlęgari eftir žvķ sem nešar dró.

w-blogg270323b

Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting og śrkomuįkefš kl.6 į mįnudagsmorgunn. Žį er allmikill noršaustanstrengur yfir Austfjöršum og lķkaniš sżnir 15 til 20 mm śrkomu nęstlišnar 3 klukkustundir žar um slóšir. Žaš įstand stóš lengur - og mikill snjór hefur safnast upp ofan į klaka- og haršfennisundirlag ķ fjöllum. 

Žó žessi staša sé į stórum kvarša mjög ólķk žeirri sem olli snjóflóšunum ķ Neskaupstaš 1974 eru stašbundnar ašstęšur ekki svo ólķkar - ašstęšurnar yfir mišjum Austfjöršum. Sérlega köld sušlęg įtt ķ hįloftum, en til žess aš gera hlżrri noršaustanįtt undir. Afskaplega eitruš blanda. Žaš er hins vegar afskaplega mikil tilviljun aš lenda ķ žvķ aš kerfi sem žetta skuli hitta svona nįnast „fullkomlega“ ķ, jafnveigalķtiš sem žaš žrįtt fyrir allt viršist vera. En žannig getur žaš veriš - og žannig veršur žaš žvķ einhvern tķma. 

Hįloftalęgšardrög sem žetta, bęši stór og smį, hafa valdiš óteljandi vandręšum hér į landi, en viš getur žó žakkaš fyrir aš reiknilķkön nśtķmans eru farin aš vara okkur miklu, miklu betur viš žeim heldur en ungir vešurfręšingar af kynslóš ritstjóra hungurdiska ólust upp viš - svo ekki sé talaš um forfešur okkar sem engar vešurspįr höfšu nema eigiš hyggjuvit. 

Hįloftalęgšardragiš og lęgšin eru nś śr sögunni hjį okkur, koma eitthvaš viš ķ Noregi og Svķžjóš į morgun - en vonandi skašalaust. En svo er aš sjį aš frekari leišindi geti tekiš viš fyrir austan sķšar ķ vikunni. Viš lįtum Vešurstofuna og ašra til žess bęra ašila vara viš žvķ - ef žörf er į. 

Fréttamenn (vonandi ungir og reynslulausir) voru spyrjandi aš žvķ ķ dag hvort snjóflóš vęru algeng ķ mars. Rétt aš (endur)birta myndina hér aš nešan.

w-blogg270323d

Žetta er gamalt sślurit śr fórum ritstjóra hungurdiska. Viš höfum engar įhyggjur af sjįlfum tölunum (žó śreltar séu), en myndin sżnir greinilega įrstķšasveiflu snjóflóšatjónsatburša. Žeir eru įmóta tķšir ķ janśar, febrśar og mars, nokkuš tķšir ķ aprķl og desember. En sįrafįir ķ maķ og september (koma žó fyrir). Mars er žvķ mikill snjóflóšamįnušur og rétt aš įrétta žaš. 

Žeir sem hafa įhuga geta rifjaš upp pistil hungurdiska um vešriš sem olli snjóflóšunum ķ Neskaupstaš 1974.


Hugsaš til įrsins 1928

Įriš 1928 žótti hagstętt lengst af eftir umhleypingasama byrjun. Lengst af var hlżtt og ašeins einn mįnušur telst kaldur. Žaš var jśnķ, žį var kvartaš um kulda, žurrka og illa grassprettu. Skašavešur voru fįtķš į įrinu og tjón ķ žeim til žess aš gera lķtiš, en eins og venjulega į žessum įrum fórust allmörg skip og togarar. Tengsl žeirra óhappa viš vešur eru oft óljós.  

Ķ janśar var óhagstęš tķš, umhleypingasamt var og allmikill snjór. Febrśar žótti sömuleišis óhagstęšur nema sķšari hlutinn fyrir noršan. Mikill snjór um mišjan mįnuš syšra. Ķ mars var tķš hagstęš, hęgvišrasöm og snjólétt. Žurrvišrasamt var nyršra. Gęftir voru góšar. Ķ aprķl var hlż og góš tķš, žurrt var nyršra en śrkomusamt į Sušurlandi. Maķ var hagstęšur og hlżr, mjög žurrt var vķšast hvar. Ķ jśnķ var óvenjužurrt og sólrķkt um landiš sunnanvert, en žurrkar töfšu gróšur. Kalsasamt var noršaustanlands. Kalt var ķ vešri. Jślķ var sólrķkur, en nokkuš śrkomusamt žótti noršaustanlands. Įgśst var einnig hagstęšur. Žį var śrkomulķtiš į bęši Noršur- og Vesturlandi. Ķ september var nokkuš žurrt noršaustanlands, gęftir voru góšar og tķš almennt talin góš. Ķ október var tķš mjög hagstęš og hęgvišrasöm. Fremur žurrt į Sušur- og Vesturlandi. Nóvember var hagstęšur til landsins, en gęftir misjafnar. Desember var hagstęšur og snjóléttur. Śrkomulķtiš var noršan- og austanlands.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Blöšin vitna oft til „FB“ sem mun vera Fréttastofa blašamanna. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Sömuleišis notum viš okkur fįeinar tķšarfarslżsingar vešurathugunarmanna. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Vešurathugunarmenn telja tķš heldur órólega ķ janśar - en lķta žó misjöfnum augum til hennar:

Höršuból ķ Dalasżslu (Flosi Jónsson): Tķšin mį heita aš hafi veriš góš žennan mįnuš. Žó hśn hafi veriš óstöšug žį hefur alltaf veriš smįvišrasamt og frostvęgt.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir veriš heldur stórgert. Reglulegt vetrar vešur. Hagar hafa lķtiš veriš notašir į gjafajöršum sķšari hluta mįnašarins vegna haršvišra og kulda. En nś er allstašar jaršlaust, svellstorka yfir allt.

Hraun ķ Fljótum (Gušmundur Davķšsson): Tķšarfariš hefur mįtt heita gott, yfirleitt - frost fremur vęg og oft hiti. Žótt oft vęri snjókoma fyrsta hluta mįnašarins var hśn svo lķtil aš lķtiš sakaši.

Raufarhöfn (Įrni Įrnason): Tķšarfariš hefur veriš umhleypingasamt en ekki stórillt. Ķsing og bleytuhrķšar hafa gert žaš aš verkum aš oft hefir veriš slęmt til jaršar og aš stašaldri varla nema snöp. En af žvķ frostleysur hafa veriš og fjörur žķšar hefir fulloršnu fé ekki veriš gefiš viš sjó.

Stórhöfši ķ Vestmannaeyjum (Gunnar Ž. Jónathansson): Ólįta tķš. Stormar og umhleypingar. Litlar gęftir į sjó.

Ašfaranótt žess 5. janśar gerši vestanhvell. Morgunblašiš segir 6.janśar frį:

Tvo bįta rekur į land [į Akranesi]. Snemma ķ morgun rak į land tvo stóra vélbįta, Geir goša og Hrefnu. Eru žeir 30—40 smįlestir aš stęrš. Var vešur mjög hvasst og brim mikiš. Bįtarnir nįšust bįšir śt seinna ķ dag, lķtiš eša ekki skemmdir.

Śr Mżrdal (sķmtal 5. jan.) Talsveršan snjó hefir sett nišur ķ Mżrdal sķšustu daga; fénašur var tekinn į gjöf fyrir jól, en fram aš žeim tķma var einmuna tķš.

Morgunblašiš segir af snjóalögum sunnanlands 17.janśar:

Talsveršur snjór er sagšur fyrir austan fjall, sérstaklega žegar austur ķ Rangįrvallasżslu kemur. Hefir žar dregiš ķ stórskafla, og hefir tęplega veriš śtbeitandi aš undanförnu. En ķ gęr brį žar til žķšvišris og sjatnaši snjór talsvert.

Morgunblašiš segir 20.janśar frį góšri tķš nyršra:

Akureyri 18. janśar FB. Tķšarfar framśrskarandi. Lķtilshįttar snjókoma undanfariš, nś
hlįka og hlżindi.

Į žessum įrum voru alloft jaršskjįlftar viš Reykjanesvita, en Morgunblašiš segir ķ žetta sinn af tķšindaleysi 21.janśar:

Ólafur Sveinsson, vitavöršur į Reykjanesi er staddur hér ķ bęnum og nįši blašiš tali af honum og spurši frétta aš sunnan. Hann sagši aš meiri snjór hefši veriš į Reykjanesi nś um įramótin en nokkuru sinni hefši komiš žar ķ sinni tķš, en nś mętti snjólaust kalla. Jaršskjįlftar hafa veriš žar meš langminnsta móti aš undanförnu eša sķšan ķ vor, ašeins lķtilshįttar hręringar viš og viš.

Žann 20. janśar gekk sérlega djśp lęgš yfir landiš vestanvert. Žrżstingur męldist lęgstur ķ Grindavķk um kl.10, 932,6 hPa. Vešrįttan getur žess aš lķklega hafi hann fariš enn nešar sķšar um daginn į Ķsafirši, en žrżstisķriti nįši lįgmarkinu žar ekki. Giskaš er į 931,9 hPa og aš lęgšarmišjan hafi jafnvel veriš enn dżpri. 

Slide1 

Eftirtektarvert er hversu endurgreiningar hafa (hingaš til) nįš žessari lęgš illa. Žaš mį t.d. sjį ķ dęminu hér aš ofan. Evrópska greiningin er įmóta og missir lķka af žessari lęgš. 

Slide2

Myndin sżnir kort sem dregiš er į Vešurstofunni kl.8 aš morgni 20.janśar 1928. Lęgšin er žį skammt sušur af Reykjanesi. Hér er žrżstingur kominn nišur undir 938 hPa ķ Grindavķk, en fór tępum 6 hPa nešar um 2 klukkustundum sķšar. Hvasst er ķ kringum lęgšina, en žó uršu (eins og įšur sagši) skašar ekki verulegir. Vešriš hefši valdiš meiri vandręšum nś į dögum, einkum vegna samgöngutruflana. 

Svo er žaš eitt togarastrandiš, Morgunblašiš segir frį 25.janśar:

Klukkan hįlfįtta ķ fyrrakvöld strandaši enskur togari, „Gladwyn“ frį Aberdeen į Bęjarskerseyri hjį Sandgeršisvķk. Var žį įkaflega mikiš brim og lengi tvķsżnt hvort takast mundi aš bjarga skipshöfninni ... Žaš žykir mesta furša, aš svo heppilega skyldi takast, aš allir mennirnir björgušust, eins og illt var žar ašstöšu og brimiš gķfurlegt. Var žaš aš žakka framśrskarandi dugnaši manna śr landi, aš öllum varš bjargaš. Ķ gęr var fariš um borš ķ skipiš og er sżnt, aš engin von er um aš žvķ verši bjargaš, žvķ aš žaš er mölbrotiš og sennilega veršur ekki hęgt aš bjarga śr žvķ neinu sem nemur.

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 7. janśar hafi bįtur farist nęrri Flatey į Skjįlfanda, tvennt hafi drukknaš og žann 13. hafi mašur oršiš śti viš Kirkjubę į Rangįrvöllum. 

Ķ Reykjavķk var alhvķtt samfellt frį 22. janśar til 20. febrśar. Žann 12. til 13. febrśar bętti mjög ķ snjóinn, snjódżptin fór śr 11 cm žann 11. ķ 34 cm žann 14. Žann 19. sjatnaši og var nįnast alautt oršiš žann 20. Ašeins var alhvķtt tvo daga ķ mars ķ Reykjavķk, sķšast ķ žann 19. (5 cm) og sķšan ekki aftur fyrr en 18.nóvember (6 cm). Óvenjulegt fannkynngi var į mörgum vešurstöšvum um og fyrir mišjan febrśar. 

Vešurathugunarmenn kvarta undan febrśartķšinni, en hśn batnaši žó eftir illvišriš žann 20.:

Hvanneyri (Žorgils Gušmundsson): Žann 20. var mjög mikill stormur og fauk hér aš Hvanneyri hlaša og eldivišarskśr, hvoru tveggja nokkuš feyskiš oršiš en annars vel um bśiš.

Lambavatn: Tķšafariš mįtti heita heldur slęmt. Til žess 20. var allstašar jaršlaust fyrir allar skepnur af svellhśš sem kom upp śr nżįrinu. Um mišjan mįnušinn setti nišur óvenju mikinn snjó į svo stuttum tķma (38 cm snjódżpt žann 12.). Nś er allt oršiš alautt svo svell er aš hverfa af tjörnum žvķ aš hefir ķ 3 daga veriš svo hlżtt og vindur svo mikill aš snjór og svell hafa horfiš ķ svipan.

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Athugasemdir um mįnušinn: Frostmildur, gjaffeldur, umhleypingasamur, sjógęftafįr, óhagstęšur.

Raufarhöfn: Žann 19. Rokvešur stundum eftir kl.4. Fauk žak af ķbśšarskśr ķ heilu lagi og sleit meš žvķ allt sķmasambandiš.

Papey (Gķsli Žorvaršsson): Snjólagiš var ekki mikiš, en afar illa gerši krap į krapa ofan. Frostiš lķtiš svo varla nįši aš samfrjósa, tók žvķ fljótt upp. Sķšan 23. besta tķš svo talsvert er fariš aš gręnka ķ tśnum og śteyjum. Litlar sjógęftir.

Fagurhólsmżri (Ari Hįlfdanarson): Žennan mįnuš hefur tķšin veriš umhleypingasöm og oftast haglaust. Snjór er mikill (56 cm ž. 17.) og illa geršur, gaddur undir snjónum. Versti kaflinn į vetrinum žaš sem af er.

Stórhöfši: Óvenju mikil haršindi og ótķš fram yfir mišjan mįnuš. Litlar gęftir sökum storms og brims. Žann 13. brotnaši mb Sigrķšur viš Ofanleitishamar, menn björgušust. Klifraši einn upp hamarinn morguninn eftir og komst til bęja; voru hinir svo halašir upp. [Nįnari lżsingu į žessu mikla klifurafreki mį finna ķ blöšum og vķšar]. 

Blašafréttir kvarta einnig undan febrśartķšinni. Morgunblašiš segir frį ķ žremur stuttum fréttum:

[5. febrśar] Śr Mżrdal. Žetta nżbyrjaša įr fór allhöstugt af staš hvaš tķšarfar snertir, hefir veriš mjög illvišrasamt žaš af er.

[8.] Tķšarfar heldur umhleypingasamt. Snjóaši talsvert um daginn, sķšan hlįnaši, en snjó tók ekki upp, svo jörš skemmdist og er nś vķšast haglitiš.

[10.] Śr Biskupstungum. Öndvegistķš, hér sem annarstašar fram aš nżįri, Sķšan nokkuš snjóasamt og haršbżll hagi. Allur fénašur į fastagjöf og hross öll ķ hśsavist.

Alžżšublašiš segir frį mikilli ófęrš ķ Reykjavķk og grennd 12.febrśar:

Vegna ófęršar var ekki hęgt aš komast milli Hafnarfjaršar og Reykjavķkur ķ allan gęrdag. Umferšin stöšvašist frį kl. 2 į laugardag. Bifreišastöšvarnar voru lokašar ķ allan gęrdag, žvķ ekki var fęrt meš bifreišar um göturnar.

Morgunblašiš segir 14.febrśar frį hörmulegu slysi ķ Óshlķš og kvörtunum undan slęmum vešurspįm:

Ķsafirši 12. jan. FB. Vélbįtur frį Ķsafirši fór ašfaranótt sunnudags [12.febrśar] įleišis til Bolungarvķkur meš fólk, sem žašan hafši komiš til aš sjį „Lénharš fógeta“ leikinn. — Vegna žess aš bįturinn žótti ofhlašinn, voru 5 faržegar settir į land ķ Hnķfsdal og héldu žeir förinni įfram gangandi til Bolungavķkur. En utanvert viš Óshlķš skall į žį snjóflóš og fórst fernt.

Vestmannaeyjum FB 13. febr. Sjómannafélag Vestmannaeyja hefir samžykkt įskorun til stjórnar sinnar um aš rannsaka įstęšur fyrir žvķ aš vešurspįr Björgunarfélagsins hafa ķ vetur reynst miklu óįreišanlegri en į sama tķma ķ fyrra. Fannkyngi óvenjulegt eftir illvišriš ķ fyrrinótt. [Žaš var Björgunarfélagiš sem birti spar Vešurstofunnar, śtvarpiš hafši ekki tekiš til starfa]. 

Vķsir greinir 13. febrśar frį illvišri ķ Vestmannaeyjum - og Morgunblašiš segir frį framhaldi ķ frétt žann 15. 

[Vķsir, 13.] Vestmannaeyjum 12. febr. FB. Ķ gęr og nótt einhver hin mesta hrķš, sem komiš hefir um margra įra bil. Nķtjįn vélbįtar nįšu ekki til hafnar ķ gęrkveldi og var ófrétt um sjö ķ aftureldingu. Maķ, Skallagrķmur, Surprise, Ver og Žór leitušu ķ nótt. Allir eru nś komnir nema žrķr, en frétt komin, aš žeir séu į heimleiš. Loftnetiš į Žór slitnaši ķ óvešrinu.

[Morgunblašiš 15.] Vestmannaeyjum 14. febrśar. Fjöldi bįta var į sjó ķ Vestmannaeyjum ķ gęr er stórvišri meš svartabyl skall į. Brim var meš afbrigšum mikiš og įttu bįtar mjög erfitt meš aš nį landi.

Slide3

Žessa daga streymdi mjög kalt loft til landsins sunnan Gręnlands, lęgšir og snjókomubakkar komu ķ röšum aš landinu og snjó kyngdi nišur žó kerfin vęru ekki sérlega djśp. 

Slide4

Hįloftastašan aš kvöldi 13. er dęmigerš. Snarpt og kalt lęgšardrag viš Sušvesturland. 

Morgunblašiš og Vķsir sega enn af fannkynngi ķ fréttum nęstu daga:

[Morgunblašiš 16.febrśar] Snjókoma hefir veriš mikil ķ Borgarfirši undanfarna daga, ekki sķšur en hér. Hefir bęndum reynst mjög öršugt aš koma mjólk sinni til nišursušuverksmišjunnar Mjallar [ķ Borgarnesi], og ķ tvo daga stöšvušust flutningar alveg frį žeim er lengst eiga aš sękja, svo sem śr Žverįrhlķš og nešstu bęjum ķ Hvķtįrsķšu og Reykholtsdal. Ķ gęr höfšu menn rutt mestu snjóskaflana, svo aš bifreišir gįtu- fariš alla leiš upp aš Klįffossbrś.

[Vķsir 17.febrśar] Óvenjulegt fannkyngi er į Hellisheiši um žessar mundir. Į žrišjudaginn var brutust nokkrir menn austur yfir heišina og voru um sjö stundir frį Kolvišarhól austur į Kambabrśn.

[Morgunblašiš 18.febrśar] Samgönguteppa. Nś er snjókyngiš svo mikiš hér ķ bęnum og grenndinni, aš bķlar komast ašeins um bęinn. — Til Hafnarfjaršar komst enginn bķll ķ gęr; var veriš aš moka skafla allan daginn, en snjó fauk ķ jafnóšum.

[Vķsir 19.febrśar] Ķžróttavöllurinn og fönnin. Įšur en giršingin var reist umhverfis ķžróttavöllinn nżja, var į žaš bent opinberlega oftar en einu sinni, aš sennilegt mętti telja, aš svo mikill snjór legšist į vetrum aš giršingunni viš austurhliš vallarins, aš farartįlmi yrši aš. Giršinguna įtti aš setja rétt viš vesturbrśn vegarins, en gatan er mjó og land allt sundurgrafiš į löngu svęši žar austur af og oft meš öllu ófęrt umferšar. En ekki žótti „forrįšamönnunum" žetta sennilegt. Žeir fengu ekki skiliš, aš til mįla gęti komiš, aš snjórinn yrši svo hlįlegur, aš fara aš haugast saman į žessum staš, jafnvel žó aš annars stašar vęri kafhlaup. Sķšan giršingin var reist getur varla heitiš, aš snjó hafi fest į jöršu dęgri lengur hér į sušurnesjum, žar til nś. Og nś gefur lķka į aš lita. Mešfram allri austurgiršingu vallarins er samfelld žilja, sumstašar nįlega jafnhį giršingunni og aflķšandi śt į eystri vegarbrśn. Mį vegurinn heita ófęr bifreišum sem stendur. Verša žęr nś aš krękja vestur fyrir völlinn og er žaš ekki til neins hęgšarauka. Į veginum sjįlfum geta bifreišir, sem. mętast, ekki komist leišar sinnar, sakir fannkyngi. Žessa hęttu sįu margir fyrir ķ upphafi og vörušu „forrįšamennina" viš, en framsżni žeirra žį var lķk žvķ, sem hśn hefir alla tķši veriš. Minnugur.

Mesta illvišri įrsins gerši žann 20. febrśar meš hvassvišri, śrkomu og leysingu. Tjón varš žó ekki verulegt. 

Slide5

Endurgreiningin nęr žessari lęgš mjög vel. Henni fylgdi mikill sunnanstrengur, hvassvišri og hlżindi. 

Vķsir segir frį 22. febrśar: 

Akureyri 21. febr. FB. Ķ gęr var afspyrnu sušsušvestan rok og žeyr, meiri og minni skemmdir į mannvirkjum. Hey fuku og menn meiddust lķtillega. Vatnavextir miklir.

Morgunblašiš 23. febrśar:

Borgarnesi FB 22. febrśar Mikiš rok um helgina. Ķ dag gekk į meš žrumum og eldingum um kl.5.

Ķslendingur [Akureyri] 24. febrśar:

Ofvišri. Į mįnudagsmorguninn [20.] gerši ofvišri af sušri og hélst allan daginn langt fram į kvöld. Uršu bilanir miklar į sķmalķnum og ljósleišslum hér ķ bęnum og żmsar ašrar skemmdir. Žannig fauk allt jįrnžakiš aš sunnanveršu af Oddfellowhśsinu ķ Grįnufélagsgötu. Tveir menn slösušust ķ vešrinu, annar all-alvarlega. Fauk į hann vatnsbali og meiddi mikiš į höfši. — Ofvišriš geisaši um allt Noršurland, en um verulegar skemmdir af völdum žess hefir ekki frést.

Vķsir 24. febrśar:

Ķsafirši 23. febr. FB. Ofvišri ķ fyrradag. Fauk žį hlaša į Ósi ķ Bolungarvķk į sjó śt, meš öllum heyforša bóndans, kringum įttatķu hestum. Mótorbįtur brotnaši og sökk viš öldubrjótinn ķ Bolungarvķk.

Enn uršu hörmungar ķ snjóflóši. Morgunblašiš segir frį 25.febrśar:

Stślka ferst ķ snjóflóši ķ Žistilfirši. Um helgina var [18. til 19. ] voru tveir kvenmenn og einn karlmašur į ferš um Borgarfjörur ķ Žistilfirši. Gekk önnur stślkan spölkorn į undan samferšafólki sķnu. Yfir hana skall snjóflóš, er varš henni aš bana. Hśn var į leiš til Kollavķkur. (Eftir sķmfregn frį Akureyri).

Dagur segir einnig af sköšum ķ illvišrinu žann 20. og Žistilfjaršarmannskašanum ķ pistli 27.febrśar: 

Hvassvišrisrok geisaši hér allan mįnudaginn 20. ž.m. fram į kveld. Sumstašar uršu skemmdir į hśsum, jįrn fauk af žökum, reykhįfar brotnušu og gluggarśšur. Į stöku staš fauk hey, en ekki ķ stórum stķl; sķmalinur bilušu og ljósleišslur flęktust saman og skemmdust svo aš lengi var ljóslaust ķ bęnum į mįnudagskveldiš. Tveir menn slösušust, en žó ekki hęttulega.

Snjóflóš féll į Borgarfjörum, skammt frį Kollavķk ķ Žistilfirši um mišjan ž.m. Tvęr stślkur og unglingspiltur lentu ķ snjóflóšinu, voru žaš tvö systkin frį Völlum ķ Žistilfirši og Petra Pétursdóttir, til heimilis ķ Kollavķk, hśn var um fertugt, fędd og uppalin į Krįkįrbakka ķ Mżvatnssveit; fórst hśn ķ flóšinu og hafši dįiš strax; hin stślkan barst į sjó śt, og gat krafsaš sig ķ land; en pilturinn fannst mjög mįttfarinn ķ snjóskrišunni og žótti tvķsżnt um aš hann héldi lķfi.

Jón Eyžórsson tók sig til og svaraši žeim sem skömmu įšur gagnrżndu vešurspįr Vešurstofunnar. Gefur žetta svar hans innsżn ķ hug vešurfręšings fyrir nęrri 100 įrum. Hér er greinin tekin śr Morgunblašinu 26. febrśar, en hśn birtist vķšar:

Vešurspįrnar ķ fyrravetur og nś. Samkvęmt fréttastofuskeyti frį Vestmannaeyjum, sem nżveriš stóš ķ dagblöšunum hér, hafa vešurspįr žótt rętast žar miklu verr nś ķ vetur heldur en um sama leyti ķ fyrra. Meš žvķ aš undirritašur hefir samiš langflestar vešurspįrnar, bęši žęr sem vel reyndust ķ fyrra og žęr sem nś žykja illa gefast, tel ég mér vera skyldast aš svara til sakar ķ žessu mįli. Ķ fyrsta lagi žarf aš athuga, hvort ummęlin viršast į rökum byggš og ķ öšru lagi, ef svo reynist, hvaš muni žį valda afturförinni. Til žess aš fį hugmynd um fyrra atrišiš, hef ég boriš vešurspįr, sem gefnar voru śt aš kvöldinu ķ janśar 1927 og janśar 1928, saman viš vešurskeyti frį Stórhöfšavita ķ sömu mįnušum. Kvöldspįin gildir fyrir nóttina og nęsta dag og er žvķ ešlilega mestu varšandi fyrir žį, sem sękja sjó. —

Samanburšurinn gildir vindįtt og vešurhęš, en ekki śrkomu. Hefir veriš fariš eftir föstum reglum, sem of langt yrši aš greina hér frį. En aš sjįlfsögšu er hverjum, sem óskar, heimil ašganga aš öllum gögnum, sem aš žessu lśta. — Hvert dęgur er tekiš śt af fyrir sig og einkunn gefin fyrir spįna um vindįtt og vešurhęš. Rétt spį fęr tvo ķ einkunn, nokkurn veginn rétt fęr 1 og röng 0. Meš žessu móti er aušreiknaš, hve margar spįr af hverjum 100, sem śt eru gefnar, mega teljast réttar. Sżna eftirfarandi tölur hve margar spįr af hundraši hafa reynst réttar ķ jan. 1927 og 1928:

Tafla: Nęturspį (fyrstu tveir dįlkar), Spį fyrir nęsta dag (sķšari tveir dįlkar).

w-1928v-t

Žessar tölur benda ekki til žess aš afturför hafi oršiš, heldur žvert į móti allmikil framför, einkum ķ spįnni fyrir nęsta dag. Var og įstęša til aš vęnta heldur aukins įrangurs, meš žvķ aš vešurskeyti berast nś oftar frį Gręnlandi heldur en ķ fyrra vetur. Hinsvegar hefir janśar ķ įr veriš enn žį umhleypingasamari heldur en ķ fyrra og žvķ erfišari. Ķ janśar ķ fyrra var 6 sinnum spįš hvössu vešri nęsta dag en ķ sama mįnuši ķ vetur 14 sinnum. Ķ fyrra komu 4 hvassvišrisdagar (8—9 vindstig), sem ekki var gert rįš fyrir kvöldiš įšur. Ķ vetur varš einnig 4 sinnum hvass vindur, žegar ašeins var spįš allhvössu. Ķ fyrra var tvisvar spįš hvössu, žegar vešurhęšin ašeins varš 4—7 vindstig; en ķ vetur hefir žaš komiš žrisvar fyrir, er spįš var hvössu, aš vešurhęšin varš ašeins snarpur vindur (7 stig). Er hér sem fyrr ašeins įtt viš janśarmįnuš.

Nś kann einhver aš segja, aš samanburšur viš vešurathuganir frį Stórhöfša sanni lķtiš um gildi vešurspįnna, vegna žess aš vešurhęš sé žar meiri, heldur en viš sjįvarflöt. En žetta breytir vitanlega engu um samanburšinn milli beggja įranna. Athuganirnar hafa veriš geršar į sama staš og af sömu mönnum. Žvķ mį og viš bęta, aš Stórhöfši er, žrįtt fyrir allt, einhver besta vešurstöšin, sem sendir skeyti til Vešurstofunnar, vegna žess aš vindur nęr sér žar jafnt af öllum įttum. 

Viš rannsókn į sjósókn og vešurhęš ķ Vestmannaeyjum į vertķšunum 1925 og 1926 kom žaš ķ ljós, aš einungis fįir bįtar sękja į sjó śr žvķ vešurhęšin er oršin yfir 7 stig, og tel ég vafalķtiš aš žaš verši oft slarkferšir meš lķtinn afla og veišafęramissi. (Sbr. Mbl 4. tbl. 1927 bls. 76—78). Annars er žaš margreynt aš venjulegir vélbįtar geta ekki veriš aš veišum ķ rśmsjó śr žvķ aš vešurhęšin er oršin 6—7 vindstig og smįbįtum er žį hętta bśin, ef nokkuš ber af leiš. Hér aš framan er stormfregn žvķ ašeins talin hafa ręst aš fullu, ef vešurhęšin į Stórhöfša veršur 8 (hvass vindur) eša meira. — Žaš vęri ęskilegt, aš žeir sem kvarta yfir vešurspįnum gefi um leiš bendingar um žaš, hvort mistökin liggja einkum ķ žvķ, aš vešurhęšin sé įętluš of lķtil eša of mikil. Vešurstofan mundi žiggja slķkar leišbeiningar meš žökkum (einkum ef žęr vęru sendar henni į undan Fréttastofunni).

Aš lokum skal žaš tekiš fram, aš eins og hér hagar til, er ómögulegt aš komast hjį žvķ meš öllu, aš eigi skelli į illvišri, įn žess aš hęgt sé aš vara viš žvķ ķ tķma. Ef engar fregnir eru fyrir hendi, sem benda į hęttu innan žess tķma, sem vešurspįin gildir, vęri žaš aušvitaš óšs manns ęši aš spį illvišri, žvķ žaš vęri śt ķ blįinn gert. Ķ öšru lagi getur einstök fregn bent į, aš illvišri sé ķ ašsigi, įn žess aš hęgt sé žį aš vita meš vissu um hraša žess eša stefnu. Žegar svo ber undir fylgi ég aš minnsta ! kosti žeirri reglu, aš vęnta heldur hins versta og haga vešurspįnni žar eftir. Aš öllu žessu samanlögšu veršur ekki séš, aš spįrnar séu ķ raun og veru lakari nś, heldur en um svipaš leyti ķ fyrra. —

Mundu ekki vonbrigši žau, sem gert hafa vart viš sig ķ Vestmannaeyjum, geta stafaš af žvķ, aš žegar Björgunarfélagiš tók aš birta vešurspįrnar ķ fyrra voru žęr flestum sem nżmęli, sem litlar kröfur voru geršar til og žótti žvķ gefast vonum framar, en ķ vetur hefir hinsvegar veriš vęnst meira af žeim, heldur en žęr geta uppfyllt? Jón Eyžórsson.

Žessari grein svaraši Jóhann Jósefsson žingmašur Vestmanneyinga 28.febrśar og ķtrekaši kvartanir eyjamanna.

Žann 27. febrśar varš mikill mannskaši žegar togari strandaši viš Stafnnes. Morgunblašiš  segir af žvķ 28.febrśar. Ķtarlegri frįsögn af björgun er ķ blašinu og vķšar:

Klukkan eitt ķ fyrrinótt eša žar um bil strandaši togarinn Jón forseti į Stafnnesi. Er žaš rétt hjį Stafnnesvita. Er žar aš sögn einhver hinn versti og hęttulegasti stašur hér į landi fyrir skip sem stranda. Rifiš er langt frį landi og er žar sķfellt brim žótt sjór sé hęgur annars stašar. En aš žessu sinni var brim mikiš. [15 menn af skipinu fórust, 10 komust lķfs af].

Hlaupįrsdagurinn, 29. febrśar 1928 er sį hlżjasti frį upphafi męlinga įsamt sama degi 1964.

Aš mati vešurathugunarmanna var góš tķš ķ mars:

Hvanneyri: Vešrįttan framśrskarandi góš. Flesta daga mįnašarins auš jörš og vešurhęš aldrei yfir 5.

Hraun ķ Fljótum: Tķšin var įgęt ķ žessum mįnuši. Slęmt vešur varš ašeins frį 17. til 23, eša einn vikutķma. Žó varš snjókoma aldrei mikil hér ķ sveitinni eša nokkurs stašar ķ Skagafirši. Ķ Siglufirši var miklu meiri snjókoma.

Fagridalur (Kristjįn N. Wiium): Yfirleitt mjög góš tķš, žó heldur óstillt sķšari hluta mįnašarins, en oftast autt og engin stórvešur.

Morgunblašiš segir af tķš 17.mars:

Borgarnesi FB 16. mars. Afbragšs tķš, svo vart eru dęmi til slķks į žessum tķma įrs.

Seyšisfirši FB 16. mars. Uppsveitir aš mestu aušar, įgętt fęri milli Hérašs og fjarša. Seyšisfjöršur lagšur fjögra žumlunga ķsi śt undir Žórarinsstašaeyrar.

Žann 17. mars fórst bįtur śr Vogum, Morgunblašiš segir frį žann 20.:

Vogum, FB. 18. mars. Bįtur ferst. Žrķr bįtar reru héšan kl. 7 — 7 1/2 ķ gęrmorgun og var žį gott vešur. Nokkru sķšar hvessti skyndilega og gerši byl og sneru žį tveir bįtarnir aftur. Einn bįturinn hélt įfram og komst ķ netin og mun hafa tafist viš žaš og lent ķ versta bylnum. ... Voru sex menn į honum.

Morgunblašiš lofar fegurš į fjöllum og skķšamennsku žann 24. mars:

Skķšafęriš er enn eins gott og hugsast getur hjį Kolvišarhóli og žar ķ grennd, Veturinn er nś senn lišinn og óvķst aš fleiri tękifęri gefist til žess aš skemmta sér viš žessa fögru og hollu ķžrótt, njóta hįfjallaloftsins hreina og tęra og hrista af sér Reykjavķkurmolluna. Skyldi nś hver, sem nokkur dugur er ķ, og kann aš standa į skķšum, taka žįtt ķ žessari för. Hvergi ķ heimi er eins fallegt og į Ķslandsfjöllum ķ marsmįnuši og hvergi er loftiš heilnęmara né betra, eins og rannsóknir Žjóšverja į sólargeislunum hér hafa sżnt og sannaš. Menn drekka hreint og beint ķ sig „mįtt sólar“ uppi ķ fjöllunum.

Morgunblašiš birtir enn stuttar fregnir af tķš žann 30.mars:

Śr Öręfum er skrifaš 16. mars: Veturinn fram aš hįtķšum var fremur góšur, en upp śr žvķ fór aš snjóa, og var haršindatķš žar til ķ žorralok. Meš góu kom įgęt hlįka og komu vķšast hvar hagar ķ sveitinni eftir fyrstu góuvikuna. Sķšan hefir veriš einstök blķša og mjög stillt vešur.

Austan af Sķšu er skrifaš 20. mars: Tķš įgęt alla góuna, og eru žaš mikil umskipti frį žvķ į žorranum; žį var algeršur gjafatķmi, į bestu śtigangsjöršum, hvaš žį annars stašar. Į Nśpstaš ķ Fljótshverfi var fulloršnu fé gefiš stöšugt ķ heilan mįnuš og mun žaš lķklega einsdęmi. Žennan haršindatķma var sķfelldur snjógangur og krapavešur hvaš eftir annaš er orsökušu alger jaršbönn.

Įnęgja var meš aprķltķšina, nema hret gerši ķ fyrstu sumarvikunni.

Lambavatn: Vešurfariš hefir veriš įgętt, nema nś 24.-25. var hér mjög haršur noršan garšur meš frosti og kafaldi.

Hraun ķ Fljótum: Tķšarfar mį heita aš hafi veriš gott aš undanteknum kaflanum 23.-27. Kom žį stórhrķš og snjór nokkur. En hann hjašnaši brįšlega aftur.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Frįmunalegar stillingar og milt tķšarfar. Oftast samt nęturfrost, en ašeins fjórir frostdagar. Slķkt tķšarfar er afarsjaldgęft į Austurlandi ķ aprķlmįnuši.

Vķk ķ Mżrdal (Jślķus Steindórssón): Óvenju mild og góš tķš. Jörš aš mestu algręn ķ mįnašarlokin.

Morgunblašiš birti 5.aprķl fróšlega žżdda grein um hafķs og ķsrek ķ noršurhöfum:

Ķsrek ķ noršurhöfum. Žaš var óvenjulega lķtiš sķšastlišiš įr. Sķšastlišiš įr var ķsrekiš ķ noršurhöfunum miklu minna en ķ mešalįri, en svipaš nokkuš nęstu įrum į undan. Einnig viršist svo sem sušlęgir straumar hafi flutt meira af hlżjum sjó noršur į viš en venja er til, žvķ aš męlingar leiddu ķ ljós, aš höfin voru um žaš bil 2 grįšum heitari žar noršur frį en undanfariš. Hefir žvķ oršiš minna um ķsinn en įšur. Skipin, sem fóru ķ rannsóknarferšir austur meš Sķberķu, til Ob og Jenissej, komust óhindraš gegn um Karahafiš og žegar žau komu aftur ķ septembermįnuši var alveg ķslaust į žeim slóšum, og ķ noršurhluta Barentshafsins var ķsinn svo dreifšur, aš skip komust til Franz Jósefs lands. Žvķ fer fjarri, aš hęgt sé aš komast til žessara eyja į hverju įri. Var rekķsinn ašeins 1 fet į žykt, en įriš 1908, sem er meš minnstu ķsįrum, var hann 3 fet. Viš Spitzbergen var svo hlżtt ķ fyrra, aš öll vesturströndin lį fyrir ķslausu hafi ķ įgśstmįnuši. Ķ Gręnlandshafi voru ķsmörkin miklu vestar, en venja er til og ķ aprķlmįnuši sįust brot į ķsnum hjį Angmagsalik, en žaš er tveim mįnušum fyrr en vant er aš vera. ķ įgśstmįnuši var ķsinn dreifšur um Scoresbysund og um mišjan mįnuš var ķslaust viš Angmagsalik og hélst svo žangaš til ķ desember.

Viš Ķsland sįst enginn ķs, og žar hafa menn nęstum gleymt, hvernig heimskautaķsinn lķtur śt. Lķkt er aš segja um Newfoundlandsfiskimišin. Ķ jślķ sįust einstaka ķsjakar į stangli og allt fram ķ febrśar ž.į. hefir enginn ķs komiš žangaš. Ķ Davissundi kom ķsinn mįnuši sķšar en ķ mešalįri og yfirleitt var ķsinn žar minni en vant er og skammęrri, žvķ aš ķ įgśst var oršiš ķslaust. Ķ Baffinsflóa gengu skip ķ ķslausu hafi allt til Etah og Cornwallislands, gegn um Lancastersund, en žar fyrir noršan tók viš ķs mikill. Skip, sem komu frį Alaska, nįšu til Cambridgeflóans og var žannig tiltölulega lķtill hluti, um 460 sjómķlur, af noršvesturleišinni sem ekki var farinn sumariš 1927. Fyrir noršan Beringshaf unnu rśssnesk skip aš rannsóknum viš góša ašstöšu į lķkan hįtt og annarstašar. Žau komust nęstum žvķ alla leiš noršur aš Haraldseyjum og Wrangellslandi ķ aušum sjó og eitt skip komst frį Beringssundi meš allri strönd Sķberķu alt til ósanna į Lenafljótinu.

Um sumariš 1927 mį žvķ segja lķkt og um 4 undanfarin sumur, aš ķsinn ķ noršurhöfunum hefir veriš mjög meš minna móti aš undanteknum einstökum stöšum, svo sem noršausturhluta Spitzbergen og noršurströnd Alaska, žar sem mikill ķs og žykkur lį skammt undan landi. En hvergi er getiš um mikiš ķsrek. Žaš kynni einhver aš spyrja, hvort heimskautaķsinn, sem ķ žessum góšu įrum veršur kyrr aš mestu leyti, verši ekki stöšugt žykkari og žykkari. En ķsmyndunin heldur ekki žannig stanslaust įfram. Žegar ķsinn er oršinn margra metra žykkur, veršur hann frekari ķsmyndun til hindrunar. Ķsinn er slęmur hitaleišari og žegar hann er bśinn aš uį vissri žykkt, kemst jafnvęgi į milli kuldans aš ofan og hlżjunnar śr sjónum aš nešan. Ķsinn getur žvķ oršiš ęvagamall, žó aš žykkt hans sé aldrei fram śr hófi mikil. (Žżtt śr Berlingske Tidends.)

Morgunblašiš birti enn skķšafréttir 8.aprķl:

Skķšafarir. Į föstudaginn langa [6.aprķl] fór um 40 manns ķ skķšaför upp į Hellisheiši. Var skķšafęriš įgętt, hafši nżlega bętt fetžykkum snjó ofan į vetrarsnjóinn. Var žvķ mjśkt undir fęti.

Morgunblašiš segir frį 27. aprķl:

Akranesi 26. aprķl FB. Heldur slęmar gęftir undanfariš, vegna storma. Stóru bįtarnir hafa žó veriš į sjó og aflaš vel.

Borgarnesi 26. aprķl. F.B.
Tķšarfar hefir veriš gott undanfariš, en žó gerši kuldakast į žrišjudaginn var [24.]. Menn eru nś sumstašar farnir aš plęgja garša og undirbśa kartöflusįningu.

Ašeins varš vart viš ķs viš Vestfirši ķ maķ. Vešrįttan greinir žannig frį:

Ž. 8. maķ er fyrst getiš um is į Halanum. Ž. 18. er talsveršur ķs frį Ķsafjaršardjśpi austur fyrir Horn, ķstangi 4 mķlur undan Straumanesi, og allmikill ķs ķ Reykjarfjaršarįl. Ž.19. er oršiš ķslaust viš Ķsafjaršardjśp og Straumnes, en ķsinn kominn allur austur fyrir Horn, og liggur óslitin breiša noršur af Hśnaflóa. Landmegin er aušur sjór. Žennan dag sést ķsinn frį Gręnhól, en er horfinn aftur ž. 22. Ž. 27. sįst ķsbreiša śti fyrir Noršurlandi, en er horfin vesturśr daginn eftir. 

Maķ hlaut ašallega góša dóma, en takiš žó eftir muninum į tķšarmati ķ Papey og į Stórhöfša:

Sušureyri: Frįbęrlega žurrt, stillt og hlżtt. Hagstętt til lands og sjįvar.

Gręnhóll (Nķels Jónsson) - segir af hafķs: 19. maķ sįst hafķsspöng įrdegis undan Dröngum. 20. maķ hér viš Sęlusker (Selsker) og austur žar. Fįir jakar landfastir į Reykjanesi og Rifskerjum į Gjögri. 21. Hafķsspöngin komin djśpt austur ķ flóa aš sjį héšan um Spįkonufell og allir landföstu jakarnir horfnir. 22. maķ. Sįst enginn ķs og aldrei sķšan til maķloka.

Hraun ķ Fljótum: Tķšarfariš hefir veriš fremur gott, jafnvel žótt kalt hefir veriš flestar nętur og gróšurlķtiš. Aš gróšurleysinu hefur stutt óvanalega litlar śrkomur.

Fagridalur: Fremur óstillt, kalt og žurrt. Žó stöku hitadagar, gróšur seinn af žurri jörš.

Papey: Einhver sį besti maķ sem ég man eftir, oft blķš vešur į sjó og landi, jörš algręn ķ lok mįnašar.

Stórhöfši: Jörš fariš illa fram sökum žurrka og nęšinga.

Morgunblašiš 3.maķ:

Seyšisfirši 30. aprķl. F.B. Sumarvešrįtta. Jörš gręnkar óšum.

Morgunblašiš 12.maķ:

Borgarnesi 11.maķ FB Einmunatķš og almenn velmegun. Heilsufar gott. Heybirgšir miklar.

Morgunblašiš 16.maķ:

Žjórsį, 15. maķ. F.B. Einmunatķš ķ allan vetur. — Skepnuhöld góš og voru heybirgšir bęnda yfirleitt miklar ķ vetrarlokin. Nógur gróšur er kominn fyrir saušfé, mį segja, aš gróšur sé hįtt upp undir mįnuš į undan venjulegum tķma.

Jśnķ var mjög kaldur og óhagstęšur gróšri:

Hvanneyri: Vešrįttan óvenjuköld og žurrvišrasöm. Fraus nokkrar nętur fyrri part mįnašarins, svo aš sumstašar uršu skemmdir į kartöflugrasi. Vegna žessara kulda og žurrka spratt žurrlend jörš illa og sumstašar brann af haršlendum tśnum.

Lambavatn: Žaš hefir veriš žurrt og kalt nś seinni hluta mįnašarins hefur mįtt heita óslitin noršan kuldanęšingur og hefir mikill kyrkingur komiš ķ allan gróšur einkum į žurrlendi. Tśn greru mjög snemma svo vķša var fariš aš slį sléttur į tśnum kringum 20. jśnķ og sumstašar fyrr og er žaš mjög sjaldgęft hér aš spretti svo snemma.

Žórustašir [Hólmgeir Jensson]: 23. Gras fölnar vegna žurrka į daginn og kulda į nóttum.

Hraun ķ Fljótum: Mįnušur žessi hefir yfirleitt veriš žurr og kaldur; oftast nęturfrost. Grasvöxtur mjög hęgur og śtlit meš grassprettu slęmt.

Raufarhöfn: Ž.7. Jörš grįnaši į 9. tķmanum ķ kvöld.

Fagurhólsmżri: Vešrįttan hefir veriš góš og hagstęš allan mįnušinn og lķtiš rignt.

Vķk ķ Mżrdal: Köld tķš. Ķ öndveršum mįnušinum leit vel śt meš grasvöxt, en jörš fór tiltölulega illa fram ķ mįnušinum. Grasmaškur gerši tjón, einkum austan Mżrdalssands.

Slide6

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins, mešalžykkt og žykktarvik (litir) ķ jśnķ 1928. Köld noršlęg įtt er rķkjandi. Óvenjusólrķkt var um landiš sunnanvert og žurrt um mestallt land.  

Morgunblašiš segir frį 6.jśnķ:

F.B. ķ maķ. Vķk ķ Mżrdal: Tķšarfar einmuna gott frį góubylnum. Ž. 19.—21. febr. rigndi hér stöšugt og tók upp allan snjó, nema ķ fannstęšum. Sķšan var mikiš til auš jörš og frostlaust til 24. aprķl. Žį gerši lķtils hįttar frost ķ 2—3 nętur, en žó ekki neitt til muna. Jörš var oršin óvenjulega gróin meš sumri og ķ annarri viku sumars var vķša fariš aš lįta śt kżr. Meš maķ gerši allmikla žurrka og vestan nęšinga, svo gróšri hefir lķtiš fariš fram upp į sķškastiš. 28. maķ. Tķšin hįlfköld og stormasöm undanfarna daga og talsvert frost į nóttum. Vöruskip kom til Vķkur ķ sķšastlišinni viku og nįšist nokkuš af vörum śr žvķ 24. og 25. ž.m. Žó er mikiš eftir ķ žvķ enn, sem ekki hefir nįšst vegna brims og storma.

Morgunblašiš segir žurrkafréttir 10.jśnķ:

Tķšarfar įgętt undanfariš, en menn kvarta almennt undan of miklum žurrkum. Śtlit meš sprettu er žó įgętt į tśnum og valllendi, mišur į mżrum. Yfirleitt mį telja aš kominn sé Jónsmessugróšur.

Skįlholti, FB 8. jśnķ. Blķšvišri, sólskin og žurrkar undanfariš. Spretta góš, en framfarir heldur litlar vegna žurrka.

Mjög vķša var talsvert nęturfrost 11. til 12. jśnķ, žar į mešal -3,3 stig į Hvanneyri. Morgunblašiš segir frį 13.jśnķ:

Borgarnesi 12. jśnķ. F.B. Svalvišri undanfariš, sólskin og žurrkar. Ķ morgun hafši veriš hvķtt af hélu ķ Žverįrhlķš og ķ gęrmorgun var sumstašar frosiš į pollum. Grasi fer lķtiš fram žessa dagana vegna žurrka og kulda.

Skśra varš sums stašar vart, Morgunblašiš 21.jśnķ:

Borgarnesi 20. jśnķ F.B. Talsverš śrkoma ķ gęr eftir langvarandi žurrka og svalvišri. Hlżtt og gott vešur ķ dag. Grasvöxtur hefir bešiš stórkostlegan hnekki undanfariš vegna žurrka. Hefir sumstašar brennt af tśnum og skemmst ķ kartöflugöršum.

Stykkishólmi 20.jśnķ FB Engin śrkoma hér um slóšir ķ meir en hįlfan mįnuš og vętti lķtiš. Hér hafa veriš svalvišri ķ vor, yfirleitt stormasamt og ókyrr vešrįtta.

Morgunblašiš segir enn af žurrkum 23.jśnķ:

Įsgarši. FB 22. jśnķ Undanfariš miklir žurrkar og fer gróšri ekkert fram. Sķfellt noršankaldi. Sumstašar fariš aš brenna af tśnum. Engin śrkoma ķ meir en žrjįr vikur, ašeins dropar ķ fyrrakvöld, ekki svo aš vętti į steinum. Lķtur afar illa śt meš grassprettu ef ekki koma śrkomur. Sumstašar hafši rignt ķ sušurdölum, gengiš į meš skśrum, en einnig žar vķša ekki komiš dropi śr lofti lengi.

Morgunblašiš 1. jślķ:

Akranesi, FB. 30. jśnķ. Noršanstormar, sķfeldir žurrkar aš undanförnu. Vķšast bśiš aš
hirša af tśnum hér.

Žegar upp var stašiš var jślķ góšur vķšast hvar, en spretta lķtil:

Hvanneyri: Oftast votvišri fram til 25. en śrkoma žó lķtil. Eftir 25. mjög góšur žurrkur.

Sušureyri: Mjög žurrt. Vel hlżtt, bjart og stillt. Vindasamt til hafsins. Mjög hagstętt til heyskapar. Töšunżting įgęt.

Blönduós: Mjög kalt fyrri part mįnašarins. Annars fremur góš tķš. Nżting į töšu įgęt. Grasspretta slęm.

Fagridalur: Žurr og köld tķšin, žó engin stórvišri. Gras og garšavöxtur afar lélegur.

Fagurhólsmżri: Ž.8. (athugasemd): Mest magn ķ męli į 24 stundum sķšan regnmęlir kom (104,7 mm).

Slide7

Mjög djśp lęgš (eftir įrstķma) kom aš landinu 7. og 8. Žrżstingur fór nišur ķ 975,9 hPa į Akureyri žann 8. Žetta er sjöttilęgsti jślķžrżstingur sem vitaš er um hér į landi. Grķšarleg śrkoma var daginn įšur og um nóttina į landinu sunnanveršu. Męldist yfir 100 mm į Fagurhólsmżri og ķ Hveradölum. Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa aš kvöldi žess 7. Mikil hįloftalęgš nįlgast žį landiš. Ekki fréttist af tjóni ķ žessu vešri.  

Morgunblašiš segir frį 5.jślķ:

Seyšisfirši, FB 4. jślķ Noršanįtt rķkjandi. Köld vešrįtta. Stórrigning ķ tvo sólarhringa fyrir helgina.

Morgunblašiš segir fréttir af góšri tķš 19.jślķ:

Śr Skaftafellssżslu. Tķšarfar, samgöngumįl. Tķšin hefir veriš įgęt hér ķ vor, einmuna žurrkatķš og fénašarhöld žvķ įgęt. Grasspretta er ekki vel góš, žvķ valda žurrkarnir, en žó veršur almennt fariš aš slį. Vötnin hafa veriš sem sagt žurr, enda hafa bķlar gengiš vikulega frį Seljalandi til Vķkur, og mį žaš heita mikil samgöngubót fyrir okkur Mżrdęlinga.

Morgunblašiš birti žann 1.įgśst fréttir af gróšureldi, sem blašiš kallar hér „heišareld“ - heldur sjaldséš orš, en var einnig notaš i annarri frétt sķšar ķ mįnušinum:

Heišareldur. Ķ gęr var bešiš um ašstoš slökkvilišsins til žess aš slökkva heišareld hjį gömlu Lękjabotnum. Hafši af einhverjum įstęšum kviknaš eldur ķ hraun mosa, rétt fyrir vestan Selfjallsskįlann og vegna žess aš mosinn var nęfuržurr og vindur stóš af eldsvęšinu į skįlann, óttašist eigandi aš eldurinn muni nį skįlanum. — Žegar slökkvilišsmennirnir komu žangaš uppeftir, hafši žó tekist aš kęfa eldinn aš mestu og vindįtt hafši einnig breytt sér svo aš eldinn lagši frį skįlanum. Um sama leyti gerši lķka skśr og er bśist viš aš hśn og ašgeršir manna hafi kęft eldinn aš fullu. — Menn eiga aš muna eftir aš fara varlega meš eld į vķšavangi, helst žar sem mikiš er um lyng, mosa og sinu, žegar langvarandi žurrkar og hitar hafa gengiš. — Ógętni manna ķ žeim efnum hefir oft valdiš stórtjóni erlendis og getur vķša valdiš talsveršu tjóni hér į landi, eins og dęmi sanna (t. d. žegar Gošaskógur brann). [Ölkofra žįttur].

Tķš var mjög hagstęš ķ įgśst.

Hvanneyri: Óvenju śrkomulķtiš og framśrskarandi góš vešrįtta.

Sušureyri: Óminnilega žurr įgśst, frįbęrlega hlżr og stilltur. Of žurrt viš slįtt. Hagstęšur til lands, mišur til sjįvar.

Fagridalur: Įgętis tķš, engin stórvešur. Hagstętt til lands og sjįvar, en grasspretta yfirleitt rżr.

Papey: Stuttir žurrkar, oft žokuskżjaš loft. Hey žó ekki hrakist til muna aš žessu, fremur góšar sjógęftir.

Vķk ķ Mżrdal: Góš heyskapartķš. Hey nįst óhrakin og fjśka hvergi. Grasvöxtur ķ mešallagi į valllendi, en laklegur į mżrum. Matjurtir žrķfast vel, žvķ sjaldan er hvassvišri.

Hrepphólar: Óvenjulega lķtill snjór ķ Heklu ķ sumar.

Morgunblašiš birtir fréttir af góšvišri og berjatķnslu 14.įgśst:

Fįtt var um manninn ķ hęnum į sunnudaginn [12.]. Notaši fólkiš góša vešriš til feršalaga sušur į Reykjanes, austur ķ Fljótshlķš, ķ Žrastaskóg, til Žingvalla, upp į Kjalarnes, upp ķ Hvalfjörš og um allar trissur hér nęrlendis į berjamó. Er nś óvenjulega mikiš af berjum, krękiber og blįber hvarvetna žar sem lyng vex.

Morgunblašiš 19.įgśst:

Holti undir Eyjafjöllum, FB. 18. įgśst 1928. Heyskapur, afli og uppskera. Heyskapur hefir gengiš afbragšsvel fram aš žessu. Engin heyfok, įgęt nżting. Allir bśnir aš hirša af tśnum. Kartöfluuppskera ķ besta lagi. Eru menn almennt farnir aš nota sér kartöflur til neyslu.

Heišarbruni. Tveir drengir vestur ķ Arnarfirši kveiktu nżlega af ręlni ķ sinu eša kjarri žar inni ķ dal. Varš af bįl, og magnašist svo, aš menn įttu fullt ķ fangi meš aš slökkva žaš og voru aš žvķ ķ tvo daga. Var žį stórt svęši komiš ķ aušn. Er žetta mönnum višvörun um aš fara varlega meš eld śti į vķšavangi, žegar miklir žurrkar hafa gengiš.

Noršlingur segir af góšri tķš 4.september:

Heyskapur hefir gengiš óvenjulega vel ķ sumar hvaš nżtingu snertir, en heyfengur mun verša allstašar nokkru minni en sķšastlišin sumur, sumstašar munar allt aš fjórša hluta. En žess er aš gęta, aš sķšastlišiš įr fengust óvenjulega mikil hey.

Vel fór meš vešur ķ september, en helst kvartaš syšst į landinu:

Hvanneyri: Vešrįtta framśrskarandi góš. Fremur śrkomusamt, en aldrei stórfellt rigning. Óvenjuhlżtt og fraus ašeins žrjįr nętur allan mįnušinn.

Sušureyri: Fremur stillt. Lķtil śrkoma. Vel hlżtt. Hagstętt til lands, mišur til sjįvar.

Gręnhóll (Nķels Jónsson): Heyskapartķš alveg óminnilega góš ķ sumar.

Fagridalur: Sérlega góš tķš, bęši til lands og sjįvar.

Vķk ķ Mżrdal: Óstöšugt og rosasamt tķšarfar fram yfir mišjan mįnušinn.

Sįmsstašir: Tķšarfariš mjög óhagstętt fyrir allan fyrri hluta mįnašarins. Miklar rigningar fram aš 18. en oftast žurrkur śr žvķ.

Vešrįttan segir aš žann 15. september hafi bįtur slitnaš upp og rekiš ķ land ķ landsunnanroki ķ Keflavķk.

Mjög hagstęš tķš var lengst af ķ október: 

Hvanneyri: Vešrįttan framśrskarandi góš og alveg sérstaklega hęgvišrasamt saman boriš viš žaš sem vant er aš vera į žessum tķma įrs.

Hśsavķk (Benedikt Jónsson): Vešrįttan einmunamild. Ekki frosiš teljandi og aldrei fölvgaš į lįglendi. Brim og ókyrrš ķ sjó aftur meira en vindhęš virtist gefa tilefni til hérna innarlega viš flóann.

Fagridalur: Įgętis tķš, žó nokkuš votvišrasamt sķšari hluta. Ennžį sjįst sóleyjar og fķflar ķ tśnum hér og żmis blóm eru aš sjį nżśtsprungin, t.d. blóšberg og fleiri tegundir ķ śthaga.

Teigarhorn. Fyrsta žessa mįnašar varš vart viš öskufall.

Stórinśpur: Ómuna góšvišrasamt.

Morgunblašiš greinir 10.október frį landskjįlftum ķ uppsveitum Borgarfjaršar. Žar var talsverš hrina haustiš įšur. 

Borgarnesi, FB. 8. okt Frést hefir hingaš aš landskjįlftahręringar komi öšru hvoru ķ uppsveitunum, en sjaldnar en įšur.

Morgunblašiš 19.október:

Śr Raušasandshreppi. FB. ķ okt. Yfir voriš og sumariš įgętis tķšarfar. Žurrkar allt til įgśst loka. Haustiš votvišrasamt en žó góšvišri. Grasvöxtur var ķ betra lagi, nema į haršlendum og sendnum tśnum. Heyfengur meš besta móti og nżting įgęt; óvķša lįtiš ķ vothey. Uppskera śr göršum meš allra mesta móti.

Morgunblašiš 1.nóvember:

Dżrafirši. 29. okt. FB. Sumariš hér vestra mįtti teljast meš afbrigšum gott. Heyfengur lķklega ķ mešallagi, en nżting sérlega góš. Alauš jörš, og frekar milt vešur. Er žvķ óhętt, ef góš vešrįtta helst fram į jólaföstuna, aš telja įriš meš žeim bestu, er okkur hér hefir falliš ķ skaut sķšustu 1—2 įratugina.

Tķš žótti góš ķ nóvember, en žó ekki alveg illvišralaus:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óvenju gott, kulda og śrkomulķtiš. En nokkuš vindasamt, ašallega austan og noršan nęšingur. Snjó hefir ekki komiš nema einu sinni og stóš hann ekki yfir nema 2 daga.

Hśsavķk: Mild vešurįtt en nokkuš hvikul.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Tķšin góš. Nokkuš votvišrasöm. Snjór enginn teljandi, ašeins grįnaši ķ rót. Mį žvķ teljast hagstęš tķš.

Stórinśpur (Ólafur V. Briem): Góšvišrasamt, snjólaust. Noršurljós tķš.

Morgunblašiš segir 13.nóvember af enn einu togarastrandi:

Vķk ķ Mżrdal ķ gęr. Ofsavešur var ķ Mżrdal į sunnudaginn var [11.]. Ķ vešrinu strandaši enskur togari, Solon frį Grimsby, į Mżrdalssandi, en hvar vita menn ekki meš vissu ennžį. Sennilegt er aš skipiš hafi strandaš nįlęgt Įlftaveri į sunnudagsmorgun. Voru tólf skipverjar į togaranum, og björgušust. žeir allir į land. En į leišinni til byggša dó einn mašurinn śr vosbśš og kulda. [nįnari fréttir af hrakningunum ķ blašinu 14.nóvember].

Noršlingur segir 17.nóvember af tjóni ķ hvassvišri į Vestfjöršum:

Ķ landaustan stórvišri žvķ, er gerši um sķšustu helgi [10. til 11.], sleit bįt upp į legunni į Žingeyri og rak hann į land og brotnaši ķ spón. Žį sleit bįt upp af legunni į Sśgandafirši, og hefir hann ekki sést sķšan. Ętla menn, aš hann hafi rekiš til hafs. Hann hét »Mars« og bķšur eigandi hans um 20 žśs. kr. tjón.

Vķsir segir 18.nóvember almennar fréttir af tķš og heyskap fyrir noršan:

Śr Sušur-Žingeyjarsżslu. Einmunatķš mį kalla aš hafi veriš sķšan ķ jślķbyrjun ķ sumar. Ķ jśnķmįnuši var mjög köld tķš en śrkomulķtil hér nyršra. Voru žį frost svo aš segja į hverri nóttu um tķma og oft svo mikil, aš jörš var gaddfrosin į morgnana. Ķ jślķbyrjun hlżnaši aftur og žurrkarnir héldust svo aš segja sumariš śf, žvķ žó aš kęmi dagur og dagur meš śrkomu, žį stóš žaš varla nokkurntķma nema dęgur ķ einu. Haustiš hefir lķka veriš mjög gott og śrkomulķtiš og žķš jörš allt fram um veturnętur. Vegna žurrkanna og kuldanna ķ sumar spratt öll jörš seint og illa. Best spratt žó įveituengi, žar sem žaš var, og var stór munur į žvķ og öšru engi. Tśn spruttu öll mikiš ver en vant er, og fengu bęndur 1/4—1/3 minna af žeim en įrin į undan. — En žó aš sprettį vęri svo rżr, žį varš heyskapur manna žó tiltölulega meiri en viš mįtti bśast. Gerši tķšarfariš žaš aš verkum, žvķ aš allt hey nżttist miklu betur vegna žurrkanna. Einnig mįtti heyja viša i flóum og mżrum, žar sem lķtiš hafši veriš hęgt aš heyja įšur vegna bleytu, en nś var žaš allt žurrt. Uppskera śr kartöflugöršum varš meš minna móti, en žó nokkuš misjöfn eftir stašhįttum.

Morgunblašiš segir 22.nóvember enn af vandręšum togara:

Ķ ofvešrinu, sem geisaš hefir undanfarna daga, hafa togararnir legiš inni į Vestfjöršum, margir į Önundarfirši. Ķ gęrmorgun barst H.P. Duus skeyti frį skipstjóranum į „Ólafi“ og var žaš svohljóšandi: „Ólafur tók nišri į mölinni į Flateyri ķ fyrri nótt ķ blindbyl, og stóš ķ 6 klukkutķma. Hannes rįšherra dró okkur śt. Ég įlķt skipiš mjög lķtiš skemmt, lķtilshįttar leki meš stefnisrörinu.“

Ķslendingur segir 23. nóvember af sķmabilunum ķ illvišri.

Sķmabilun. Meiri hluta vikunnar hefir sķminn veriš bilašur į löngum kafla milli Hvalfjaršar og Reykjavikur; brotnušu um 80 staurar, og ekkert talsamband veriš viš höfušstašinn, og ritsķmasamband ašeins lķtillega ķ gęr. Ķ morgun aftur į móti ekkert samband.

Noršlingur segir af sama illvišri 24.nóvember:

Tvo vélbįta rak į land um fyrri helgi [17. til 18.] hér ķ firšinum. Annar ķ Hrķsey, »Unni«, eign Įgśstar Jónssonar į Ystabę, en hinn »Baldur«, eign Svanbergs Einarssonar ķ Syšri-Haga į Įrsskógsströnd. Bįšir bįtarnir brotnušu mjög mikiš.

Vķsir segir 2.desember frį góšri tķš vestra:

Önundarfirši, ķ nóv. (FB). Vešrįtta hefir veriš svo góš hér um langt skeiš aš fįir muna slķkt eša betra. Sumariš var meš afbrigšum sólrķkt, og bjuggust menn žó viš votu sumri eftir žurrt vor og kvišu hįlfgert óžurrkum um heyskapartķmann. Sį kvķši reyndist óžarfur, sem betur fór. Hey nżttust afbragšs vel, en vegna voržurrkanna var spretta heldur ķ lakara lagi. Heyskapur mun žó vķšast hvar hafa nįš mešallagi, sumstašar enda betri. Haustiš hefir lķka veriš gott og hefir ašeins tvisvar fölvaš į jörš enn sem komiš er (22. nóvember) og žó lķtiš ķ bęši skiptin. Mį žaš heita óminnilegt. Eftir sumariš var snjór i fjöllum fįdęma lķtill sökum snjóleysis ķ fyrravetur og jafnri hlżju sumarsins. Bśast nś sumir viš vondum vetri, en ašrir eru hinir vonbestu.

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 20. hafi žak fokiš af fjįrhśsum og heyhlöšu ķ Vigur og žann 22. hafi aldrašur mašur oršiš śti viš Reykjavķk.

Desember var einnig hagstęšur, en órólegur žó framan af:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt, en snjó- og kuldalķtiš. Fyrstu viku mįnašarins leit illa śt meš haga, žį voru umhleypingar og blotar svo allt var aš verša aš klaka, en sķšan alltaf autt öšru hvoru.

Gręnhóll: Ašfaranótt 1. desember var byljavešur mikiš, uršu žį allstašar skašar hér nokkrir. Ķ Veišileysu reif rokiš hey velumbśiš og var tališ aš 30 til 40 kinda fóšur hafi fariš, meira og minna skemmt af regni įšur en varš tyrft. Į Reykjanesi fuku 30 hestar af heyi. Į Gķslabakka fauk alveg til grunna 30 hesta hey, vel um bśiš meš grjóti og višum og stór móhlaši, vel umbśinn. Rokiš ašfaranótt 1. desember: Seint um kvöldiš 30. nóvember kl.23:40 herti byljavešriš ķ vindmagn 9, stórspildu rok, sem stóš til kl.3:30 um nóttina, žó aš mestu ofsa stórvišri eftir kl.2. Śrkomulaus, sį mikiš til lofts. Linaši eftir kl.3:30, ofurfljótt, örhęgur kl. 4:30 til 7. Hvessti śr žvķ sunnan og dimmdi aš og ķ loft. Jörš mikiš auš og žurr til kl. 9 įrdegis. Śr žvķ stórdropaskśrir af og til til kl.17. Skašarnir uršu um nóttina į 12.-1.-2.- tķmanum.

Hśsavķk: Framśrskarandi mild vešurįtt og śrfellalķtil. Snjór ekki teljandi.

Nefbjarnarstašir: Snjólétt og śrkomulķtiš. Nokkuš frosthart 5.-10. Annars mį teljast fremur milt og hagstętt tķšarfar, yfirleitt.

Noršlingur segir frį 4.desember (en nefnir ekki dagsetningu atburšarins):

Žegar Drottningin var hér sķšast, lį hśn viš innri bryggjuna. Gerši sunnanstorm um kvöldiš, og lagšist hśn svo žungt ķ vķrana, aš hśn braut 5 festarstólpa og rak frį bryggjunni.

Vķsir segir 7.desember frį skipskaša vestra:

Ķsafirši, 7. des., FB: Bįtur ferst. Róšrarbįtur frį Ögurvķk fórst ķ fiskiróšri ķ gęrdag. Drukknušu fjórir menn, er į bįtnum voru.

Vķsir ręšir 8.desember um rżrar fannir ķ fjöllum:

Fįtt ber órękara vitni um įrferši, en fannir i fjöllum. Er žess žvķ vert, aš ķ minnum sé haft, žegar snjóalög eru meiri eša minni en aš venju lętur. Nś hafa fariš saman margir vetur snjóléttir og sķšasta sumar eitt hiš lengsta og besta, er menn muna. Hefir žvķ fannir leyst śr fjöllum og öręfum framar venju. Til žessa mį nefna, aš ekki sį snjódķl śr Žingvallasveit ķ haust ķ Skjaldbreiš, aš sögn Jóns bónda į Brśsastöšum, skilrķks manns. — Ķ Esju sįst ašeins ein fönn śr Reykjavik, litill dķll ķ Gunnlaugsskarši. Žį var og Skaršsheiši alauš śr Reykjavķk aš sjį, nema tveir örlitlir skį-dķlar ķ giljum, lķkt og fingraför. Gera mį rįš fyrir, aš Vešurstofan athugi žess konar vitni um vešrįttufar, sem hér er getiš, en engu aš sķšur sendi ég „Vķsi" žessar lķnur til varšveislu.

Vķsir rifjar 27.desember upp tķš į Jökuldal:

Śr Jökulsįrhlķš. FB. ķ des. Žetta įr hefir veriš einmunatķš aš kalla mį. Veturinn frį nżįri mjög góšur, en voriš kalt allt til hvķtasunnu og śrkomulaust. Sumariš žašan frį mjög hagstętt og heyskapartķš meš afbrigšum góš. Haustiš aš žessu milt, aldrei fest snjó, en rignt nokkuš. Grasspretta var mikiš meš verra móti, bęši į tśnum og śtengjum, en žó spruttu žau tśn vel, sem saltpétur var borinn į meš hśsdżraįburšinum. Heyfengur manna var žó allgóšur, sem žakka mį hinni įgętu heyskapartķš.

Vķsir rifjar upp įriš ķ stuttum pistli 31.desember og lofar (maklega) góša tķš:

Žetta lišna įr mun mega telja annaš hiš besta og hagfelldasta ķslandi į žessum įratug. Vešrįtta hefir veriš einhver hin albesta, ķ flestum hérušum, veturinn frį įramótum nęr snjólaus sunnanlands, svo aš bifreišaferšir tepptust nįlega aldrei yfir Hellisheiši. Sumariš sólrķkt mjög, einkum į Sušurlandi, žerrar hįšu grasvexti, en nżting heyja hin besta. Fannir leysti śr fjöllum og hįlendi allri venju fremur. Haust hlżtt og snjólaust, svo aš varla grįnaši ķ byggšum noršanlands fram til 1. desember, og žvķ sķšur syšra. Sķšan hafa komiš fjśk öšru hverju, en hlįkur į milli, og snjó tekiš aš mestu jafnharšan. Einn eša tvo daga nęr mišjum desembermįnuši hindrušust bifreišaferšir um Hellisheiši. Žetta įr er hiš įttunda, er samfellt hefir veriš hin mesta įrgęska, svo aš margan undrar. Mį nęrri žvķ segja, aš vešrįttan hafi fariš sķbatnandi įr frį įri, eša svo finnst mörgum, hvaš sem vešurvķsindi kunna aš segja. — En hvenęr koma „haršindin nęstu"?

Morgunblašiš birti 31.desember frétt af Reykjanesi. Menn greinilega aš reyna fyrir sér meš jaršskjįlftaspįr:

Geysir į Reykjanesi er ekki farinn aš gjósa ennžį og er žvķ bśist viš jaršskjįlftum žar žį og žegar, ef aš vanda lętur. Aš vķsu hefir aš undanförnu veriš miklu meiri gufuśthlaup ķ flestum hverum žar en venjulega, og getur žaš mįski valdiš žvķ, aš ekki verši śr jaršskjįlftunum.

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 29. hafi bęjarbryggjan ķ Vestmannaeyjum skemmst töluvert ķ sjógangi. Lķnuveišari slitnaši žar upp og rak į land.

Hér lżkur aš sinni upprifjun hungurdiska į vešri og tķš įrsins 1928. Margvķslegar tölulegar upplżsingar eru ķ višhenginu.   


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 20 dagar marsmįnašar

Fyrstu 20 dagar marsmįnašar. Kuldinn heldur įfram. Mešalhiti ķ Reykjavķk žessa daga er -3,0 stig, -3,7 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og -4,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er langkaldasta marsbyrjun aldarinnar ķ Reykjavķk, sś kaldasta sķšan 1995. Į langa listanum er mešalhitinn ķ 136 hlżjasta sęti (af 151). Hlżjastir voru žessir dagar 1964, mešalhiti žį 6,4 stig, en kaldastir voru žeir 1891, mešalhiti -5,8 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti žessa daga -5,3 stig, -4,8 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -5,6 stigum nešan mešaltals sķšustu tķu įra.
 
Dagarnir eru aš mešaltali žeir köldustu į öllum spįsvęšum. Mišaš viš sķšustu tķu įr er hitavikiš minnst į Gufuskįlum, -3,4 stig, en mest į Sįtu (noršan Hofsjökuls) og į Torfum ķ Eyjafirši, -6,5 stig.
 
Sérlega žurrt hefur veriš um landiš sunnan- og vestanvert. Śrkoma ķ Reykjavķk ašeins męlst 1,7 mm, sś žrišjaminnsta sem viš vitum um um sömu daga (į eftir 1962 og 1937). Į Akureyri hefur śrkoman męlst 28,1 mm og er žaš um 80 prósent mešalśrkomu.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 149,3 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši og hafa aldrei męlst jafnmargar eša fleiri sömu daga. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 55,6 og er žaš ķ rķflegu mešallagi.
 
Loftžrżstingur hefur veriš óvenjuhįr. Mešaltališ er nś 1919,6 hPa, žaš įttundahęsta sömu almanaksdaga frį upphafi męlinga (202 įr).
 
Harla óvenjulegt allt saman.
 

Fyrri hluti marsmįnašar

Fyrri hluti marsmįnašar hefur veriš sérlega kaldur (žó vel hafi fariš meš vešur). Mešalhiti fyrstu 15 dagana ķ Reykjavķk er -3,2 stig, žaš langlęgsta į öldinni (23. hlżjasta sęti). Rétt fyrir aldamót, 1998, voru sömu dagar žó öllu kaldari heldur en nś, mešalhiti žį -4,0 stig og 1979 var mešalhiti žeirra -5,0 stig ķ Reykjavķk. Į langa listanum er hitinn nś ķ 136 hlżjasta sęti (af 150). Hlżjastir voru sömu dagar 1964, mešalhiti žį +6,6 stig, en kaldastir voru žeir 1891, mešalhiti -7,7 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta marsmįnašar nś -4,7 stig, žaš kaldasta frį 1998 eins og ķ Reykjavķk, žį var mešalhitinn -5,1 stig og -8,2 ķ mars įriš 1979.

Žaš er alveg hreint borš į landinu. Žetta er kaldasti fyrri hluti mars į öllum spįsvęšunum. Vikin, mišaš viš sķšustu tķu įr, eru minnst vestast į landinu, -2,8 stig į Gufuskįlum og -2,9 stig ķ Grundarfirši. Mest eru vikin į fjöllum og inn til landsins. Hęsta talan er -5,9 stig viš Sįtu noršan Hofsjökuls og -5,7 stig į Gagnheiši.

Śrkoma hefur veriš sįralķtil į Sušur- og Vesturlandi. Ķ Reykjavķk hefur hśn ašeins męlst 1,5 mm. Viš vitum um minni śrkomu ašeins žrisvar sömu daga, žaš var 1962 - žį hafši engrar śrkomu oršiš vart ķ mįnušinum, įriš 1937 var hśn svo lķtil aš hśn męldist ekki, og įriš 1952 męldist hśn 0,6 mm. Įriš 2018 var hśn svipuš og nś, 1,7 mm. Ekki žarf žó mikla śrkomu til aš hśn taki stökk upp eftir listanum, žurrir kaflar eru ekki mjög óalgengir į žessum tķma įrs. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 19,5 mm. Žaš er um 75 prósent af mešalśrkomu og hlutfallslega er svipaša sögu aš segja af Austurlandi. Ekki žurrkur, en śrkoma vel undir mešallagi.

Sólskinsstundir eru óvenjumargar ķ Reykjavķk, 105 til žessa. Sömu daga hafa ašeins tvisvar męlst fleiri sólskinsstundir. Žaš var 1962 og 1947. Žaš flękir röšina ašeins aš sömu daga įriš 2018 męldust stundirnar fleiri en nś - į žann męli sem nś er notašur. Óverulega munar žó. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 39, tķu fleiri en ķ mešalįri.

Loftžrżstingur hefur veriš óvenjuhįr, žó lįtiš heldur undan sķga sķšustu daga ķ haršri samkeppni um toppsęti. Stendur nś ķ 1022,1 hPa ķ Reykjavķk, žvķ tķundahęsta sömu daga sķšustu 202 įrin.

Heldur linara frosti er spįš nęstu daga, en sķšan viršast spįr hallast aftur aš framhaldi į kuldanum. Eins og fram hefur komiš hér aš ofan fer hann hvaš śr hverju aš verša óvenjulegur.


Og hvaš nęst?

Staša vešrakerfa hefur veriš nokkuš lęst upp į sķškastiš. Noršan- eša noršvestanįtt rķkjandi ķ hįloftum, og noršan- og noršaustanįtt ķ mannheimum. Bjartvišri og žurrkur hefur veriš rķkjandi um stóran hluta landsins, nema hvaš į Noršaustur- og Austurlandi hefur snjóaš nokkuš. Óvenjukalt hefur veriš ķ vešri - en ķ sjįlfu sér illvišralaust. Vindur hefur ekki veriš teljandi nema dag og dag austan- og sušaustanlands. 

Nś er komiš aš įkvešinni breytingu (aš sögn reiknimišstöšva). Vindur snżst į morgun (fimmtudag 16.mars) til vesturs og sķšar sušvesturs ķ hįloftum - meš žeim afleišingum aš vešriš breytist. Frostiš minnkar heldur og śrkomulķkur aukast verulega um landiš sušvestanvert. Sķšdegis į föstudag veršur sunnanįttin ķ hįloftunum oršin įkvešin. 

w-blogg150323a

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum į föstudagskvöld (17.mars). Žį er hįloftalęgšardrag skammt vestan viš land. Vestan viš žaš er hvass noršvestanstrengur (sjį vindörvar), en įkvešin sunnan įtt yfir Ķslandi. Ķ nešri lögum lęšist loft śr austri ķ įtt aš lęgšardraginu, mešfram sušurströnd landsins. 

w-blogg150323b

Nęsta mynd sżnir sjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur) - hann sjįum viš betur į sķšustu myndinni. Hér einbeitum viš okkur aš litunum. Žeir gefa til kynna uppstreymi (blįir litir) og nišurstreymi (brśnir litir) ķ um 3 km hęš (700 hPa) - ķ žeirri hęš er śrkomumyndun gjarnan įköfust. Žvķ dekkri sem blįi liturinn er žvķ įkafara er uppstreymiš. Einingin er einkennileg, Pa/s, žeir sem stękka myndina geta greint töluna -4,3 ķ mišju blįu klessunnar sušur af Reykjanesi. Žar lyftist loftiš um 4,3 Pascal į sekśndu - ritstjóranum sżnist žaš ķ fljótu bragši samsvara um 40 cm į sekśndu lyftingu (ekki nįkvęmlega reiknaš) - afskaplega įkvešin hreyfing. Viš žetta kólnar loftiš aušvitaš og raki fellur śt - sem snjór. 

w-blogg150323c

Hér eru upplżsingarnar komnar inn į hefšbundnara vešurkort. Jafnžrżstilķnur eru heildregnar. Žęr eru heldur gisnar, enda er vindur ekki mikill. En viš sjįum mjög greinilegt lęgšardrag sem teygir stig śr sušsušaustri inn yfir Reykjanes og žašan noršur um Dali og Hśnaflóa, allt til Jan Mayen. Gręnu og blįu litirnir sżna śrkomumagn sķšustu 3 klukkustundir. Į dökkblįa svęšinu er žaš į bilinu 10-15 mm. Žaš er aušvitaš mikiš, samsvarar lauslega 10-15 cm snjó. 

Žegar žetta er skrifaš - į mišvikudagskvöldi - eru enn tveir sólarhringar ķ žann tķma sem kortin vķsa į. Ekki alveg vķst aš allt fari eins og reiknilķkön sżna. Bęši stašsetning śrkomunnar, įkefš hennar og svo heildarmagn er ekki neglt nišur. Viš vitum heldur ekki fyrir vķst hvort žetta er allt snjór - eitthvaš gęti veriš blautara. Höfum žetta allt ķ huga.

En ķ fortķšinni žekkjum viš fjölmörg įmóta dęmi. Mikiš snjóar į fremur takmörkušu svęši - minna (en samt eitthvaš) į stęrra. Mestu öfgarnar gera annars vegar rįš fyrir 50-60 cm snjó, en hins vegar engum. Ritstjóri hungurdiska tekur enga afstöšu til žess (frekar en venjulega). Fyrir utan žessa milližįttahugleišingu vešurlagsins er sķšan gert rįš fyrir óbreyttri tónskipan - noršanįtt og frosti svo langt og séš veršur. 


Hugsaš til įrsins 1941

Tķšarfar var mjög hagstętt og hlżtt į įrinu 1941. Žetta var eitt mesta hlżindaįr tuttugustu aldar, žaš hlżjasta ķ Reykjavķk, Stykkishólmi, Grķmsey og Vestmannaeyjum, žaš fjóršahlżjasta į Akureyri og žrišjahlżjasta į landsvķsu. Ašeins einn mįnušur telst kaldur. Žaš var febrśar, en nķu mįnušir voru hlżir. Óžurrkakaflar komu žó um sumariš, sérstaklega til baga į Sušausturlandi. Órólegri tķš var til sjįvarins og manntjón žar meš mesta móti, en talsvert af žvķ skrifast į ófrišinn en ekki vešurlag. 

Janśar var óvenjustilltur, fénašur gekk mikiš śti, gęftir voru góšar, fęrš góš. Febrśar var hagstęšur um landiš sunnan- og vestanvert, en nokkuš snjóžungt var į Noršaustur- og Austurlandi. Mikiš illvišri gerši į landsvķsu ķ lok mįnašar. Framan af mars var mikill snjór į Noršur- og Austurlandi, en annars var snjólķtiš og tķš var mild og hagstęš. Gęftir góšar viš Sušur- og Vesturland, en sķšri austanlands. Ķ aprķl var óvenjužurrt noršaustanlands, tķš var mild og hagstęš og hagar góšir. Maķ var sömuleišis kyrr og hagstęšur til lands og sjįvar. Sķšari hluti jśnķ žótti heldur óžurrkasamur, en tķš var annars góš, spretta góš og gęftir góšar. Mjög votvišrasamt var sušaustanlands ķ jślķ, en annar var hlżtt, kyrrt og hagstętt vešurlag. Ķ įgśst var tķš mjög hagstęš og žurrvišrasöm um landiš vestanvert, en austanlands var mjög votvišrasamt og heyskapartķš slęm. Fįdęma hlżtt var ķ september, en votvišrasamt ķ flestum landshlutum, nema noršaustanlands. Heyfengur var góšur og uppskera śr göršum góš. Ķ október var tķš óstöšug sušvestanlands, en annars var tķš mild og hagstęš, sérstaklega į Noršur- og Austurlandi. Óvenju milt var ķ nóvember, unniš var aš jaršarbótum og fé gekk sjįlfala. Ķ desember var afburšagóš tķš į Noršur- og Austurlandi, en nokkuš óstöšug og śrkomusöm sunnan lands og vestan.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Sömuleišis notum viš okkur fįeinar tķšarfarslżsingar vešurathugunarmanna. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. Heimsstyrjöldin setti mjög svip į mannlķf, allmörg skipsströnd og óhöpp tengdust henni beint eša óbeint. Vešur - eša ókunnugleiki - kom žar stundum viš sögu. Viš rekjum ekki nema fį slķkra slysa. Hér er ekki um slysaannįl aš ręša. Strķšiš hafši einnig įhrif į fréttaflutning af vešri og e.t.v. fréttist sķšur af żmsum višburšum en ella hefši oršiš. 

Slide1

Kortiš sżnir tillögu evrópureiknimišstöšvarinnar (era-20c) um mešalhęš, mešalžykkt og žykktarvik ķ janśar 1941. Žaulsetinn hęšarhryggur er viš Ķsland, mikil hlżindi į Vestur-Gręnlandi, en kuldar ķ Evrópu (hluti af einum af kuldavetrum heimsstyrjaldarįranna). Lķtiš var um lęgšir ķ nįmunda viš landiš. Hęšarsvęšiš žokašist smįm saman til vesturs frį žvķ aš vera austan viš landiš snemma ķ mįnušinum. Noršlęgar įttir fęršust ķ aukana og žaš kólnaši smįm saman. 

Vešurathugunarmenn kunnu aš meta stillta og góša tķš ķ janśar:

Sušureyri ķ Sśgandarfirši (Kristjįn A. Kristjįnsson): Frįbęrlega stillt og skemmtileg janśarvešrįtta. Frostvęgt og svo snjólétt aš einungis föl var aš sjį upp į hęstu fjöll. Mjög śrkomulķtiš.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Einmuna góš tķš allan mįnušinn.

Bannaš var aš senda vešurskeyti nema um fastar sķmalķnur og bannaš var aš ręša vešur ķ talstöšvum skipa og bįta. Morgunblašiš segir frį žann 3.janśar:

Skipstjórinn į togaranum „Venus“ frį Hafnarfirši var ķ gęr sektašur um kr.500 fyrir aš senda skeyti, sem ķ voru upplżsingar um vešurfar. Undanfariš hafa nokkuš margir skipstjórar veriš kęršir fyrir aš tala um vešriš ķ talstöšvar sķnar, eša aš senda vešurfarsupplżsingar ķ skeytum.

Tķminn segir žann 9.janśar frį hlżindum eystra:

Mikil og alveg óvenjuleg hlżindi voru austan lands um įramót. Hinn 4. janśar var 12 stiga hiti į Seyšisfirši klukkan 8 um kvöldiš, og fyrir įramótin var suma daga 17 stiga hita į Eskifirši, žegar hlżjast var. Hinn 5. janśar fór mašur einn į Seyšisfirši, er ekki hafši unnist tķmi til eša hirt um aš taka upp allar kartöflur sķnar ķ haust, śt ķ garš sinn og tók upp žaš, sem hann įtti žar enn ķ jöršu. Voru kartöflurnar óskemmdar meš öllu. Mun žaš algert einsdęmi į landi hér, aš kartöflur séu teknar upp ķ janśarmįnuši.

Nokkuš sérkennilegt įstand kom upp viš Reykjavķk seint ķ janśar. Žį voru óvenjulegar stillur, en kalt ķ vešri. Nęr allur bęrinn og stöšvar hersins voru kyntar meš kolum. Mengun varš žvķ mikil og skyggni slęmt. Žar aš auki mįtti ekki loga nema takmarkaš į ljósvitum. Skip ströndušu af žessum sökum. 

Morgunblašiš segir frį 23.janśar:

Laust fyrir hįdegi ķ gęr sigldi enskur togari, „Lapageria“ frį Grimsby, į sker ķ mynni
Skerjafjaršar og sat žar fastur. Togarinn var į leiš hingaš til Reykjavķkur. En svo mikinn reykjarmökk lagši žangaš śt frį Reykjavķk, aš vart: sįust handarskil. Gįtu togaramenn žvķ ekki įttaš sig į siglingaleišinni og vissu ekki fyrr til en skipiš rakst į Kepp, sem er sker sunnan til ķ mynni Skerjafjaršar.

Og tveimur dögum sķšar strandaši annaš skip. Morgunblašiš 25.janśar:

Um 11 leytiš ķ gęrmorgun strandaši finnskt flutningaskip į svonefndum Leiruboša ķ  Skerjafirši, en žaš er sama skeriš, sem enski togarinn strandaši į fyrir nokkrum dögum. Žaš er skošun sjómanna, aš skipstrandiš hafi boriš aš meš sama hętti og er enska togarinn strandaši og orsökin veriš sś, aš kolareykur frį bęnum huldi śtsżni.

Morgunblašiš segir 30.janśar frį jakahlaupi og enn af strandi:

Laxį ķ Ašaldal hljóp śr farvegi sķnum ķ fyrradag sökum jakahlaups, skammt frį Knśtsstöšum og hefir hlaupiš teppt umferš milli Hśsavķkur og Akureyrar. Įin rennur nś vestur Ašaldalshraun og yfir žjóšveginn į 2 km breišu svęši. Skemmdir hafa ekki oršiš svo vitaš sé, en geta helst oršiš į veginum, sem įin rennur višstöšulaust yfir.

Sömu stillurnar og snjóleysiš helst noršanlands ennžį. Frost hefir veriš töluvert undanfariš. Hefir frostiš komist alt upp ķ 22 stig, į Grķmsstöšum į Fjöllum, 20 stig ķ Mżvatnssveit og oft 18 stig ķ lįgsveitum.

Um klukkan 8 ķ gęrkvöldi strandaši togarinn Baldur į Gróttutanga, rétt sunnan viš
vitann, sem er ljóslaus. Mikinn reykjarmökk lagši vestur į sjóinn frį bęnum og myrkvaši hann gersamlega siglingaleišina til Reykjavķkur. Hinsvegar logar ekki į Gróttuvitanum, vegna žess aš Bretar hafa fyrirskipaš myrkvun hans. Žetta er fjórša skipiš, sem strandar nś į fįum dögum viš innsiglinguna ķ Reykjavķk. Žessi skip eru: Enskur togari (nįšist śt), finnskt flutningaskipt (sem fórst), mótorbįtur (strandaši į mįnudagskvöld, en komst sjįlfkrafa śt) og nś sķšast togarinn „Baldur“. Orsök žess, aš skipin ströndušu, er ķ öllum tilfellum hin sama: Kolareykur og myrkur į innsiglingaleišinni, žar sem Gróttuvitinn logar ekki.

Vešurathugunarmenn lżsa tķš ķ febrśar:

Flateyri (Hólmgeir Jensson): Fram yfir mišjan žennan mįnuš hefir vešurlag veriš óvenju  milt. Śr žvķ fór aš kólna og snjóa į pörtum. Um 20. gjörši snjóhrķš og hlóš nišur miklum snjó svo aš vera mun į flatlendi žar sem vešursęlt er allt aš 80-90 cm djśp fönn.

Sandur (Frišjón Gušmundsson): Góš tķš og auš jörš fram yfir mišjan mįnuš. Eftir žaš sleitulaus haršindakafli mįnušinn śt og allmikil fannkoma öšru hvoru.

Papey (Gķsli Žorvaršsson): Frį 20. til 28. var hér harka vešur daglega. Žó fjörubeit vęri eša hagasnöp var ekki hęgt aš nota žaš fyrir ófęrš og slęmu vešri, jafnvel aš fé ķ śteyjum fennti inni um tķma, žar ekki var hęgt aš nį til žess fyrir stórsjó. Žetta mun vera 5 mesti snjórinn sķšan ég kom hér, ķ nįlega 41 įr. (Snjódżpt męldist 36 cm žann 25.).

Tķminn segir af hrķšarvešri ķ pistli 1. febrśar:

Hrķšarvešur var noršanlands ķ fyrradag [30.janśar]. Hefir annars mjög sjaldan hrķšaš žar ķ vetur, aš minnsta kosti ķ innhérušum, svo aš jafnvel mį til einsdęma telja. Snjór féll žó ekki svo aš teljandi sé. Hiš syšra er alveg snjólaust eša žvķ sem nęst. Ķ frostharšara lagi hefir veriš sķšustu dęgur, yfirleitt 10—15 stig, og jafnvel 15—20 stig, žar sem mest hefir veriš frostiš. Į Žingvöllum var 18 stiga frost ķ morgun.

Tķminn segir af skipssköšum 4.febrśar:

Sjö menn hafa farist ķ noršanvešrinu ķ vikunni, er leiš [30. og 31.janśar]. Vélbįtsins Baldurs frį Bolungarvķk hefir eigi oršiš vart sķšan, žrįtt fyrir allmikla leit, og er hann nś talinn af. Į honum voru fjórir menn. Allir žessir menn voru į besta aldri. Vélbįturinn Baldur var litill, ašeins 8 smįlestir aš stęrš. — Į föstudagsmorgun tók śt fimm menn af vélbįtnum. Pilot frį Njaršvķk og drukknušu žrķr žeirra, en tveimur tókst aš bjarga. Voru žessir menn aš taka inn ljósdufl, sem bįturinn hafši legiš viš um nóttina, žegar alda reiš į hann og fęrši hann ķ kaf. Samtals voru įtta menn į bįtnum. Žeir, sem drukknušu, voru allir ungir aš aldri.

Tķminn segir af strandi og hrakningum ķ pistli 15.febrśar, sķšan af rjśpnastofninum:

Belgķskur togari, „George Edward", strandaši į Bolhraunafjöru į Mżrdalssandi ašfaranótt föstudags sķšastlišinn. Var svartamyrkur, stormur og rigning, er skipiš strandaši. Śr landi uršu menn strandsins ekki varir. Tólf menn munu hafa veriš į togaranum. Sjö žeirra komust aš Höfšabrekku, austasta bę ķ Mżrdal, seint ķ gęr, illa til reika og ašframkomnir af žreytu. Var strax hafin leit aš žeim, sem vantaši. Tveir žeirra munu hafa farist ķ lendingunni, en žrķr dóu af vosbśš og kulda eša örmögnušust af žreytu, er į land var komiš. Lķk žeirra eru öll fundin. Strandmennirnir voru kyrrir į Höfšabrekku um hįdegi ķ dag og voru žį allir komnir į fętur, nema einn.

Rjśpur hafa varla sést ķ byggš eša į afréttum sķšustu įrin. ķ haust sįu gangnamenn nokkru meira af rjśpum en įšur, ķ fjöllunum inn meš Jökulsį ķ Lóni. En fjölgun rjśpunnar gengur seint, žvķ aš mikiš er af refum į žessum slóšum, žótt eitraš sé fyrir žį į hverju hausti.

Tķminn segir af hrķš 20.febrśar:

Tķmanum var svo frį skżrt ķ sķmtölum, aš ķ gęr hefši veriš hiršarvešur nyršra, sums stašar žéttingskóf og vķša stórhrķš. Hefir sjaldan eša jafnvel aldrei brugšiš til verulegrar hrķšar fyrr ķ vetur, og mį žaš einsdęmi kallast.

Tķminn segir 25.febrśar frį hrķš og snjóflóšum į Austurlandi:

Ķ lok sķšustu viku féll mikill snjór austan lands. Hefir fannkoma žessi valdiš snjóflóšum ķ Mjóafirši og Seyšisfirši. Ķ Mjóafirši brast snjóhengja fram į laugardaginn [22.]. Varš mašur, Óli Ólafsson, bróšir Sveins ķ Firši, 64 įra gamall, fyrir snjóskrišunni og fórst. Mikiš annaš tjón varš aš snjóflóšinu: Fjįrhśs meš um 50 kindum sópašist brott og sömuleišis geymsluhśs, skśrar og margir bįtar, Sķmalķnur skemmdust einnig. Óli heitinn var mašur kvongašur og įttu žau hjónin žrjś börn. Į laugardaginn féll snjóflóš rétt utan viš Vestdalseyri i Seyšisfirši. Tók snjóflóšiš meš sér fjįrhśs er i voru 65 kindur.

Morgunblašiš segir einnig frį snjóflóšinu ķ Mjóafirši ķ pistli 25.febrśar:

Sķšastlišinn laugardag hljóp snjóflóš mikiš nišur svonefndan Fjaršartanga ķ Mjóafirši.
Sópaši snjóflóšiš burtu tveim geymsluhśsum, skśrum, bįtum og fjįrhśsi, meš 48 kindum. Einnig vildi svo hörmulega til, aš žegar snjóflóšiš reiš yfir, var žarna staddur Óli Ólafsson, albróšir Sveins ķ Firši, og fórst hann ķ snjóflóšinu. Hann var 64 įra og lętur eftir sig konu og 3 börn. (Fregn žessi er frį fréttaritara śtvarpsins į Noršfirši).

Sķšustu daga febrśar og fyrstu daga mars gerši mikiš og fręgt illvišri um land allt, žaš langmesta į įrinu. Um ašdraganda žess og vešurašstęšur mį lesa ķ sérstökum hungurdiskapistli 2016. Hér veršur ašeins hnykkt į tjóni sem vešriš olli. 

Tķminn segir frį miklu frosti ķ pistli 27.febrśar:

Allfrosthart hefir veriš sķšustu dęgur um allt land. Sums stašar hefir žaš oršiš um 20 stig, žegar kaldast hefir veriš, eins og til dęmis į Grķmsstöšum į Fjöllum. Hér ķ Reykjavķk hefir veriš 13—15 stiga frost, žegar kuldinn hefir veriš mestur. Ķ morgun var 11 stiga frost ķ Reykjavķk, en frostharšast var į Grķmsstöšum, 19 stig.

Žann 1.mars segir Tķminn af illvišrinu og tjóni ķ žvķ:

Hiš mesta ofsavešur geisaši um meginhluta landsins tvo sķšustu sólarhringa [27. og 28. febrśar] og hefir stórtjón hlotist af. Mun žó eigi enn kunnugt um allan skaša, sem vešriš hefir haft ķ för meš sér, žvķ aš engar fregnir hafa borist śr fjölmörgum byggšarlögum, enn sem komiš er. Žegar er žaš kunnugt, aš bįtur hefir farist meš sex manna įhöfn, mörg skip og bįtar strandaš, og sumir bįtanna brotnaš ķ spón, margir bįtar sokkiš, og sķmalķnur, raftaugar og żmis önnur mannvirki eyšilagst. Af fregnum, sem fengist hafa, mį rįša aš einna haršast hafi vešriš veriš į Sušvesturlandi. Voru öšru hvoru 12 vindstig ķ Reykjavķk og į Sušurnesjum. Hins vegar var stórhrķš sums stašar noršanlands og austan undanfarna daga, en žar var mjög tekiš aš lygna um mišjan dag ķ gęr, og žį ašeins 3 vindstig į Akureyri. Žį voru heldur ekki nema 8 vindstig ķ Vestmannaeyjum og 9 vindstig į Horni, meš fannkomu. Sunnan lands brį til slyddubyls eša hrķšarvešurs af noršaustri upp śr mišjum degi ķ gęr, en ķ Reykjavķk stytti žó upp undir kvöldiš. Mikiš sjórok var ķ gęr og fyrrinótt um allan bęinn, svo sjįvarseltan settist ķ lögum utan į hśs og menn og muni. Į fimmtudagsmorgun [27.] var allfrosthart, en er leiš į daginn dró śr frostinu og ašfaranótt föstudagsins og į föstudagsmorgun var oršiš frostlaust um Sušurland og sušurhluta Austurlands. Var žį tekiš aš žykkna ķ lofti og vindur aš snśast til austlęgari įttar.

Skipströnd og bįtstapar ķ Reykjavķk. Tvö erlend vöruflutningaskip, er lįgu į ytri höfninni, tók aš reka til lands ķ fyrrinótt. Fengu skipverjar eigi aš gert og ströndušu bęši skipin ķ sandkrika ķ Raušarįrvķk. Var mönnum sem ķ žeim voru, alls 43, bjargaš ķ gęrmorgun. Voru margir žeirra ašframkomnir af vosbśš, enda illa bśnir. Um lįgflęšurnar ķ gęr lįgu skipin aš nokkru leyti į žurru landi. Annaš žeirra, danskt, Sonja Męrsk, snżr stefni upp ķ sandinn. Hitt skipiš, portśgalskt, Ourem, frį Oporto, liggur fast viš danska skipiš og snżr žvert viš įhlašandanum. Rišu öldurnar lįtlaust yfir žaš ķ gęr. Ķ skipum žessum mun mešal annars hafa veriš kartöflur, įfengi og sement. Lįgu vķntunnur, er borist höfšu upp, į viš og dreif um sandinn. Žrišja skipiš var ķ mjög mikilli hęttu statt. Var žaš komiš mjög nęrri landi, framan viš olķubirgšastöš B.P. Į innri höfninni ķ Reykjavķk sukku bįtar, en ašrir bįrust į grunn. Ķ krikanum viš Grófarbryggju sukku vélbįturinn Vestri frį Ķsafirši, 12—15 smįlestir aš stęrš, og Kristķn, smįbįtur śr Reykjavķk, 4—5 smįlestir. Žrjś skip, sem lįgu viš Ęgisgaršinn, losnušu og rak į grunn. Voru žaš varšbįturinn Óšinn, lķnuveišaskipiš Rśna og norskt hvalveišiskip.

Vissa fékkst um žaš ķ gęr, aš vélbįturinn Hjörtur Pétursson frį Siglufirši, 20 smįlestir aš stęrš, er geršur skyldi śt frį Hafnarfirši į vetrarvertķšinni, hefši farist undan Garši į fimmtudaginn [27.]. Voru į honum sex menn. Bįturinn fór ķ fiskiróšur frį Hafnarfirši į mišvikudagskvöldiš. Ķ gęrmorgun var rekald śr bįtnum tekiš aš berast aš landi žar syšra. Ķ Keflavķk og Njaršvķkum hefir gķfurlegt tjón oršiš į vélbįtaflotanum. Skżrši Įsgeir Danķelsson, hafnarvöršur ķ Keflavķk, svo frį žeim atburšum, er žar hafa gerst: — Žegar į fimmtudag slitnušu upp tveir bįtar į Keflavķkurhöfn. Rak žį bįša ķ land, žar sem žeir brotnušu ķ spón. Voru žaš Sęžór frį Seyšisfirši og Öšlingur, heimabįtur. Ķ fyrrinótt slitnaši vélbįturinn Trausti upp. Rak hann brįtt į grunn, žar sem hann brotnaši og gerónżttist. Eru žessir žrķr bįtar nś ekki annaš en sprekahrśga. Ķ Njaršvķkum rak vélbįtinn Gylfa ķ fyrrinótt upp ķ fjöru, žar sem önnur hlišin brotnaši śr honum. Ķ gęr [28.] hvolfdi vélbįtnum Önnu į bįtalegunni ķ Njaršvķkum. Žį var og mjög tekiš aš óttast um vélbįtinn Įrsęl, og žótti ekki annaš sżnna en aš hann myndi žį og žegar reka til lands, žvķ sjór versnaši ę er leiš į daginn. Ķ Keflavķkurhöfn voru 15—16 vélbįtar og tvęr fęreyskar skśtur ķ hinni mestu hęttu, einkum sökum vaxandi brims. Sprengdu bįtarnir ķ sķfellu af sér öll bönd, svo aš varla hafšist viš aš festa žeim. Mįtti bśast viš žvķ į hverri stundu aš allur žessi skipafloti vęri ķ voša. Ljóslaust var į bryggjunum ķ gęrkvöldi. Žaš varš bįtunum til bjargar, aš vešur tók aš sljįkka ķ gęrkvöldi og brim aš lęgja ķ nótt. Voru žó sumir bįtarnir talsvert laskašir eftir ofvišriš. Hafskipabryggjan varš fyrir miklum skemmdum. Sviptust plankarnir ofan af meginhluta bryggjunnar. Svo erfitt var um landtöku ķ Keflavķk, aš sķšasti bįturinn komst ekki upp aš bryggju fyrr en sķšdegis ķ gęr. Hafši hann žį bešiš fęris ķ nęr tvo sólarhringa. Margir bįtar leitušu burt frį Keflavķk til Hafnarfjaršar og jafnvel Reykjavķkur. Eins og aš lķkum lętur voru mörg skip į sjó śti į versta stormasvęšinu viš strendur landsins, veišiskip, bęši togarar og śtilegubįtar, og strandferšaskip og skip, er voru aš koma śr millilandasiglingu eša leggja af staš. Mešal annars lagši Katla af staš frį Hafnarfirši til śtlanda ķ fyrradag, og Dettifoss mun vęntanlega hafa veriš kominn ķ grennd viš landiš. Reyndir sjómenn hafa žó lįtiš uppi, aš engin įstęša sé til žess aš bera kvķšboga fyrir afdrifum stórra skipa į sjó śti. Tķminn hefir haft žęr fregnir af Sśšinni, sem var ķ strandsiglingu, aš hśn hafi legiš į Hvammsfirši. Laxfoss fór héšan śr Reykjavķk til Vestmannaeyja į mišvikudagskvöld. Komst hann undir Landeyjasand og lį žar mešan haršasta noršanvešriš geisaši og nįši til hafnar ķ Vestmannaeyjum ķ gęr, nokkru fyrir hįdegi. Slysavarnafélagiš fékk ķ gęrkvöldi og ķ morgun nokkrar fréttir af bįtum og skipum, sem į sjó voru viš Sušvesturlandiš. Hefir ekkert slys oršiš į žeim skipum, sem frést hefir til. Žó hafa tveir bįtar oršiš fyrir vélabilunum, en njóta bįšir ašstošar togara. Aš sjįlfsögšu eru žó mörg skip og .bįtar, sem ekkert hefir enn heyrst af. 

Sigfśs Johnsen, bęjarfógeti ķ Vestmannaeyjum, skżrši Tķmanum svo frį ķ morgun, aš vélskipiš Stella frį Neskaupstaš hefši komiš žar til hafnar, mjög laskaš. Stella var į leiš frį Reykjavik til Fleetwood meš fisk. Į fimmtudagsnóttina reiš brotsjór yfir skipiš og braut žaš mjög, svo aš rįšlegast žótti aš freista žess aš nį höfn ķ Eyjum. Žį var Stella 70 sjómķlur sušur af Eyjum.

Strand į Mżrdalssandi. Um hįdegi ķ gęr barst hingaš neyšarskeyti frį stóru belgķsku  flutningaskipi, Persier, sem žį var strandaš viš Kötlutanga į Mżrdalssandi, sušaustur af Hjörleifshöfša. Enn hafa litlar fréttir borist af skipsstrandi žessu. Žó tjįši Pįlmi Loftsson, forstjóri Skipaśtgeršar rķkisins, blašinu ķ morgun, aš björgunarsveit ķ landi hefši tekist aš koma lķnu um borš ķ hiš strandaša skip, og um ellefuleytiš voru 21 af 44 skipverjum komnir ķ land. Varšskipiš Ęgir er śti fyrir strandstašnum, og hafa fregnir, sem komiš hafa, borist frį žvķ, žar eš sķmasambandslaust er meš öllu austur ķ Skaftafellssżslur.

Į sķmalķnum uršu hinar mestu skemmdir vķša um land, staurar brotnušu og žręšir slitnušu eša flęktust saman. Var talsķmasamband mjög lélegt ķ gęr, og ašeins fįir stašir, sem hęgt var aš nį til. Valda žessar sķmabilanir žvķ, aš enn eru eigi fréttir komnar af vešrinu og žvķ tjóni, sem af žvķ kann aš hafa oršiš, nema śr fįum byggšalögum. Mjög miklar skemmdir uršu į lķnunni mešfram Esjunni og ollu žęr žvķ, aš eigi var hęgt aš tala til Vesturlandsins eša Noršurlandsins. Sušurlandslķnan var rofin ķ Landeyjum. Hins vegar var ótruflaš talsķmasamband viš Sušurnes og Vestmannaeyjar. Ķ gęr var tilraun gerš til žess aš gera viš sķmaskemmdirnar į Kjalarnesi, en višgeršamennirnir uršu aš snśa viš, sökum vešurofsans, er upp ķ Mosfellssveit kom. Ritsķmasamband var ķ gęrmorgun til Akureyrar, en ķ gęrdag tókst aš bęta svo um, aš unnt var aš nį sambandi viš Seyšisfjörš. Margvķslegt annaš tjón, en annaš, sem hér hefir veriš greint frį, hefir hlotist af vešrinu, jįrnplötur losnušu af hśsžökum, raftaugar og loftnet eyšilagst og rśšur brotnaš. Viša į Seltjarnarnesi var rafmagnslaust meš öllu ķ gęr, og allt sķmasamband rofiš sumstašar. Žį eru og komnar žęr fregnir frį Akureyri og Hśsavķk, aš žar hafi veriš rafmagnslaust meš öllu. Féll snjóskriša ķ Ljósavatnsskarši og sleit nišur raftaugarnar, er liggja frį Laxįrstöšinni til Akureyrar. Samkvęmt sķmtali viš lögreglustjórann į Akranesi, sem žó var mjög slitrótt vegna sķmbilana, uršu engar skemmdir į bįtum žar, enda aflandsvindur. Breskur hermašur skolašist ķ gęrmorgun śt af hafnargaršinum ķ Reykjavķk, er sjór reiš yfir hann. Menn, er nęrstaddir voru geršu tilraun til bjargar og svarflašist einn ķslenskur mašur ķ sjóinn viš žęr tilraunir. Heppnašist aš bjarga honum, en hermašurinn drukknaši.

Žótt heldur sljįkkaši ķ vešrinu var žaš žó įfram vont nęstu daga og olli frekara tjóni Morgunblašiš segir 4.mars af snjóflóši į Ķsafirši. 

Hörmulegt slys varš į Ķsafirši ķ fyrrakvöld um klukkan 7 1/2. Mikil snjókoma hefir veriš undanfariš žar vestra og miklar snjóhengjur myndast ķ hinum bröttu hlķšum ķsfirsku fjallanna. Klukkan 7 1/2 féll svo snjóflóš į hśsiš Sólgerši viš Seljalandsveg. Lyfti snjóflóšiš hśsinu af grunninum og flutti žaš nišur aš sjįvarmįli. Er žaš alllöng leiš. Kviknaši žį ķ hśsinu og brann žaš til kaldra kola. Ķ hśsinu var Sslóme Ólafsdóttir ekkja, eigandi hśssins, įsamt žremur börnum sķnum og tveimur fósturbörnum. Ennfremur voru stödd ķ hśsinu unglingstelpa, Erna Gušbrandsdóttir, og Höskuldur Ingvarsson. Allt fólkiš bjargašist, en žó viš illan leik ,nema tvęr telpur, žęr bišu bįšar bana. Sonur Salóme handleggsbrotnaši og hlaut smęrri meišsli. Snjóflóšiš féll einnig į fjįrhśs Salóme og varš 15 kindum aš bana.

Landsmóti skķšamanna aflżst. Skķšamótunum, sem halda įtti viš Skķšaskįlann og Kolvišarhól ķ mišjum mįnušinum, hefir veriš aflżst sökum snjóleysis.

Tķminn segir einnig frį snjóflóšinu į Ķsafirši 4.mars:

Į sunnudagskvöldiš [2.mars] varš hryggilegt slys af völdum snjóflóšs į Ķsafirši. Eftir margra daga stórhrķš brast snjóhengja og féll nišur skammt vestan viš höfnina. Sópaši snjóflóšiš meš sér hśsi, er Sólgerši hét og ķ bjó ekkja meš žrem börnum sķnum og tveim
fósturbörnum. Barst hśsiš meš snjóskrišunni nišur ķ fjöru og fórust tvęr stślkur, dóttir ekkjunnar og fósturdóttir, bįšar innan fermingar. Konan sjįlf, sonur hennar, dóttir og fósturbarn, björgušust naušulega, sum meidd og žjökuš, einkum sonurinn, er mešal annars handleggsbrotnaši. Eldur kom upp ķ hśsinu, er žaš var komiš til strandar, og brann žaš til ösku. Einnig brast snjóflóš į fjįrhśs og drap fjórtįn kindur, helming žess fjįr, er inni var. 

Samkvęmt žvķ, er Tķmanum var hermt ķ sķmtali ķ gęr, er enn rafmagnslaust aš mestu į Akureyri. Hefir eigi enn tekist aš gera viš bilanir žęr, sem uršu į raftaugum frį Laxįrstöšinni, svo aš haldi komi. Rafstöšin viš Glerį er og (undir) įlagi, svo aš žašan fęst ašeins sįralķtil orka. Eru Kristneshęli, menntaskólabyggingin og slķkar stofnanir lįtnar sitja ķ fyrirrśmi um žį raforku, sem fęst frį Glerįrstöšinni. Aš öšru leyti notast bęjarbśar langmest viš kertaljós.

Morgunblašiš segir 5.mars frį nįnari atvikum į Ķsafirši:

Nįnari atvik žess hörmulega slyss, er tvö börn fórust ķ snjóflóši į Ķsafirši fyrir žremur dögum, eru nś kunn. Hefir fréttaritari blašsins į Ķsafirši, greint nįnar frį öllum ašstęšum. Styšst žaš, sem hér veršur sagt til višbótar fyrri frįsögn Morgunblašsins viš frįsögn hans. Hśsiš Sólgerši viš Seljalandsveg er einlyft timburhśs, portbyggt. Er hśsiš 8x10 įlnir aš stęrš. Hśsiš stendur um 100 metra frį sjó. Į sunnudagskvöld um kl. 7:15 hafši eigandi hśssins, Salome Ólafsdóttir hįttaš börn sķn tvö uppi į lofti hśssins. Stormur var mikill og stórhrķš og heyršist vešurdynurinn mjög į hśsinu. Ķ žennan mund heyrir Salome mikinn hįvaša. En meš miklum snarleik telur Salome sig hafa getaš varpaš sér og börnunum tveimur, er hśn vafši inn ķ teppi, śt um glugga į svefnloftinu og žannig komist undan snjóskrišu žeirri, sem į hśsiš féll. Annars telur konan sig naumast geta gert sér žess glögga grein, hvernig hśn komst undan snjóflóšinu, sem fór meš mjög miklum hraša. Śt śr hśsinu komust einnig ašrir, sem ķ žvķ voru, aš frįteknum dóttur Salome Sigrķši og Ernu Gušbrandsdóttur, sem var gestur ķ hśsinu. Er tališ, aš žęr hafi oršiš of seinar til žess aš komast śt śr hśsinu įšur en snjóflóšiš skall yfir. Snjóflóšiš hratt nś hśsinu ķ heilu lagi af grunni žess og flutti žaš fram aš sjó. Vegna žess, aš snjóskrišan sem į hśsiš féll ekki var mjög mikil aš magni, stašnęmdist hśsiš žar. En žį žegar braust śt eldur ķ žvķ. Mun hafa kviknaš śt frį eldstó. Allt žetta geršist į örskammri stundu, Salome heyrir dyninn af falli snjóskrišunnar, hśn varpar sér og börnunum tveimur į efra lofti śt um glugga og hinu fólkinu į nešra gólfi tekst einnig, aš undanteknum börnunum tveimur, aš komast undan įšur en snjóflóšiš hefir sópaš hśsinu meš öllu af grunninum og flutt žaš nišur til sjįvar. Sakir standa žį svo, aš fólkiš, sem bjargast stendur hśsvana og lostiš skelfingu žarna ķ stórhrķšinni, en hśsiš stendur ķ björtu bįli. Fólkiš flżr sķšan aš Gręnagarši; sem er hśs žar ķ grenndinni, en bruninn hefir nś sést handan śr bęnum hinsvegar viš Pollinn og brunališiš kemur į vettvang. Skaflar voru nś hinsvegar oršnir svo djśpir, aš ekki voru tök į aš koma veigameiri slökkvitękjum į brunastašinn. Var eldurinn svo įkafur, aš žegar brunališiš kom į stašinn, varš viš ekkert rįšiš. Var žį vitaš aš ķ žvķ voru börnin tvö, sem ekki hafši tekist aš komast śt. Žegar svo var hęgt aš leita ķ rśstunum, fundust lķk žeirra beggja og lķtt sködduš. Munu börnin hafa slegist viš eša oršiš undir reykhįfnum, er hann féll. Ašrir žeir, sem ķ hśsinu voru og björgušust, eru lķtiš meiddir, nema Ólafur sonur Salome, sem handleggsbrotnaši. Žį féll snjóflóš og į fjįrhśs ekkjunnar og mölbrotnaši žaš og drįpust 11 af 25 kindum, sem ķ žvķ voru

Stórmiklar skemmdir uršu į sķmakerfi Noršausturlands ķ stórhrķšinni, sem žar geisaši s.l. föstudag. Einna mestar uršu skemmdirnar frį Skógum til Kópaskers, en žar eru t.d. 40 sķmastaurar brotnir į stuttum kafla. Fréttaritari Morgunblašsins į Hśsavķk įtti ķ gęr sķmtal viš Kópasker, en žangaš hefir veriš sambandslaust žar til ķ gęr, aš brįšabirgšavišgerš var lokiš į lķnunni, en hśn liggur į löngum köflum ķ snjó. Hafa oršiš miklar skemmdir į sķmalķnum. Samband viš ašrar stöšvar ķ grennd viš Kópasker er slitiš, en greinilegar fréttir hafa ekki fengist um frekari skemmdir. Į Raufarhafnarlķnunni eru žó ekki margir staurar brotnir, en lķnan liggur nišri į löngum köflum og er sumstašar slitin. Ašgeršir į rafmagnslķnum ķ Hśsavķk eru vel į veg komnar, svo aš einhver hluti bęjarins fékk ljós ķ gęrkvöldi, en rafmagnslaust hefir veriš ķ bęnum sķšan į föstudag,

Tķminn segir enn af tjóni ķ vešrinu mikla ķ pistli 6.mars:

Žaš er nś kunnugt oršiš, aš sķmabilanir af völdum ofvešursins į dögunum eru mjög miklar. Brįšabirgšasķmasamband er žó komiš į nś, žvķ nęr hvarvetna, en višgeršum er haldiš įfram. Fullnašarvišgeršir į skemmdum žeim, er uršu, verša žó ekki framkvęmdar fyrr en ķ sumar. Alls brotnušu rösklega 160 sķmastaurar og mun įstęšan einkum hafa veriš ķsing, samfara roki. Stórkostlegastar uršu žessar skemmdir ķ Eyjafirši. Žar brotnušu 74 staurar milli Svalbaršseyrar og Grenivikur. Vestan fjaršar varš og tjón į sķmalķnunni. Ķ nįmunda viš Dalvķk og į milli Dalvķkur og Krossa brotnušu 11 staurar. Sunnan viš Kópasker, ķ Nśpasveit, brotnušu um 40 staurar. Vķša lögšust lķnur nišur vegna ķsingarinnar og sķmažręšir slitnušu. Ķ Reykjarfirši į Ströndum slitnaši sęsķminn vegna hafróts, og er enn sķmasambandslaust viš Strandir fyrir noršan Reykjarfjörš. Į žrem stöšum, viš Ķsafjörš, Seyšisfjörš og ķ Heljardal, uršu skemmdir į sķmanum vegna snjóflóša. Loks ullu loftbelgir sķmabilunum į įtta stöšum į landinu, į tveim stöšum ķ Vopnafirši, į Sólheimasandi, ķ grennd viš Esjuberg į Kjalarnesi, į Moldhaugnahįlsi ķ Eyjafirši, į Baršaströnd, hjį Reykjahlķš ķ Mżvatnssveit og undir Eyjafjöllum.

Miklar hrķšar hafa geisaš um Noršurland og Austurland aš undanförnu. Mį sums stašar heita, aš lįtlausar hrķšar hafi veriš ķ hįlfan mįnuš. Į Fljótsdalshéraši hefir veriš hiš versta vešur sķšustu tvęr vikur, sķfellt hrķšarvešur af noršri og noršaustri. Eru hagleysur į Héraši og mikill snjór, nema žį helst ķ Fljótsdal. Lagarfljót er į ķs. Annars var tķš mjög mild žar eystra, žar til žennan haršindakafla gerši, og um Fagradal var fęrt bifreišum žar til 20. febrśar. Ķ Žingeyjarsżslum hafa geisaš stórhrķšar og er žar kominn mikill snjór vķša. Ķ Eyjafirši hefir veriš ęšimikil snjókoma og fönn svo mikil ķ hérašinu, aš vegir eru ófęrir bifreišum. Nś er žó komiš besta vešur žar nyršra, og hefir veriš mokaš. Ķ Skagafirši var snjókoma minni en um austurhluta Noršurlandsins. Stórhrķš var žar ašeins einn dag, en skafhrķš oft og stundum dįlķtiš ofankóf. Žó er aš verša vont į jörš, einkum ķ  austurhérašinu, žar sem snjór er til muna meiri. Fram til žess, aš gekk aš meš žetta ķkast, var tķšarfar meš einsdęmum gott ķ Skagafirši.

Į Snęfellsnesi varš viša tjón aš ofvišrinu į dögunum. Reif žök af hśsum į żmsum stöšum į nesinu. Aš Bśšum fauk stórt fiskgeymsluhśs, og i Stašarsveit svipti žökum af hśsum į tveim bęjum, Hofgöršum og Elliša. Ķ Ólafsvķk var mikiš brim og gekk sjór mjög hįtt į land, svo aš til einsdęma mį fęra.

Vešurathugunarmenn lżsa marsvešrįttunni: 

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir veriš óminnilegar stillur og blķšvišri eins og oftar ķ vetur. Snjór hefir aldrei komiš yfir mįnušinn, nema ašeins grįnaš ķ rót. Fjöll alauš eins og ķ byggš, ašeins smįskaflar ķ lautum.

Sandur: Įgętis tķšarfar, stillt og žurrt, milt og snjólétt. Ašeins fyrstu vikuna var mikill snjór a jörš. En žann snjó leysti upp į mjög skömmum tķma ķ stašföstum sunnan hlįkuvindi. Eftir žaš stillti til meš hreinvišri og frosti.

Enn voru skip aš stranda ķ Skerjafirši, Tķminn 8.mars:

Nišažoka var hér ķ grenndinni ķ nótt og ströndušu tvö skip ķ Skerjafirši, ķslenskur vélbįtur og enskur togari.

Tķšindamašur Tķmans įtti ķ gęr sķmtal viš Karl Kristjįnsson oddvita į Hśsavķk. Sagši hann haršindi žar ķ hérašinu upp į sķškastiš, oft lįtlaus hrķšarvešur og mikinn snjó. Bifreišum er hvergi fęrt į vegum, en fram aš žessu ķkasti var bifreišum fęrt um allt hérašiš. Mikiš tjón hlaust į Hśsavķk af noršanķhlaupinu į dögunum. Um tuttugu staurar, sem tilheyršu rafveitu žorpsins, brotnušu, raftaugar og sķmžręšir slitnušu vķša. Enn er dįlķtiš svęši rafmagnslaust.

Siguršur Arason į Fagurhólsmżri ķ Öręfum tjįši blašinu ķ sķmtali ķ gęr, aš ofsarok hefši veriš žar um slóšir i noršanvešrinu į dögunum og töluveršar skemmdir hlotist. Hefšu jaršlög urist upp og sand og möl boriš į gróšurlendi, svo aš bithagar hefšu spillst af jaršskafinu į nokkrum jöršum, einkum Hnappavöllum, Hofi og Svķnafelli.

Morgunblašiš segir 13.mars frį jakahlaupi ķ Laxį ķ Ašaldal:

Hśsavik, mišvikudag. Sķšan hinni löngu hrķš slotaši hefir veriš hér sunnan hlįka og blķšvišri. Er śtlit fyrir aš snjórinn ętli aš hverfa jafn fljótt og kann kom. Ķ dag kom mikiš jakahlaup ķ Reykjakvķsl, rétt hjį Laxamżri, svo aš hśn hefir hlaupiš śr farvegi sķnum og flęšir nś yfir veginn į 5—800 metra breišu svęši. Er hį jakahrönn į veginum og er hann ķ hęttu į žessum kafla ef hlaupinu slotar ekki fljótlega.

Tķminn segir 15.mars frį krapa- eša snjóflóši ķ Steingrķmsfirši:

Fyrir nokkru gerši asahlįku į Ströndum į mikinn snjó. Leiddu vešrabrigši žessi til snjóflóša. Varš mikiš tjón aš į Bólstaš ķ Steingrķmsfirši. Féll žaš žar yfir fjįrhśs og hlöšu og drap 156 kindur. Įšur en brį til hlįkunnar var fönn svo mikil žar nyršra, aš hśs voru kaffennt sums stašar.

Vešurathugunarmenn segja af aprķlvešrįttu:

Lambavatn: Žaš hefir veriš sama blķšan og stillan yfir mįnušinn eins og veturinn allan. Nś er allt aš gręnka, tśn um hįlfgręn aš sjį.

Sušureyri: Mjög stillt, hlżtt og śrkomulķtiš aš undantekinni pįskahrinu 12.-15. Sjór mjög kyrr og bjart loft.

Sandur: Įgętis tķšarfar. Óvenjulega stillt og žurrt og hreinvišri og sólfar meš afbrigšum. Dįlķtil frost voru öšru hvoru framan af, en óvenjuleg hlżindi er įleiš. Snjóa og ķsa leysti žvķ óvenju snemma og sést nś ekki lengur snjór ķ byggš nema ķ djśpustu lautum og gilskorum.

Fagridalur: Įgęt tķš, en lofthlżindi ekki mikil og lķtill gróšur.

Tķminn segir af blķšvišri ķ pistli 3.aprķl:

Hin mesta öndvegistķš hefir veriš um land allt sķšustu vikur, stillur og blķšvišri og mikiš sólfar. Frost hefir veriš sums stašar, en žó vęgt. Um mikinn hluta landsins er snjólaust til efstu fjallabrśna og ķ öllum byggšarlögum landsins snjólaust aš kalla. Veturinn hefir, svo sem aš lķkum lętur, veriš įkaflega gjafaléttur fyrir saušfjįrbęndur og sums stašar hefir fulloršnu fé ekki veriš gefin nokkur heytugga, ekki sķst žar sem bęndur hafa haft sķldarmjöl til žess aš gefa meš beitinni.

Skeišįrįrhlaup hófst seint ķ aprķl, en fyrstu fregnir voru óljósar. Morgunblašiš segir frį 24.aprķl:

Sś saga gekk um bęinn sķšdegis ķ gęr, aš eldur myndi vera uppi ķ Skeišarįrjökli og
hlaup ķ ašsigi ķ Skeišarį. Morgunblašiš įtti ķ gęrkvöldi tal viš Odd Magnśsson bónda į
Skaftafelli og sagši hann, aš undanfarna daga hefši veriš mikil jökullešja ķ Skeišarį og nokkur vöxtur. Kom Öręfingum til hugar, aš žetta kynni aš vera undanfari hlaups. En eftir žvķ sem Oddur skżrši blašinu frį, viršist Skeišarį nś vera aš fį sinn ešlilega lit aftur og vöxturinn engan veginn óešlilegur. Er įin lķtil og allsstašar fęr. Hvergi hafa sést nein merki žess, aš eldur vęri uppi ķ jöklinum.

Eins og įšur sagši var tķš hagstęš ķ maķ. Ķ kringum žann 20. varš žó mikiš śrfelli um landiš vestanvert, sérstaklega sunnan til į Vestfjöršum žar sem mikil skrišuföll uršu. 

Vešurathugunarmenn lżsa tķšarfari ķ maķ:

Lambavatn: Žaš hefir oftast veriš stillt og blķtt vešur yfir mįnušinn. Gręnkaši snemma en vegna žurrka fór gróšri ekki vel fram. En svo žegar rigningin kom var hśn heldur stórgerš svo grasiš žaut upp. Og nś er sumstašar įgęt spretta oršin į tśnum svona snemma į vori. Ķ rigningunni 19. tók af alla garša hér į einum bęnum į sandinum. Var nżbśiš aš seta nišur og skolašist nęr öll mold ķ burt nema ašeins smįbletti voru eftir. Frį 18. kl. 21 til 19. kl.21 var śrkoman 121 mm. [Žann 19. og 20. męldust samtals 147,5 mm śrkoma į Lambavatni].

Sandur: Einmuna gott tķšarfar allan mįnušinn. Stillt og žurrt, óvenjulega hlżtt og gróšurmilt. Muna menn naumast eftir jafnfagra vorvešrįttu meš žvķlķku sólfari. Snjór er oršinn óvenjulega lķtill til fjalla mišaš viš įrstķš.

Fagridalur: Fremur köld tķš fram um mišjan mįnušinn, nęturfrost og gróšurlķtiš. Mest rķkjandi noršaustlęg įtt, hęgvišri. Eftir 20. hagstęš gróšurtķš.

Sįmsstašir (Klemenz Kr. Kristjįnsson): Maķ sį hagstęšasti sem komiš hefur. Sólfar mikiš og stillur, śrkoman fremur lķtil.

Óvenjuleg hlżindi voru ķ kringum žann 10. maķ. Hiti fór ķ 24,4 stig į Hallormsstaš žann 11. og 20,6 stig į Fagurhólsmżri. Tķminn segir af vorkomunni ķ pistli 13.maķ:

Vorblęr er nś mjög tekinn aš fęrast į allt. Skógur er farinn aš springa śt og tekur senn aš laufgast. Opnast brumhnapparnir sem óšast, svo aš munar į degi hverjum, aš žvķ er Tķmanum hefir veriš sagt śr skógarsveitum, ekki sķst ef skśrir ganga. Verša skógar viša allaufgašir innan skamms.

Skeišarįrhlaup tók loks viš sér, Morgunblašiš segir frį 11.maķ:

Sķšustu 2—3 daga hefir oršiš mikill vöxtur ķ Skeišarį og samkvęmt upplżsingum sem blašiš fékk hjį Hannesi Jónssyni bónda į Nśpstaš ķ Fljótshverfi, eru żms einkenni žess, aš hlaup ķ įnni kunni aš vera ķ ašsigi. Fyrir nįlega hįlfum mįnuši varš nokkur vöxtur ķ Skeišarį og kom Öręfingum žį til hugar, aš žetta kynna aš vera undanfari hlaups. En svo sjatnaši aftur ķ įnni. En sķšustu 2—3 dagana hefir Skeišarį hrķšvaxiš og viršist enn vera ķ örum vexti. Ekki hefir įin žó valdiš neinum spjöllum ennžį, hvorki į sķma né öšru og ekki brotist fram vestur į sandi, sem hśn gerir jafnan ķ hlaupum. Enginn óešlilegur vöxtur er enn ķ Nśpsvötnum. Hannes į Nśpstaš fór vestur yfir Skeišarįrsand į föstudag, hann var ķ póstferš. Var Skeišarį žį oršin alófęr og fór Hannes į jökli yfir įna. Heyrst hafši, aš vart hefši öskufalls eystra en ekki vildi Hannes meina, aš svo vęri. Aš vķsu hefši sést kolóttar kindur ķ haga, en žetta gęti stafaš frį mistri. Hannes sį ekki nein merki öskufalls į jöklinum. En Hannes taldi śtlit Skeišarįr žannig nś, aš hlaup gęti komiš į hvaša augnabliki sem vęri.

Tķminn segir af hlaupinu og könnun į Grķmsvötnum ķ pistli 15.maķ:

Aš undanförnu hafa veriš aš berast fregnir um mikinn vöxt ķ Skeišarį, svo aš nįlgast žótti hlaup. Vęri įin oršin vatnsmeiri heldur en hśn er ķ hitatķš į sumrin, žegar leysing er mest ķ jöklinum. Į žrišjudaginn fóru žeir Pįlmi Hannesson rektor og Gušmundur Hlķšdal póst- og sķmamįlastjóri austur žangaš ķ flugvél, til žess aš athuga vegsummerki. Flugu žeir yfir Vatnajökul og sįu gerla, aš dęld mikil var sigin ķ jökulinn viš Grķmsvötn, og blöstu ķsveggirnir viš umhverfis kvosina, žar sem hjarniš hafši brostiš ķ sundur. Orsök žessa er talin vera eldsumbrot, en ekki sįust žar önnur merki žess aš eldur vęri uppi. Įriš 1938 voru eldsumbrot ķ Vatnajökli. Kom žį sig ķ jökulinn nokkru noršar en nś. Skįl sś, er žį myndašist, er nś sléttfull oršin af hjarni. Eldur kom žį aldrei upp śr jöklinum, en  gķfurlegt hlaup kom ķ Skeišarį. Er žeir félagar höfšu įttaš sig į vegsummerkjum į jöklinum, var flogiš sušur yfir Skeišarįrjökul og sandinn allt fram til sjįvar. Flęddi Skeišarį dökk og śfin į aš sjį, undan jöklinum sušur yfir sandinn. Mest var vatnsmegniš ķ ašalfarvegi Skeišarįr og miklu meira en žaš er venjulega aš sumarlagi. Kvķsl sś, sem rennur austur viš sęluhśsiš į Skeišarįrsandi, var einnig mjög vatnsmikil. Sums stašar gat aš lķta ķshröngl, en hvergi stóra jaka. Enn sįu žeir į sandinum leifar af jökum, er įin ruddi meš sér į hlaupinu 1938. Mikla jökulfżlu lagši af botnsflaumnum og ešjunni viš jökulinn. Fregnir, sem borist hafa aš austan nś sķšast, herma aš įin sé enn ķ vexti, en eigi hafi hśn enn brotiš fram jökulinn. Įriš 1938 brotnušu gķfurlega stór skörš ķ jökulbrśnina og mį enn sjį stórfengleg merki žess.

Aš morgni žess 14. maķ var alhvķt jörš jörš į Kirkjubęjarklaustri. Eins og įšur er nefnt féll stór hluti mįnašarśrkomunnar į Vesturlandi į 1-2 dögum kringum ž.20. Fréttablašiš Skutull į Ķsafirši skrifar um skrišuföll ķ pistli sem birtist seint um sķšir (16.įgśst).

Ķ vetur og vor var meira um skrišuföll og jaršrask sumstašar į Vestfjöršum en dęmi žekkjast til įšur i tķš nślifandi manna. Ķ för um nokkurn hluta Vestfjarša, er ritstjóri blašs žessa fór fyrir skemmstu, sį hann, aš ekki voru fréttirnar af žessu oršum auknar. Hvergi hafši jaršrask oršiš eins mikiš og tilfinnanlegt og į Lokinhamradal ķ Arnarfirši — og sögšu bęndur ķ Lokinhömrum, aš dag einn ķ vor hefšu žau ósköp į gengiš, aš furšulegt mętti teljast. Regniš helltist śr loftinu, og skrišuföll og vatnavextir uršu meš fįdęmum. Loftiš kvaš viš af dunum og dynkjum, og žaš var eins og hinir hįu tindar léku į reišiskjįlfi. Žį féllu skrišur yfir 1/4 - 1/2 af öllu graslendi į Lokinhamradal utanveršum — og allt ķ į nišur. Įin óx geipilega, ruddist yfir bakka sķna og reif śr žeim, svo aš žar, sem įin féll įšur milli gróinna bakka, eru nį breišar og gróšurlausar grjóteyrar, en svartir aurbakkar, žegar lengra dregur frį įnni. Įin sópaši burt stöpli undan brśnni, og svo bar vatniš fram mikiš af aur og grjóti, aš žar sem var allhįr foss meš djśpum hyl undir, er nį lįg vatnsbuna, en hylur er enginn, og fellur bunan ofan ķ aur og grjót. Ós įrinnar er horfinn, og hśn hefir breytt mjög um farveg, žar sem hśn fellur til sjįvar, og framan viš hana er į löngu svęši grjót- og aurrif, žar sem var sandur įšur, sorfiš fjörugrjót og žangi vaxin sker. En frammi į dalnum sér nś grįar og aurlitar skrišubreišur, žar sem įšur voru lynghjallar, starengi og haršvellisbalar. Sjórinn varš kolmóraušur langt fram į fjörš, og žį er vitjaš var hrognkelsaneta daginn eftir skrišuföllin, voru hrognkelsin dauš i möskvunum og tįlknin full af aur, en ķ netunum var mikiš af mosa og lyngi, og var lyngiš svo rammflękt ķ garniš, aš draga varš upp netin til aš greiša śr žeim. Svo mikiš hafši boriš til sjįvar af aur, aš enn veršur sjórinn móleitur fram af Lokinhömrum, ef nokkur alda er viš landiš.

Fréttaritiš Dvergur (į Patreksfirši) segir einnig af skrišuföllunum ķ pistli 31.maķ:

Eftir nęr óslitin žurrvišri ķ mįnašartķma gerši hér um slóšir mikla śrkomu meš allhvössum sušvestan vindi ašfaranótt 19. [maķ]. Af völdum žessa vešurs uršu vķša skemmdir, vegna mikilla vatnavaxta og skrišuhlaupa. Mestar uršu skemmdirnar ķ Raušasandshreppi. Į Móbergi hljóp skriša yfir hįlft tśniš, allt nišur aš sjó, yfir engjar og beitiland. Gerši hśn stórskaša į tśninu og eyddi nżsįnum kartöflugöršum. Skógarrétt varš veggjafull af aur og möl. Į Kirkjuhvammsland féllu skrišur, en skemmdir uršu žar ekki teljandi. Ķ Saurbę uršu aftur talsveršar skemmdir. Žar tók af giršingar, skemmdir uršu į kartöflugöršum og skriša hljóp į tśn. Skriša hljóp umhverfis samkomuhśs ungmennafélagsins į Raušasandi. Hśsiš stóš į sléttri grund milli jaršanna Saurbęr og Stakkadalur, en er nś mitt ķ śfinni grjót og aurskrišu. Į jöršunum Stakkadalur og Gröf uršu smį skemmdir. Skriša hljóp yfir stórt svęši af tśni jaršarinnar Krókur, žann hluta, sem er ķ byrgingu Jóns Péturssonar, bónda aš Stökkum. Į Stökkum hljóp skriša yfir stóran kartöflugarš. Bķlvegurinn į Bjarngötudal, nišur į Raušasand, varš fyrir mjög miklum skemmdum. Vatns- og skrišufarvegir eru ķ veginn mjög djśpir og er hann meš öllu ófęr. Er tališ aš višgerš į veginum muni kosta tugžśsundir króna. Ķvar Ķvarsson, bóndi ķ Kirkjuhvammi, telur, aš į Raušasandi hafi falliš 35 skrišur er ollu skemmdum,  en alls muni hafa tekiš sig upp um 200 skrišur. Į Raušasandi nįšist fé allstašar nema į Refanesi. Žar króknušu 10 unglömb. Ķ Saušlauksdal uršu vatnavextir feikna miklir. Telur sóknarpresturinn žar aš vatnsmagniš ķ Saušlauksdalsį hafi um tķma veriš jafnmikiš og ķ Soginu. Į žessi er venjulega vatnslķtil. Hestar og fé, sem var ķ haga sunnanvert viš įna nįšist ekki ķ hśs. Nķu unglömb og tvęr ęr uršu innkulsa og drįpust, og einni hryssu varš aš farga af sömu įstęšu. Ķ Kvķgindisdal uršu skemmdir į stķflu rafmagnsstöšvarinnar. Ķ Ketildölum varš allverulegt tjón af skrišuhlaupi, ašallega į žremur jöršum, Öskubrekku, Austmannsdal og Granda. Ķ Tįlknafirši munu einnig hafa oršiš nokkrar skemmdir.

Vešurathugunarmenn lżsa tķšarfari ķ jśnķ:

Lambavatn: Žaš hefir veriš stillt vešurlag allan mįnušinn og fremur hlżtt. Skipst į skśrir og sólskin.

Sandur: Óvenjulega gott tķšarfar, hlżtt stillt og žurrvišrasamt meš óvenjumiklu sólfari, einkum framan af.

Reykjahlķš: Frostnóttin 10. skemmdi hér kartöflugras afarlķtiš til muna [-1,9°C].

Fagridalur: Stillt og hlż tķš, įgęt grastķš, en mikiš žokurķki.

Papey: Žaš hefur veriš einstök tķš til sjós og lands. Nokkuš žokusamt og óžurrkar, en oftast góš vešur.

Fregnir bįrust af ķs śti af Vestfjöršum. Žetta mun hafa veriš óverulegt magn, en eins og venjulega vöktu žęr ugg. Tķminn segir frį 5.jśnķ:

Örn Johnson flugmašur sį ķ fyrrinótt allmikinn hafķs śt af Vestfjöršum, er hann var aš leita vélbįtsins Hólmsteins. Var ķsbreiša mikil um 100 kķlómetra undan landi, en nęr landi voru ķsspangir 1000—2000 metrar į breidd. Ķsinn virtist nęr landi er dró noršur undir Ķsafjaršardjśp. Fyrir nokkru sķšan gaus upp kvittur um aš hafķs vęri hér viš land, en sķšan hefir hans eigi oršiš vart fyrr en nś, aš žessi fregn barst af flugferš Arnar.

Tķminn segir žann 13. jśnķ af skógareldi ķ Öxarfirši:

Skógarbruni varš nś ķ vikunni [11.] noršur i Axarfirši. Herma fregnir, aš eigi minna skóglendi en fimm dagslįtta svęši hafi ónżst af eldi. Brunasvęšiš er milli Žverįr og Klifshaga ķ Axarfirši. Śtbreišsla eldsins var heft meš žeim hętti, aš vegavinnumenn, sem voru aš starfi ķ grenndinni, voru fengnir til žess aš grafa skurši umhverfis brunasvęšiš og ryšja rjóšur ķ skóginn. Tókst žannig aš koma ķ veg fyrir žaš, aš eldurinn lęsti sig um stęrra svęši og ylli enn meiri skaša. Ekki er žaš vitaš, hvernig eldurinn komst ķ skóginn.

Vķsir segir af žrumuvešri og skrišuföllum ķ Eyjafirši ķ pistli 27.jśnķ:

TL Akureyri ķ dag. Žrumuvešur meš śrhellisrigningu og eldingum, gekk yfir Eyjafjörš og nįgrenni į mįnudag [23.]. Skrišur féllu viša og skemmdu engjar į Jórunnarstöšum og Įrtśni og tśn og engjar į Gilsį ķ Saurbęjarhreppi.

Vešurathugunarmenn segja frį tķšarfari jślķmįnašar:

Lambavatn: Žaš hefir veriš fremur votvišrasamt. En stillt. Heyskapur gengur ekki vel.

Sušureyri: Hlżtt, stillt, enginn stormdagur. Śrkomulķtiš. Sólfar fremur stopult. Heyskapartķš įgęt.

Sandur: Įgętis tķšarfar, hlżtt, žurrt og hęgvišrasamt. Grasspretta var góš į tśnum og ķ mešallagi į śtengjum. Heyskapartķš og žurrkar meš įgętum og nżting hin besta er oršiš getur.

Fagridalur: Sérlega góš tķš, hlż og stillt. Žurrkdeyfur og smįvegis śrkomur. Žó hafa komiš žurrkar og hey hafa nįšst hér og ķ nįgrenni óskemmd.

Papey: Hér hafa veriš žokur og óžurrkur oftast. Hér enginn baggi hirtur enda hętt aš slį fyrir löngu, grasiš žó mikiš.

Morgunblašiš segir heyskaparfréttir aš noršan 12. jślķ:

Heyskapartķš er hér [ķ Eyjafirši] įkaflega óhagstęš ennžį svo aš töšur liggja undir skemmdum į tśnum flestra bęnda hér um slóšir. Žeir sem fyrstir byrjušu slįtt, hafi samt nįš inn nokkru af heyjum sķnum, en žeir eru fįir. Ķ austanveršri Žingeyjarsżslu hefir veriš minna um óžurrka en hér ķ Eyjafirši.

Tķminn segir lķka af heyskap 18.jślķ:

Tķšarfar hefir vķša um land veriš óžurrkasamt ķ jślķmįnuši. Ekki sķst hefir tķšin veriš óhagstęš noršanlands. Um helgina seinustu gerši žó žurrk noršanlands og var ķ żmsum hérušum, til dęmis ķ Eyjafirši, žaš hirt sem śti var af heyi. Var vķša allmikiš śti ķ Eyjafirši, einkum fram ķ hérašinu, en śt į Įrskógsströnd og ķ Svarfašardal var heyskapartķš öllu betri.

Tķminn segir fréttir af Ströndum 22.jślķ:

Carl P. Jensen i Reykjarfirši į Ströndum skrifar Tķmanum: Tķšin hefir veriš óvenjulega góš frį žvķ aš žriggja vikna óvešurskafla ķ febrśarlok og fyrstu dagana ķ mars létti. Sķšan hefir veriš óslitin vešurblķša og oftast hęgvišri, en fullmiklir žurrkar fyrir sprettuna ķ maķ og jśnķ til Jónsmessu. Žó hefir spretta į tśnum oršiš allgóš vķšast. Slįttur byrjaši meš fyrra móti, seint ķ jśnķ, en sķšan hefir veriš mikil óžurrkatķš og ekkert nįšst inn, og liggur viš skemmdum į žvķ, er fyrst var slegiš.

Morgunblašiš segir 31. jślķ frį bįgri afkomu Lundans ķ Vestmannaeyjum:

Vestmannaeyjum ķ gęr. Lundaveiši byrjaši laust eftir mįnašamótin jśnķ—jślķ ķ Vestmannaeyjum, en hefir hingaš til veriš afar léleg, sem mun stafa af žvķ, aš ęti fyrir fuglinn er lķtiš sem ekkert ķ sjónum, eša žį langt undan landi. Žetta ętisleysi hefir orsakaš žaš, aš fuglinn hefir ekki getaš fóšraš unga sķna og liggur kofan ķ hrönnum ķ holunum dauš af hungri. Žetta er alveg einstętt fyrirbrigši, enda muna elstu menn ekki svipaš.

Vešurathugunarmenn lżsa įgśsttķšinni:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óslitiš žurrvišri og stilla allan mįnušinn og hey allstašar žornaš jafnóšum.

Sušureyri: Fönn ķ Mķgandisdal hvarf. Hefur vķst ekki horfiš sķšan 1920. Heyskapartķš frįbęrlega góš.

Sandur: Fremur góš tķš, žurrvišra- og hęgvišrasöm og mešallagi hlż. Žerridagar fįir og daufir, en regnlaus góšvišri dögum saman og nżting heyja sęmilega góš, en seinvirk og tafsöm.

Fagridalur: Fremur hęg noršaustan-austanįtt mest rķkjandi. Hlż tķš af žeirri įtt, en śrkomusöm meš afbrigšum frį žeim 11. Žó var aš heita mįtti stórregn og rosi ķ sjö heila viku. Afar óhagstęš heyskapartķš.

Vķsir segir 5. įgśst af (tķmabundnum) vandręšum į žjóšhįtķš ķ Eyjum. Sagt er frį ķžróttakeppni fyrsta dag hįtķšarinnar:

„Aš [ręšunni] lokinni hófst ķžróttakeppni, og var keppt ķ stangarstökki, en įšur en henni var aš fullu lokiš, varš aš hętta vegna roks ... rokiš geršist svo mikiš, aš ekki var višlit aš halda įfram lengur. Varš žann dag aš hętta öllum frekari śti-hįtķšahöldum vegna noršaustan roks, tjöldin fuku upp hjį fólki og nokkrar skemmdir uršu. [rétt aš taka fram aš afgangur hįtķšarinnar tókst vel].

Morgunblašiš segir frį einkennilegu fyrirbrigši ķ pistli žann 6. įgśst:

Žaš einkennilega fyrirbrigši bar viš s.l. laugardag [2.įgśst] uppi ķ Kjós, aš nokkrar smįsķldar féllu af himni ofan. Var žetta um kl.6 sķšdegis og varš žessa žannig vart, aš barn, sem var aš leikjum sķnum viš sumarbśstaš Bjarna Jónssonar viš Eyjar ķ Kjós fann fyrst eina smįsķld į stęrš viš sardķnu og kom meš hana inn og sżndi hana. Var žį svipast um ķ nįmunda viš stašinn er sķldin fannst į og fundust žį samtals 23 sķldar. Allar voru žęr glęnżjar, en sumar nokkuš maršar eftir falliš. Engin merki žess voru į žeim. aš fuglar hefš tekiš žęr ķ nefiš. Er žvķ sś tilgįta lķklegust um orsök žessa aš skżstrókur hafi sogaš sķldina śr sjónum -og hśn sķšan borist inn yfir land. Munu žess dęmi, aš slķkt hafi hent įšur. 

Allmikiš noršan- og noršaustanvešur gekk yfir dagana 11. til 18. Vešrįttan segir frį žvķ aš žį hafi oršiš miklar skemmdir af skrišuföllum ķ Vopnafirši. Mikiš slęgjuland eyšilagšist ķ Böšvarsdal. Brżr tók vķša af. Flóš spilltu engjum į Fljótsdalshéraši. Śrkoman var ķ hįmarki 12. til 13. og aftur 17. til 18. Śrkoma męldist alls 288 mm dagana 13. til 19. ķ Fagradal ķ Vopnafirši, žar af 101,5 mm aš morgni 13. Fréttir af žessum Vopnafjaršarskrišuföllum viršast ekki hafa birst ķ blöšum, en sagt er frį flóšunum ķ frétt hér nešar (en ekki fyrr en ķ október). 

Sķldveišar gengu frekar illa sökum bręlu Morgunblašiš segir frį 14. įgśst:

Sama og engin sķld hefir komiš sķšan ķ gęr, ašeins nokkur skip meš slatta. Ķ dag hefir hvergi frést af sķld, enda ekkert veišivešur nein stašar hér noršanlands. Flest skip liggja ķ vari og hafast ekkert aš, Noršan bręla og žokusśld žašan sem frést hefir.

Noršanvešriš sem olli śrkomunni į Austurlandi reif ķ hey og sand syšra. Morgunblašiš  segir frį 16.įgśst:

Heyskašar hafa oršiš vķša hér į Sušurlandi ķ noršanrokinu undanfarna tvo daga (fimmtudag [14.įgśst] og föstudag). Einkum hafa heyskašar uršiš miklir undir Eyjafjöllum, ķ Mżrdal og austur, allt til Hornafjaršar. Į sumum bęjum tapašist mikiš hey. Noršanvešriš hefir einnig stórskemmt kartöflugarša vķša. Sagši tķšindamašur blašsins ķ Vķk ķ Mżrdal, aš garšar litu žar mjög illa śt eftir vešriš, grasiš vķša gjörfalliš. Veršur žetta mikill hnekkir fyrir uppskeruna. Sandbylurinn var svo mikill į Mżrdalssandi ķ gęr, aš ekki var višlit fyrir bķla aš komast yfir sandinn. Įętlunarbķllinn frį Kirkjubęjarklaustri sem ara įtti hingaš ķ gęr, varš aš snśa viš, vegna sandbylsins.

Morgunblašiš segir 22. įgśst frį ęskilegri tķš į Vestfjöršum:

Žingeyri ķ gęr. Einmuna heyskapartķš hefir veriš hér allan įgśst. Heyfengur er mikill og brįšum lokiš vķša. Garšuppskera er sęmileg. Byrjaš var um mišjan jślķ aš taka upp mešal kartöflur. Nżlega kom mašur hingaš śr Reykjavķk landveg į tępum sólarhring, fór hann um Stykkishólm, Brjįnslęk, Trostansfjörš, Rafnseyrarheiši. Žetta er framtķšarleišin milli Reykjavķkur og Ķsafjaršar. Rafnseyrarheiši veršur bķllögš nęsta sumar og vantar žį ašeins bķlveg upp frį Baršaströnd til Arnarfjaršar, sem er stutt. Sķšan bķlferjur į firšina ķ sambandi viš įętlunarferšir.

Hlaup kom ķ Nśpsvötn undir lok įgśstmįnašar. Morgunblašiš segir frį 27.įgśst:

Mikill vöxtur er kominn ķ Nśpsvötnin og er bśist viš, aš žetta muni e.t.v. vera byrjun hlaups. Hannes Jónsson bóndi į Nśpstaš skżrši blašinu svo frį ķ gęr, aš vart hefši veriš breytinga į Nśpsvötnum į žrišjudaginn var. Žó hefši ašalvöxturinn oršiš 2-3 sķšustu sólarhringana. Vęru Nśpsvötnin nś oršin mjög mikil og sķminn ķ hęttu; gęti hann fariš į hvaša augnabliki. Hannes fór ķ gęr inn meš Lómagnśp aš austan, til žess aš athuga verksummerki žar. Sagši hann, aš vatnselgurinn vęri farinn talsvert aš brjóta jökulinn viš Sślu. Hannes sagši, aš lķkur vęru til aš hér vęri byrjun hlaups ķ Nśpsvötnum hinsvegar gęti lišiš langur tķmi žar til ašalhlaupiš kęmi fram. Tališ er, aš hlaupin ķ Nśpsvötnum komi śr Gręnalóni, sem er langt noršur ķ jöklinum.

Septembermįnušur er sį hlżjasti sem vitaš er um sé litiš į landiš ķ heild. Ķ Reykjavķk er hann sį žrišjihlżjasti, nęsthlżjastur ķ Stykkishólmi, hlżjastur ķ Grķmsey, į Akureyri, nęsthlżjastur į Teigarhorni og hlżjastur į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum. En žessu fylgdi mikil śrkoma syšra, en noršanlands var hiš besta vešur. Žann 19. fór hiti ķ 22,0 stig į Akureyri, žaš hęsta sem žar hefur męlst svo seint į sumri. 

Slide2

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins, mešalžykkt og žykktarvik (litir) ķ september 1941 (tillaga evrópureiknimišstöšvarinnar). Eindregin sunnanįtt er rķkjandi viš Ķsland meš miklum hlżindum. 

Vešurathugunarmenn segja af septembertķšinni:

Hamraendar (Gušmundur Baldvinsson). 17. Frestaš fjįrrétt ķ Dölum af vatnavöxtum og vešri. Tališ aš slķkt hafi ekki komiš fyrir sķšustu 80-90 įr.

Lambavatn: Žaš hefir veriš votvišrasamt og óstöšugt vešur yfir mįnušinn.

Flateyri (Hólmgeir Jensson): Snjór aš mestu horfinn śr fjöllum. Enginn snjór ķ Breišadalsheiši.

Sušureyri: Mjög stillt og hęglįt vešur. Frįbęrlega hlżtt, mjög mikil śrkoma.

Sandur: Framśrskarandi góš tķš allan mįnušinn. Žurrkar óvenjumiklir og hlżindin dęmafį. Mikiš sušvestanrok gekk yfir hér ķ grennd žann 27. og olli žaš talsveršu tjóni į heyjum sumstašar. Fjöldi fanna hverfur śr fjöllum ķ mįnuši žessum sem aldrei įšur ķ mannaminnum horfiš hafa.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Tķšarfar hiš besta. Heyfengur sęmilegur žrįtt fyrir óhagstętt tķšarfar ķ įgśstmįnuši.

Morgunblašiš greinir frį lélegri sķldarvertķš ķ pistli žann 13. september:

Žessa sķldarvertķš veršur aš telja eina žį lélegustu, sem komiš hefir, segir Sveinn Benediktsson. Įstęšan til žess aš svo fór er fyrst og fremst hin óhagstęša vešrįtta ķ sumar. Veiši hófst um 20. jślķ og hélst alla góšvišrisdaga til 10. įgśst. En góšvišrisdagarnir voru fįir og oftast ekki nema dagsstund eša nokkuš į annan dag samfleytt. Eftir 10. įgśst mįtti heita aš stöšug žokusśld og kalsavešur héldist į mišunum fram til 29. įgśst aš rofaši til. Allan žennan tķma mį svo heita aš engin sķld aflašist, nema hvaš stöku skip fékk sęmilegt kast vestur undir Horni.

Vešrįttan segir frį žvķ aš 23. september hafi allar sķmalķnur milli Reykjavķkur og Keflavķkur slitnaš. Įstęšu ekki getiš, en hvöss sunnanįtt var žennan dag. Trślega um hernašarleyndarmįl aš ręša. 

Morgunblašiš segir af stórrigningum ķ pistli žann 23. september:

Undanfarna daga hafa veriš stórrigningar hér į Sušurlandi og mikill vöxtur ķ įm og
vötnum. Hafa vegir vķša skemmst og sumstašar svo, aš samgöngur hafa alveg teppst. Žannig hefir žaš oršiš austur undir Eyjafjöllum, fyrir vestan Hrśtafell. Žar komast bķlar nś ekki lengur vegna vatnselgs, sem brżst žar fram og hefir grafiš sig ķ gegn um žjóšveginn. Komust bķlar viš illan leik žarna yfir į sunnudag, en ķ gęrmorgun var žar oršiš alófęrt fyrir bķla. Brśarsmišir og vegavinnumenn voru komnir į stašinn, til žess aš lagfęra žetta. Veršur aš setja žarna brįšabirgšabrś. En žaš veršur erfitt aš vinna aš žessu, vegna žess aš stöšugt rignir og vatnselgurinn veršur ę meiri. Hinsvegar er žaš mjög bagalegt, ef lengi veršur ófęrt fyrir bķla, žvķ aš kjötflutningar eru byrjašir austan śr Vķk ķ Mżrdal.

Morgunblašiš segir af vatnavöxtum į Mżrdalssandi og undir Eyjafjöllum ķ pistli žann 25. september:

Brśin į Mślakvķsl, vestast į Mżrdalssandi er ķ hęttu, vegna žess hve geypilega hefir
vaxiš ķ įnni ķ hinum lįtlausu rigningum undanfarna sólarhringa. Ķ fyrrinótt og fram eftir deginum ķ gęr var vatniš ķ Mślakvķsl oršiš svo mikiš, aš žaš skall yfir brśna. Var vatniš svo mikiš į brśnni, aš ófęrt var gangandi manni. Brśin stóš žó enn uppi, en ef sami vatnsžungi veršur lengi į brśnni, er hętt viš aš hśn standist žaš ekki og sópist burtu. Brśin er mjög vönduš og traust. Seinnipartinn ķ gęr hafši ofurlķtiš sjatnaš ķ įnni og fór žį Haraldur Einarsson bóndi ķ Kerlingadal yfir brśna, enda žótt enn rynni mikiš vatn yfir brśna. Hefir aldrei annaš eins vatn komiš ķ Mślakvķsl, nema ķ Kötluhlaupum. Žaš yrši óskaplegt tjón fyrir Skaftfellinga, ef brśin fęri af Mślakvķsl, ekki sķst nś, žar sem saušfjįrslįtrun er ķ žann veginn aš byrja og reka žarf fé yfir Mżrdalssand. Önnur vötn eystra eru og ķ stórkostlegum vexti. Leirį, austan til į Mżrdalssandi var hamslaus; sįst ekki einu sinni į brśna žar og žvķ sennilegt, aš hśn sé farin. Žaš var staurabrś. Ķ Kötlugili, austan Hólmsįr, er svo mikiš vatn, aš žar er alófęrt. Žį óttast menn, aš varnargaršurinn fyrir Hafursį ķ Mżrdal hafi skemmst, žvķ aš vatn var komiš fram hjį Steig og Skeišflöt, žar sem gamli farvegur Hafursįr er. Žį hefir og enn vaxiš vatniš ķ Kaldaklifsį undir Eyjafjöllum, en žar tepptust samgöngurnar į dögunum vegna vatns. Hefir vatniš skemmt žarna veginn enn meir og torveldaš višgerš. Er ekki aš vita hvenęr hęgt veršur aš lagfęra žarna, svo aš fęrt verši aftur fyrir bķla. Var ķ gęr sent timbur žangaš austur og veršur lagt kapp į aš fį veginn opnašan aftur.

Morgunblašiš segir 26. september frį rénandi flóšum:

Ķ gęrmorgun var fariš aš sjatna nokkuš ķ vötnunum eystra. Brśin į Mślakvķsl stóšst raunina. Hśn situr kyrr og oršin fęr yfirferšar. Brśin į Leirį mun einnig standa, en miklar skemmdir viš brśarendana. Vötnin undir Eyjafjöllum hafa einnig fjaraš mikiš. Žar er nś unniš af kappi aš lagfęringu, svo bķlfęrt verši aftur. Feikna flóš kom ķ Nśpsvötnin og slitnaši sķminn žar og var sambandslaust austur yfir Skeišarįrsand ķ gęr.

Vķsir segir enn af rigningum ķ pistli žann 29.september:

Vķsir hafši ķ morgun tal af Geir Zoega vegamįlastjóra og sagši hann aš rigningarnar undanfarnar vikur hefšu mjög spillt vegum vķšsvegar um land. Hefši į nokkrum stöšum teppst samgöngur vegna rigninga og vatnavaxta, en žó hefšu žęr skemmdir ekki veriš stórvęgilegar į hverjum staš, og vķšast bśiš aš lagfęra žęr svo aš bķlfęrt vęri oršiš. Helstu skemmdirnar hafa veriš į žessum stöšum: Į Hvalfjaršarveginum, féllu skrišur yfir veginn innanvert viš Žyril ašfaranótt laugardagsins [27.]. Var vegurinn ruddur į laugardaginn, svo akfęrt varš, en óstašfest frétt hermdi, aš Hvalfjaršarvegurinn hefši aftur teppst ķ nótt. Į Fagradal og į fjallveginum milli Eskifjaršar og Reyšarfjaršar uršu skemmdir į veginum fyrir helgina, en hann er um žaš bil aš komast i samt horf aftur. Kaldaklifsį undir Eyjafjöllum, braut skarš ķ veginn viš Hrśtafell vestanvert. Hefur fariš fram višgerš į žessum vegarspotta, og er hann nś aftur oršinn bķlfęr, og vegurinn héšan śr Reykjavik og alla leiš austur ķ Mżrdal. Žį hafa miklir vatnavextir veriš i Mślakvķsl og Leirį, sömuleišis hafši vatn flętt upp į veginn ķ Skaftįreldahrauninu, vestan til viš Kirkjubęjarklaustur, og varš žar illfęrt ökutękjum. Žar er ekki neinn farartįlmi lengur. Illvišri og vatnavextir hafa og valdiš töfum į fjįrsmölun og fjįrrekstrum austur ķ Skaftafellssżslu og hefir oršiš aš fresta slįtrun af žeim orsökum.

Kröpp lęgš fór yfir landiš ašfaranótt 27. og nokkuš hvasst varš einnig rśmum sólarhring sķšar. Vešrįttan greinir frį žvķ aš nokkrar skemmdir hafi žį oršiš į bįtum og hśsum ķ hvassvišri ķ Hornafirši, peningshśs fuku į nokkrum bęjum. Žrjį vélbįta rak į land į Raufarhöfn og hey fauk žar ķ grennd. Miklar skemmdir uršu ķ Lošmundarfirši og fuku bęši gripahśs og hlöšur, ekki er getiš į hvaša bęjum. 

Tķminn segir enn af rigningum 2.október:

Rigningar žęr, sem undanfarnar vikur hafa gengiš aš heita lįtlaust um Sušurland og Vesturland, hafa oršiš til verulegs tjóns og baga vķša. Vegir hafa spillst įkaflega mikiš og sums stašar uršu žeir um skeiš meš öllu ófęrir bifreišum. Auk žess, sem žetta hnekkti venjulegum samgöngum, varš žaš til mikils trafala fyrir kjötflutninga landleišis, sem nś eru meš langmesta móti, sökum žess, aš saltkjötsmarkašur er enginn erlendis og er žvķ leitast viš aš frysta sem allra mest af kjötinu, žótt flytja žurfi žaš langar leišir į bifreišum til žess aš koma žvķ ķ frystihśs. Varš sums stašar aš fresta slįtrun um nokkra daga, žar eš vegirnir voru oršnir ófęrir eftir allar rigningarnar, og ķ žokkabót hafa sum slįturhśsin oršiš aš sitja uppi um skeiš meš talsvert af kjöti, sem safnast hafši fyrir, įšur en žaš rįš var tekiš aš fresta slįtrun. Sums stašar hafa minni hįttar skrišur falliš į vegina og hamlaš umferš um stundarsakir, og ķ Skaftafellssżslu flęddu įr śr farvegum sķnum į dögunum og skemmdu brżr og vegi. Ķ göngum og réttum og viš fjįrrekstra til slįtrunarstaša fengu menn į rigningarsvęši vķša hiš mesta hrakvišri, žótt ekki sé kunnugt, aš hlotist hafi af žvķ tjón į mönnum eša skepnum. En hrakningar hafa oršiš langt umfram venju vegna vešurfarsins. Noršanlands var hinsvegar yndislegasta vešur um žetta leyti, og fengu leitarmenn žar vķša svo gott vešur i göngum aš vart varš į betra kosiš.

Vešurathugunarmenn greina frį tķšarfari ķ október:

Sušureyri: Yfirgnęfandi hlżtt. Snjór 17. til 19., leysti afar fljótt, lķka af fjöllum.

Blönduós: (Žurķšur Sęmundsdóttir): 13. Smįskaflinn ķ Hrafnaklettum ķ Langadalsfjalli sést ekki lengur. Fjalliš žvķ alveg snjólaust.

Sandur: Įgętis tķšarfar, hlżtt og lengst af žurrt og hęgvišrasamt. Auš jörš og žķš allan mįnušinn ķ byggš og lķtill snjór til fjalla.

Fagridalur: Įgęt hausttķš. Žó dįlķtill kulda- og śrkomukafli upp śr mišjum mįnuši.

Papey: Ķ žessum mįnuši var hér góšur žurrkur. Ž. 27. noršvestan rok, 10, 11, 12. [vindstig], Nokkrar skemmdir uršu hér į żmsu. Ķ Dv fauk fjįrhśs meš fleiri skemmdum į gluggum og hśsum. Hér ķ Papey fauk ķ sjóinn 65-70 hestar af hraktri śteyjatöšu. Hér var eitt besta grasįr, en mesta óžurrkasumar ķ 41 įr, sķšan ég kom hér.

Tķminn getur žann 7. október um einmuna góša tķš ķ Skagafirši og žann 9. frį óžurrkum sumarsins į sušaustanveršu landinu:

Jón Ķvarsson alžingismašur hefir skżrt blašinu svo frį: Ķ Austur-Skaftafellssżslu hefir vešrįtta veriš fremur óhagstęš ķ sumar, sķšan seint ķ jśnķ. Rigningar voru miklar ķ jślķ og hröktust žį hey. Slįttur byrjaši seinna en vant var, vegna rigninganna. Ķ įgśst var vešrįtta hagstęšari, en mikiš hvassvišri um mišjan mįnušinn olli žó töluveršu tjóni į nokkrum bęjum. Snemma ķ september brį aš nżju til mikilla rigninga, og voru žį allvķša nokkur hey óhirt, sem enn hafa ekki nįšst. Heyfengur er vķšast allmikill aš vöxtum, en ekki eins góšur og skyldi. Spretta ķ göršum varš allgóš og sumstašar įgęt žrįtt fyrir śrkomur og sólarleysi og hvassvišriš ķ įgśst, sem olli nokkrum skemmdum į göršum. Seinni hluta septembermįnašar hafa veriš stöšugar stórrigningar.

Mikiš stórvišri gerši nóttina milli 26. og 27. september og varš allmikiš tjón af völdum žess. Bįtar sukku og brotnušu eša rak į land, peningshśs fuku eša skemmdust į nokkrum bęjum. Vötn runnu yfir vegi og nytjalönd og ollu į žeim talsveršum skemmdum, enda uršu vatnavextir meiri og langvinnari en žeir hafa lengi oršiš. Tališ er aš žetta vešur sé hiš mesta žar um slóšir sķšan stórvišriš seint ķ janśar 1924, sem žį olli miklu tjóni į hśsum og öšrum mannvirkjum.

Tķminn segir 11. október enn af óžurrkum sumarsins į Austurlandi - en einnig góšri tķš:

Pįll Hermannsson alžingismašur hefir skżrt blašinu svo frį: Ķ vor og sumar fram til 10. įgśst, var įgęt tķš į Fljótsdalshéraši. En žį breyttist vešurfar mikiš til hins.verra. Um mįnašartķma skiptust stöšugt į śrhellisrigningar og stormar. Flóš kom ķ öll vatnsföll. Olli žaš töluveršu tjóni į heyjum bęnda, einkum ķ Hjaltastašažinghį. Vegir uršu mjög blautir og sums stašar ófęrir um skeiš. Kśm var gefiš inni nokkra sólarhringa į mešan aš mestu ósköpin dundu yfir. Um 10. september brį aftur til žurrvišris og mį kalla aš mjög góš tķš hafi sķšan veriš eystra. Frost kom aldrei til muna, aš minnsta kosti ekki žaš mikiš aš neitt tjón hlytist į matjurtagöršum af žess völdum. Grasspretta var yfirleitt mjög góš einkum į tśnum. Fram til žess 10. įgśst nįšu bęndur upp miklu af góšum heyjum. En žį hófst óžurrkakaflinn, eins og įšur er sagt, og uršu heyin bęši lķtil og slęm mešan hann stóš yfir. En ķ heild mun žį heyfengur bęnda į Héraši vera ķ mešallagi, bęši aš vöxtum og gęšum.

Tķminn segir 14.október tķšindi śr Borgarfirši:

Sigurjón Kristjįnsson bóndi aš Krumshólum ķ Mżrasżslu, leit inn į skrifstofu blašsins ķ gęr og tjįši žvķ žetta śr byggšarlaginu: Yfirleitt gekk heyskapur vel ķ Mżrasżslu žar til vešrįtta spilltist ķ september. Grasspretta var fremur góš, nema į votlendi, žar óx grasiš bęši seint og illa, vegna of mikilla žurrka framan af sumri. Hį į tśnum varš mikil og munu flestir hafa sett hana ķ votheysgryfjur, enda voru kornin votvišri um žaš bil žegar seinni slįttur į tśnum fór fram. Ķ september komu miklir óžurrkar og ollu töluveršu tjóni į heyjum. Mun ekki einsdęmi, aš bęndum hafi ekki tekist aš nį öllu heyi ķ hśs ennžį. Ķ haust fengu bęndur yfirleitt meira af garšįvöxtum upp śr matjurtagöršum sķnum, en žeir hafa fengiš um langt skeiš, sums stašar meira en žarf til heimilisnota.

Ašfaranótt žess 27. október fór nokkuš kröpp lęgš til austsušausturs fyrir noršan land. Aš sögn Vešrįttunnar uršu žį skemmdir į hśsum og heyjum sums stašar į Noršaustur- og Austurlandi.

Tķminn segir frį 30.október:

Fréttaritari blašsins ķ Stykkishólmi skrifar: Viš Breišafjörš var tķšarfar einmuna gott, allt frį vordögum og fram ķ september en žį brį til óžurrka og sķšan ķ mišjum september hefir tķš veriš mjög óstöšug og śrkoma mikil.

Tķminn 4.nóvember:

Fréttaritari blašsins į Blönduósi hefir sagt blašinu svo frį: Hausttķš hefir veriš einmunagóš ķ Austur-Hśnavatnssżslu. Mį segja, aš stöšugir hitar hafi gengiš fram til žessa. Nżręktin hefir gróiš fram į žennan dag, og af og til hafa veriš aš finnast nżśtsprungnar sóleyjar ķ valllendismóum og į tśnum. Heyfengur mun hafa oršiš mikill ķ sżslunni.

Vešursathugunarmenn lżsa hagstęšri nóvembertķš:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óvenju hlżtt, en votvišrasamt.

Nśpsdalstunga (Jón Ólafsson): Tķšarfar ķ mįnušinum hefur veriš frįmunarlega gott.

Sandur: Einmuna vešurblķša allan mįnušinn. Sunnan mjśkvišri og auš jörš flesta daga. Įr og stęrri vötn voru aš mestu ķslaust, en į mżrarsundum og stöku pollum uršu manngengir ķsar er į leiš. Til fjalla kom enginn snjór ķ žessum mįnuši žvķ śrfelli voru engin. Og ķ alla staši mį lķkja tķšarfarinu fremur viš sumarvešrįttu en vetrar og muna menn varla žvķlķka vešrįttu.

Fagridalur: Frįbęrlega góš tķš allan mįnušinn aš heita mį.

Dagana 9. til 11. kom djśp lęgš aš landinu śr sušri. Hśn olli hvassvišri af sušaustri og mjög mikilli śrkomu um landiš austanvert. Žar uršu mikil skrišuföll.

Tķminn segir frį 13.nóvember:

Frį Vestmannaeyjum er blašinu sķmaš ķ fyrradag: Ķ fyrrinótt gekk fįrvišri hér yfir eyjarnar. Flutningaskip, sem lį hér viš hafskipabryggjuna og var aš taka fiskimjöl hjį Įsgeiri Matthķassyni, skemmdist töluvert. Kom svo mikill leki aš žvķ, aš sjór rann inn ķ bįšar lestir žess. Į öšrum mannvirkjum eša bįtum varš ekki tjón svo aš vitaš sé. Žį er žaš ķ frįsögur fęrandi, aš frį 1. september og fram til žessa dags hefir aldrei komiš žaš gott leiši į milli lands og eyja, aš fęrt vęri upp į sanda. Mun žaš vera einsdęmi um langan aldur.

Slide3

Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins aš kvöldi 9. nóvember 1941 (tillaga endurgreiningar bandarķsku vešurstofunnar). Hver 5 hPa jafngilda 40 metrum og eru jafnhęšarlķnur dregnar meš žvķ bili. Lęgšin fyrir sunnan land er žvķ innan viš 960 hPa ķ mišju. Grķšarsterk sušaustanįtt ber śrkomu upp aš Sušaustur- og Austurlandi. 

Tķminn birtir 2.desember fregnir af skrišum og śrkomum į Austurlandi ķ vešrinu kringum žann 10. nóvember:

Af Héraši er blašinu skrifaš fyrir skömmu: Žann 10. nóvember gekk hér yfir fįrvišri af sušaustri. Jafnframt rokinu var mikil rigning. Fįrvišri žetta olli nokkrum skemmdum. Mešfal annars féll skriša į Fagradalsveginn ķ Gręnafelli. Ķ Fljótsdal komu aurhlaup mikil ķ svoköllušum Sušur-Mśla sem er į milli Jökulsįr og Keldįr. Aurskrišurnar, sem ollu mestum skemmdum, féllu į Arnaldsstöšum. Aurskrišan féll į tśniš og eyšilagšist žaš mest allt. Eitt fjįrhśs lenti ķ skrišunni og hvarf alveg. Mikil hlaup komu į engjar og beitiland og skemmdu mjög. Vafasamt er hvort jöršin er byggileg. Óttast er um aš saušfé hafi farist ķ žessum skrišuföllum. Stór aurskriša stöšvašist į hjalla rétt fyrir ofan bęinn į Arnaldsstöšum. Fólkiš flżši bęinn til nęsta bęjar. Skrišuföllin komu śr fjallinu į mešan fólkiš var į ferš, en žó hlaust ekkert slys af žeim sökum. Aurhlaup komu į tvęr ašrar jaršir, Žorgeršarstaši og Langhśs. Ollu žau töluveršum skemmdum. Fjalliš Sušur-Mśli er mjög bratt og munu aurskrišurnar hafa įtt upptök sķn ķ brśn fjallsins. Sušur-Mśli var mikiš til allur skógi vaxiš, sérstaklega ķ Arnaldsstašalandi, og sópašist sį skógur aš mestu burt meš skrišunum. — Regniš olli miklum vatnavöxtum. Mešal annars kom svo mikill vöxtur ķ Lagarfljót, aš žaš varš eins mikiš og žaš veršur mest ķ vorleysingum. Aldrašir menn į Héraši mun varla eftir slķkum śrkomum.

Ķtarlega er sagt frį Fljótsdalskrišunum ķ ritinu „Skrišuföll og snjóflóš“. Einnig eru skrišufallafréttir aš austan ķ Tķmanum 20.nóvember: 

Tķšindamašur blašsins į Reyšarfirši hefir skżrt svo frį i sķmtali: Undanfariš hafa gengiš stöšugar stórrigningar hér um slóšir og valdiš nokkru tjóni. Mešal annars féll einhver stórkostlegasta skriša, sem menn muna eftir į veginn frį Reyšarfirši upp į Fagradal. — Vegur žessi liggur skįhallt upp eftir hlķšum Gręnafells og er undirstaša hans aš mestu leyti sandskrišur. Į žessum kafla féll žessi stórkostlega skriša, og var vegurinn alveg ófęr ķ bili. Mikill mannfjöldi vann aš žvķ aš ryšja veginn, en žaš verk sóttist hendur seint žvķ aš stóreflis björg höfšu hruniš į leišina og veršur aš sprengja žau burt meš sprengiefni.

Tķminn birti 25.nóvember tķšarlofgjörš śr Skagafirši:

Blašinu er skrifaš śr Skagafirši 19. ž.m.: Hér hefir veriš alveg einstakt góšęri frį žvķ ķ fyrrahaust, aš žvķ er tķšarfar įhręrir. Veturinn ķ fyrra mildur og snjólaus. Voriš gott — en nokkuš žurrt. Sumariš einn sólskinsdagur, aš kalla, og haustiš meš afbrigšum hlżvišrasamt. Heyfengur var yfirleitt įgętur, nokkuš misjafn, aš vķsu, aš vöxtum, en nżting eins og best getur oršiš.

Morgunblašiš segir 27. nóvember frį foktjóni į Siglufirši. Vešrįttan segir žar einnig hafa oršiš tjón į mannvirkjum og hśsum ķ vešrinu sem olli skrišunum eystra žann 10.:

Frį fréttaritara vorum į Siglufirši. Afspyrnurok af noršaustri gerši hér ķ bęnum ašfaranótt mišvikudags [26.] og uršu talsveršar skemmdir į mannvirkjum. Mestur var vešurofsinn į tķmabilinu kl. 1—5 um nóttina. Rśšur brotnušu vķša ķ hśsum, žök fuku af nokkrum hśsum, giršingar fuku og eitt kolaport brotnaši nišur. Žak skemmdist į einni af sķldarverksmišjum rķkisins, SR 30, en einna mestar uršu skemmdirnar į verksmišjunni Raušku, Fór einn gaflinn śr hśsinu og stórt stykki śr žakinu.

Desember žótti hagstęšur, en žó gerši nokkur illvišri sem ollu tjóni. Hugsanlega varš žaš meira en nefnt er (vegna fréttatregšu). Vešurathugunarmenn lżsa tķšinni:

Lambavatn: Žaš hafa veriš umhleypingar og óstöšugt vešur yfir mįnušinn.

Blönduós: Žann 30. Fjöll alauš, snjódķlar į stöku staš. Blanda vellur įfram kolmórauš eins og ķ mestu sumarhitum. 

Sandur: Einmuna gott tķšarfar, milt meš afbrigšum meinhęgt og stillt. Marar og auš jörš svo naumast fölgnaši og snjólétt upp ķ fjallabrśnir. Vatnsföll meš lélegum ķsi lengst af og sum aš nokkru leyti auš.

Fagridalur: Sérlega góš skammdegistķš, léttar śrkomur og jafnašarlega snjólaust, dįlķtiš ókyrrt.

Tķminn segir žann 6.desember frį žrumuvešri ķ Hveragerši:

Fréttaritari blašsins ķ Hveragerši sķmar blašinu: Į fimmtudagsmorguninn [4.desember] gekk ógurlegt žrumuvešur meš eldingum hér yfir žorpiš. Fįrvišri žetta olli töluveršu tjóni. Mešal annars sló eldingu nišur ķ landsķmastöšina. Eyšilagši hśn eldingavara hśssins og rauf samband stöšvarinnar viš landsķmalķnurnar og sķmakerfiš ķ žorpinu. Ennfremur eyšilögšu eldingar nokkur móttökutęki.

Morgunblašiš segir 6. desember af foktjóni į Bķldudal og Akranesi:

Ķ vešri žvķ, sem geisaš hefir undanfarna daga hefir oršiš töluvert tjón aš žvķ, žegar er fullvitaš. Į Bķldudal sleit upp 3 vélbįta og rak žį žvert yfir fjöršinn og sökk einn žeirra, en hinir löskušust. Voru bįtarnir frį 6—15 smįlestir aš stęrš. Į Akranesi slitnaši vélbįturinn Aldan upp af lęginu į Lambhśsasundi og rak į land. Brotnaši bįturinn mikiš, en von er žó talin til žess aš honum verši bjargaš.

Morgunblašiš segir frį hörmulegum skipskaša 7. desember. Viš vitum ekki hvort hann tengdist vešri eša ófrišnum:

Žaš er nś tališ fullvķst, aš togarinn „Sviši“ GK.7, frį Hafnarfirši hafi farist meš
allri įhöfn žrišjudaginn 2. desember sķšastlišinn. Į togaranum voru 25 menn.

Mjög djśp lęgš kom aš landinu žann 13. og 14. og olli austanstormi, einkum žó sunnanlands. Tķminn segir frį 16.desember:

Um sķšustu helgi bilaši landssķminn allvķša, en žó einkum į Austurlandi. Ķ Öręfum slitnaši sķminn į 4 km. löngu svęši og 6 staurar brotnušu. Žį slitnušu vķrar į žessari sömu lķnu į milli Egilsstaša og Reyšarfjaršar. Talsķmalķnan fyrir austan Vķk ķ Mżrdal slitnaši og į Noršurlandslķnunni slitnaši sķminn į milli Ketilsstaša og Fagradals. Smįskemmdir uršu į nokkrum stöšum. Įlitiš er aš ķsing į vķrunum sé orsök žessara sķmabilana.

Tķminn segir 18.desember frį frekara tjóni ķ vešrinu 13. til 14.:

Jón Siguršsson, kaupfélagsstjóri į Djśpavogi, sagši blašinu žessar fréttir ķ gęr: Um sķšustu helgi olli fįrvišri skemmdum į sķmalķnu viš bęinn Stręti į Berufjaršarströnd. Eldingu sló nišur į sķmann og eyšilagši hśn sjö sķmastaura. Vešur hefir veriš mjög umhleypingasamt hér um slóšir undanfariš og hefir töluvert tjón oršiš į landssķmanum annarsstašar en žar sem įšur er frį greint.

Morgunblašiš segir frį skipsstrandi ķ pistli 19.desember. Allmikiš sušvestanvešur gerši į landinu:

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 18.] rak gufuskipiš Lyru upp į Engey austanverša. Bresk björgunarsveit nįši skipinu śt ķ gęr. Ekki er vitaš um skemmdir į Lyru, en tališ er aš nokkur leki hafi komiš aš skipinu.

Morgunblašiš segir žann 24. desember frį meira tjóni ķ sama vešri [18.]:

Djśpavķk ķ gęr. Sķšastlišinn fimmtudag gerši snögglega eitthvaš mesta afspyrnurok į sušvestan, er komiš hefir hér ķ manna minnum. Skall žaš į kl.6 um morguninn og eftir
4 klukkustundir var vešriš um garš gengiš. Stórt skip, sem lį hér bundiš viš bryggju, sleit frį bryggjunni og varš sķšan aš andęfa meš fullum krafti móti vešrinu, žar til lęgši. Vķša hér um slóšir uršu menn fyrir tjóni af völdum ofvešursins. Ķ Noršurfirši, į Gjögri og vķšar fauk talsvert af heyi og mó, į Veganesi fauk allstórt geymsluhśs meš öllu, sem ķ žvķ var, veišarfęrum o.fl. ķ Birgisvķk fauk nżbyggš hlaša og žak af fjósi. Į Steingrķmsfirši varš tjón į bįtum, 2 dekkbįtar slitnušu upp og rįku į land og brotnušu mikiš. 3 opnir vélbįtar sukku og lķtil trilla, sem var į žurru landi, fauk eitthvaš śt ķ buskann, og hefir ekkert, sést af henni sķšan.

Vķsir fjallar žann 31.desember um sjóslys į įrinu:

Drukknanir manna. Įriš 1941 er langmesta slysaįr, sem sögur fara af hér į landi, eša žaš drukknušu 142 menn. Įriš 1906 er annaš mesta slysaįriš, en žį drukknušu 125 menn. Af žeim sem drukknušu hafa flestallir farist meš skipum śti į hafi, bęši ķ ofvišrum og sökum sjóhernašarins. Sum tilfellin er žó aš vķsu óvķst um. 112 žessara manna hafa farist meš ķslenskum togurum, en 30 hafa farist meš bįtum, erlendum skipum eša drukknaš ķ höfnum, sundlaugum eša įm.

Skipstapar. Miklir skipstapar hafa oršiš į žessu įri. Ellefu ķslenskir bįtar og togarar hafa farist, annašhvort ķ ofvišrum eša af sjóhernaši og hlaust manntjón af. Erfitt aš segja um suma į hvern hįtt žeir hafa farist, žvķ įreišanlegar heimildir eru alls ekki fyrir hendi, t.d. Gullfoss og Jarlinn. Sex erlend skip fórust hér viš land į įrinu, og drukknušu nokkrir erlendir skipverjar af žeim. Sjö ķslensk skip og bįtar ströndušu hér viš land og eyšilögšust.

Hér meš lżkur upprifjun hungurdiska į vešri og tķšarfari įrsins 1941. Margskonar tölulegar upplżsingar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįvegis kuldametingur

Žaš er óvenjukalt į landinu žessa dagana, sólarhringsmešalhiti gęrdagsins (10.mars) var -9,3 stig ķ byggšum landsins. Viš eigum samt slatta af kaldari marsdögum į lager, en žó engan eftir aldamót. Ķ mars 1998 voru fimm dagar kaldari en gęrdagurinn. Lķklega veršur enn kaldara ķ dag (11.mars). Žaš er žvķ varla kominn tķmi į aš gera žetta kuldakast upp. 

w-blogg110323a

Hér mį sjį hįdegisgreiningu evrópureiknimišstöšvarinnar į žykktinni (heildregnar lķnur) og hita ķ 850 hPa-fletinum į hįdegi ķ dag (11.mars). Žykktin yfir mišju landi er ekki nema 405ö metrar. Žaš er ekki oft sem svona lįgar tölur sjįst yfir landinu. Žykktarbratti er nokkur - yfir Kaflavķk er žykktin t.d. um 4 metrum hęrri heldur en yfir landinu mišju. Viš eigum til žykktarathuganir yfir Keflavķk aftur til 1952. Įmóta lįgar tölur hafa žar nokkrum sinnum sést ķ mars, sķšast ķ kuldakastinu mikla 1998. 

Viš eigum lķka samanburš lengra aftur, meš ašstoš endurgreininga. Hafa veršur žó ķ huga aš žęr eru ekki mjög nįkvęmar, viš höfum bandarķsku endurgreininguna t.d. grunaša um aš vera lķtillega of hlżja mišaš viš nśverandi lķkan evrópureiknimišstöšvarinnar og örugglega of hlżja förum viš meir en 100 įr aftur ķ tķmann. 

Žrįtt fyrir žennan óvenjulega kulda stendur žannig į spori aš langt er ķ lįgmarksmet ķ einsökum žrżstiflötum yfir Keflavķk. Viš erum nęst meti ķ nešstu flötunum, 925 og 850 hPa, en langt frį žeim ķ 700 (3 km hęš) og 500 (5 km hęš).

Žaš er ķ raun allt of snemmt aš vera aš skrifa eitthvaš hér um žetta kuldakast - ekkert er śtséš um žaš - (ritstjóri styšur į „vista og birta“ og stendur sķšan upp - įn žess aš hneigja sig eša bišjast afsökunar). . 

 


Fyrstu tķu dagar marsmįnašar

Fyrstu tveir dagar mįnašarins voru nokkuš hlżir, en sķšan hefur stašiš samfellt kuldakast. Mešalhiti fyrstu tķu dagana er -0.9 stig ķ Reykjavķk, -1,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,6 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti į öldinni (žrisvar sinnum hafa sömu dagar veriš kaldari). Kaldast var 2002 og 2009, mešalhiti ķ bįšum tilvikum -2,1 stig, en hlżjast 2004, mešalhiti žį +6,3 stig. Į langa listanum er hiti nś ķ 97. hlżjasta sęti (af 151). Kaldastir voru žessir sömu dagar 1919, mešalhiti -9,9 stig, en hlżjastir voru žeir 2004 eins og įšur sagši, mešalhiti +6,3 stig.
 
Mešalhiti fyrstu tķu daga mįnašarins į Akureyri er -1,6 stig, -0,6 stigum nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -0,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Žaš hefur veriš kaldara aš tiltölu austanlands heldur en vestan. Į Vestfjöršum rašast hitinn ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar, en į Austfjöršum og Sušausturlandi er hann ķ nęstnešsta sęti. Į einstökum vešurstöšvum hefur aš tiltölu veriš hlżjast į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, žar er hiti fyrstu 10 dagana ķ mešallagi sķšustu tķu įra, en kaldast į Höfn ķ Hornafirši žar sem hiti hefur veriš -2,8 stigum nešan mešallags.
 
Sérlaga žurrt hefur veriš į Sušur- og Vesturlandi. Ašeins hafa męlst 1,5 mm ķ Reykjavķk. Nokkrum sinnum hefur śrkoma męlst minni ķ Reykjavķk sömu daga, sķšast 2018 žegar hśn var ašeins 0,1 mm. Į Akureyri hefur śrkoman til žessa męlst 13,6 mm og er žaš um 75 prósent mešalśrkomu žar.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 51,8 ķ Reykjavķk, um 19 fleiri en ķ mešalįri, en hafa žó 10 sinnum męlst fleiri sömu almanaksdaga. Į Akureyri eru sólskinsstundirnar nś oršnar 20,4 og er žaš ķ mešallagi.
 
Loftžrżstingur hefur veriš óvenjuhįr žaš sem af er mįnuši. Mešaltališ er nś 1026,4 hPa ķ Reykjavķk og hefur ašeins tvisvar sinnum veriš hęrra sömu daga sķšustu 202 įrin. Žaš var 1847 og 1962.
 
Hiti fór ekki upp fyrir frostmark į landinu ķ gęr (10.) og ekki heldur žann 7. Žannig var einnig um žrjį daga ķ desember. Hin sķšari įr hafa dagar sem žessir veriš mjög fįir, t.d. voru žeir ašeins tveir samtals į įtta įrum, 2014 til 2021.
 
Lįgmarkshiti ķ Reykjavķk ķ nótt (ašfaranótt 11.mars) var -14,8 stig, į kvikasilfursmęlinn fór frostiš ķ -14,6 stig. Žetta er óvenjumikiš frost. Spurt var hvert vęri mesta frost sem męlst hefši ķ mars ķ Reykjavķk. Žaš er -22,1 stig sem męldust 22. mars 1881. Um žęr mundir fór frostiš ķ meir en -20 stig žrjį daga ķ röš. Ellefu įrum sķšar, žann 9. mars 1892 męldist frostiš -20,5 stig ķ Reykjavķk. Mesta frost ķ Reykjavķk ķ mars sķšustu 100 įrin er -16,4 stig, žann 9. mars 1969. Daginn įšur męldist žaš -16,3 stig - žetta veršur žó aš teljast sama tilvikiš. Žann 7.mars 1998 męldist frostiš ķ Reykjavķk -14,9 stig - ómarktękt meira en nś.

Žurrir dagar

Śrkoma žaš sem af er mars hefur ašeins męlst 1,5 mm ķ Reykjavķk. Žaš er reyndar alls ekki einsdęmi žessa sömu daga, hefur gerst nokkrum sinnum aš hśn hefur męlst enn minni og sömu daga įriš 1962 hafši ekki einu sinni oršiš vart viš śrkomu. Hugur ritstjórans reikar - eins og oft įšur til žeirra daga. Žetta var fyrsti veturinn sem segja mį aš hann hafi fylgst meš vešri frį degi til dags. Febrśarvešrįttan 1962 var mjög ruddaleg framan af (svipaš og nś) en sķšan reis upp fįdęma mikiš hįžrżstisvęši (öflugra en nś) - fyrst austan viš land og yfir žvķ en žaš žokašist sķšan vestur um og til Gręnlands og Baffinslands. Varš alveg sérlega žaulsetiš og varš marsmįnušur sį žurrasti sem nokkru sinni er vitaš um bęši ķ Reykjavķk og ķ Stykkishólmi. Noršaustanlands var éljagangur višlošandi, en sjaldan hrķšarvešur. 

Upp śr mišjum mįnuši varš lķtilshįttar breyting - heldur hlżrra loft komst til landsins, en žó hélst žrżstingur hįr og noršanįttin var višvarandi śt mįnušinn. Frostiš fór mest ķ -33,2 stig ķ Möšrudal, žaš var mesta frost sem męlst hafši į landinu frį 1918. - Meira frost hefur męlst sķšar. 

w-blogg090323a

Į kortinu giskar evrópureiknimišstöšin į mešalhęš 500 hPa-flatarins, mešalžykkt og žykktarvik (mišaš viš 20.öldina). Noršvestanįtt er rķkjandi ķ hįloftunum. Mjög hlżtt vestan Gręnlands, en kalt ķ Skandinavķu og į Ķslandi. 

Spįin fyrir nęstu 10 daga sżnir svipaša stöšu, nema aš neikvęšu žykktarvikin eru mest yfir Ķslandi. Viš žurfum aš vara okkur į žvķ aš kortiš frį 1962 sżnir mešaltal mįnašar, en kortiš aš nešan ašeins mįnašaržrišjung (10 daga). Lķklega smyrjast vikin eitthvaš śt žegar tölur mįnašarins alls verša teknar saman. 

w-blogg090323b

En viš sjįum stöšuskyldleikann vel. Ritstjórinn minnist žess aš einhvern tķma var veriš aš ręša um žaš hvenęr hafķsįrin hafi byrjaš. Žótt žaš sé śt af fyrir sig skemmtileg umręša og athyglisverš spurning veršur svariš samt alltaf nokkuš śt ķ hött - sérstaklega ef fariš er aš negla hina meintu byrjun nišur į įr, mįnuš eša dag. Aušvitaš kom hafķsinn ekki aš landinu fyrr en seint ķ febrśar 1965, eftir alveg sérlega óvenjulega žrįlįta sušvestanįttarstöšu. En til aš geta komiš ķ žeirri stöšu žurfti hann aš vera til. 

Eins og fjallaš hefur veriš um hér į hungurdiskum įšur er žaš ólķkt meš ķs ķ Barentshafi annars vegar og viš Austur-Gręnland hins vegar, aš hinn fyrrnefndi hverfur nęr alveg hvert einasta sumar, en žaš gerir ķsinn viš Austur-Gręnland hins vegar ekki (eša hefur alla vega ekki gert žaš hingaš til). Austur-Gręnlandsķsinn er ķ įrstķšabundnu hįmarki seint ķ mars eša byrjun aprķl. Magniš tengist nżmyndunarįkefš vetrarins, en lķka leifinni frį fyrra vetri. Sś hugmynd kom upp aš žessi marsmįnušur, 1962, hafi bętt vaxtarskilyrši viš Noršaustur-Gręnland og rutt žykkari ķs śt śr Noršurķshafinu, bśiš ķ haginn fyrir nęstu įr. Žaš er ekki mikiš um žaš talaš aš veturinn 1963 var nęrri žvķ oršinn aš ķsavetri. Žį var žrżstifar viš Ķsland mjög óvenjulegt - og hagstętt ķs viš Noršaustur-Gręnland. Ķsinn komst upp aš Hornströndum ķ fįeina daga ķ lok janśar - en rķkjandi austanįttir ķ febrśar og mars flęmdu hann sušvestur um Gręnlandssund - žaš voru sérlega hlżir og hagstęšir mįnušir. Nęrveru ķssins gętti hins vegar ķ pįskahretinu fręga 1963 - sem var (ķ eftirįskżringu) eins konar forboši hafķsįranna. 

Žaš er ólķkt meš stöšunni žį og nś aš ķs hefur veriš sįralķtill viš Austur-Gręnland ķ vetur. Hugsanlega minni en dęmi eru um. En hann er ekki lengi aš myndast - fįi hann friš til žess. Dįlķtil sżning kannski - žvķ hann yrši svo žunnur. Žunnur ķs vęri fljótur aš eyšast aftur. 

En žaš veršur samt athyglisvert aš gefa ķsnum gaum nęstu vikurnar. Hvessi mjög į noršurslóšum er hann lķklega daušadęmdur, sömuleišis ef austan- og sušaustanįttir nį sér aftur į strik, en haldist nśverandi hįžrżstistaša - meš ašstoš hugsanlegra vestan- og sušvestanįtta sżnist ritstjóranum aš hann eigi meiri möguleika heldur en ķ meir en įratug. 

Takiš ekki of mikiš mark į žessum vangaveltum - žęr eru óįbyrgar og klukkan aš verša eitt. 

 


Kólnandi vešur

Svo viršist sem vešur fari nś kólnandi - eftir mildan kafla. Žaš kemur nokkuš į óvart hversu įtakalķtiš žaš į aš gerast (ķ fyrstu). Einfaldlega skiptir śr hęgri breytilegri įtt ķ hęga noršlęga į innan viš sólarhring og kólnar um 10 stig (og svo meira). 

w-blogg040323a

Kortiš sżnir stöšuna ķ 925 hPa-fletinum (meš augum evrópureiknimišstöšvarinnar) kl.9 aš morgni sunnudags 5. mars. Flöturinn er žį um žaš bil ķ 800 metra hęš (sjį merkingar viš jafnhęšarlķnurnar). Grunn lęgš er į sušausturleiš austur af landinu. Hśn er svo grunn aš hśn er varla merkjanleg žegar hśn fer austur meš Noršurlandi į morgun (laugardag). Hśn er samt eins konar ęttingi stórbrotinna hretalęgša. Svona getur žetta veriš į stundum.

Hiti veršur nęrri frostmarki ķ Esjuhęš yfir Sušvesturlandi, en yfir Melrakkasléttu segir spįin -11 stiga frost - ķ framsókn. Viš veršum aš kalla žetta kuldaskil - og lķtilshįttar śrkoma mun eiga aš fylgja žeim - og vindur breytist eins og įšur sagši. 

Kannski er žetta nęrri žvķ žaš sem amerķkumenn kalla bakdyrakuldaskil - (žeir eiga nöfn yfir allt) - kuldaskil sem lęšast aš śr noršaustri (öfugri įtt) - įn teljandi ólįta. Ritstjórinn er ekki sérlega hrifinn af hrįrri žżšingunni - viš hljótum aš geta gert betur - og ašlagaš hugmyndina aš „okkar“ ašstęšum. 

En sķšan į kuldi aš haldast - lķklega śt vikuna aš minnsta kosti. Ekki er samkomulag um hvers konar vešur veršur bošiš upp į meš honum - fer žaš mest eftir žvķ hvort vindur nęr aš snśast til vestlęgari įttar ķ hįloftunum - gerist žaš er snjókoma nęsta vķs. Evrópureiknimišstöšin er til žess aš gera žurr - en bandarķska vešurstofan rakari - sérstaklega žegar į lķšur. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2024
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29    

Nżjustu myndir

  • w-1949-iskort
  • Slide19
  • Slide18
  • Slide17
  • Slide16

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.2.): 61
  • Sl. sólarhring: 98
  • Sl. viku: 1457
  • Frį upphafi: 2336659

Annaš

  • Innlit ķ dag: 57
  • Innlit sl. viku: 1318
  • Gestir ķ dag: 52
  • IP-tölur ķ dag: 51

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband