Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2023

Alžjóšaveturinn

Alžjóšavešurfręšistofnunin telur vetur į noršurhveli nį til mįnašanna desember, janśar og febrśar. Alžjóšaveturinn er žvķ styttri en vetur į Ķslandi, viš teljum mars meš - enda oft kaldasti mįnušur įrsins hér į landi. Ritstjóri hungurdiska hefur undanfarin įr reiknaš mešalhita alžjóšavetrarins hér į landi og fjallaš um nišurstöšur žeirra reikninga. 

Žegar žetta er skrifaš er reyndar rśmur dagur eftir af žessum alžjóšavetri, en óhętt er aš alį į mešalhita hans ķ byggšum landsins. Śtkoman er -1,5 stig, -1,3 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -1,6 eša -1,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu vetra. Žetta reiknast kaldasti alžjóšaveturinn į öldinni, og sį kaldasti sķšan 1994 til 1995. Žį var nokkru kaldara en nś. Į lķftķma ritstjóra hungurdiska hefur alžjóšaveturinn 17 sinnum veriš kaldari en nś - af žvķ mį sjį hve mikiš hefur hlżnaš. 

Mjög hlżtt hefur veriš į landinu undanfarna daga og svo er aš sjį aš hlżindi haldi įfram linnulķtiš śt vikuna - žó kannski fari mesti broddurinn aš verša śr žeim. Hvaš svo gerist er harla óvķst. Langtķmaspįr hallast žó fremur aš žvķ aš hann gangi ķ noršanįtt og kólni um eša upp śr nęstu helgi. Kannski veršur atburšarįs svipuš og var ķ desember. Žį höfšu mikil hlżindi gengiš um skeiš (reyndar mun lengur en nś). Um viku af desember kólnaši verulega, en vešur hélst žokkalegt ķ rśma viku til višbótar įšur en illvišri og snjókoma skall į. 

Žaš er ekki óalgengt aš hlżjar fyrirstöšuhęšir austan eša sušaustan viš land žoki sér vestur til Gręnlands og langvinnar noršanįttir komi ķ kjölfariš - ritstjórinn gęti jafnvel tališ sér trś um aš žetta vęri regla - en svo er žó alls ekki. Žaš er allt til ķ dęminu - engin festa ķ leiksżningu nįttśrunnar hvaš žetta varšar. En ętli vęri samt ekki hęgt aš telja žaš til kraftaverka ef ekki kęmu einhverjir (einn eša fleiri) haršir frostakaflar til vors. Mars er alloft kaldasti mįnušur vetrarins. Keppni viš sérlega kaldan desember gerir slķkt vinningssęti ólķklegt aš žessu sinni - mars sem var kaldari heldur en nżlišinn desember hefur ekki sést į landinu ķ heild sķšan 1979.  

 


Hugsaš til įrsins 1950

Tķš var lengst af talin góš įriš 1950. Sumariš var žó mjög óhagstętt į landinu austanveršu. Žetta er śrkomumesta įr sem vitaš er um į Dalatanga. Janśar var hlżr, storma- og votvišrasamur, tķš hagstęš landbśnaši en gęftir stopular. Ķ febrśar var kaldara, umhleypingasamt var en snjólétt ķ byrjun, en sķšan snjóaši talsvert austanlands. Mars var yfirleitt hagstęšur til lands og sjįvar. Ķ aprķl var fremur óhagstęš tķš, einkum sķšari hlutann. Kalt var noršaustanlands. Gróšur tók vel viš sér ķ hagstęšri tķš ķ maķ. Jśnķ var einnig hagstęšur framan af, en sķšan fór gróšri lķtiš fram sökum kulda og žurrka. Ķ jślķ var tķš mjög votvišrasöm og óhagstęš austanlands, en hagstęš į Vesturlandi. Sama staša hélst ķ įgśst og einnig ķ september. Október var hagstęšur į Sušur- og Vesturlandi, en į Noršur- og Noršausturlandi var hśn óhagstęš fram til 20., en mun betri śr žvķ. Nóvember var hagstęšur nema allra austast į landinu. Tķš var óhagstęš framan af desember, en sķšan mun betri, gęftir žó tregar. 

Sjóslys voru tķš į įrinu og uršu tvö žeirra sérlega minnisstęš. Hiš fyrra var žegar vélskipiš Helgi fórst viš Vestmannaeyjar ķ janśar. Ritsjórinn heyrir aš enn er minnst į žaš ķ orši og riti. Hitt slysiš varš er olķuflutningaskipiš Clam fórst nęrri Reykjanestį um mįnašamótin febrśar/mars. Varš žaš uppistašan ķ magnašri skįldsögu Hannesar Sigfśssonar, „Strandiš“. Flutningaflugvélin „Geysir“ fórst sķšan į Vatnajökli ķ september, mannbjörg varš. Žann 19. įgśst varš mannskašaskrišufall į Seyšisfirši.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Textar śr dagblašinu Tķmanum verša mjög fyrir valinu žetta įr. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Austlęgar įttir voru rķkjandi framan af janśar. Sérlega hvasst varš dagana 5. til 9. og allrahvassast žann 8. Žį fór vindhraši į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum ķ 49 m/s į athugunartķma (gęti hafa oršiš enn meiri į milli athugana). Žetta er mesti 10-mķnśtna vindhraši sem žar hefur męlst ķ janśar (einu sinni jafnmikill žó, 8. janśar 1990). 

Tķminn segir frį 6. janśar - einnig er sagt frį įhlaupi snemma ķ desember - viš leyfum žeirri frįsögn aš fljóta meš:

Frį fréttaritara Tķmans Vķk ķ Mżrdal. Undanfarna daga hefir veriš hiš versta vešur meš slyddu og nokkurri snjókomu i Vestur-Skaftafellssżslu, einkum ķ Mżrdal. Er nś oršiš ófęrt bķlum aftur ķ Mżrdalnum til Vķkur.

Ķ desember fennti fé ķ Mżrdal og uršu żmsir bęndur fyrir nokkru tjóni af žeim sökum. Hinn 3. eša 4. des. gerši mikla snjókomu ķ Mżrdal og kom meiri snjór en lengi hefur įtt sér staš ķ fyrstu snjóum. Varš žį alófęrt bifreišum ķ Mżrdalnum og žar meš milli Reykjavķkur og Vķkur og stóš svo ķ viku. Leišin var sķšar opnuš meš żtum og var fęr žar til nś, enda gerši hlįku fyrir hįtķšarnar og var vešur sęmilegt fram aš įramótunum. Ķ įhlaupinu fyrstu dagana desember fennti fé nokkuš Mżrdalnum, enda var žaš illt śti įšur. Uršu bęndur fyrir allmiklu tjóni af žeim völdum. Fennti nokkrar kindur af sumum bęjum en af öšrum minna eša ekkert, en til samans er žetta töluvert margar kindur. Mį segja aš um verulegt tjón hafi veriš aš ręša, og ekki lķkur til aš féš komi lifandi fram.

Slide1

Kortiš sżnir vešurlag kl.6 aš morgni sunnudagsins 8. janśar. Žį var austanstórvišri um sunnan- og vestanvert landiš. Lęgšarkerfi nįlgašist, en hįžrżstisvęši noršurundan gaf lķtt eftir. Athugiš aš hér eru jafnhęšarlķnur 1000 hPa-flatarins sżndar. Žęr eru jafngildar sjįvarmįlsžrżstingi og hér dregnar meš 40 m millibili (5 hPa). Lęgšin sušaustur af Gręnlandi er um 957 hPa ķ mišju. 

Nś bįrust fréttir af slysinu viš Vestmannaeyjar. Tķminn segir fyrst frį 8. janśar:

Žau hörmulegu tķšindi geršust ķ gęr (laugardaginn 7.), aš vélbįturinn Helgi, VE-333, fórst į Faxaskeri viš Vestmannaeyjar ķ aftaka hvassvišri. Fórust allir, sem meš skipinu voru, nema tveir menn, sem komust upp į skeriš, og óvķst um björgun žeirra. Vélbįturinn Helgi var meš traustustu skipum ķslenska bįtaflotans og oršlagt sjóskip, enda hafši žaš fariš meira en sextķu feršir milli Vestmannaeyja og Englands og oft fengiš vond vešur. Skipstjórinn, Hallgrķmur Jślķusson, var oršlagšur sjómašur og žekkti skip sitt eins vel og nokkur sjómašur getur gert, žvķ hann hafši veriš meš Helga żmist sem stżrimašur eša skipstjóri ķ flestum feršum žess milli landa og hér viš land. Orsök slyssins talin bilun ķ skipinu. Tališ er lķklegt, aš einhver snögg bilun hafi oršiš, er skipiš var statt į hęttulegum slóšum ,austan viš klettana, žar sem žaš hefir rekiš umsvifalaust į sker meš hinum hörmulegu afleišingum. Um afdrif žeirra tveggja manna, sem į Faxaskeri voru, var ekki vitaš ķ gęrkveldi. Var unniš aš björgun žeirra ķ nótt, en ašstęšur allar hinar erfišustu sökum vešurofsans, en hins vegar einskis lįtiš ófreistaš til aš veita hjįlp, og höfšu Vestmanneyingar allan žann višbśnaš til bjargar, sem tiltękur er.

w-1950-storhofdi-helgi-slys

Taflan sżnir vešur į Stórhöfša 6. til 8. janśar. Žótt vindur hafi veriš minni viš Faxasker en hér er sżnt mį žó glögglega af žessu sjį hversu ašstęšur til björgunar hafa veriš erfišar. 

Slide2

Ķslandskortiš sżnir vešur į sama tķma og Atlantshafskortiš hér aš ofan. Sęmilegt vešur er um landiš noršanvert og śrkomulķtiš, en versta vešur syšra. Viš leyfum okkur aš smjatta ašeins į athuguninni frį Stórhöfša - (stękkuš) - austan 95 hnśtar, snjókoma og skyggni ekkert, hiti 0,8 stig. 

Tķminn heldur įfram 9.janśar:

Hiš hörmulega sjóslys viš Vestmannaeyjar į laugardaginn er eitthvert sįrasta sjóslys, sem oršiš hefir hér viš land sķšari įr. Fórust žar tķu manns, og ķ hópi žeirra  sjósóknarforingjar, sem einstakir voru aš mannkostum, karlmennsku og dugnaši. Er sįr harmur kvešinn aš öllum ašstandendum, Vestmanneyingum og žjóšinni ķ heild, vegna hins sviplega frįfalls glęsilegs hóps śrvalsmanna, sem hurfu ķ hafiš meš einu traustasta og besta skipi, sem ķslendingar hafa įtt. 

Tķminn hefir leitaš til Žorsteins Vķglundssonar skólastjóra ķ Vestmannaeyjum. Vélskipiš Helgi var į leišinni til Vestmannaeyja frį Reykjavķk įsamt tveimur öšrum skipum ašfaranótt laugardagsins [7.janśar]. Lagši hann fyrstur žeirra af staš fyrir Heimaklett inn į höfnina og fór hina venjulegu skipaleiš, enda skipstjóri og skipshöfn öll žaulkunnug sjóferšum į žessum slóšum og skipshöfnin öll žar aš auki valinn mašur ķ hverju rśmi, sem jafnan hefir veriš į žessu skipi. Žegar skipiš var komiš rétt austur śr Faxasundi, tók žaš aš reka undan vešri og rakst į Faxasker meš žeim afleišingum, sem alžjóš er kunnugt. Mennirnir tveir, sem komust upp ķ skeriš, sįust žar, en ógerningur reyndist aš bjarga žeim vegna vešurofsans, sem jókst eftir žvķ sem į leiš daginn. Var fariš į tveimur bįtum til bjargar og reynt aš skjóta lķftaug. En allar slķkar tilraunir uršu til einskis gagns ķ ofviršinu vegna ofsans. Allan laugardaginn, frį žvķ aš slysiš varš, nęstu nótt og sunnudaginn eftir bišu menn milli vonar og ótta ķ Vestmannaeyjum, en žegar loks ķ gęrmorgun, aš hęgt var aš brjótast śt ķ skeriš og komast žar į land af fjórum vöskum mönnum, fundust lķk mannanna tveggja ķ skerinu, žeirra Gķsla Jónassonar stżrimanns og Óskars Magnśssonar hįseta.

Krappar lęgšir gengu yfir landiš. Tķminn segir frį 24. janśar:

Ķ fyrrinótt (lķklega vķsaš til ašfaranętur ž. 22.) var mikiš hvassvišri sunnanlands og vestan og olli žaš sums stašar miklu tjóni. Mest varš tjóniš viš Breišafjörš, en žar skemmdust margir bįtar smįir og stórir enda var, stórstraumsflóš samfara mesta hvassvišrinu. Stęrsti bįturinn i Flatey mun hafa rekiš į land ķ Svefneyjum og er žaš mikiš tjón fyrir atvinnulķf ķ Flatey, žar sem bįturinn ętlaši aš fara aš fiska ķ hrašfrystihśsiš žar. Miklar skemmdir uršu į sķmalķnum, einkum ķ Baršastrandarsżslu.

Tķminn nįnar frį 25. janśar:

Į sunnudagsnóttina (ašfaranótt 22.) slitnaši vélbįturinn Sigurfari upp af legu ķ Flatey į Breišafirši og rak yfir ķ Svefneyjar yfir mörg sker og grynningar og žar upp ķ grżtta fjöru. Mun bįturinn vera allmikiš skemmdur og erfitt aš nį honum śt. Sigurfari var eini  žilbįturinn, sem geršur var śt ķ Flatey.

Vešrįttan segir frį miklum skrišuföllum nęrri Skrišuklaustri ķ Fljótsdal og spillti tśnum. Dagsetning óviss, lķklega 26. eša 28.til 29. Śrkoma žessa daga męldist samtals 185 mm į Hallormsstaš. Eins segir Vešrįttan af žvķ aš žann 26. hafi žak fokiš af hśsi ķ Njaršvķk og žaš hafi valdiš sköšum į fleiri hśsum. Žann 28. fórst togari frį Patreksfirši fyrir sunnan land og meš honum fimm sjómenn, ašrir įhafnarmešlimir björgušust.

Žann 3. febrśar uršu skašar vegna sjįvarflóšs į Eskifirši. Tķminn segir af žessu 5.febrśar

Ķ fyrradag [3. febrśar] skall į sunnanrok į Eskifirši, gekk sjórinn hįtt į land um flóšiš, og hlutust miklar skemmdir af sjįvarganginum, bęši į bryggjum og vegum og fleiri mannvirkjum. Sķšastlišinn hįlfan mįnuš hefir veriš samfelld rigningartķš vķšsvegar į Austfjöršum. Ķ fyrradag gerši ofsarok af sušri meš miklum sjįvargangi, og hlutust af žvķ miklar skemmdir į Eskifirši. Gekk sjórinn hįtt į land um flóšiš, og uršu skemmdir į strandvegum, og tók meš öllu eina af bryggjum bęjarins, svonefnda Svansbryggju, en skemmdi ašrar.

Allmikiš og nokkuš langvinnt noršankast gerši viku af febrśar. Tjón varš žó ekki verulegt. Tķminn segir frį žann 12.: 

Rafmagnslķtiš og mjólkurlķtiš var į Siglufirši ķ gęr, og olli žvķ stórvišri af noršvestri, sem žar hefir veriš sķšustu dęgur, samfara hrķš. Ķ žessu vešri brotnušu ķ Fljótum žrjįr staurasamstęšur į lķnunni frį Skeišfossvirkjuninni, og fékk Siglufjaršarbęr žvķ ekkert rafmagn žašan. Varš bęrinn aš lįta sér nęgja rafmagn žaš, sem fékkst frį vélum sķldarverksmišjanna. Tķu sķmastaurar brotnušu einnig ķ Fljótum af völdum vešursins. Mjólkurbįtar komust ekki heldur til Siglufjaršar.

Mikill snjór var um landiš austanvert žegar kom fram ķ febrśar og bįrust žį fréttir af hreindżrahjöršum. Tķminn segir frį 16. og 17. febrśar:

[16.] Ķ fyrradag og gęr flykktust hreindżrin ofan af öręfum nišur į Fljótsdalshéraš og voru komin žangaš hundrušum saman ķ gęr. Er tališ, aš mestallur hreindżrastofninn sé nś kominn ofan ķ byggš vegna hagleysis į fjöllum. Aš undanförnu hafa bleytuhrķšar gengiš žar eystra og sķšan fryst svo aš hlaupiš hefir ķ gadd. Mun žvķ jaršlaust į venjulegum hreindżraslóšum vegna frera.

[17.] Hreindżrin streyma nś ķ stórum hjöršum frį Fljótsdalsöręfum nišur til byggša į Fljótsdalshéraši. Fréttir žašan aš austan herma aš stórar hjaršir, allt uppķ 200 dżr sjįst skammt frį bęjum og krafsa til beitar gegnum djśpan snjó sem lagt hefir yfir allt hérašiš. Halda hreindżrin sig ašallega ķ Mślanum ķ Skrišdal og Hallormsstašarhįlsi, einnig hafa žau sést vķšar um hérašiš t.d. śt ķ Tungu sem er allutarlega ķ hérašinu. Eru žau svo spök aš žó aš hundar hlaupi aš hjöršinni hlaupa žau lķtiš eitt undan lķkt og fé sem vant er hundum, žótt venjulega séu žau svo stygg aš erfitt er aš nįlgast žau. Ekki ber į žvķ aš dżrin hafi lišiš skort til žessa žar sem žau eru sjįanlega i góšum holdum og engin hafa fundist dauš. Finnst bęndum lķtiš til um heimsókn žessara öręfabśa žar sem žau gerast allfrek ķ beitinni og skafa žaš sem fé myndi ella fį. Geta hreindżrin gengiš til beitar ķ meiri snjó en fé. Eftirlitsmašur hreindżranna įlķtur aš hjöršin sem gengur į Fljótsdalsöręfum muni vera 1000 til 1500 dżr. Hefir žeim fjölgaš mjög undanfarin įr vegna góšra skilyrša. Žaš hefir komiš fyrir į einstakra vetri aš hreindżrin hafi leitaš til byggša ķ haršindum en ekki lengi eins mörg og nś. Mikinn snjó hefir lagt yfir sveitir į Austurlandi og hafa samgöngur til fjarša og innanhérašs stöšvast meš öllu. Viš bęi į Jökuldal fyrir ofan Skjöldólfsstaši hefir ekkert samband veriš haft žar sem sķmalķnan nęr ekki lengra en til Skjöldólfsstaša. Fólkiš į žessum bęjum er žvķ einangraš frį umheiminum af snjóbreišu vetrarins og bķšur žess aš snjóa leysi til aš geta haft samband viš ašrar byggšir.

Žann 21. gerši nokkuš snarpa vestan- og sķšan noršvestanįtt žegar lęgš fór til austurs fyrir noršan land. Žį hófst kešja óhappa og rangra įkvaršana sem ollu harmleik viš Reykjanes viku sķšar. Tķminn segir frį 22. febrśar:

Breska olķuflutningaskipiš „Clam“ sem kom hingaš ķ fyrrakvöld meš 9300 lestir af brennsluolķu til Olķuverzlunar Ķslands og hlutafélagsins Shell, rak upp ķ fjöru innan viš Laugarnes ķ gęrmorgun [21.febrśar] og stendur žar botnfast.

Ķ gęr [21.] og fyrrinótt var hrķšarvešur um mestan hluta landsins og olli žaš miklum umferšartruflunum og erfišleikum. Voru leišir til Reykjavķkur aš teppast vegna snjóa sķšdegis ķ gęr og žegar ķ gęrmorgun var oršiš meš öllu ófęrt aš austan nema um Krķsuvķkurleiš, en mjólkurbķlar og fólksflutningabķlar komust hindrunarlķtiš žį leiš, nema hvaš ferš žeirra tafšist vegna hrķšarvešursins.

Og af einhverjum (illskiljanlegum) įstęšum var drifiš ķ žvķ aš draga Clam til Englands. Žaš fór mjög illa. Vešur viršist ekki hafa veriš mjög vont žegar strandiš įtti sér staš. Tķminn segir lauslega frį 1.mars:

Breska olķuskipiš „Clam“, er rak upp viš Laugarnes į dögunum [21.febrśar], fórst viš Reykjanes snemma ķ gęrmorgun [28.febrśar], og drukknušu tuttugu og sjö skipverjar af fimmtķu, sem į skipinu var. Fóru allir žeir sem drukknušu, ķ björgunarbįta ķ sjįlfum brimgaršinum ķ trįssi viš yfirvöld skipsins, en bįtunum hvolfdi, og skolaši ašeins fjórum mannanna lifandi ķ land. Hinum, sem kyrru héldu fyrir ķ skipinu, björgušu menn śr björgunarsveit „Žorbjarnar“ ķ Grindavķk.

Eins og įšur er nefnt skrifaši Hannes Sigfśsson skįldsögu byggša į žessum atburšum. 

Žann 3. til 4. gerši allmikiš af vešur af sušvestri og vestri. Žaš varš talvert verra en rįš hafši veriš fyrir gert. og lentu margir bįtar ķ įföllum į Faxaflóa, einn fórst meš 6 manna įhöfn.

Slide3

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegi žann 4.mars. Ört dżpkandi lęgš kom hratt sušvestan śr hafi og fór yfir landiš vestanvert - og hvarf fljótt śr sögunni aftur. Skiljanlegt er aš erfitt hafi veriš aš spį žessu vešri. 

Vešurfari brį til betri vegar eftir fyrstu viku marsmįnašar. Var žaš stórįfallalķtiš nęstu mįnuši, ekki žó alveg hretalaust.

Viš veljum (nįnast af handahófi śr lżsingum vešurathugunarmanna į tķšarfari ķ mars og aprķl - ekki er žaš eins eša jafnhagstętt ķ öllum landshlutum):

Mars: 

Stykkishólmur (Magnśs Jónsson): Tķšarfariš ķ mįnušinum hefur veriš mikiš fremur gott. Frostlķtiš og lķtill snjór og nś alveg snjólaust. Ašfaranótt 4. Vestanrok sķminn slitnar, ógurleg žruma kl.4 og fleiri žrumur minni og ljósagangur.

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Mešalvešurįtta į alla grein žennan mįnuš.

Gunnhildargerši (Anna Ólafsdóttir): Tķšarfariš var heldur óhagstętt og mjög mikill snjór og aš mestu leyti innistaša į öllum bśpening allan mįnušinn. Žann 30.: Hreindżr eru ķ stórum hópum alveg śt aš sjó. Komu fyrst ķ janśar.

Aprķl:

Sušureyri (Žóršur Žóršarson): Frekar smįgert tķšarfar, en mjög kalt yfirleitt sķšari partinn. Mikill snjór ašeins brįš af viš sjó, helst į annesjum. Oft snjóslitringur [25 cm snjódżpt talin ķ mįnašarlok].

Sandur (Frišjón Gušmundsson): Tķšarfariš frekar kalt og stirt. Talsveršur snjór į jörš og vķša haglķtiš og sumstašar haglaust meiri hluta mįnašarins. [35 cm snjódżpt talin ķ lok mįnašar].

Gunnhildargerši: Vešrįtta mįnašarins hefur veriš mjög stirš og óhagstęš og ķ lok mįnašarins mjög mikill snjór og sést vart į dökkan dķl og eru margir bęndur fremur illa staddir meš fóšur handa bśpening.

Teigarhorn (Jón Kr. Lśšvķksson): Tķšin ķ aprķl hagstęš til lands og sjįvar.

 Tķminn segir frį 13.aprķl:

Góšvišriš hefir veriš svo mikiš vķšast um land sķšari hluta vetrar, aš menn voru farnir aš halda, aš voriš vęri komiš, en żmsir óttušust žó pįskahret enda varš sś raunin. Į pįskadag [9. aprķl] hófst allhart hrķšarvešur um noršanvert landiš og snjóaši allmikiš ķ tvo daga, en ķ gęr var aftur vķšast oršiš bjart vešur, og virtist pįskahretiš gengiš um garš. Vašlaheiši tepptist alveg og žung fęrš var į vegum ķ Eyjafirši. Ķ Skagafirši kom nokkur snjór ķ byggšum og Öxnadalsheiši var ófęr meš öllu ķ gęr. Vatnsskarš var hins vegar fęrt, og įętlunarbifreiš kom ķ fyrradag yfir Holtavöršuheiši, žótt fęrš vęri mjög ill. Į Siglufirši var kominn mikill snjór ķ gęr.

Nokkuš misjafnlega višraši einnig ķ maķ - aš mati vešurathugunarmanna:

Sušureyri: Tķšarfar óvenju hagstętt og óvešralaust. Sólfar mikiš. Snjóa leysti mjög fljótt og jafnt, sérstaklega af lįglendi. Śrkomulķtiš og hįši žaš gróšri töluvert.

Sandur: Tķšarfariš var milt og mjög žurrvišrasamt. Gróšri fer hęgt fram vegna žurrka og nęturfrosta.

Reykjahlķš: Fyrstu dagar mįnašarins vondir. En vorleysingarnar frį 4. til 14. meš žvķ allra mesta sem komiš getur. Vķša skemmdir af rennsli leysingavatns į vegum og öšrum mannvirkjum. Seinni hluti mįnašarins fremur kaldur.

Gunnhildargerši: Vešrįtta mįnašarins var aš mestu hagstęš og gekk bśpeningur vel fram og saušburšur var meš besta móti.

Seyšisfjöršur: 19. maķ: Snjólag į jöršu. 24. maķ: Regn fyrst ķ gęr, slydda sķšdegis. Grįnaši nišur ķ fjallarętur. 29. maķ. Rigndi mikiš ķ gęr og nótt (62,5 mm). Fjöll hvķt til róta aš morgni.

Tķminn segir frį tķš į Sušurlandi ķ pistli žann 24.maķ:

Tķšindamašur frį Tķmanum hitti Matthķas Jónsson, bónda į Fossi ķ Hrunamannahreppi. aš mįli ķ gęr, og spurši hann tķšinda śr uppsveitum eystra. Matthķas lét mešal annars svo ummęlt: — Hjį okkur, uppi i Tungufellssókn, er enn varla kominn saušgróšur. Ég bżst viš, aš fé kroppi aš vķsu ekki annaš en gręngresi, en žaš fęr ekki fylli sķna af žvķ. Sķšastlišna viku fór gróšri ekkert fram, enda frost į hverri nóttu svo mikiš, aš grunnstingull var ķ smįįm og lękjum į morgnana. Sķšastlišna föstudagsnótt var frostiš meira aš segja įtta stig. Enn er ekki skóflustunga nišur į klaka.

Tķminn segir 27.maķ frį lķtilshįttar hafķs undan Vestfjöršum og śti af Hśnaflóa. Ekki var žetta žó mikiš:

Skip sem stödd voru į Hśnaflóa og fyrir Vesturlandi hafa oršiš vör viš mikinn ķs į reki žar um slóšir. Frétt frį togaranum Jóni Žorlįkssyni segir aš mikill ķs sé um öll Halamiš. Einnig hefir frést af hafķs nokkrar sjómķlur noršaustur af Horni ķ Hśnaflóanum. Ķsinn er žó ekki landfastur neinsstašar svo vitaš sé.

Tķš var hagstęš framan af jśnķ, en kólnaši til baga ķ kringum sólstöšurnar. Tķminn segir žann 22. jśnķ af grasmaški:

Mjög mikil brögš eru aš grasmaški į Sķšu og ķ Landbroti og Fljótshverfi. Eru stór svęši gróšurlendis milli Skaftįreldahrauns og Skeišarįrsands hvķt og skinin yfir aš lita eins og į vetrardegi, en išandi hrönn maška, žar sem žessi ófögnušur dreifir sér śt yfir land, er hann hefir įšur lagt undir sig. Žessi plįga hófst ķ jśnķbyrjun, og er nś svo komiš, žar sem mest brögš eru aš maškinum, aš hagalķtiš er oršiš handa kśm. Maškurinn žrķfst best ķ vallendi, ef mosi er ķ rót, en fer einnig yfir mżrlendi, ef žurrvišri eru. Žar sem mosalaust er, gętir hans ekki, hvorki ķ vel ręktušum tśnum né vallendi. Žar sem sandur eša mold fżkur į, svo aš hart er undir rót. Nś undir Jónsmessuna er sį tķmi, er grasmaškurinn skiptir um ham, en eftir nokkurn tķma fljśga svo fišrildin śr pśpunni ef tķš er hagstęš og bśa fyrir sig ķ haginn fyrir nęsta įr. Fylgjast stundum aš nokkur įköf maškaįr. Vęnta mį žess, aš jörš nįi sér nokkuš sķšari hluta sumars, en jafnan er gróšur gisinn og rżr, žar sem maškurinn hefir svišiš jöršina. Žaš er alls ekki fįgętt, aš grasmaškur valdi tjóni ķ Skaftafellssżslu, og hefir hans talsvert gętt um sumur undanfariš. En jafn skęšur og śtbreiddur mun hann ekki hafa veriš į žessum slóšum sķšan fyrir Kötlugos, en eftir Kötlugosiš varš hans ekki vart ķ nokkur įr.

Eftir nokkuš hagstęša byrjun jślķmįnašar lagšist hann ķ óvenjulega ótķš um allt austanvert landiš. Śrkoma var mjög mikil meš köflum og skrišuföll oftar en einu sinni. 

Tķminn segir frį žann 11. jślķ:

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 10.] uršu nokkur skrišuföll ķ Neskaupstaš ķ Noršfirši og ollu skemmdum į giršingum, tśnum og kjöllurum nokkurra hśsa. Skemmdir žessar eru žó ekki nęrri eins vķštękar og žęr, sem įttu sér staš į s.l. hausti af sömu orsökum. Geysilegar rigningar hafa veriš į Austurlandi undanfarna žrjį daga, en įšur hafši gengiš langur žurrvišrakafli. Vöxtur hljóp ķ margar įr, svo aš žęr uršu ófęrar bifreišum, og fjallvegir skemmdust, svo sem vegurinn yfir Fagradal. Samkoma var haldin ķ Hallormsstašaskógi į laugardaginn og sunnudaginn, og lenti fólk, er hana sótti ķ nokkrum hrakningum į heimleišinni. Noršfjaršarį varš ófęr og festust bķlar ķ henni, svo aš żta varš aš draga žį upp.

Enn segir Tķminn af skrišuföllum 12. jślķ:

Skemmdir hafa ekki oršiš eins stórvęgilegar af vatnsflóšunum ķ Noršfirši eins og bśist hafši veriš viš ķ fyrstu. Um skemmdir į hśsum er varla aš ręša. Hins vegar hafa lękir runniš yfir götur og tafiš fyrir umferš. Er nś veriš aš byrja aš lagfęra žessar skemmdir. Skemmdir uršu hins vegar nokkrar į vatnsveitukerfi bęjarins viš žaš aš vatnsęšar rifnušu upp og rofnušu en hverfi ķ bęnum var vatnslaust vegna žessa.

Og enn og aftur eru fréttir af skrišum ķ Tķmanum, nś 18.jślķ - en meiri en fyrr:

Į laugardaginn var [15.jślķ] uršu miklar skemmdir af völdum skrišuhlaupa og vatnavaxta viš Reyšarfjörš. Eyšilagšist meiri hluti gamla tśnsins aš Hólmum ķ Reyšarfirši og hśs sópušust śt į sjó, miklar vegaskemmdir uršu og brżr löskušust. Ķ vor hefir veriš žurrt og kalt austan lands og var mikill snjór i fjöllum. Nś nżlega brį til hlżinda, og į föstudagskvöldiš byrjaši aš rigna. Uršu skjótt miklir vatnavextir, og var leysingin svo ör, aš snjórinn bókstaflega sópašist śr hįfjöllunum. Olli žvķ miklu fremur, hve hlżtt var, heldur en sjįlf rigningin. žvķ aš hśn var ekki meiri en oft er. Į laugardagsnótt og laugardag rigndi enn, en dró žó mjög śr rigningunni, er leiš į daginn. Į laugardag tóku skrišurnar aš falla og koma ķ ljós skemmdir af vatnavöxtum. Gróf undan brśnni į Njörvadalsį. sem er skammt innan viš fjaršarbotninn, og seig hśn um einn metra öšru megin. Brśin į Bśšarį, er rennur gegnum sjįlft Reyšarfjaršarkauptśn, var og hętt komin. Hangir hśn žó uppi, enda var boriš grjót aš stöplunum. En mjög-er sorfiš śr öšrum stöplinum. Miklar skrišur féllu į veginn milli Reyšarfjaršar og Eskifjaršar, flestar śr Hólmatindi. Er vegurinn gereyšilagšur į löngum köflum. Munu alls hafa falliš į hana um 30 skrišur, sumar breišar, en auk žess er hann allur sundurgrafinn af lękjum og vatni, sem runniš hefir į hann. Stęrsta skrišan, sem hljóp śr Hólmatindi, lenti į tśninu į Hólmum. Var sżnt žegar fyrir hįdegi į laugardag, aš bęnum aš Hólmum myndi hętt, og foršaši Jón Gušjónsson, bóndi žar, og fólk hans sér burt śr hśsinu og žangaš, er minni hętta stafaši af skrišuhlaupum. Horfši fólkiš į, er fram brast į aš giska eitt hundraš og fimmtķu metra breiš skriša, er svipti öllu meš sér og ęddi nišur ķ hlķšina. Tók hśn af meginhluta gamla stašartśnsins į Hólmum, svo aš nś er ašeins eftir fimmti hluti af tśni, er įšur gaf af sér fimm kśa fóšur. Nżrękt śt frį gamla tśninu, eign Eskfiršinga, slapp hins vegar aš miklu leyti óskemmd. Ķbśšarhśsiš aš Hólmum varš ekki fyrir skrišunni, en hlaša og geymsluhśs sópušust į sjó fram. Voru ķ hlöšunni žrjįtķu hestburšir af nżhirtri töšu, en ķ geymsluhśsinu allar heyvinnuvélar og vinnuverkfęri bóndans, kaupstašarvara og eldsneyti. Var žar į mešal slįttuvél og kerra. Fór žetta allt ķ sjóinn, en sagt er, aš sjįist į sum tękin um fjöru. En engar lķkur eru til annars en žau séu gerónżt. Einnig tók af fjįrrétt śr timbri, og var viš hana öll vorull bóndans ,er tżndist ķ hlaupinu eins og annaš er fyrir žvķ varš. Hefir Jón Gušjónsson oršiš hér fyrir miklu og óvęntu tjóni, og Hólmar ķ Reyšarfirši, er jafnan hafa žótt śrvalsjörš, hlotiš įfall, er seint mun bętast.

Sušvestan lands var ķ gęr besti žurrkadagurinn, sem komi§ hefur sķšan slįttur hófst og um leiš heitasti dagurinn į sumrinu į žessum slóšum. Samkvęmt upplżsingum Vešurstofunnar var hitinn 23 stig ķ Reykjavķk, Žingvöllum og Hęli ķ Hreppum.

Svo hefjast fréttir af óžurrkum og vandręšum ķ heyskap. Tķminn segir frį 27.jślķ:

Sķfelldir óžurrkar hafa veriš į Fljótsdalshéraši ķ žrjįr vikur, og hafa sumir bęndur ekki enn getaš hirt eina einustu tuggu af heyi. Žeir, sem fyrst byrjušu slįtt, hafa ašeins nįš inn litlu einu, er bśiš var aš losa, įšur en rigningarnar hófust. —

Óžurrkar hafa veriš ķ meginhluta Rangįrvallasżslu ķ nęr tvęr vikur, og eiga menn oršiš mikiš af heyi śti. Eru sumir bęndur hęttir aš slį um sinn. Vestast ķ sżslunni mun minna hafa vętt.

Tķminn 29.jślķ:

Versti jślķmįnušur ķ mannaminnum į gervöllu Noršausturlandi. Į Noršur- og Noršausturlandi var voriš mjög kalt og žurrt og spretta žar sein. Sums stašar noršanlands var kal ķ tśnum, voru lengst af sķfelldir kuldanęšingar. Ķ jślķmįnuši brį til rigninga noršan lands og austan, og nįši grasvöxtur sér žį fljótt į strik, svo aš spretta er nś vķšast hvar oršin sęmileg. Sunnan lands voraši aftur į móti vel, og var spretta žar fljótt góš. Margir bęndur hafa engu nįš žurru. Vegna tregrar sprettu gat slįttur ekki hafist snemma noršan lands og noršaustan, nema žį helst sums stašar ķ Eyjafirši, og hefir fjöldi bęnda ekki enn nįš inn neinni tuggu žurri, og sums stašar hefir allt, sem bśiš var aš losa, legiš flatt fram aš žessu. Er heyiš oršiš stórskemmt, žótt, oftast hafi veriš kalt i vešri, og hį ekki nįš aš spretta.

Slide4

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ įgśstmįnuši og vik frį mešallagi (litir). Eindregin austanįtt er rķkjandi, sś eindregnasta sem viš vitum um hér viš land ķ įgśst.  Mešalkort jślķmįnašar var svipaš. Austanįtt var įmóta strķš ķ jślķ 2015 og ķ jślķ 1950, en žį var austanįtt įgśstmįnašar heldur vęgari en 1950. 

Nęrri hįlfum mįnuši sķšar er įstandiš svipaš eystra, en žurrka gętir vestanlands. Tķminn segir frį 10. įgśst:

Heyskaparhorfur eru enn mjög bįgar um gervallt Héraš. Ķ sķšastlišinni viku gerši žó vķšast góšan žurrk ķ hįlfan annan dag — į fimmtudag og föstudag. Nįšu menn žį vķša nokkuš af heyi, einkum žvķ elsta, og sums stašar allmiklu, ķ utanveršri Hjaltastašaržinghį er įstand žó mjög slęmt, ķ Jökulsįrhlķš hafa sumir bęndur ekki nįš inn tuggu af heyi ķ allt sumar. Žar létti žokunni aldrei um daginn. Horfir til stórkostlegra vandręša. Skįst mun įstandiš vera um mišbik Fljótsdalshérašs. Ķ Borgarfirši mun einnig mjög illa įstatt.

Mikill vatnsskortur er ķ Stykkishólmi um žessar mundir, og hafa żmsir erfišleikar hlotist af žvķ, mešal annars ķ frystihśsunum, žótt ekki hafi žaš oršiš aš beinu tjóni. Einnig hefir žaš oršiš heimilum ķ kauptśninu til mikils baga. Fram aš žessu hefir hér um slóšir veriš eitt hiš blķšasta og ljśfasta sumar um mjög langt skeiš, žurrvišrasamt og sólrķkt. Bęndur hafa heyjaš vel og nżting heyja veriš meš įgętum, en spretta ķ śthaga er vķša fremur rżr, og veldur žvķ sjįlfsagt of mikiš og langvinnt žurrvišri.

Tķminn segir 12. įgśst frį góšri tķš į Vestfjöršum (žó rignt hafi žar sķšustu daga):

Į Vestfjöršum hefir veriš góš heyskapartķš ķ sumar. Bęndur žar munu nś flestir vera bśnir aš alhirša af tśnum og sums stašar byrjaš į seinni slętti. Nś er brugšiš til rigninga žar og hefir rignt mikiš tvo sķšustu daga.

Vķša ķ Austur-Skaftafellssżslu eru bęndur, sem enn hafa engu heyi nįš inn. Er mikiš af heyi aš verša gerónżtt, en annaš liggur undir skemmdum. Hefir ekki gert flęsu, sem nefnandi sé, sķšan snemma i jślķmįnuši. Svo bįg hefir heyskapartķšin veriš, aš mönnum hefir ekki notast aš sśgžurrkun meš köldum blęstri.

Rigningarnar nįšu allt vestur ķ Mżrdal og Tķminn segir 18.įgśst frį miklum vexti ķ Markarfljóti. Einnig er sagt frį óžurrkum ķ Hrśtafirši, en eitthvaš misjafnt var hversu óžurrkanna gętti į vestanveršu Noršurlandi: 

Markarfljót hefir sķšustu vikur brotiš mjög land Hólmabęja ķ Rangįrvallasżslu. Hefir kvķsl mikil śr fljótinu falliš ķ gamlan farveg, sem Fauski nefnist, og tekiš af mikiš gróšurlendi tveggja jarša, Dalsels og Borgareyra. Sérstaklega hefir landbrotiš veriš stórfellt į Borgareyrum, žar sem sópast hefir 30—40 metra breiš spilda į margra kķlómetra svęši, og nemur nś kvķslin viš tśnjašar, svo aš tśngiršing er nś sums stašar fallin. Ķ Dalsseli hefir 4—6 metra breiš spilda brotnaš į rösklega eins kķlómetra löngu svęši. Tveir af Hólmabęjum, Brśnir og Tjarnir, hafa fariš ķ aušn į sķšustu įrum, mest fyrir įgang vatnanna, en įnauš af völdum Markafljóts jókst mjög į Hólmabęjum og svo og į nokkrum jöršum ķ Vestur-Eyjafjallasveit, er Žverį, Affalli og Įlum var veitt ķ fljótiš. Žessar tvęr jaršir keypti rķkissjóšur į sķnum tķma, žar sem sżnt žótti aš žeim var stofnaš ķ hęttu. Tķšindamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr til viš Geir Zoega vegamįlastjóra, og sagši hann, aš vegamįlaskrifstofan fylgdist meš žessum landspjöllum, er žarna vęru aš verša. Hefši verkstjórinn viš fyrirhlešslu Markarfljóts, Eysteinn Einarsson, sem į heima viš Markarfljótsbrś kynnt sér landspjöllin. En mjög vęri hér erfitt višfangs, sagši vegamįlastjóri. Hér žyrfti mikinn og dżran garš, ef verja ętti žetta land, og vęri kostnašarsamt aš bjarga öllu. en Markarfljót hleypur mjög sitt į hvaš. Framlag rķkisins til žessara hluta vęri ekki meira en svo, aš vegamįlaskrifstofan ętti fullt ķ fangi meš aš lįta žaš nęgja til višhalds į eldri göršum, sem vęru oršnir mjög langir.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi. Margir bęndur ķ héraši hafa lķtiš sem ekkert hirt af heyi sķšastlišinn hįlfan mįnuš, og er žvķ allmikiš śti sums stašar.

Ķ sumar hafa veriš meš einsdęmum litlir žurrkar ķ Hrśtafirši, svo aš elstu menn muna varla annaš eins. Hafa bęndur lķtiš sem ekkert geta hirt af tśnum og žaš litla sem nįšist er illa fariš vegna langvarandi hrakninga. Ķ gęr var vonskuvešur nyršra, stormur samfara stórfelldri rigningu.

Frį fréttaritara Tķmans į Sušureyri. Heyskapartķš hefir veriš meš afbrigšum góš hér um slóšir ķ allt sumar, og spretta ķ góšu mešallagi. Hefir hey veriš hirt eftir hendinni, išgręnt. Nś er hér noršangaršur.

Tķminn birtir enn fréttir aš austan 19. įgśst. Eins er fjallaš um noršanillvišri undir Eyjafjöllum:

Frį fréttaritara Tķmans į Egilsstöšum. Einstaka bęndur į Fljótsdalshéraši hafa nś nįš inn töšu aš mestu eša öllu leyti, en mjög hrakinni. En annars stašar er enn bįglegar į vegi statt. Į Jökuldal mun vart nokkur baggi hafa nįšst ķ sumar, og ķ Hróarstungu og Jökulsįrhlķš hefir vķša lķtiš sem ekkert nįšst. Ekki bętir žaš śr skįk, aš sums stašar eru allar engjar undir vatni og- verša ekki nżtandi, žótt af žeim fjari śr žessu. Svo er einkum ķ Hjaltastašaržinghį, žar sem engjarnar liggja mjög lįgt, sums stašar ķ Hróarstungu og yst ķ Jökulsįrhlķš. Er į mörgum bęjum aš engum slęgjulöndum er aš hverfa utan tśns, žótt skaplegri tķš geri undir haustiš.

Miklir heyskašar uršu undir Austur-Eyjafjöllum af völdum stórvišris af noršri į fimmtudag [17. įgśst] og ašfaranótt fimmtudags. Munu į annaš žśsund hestburšir hafa fokiš śt ķ vešur og vind, bęši af tśnum og engjum. Fréttamašur Tķmans hafši tal af Sveini Jónssyni ķ Skaršshlķš ķ Austur-Eyjafjallasveit, og sagši hann, aš allt hey, sem śti hefši veriš į bęjum undir Steinafjalli, hefši sópast burt, svo aš ašeins dreif vęri eftir, og vķšar hefši hey fokiš til skaša. Ķ Nśpakoti er įlitiš, aš eitt hundraš hestburšir af töšu hafi fokiš, og ķ Drangshlķš, austar ķ sveitinni, skammt vestan viš Skógį, fuku um eitt hundraš hestburšir af śtheyi. Į flestum bęjum fauk eitthvaš. Óžurrkar hafa veriš nęr heilan mįnuš į žessum slóšum, og höfšu bęndur aš miklu leyti hętt slętti, nema til votheysgeršar, svo af žeim sökum var minna śti en ella hefši veriš. Ķ gęr var hins vegar žurrkur. og mun sennilega fljótlega nįšst žaš af heyinu, sem ekki tętist burt.

Sķšan uršu mikil skrišuföll į Seyšisfirši. Tķminn segir frį 20. įgśst:

Ķ fyrrinótt gerši į Austfjöršum fjóršu stórrigninguna į žessu sumri meš žeim afleišingum, aš skrišur hlupu vķša śr fjöllum og ollu gķfurlegum skemmdum į mannvirkjum og veršmętum, og į Seyšisfirši bišu fimm manns bana, — kona og fjögur börn hennar, en margir sluppu naušlega śr hįlfköfšum hśsum.

Śr Bjólfinum uršu einnig hlaup, og uršu af žeim skemmdir į tśnum og einnig varš Bręšraborg, viš noršanveršan fjöršinn fyrir miklum skemmdum ķ hlaupi er žar kom. Margar ašrar skemmdir smęrri uršu ķ Seyšisfirši į hśsum, fiskreitum, götum, giršingum, göršum og öšrum mannvirkjum, en rigning fór rénandi er kom fram į daginn svo aš hętta į nżjum skrišuhlaupum ętti vonandi aš hafa rénaš. Kjallarar margra hśsa eru fullir af aur, og innanstokksmunir og annaš stórskemmt eša ónżtt. Brś tók af Vestdalsį.

Į Selsstöšum, bóndabę śt meš Seyšisfirši aš noršan, uršu miklar skemmdir. Žar flęddi Selsstašaį heim undir bęjarvegg meš miklum aurburši. Eyšilagšist mikiš af tśninu. Fjįrhśs brotnaši, og sśrheysgryfja og hįlf hey-hlaša fylltust af aur. Ónżttist žar hinn litli heyfengur, er bóndinn hafši nįš ķ sumar. Ķ Eskifirši uršu gķfurlegir vatnavextir, og brutust įr žar śr farvegum sķnum, og uršu verulegar skemmdir į götum ķ bęnum. Bleiksį, sem rennur rétt innan viš bęinn, flęddi upp śr farvegi sķnum, og rann hśn gęrmorgun yfir veginn į eitt hundraš metra löngum kafla. Grjótį braust einnig śr farvegi sķnum og flęddi hśn inn ķ hśs Bjarna Kristjįnssonar sjómanns, en žaš hśs stendur skammt innan viš įna. Tókst žó aš veita vatninu frį hśsinu, en fólk flśši hśs i grennd viš Grjótį. Hśn rann ķ gęr yfir veginn į tuttugu og fimm til žrjįtķu metra kafla. Lambeyrarį tókst aš halda ķ skefjum meš mannafla, en allar hlešslur mešfram įnni eru fallnar. Ķ ytri hluta bęjarins uršu engar skemmdir. Śr Gręnafelli ķ Reyšarfirši uršu ógurleg skrišuföll, og er žjóšvegurinn, žar sem hann liggur upp śr Reyšarfirši į Fagradal, ein stórgrżtisurš į löngum kafla. Er tališ, aš um tuttugu skrišur hafi falliš śr Gręnafelli. Hins vegar er bķlfęrt milli Reyšarfjaršarkauptśns og Eskifjaršar, en ekki veršur komist į bķlum inn i bęinn. Ķ Neskaupstaš munu engar skemmdir hafa oršiš.

Morgunblašiš segir nįnar af mannskašanum ķ frétt 20.įgśst:

Fimm manns ferst ķ skrišufalli į Seyšisfirši. Fréttaritari Morgunblašsins į Seyšisfirši, Benedikt Jónasson, sķmaši ķ gęr um žennan hörmulega atburš, sem komiš hefur eins og reišarslag yfir kaupstašinn. Benedikt sagši svo frį: Ķbśšarhśsiš, sem stórskrišan féll į, var tvķlyft steinhśs, milli 15 og 20 įra. Žaš var eign hlutafélagsins Ströndin į Seyšisfirši. Į efri hęš hśssins bjó Gunnar Siguršsson sjómašur og Kristlaug Žorvaldsdóttir, įsamt uppkomnum syni Sigurši og tveggja įra dreng. Į nešri hęšinni bjó Ašalbjörn Jónsson og Ingibjörg Magnśsdóttir og fimm börn žeirra hjóna. Hér byrjaši aš rigna laust eftir mišnętti ķ nótt sem leiš og gerši žį stórrigningu og hélst hśn ķ alla nótt fram yfir hįdegi. Var śrfellir eins og hann veršur mestur hér um slóšir. Vegnķa vatnavaxtanna uršu hér mjög vķša skrišuföll og mun skrišan į hśsiš hafa falliš nokkru fyrir klukkan įtta ķ morgun. Fólkiš var žį aš yfirgefa hśsiš žar eš žaš óttašist aš skriša myndi falla į žaš. Kristlaug Žorvaldsdóttir, kona Gunnars, var farin śr hśsinu, śt ķ stórrigninguna meš hinn tveggja įra gamla son žeirra hjóna, er skrišan féll. — Ašalbjörn Jónsson hafši fariš gangandi inn ķ bę til aš nį ķ bķl, til aš flytja konu sķna og börnin burtu. Var hśn žvķ ein heima meš fimm börn sķn, og fešgarnir į nešri hęšinni, er stórskrišan féll śr Strandartindi og skall į hśsiš, meš žeim afleišingum, aš žaš molašist nišur og grófst undir skrišunni, sem gekk ķ sjó fram. Fólk kom į slysstašinn skömmu sķšar. Žeim fešgum Gunnari og Sigurši hafši tekist aš brjótast śt śr hśsrśstunum og upp śr skrišunni. Var Gunnar talsvert meiddur. — Dóttir Ašalbjarnar, Gušrśn, 15 įra, var grafin upp śr hśsrśstunum. Hśn var eitthvaš meidd, en lķšur nś sęmilega eftir atvikum. Móšir hennar og fjögur systkini fórust ķ skrišufallinu. Var bśiš aš grafa fjögur lķk upp ķ gęr um nónbil.

Tķminn segir 22. įgśst frį flóšum į Śthéraši:

Gķfurleg flóš uršu ķ Hjaltastašaržinghį sķšastlišinn laugardag [19. įgśst]. Flęddu Selfljót og Bjarglandsį og fleiri žverįr žess yfir geysimikiš landflęmi, og er žar meš algerlega loku fyrir žaš skotiš, aš nokkurn engjablett verši unnt aš slį į mörgum bęjum ķ Hjaltastašaržinghį į žessu sumri. Tķšindamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr sķmtal viš Sigžór Pįlsson, bónda į Hjaltastaš og Žorstein Sigfśsson, bónda į Sandbrekku. Sögšu žeir aš slķk flóš hefšu ekki komiš ķ Hjaltastašažinghį ķ tuttugu įr, en sumir teldu žetta flóš stórfenglegra en flóšiš sumariš 1930. Ķ stórrigningunni ašfararnótt laugardagsins hljóp gķfurlegur vöxtur i allar įr, sem eiga upptök sin ķ fjallgaršinum milli Śthérašsins og fjaršanna, og er Selfljót eitt žeirra. Er ein meginupptakakvķsl žess Gilsį, er kemur śr Vestdalsvatni į Vestdalsheiši, um tveim kķlómetrum vestan viš botn Vestdals ķ Seyšisfirši. Bjarglandsį kemur śr fjöllunum skammt noršvestan viš Lošmundarfjörš.

Ķ Lošmundarfirši uršu miklir vatnavextir į laugardaginn, sem vķšar į Austfjöršum. Tvęr įr, Noršdalsį og Kirkjuį. renna nišur viš tśniš į Klyppsstaš, sķn hvoru megin. Hlupu žęr į tśniš, önnur hvor eša bįšar, en aš žvķ er Tķminn veit best, hafa žó ekki oršiš miklar skemmdir af völdum žeirra. Kirkjuįin hefur oft įšur valdiš spjöllum į engjum og tśni į Klyppstaš.

Seyšisfjöršur flakir ķ sįrum eftir įfalliš. Žaš er žungt yfir öllu į Seyšisfirši eftir hiš ógurlega slys, er varš į laugardagsmorguninn, og uggur ķ fólki, sem bżr į Fjaršarströndinni. žar sem skrišuföllin uršu mest. Tališ er aš fjįrtjóniš, sem varš į Seyšisfirši, nemi hundrušum žśsunda ķ krónutali. Tjóniš į sķldarbręšslunni er įlitiš nema aš minnsta kosti 150 žśsundum króna. Enn er žó ekki vitaš, hvort žręrnar hafa skemmst, en ķ žeim voru 800 hundruš mįl af sķld. Malardyngjan ofan į sķldinni er tveggja metra žykkt. Auk žeirra, sem bjuggu ķ hśsi žvķ, žar sem slysiš mikla varš, hafa fjölskyldur Sveinbjarnar Hjįlmarssonar, Žóris Danķelssonar og Magnśsar Halldórssonar oršiš fyrir miklu tjóni. Tališ er žó, aš hśs Sveinbjarnar hefši oršiš miklu verr śti, ef staurar hįspennulķnu, sem er ķ hlķšinni ofan viš žaš, hefšu ekki hlķft žvķ, žvķ aš um žį klofnaši skrišan nokkuš. Skemmdir į tśnum og vegum: Į Selsstöšum eyšilögšust fjörtķu hestburšir af heyi, og allt aš žrišjungur tśnsins mun hafa ónżst. Verulegar skemmdir uršu einnig į tśnum, sem ķbśar Seyšisfjaršarbęjar eiga, og miklar skemmdir hafa oršiš į vegum, mešal annars veginum śt meš Seyšisfirši aš sunnan og Fjaršarheišarvegi, sem žó er bķlfęr. Ašeins brśin į Vestdalsį mun kosta tugi žśsunda. Skemmdir į fiski, sem var ķ verkun, hafa ekki enn veriš rannsakašar til hlķtar, en hafa vafalaust oršiš verulegar. — Sérkennilegt žykir žaš, aš fiskstakkur, sem fęršist til um žrjįtķu metra meš skrišunni, sem į hann féll, losnaši ekki śr įbreišslunni, er bundin var į hann, og mun fiskurinn ķ honum lķtiš skemmdur.

Tķminn 26. įgśst:

Um allt Noršurland og Austfirši eru enn lįtlausir óžurrkar, og getur varla heitiš, aš nokkurn tķma sjįi til sólar. Menn eru vķšast fyrir löngu hęttir aš slį eša hugsa yfirleitt til heyskapar, enda er žess enginn kostur aš afla heyja, fyrr en breyting veršur į vešrįttunni.

Tķminn segir 1. september af sumri ķ Sušursveit:

Śr fréttabréfi śr Sušursveit [23.įgśst]: Voriš 1950 mįtti teljast hér sęmilega gott. Menn munu hafa sleppt hér ķ sveit įm og hrossum af heyjum um 10. maķ. Var žį byrjaš aš gróa og hélt įfram aš gróa śt maķmįnuš. Fénašarhöld uršu hér góš. Ķ jśnķmįnuši var hér mjög žurrkasamt, sólskin og hitar miklir, svo aš sprettan stöšvašist sem mest į śtjörš og tśnum, sem lķtiš voru sprottin fyrir. Er rigningartķšin byrjaši snemma ķ jślķ, spruttu tśnin fljótt og spruttu fljótt śr sér, svo aš naušsynlegt var aš sleginn vęru fyrir jślķlok, žvķ aš spurningin er alltaf, hvort er betra aš lįta töšuna fśna óslegna eša slegna. Śtjörš hefir nįš hér lķtilli sprettu. Nś, 23. įgśst hinn sķšasta hundadag, er bśin aš vera hér óslitin fyllsta ótķš frį žvķ meš jślķbyrjun. Žaš mį telja aš varla hafi komiš hér žurr dagur til enda į žessu tķmabili og oft óhemju rigningar og hvassvišri į austan, svo aš óvanalegt er hér ķ byggš. Tvo daga hefir hann komiš hér į noršan, sem er okkar besta žurrkįtt. Žessir tveir dagar komu meš nokkru millibili žó, og ķ bęši skiptin var svo hvasst hér, aš mikiš fauk af heyi. Žessa daga žornaši hey nokkuš žaš, sem ekki fauk, en ķ bęši skiptin, var komin rigning įšur en lygndi svo, aš hęgt vęri aš eiga nokkuš viš hey. Žessir tveir žurrkdagar uršu žvķ bara til eyšileggingar, ef hęgt var į eyšilegginguna aš bęta.

Mikiš hvassvišri gerši į Siglufirši 4. september. Tķminn segir frį žann 6. Einnig eru almennar heyskaparfréttir:

Ķ fyrradag [4. september] geisaši hvassvišri mikiš į Siglufirši og ķ nęrsveitum. Vešriš stóš žó ašeins nokkrar klukkustundir. — Allmikiš tjón varš af völdum vešursins, žak fauk af hśsi og skemmdi önnur hśs. Einnig fauk töluvert af įhöldum viš söltunarstöšvar og tómar sķldartunnur fuku. Vélskipiš Sjöfn var statt śt af Siglunesi og missti nót og nótabįt.

Žaš svęši į landinu, sem verst hefir oršiš śti i sumar, er aš heita mį allt Austurland aš nokkrum hluta Fljótsdalshérašs undanskildum. Allt noršan frį Axarfjaršarheiši, sušur aš Mżrdalssandi hafa veriš stöšugir óžurrkar ķ allt sumar, svo aš sumir bęndur voru nś fyrir fįum dögum, eša nś fyrir helgina aš nį inn žvķ fyrsta, sem hęgt hefir veriš aš žurrka af töšufengnum. Horfir til stórkostlegra vandręša viša į žessu svęši vegna óžurrkanna, žar sem bśast mį viš žvķ, aš vķša verši heyfengur bęnda į žessu svęši ekki nema um helmingur žess, sem hann er undir venjulegum kringumstęšum. Ķ sumar hefir heyskapur gengiš įgętlega į Vesturlandi. Ķ Borgarfirši, Snęfellsnesi, Dalasżslu, Baršastrandarsżslu, V-Ķsafjaršarsżslu og Noršur-Ķsafjaršarsżslu aš Jökulfjöršum hefir veriš góšur heyskapur ķ sumar. Sums stašar į žessu svęši hefir žó veriš heldur snöggt, einkum į įveituengjum. Hį į haršvelli hefir lķka sprottiš illa vegna mikilla žurrka. Į öllu žessu svęši eru ķ fyrsta lagi góš og óhrakin hey og ķ meš allagi aš vöxtum. Į noršanveršum Vestfjöršum, ķ Grunnavķk, Sléttu- og Įrneshreppum hafa aftur į móti veriš miklir óžurrkar ķ sumar. Heyskapur žar hefir žó ekki oršiš mjög afleitur. Hefir žaš einkum bjargaš, aš bęndur į žessum slóšum eru vanir sśrheysgerš og hafa notaš žį heyverkunarašferš mikiš ķ sumar. Um mišbik Strandasżslu hefir heyskapur einnig veriš tafsamur vegna óžurrka. Hey hefir žó nįšst žar nokkurn veginn, enda gert vothey jöfnum höndum. Ķ Hrśtafirši hefir hins vegar veriš miklu óhagstęšara tķšarfar.

Tķminn segir 14. september frį góšum dögum į Sķšu:

Blašiš įtti ķ gęr til viš Kirkjubęjarklaustur. Į Sķšu hafa veriš afbragšsgóš vešur undanfarna daga og var enn ķ gęr. Hafa bęndur hirt mikiš af heyjum og eru nś flestir aš ljśka heyskap sem hvaš lķšur. Hafa žessir góšu žurrkdagar mjög bętt um óžurrkana fyrr ķ sumar. Veršur heyfengur nokkur, žótt hann sé ekki aš sama skapi aš gęšum.

Žann 14. september tżndist flugvélin Geysir į leiš til Ķslands meš sex manna įhöfn. Vélin villtist af leiš og lenti į Bįršarbungu. Vél og įhöfn fundust fįeinum dögum sķšar. Um žetta var mikiš ritaš og skrafaš. Hungurdiskar fjöllušu nokkuš um vešurskilyrši į leiš vélarinnar ķ sérstökum pistli. Žar er vķsaš ķ ķtarlega grein um slysiš sem birtist ķ Morgunblašinu 17. september įriš 2000 (timarit.is). 

Tķminn segir 24. september frį versta sumri ķ manna minnum ķ Noršur-Žingeyjarsżslu en góšum heyskap sušur ķ Ölfusi:

Versta sumar sem elstu menn muna ķ Noršur-Žingeyjarsżslu. Ķ jślķ komu ašeins žrķr žurrkdagar, einn ķ įgśst og flęsa einn eša ķ tvo daga ķ september. Segja mį, aš ašeins hafi komiš fjórir eša fimm žurrkdagar į öllu sumrinu. Ķ jślķ voru žrķr žurrkdagar, og tókst mönnum žį aš hirša lķtiš eitt af töšu. Ķ įgśst var ašeins einn žurrkdagur, 14. įgśst og sķšan ekki söguna meir, nema ef telja skal flęsu 3. september sem žó kom varla aš notum vegna žess aš stórrigndi dagana fyrir og eftir. Enn eru žvķ mikil hey śti og mikiš ónżtt eins og gengur og į sumum bęjum var mjög lķtiš hirt. Į einhverju besta engi į landinu, Skóga- og Ęrlękjarselsengjum flaut allt heyiš upp og varš ónżtt og engiš er allt undir vatni og kemur aš engum notum ķ sumar.

Viš höfum haft įgętt sumar og aldrei veriš heyjaš eins mikiš ķ minni sveit, sagši gamall bóndi śr Ölfusi, sem leit inn ķ skrifstofu Tķmans ķ gęr. Annars er ég Hornfiršingur aš ętt og uppruna og hefir žvķ tekiš sįrt aš heyra um óžurrkana og vandręšin af völdum žeirra austan lands ķ sumar. Žaš er aumt til žess aš vita, aš til skuli vera bżli, og kannski svo tugum skiptir, žar sem engin tugga hefir nįšst ķ hlöšu, og lķklega er slķkt óžurrkasumar dęmalaust. En aušvitaš hafa komiš óžurrkar fyrr. Įriš 1845 — sumariš sem Heklugosiš varš, herma sagnir, aš fyrstu töšubaggarnir ķ Ölfusi hafi nįšst inn į höfušdag. Žegar menn fóru ķ veriš um haustiš, var gefiš į garšann handa fénu, en žaš hey var aldrei étiš aš sögn, žvķ aš veturinn var svo góšur, aš nęr aldrei festi snjó.

Tķminn segir 26. september frį góšri tķš ķ Borgarfirši:

Danķel Kristjįnsson, bóndi į Hrešavatni leit inn ķ skrifstofu Tķmans ķ gęr, og skżrši svo frį, aš žetta sumar hefši veriš eitt hiš fegursta žar upp frį. Mun varla nokkur heytugga hafa hrakist. Žį hefši haustiš ekki veriš lakara, og myndu menn ķ Mżrasżslu varla fegurri septembermįnuš. Skógurinn er enn nęr algręnn, sagši Danķel, ašeins byrjašur aš blikna į stöku staš. Hlķšarnar eru algręnar, og fólk į berjamó upp um öll fjöll, žótt lķtiš eitt hafi fryst fįeinar nętur.

Tķminn segir 5. október frį umskiptum ķ Mżrdal:

Magnśs Finnbogason bóndi ķ Reynisdal ķ Mżrdal leit inn i skrifstofu Tķmans ķ gęr og spurši tķšindamašur blašsins hann frétta aš austan. „Jślķ og įgśst voru einhverjir žeir verstu mįnušir, sem ég hefi lifaš, en september hins vegar einn sį allra besti,“ sagši Magnśs. Žeir sem hófu heyskapinn fyrir eša um 20. jśnķ sluppu best, žvķ aš góšir žurrkar voru sķšustu dagana ķ jśnķ. Nįšu žeir bęndur góšri töšu ķ hlöšu og fengu auk žess afburša góša hįarsprettu. Hinir, sem byrjušu ekki fyrr en um mįnašamótin uršu verr śti, žvķ žį var hinn langi óžurrkakafli aš hefjast. Sést į žessu, aš žaš er hollrįš hiš mesta aš byrja slįttinn snemma, žótt ekki sé mikiš sprottiš. Žaš bętist upp ķ hįarsprettunni, og tķšarfariš į Ķslandi ętti aš vera bśiš aš kenna bęndum, aš žaš er mikil įhętta aš sleppa nokkrum žurrkdegi, sem gefst eftir mišjan jśnķ. Einhvern veginn er žaš lķka svo, aš žurrvišri ganga oft um og eftir Jónsmessuna.

Tķminn segir 6. október frį heysköšum į Hśsavķk.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Hśsavķk ķ gęr. Ķ gęrkvöld [4. október] gerši hér aftakavešur meš slyddu og sķšan rigningu mikilli. Ķ morgun lygndi žó og stytti upp aftur og var sęmilegt vešur ķ gęr. Nokkrir heyskašar uršu hér į Hśsavķk, feykti uppbornum heyjum og skemmdi. Skašar žessir munu žó ekki hafa oršiš stórfelldir. Snjólaust er į žessum slóšum ķ byggš, en nokkur snjór į heišum. Reykjaheiši er oršinn illfęr af bleytu og snjó. Žó fóru bķlar yfir hana ķ gęr. Ķ fyrradag og i fyrrinótt snjóaši ķ byggš i Borgarfirši. Er žaš fyrsti snjórinn, sem žar fellur į žessu hausti.

En vatnsskortur var ķ vestanveršri Rangįrvallasżslu. Tķminn 7. október:

Talsveršur vatnsskortur er į żmsum bęjum ķ sumum sveitum Rangįrvallasżslu, žar sem žurrlent er og erfitt um örugg vatnsból. Hefir jöršin žornaš mjög sķšari hluta sumars og lindir, sem vatn er tekiš śr til neyslu, žrotiš gersamlega. Į bęjum ķ Holtum hafa sums stašar oršiš veruleg óžęgindi af vatnsskortinum. Menn hafa oršiš aš sękja vatn į drįttarvélum og öšrum farartękjum um alllangan veg, en fįlišaš vķšast hvar um žetta leyti og haustönnum ekki lokiš.

Siglufjaršarskarš lokašist nokkuš snögglega ķ kasti snemma ķ október (ekki óvenjulegt). Tķminn segir frį 11. október:

Ķ gęr munaši minnstu į aš mikiš slys yrši į fólki og fénaši er var į leiš yfir Siglufjaršarskarš śr Siglufirši ofan ķ Fljót. Tók snjóskriša fimm manns og 20 kindur, og bar allt saman meš sér um 103 metra veg. Fólkinu tókst aš bjarga sér lķtt meiddu śr snjóflóšinu og einnig tókst aš bjarga öllum kindunum lifandi.

Vatnsskortur er oršinn į żmsum bęjum ķ Garšahreppi og hafa nś žrotiš vatnsból, sem ekki hafa oršiš vatnslaus fjölmörg įr. Ķ mörgum fjósum er nś ekkert vatn. Vķšar sušvestan lands er nś oršinn vatnsskortur eša tekiš aš brydda į honum.

Tķminn segir enn af sumarvešri nyršra žann 25.október:

Jón į Laxamżri segir fréttir af sumarvešrįttunni ķ Žingeyjarsżslu. Ég hef fariš yfir dagbękurnar mķnar segir Jón, og leitaš ķ yfirliti Thoroddsens um įrferši į Ķslandi og komist aš raun um žaš, aš žess munu engin dęmi, svo vitaš sé aš žaš hafi nokkurn tķma komiš fyrir į Ķslandi įšur, aš til vęru vęru bęir sem ekki vęri fatiš aš hirša eina einustu tuggu af heyi fyrsta vetrardag. En žess munu nś manna ašeins dęmi į noršausturhorni landsins. Voriš var lķka meš eindęmum kalt svo aš vala hefir annaš eins žekkst ķ vorharšindum žegar ķsar hafa legiš fyrir landi fram į sumar. Ķ maķmįnuši öllum voru ekki nema žrjįr frostlausar nętur į Laxamżri og mį žvķ vel bśast viš aš engin frostlaus nótt hafi veriš ķ žeim mįnuši ķ byggšum fjęr sjónum. Og frostiš hélt įfram ķ jśnķ. Frostnótt var sķšast 20. jśnķ. Sex dögum seinna var ekki sumarlegra en svo aš noršanhrķš gerši į Axarfjaršarheiši. Śr žvķ aš jśnķmįnušur var svo kaldur, var ekki furša žótt grasiš sprytti seint. Ekkert gras ķ jślķbyrjun. Ķ jślķbyrjun var hvergi hęgt aš byrja aš slį fyrir grasleysi, žó aš góšur žurrkur héldist fyrstu daga mįnašarins. En 9. jślķ fór aš rigna og kom sķšan enginn heill sólskinsdagur til veturnįtta. Heyskapurinn varš žvķ allur ömurlega barįtta, sem oft virtist tilgangslķtil vegna erfišleikanna. Žeir, sem sśgžurrkun höfšu stóšu sig mun betur er žeir bęndur, sem ekki höfšu komiš sér upp slķkum tękjum. Žar sem žau voru, var hęgt aš hirša illa žurrt. Vķša er mikill engjaheyskapur og heyfengur af engjunum verulegur hluti af heyöfluninni. Nś brugšust engjarnar vķšast hvar. Į Laxamżri er mikill hluti heyskaparins į engjum viš Laxį. Aš žessu sinni uršu engjarnar aš engu liši. Žęr voru allar undir vatni. Fyrsta vetrardag birti aftur upp eftir rigningar sumarsins. Veturinn heilsaši meš sumarvešrįttunni, sunnanįtt og  hlżindum. Margir hafa unniš aš heyžurrkun žessa sķšustu daga nyršra, en žó er žaš svo, aš ekki hefir veriš nógu góšur žurrkur, svo hęgt hafi veriš enn aš žurrka heyin til hiršingar enda er dagur stuttur og sólin orši lįg į lofti. Mikil hey eru śti og meginhluti žeirra ónżtur til annars en įburšar. Žó er sumt af seinni slętti og śtengjaslętti, sem nota mį handa skepnum, nįist žaš žurrt. Mį žvķ gera rįš fyrir, ef žurrkur helst nęstu daga, aš žśsundir hestburša af langhröktu heyi nįist loksins ķ hlöšur į noršausturhorni landsins.

Tķminn segir af hvassvišri į Akureyri og nįgrenni ķ pistli 31. október:

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 30. október] var aftaka hvassvišri į Akureyri af sušaustri. Uršu talsveršar skemmdir af vešrinu į Akureyri og skekktist olķugeymir, sem žar er ķ smķšum, en bįtar slógust saman. Olķufélagiš hefir aš undanförnu įtt stóran olķugeymi ķ smķšum į Glerįreyrum. Geymir žessi var kominn upp og byggingu hans langt komiš, žannig aš bśist var viš, aš hęgt yrši aš taka hann ķ notkun innan skamms. Ķ ofvišrinu stórskemmdist žetta mikla mannvirki, skekktist į undirstöšunum, svo aš mikiš verk mun vera aš lagfęra hann aš nżju, svo hęgt verši aš ljśka viš byggingu hans. Ašrar tilfinnanlegar skemmdir voru žęr, aš nokkrir smįbįtar, er lįgu ķ höfninni, skemmdust mikiš og minnihįttar spjöll uršu į öšrum bįtum. Margt lauslegt fauk og skemmdist ķ ofvišrinu, en stórfellt tjón varš ekki į öšrum mannvirkjum. Ķ Eyjafirši innanveršum var ofvišri lķka žessa sömu nótt. Lķtilshįttar skemmdir uršu žar. Jįrnplötur fuku og sitt hvaš lauslegt heim viš bęi. Stórfellt tjón mun žó hvergi hafa oršiš af vešrinu inni ķ Eyjafirši.

Leitir gengu illa ķ Hornafirši. Tķminn segir frį 7.nóvember:

Tķš hefir veriš meš eindęmum stirš ķ Hornafirši undanfarnar tvęr vikur, sķfelldar žokur og rigningar, svo aš varla hefir komiš björt stund śr degi hvaš žį heilir dagar sķšasta hįlfan mįnušinn. Af žessum sökum hafa seinni leitir ķ sveitunum ķ grennd viš Hornafjörš dregist śr hömlu og eru nś oršnar hįlfum mįnuši seinni en venjulegt er. Bķša bęndur nś uppbirtu, svo aš sķšari réttir geti fariš fram.

Undir mįnašamót nóvember/desember versnaši vešur og žann 30. gerši sérlega slęmt noršaustanvešur, og svo annaš įmóta žann 10. desember. Žessi vešur eru ķ flokki mestu noršanvešra žessara įra. 

w-1950-sponn-nov_des-export

Lķnuritiš sżnir lęgsta žrżsting į landinu į 3 klst fresti frį 26. nóvember til 16. desember (raušur ferill). Žrjįr lęgšir eru įberandi. Blįu sślurnar sżna hins vegar landsžrżstispönn, mun į hęsta og lęgsta žrżstingi hvers athugunartķma. Almennt mį segja aš illvišri sé um stóran hluta landsins nįi žrżstispönnin 20 hPa. Ķ žessum vešrum bįšum gerši hśn öllu betur, fór ķ 31 hPa ķ fyrra vešrinu, en ķ 36 hPa ķ žvķ sķšara - og tjón varš mikiš. 

Tķminn segir af bįtsstrandi og samgönguerfišleikum ķ pistli žann 28. nóvember:

Skipverjar į vélbįtnum Žormóši ramma frį Siglufirši uršu aš hleypa ķ strand ķ fyrrakvöld  [26. nóvember] skammt vestan viš Saušanes ķ forašsvešri og brimi. Kom björgunarsveit frį Siglufirši į vettvang, og varš mönnum öllum bjargaš um mišnęturskeišiš ķ fyrrinótt. Séra Pétur T. Oddsson ķ Hvammi ķ Dölum lenti ķ hrakningum ķ Svķnadal ķ fyrrinótt og lį žar śti viš annan mann. Var leit hafin ķ gęr bęši śr Saurbę og Hvammssveit og fundu leitarmenn prestinn og förunaut hans į Leysingjastašaleiti.

Undanfarna tvo sólarhringa hefir gengiš į meš snjókomu višast noršan lands svo aš heišavegir eru nś aš teppast og illfęrt oršiš vķša ķ byggšum. Ķ gęr var žó heldur léttara og snjókoman minni.

Tķminn segir af illvišri žann 1.desember og nęstu daga:

Ķ gęr [30. nóvember] var noršan og noršaustan hvassvišri um allt land og herti vešriš fremur eftir žvķ sem į daginn leiš og bśist var viš aftakavešri ķ nótt. Vešurhęšin var vķšast hvar 10—14 vindstig i gęrkvöldi og einna hvassast į Vestfjöršum og śti fyrir žeim. Žar var einnig mest snjókoma, en žegar austar dró varš hlżrra og slydda eša rigning um noršausturhluta landsins. Sunnan lands var śrkoma lķtil en nokkurt frost, mest fimm stig. Mjög erfitt var aš fį greinilegar fréttir um vešurlag ķ fjarlęgum hérušum landsins, žvķ aš miklar sķmabilanir höfšu oršiš og var sķmasambandslaust viš flesta staši noršan lands og vestan, svo sem Ķsafjörš, Akureyri, Siglufjörš o.fl. Er bśist viš, aš miklar skemmdir hafi oršiš į sķmalķnum, žar sem snjór hafi hlašist į žęr og slitiš žęr.

Slide5

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa daginn įšur en vešriš skall į. Mikil og kröpp hįloftalęgš kom yfir Gręnland śr vestri. Žį dżpkaši lęgš į Gręnlandshafi, losnaši frį Gręnlandi og fór austsušaustur rétt undan Sušvesturlandi. Ķ kjölfariš kom mikill noršanstrengur sušur um landiš. 

Slide6

Vešriš var ķ hįmarki undir kvöld žann 30. og sķšan žann 1. desember. Žį var lęgšin komin austur fyrir land. 

Tķminn 2.desember: 

Óvešriš, sem skall yfir landiš ķ fyrradag er eitt žaš mesta sem sögur fara af. Er žvķ helst lķkt viš hiš svokallaša Halavešur 1925. Bar žaš aš meš nokkuš svipušum hętti. Nś, eins og žį, voru žaš togararnir, sem voru aš veišum śti fyrir Vesturlandinu. sem fyrst uršu fyrir baršinu į ofvišrinu, žótt, sem betur fór, hafi ekki frést um slys į žeim. Ķ fyrramorgun [30.nóvember] bįrust fregnir frį togurunum, sem voru į veišum vestur af Bjargi og opnum Breišafirši, alllangt frį landi, um žaš aš ofvišri mikiš hefši skyndilega skolliš yfir žį, og varš vindhrašinn į svipstundu um 11 vindstig. Žaš eru ašallega togarar į karfaveišum į žessum slóšum, en hinir, sem eru į žorskveišum, halda sig flestir į Halanum. Nokkru sķšar var sama vešur komiš hjį žeim. Nokkrum klukkustundum sķšar, eša rétt upp śr hįdeginu, skall ofvišriš yfir Vesturlandiš, fyrst Vestfirši, sķšan kom žaš yfir allt Noršurland og svo Sušurland og austur um allt land. Um sexleytiš ķ fyrrakvöld var komiš fįrvišri um allt land, eitt hiš versta og illśšlegasta vešur sem komiš hefir lengi. Var afspyrnurok meš śrkomu, stórhrķš į öllu Noršur- og Vesturlandi, einni žeirri verstu, sem žar hefir komiš ķ mörg įr.

Sunnanlands var vķšast krapahrķš, og einnig į Austurlandi. Žar skall vešriš sķšast yfir, sķšla kvölds. Um mišnętti ķ fyrrinótt fór vešriš heldur aš lęgja į Sušur- og Vesturlandi, en hélst žó ęšihvasst alla nóttina, og mestan hluta dags ķ gęr. Sķmalķnur slitnušu unnvörpum žegar ķ staš, bęši af rokinu, og eins af žvķ aš ķsing og krap hlóšst į lķnurnar. Sambandslaust varš viš mestan hluta landsins. Rofnaši žannig samband viš allan vesturkjįlka landsins og einnig rofnaši- allt sķmasamband viš Noršur- og Austurland. Ķ gęr var ekki hęgt aš tala frį Reykjavķk, annaš en vestur ķ Mżrasżslu og noršur į Boršeyri, en žangaš er jaršsķmi, og austur į Hvolsvöll. Ekki er vitaš, hversu vķštękar skemmdir uršu į sķmalķnum, en įreišanlega eru žęr mjög miklar. Žegar ofvišriš skall yfir voru fįir vélbįtar į sjó. Ógęftir hafa veriš undanfarna daga, žó enginn byggist viš slķkum hamförum sem žessum. Žeir bįtar, sem voru į sjó, voru ašallega viš flutninga meš ströndum landsins, eša į leiš frį śtlöndum eša heim. Togararnir voru hins vegar yfirleitt į veišum og fengu aš kenna į vešurofsanum. Ekki hefir frést aš neitt alvarlegt hafi žó oršiš aš hjį žeim enda stór og sterk skip.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Keflavik. Žaš munaši minnstu, aš togarann Keflvķking ręki upp ķ fjöru ķ Keflavķk ķ fyrrakvöld. Lį skipiš žar viš bryggju, og var veriš aš losa žaš. En um tķuleytiš slitnaši skipiš frį bryggju og mįtti ekki tępara standa, aš žvķ yrši bjargaš.

Frį fréttaritara Tķmans į Hvolsvelli. Undir Eyjafjöllum var aftakavešur ķ fyrrinótt, enda er žar mjög vešrasamt. Žar fauk žak af bķlageymslu og vörubifreiš fauk śt af veginum og stórskemmdist. Ķ Hvolstungu undir Eyjafjöllum fauk žak af nżrri bķlageymslu. Į žessum sama bę fauk bifreiš fyrir nokkrum įrum og eyšilagšist. Vegna žess atviks og hins, aš aušséš var, aš ekki var öruggt aš eiga bķl į bęnum vegna vešrahamsins, fékk bóndinn aš byggja bķlageymslu, en nś hefur žakiš fokiš af henni. Vörubifreiš, sem var į ferš undir Eyjafjöllum, fauk śt af veginum og į hvolf. Skemmdist hśn mikiš, en bifreišastjórinn, Einar Aušunsson frį Hóli, slapp ómeiddur aš kalla. Bar žetta aš höndum rétt hjį Žorvaldseyri. Vešriš var geysimikiš į žessum slóšum og višbśiš aš žar hafi oršiš żmsar meiri skemmdir, žótt fregnir af žvķ séu ekki enn fyrir hendi.

Tķminn segir enn af tjóni ķ pistli žann 3.desember:

Frį fréttaritara Tķmans į Hvolsvelli. Nįnari fregnir hafa nś borist um skemmdir af völdum fįrvišrisins undir Austur-Eyjafjöllum. en į žvķ svęši viršast skemmdir hafa veriš einna mestar, enda var vešriš afskaplegt žar. Sķmasambandslaust var viš flesta bęi žar og bįrust fregnir žvķ seint. Hvassvišriš skall į um kl.11 į fimmtudagskvöldiš [30.] į žessum slóšum og varš žegar fįrvišri, sem stóš fram undir morgun. Į sjįvarbęjunum undir austurfjöllunum var vešriš mest og žar uršu skemmdir mestar. Žak fauk žar af tveimur ķbśšarhśsum meš öllu, Berjaneskoti og Leirum. Žetta voru hvort tveggja timburhśs. Ķ Berjaneskoti fauk einnig žak af hlöšu og sśrheysgryfjum. Į Berjanesbęjunum og fleiri sjįvarbęjum uršu żmsar meiri skemmdir. Žök fuku af mörgum hlöšum og śtihśsum. Ķ Skaršshliš fauk žak af bķlskśr. Žak fauk einnig af stórri bķlageymslu ķ einu lagi ķ Hvoltungu svo og af haughśsi og sśrheysgryfju. Į sķmalķnum uršu geysimiklar skemmdir. Į bilinu frį Holti austur aš Skaršshlķš brotnušu 20 staurar. Er ekki bśist viš aš sķmasamband fįist austur til Vķkur ķ Mżrdal fyrr en eftir einn eša tvo daga.

Hįlft žakiš af skólahśsinu viš Deildarį ķ Mżrdal, milli Skammadals og Gilja, tók af ķ vešrinu į dögunum. Ķ Vķk ķ Mżrdal fuku gamlir braggar, en ekki uršu neinar teljandi skemmdir ķ žorpinu. Lķklegt er, aš meiri skemmdir hafi oršiš af vešrinu ķ Skaftafellssżslu, en sķmasambandslaust er žangaš austur og sömuleišis į milli Vķkur og Kirkjubęjarklausturs.

Frį fréttaritara Tķmans į Blönduósi. Ķ gęrkvöldi komst aftur į sķmasamband viš Blönduós og bįrust fréttir af skemmdum žeim, sem žar uršu ķ ofsavešrinu. Vešriš skall į žeim slóšum um kl.4 į fimmtudag og varš mjög hvasst. Hélst hvassvišriš alla nóttina og fram eftir föstudegi. Slitnušu raflķnur mjög vķša bęši į kauptśninu og žeirri sex km. leiš, sem er frį virkjuninni. Staurar brotnušu žó ekki nema einn eša tveir viš rafstöšina. Er nś unniš aš žvķ aš setja lķnurnar upp į nż en hętt viš aš žvķ verši ekki lokiš fyrr en į mįnudag, og verša Blönduósbśar žvķ rafmagnslausir žangaš til. Slit į sķmalķnum uršu mjög mikil bęši vestan Blönduóss og austan ķ Langadal. Ķ Vķšidal, skammt frį Lękjamóti, brotnušu 12 staurar og lķnur slitnušu vķša. Yst ķ Langadal brotnušu allmargir staurar. Unniš var aš višgeršum į sķmanum ķ fyrradag og gęr en vešur tafši žęr nokkuš. Snjókoma var nokkur ķ įhlaupinu og dįlķtill snjór er nś į jöršu.

Aš Brimnesi viš Seyšisfjörš uršu miklar skemmdir ķ ofvišrinu. Fauk žar žak af fjįrhśsi og sjóhśsi og hluti af žaki ķbśšarhśss. Einnig tżndust žar tveir bįtar.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Grundarfirši. Aš Bįr ķ Eyrarsveit varš lķtilshįttar tjón af völdum vešursins į dögunum. Fauk žar heystakkur, og munu hafa tapast 20—30 hestburšir af heyi.

Sķmaskemmdir į landinu hafa oršiš mjög vķštękar en hvergi er žó um mjög stórfelldar skemmdir aš ręša, aš žvķ er Gunnlaugur Briem sķmaverkfręšingur tjįši blašinu ķ gęr. Auk žeirra, sem getiš er annars stašar ķ blašinu eftir sögn fréttaritara munu žęr hafa oršiš einna stórfelldastar ķ Fljótum. Skammt frį Hraunum fauk linan blįtt įfram um koll į 2—300 metra kafla. Féllu žar tķu staurar ķ röš.

Frį fréttaritara Tķmans į Selfossi. Į ellefta tķmanum ķ fyrramorgun [1. desember] hvolfdi įętlunarbķl frį Vik ķ Mżrdal, Z-3, į žjóšveginum undir Ingólfsfjalli ķ Ölfusi, skammt austan viš brautina nišur aš Žórustöšum. Voru ellefu menn ķ bķlnum, en allir sluppu ómeiddir aš kalla, nema ein kona. Bķllinn var į leiš austur ķ Vķk, og var bķlstjóri Įrni Sigurjónsson, traustur mašur og vanur langferšum. Hįlka var sums stašar į veginum undir Ingólfsfjalli og mjög svipvindasamt, enda hįarok. Skall mjög haršur sviptivindur į bifreišina, svo aš hjólin skrikušu į hįlkunni, og kastašist hśn viš žaš į hvolf śt ķ skuršinn viš veginn. Bifreišin skemmdist mjög mikiš. Einkum laskašist yfirbyggingin mikiš öšru megin. En allir, sem ķ bķlnum voru sluppu ómeiddir aš kalla, nema ein kona, Sigurlaug Siguršardóttir frį Hörglandskoti į Sķšu. Skarst hśn allmikiš į lęri į bilrśšu, sem brotnaši.

Frį fréttaritara Tķmans į Ķsafirši. Aftakavešur var hér vestra ķ noršanįhlaupinu, og uršu żmsar skemmdir af völdum žess. Žök tók af hśsum, hey fauk og rśšur brotnušu į żmsum stöšum. Fréttir eru komnar af žessum skemmdum helstum: Vigur — Bolungarvķk. Ķ Vigur tók žak af ķbśšarhśsinu, hjį Bjarna Siguršssyni, bónda žar. Ķ Bolungarvķk fuku žök af fjósi og hlöšu hjį Ólafi Hįlfdįnarsyni Meiri-Hlķš og mikiš af heyi, um 150 hestburšir fauk hjį honum. Fyrir tveimur įrum brann ķbśšarhśs Ólafs, svo aš skammt er įfalla į milli hjį honum. — Ķ Meiri-Hlķš var byggt fimmtįn kśa fjós og stór hlaša ķ sumar. Skķšaskįlinn ķ Seljalandsdal varš fyrir miklum skemmdum. Fauk mikiš af jįrni af hśsinu, tuttugu rśšur brotnušu og skemmdir uršu innan hśss.

Frį fréttaritara Tķmans į Vopnafirši. Hér į Vopnafirši var hiš mesta hamfaravešur, og varš bįtaflotinn mjög hart śti. Tveir vélbįtar uršu vešrinu aš brįš, og fleiri bįtar voru ķ hinni mestu hęttu um skeiš. Um klukkan fimm į fimmtudaginn skall į aftakavešur af noršaustri meš hinum mesta sjógangi. Sextįn smįlesta bįt, Bolla, eign Sigurbergs Höjgaards, sleit fyrst upp. Rak hann upp innan viš kauptśniš i fyrradag, og gereyšilagšist hann. Tvo opna vélbįta tók einnig aš reka og stefndu žeir į bryggjuna ķ kauptśninu. Annar žeirra stöšvašist žó į sķšustu stundu, en hinum tókst meš haršfylgi aš bjarga ķ var. Fjórša bįtnum, Vķking, įtta smįlestir rak inn į höfnina, og stöšvašist hann hjį Hlassinu, skeri hér śti fyrir, og žar sökk hann i fyrrinótt. Er sennilegt, aš hann sé mjög mikiš skemmdur.

Og enn eru pistlar ķ Tķmanum žann 4. desember:

Nokkurt yfirlit hefur nś fengist um hinar vķštęku sķmaskemmdir, sem uršu ķ ofvišrinu į dögunum, žótt öll kurl séu aš lķkindum ekki komin til grafar og višgeršum sé ekki lokiš. Ķ vešrinu munu hafa brotnaš um 300 sķmastaurar, auk mikilla slita į lķnum. Flestir staurar munu hafa brotnaš ķ Langadal eša um 80. Sķmasambandslaust var enn ķ gęrkveldi til Akureyrar og Saušįrkróks en komiš samband milli Siglufjaršar og Saušįrkróks. Verulegt tjón varš af veldum stórvišrisins į Ströndum, einkum aš Veišileysu ķ Veišileysufirši, žar sem tveir bęndur uršu fyrir miklum sköšum. Ķ Veišileysu er žrķbżli, en einn bęndanna varš ekki fyrir neinu tjóni. Hjį hinum Hallbert Gušbrandssyni og Magnśsi Elķassyni, uršu miklir skašar. Žak fauk af hlöšu og talsvert af heyi sópašist śt ķ buskann. Žak fauk af fjósi, sem byggt var ķ sumar Tveir bįtar, trillubįtur og įrabįtur fuku og brotnušu ķ spón. Žaš er til marks um hina afskaplegu vešurhęš ķ žessu vešri, aš trillubįtinn tók į loft ķ einni hvišunni, og fór hann ķ loftköstum langan veg fram i fjörš žar sem brotin śr honum tvķstrušust vķšs vegar. Munašarnes — Melar. Aš Munašarnesi viš Ingólfsfjörš fauk žak af hlöšu, og aš Melum ķ Trékyllisvķk fauk hluti af žaki į ķbśšarhśsi. Allvķša fuku fįeinar plötur af hśsum, en ekki er kunnugt um teljandi tjón annars stašar ķ Įrneshreppi į žeim bęjum, sem hér hafa veriš nefndir. Kįlfanes — Kollafjaršarnes. Sunnar į Ströndum uršu einnig nokkrir skašar, en ekki stórvęgilegir, svo aš kunnugt sé. Aš Kįlfanesi viš Hólmavķk fauk žį hluti af hlöšužaki og sömuleišis ķ Kollafjaršarnesi.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Trékyllisvķk. Ofvišriš skall hér į um hįdegi. Var vindur af noršaustri eša austri og vešurhęš gķfurleg. Tveir menn, Gunnar Gušjónsson į Eyri i Ingólfsfirši og Kristinn Jónsson į Seljanesi ķ Ingólfsfirši, voru į leiš frį Melum ķ Trékyllisvķk vestur ķ Ingólfsfjörš. Įttu žeir undan vešrinu aš fara, en vešurofsinn var svo geysilegur, aš i rauninni var alls ekki stętt į bersvęši. Į Eyrarhįlsi reiš yfir žį félaga mjög haršur sviptivindur, og hreif hann Gunnar į loft og kastaši honum drjśgan spöl. Meiddist hann nokkuš į fęti viš falliš, en heim aš Eyri komust žeir félagar žó viš illan leik.

Vonum minni skemmdir ķ Vķk ķ Mżrdal. Ķ ofvišrinu į dögunum fauk žak af hlöšu hjį Gušjóni Gušmundssyni ķ Presthśsum ķ Vķk en ašrar skemmdir uršu ekki teljandi, nema tveir gamlir braggar fuku og allmikil rśšubrot uršu. Vešriš skall žar į um kl. 11 į fimmtudagskvöldiš og varš afskaplegt, en vešurofsann tók aftur aš lęgja um kl. 4 um nóttina. Litlar sķmaskemmdir uršu austan Vikur og var sķmasamband ķ gęr austur aš Kirkjubęjarklaustri. Litlar skemmdir munu hafa oršiš žar austurundan en žó var sķmasambandslaust til Hornafjaršar ķ gęr.

Žann 6. desember eru óvęntar fregnir ķ Tķmanum - og sķšan enn fleiri fregnir af illvišrinu mikla: 

Stór hluti Eldeyjar hruninn. Sęmundur Siguršsson skipstjóri į „Įrsęli Siguršssyni" skżrši svo frį, aš žeir hefšu siglt ašeins hįlfa mķlu frį eynni. Var austurhluti eyjarinnar fallinn ķ sjóinn, og voru nś komnar uršir og skerjaklasar undir eyjarfętinum, žar sem įšur var hreinn sjór. Viršist žeim félögum sem eyjan hefši minnkaš um žrišjung.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Mżvatnssveit. Žegar stórvišriš gekk yfir Mżvatnssveit sķšastlišinn fimmtudag, fór Žorgeir Jónsson į Helluvaši aš heiman til žess aš sękja kindur, sem voru vestur ķ heišinni, stutt frį bęnum. Hśsmóšir hans, Gušrśn Sigurgeirsdóttir, fyrrverandi ljósmóšir, fór į eftir honum til žess aš hjįlpa honum aš koma kindunum heim, en ķ sama mund brast į stórhrķš, og kom hvorugt žeirra heim aftur. Nokkurt tjón varš af vešri žessu ķ Mżvatnssveit. Einkum fauk ofan af heyjum, og uršu žannig nokkrir heyskašar sums stašar. Um fjįrskaša er ekki enn vitaš.

Tķminn 8.desember segir af manni sem varš śti ķ ofvišrinu - en einnig segir af illvišri  į Akureyri daginn įšur:

Ķ ofvišrinu ķ vikunni sem leiš varš sjötugur mašur śti ķ Höfšahverfi i Sušur-Žingeyjarsżslu. Mašurinn var Siguršur Ringsted til heimils į Kljįströnd. Sķšla į fimmtudaginn var hann į heimleiš frį Grenivķk, en kom ekki fram og var žį žegar um kvöldiš hafin leit aš honum. Fannst hann kl. 9 um kvöldiš vestan ķ Höfšanum örendur.

Frį fréttaritara Tķmans į Akureyri. Ķ gęr [7. desember] um kl. 4 sķšdegis hvessti mjög snögglega į Akureyri og gerši aftakavešur eins og hvassast veršur žar, svo aš varla var stętt į götunum. Fylgdi vešrinu allmikil snjókoma. En um kl.7 kyrrši jafnsnögglega og kom blęjalogn og uppbirta. Vešriš var af sušvestri en Akureyringar bjuggust viš aš žaš snerst ķ noršvestur og hvessti į nż. Rafmagnslaust hefir veriš undanfarna daga į Akureyri vegna flóšsins viš Laxįrstöšina. Rafmagniš fór af um mišnętti į mįnudagskvöld og var rafmagnslaust į žrišjudag og einnig tķma ķ fyrradag. Ķ gęrkvöldi var fullt rafmagn aftur komiš og krapamokstri viš stöšina lokiš.

Tķminn segir 10.desember af togarastrandi viš Ķsafjaršarkaupstaš - gufum af Heklu - og enn frįsögn af illvišrinu undir Eyjafjöllum:

Um žrjśleytiš ķ gęr [9.] rak enskan togara, Northern Spray frį Grimsby, upp į Noršurtangarif viš Ķsafjaršarkaupstaš. Hafši togarinn legiš viš akkeri i Prestabugi, utan viš kaupstašinn, en slitnaši upp ķ noršaustanhrķš, sem skall į upp śr hįdeginu. — Var į „Bįsavešur“, sem Ķsfiršingar kalla.

Eitthvaš viršist enn vera volgt ķ išrum gömlu Heklu. Žótt hvķtt sé oršiš allt nišur į lįglendi festir ekki snjó į öxl Heklu žar sem ašalgosiš var 1947, heldur er hśn alauš. Teitur Eyjólfsson bóndi ķ Eyvindartungu skżrši Tķmanum frį žvķ ķ gęr aš öšru hverju mętti sjį reyk allmikinn leggja upp śr Heklu. Venjulega ryki śr öxlinni og stundum legši reykinn upp į fleiri en einum staš.

Frį fréttaritara Tķmans undir Eyjafjöllum. Žeir, sem ekki hafa ķ komist, gera sér varla grein fyrir žvķ, hve fįrvišriš um mįnašamótin var óskaplegt hér undir Eyjafjöllum. Um vešurhęšina er erfitt aš segja, en klukkan nķu į föstudagsmorguninn ,er mönnum ber saman um, aš vindhrašinn hafi ekki veriš nema hįlfur mišaš viš nóttina, var žó enn illstętt fullfrķskum karlmanni. Tķminn hefir įšur birt fréttir af helstu sköšum sem uršu hér um slóšir. En tvö dęmi skulu nefnd til dęmis um žaš, hve įtök vešursins voru ferleg. Heima i Berjanesi stóš rakstrarvél śti. Hśn hefir ekki sést sķšan, nema annan kjįlkann af henni hefir rekiš į fjörunum. Hefir hśn sżnilega fokiš tveggja kķlómetra veg til sjįvar. Um leiš og hśn fauk af staš hafši hśn skolliš į slįttuvél og skemmt hana. Annaš dęmi um vešurofsann eru skemmdirnar į bilskśrnum ķ Hvoltungu. Hann var steinsteyptur, reistur fyrir žremur įrum. Vešriš žrżsti steinveggnum inn og sprengdi hann bókstaflega, og viš žaš losnaši žakiš og fauk ķ heilu lagi 30—40 metra veg.

En svo gerši annaš vešur. Eins gott aš reyna aš halda žeim ašskildum. Žótt bęši hafi veriš noršlęgrar įttar varš tjóniš af žeim samt nokkuš ólķkt. Ķ fyrra vešrinu var einkum talaš um foktjón - ekki sķst sunnanlands, en sķšara vešriš olli einnig sjįvarflóša- og brimtjóni į Noršur- og Noršausturlandi. Įttin var noršaustlęgari ķ fyrra vešrinu heldur en žvķ sķšara. 

Slide7

Žessa lęgš bar aš meš nokkuš öšrum hętti en žį fyrri. Skarpt hįloftalęgšardrag fór til sušausturs viš sušurodda Gręnlands og greip dżpkandi lęgš sem myndašist alllangt sušvestur ķ hafi. Hśn fór sķšan ķ slaufu fyrir sunnan land žann 9. eftir aš hafa valdiš sušaustanįtt. (Į lķnuritinu sem sżnir žrżstispönnina mį sjį skammvinnt lįgmark eftir aš skil lęgšarinnar fóru noršur yfir mestallt landiš žann 9.). Noršanvešriš skall sķšan į ķ kjölfariš žegar lęgšin fór aftur aš hreyfast til noršausturs - ķ žetta sinn fyrir sušaustan og austan land. 

Tķminn segir fyrst frį 11. desember:

Stórhrķšin og hvassvišriš, sem gekk yfir allt landiš um helgina, er eitthvert hiš versta, sem hér hefir komiš lengi. Aš lķkindum munu hafa oršiš miklu meiri skašar en ķ vešrinu 10 dögum įšur, žótt žį vęri öllu hvassara į nokkrum stöšum. — Sķmasambandslaust var ķ gęr viš Vestfirši og meirihluta Noršurlands og Austurlands, en fregnir vantar nęr alveg af Austfjöršum, en žar var vešriš mjög hart. Tķminn fékk ķ gęr nokkrar fregnir af tjóni af völdum vešursins, frį fréttariturum sķnum į Noršurlandi eftir žvķ sem til nįšist ķ sķmtölum og fréttaskeytum. Vešriš nįši yfir stórt svęši. Į laugardagsmorgun [9.] tók aš hvessa į Vestfjöršum og sķšan gekk vešriš austur yfir landiš og brast stórhrķšin į sķšdegis og į sunnudagsnóttina į austurhluta landsins. Žetta stormasvęši nįši allt austur til Jan Mayen og langt noršur ķ haf. Varš forįttubrim viš Noršur- og Noršausturland og sjógangur meš žvķ mesta, sem oršiš hefir sķšustu tvo įratugi. Snjókoma var mikil į noršurhluta landsins en sunnan lands var hśn lķtil. Vindur varš vķša um 12 vindstig og frost töluvert og herti er į leiš. Į mįnudagsnóttina tók aftur aš kyrra og ķ gęr var vķša komiš sęmilegt vešur en mikiš frost. Į Austfjöršum var žó enn allhvasst eša um 8 vindstig. Ķ gęr var frostiš ķ Möšrudal į Efrafjalli 15 stig en minnst ķ Öręfum 6 stig. Lķtiš tjón mun hafa oršiš sunnanlands ķ vešrinu aš žvķ er til hefir frést. Žó munu sķmalķnur hafa slitnaš og var sķmasamband lengst austur į Hvolsvöll ķ gęr. Vestanlands varš einnig lķtiš tjón nema helst į Vestfjöršum, en žó mun žaš ekki hafa oršiš mjög stórfellt žar į bįtum eša hafnarmannvirkjum. Ašaltjóniš mun hafa oršiš į Noršurlandi og ef til vill į Austfjöršum en žašan vantaši fregnir alveg ķ gęrkvöldi. Vķš Eyjafjörš og Skjįlfanda varš margvķslegt og mikiš tjón į hafnarmannvirkjum og bįtum aš žvķ er segir ķ fréttaskeytum frį Akureyri og Hśsavķk.

Į Dalvķk braut skarš ķ hafnargaršinn. Skolaši stórgrżti śr uppfyllingu hans en steyptur veggur stóš žó óhaggašur. Sjór braut žar einnig grunn undan geymsluskśr svo aš hann hrundi. Skemmdirnar į hafnargaršinum eru į 10—12 metra kafla og er hann illnothęfur. Munu bįtar verša aš flytja sig frį Dalvķk um sinn. Vörum og olķu, sem var ķ skśrnum sem sjórinn tók, tókst aš bjarga. Trillubįtur tżndist ķ Hrķsey og Grenivķk. Ķ Hrķsey slitnaši vélbįturinn Kópur upp af bįtalegunni og tżndist hann meš öllu. Į Grenivķk slitnaši einnig trillubįtur upp af legunni og tżndist. Į Akureyri skall į noršanstórhrķš į sunnudagsnóttina og varš vešriš eitthvert hiš versta, sem komiš hefir ķ mörg įr. Sjógangurinn braut frystihśsbryggju K.E.A. į Oddeyrartanga og svonefnda Wathne-bryggju. Sópaši palli af bįšum žessum bryggjum. Sjór flęddi inn ķ skipasmķšastöš K.E.A. į Oddeyri og frystihśs, sem žar er, en žar uršu žó ekki miklar skemmdir. Ķ fréttaskeyti frį Hśsavķk segir, aš noršan fįrvišri meš snjókomu og forįttubrimi hafi ver š žar į sunnudaginn svo aš annar eins sjógangur muni ekki hafa komiš žar sķšan 1934. Žrķr trillu bįtar slitnušu upp af legunni og sukku. Vélbįturinn Smįri Th. 59, sem er 60 lestir aš stęrš, eign śtgeršarfélagsins Vķsir ķ Hśsavķk, slitnaši upp og rak į land. Er hann talinn talsvert brotinn og mjög öršugt um björgun hans. Vélskipiš Smįri var ašeins tveggja įra gamall og stęrsti bįtur Hśsvķkinga. Brimiš gekk yfir hafnarbryggjuna og hafnargaršinn nżja og yfir steyptar uppfyllingar. Varš žar nokkurt tjón į lauslegum munum, en hafnarmannvirkin munu óskemmd. Tjóniš af völdum brimsins noršan lands mun hafa oršiš meira vegna žess aš stórstreymi var. Eins og fyrr segir var sķmasambandslaust viš noršausturhluta landsins ķ gęr og er blašinu ekki kunnugt um tjón ķ höfnum austan Hśsavķkur.

Į Siglufirši brast stórhrķšin į seint į sunnudagskvöld og um nóttina gekk ķ forįttubrim eitt hiš mesta, sem komiš hefir žar lengi. Gekk sjórinn lįtlaust yfir brimvarnargaršinn og meš hįflęši į sunnudagsmorgun gekk mikil flóšalda yfir eyrina og flęddi yfir nokkrar götur, einkum Rįnargötu og Žormóšsgötu. Svelgur sį, sem į aš flytja brott vatn, žarna, stķflašist og hękkaši flóšiš svo ört, aš žaš flęddi višstöšulaust inn ķ mörg hśs. Flęddi mikill sjór inn ķ 25—30 ķbśšarhśs og gerši mikiš tjón, en fólk varš aš hafa sig brott ķ skyndi. Fjöldi manna reyndi aš ryšja frį svelgnum og tókst žaš von brįšar og lękkaši flóšiš žį fljótt, en tjón varš margvķslegt ķ hśsunum. Sjórinn gekk yfir allar bryggjur og skemmdi sumar nokkuš . Einnig gekk hann inn ķ verksmišjuhśs og geymsluhśs, m.a. inn ķ stęrstu mjölskemmuna. Žar var allmikiš geymt af karfa og ufsamjöli frį vinnslunni sķšustu vikur og stórskemmdist mikiš af žvķ. Togarinn Elliši og spęnskt fisktökuskip, sem lįgu viš bryggju, slitnušu frį henni og uršu aš leggjast viš festar śt į höfn en ekkert tjón varš į žeim. Tvö stór skörš brotnušu ķ flóšgaršinn og er žaš mikiš tjón. Į sunnudagsnóttina bilaši hįspennulķnan frį  Skeišfossvirkjuninni til Siglufjaršar og var rafmagnslaust um sinn, žangaš til vélar sķldarverksmišjanna voru teknar ķ notkun og hefir bęrinn enn rafmagn frį žeim, žvķ aš ekki var lokiš višgerš lķnunnar ķ gęrkveldi.

Ķ gęr var unniš aš žvķ aš reyna aš bjarga vélbįtnum Trausta GK 9, sem rak upp ķ Sandgerši ķ noršanrokinu um helgina. Tilraunirnar bįru ekki įrangur į flóšinu ķ gęrmorgun, en reynt veršur aftur ķ dag aš nį bįtnum į flot.

Tķminn segir enn af skemmdum 13. og 14. desember:

[13.] Ķ fįrvišrinu um helgina uršu töluveršar skemmdir į Kópaskeri og vķšar ķ Noršur-Žingeyjarsżslu ašallega af völdum brims og sjógangs. Į Kópaskeri slitnaši upp vélbįtur, sem notašur er žar til aš draga uppskipunarbįta į milli skipa og lands. Eyšilagšist hann meš öllu. Tvo uppskipunarbįta rak einnig į land og brotnaši annar mjög. Žetta er mesta brim, sem komiš hefir į žessum slóšum sķšan 1934. Mikil snjókoma hefir veriš ķ Noršur-Žingeyjarsżslu og eru jaršbönnin komin og allur-fénašur į gjöf. Sķmabilanir uršu töluveršar.

[14.] Frį fréttaritara Tķmans į Hofsósi. Ķ ofvišrinu um helgina uršu miklar skemmdir į Hofsósi. Stęrsta tjóniš var žaš, aš heilt hśs, steinhśs, byggt ķ fyrra, fór ķ sjóinn meš svo til öllu, sem ķ žvķ var. Noršanvešriš skall į um fjögur-leytiš į ašfaranótt sunnudagsins. Hélst afspyrnurok til klukkan 10 į sunnudagsmorguninn, en žį byrjaši heldur aš lygna. Samfara rokinu var aftaka brim, svo aš elstu menn muna ekki eftir öšru eins sķšan 1933 [vęntanlega er įtt viš 1934]. Į nķunda tķmanum į sunnudagsmorguninn, geršust žau undur, aš brimiš sópaši ķ einu bįrukastinu heilu steinhśsi ķ sjóinn. Var žaš byggt ķ fyrra, eign Sveins Jóhannssonar. Hafši hann žar veišarfęrageymslu fyrir śtgeršina og lifrarbręšslu og auk žess var i hśsinu verbśš, sem ekki var bśiš ķ um žessar mundir. Hśs žetta stóš uppi į Nöf, rétt ofan viš bryggjuna og var nęsta hśs viš sjóinn. Svo til allt, sem ķ hśsinu var fór meš žvķ ķ hafiš, nema hvaš lķtils hįttar af veišarfęrum varš bjargaš af grunninum. Hafnarmannvirkin į Hofsósi uršu ekki fyrir verulegum skemmdum ķ vešurofsanum og brimrótinu. Grjót reif aš vķsu upp vestan viš hafnargaršinn og žeyttist sumt af žvķ meš briminu upp į bryggjuna. Til marks um brimrótiš mį geta žess, aš stęrstu steinarnir, sem sjórinn fleygši upp į bryggjuna, voru 3—4 smįlestir aš žyngd. Nóttina, sem óvešriš skall į, var vel gengiš frį öllum bįtum į Hofsósi. Voru žeir allir settir upp į land og skoršašir. Sakaši žį ekki ķ vešrinu.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Trékyllisvķk. Ķ ofvišrinu um sķšustu helgi tók sjórinn trillubįt aš Veišileysu ķ Veišileysufirši į Ströndum. Var žaš sķšasti bįturinn žar, žvķ aš i hinu vešrinu brotnušu žar tveir bįtar. Eigandi bįtsins, sem nś fórst, Žorlįkur Gušbrandsson, sextugur mašur, fęddur og uppalinn ķ Veišileysu, segist ekki muna annan eins sjógang. Bįtleysiš er žeim bęndum ķ Veišileysu mjög bagalegt, žvķ aš ašdręttir eru allir į sjó, en žeir hafa ekki enn getaš fengiš efni i žök į fénašarhśs, sem fuku ķ fyrra vešrinu, en hörkuvetur kominn. Į Djśpuvķk uršu einnig skemmdir. Žar braut sjórinn uppfyllingu og skemmdi plan allmikiš.

Į Žórshöfn gekk sjór į land ķ ofvišrinu um helgina, og flęddi žar inn ķ tvö hśs. Einn trillubįtur, eign Magnśsar Jónssonar, brotnaši ķ spón. Ķ Mjóafirši varš žaš tjón ķ ofvišrinu, aš bįtur sökk, og vörubifreiš, sem stóš žar į bęjarhlaši, fauk um og stöšvašist ekki fyrr en śti ķ sjó. Bįturinn, sem sökk, var „Marselķa“, 7—8 smįlestir, eign Stefįns Einarssonar ķ Sandhśsi. Var bįtur žessi notašur til flutninga milli Mjóafjaršar og Neskaupstašar. Rak hann fyrst aš landi, en bar sķšan frį og sökk žar. Bķllinn, sem fauk, stóš į hlašinu aš Frišheimi, sem er samtżnis viš Fjörš. Valt hann um ķ ofsahrinu og stašnęmdist ekki fyrr en śti ķ sjó. Žetta var hįlfrar annarrar smįlestar bķll, eign Ólafs Ólafssonar, bónda ķ Frišheimi.

Frį fréttaritara Tķmans į Saušįrkróki. Hér į Saušįrkróki įtti sér staš ķskyggilegt landbrot ķ ofsavešrinu, sem skall į sķšastlišna sunnudagsnótt, og nokkrar skemmdir uršu į hafnarmannvirkjum og skśrum viš sjóinn. Mun annaš eins brim og ķ žessu noršanįhlaupi ekki hafa komiš hér ķ tuttugu įr. Saušįrkróksbęr stendur į malareyri undir brekkum frammi viš sjóinn Er fremst allhįr malarkambur, og af honum tók nś ķ hafrótinu 6—10 metra sneiš į löngum kafla, žar sem sleppir steyptum garši, sem geršur hefir til varnar sjógangi. Žar sem malarkamburinn var hęstur fremst, veitir hann nś brimi miklu minni višspyrnu en įšur, og er hętt viš, aš landbrotiš aukist nęst žegar stórvišri gerir, žótt hafrót verši ekki eins mikiš og nś. Sjórinn gróf einnig undan žremur beituskśrum. Ķ einum žeirra voru geymdir tuttugu pokar af tilbśnum įburši, sem ónżttist algerlega, og auk žess fór ķ sjóinn bęši timbur og veišarfęri, sem geymt var ķ skśrunum. Žį gekk sjór į land ķ bęnum og flęddi inn ķ kjallara gistihśssins Villa Nova. Loks uršu hér skemmdir į hafnarmannvirkjum. Mikiš af sandi og möl bar inn ķ höfnina, og skarš brotnaši ķ hafnargaršinn og dekkiš seig nišur į parti. Sömuleišis tók dekkiš af gömlu bryggjunni, žar sem trillubįtarnir hafa veriš afgreiddir.

Haglaust er nś į Fljótdalshéraši, nema į Jökuldal — žar nęst enn til jaršar — og fénašur žvķ kominn į gjöf. Er śtlit hiš haršindalegasta. Vegir allir eru tepptir sökum snjóa, en nišri į Reyšarfirši er enn mikiš af fóšurbęti og jafnvel heyi, sem flytja įtti upp į Héraš. Var reynt aš brjótast yfir Fagradal ķ gęr. Fóru žašan tveir bķlar og tvęr żtur, og voru farartękin komin žrišjung leišarinnar eftir įtta tķma śtivist. Ķ Borgarfirši eystra er einnig haglaust, mikill snjór og snjólag vont.

Frį fréttaritara Tķmans į Haganesvķk. Um sķšustu helgi var hér afspyrnuvešur meš svo miklu sjóróti, aš annaš eins hefir ekki komiš hér sķšan 1934. Bryggju tók meš öllu hér ķ Haganesvķk, bįtar skemmdust og vegur er ķ hęttu. Vešriš skall hér į um kl.žrjś um nóttina og um morguninn var afspyrnurok og sjįvargangur svo mikill, aš ekki hefir annaš eins komiš sķšan 1934. Var brimiš afskaplegt og um kl. 10 um morguninn tók brimiš ķ einu vetfangi trébryggju allstóra, sem byggš var ķ Haganesvik fyrir 6—7 įrum, žegar veriš var aš gera Skeišfossvirkjunina. Er ekki urmull eftir af bryggjunni. Allir bįtar, flest trillubįtar, höfšu veriš settir hįtt upp, en brimiš gekk svo langt į land, aš žaš skemmdi žį flesta eša alla meira og minna. Žį gekk sjórinn einnig inn ķ slįturhśs en skemmdir af žvķ uršu vonum minni. Įrabįt tók brimiš og eyšilagši alveg į bęnum Reykhóli, skammt frį Haganesvķk. Viš Haganesvķk liggur vegurinn viš sjóinn į malarkömbum milli sjįvar og lóna og vatna. Ķ haust var geršur žarna nżr vegur. Ķ sjįvarganginum į sunnudaginn stķflašist frįrennsliš śr Sandósi og bólgnaši lóniš upp og braut sér sķšan nżja leiš til sjįvar. Rennur ósinn nś meš fram nżja veginum į 100 metra kafla og grefur undan honum, svo aš vegurinn er ķ mikilli hęttu. Einnig teygši brimiš sig upp aš veginum og gróf undan honum.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarfirši eystra. Talsveršir skašar uršu hér ķ žorpinu af völdum hafróts og vešurs sķšastlišinn sunnudag og mįnudag. Telja gamlir menn, aš sjór hafi aldrei gengiš hęrra į land į žessari öld en ķ vešrinu nś um helgina. Vešurhęš var ofsaleg bįša daga, noršanhrķš meš fįdęma hafróti og brimi. Braut sjórinn stór skörš ķ varnarhlešslu viš ašalgötu žorpsins, flęddi į land upp og inn ķ nokkur hśs, žótt ekki yrši žar tjón aš verulegu rįši. Hins vegar braut sjórinn fiskiskśra og skemmdi nokkuš af fiski. Einnig skolaši żmsu burt, svo sem fiskilķnum, tunnum meš olķu og lżsi og fleira af varningi.

Frį fréttaritara Tķmans į Raufarhöfn. Um helgina var hér aftakavešur og hefir ekki meiri sjįvargangur komiš um įratugi. Fjįrborgirnar į Siguršarstöšum, sem eru viš sjó noršan į Sléttunni mišri, standa frammi viš sjóinn og į ašra hönd er stórt lón, sem skiliš er frį sjó meš malarkambi. Ķ stórbrimum stķflast stundum ósinn eša frįrennsli žess, og er lķklegt aš svo hafi veriš ķ žetta sinn. Ķ fįrvišrinu seint į sunnudagsnóttina hrakti um 70 fjįr frį fjįrborgunum ķ lóniš eša tżndist meš öšrum hętti, og er žetta meiri hluti fjįrstofns bóndans į Siguršarstöšum, Sęmundar Kristjįnssonar. en einnig įtti lausamašur sem hjį honum er, eitthvaš af fénu. Ķ gęr höfšu fundizt 35 kindur daušar ķ lóninu, en bśist var viš aš mestur hluti hins tżnda fjįr hefši farist. Žó var ekki śtilokaš tališ, aš eitthvaš af fénu hefši hrakiš annaš og žį lent i fönn eša eša śt į heišar og vęri kannski lifandi enn. Mikill snjór er nś kominn į Sléttu og er jaršlaust meš öllu žessa daga. Į Raufarhöfn var brimiš afskaplegt og gekk langt į land, alveg upp aš hśsum og jafnvel inn ķ žau. Skemmdir uršu žó ekki teljandi žar. Vélbįtar lįgu į höfninni, en sjómenn voru ķ žeim mörgum og höfšu vélar ķ gangi til aš vera višbśnir, ef žeir slitnušu upp. Tókst žannig aš verja bįtana aš mestu.

Tķminn segir 15.desember af ófęrš nyršra og enn af tjóni ķ vešrinu žann 10.

Ķ allan gęrdag var stórhrķš į Akureyri, eins og vķšast hvar annars stašar į Noršurlandi. Umferš bķla mįtti heita stöšvuš um bęinn ķ gęrkvöldi, og illt śtlit um mjólkurflutninga meš bķlum śr hérašinu til Akureyrar.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Reykhólasveit. Hiš mesta fįrvišri var hér um slóšir ašfaranótt sķšastlišins sunnudags [10.], og mun vešurhęšin hafa oršiš žrettįn vindstig į Reykhólum. Sprengdi vešriš jįrnklęddan timburgafl śr birgšaskemmu tilraunastöšvarinnar žar. Mun žó lélegum frįgangi byggingameistarans hafa veriš um aš kenna, aš gaflinn stóšst ekki vešriš. Skemman fylltist af fönn, en verulegar skemmdir munu ekki hafa oršiš į žvķ, sem žar var geymt.

Žann 16. og 17. gerši talsverša sunnanįtt og hlįku. Uršu žį vatnavextir sem ollu tjóni. Tķminn segir frį 20. desember:

Frį fréttaritara Tķmans i Vķk ķ Mżrdal. Sķšastlišinn sunnudag gerši hér um slóšir mikla vatnavexti, og uršu lękir og įr aš forašsvötnum. Skemmdust vegir vķša af völdum vatns, og brżr tók af lękjum. Vķša er grafiš undan vegum, svo aš žeir verša višsjįlir, er frost fer śr. Brśna af Uxafótarlęk, milli Fagradals og Vķkur, tók af. Smįbrś tók af lęk utan viš Skeišflöt ķ Mżrdal og ašra af Halalęk hjį Sólheimanesi. Eftir aš annar brśarstöpullinn viš Uxafótarlęk var hruninn, bar žaš aš pilt į jeppa, Einar Klemensson frį Göršum ķ Mżrdal. Varš hann žess ekkķ var, hvaš gerst hafši og lenti hann ķ flaumnum meš bķl sinn. Einari tókst aš bjarga sér, en jeppinn stórskemmdist ķ lęknum af jakaburši.

Žegar įętlunarbķll var į leiš upp ķ Reykholt frį Reykjavķk sķšdegis į laugardag [16.], skall į hvassvišri, svo aš aftaka rokur skullu ofan af Hafnarfjalli. En vegurinn liggur mjög nęrri fjallinu į kafla, eins og kunnugt er žeim, er žarna hafa įtt leiš um, sķšan veginum um Hafnarskóg var breytt. Į sjötta tķmanum į laugardaginn, žegar bķllinn fór fyrir fjallsendann, skall roka į bķlinn skyndilega, og skipti žaš engum togum, aš vindurinn tók bķlinn śt af veginum og žeytti honum śt ķ flóa i einum svip. Žó undarlegt megi viršast sakaši engan sem ķ bķlnum var. Er žaš ekki hvaš sķst aš žakka snarręši bifreišarstjórans Gušmundar Gušjónssonar, sem sneri bķlnum žannig, aš komist varš hjį veltu. Er hann vanur og traustur bifreišarstjóri og kunnugur į žessari leiš. Djśp gil voru viš veginn rétt framan viš žar sem bķllinn fauk śt af og einnig skammt fyrir aftan. Bķllinn skemmdist lķtiš og varš honum komiš upp į veginn aftur, žar sem kanturinn var ekki hįr og gat hann haldiš ferš sinni įfram upp ķ Reykholt.

Tķminn segir enn af tjóni ķ vešrinu žann 10. ķ pistli žann 21. desember:

Ķ ofvišrinu, sem skall į 10. desember, uršu talsveršar skemmdir ķ Bakkafirši. En af žeim hafa ekki borist fregnir fyrr en nś, žar eš sķmasambandslaust hefir veriš viš Höfn ķ Bakkafirši eftir vešriš, žar til nś. Brimiš var ęgilegt hér hjį okkur, sagši Lśšvķk Sigurjónsson śtibśsstjóri ķ vištali viš tķšindamann Tķmans. Sjógangur var meiri en dęmi eru um, og mun sjór aldrei hafa gengiš jafn hįtt sķšustu 30—40 įrin. Sex smįlesta mótorbįtur, eign fęreyskra bręšra, Engilberts og Jógvans Hansen, stóš uppi į landi ķ kauptśninu Höfn ķ Bakkafirši og hafši stašiš žar ónotašur sķšustu 4—5 įrin. Hann hreif brimiš meš sér ķ sjóinn. Drįttarbįtur, eign Lśšvķks Sigurjónssonar, stóš langt uppi į braut. Brimiš skolaši honum einnig brott, og er ekki vitaš, aš sjór hafi įšur gengiš svo hįtt. Loks laskašist bryggjan talsvert ķ sjóganginum. Į Bakka ķ Bakkafirši uršu einnig skemmdir. Žar brotnaši fiskiskśr, eign Marinós Siguršssonar, eins af žremur bęndum žar. Fleiri smęrri skemmdir uršu af vešrinu og sjóganginum ķ Bakkafirši.

Įriš 1950 smölušu Mżvetningar enn fé į ašventunni - rétt eins og ķ hinni fręgu sögu Gunnars Gunnarssonar sem gerist um žaš bil 25 įrum fyrr. Tķminn 29.desember:

Eins og frį var skżrt hér ķ blašinu um daginn lentu Mżvetningar ķ allmiklum žrekraunum viš aš koma fé sķnu heim af Austurfjöllum fyrir hįtķšarnar og vantaši žį um 90 fjįr, sem flest hafši fennt į fjöllunum ķ stórhrķšinni. Eftir įhlaupiš var lagt af staš til leitar og ašallega notašir til žess hundar, sem vanir eru aš leita ķ fönn. Eiga Mżvetningar nokkra hunda, sem žeir hafa vaniš viš slķkt, og auk žess var fenginn vanur leitarhundur nešan śr Bįršardal. Fannst rśmlega helmingur hins tżnda fjįr dagana fyrir jólin, en enn vantar 30—40 fjįr. Er žaš meš žvķ allra mesta, sem Mżvetninga hefir nokkurn tķma vantaš af Fjöllunum eftir haustgönguna.

Hér lżkur upprifjun hungurdiska į vešri og tķšarfari įrsins 1950. Tölulegar upplżsingar żmsar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Tuttugu febrśardagar

Mešalhiti fyrstu 20 daga febrśarmįnašar ķ Reykjavķk er +1,0 stig. Žaš er +0,3 stigum ofan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og +0,2 ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 14.hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Žessir sömu dagar voru kaldastir 2002, mešalhiti žį -2,3 stig, en hlżjastir voru žeir 2017, mešalhiti +4,1 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 50. sęti af 151. Hlżjast var 1965, mešalhiti +4,8 stig, en kaldast 1892, mešalhiti -4,8 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś +1,2 stig, +1,8 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og +2,0 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Tiltölulega hlżjast hefur veriš į Ströndum og Noršurlandi vestra, Noršausturlandi og į Mišhįlendinu. Žar er mįnušurinn žaš sem af er sį 7. hlżjasti į öldinni. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Sušausturlandi žar sem hitinn er ķ 14. hlżjasta sęti.
 
Mišaš viš sķšustu tķu įr hefur veriš hlżjast į Saušįrkróksflugvelli. Žar er hiti +2,6 stig ofan mešallags, en kaldast hefur veriš viš Skaršsfjöruvita žar sem hiti er -0,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 128,6 mm, sś mesta sömu almanaksdaga į öldinni, en sś įttunda mesta frį upphafi męlinga. Sķšast męldist śrkoma meiri ķ Reykjavķk žessa sömu daga įriš 1994. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 37,0 mm og er žaš ķ mešallagi.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 22,9 ķ Reykjavķk, 15 fęrri en aš mešaltali. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 28,3.

Vonandi

Į morgun, sunnudag 19. febrśar, kemur enn ein lęgšin aš landinu og fer sķšan austur um Skaftafellssżslur. Ritstjóranum leist mjög illa į hana ķ fyrradag, en reiknimišstöšvum hefur tekist aš róa hann nokkuš nišur. Žęr segja - „jś, žetta er alvörulęgš, en hśn er samt ekki af žeim styrk sem žś óttašist (gamli kall)“. 

w-blogg180223a

Hér er spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl.6 aš sunnudagsmorgni 19. febrśar. Lęgšin er žį ķ svonefndum óšavexti (dżpkar um meir en 24 hPa į sólarhring) - en samt ekki mikiš meira en žaš. Verši lęgšin ašeins dżpri heldur en spįr gera nś rįš fyrir fer hśn fariš sjónarmun vestar. Žar meš skellur vestanstrengurinn sunnan viš hana į landinu af hafi - meš tilheyrandi sjįvarflóšahęttu. Rętist spįr fer ašalstrengurinn sunnan viš land (af heldur minna afli). Vindaspįr fyrir Sušausturland annaš kvöld eru žó bżsna snarpar og rétt aš huga aš. Sömuleišis kemur vindstrengur af vestri inn į Reykjanes og Faxaflóa sķšdegis - kannski rétt aš vara sig į honum, žó ekki sé af verstu gerš. Fjallvegir į mestöllu landinu verša lķka varasamir višfangs - allir feršalangar eiga aš gefa vešri og vešurspįm gaum.  

Góa byrjar sum sé nokkuš höstugt - og skemmtideildir reiknimišstöšvanna halda įfram aš keppa um athygli viš ašrar efnisveitur netsins og dreifa sįpunni. Vešurnördin eru įnęgš meš žaš - (eša žannig).  

En vonandi hafa reiknimišstöšvar rétt fyrir sér meš žessa lęgš. 


Fyrri hluti febrśar

Fyrri hluti febrśarmįnašar hefur veriš fremur hlżr. Mešalhiti ķ Reykjavķk er +1,3 stig, +0,9 stigum ofan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020, og +0,7 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 8. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Hlżjastir voru žessir sömu dagar įriš 2017, mešalhiti žį +4,1 stig, en kaldastir voru žeir 2002, mešalhiti -2,2 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 38. hlżjasta sęti (af 151). Hlżjastir voru sömu dagar 1932, mešalhiti žį +4,5 stig, en kaldastir 1881, mešalhiti -5,9 stig.

Į Akureyri er mešalhiti ķ febrśar hingaš til +1,8 stig. Žaš er +2,7 stigum ofan mešallags 1990 til 2020 og +2,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Noršausturlandi og Austurlandi aš Glettingi. Žar er žetta žrišjihlżjasti fyrri hluti febrśar į öldinni. Viš Breišafjörš er hann ķ 9. sęti. Jįkvętt vik mišaš viš sķšustu tķu įr er mest į Saušįrkróksflugvelli, +3,1 stig og nęrri žvķ žaš sama į Torfum ķ Eyjafirši. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Lambavatni. Žar er hiti +0,1 stigi ofan mešallags (lęgri tala ķ Ólafsvķk er trślega röng).

Śrkoma hefur veriš óvenjumikil um landiš sunnan- og vestanvert, hefur hingaš til męlst 107,8 mm ķ Reykjavķk, sś mesta sömu daga į žessari öld og sś fimmta mesta sem vitaš er um į męlitķmanum, hśn męldist sķšast meiri 1991, en mest 1921. Žetta er meir en tvöföld mešalśrkoma. Į Akureyri hefur śrkoma męlst 32,7 mm og er žaš ķ rķflegu mešallagi. Óvenjužurrt hefur hins vegar veriš į Dalatanga žar sem śrkoman hefur ašeins męlst 15,9 mm, fjóršungur mešalśrkomu.

Sólskinsstundir hafa męlst 15,4 ķ Reykjavķk, 13 fęrri en ķ mešalįri, en 13,7 į Akureyri sem er ķ mešallagi.

Illvišrasamt hefur veriš ķ mįnušinum.


Rišalauf

Ķ dag, mišvikudaginn 15. febrśar 2023, fer smįlęgš hratt til noršausturs ekki langt undan Sušausturlandi. Ekki eru spįr alveg sammįla um hversu nęrri landi lęgšin fer. Satt best aš segja eru gamlir ryšklįfar (eins og ritstjóri hungurdiska) hįlfgapandi yfir žvķ aš tölvuspįr skuli yfirleitt nį aš fanga lęgšir sem žessar - og žaš jafnvel meš margra daga fyrirvara (öšruvķsi mér įšur brį). Lęgšin varš eiginlega ekki til fyrr en sķšdegis ķ gęr - nįnast śt śr engu.

w-blogg150223a

Hitamyndin hér aš ofan er tekin kl.1 ķ nótt. Gul ör bendir į Ķsland. Yfir landinu og fyrir vestan og sušvestan žaš eru allmiklir éljaklakkar. Rauš ör bendir į smįlęgšina. Ķ erlendum fręšaskrifum eru lęgšir af žessu tagi kallašar „baroclinic leaf“ - upp į ritstjórnarķslensku „rišalauf“. Žau verša til ķ óstöšugu lofti (ašallega žó į jašarsvęšum žess) žar sem lķtilshįttar, en óstöšugt misgengi veršur į milli hęšar- og žykktarflata - į sama hįtt og myndar fjölmargar stórar (riša-)lęgšir sem žį eru oftast tengdar heimskautaröstinni eša skylduliši hennar. Freistast mį til aš teikna bęši hita-, kulda- og/eša samskil ķ svona lęgšir - og jafnvel finna „afturbeygš skil“, stingrastir eša hvaš žetta heitir allt saman (og viš hljótum aš hafa į hreinu). Gangi svona kerfi inn ķ stęrri - t.d. elti kuldaskil stórrar lęgšar uppi veršur žaš til sem į śtlensku er nefnt „instant occlusion“ - einhvers konar skyndilęgšagrautur (žjįlt ķslenskt heiti hefur ekki fundist - žrįtt fyrir įkafa leit ķ frumskógi ónefna - en vonandi kemur aš žvķ).

w-blogg150223b

En į hįdegi (mišvikudag 15. febrśar) į lęgšin aš vera sušur af Ingólfshöfša, ekki langt noršur af žeim staš sem vešurskipiš Indķa var į ęskuįrum ritstjórans, og stefnir ķ noršaustur eša noršnoršaustur. Śrkomusvęšiš (gręnt og blįtt) vestan viš lęgšina stefnir ķ įtt aš Sušausturlandi. Viš athugum aš kort sem žessi sżna uppsafnaša śrkomu - hśn myndar žvķ ķ žessu tilviki rönd ķ hreyfistefnu mestu śrkomuįkefšar, śrkomunni er ķ raun lokiš aš mestu syšst ķ röndinni žegar kortiš „gildir“. Gömul lęgš er svo fyrir vestan land, full löngunnar til aš taka žįtt ķ leiknum, en er oršin of svifasein. Ķ henni er žó töluveršur éljabakki sem ętti aš falla inn į landiš žegar litla lęgšin er gengin hjį. Sem stendur gera spįr ekki mjög mikiš śr žessum bakka. 

w-blogg150223c

Kortiš af ofan gildir lķka į hįdegi og sżnir um žaš bil sama svęši og hitt (örlķtiš minna). Litir sżna vindhraša, en örvar vindstefnu. Viš sjįum hér vel vindstrenginn snarpa sunnan lęgšarmišjunnar litlu. Žar er mesti 10-mķnśtna vindur nęrri 28 m/s og hvišur upp ķ 35 m/s. Ķ bakkanum vestan viš land er gert rįš fyrir 18 til 20 m/s žar sem mest er (alveg nóg til aš mann žurfa aš taka tillit til viš sum verk). 

Staša sem žessi var aušvitaš afskaplega varasöm į įrum įšur. Freistandi var aš fara į sjó į smįbįtum eša helda ķ feršalög gangandi milli landshluta. Žótt eins konar blikubakki fylgi rišalaufum er hann miklu fyrirferšarminni heldur en žeir sem fylgja žeim stóru og tķminn frį žvķ menn verša hans varir og illvišri skellur į er žess vegna miklu styttri. Sömuleišis er éljabakki eins og sį sem hér mį sjį fyrir vestan land mjög varasamur smįbįtum og vana menn eša heppna žarf til aš sleppa hjį įföllum. Brot geta myndast į sjó - og brim żfst upp viš lendingar. En nś eru fįir smįbįtar į sjó - og vešurpįr miklum mun öruggari en var - fyrir ašeins 20 til 25 įrum. 


Fyrstu tķu dagar febrśarmįnašar

Hiti er ekki fjarri mešallagi fyrstu 10 daga febrśarmįnašar, +0,1 stig ķ Reykjavķk. Žaš er +0,2 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020, en -0,5 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn ķ Reykjavķk rašast ķ 11. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Į langa listanum er hitinn ķ 60. sęti af 151.

Į Akureyri er mešalhiti 0,0 stig, +1,4 stigum ofan mešallags 1991-2020, en +0,9 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti į spįsvęšunum rašast ķ 9. til 12. sęti į öldinni, einna kaldast aš tiltölu viš Breišafjörš. Jįkvętt hitavik (mišaš viš sķšustu tķu įr) er mest į Saušįrkróksflugvelli, +1,6 stig, en neikvęšast ķ Ólafsvķk, -1,8 stig (en žaš er trślega rangt - athugum žaš nįnar).

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 76 mm og er žaš meir en tvöföld mešalśrkoma sömu daga og sś mesta žessa daga į öldinni. Meiri śrkoma hefur žó žrisvar męlst meiri žessa daga, sķšast 1991. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 32 mm og er žaš um 60 prósent umfram mešallag.

Sólskinsstundir hafa męlst 6 ķ Reykjavķk - meš minna móti, en 1965 og 1971 męldust sólskinsstundir fęrri en ein sömu almanaksdaga. Į Akureyri hafa til žessa męlst 7,2 sólskinsstundir ķ mįnušinum.


Óžęgileg lęgš ķ vexti

Žegar žetta er skrifaš (aš kvöldi mįnudagsins 6. febrśar 2023) viršist lęgš vera aš myndast sušvestur ķ hafi. Hśn dżpkar og stefnir ķ įtt til landsins į miklum hraša, meir en 100 km/klst. Talsverš óvissa er enn um braut hennar og dżpt žegar hśn fer hjį. Įhrif, vindhraši og śrkomumagn eru žvķ enn harla óviss. Lęgšin žżtur sķšan til Svalbarša og evrópureiknimišstöšin gerir rįš fyrir žvķ aš hśn verši komin žangaš um mišjan mišvikudag, og žį verši hśn oršin komin nišur undir 940 hPa ķ mišju, en žegar hśn fer hjį hér segir sama lķkan mišjužrżstinginn verša ķ kringum 980 hPa. Lęgšin veršur žvķ ķ óšavexti. 

Viš lįtum aš vanda Vešurstofuna (og til žess bęra ašila ašra) alveg um spįrnar, en lķtum į nokkur hįloftakort okkur til hugarhęgšar. 

w-blogg060223a

Kortiš aš ofan sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum kl.9 aš morgni žrišjudags 7.febrśar. Ķsland er viš mišja mynd (örin liggur um žaš bil yfir mitt landiš). Jafnhęšarlķnur eru mjög žéttar og vindur mikill, yfir 50 m/s - vindörvar sżna vindhraša og stefnu, en litir sżna hita. Grķšarkalt loft er fyrir vestan land, en hlżrra austur undan. Žar sem misgengi veršur į milli jafnhęšar og jafnhitalķna (strangt tekiš jafnžykktarlķna) myndast hes ķ hįloftaröstinni ķ įtt til jaršar, örin sżnir mišjuįs ķ hesinu (nokkurn veginn). Žar er hitabratti ekki eins mikill og til beggja hliša. Viš sjįum aš žetta svęši er ekki mikiš um sig - ķ heild jafnvel mjórra en landiš sjįlft er (frį austri til vesturs). Skeiki spįm ašeins lķtillega ķ umfangi žessa svęšis - eša stašsetningu žess - veršur vešur meš öšrum hętti - žaš hittir annars stašar ķ - eša veršur meira eša minna en reikningar gera rįš fyrir. 

w-blogg060223b

Hér lķtum viš enn ofar, upp ķ 300 hPa-flötinn hér ķ rśmlega 8 km hęš yfir sjįvarmįli. Vindur er svipašur og ķ 500 hPa - eša lķtillega meiri, en dreifing hita allt önnur. Kaldast er yfir žvķ svęši sem var tiltölulega hlżjast į hinu kortinu. Žaš stafar af žvķ aš framrįs kalda loftsins aš vestan er svo įköf ķ nešri lögum aš hśn lyftir loftinu ķ 300 hPa upp og žaš kólnar viš žaš. Uppstreymiš er langmest žar sem jašar kalda loftsins er brattastur - lyfting yfir landinu aušveldar uppstreymiš žar aš auki eitthvaš. 

w-blogg060223c

Į žessu korti erum viš aftur komin nišur ķ 500 hPa (tęplega 5 km hęš). Gildir žaš seint annaš kvöld. Žį į kalda loftiš aš vera komiš yfir Ķsland og -46 stiga frosti er spįš ķ 500 hPa yfir Keflavķkurflugvelli, jafnt febrśarlįgmarkshitameti flatarins yfir flugvellinum. Hér er sum sé óvenjukalt loft į ferš. Lķtillega lęgri hiti hefur męlst ķ fletinum ķ desember og janśar. 

En žrįtt fyrir žennan kulda ķ 500 hPa er hiti ekki nęrri lįgmarkshitametum ķ nešri flötum. Įstęšan er sś aš loftiš er betur blandaš nś heldur en žegar met voru sett ķ nešri flötunum. En óvenjulegt er žetta engu aš sķšur. 

Algengast er aš vel žroskašar eša fullžroskašar lęgšir séu žęr sem mestum illvišrum valda hér į landi. Hér er hins vegar um kerfi aš ręša sem er rétt ķ žann mund aš hrökkva ķ óšadżpkun. Sé aš marka reikninga į žaš eftir aš gera skurk viš strendur Noregs og į Svalbarša - jafnvel ķ Fęreyjum lķka - en er fljótt aš afgreiša okkur. 

Višbót (8.2):

Lęgšin olli stormi į um 40 prósentum vešurstöšva ķ byggš - žaš er bżsna mikiš. Aftur į móti varš vindhraši hvergi ķ methęšum og stóš vešriš heldur ekki lengi. Žaš varš hins vegar mjög slęmt ķ Fęreyjum, žar uršu fokskašar og einnig varš mjög hvasst ķ Noregi. Hiti ķ hįloftunum yfir Keflavķk fór nišur ķ -45,2 stig ķ 500 hPa og er žaš nęrri febrśarmeti (-45,9 stig). 


Hugsaš til įrsins 1959

Tķšarfar į įrinu 1959 var tališ sęmilega hagstętt fyrir utan nokkrar erfišar illvišrasyrpur. Sumariš var heldur óžurrkasamt. Janśar var kaldur. Žurrt og bjart vešur og tķš hagstęš į Sušur- og Vesturlandi, en var talin óhagstęš į Noršur- og Austurlandi. Gęftir voru góšar. Febrśar var óhagstęšur og sérlega illvišrasamur, mikil sjóslys uršu og vķša skašar til landsins. Hlżtt var ķ vešri. Talsveršur snjór var fyrstu viku marsmįnašar en sķšan var tķš mjög hagstęš, hlżtt var ķ vešri. Aprķl var talinn fremur óhagstęšur gróšri. Gęftir voru góšar og hiti nęrri mešallagi. Góš tķš var ķ maķ nema fyrstu vikuna, gróšri fór vel fram, gęftir voru góšar og hlżtt var ķ vešri. Mjög rysjótt og hretasamt var ķ jśnķ fram undir žann 20., en žį batnaši tķš. Jślķ var hęglįtur, graspretta var góš, en žurrkar daufir. Ķ įgśst var tķš óhagstęš til heyskapar um mikinn hluta landsins. Hiti ķ mešallagi. Hlżtt var ķ september og tķš hagstęš noršaustanlands, en annars var óžurrkasamt. Október var óvenjuhlżr, Blóm sprungu śt ķ göršum og ber voru vķša óskemmd mestallan mįnušinn. Tķš talin mjög góš noršaustan- og austanlands, en śrkomusöm annars stašar. Gęftir voru stiršar. Tķš var óstöšug ķ nóvember, en fyrir utan illvišri i kringum žann 10. var hśn samt talin hagstęš. Sama var meš desember, žį var lengst af hagstęš tķš.

Hér aš nešan er fariš yfir helstu fregnir af vešri į įrinu 1959. Ašalritheimildir er aš finna timarit.is, en töluheimildir eru ķ gagnagrunni Vešurstofunnar. Žetta įr vķsum viš mest ķ Tķmann, žar voru oftast greinargošar fregnir af vešri og tjóni af žess völdum. Sömuleišis er margt śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķsland. Pistlar sem vitnaš er ķ eru margir styttir, stafssetning oftast fęrš til nśtķmahorfa, en oršfęri nęr ekkert breytt. Vonandi aš höfundar texta lįti sér žetta lynda - og er žeim žökkuš eljan. 

Noršlęg įtt var nęr samfellt rķkjandi fyrstu žrjįr vikur janśarmįnašar og rśmlega žaš. Mjög kalt var ķ vešri, samfelld bjartvišri sunnanlands, en éljagangur į Noršur- og Austurlandi. Samfelld hrķš var žar sum daga, sérstaklega undir žann 20. Gęftir voru taldar óvenjugóšar og róiš var śr verstöšvum flesta daga. Žann 24. skipti snögglega um. Viš tóku umhleypingar, žar sem skiptust į sunnanrigningar og śtsynningshryšjur. Žann 2. janśar fauk lķtiš gróšurhśs ķ noršanvešri ķ nįgrenni Selfoss og žann 4. fórst lķtil flugvél meš fjórum ungum mönnum um borš ķ Grjótįrdal viš Vašlaheiši. Truflanir voru tķšar į samgöngum nyršra, en greišfęrt syšra. Ķ Tķmanum žann 9. janśar er frétt um ferš Öręfinga austur til Hafnar:

Öręfum ķ gęr. — Į morgun veršur fariš héšan į bifreišum til fiskkaupa ķ Höfn ķ Hornafirši og er žaš fyrsta kaupstašarferš Öręfinga žangaš į žessum vetri. Farartękjum er nś fęrt žessa torsóttu leiš, vegna žess aš ķsalög eru hér mikil, og svo žaš, aš Jökulsį į Breišamerkursandi er žaš vatnslķtil oršin vegna frostanna undanfariš, aš hśn dregur ekki lengur til sjįvar og mį fara yfir hana frammi viš sjó.

Ķsalög voru į Hvammsfirši. Tķminn segir frį 22. janśar:

Hvammsfjöršur er lagšur śt ķ Röst. Hęgt er aš klöngrast yfir Bröttubrekku meš żtrustu varśš, en vegageršin hefir skafiš upp svellalögin į henni meš jaršżtu į žrišjudögum. Samgöngur innan hérašs eru įgętar. Snjóföl er į jöršu og 14—15 stiga frost. Bęndur gefa fulla gjöf.

Ķ sama blaši eru einnig fregnir af vatnsleysi vegna frosta ķ Borgarnesi. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um žaš mįl ķ pistli og veršur ekki endurtekiš hér.

Žann 21. féll snjóflóš viš Arnórsstaši į Jökuldal, 30 kindur drįpust, en mašur sem lenti ķ flóšinu bjargašist. Tķminn segir af žessu atviki ķ frétt žann 25.janśar:

Gróf sig śr snjóflóši meš fölskum tanngarši, sleit af sér stķgvél og sokka. Bóndi į Jökuldal sżnir ótrślegt žrek og karlmennsku. Į fimmtudaginn var Jón Žorkelsson, bóndi į Arnórsstöšum į Jökuldal staddur meš fé sitt ķ svokallašri Lošinshöfšagjótu undir samnefndum höfša. Steyptist žį snjóflóš śr höfšanum yfir bóndann og gróf hann og hund hans og 30 kindur ķ fönn. Žetta geršist um klukkan žrjś og var Jón į leiš meš fjįrhópinn aš beitarhśsunum. Žegar Jón raknaši viš gekk honum erfišlega aš losa sig. Snjórinn var fastur og erfitt um vik fyrir hann aš grafa sig śt. Tók hann žį śt sér falskan tanngarš og gróf meš honum uns hann var kominn uppśr snjólaginu sem var hįlfur metri į žykkt. Jón kom heim klukkan langt gengin ellefu um kvöldiš og reiknašist honum svo til aš hann hefši losnaš śr fönninni klukkan tķu. Ekki vissi hann hvenęr hann hafši raknaš viš og var žvķ ekki fullljóst hvaš hann var lengi aš grafa sig śt. Ķ fönninni hafši hann slitiš af sér bęši stķgvélin og tvenna sokka af öšrum fęti. Hann hafši fęrt bera fótinn i annan sokkanna, sem hann hafši į hinum fętinum og kom heim žannig til reika. Hann var žrekašur, ringlašur og meš kuldabólgu, en hresstist brįtt. Kindurnar fórust. Rakkinn sem var meš Jóni, žegar hann lenti ķ snjóflóšinu, hafši grafiš sig śr, en kindurnar 30 talsins. sem lentu i fönninni fórust allar. Žęr voru eign Jóns.

Tķšarfar ķ janśar og febrśar var sérlega ólķkt. Kortin hér aš nešan sżna hęš 500 hPa-flatarins og vik frį mešaltali.

Slide1

Noršvestlęg įtt var rķkjandi ķ vešrahvolfi ķ janśar (noršan- og noršaustan viš jörš). Mikil hęš sat yfir Gręnlandi. Vešur var stillt lengst af, bjartvišri mikil sunnanlands.

Slide2

Febrśar var hins vegar sérlega órólegur. Grķšarlegur vindstrengur bar hverja lęgšina į fętur annarri yfir landiš meš tilheyrandi śrkomum og illvišrum. Sjór var mjög óstilltur. Eftir žetta varš talsverš breyting į vešurlagi, slęm śtsynningsillvišri sem höfšu veriš algeng nęstu 10 įrin į undan uršu nś sjaldséšari og hélst žaš įstand meira og minna allt til 1972. 

Undir lok janśar fóru vatnavextir aš valda vandręšum. Tķminn segir frį žann 28. Fjallar fyrst um ķsalög viš Bķldudal. Viš styttum nokkuš:

Bķldudal ķ gęr: Mikill ķs var kominn į höfnina, en losnaši frį į laugardag og dró bįtana meš legufęrum meš sér. Engar skemmdir uršu į bįtunum og voru žeir sóttir śt sama kvöld.

Hvķtį, sem veriš hefir ķ klakaböndum undanfarnar vikur, hefir nś rutt sig og flętt yfir bakka sķna og žekur nś į žrišja žśsund hektara lands. Var žaš ķ fyrrinótt sem flóšiš hófst og jókst žaš er į daginn leiš. og jókst žaš er į daginn leiš. Rennur hśn nś yfir veginn hjį Skeggjastöšum į löngum kafla. Viš Brśnastaši hefir įin lyft af sér ķshellunni og eru bęirnir ķ hverfinu žar nešan viš einangrašir. ... Austar ķ Flóanum hefir įin einnig rutt sig og stķflast og flęšir hśn žar yfir bakka sina. Munu lönd Hjįlmholts, Ölvašsholts, Skeggjastaša. Brśnastaša og Miklaholtshellis vera aš mestu undir vatni. Žó munu skemmdir į mannvirkjum ekki hafa oršiš svo teljandi sé, nema giršingar hafa eyšilagst. ... Ķ Biskupstungum hefur undanfarna daga veriš indęlis vešur og snjór er varla sjįanlegur. Mį sem dęmi nefna um snjóleysiš, aš Sandfell, sem er fyrir ofan Geysi og annars er mjög snjóžungt, er nś algjörlega snjólaust, enda mun vera autt inn ķ innstu afrétt og sennilega fęrt inn ķ Hvķtįrnes.

Kirkjubęjarklaustri ķ gęr. — Nokkur spjöll hafa oršiš į vegum hér eystra ķ vatnavöxtum ķ hlįkunni žessa daga. Geirlandsį flęddi mjög meš jakaburši og gróf undan stöpli brśarinnar og er hśn nś ófęr nema gangandi fólki. Skaftį óx mjög, en gerši ekki skaša. Žį hljóp Skįlm undan brśnni į veginum ķ Įlftaveri og gróf sundur uppfyllingu viš eystri brśarsporš, en bķlar klöngrast žar yfir. Einnig hljóp Skógaį yfir veginn og skemmdi nokkuš.

Žann 28. ollu eldingar tjóni į sķmtękjum į Patreksfirši (Vešrįttan). 

Sjóslysin miklu sem uršu um žetta leyti lögšust žungt į žjóšina. Žessi frétt var ķ Tķmanum 1. febrśar:

Ķ gęrmorgun varš žaš ljóst, aš Gręnlandsfariš Hans Hedtoft, sem rakst į ķsjaka sušur af Hvarfi į Gręnlandi ķ fyrrakvöld [30.janśar], hafši farist meš allri įhöfn og faržegum, alls 95 manns. Menn lifšu žó ķ veikri von fram eftir degi um aš eitthvaš mund i finnast, en sś von brįst. Vištęk leit skipa og flugvéla bar alls engan įrangur. 

Hans Hedtoft var nżtt skip, ķ sinni fyrstu ferš, įtti ekki aš geta sokkiš. Bjarghring skolaši sķšla sumars eša um haustiš į fjöru hér į landi - žaš var allt og sumt. 

Linnulķtil hvassvišri gengu yfir mestallan febrśarmįnuš. Tjón varš oft töluvert og stundum mikiš. Hungurdiskar fjöllušu um illvišriš 18. febrśar (Hermóšsvešriš) ķ sérstökum pistli. Žar var einnig ķ stuttu mįli gerš grein fyrir lęgšaganginum. Veršur žaš ekki endurtekiš hér. Meš Hermóši fórust 12 menn. Miklar ógęftir voru og komust bįtar illa į sjó, žegar žaš var, varš oft tjón į veišarfęrum. Frį 8. til 18. gengu 6 illvišri yfir landiš (žann 8., af sušri, 10., af sušvestri, 12. af sušaustri, 14. af vestri, 15. af sušri og sušvestri og ž. 18., af sušri, sušvestri og vestri). Lęgširnar sem ollu vešrunum ž. 14. og 15. voru sérlega krappar. 

Žann 4. febrśar brotnaši rśša ķ skólastofu į Akranesi ķ hvassvišri, žannig aš lį viš slysi.

Ķ blöšum eru nįnast daglega smįfréttir af illvišrum, en tjón var oftast ekki mikiš, en truflanir uršu į samgöngum, m.a. féll allt innanlandsflug nišur ķ marga daga. Vķsir segir frį žann 10.:

Ķ hvassvišrinu morgun ķ nótt og ķ morgun uršu einhverjar skemmdir į hśsažökum hér ķ bęnum [Reykjavķk] og bįrust beišnir til lögreglunnar um ašstoš. Mešal annars var lögreglunni skżrt frį žvķ, aš žak vęri aš fjśka af hśsinu nr. 47 viš Nesveg. Ennfremur aš jįrnplötur vęru aš fjśka af hśsi viš Gnošarvogsskóla. Ekki hafši frést af neinum óhöppum eša slysum ķ sambandi viš žessi plötufok. 

Vešrįttan segir af frekara tjóni ķ žessu vešri:

Tjón varš į hśsum ķ Reykjavķk, Akranesi og vķšar vegna hvassvišris. Hluti af žaki sjómannaheimilisins į Siglufirši fauk, fleiri skemmdir uršu ķ bęnum. Bįtur fauk ķ Litlanesi į Ströndum og žar varš minnihįttar tjón vķšar. Skip slitnušu upp į Skerjafirši og ķ Vogum. Mašur fauk ofan af žaki į Kambi ķ Deildardal og slasašist mikiš.

Žann 11. segir Tķminn af illvišri į Nżfundnalandsmišum:

Yfir helgina var mikiš illvešur į mišunum viš Nżfundnaland, noršvestan stormur. Vešurhęšin var lengst af 10 til 12 vindstig, en į sunnudaginn [8.] nįši vešurhęšin hįmarki sķnu. Frost munu ekki hafa veriš żkja mikil, en žó hefir veriš žarna allt upp undir tķu stiga frost, žar sem vešurathugunarstöšvar viš ströndina gįfu upp 18 til 20 stiga frost į žessum tķma. Vešri žessu olli djśp lęgš sušur af Gręnlandi. Loftžyngdin ķ mišju lęgšarinnar 935 millķbör. Ķ gęr var vešriš aš ganga nišur og frost var 1 til 3 stig nokkru austan viš veišisvęši ķslensku togaranna. Tališ er aš tveir Kanadķskir togarar hafi farist um seinustu helgi viš Nżfundnaland.

Sem kunnugt er fórst togarinn Jślķ frį Hafnarfirši ķ žessu vešri og meš honum 30 manna įhöfn. 

Vķsir segir af hlįkutķš noršaustanlands ķ pistli žann 12. (mikiš stytt hér):

Hlżindi eru svo mikil ķ Bįršardal žessa daga aš elstu menn muna naumast jafn hlżjan žorra. Allt til žessa hefur fé samt lķtiš veriš beitt vegna žess hvaš snjó hlóš nišur ķ janśarmįnuši. En nś er hann aš mestu leystur.

Vķsir birtir pistil 13. febrśar - og fjallar hann um vešurfarsbreytingar (viš styttum hann mikiš hér):

Vešurfariš vķšsvegar um heim hefur fariš hrašversnandi sķšan stórveldin žrjś, Bandarķkin, Rśssland og Bretland, hófu kjarnorkusprengjutilraunir sķnar. Hvirfilbylir eru tķšari en fyrr. Einn gekk yfir Bretland nś nżlega. Skżföll, haglél og óhemju śrfellir eru tķšari, og sólar gętir minna en įšur. Žaš veršur ljóst af skżrslum um vešurfar, aš vešurfar fer versnandi og er žaš andstętt žvķ sem veriš hefur sišast lišin 70 įr. Žetta er ķ stuttu mįli įlit hins kanadķska prófessors, Williams H. Parkers, sem er jaršfręšingur og sérfręšingur ķ vešurfarsrannsóknum. ... Parker prófessor telur aš įstęšan fyrir žvķ aš kjarnorkusprengingarnar hafa įhrif į vešurfariš sé aš žęr hafi įhrif į jónosferuna, yfirlög gufuhvolfs, en žar eiga óvešur upptök sķn. Ein sönnunin, sem hann telur sig styšjast viš er sś, aš radķósendingar truflist įvallt žegar sprengjutilraunirnar fari fram og sérstaklega hafi žetta komiš glöggt ķ ljós žegar tilraunirnar voru geršar į Kyrrahafinu og ķ Įstralķu. Žetta er tališ stafa af rykinu, sem berst upp ķ jónosferuna, en žaš sżnir hins vegar aš hśn veršur fyrir įhrifum. Žį bendir hann į žessu til įréttingar, aš žegar eyjan Krakatį sprakk ķ loft upp 1883 og gosmökkurinn dreifšist um hįloftin, svo aš žess gętti į sólfari um alla jörš nęstu įr, varš mikilla breytinga į vešurfari. Um nokkur įr spilltist sumarvešrįtta vķša um lönd eftir gosiš. Žetta sżnir aš miklar sprengingar hafa įhrif į hin ytri loftlög og žį einnig į vešurfariš. Vešurfręšingar voru į einu mįli um žaš, aš sprengigosiš ķ Krakatį hafi spillt vešurfari vķša um lönd į sķnum tķma og žvķ er žaš furšulegt, aš žeir skuli ekki einnig višurkenna aš ašrar sprengingar, svo sem hinar öflugu vetnisorkusprengingar, geti haft sömu afleišingar, er žó hér ekki einungis um gosryk aš ręša heldur geislavirkt ryk og žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš žaš berst upp i jónosferuna. Parker prófessor vill ekkert um žaš fullyrša, aš vešur muni halda įfram aš versna vegna sprengjutilraunanna, en hann dregur ekki ķ efa, aš hin miklu óvešur vķša um lönd undanfariš eigi rót sina aš rekja til sprenginganna.

Kvartaš undan tķšinni ķ pistli frį Eyrarbakka ķ Tķmanum 12. febrśar:

Hįlf žrišja vika hefir nś lišiš įn žess aš bįtarnir hafi komist į sjó. Įšur en frįtökin uršu var afli rżr, svo aš atvinna hér hefir lķtil sem engin veriš. ... Ķ žessum illvešrum undanfariš hefur brim veriš geysimikiš og ķ fyrradag mį segja aš hér hafi veriš forįttubrim, svo mikiš aš viš lį aš sjórinn gengi yfir bakkann svokallašan eša varnargaršinn, sem geršur var hér frį Ölfusįrósum austur eftir ströndinni til varnar sjónum. Žó flęddi sjórinn eitthvaš inn śr hlišunum sums stašar, en ekki uršu nein spjöll af völdum brimsins. Žessi sušvestanįtt, sem hér hefur veriš aš undanförnu, er langversta įttin um žessar slóšir, og hefur žaš komiš fyrir ķ slķkum vešrum sem žessu, aš sjórinn hefur flętt yfir bakkann og valdiš spjöllum.

Nęstu daga birtir Tķminn įfram fréttir af illvišrum: 

[13. febrśar] Um kl. hįlfellefu ķ gęrmorgun fauk kona į bifreiš móts viš hśsgagnaverslun Gušmundar Gušmundssonar. Laust eftir klukkan žrjś varš sex įra drengur fyrir bifreiš ķ Tjarnargötu, og var tališ, aš stormurinn hefši einnig įtt sinn žįtt ķ žvķ. ... Lögreglunni bįrust ķ gęr kvartanir śi af jįrnplötufoki į fjórum til fimm stöšum. Ekki er kunnugt um aš žessar fjśkandi jįrnplötur hafi valdiš slysum.

Ķ gęr [12.] var hįvašarok ķ Reykjavķk, allt aš 11 vindstig ķ verstu éljunum, og  lį innanlandsflug allt nišri. Ekki mun žó Reykjavķkurflugvöllur hafa veriš lokašur, žvķ aš žar lenti ein vél um sjöleytiš ķ gęrkveldi, en ekki var flogiš į innanlandsflugleišum vegna žess hve vešur var yfirleitt vindasamt um allt land. Tveim Loftleišavélum var beint frį Reykjavķkurflugvelli og lentu žęr ķ Keflavķk sökum žess hve lendingarskilyrši eru žar öruggari ķ roki og flugbrautir lengri.

[14. febrśar] Sjóskemmdir ķ Grindavķk. Héšan hefir ekki veriš :róiš ķ žrjįr vikur svo heitiš geti. enda hefir rennan veriš ófęr vegna forįttubrims, sem hér hefir veriš og er enn. Er žaš ętlun sjómanna, aš svona vešur haldist hér fram undir mįnašamót. Ķ gęrmorgun gęrmorgun reyndi vélbįturinn Arnfiršingur aš fara śt śr rennunni, en varš aš snśa til baka, žar sem hann tók nišri ķ rennunni į žeim staš. sem ekkķ hafa grynningar įšur. Benda, allar lķkur til žess, aš grjót hafa borist ķ rennuna i óvešrinu. en ekki hefir veriš hęgt aš kanna. hve mikiš žaš er, žar sem brimiš er žaš sama og įšur. Skrśfa Arnfiršings mun hafa skemmst en aš öšru leyti er bįturinn ólaskašur. Ķ briminu ķ fyrradag var barši bryggjan og bólverk allt į svarta kafi. Horfši um tķma uggvęnlega meš bįtana tuttugu. sem hér liggja bundnir viš bryggjuna, en ef eitthvaš hefši oršiš aš festingum. hefši ekki veriš aš sökum aš spyrja. Ķ žessu forįttubrimi barst grjót śr malarkambinum viš rennuna bęši upp į bryggju svo og veginn og varš hann alófęr, en jaršżtu varš aš fį til aš ryšja bryggjuna Brimiš tók einnig vegg śr sjóhśsi sem stendur ofan viš kambinn. Žennan dag var sunnan hvassvišri og stóš hann beint upp į vķkina og var žvķ mjög illur sjór hér. Enn er veltubrim śti og žżšingarlaust aš fara į sjó, enda er vešurspįin enn óhagstęš. G.E.

Reykjavķk. Ķ gęrkveldi voru götur bęjarins flughįlar vegna snjókomunnar, og uršu margir bifreišaįrekstrar, en enginn stórvęgilegur. Flestar bifreišarnar voru kešjulausar og žvķ hęttara viš įrekstrum, sem allir stöfušu af hįlkunni. Var lögreglan kölluš mjög oft śt af žessum sökum.

Mašur hętt kominn, er bįti hvolfir. Viš Eyjafjörš utanveršan var ķ fyrradag aftakavešur af sušaustri. Hlekktist bįti einum į, er hann var aš taka land viš Hjalteyri. Nįnari tildrög voru žau, aš eftir aš vélbįtnum, sem róiš er į, hafši veriš lagt viš ból undan žorpinu. var róiš ķ land į skektu, og er hśn var aš lenda, reiš ólag į hana meš žeim afleišingum aš henni hvolfdi.

[15. febrśar] Ķ óvešrinu ķ fyrrinótt skemmdist ein af Dakota-flugvélum F.Ķ. ķ Vestmannaeyjum. Vélin fór ķ įętlunarflug til Eyja ķ fyrradag og tafšist žar vegna vešurs. Um nóttina skemmdist svo hęšar- og jafnvęgisstżri vélarinnar, žar sem hśn var į vellinum. Nś um helgina verša svo sendir višgeršarmenn til Vestmannaeyja til aš gera viš flugvélina, žvķ hśn er ekki ķ flughęfu įstandi.

Vķsir segir frį žann 17.febrśar: 

Į sunnudaginn 15. febrśar gekk fįrvišri yfir Grķmsey og komst vešurhęšin allt uppķ 13 vindstig. Žetta var vestan vešur og gekk sęrokiš yfir alla eyna svo aš dimmt varš sem ķ blindhrķš. Ekki varš samt annaš tjón į mannvirkjum į eynni af völdum vešursins en žaš, aš žak fauk af votheysgryfju. Eyjarskeggjar óttušust aš bįtar losnušu upp af legunni ķ žvķ lķku ofsavešri, en sem betur fór reyndist sį ótti įstęšulaus. Ofsarok hefir veriš ķ Grķmsey alla sķšastlišna viku, en gęftaleysi um žriggja vikna skeiš svo enginn bįtur hefir komist til fiskjar.

Frį fréttaritara Vķsis. — Blönduósi ķ gęr. Žaš sviplega slys geršist ķ gęr [sunnudag 15. febrśar], hér ķ sżslunni aš erlendur vinnumašur į Žingeyrum varš undir hestvagni ķ ofsaroki og beiš žegar bana.

Óvenjumikiš žrumuvešur gekk yfir allt landiš sušvestanvert snemma aš morgni sunnudagsins 15. febrśar. Frį tjóni ķ Borgarnesi og nįgrenni er sagt ķ įšurnefndum vatnsveitupistli, en tjón varš vķšar. Tķminn segir frį žann 17.febrśar:

Frį fréttaritara Tķmans į Hvolsvelli ķ gęr. Nś meš stuttu millibili hafa geisaš stórvišri en ekki kunnugt um aš žau hafi valdiš verulegu tjóni, en rafmagnstruflanir hafa veriš tķšar svo sem jafnan vill verša um žetta leyti įrs, žegar sušvestan įtt rķkir. Ķ gęrmorgun frį žvķ laust fyrir kl. 8 fram um hįdegi var rafmagnslaust hér og straumur óstöšugur allan daginn. Fljótshlķšarlķnan var alveg rafmagnslaus, žrįtt fyrir sleitulausa vinnu rafmagnsmanna aš višgeršum.

Į įttunda tķmanum ķ gęrmorgun [sunnudaginn 15.] skipti skyndilega um vindįtt, hafši veriš sušaustan meš geysilegri śrkomu en snerist til sušvesturs meš slydduéljum og miklu hvassvišri. Žessum vešrabrigšum fylgdu miklar eldingar og žrumur. Voru ljósin tķš meš tilheyrandi skruggum. Um kl. 8 laust eldingu nišur ķ reykhįf ķbśšarhśssins ķ Vindįsi ķ Hvolhreppi. Sprengdi eldingin gat į reykhįfķnn nišri ķ kjallara rétt viš reykröriš, sem ķ hann lį frį mišstöšvarkatli. Heimilismašur į Vindįsi var viš śtiverk skammt frį bęnum er žetta bar viš og sį hann, er eldingunni laust nišur, og segir hann aš reyksśla mikil hafi gosiš upp śr reykhįfnum ... Hlaust ekki af annaš tjón en fyrr segir nema olķukynditęki fęršust nokkuš śr lagi. Jeppi sem stóš noršan hśssins varš svartur af reyk.

Į nķunda tķmanum ķ gęrmorgun laust einnig eldingu nišur ķ gripahśs į Stórólfshvoli og kurlbrotnušu įtta tvöfaldar rśšur ķ mjólkurhśsi og fóšurgeymslu, sem įfast er viš fjós. Glermulningurinn žyrlašist upp um loft og veggi og žverpóstur ķ glugga brotnaši. Huršir fyrir hesthśsi, sem er undir fjósinu, žeyttust upp móti vešri og vindi og kubbušust lęsingar sundur. Hlerar fyrir hlöšuinntaki, sem snżr ķ noršur og var ķ skjóli. hrukku upp, og annar hlerinn barst tvö hundruš metra frį baggagati. Hlerar žessir höfšu žó veriš negldir aftur meš sex žumlunga nöglum. Huršir hęnsnahśss nokkurn spöl austan śtihśsasamstęšunnar hrukku einnig upp af loftžrżstingnum. Gušjón Jónsson bóndi į Stórólfshvoli og kona hans voru viš mjaltir ķ fjósinu, žegar žetta skeši. Heyršu žau allt ķ einu yfiržyrmandi skarkala, og segist Gušjón ekki geta lķkt ósköpunum sem į gengu viš annaš en sprengingu. Hefši veriš žvķ lķkast sem sprengju hefši veriš varpaš aš hśsinu. Nokkurt umrót sįst į hlaši austan mjólkurhśssins. Ķ haughśsi undir fjósinu sįst töluvert löng, hvķt rispa ķ steinvegginn og viršist eldingin hafa komiš žar į bygginguna. Jeppabifreiš austan undir vegg mjólkurhśssins sakaši ekki. Rafmagnslaust var į žessum slóšum, er žetta bar viš. Nokkurt tjón varš į sķmalķnum hér og hvar um sveitina um helgina og er unniš aš višgeršum. Aš Velli ķ Hvolhreppi sprungu öll öryggi og vķšar og hella į rafmagnseldavél eyšilagšist. PE.

Ķ žessu vešri sló nišur eldingu milli bęjanna Svanavatns og Mišeyjar meš žeim afleišingum, aš sķmaleišslan brann algerlega ķ sundur aš sķmatękinu į Svanavatni og ķ Mišey var eins og skotiš hefši veriš śt śr skiptiboršinu, en žar er sķmstöš fyrir Austur-Landeyjarnar. Į Svanavatni hrundu perur śr ljósįstęšum og rafmagnsöryggi öll eyšilögšust. Ķ sambandi viš sķmstöšina ķ Mišey eru eldingarvarar eša öryggi fyrir sķmann ķ sérstakri töflu śti viš. Öryggi žessi uršu sótsvört eftir aš žessari eldingu sló nišur og sagši bóndinn ķ Mišey, Haraldur Jónsson, er blašiš įtti tal viš hann, aš ef žessi öryggi hefšu ekki komiš til, hefši aš lķkindum kviknaš ķ į Mišey. Žrumuvešur žetta hélst ķ um žaš bil hįlfa klukkustund.

Frį fréttaritara Tķmans į Dalvik ķ gęr. Ķ gęrmorgun [sunnudaginn 15.] gerši hér aftakavešur af vestri meš hlįku. ķ žessu vešri uršu nokkrar skemmdir į bęnum Žorsteinsstöšum ķ Svarfašardal. Heyvagn, sem stóš ķ tśninu, tókst į loft og fauk um 200 metra įn žess aš koma nokkurs stašar viš og lenti sķšan nišur į žaki fjįrhśssins į Žorsteinsstöšum. Gekk vagninn ķ gegnum žekjuna, en viš žaš komst vindurinn undir rjįfriš og feykti öšrum hluta žaksins burtu. Fé sakaši ekki. Auk žessa svipti stormurinn nokkrum žakplötum af hlöšunni, sem įföst er fjįrhśsinu. Ķ dag gekk hér ķ noršvestan stórhrķš. Vegir eru vķšast hvar fęrir og vegurinn inn til Akureyrar er fęr öltum bķlum, en bśast mį viš žvķ, aš fęrš spillist, ef žessu heldur įfram. PJ

Į föstudag [13.] flaug ein af Douglasvélum Flugfélagsins til Vestmannaeyja meš faržega, en auk žess flutti flugvélin tvęr smįlestir af įfengi. Var įętlaš aš flugvélin fęri til Reykjavķkur samdęgurs, en žar sem afgreišslu seinkaši svo og vegna žess aš vešur var oršiš óhagstętt var įkvešiš aš flugvélin yrši um kyrrt. Um nóttina gerši aftaka vešur ķ Vestmannaeyjum. Varš hśn žį fyrir įföllum, žannig aš hęšarstżri hennar og jafnvęgisstżri löskušust. Ašfaranótt sunnudagsins gerši aftaka vešur en meira en nóttina į undan og žar sem flugvélin var į bersvęši var reynt aš bśa um hana sem best, binda hana nišur mjög rammlega og ganga žannig frį henni, aš ekkert gęti nś komiš fyrir. En ķ žessu ofsaroki tókst flugvélin į loft og kastašist tvęr lengdir sķnar og kom nišur į vęnginn og laskašist mjög mikiš og mun vera vafamįl, hvort hęgt verši aš gera viš hana. Flugvél žessi er eins og sagt er hér aš undan af geršinni Douglas DC3 og ber hśn einkennisstafina TF ISB og nefnist Gunnfaxi.

Tķminn segir žann 19.febrśar frį miklum skrišuföllum į Bķldudal:

Geysilegt aurhlaup steypist yfir Bķldudal og ķ sjó fram. Aurfyllan 80-100 metra breiš, žar sem hśn kom fram - Skemmdir į hśsum og vegum. Bķldudal ķ gęr: — Hér hefir aš undanförnu geisaš lįtlaust vestan og sušvestan stórvišri meš regni og hrķš til skiptis tvisvar eša oftar į sólarhring. Ķ fyrradag snjóaši talsvert, en ķ gęr [17.] brį til stórfelldrar rigningar og gerši asahlįku. Skömmu eftir hįdegi ķ gęr féll vatns- og aurskriša śr svonefndu Bśšagili, en meginhluti žorpsins stendur nešan viš žaš gil. Skömmu sķšar kom annaš hlaup, en hvorugt žeirra var mjög stórt. Rétt fyrir klukkan fjögur sķšdegis hljóp geysimikil aurskriša fram śr gilinu. Fylgdi henni gķfurlegt vatnsflóš. Skrišan stefndi fyrst į spennistöš frį Mjólkįrvirkjun fyrir Bķldudal, sem er stašsett į skrišu beint fyrir nešan gilkjaftinn og virtist mönnum sem skrišan mundi steypast yfir spennistöšina. Įšur en til žess kęmi klofnaši skrišan į hryggnum framan viš giliš og braust vatnselgurinn fram śr auröldunni svo aš nokkuš af aurnum varš eftir uppi ķ gilinu. Mjög mikill kraftur var ķ flóšinu. Aur og vatn streymdi nišur ķ žorpiš og yfir margar hśsalóšir, ašallega į svęšinu frį svonefndum Kurfubletti til Valhallar, sem er utarlega ķ žorpinu. Er sums stašar ökkladjśpur og sums stašar hnédjśpur aur į lóšunum. Žį flęddi inn ķ sum hśsanna, žar į mešal lęknisbśstašinn, kennarabśstašinn, ķbśšarhśsiš Žórshamar og fleiri. Aurstraumur rann gegnum dyr frystihśssins og flęddi žar um öll gólf, og sś grein hlaupsins, sem kom į lęknisbśstašinn, umkringdi hann og nįši flóšiš upp į mišja hurš į nešri hęš. Tókst aš varna žvķ, aš huršin brotnaši. Žį brunaši flóšiš įfram nišur sundiš og allt ķ sjó fram. Vogurinn, sem žorpiš stendur viš varš allur kolmóraušur af moldinni. Allan daginn voru menn önnum kafnir viš aš reyna. aš bęgja vatnsflaumum frį hśsunum. Flestar lóšir eru stórskemmdar og hafa eigendurnir oršiš fyrir miklum sköšum, žar sem lóširnar voru mjög vel ręktašar Annaš hlaup kom ķ svonefnt Gilsbakkagil, sem braust śt śr farvegi sķnum og flęddi yfir nęrliggjandi tśn og inn ķ ķbśšarhśsiš Sęlund. Tókst meš jaršżtu aš beina vatnsflóšinu aftur ķ sinn gamla farveg, en flóšiš hafši runniš yfir veginn og stórskemmt hann. Vegir ķ žorpinu eru flestir. stórspilltir. Ekki hefir komiš annaš eins hlaup śr Bśšagili sķšan 1920, en žį varš sambandslaust milli bęjarhluta nema į sjó vegna vatnsflaums, sem streymdi gegnum mitt žorpiš.

Tķminn segir frį žann 20.febrśar:

Sśgandafirši ķ gęr. Vélbįturinn Freyja slitnaši upp frį hafnargaršinum klukkan sjö sķšastlišinn laugardag [14. febrśar]. Bįtinn rak inn og yfir fjöršinn og bar upp į sker ķ noršanveršum firšinum. Óskaplegt vestan hvassvišri meš snjókomu gekk yfir žann dag. Bįturinn fannst klukkan ellefu um kvöldiš, en žį var byrjaš aš falla śt og varš ekkert aš gert. Į morgunflęšinu var bįturinn dreginn śt, og var Sębjörg fengin til aš draga hann til Ķsafjaršar en žar var hann rannsakašur. Bįtar hafa fariš ķ 10 róšra ķ žess um mįnuši og tapaš miklu af lķnu allt upp i 100 lóšum ķ róšri, einn og sami bįtur.

Eins og įšur sagši mį į hungurdiskum finna sérstakan pistil um Hermóšsvešriš ž.18. og tjón af žess völdum. Eftir žaš róašist tķš nokkuš, umhleypingarnir uršu mun vęgari. 

Tķminn segir 3. mars frį skyndilegu brimi ķ Žorlįkshöfn žann 1. mars:

Žorlįkshöfn ķ gęr. Ķ gęrkvöldi var veriš aš skipa salti upp śr Arnarfellinu, sem hér liggur. Fram eftir kvöldi var blęjalogn, en um klukkan ellefu gerši aflaka brim og gekk svo mikiš yfir hafnargaršinn, aš ekki var unnt aš halda uppskipuninni įfram. Var žį gert nokkuš hlé į vinnunni. Žegar svo verkamennirnir gengu aftur nišur hafnargaršinn, žegar slegiš hafši nokkuš į brimiš, reiš brotsjór yfir garšinn og tók tvo menn śt af garšinum. Gįtu žeir bjargaš sér upp ķ įrabįt, sem lį innan viš garšinn. Varš žeim ekkert meint af.

Snemma ķ mars gerši talsvert hrķšarvešur um landiš sunnan- og vestanvert. Djśp lęgš var langt sušur ķ hafi, en sendi rakt loft noršur į bóginn til móts viš sušvestanįtt ķ hįloftunum. Viš slķk skilyrši „sér“ śrkoman ekki hįlendiš - žótt noršaustanįtt sé, hśn er mynduš uppi ķ sušvestanįtt ofan viš. 

Tķminn segir af vešri ķ pistli žann 5.mars:

Boršeyri ķ gęr [4. mars]. — Glórulaust noršan hrķšarvešur hefir stašiš hér yfir ķ dag. Vešurhęš hefir veriš mikil og skafhrķš. Bśast mį viš, aš snjóinn hafi dregiš saman ķ stórar fannir, en žaš kemur ķ ljós, žegar eitthvaš lęgir. Įętlunarferš Noršurleišar er teppt viš sķmstöšina ķ Hrśtafirši į sušurleiš. Holtavöršuheiši er meš öllu ófęr, en sęmileg fęrš mun hafa veriš frį Varmahlķš ķ dag. Įętlunarferšin til Hólmavķkur kom aš sunnan ķ gęr og komst aš Gušlaugsvķk ķ Bęjarhreppi og fór ekki lengra. Ófęrt er śr Gušlaugsvķk noršur į bóginn. Bśist er viš aš bifreišin snśi viš ķ Gušlaugsvķk og sušur en bifreiš frį Hólmavķk lagši af staš ķ įttina til Gušlaugsvķkur ķ dag, og er bśist viš, aš hśn komist eitthvaš įleišis og sęki póstinn. Žetta er mesta hrķšarvešur, sem komiš hefir į žessum vetri. J.E.

Ófęrt vestur. Ólafsvķkurrśtan var teppt į Vegamótum sunnan til į Snęfellsnesi ķ gęr. Hrķšarvešur var į og sjö stiga frost. Fróšįrheiši mun hafa veriš alófęr. Ķ gęrdag um hįdegi gerši blindhrķš ķ Arnessżslu, svo aš naumast var hęgt aš aka um götur Selfoss og ekki sįst milli hśsa um tķma. Fannfergi var ekki żkja mikiš, en hvasst var og fjśk fram eftir degi.

Tķminn 6.mars:

Stykkishólmi ķ gęr [5.mars]. — Um hįdegi ķ gęr [4.mars] skall į noršan hvassvišri meš afar mikilli snjókomu. Snjóaši lįtlaust žar til ķ morgun. Hafši žį sett nišur óvenju mikinn snjó, eša meiri en hér hefir falliš ķ 10 įr a.m.k. Ekki var hęgt aš komast į bķlum um götur ķ žorpinu ķ morgun. Vegurinn upp śr kauptśninu er algerlega lokašur og engin mjólk hefir borist hingaš ķ dag. Slétt er śt af lįgum hśsum og traširnar į götunum eru jafnhįar vörubķlunum. Vešur fór batnandi ķ dag, 6 stiga frost var hér ķ nótt og fram eftir degi.

Minnihįttar fokskašar uršu žann 10. (Reykjavķk) og žann 19. fauk fiskhjallur ķ Grundarfirši og skemmdir uršu į fiski. (Vešrįttan).

Tķminn segir af blķšutķš ķ pistli žann 25.mars:

Einmuna blķša er nś um allt land, sunnanįtt dag eftir dag, hlżindi mikil og sólskin  töluvert. Žaš er engu lķkara en voriš sé komiš, enda var fyrsti dagur einmįnašar ķ gęr. Snjór er varla til ķ byggš į öllu landinu, og žegar fariš aš gręnka sunnan undir vegg.

Tķš var meinlķtil ķ aprķl, en ekki sérlega hagstęš gróšri žó. Svipaš var fyrstu viku maķ, en sķšan gerši bestu tķš um tķma. Žann 24. maķ fórst sjśkraflugvél viš fjalliš Sįtu į Snęfellsnesi ķ žoku, žrķr menn fórust.

Ingibjörg Gušmundsdóttir vešurathugunarmašur ķ Sķšumśla ķ Borgarfirši lżsir aprķl og maķ 1959:

[Aprķl] Aprķlmįnušur heilsaši meš snjókomu og alhvķtri jörš, lį sį snjór nokkuš frameftir mįnušinum. Yfirleitt var tķšin köld, žó inn į milli hlżir dagar. Jöršin er gróšurlaus, en alauš ķ byggš. Fjöllin hvķt. Saušfé hżst sem um vetur og gefiš hey og matur.

[Maķ] Fyrstu dagar mįnašarins voru frekar kaldir. Nęturfrost voru ašfaranętur žess 1., 2., 3.,5., 6. og 9. Eftir žaš var aldrei frost, en hlż og inndęl tķš meš nęgjanlegri śrkomu fyrir gróšurinn. Jöršin gręnkaši og grasiš spratt meš óvenju miklum hraša, svo nś segja bęndurnir aš śt lķti fyrir aš slįttur geti hafist žaš fyrsta sem gerst hafi, ef ekki kólnar aftur. Kżr voru lįtnar śt fyrst ķ dag (1.6.), sumstašar fyrir nokkrum dögum.

Eftirminnilegan illvišrakafla gerši ķ jśnķ. 

w-1959-sponn_a

Žrjįr lęgšir komu aš landinu og ollu noršaustan- og noršanįhlaupum meš kulda og jafnvel hrķšarvešri. Myndin sżnir lęgsta žrżsting į landinu į žriggja klukkustunda fresti 5. til 20. jśnķ (raušur ferill, hęgri kvarši) og žrżstispönn (mun į hęsta og lęgsta žrżstingi hvers athugunartķma į landinu sömu daga, blįar sślur). Žaš er ekki algengt aš žrżstispönn nįi 20 hPa ķ jśnķ. Kuldinn hófst reyndar įšur. Fyrsta og žrišja lęgšin uršu hvaš afdrifarķkastar. Į veggjum ķ kennslustofum Menntaskólans į Akureyri voru (og eru e.t.v. enn) myndir sem teknar voru af śtskriftarstśdentum 17. jśnķ įr hvert. Žegar ritstjóri hungurdiska var viš nįm ķ skólanum höfšu allar myndirnar veriš teknar ķ Lystigaršinum, allar nema ein. Žaš var sś frį 1959, tekin inni ķ leikfimihśsinu. Skar žetta sig mjög śr. Ófęrt vešur var žennan dag, snjór į jöršu um morguninn, en sķšan slabb. Hvasst var į Akureyri, żmist rigning, slydda eša snjókoma. Davķš Pétursson į Grund ķ Skorradal hefur upplżst ritstjóra hungurdiska um aš alhvķtt hafi veriš į Grund aš morgni 17. jśnķ. 

Žann 7. fauk lķtil flugvél ķ Ašalvķk og gereyšilagšist. Ķ fyrra hretinu fórust bęši kindur og hestar ķ Vindhęlishreppi ķ Skagafirši. Ķ hretunum bįšum drįpust fuglar unnvörpum, vķša varš alhvķtt fyrir noršan og snjódżpt męldist mest 20 cm į Hólum ķ Hjaltadal žann 17.

Tķminn segir af illvišrum ķ pistli žann 11. jśnķ:

Um sķšastlišna helgi gerši vonskuvešur meš fannkomu um noršanvert og vestanvert landiš. Vegir tepptust į heišum og mikil ķsing kom į rafmagnslķnur. Varš Akureyri rafmagnslaus ķ einn sólarhring af žeim sökum. Žį uršu nokkur vanhöld į lömbum, en saušburši er nś um žaš bil aš ljśka. Blašiš hafši tal af nokkrum fréttariturum sķnum ķ gęr og višhafši einn žeirra žau orš, aš hér mundi vera um aš ręša eitt hvert haršasta vorhret, sem hér hefši komiš ķ langan tķma. Fréttaritari Tķmans į Ķsafirši sķmaši, aš žar hefšu veriš skaflar į götunum į sunnudag, en vešriš skall į ašfaranótt sunnudagsins [7.jśnķ]. Vegurinn vestur yfir heišar tepptist af snjó. Fréttaritari Tķmans ķ Trékyllisvķk sķmaši aš 3. jśnķ s.l. hefši kólnaš og gengiš ķ noršaustanįtt meš snjókomu og fennt nišur aš sjó. Į laugardag [6.] var svo komiš blķšuvešur og var lambfé žį sleppt, en į sunnudaginn [7.] var komin stórfelld slydduhrķš. Į mįnudag og mįnudagsnótt [ašfaranótt 8.] var ofsavešur meš mikilli fannkomu. Féš var komiš vķšsvegar enda saušburšinum aš ljśka. Var lambféš alls stašar ķ hęttu og į mįnudag Voru allir önnum kafnir viš aš koma žvķ ķ hśs og afdrep. Sums stašar fennti fé og lömb, en betur tókst um björgunarstarfiš en bśast hefši mįtt viš og hafa sumir bjargaš öllu sķnu en ašrir misst nokkur lömb. Snjókoman var žaš mikil žessi dęgur aš 10—20 cm jafnfallinn snjór var nišur aš sjó. Nś hefur hlżnaš og nokkuš tekiš upp į lįglendi ķ dag og gęr, samt er töluveršur snjór enn į jörš.

Fréttaritari Tķmans į Saušįrkróki sķmar: Hér gekk yfir noršan hvassvišri meš talsveršri fannkomu, einkum ķ śtsveitum Skagafjaršar. Į mįnudagskvöldiš [8.] var hvķtt yfir allan Skagafjörš. Einhver lambskaši mun hafa oršiš ķ śtsveitum, en saušburši var žvķ nęr lokiš og tjóniš žvķ minna en ella. Heldur hefur dregiš śr sprettu viš žetta hret og mį bśast viš, aš slįttur hefjist seinna fyrir bragšiš.

Fréttaritari Tķmans į Siglufirši sķmar: Hér kom óhemju snjór ķ hretinu og var hann ķ hné į götunum. Siglufjaršarskarš varš ófęrt um mišjan dag į sunnudag, en nś er unniš aš žvķ meš tveimur jaršżtum aš ryšja veginn og mun žaš taka tvo daga. Veginn žarf aš moka alveg inn aš Hraunum ķ Fljótum. Nś er komin hiti og sólskin og veriš er aš moka göturnar ķ dag. Um hundraš manns ķ fjórum bifreišum komust ekki til Siglufjaršar um helgina og var einn Fossanna. sem lį hér, sendur eftir žvķ til Akureyrar į sunnudag.

Fréttaritari Tķmans į Akureyri sķmar: Hér gerši mikiš; hret um s.l. helgi, snjóaši og rigndi um allt Noršurland į sunnudag, en mjög misjafnlega. Ķ Bįršardal fennti fé. Mikill snjór féll į Įrskógsströnd og Vašlaheiši varš ófęr. Varš žį rafmagns- og śtvarpslaust į Akureyri meir en sólarhring. Bilunin stafaši af ķsingu sem męldist 30 cm į strengjunum.

Sķšasta hretiš olli einna mestu tjóni. Žaš var verst į žjóšhįtķšardaginn, 17. jśnķ, eitthvert versta vešur sem vitaš er um žann dag. 

Slide6

Kortiš sżnir stöšuna ķ hįloftunum žann 16. Dęmigert vorhret. Snarpt lęgšardrag kemur śr noršvestri į leiš til sušausturs. Lęgš dżpkar fyrir noršan land og skellir sķšan noršanstreng yfir landiš. Žykktin fór nišur ķ um 5200 metra en žaš er óvenjulįgt į žessum tķma įrs. 

Tķminn segir frį 19. jśnķ:

Dalvķk ķ gęr: — Žrjś hret hafa komiš hér į undanförnum hįlfum mįnuši meš uppstyttu ķ einn til tvo daga į milli; ķ dag [18.] hętti aš snjóa, en žį hafši hrķšin stašiš sķšan į mįnudag [15.]. Fram til dala er nś mikil fönn svo aš jaršlaust er fyrir fé. Hafa menn stašiš ķ ströngu viš aš bjarga ķ hśs, en vķša er fjįr saknaš og lķtiš vitaš um afdrif žess. Ķ dag var mokaš ofan af tśnum Svarfdęlinga til žess aš kindurnar nęšu ķ jörš.

Ólafsfirši, 18. jśnķ. — Hér gekk yfir noršaustan vešur s.l. žrišjudag [16.] meš snjókomu og varš hvķtt nišur ķ byggš. Į mišvikudaginn gerši enn aftakavešur af noršri og lį viš stórskemmdum į skipum og bįtum ķ höfninni. Į žrišjudag komu sķldarbįtar héšan, sem farnir voru śt, aftur inn, Einar Žveręingur, Žorleifur Rögnvaldsson. Śt af Siglufirši sökk annar [nóta-] bįtur Einars, en hann nįšist upp aftur viš illan leik. Nótin fór til botns en nįšist upp, gaušrifin og stórskemmd. Öll sķldarskipin sex aš tölu voru hér ķ höfn į mišvikudag og lįgu viš hafnargaršinn, en auk žess lįgu ķ höfninni um 20 smęrri bįtar. Hér var statt 1500—2000 lesta fisktökuskip frį Bilbao į Spįni. Kom žaš į mįnudagskvöld til aš taka žurrkašan saltfisk, en ekki var unnt aš skipa śt ķ žaš į žrišjudag. Žegar vešur versnaši var athugaš um aš sigla skipinu śt, en skipstjóri taldi žaš erfitt, einkum vegna žess, aš skipiš var alveg tómt og skrśfan hįlf śr sjó. Var žvķ bešiš įtekta en fįa óraši fyrir žeim hamagangi, sem į skall, og menn muna varla eftir öšru eins į žessum įrstķma. Um kl. sex į mišvikudag [17.] slitnaši skipiš frį hafnargaršinum og rak upp ķ sandinn. Stendur žaš žar į réttum kili aš kalla og mun tališ lķtt.eša ekki skemmt. Munu skipverjar reyna aš nį žvķ śt meš hjįlp drįttarbįts. Žrķr sķldarbįtar slitnušu einnig frį garšinum, en ķ žeim voru menn. Stķgandi fór beint upp ķ sandinn sunnan bįtabryggjunnar og fór vel um hann, uns hann nįšist śt meš eigin afli. Einar Žveręingur žrengdi sér upp ķ krókinn noršan bįtabryggjunnar og slapp vel. Gunnólfur tók žann kost aš halda śt, žótt óįrennilegt vęri, enda er hann stęrstur. — Braut žį yfir žveran fjöršinn. Komst hann inn undir Hrķsey og lį žar af sér vešriš en kom heim ķ gęr. Ein trilla sökk, en nįšist upp lķtt skemmd. Tališ er aš hefši lengingu bįtabryggjunnar, sem nś stendur yfir, veriš lokiš, mundi žetta ekki hafa gerst. Mikill snjór kom ķ byggš, hvaš žį į heišum. Lįgheiši er ófęr. Fjįreigendur hafa veriš aš snśast viš fé sitt og bjarga ķ hśs eins og unnt var. Enn er mikill snjór frammi ķ sveitinni en götur hér ķ bęnum oršnar aušar ķ dag.

Vķsir segir frį 18.jśnķ:

Ķ fyrradag [16. jśnķ] gekk skyndilega til noršanįttar og gerši įhlaupsvešur hiš mesta um allt noršanvert landiš meš slydduhrķš og sķšar snjókomu. Sunnanlands varš lķka bįlvišri meš 8—9 stiga vindhraša ķ gęrmorgun, en śrkomulaust aš mestu ķ byggš. Af žessum sökum var śtihįtķšahöldum vķšsvegar um land aflżst ķ gęr og ķ staš žess efnt til skemmtana innan hśss. Samkvęmt upplżsingum frį fréttaritara Vķsis į Siglufirši ķ morgun gerši ofsavešur meš blindhrķš žar ķ fyrrinótt, en žį var vešur žar hęgara, en éljadrög samt enn til fjalla og alhvķt jörš hvert sem augum er litiš. Siglufjaršarskarš lokašist aš nżju ķ fyrrakvöld. Var žį brostin į stórhrķš ķ skaršinu og įętlunarbķll, sem var į leiš frį Reykjavķk sneri aftur į leiš upp ķ skaršiš og til Saušįrkróks. Žar bķša fjölmargir ašrir bķlar byrjar įfram noršur. Aš žvķ er fréttaritari Vķsis į Siglufirši tjįši blašinu ķ morgun er snjór kominn žar jafnmikill nś og hann var ķ fyrra hrķšarvešrinu. Enn er hrķš til fjalla og ekki višlit aš byrja mokstur aš svo komnu mįli. Viš allar bryggjur į Siglufirši liggur fjöldi skipa, ķslenskra og norskra, sem komin eru noršur til sķldveiša, en leitušu vars žegar vešriš brast į. Enn er haugasjór śti fyrir, nęrri eins og ķ verstu vertķšarvešrum og ekki višlit fyrir bįtana aš fara śr höfn. Sömu sögu er aš segja frį Akureyri, žar bķšur fjöldi bįta, bęši heimabįta og aškomuskipa ķ höfn eftir batnandi vešri. Ķ gęr var žar hvķtt milli fjalls og fjöru sem um hįvetur. Hrķšarslitringur hélt įfram ķ allan gęrdag og ķ nótt, og ķ morgun er enn alhvķt jörš um allan Eyjafjörš. Vitaš er žegar um nokkurt tjón sem varš af völdum vešursins. Mešal annars safnašist mikil ķsing į sķmalķnur, einkum ķ Hrśtafirši. Sķminn slitnaši og var sķmasamband rofiš viš Noršurland aš meira eša minna leyti ķ gęr. Samband var vķšast hvar komiš aftur į ķ morgun. Ķ Ólafsfirši var gķfurlegt vešur. Žar sleit upp erlent fiskitökuskip ķ höfninni og rak upp ķ fjöru hinumegin viš bįtalęgiš. Žar liggur žaš nś. Einnig mun trillubįt hafa slitiš žar upp og jafnvel fleiri bįta.

Ķ sama blaši segir af atburšum viš Sog, žar sem nś heitir Steingrķmsstöš:

Vešurofsi ķ fyrrinótt [ašfaranótt 17.] braut varnargarš ofan jaršganganna og vatniš ruddist gegnum göngin. Žaš var ķ gęrmorgun, aš Žingvallavatn braut af sér allar hömlur, rauf varnargaršinn fyrir ofan jaršgöngin viš Efra-Fall, ruddist gegnum žau og į stöšvarhśs og önnur mannvirki fyrir nešan, og er ekki enn séš fyrir endann į žvķ tjóni, sem žar veršur. Ķ noršan-vešrinu ķ fyrrinótt og ķ gęrmorgun żfšist yfirborš Žingvallavatns ótrślega mikiš, og var öldugangur oršinn mikill snemma ķ gęrmorgun. Vegna undanfarinna rigninga var oršiš svo mikiš ķ vatninu, aš viš lį aš flęddi yfir stķflugaršinn, sem byggšur hefur veriš yfir ofan jaršgöngin. Žannig er um garšinn bśiš, aš geysimikil hlķf śr žykku jįrni hefur veriš rekin nišur ķ hįlfhring ofan viš efri op jaršganganna. Innan viš jįrnhlķf žessa var uppfylling — 3—4 metra breiš, — śr möl og sandi, og var žar akfęrt bifreišum og öšrum ökutękum. Til frekari hlķfšar var settur ofan į jįrnhlķfina um 2 metra hįr veggur śr timbri, til aš verjast öldugangi. Vegna hįtķšahaldanna 17.jśnķ voru flestir verkamenn og annaš vinnufólk žegar fariš frį vinnustaš, og höfšu langflestir fariš til Reykjavķkur til aš taka žįtt ķ hįtķšahöldunum žar. Var žvķ fįtt manna žar eystra, žegar tekiš var eftir žvķ um sexleytiš ķ gęrmorgun, aš öldugangurinn į vatninu var farinn aš brjóta trégaršinn, sem var ofan į til varnar. Var fljótlega brugšiš viš, og allir menn, sem til nįšist, settir ķ aš  lagfęra skemmdirnar, en svo mikill var ofsinn ķ vešrinu, aš viš ekkert varš rįšiš. Skipti žaš engum togum, aš öldurnar sópušu timbrinu į brott og brutust yfir jįrngaršinn, sem nś nįši rétt yfir yfirborš vatnsins. Žar fyrir innan var óvarinn malarvegur, svo sem įšur segir, og skall vatniš į honum og smį-skolaši honum ķ burtu. Var nś aušséš hvert stefndi, en varš ekki aš gert vegna mannfęšar. Innan lķtillar stundar var uppfyllingin horfin veg allrar veraldar, og allur žungi vatnsins lį į jįrngaršinum. Žį skeši žaš skyndilega, aš vatniš sópaši į brott jįrnveggnum į stóru svęši, og ruddist meš geysilegum gnż ofan ķ jaršgöngin. Beint fyrir nešan göngin er hiš nżja stöšvarhśs, og żmsar ašrar nżbyggingar. Vatnsflaumurinn ruddist meš gķfurlegu afli śt śr göngunum- og skall beint į stöšvarhśsinu.

Tķminn segir enn af illvišrinu ķ pistli žann 20.jśnķ:

Illvišriš, sem gekk yfir Noršurland um žjóšhįtķšina, hefir įn efa oršiš eitt hiš versta snemmsumarhret, sem sögur fara af. Hvašanęva af Noršurlandi berast fréttir um tjón į bśsmala af völdum óvešursins, og į einum bę, Vindhęli į Skaga, er fullvķst, aš um 100 fjįr hefir drepist.

Og enn voru vandręši viš Sogiš, Tķminn segir frį 26.jśnķ:

Laust eftir kl. hįlf sjö ķ gęrmorgun rofnaši nżi varnargaršurinn, sem unniš var viš aš fullgera viš Efra Sog. Rofnaši garšurinn žvķ sem nęst fyrirvaralaust og beljar nś vatniš nišur göngin lķkt og įšur. Į fyrstu tveimur tķmunum eftir aš varnargaršurinn rofnaši, lękkaši Žingvallavatn. Unniš hefur veriš viš grjótgaršinn nżja dag og nótt sķšan ofvišriš braut stķfluna 17. jśnķ s.l. Į žrišjudag [23.] hafši tekist aš hefta vatnsrennsliš aš mestu og ķ fyrrinótt var skaršiš oršiš ašeins um 10 metrar į breidd. Inn um žetta 10 metra skarš flęddi enn talsvert vatnsmagn. Hagaši svo til, aš straumurinn skall į stįlžili upprunalegu stķflunnar fyrir nešan grjótgaršinn, dofnaši žar og fór mestur hluti hans nišur göngin. Milli grjótgaršsins og leifanna af stįlžilinu myndašist hins vegar hringiša og mun hśn hafa grafiš undan garšinum uns hann brast aš vestan veršu um hįlfsjöleytiš ķ gęrmorgun, eins og įšur segir. Žegar garšurinn rofnaši voru menn aš vinna į honum. Jaršżtunni, sem notuš var til žess aš ryšja śr bķlhlössunum hafši einhverra hluta vegna veriš ekiš afturįbak į garšinum, og um tveimur mķnśtum sķšar rofnaši hann. Geršist žetta allt meš svo skjótum hętti, aš hreina tilviljun veršur aš telja, aš manntjón hlaust ekki af. Viš enda garšsins lį loftbor, og slanga frį honum aš loftpressu ķ landi. Straumurinn hreif borinn meš sér nišur göngin, en slangan slitnaši žó ekki. Til marks um straumžungann, mį geta žess aö menn reyndu aš draga borinn upp śr göngunum, en tókst ekki. Var žaš rįš aš sķšustu tekiš aš skera į loftslönguna.

Tķminn segir frį śrhelli į Akureyri ķ pistli žann 3.jślķ. Lķtiš af regni skilaši sér žó ķ męli Vešurstofunnar viš Lögreglustöšina viš Smįragötu. Af textanum er illt aš rįša hvort žetta hefur gerst 1. eša 2. jślķ:

Frį fréttaritara Tķmans į Akureyri ķ gęr. Klukkan hįlffjögur ķ gęr bar viš mjög óvenjulegan atburš hér ķ bęnum. Žį kom svo skyndilegt og ofbošslegt skżfall, aš menn muna varla annaš eins. Vešur var milt, žokuloft framan af degi en birti svo aš sólar naut af og til. Allt ķ einu žyrmdi yfir, og vatniš steyptist śr loftinu eins og hellt vęri śr fötu. Skall vatniš svo žungt į göturnar, aš af myndašist žungur og hįr dynur. Vatniš fossaši fram af hśsžökum, og eftir örskamma stund runnu lękir eftir götunum, svo aš śt śr göturennum flóši. Fólk sem var į gangi bjargaši sér sem skjótast ķ afdrep og horfši į ósköpin, en fólk, sem inni hafši veriš, kom śt ķ dyr og glugga undrun slegiš. Aš skammri stundu lišinni endaši demban meš žéttu og höršu hagléli, sem buldi į hśsum og strętum. Ekki fylgdu žó žrumur eša eldingar, eins og menn bjuggust viš. Og svo stytti upp eins skyndilega og demban hafši korniš, loft greiddist og sól skein ķ heiši eftir litla stund. En žaš var engu lķkar en žetta syndaflóš vęri sent Akureyringum einum, og žó fyrst og fremst žeim sem ķ mišbęnum bśa, og vita žeir žó ekki til aš žeir séu syndugri en ašrir. Śti ķ Glerįržorpi komu ašeins nokkrir dropar śr lofti og menn sem voru aš vinna rétt innan viš bęinn uršu varla regns varir.

Nś bįrust fregnir af vatnavöxtum į Mżrdalssandi. Uršu žęr višvarandi nęstu mįnuši, illa gekk aš rįša viš vatnsflauminn. Reyndar var žaš svo um margra įra skeiš aš fréttir voru sķfellt aš berast af vandręšum į žessum slóšum. Nś hafa menn aš mestu gleymt žvķ hversu erfitt var aš leggja veg um sandinn. 

Tķminn segir frį 8.jślķ:

Vatnavextir hafa veriš miklir į Mżrdalssandi ķ vor og sumar. Sķšastlišinn sunnudag braut vatniš allmikiš skarš ķ varnargarš į sandinum, sem jafnframt er vegur um hann. Er nś öllum bifreišum ófęrt um sandinn, og veršur ašeins brotist į jaršżtu yfir tįlmann. Er mikill vandi fyrir höndum, ef ekkert veršur aš gert, en allir flutningar stöšvast yfir sandinn. Hins vegar er erfitt višfangs aš bęta śr žessu, og var ekki ljóst ķ gęr hversu mundi ganga aš koma garšinum ķ samt lag. Blašiš hafši tal af vegamįlastjóra ķ gęrdag og spurši af atburšunum į Mżrdalssandi. Sagšist honum svo frį, aš ķ allt fyrrasumar hefšu veriš miklir vatnavextir į sandinum og hann ófęr langtķmum saman af žeim sökum. Féll žį vatniš fram undan mišjum jökli milli Hafurseyjar og Langaskers. Var žį hafist handa um aš hlaša varnargarš žar į milli og unniš aš žvķ verki fram aš jólum. Ķ aprķl s.l. hófst svo aftur vinna viš garšinn, og er hann nś oršinn um 5 km langur. Liggur žjóšvegurinn um sandinn į sjįlfum garšinum. Ķ vor og sumar hefur enn veriš mikill vatnagangur į sandinum, en nś hefur vatniš fęrst vestar. Fellur žaš undan jöklinum viš svonefnda Moldheiši og kemur į garšinn austan viš Hafursey, hjį Blautukvķslarbotnum, žar sem er forn farvegur ķ sandinn. Hefur hlašiš miklum sandi aš garšinum undanfariš og į sunnudag braust vatniš yfir hann į 300 metra löngu svęši.

Fréttaritari Tķmans ķ Vķk ķ Mżrdal sagši svo frį aš um helgina hefši rignt žar eystra nęr linnulaust ķ tvo sólarhringa og hefši vatnagangur žį aukist mjög į Mżrdalssandi uns garšurinn brast eins žar sem allar samgöngur um sandinn stöšvast. Er vošinn sjįlfur fyrir dyrum ef engin bót veršur fljótlega į rįšin. Eins og stendur veršur ašeins komist yfir skaršiš į jaršżtu sem brżst yfir žaš meš léttan flutning. Fréttaritarinn sagši aš lokum aš žessir atburšir vęru įkaflega bagalegir eins og aš lķkum lętur, og fyrr segir. Į mįnudag var jaršżta aš verki viš aš draga nokkrar stórar bifreišir yfir skaršiš. Er veriš var aš draga 10 manna fólksbifreiš, eign Brands Stefįnssonar verkstjóra, brast drįttartaugin, og skipti žaš engum togum aš bifreišin grófst ķ sand, Og žar situr hśn enn į kafi ķ sandinum og sér ašeins į žak henni. Er śtilokaš aš nį bifreišinni. upp fyrr en flóšinu lżkur.

Eitthvaš virtist miša į sandinum undir mišjan mįnuš, Tķminn 15.jślķ:

Samgöngur eru nś aftur oršnar greišar um Mżrdalssand eftir teppuna sem žar varš į dögunum, en hśn stóš vikutķma. Bśiš er aš fylla upp ķ skaršiš ķ varnargaršinn og stöšugt unniš aš žvķ aš styrkja hann. Mikiš vatn liggur žó enn alls stašar į garšinum, en hann er rśmlega 5 kķlómetra langur, og óttast menn aš erfitt verši aš halda aftur af žvķ, ef vatnavextir aukast nokkuš. Garšurinn er allur geršur śr ęgissandi, og vatniš ber stöšugt sand aš honum og sķgur svo ķ gegn smįtt og smįtt žegar yfirborš žess hękkar. Uggir menn aš garšurinn geti brostiš aftur žį og žegar og aš erfitt verši aš finna frambśšarlausn žessa mįls. Ó.J.

Tķminn ręšir heyskaparhorfur 16.jślķ:

Allt śtlit er fyrir aš ķ sumar įri vel til heyskapar vķšast hvar į landinu. Undanfariš hafa fréttaritarar Tķmans į Vesturlandi, Noršurlandi og Austurlandi, lįtiš mjög vel af tķšarfarinu. Snemmsprottiš varš ķ vor, žrįtt fyrir kuldaköstin. Slįttur hófst žvķ snemma og žurrkar hafa veriš sęmilegir, svo oftast hefur veriš hęgt aš taka in hey eftir hendinni. Sums stašar į Sušurlandi hefur heyskapurinn gengiš erfišlegar, en žó hvergi svo aš til vandręša horfi.

Fé sem fennti ķ jśnķhretunum var aš finnast fram eftir sumri, Tķminn segir 17.jślķ:

Fosshóli ķ gęr. Enn eru aš birtast verksummerki hretanna, sem komu hér ķ vor, žegar fé fennti. Seinast ķ fyrradag fannst tvķlemba ęr stutt frį Ingjaldsstöšum. Mun hśn hafa lent ķ fönn ķ seinasta hretinu. Lömbin voru sitt viš hvora hliš hennar, žar sem hśn hafši lagst til hinstu hvķldar. Žį fundust sex ęr, sem hafši fennt ķ einum hóp ķ Hvķtafelli į heišinni, milli Laxįrdals og Reykjadals.

Sumariš 1959 er almennt ekki tališ ķ hópi hinna verstu rigningasumra, en žurrkar voru vķša daufir og žegar upp er stašiš eru žeir fįir sem tala vel um heyskapartķšina eša hrósa sumrinu. 

Tķminn segir frį 26.jślķ:

Heyskapur hefur gengiš allmisjafnlega į landinu ķ sumar. Sums stašar, einkum į Sušurlandi og Sušausturlandi. hefur veriš svo óžurrkasamt, aš nś horfir til vandręša, og taša er mjög farin aš skemmast į tśnum. Blašiš įtti tal viš nokkra fréttaritara sķna ķ gęr og fyrradag um heyskapinn og horfurnar vķšs vegar um land. Fréttaritarinn ķ Gnśpverjahreppi sagši: Vešur er įgętt flesta daga en mesta žurrkleysa. Sķšan slįttur hófst mį heita, aš ekki hafi komiš nema žrķr žurrkdagar hér. Tśn spretta śr sér og menn keppast viš aš fylla votheyshlöšur sem jafnvel gengur erfišlega vegna bleytunnar. Varla hefur tekiš af steini langan tķma, oftast lognmolla, hiti og skśraleišingar. Fréttaritarinn į Vatnleysu ķ Biskupstungum sagši: Óžurrkarnir eru oršnir bżsna langvinnir. S.l. mįnudag stytti upp og gerši žurrk, en ašeins einu sinni fyrr ķ žessum mįnuši hefur gert žurrk, sem stóš tvo daga. Ekki rigndi mikiš, en žokuloft og sśld. Bęndur deigir aš slį mešan svona višrar, vilja helst ekki verka vothey fyrr en ķ seinni slętti. Śtjörš er ekki vel sprottin enn. Svipaša sögu og žetta mun aš segja śr öšrum sveitum Įrnessżslu og į öllu Sušurlandi, heyin liggja undir skemmdum og lķtiš bśiš aš hirša af žurrheyi Fréttaritari blašsins į Kirkjubęjarklaustri sagši, aš žar hefšu óžurrkar gengiš og vęri śtlitiš heldur slęmt, žó hefši nokkuš nįšst įšur en versnaši. Sömu sögu er aš segja śr Hornafirši og sušlęgari fjöršum Austfjarša, t.d. hiš versta įstand ķ Reyšarfirši.

Į Héraši er hins vegar ašra sögu aš segja. Žar hafa veriš góšir žurrkar sķšustu viku og mikiš veriš hirt og žar fyrir noršan t.d. ķ Vopnafirši. Ķ Žingeyjarsżslum og Eyjafirši hafa žurrkar veriš daprari, en žó nįšst nokkuš af heyi.

Ašal óžurrkasvęšiš er žó į Sušurlandi og austur į sunnanverša Austfirši, og stirša heyskapartķš mį telja ķ Borgarfirši og vestur į Snęfellsnes. Annars stašar góša nema helst į Miš-Noršurlandi.

Mestu hitar įrsins uršu ķ sķšustu viku jślķmįnašar. Hęst fór hiti į Hallormsstaš žann 27., 25,9 stig, og vķša um land fór hiti yfir 20 stigin. Tķminn segir 28. jślķ af feršafólki į Noršurlandi og sķšan frekari vandręšum į Mżrdalssandi:

Undanfariš hefur veriš einmuna vešurblķša į Noršurlandi, logn sterkjuhiti og sólskin dag hvern. Hefur vešriš veriš žannig ķ nęstum hįlfan mįnuš. Žennan tķma hefur veriš óvenjumikill straumur feršamanna noršur og į Akureyri varš nś um helgina varla žverfótaš fyrir straumum aškominna bifreiša feršamanna.

Sś hętta er nś yfirvofandi aš vegurinn yfir Mżrdalssand teppist į nżjan leik. Ķ fyrrinótt munaši minnstu, aš vatn flęddi yfir flóšgaršinn og ryfi hann, og getur slķkt gerst į hverri stundu. Mikiš vatn er ķ įnni, sem ber meš sér mikinn sand, sem hlešst upp viš stķflugaršinn. Flóšiš liggur į stķflugaršinum į 5 kķlómetra kafla.

Og enn var rętt um stöšuna į Mżrdalssandi ķ Tķmanum 5.įgśst:

Vegurinn austur yfir Mżrdalssand er nś rofinn į žremur stöšum milli Hafurseyjar og  Langaskers og er alófęr öllum bķlum og grefur vatnsflaumurinn stöšugt undan garšinum og mun erfitt aš gera viš skemmdirnar, į mešan vatnsmagniš helst óbreytt.

Miklar rigningar gerši sunnan- og sušaustanlands ķ įgśst. Tķminn segir af vatnavöxtum ķ pistli 11.įgśst:

Į sunnudaginn [9. įgśst] kom yfir gķfurlegt vatnsvešur undir Eyjafjöllum. Stóš žaš ķ sólarhring, og kom mikill vöxtur ķ įr. Var vatnsflóš ķ gęr aš grafa sundur veginn skammt frį Moldnśpi, en sķšdegis var flóšiš ķ rénun. Holtsį braut skarš ķ varnargarš, svonefndan Holtsįrgarš, sem er til hlķfšar veginum skammt frį Moldnśpi. Ruddi flóšiš um 80 metrum śr garšinum. Flęddi įin žar yfir veginn, og var į góšri leiš aš grafa hann ķ sundur. Nokkru austar braust Marbęlisį śt śr farvegi sķnum og rann sušur yfir Lambafellsengjar og austur meš fram žjóšveginum. Olli flóšiš ķ henni spjöllum į engjum og getur grafist ķ veginn og spillt honum. Kaldaklifsį hefur meš framburši fyllt upp farveginn nokkru sunnan viš brśna og rennur vestur yfir engjar, sem kallašar eru Höršuskįli og Bakkakot eftir bżlum, sem žar voru einu sinni.

Fregnritari blašsins ķ Austur-Eyjafjallasveit tjįši blašinu sķšdegis ķ gęr, aš flóšunum vęri tekiš aš linna, enda fjaraši fljótt ķ įnum, er dręgi śr rigningunni. Rigningin žennan sólarhring var var óhemjuleg, og taldi fregnritarinn, aš ekki myndi višlit aš eiga viš heyskap fyrr en vatn hefši fengiš tķma til aš sķga śr jöršunni. Sķšdegis ķ gęr var komiš skśravešur. Annars horfir mjög erfišlega um heyskap žar eystra. Rosinn hefur stašiš samfleytt ķ mįnuš, ašeins tvisvar komiš žurrkur ķ einn dag.

Žjóšhįtķšinni ķ Vestmannaeyjum lauk kl. 4 ašfaranótt sunnudags og hafši fariš hiš prżšilegasta fram. Laust eftir mišnętti į laugardag [8.] tók aš rigna og slagvešursrigning var ķ Eyjum allan sunnudaginn. Var flugvešur ekkert į sunnudag og ekki heldur ķ gęr og er tališ aš um 800 manns hafi veriš vešurtepptir ķ Eyjum į sunnudag.

Tķminn segir 13.įgśst frį žurrkdegi į Sušurlandi:

Ķ gęr var brakandi žurrkur į Sušurlandsundirlendinu, og mį telja žetta nokkur tķšindi, žvķ aš heyžurrkur hefur ekki komiš į žessu svęši um langan tķma. Lķklega er žetta fyrsti žurrkdagurinn į žremur vikum, sem eitthvaš kvešur aš. Noršaustan stormflęsa var į, og sólin skein glatt. Bśališ gladdist af hjarta viš žessi umskipti, enda horfši vķša til stórvandręša vegna óžurrkanna. Ķ gęr mįtti hvarvetna sjį fólk hamast viš heyskapinn.

En žurrkinum fylgdi mikiš hvassvišri ķ Stašarsveit - Tķminn segir frį žann 17. įgśst:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Stašarsveit 15. įgśst. Ķ gęrmorgun birti hér ķ lofti eftir langvarandi žurrkleysur. Var góšur žurrkur fram eftir degi og breiddu bęndur mikiš hey, en fyrir var mikiš magn af nżslegnum heyjum. Er leiš aš kvöldi tók aš hvessa af noršaustri, og varš fljótlega viš ekkert rįšiš. Hélst ķ nótt noršaustan ofsavešur, meš žeim meiri, sem hér koma. Uršu miklir skašar ķ sveitinni, hey sópušust ķ burtu meš öllu, svo hundrušum og jafnvel žśsundum kapla, bęši flatt og uppsett. Žak fauk af ķbśšarhśsinu į Lżsuhóli, og einnig žak af fjósi į žeim bę. Žį fauk žak af fjįrhśsum į bęnum Baršastöšum og fauk ķ sjó fram. Heyskašinn er enn ekki fullkannašur, žvķ hér er enn stórvišri. ŽG

Enn eru śrkomufréttir ķ Tķmanum 25.įgśst:

Lokiš var brśarsmķši yfir Blautukvķsl į Mżrdalssandi nśna fyrir helgina. Einnig var lokiš žvķ verki aš hlaša grjóti aš brśarstöplum og leggja veg aš brśnni bįšum megin. Ķ fyrradag var unniš aš žvķ aš veita vatninu i farveg undir brśna. Fyrsta tilraunin til žess mistókst. Tókst aš vķsu aš koma nokkru vatnsmagni til aš renna žessa tilętlušu leiš, en ekki leiš į löngu, žar til vatniš hafši hlašiš undir sig framburši sķnum og hętti aš renna undir brśnni. Įstęšan mun vera sś, aš vatninu hefur ekki veriš grafinn nógu djśpur farvegur. Tališ er, aš įrangur muni ekki nįst nema fyrst sé grafinn töluvert djśpur farvegur, og helst grafiš verulega nišur fyrir vatnsboršiš eins og žaš er ķ sandinum. Vatniš rennur nś vķtt og breitt um sandinn, en unniš er af kappi aš žvķ aš veita žvķ undir brśna. Ef vel tekst til, er lķklegt, aš žvķ verki verši lokiš fyrir eša um nęstu helgi, en annars er öršugt aš įkveša, hversu langan tķma žaš kann aš taka.

Óhemju rok og rigning brast į ašfaranótt laugardagsins [22.] og stóš fram undir kvöld į sunnudag. Varš žį žegar mjög mikiš ķ öllum vötnum, og var svo enn ķ gęr. Voru allar įr ófęrar öllum farartękjum, og engum fęrt austur yfir Mżrdalssand nema fuglinum fljśgandi.

Dalvķk ķ gęrkveldi. — Sumariš hefur veriš sérlega stirt og žó hefur tķšarfariš ķ įgśst tekiš śt yfir. Framan af ķ sumar voru alltaf heldur lélegir žurrkar, en sķšasta hįlfan mįnušinn hafa oft komiš stórrigningar og sķšustu nętur grįnaš ķ fjöll. Er nś vķša žriggja vikna hey śti. Einstaka bóndi er ekki bśinn aš slį tśn sķn fyrra sinni alveg og žó nokkrir eiga töluvert śti a£ fyrri slętti. Menn hafa slegiš seint svo aš tašan er trénuš og śr sér sprottin. Grasiš hefur veriš geysimikiš, svo aš heyfengur er oršinn töluveršur en ekki eins og skyldi.

Śrkomur héldu įfram, til skiptis ķ hinum żmsu landshlutum. Noršurland slapp žó best. Eftir nokkuš kuldakast snemma ķ september hlżnaši og varš óvenjuhlżtt var um tķma og žó sérstaklega framan af október. 

Tķminn segir frį 30.įgśst:

Nokkra sķšustu daga hefur veriš brakandi žerrir į Noršurlandi, en įšur höfšu veriš samfelldir óžurrkar į fjóršu viku. Vindįtin var sušlęg og vestlęg, og mjög hlżtt ķ vešri. Ķ gęrmorgun klukkan hįlf sjö var 14 stiga hiti į Akureyri, og mun hitinn hafa veriš kominn undir 20 stig fyrir hįdegiš. Bęndur hafa nįš mjög miklum heyjum žessa daga, žrįtt fyrir skśraleišingar sums stašar frammi til dala. Į Austurlandi var sömuleišis mjög góšur žurrkur ķ gęr, sušvestanįtt og sólskin og 15—17 stiga hiti. Žį hafši ekki komiš voržurrkur ķ žrjįr vikur, og eru mikil hey śti og vķša farin aš hrekjast. Žurfa menn tvo til žrjį žurrkdaga til aš heyskapur komist ķ sęmilegt horf.

Tķminn segir 9.september frį skrišuföllum: 

Ķsafirši 5.september. Hér hefur rignt sķšan um mišjan dag ķ gęr. Af žvķ hafa gerst mikil skrišuföll. t.d. er Óshlķšarvegur alveg tepptur, žar sem margar skrišur hafa į hann falliš. Nś er hér noršanvešur meš slyddu nišur ķ byggš.

Tķminn segir frį hlżindum ķ pistli 17.september:

Mjög óvanalegt vešur hefur veriš į Noršurlandi undanfarna daga og einkum ķ gęr, hiti mikill, móša ķ lofti og dimmt yfir. Mikil kyrrvišri eru nś um land allt og von til aš žau haldist enn um skeiš. Į Akureyri komst hitinn upp ķ 18 stig ķ gęrdag, en baš er mjög óvenjulegt um žetta leyti įrs. Alls stašar į Noršurland. var mikiš mistur ķ lofti. Fréttaritari Tķmans į Fosshóli ķ Sušur-Žingeyjarsżslu lżsti vešrinu svo, aš ķ sušri vęri aš sjį sem biksvaran öskubakka, og legši sķšan mistri yfir landiš meš hęgri sunnan golu. Menn voru žar ķ göngum og var hitinn svo mikill, aš erfitt var aš fįst viš féš.

Mikla rigningu gerši um allt sunnan- og austanvert landiš seint ķ september. Sólarhringsśrkoman ķ Reykjavķk aš morgni 26. męldist 49,2 mm, žaš mesta sem vitaš er um ķ septembermįnuši. 

Tķminn segir af rigningum, flóšum og skrišuföllum ķ pistlum žann 27. og 29. september:

[27.] Mikil stórrigning gekk yfir Austurland ķ fyrradag og fyrri nótt og fylgdi allmikiš hvassvišri sum stašar. Er žetta almesta vatnsvešur sem komiš hefur žar ķ sumar og haust. Nokkrar skemmdir uršu į vegum af völdum vešursins, stķflugaršur skemmdist viš Grķmsįrvirkjun og óttast er aš eitthvaš af kindum hafi flętt į Héraši. Rigningin stóš linnulaust allan föstudaginn og fram į laugardagsmorgun, en žį birti upp og gerši besta vešur. Mį telja aš skemmdir af vešrinu hafi oršiš furšu litlar, og er žaš eflaust žvķ aš žakka aš ekki hafši rignt lengi og var jörš žvķ žurr og drakk mikiš ķ sig. Hins vegar getur kįrnaš gamaniš ef stórrigningu gerir į nżjan leik ofan ķ žessa. Ķ vešrinu hlupu skrķšur į nokkrum stöšum og lokušust vegir af žeim sökum. Ķ Oddskarši į Noršfjaršarvegi hlupu nokkrar smįskrišur og sömuleišis lokašist vegurinn um Njaršvķkurskrišur til Borgarfjaršar eystri. Strax ķ gęrmorgun var hafist handa um aš ryšja vegina, og munu žeir hafa opnast aftur ķ gęrkvöldi. Žį lokašist Fįskrśšsfjaršarvegur af skrišufalli og smįleg skrišuföll uršu į Fagradal. Bįšir žessir vegir voru opnašir aftur ķ gęr. Ķ Eskifirši kom mikill vöxtur ķ Bleiksį og skemmdist brśin yfir įna. — Veršur hśn žvķ lokuš uns sinn žar til višgerš hefur farķš fram.

Kirkjubęjarklaustri ķ gęr. Stórrigning var hér ķ gęr og nótt eins og annars stašar sunnanlands. Ķ Skaftįrtungu hljóp skriša į föstudag śr Hemruhömrum og lokašist vegurinn milli Flögu og Hemru. Skriša žessi var mjög stórgrżtt og ill višfangs, en žó opnašist vegurinn aftur ķ dag. Ekki er vitaš aš annaš tjón hafi oršiš ķ Skaftafellssżslu af völdum vešursins. Į Mżrdalssandi er allt meš kyrrum kjörum og unniš įfram aš višgerš vegarins. Ķ dag er veriš aš bera grjót į stķflugaršinn, en bśiš er aš loka sköršunum ķ hann. Vöxtur er hér ķ öllum vötnum svo mikill sem mest mį verša, en śrkoman nįši 43 mm ķ gęr. Ķ dag rignir hér ennžį, gengur į meš krapaskśrum. Vešur er kalsalegt og hefur grįnaš ķ fjöll fram į brśnir. Gangnamenn leggja į afrétt ķ dag ķ žessu ófżsilega vešri. V.V.

[29.] Vegasambönd rofnušu vķša, t.d. leišin til Noršfjaršar, Borgarfjaršar eystra og Breišdals. Žar ruddi įin Jóka sér leiš fram hjį brśnni og tók meš sér veginn į kafla. Er žetta i fyrsta sinn, sem hśn heldur ekki kyrru fyrir undir brśnni, sķšan hśn var byggš. Allar žessar leišir hafa nś veriš opnašar til brįšabirgša, og til gamans mį geta žess, aš ķ gęr var fariš undir brśna į Jóku til žess aš komast į vašiš.

Enn dró til tķšinda į Mżrdalssandi. Tķminn 9. og 10. október:

[9.] Feiknalegir vatnavextir hafa veriš į Mżrdalssandi aš undanförnu og gķfurlegt vatnsmagn flęšir yfir sandinn. Męšir vatniš mjög į varnargaršinum mešfram veginum yfir sandinn og flęšir į stöku staš yfir garšinn, en unniš er sleitulaust aš žvķ aš styrkja hann. Žrjįr żtur vinna aš žvķ aš ryšja aš garšinum og allfjölmennur vinnuflokkur stendur ķ ströngu viš aš styrkja hann meš sandpokum.

Ofsavešur var ķ Reykjavķk ķ gęr, sušaustan stormur og rigning. — Vatniš rann ķ lękjum eftir götunum, og menn voru ekki meira śti viš en brżnasta naušsyn krafši. Į sjötta tķmanum stytti upp um hrķš, en hvassvišri hélst. Vešurstofan gerši rįš fyrir framhaldi į svipušu vešri nęsta sólarhring. En ekki gengur eitt yfir alla, žótt skammt sé milli žeirra. Į Akranesi var aš vķsu rok, en engin rigning aš rįši. Austanfjalls var slagvešurs rigning, į Hvolsvelli ekki meira en vant er, ķ Žykkvabęnum skśravešur og sį til sólar į milli. Ķ Vķk og į Mżrdalssandi var óhemju śrkoma, en engu meira en veriš hefur ķ Kirkjubęjarklaustri. Į Eyrarbakka var svipuš śrkoma og veriš hefur žar ķ haust, en ofsavešur ķ Vestmannaeyjum.

[10.] Eins og bśist var blašinu ķ gęr brast varnargaršurinn į Mżrdalssandi snemma ķ fyrrinótt og vatniš vall fram sandinn. Er nś leišin yfir Mżrdalssand ófęr öllum bifreišum ķ annaš sinn į žessu įri. Vatnsflóš žetta er tališ meš eindęmum mikiš, og varla slķks dęmi nema ķ Kötluhlaupum.

Slide9

Sérlega hlżtt var snemma ķ október. Kortiš sżnir vešriš kl.15 žann 6. dag mįnašarins. Hiti vķša į bilinu 14 til 16 stig. Hįmarkshiti var 18,5 stig į Galtarvita žennan dag, en fór hęst ķ 20,9 stig austur į Seyšisfirši. 

Morgunblašiš segir 22.október frį śrhelli eystra:

Neskaupstaš, 21. október. Śrhellisrigning olli talsveršu tjóni ķ dag. Vatnsból bęjarins skemmdust. Um klukkan 6 ķ morgun gerši mikla rigningu af sušaustri ķ Neskaupstaš. Herti vešriš eftir žvķ sem į morguninn leiš og milli kl. 10-12 var eindęma śrhellisrigning. Eftir hįdegiš stytti upp og lęgši. og sķšdegis var komiš besta vešur. Vegna vešursins um morguninn var kennsla ķ barnaskólanum felld nišur sķšdegis. Ķ hlķšinni fyrir ofan bęinn eru margir lękir. Ķ rigningunni hlupu žeir allir, og frišsömustu smįlękir veltust fram kolmóraušir. Fylltu žeir öll vatnsból vatnsveitu bęjarins af framburši, en vatniš ķ leišslunum er kolmórautt ķ bili. Einkennilegt var aš sjį, hvernig framburšur lękjanna litaši fjöršinn. Um hįdegi nįši brśni liturinn śt undir mišjan fjörš noršan megin. Einni til tveim stundum sķšar var allur fjöršurinn brśnn aš lit, en er lķša tók į daginn var sjórinn oršinn tęr noršan megin, en móraušur aš sunnanveršu. En žį voru lękirnir fyrir ofan bęinn oršnir tęrir aš sjį. Nokkrir lękir hlupu yfir vegi og götur. Eitt ręsi fylltist og eyšilagšist, en meš haršfylgi tókst aš halda götunum fęrum fyrir bifreišaumferš. En į tķmabili var sums stašar ófęrt gangandi fólki vegna vatnsflaums. Mį telja aš viš borš hafi legiš aš stórtjón yrši į hśsum og mannvirkjum ķ bęnum — og hefši žaš vafalaust oršiš, ef stórrigningin hefši stašiš öllu lengur. — Fréttaritari.

Reyšarfirši 21. október. — Śrhellisrigning og hvassvišri var hér ķ fyrrinótt fram undir morgun, en upp śr hįdeginu fór aš stytta upp. Miklir vatnavextir uršu ķ įm og lękjum, og skrišuhlaup uršu ķ Fagradal į veginn milli Reyšarfjaršar og Hérašs. Uršu allmiklar skemmdir į veginum. Bśiš er nś aš opna veginn til brįšabirgša, en eftir er aš ryšja hann og hreinsa til fulls. ... Ķ vešurham žessum og skrišuhlaupum slitnaši jaršsķminn og sķmasambandslaust varš milli Reyšarfjaršar og Egilsstaša.

Tķminn 3.nóvember

Brśin yfir Blautukvķsl hefur nś grafist aš fullu ķ sand og sér hennar ekki staš lengur. Enda mun žaš sķst aš furša, žar sem tališ er, aš į 5 dögum hafi vatnselgurinn breikkaš įrfarveginn frį 40—50 metrum upp ķ ca. 350 metra, og hafi į sama tķma flutt fram um hįlfa ašra milljón teningsmetra af sandi, svo sķst er aš undra, aš eitthvaš hverfi. Lķtiš vatn er ķ įnni žessa daga og žvķ sęmilega fęrt um sandinn jeppum og stęrri bķlum. Vegamįlastjóri tjįši blašinu ķ gęr, aš ekki yrši reynt.og bęta neitt śr į Sandinum ķ haust, en sennilega yrši reynt aš grafa brśna upp žegar fram lišu stundir.

Brimasamt var um mįnašamótin október/nóvember. Žann 31. október varš minnihįttar tjón vegna brims ķ Sandgerši (Vešrįttan). Ašfaranótt mįnudagsins 2. nóvember fórust 8 hross ķ brimi ķ skerjum ķ Hjörseyjarsundi į Mżrum og skemmdir uršu sömu helgi į fiskverkunarstöšvum į Akranesi (Vešrįttan). 

Tķš žótti lengst af nokkuš hagstęš ķ nóvember. Tvö slęm illvišri gerši žó ķ mįnušinum. Žaš fyrra nįši til flestra hluta landsins dagana 8. til 10., en hiš sķšara, sem gerši ķ kringum žann 20. olli einkum vandręšum viš noršurströndina sem og ķ Austur-Baršastrandarsżslu. Fyrra vešriš var af noršri. Um žaš fjallar Jón Eyžórsson nokkuš ķ grein ķ tķmaritinu Vešrinu [Eftirmęli vetrar 1959/60 Vešriš 1., 1960, s.3-7]. Ljóst er aš žetta kom vešurfręšingum nokkuš ķ opna skjöldu - ekki žó alveg. Jón segir frį skyndilegri dżpkun lęgšarinnar og braut hennar. Aš hans sögn féll mišjužrżstingurinn örast um 18 hPa į 6 klukkustundum aš kvöldi žess 7. Sķšan segir hann m.a.:

Į laugardag 7. nóvember leit lengi vel śt fyrir, aš lęgšin mundi fara noršaustur eftir Gręnlandshafi og valda skammvinnu S- og SV-įhlaupi. Um kvöldiš varš ljóst, aš hśn mundi fara yfir sunnanvert landiš, og gerši vešurspįin žį rįš fyrir vaxandi N-įtt og snjókomu um allt Noršurland. — Į sunnudagsmorgun var enn hęgvišri noršan lands, en lęgšin, 950 millibar, skammt frį Vestmannaeyjum. Var žį gert rįš fyrir N-hvassvišri eša stormi noršan lands, en vešriš skall žar į um mišjan dag og hélst óslitiš fram į žrišjudag, einkum į Noršausturlandi.

w-1959-sponn_b

Lķnuritiš sżnir lęgsta loftžrżsting į 3 klukkustunda fresti dagana 5. til 23. nóvember 1959 (raušur ferill, hęgri kvarši). Blįu sślurnar eru aftur į móti žrżstispönn yfir landiš, mismunur hęsta og lęgsta žrżstings į hverjum athugunartķma (vinstri kvarši). Vešriš 8. til 10. sker sig śr. Žaš skall mjög snögglega į. Lęgšin dżpkaši afarhratt og var žar aš auki į miklum hraša žegar hśn kom upp undir sušurströndina ašfaranótt 8. Sķšan var žrżstibratti mikill žann 21. og litlu minni dagana žar į eftir. Žrżstingur žį daga var ekki sérlega lįgur, en lęgš žrengdi sér til noršurs į móti öflugri hęš yfir Gręnlandi. 

Slide11

Endurgreining japönsku vešurstofunnar sżnir stöšuna kl. 18 sķšdegis žann 7. Lęgšin er hér oršin dżpri heldur en vešurkort žess tķma sżndu, eša um 970 hPa. Morguninn eftir var žrżstingur ķ mišju hennar kominn ķ nįmunda viš 950 hPa og var hśn žį skammt sušur af Vestmanneyjum. Hśn hęgši į sér og fór mešfram sušaustur- og austurströndinni. 

Slide12

Sķšdegis daginn eftir (žann 8.) var lęgšin skammt undan Noršausturlandi og grķšarlegt noršanvešur į landinu, munur į lęgsta og hęsta žrżstingi landsins meiri en 30 hPa. 

Viš rekjum nś nokkrar blašafréttir af vešrinu og tjóni ķ žvķ. Tķminn segir frį 10.nóvember:

Eindęma snjó hefur kyngt nišur fyrir noršan sķšastlišna tvo sólarhringa. Į Akureyri var fannkyngiš slķkt, aš stóra bķla fennti ķ kaf į einni nóttu. Erfitt er aš bera sig yfir, žegar svona er įstatt, enda žżšir lķtiš aš ryšja snjó af vegum mešan hrķšinni linnir ekki.

Ķsafirši ķ gęr. — Hér er grenjandi stórhrķš og mikil ófęrš ķ bęnum og nįgrenni hans. Fjöldi togara hefur leitaš vars undir Gręnuhlķš, ašallega ķslenskir og žżskir. G.S.

Ķ gęrmorgun varš žaš hörmulega slys į Hofsósi, aš žrķr sjómenn drukknušu žar į legunni viš aš bjarga bįti sķnum undan sjóum. Blašinu er ekki meš öllu kunnugt um, hvernig slysiš bar aš höndum. Hvassvišri og stórhrķš var į og töldu menn bįta žį, sem lįgu viš festar į legunni, vera ķ hęttu. Sjö menn brutust žvķ fram ķ bįtana, sem voru tveir. Skömmu sķšar fórst annar žeirra meš žremur mönnum, en fjórir menn eru enn ķ hinum bįtnum og eru žar ķ lķfshęttu, žar sem mikil hętta er į, aš bįturinn slitni upp. Mennirnir fjórir hafa talsamband viš land og eru sęmilega birgir af olķu, svo žeir geta keyrt vélina.

Aftakavešur gekk yfir landiš ķ fyrrinótt og gęr, og kvaš mest aš žvķ į Noršurlandi.  Rafmagnsleysi fylgdi vķša meš žessu, svo sem ķ Žingeyjarsżslum og Eyjafirši, og var žaš mjög til baga, žar sem upphitun hśsa er vķša bundin rafmagni. Į Akureyri var kolvitlaust vešur, svo aš varla sį milli hśsa. Fannkyngi var žar afskaplegt, svo aš bķlar voru horfnir i fönn. Sem dęmi mį nefna, aš framan viš Flugfélagsafgreišsluna stóš bķll nokkur, en ķ gęr sį hans ekki staš fyrir fönn. Var tališ, aš um meterslag af snjó myndi liggja yfir honum. Žar var alveg rafmagnslaust frį žvķ į sunnudagskvöld. Kennsla féll nišur ķ skólum og allflest hśs voru bęši myrkvuš og köld. Mörg hśs eru hituš žar upp meš rafmagni eša olķuhitun, sem tengd er viš rafmagn, og sįtu ķbśar žeirra ķ algerum kulda. Matseld fór fram į prķmusum og olķuvélum. Tveir stašir ķ bęnum selja steinolķu og ķ gęr voru svo langar bišrašir viš žęr, aš annaš eins hefur ekki sést žar ķ bę.

Ķ vešri žessu varš togarinn Haršbakur fyrir svo miklum sjó ķ mynni Eyjafjaršar, aš hann lagšist alveg į hlišina. Slys eša skemmdir uršu žó ekki, og er hann nś kominn til Akureyrar, žar sem hann landar 150 tonnum af fiski. Mjólk barst aš vonum seint til Akureyrar vegna ófęršarinnar og žar viš bęttist, aš svo išulaus var stórhrķšin, aš ganga varš fyrir bķlunum. Į Dalvķk var varla meira en 200 metra skyggni, og žar var sama sagan meš ljós og hita sem į Akureyri nema hvaš ekki eru eins mörg hśs žar hįš rafmagni meš upphitun.

Sjį mį af fregnum Tķmans 11.nóvember aš ekki var įnęgja meš spįr Vešurstofunnar:

Mjög ber į žvķ, žegar rętt er viš Noršlendinga, aš žeim er sķšur en svo hlżtt til Vešurstofunnar. Hafa žeir jafnvel fariš žess į leit, aš fengin yrši vešurlżsing hennar fyrir sķšustu helgi, svo og vešurkortin fyrir sama tķma. Vešurspįin var sķšur en svo slęm, svo menn voru alveg rólegir um fé sitt. En svo brast skyndilega yfir žetta ofsavešur, sem stóš hįtt į annan sólarhring, og kom žaš svo skyndilega, aš mjög óvķša varš žvķ viškomiš aš bjarga fé. En helgina įšur var spįin óhagstęš. og ruku menn žį til og smölušu fé sķnu. Žį kom aš vķsu ekkert óvešur, en segja mį, aš betra sé aš fį illar fréttir, sem ekki rętast en góšar fréttir, sem reynast rangar.

Vķša noršanlands er śtlit fyrir, aš fé kunni aš hafa fennt, en ekki var hęgt aš leita žar fyrr en ķ gęr, og jafnvel žį gekk leitin ekki greitt fyrir sig, žvķ į flestum stöšum gekk į meš éljum, žótt upp birti į milli. Of snemmt er aš segja nokkuš um, hve margt kaun aš hafa fennt eša hvar. Fréttaritari Tķmans į Fjöllum fjįši blašinu ķ gęr, aš ķ nįgrenni hans hefši lķtiš fundist fennt enn sem komiš er, žó hefšu 10 kindur fundist ķ fönn fram į Vķšidal.

Į Ólafsfirši uršu miklar skemmdir į hafnarmannvirkjum ķ ofsavešrinu, sem gengiš hefur yfir noršanlands aš undanförnu. Žegar blašiš frétti til sķšast ķ gęr, var enn ekki vitaš um žęr skemmdir til fulls, žar sem vešurofsinn var svo mikill, aš ekki var hęgt aš athafna sig viš höfnina. Žegar stórvišriš hófst, lįgu 3 slórir lķnubįtar į legunni. Einn žeirra var keyršur upp ķ sand, til žess aš bjarga honum frį broti, en hinir voru hafšir ķ gangi og tókst žannig aš bjarga žeim. Žó mun einn žessara bįta hafa brotnaš nokkuš aš aftan, var žaš bįturinn Žorleifur Rögnvaldsson. Aš sjįlfsögšu var ekki vitaš hve miklar žęr skemmdir kunna aš vera, en tališ sennilegt, aš setja verši hann ķ slipp til višgeršar. Žį sįst śr landi, aš brotnaš höfšu stór skörš ķ skjólgaršinn, sem er śr žekkri jįrnbentri steinsteypu. Annaš biliš er a.m.k. 9—10 metra breitt. Žį er nokkurn veginn fullvķst, aš önnur tveggja bryggja žar fyrir innan hafi laskast eitthvaš, žar sem śr henni hefur rekiš į land. BS

Vešriš skįnaši mjög į Akureyri ķ gęr, žótt enn gerši bylgusur viš og viš. Žar rķkir enn rafmagnsleysi, svo sem annars stašar į svęši Laxįrvirkjunarinnar. Steinolķa er eina varan sem selst į Akureyri um žessar mundir. Helstu lķfsžęgindi į Akureyri um žessar mundir eru kertaljós, prķmusar og olķuvélar, enda er svo komiš, aš steinolķa mį heita eina varan, sem nokkur sala er ķ um žessar mundir. Žęr eru helstu fréttir af Laxįrvirkjuninni, aš krapiš, sem stķflaši vatnsveituna, tók meš auknu frosti aš frjósa ķ stķfluhellur. Unniš var aš žvķ aš sprengja žęr ķ gęr, og stóšu vonir til žess, aš hęgt yrši aš hleypa einhverjum straumi į ķ nótt. Erfišlega gengur aš koma mjólk til Akureyrar, enda er fannfergi geysimikiš. Žó var bśist viš, aš mestur hluti venjulegs mjólkurmagns myndi komast til Akureyrar ķ gęrkvöldi. Bķlarnir tveir, sem lögšu af staš til Akureyrar frį Dalvķk ķ fyrradag, komust ekki nema aš Fagraskógi. Žašan bįšu žeir um hjįlp, og fóru tveir trukkar frį Dalvķk į eftir žeim. Žeir komust žó heldur ekki lengra žann daginn, en ķ gęr var tekiš aš flytja mjólkurbrśsana af mjólkurbķlunum yfir į trukkana, og įtti aš koma til móts viš žį frį Akureyri.

Hśsavķk, 10. nóvember — Vešriš hefur nś gengiš mjög nišur, žótt enn sé hrķšarhreytingur. Samgöngur hafa engar veriš viš bęinn ķ dag, utan hvaš einn snjóbķll fór į nęstu bęi eftir mjólk, žannig aš nęg neyslumjólk hefur veriš į Hśsavķk. Rafmagn er enn skammtaš frį dķselrafstöš fiskišjuversins. Fé hefur fennt hér ķ sżslunni, en ekki er enn vitaš hve mikiš. Tališ er fullvķst, aš margt hafi fennt į Ašaldal, į einum bęnum žar, Hraunsholti, vantar 48 kindur af 50. Mżvetningar fóru i smalamennskur fram ķ Grafarlönd s.l. laugardag, og voru ekki komnir aftur ķ dag, en ekki er įstęša til aš óttast um žį fyrir žvķ.

Tķminn rekur frekari skemmdir ķ frétt 12. nóvember:

Miklar skemmdir. uršu į hafnarmannvirkjum į Siglufirši ķ vešrinu mikla, sem gekk yfir Noršurland į sunnudag og mįnudag. Flóšvarnargaršurinn noršan Eyrarinnar gereyšilagšist, og nokkrar skemmdir uršu į öldubrjótnum. Fyrir nokkrum įrum var gerš lagfęring į  flóšvarnargaršinum viš noršanverša Siglufjaršarhöfn ž.e.a.s. stórgrżti var rutt ķ sjóinn fjęr höfninni į móts viš beygju, sem į garšinum er. Hlutverk žessarar grjóturšar var aš draga śr brimi viš sjįlfan garšinn. En ķ vešurofsanum nś um daginn var svo mikiš brim, aš sjórinn tók grjót žetta og slöngvaši žvķ yfir garšinn, svo aš hann mölbrotnaši undan žvķ. Annars stašar į garšinum, žar sem grjót var ekki fyrir utan, braut sjórinn stór skörš ķ hann. Einnig uršu skemmdir į sjįlfum öldubrjótnum, austanvert viš höfnina. Sprakk žar gólfiš, svo aš ekki er eftir nema jįrnbindingin. Garšurinn er žannig byggšur, aš ofan į grjóthlešslu var steypt jįrnbent plata, en hinum megin var jįrnžil og sandur settur į milli. Hefur brimiš sķšan smį jagast inn ķ sandinn, žar til hann sprengdi af sér steinplötuna. Žetta er žó ekki į stóru svęši. BJ

Įrneshreppi, Ströndum, 11. nóvember. Hér gerši aftaka vešur į mįnudag og sunnudag [8.]. Ķ gęr fóru menn til žess aš athuga um fé, en žaš hefur vķša farist hér um slóšir. Į Felli fóru 9 kindur ķ sjóinn, tvęr į Krossanesi, og į Gjögri vantar 7 kindur. Af žeim hafa tvęr fundist reknar ķ Veišileysu. Hinar eru taldar hafa fariš ķ sjóinn lķka eša aš žęr hafi fennt. Annars er ekki tališ sennilegt, aš margt fé hafi fennt hér ķ byggšum. Meš vešurofsanum gerši śrhellisķsingu, svo snjó festi svo aš segja hvergi. Hins vegar er tališ mjög sennilegt, a3 žaš fé sem vantar, hafi fariš ķ sjóinn. Žessa daga var aftaka brim og hauga sjór, meš žvķ allra versta, sem getur komiš hér. Žó bjargaši mikiš, aš smįstreymt var mešan į vešrinu stóš. Nś er hér batnandi vešur sem vķšast annars stašar.

Og enn bįrust fregnir. Tķminn 14.nóvember:

Frį fréttaritara Tķmans į Haganesvķk. — Fįrvišriš um helgina er eitt hiš mesta sem sögur fara af hér um slóšir og mį teljast vel sloppiš aš ekki uršu stórskašar af völdum žessara nįttśruhamfara. Į sunnudag og mįnudag gekk hęrra į land upp en oršiš hefir um langt įrabil. Skrifstofufólk hjį kaupfélaginu varš vitni aš žvķ į mįnudaginn aš hafaldan skall oft į hśsinu sem stendur į sjįvarkambi og voru žaš žung högg sem ęgisdętur greiddu hśsveggjunum ķ žetta sinn. Sandósbrś tók af og veginn alveg į 40—50 metra kafla. Į žrišjudag braut įin sér nżjan farveg til sjįvar yfir žjóšveginn og eru žvķ engir vegir fęrir til annarra byggša og Fljótin alveg vegasambandslaus. Ennfremur eru horfur į žvķ, aš til nżrra spjalla dragi į vegum, ef ekki er undinn brįšur bugur aš višgeršum. Raflķnu, sem lį į kambinum tók af ķ vešrinu og liggja staurar śr henni eins og hrįviši į vķš og dreif. Einnig bįtar, sem rįku į land og fuku ķ fįrvišrinu. Bęndur vantar talsvert af fé, en žó horfur į aš fjįrskašar hafi oršiš minni en ętla mįtti.

Eins og įšur hefur veriš frį skżrt, uršu mikil spjöll į hafnarmannvirkjum į Ólafsfirši ķ noršanvešrinu um helgina. Nś hefur vešriš gengiš svo mikiš nišur, aš hęgt hefur veriš aš įtta sig į skemmdum, sem oršiš hafa. Tvö stór skörš hafa brotnaš ķ skjólgaršinn, og er lengd žeirra til samans um 40 metrar. 13 metrar af žvķ hafa falliš inn ķ höfnina, en hitt liggur į varnargaršinum. Innan varnargaršsins er trébryggja, og er brotiš śr henni į móti sköršunum ķ varnargaršinn. Annaš hvort hafa stykki śr garšinum kastast į hana, eša sjórinn hefur veriš svona žungur inn um sköršin. Olķuleišsla lį innan į garšinum, varin meš steypu, og hafši sjór komist undir hana og slitiš eins og tvinnaspotta. Lįgu endar hennar śt ķ sjó. Žetta er eitt almesta brim, sem komiš hefur į Ólafsfirši um langan tķma. Til žess aš gefa mönnum gleggri hugmynd um hamfarirnar, mį geta žess, aš veggurinn. sem śr brotnaši, er ca 60—70 cm žykkur nešst, og rękilega jįrnašur. Jįrnin hafa kubbast sundur, og stykkin eru mörg tonn į žyngd. 3 stórir lķnubįtar lįgu į legunni, žegar óvešriš hófst. Einum, žeirra, Stķganda, varš aš hleypa upp ķ sand, og žar liggur hann enn, djśpt grafinn. Er óvķst, aš hann komist į flot af eigin rammleik. Annar, Žorleifur Rögnvaldsson, varš fyrir skemmdum, svo bśist var viš, aš hann myndi verša aš fara ķ slipp. Hann er nś kominn til Akureyrar og skemmdirnar taldar minni en horfur voru į, svo aš hęgt veršur aš gera viš hann įn žess aš taka hann ķ drįttarbraut.

Tķminn segir af sķšara nóvemberillvišrinu ķ fréttum 24., 25. og 26. nóvember:

[24.] Tjaldanesi [Reykhólasveit], 23 nóvember. Sķšastlišinn laugardag [21.nóvember] gerši ofsavešur hér ķ sveit og var stormur svo ęšisgenginn aš austan aš elstu menn muna ekki annaš eins. Allmikiš tjón varš į hśsum og mannvirkjum og einnig fauk hey svo aš til skaša horfir. Į bęnum Hvoli stendur nżbyggt hśs. Žar fuku plötur af žaki og var ofsinn ķ vešrinu svo mikill aš plöturnar slitnušu upp śr nöglunum. Einnig uršu žar miklar skemmdir į fjįrhśsum. Žį žak af hśsi ķ Fremri-Brekku og ķ Furunesi fauk heygalti śt ķ vešur og vind og tżndist žar 10 kinda fóšur svo ekki sįst tangur né tetur efir. Į bęnum Mįskeldu fauk og ónżtist svipaš heymagn. Minnihįttar skašar uršu į allmörgum bęjum öšrum. Vķša mölbrotnaši allt sem brotnaš gat og svo var vešurhęšin mikil aš varla var fęrt um bęjarsund. Fjįrskašar uršu einnig. Ķ Akureyjum įtti bóndi geymt fé ķ eyju žar er Höfnin nefnist. Žar hefur sjaldan sem aldrei flętt fé. En nś brį svo viš aš fórust 14 kindur af 36 sem gengu žar ķ eynni. Hefur bóndinn oršiš fyrir tilfinnanlegu tjóni. MĮ

[25.] Versta vešur hefur veriš undanfarna daga į Siglufirši, noršaustan rok, og olli žaš talsveršum skemmdum į mannvirkjum ķ kaupstašnum og ķ nįgrenni hans. Mestar uršu žó skemmdir į Hólsbśinu, sem er eign kaupstašarins. Žar fauk gafl og hluti af žaki ķbśšarhśss og lenti brakiš į ljósastaur og mölbraut hann, svo ljóslaust varš į bśinu i tępa tvo sólarhringa į eftir. Žį var sķmalķna slitnuš fyrir nokkru. Hśs žetta var timburvišbygging viš ašalhśsiš, og hafši vinnuliš bśsins ašsetur sitt ķ žeirri byggingu. Varš žaš aš sjįlfsögšu aš flżja hśsiš og fara nišur ķ kaupstašinn, en karlmenn fóru į mįlum og sinntu skepnum, og mjólkušu viš skin gaslukta og kerta, mešan į rafmagnsleysinu stóš. Nišri ķ kaupstašnum uršu einnig margvķsleg spjöll, rśšur brotnušu af og jįrnplötur reif af hśsum. Skśr nokkur, sem stóš skammt frį ljósastöšinni gömlu, fauk eins og hann lagši sig, en hey, sem ķ honum var mun standa til žess aš gera lķtiš skemmt eftir. Nś er komiš skaplegra vešur. BJ.

Ólafsfirši, 24. nóvember. Sķšan į fimmtudag ķ sķšustu viku hefur veriš sķfellt gęftaleysi hér, og į laugardaginn [21.] gerši mikiš rok af noršaustri. Kom žaš sér heldur illa, žar sem ekki hefur unnist tķmi til žess aš lagfęra skemmdirnar, sem uršu į hafnarmannvirkjunum ķ óvešrinu um ašra helgi ķ nóvember, svo aš sjórinn gekk óbrotinn inn i höfnina. Allir stęrri bįtar foršušu sér til Akureyrar og skemmdir uršu hér engar ķ rokinu. BS

[26.] Frį fréttaritara Tķmans į Haganesvķk. Ķ óvešrinu į dögunum skemmdist bryggjan į Haganesvķk verulega. Gróf undan henni og viš žaš brotnaši nišur hluti bryggjunnar. Bryggjan er žó nothęf, en žörf er ašgerša į skemmdunum, žar sem hętta er į frekari spjöllum, ef ekki fer fram višgerš. Ķ sambandi viš óvešursfréttir frį Haganesvķk ķ blašinu į dögunum skal tekiš fram, til aš fyrirbyggja misskilning, aš Sandósbrś stendur, en hins vegar rofnaši vegurinn į kafla austan brśarinnar. Raflķnustaurar sem fuku, voru ekki meš lķnu, heldur var hér um aš ręša stafla af lausum staurum, sem lįgu ónotašir į sjįvarkambinum.

Um mįnašamótin kom sérlega djśp lęgš aš landinu śr sušri. Vindur var ekki sérlega mikill, en stórstreymt var og sjįvarstaša óvenjulega hį. Varš minnihįttar tjón af.

Slide15

Koriš sżnir lęgšina miklu žegar hśn varš hvaš dżpst. Endurgreiningin giskar į 933 hPa ķ mišju. Upp śr žessu fór hśn aš grynnast. Žrżstingur į Stórhöfša fór lęgst nišur ķ 941,1 hPa um kvöldiš. Hvasst var viš sušurströndina, 13 vindstig į Stórhöfša. Einnig varš hvasst į Austfjöršum, en minna varš śr annars stašar. 

Tķminn 4.desember:

Reykjavķk. Undanfarna daga hefur veriš óvenjumikiš flóš ķ höfninni og orsakaš flóš ķ kjöllurum hśsa ķ mišbęnum svo til vandręša horfir vķša. Stórstreymt hefur veriš en žar aš auk hefur veriš mögnuš vestanįtt og hefur žaš aukiš flóšiš. Sjórinn gutlar upp į bryggjur ķ höfninni, og standa bryggjugólfin ekki nema 1/2 fet upp śr sjó. Hefur žaš oršiš til óhagręšis viš verbśšabryggjurnar, svo erfitt hefur reynst aš losa fisk śr bįtum. Hins vegar hefur žaš ekki komiš aš sök viš hafskipabryggjumar og samkvęmt flóšatöflu mun flóšiš réna ķ dag. Sjór hefur gengiš upp śr göturęsum ķ Austurstręti en į mótum Austurstrętis og Pósthśsstrętis, liggur gatan nokkuš lęgra en yfirborš sjįvar ķ höfninni. Žegar flóšiš var mest, gekk žaš upp yfir gagnstéttarbrśn į žessu götuhorni. Ķ Landsķmahśsinu hefur flętt geysimikiš vatnsmagn inn ķ kjallarann svo til vandręša horfir. Gengur sjórinn žar upp um brunn, sem notašur er fyrir nišurfall. Rafmagnsdęlur eru ķ gangi dag og nótt til aš dęla upp śr kjallaranum og varna žess aš sjórinn nįi vélum ķ vélasal hśssins. Vélarnar standa žó į pöllum, žvķ įšur hefur flętt inn ķ hśsiš, og er tališ aš žęr séu ekki ķ hęttu. Ekki hefur um įrabil veriš vart svo gķfurlegs flóšs ķ žvķ hśsi eins og reyndar annars stašar ķ mišbęnum. Veriš er aš grafa fyrir stórhżsi viš Austurstręti žar sem įšur var bókabśš Sigfśsar Eymundssonar. Žar hefur sjór fossaš inn višstöšulaust. Sjónum hefur veriš dęlt upp į götuna og ennfremur inn ķ portiš hjį BSR. Žaš óhapp geršist, aš reim, sem tengdi saman dęluna og aflvélina, slitnaši, og var dęlan óvirk um nokkurn tķma. Fylltist žį hśsgrunnurinn af sjó. Ķ Landsbankanum og Ingólfshvoli mun įstandiš vera skaplegt, enda eru žar dęlur ķ gangi aš jafnaši. Žó hefur gólfiš ķ Landsbankahśsinu blotnaš og enn meira vatn hefur komist inn ķ kjallarann į Ingólfshvoli, enda er žar allmiklu dżpra. Żmsum mun umhugaš aš vita um įstandiš ķ lögreglukjallaranum en žar hefur enginn sjór komist inn, enda eru žar engin nišurföll. Salerni eru nęstu hęš fyrir ofan og liggja skolpleišslur žašan beint nišur ķ götuna.

Ķsafirši, 3. des. — Žrjį undanfarna morgna hefur veriš óvenju hįflętt hér į Ķsafirši, og hefur sjórinn gengiš um žaš bil feti hęrra en algengt er į stórstraumsflóši. Hefur flętt yfir vegi og bryggjur, en skašar hafa ekki oršiš vegna žess aš vešur hefur veriš mjög gott, logn og blķša. Engin skżring er į žessum óvenju miklu flęšum, en žetta er algengt hér į žessum įrstķma, žótt sjaldan eša aldrei hafi yfirborš sjįvar gengiš jafn hįtt og nś. GS

Alžżšublašiš segir frį flóši eystra 5. desember:

Eskifirši, 4. des. Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 3.desember] gerši hér almesta flóš, sem hér hefur gengiš yfir um įratugi. Geisaši hér sušaustan stórvišri, stormur og rigning. Var žetta viš stęrsta strauminn og gekk sjórinn langt upp į land. Vegir og vegkantar eyšilögšust, ašallega į kafla fyrir botni fjaršarins. Ein bryggjan fór alveg ķ ofvišrinu. Sjór flęddi inn ķ kjallara hśsa žeirra, sem liggja nešst ķ kauptśninu, og uršu talsverš spjöll af žeim sökum. Bįtar lentu upp ķ fjöru, en ekki munu skemmdir hafa oršiš į žeim, svo aš neinu nemi.

Tķminn segir 15.desember frį sviptibyl į Noršurfirši žann 13. desember:

Bę, Trékyllisvķk 14. desember. Žrjį bįta Kaupfélags Strandamanna rak upp ķ sviptibyl į Noršurfirši ķ gęr. Var hér um aš ręša tvo stóra uppskipunarbįta sem bundnir voru saman og vel gengiš frį. Žį rak į sjó śt en fundust aftur reknir ķ Noršurfirši, bįšir illa brotnir. Žrišja bįtinn, skektu, tók ķ loft upp og skall hann nišur į hśsžaki nokkurn spöl frį. Brotnaši bįturinn ķ spón og einnig laskašist žakiš. Hvasst var af austnoršaustri žegar žetta geršist rétt fyrir hįdegi en žó voru engin aftök. Geršist žetta svo skyndilega aš menn fengu viš ekkert rįšiš, en ķ Noršurfirši er byljótt mjög. Er žessi bįtamissir Noršurfiršingum mjög bagalegur žar sem hafskipabryggja er engin og skipa veršur upp śr bįtum. Hér vestra hefur veriš einmuna tķš undanfariš, stillur miklar og auš jörš og hefur veriš unniš aš jaršabótum allt fram į sķšustu helgi.

Žann 14. slitnušu tvö sķldartökuskip upp į Siglufirši - olli žaš nokkrum vandręšum. 

Tķš var annars meinlķtil ķ desember, en kvartaš var um hįlku į götum og vegum. Žann 1. desember 1959 byrjaši Morgunblašiš aš birta vešurkort nęr daglega - teiknuš af vešurfręšingum į Vešurstofu Ķslands. Var žaš afgerandi višburšur ķ lķfi ritstjóra hungurdiska. 

Ingibjörg Gušmundsdóttir ķ Sķšumśla ķ Borgarfirši lżsir desember:

Desembermįnušur var yfirleitt mjög mildur og góšur aš vešurfari. Saušfé var žį tekiš inn rétt eftir mįnašamótin og hefir veriš hżst sķšan, en hagar hafa veriš góšir og sparaš mikiš hey. Jólavešriš var eftirminnilega gott og fagurt. Sķšustu dagana snjóaši og er jöršin alhvķt. Snjódżpt 15 sm į sléttri flöt. Mesta frost var ķ gęr, į gamlįrsdag, 15,5 st. Um nęturfrost er ekki vitaš, žvķ žó Vešurstofan hafi sent 3 lįgm.męla, eru žeir allir ónżtir. Hefir slķkt aldrei komiš fyrir sķšan ég byrjaši vešurathuganir.

Lżkur hér upprifjun hungurdiska į żmsum vešuratburšum įrsins 1959. Tölulegar upplżsingar margvķslegar mį finna ķ višhengi.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįvegis af janśar 2023

Janśar veršur aš teljast kaldur, kaldasti janśarmįnušur aldarinnar į landsvķsu. Sķšast var kaldara ķ janśar 1995 (žegar snjóflóšiš varš į Sśšavķk). Kuldinn var nokkuš misjafn eftir landshlutum (eins og betur kemur fram ķ yfirliti Vešurstofunnar).

w-blogg010223b

Taflan sżnir röšun mešalhita spįsvęšanna mešal janśarmįnaša į öldinni. Hann er sį kaldasti viš Faxaflóa, Breišafjörš, į Ströndum og Noršurlandi vestra og į Sušurlandi, en rašast nęst mešalmįnuši į Austurlandi aš Glettingi žar sem hann er ķ 15. hlżjasta sęti. Žrįtt fyrir žessar röšunartölur var kuldinn samt ekki nęrri žvķ eins afbrigšilegur og ķ desember. Janśarmįnušir 21. aldarinnar hafa hingaš til flestir hverjir veriš sérlega hlżir mišaš viš fyrri tķš. Vik landshitans frį mešallagi 80-įra tķmabilsins 1931-2010 er žannig ekki nema -0,7 stig ķ janśar nś, en var -3,6 stig ķ desember - ólķku saman aš jafna. 

w-blogg010223a

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), mešalžykkt (daufar strikalinur) og žykktarvik (litafletir) ķ janśar 2023 - eins og evrópureiknimišstöšin greinir. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Neikvęš vik (blįtt) eru rķkjandi viš Ķsland, žó ekki mjög mikil, um -20 metrar yfir mišju landi, samsvarandi um -1°C (svipaš og landshitavikiš var ķ raun). Žaš hefur greinilega veriš mjög kalt į Gręnlandi, žar er hitavikiš -3 til -4°C - svipaš og hér var ķ desember. Nokkuš kalt viršist einnig hafa veriš ķ Sušur-Frakklandi og į austanveršum Pżreneaskaga. Annars eru hlżindi um mestallt svęšiš, sérlega mikil į Svalbarša, en žar mun vera óvenjuleg hafķsrżrš um žessar mundir. 

Ritstjórinn hefur enn ekki fengiš tölulegt hįloftauppgjör, en honum sżnist samt aš hįloftavindar séu ķ ašalatrišum nęrri mešallagi įrstķmans - og engin sérstök tķšindi žar į ferš. Viš žökkum Bolla P. fyrir kortageršina. 

Viš getum notaš tękifęriš og rifjaš upp tveggja įra gamlan hungurdiskapistil. Janśar 2021 var fremur kaldur - į landsvķsu ašeins lķtillega hlżrri heldur en janśar nś. Ķ pistlinum birtist žessi mynd (og var śtskżrš ķtarlega žar). 

w-blogg010223c

Svarta lįrétta lķnan sem liggur žvert yfir myndina sżnir hér mešalhita janśar 2023 (en sżndi į eldri mynd janśar 2021). Mešalhiti sem liggur lęgra heldur en blįi ferillinn telst į hverjum tķma kaldur (mišaš viš sķšustu 50 įr) - liggi hann į milli blįa og rauša ferilsins telst hiti ķ mešallagi, en sé hann ofan rauša ferilsins telst janśarmįnušur hafa veriš hlżr. Fyrir ašeins 13 įrum hefši nżlišinn janśar samkvęmt žessu talist ķ mešallagi hvaš hita snertir - en er nś kaldur, fyrir 100 įrum hefši hann lķka veriš ķ mešallagi, en ekki vantaš mikiš upp į aš hann teldist hlżr. Og žaš er ekki fyrr en aš hann lendir ķ samanburši viš hlżindi žessarar aldar aš hann fęr aš teljast kaldur. [En nżlišinn desember var aftur į móti nešan blįu desemberlķnunnar į öllum tķmum - enginn vafi žar]. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-blogg150323c
  • w-blogg150323b
  • w-blogg150323a
  • Slide3
  • Slide2

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.3.): 20
  • Sl. sólarhring: 483
  • Sl. viku: 2144
  • Frį upphafi: 2248158

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 1950
  • Gestir ķ dag: 18
  • IP-tölur ķ dag: 18

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband