Bloggfęrslur mįnašarins, september 2021

Af sumri

Ķ kvöld (fimmtudag 30.september) lżkur vešurstofusumrinu. Žaš nęr sem kunnugt er til mįnašanna jśnķ til september. Byrjaši og endaši kuldalega, var sérlega sólarlķtiš sušvestanlands en sólrķkt į Noršur- og Austurlandi. Ķ hįtt ķ žrjį mįnuši var hiti ķ hęstu hęšum į Noršaustur- og Austurlandi. Lķka var nokkuš hlżtt sušvestanlands, en sólarleysi žótti spilla fyrir. Lengi vel var žurrt į landinu, furšužurrt į Sušvesturlandi - en aš lokum fór aš rigna verulega žar um slóšir og loksins lķka fyrir noršan og austan. 

w-blogg300921a

Myndin sżnir reiknašan mešalhita ķ byggšum landsins. Fyrstu 50 įrin mį telja afskaplega įgiskanakennd, en sķšan vex įreišanleiki mešaltalsins smįm saman. Į žessu tķmabili hafs sumur aš mešaltali hlżnaš um 0,8 stig į öld - en slķk leitni hverfur nokkuš ķ stórar fjölįratugasveiflur. Sumur hafa į žessari öld veriš um 1,2 stigum hlżrri heldur en į tuttuguįratķmabilinu 1966 til 1985. Köld sumur į žessari öld eru įmóta aš hitafari og žau hlżju voru į kalda skeišinu. Fyrir žann tķma höfšu sumur fariš kólnandi ķ 20 įr - nęrri žvķ eins mikiš og sķšar hlżnaši. En nżlišiš sumar (2021) er žó ķ hópi žeirra 10 hlżjustu į tķmabilinu öllu. Hvaš skyldi svo gerast nęstu 50 įrin? Ekki žarf aš kólna mikiš til žess aš yngri kynslóšinni žyki öll sumur köld. Langtķmaleitnin getur lķka haldiš sķnu striki - eša bętt ķ. 

w-blogg300921b

Nęsta mynd sżnir hundraš sumur ķ Reykjavķk. Sólskinsstundafjöldi er markašur į lįrétta įsinn, en hiti į žann lóšrétta. Viš sjįum ekkert samband į milli žessara tveggja vešuržįtta. Hvor um sig veit lķtiš af hinum. Lengst nišri til vinstri er óžverrasumariš 1983 - bęši skķtkalt og sólarlaust, almennt talinn botninn ķ sumargęšum. Žar aš auki var oft hvassvišrasamt. Nżlišiš sumar 2021 keppir viš 1983 ķ sólarleysi, ekki marktękur munur, en talan ķ įr sem viršist ętla aš verša 414,9 stundir er sjónarmun lęgri heldur en sólarsumma sumarsins 1983, hśn var 415,7 stundir. Viš eigum reyndar tvö eldri sumur į lager meš enn fęrri stundum, 1913 og 1914, fyrra sumariš fręgt aš endemum fyrir rigningar og illvišri, hiš sķšara verst framan af. Sólskinsstundamęlingar voru geršar į Vķfilsstöšum žessi sumur - varla žó įstęša til aš gera rįš fyrir teljandi mun.

Sumariš ķ sumar, 2021, fellur ķ flokk fremur hlżrra (ekki mjög hlżrra žó) sólarleysissumra. Rigningasumrin fręgu, 1955 og 1947 eru ekki mjög langt undan. Efst til hęgri eru sólrķk og hlż sumur. Žar er 2019 - (sem allir muna - er žaš ekki?) og mörg önnur į žessari öld. Sķšasti fjóršungurinn er sķšan žau sumur sem eru bęši sólrķk og köld. Dęmi um slķkt er 1924 og 1929 - harla fįir sem muna slķkt - og žeim fer meira aš segja ört fękkandi sem muna sumariš 1952 - ritstjóri hungurdiska žekkir žaš ašeins af afspurn (skķtasumar eystra), en man įgętlega bęši 1974 og 1985. Žau sķšastnefndu fengu ólķka einkunn. Vel er talaš um sumariš 1974 um mestallt land og ég held aš 1985 hafi žótt nokkuš gott ķ Reykjavķk (eftir meš ólķkindum langa syrpu af hraksumrum nęst į undan). Žaš sumar var hins vegar ekki hagstętt eystra. 

Žann 2.október 2019 birtist hér į hungurdiskum pistill meš yfirskriftinni „Sumarsól į Austurlandi“. Sólskinsstundafjöldi hefur ekki veriš męldur eystra nś um langa hrķš en ķ pistlinum var gerš tilraun til aš giska į hver hann hefši veriš. Hér aš nešan er gerš tilraun til aš bęta tveimur sumrum viš. Ašferšin sem notuš er er aušvitaš vafasöm og eins og ašrar slķkar finnur hśn traušla ystu mörk - allflestar einfaldar tölfręšiašferšir bęla breytileika (nema geršar séu sérstakar rįšstafanir til aš halda honum). Lesa mį um ašferšina ķ pistlinum frį 2019 og hśn ekki frekar skżrš eša varin hér. 

w-blogg300921c

Hér er giskaš į aš sumariš 2021 sé ķ hópi žeirra sólrķkustu - įmóta og 2012 og 2004. 


Smįvegis af illvišri - og sólarleysi

Vindur ķ illvišri gęrdagsins (ž.28.september) komst yfir 20 m/s į 28 prósentum vešurstöšva ķ byggš. Vešriš ķ sķšustu viku nįši hins vegar 34 prósentum. Mešalvindhraši į öllum stöšvum ķ byggš var 9,8 m/s, en var 8,8 m/s ķ vešrinu ķ sķšustu viku (žetta eru brįšabirgšatölur). Įrsmet vindhraša (10-mķnśtna mešaltal) var slegiš ķ Botni ķ Sśgandafirši, žar er sjaldan hvasst. Vindur fór žar ķ 22,6 m/s, en hviša ķ 39,7 m/s, vindįtt var af vestnoršvestri (310 grįšur). Ekki hefur veriš athugaš žar nema ķ 9 įr. Septembermet voru slegin į fįeinum stöšvum žar sem athugaš hefur veriš ķ meir en 20 įr. Žar mį nefna Bolungarvķk, Sśšavķk, Hólasand, Möšrudalsöręfi, Vķkurskarš, Steingrķmsfjaršarheiši, Kleifaheiši, Ennishįls og Fróšįrheiši. Viš rifjum upp aš septembermet voru einnig sett ķ sķšustu viku, en žį fyrst og fremst um landiš sunnanvert. Vešur sem žessi eru ekki algeng ķ september, en margir muna žó vel hretin miklu žann 10.september 2012 og 15. september 2013. Sömuleišis gerši įmóta hret žann 21. september 2003 og (heldur minna) 9. september 1999. Slęm noršanhret mį einnig finna rétt handan mįnašamótanna, t.d. žann 4. og 5. október 2004.

Kuldinn sķšustu daga hefur dregiš mešalhita mįnašarins mjög nišur og er hann sitt hvoru megin mešallags aldarinnar - svalari aš tiltölu vestanlands heldur en fyrir austan. Śrkoma er rķfleg vķšast hvar. Sólarleysi er óvenjulegt ķ Reykjavķk. Žetta veršur žar trślega einn af fimm sólarlausustu septembermįnušum sķšustu 100 įra - sem stendur eru fjórir mįnušir nešar į listanum (2 dagar eftir). Žetta eru 1912, 1921, 1943 og 1996. Sį sķšasttaldi įtti góšan endasprett - sem er erfitt aš eiga viš. September 1943 veršur nešar en september nś - męlingarnar ķ september 1921 eru nęr örugglega gallašar - og teljast žvķ ekki meš ķ keppninni. Žęr viršast hins vegar ķ lagi 1912 - og sólskinsstundafjöldi ķ žeim mįnuši minni en nś. Sumariš ķ ķ heild er sólarrżrt ķ Reykjavķk, raunar žaš sólarrżrasta ķ meir en 100 įr. Žaš eru ašeins 1913 og 1914 sem eru svipuš. Žetta er lķka ķ fyrsta skipti sem sólskinsstundir vorsins (mįnuširnir tveir, aprķl og maķ) eru fleiri heldur en sumarsins (mįnuširnir fjórir, jśnķ til september). Afskaplega óvenjulegt svo ekki sé meira sagt.

Žaš var ķ september 1963 sem ritstjóri hungurdiska fyrst heyrši oršiš „haustkįlfur“ notaš um hret snemma hausts. Mjög slęmt hrķšarkast gerši žį ķ göngum og réttum ķ kringum jafndęgrin. Sögšu menn žaš boša góšan vetur - sumir til jóla - en ašrir allan veturinn. Svo fór aš vešurlag varš heldur hryssingslegt įfram allt fram til jólaföstu, en sķšan tók viš einn sį besti og blķšasti vetur sem ritstjórinn hefur enn lifaš. Žótti honum sem mark vęri kannski takandi į haustkįlfatalinu. En sķšan eru lišin mörg haust og ekki ętķš į spįr af žessu tagi aš treysta. 

w-blogg290921v-a

Hér eru til gamans tvęr blašaśrklippur af timarit.is. Sś eldri śr sunnudagsblaši Vķsis 1937 žar sem minnst er į haustkįlfatrśna, en hin śr löngum pistli Gķsla Siguršssonar ķ Lesbók Morgunblašsins ķ október 1969. Žar fjallar hann um żmislegt tengt rigningasumrinu mikla 1969 sem - eins og hér hefur veriš minnst į - endaši meš hrķšarbyl ķ Reykjavķk og vķšar um land sķšustu dagana ķ september. - Texti myndarinnar veršur lęsilegri sé hśn stękkuš.  


Óvenjuleg lęgš?

Ķ dag (mįnudaginn 27.september) hefur leišindaillvišri gengiš yfir landiš noršvestanvert - (og gętt vķšar). Lęgš gekk til vesturs meš noršurströndinni, en er žegar žetta er skrifaš (seint į mįnudagskvöldi) aš leysast upp į leiš sinni sušvestur um Vestfirši. Sś hreyfistefna er lęgšum oftast mjög fjandsamleg. Žessi lęgš var ekki mikil um sig - į stęrš viš Ķsland ef allt er tališ - og heldur veigalķtil. Olli žó töluveršum leišindum og jafnvel foktjóni. Lęgšir sem žessar eru aušvitaš erfišar višfangs ķ vešurspįm. 

En eins og stundum įšur į önnur lęgš aš koma ķ kjölfar hinnar fyrri. Sś viršist öllu veigameiri, en tekst samt į viš sömu vandamįl. Hreyfist til vesturs mešfram noršurströndinni og sķšan til sušvesturs um Vestfirši eša nęrri žeim. 

w-blogg270921a

Kortiš sżnir spį harmonie-lķkansins og gildir kl.17 į morgun, žrišjudag 28.september. Lęgšin į sķšan aš fara til sušvesturs, um Breišafjörš annaš kvöld og ašra nótt. Eins og sjį mį viršist sem svo aš lęgšinni fylgi bęši mjög mikill vindur og mikil śrkoma - sem vafalķtiš mun žó gęta mismikiš frį einum staš til annars eftir žvķ hversu vel skjóls nżtur frį fjöllum - verst veršur vešriš žó į heišum og fjöllum og žar veršur versta hrķš. Žegar lęgšin fer hjį gęti hlįnaš og bleytt ķ byggš. 

Žessi lęgš er - eins og įšur sagši - veigameiri en sś sem fór hjį ķ dag - og stendur žvķ lķklega betur af sér barįttuna viš hreyfistefnuna. Rétt aš žeir sem eiga eitthvaš undir vešri fylgist vel meš spįm Vešurstofunnar (engar spįr eru geršar į hungurdiskum). 

Ķ fljótu bragši finnst manni žetta heldur óvenjulegt svona snemma hausts. En žaš er žaš kannski ekki. Hrķšarvešur eru alla vega algeng um mįnašamótin september/október. Aušvitaš rįša tilviljanir mjög braut kerfa sem žessara - lķtiš žarf til žess aš landiš eša heilir landshlutar sleppi algjörlega. Viš leit fann ritstjóri hungurdiska slatta af ęttingjum lęgšarinnar - bęši illskeyttari sem og vęgari į žessum tķma įrs. Af einhverjum įstęšum leitaši ein dagsetning žó į frekar en ašrar, 9. og 10.október įriš 1964 - mjög snemma į bśskaparįrum ritstjórans. 

w-blogg270921c

Hér mį sjį greiningu japönsku vešurstofunnar aš morgni föstudagsins 9. október 1964. Žį er lęgšarmišja fyrir noršan land - og hśn fór einmitt svipaša leiš og sś sem nś er vęntanleg. Mun verra vešur var um landiš noršvestanvert heldur en annars stašar - og langverst į Vestfjöršum. Menn voru lķtiš į ferš um heišar į žessum įrstķma įriš 1964 - žó fréttist aš Breišadalsheiši vęri ófęr. Margir bįtar voru į sjó og žvķ mišur fórust tveir žeirra, bįšir frį Flateyri (Mummi og Sęfell). Hluti įhafnar Mumma bjargašist naumlega, vešur var aš mestu gengiš nišur og įhöfnin aš veišum žegar hann fór, en straumhnśtur kom į bįtinn og sökkti honum. Fiskhjallar fuku į Sušureyri viš Sśgandafjörš og fjįrskašar uršu į Vestfjöršum.

Ķ texta meš vešurkorti Morgunblašsins laugardaginn 10.október segir (vešurkortiš sżnir stöšuna 6 klst sķšar en kortiš hér aš ofan):

Ķ gęr voru miklar sviptingar ķ vešri hér į landi. Um morguninn var lęgš skammt fyrir noršaustan land og noršan hvassvišri meš slyddu um noršan- og vestanvert landiš. Sķšdegis var ašallęgšin komin sušur fyrir landiš og hęgvišri um mikinn hluta landsins. Į Vestfjöršum var žó ennžį versta vešur, rokhvasst og snjókoma. Į Ermarsundi er kröpp lęgš į hįdegi, eiginlega hįlfgeršur fellibylur, žvķ skip hafa gefiš allt upp ķ 12 vindstig skammt frį mišju sveipsins. 

Ritstjóra hungurdiska er žetta vešur minnisstętt - ekki sķst vegna žess aš „aukavišvörun“ var gefin śt vegna žess - į milli vešurfréttatķma. Slķkt var mjög óvenjulegt į žessum įrum. Gallinn er hins vegar sį aš engar heimildir finnast į Vešurstofunni um žessa višvörun. Vešurnördiš unga varš hins vegar fyrir nokkrum vonbrigšum žegar lķtiš varš śr vešri (aš žvķ žótti) į heimaslóšum ķ Borgarnesi.

Vešurspįr voru erfišar višfangs į žessum įrum, mun erfišari heldur en nś. Žrišjudaginn 6.október segir ķ athugasemdum meš vešurkorti dagsins (skrifašar mįnudaginn 5.):

Ķ gęr var vindur į sunnan og sušaustan hér į landi, skśravešur sunnan lands, en bjart fyrir noršan. Hitinn var 6—10 stig. Lķkur eru į óstöšugu vešri og vętusömu nęstu daga, ekki hętta į frostum ķ bili.

Ekki žurfti žó aš bķša lengi eftir frosti og vetri. Föstudaginn 9. - daginn sem illvišriš į Vestfjöršum var sem verst birtist žetta kort ķ Morgunblašinu - žaš sżnir vešur um hįdegi žann 8.

w-blogg280921v-b

Mikil lęgš er fyrir austan land - en mjög langt į milli žrżstilķna viš landiš og vindur hęgur. Ekkert ķ sjįlfu sér sem bendir til žess aš illvišri sé ķ nįnd. Engar gervihnattamyndir engar tölvuspįr. Um kvöldiš hefur veriš ljóst aš eitthvaš var į seyši, lęgšin dżpri og į meiri hreyfingu til vesturs heldur en rįš hafši veriš fyrir gert. Rétt aš bęta ķ vinda- og śrkomuspįr.

w-blogg280921v-a

Hér mį sjį Ķslandskort į hįdegi 9.október. Mikiš illvišri meš hrķš gengur žį yfir Vestfirši - og sennilega Snęfellsnes sunnanvert lķka. Žrżstingur er lęgstur į Blönduósi og lęgšarmišjan vęntanlega žar sušur af - nokkuš farin aš grynnast. Hśn fór sķšan sušur yfir landiš. Fyrr um morguninn var noršan fįrvišri į vešurstöšinni į Hvallįtrum - en žar var ekki athugaš į hįdegi. 


Grįnar ķ Reykjavķk (og vķšar)

Um hįdegiš (mišvikudaginn 22.september) gekk allmikiš él yfir höfušborgarsvęšiš og varš jörš hvķt um stund og jafnvel varš lśmsk hįlka į götum. Žetta telst žó ekki fyrsti alhvķti dagur haustsins og žegar žetta er ritaš um klukkustund sķšar er „snjórinn“ aš mestu horfinn aftur.  Kannski gerir fleiri él sķšar ķ dag. Mjög kalt loft kom inn yfir landiš śr vestri ķ kjölfar illvišrislęgšarinnar sem gekk yfir landiš ķ gęr. Myndin hér aš nešan sżnir aš um mjög afmarkašan kuldapoll er aš ręša - og hreyfist hann hratt til austurs og veršur fljótt śr sögunni.

w-blogg220921a

Litir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum, en jafnžykktarlķnur eru heildregnar. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ minni sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Lęgsta žykktin viš Ķsland er um 5230 metrar - į žessum tķma įrs snjóar sjaldan viš strendur ķ žeirri žykkt - standi vindur af hafi. Skammvinn él gerir žó og getur fest sé śrkomuįkefšin nęgilega mikil - eins og var ķ dag. Aftur į móti getur snjóaš ķ meiri žykkt standi vindur ekki af sjó - žį ofmeta žykktartölur hita ķ lęgstu lögum. 

Viš sjįum žykktartölur sem žessar alloft sķšari hluta september, žęr verša fyrst óvenjulegar žegar komiš er nišur fyrir 5200 og sérlega óvenjulegar minni en 5150 metrar. Žann 23. september ķ fyrra var žykkt į hįdegi 5196 metrar yfir landinu. Žį var nęturfrost vķša į höfušborgarsvęšinu.  

Lęgšin sem gekk yfir ķ gęr(21.)  var nokkuš óvenjuleg. Žrżstingur fór nišur fyrir 960 hPa į fįeinum vešurstöšvum, lęgsta talan męldist į Fonti į Langanesi, 958,5 hPa, lęgsti žrżstingur į landinu ķ september sķšan įriš 2004. Metiš er hins vegar 952,9 hPa, sett ķ Stykkishólmi  ķ mannskašavešrinu mikla 20.september įriš 1900.

Vindhraša var nokkuš misskipt, mešalvindhraši ķ byggšum landsins varš 8,9 m/s, žaš langmesta ķ mįnušinum til žessa. Stormur (10-mķnśtna mešalvindhraši meiri en 20 m/s) męldist hins vegar į 34 prósentum vešurstöšva ķ byggš - žaš er allmikiš. Žessar tölur gefa til kynna aš vešrinu hafi veriš mjög misskipt. Stórir hlutar landsins sluppu nįnast alveg, en annars stašar féllu septembervindhrašamet. Einna verst aš tiltölu viršist vešriš hafa veriš į Sušurlandsundirlendinu, austur meš ströndinni og hįlendinu žar noršaustur af og sömuleišis į annesjum Austfjarša og žar į fjöllum. Žéttbżli eystra slapp betur. 

Ķ morgun var alhvķtt į tveimur vešurstöšvum nyršra, viš Skeišsfossvirkjun og į Aušnum ķ Öxnadal. Er žaš um 6 dögum fyrr en aš mešaltali į žessari öld, en 8 dögum sķšar en aš mešaltali 1966 til 2015 (sjį gamlan hungurdiskapistil).


Tuttugu septemberdagar 2021

Tuttugu fyrstu dagar september hafa veriš hlżir hér į landi. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 10,1 stig, +1,1 stig ofan mešallags įranna 1991-2020 og +1,2 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Sömu dagar hafa žrisvar veriš hlżrri ķ Reykjavķk į žessari öld, hlżjastir voru žeir 2006, mešalhiti 10,9 stig, en kaldastir voru dagarnir 20 įriš 2013, mešalhiti žį 7,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 13.hlżjasta sęti (af 146). Hlżjast var 1939, mešalhiti 12.0 stig, en kaldast 1979, mešalhiti žį ašeins 5,3 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 20 nś 11,0 stig, +2,2 stigum ofan mešallags 1991 til 2020, en +2,4 ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er ofan mešallags sķšustu tķu įra um land allt. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Austurlandi og Austfjöršum, žar eru dagarnir žeir nęsthlżjustu į öldinni, en minnst eru hlżindin į Sušausturlandi viš Faxaflóa og Breišafjörš, ķ 5.hlżjasta sęti aldarinnar aš jafnaši.

Jįkvęša hitavikiš er mest į Gjögurflugvelli mišaš viš sķšustu 10 įr, +3,0 stig, en minnst į Garšskagavita, +0,5 stig.

Śrkoma hefur męlst 91,4 mm ķ Reykjavķk, um 60 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 35,0 mm og er žaš ķ mešallagi.

Sólskinsstundir eru sérlega fįar ķ Reykjavķk, hafa ašeins męlst 33,5 žaš sem af er mįnuši og hafa ašeins fjórum sinnum męlst fęrri sömu daga sķšustu 100 įrin rśm, sķšast įriš 2009 og 1996.


Haustlęgš?

Ritstjóri hungurdiska fór ungur aš fylgjast meš vešri og vešurfréttum - og mį um žessar mundir heita aš hann hafi sinnt žeirri išju ķ 60 įr. Žaš var snemma sem hann tók eftir žvķ aš vešur eru oftast mun vįlyndari į haustin heldur en aš sumarlagi. Žaš mun hafa veriš haustiš 1961 sem ritstjórinn heyrši fyrst aš marki af įhrifum lęgša į vešurfar og aš alla vega vęru žęr žvķ illskeyttari sem žęr vęru dżpri.

Nokkur munur var į sķšsumar- og haustvešri įrana 1961, 1962 og 1963. Ķ september 1962 komu leifar hitabeltisstormsins Celķu aš landinu - og ollu verulegum umskiptum ķ vešri - žegar vešriš var lišiš hjį (og žaš varš mjög slęmt į heimaslóšum ritstjórans) var allt ķ einu komiš haust. Um žetta įkvešna vešur var fjallaš ķ pistli 10.september 2019. Svipaš var haustiš 1963 - žį kom mjög djśp lęgš aš landinu um 9. september, olli fyrst landsynningsvešri en sķšan gekk vindur til noršurs og žį var allt ķ einu komiš haust lķka. Um hįlfum mįnuši sķšar gerši sķšan eftirminnilegt hrķšarvešur - og sķšan hvert minnisstęša vešriš į fętur öšru - (enda var um fyrstu vešurbśskaparįr ritstjórans aš ręša - og slķkt muna bęndur betur en žaš sem sķšar reynir į ķ bśskap žeirra).

Žvķ er žetta rifjaš upp nś aš til landsins stefnir mjög efnileg lęgš - af tegund sem ritstjórinn hefur allaf įkvešiš gaman af - 

w-blogg230921a

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar gildir kl.18 į morgun, mįnudaginn 20.september. Lęgšin sem veldur rigningu og jafnvel hvassvišri vķša um land nś į sunnudagskvöldi og fram eftir mįnudegi er hér komin noršaustur fyrir land og veršur brįtt śr sögunni. Hśn er ekki mjög djśp - komst ekki nišur fyrir 980 hPa ķ mišju, eiginlega sumarlęgš - ef ekki vęri myrkur į kvöldin. 

Nż lęgš er hins vegar sušvestur ķ hafi. Hśn er aš slķta sig śt śr hvarfbaugskerfi sem hlaut um tķma nafniš Odette. Žetta kerfi varš aldrei sérlega öflugt - en er samt raka- og hlżindagęft. Mikil hęš noršaustur af Asóreyjum sér um aš beina žessu hlżja og raka lofti til noršurs - einmitt į stefnumót viš kalt norręnt heimskautaloft. Reiknimišstöšin segir aš kl.18 į morgun verši oršin til nż lęgš - um 992 hPa ķ lęgšarmišju. Žessi lęgš į sķšan aš fara ķ forįttuvöxt į hrašferš ķ įtt til Ķslands. 

Um 18 klukkustundum sķšar, um hįdegi į žrišjudag 21.september, veršur stašan eins og kortiš hér aš nešan sżnir. Rétt er aš geta žess aš nokkur óvissa er ķ stašsetningu og mišjužrżstingi lęgšarinnar.

w-blogg230921b

Hér sżna heildregnar lķnur sjįvarmįlsžrżsting, ķ lęgšarmišju yfir Sušurlandi er hann um 961 hPa - og enn er lęgšin aš dżpka. Sé žetta rétt hefur hśn dżpkaš um 31 hPa į 18 klst. Litirnir sżna hins vegar žrżstibreytingu, fall og ris sķšustu 3 klukkustundir fyrir gildistķma kortsins. Bęši fall og ris sprengja litakvaršann, falliš į undan lęgšarmišjunni į aš verša -19 hPa, en risiš +17 hPa. Bįšar žessar tölur teljast hįar, jafnvel mjög hįar. Žvķ vestar sem lęgšarmišjan fer ķ mynstri sem žessu žvķ verra veršur vešriš hér į landi. Fari hśn ekkert inn į landiš sleppum viš til žess aš gera vel - fari hśn hins vegar žį leiš sem reiknimišstöšin gerir hér rįš fyrir mį bśast viš illum vindum og jafnvel foktjóni. Žvķ vestar sem lęgšarmišjan fer žvķ stęrri hluti landsins veršur undir. 

Eins og venjulega tekur ritstjóri hungurdiska fram aš hann stundar ekki vešurspįr - žaš gerir Vešurstofan hins vegar og nokkrir til žess bęrir ašilar ašrir. Eru žeir sem eitthvaš eiga undir vešri hvattir til aš fylgjast vel meš spįm og vešri žar til žessi öfluga lęgš er fullgengin hjį.

Spįr eru sķšan ekki alveg sammįla um framhaldiš - en lķklegt er aš öllu haustlegra verši um aš litast eftir en įšur - žó vel megi vera aš haustiš eigi vonandi eftir aš fęra okkur allmarga hlżja og góša daga. 

En viš hefšum gjarnan žegiš aš fį aš bķša lengur eftir fyrstu haustlęgšinni. 


Hįlfur september

Fyrri hluti september hefur veriš hlżr į landinu. Mešalhiti ķ Reykjavķk er +10,7 stig, +1,4 stigum ofan mešallags 1991-2020 og +1,5 stigum ofan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn rašast ķ 5. hlżjasta sęti (af 21) į öldinni. Hlżjast var 2010, mešalhiti žį 12,2 stig, en kaldastir voru dagarnir 15 įriš 2012, mešalhiti 7,7 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 13.hlżjasta sęti (af 145). Kaldast var žessa sömu daga 1992, mešalhiti +5,6 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś +11,6 stig, +2,5 stigum ofan mešallags 1991-2020 og +2,7 yfir mešallagi sķšustu tķu įra. Žrjįtķu daga mešalhitinn į Akureyri er enn yfir 13 stigum (13,3 stig).

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast um landiš noršan- og noršaustanvert, žar rašast hitinn ķ 4.hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Sušausturlandi žar sem hiti rašast ķ 7.hlżjasta sęti.

Į einstökum vešurstöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Gjögurflugvelli žar sem hiti er nś +3,7 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į Höfn ķ Hornafirši, hiti žar +0,6 stig ofan mešallags.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 52,6 mm, fjóršung umfram mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 21,1 mm og er žaš um 80 prósent mešalśrkomu.

Sólskinsstundir hafa veriš fįar ķ Reykjavķk, ašeins 24,4, žaš er 40 stundum fęrri en aš mešaltali 1991-2020. Ašeins er vitaš um 6 tilvik meš fęrri sólskinsstundum ķ Reykjavķk sķšustu 100 įrin rśm. Sķšast 2009. Fęstar voru sólskinsstundirnar ķ fyrri hluta september įriš 1943, ašeins 4,1, en flestar 2011, 119,8.


Fyrstu tķu dagar septembermįnašar

Fyrstu tķu dagar september hafa veriš hlżir, en žó hefur ašeins slegiš į vikin mišaš viš įgśst. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 11,1 stig, +1,4 stigum ofan viš mešaltal 1991-2020 og +1,6 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn ķ Reykjavķk er sį žrišjihęsti į öldinni (af 21). Hlżjastir voru sömu dagar 2010, mešalhiti žį 13,8 stig, en kaldastir voru žeir 2012, mešalhiti 8,1 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 10.hlżjasta sęti (af 145). Kaldastir voru sömu dagar įriš 1977, mešalhiti žį 5,7 stig.

Į Akureyri er mešalhitinn fyrstu tķu daga mįnašarins 12,6 stig og er žaš +2,9 stigum ofan mešallags 1991-2020, en +3,0 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Mešalhiti sķšustu 30 daga į Akureyri er 13,8 stig.

Hitinn į spįsvęšunum er ķ 3. til 6.hlżjasta sęti į öldinni. Hann er ķ žvķ žrišjahlżjasta um landiš sušvestan og vestanvert (į Sušurlandi, viš Faxaflóa, Breišafjörš og į Vestfjöršum), ķ žvķ fjóršahlżjasta į Ströndum og Noršurlandi vestra, Noršausturlandi, Austurlandi aš Glettingi og į Mišhįlendinu, en ķ 6.hlżjasta sęti į Austfjöršum og Sušausturlandi.
Aš tilölu hefur veriš hlżjast į Gjögurflugvelli, +4,0 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast į Höfn ķ Hornafirši žar sem hiti hefur veriš +0,3 stigum ofan mešallags sama tķmabils.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 21,0 mm og er žaš um 75 prósent mešalśrkomu. Śrkoman į Akureyri hefur męlst 8,1 mm sem er tępur helmingur mešalśrkomu.

Sólskinsstundir ķ Reykjavķk eru óvenjufįar, hafa ašeins męlst 12,1 og er žaš um 28 stundum minna en aš mešallagi. Žęr hafa ašeins žrisvar sinnum veriš fęrri sömu daga sķšan męlingar hófust (1911, 1993 og 1943). Sķšastnefnda įriš voru sólskinsstundir ašeins 1,8 fyrstu 10 daga septembermįnašar.


Hlżskeišametingur

Hér į hungurdiskum höfum viš stundum leikiš okkur meš samanburš nśverandi hlżskeišs og žess nęsta į undan. Viš vitum raunar ekki upp į įr hvenęr žau byrjušu. Hér veljum viš įrin 1927 og 2001 - og höldum įfram jafnlengi - rśm 20 įr, fram ķ įgśstlok nś og įriš 1947. Žaš er mešalhiti ķ byggšum landsins sem borinn er saman.

w-blogg090921a

Bśnar eru til 12-mįnašakešjur hitans. Hver punktur į lķnuritinu sżnir hita undangenginna 12 mįnaša. Hitasveiflur į tķmabilunum bįšum sjįst mętavel. Engin leitni er ķ hitanum žau 21 įr sem valin voru - hvorki žį né nś. Svo vill til aš bęši tķmabilin byrja um žaš bil ķ sama hita (žaš var aušvitaš val ritstjóra hungurdiska) - og enda lķka ķ nęrri žvķ sömu tölu - sem er aftur į móti tilviljun. 

Mešalhiti nśverandi hlżskeišs (eins og hér var vališ) er 0,4 stigum hęrra heldur en mešalhiti žess fyrra. Hęsti 12-mįnaša mešalhitinn er lķka nęrri 0,4 stigum hęrri heldur en hęst varš į fyrra skeišinu. Aftur į móti munar um 0,7 stigum į lęgstu 12-mįnašagildum skeišanna tveggja - fyrra skeiš dvaldi alllöngum stundum nešan viš 3,5 stig - sem ekki hefur enn gerst į žessari öld. 

Almennt mį segja aš hiti hafi veriš öllu jafnari į nśverandi hlżskeiši heldur en žvķ fyrra - sérstaklega var hann žaš į tķmabilinu 2005 til 2013. Sérstakir hitatoppar eru žrķr į nśverandi hlżskeiši - en voru fimm į žvķ fyrra. Į nśverandi hlżskeiši er varla hęgt aš tala um kuldaköst - nema e.t.v. įriš 2015, en į fyrra skeišinu eru fjögur meiri heldur en žaš, en ekkert žeirra er žó neitt į viš žaš sem verst geršist fyrir - og eftir.

Viš vitum hvaš geršist eftir 1947 - sumur og vor kólnušu nęstu įr, en vetrar- og hausthiti hélst (meš örfįum undantekningum) hįr allt fram undir mišjan sjöunda įratuginn - um 1965. Žį kólnaši lķka haust og vetur. Varla er žó hęgt aš nefna nįkvęmlega hvenęr žessi stóru umskipti uršu - hvorki žau fyrr- eša sķšarnefndu.

Nś vitum viš hins vegar ekkert hvaš gerist ķ framtķšinni. Vķst er aš engin sérstök regla gildir um žaš. Flestir vešja žó į hlżnun - ķ takt viš hina miklu hlżnun sem viršist ķ sjónmįli į heimsvķsu. Hvort hśn yrši meiri eša minni hér į landi vitum viš ekki - viš getum žó giskaš į aš einhver stökk fram og til baka séu lķkleg - einstök svęši eru ekki sķfellt ķ takti viš heiminn. Viš getum minnt į aš hlżskeišiš fyrra nįši ekki yfir allan heiminn - og sömuleišis fór aš hlżna į heimsvķsu (fyrir um 40 įrum) mešan veruleg hlżnun lét bķša eftir sér hér į landi ķ um žaš bil 20 įr. - Sama var į Gręnlandi - žar sem fyrstu hlżju įrin į heimsvķsu voru óvenjuköld. 


Meira af hlżindum į Akureyri

Sem kunnugt er var mešalhiti į Akureyri ofan viš 14 stig bęši ķ jślķ og įgśst. Hefur ekki gerst įšur svo vitaš sé. Til gamans leit ritstjóri hungurdiska į mešaltöl „sķšustu 30 daga“ į hverjum degi. Žaš mešaltal fór fyrst yfir 14 stig žann 20.jślķ (14,1 stig, 21.jśnķ til 20.jślķ) - rauf sķšan 15 stiga „mśrinn“ žann 24. (25.jśnķ til 24.jślķ) og var lķka ofan 15 stiga daginn eftir. Fór sķšan nišur fyrir 14 stig žann 16.įgśst (18.jślķ til 16.įgśst) og nišur fyrir 13 stig žann 22. - Sķšan fór hitinn aftur upp į viš og 30 daga mešaltališ var aftur komiš ķ 14 stig žann 30.įgśst (1. til 30.) Var hęst ķ fyrradag (5.september), 14,6 stig (mešaltal 7. įgśst til 5.september).
 
Ljóst er aš hitatölur munu hrapa nokkuš nęstu daga - en spurning žó meš śthald hitanna. Mun mįnušurinn eiga möguleika ķ haršsnśiš liš hlżrra septembermįnaša? Žar er 1941 į toppnum į Akureyri meš 11,6 stig og 1939 litlu kaldari meš 11,5 stig. Ķ minni okkar (gamalla vešurnörda) er september 1996 meš 11,4 stig og 1958 meš 11,6 stig. Įriš 1933 var mešalhiti ķ september į Akureyri 10,4 stig og 10,1 įriš 2017 - žaš er hlżjasti september aldarinnar nyršra.
 
Žann 25.įgśst var mešalhiti sólarhringsins į Akureyri 20,9 stig. Keppir viš 22.jśnķ 1939 žegar mešalhitinn reiknast 21,6 stig og 24.jślķ 1955 og 21.jśnķ 1939 žegar mešalhitinn var 20,9 stig eins og nś. Ašrir dagar meš yfir 20 stiga mešalhita į Akureyri eru 31.jślķ 1980 (20,8), 5.jślķ 1991 (20,6), 24.jślķ 1936 (20,3), 4.jślķ 1991 (20,1) og 9.įgśst 2012 (20,0). Gögn um daglegan hita į Akureyri eru ašgengileg ķ tölvugagnagrunni Vešurstofunnar aftur til 1936.
 
 
Viš getum lķka rifjaš upp aš fjóra daga ķ röš, 13. til 16. jśnķ, var sólarhringsmešalhiti į Akureyri nešan viš 4 stig - en samt uršu mįnuširnir žrķr, jśnķ til įgśst saman žeir hlżjustu sem vitaš er um į Akureyri.
 
Hęsta 30 daga mešaltal sumarsins ķ Reykjavķk var 28.jślķ til 26.įgśst, 13,1 stig. Hęsti sólarhringsmešalhiti sumarsins ķ Reykjavķk var 15,7 stig, žann 29.jślķ. Sólarhringsmešalhiti hefur einu sinni nįš 20 stigum ķ Reykjavķk. Žaš var 11.įgśst 2004, 20,1 stig. 
 

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2022
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • w-blogg190122d
  • w-blogg190122c
  • w-blogg190122b
  • w-blogg190122a
  • w-blogg170122a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.1.): 208
  • Sl. sólarhring: 277
  • Sl. viku: 3230
  • Frį upphafi: 2105870

Annaš

  • Innlit ķ dag: 188
  • Innlit sl. viku: 2824
  • Gestir ķ dag: 180
  • IP-tölur ķ dag: 179

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband