Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2019

Vešurathuganir į Skįlum į Langanesi

Af einhverjum įstęšum hafa Skįlar į Langanesi nś veriš nefndir oftar nęrri eyrum ritstjóra hungurdiska en um langa hrķš. Enginn hefur žó į žaš minnst aš žar voru geršar vešurathuganir um tķu įra skeiš og vešurskeyti reglulega send til Vešurstofunnar - żmist 2 eša 3 į degi hverjum. Žetta var nįnar tiltekiš frį žvķ ķ maķlok 1934 til septemberloka 1944. Athugunarmašur var Žorlįkur Įrnason. 

Saga vešurathugana į Langanesi er löng, elstu męlingar žar voru geršar į prestsetrinu į Saušanesi į įrunum 1842 til 1846. Utar į nesinu er bęrinn Skoruvķk, žaš nafn muna enn margir śr vešurskeytalestri fyrri tķšar. Žar var athugaš į įrunum 1931 til 1934 og svo aftur frį 1944 og allt fram til 1977. 

w-blogg160219

Hér mį sjį athugasemdir vešurathugunarmanns frį žvķ ķ október 1934. Žį gerši óvenjulegt noršanillvišri į landinu undir lok mįnašarins meš grķšarlegu brimi viš strendur Noršurlands alls. Mikiš tjón varš ķ vešrinu. Snjóflóš uršu einnig vķša og ollu manntjóni.

Textinn į myndinni er nokkurn veginn svona:

Tķšarfar hefur veriš mjög óvešrasamt allan mįnušinn meš miklum śrkomum, fyrst rigning og bleytur og sķšast ķ mįnušinum talsverš snjókoma. Slys hafa engin oršiš en skemdir af ofvišrinu mikla ašfaranótt 27.ž.m. uršu stórfenglegar į öllu noršanveršu Langanesi, en hér aš sunnanveršu į žvķ uršu engar skemdir. Fiskhśs bįtar og alt er var į óhultum stöšum vegna venjulegs sjįvargangs gjöreišilagšist og er žaš mįl gamalla manna aš annaš eins brim hafi ekki komiš ķ žeirra minni og mun žaš vera nįlęgt 60 įrum er elstu menn muna eftir.

Žeir sem hafa įhuga į tölum geta litiš į mešalhita einstakra mįnaša įranna 1936 til 1944 į Skįlum ķ višhengi žessa pistils. Tölurnar eru uppfęršar til nśtķmareiknihįtta.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti febrśarmįnašar

Febrśarmįnušur er vķst ekki nema 28 dagar aš žessu sinni og žvķ hįlfnašur žegar aš 14 dögum lišnum. Mešalhiti žeirra ķ Reykjavķk er -1,5 stig, -1,1 stigi nešan mešallags įranna 1961-1990 og -2,6 nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin og ķ 17.hlżjasta sęti į öldinni (af 19). Fyrri hluti febrśar var kaldastur įriš 2002, mešalhiti žį var -2,6 stig, en hlżjastur var hann 2017, mešalhiti +4,1 stig. Į langa listanum (145 įr) er fyrri hluti febrśar 1932 efstur (hiti +4,5 stig), en kaldastur var hann 1881, mešalhiti -6,3 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta febrśar nś -4,0 stig, -1,5 stigi nešan mešallags 1961-1990, en -3,7 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, minnst ķ Skaftafelli og viš Lómagnśp, vikiš žar er -0,7 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš ķ Svartįrkoti žar sem hiti er -4,3 stig nešan mešallags.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst ašeins 13,6 mm, vel innan viš helmingur mešallags. Hefur žó 20 sinnum męlst minni. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 60,4 mm, meir en tvöföld mešalśrkoma sömu daga.

Sólskinsstundir hafa męlst 49,1 ķ Reykjavķk, um 26 stundum umfram mešallag og žaš tķundamesta sem męlst hefur ķ fyrri hluta febrśar.

Nś er spurning hvort sķšari hluta mįnašarins tekst aš draga hitann eitthvaš upp. 


Eindregin hlżindaspį

Evrópureiknimišstöšin segir okkur nś aš nęsta vika (18. til 24.febrśar) verši mjög hlż ķ nešri hluta vešrahvolfs. Snjóbrįšnun, śrkoma, neikvęšur geislunarjöfnušur og kannski fleira draga aš vķsu fįeinar tennur śr hlżindunum ķ mannheimum. En lķtum į spįkortiš.

w-blogg140219a 

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar (sżna eindregna sunnanįtt ķ hįloftum), jafnžykktarlķnur eru strikašar (ósköp daufar), en žykktarvik eru sżnd meš litum - kvaršinn skżrist nokkuš sé kortiš stękkaš.

Mjög mikil jįkvęš vik eru sżnd viš Ķsland og žar austur af - hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs meir en 5 stig ofan mešallags įrstķmans. Aftur į móti er mikil kuldastroka viš Nżfundnaland, neikvęš vik žar um -9 stig žar sem mest er - ekki fjarri jašri Golfstraumsins, mikiš orkuskiptafyllerķ fyrirséš žar um slóšir.

Nś er aušvitaš langt ķ frį vķst aš žessi (safn)spį rętist - viš vitum sem best aš žęr gera žaš ekki alltaf.  


Af noršurhvelsstöšu

Viš lķtum eins og oft įšur į stöšu vešrakerfa į noršurhveli. Veldi vetrarins er ķ hįmarki um žetta leyti įrs. Upp śr žessu fer voriš aš hefja framrįs sķna ķ syšstu hlutum temprašra beltisins, en enn um hrķš getur kólnaš meira į heimskautaslóšum įšur en voriš nęr undirtökum žar lķka. Enn er langt til vors hér į landi žó „vermisteinninn“ fari aš „koma ķ jöršina“ eftir eina til tvęr vikur - žaš gerist žegar sól er komin nęgilega hįtt į loft til žess aš žeir geislar hennar sem berast gegnum ķs og snjó fara aš bręša hann aš nešan. 

w-blogg130219a

Kortiš gildir sķšdegis į morgun, fimmtudaginn 14.febrśar. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en žykktin sżnd ķ litum. Žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er ķ nešri hluta vešrahvolfs.

Žaš eru aš venju fįein atriši sem augu ritstjórans beinast aš (kannski ekki endilega žau merkilegustu). Ķ fyrsta lagi er meginkuldinn aš žessu sinni ķ einum meginkuldapolli frekar en tveimur. Sį er mjög öflugur og liggur viš noršurskautiš. Žar eru bęši žykkt og hęš nęrri lęgstu gildum. Žykktin er minni en 4740 metrar og hęšin minni en 4680 metrar. Viš sjįum aš jafnhęšarlinur og žykkt fylgjast vel aš žar sem kaldast er. Žessi kuldapollur er hreinlega barmafullur af köldu lofti frį sjįvarmįli upp ķ vešrahvörf. Viš gefum honum lżsandi nafn - og köllum hann „Hroll“. Trślega skiptir hann sér upp eftir nokkra daga - ķ žį venjulegu, sem viš höfum kallaš Stóra-Bola (amerķkumegin) og Sķberķu-Blesa (asķumegin). Sem stendur ógnar Hrollur okkur ekki. 

Annaš atriši sem athygli vekur er aš sį hefšbundni hįloftahryggur sem kenndur er viš Klettafjöll er veikur - hann er žar en talsvert veigaminni en oftast er. Žaš žżšir aš vesturströnd Bandarķkjanna og Kanada er tiltölulega óvarin fyrir kulda, snjó - eša kalsaśrkomu og kalda loftiš hefur aš undanförnu runniš sušur meš Kalifornķuströndum - og spįr gera rįš fyrir žvķ aš slķkt įstand haldi eitthvaš įfram.

Bylgjur vestanvindabeltisins eru mjög grófgeršar, kaldur fleygur rennir sér sušur allt į móts viš Kanarķeyjar og gęti valdiš žar leišindum. Į móti er óvenjuhlżtt loft į leiš til noršurs og noršausturs um vestanverša Evrópu - einskonar vetrarhitabylgja. Žó ekki sé óvenjukalt ķ Austur-Evrópu er kalt žar sušur af - viš austanvert Mišjaršarhaf og snjóar vęntanlega vķša ķ fjöll į žeim slóšum nęstu daga. 

Hjį okkur viršist sem meginlęgšabrautin sé austan viš land žegar kortiš gildir - viš ķ svölu, en ekki mjög köldu lofti. En bylgjan viš Nżfundnaland į aš koma til okkar į laugardag - spįr segja nś aš hśn valdi hlįku um stund - sķšan mį į kortinu sjį ašra bylgju vestur ķ Manitóba - hśn į lķka aš ganga greišlega til austurs og valda annarri hlįku - į žrišjudag. - Allt of langt ķ žaš til aš vit sé um aš ręša. 

Varla žó hęgt aš segja annaš en vel hafi fariš meš vešur hér į landi aš undanförnu - ķ öllum ašalatrišum. 


Breytilegar spįr

Nokkuš hringl er į vešurspįm žessa dagana, hlżtt og kalt loft hreyfist ķ ašalatrišum samsķša til noršnoršausturs sušur af landinu og yfir žvķ. Skammt er į milli hlżja loftsins og žess kalda.

w-blogg120219a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna sķšdegis į fimmtudag, 14.febrśar. Eins og sjį mį liggja jafnhęšarlķnur (heildregnar) og jafnžykktarlķnur (litir) nokkurn veginn samsķša ķ nįmunda viš okkur. Minnihįttar misgengi flytur įhrifasvęši hlżinda og kaldara lofts til į afgerandi hįtt - slķkt misgengi getur lķka valdiš žvķ aš vindur nęr sér į strik um stund. 

Žó reiknilķkön hafi undanfarna daga veriš ķ ašalatrišum rétt, vilja smįatrišin hnikast til frį einni spįrunu til annarrar og į milli lķkana. Sem stendur er tališ lķklegt aš viš veršum oftar į svölu hlišinni - en takiš žó eftir žvķ aš enginn sérstakur kuldi er į kortinu, ekki einu sinni vestur yfir Kanada.

Lęgšin viš Nżfundnaland į ekki aš breyta stöšunni į afgerandi hįtt - en žó er reiknaš meš žvķ aš henni fylgi heldur hlżrra loft en žaš sem veršur yfir okkur į fimmtudaginn - žaš yrši žį vęntanlega į laugardag. 

Svo er ķ lengri spįm alltaf veriš aš reyna aš bśa til fyrirstöšuhęšir ķ nįmunda viš okkur, żmist vestan eša austan viš - en einhvern veginn hefur ekkert teljandi oršiš śr slķku til žessa žrįtt fyrir stöšuga įraun reiknimišstöšva. 


Fyrstu 10 dagar febrśar

Viš gjóum augum į fyrstu 10 daga febrśarmįnašar. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -2,5 stig, -2,2 stigum nešan mešallags 1961-90, en -3,4 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Mešalhitinn er sį 16.hęsti į öldinni (af 19). Kaldastir voru sömu dagar 2009, mešalhiti -3,7 stig, en hlżjastir voru žeir 2017, mešalhiti 3,4 stig. Į langa 145 įra listanum er hitinn ķ 116.sęti. Kaldast var 1912, mešalhiti -7,9 stig, en hlżjast 1965 mešalhiti 6,0 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu tķu daga mįnašarins -5,0 stig, -2,7 stigum nešan mešallags 1961-90, en -4,4 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er undir mešallagi sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, mest -5,6 stig ķ Svartįrkoti, en minnst -1,5 ķ Skaftafelli.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur til žessa ašeins męlst 3,6 mm og hefur ašeins 12 sinnum męlst minni žessa sömu daga. Į Akureyri hefur hśn hins vegar męlst yfir 50 mm, nęrfellt žreföld mešalśrkoma.

Sólskinsstundir hafa męlst 38 ķ Reykjavķk, og hafa ašeins 10 sinnum męlst fleiri sömu daga.


Enn af sama kuldapolli

Eins og minnst var į hér į hungurdiskum į dögunum fór žį dįlķtill kuldapollur yfir landiš. Į žaš var ekki minnst aš hann var žaš sem ritstjórinn hefur kallaš žverskorinn (athugiš aš enginn annar notar žetta hugtak). Slķkir eru oftast illskeyttari en ašrir - en žessi var svo lķtilvęgur aš ritstjóranum fannst ekki taka žvķ aš lįta žess getiš ķ fyrri umfjöllun. Svo fara aš berast lżsingar af illvišri, ófęršarhrakningum og snjóflóšum - žaš hefši kannski veriš įstęša til aš minnast į žetta.

w-blogg100219a 

Hér er kort sem er sérhannaš til aš sjį svona fyrirbrigši. Litirnir sżna hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar) - flöturinn stendur žvķ nešar sem litirnir eru blįrri. Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting (jafnžrżstilķnur). Žetta er stašan sķšastlišiš föstudagskvöld. Hęš er yfir Gręnlandi en djśp lęgš viš Skotland. Į žrżstikortinu sér litlar misfellur milli hęšar og lęgšar - noršaustanbeljandi į mestöllu svęšinu. Ķ hįloftunum er hins vegar dįlķtil lęgš viš Ķsland sušvestanvert. Austan viš hana er sunnanįtt ķ mišju vešrahvolfi - hringrįs ólķk stöšunni nešar.

Viš sjįum jafnžrżstilķnurnar liggja žvert ķ gegnum hįloftalęgšina - rétt eins og hśn sé ekki til. Reynsla sżnir aš žetta er varasöm staša į öllum tķmum įrs, en fyrst og fremst žó aš vetrarlagi. Samt hélt ritstjórinn (og hann hefur horft į svona nokkuš įrum saman) aš žetta vęri of lķtilvęgt kerfi til aš hafa bęri sérstaka athygli į žvķ - en hafši (eins og oft įšur) rangt fyrir sér. Žaš var full įstęša til aš gefa žvķ įhyggjuaugaš. 


Kaldasti dagur vetrarins (sumstašar)

Dagurinn ķ dag (föstudagur 8.febrśar) var ekki kaldasti dagur vetrarins į landsvķsu, en var žaš samt į fįeinum vešurstöšvum. Viš athugum hverjar žęr eru.

įrmįndagur klstlįgmark stöš
20192822-14,8 Skįlafell
20192817-14,3 Žverfjall
20192816-12,7 Seljalandsdalur
20192820-12,8 Tindfjöll
20192818-10,3 Gemlufallsheiši
20192817-8,1 Siglufjaršarvegur
20192816-7,5 Siglufjaršarvegur Herkonugil

Hér mį sjį žrjįr stöšvar ķ mikilli hęš yfir sjó, Skįlafell, Žverfjall og Tindfjöll. Seljalandsdalur er ekki langt frį Žverfjalli - og Gemlufallsheiši śt af fyrir sig ekki heldur. Stöšvarnar viš Siglufjaršarveg eru hins vegar śti į nesi (eša nęrri žvķ) og viš sjó. 

Kuldinn ķ dag var greinilega öšru vķsi en sį į dögunum, aškominn meš vindi, en ekki heimatilbśinn ķ hęgvišri. Viš megum lķka taka eftir žvķ hvaš klukkan var žegar lįgmarki var nįš - nótt?, nei, sķšdegi eša kvöld. Žetta er aušvitaš ķ boši kuldapollanna litlu sem į var minnst ķ pistli gęrdagsins. 

Dęgurlįgmarksmet voru lķka sett į nokkrum stöšvum. Dęgurmet eru reyndar ekki svo merkileg - nema žegar um landiš allt er aš ręša - eša žį stöšvar sem athugaš hafa mjög, mjög lengi. Į stöš sem athugaš hefur ķ 10 įr mį bśast viš um 30 til 40 nżjum dęgurlįgmarksmetum į hverju įri. - En ritstjóri hungurdiska gefur žeim samt auga (flesta daga) žvķ žau segja (žegar margar stöšvar eru komnar ķ hóp) - eitthvaš um ešli kuldans (eša hitans) žann daginn. Er sérstaklega veriš aš setja met į įkvešnu landsvęši - eša kemur landslag viš sögu. 

Ķ dag eru žaš tindar og hlķšar og slķkt - lķka einkenni sperringskuldans ašflutta - og svo tvęr stöšvar ķ Vestmannaeyjum (hvorug reyndar meš langa sögu aš baki). 

įrafjįrmįndagurnżtt met stöš 
22201928-14,8 Skįlafell
14201928-5,5 Stórhöfši (sjįlfvirk)
12201928-12,2 Skaršsmżrarfjall
12201928-12,8 Tindfjöll
12201928-12,3 Bolungarvķk - Trašargil
12201928-11,7 Siglufjöršur - Hafnarfjall
9201928-11,9 Skaršsheiši Mišfitjahóll
9201928-4,6 Surtsey
8201928-14,2 Bįsar į Gošalandi
9201928-10,8 Miklidalur
9201928-8,2 Gillastašamelar
9201928-10,4 Žröskuldar
9201928-10,3 Gemlufallsheiši
8201928-5,7 Bślandshöfši
7201928-7,7 Blikdalsį

Fyrsti dįlkurinn sżnir įrafjöldann - žó žau séu ekki mörg sjįum viš samt - žegar į heildina er litiš aš hįfjöll og hlķšar eru įberandi - nś - og Austurland hefur sloppiš betur. Loft streymir af įkafa (vindi) upp hlķšar og kólnar um 1 stig į hverja 100 metra hękkun - engin miskunn. 


Tveir litlir kuldapollar renna hjį

Nś renna tveir litlir kuldapollar hjį landinu śr noršri og noršaustri. Ekki gętir įhrifa žessa svo mjög viš jörš - en žaš kólnar samt nokkuš og vindsperringur nęr sér nišur į stöku staš - sérstaklega į ašfaranótt laugardags. 

w-blogg070219a

Kortiš sżnir hęš 500 hPa kl.21 annaš kvöld, föstudag (heildregnar lķnur), hita ķ fletinum (litir) og vindur er sżndur meš hefšbundnum vindörvum. Hįloftahęš er yfir Gręnlandi, žar er hlżrra en umhverfis - lęgšin sem olli illvišri į landinu ķ fyrradag bjó til žessa hęš. Afkomandi hennar veldur į morgun illvišri į Bretlandseyjum, hlżkjarnalęgš į kortinu. 

En kuldi śr noršri stingur sér į milli žessara kerfa ķ lķki tveggja lķtilla hįloftalęgša. Örvarnar sżna hreyfingu žeirra frį hįdegi ķ dag. - En flestum er sama.  


Met - (meš smįtilslökunum)

Kuldakastinu er kannski ekki alveg lokiš - en žaš hefur alla vega slitnaš ķ sundur. Viš getum ķ žvķ samhengi litiš į nokkrar tölur. 

Mesta frost įrsins į landinu fram til žessa eru -29,3 stig sem męldust ķ Svartįrkoti. Žaš er lęgsta lįgmark sem męlst hefur į sjįlfvirkri vešurstöš ķ byggš ķ febrśarmįnuši - met śt af fyrir sig. Mesta frost sem męlst hefur į landinu ķ febrśar er ekki mikiš meira, -30,7 stig sem męldust ķ Möšrudal 4.febrśar 1980. Mest frost į sjįlfvirkri vešurstöš ķ febrśar męldist ķ Veišivatnahrauni 2.febrśar 2008, -30,3 stig. 

Reyndar féll annaš byggšarmet mįnašar (į sjįlfvirkri stöš) - žegar hįmarkshiti sólarhringsins viš Mżvatn var -18,4 stig žann 3. Landsmetiš (mannašar stöšvar lķka) er reyndar ašeins lęgra, -21,0 stig, sett ķ Möšrudal žann 15.febrśar 1987. 

Fįein febrśarlįgmarkshitamet féllu į einstökum sjįlfvirkum stöšvum. Hér er listi yfir žęr sem athugaš hafa lengur en tķu įr. Mikiš kuldakast gerši ķ febrśar 2008 og žį var kaldara en nś į flestum athugunarstöšvum sem žį voru starfręktar. 

byrjarmetįrmįndagurnżtt met nafn
1995201923-22,2 Öxnadalsheiši
1996201923-29,0 Mżvatn
1997201922-16,7 Korpa
1999201923-24,0 Mżvatnsheiši
2003201923-16,1 Reykir ķ Hrśtafirši
2003201923-16,1 Blönduós
2003201923-28,7 Möšrudalur
2003201923-29,3 Svartįrkot
2006201923-14,8 Skjaldžingsstašir
2006201923-20,8 Torfur
2006201922-21,7 Gauksmżri
2007201923-16,5 Fįskrśšsfjöršur Ljósaland

Febrśar (og janśarlįgmarksmet) voru einnig sett į höfušborgarsvęšinu ķ heild. Lķtum į tvo lista. Sį fyrri sżnir lęgsta hita sem męlst hefur ķ hverjum mįnuši į sjįlfvirkum stöšvum höfušborgarsvęšisins.

nafnįrdagurhitistöš
jan201931-20,0Vķšidalur
feb20192-21,5Sandskeiš
mar19987-17,1Korpa
apr201313-16,2Sandskeiš
maķ20132-12,9Sandskeiš
jśn20117-2,8Straumsvķk
jśl20131-1,2Sandskeiš
įgś20132-2,7Sandskeiš; lķka 7. sama įr
sep201823-8,0Sandskeiš
okt200231-10,5Korpa; Hólmsheiši 28. 2008 og Sandskeiš 6.2018
nóv201318-19,7Sandskeiš
des20135-21,7Sandskeiš

Feitletrušu tölurnar toppa lķka eldri mįnašarlįgmörk į svęšinu - hér aš nešan er lķka listi yfir žau. Hiti ķ Vķšidal fór lęgst ķ -21,3 stig (nęrri žvķ eins nešarlega og į Sandskeiši).

nafnįrdagurhitistöš
jan191821-28,0Vķfilsstašir
feb19696-20,7Hólmur
mar19193-23,0Vķfilsstašir; Reykjavķk 22. 1881
apr19681-21,2Hólmur
maķ19438-11,5Kolvišarhóll
jśn19151-3,0Vķfilsstašir
jśl198318-1,7Hólmur
įgś196425-3,3Hólmur
sep196930-9,4Hólmur
okt196717-14,4Hólmur
nóv200419-18,4Korpa
des191717-22,0Vķfilsstašir

Minna mį į aš žann 30.janśar 1971 męldist lįgmarkshiti į Hólmi -25,7 stig. Hefši janśar veriš 28-daga langur, en febrśar aftur į móti 31 vęri nżja metiš ekki met. Febrśar er ķviš ólķklegri til aš fanga lęgstu lįgmörk heldur en janśar. 

Žegar öllum kuldum er lokiš - (eša aš öšrum kosti eftir nęstu mįnašamót) reiknum viš e.t.v. śt vķsitölur žessa fróšlega kuldakasts og berum saman viš önnur. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28    

Nżjustu myndir

  • w-blogg160219
  • w-blogg140219a
  • w-blogg130219a
  • w-blogg120219a
  • w-blogg100219a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.2.): 79
  • Sl. sólarhring: 183
  • Sl. viku: 3065
  • Frį upphafi: 1750903

Annaš

  • Innlit ķ dag: 65
  • Innlit sl. viku: 2748
  • Gestir ķ dag: 63
  • IP-tölur ķ dag: 62

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband