Bloggfęrslur mįnašarins, september 2023

Vešurstofusumariš 2023 - hiti

Nś er vešurstofusumrinu nęrri lokiš. Žaš tekur yfir mįnušina jśnķ til september. Eins og venjulega lķtum viš nś į mešalhita žess į landsvķsu ķ samanburši viš fyrri įr. Sérlega hlżtt hefur veriš ķ heiminum sķšustu mįnušina, hvert metiš rekiš annaš. Hér į landi er žó flest ķ hófi - aš undanteknum methlżjum jśnķmįnuši um landiš noršaustanvert. Svo er aš heyra aš almannarómur sé fremur įnęgšur meš tķšina.

w-blogg300923 

Mešalhiti sumarsins reiknast 9,5 stig. Žaš er +0,3 stigum ofan mešallags 1991 til 2020, og +0,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra. Į landsvķsu var sumariš 2014 žaš hlżjasta į žessari öld. Fįein enn hlżrri sumur komu į fyrra hlżskeiši, en munurinn samt sį aš žį viršist breytileiki frį įri til įrs hafa veriš öllu meiri en aš undanförnu. Viš sjįum į myndinni aš žį voru köldu sumrin fleiri en hefur veriš upp į sķškastiš. Annars veršur aš telja harla ólķklegt aš köld sumur séu alveg śr sögunni - viš bķšum bara róleg eftir žvķ nęsta.

Į kalda tķmanum, sem aš sumarlagi byrjaši reyndar fyrir 1965, var hiti almennt svipašur og var į įrunum 1890 fram til 1920 (žį komu reyndar fįein enn kaldari sumur ķ röš). Eitt sumar, 1880, sker sig mjög śr į žeim tķma 19. aldar sem viš höfum įreišanlegar heimildir um. Žaš var sérlega hlżtt - en sagši ekki fyrir um hinn ofurkalda vetur sem ķ hönd fór, 1880 til 1881. Meš sumrinu 1882 var töldu menn aš fullhefnt vęri fyrir blķšuna 1880.

Fyrri hluti myndarinnar, fyrir 1874, byggir į męlingum mjög fįrra vešurstöšva og óstöšlušum ašstęšum sem viš vitum lķtiš um. Viš tökum žvķ hóflegt mark į, en getum žó séš greinilegan mun įra og jafnvel lengri tķmabila.

Fyrsta sumar nśverandi hlżskeišs viršist hafa veriš 1996. Žaš var ekki sķst sérlega hlżr september sem kom žvķ ķ žaš sęti. Nęstu tvö sumur į eftir, 1997 og 1998, féllu nęr hinu venjulega įstandi kuldaskeišsins, en sķšan hlżnaši verulega, sérstaklega eftir 2001.

Vešurstofuhaustiš er tveir mįnušir, október og nóvember. Žį tekur fjögurra mįnaša vetur viš.


Fyrstu 20 dagar septembermįnašar

Mešalhiti fyrstu 20 daga septembermįnašar er 8,9 stig ķ Reykjavķk, -0,1 stigi nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -0,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 16. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir įrin 2006 og 2010, mešalhiti žį 10,9 stig, en kaldastir voru žeir 2013, mešalhiti 7,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 50. sęti af 150. Hlżjast var 1939, mešalhiti 12,0 stig, en kaldast var 1979, mešalhiti 5,3 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś 9,1 stig, +0,3 stigum ofan mešallags 1991 til 2020, en -0,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Ekki er mjög mikill munur į röšun hita eftir spįsvęšum. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Ströndum og Noršurlandi vestra, žar rašast hitinn ķ 12. hlżjasta sęti aldarinnar, en kaldast hefur veriš viš Faxaflóa, į Sušausturlandi og Sušurlandi, žar sem hitinn rašast ķ 16.hlżjasta sętiš.
 
Į einstökum stöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Hornbjargsvita, +0,7 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast ķ Žśfuveri, -1,4 stig nešan mešallags sömu įra.
 
Śrkoma hefur męlst 56 mm ķ Reykjavķk, og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hefur śrkoma męlst 83 mm, meir en tvöföld mešalśrkoma.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 96,4 ķ Reykjavķk, 14 fleiri en ķ mešalįri og 95 į Akureyri sem er 31 stund fleiri en aš mešaltali.

Nęrri jafndęgrum

Nś lķšur aš jafndęgrum aš hausti, dagur styttist ört og žaš er fariš aš kólna į noršurslóšum. Óvenjuleg hlżindi hafa veriš vķša um heim ķ sumar, meira aš segja yfir miklum hluta Atlantshafs. Ķsland hefur žó sloppiš viš öfgar af žessu tagi, enn sem komiš er alla vega. Óvenjuleg śrhelli hafa lķka vķša valdiš stórkostlegu tjóni. Hvar žau koma nišur er žó harla tilviljanakennt og mestu tjóni valda žau žar sem tjónnęmi er mikiš. Fram aš žessu höfum viš einnig sloppiš viš śrhelli. - En einmitt ķ dag eru śrkomuvišvaranir ķ gildi um landiš austanvert. Einhvern veginn finnst ritstjóra hungurdiska fleiri slķkar višvaranir ķ pķpunum sķšar ķ haust, žótt rétt sé aš taka fram aš hann veit ekkert um žaš - og vel gęti heppni valdiš žvķ aš hann hafi rangt fyrir sér ķ žeim efnum. Allt fer žaš eftir hegšan bylgjugangsins ķ vestanvindabeltinu, tilviljanakenndum atburšum sušur viš hvarfbaug og žróun kuldapolla heimskautasvęšanna. 

En lķtum fyrst į almenna stöšu į noršurhveli.

w-blogg180923a

Kortiš gildir um hįdegi į morgun, žrišjudaginn 19.september. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, af žeim rįšum viš vindstyrk og stefnu ķ mišju vešrahvolfi. Litir sżna žykktina, hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Blįi liturinn er eiginlega afgerandi haustlitur - en žó vekur athygli aš žykktin nęr hér hvergi nišur ķ eiginlegan vetrarkulda - enginn afgerandi kuldapollur hefur enn komiš sér fyrir į noršurslóšum. - Munum žó aš um leiš og blįi liturinn (žykkt minni en 5280 metrar) fer aš leika um okkur stórmagnast lķkur į nęturfrosti, snjó į fjallvegum og jafnvel ķ byggš.

Allmikiš lęgšasvęši er fyrir sunnan land og beinir žaš hlżju lofti śr austri inn yfir landiš. Žar er žykkt jafnvel meiri en 5460 metrar - sumarįstand. Langt sušvestur ķ hafi er nżr fellibylur, nefnist Nigel. Örlög hans eru nokkuš órįšin, en skemmtideildir reiknimišstöšvanna hafa veifaš honum į sżningum sķnum sķšustu daga - žį sem ofurlęgš fyrir sunnan land, tölur allt nišur ķ 933 hPa hafa sést. Ķ dag (mįnudag) eru spįrnar žó heldur hógvęrari - og sennilega raunhęfari (um 955 hPa) - žį į laugardag/sunnudag. Rétt aš ręša ekki of mikiš um žaš ķ bili.

En loftiš sem kemur nś śr austri er bżsna rakt.

w-blogg180923b

Kort dönsku vešurstofunnar (igb-lķkaniš) sżnir svokallaš śrkomumętti ķ fyrramįliš. Śrkomumętti er męlikvarši į vatnsinnihald lofts yfir hverjum staš - skili žaš sér allt sem śrkoma. Viš getum rįšiš af kortinu aš vatniš er langmest ķ allra lęgstu lögum - įberandi minni vatnsgufa er yfir Vatnafjökli og öšrum hįfjöllum heldur en yfir sjó og lįglendi. Śrkomumęttiš er yfir 20 mm į stóru svęši fyrir austan land. Žaš er nokkuš mikiš - en langt ķ frį sérlega mikiš. Til aš telja žaš mjög mikiš viljum viš fara upp ķ 30 til 40 mm. En kortiš sżnir lķka vind ķ 100 metra hęš (vindörvar) og er hann 20 til 25 m/s į stóru svęši. Žegar vindur kemur aš fjalli leirar hann helst til hlišar - en sé žrżstisvišiš öflugt getur svo fariš aš hann žvingist upp hlķšina. Viš žaš kólnar loftiš, vatnsgufan žéttist og fellur śt sem śrkoma - žéttingin skilar dulvarma sem falinn var ķ vatngufunni til loftsins žaš hlżnar og uppstreymiš veršur aušveldara og auknar lķkur verša į žvķ aš loftiš leiti ekki framhjį fjöllunum. (Žessi saga er nokkuš einfölduš aušvitaš). 

En žetta žżšir aš žrįtt fyrir aš śrkomumęttiš į kortinu aš ofan sé ekki sérlega mikiš į hverjum staš - kemur alltaf nżtt rakt loft inn ķ fjallauppstreymiš mep hvössum vindi og śrkoman getur haldiš įfram langtķmum saman. Nišurstašan veršur śrhelli.

w-blogg180923c

Hér mį sjį śrkomuaftakavķsa evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir žrišjudaginn 19.september. 

Hér er reynt aš spį fyrir um hvort 24-stunda śrkomumagn er nęrri metum. Tveir vķsar eru sżndir - hér kallašir śtgildavķsir (litušu svęšin) og halavķsir (heildregnar lķnur). Lķkaniš veit af įrstķšasveiflu śrkomunnar - sömuleišis veit žaš aš śrkoma er mismikil eftir landsvęšum į Ķslandi.

Hér verša vķsarnir ekki skżršir frekar, en žess žó getiš aš vešurfręšingum er sagt aš hafa varann į ef śtgildavķsirinn (litirnir sżna hann) fer yfir 0,9 - og sömuleišis ef halavķsirinn (nafniš vķsar til hala tölfręšidreifingar) nįlgast 2,0 - hér rżfur hann žau mörk į allstóru svęši (heildregnu lķnurnar) og fer alveg upp ķ 4,3 viš utanvert Ķsafjaršardjśp. Śtgildavķsirinn er stęrri en 0,9 į allstóru svęši lķka - dekksti brśni liturinn.

Oršiš „śtgildavķsir“ er žżšing į žvķ erlenda „extreme forecast index“, EFI, en „halavķsir“ reynir aš ķslenska „shift of tail“, SOT. - Žżšingar žessar hafa ekki öšlast hefšarrétt (né annan) og ašrar (og vonandi betri) munu e.t.v. sżna sig sķšar. Vel mį vera aš ašrir vešurfręšingar noti ašrar žżšingar heldur en ritstjóri hungurdiska

Śtgildavķsar evrópureiknimišstöšvarinnar aušvelda mjög mat žvķ hversu óvenjulegir vešuratburšir sem koma fram ķ spįm eru. Vķsarnir byggja į reynslu - „vita“ hversu algengt žaš vešur er sem veriš er aš spį. Žaš er hins vegar meš žessa vķsa eins og annaš, rétt er aš trśa žeim ekki ķ blindni og greinilegt aš talsverša reynslu žarf til aš meta žęr upplżsingar sem žeir vķsa į. Fullvķst er aš vaktvešurfręšingar Vešurstofunnar eru frekar meš fingur į pślsinum hvaš žetta varšar heldur en ritstjóri hungurdiska (hann er alinn upp ķ öšrum heimi).

Žeir sem eiga eitthvaš undir ęttu žvķ aš fylgjast vel meš vešri og spįm - og sérstaklega gefa ašvörunum Vešurstofunnar gaum. 


Hugsaš til įrsins 1929

Įrsins 1929 veršur lengst minnst fyrir óvenjuleg vetrarhlżindi, žau mestu fram til žess tķma ķ męlisögunni. Įmóta hlżtt eša jafnvel ašeins hlżrra varš sķšan 1964 og svipaš 2003. Hlżjasti vetur 19. aldar, 1847, var lķklega lķtillega kaldari, en ekki mikiš.

Tķš į įrinu 1929 žótti almennt hagstęš til og meš įgśst en sķšan rysjóttari. Janśar var hęgvišrasamur og hagstęšur, śrkomusamt var į Vesturlandi. Ķ febrśar og mars var einmuna tķš um land allt. Mjög śrkomusamt var um landiš sunnanvert og fįdęma hlżtt og snjólétt. Aprķl var lengst af hagstęšur, sérstaklega framan af, mjög žurrt var um mestallt land. Maķ var frekar óhagstęšur og hretasamur framan af, en sķšan var tķš hagstęš. Śrkomusamt var, nema į Vesturlandi. Ķ jśnķ var hagstęš tķš og nokkuš žurr syšra, en sķšri og śrkomusamari fyrir noršan. Mjög hagstęš tķš var um nęr allt land ķ jślķ. Įgśst var votvišrasamt nyršra, en annars var tķš talin hagstęš og fremur žurrvišrasöm. September var rysjóttur, erfišur og óvenju illvišrasamur. Leitir voru meš allra erfišasta móti. Tķš var umhleypingasöm og óhagstęš ķ október, talsvert snjóaši noršanlands eftir mišjan mįnuš. Nóvember var talinn hagstęšur um landiš sunnanvert sķšari hlutann, en annars var tķš umhleypingasöm og óhagstęš. Śrkomusamt var į Noršur og Austurlandi. Ķ desember var óstöšug og stormasöm tķš, slęm til sjįvarins, en skįrri til landsins. 

Viš rifjum hér upp fréttir įrsins tengdar vešri. Żmislegt er žar minnisstętt og įstęša til aš rifja upp. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš), villur ķ slķku eru ritstjórans. Aš žessu sinni er mest um texta śr Morgunblašinu, en einnig śr fleiri blöšum. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn og fleira śr gagnagrunni og safni Vešurstofunnar. Nokkuš er leitaš til tķšarumsagna vešurathugunarmanna. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. Margskonar slysfara er ekki getiš ķ žessum pistli - eitthvaš af žvķ sem ekki er getiš kann aš hafa tengst vešri.

Athyglisvert er hversu oft tjón veršur į Siglufirši, bęši vegna vinds og įgangs sjįvar. Ljóst aš tjónnęmi (eins og žaš nś er kallaš) hefur žar veriš óešlilega mikiš, lķtiš hugaš aš gęšum og endingu mannvirkja - en kannski var „best“ aš hafa žetta svona. 

Fréttir um ljósagang voru višlošandi um veturinn. Eitthvaš af žvķ tengdist fjarlęgum eldingum. Hugsanlegt er aš lķtiš eldgos hafi oršiš ķ Dyngjufjöllum eša Vatnajökli en erfitt um slķkt aš segja. Žann 23. jślķ varš mikill jaršskjįlfti į Reykjanesi, lķklega sį öflugasti sem fannst ķ Reykjavķk og nįgrenni alla 20. öldina. Upptökin voru óljós ķ fyrstu. Žann 16.įgśst varš óvenjulegt og stórt hlaup ķ Tungufljóti ķ Biskupstungum žegar hluti Hagavatns braust fram.

Byrjum į fįeinum tķšarfarslżsingum śr janśar:  

Hvanneyri (Žorgils Gušmundsson): Tķšin framśrskarandi góš. Alauš jörš žar til fjóra sķšustu dagana og varla teljandi frost fyrr en eftir 23. Dįlķtil śrkoma var fyrstu daga mįnašarins og stormur ašfaranótt žess 4. og žį fauk hér į Hvanneyri žak af fjósi sem var ķ smķšum.

Flatey (Stefįn Egilsson). 16.janśar: Klakalaus jörš, tśn talsvert gręn yfir aš lķta.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Hśn [tķšin] hefur veriš óvenjulega hlż og stillt nema sķšustu vikuna hefur veriš kuldablįstur. Eftir mišjan mįnušinn var allt fariš aš lifna, svo sóleyjar sįust blómstrašar, žvķ hvergi var klaki ķ jörš eša svell į polli.

Hśsavķk (Benedikt Jónsson): Framśrskarandi mild vešrįtta og aš kalla alauš jörš ķ sveitum.

Fagridalur (Kristjįn N. Wiium): Einmuna góš tķš.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Frį 1. til 16. óvenjulega stillt tķš og mild - jafnvel svo furšu gegndi um žetta leyti įrs. Aftur var sķšari hluti mįnašarins miklum mun kaldari, en mį žó góšur hér žegar litiš er til įrstķšar.

Stórhöfši (Gunnar Ž. Jónathansson): Óvenjugóš tķš mestan hluta žennan mįnuš.

Stórinśpur (Ólafur V. Briem): Mjög óvenjulega góš tķš.

Slide1

Hringrįs var mjög afbrigšileg ķ janśar, febrśar og mars. Sunnanįtt viš Ķsland mun meiri en ķ mešalįri og kuldapollurinn ķ vestri sérlega slakur į sama tķma - en sś samsuša er óvenjuleg. Litirnir į kortinu sżna žykktarvikin, jįkvęši vikin (hlżindin) eru mest vestan Gręnlands, en austur ķ Evrópu var kalt. Mjög óvenjulegt mį telja aš fįeinir hafķsjakar komu aš ströndum Finnmerkur ķ Noregi. Sumir telja žó aš um leifar borgarķsjaka hafi veriš aš ręša - en óvenjulegt engu aš sķšur. 

Morgunblašiš segir af sunnanroki žann 4. janśar ķ pistli žann 6.:

Akureyri ķ gęr. Ķ gęr var aftaka sunnanrok hér, en žó žurrt vešur. Var vešriš svo mikiš, aš Leikfélagiš treysti ekki fólki til aš koma ķ leikhśsiš og féll leiksżning žvķ nišur. Vélbįtur, sem var į leiš frį Siglufirši til Akureyrar, varš aš hleypa inn į Dalvķk og liggja žar af sér vešriš.

Morgunblašiš segir jaršskjįlftafréttir 20.janśar. Viš veršum aš hafa ķ huga aš jaršskjįlftamęlingar voru ekki sérlega nįkvęmar į landinu į žessum įrum og mjög erfitt var aš stašsetja skjįlfta, jafnvel žótt žeir vęru stórir: 

Hingaš hafa borist fregnir af jaršskjįlftum śr nęrsveitunum undanfarna daga. Frį Žjórsįrtśni var Morgunblašinu sagt ķ gęr, aš vart hafi oršiš viš jaršskjįlfta viš og viš undanfarna 10 daga. Sömu sögu sagši mašur er nżlega var austur ķ Landsveit og Holtum. Um allan Borgarfjörš hefir oršiš vart viš jaršskjįlfta žessa, žó meira ķ uppsveitunum en ķ lįgsveitunum. Blašiš įtti tal viš sķmstöšina hjį Ölfusįrbrś ķ gęr og fékk žęr fréttir, aš žar hefši oršiš vart viš talsveršar hręringar aš undanförnu, en žó mest um seinustu helgi. Bar žó öllu meira į kippunum į Selfossi en ķ Tryggvaskįla. Um allan Flóann hefir jaršskjįlftanna oršiš vart og eins į Eyrarbakka og Stokkseyri. Ķ Žingvallasveit hafa jaršskjįlftarnir lķka gert vart viš sig af og til, en mest upp śr helginni. Mašur austan śr Grķmsnesi kvaš hafa veriš talsverš brögš aš jaršskjįlftum žar og margir kippirnir svo snarpir, aš hann kvašst ekki hafa žoraš aš byrgja kindur ķ torfhśsi. Ķ Hveradölum hefir boriš einna mest į jaršskjįlftunum. Voru žar taldir rśmlega tuttugu kippir į mįnudaginn og 11 į žrišjudaginn. Blašiš hefir įtt tal viš Žorkel Žorkelsson, vešurstofustjóra um žessa jaršskjįlfta. Sagši hann aš męlir hefši sżnt 10 hręringar hér ķ Reykjavķk į mįnudaginn og 4 į žrišjudag. Męlarnir vęri ekki svo góšir, aš hęgt vęri aš sjį glögglega į žeim hvaša stefnu hręringarnar hefši, en žó mundu žęr vera hér frį austri til vesturs, og upptök žeirra mundu oftast vera ķ 35—40 km. fjarlęgš, eša einhversstašar ķ grennd viš Hengilinn eša ķ hönum sjįlfum. Gęti žeir žį stafaš af gufuumbrotum ķ jöršinni, žvķ aš žaš sést į žvķ hvaš hręringarnar berast skammt, aš žęr eiga upptök sķn ofarlega. En vel į minnst: Hvenęr fįum viš sęmilegan jaršskjįlftamęli hér eša jaršskjįlftamęla? Žaš var įkvešiš fyrir nokkru aš fį jaršskjįlftamęli hingaš og įtti aš verja fé śr sįttmįlasjóši til žess og auk žess mun „Dansk-islandsk Samfund“ hafa ętlaš aš leggja eitthvaš af mörkum til kaupanna. En „ekki bólar į Barša“ og enn mun ekki hafa veriš hugsaš fyrir hśsakynnum hér handa jaršskjįlftarannsóknarstöš. En slķk stöš žarf aš komast upp hér hiš fyrsta.

Morgunblašiš segir af góšri fęrš ķ pistli 29.janśar:

Bķll austan śr Mżrdal. Kl. um 12 į sunnudagskvöld [27.] kom hingaš bķll alla leiš austan śr Mżrdal. — Var žaš vörubķll Stefįns kennara Hannessonar ķ Litla-Hvammi, en bķlnum stżrši Brandur sonur Stefįns. Lagši hann į staš frį Vķk ķ Mżrdal »m hįdegi į laugardag og voru faržegar 9, žar af 4 strandmenn af žżska togaranum „Hermann Löns“. — Héldu žeir aš Hamragöršum (vestan viš Seljalandsmśla) į laugardagskvöld. Annar bķll fylgdist meš žessa leiš og flutti hann žżska strandmenn. Į sunnudag hélt Brandur įfram og stefndi į Teig ķ Fljótshlķš. Vötnin voru auš, en vatnslķtil og gekk vel aš komast yfir žau. Komst Brandur į bķlnum heilu höldnu vestur ķ Fljótshlķš og hélt sķšan įfram hingaš til Reykjavķkur. Er žetta ķ fyrsta skipti, sem bķl er ekiš alla žessa leiš.

Morgunblašiš segir af „furšuljósum“ 31.janśar:

Furšuljósin. Ķ blašinu ķ gęr var sagt frį furšuljósi, sem fólkiš ķ Bergvķk į Kjalanesi hefši séš. Morgunblašiš nįši tali af sjónarvotti ķ gęr og sagšist honum svo frį: — Žaš var į fimmtudagskvöldiš [24.] um kl. 9. Vešur var framśrskarandi fagurt, blęjalogn, skafheišrķkur himinn og glaša, tunglsljós. Um kl. 9 kemur inn drengur, sonur bóndans, og segir aš įkaflega stór og einkennileg stjarna sé į lofti. Fóru žį allir śt, hęši heimafólk og aškomufólk, og sįu žį stórt ljósrautt ljós hįtt į lofti, į aš geta mitt į milli Presthśsa og Brautarholts. Žó var žaš ekki hęrra en svo, aš Fjósakonurnar bar yfir žaš. Stefndi ljósiš til noršurs og fór hęgt, breytti allt ķ einu um lit og varš dökkrautt, lķkt og hlišarljós į skipi, svo varš žaš blįtt og svo hvķtt. Var žvķ lķkast sem žarna snerist, lżsandi hnöttur ķ himingeimnum og hefši mismunandi litbelti. Sįum viš oftar en einu sinni hvern lit og horfšum į žetta ķ fullar 10 mķnśtur. Var eins og žaš lękkaši į lofti og hvarf loks sjónum į bak viš
Brautįrholtsborgina. Viš bišum nokkra stund til žess aš sjį hvort žaš kęmi ekki fram aftur, en svo var ekki. Žaš hélt beinni stefnu og var žó engin andvari er gęti boriš žaš. Um skip gat ekki veriš aš ręša, og ekki heldur flugvél. Žaš var svo bjart og skammt į milli er viš sįum ljósiš fyrst, aš viš hefšum hlotiš aš sjį vęngi og skrokk į flugvél, hefši hśn veriš žar į sveimi, enda hlotiš aš heyra til hennar.

Vešurathugunarmenn segja frį óvenjulegum febrśar: 

Lambavatn: Žaš hefur fremur lķkst sumri en vetri. Vętusamt en hlżtt. Jörš oftast frostlaus, frosiš į milli į nóttum, en žišnaš fljótt aftur. Hśs meš torfžökum žar sem skepnur eru ķ, eru mikils til gręn.

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Óvenju stilltur, hlżr og snjólaus febrśar. Mjög hagstętt til lands og sjįvar.

Gręnhóll į Gjögri (Nķels Jónsson): Óminnilega góš tķš yfirleitt. Elstu menn mun ekki eftir jafn góšum vetri og žessum, sem af er.

Hraun ķ Fljótum (Gušmundur Davķšsson): Įgęt tķš allan mįnušinn, nema nokkra daga um 5. til 10. Frost voru mjög vęg og stormar engir. Ašeins einn dag nokkuš hvasst.

Hśsavķk: Ómuna blķšvišri, jörš nęr žvķ alauš ķ lįgsveitum. Bķlar gengiš fyrirstöšulaust uppķ efstu sveitir. Sķšan 1855 ekki komiš slķkur vetur hér til žessa dags [sį tķmi sem Benedikt man].

Nefbjarnarstašir: Hin hagstęšasta tķš allan mįnušinn. Óvenjuleg hlżindi og stillingar. Žess mį geta aš ķ dag (ž.24) sįust įlftir koma fljśgandi af landi ofan. Er žaš óvanalegt aš žęr séu į ferš upp til lands um žetta leyti įrs.

Papey (Gķsli Žorvaldsson): Tķšin hefur veriš hlż, en mjög mikiš śrfelli (regn), tśn slį į gręnan lit sem og śtjörš vķša, sérstaklega śteyjar. Klaki ekki til į jörš. Oftast ógęftir til sjós hér ķ žessu byggšarlagi og brim į köflum.

Stórhöfši: Stormasamt, stiršar gęftir. [Ž.6. regnmęlirinn var fokinn ķ morgun].

Stórinśpur: Svo gott aš elstu menn segjast ekki muna slķkt. Varla sér votta fyrir fönnum ķ fjöllum žar sem vanar eru aš vera stórar fannir sem venjulega ekki fara fyrr en ķ jśnķmįnuši. Ķsar sjįst ekki, įr og tjarnir nįlega alaušar.

Morgunblašiš segir af illvišri 7.febrśar:

Ofsavešur af śtsušri skall hér į um žrjśleytiš ķ fyrradag [5.]. Voru allir bįtar frį verstöšvunum hér syšra į sjó žegar vešriš skall į, en komust heilu og höldnu ķ höfn og misstu sama og ekkert af veišarfęrum.

Vķsir segir af einmunatķš 7.febrśar:

Śr Steingrķmsfirši 18.janśar FB. Um įramótin gerši žķšu og žį einmunatķš, aš menn muna vart slķka, og hefir hśn haldist sķšan. Hiti hefir veriš flesta daga og klaki aš hverfa śr jöršu. Er žaš nżtt hjį okkur Strandamönnum, aš geta herfaš flög um mišjan janśar, eins og nś var hęgt.

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 8. hafi eystri hafnarbakkinn ķ Vestmannaeyjum skemmst af sjógangi. Ekki var alveg hįlkulaust ķ blķšunni. Morgunblašiš 12.febrśar:

Mikil hįlka var hér į götunum ķ gęrmorgun [11.] og er hętt viš, aš slys hafi af hlotist; var Morgunblašinu tjįš aš stślka hefši dottiš į götuna nešst į Bergstašastręti og lęrbrotnaš.“

Vķsir segir frį 16.febrśar:

Frį Vestfjöršum ķ janśar FB/JD: Vetur sem žessi hefir ekki komiš ķ elstu manna minnum. Varla fest snjó į jöršu fyrr en sķšari hluta janśar. Gerši žį dįlitla skussu vikutķma, en brį til hata og žķšu aftur um mįnašamótin. Frost voru dįlķtil ķ nóvember öndveršum, en vęg žó, og var unniš aš jaršabótum viš og viš fram til jóla og ķ mišjum janśar var rist ofan af og var žį jörš alžķš nema ķ stęrstu žśfum. Mun slķkt einsdęmi į žessum hjara. Saušfé og hross hafa gefiš, sér meš mesta móti śti ķ vetur, en heygjöf veriš žó meiri en ętla mętti, vegna žess aš jöršin var illa bśin undir veturinn, vegna hinna afar miklu žurrka sķšastlišiš sumar og śthagar vķša sólbrunnir, og svo sķfellt berangur, žaš sem af er vetrinum. Hey voru og vķša lķtil vegna žurrkanna og śthey frekar létt til fóšurs. Veldur žaš nokkru žar um, aš slegiš var meš meira móti į engjum s.l. sumar, žvķ sķšan bęndur fóru aš hugsa meira um tśnręktina, er meir og meir af engjum ķ sinu įrlega.

Morgunblašiš segir enn af ljósagangi 19.febrśar:

Į įttunda tķmanum ķ fyrrakvöld [17.febrśar] uršu menn varir viš ljósagang mikinn ķ vestri, og stóš žetta alllengi, blossaši upp meš stuttu millibili og bar birtu af hingaš til Reykjavķkur. Var stundum eins og sindraši eldneistar af ašalljósunum, og sögšu margir, aš lķkast hefši veriš aš sjį žetta eins og žegar Kötlugosiš braust śt fyrst hérna um įriš. Geršu žvķ żmsir rįš fyrir, aš eldur mundi uppi į Reykjanesi, žvķ aš svo var žetta magnaš, og stóš lengi, aš menn gįtu tęplega fengiš ašra skżringu į žvķ. Var žó żmsum getum aš žvķ leitt, hvaš žetta mundi vera, svo sem aš skip vęri hér vestur ķ flóa meš kastljós, en žaš gat tęplega įtt sér staš, vegna žess, hvernig ljósin högušu sér, hve ljósmagniš var mikiš, og svo vissu menn ekki vonir neinna herskipa į žeim slóšum. Ķ Hafnarfirši sįust ljós žessi jafn glögglega og hér og žóttu jafn furšuleg. Ķ gęrmorgun įtti Morgunblašiš tal viš Reykjanes, Hafnir, Keflavķk og Sandgerši, til žess aš fregna, hvaš menn vissu žar um fyrirburš žennan. Į Reykjanesi hafši hans ekki oršiš vart, en sś įstęša var til žess, aš allir sįtu inni ķ hśsi um žetta leyti og voru aš hlusta į śtvarp. En ķ śtvarpinu voru óvenjulegar truflanir, allra lķkast žvķ sem er ķ skrugguvešri. Ķ Höfnum sįu menn eldinn til hafs ķ sušvestri, og virtist vera um skrugguvešur aš ręša. Komu eldingarnar afaržétt, og var stundum eins og hvķslašist eldglęšur śt frį ljósunum ķ allar įttir, en menn skżra žaš svo, aš žį hafi veriš él ķ hafi og muni birtuna hafa boriš žannig ķ élinu. Horfšu menn į žetta ķ fulla klukkustund og virtist sem ljósin fęršust heldur til vesturs. Nokkrar žrumur heyršust ķ fjarska. Einna mest bar į ljósunum ķ Sandgerši. Žar sįust žau fyrst į 8. tķmanum og héldu įfram žangaš til klukkan aš ganga 11. Voru ljósin ķ sušvestri og blossarnir mjög bjartir. Žaš aš sjį skyggši heldur ekkert į žį og var alveg heišskķrt allan tķmann. Taldar voru žar um 30 skruggur. Žaš var įlit manna žar syšra aš hér hafi veriš um žrumuvešur aš ręša og óvenjumiklar og stórar eldingar. En žess ber aš geta aš eldgosum fylgja jafnan skruggur og eldingar, svo aš žaš er ekki śtilokaš aš hér hafi veriš um gos aš ręša langt vestur af Reykjanesi.

Enn fréttir af ljósum eša eldi. Morgunblašiš 20.febrśar:

Žjórsįrtśni 19.febrśar. Į sunnudagskvöldiš [17.febrśar] sįu menn ķ Holtum, į Landi og ķ Fljótshlķš eld ķ noršurįtt. Segir bóndinn į Skammbeinsstöšum ķ Holtum aš žašan hafi eldinn boriš noršan viš Heklu og ķ sömu stefnu sįst hann af bęjum į Landinu og eins į Stórólfshvoli. Žar sįst eldinum bregša fyrir af og til į tķmabilinu frį kl. 7-9 um kvöldiš. Var žį glóbjart vešur, heišrķkja og tunglsljós. Ólafur ķ Aušvaršsholti var einn af žeim sem sį eldinn. Lżsti hann sżninni svo aš komiš hefši blossandi gosleiftur, einna lķkast og ķ seinasta Heklugosi. Giskaši hann į aš eldur mundi vera uppi ķ Dyngjufjöllum.

Furšuljós sjįst enn. Ķ fyrrinótt [19.] um kl.1 sįu tveir menn hér ķ bęnum žrjś ljós į lofti ķ sušvesturįtt. Voru žau į ferš og stefndu til noršausturs og nįlgušust smįm saman. Var svo aš segja jafnt bil į milli žeirra alltaf og flugu žau afar hįtt. Žau voru öll gulgręn aš lit. Horfšu mennirnir į ljósin žangaš til žau voru komin yfir bęinn og voru žį lišnar um 20 mķnśtur frį žvķ žeir sįu žau fyrst. Žį fóru mennirnir heim til sķn og vissu ekki framar hvaš um ljósin varš. Fleiri uršu furšuljósa varir fyrr um kvöldiš.

Žrumuvešur en ekki eldgos var žaš, sem menn uršu varir viš į sunnudagskvöldiš [17.]. Kom hingaš ķ gęr belgķskur togari, „Jeanne“, sem hafši veriš aš veišum vestur af Reykjanesi žetta kvöld, og sįu skipverjar glöggt aš žetta var žrumuvešur og gengu eldingar ört.

Enn meiri eldfréttir. Morgunblašiš 21.febrśar:

Akureyri, 20. febr. FB. Fregn frį Breišumżri hermir aš undanfariš hafi sést, eldbjarmi žašan śr sveitinni frammi ķ dölum. Tališ er, aš um gos sé aš ręša, ķ Vatnajökli vestanveršum, en alls ekki ķ Dyngjufjöllum. Ekkert öskufall, en mistur og móša yfir hįlendinu ķ sušri. Óvenjuleg hlżindi af sušri. Bjarminn lķtiš sést sķšasta sólarhring.

Ljósamįliš upplżst? Morgunblašiš 22. febrśar:

Ķ gęrmorgun kom inn į skrifstofu Morgunblašsins mašur, sem Angantżr Hróbjartsson heitir og į heima vestur ķ bę. Sagši hann žęr fréttir, aš hann hefši uppgötvaš, hvernig į furšuljósunum stęši og lagši fram poka allmikinn śr blįum silkipappķr. Ķ opi pokans var eirhringur er hélt opinu sundur, en ķ kross, žvert yfir opiš, voru hįrfķnir vķrar, og žar sem žeir skįrust, var sérstakur śtbśnašur fyrir vķr og ķ honum voru ofurlitlar svišnar bómullartętlur. Innan ķ belgnum var dįlķtiš sót, sem sżndi žaš, aš bruni hafši fariš fram. Hefir sżnilega logaš į bómullinni — hśn veriš vętt ķ einhverju eldfimu efni — en žegar hśn var śt brunnin og heita loftiš fór śr belgnum, hefir hann falliš til jaršar. Angantżr sagši blašinu svo frį žvķ, hvernig hann komst yfir grip žennan: „Aš kvöldi hins 19. ž. mįn. kl. 9:30 var ég įsamt tveimur mönnum staddur śti fyrir heimili mķnu į Holtsgötu 9. Allt ķ einu sjįum viš ķ noršurįtt ljós į lofti blika, į aš geta 200 metra yfir sjįvarmįl. Virtist ljósiš lķša ķ įttina til okkar meš talsveršum hraša, hvķtt į lit og skęrt. Žóttumst viš žegar vissir um, aš hér vęri eitt „furšuljósiš" į ferš. Einn okkar hafši séš slķkt ljós įšur, og virtist honum žetta ljós mjög svipaš žvķ. Óšum fęršist undraljósiš nęr okkur og lękkaši į lofti smįtt og smįtt, uns žaš aš lokum virtist falla til jaršar og hvarf žį meš öllu skammt žašan, sem viš stóšum. Gengum viš žį į stašinn, žar sem okkur virtist ljósiš hafa falliš nišur, og fundum brįtt belg žennan.“ Belgurinn veršur til sżnis ķ glugga Morgunblašsins ķ kvöld.

En svo var ekki. Morgunblašiš 23.febrśar:

Ķ blašinu ķ gęr var sagt frį „furšuljósi“, sem „fannst“ vestur ķ og og var sį, sem hafši hleypt žvķ į staš, bešinn aš gefa sig fram. Žaš stóš ekki į žvķ. Mašurinn kom til blašsins žegar ķ gęr, og skżrši žvķ frį öllum mįlavöxtum. Hann kvašst ašeins hafa sent žetta eina ljós frį sér, og gert žaš ķ žeim tilgangi aš ganga śr skugga um hvort furšuljós žau, sem sést hafa ķ allan vetur vķšsvegar um land, vęri af mannavöldum. Til žess aš hita og lżsa belginn hafši hann bómull vętta ķ bensķni. Sleppti hann belgnum į Rįnargötu og segir aš hann muni hafa fariš svo sem 50 metra ķ loft upp og ekki veriš lengur į flugi en svo sem 2—3 mķnśtur, enda er stutt leiš žašan sem belgnum var sleppt og vestur į Holtsgötu. Žaš sem Angantżr Hróbjartsson sagši um ljósiš aš sér hefši virst žaš vera 200 m yfir sjįvarmįl, žį er žaš įgiskun, en illt ķ myrkri aš įkveša hęš og fjarlęgš. Mašur er žvķ enn engu nęr um žaš hvašan „furšuljósin“ stafa, Sś gįta er óleyst. Aš vķsu hefir mašur vestan af fjöršum sagt Morgunblašinu aš hann viti til žess, aš śtlendir togarar sendi lķk ljósmerki og žetta upp ķ loftiš. Kvešst hann hafa séš žżskan togara senda frį sér ljósmerki į Önundarfirši ķ vetur, seinni hluta nętur. Hefši hann haft taug viš žaš. Eftir nokkurn tķma dó ljósiš og skildi togarinn žį belginn eftir og festina viš. Žegar birti af degi sįst belgurinn svķfa ķ lofti enn, žótt ljóslaus vęri, en hvarf žegar fram į daginn kom. Sami mašur sagist hafa séš nokkru seinna en žetta var — snemma ķ janśar — ljós koma svķfandi utan af hafi. Var žaš marglitt, stundum eins og raušur kross, stundum rautt, blįtt eša hvķtt. — Horfši hann į žaš ķ 20 mķnśtur, en žį hvarf žaš. Segist hann hafa séš slķk ljós į sveimi ķ lofti 3—4 sinnum og įvalt hafa ętlaš aš žau vęri frį śtlendum togurum.

Morgunblašiš birti 24.febrśar tilkynningu frį Vešurstofunni:

Vešurstofan hefir gert fyrirspurnir til żmsra sķmastöšva um eldgosiš, og er hér birtur śtdrįttur śr žeim svörum, sem hśn hefir fengiš: Ķ Mżvatnssveit žóttust nokkrir sjį reykjarmökk yfir Dyngjufjöllum ž. 12. ž.m., og um kvöldiš sįust mikil leiftur ķ sušri, og nęstu kvöld sįust žau einnig. Stefnan er talin dįlķtiš austan viš Öskju. Frį Reykjahlķš bįru leiftur viš austurbrśn Blįfjalls. Śr Laxįrdal sįust mikil leiftur ašfaranótt, ž.15. Į Grķmsstöšum į Fjöllum sįst eldbjarmi fyrst ž. 14. og var stefna į Heršubreiš. Jökulsį į Fjöllum hefir ekki vaxiš, og ekkert oršiš vart viš öskufall, en mikil móša ķ Mżvatnssveit og į Grķmsstöšum ž. 15.-17. Sķšan ž.l6. hefir ekkert oršiš vart viš eldsmerki, en oftast veriš žykkt loft og mistur til landsins. Į Fagurhólsmżri fannst eldlykt ž. 13. og 20., og ķ Hornafirši uršu menn varir viš drunur śr noršvestri ž. 19. og įlķta, aš stafaši af eldgosi. Ķ Fljótsdalshéraši hafa menn ekki oršiš varir viš nein merki eldsumbrota. Eftir žessum fregnum aš dęma, kvešur eigi mikiš aš žessum eldsumbrotum ennžį. Eldstöšvarnar viršast, helst vera noršan viš Vatnajökul, ķ Kverkfjöllum, eša milli žeirra og Dyngjufjalla. Vešurstofan, Rvķk, 23. febr. 1929. Žorkell Žorkelsson.

Vešrįttan bętir smįvegis viš (febrśarhefti): Žann 15. heyršust dynkir frį Teigarhorni, śr stefnu milli noršurs og noršvesturs. Žann 18. og 20. fannst eldlykt į Fagurhólsmżri og žann 19. fannst brennisteinslykt frį Stafafelli ķ Lóni og snarpur jaršskjįlftakippur ķ Bakkafirši kl.04:30. Žann 26. heyršust dynkir og sįst eldbjarmi frį Teigarhorni ķ sömu įtt og žann 15., aš sjį milli Hįlsfjalls og Bślandstinds, en öskufalls varš ekki vart. Ķ Axarfirši munu hafa fundist margir jaršskjįlftakippir, en allir mjög vęgir.

Mars varš óvenjulegastur allra hlżindamįnašanna. Mešalhiti ķ Reykjavķk var 5,9 stig, og 5,7 į Akureyri. Žar var mars hlżrri en bęši aprķl og maķ. 

Slide2

Kortiš sżnir hįloftastöšuna ķ mars 1929. Afskaplega óvenjuleg. Žessi greining segir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs vera um 6 stigum ofan mešallags yfir noršaustanveršu Ķslandi - ekki fjarri žvķ sem var į vešurstöšvunum. 

Vešurathugunarmenn lżsa hinum óvenjulega marsmįnuši:

Flatey: Tķšarfariš ķ žessum mįnuši hefur veriš mjög hlżtt og hagstętt yfirleitt, ekki stormasamt, en talsverš śrkoma, ašeins 10 dagar žurrir aš mestu og sólfar lķtiš, žokur og mistur eša móša marga hina žurru daga.

Lambavatn: Žaš hefir veriš svo hagstętt sem framast mį kjósa. Sķfelld sunnan- og sušvestanįtt og hlżja svo gróšur er kominn eins og vanalega um hįlfan mįnuš til 3 vikur af sumri.

Gręnhóll: Óminnilega góš tķš. Tveir elstu bśhöldar hér, į įttręšisaldri, muna engan vetur žessum lķkan.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Yfirleitt mjög hagstęš tķš allan žennan mįnuš. Alauš jörš, byrjaš aš gróa ... śr mišjum mįnuši. [3. Eldbjarmi og reykjarstrókur; stefna austan Heršubreišar].

Kelduneskot (Indriši Hannesson): Menn hér undrast mjög žetta fyrirtaks tķšarfar, muna aldrei žvķlķkt.

Raufarhöfn (Įrni Įrnason): Skżrslan ber meš sér óvanaleg vešurgęši allan mįnušinn. Vötn og tjarnir voru ķslaus ķ góulok og jafnvel fyrr. En samt skilur hann viš okkur meš frosti og snjó. AŠ lķkindum gerir frostiš śtaf viš gróšur žann sem kominn var žó nś sé aftur komin vešurblķša. Hér var vond frosthrķš nóttina og fyrripart 1.aprķl. Fé vķša pössunarlķtiš og ekki veriš aš hśsum. Eru mann žvķ hręddir um aš eitthvaš hafi farist ķ hęttur, sem komu ķ hrķšinni.

Nefbjarnarstašir: Öndvegistķš mestallan mįnušinn. Elstu menn muna ekki jafngóša tķš um žetta leyti įrs. Sķfelldar stillingar og blķšvišri. Śrkoma afarlķtil. Aldrei komiš snjókorn śr lofti sķšan krapaslettur ž.1. Elds ekki oršiš vart.

Stórhöfši: Įgęt tķš. 15. til 18. óvenju mikil móša, skyggni sést óglöggt 2000 m. Tališ aš stafi af eldi. Annaš hef ég ekki getaš greint aš eldar vęri uppi.

Sįmsstašir (Klemenz Kr. Kristjįnsson): Jörš farin aš gręnka ķ byrjun mįnašar og vķšast algręn seinni hlutann.

Noršlingur leitar 2.mars skżringa į blķšvišrinu:

Hvernig stendur į góša vešrinu hér ķ vetur? Vištal viš Pįlma Hannesson nįttśrufręšing. Ķ allan vetur, žaš sem af er, hefir veriš svo aš segja lįtlaust góšvišri hér į landi, svo aš lķkara hefir veriš sumartķš en vetrarvešri. Veturinn ķ fyrra žótti afburšamildur, en žessi tekur honum fram um hlżindi, snjóleysi og hverskonar mildi og stillur. Tśnblettir hafa gręnkaš į žorranum; vötn, sem jafnan hafa legiš undir ķs frį žvķ į haustnóttum og til fardaga, hafa veriš alauš; hestar hafa ekki fengiš heytuggu ķ hśsi ķ sumum sveitum, žaš sem af er, og ķ fjöllum, sem jafnan hafa stašiš klędd fannafeldi, sést nś varla snjódķll. En utan śr heiminum, og žaš jafnvel nįgrannalöndunum, berast fregnir um gķfurlegt frost, snjókomur og stöšvun umferšar į landi og sjó, vegna vetrarrķkis og haršvišra. Žaš er ešlilegt aš menn furši sig į žessu og verši tķšspurult um orsakir aš žessari vešurfarslegu byltingu En fęstir munu hafa svar į reišum höndum viš žeim. Helst mundu žaš žó vera nįttśrufręšingarnir og vešurfręšingarnir. Noršlingur hefir žvķ snśiš sér til Pįlma Hannessonar žeirra erinda aš vita, hvort hann gęti nokkuš frętt lesendurna um orsakir vešurblķšunnar. - Žvķ mišur veit mašur lķtiš um žęr enn žį. Vķsindin eša vešurfręšin eru ekki komin svo langt enn. Žaš eitt mį telja nokkurn veginn vķst, aš hér į landi muni ekki vera komin varanleg vešrabreyting, žó aš góšir vetur hafi fariš saman nś nokkur įr, og žessi sķšasti sé sį mildasti og besti. Hér hafa alltaf skipst į góšir kaflar og vondir, nokkuš hörš įr fariš saman og sķšan nokkur góš; og engin įstęša er til aš ętla, aš nś sé komin nokkur óhagganleg festa ķ vešrįttufariš. — Hvaš stjórnar ķ raun og veru vešurfarinu hér į landi? — Vešrįttan byggist ašallega į žvķ, hvernig loftžrżstingin hagar sér yfir Evrópu og Gręnlandi. Ķ vetur hefir t.d. veriš hį loftžrżsting yfir Evrópu og nįš śt į Atlandshaf. Paš er įstęšan til hins langvarandi og mikla kulda žar sušur frį. — En loftvęgislęgširnar? — Žęr rįša aftur į hinn bóginn svo aš segja algerlega hita og kulda hér, eftir žvķ hvoru megin žęr fara viš landiš, sunnan megin eša noršan. Fari žęr fyrir noršan land, žį streyma hlżir vindar aš sunnan og vešriš veršur milt og gott, en fari žęr fyrir sunnan landiš, koma kuldar og stórhrķšar, og žvķ meir, sem žęr fara nęr landinu. Ķ fyrravor voru sušursęknar lęgšir. Žį fengum viš kuldann og noršan stormana. En sólin var žį oršin svo hįgöngul, aš kuldans gętti minna. — En hvernig myndast lęgširnar, og hvaša lögmįlum hlķta žęr? — Žaš žekkir vešurfręšin ekki enn, hvorki hvar lęgširnar kvikna, né hvernig stendur į žvķ, aš žęr fara ķ žessa įtt en ekki hina. Ef vķsindin vęru komin svo langt į žessu sviši, žį vęri hęgt aš segja fyrir um vešriš um lengri tķma ķ staš žess aš nś er ašeins hęgt aš fylgja ferli hverrar einstakrar lęgšar. — Menn hafa veriš aš tala um breytingu į Golfstraumnum ķ sambandi viš tķšarfariš, og tališ aš hann hafi breytt stefnu. — Žaš er ekkert annaš en getgįta gripin śr lausu lofti, og hefir ekki viš neinar vķsindalegar rannsóknir aš styšjast. Aš vķsu hefir Golfstraumurinn veriš óvenju noršursękinn nś upp į sķškastiš og vatnsmikill. — Žér įlķtiš žį, aš hér sé ekki um varanlega vešurfarsbreytingu aš ręša? — Žaš er ekki hęgt aš rįša žaš af neinu, sem menn žekkja eša geta fęrt rök fyrir. Skynsamlegast held ég aš sé aš safna ķ kornhlöšurnar mešan góšęriš er, og bśa sig undir höršu og köldu įrin — Žvķ žau koma eftir reynslu undanfarinna alda.

Vķsir birti 4.mars tilkynningu frį Vešurstofunni:

Frį Vešurstofunni. Eldbjarmi og reykjarstrókur sįst ķ gęrmorgun frį Grķmsstöšum į Fjöllum. Gosstöšvarnar eru sennilega austarlega ķ Kverkfjöllum, žvķ aš stefnuna žangaš frį Grķmsstöšum ber austan viš Heršubreiš.

Morgunblašiš segir 7.mars af togarastrandi (ķ žoku) og tķšarfari ķ Mżrdal:
Enski togarinn Norse, eign Hellyers Bros, strandaši ķ žokunni ķ fyrrinótt viš Hvalsnes, sunnan viš Sandgerši. [Mannbjörg varš].

Śr Mżrdal. Ómuna góš vetrartķš, um jól grįnaši dįlķtiš, en tók upp aftur eftir tępa viku. Aftur svo lķtill snjór fyrstu vikuna af žorra, en sķšan ķ mišžorra hefir veriš alauš jörš og klakalaus og gręnni en oft hefir veriš um sumarmįl, annars hefir veriš nokkuš stormasamt og afar miklar śrkomur.

Vķsir birti 9.mars bréf śr Hśnažingi - dagsett 25.febrśar:

Śr Hśnažingi. 25.febrśar FB Tķšarfar. Tķšin óminnilega góš til žessa, jörš oftast auš, žó fest snjó, en hann horfinn nęstu daga. Hafa bifreišaferšir haldist flesta tķma af Blönduósi ķ flesta hreppa sżslunnar, sömuleišis til Hvammstanga og undir Holtavöršuheiši.

Lögrétta greinir 20.mars frį haršindum ķ Evrópu, en hlżindum į Gręnlandi:

Haršindin ķ Evrópu. Hér į Ķslandi hefur ķ vetur veriš einmunatķš, ķ Reykjavik t.d. varla komiš frost, en oftast veriš nokkur hiti og oft blķšasta vorvešrįtta. Ķ Gręnlandi hafa veriš frostlaus góšvišri. En žar bregšur svo einkennilega viš, aš frostleysiš er til hins mesta meins og vofši vķša hungur yfir fólkinu žess vegna. Eskimóarnir geta sem sé vķša ekki notaš hundasleša sķna til feršalaga eša fanga žegar snjó og ķsa vantar, og var žvķ tilfinnanlegur vistaskortur vegna veišileysis. En sušur um alla Evrópu hafa į sama tķma veriš  grimmdarhörkur, svo aš til vandręša hefur horft um samgöngur og matvęlaašdrętti. Ķ dönsku sundunum hafa skipaferšir hvaš eftir annaš teppst eša tafist vegna ķsalaga. Ķ Berlķn var nś um mįnašamótin mikiš frost, og barst lķtiš aš af matvęlum og fór veršlag hękkandi. Bęrinn var fisklaus, brennilaus og kolalķtill. Barnaskólum var lokaš žar ķ viku, nema ķ nokkrum fįtękustu hverfunum, žar voru skólarnir kyntir vegna heimilislausra barna. Ķ Parķs var um sama leyti 15—16 stiga frost og yfir 20 stig sumstašar žar ķ nįgrenninu. Signu var fariš aš leggja og samgöngur töfšust um tķma bęši į įnni, į landi og ķ lofti. Flugmenn, sem flugu frį Frakklandi til Englands og Žżskalands sögšu, aš mun heitara vęri ķ 500—1000 m hęš en nišri į jöršunni. Ķ London var svo kalt aš sagt er, aš eins mikiš frost hafi ekki komiš žar ķ sķšastlišin 40 įr. Hśs ķ żmsum bęjarhlutum uršu vatnslaus og sótti fólk sér vatn ķ brunahanana į götunum. Żmsar enskar jįrnbrautarlestir sįtu fastar ķ snjó. Ķ Agram ķ Jśgóslavķu voru meterhįir skaflar į götunum og hörkurnar nįšu einnig langt sušur ķ įlfu, sušur į Mišjaršarhafsströnd. Ķ Nissa var hętt viš hin venjulegu föstuhįtķšahöld vegna kuldans. Žar var hrķš og snjóžaktir pįlmarnir um alla žessa sušręnu sólskinsströnd. Vķša hefur fólk farist ķ frostunum. Einn morguninn fundust 5 fįtęklingar frosnir ķ hel ķ Parķs. Ķ Rśmenķu fórust ķ einu žorpi um lķkt leyti 2 karlar, 2 konur og 6 börn. Ķ Sušurrśsslandi hafa margir helfrosiš. Ķ Kischinev fraus heil bęndafjölskylda ķ hel, 14 manns. Ķ Buzen helfrusu 12 bęndur ķ mišjum febrśar. Ķ Tékkóslóvakķu varš helmingur allra jįrnbrautarmanna óverkfęr af frostbólgu. Ķ Feneyjum var ekki hęgt aš koma dįnu fólki ķ jöršina fyrir frostum, eyjan, sem kirkjugaršurinn er ķ, St. Michele, var gaddfrosin og umkringd ķsalögum. Svipašar haršindafregnir bįrust vķšar aš, mešan menn böšušu sig svo aš segja ķ sól og sumarblķšu noršur į Ķslandinu į hala veraldar. Nś eru haršindin allstašar ķ rénun eša um garš gengin.

Tķminn talar um tķšina 23.mars:

Įrferšiš. Tķšarfariš hefir i allan vetur veriš miklu betra um allt land, en nokkur dęmi sé til ķ minnum elstu manna. Sķfeldar žķšur og blķšvišri hafa stašiš viku eftir viku. Į žorra tók aš votta fyrir gróšri og ķ mišgóu voru tśn oršin gręn hér sunnan lands og mun svo veriš hafa vķšar um land.

Morgunblašiš rekur lķka blķšufregnir 24.mars:

Śr Žingeyjarsżslu. „Gott er blessaš vešriš“ enn. Öšru hverju hefir rignt į žorranum og žaš sem lišiš er af góu og hefir regniš komiš jafnt aš noršan sem sunnan aš. Vel višraši s.l. vetur, en žó enn betur nś. — Veturinn 1923—’24 var fįgętlega góšur, žį festi aldrei hélu į glugga hér ķ sveit į žorra. Nś festi žó hrķmu į rśšu tvisvar—žrisvar į žorra.

Vķsir segir 30.mars af sjóslysi žann 28.aprķl og birtir tķšarfregnir:

Aušnum, Vatnsleysuströnd 28/3 FB. Landsynningsrok skall į hér ķ morgun, og voru allir bįtar į sjó. Einum bįt hvolfdi į heimsiglingu, var žaš opinn vélbįtur, meš žrem mönnum. Tveir mannanna komust į kjöl, og var bjargaš, en einn mannanna drukknaši.

FB.30. mars. Af Langanesi. Tķšin hefir veriš hér einmuna góš, eins og vķšast hvar eša alstašar į landinu. Alauš jörš sķšan nokkru eftir jól, sķfeldar stillur og góšvišri. Klaki er nś aš mestu śr jöršu.

Vešrįttan segir aš žann 14. mars hafi flķsast śr sķmastaur og eldingarvari hafi bilaš į Efra-Hvoli. Žann 20. mars slitnaši skip upp og rak upp ķ fjöru ķ vestanvešri į Ķsafjaršarhöfn, en nįšist śt sķšar. Žann 24. olli elding skemmdum į Rafmagnsstöšinni ķ Reykjavķk, öryggi brįšnušu og önnur rafmagnsvélin skemmdist. 

Ķ blįlok marsmįnašar fór kuldastrengur til sušurs rétt fyrir austan land [pįskadagur žann 31.]. Gętti hans ķ fįeina daga viš noršausturströndina og jafnvel į Austurlandi - ašrir uršu lķtt viš hann varir.  Nokkuš hret gerši upp śr mišjum aprķl. Vešurathugunarmenn segja frį aprķltķš. 

Hvanneyri: Vešrįttan mjög góš, śrkomulķtiš og hęgvišri.

Lambavatn: Fram ķ mišjan mįnušinn var sķfelld hlżja og var allur gróšur aš lifna eins og komnir vęru fardagar. Nś, seinni hluta mįnašarins hefir veriš kuldi og nęšingar svo allur gróšur er aš deyja.

Gręnhóll. Blķšvišri fyrripart mįnašarins til 16. Snjókast 16. til hįdegis og sķšan talsvert 17. og 18. Eftir žaš góšvišri.

Fagridalur: Kuldakast fyrstu dagana, sķšan góš vešur aftur til žess 17. Žį gekk til kulda er varir śt mįnušinn meš éljavešrum oftast. Nokkur snjór į köflum.

Fagurhólsmżri: Vešrįttan hefur veriš įgętis góš og jörš alveg klakalaus allan mįnušinn.

Stórinśpur: Morguninn žann 18. var regnmęlir tómur žrįtt fyrir mikla snjókomu daginn fyrir. Hafir vķst öllu žyrlaš upp jafnóšum af roki. Žar į móti var męlakassinn žį nęrri fullur af snjó og töluveršar fannir, t.d. nišurgrafnir vegir óvagnfęrir sumstašar af snjó.

Morgunblašiš segir af vešurfarskenningum 4.aprķl. Žess mį geta aš Sandström žessi er mjög žekktur ķ sinni grein: 

Sęnskur vešurfręšingur, J. W. Sandström aš nafni, sem kunnur er fyrir rannsóknir sķnar į Golfstraumnum, hefir nżlega ritaš grein, žar sem hann segir, aš hęgt sé aš spį um vešurfar ķ Evrópu fyrir nokkra mįnuši. — Hann skżrir žetta žannig: Įhrifum Golfstraumsins į vešrįttu mętti lķkja viš skįl; botninn er ķ Fęreyjum, en barmarnir nį vestur į vesturströnd Gręnlands og austur į Rśssland. Žegar straumurinn eykst, dżpkar žessi skįl, botninn lękkar en barmarnir hękka. En dragi śr straumnum veršur skįlin flatari. Viš barmana ķ austri og vestri er vešurfar jafnan žveröfugt viš žaš, sem er ķ mišri skįlinni. Žvķ hefir veriš haldiš fram, aš Golfstraumurinn hafi ekki įhrif į vešrįttu nema ašeins į hinu takmarkaša svęši, er hann fer um. Sś skošun er byggš į ónógri žekkingu, žvķ aš fyrir löngu er žaš sannaš, aš įhrifa Golfstraumsins gętir alla leiš sušur viš Svartahaf og lengst inn ķ Rśssland. Aš žetta sé rétt, hafa rannsóknir bįšum megin viš Golfstrauminn, leitt ķ ljós. Og af žessu sér mašur aftur, aš Golfstraumurinn ręšur mestu um vetrarvešrįttu allt frį vesturströnd Gręnlands og austur ķ Evrópu. En žį er eftir aš skżra žaš hvernig hlżr straumur orsakar kulda eins og žį, sem veriš hafa į meginlandi Evrópu ķ vetur. Yfir Golfstraumnum hlżnar loftiš og veršur žrungiš af gufum og veršur žannig léttara en loftiš žar um kring og leitar žvķ beint upp ķ geiminn eins og reykur upp śr reykhįf. Hįtt uppi dreifist svo loft žetta til beggja handa og fellur nišur yfir Evrópu og Gręnland. En žetta loft er žį tęrt og skżjalaust og hleypir žvķ hitageislum frį jöršunni ķ gegn um sig og śt ķ alheimsrśmiš. Nótt eftir nótt heldur žessi hitaśtgufun įfram og į hverjum degi kólnar loftiš nišur viš jöršina, vegna žess hvaš sólarhitans gętir lķtiš į žessum įrstķma. En žau įrin, sem Golfstraumurinn er kaldur, kemur žessi hitaśtgufun ekki fyrir og žį er tiltölulega hlżtt ķ Vestur-Gręnlandi og į meginlandi Evrópu. En žegar Golfstraumurinn ręšur nś svo miklu um vešurfar ķ įlfunni, žį er žaš ljóst, aš meš žvķ aš rannsaka hann gaumgęfilega, geta menn sagt fyrir um vešrįttu mįnušum saman. Žvķ aš hreytingar į Golfstrauminum eru afar hęgfara og vešrįtta sś, er hann veldur, er žvķ nokkurn veginn stöšug, eins og reynslan hefir sżnt ķ vetur. Ef vér hefšum vitaš žaš ķ haust, aš sterkur og hlżr Golfstraumur veldur kulda į meginlandi Evrópu, og jafnframt vitaš, aš hann var óvenju hlżr ķ haust, žį hefši veriš hęgt aš segja fyrir um vetrarharšindin. Ķ sumar fer Sandström noršur ķ höf til žess aš rannsaka Golfstrauminn og įhrif hans. Hefir veriš leigt norskt skip til fararinnar og ętlar Sandström aš vera žrjį mįnuši ķ žessum leišangri og koma hvergi viš land į žeim tķma nema sem allra snöggvast į Svalbarša.

Tķminn segir 6.aprķl frį óvenjulegum mśsagangi og fįri ķ svartfugli:

Mśsagangur hefir veriš óvenjulega mikill um allt land og eigi sķst noršanlands nś ķ vetur. Hefir mśsum mjög fjölgaš ķ góšęrinu sem vonlegt er. Hefir kvešiš mjög rammt aš ófögnuši žessum sumstašar ķ Žingeyjarsżslu, svo aš til vandręša hefir horft į sumum bęjum.

Fįr ķ svartfugli. Fregnir berast um žaš, aš fįr mikiš sé ķ svartfugli um žessar mundir og rekur mjög mikiš af daušum fugli fyrir noršan land.

Morgunblašiš 9.aprķl:

FB 3.aprķl. Tķšarfar. Einmuna blķša į hverjum degi. Engin frostnótt komiš sķšan meš marsbyrjun. Tśn eru mikiš fariš aš gręnka. Sóleyjar sį ég ķ tśni mķnu ž. 19. mars. — Byrjaš var aš vinna įš jaršabótum hér ķ byrjun marsmįnašar. Vķša er bśiš aš sleppa fé, ...

En ž.16. gerši allhart hret. Morgunblašiš segir frį 18.aprķl [Til er grein um žessi hret: Bjarni E. Gušleifsson, 1984. Kaupfélagshretin. Heimaslóš 3: 67-70.]:

Ęgissķšu, mišvikudag. Bylur hefir veriš hér ķ dag, ekki meiri fannkoma en svo, aš ašeins hefir grįnaš, en vešurhęš mikil og talsvert frost, svo aš komiš er hrķm į glugga. Enn hvassara var žó uppi į Landi og var žar mikiš sandvešur og eins nišur um alla Rangįrvöllu. — Bęndur höfšu sleppt fé sinu fyrir löngu, en nś var žvķ smalaš ķ dag eins og viš varš komiš.

Akureyri, mišvikudag. Kaupfélagshret. Hefir veriš noršanhrķš dag meš -4 stiga frosti og hvasst. Lķtill hefir žó veriš snjóburšur hér, en hvķtt er oršiš ofan ķ sjó hinum megin fjaršarins og alhvķtt fram ķ firši. Žetta kalla menn hér Kaupfélagshret. Į aš halda ašalfund Kaupfélags Eyfiršinga į morgun, en žaš hefir veriš segin saga undanfarin įr, aš rétt į undan ašalfundum Kaupfélagsins hefir gert žau verstu hret, sem hér hafa komiš.

Morgunblašiš segir enn hretafréttir 19. og 21. aprķl:

[19.] Borgarnesi, FB. 18. aprķl. Noršanrok og hvķtt nišur undir sjó. Skepnuhöld góš. Voru menn almennt bśnir aš sleppa fyrir löngu, en nś eru menn aš taka fé į gjöf aftur, vegna, kuldans.

[21.] Vestmanaeyjum, FB 19. aprķl. Fyrri hluta vikunnar dįgóšur afli, en fór minnkandi. Fimmtudagsnótt snjóaši hér, um morguninn alhvķt jörš og noršanstormur. Bįtar gįtu lķtiš athafnaš sig į sjónum žann dag og sneru fljótt heimleišis. Ķ dag landlega. Noršanstormur og kuldi.

Maķ var heldur hretasamur framan af - en batnaši sķšan. Merkasta hretiš gerši žann 4. og 5.. var mikil višbrigši frį allri undangenginni blķšu. Vešurathugunarmenn segja frį maķtķš:

Lambavatn. Žaš var kalt og žurrvišrasamt svo allur gróšur var kyrkingslegur žar til sķšustu dagana aš stillti til og gręnkaši.

Hśsavķk: Fyrstu viku maķ var hart snjóįfelli og kuldar og stormar til hins 17. Stöšvašist allur gróšur og dó śt nżgręšingur. Sķšari hluta mįnašarins glęrur og fremur kaldar hafgolur. Śthagi nś aš mestu algręnn, og von um enn geti oršiš gott grasįr.

Fagridalur: Sķfelld ótķš miklum snjó fyrri hluta mįnašarins, en žį fór aš hlżna og ķ lok mįnašarins er allt lifnaš aftur.

Stórinśpur: Fremur kaldręnt meiri hluta mįnašarins og grasvexti fór lķtiš fram. Gerši afskapabyl 4., fennti fé ķ heimahögum og afrétti. Įr stķflušust eša žurrkušust upp af snjókomunni. Sumar smįįr žornušu alveg. Žjórsį varš svo lķtil aš enginn mašur hefur séš hana slķka. Rann sumstašar ašeins hér ķ hraungjįm ķ botninum.

Žaš er harla óvenjulegt aš mestu hrķš vetrarins geri ķ maķ - en svo viršist hafa oršiš aš žessu sinni.

Slide4

Atburšarįsin var afskaplega hefšbundin. Vaxandi hįloftalęgšardrag kom śr noršvestri, yfir Gręnland og olli vestlęgum įttum ķ efri hluta vešrahvolfs. Hlżtt loft samfara djśpri lęgš viš Bretland sótti į móti - meš vaxandi noršaustanįtt. Žannig gat snjóaš į Sušurlandi, žrįtt fyrir aš įttin vęri noršaustlęg. Athugiš aš lķnur į žessu korti eru žéttar dregnar heldur en hefšbundiš er. 

Morgunblašiš segir af hrķšinni ķ pistli 5.maķ:

Hrķšin. Ķ gęr mun hafa veriš versta vešur um land allt, ofsarok af noršri meš stórbrimi į Noršurlandi og fannkomu um mikinn hluta landsins. Į Siglufirši hefir snjóaš žrjį undanfarna daga, og er komin mikil fönn žar noršur frį. Sušur ķ Ölfusi var svo mikil fannkoma aš bķlar fóru žar śtaf veginum og komust ekki leišar sinnar, aš žvķ er Morgunblašiš frétti frį Ölfusįrbrś. Frost var ekki mikiš noršanlands ķ gęrdag. Skipagöngur hafa ekki teppst til og frį Siglufirši, žrįtt fyrir hrķšina. Hér var frostlaust vešur framan af ķ gęr, en kólnaši meš kvöldinu jafnframt žvķ, sem vešur haršnaši og gerši verra vešur en kom nokkuru sinni į nżlišnum vetri.

Fimmtįn bķlar voru vešurtepptir aš Ölfusįrbrś ķ gęr og um 50—60 manns nęturgestir ķ Tryggvaskįla ķ nótt. Ķ bylnum ķ gęr spilltist fęršin mjög į vegunum fyrir austan fjall; var vešriš svo vont seinnipartinn, aš vegurinn sįst ekki og óku margir śt af hjį Ingólfsfjalli. Eins og nęrri mį geta, leiš faržegum illa ķ hrakningum žessum, en slys varš ekkert. Unglingstelpa hafši veriš ķ einum bķlnum, sem festist og varš henni svo kalt af aš standa śti ķ hrķšinni, aš hśn féll ķ yfirliš og var borin austur aš Tryggvaskįla. Hresstist hśn strax er žangaš kom og hafši nįš sér aš fullu ķ gęrkvöldi.

Morgunblašiš segir enn 7.maķ:

Borgarnesi, 5. maķ FB. Vešriš er allslęmt hér, en ekki frést um skaša af völdum žess enn. Ętla menn, aš vešur hafi ekki veriš žaš slęmt, aš fé hafi farist.

Eyrarbakka, 5. maķ FB. Engan bįt vantar. Allhvasst ķ gęr og hlóš nišur talsveršum snjó, en hann hefir tekiš upp aš mestu aftur. Gott vešur ķ dag.

Žjórsį, 5. maķ FB. Žreifandi noršanbylur skall į hér um mišnętti ķ fyrrinótt og hélst ķ žrjś dęgur. Nś sęmilegt vešur og byllaust, en allhvasst. — Vešur var svo slęmt fyrsta daginn, aš ógerningur var aš finna fé, varla farandi milli bęja. — Muna menn ekki slķkt vešur į žessum tķma įrs og varla svo slęmt vetrarvešur um langt skeiš. Vešriš var vęgara austur ķ Hvolhreppi og Fljótshlķš. Hér eru žriggja mannhęša skaflar sumstašar, žar sem brśnir eru, og eru menn nś aš nį fé śr fönn. Snjóinn leysir fljótt upp og menn moka upp skafla sem óšast, en menn óttast mjög, aš talsvert af fé hafi farist, en žó veršur ekki meš vissu sagt um žaš enn. Vešur mun hafa veriš heldur vęgara uppi ķ Hreppum, en sennilega hefir fé fennt žar lķka.

Keflavķk, 5. maķ FB. Allir bįtar komnir fram. — Ķ morgun voru nķu komnir til Sandgeršis, tveir til Hafnarfjaršar ķ morgun, einn nįši landi ķ Njaršvķkunum ķ gęr og tveir hér, einn bįtur lį undir Hafnarbjargi ķ nótt, mun nś kominn til Sandgeršis. Įtta bįtar héšan vora ekki ķ róšri, žar af tveir ķ Reykjavķk. — Ķ Sandgerši mun engan bįt vanta. — Töluveršum snjó hlóš hér nišur, en er sem óšast aš taka upp. Ekki frést, aš fé hafi fennt. , Afli įgętur, alltaf komiš aš meš fulla bįta. Flestir bįtanna hér hafa fengiš upp undir sex hundruš skippund og sumir į sjöunda hundraš töluvert. Hefir aldrei veriš annar eins afli hér og į žessari vertķš.

Akureyri, 5. maķ FB. Stórhrķš į tķmabili ķ gęr. Bjart yfir og hlįka ķ dag. Žó alsnjóa enn, nema rétt hér ķ kring. — Ekki frést hingaš enn um nokkra skaša af völdum ofsavešursins. — Įgętis afli alveg inn į poll. Góš atvinna og vellķšan.

Seinustu fregnir. Fé og hesta hefir fennt til daušs. Ķ gęrkvöldi bįrust Morgunblašinu žęr fregnir, aš ķ gęr og fyrradag hefši menn vķšsvegar ķ uppsveitum Įrnessżslu veriš aš draga fé śr fönn. Frį Skįlholti fundust 14 kindur fenntar, žar af 2 daušar. Frį Spóastöšum fundust 11 kindur ķ fönn, en allar lifandi. Frį Miklaholti fundust nokkrar kindur ķ fönn og voru žęr allar lifandi, en žašan fundust lķka tveir hestar fenntir og voru bįšir daušir. Frį flestum bęjum ķ Grķmsnesi hafa margar kindur fundist ķ fönn, sumar daušar, en flestum hafa menn žó nįš lifandi.

Bķlaferširnar austur yfir fjall. Į laugardaginn [4.maķ], ķ vešrinu mikla, uršu fjöldamargir bķlar hrķštepptir fyrir austan fjall og į fjallinu. Tveir bķlar tepptust ķ Kömbum, og fóru mennirnir gangandi žašan nišur veginn, en uršu aš hafa sig alla viš aš rata. Var vešurhęš afar mikil, blindhrķš og kóf. Žegar žeir komu nišur undir Kotströnd, sįu žeir glóra ķ kirkjuna og nįšu henni. En žį var dimmvišriš svo mikiš, aš žeir sįu ekki bęinn, žótt hann sé rétt hjį, og voru um stund aš bręša meš sér, hvort žeir ęttu heldur aš leita aš bęnum, eša reyna aš žręša veginn undan vešrinu nišur aš Ölfusįrbrś. Žó varš žaš śr aš žeir leitušu bęjarins og nįšu honum. Į sunnudag lögšu 12 bķlar ķ fylkingu aš austan. Voru mokstrarmenn ķ fremsta bķlnum og żmsum fleiri voru fengnar rekur og var bķlunum svo rudd braut ķ gegn um verstu snjóskaflana. Voru žeir į leišinni mestan hluta dagsins, en ströndušu ķ snjó nešan viš Hólm. Žar uršu allir aš ganga af bķlunum og nišur aš Baldurshaga, en bķlar komu žangaš upp eftir aš sękja žį. — Ķ gęrmorgun voru bķlarnir oršnir 16, sem stöšvast höfšu hjį Hólmi og voru žį sendir menn upp eftir til žess aš ryšja žeim braut ķ gegnum skaflana.

Morgunblašiš segir 9.maķ af slysi ķ Fnjóskadal:

Į laugardagsmorguninn [4.] var fór bóndinn į Belgsį ķ Fnjóskadal, Karl Kristjįnsson, aš smala fé sķnu. Var noršanhrķšin žį skollin yfir meš mikilli fannkomu. Kom hann heim aftur um nónbiliš. Vantaši hann žį talsvert af fénu. Fór hann žvķ brįtt aftur aš leita. Bęrinn Belgsį stendur aš austanveršu ķ dalnum. Er fjallshlķšin žar snarbrött meš köflum. Žegar žannig višrar eru snjóflóš žar nokkuš tķš. Er męlt aš fyrir einum 100 įrum hafi bóndinn į Belgsį farist ķ snjóflóši. Er Karl fór śt ķ hrķšina aš aflišnu nóni į laugardaginn, hafši fóstri hans, aldrašur mašur, Indriši aš nafni, orš į žvķ viš hann, aš hann skyldi vara sig į snjóflóšahęttunni. Segir nś ekki af feršum Karls. Undir kvöldiš fer heimilisfólki aš lengja eftir honum. Vešur fór heldur versnandi. Er komiš var langt fram į kvöld réš hśsfreyja žaš viš sig aš leggja śt ķ hrķšina til žess aš leita af manni sķnum. Ķ fylgd meš henni var piltur um fermingu, sem var gestkomandi į bęnum žann dag. Įkvįšu žau aš reyna aš komast į beitarhśs jaršarinnar, žvķ žau vonušust eftir, aš bóndinn hefši komist žangaš. Beitarhśsin eru į eyšijörš fram ķ dalnum og er löng bęjarleiš į milli. Hśsfreyjan er Jónasķna Siguršardóttir frį Veturlišastöšum. — Tókst henni og piltinum aš nį beitarhśsunum; žar grķpa žau ķ tómt. Halda žašan heimleišis móti hrķšinni. Var žaš žrekraun aš komast žį leiš ķ blindbylnum. Er fram į nóttina kemur leggur Jónasķna enn į staš og fer nś śt aš Žóroddsstöšum. Vekur hśn žar upp og bišur lišsinnis. Er hafin leit strax į sunnudagsmorguninn, og hefir henni veriš haldiš sleitulaust įfram sķšan. Er stórhrķšinni létti af uršu menn varir viš snjóflóš mikiš, er falliš hafši skammt frį Belgsį. — Fannst stafur Karls žar į sunnudag. Allt aš tuttugu menn hafa starfaš aš žvķ aš grafa ķ snjóhrönnunum. Hśfa Karls fannst į mįnudag. En annan įrangur hefir leitin ekki boriš, er sķšast fréttist. Karl var mašur į fertugsaldri, giftur fyrir rśmlega įri. — Įttu žau hjón einn son.

Morgunblašiš segir enn af afleišingum hretsins ķ pistli 11.maķ:

Fjįrskašarnir fyrir austan. Ekki hafa enn komiš neinar įreišanlegar fregnir um, hve miklir hafa oršiš fjįrskašar hér ķ austursżslunum ķ ofvišrinu mikla fyrir helgina. Fé var komiš į afrétt og er žvķ ekki gott aš vita hve mikiš mun finnast lifandi af žvķ, sem enn vantar. Mį vera aš flest finnist, en vķša eru enn miklar fannir, sem ekki hafa veriš rannsakašar, og žar getur fé leynist enn, bęši dautt og lifandi. — Af fjįrsköšum hefir blašiš frétt, aš ķ Bolbolti hafi farist 8 kindur. Į żmsum bęjum ķ Holtum hafa lķka oršiš vanhöld og vitaš er um žó nokkrar kindur, sem hafa drepist ķ skuršum ķ Safamżri.

Tķminn segir lķka hretfréttir 11.maķ:

Stórkostlegar skemmdir hafa oršiš į trjįm, runnum og blómjurtum ķ göršum hér ķ borginni. Voru tré vķša allaufguš įšur enn kuldinn hófst, en standa nś blašlaus og munu žurfa langan tķma til aš rétta viš aftur.

Morgunblašiš segir enn af hretinu ķ pistli 12.maķ:

Fannkoma var mikil ķ Borgarfirši um sķšustu helgi  [4. til 5.]. Fé vantar enn ķ Noršurįrdal og hętt viš, aš žaš hafi fennt. Ķ Žverįrhlķš fennti ekki fé. Ķ Helgavatnsskógi voru nokkrar kindur dregnar śr fönn og mun žaš ekki kafa komiš fyrir įšur. Hętt er viš, aš hross, sem komin voru į fjall. hafi fennt. — Hafa menn veriš geršir śt til žess aš grennslast eftir žvķ, en eigi eru žeir komnir aftur. Frost į nóttum og svalvišri, svo gróšur vill deyja jafnóšum.

En sķšan sneri blķšan aftur. Morgunblašiš 16.maķ:

Reykjavķk og vešurblķšan. Žaš er gaman aš sjį hve margir menn hér ķ borginni keppast viš aš laga ķ kringum hśs sķn žessa góšvišrisdaga. Žekja hlöšin, gróšursetja tré og blóm, flytja burt skran og taka til. Ef žessu heldur svona įfram, veršur mörgu kippt ķ lag fyrir hvķtasunnuhįtķšina, sem jafnan er hin yndislegasta hįtķš vorsins. Žaš vęri gott aš żmislegt yrši gert, bęnum til prżši og fegrunar einmitt į žessu vori, žvķ margt veršur aš gera nęsta vor, enda ętti žaš aš vera yndi bęjarbśa og įnęgja, ekki einungis 1930 heldur öll įr, aš gera garšinn fręgan meš žvķ aš gręša upp blettina viš hśsin og halda žar öllu ķ röš og reglu. Ef śtlendir stórbęir hefšu žaš rżmi viš hśsin sem Reykjavķkurbśar almennt hafa, mundu žeir hrósa happi aš hafa žar afdrep fyrir börn sķn til leikja og gera sjįlfum sér žar smįgarša til yndis og įnęgju. Žaš er furšulegt hvaš gera mį žótt śr litlu sé aš spila, žaš sżna hśsagaršarnir erlendis. Žar ęttum viš aš taka okkur śtlendingana til fyrirmyndar. Lögreglustjóri hefir fyrirskipaš almenna vorhreinsun fyrir 20. maķ. Vonandi verša allir bśnir aš laga til hjį sér fyrir žann tķma. Allt bendir, sem betur fer, ķ žį įtt. H.

Af Langanesströnd. Hér er sama einmuna tķšin og veriš hefir ķ allan vetur, svo góš, aš elstu menn muna engan annan eins vetur og žennan aš stöšugum vešurblķšum. Į annan ķ pįskum snjóaši dįlķtiš, en žann snjó tók aš mestu leyti upp daginn eftir. Annar snjór hefir ekki komiš hér sķšan nokkru eftir hįtķšar.Jörš er nś farin aš gróa aš miklum mun og einstöku sóleyjar farnar aš springa śt ķ tśnum. Ž. 11. ž.m. var hér 15 stiga hiti ķ forsęlu. Menn eru nś farnir aš žekja flög žau, er žeir ristu ofan af ķ vetur. Nokkrir bęndur eru farnir aš taka upp mó. Fariš er aš lįta śt kżr į stöku staš. — Til lóunnar heyršist hér fyrst į pįskadagsmorgun. Hrognkelsaveiši hefir veriš fremur lķtil, en er nś heldur aš aukast.

Morgunblašiš segir fréttir śr Hśnažingi 17.maķ - dagsetningar ekki getiš - en lķklega er veriš aš tala um vešriš žann 4. eša 5.:

Śr Hśnažingi. Hiš fįgęta blķšuvešur hélst fram yfir mišjan aprķl — til 17. — gekk žį ķ noršaustan meš kafaldi öšru hverju, hafa noršan įttirnar haldist sķšan. Ķ dag noršan hrķš, mikil fannkoma, frost tvö stig. Klukkan įtta aš kvöldi 4 stig. Vķša var bśiš aš sleppa fénaši, sumstašar komiš į fjöll. Hafa margir tekiš hann aftur. Eftir fréttum aš dęma hafa fénašarhöldin veriš fremur góš, en viš bśiš aš tķšarumskiptin verši fénašinum varasöm, hvaš heilsu snertir, einkum ķ žeim hérušum, žar sem veiklunar hefir oršiš vart.

Morgunblašiš segir af vešurskeytum 29.maķ:

Vešurskeytin verša frį 1. jśnķ send į 1910,8 m bylgju, frį loftskeytastöšinni, en śtvarpaš į 1200 m bylgju. Į helgum dögum verša skeytin send kl. 11:20 f.h.

Morgunblašiš segir 30.maķ frį tķš ķ Vestmannaeyjum:

Vestmannaeyjum, FB. 27. maķ. Sķšustu viku hįlfgerš rosatķš. Einu sinni fariš til fiskjar. Afli lķtill sem enginn. Nś blķšvišri.

Vešrįttan getur žess aš ķ mįnušinum hafi oršiš fjįrskašar ķ vatnagangi ķ leysingum noršaustanlands (dagsetning ónįkvęm).

Vešurathugunarmenn segja af jśnķtķš: 

Sušureyri: Fremur hlżtt, mjög žurrt, nokkuš vindasamt.

Hraun ķ Fljótum: Tķšarfar fremur svalt, sérstaklega um nętur, žangaš til sķšustu daga mįnašarins. Žó tók śt yfir um sólstöšurnar. Hretaši žį vķša um Noršurland og gjörši hvķtt af snjó ķ fjöllum og nišur į lįglendi ķ dölum, en tók fljótt aftur. Žurrvišri voru mikil fram yfir mišjan mįnuš og fór grasvexti lķtiš fram, allt fram yfir hretiš. Stormar voru litlir sem engir; ašeins žann fyrsta og svo aftur ķ hretinu žann 22, en oft voru kuldanęšingar.

Nefbjarnarstašir: Tķšin ķ mešallagi heit og śrkomulķtil. Mį žvķ kallast fremur hagstęš. Ķ lok mįnašarins gott śtlit. Grasspretta ķ tśnum meš betra móti.

Morgunblašiš segir af illvišri ķ pistli 8.jśnķ:

Frį Ķsafirši var sķmaš ķ gęr [7.], aš žar vęri vonskuvešur, noršanstormur meš mikilli śrkomu og svo illt ķ sjóinn, aš handfęraskip voru aš flżja žangaš inn aš leita sér skjóls.

Morgunblašiš segir af gróšri 13.jśnķ:

Tśn eru farin aš spretta įgętlega hér ķ Reykjavķk og vķša bśiš aš slį einu sinni, og į einum staš, — tśni frś Katrķnar Magnśsson, — tvisvar. Ķ Gróšrarstöšinni er bśiš aš slį alla blettina, eins ķ garšinum viš Tjarnarendann. — Gömlum mönnum myndi žykja žetta snemma byrjaš į slętti, en tķšin hefir lķka veriš aftaka góš.

Siglfiršingur segir 23.jśnķ af hreti - žį gerši krapahrķš vķša į noršausturlandi, en festi ekki į lįglendi:

Utanįtt, bleytur og fremur kalt alla vikuna, Snjóaš hefir į nóttum ķ fjöll og ķ gęr var krapahrķš. Sjóvešur hafa veriš slœm.

Morgunblašiš segir 27.jśnķ af varpi ķ Grķmsey:

Varpiš ķ Grķmsey. Noršanblöšin skżra frį žvķ, aš varpiš ķ Grķmsey hafi algerlega brugšist, aš žessu sinni, og er įstęšan sś, aš sögn Grķmseyinga, aš fuglinn hefir drepist ķ vetur ķ stórhópum. Hefir sįralķtiš veriš af fugli viš Grķmsey ķ vor, og bśast eyjarskeggjar viš, aš žetta lagist ekki fyrr en eftir nokkurra įra skeiš.

Vešrįttan segir aš 2.jślķ hafi veriš snjókoma sums stašar noršaustanlands, en ekki fest ekki į lįglendi. Hafķs birtist į Hśnaflóa og var allmikill um tķma, og fram ķ įgśst. Hafķskoman var afleišing af hinu afbrigšilega tķšarfari vetrar og vors, sušvestlęgum įttum ķ Gręnlandssundi og vestanįttum eša įttleysu yfir Austur-Gręnlandsstraumnum noršur ķ hafi. 

Vešurathugunarmenn segja af jślķtķš:

Jślķ: Hvanneyri: Mjög śrkomulķtiš og aš öllu įkjósanlegasta heyskaparvešur.

Lambavatn: Žaš hefir veriš hagstętt fyrir landiš, hlżtt og skipst į žurrkur og vęta.

Gręnhóll: Mįnušurinn hlżr og hęgvišri yfirleitt. Hafķshroši allmikill oft hér ķ flóanum sķšan 7.jślķ.

Hśsavķk: Vešrįttan yfirleitt stillt en fremur köld. Fyrstu dagana sśldir. Oft kaldar hafręnur og žokuloft og skin į milli. Aldrei sést hafķs hér śti fyrir.

Nefbjarnarstašir. Tķšarfar mjög hagstętt.

Morgunblašiš segir 19.jślķ fréttir aš noršan:

Tķšarfariš. Loks kom aš žvķ, aš tķšarfariš breyttist til hins verra hér noršur frį. Var ekki viš žvķ aš bśast, aš slķk vešurgęši héldust til lengdar. Śr mišjum aprķl gekk ķ žrįlįta noršaustanįtt og kulda, sem héldust stöšugt, aš heita mįtti fram ķ mišjan maķmįnuš. Snjóaši žį mikiš ķ sumum byggšarlögum hér, en ķ öšrum var aš heita mįtti auš jörš. Var kominn töluvert mikill gróšur hér fyrir žessa kulda; t.d. var fjalldrapi vķšast hvar śtsprunginn og fariš aš gręnka ķ tśnum. En žessum gróšri fór aftur eša stóš ķ staš, žvķ frost voru oft į nóttum. — Um mišjan maķmįnuš hlżnaši aftur og gerši sęmilega góša tķš, śrkomur töluveršar af og til, en hlżindi žó. Er śtlit fyrir aš spretta verši vel i mešallagi, ef ekki koma kuldar; stofn į tśnum góšur, en engjar lakari.

Morgunblašiš segir af hafķs 20.jślķ:

Hafķs. Žegar Ari fór af veišum ķ fyrradag, hitti hann talsveršan hafķs į Hśnaflóį. Kįri Sölmundarson, sem fór žar um 10 tķmum seinna, varš lķtiš var viš ķs. Aftur į móti sķmaši Skallagrķmur ķ gęrkvöldi, aš ķs vęri ķ flóanum.

Žann 23.jślķ varš haršur jaršskjįlfti į Reykjanesi. Upptökin nś talin ķ Brennisteinsfjöllum og giskaš į styrk 6. Žetta er lķklega sterkasti skjįlfti aldarinnar ķ Reykjavķk.

Morgunblašiš segir frį 24.jślķ:

Stundarfjóršungi fyrir klukkan 6 ķ gęr, kom hér ķ Reykjavķk svo haršur jaršskjįlftakippur, aš menn muna hér ekki annan eins. Hśs hristust svo aš brakaši ķ žeim, og fjölda fólks var nóg bošiš, svo žaš žusti śt į göturnar, sumpart til aš bjarga sér, ef hśsin skyldu hrynja, sumpart til žess, aš verša sjónarvottar aš atburšum žeim, er fyrir kęmi ķ grenndinni. Tališ er, aš kippurinn hafi stašiš 35—40 sekśndur. Er žaš langur jaršskjįlftakippur. Mest brögš viršast hafa oršiš aš skemmdum į hśsum žeim, sem hlašin eru śr grįsteini, svo sem Alžingishśsinu og Landssķmastöšinni. Ķ velflestum herbergjum žinghśssins mun bera į  sprungum, einkum mešfram loftum og hrundi nokkuš nišur af loftlistum — einkum ķ Nešri deild. Konungsmerkiš meš kórónunni į žakskegginu yfir innganginum, fékk žverbrest og datt lķtill moli śr merkinu nišur į gangstéttina. Landssķmastöšvarhśsiš skemmdist og talsvert, veggir sprungu, reykhįfur hrundi og žess hįttar. Reykhįfar hrundu į allmörgum stöšum ķ bęnum og hefir blašiš ekki tölu į žeim. Sprungur komu ķ veggi į nokkrum steinsteypuhśsum.

Svo mikil varš jaršhręringin, aš žeir sem śti voru, nįlęgt hįum hśsum, sįu žau vingsast til. Hvein og brakaši ķ öllum hśsum svo brakhljóšiš og glumrugangurinn minnti į aš komiš var allt ķ einu ofsarok. En vešur variš besta, blęjalogn og sólskin. Į Tjörnina kom allmikil bįra, og viš hristinginn gaus upp śr henni óžefur mikill. Sumstašar sįust göturnar og gangstéttirnar ganga svo til aš sįst ķ rašir gangstéttaflķsanna er žęr sporšreistust augnablik śr stellingum sķnu. Almennt mun žaš vera įlķt manna aš jaršskjįlftakippur žessi hafi ekki mįtt verša mikiš meiri til žess aš hér hefšu hśs hruniš og yfirskolliš hiš hörmulegasta slys sem fyrir žennan bę getur komiš.

Jaršskjįlftinn nįši austur aš Skeišarįrsandi, vestur į Snęfellsnes, noršur į Boršeyri, aš žvķ er Morgunblašiš frétti ķ gęr. Eins og ešlilegt er, veršur mönnum tķšrętt um žaš, hvort, žessi jaršskjįlfti, er nįši yfir svo stórt svęši muni vera fyrirboši žess, aš eldgos sé ķ vęndum. Er eigi ólķklega tilgetiš aš svo sé. En hvar er eldsumbrota aš vęnta. Dr. Helgi Pjeturss mun hafa haldiš žvķ fram ķ vetur, aš vęnta mętti eldsumbrota ķ Henglinum. Ašrir spį aš Hekla muni nś lįta į sér bęra. En sé svo, aš upptök jaršskjįlftanna. séu austur viš Heklu, mun munurinn į styrkleika. žeirra žar eystra og hér ķ gęr tiltölulega lķtill. Eftir jaršskjįlftasvęšinu ķ gęr aš dęma, ęttu upptökin aš vera vestar en ķ Heklu.

Sprungur komu ķ eystri hafnargaršinn, „Batterķsgaršinn“, einar žrjįr, og garšhausinn viš hafnarmynniš raskašist eitthvaš, óvķst hve mikiš. Sprunga kom einnig ķ hafnarbakkann, žar sem kolahegrinn er.

Annar kippur, miklu vęgari, kom klukkan rśmlega sjö og hinn žrišji, žeirra vęgastur, klukkan įtta.

Morgunblašiš segir frekari jaršskjįlftafréttir 25.jślķ:

Jaršskjįlftinn fannst greinilega į Vestfjöršuna, var kippurinn t.d. allsnarpur į Ķsafirši, svo snarpur aš bollar brotnušu t.d., eša annaš brothętt i einstaka hśsi. Er mjög óvanalegt, aš svo snarpur jaršskjįlfti komi žar vestra. Kippurinn sem mestur var hér fannst og greinilega į Siglufirši. Hann hefir žvķ nįš um meira en hįlft landiš. Ķ gęr uršu menn varir viš nokkrar sprungur ķ steinhśsum hér ķ bęnum, sem eigi var veitt eftirtekt strax ķ fyrradag, en komiš hafa ķ jaršskjįlftunum.

Morgunblašiš segir af Skeišarį 26.jślķ - og sķšan heyskaparhorfum:

Undanfarin 50—60 įr hefir Skeišarį haft farveg fast. austur viš Öręfi, viš Skaftafell. Smįkvķslar hafa viš og viš runniš vestur į Skeišarįrsand, en aldrei hefir verulegt vatn veriš žar, nema žegar hlaup hefir komiš ķ Skeišarį. En nś hefir breyting oršiš į žessu. Nś hefir Skeišarį rutt sér farveg fram af mišjum sandinum. Į laugardaginn var braust bśn žarna fram meš jakaferš og töluveršu vatnsflóši. Voru sķmamenn aš vinnu į sandinum, žegar įin braust fram, 0g tók hśn einn sķmastaur meš sér. Į sama tķma og įin braust fram vestur į sandi, varš hśn lķtil ķ sķnum venjulega farveg. Žessi umbrot ķ Skeišarį, hafa kunnugir menn eystra sett ķ samband viš hlaup, er mundi vera ķ ašsigi. Öręfingar sjį venjulega fyrir, žegar Skeišarįrhlaup er ķ vęndum; rįša žeir žaš af żmsum breytingum į jöklinum, hann hękkar ört, žegar hlaup er ķ ašsigi. Skeišarįrhlaup koma venjulega į 5—11 įra fresti. Sķšasta hlaup var ķ september 1922.

Žjórsįrbrś, FB. 24. jślķ. Grasvöxtur yfirleitt įgętur žar sem til spyrst, bęši į tśnum og śtengi. Sérstaklega góšur grasvöxtur į įveituengjum, žar sem nęgilegt vatn fékkst. Tśnaslįttur allstašar vel į veg kominn, sumir um žaš bil bśnir, ašrir vel hįlfnašir. Tašan hirt eftir hendinni hjį flestum.

Holti, FB. 24. jślķ. Grasvöxtur ķ besta lagi hér um slóšir. Gras breišir sig višast hvar į tśnum og góšengjum. Heyskapur gengur yfirleitt, įgętlega hjį mönnum.

Borgarnesi, FB. 25. jślķ. Heyskapur gengur įgętlega hérašinu. Tśn sprottin ķ allra besta lagi. Nżting įgęt. Menn eru ekki almennt bśnir meš tśn ennžį; langt komnir žó nišri ķ hérašinu, ķ uppsveitunum um žaš bil hįlfnašir flestir. Sprettuśtlit į engjum var ekki gott, en hefir batnaš mikiš upp į sķškastiš.

Um žaš bil sem sterkasti jaršskjįlftakippurinn reiš yfir, sįu menn ķ Hafnarfirši aš reykmökkur gaus upp śr hrauninu skammt frį Helgafelli. Og nokkru seinna uppgötvašist žaš, aš vatniš ķ vatnsęšum bęjarins var gruggugt og žóttust menn finna af žvķ brennisteinskeim. Vķša hrundu skrišur śr fjöllum hér nęrlendis, og grjót śr björgum. Sundlaugin hjį Reykjavķk sprakk og hripaši allt vatniš śr henni, svo engin sundkennsla getur fariš fram fyrst um sinn. En nś er žó žegar byrjaš į žvķ, aš gera viš skemmdirnar. Myndastytta af Jóni Siguršssyni, sem geymd er ķ herbergi hans uppi į lofti ķ Alžingishśsinu, datt ķ jaršskjįlftanum og brotnaši. Snarpari kippur hefir įreišanlega ekki komiš Borgarnesi seinustu 20 įrin, segir ķ sķmfregn frį Borgarnesi.

Slide7

Žessi drungalega mynd birtist ķ Morgunblašinu, hafķs ķ žoku į Hśnaflóa į einu hlżjasta įri allra tķma - segir okkur aš žótt getiš sé um hafķs ķ fregn eša annįl žarf žaš ekki aš tįkna aš um kalt įr eša kuldatķš hafi veriš aš ręša. 

Skip rakst į ķsjaka į Hśnaflóa og laskašist. Morgunblašiš segir frį 27.jślķ:

Ķsafirši FB 26. jślķ. „Nóva“ rakst į hafķsjaka ķ gęrkvöldi į Hśnaflóa og laskašist svo mjög, aš sjór féll inn ķ fremra lestarrśm. Bįtar voru žegar settir lausir og allt var haft til reišu, aš yfirgefa mętti skipiš, žvķ tališ var vķst, aš žaš mundi sökkva, ef lestarskilrśm bilušu. Nóva kom hingaš ķ nótt og hafa vörur veriš losašar śr henni. Skipiš veršur lagt upp ķ fjöru ķ nótt. [Nįnari frįsögn faržega mį finna ķ Mbl. 18.įgśst].

Jaršskjįlftar ķ Grindavķk. — Ķ fyrrinótt [26.] uršu afar mikil brögš aš jaršskjįlftum ķ Grindavķk, eftir žvķ, sem Morgunblašinu var sķmaš ķ gęr. Taldir voru um tuttugu kippir og sumir mjög snarpir, svo aš fólk gat tępast sofiš ķ hśsum, eftir žvķ sem tķšindamašur blašsins skżrši frį. Fęstir af žessum kippum munu hafa fundist hér.

Žetta sumar birtu blöšin oft fréttir af feršum flugvéla į landinu. Tķmamót uršu. Hér kemur fram aš Flugfélagiš réši sérstakan vešurfręšing til aš gera flugvešurspįr - ķ samvinnu viš Vešurstofuna. Morgunblašiš 28.jślķ:

Dr. Soltau, er undanfariš hefir haft į hendi vešurathuganir fyrir Flugfélag Ķslands į Vešurstofunni hér, er į förum héšan. Morgunblašiš nįši tali af honum ķ gęr og spurši hann m.a. um vešurathuganir ķ sambandi viš innanlandsflugiš. — Vešurathuganir žessar eru afarerfišar aš svo komnu. Vešri hér er žannig hįttaš, aš flugferšir geta ašeins oršiš aš sumrinu. Į veturna hamla stormar fluginu. Aš sumrinu mį bśast viš hafķs, svo sem nś er, žótt undantekning sé. Hafķsinn flytur meš sér žokur, sem gera flugiš erfitt, ef ekki ómögulegt, vegna žess aš ašeins önnur leišin um landiš er fęr, sś nyršri. Tvö žokusvęši eru hęttulegust — fyrir vestanveršu Noršurlandi og sunnanveršu Austurlandi. — Vešrįttan noršanlands og sunnan er įkaflega misjöfn. Žaš er stašreynd, aš varla kemur fyrir, aš lķkt sé vešur sunnanlands og noršan. Vešurfregnir žurfa žvķ aš verša miklu fullkomnari. Fjórar ašalstöšvar eru hér į landi, sem hafa loftskeytasamband viš ašalstöšina — Vestmannaeyjar, Ķsafjöršur, Akureyri og Seyšisfjöršur. — Žašan koma vešurfregnir žrisvar į dag. Žessar stöšvar eru aušvitaš bestar. Sex stöšvar eru śtbśnar meš įhöldum til rannsókna, en standa ekki ķ loftskeytasambandi viš stöšina hér. Nokkrar stöšvar eru og hér fleiri, en ófullkomnari. Loks eru sex stöšvar, sem bętt hefir veriš viš vegna flugferša. Žęr eru ekki śtbśnar įhöldum, en gefa skżrslu um vindįtt, vindstyrk, vešurfar, skżjafar, skżjahęš, śtsżni og sjógang. Žęr eru aš mķnu įliti žżšingarmiklar, en geta oršiš enn betri, ef žęr fį tęki til athugana og skeytasendinga. Allt žarf aš verša miklu fullkomnara, ef įreišanlegt į aš verša fyrir flugferšir, enda eru innlendar athuganir hér į byrjunarstigi. — Hvaš įlitiš žér um lendingarstaš į Ķslandi į leiš milli Evrópu og Amerķku? Į žeirri leiš er ķsland įkjósanlegasti og eini lendingarstašurinn. Gręnland getur alls ekki komiš til mįla, sökum žess, aš vešurfar žar er svo óstillt og žokur tķšar. En til žess žurfa vešurfregnir og vešurathuganir hér aš verša fullkomnari. Į Gręnlandi žarf ekki aš bęta mikiš vešurstöšvarnar til žess aš nęgilegar séu, en į Labrador og žar fyrir noršan žyrfti įbyggilegar vešurstöšvar. — Og samvinna milli vešurstöšvanna ķ Evrópu og Amerķku? — Samvinnan er naušsynleg og sjįlfsögš. Aš vķsu veršur hśn erfiš til aš byrja meš, sökum tķmaskekkju, žvķ aš hśn er 7 tķmar milli Hamborgar og New York. En eins og ég sagši įšur, žį er Ķsland žżšingarmest. Į hafinu veršur aš sjįlfsögšu aš notast viš vešurfregnir faržegaskipa, enda eru skeytasendingar slķkra skipa stöšugt aš fara ķ vöxt. Žannig eru nęstum öll žżsk faržegaskip śtbśin meš vešurathuganatękjum. Į Labrador og ķ Newfoundland eru góšar athuganastöšvar. — Hvaš segiš žér um hugmynd v. Gronau, um reglubundnar flugferšir milli Evrópu og Amerķku. — Hugmynd v. Gronau er aušvitaš įgęt og byggš į langri žekking hans į langflugi, sem flugstjóra flugskólans žżska. - Hvaš ętlist žér nś fyrir? — Hinn 7. įgśst fer ég héšan, og verš til 1. aprķl 1930, kennari viš Deutsche Verkehrsfliegerschule, sem v. Gronau stjórnar. Sķšan tek ég aftur stöšu mķna viš Deutsche Seewarte. — Hver veršur ķ yšar staš hérna? — Į nęstunni kemur hingaš žżskur vešurfręšingur dr. Kantzenbach, sem mun taka viš starfi mķnu hér. Hann er starfsmašur flugvešurstofnunar i Deutsche Seewarte og mjög fęr mašur ķ sinni grein.

Eitthvaš gagn varš af hafķsnum. Morgunblašiš 31.jślķ - einnig segir af skrišufalli:

Hafķsinn og ķshśsin. Frį Skagaströnd frétti Morgunblašiš ķ gęr, aš menn hefšu fariš žašan allmargar feršir śt aš hafķsnum ķ Hśnaflóa og tekiš žar ķs til aš nota viš frystingu sķldar. Sjaldgęft aš hafķs komi aš beinum notum. Vešur var gott žar nyršra, žó hafķs vęri svo nįlęgt aš til hans sęist frį Skagaströnd.

Skriša hljóp śr Ingólfsfjalli ķ jaršskjįlftanum į žrišjudaginn var. Hrundi hśn nišur undir beitarhśsin frį Leikskįlum, sem eru skammt fyrir ofan žjóšveginn. Tveir stórir steinar liggja nišri viš veginn, en ašrir viš vegg hśsanna. Hśsin sakaši ekki, enda segir sagan aš Gušmundur góši hafi vķgt žau ķ fyrndinni.

Śr Fljótshlķš. Sķšan snemma ķ vor hefir mjög lķtiš vatn veriš ķ Žverį. — Hefir hśn veriš svo grunn, aš bķlar hafa aš jafnaši komist hindrunarlaust yfir hana. Hefir žetta sumpart komiš til af žvķ, aš lķtill vöxtur hefir yfirleitt veriš ķ įm, en meira af hinu, aš Žverįin hefir lagst frį Hlķšinni, og tiltölulega veriš meira vatn ķ Markįrfljóti en venja hefir veriš til undanfarin įr. En eftir sķšustu fregnum aš dęma, er allt aš fara ķ hiš fyrra horf, Žverįin aš vaxa aftur.

Vešurathugunarmenn segja af tķš ķ įgśst:

Įgśst: Flatey (Stefįn Egilsson). Žaš mį meš nżjungum teljast aš engin kofna eša lundatekja veršur į Breišarfjaršareyjum ķ įr. Žegar fariš var aš ašgęta į venjulegum tķma er allur lundi farinn og kofan dauš ķ holunum. Orsök vita menn ekki. Sennilegast žykir aš smokkfiskur sem kom óvenjusnemma hafi fęlt burt sķliš og linninn svo oršiš aš flżja af bjargarskorti.

Lambavatn: Žaš hefir veriš sama blķšvišriš og hagstętt bęši į landi og sjó. Nś sķšustu vikuna hefir veriš stilla į sjó og landi svo ekki sést skż né fundist undiralda. En ašeins vottur af hélu svo frosiš ašeins į mosa ķ mżrunum. Ž.15. Farnir skaflarnir ķ Stįlfjallinu. Hafa žeir aldrei horfiš til fulls ķ manna minni.

Gręnhóll: Hafķs śti fyrir meiri part mįnašarins. Snjór nżr į fjöllum alltaf eftir 23. įgśst og žį hvķtt ķ sjó ķ fyrsta sinni.

Kollsį (Sigurjón Jónsson). Ž.15. Rak hafķsjaka inn ķ Hrśtafjörš.

Fagridalur: Góš og hagstęš tķš til 23. og 24., žį stórrigning og śr žvķ óžurrkar śt mįnušinn.

Vķk ķ Mżrdal (Haraldur Jónsson): Tķš yfirleitt fremur góš. Nokkur óžurrkakafli um mišjan mįnušinn, en stórrigningar engar.

Morgunblašiš segir af nęturfrosti 8.įgśst:

Tśnaslįttur er almennt aš verša bśinn i Borgarfirši og bęndur komnir į engjar. Tašan er meš langmesta móti og nżting įgęt. Frost hefir veriš ķ Borgarfirši undanfarnar nętur; var hylmaš yfir polla ķ Reykholtsdalnum ašfaranótt žrišjudags og mišvikudags.

Kartöfluuppskera byrjuš. Morgunblašiš skżrši frį žvķ ķ vor, aš kartöflum hefši veriš sįš ķ garš hér ķ Reykjavķk hinn 12. mars. Mun aldrei hafa veriš sįš jafnsnemma į Ķslandi. Og nś er uppskeran komin. Hinn 3. ž. mįn. var byrjaš aš taka upp śr garšinum og varš uppskeran góš. Ein kartafla er til sżnis ķ glugga Morgunblašsins ķ dag.

Žann 1.įgśst sló eldingu nišur ķ gaddavķrsgiršingu. Tķminn segir frį žvķ 10.įgśst:

Śr Skaftįrtungum. Fyrir rśmri viku sķšan laust nišur eldingu ķ gaddavķrsgiršingu hjį Syšri-Steinsmżri ķ Mešallandi. Giršingin eyšilagšist į 30 fašma svęši, vķržręširnir sušust meira og minna saman og kubbušust sundur aš nokkru leyti ķ örsmįa bśta, en staurarnir tvķstrušust. Tveim dögum seinna kom önnur elding, sem laust nišur svo nęrri bęnum į Steinsmżri aš hann hristist mjög mikiš. Grasspretta er meš besta móti hér sunnanlands og nżting heyja įgęt.

Morgunblašiš 13.įgśst:

Veišibjallan [ein af žremur vélum Flugfélags Ķslands] kom hingaš į laugardagskvöld frį Akureyri. — Ętlaši hśn aš fljśga til Ķsafjaršar, en varš aš snśa aftur į Hśnaflóa vegna hafķsžoku, sem lį žvert yfir fjöršinn eins og veggur. Sneri Veišibjallan žvķ af leiš, fór til Stykkishólms og žašan til Reykjavķkur. Sęnskt flutningaskip sneri aftur į Hśnaflóa ašfaranótt föstudags og Ķsland sneri aftur ķ Siglufjaršarmynni į laugardagskvöld, vegna ótta viš hafķs og žoku. Var žó förinni heitiš til Ķsafjaršar, en nś sneri skipiš viš austur um land til Reykjavķkur. Faržegarnir, sem ętlušu til Ķsafjaršar, 10—20 talsins, voru settir ķ land į Siglufirši og ętlušu aš fį „Žór“ til aš koma sér vestur. Djśpbįturinn į ķsafirši var fenginn til žess aš flytja hingaš faržega, flutning og póst, sem žašan įtti aš fara meš Ķslandi til Reykjavķkur. Žegar Nóva lenti ķ hafķsnum um daginn og braut sig, nįši hśn fyrst sambandi viš „Veišibjölluna“. Var žį um talaš aš „Veišibjallan“ reyndi aš bjarga faržegum og skipverjum. Mundi hśn hafa getaš komiš 4 mönnum ķ land ķ hverri ferš, en į žvķ žurfti ekki aš halda, eins og kunnugt er, žvķ aš „Nóva“ flaut og komst klaklaust leišar sinnar. Žó fylgdi „Veišibjallan“ henni til vonar og vara alla leiš aš Straumnesi. — Sést į žessu aš flugvélar, sem hafa loftskeyti, geta, er svo ber undir, bjargaš mörgum mannslķfum.

Flugfélag Ķslands tilkynnir ķ gęrkvöldi: Į flugi „Veišibjöllunnar" til Siglufjaršar sįst ķs śt af Furufirši ca. 25—30 km. undan landi, og nįši alla leiš sušur fyrir Gjögur, var žar nęst landi ca. 15 km. Sušurendi spangarinnar nęr yfir fyrir Reykjarfjörš, sem er ekki nema ca. 15 km. į breidd, til austurs, og beygir svo til noršausturs og sįst ekki śt yfir spöngina til noršurs. Ķsinn yfirleitt sundurlaus. Siglingaleiš vestur fyrir land veršur aš teljast hęttulaus innanvert viš ķsspöngina.

Daginn eftir voru enn fréttir af hafķs og tjóni sem hann olli. Morgunblašiš 14.įgśst - einnig fréttir af Skeišarį:

Seint ķ gęrdag kom vélbįturinn Hakion til Siglufjaršar. Hafši hann lent ķ hafķs į Hśnaflóa, misst mestöll veišarfęri sķn og laskast svo mikiš, aš skipverjar komust meš naumindum til Siglufjaršar, meš žvķ aš dęla ķ sķfellu. Skömmu eftir aš bįturinn kom žangaš, sökk hann žar į höfninni.

PB. 13. įgśst. Landssķmastjóri fékk žęr fregnir ķ gęr, aš Skeišarį hefši tekiš aš vaxa ķ fyrradag ķ sķnum gamla farveg, en ekki vęri hęgt aš segja meš vissu, hvort hśn vęri aš flytjast eša vöxtur hennar vęri undirbśningur undir hlaup. Frį Nśpsstaš fékk landssķmastjóri žęr fregnir, aš jökullinn vęri aš verša ę ljótari og menn séu smeykir um aš hlaup sé ķ vęndum, žótt ekki verši meš vissu um žaš sagt. Žora menn ekki aš hętta sér śt į sandinn.

Morgunblašiš segir frį 15.įgśst:

Laxveiši ķ Borgarfirši er fremur lķtil ķ įr. Ķ Hvķtį er veišin talin tęplega ķ mešallagi, og ķ smįįnum sem stangveiši er stunduš viš, er veiši ķ minnsta lagi.

Hafķsinn. „Óšinn“ kom ķ fyrrinótt til Ķsafjaršar; hafši flutt faržega žį frį Siglufirši, er ętlušu meš Ķslandi sķšast. Ķsinn į Hśnaflóa nęr langt sušur fyrir Reykjarfjörš; en žó er allbreiš (10—12 sjómķlna) rifa į ķsnum noršaustur af Horni og fór Óšinn žar ķ gegn. Er žar örugg sigling ķ björtu, en ef žoka er eša dimmvišri, er ógerningur fyrir skip aš fara žessa leiš.

Žann 16. įgśst varš mikiš hlaup ķ Tungufljóti. Ķtarlegar frįsagnir af uppruna žess og ašstęšum birtust ķ blöšum. Žaš sem hér fer į eftir er nokkuš stytt - en heildartextarnir eru į timarit.is. Gušmundur Kjartanson fjallar um hlaupiš ķ Nįttśrufręšingnum 1938 og Siguršur Žórarinsson gerir athugasemdir 1939. Mestar upplżsingar er žó aš finna ķ grein Guttorms Sigbjarnarsonar ķ Jökli 1969 (aš mestu į ensku). 

Morgunblašiš segir fyrst frį 18.įgśst:

Į föstudaginn var [16.įgśst] uršu menn žess varir ķ Biskupstungum, aš Tungufljót óx skyndilega. Varš fljótiš svo mikiš, er į daginn leiš, aš gömlu brśna į veginum til Gullfoss tók alveg af, og er annar stöpullinn aš mestu hruninn, aš žvķ er sķšast fréttist. Į engjum mešfram įnni var talsvert af heyjum śti, svo skipt hefir mörg hundruš hestum, ef ekki žśsundum, svo sem į Almenningi, engjum Fellskots, Torfastaša og Bręšratunguhverfis. Tók flęšiš allt heyiš ķ gęr, jafnt flatt sem sęti. Tališ var, aš į Torfastöšum hafi fariš ķ flóšiš um 100 hestar af heyi, į Króki um 200 hestar og mikiš į Lambhśsakoti og Įsakoti, en nįkvęmar fregnir eru ókomnar. Tveir menn śr Haukadalshverfinu fóru upp aš Hagavatni į föstudag, til žess aš athuga žar vegsummerki. Sįu žeir, aš jökulstķfla sś, sem teppt hefir rennsliš śr Hagavatni, er sprungin, og beljar nś vatniš žar fram. Stķfla žessi mun hafa haldiš Hagavatni uppi undanfarin 20 įr, og hefir žaš veriš mun stęrra og dżpra en žaš įšur var. Fyrir mörgum įrum hafši svipaš hlaup og žetta komiš ķ Tungufljót, og olli žį feikna tjóni. Um mišjan dag ķ gęr óx Hvķtį mjög móts viš Skįlholt; sįst žašan feiknin öll af heyi, er flaut nišur eftir įnni. Brśin sem fór ķ flóšinu var byggš fyrir konungskomuna 1907. Ekki varš vart viš vöxt ķ Ölfusį fyrri en į laugardagsmorgun, og var hann ekki svo mikill aš hann kęmi aš sök.

Morgunblašiš heldur įfram aš segja frį hlaupinu 20.įgśst:

Ķ gęr nįši Morgunblašiš samtali viš Torfastaši, til žess aš fį nįnari upplżsingar um flóšiš ķ Tungufljóti. Er flóšiš nś mikiš fariš aš fjara. Jafnóšum og fjarar sjįst nżjar eyšileggingar, žvķ mikiš af engi ķ Bręšratunguhverfi veršur óslįandi ķ sumar, vegna lešju, sem borist hefir fram ķ flóšinu. Verst er umhorfs į Pollengi, Fellskots- og Torfastašaengjum. — Er óhugsandi aš žessar engjar verši slįandi ķ sumar. Vöxtur varš mikill ķ Hvķtį og Ölfusį žegar flóšiš hljóp fram. Hjį Kišjabergi tók žaš meš sér žrjį laxaklįfa og 2 net. Móts viš Arnarbęli hafši yfirborš Ölfusįr vaxiš um eina alin, en fjaraši fljótt aftur. Um tjón ķ Flóa eša Ölfusi hefir ekki heyrst.

Morgunblašiš segir af Skeišarįrjökli 21.įgśst:

Skeišarįrjökull hefir hękkaš nś undanfariš, og telja kunnugir žaš fyrirboša žess aš hlaup sé ķ vęndum. Sķmalķnan veršur ekki tengd saman aš svo stöddu, mešal annars vegna žess, aš tališ er órįšlegt aš hafast viš aš stašaldri į sandinum.

Ķ Morgunblašinu 22.įgśst er alllangur pistill um Tungufljótshlaupiš - viš sleppum honum hér žar sem žaš sem žar kemur fram er sķšan endurtekiš - ķtarlegar ķ sķšari pistli Morgunblašsins 28.įgśst:

Slide8

Eftri hluti myndarinnar er skżringarmynd sem birtist ķ Morgunblašinu 22.įgśst, en nešar er kort landmęlinga af svęšinu (gert 1937-38). Sķšar hafa miklar breytingar oršir žarna og jökullinn rżrnaš stórlega. 

[28,] Stórkostleg umbrot. — Gjį myndast ķ Fagradalsfjall. — Nišur hana fellur 100 metra hįr foss. — Hagavatn lękkar um 9 metra. — Vatnsflaumurinn myndar 6 metra djśpan farveg ķ grįgrżtisklappir og žeytir björgum sem eru 8—10 tonn. Hér birtist skżrsla žeirra félaga, er Morgunblašiš fékk til žess aš rannsaka vegsummerki viš Hagavatn. Hefir Björn Ólafsson ritaš eftirfarandi greinargerš um žaš, sem fyrir augu žeirra bar žar efra, en Tryggvi Magnśsson tók myndirnar. Um Tungufljót og tjóniš af hlaupinu og eldri hlaup ritar Žorsteinn Žórarinsson. Žessir žrķr menn fóru sem kunnugt er ķ rannsóknarferšina.

Til žess aš hęgt sé betur aš įtta sig į žeirri frįsögn, sem fer hér į eftir, ętla ég aš lżsa stuttlega legu Hagavatns og umhverfi. Vatniš liggur upp aš Fagradalsfjalli aš austan og Langjökli aš noršan. Aš vestan og sunnan liggur aš žvķ Lambahraun. Austan viš Fagradalsfjall er Fagridalur. Nęr hann inn aš Langjökli. Innst ķ dalnum upp viš jökulinn rennur „Fariš“ nišur breišar eyrar og ķ Sandvatn, sem er nokkuš fyrir austan. Fariš kemur śr Hagavatni. Rennur žaš nišur fjallshrygg sem liggur fast upp aš jöklinum. — Fjallshryggur žessi er rśmlega 100 metra hįr. Sést į žvķ aš Hagavatn er hundraš metrum hęrra en botn Fagradals. Jaršrask žaš, sem oršiš hefir viš hlaupiš, er mjög einkennilegt, og stórbrotiš. Įšur en hlaupiš kom, var afrennsli Hagavatns lķtiš sem ekkert. Afrennsli žetta er kallaš „Fariš“, eins og įšur er getiš. Dregur žaš nafn af breišum įrfarvegi, sem venjulega var lķtiš vatn ķ nema ķ leysingum. Fyrir hlaupiš rann žaš śr vatninu undir skrišjökulsröndinni og nišur af fjallsbrśninni gegnum žröngt klif eša sprungu ķ fjallinu og var žar lķtiš gil. Fyrir nešan, fremst ķ gilinu, voru sléttar klappir sem vatniš rann eftir, į svo sem tuttugu metra breišu og fimmtķu metra löngu svęši. Var vatniš jafnan svo lķtiš, aš stikla mįtti yfir klappirnar žurrum fótum. Eftir žvķ hefir veriš tekiš, aš Hagavatn hefir hękkaš meš įri hverju undanfariš, svo aš sjį mįtti greinilegan mun. Hafši jökullinn skrišiš fyrir śtrennsli vatnsins og var jökulrönd sś um 300 metra löng og 15-20 metra žykk sem lį fyrir vatninu, svo aš ekkert komst śt nema žaš sem seitlaši undir ķsinn. Ekki er kunnugt aš vatniš hafi annarsstašar śtrįs. Er žvķ skiljanlegt aš vatniš hafi aukist mjög į hverju įri, žar sem jökull liggur nęrri fram meš endilöngu vatninu. Vatniš hefir ekki veriš męlt, en įętlaš er aš žaš sé um fjórar rastir į breidd og fimm til sex į lengd. Af žvķ, sem aš framan er greint, get.a menn nokkuš markaš hvernig umhorfs var fyrir hlaupiš. Af vegsummerkjum žeim, sem sjį mį, er ekki erfitt aš hugsa sér hvernig umbrotin hafa fariš fram. —

Mašur veršur forviša og oršlaus yfir žeim heljarkröftum, sem hér hafa veriš aš verki. Um mišnętti į föstudag 16.ž. m., heyršu menn į bęjum viš Geysi undirgang ógurlegan inn ķ óbyggšinni. — Ętlušu menn aš žrumuvešur hefšu skolliš į yfir jöklunum. Heyršist žetta langan tķma. Žegar klukkan var fimm um morguninn sįu menn Tungufljót ryšjast fram meš gķfurlegu vatnsmagni svo flaut yfir alla bakka og tók žaš meš sér brśna, sem į žvķ var skammt frį Geysi. Af brśnni sést nś ekkert eftir nema annar steinstöpullinn hįlfur. Jökullinn var bśinn aš loka Hagavatn inni og hélt ķ skefjum vatnsžunga miklum. Aš lokum hefir jökulbergiš sprungiš eins og gler fyrir hinum ógurlega vatnsžunga sem leitaši śtgöngu. Um leiš og vatniš leysist śr višjum jökulsins geysast žaš fram ķ tryllingi ķ tvö hundruš metra breišum straum og steypist fram yfir fjallsöxlina, nišur ķ bergskorninginn og ofan ķ dalinn. Meš hamslausu afli tekur žaš ķ ferš sinni ķsbjörg, móberg og mela. En bergskorninginn ķ fjallinu rķfur straumurinn sundur sem rifinn raft, kastar björgunum śr fjallinu og molar žau eins og brunniš kol į klöppunum fyrir nešan. Hinn ógurlegi vatnskraftur meš ķsbjörg og grjótbjörg žśsundir smįlesta ķ fari sķnu rķfur upp klappirnar fyrir nešan, sker sundur bergiš og myndar sér žar farveg. Björgin sem straumurinn hefir rifiš upp śr klöppunum liggja eins og hrįviši śt um allar eyrar. Nś er ešlileg śtrįs frį Hagavatni og įin rennur fram róleg og lygn i žeim farvegi sem jötunumbrot vatnsins hafa myndaš. Įin er lķk aš vatnsmagni og Ellišaįrnar. Ķ gljśfri žvķ, sem vatniš hefir rifiš sundur gegnum fjalliš, hefir myndast mikill og einkennilegur foss, um hundraš metra hįr. Fellur hann fyrst nišur 25 metra ķ vķšri hvelfing ofan į bergpall mikinn og žašan ķ 75 metra hįum breišum streng nišur ķ botn gljśfursins. Fossinn er nęrri inniluktur ķ gljśfrinu og sést ekki žegar aš er komiš sunnanmegin įrinnar. En noršanmegin sést hann vel. Hann er mikilśšlegur, og tignarlegur. Vatnsśšinn žyrlast um alt giliš og žegar sólin skķn į fossinn lżsist alt gljśfriš af raušgylltum śšasveipum, en margir regnbogar stórir og hreinir speglast ķ śšanum. Viš gįfum fossinum nafn og köllušum Leynifoss. Eins og įšur er skżrt frį, hefir vatnshlaupiš rutt sér farveg gegnum klappirnar, fyrir nešan fossinn. Farvegur sį er 50 metra langur, 15 metra breišur og 7 metra djśpur. Er eins og klappirnar hafi veriš skornar eftir lķnu, svo beint, og hreinlega er bergiš molaš sundur eftir hlaupiš. Björg žau sem liggja nś fyrir framan į eyrunum og ķ farveginum, bera merki eins og žau hafi veriš rifin sundur. Uppi į fjallinu žar sem vatniš hefir nś śtrįs sķna, hefir jökullinn sprungiš sundur og liggja eftir ķ farveginum nokkur stór jökulbjörg, sem vatnsstraumurinn hefir ekki getaš tekiš meš sér, eša hafa brotnaš śr jöklinum eftir aš mesta flóšiš var um garš gengiš.

Žegar komiš er upp į fjalliš skķn jökullinn viš og lķtur śt eins og ógurlega mikill veggur af gömlum hvķtasykri. Sést óviša jafnhvķtur, ósprunginn og sléttur skrišjökull og viš Hagavatn. — Žessi mikli jökulveggur lķtur śt eins og sneitt hafi veriš framan af honum meš hnķf. Hagavatn hefir lękkaš um nķu til tķu metra eftir aš hlaupiš hófst. Mun ekki ofreiknaš aš įętla - vatnsmegniš, sem fariš hefir ķ hlaupinu, um tvö hundraš miljónir smįlesta. Er ekki aš undra žótt eitthvaš hafi oršiš undan aš lįta, žegar slķkt heljarvatnsmegn brżst fram og nišur af 100 metra hęš. Stórt landflęmi, sem legiš hefir undir jökulvatninu ķ tugi įra, hefir nś žornaš og gengur eins og nes śt ķ vatniš. Sušur- og vesturströnd vatnsins, sem veit aš hrauninu hefir žornaš upp, svo aš eru 40—60 metrar frį gömlu vatnslķnunni og žangaš sem vatniš er nś. Stórir ķsjakar, sem įšur hafa veriš į floti ķ vatninu standa nś į žurru og grįta sķg til žurršar ķ sólskininu. Afrennsliš frį vatninu og žar til žaš steypist ofan ķ gljśfriš af fjallsöxlinni, er um 400—500 m langt og 50 metra breitt. — Yfir mest af žessum farvegi lį jökullinn fyrir hlaupiš.

Fyrir 27 įrum kom hlaup śr Hagavatni. Žeir sem eftir žvķ hlaupi muna, segja aš žaš hafi ekki veriš nęrri eins mikiš og žetta sķšasta. Vafalaust verša mörg įr žangaš til jökullinn getur aftur fariš aš hefta śtrįs vatnsins. Leynifoss getur žvķ enn ķ mörg įr lįtiš gljśfrin titra į kringum sig og sveipaš um sig regnbogunum. En aš žvķ kemur aš jökullinn veršur vatninu ofjarl og lokar žaš aftur inni. Og sagan endurtekur sig. Björn Ólafsson.

Um Tungufljót. Tungufljót hét įšur Kaldakvķsl og veršur ekkert um sagt meš vissu, hvenęr žessi nafnbreyting varš. Upphaf fljótsins er ķ austanveršri Haukadalsheiši; uppsprettulindir žar ķ heišarhjallanum, Fljótsbotnum. En skammt frį, er žessar lindir eru komnar ķ einn farveg, rennur Įsbrandsį ķ Tungufljót. Hśn kemur śr Sandvatni, sem liggur į söndunum noršur af Haukadalsheiši, en ķ Sandvatn rennur „Fariš“ śr Hagavatni, eins og frį veršur sagt. Eftir aš Įsbrandsį er komin ķ Tungufljót, renna ķ žaš nokkrar smęrri įr śr Haukadal noršanveršum, og žegar žaš er komiš nišur ķ Tungurnar er žaš vatnsmikiš. Hefir žaš löngum veriš slęmur farartįlmi, žar sent žaš klżfur sundur stóra sveit, sem aš öšru leyti, er lķka innilokuš milli stórvatna. Vöšin į Tungufljóti hafa alla tķma veriš breytileg, og raunar ašeins eitt vaš, sem alltaf hefir haldist. Žaš var žó nokkur samgöngubót, žegar brśin var byggš yfir Tungufljót 1907, en til hagkvęmari og almennari nota veršur žó brśin, sem vęntanlega veršur sett yfir žaš ķ haust. Mešfram Tungufljóti, nešanvert, eru hin miklu engjalönd Bręšratungu, Pollengi, en flęšihętt er žar, žvķ landiš liggur nęr ķ jafnhęš viš fljótiš. Eru og beggja vegna vķš žaš slęgjulönd nokkurra jarša žar, sem mestar skemmdir uršu į ķ žessu flóši.

Skemmdir eftir flóšiš. Žį er flóšiš féll nišur į sandana austur af Fagradalsfjalli og Einifelli, hękkaši svo ķ Sandvatni, aš nokkur kvķsl fljótsins rann austur sandana žašan og ķ Sandį, en meš henni ķ Hvķtį. Var forįttuvöxtur ķ Hvķtį fyrir žaš. En meginhluti fljótsins fór eftir „Farinu“ ķ Įsbrandsį og svo ķ Tungufljót. Varš žaš fljótt geysimikiš, svo aš um kl. 8 į föstudagsmorguninn tók brśna af, og var brśin žó um 3.50 m. yfir venjulegu vatnsborši. En um nóttina įšur hefir jökulhaftiš sprungiš og flóšiš runniš fram, žvķ žį heyršust dynkir ķ žeirri įtt į efstu bęjum ķ Biskupstungum.

Tungufljót er nokkuš lęgra en landiš i sveitinni ofanveršri, žar flóši žaš žvķ ekki vķša upp, og ekki til skaša, nema į Almenning fyrir nešan Haukadal. Žar rann žaš inn ķ fjįrhśs og heyhlöšu, og skemmdist heyiš. En žegar kom nešar flęddi žaš yfir allt lįglendi, Pollengi hjį Bręšratungu og žau engjalönd öll, er žar eru samhliša. Varš geysimikiš tjón af žessu. Tók ķ burtu allt hey er žar lį, en žaš var mikiš, mest um 200 hesta frį bę, en 11 bęndur misstu žar hey sķn. Žó var žaš tjón meir, aš engjalandiš gjörspilltist allt, svo ekki veršur nytjaš ķ sumar, og ekki um nęstu įr. Sumt af žvķ vegna sands og moldar, sem barst meš fljótinu. Liggur 40 cm žykkt lag af žeim aur yfir stórum svęšum, en jökullešja žar sem minna er. — Svo mį įętla, eftir žvķ, sem nęst veršur komist, aš vatnsmagn fljótsins hafi tólffaldast ķ flóšinu žegar žaš var mest.

Fyrri flóš ķ Tungufljóti. Žó aš žetta flóš sé miklu meira en sagnir eru um įšur, žį hafa mikil vatnsflóš komiš ķ Tungufljót fyrr. Ķ jaršabók Įrna Magnśssonar er getiš um spjöll į engjum ķ Biskupstungum fyrir jökulflóš ķ fljótinu. (Sjį um Vatnsleysu). Og ķ minni eldri manna nślifandi hafa tvisvar komiš flóš ķ Tungufljót fyrr. Hiš fyrra var um 1884, og gerši žį nokkurn skaša, en sķšar varš meira flóš 1902. En hvorttveggja var žį, aš žaš flóš var aš miklum mun minna en nś, og hitt, aš žį var meir lišiš į sumar, öndveršur september, enda varš missir heyja og engjalanda miklu minni žį en nś. Aš sjįlfsögšu hafa öll žessi flóš komiš fyrir žį sök, sem nś, aš jökullinn hefir sigiš fyrir farveginn viš fjalliš, en vatniš svo sprengt jökulhaftiš sundur. Žaš mį telja vķst aš svo verši enn, žó ekki verši um sagt, hve langan tķma žaš tekur. En eftir flóšiš 1902 var jökullinn 10 įr aš fylla farveginn og stķfla frįrennsli vatnsins, en 17 įr hefir vatniš haldist inni og hękkaš, žar til nś, aš žessi jökulstķfla sprakk. Mį žvķ vel vera, aš nś lķši 30 įr til nęsta flóšs, žó ekki verši vitanlega sagt um slķkt meš neinni vissu. En žvķ lengur, sem lķšur milli flóša, žess stęrri verša žau. Žorsteinn Žórarinsson.

Morgunblašiš segir af borgarķs 30.įgśst - į heldur óvenjulegum staš ef rétt er frį skżrt.

Borgarķsjaki stór kvaš vera um 3 sjóm. VNV af Lóndröngum. — (Fregn frį togaranum ,,Otur“)

Seint ķ įgśst uršu miklir vatnavextir noršanlands. Var śrkoma langmest 23. og 24. Męldist t.d. 73 mm į Hraunum ķ Fljótum aš morgni 24. Morgunblašiš segir frį 31.įgśst:

Akureyri, FB. 31. įgśst. Vatnavextir og stórrigningar hafa valdiš skaša į fjórum bęjum ķ Svarfašardal fyrir sķšustu helgi. Tśn eyšilagšist ķ Saušaneskoti og engjar spilltust mikiš ķ Saušanesi, vegna skrišuhlaups. Allmargar kindur uršu fyrir skrišunni, sem hljóp ķ sjó fram. Sķšan hefir dauša skrokkana rekiš į fjörur. Nżręktarspildur ónżttust į Dęli ķ framsveitinni, sömuleišis hafa engjar spillst į Mįrsstöšum.

Einnig uršu heyskašar af völdum hvassvišris ķ sama vešri. Morgunblašiš 1.september:

Heyskašar. — Ķ noršanvešrinu fyrra laugardag [24.įgśst] fauk mikiš af heyi frį żmsum bęjum undir Eyjafjöllum. Er męlt, aš Magnśs bóndi į Steinum hafi misst um 200 hesta og Siguršur į Nśpi um 70 hesta. Austur ķ Fljótshverfi hafši og tapast žetta 15—20 hestar frį flestum bęjum.

Tķminn segir einnig af rigningunni nyršra ķ pistli 7.september:

Stórrigningar og vatnavextir miklir uršu noršanlands i lok sķšasta mįnašar. Uršu heyskašar nokkrir mešal annars ķ Eyjafirši. Ķ Svarfašardal hljóp skriša į tśniš į Saušaneskoti, yfir engi į Saušanesi og ķ sjó fram. Spilltust tśn og engi mjög. Enn tók skrišan kindur margar ķ fallinu og hefir sķšan dauša skrokkana rekiš upp i fjörurnar.

Og enn segir Morgunblašiš frį sömu skrišuföllum ķ pistli 12.september:

Skrišuhlaup žaš, er varš ķ Svarfašardal fyrir nokkru, olli meira tjóni en jaršspellum einum. Tók skrišan meš sér kindur ķ sjó fram, og hafa fundist ręflar af 5 eša 6, en bśast mį viš, aš margar fleiri hafi farist.

Vešrįttan bętir žvķ viš aš ķ sama vešri hafi einnig oršiš tjón af völdum flóša frammi ķ Eyjafirši, ķ Eyjafjaršarį og sömuleišis Žverį viš Kaupang. Um svipaš leyti (dagsetning žó óviss) féllu žrjįr stórar skrišur śr Fagraskógarfjalli ķ Kolbeinsstašahreppi og spilltu tśni viš Ytri-Skóga. 

Žann 3. snjóaši sumstašar noršanlands, en festi ekki, en ķ vešrinu žann 23. snjóaši ķ sjó į Ströndum og vķšar į Vestfjöršum snjóaši.

September varš nokkuš umhleypingasamur. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Framan af blķšvišri og žurrkar. En svo gerši stórgeršar rigningar og seinni hluta mįnašarins hefur veriš mjög óstöšug tķš og fremur köld. Snjóaš af og til į fjöll og oft krapi ķ byggš žó žaš hafi žišnaš jafnóšum. Ž.17. Versta og mesta stórvišri sem hér kemur.

Hraun ķ Fljótum: September hefir veriš hryšjusamur og óžęgilegur aš mestu leyti til heyskaparins, enda mikil hey śt vķša ķ lok mįnašarins.

Vķk ķ Mżrdal: Aš kveldi žess 5. endaši sólskiniš og sumarblķšan. Eftir žaš kom aldrei žurr dagur og geršist oft stórvišrasamt er į leiš. Hvassast var ašfaranótt žess 26. Žį fauk sexęringur hér ķ Vķk og brotnaši. Brimasamt mjög; aldrei fęr sjór sķšari hluta mįnašarins. Heyfengur meš mesta og besta móti.

Stórinśpur: Fjallmenn gamlir telja versta fjallvešur sem žeir hafi fengiš ķ 1. safni.

Stöšugur lęgšagangur var nęrri landinu sķšari hluta mįnašarins. Tvęr lęgšanna voru mjög krappar og djśpar. Ollu ekki verulegu tjóni žó, en komu mjög illa viš haustverk öll.

Slide5

Lęgšin krappa žann 17. september. Stormur var į žrišjungi vešurstöšva og vešrabreytingar snarpar. Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins, 40 metrar jafngilda 4 hPa og 0-lķnan er 1000 hPa.

Slide6

Sķšari lęgšin var enn dżpri, kom aš sunnan og fór hratt noršur meš Austurlandi žann 23. og langt noršur ķ haf. Morguninn eftir kom önnur lęgš aš landinu śr vestri. Endurgreiningin nęr dżpt lęgšarinnar ekki alveg - en slķkt er algengt. Ašalatriš eru žó rétt og greiningin mjög gagnleg.

Morgunblašiš segir 20.september frį illvišri žann 17. Ķslendingur segir žann 20. frį žvķ aš sjö bryggjur hafi brotnaš ķ Hrķsey ķ žessu vešri:

Akureyri, FB. 19. sept. Vonskugaršur ž. 17. ž.m. Vélbįta vantaši śr Hrķsey og frį Siglufirši. Enskir botnvörpungar voru fengnir til žess aš leita og fundu Hrķseyjarbįtana, sem ekki hafši hlekkst į. Siglufjaršarbįtur, sem menn voru hręddir um, kom ķ morgun, hafši hrakiš austur Skjįlfandaflóa. Allir bįtar į Siglufirši töpušu lóšum, mest 40. Afli sęmilegur.

Óvešur mikiš gerši austur undir Eyjafjöllum og ķ Mżrdal į žrišjudaginn var [17.]. Óx allmikiš ķ vötnum, og mun hin nżja brś į Bakkakotsį hafa veriš hętt komin. Er žaš įlit kunnugra eystra, aš brś žessi muni ekki geta stašiš žegar mikill vöxtur kemur ķ įna. — Į Hafursį ķ Mżrdal var gerš brįšabirgšabrś ķ sumar, en ķ žessum sķšasta vatnavexti braut įin spildu austan viš brśna, svo aš auka veršur viš hana, ef fęr į aš verša.

Morgunblašiš segir enn af illvišrum 25.september:

Versta vešur hefir veriš undanfariš į Akureyri. Hefir lengst af veriš žar steypirigning og snjóaši undanfarnar vikur nišur undir bęi.

Morgunblašiš segir af illvišri ķ pistli 26.september - viš styttum frįsögnina talsvert. :

Į mįnudaginn var [23.] gerši aftakavešur yfir Sušur- og Vesturland. Voru gagnamenn žį komnir į fjöll og hrepptu illvišriš og munu vķša hafa veriš hętt komnir. ... [Unglingspiltur varš śti ķ göngum į afrétti Eyfellinga noršan Eyjafjallajökuls]. Ķ Borgarfirši voru gangnamenn į fjalli žennan dag, og var žar sama illvišriš, dimmvišri og hrķš. Tżndist žį einn fjįrleitarmašurinn, Hjörleifur Vilhjįlmsson frį Tungufelli ķ Lundareykjadal. ... En laust eftir mišjan dag kom Hjörleifur aš Botni ķ Botnsdal. Ķ Dölum vestra var sama aftakavešur žennan dag, snjókoma mikil, en lķtiš frost. Žar villtust 8 menn ķ göngum, tveir į Mišdalaafrétt og 6 į Dönustašafjalli, en komust allir til byggša um kvöldiš. Žeir, sem į Mišdalaafrétt voru, komust i Haukadal, e» hinir hittu göngumenn śr Hrśtafirši og gįtu žį įttaš sig og komust heim.

Ķ ritinu Fréttabréf śr Borgarfirši (s.102-103) lżsir Kristleifur Žorsteinsson žessu vešri, 23.september, ķ Fljótstungurétt į ógleymanlegan hįtt. Žar segir m.a.: „Žegar komiš var ķ réttina og drįttur hófst, var komiš aftakaregn, svo aš hver smįlękjarspręna valt fram kolmórauš og hver hraundęld var barmafull af vatni. Žvķ nęst skall yfir noršanvešur meš hamslausum snjókrapa, svo aš į skammri stundu varš jörš alhvķt. Hestar hömušu sig og skulfu į beinunum, en saušfé, sem var allt ķ einni snjósteypu, var drifiš ķ réttina, einn innrekstur eftir annan“

Morgunblašiš segir 28. og 29. september frį illvišrum į Siglufirši:

[28.] FB. 27. sept. Frį Siglufirši er sķmaš: Ķ gęr og nótt snjóaši. Er nś alhvķtt nišur aš sjó.

[29.] Siglufirši, FB. 28. sept. Hér gerši ķ dag noršaustan bleytuhrķš meš roki og stórbrimi. Bįtar flestir ķ fiskiróšri, en eru allir komnir nema tveir. Ęgir fór śt um mišjan dag, til aš vera bįtunum til ašstošar. Annar žeirra, Stķgandi, strandaši rįlęgt Haganesvķk. Ęgir bjargaši mönnum og er į leiš meš žį hingaš, og hinn bįtinn, Sleipni, sem lį į Haganesvķk meš bilaša vél, og hefši sennilega strandaš, ef hjįlp hefši ekki komiš.

Október var heldur hryssingslegur. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš mjög óstöšugt og kalt. Af og til krapi og snjóhręringur. Kżr voru teknar inn fyrstu daga mįnašarins.

Hraun ķ Fljótum: Afleitlega umhleypingasamt og verstu vešur tķmunum saman. Tališ er aš um 2 žśsund hestar heys hafi oršiš śti ķ Holtshreppi og auk žess talsvert ķ Haganesvķk og vķšar ķ Skagafjaršarsżslu. Ž.23. Miklavatn allt lagt.

Nefbjarnarstašir: Tķšin ķ žessum mįnuši köld en ekki mjög śrkomusöm. Annars heldur óhagstęš.

Vķk ķ Mżrdal: Mįnušurinn byrjaši meš slęmu tķšarfari. Austan Mżrdalssands gerši žį svo mikinn snjó ķ sumum sveitum aš fjįrrekstrum varš til tafar. Töluvert umhleypingasamt. Kalt nokkuš ķ ofanveršum mįnušinum. Sjódeyšur voru nęgar til žess aš hęgt var aš koma burt öllu kjöti er slįtrun endaši.

Stórinśpur: Mjög umhleypingasamt. Hey uršu vķša śti og sumstašar var hirt frum um eša yfir veturnętur.

Morgunblašiš segir af skķšafęri ķ nįgrenni Reykjavķkur 5.október:

Snjórinn er kominn, og er nś įgętt skķšafęri ķ kring um Kolvišarhól. Žetta er mjög óvenjulegt svona snemma hausts. En žeim, sem langar aš reyna haustsnjó į skķšum, gefur Skķšafélagiš kost į aš komast uppeftir į sunnudaginn, ef vešriš og fęršin helst. Žeir gefi sig fram viš Müller, Austurstręti 17, sem fyrst ķ dag, laugardag.

Enn voru vandręši į Siglufirši. Morgunblašiš 10.október:

FB. 9. okt. Frį Siglufirši er sķmaš: Ótķš. Noršangaršur ķ gęr meš stórbrimi. Bįtar voru ekki į sjó. Lķnugufuskipin Fjölnir, Fróši, og Alden voru einnig inni. Brimiš braut alla bryggjuna į Bakka. E.s. Baltic, aukaskip Eimskipafélags Ķslands, liggur hér, til žess aš taka sķld. Žaš rakst į hafnarbryggjuna og braut tvö skrśfublöšin og skemmdi bryggjuna talsvert. Sjópróf veršur haldiš ķ dag. Rįšgert er aš draga Baltic til Akureyrar og skipa miklum hluta farmsins upp žar og freista aš setja nżja skrśfu ķ skipiš. Ķ nótt hlóš hér nišur talsveršum snjó. Nokkrar kindur flęddi ķ briminu ķ gęr, undir Strįkum, rak žęr daušar.

Morgunblašiš birti 13.október fréttabréf aš noršan:

Aš noršan. Fréttabréf 29. sept. 1929. Tķšarfar. Sumariš mį telja gott. Grasspretta var ķ mešallagi, žegar fram į sumariš kom, en kuldarnir ķ vor geršu žaš aš verkum aš seint spratt. Heyskapur hefir gengiš vel og nżting heyja vķšast hvar góš. Aš vķsu voru žurrkar heldur stopulir seinnihluta sumarsins, en žó ekki svo, aš hey hrektust til skaša. Nś munu allir vera bśnir aš hirša hey og heyfengur ķ góšu mešallagi. Žar aš auki voru fyrningar miklar s.l. vor, svo aš bęndur eru vel birgir af heyjum, og er slķkt vel fariš, žvķ aš góš og mikil hey eru hyrningarsteinninn undir velmegun okkar bęndanna.

Morgunblašiš segir 16.nóvember frį fjįrskaša ķ Kolbeinsstašahreppi 21. október:

Fjįrskaši varš į Snorrastöšum ķ Kolbeinsstašahreppi ķ Hnappadalssżslu 21. okt. Fórust žašan ķ sjóinn af nęsta skeri viš Kaldįrós 41 ęr og 15 lömb. ... Vešur var gott um kveldiš. logn og bjart af tunglsljósi, en nįlęgt fjöru gerši kolsvart myrkur og forįttuvešur af landssušri, óešlilega fljótt ašfall og mikinn įhlašanda. - Fyrir 30 įrum fórust 40 ęr ķ sjóinn frį Snorrastöšum į žessu sama skeri og var žaš į śtmįnušum.

Morgunblašiš auglżsir „Žingvallatjöld“ 24.október - fyrir vęntanlega Alžingishįtķš sumariš eftir:

Ķ rigningunni miklu į mįnudaginn, kom stór vatnspollur į gólfiš ķ einni kennslustofu barnaskólans, lamdi rigninguna inn um gluggann. En Žingvallatjöldin į Austurvelli lįku ekki deigum dropa. Žau hafa nś stašiš žar ķ hįlfan mįnuš og oft veriš mikil rigning, en aldrei hefir nein vęta komiš inn ķ žau. Eru žau žvķ eins og bestu hśs, og kemur žaš sér vel, ef stórrigning veršur į žjóšhįtķšinni aš sumri.

Morgunblašiš segir 25.október frį sķmabilunum ķ illvišri:

Sķmslit hafa oršiš mikil į Noršurlandi undanfarna daga, žvķ aš stórhrķš hefir veriš. Ekkert samband er viš Siglufjörš, margar bilanir milli Akureyrar og Seyšisfjaršar; sķmslit eru einnig milli Ķsafjaršar og Boršeyrar. Vęri nś meš öllu sambandslaust, milli Reykjavķkur og Austurlands, ef Sušurlandslķnan vęri ekki komin. Eru öll sķmskeyti send į žeirri lķnu nś, og žar hafa engar bilanir oršiš.

Og Morgunblašiš segir enn 26.október frį illvišri į Siglufirši 24. og 25. - og leitum į Langanesströnd:

Fjįrleitir hafa, gengiš afarilla į Langanesströnd. Žaš er haft eftir gangnamönnum, aš naumast hafi innheišar hįlfsmalast. Slęmt var vešur ķ bįšum eftirleitum, mikill snjór ķ heišum og krapahrķšarvešur, sem tók af alla. śtsżn og villti mönnum leiš.

Flóš į Siglufirši. FB. 25.október. Frį Siglufirši er sķmaš: Óstillt og illvišrasamt aš undanförnu. Ķ dag er noršan stórhrķš, mikil fannkoma, frost og stórbrim meš sjįvarflóši. Gengur sjór yfir varnargaršinn noršan į eyrinni og hefir flętt yfir allan noršurhluta hennar. Flętt hefir inn ķ mörg hśs og flżši fólk śr nokkrum hśsum ķ nótt. Flóšiš er nś komiš sušur undir ašalgötuna. — Ofsarok var ķ nótt og sleit m.b. Valdimar og -Kristbjörgu frį bryggjum. Skemmdust žeir mikiš og einnig bryggja, sem Valdimar lenti į. Stóran pramma, fullhlašinn 380 tonn sķldar, sem Einkasalan į, sleit einnig frį frambryggjunni, og rak inn į leiruna.

Skašar uršu vķšar ķ sama vešri. Morgunblašiš 27.október:

Žrķr bįtar sukku ķ noršanvešrinu į dögunum, tveir trillubįtar į Hśsavķk og einn lķtill vélbįtur į Dalvķk. Ķ žessu sama vešri slitnaši upp vélbįtur viš Hrķsey og rak hann upp į Litlu-Įrskógsströnd, en skemmdist lķtiš.

Stórhrķš var į Akureyri į fimmtudag og föstudag [24. og 25.]. Voru sumstašar mannhįir snjóskaflar į Akureyri.

Morgunblašiš segir af slysi 6.nóvember:

Reynivöllum ķ gęr. Į mišvikudaginn [30.október] var fór aldrašur mašur, Eyjólfur Eyjólfsson, frį Helgafelli ķ Mosfellssveit og ętlaši upp ķ Kjós aš sękja žangaš hesta fyrir Nķels Gušmundsson bónda į Helgafelli. Var hann rķšandi į hesti, sem Nķels įtti, en hafši ķ taumi hest, sem hann įtti sjįlfur og ętlaši aš koma ķ fóšur upp ķ Kjós. Vešur var slęmt um daginn, hvassvišri mikiš og snjókoma į fjöllum. Žó voru menn ekkert hręddir um Eyjólf, žvķ aš hann var leišinni gagnkunnugur, hafši ališ allan aldur sinn i Kjósinni. En žegar hann var ekki kominn į laugardag, fór Nķels bóndi aš undrast um hann og sķmaši aš Reynivöllum ķ Kjós, og baš, aš grennslast vęri eftir, hvaš Eyjólfi liši. Var žį sent frį Reynivöllum į nęstu bęi, en enginn vissi neitt til ferša hans. Var žį safnaš saman mönnum og hafin leit. Fannst Eyjólfur lišiš lķk ķ gilinu ķ Svķnaskarši noršanveršu į mįnudaginn. Hafši hann sżnilega hrapaš til bana. Ętla menn, aš hann hafi ekki getaš rįšiš sér ķ ofvišrinu, og hafi žaš hrakiš hann śt af veginum og žar fram af ķ giliš.

Nóvember var einnig nokkuš skakvišrasamur: 

Lambavatn: Žaš hefir veriš heldur stirt, vindasamt og snjókoma töluverš framan af. Svo vķšast er fariš aš hżsa fé og tekin inn lömb į gjafajöršum. Nś sķšustu vikuna hefir veriš sķfellt rok austan austnoršan en kuldalaust svo allt er autt ķ byggš.

Hraun ķ Fljótum: Tķšarfariš hefir veriš mjög umhleypingasamt og ónotalegt fyrir skepnur. Óstillt til sjįvarins. Um mišjan mįnušinn mįtti heita jaršlaust, jafnvel viš sjįvarsķšuna en ręttist vel śr sķšari hluta mįnašarins.

Fagridalur: Dįgóš tķš fyrri hluta mįnašarins, en śr žvķ mikil ótķš, meš hrķšarvešrum og stórkostlegum śrfellum svo fįtķtt hér annaš eins, en žó lķtill snjór ķ byggš, en vatnagangur mikill.

Vķk ķ Mżrdal. Snemma ķ mįnušinum gerši snjó svo hagar spilltust žar sem eigi brį til hlįku fyrr en eftir hįlfan mįnuš. Varš aš gefa fé nokkuš žó aš vešrįtta vęri góš.

Morgunblašiš segir 9.nóvember frį fęrš į Hellisheiši:

Fęršin į Hellisheiši mį heita góš ennžį. Kom bķll aš austan ķ gęrkveldi, og kvaš bķlstjórinn góša fęrš mestan hluta leišarinnar. Engir stórir skaflar eru ennžį komnir į veginn, meš žvi aš sķšan fór aš snjóa hefir veriš nokkurn veginn lygnt.

Morgunblašiš segir enn fréttir af fugladauša 21.nóvember:

FB. ķ nóv. Fuglavarp ķ Lįtrabjargi var mjög lélegt. — Mun žaš ef til vill stafa af svartfugladaušanum sķšastlišinn vetur. Voru mikil brögš aš žvķ į Vestfjöršum. Viš Patreksfjörš rak t.d. mergš af daušum fugli seinni hluta vetrar. Til skamms tķma var fuglaveiši mikiš stunduš ķ bjarginu, en nś er sś veiši lögš nišur, nema lķtils hįttar tekiš af eggjum.

Morgunblašiš segir 22.nóvember frį tjóni ķ Vestmannaeyjum:

FB 20.nóv. Ašfaranótt žrišjudags [19.] var austan hvassvišri og sjįvargangur mikill. Nokkrar skemmdir uršu į höfninni. Einn vélbįtur sleit festar og rak upp. Bįturinn mun óskemmdur, en braut nokkuš annan bįt į höfninni. Margir smįbįtar skemmdust meira og minna,  eru sumir ónżttust. Flesta žessara bįta tók śt śr hrófum. — Engir sjóróšrar sķšustu daga.

Eilķft vesen į Siglufirši. Morgunblašiš 28.nóvember:

FB. 27. nóv. Frį Siglufirši er sķmaš: Austanhlįka og stórfeldar rigningar hér aš undanförnu. Ofsarok ķ gęr, en hęgara ķ dag. Ķ gęrkvöldi rak upp į leiruna gufuskipiš Urd, leiguskip Sambands ķslenskra samvinnufélaga frį D/S Nornan, Gautaborg. Skipiš var tómt, hafši sett hér į land leifar farms, tunnuefni. Skipiš rakst į bryggjur austan fjaršar, įšur en žaš rak upp, og skemmdust žęr talsvert. Sjįlft er skipiš óskemmt. Liggur žaš lķklegast kjölrétt į mararbakkanum į 3—4 feta dżpi. Skipshöfnin hefst enn viš um borš. Litlar lķkur eru til aš žaš komist śt hjįlparlaust. Įslaug, fisktökuskip Kveldślfs, liggur hér og lį viš, aš žaš ręki į land, en skipverjum tókst aš fęra skipiš įšur til žess kęmi. Bįrujįrnsgiršing Shellfélagsins viš Hvanneyri laskašist mikiš ķ óvešrinu.

Morgunblašiš segir 1.desember af skautasvelli į Tjörninni:

Įgętt skautasvell hefir veriš undanfariš į Tjörninni, og hafa margir notaš sér žaš, žvķ aš vešur hefir veriš hiš besta.

Vešrįttan segir frį heysköšum ķ vatnagangi noršaustanlands, dagsetningar óvissar. Ž.22. braut stórsjór bįt į Höfn ķ Bakkafirši. Žann 26. brotnaši bįtur į Breišafirši, einn mašur drukknaši en tveir komust ķ land.

Žann 1. kom sérlega djśp lęgš aš landinu. Aš morgni 2. fór sjįvarmįlsžrżstingur ķ Vestmannaeyjum nišur fyrir 920 hPa og er enn sį lęgsti sem męlst hefur hér į landi. Mikiš austanvešur var į undan lęgšinni. Žess gętti mest um vesturhelming landsins, en einnig varš hvasst ķ öšrum landshlutum. Lesa mį um žrżstimetiš ķ pistli į vef Vešurstofunnar - žar eru einnig nokkur vešurkort. Nżrri endurgreiningar nį ekki heldur fullum styrk lęgšarinnar. 

Vešurathugunarmenn segja frį desembertķšinni - og geta sumir illvišrisins žann 2. 

Lambavatn: Annan mįnašarins var hér aftakavešur svo menn žykjast ekki hafa vitaš sterkari vešur af žeirri įtt [noršaustan]. Skemmdir uršu ekki sem teljandi eru, en reif torf af hśsum og skemmdi bįta. En ekki neitt stórkostlega. Annars hefir veriš óslitinn blįstur af austri og noršaustri allan mįnušinn en kulda- og śrkomulķtiš oftast. 19. og 20. gerši hįlfgeršan blota svo slęmt var į jörš nokkra daga.

Gręnhóll: Aftakavešriš 1. og 2. desember. Ķ Naustavķk brotnušu męr til ónżtis tveir bįtar, įtti bóndinn žį bįša. Stór śtlend julla, žung, hvolfdi žar į skafli, fauk hśn į annan bįt bundinn ķ nausti, braut hann og fór į loftköstum ķ sjóinn og valt flakiš inn ķ Reykjarfirši. Bóndinn, Gušmundur Įrnason, hraustur og haršfenginn mašur treysti sér ekki slysalaust aš fara aš jullunni til aš kafmoka hana ķ snjó, enda hafši hann ašra įhyggju. Jįrnžak į fjįrhśshlöšu hans gekk śt og inn ķ byljunum, en žaš hékk. Stórflęši og öldurót tók bįt bóndans ķ Ingólfsfirši og braut, var hann ķ venjulegum vetrarstaš. Vešriš tók hann svo af briminu og feykti honum og braut hann ķ spón. Ingólfsfjaršareyrar voru žį langt fram eftir eitt sjįvarflóš (grasi gręnar grundir meš sķkjum) meš lįgöldu en stórbrot utar. Sķmastaurarnir sżndust žį standa upp śr firšinum, alllangt frį botni hans. [Um illvišriš žann 21. segir svo]: Trilla stór sem Einar Sigvaldason į Sundnesi į Selströnd viš Steingrķmsfjörš įtti hvarf žį um nóttina af legu, sökk žar eša sleit upp og hefur žį sokkiš į firšinum. Lauslegt rak śr henni hins vegar fjaršarins.

Vķk ķ Mżrdal: Óstöšugt tķšarfar, stormasamt og śrkomusamt en fremur hlżtt. Ķ vešrinu žann 2. uršu allmiklar skemmdir į hśsum vķša ķ Mżrdalnum og sķmastaurar brotnušu sumstašar. T.d. fauk žakiš af hįlfu žakinu į barnaskólanum hér og af ķbśšarhśsinu į Brekkum. Nokkrar kindur hrakti ķ sjó. 

Morgunblašiš segir fyrst af illvišrinu ķ pistli 3.desember:

Ķ fyrrinótt skall į mikiš ofvišri af austri og hélst fram eftir deginum ķ gęr. Nįši vešriš yfir allt landiš. Var loftvog óvenjulįg yfir öllu landinu; ķ Vestmannaeyjum komst hśn t.d. nišur į ca. 690 mm (920 hPa) og ķ Rvķk nišur į 697,5 mm (930,3 hPa). Upp śr hįdegi fór loftvogin ört stķgandi. Į hafinu fyrir vestan land var noršan hvassvišri. Į Halanum var noršaustan ofvišri en togarar munu flestir eša allir hafa veriš komnir upp aš landi, žvķ aš Vešurstofan sendi stormfregn į laugardagskvöld [30.nóvember]. Hér ķ bęnum uršu nokkrar skemmdir į hśsum, en žó ekki stórvęgilegar, losnušu žakhellur af nokkrum hśsum og einstaka reykhįfar brotnušu. Rafmagnsžrįšur féll nišur į Grundarstķg og snerti konu sem žar var į gangi. Lenti ķ vafningum fyrir fólki er aš kom aš slķta žrįšinn og losa konuna śr rafmagnssambandinu. Hśn meiddist talsvert og var ķ öngviti er hśn varš losuš frį žręšinum. Į Selfossi rauf žak af heyhlöšu. Frį Siglufirši var FB sķmaš ķ gęr, aš žar hafi fisktökuskip Kveldślfs, „Įslaug“, veriš nęrri strandaš; varš meš naumindum bjargaš. Žök fuku af mörgum śtihśsum og einnig skemmdust ķbśšarhśsažök ķ bęnum. Eitt ķbśšarhśs skemmdist talsvert viš žaš, aš žak af öšru hśsi fauk į žaš. Nokkrir hjallar fuku alveg. Sķmslit uršu vķša į Noršurlandi; einnig varš sambandslaust viš Vķk ķ Mżrdal.

Morgunblašiš 4.desember:

Sķmslit uršu allvķša ķ stórvišrinu į mįnudag, svo ekki var vitaš um, hvort tjón hefši hlotist af vešrinu. Ķ gęr komst sķminn i lag aftur og fékk žį Morgunblašiš nįnari fregnir frį żmsum stöšum śti į landi. Ķ Mżrdal ķ Vestur-Skaftafellssżslu rauf žak af śtihśsum vķša, og einnig skemmdust ķbśšarhśsin į Brekkum og Reynir. Į Mżrum ķ Austur-Skaftafellssżslu hafši fé hrakiš ķ sjó og vötn. Vita menn um 70 fjįr, sem žannig hefir farist. Var féš fariš aš reka austur į söndunum. Undir Eyjafjöllum hafši einnig oršiš skašar į śtihśsum; ennfremur hafši žakiš fokiš af ķbśšarhśsinu ķ Hlķš. Žrumur miklar og eldingar voru um allt Sušurland ķ gęr. Frį Borgarnesi frétti blašiš ķ gęr, aš nokkrar skemmdir hefšu oršiš af illvišrinu ķ Kolbeinsstašahreppi og Miklaholtshreppi. — Į Snorrastöšum ķ Kolbeinsstašahreppi fauk heyhlaša og tżndist nokkuš af heyi, ennfremur uršu tjón į heyjum vķšar ķ žessum hreppum.

Skemmdir af óvešrinu. Morgunblašiš įtti tal viš Jónas Eyvindsson sķmamann ķ gęr og leitaši frétta um sķmslit hér ķ bęnum. Sagši hann, aš meir en 200 sķmar hefšu misst af sambandi vegna lķnuslita. Sumstašar höfšu flaggstangir brotnaš og falliš nišur į lķnurnar og slitiš žęr, sumstašar hafši hruniš śr skorsteinum, jįrnplötur höfšu fokiš af žökum, kassar og annaš lauslegt dót hafši lent į lķnunum og slitiš žęr. Bjóst hann viš, aš ašgeršunum mundi aš mestu leyti verša lokiš ķ dag; — Blašiš hafši tal af rafmagnsstjóra, og kvaš hann skemmdir į rafmagnsleišslum bęjarins ekki hafa veriš miklar. Ljós höfšu slokknaš ķ nokkrum götum ķ Austurbęnum, en engar alvarlegar skemmdir hafa oršiš. Vešmįlaskśr hestamannafélagsins „Fįks“ į skeišvellinum fauk ķ fyrradag. Fauk hann um 15 m burtu, śt fyrir giršinguna, sem er kringum völlinn. Hann brotnaši og allt, sem ķ honum var, svo sem borš, stólar o.fl.

Morgunblašiš segir 8.desember enn af vešrinu mikla:

FB. 7. des. Frį Akureyri er sķmaš: Austanvešur į mįnudaginn olli nokkrum skemmdum hér į höfninni. Lķtill vélbįtur brotnaši og sökk. Įrabįtur brotnaši, nokkur skip brotnušu lķtils hįttar. Śr Hśnavatnssżslu, Skagafirši, Fnjóskadal og Akureyri sįst į mįnudagskvöldiš mikill bjarmi öšru hvoru sušur yfir öręfin ķ stefnu į Vatnajökul, en ekki sést sķšan. Tķšarfar gott nś, en įšur óstöšugt. Snjólétt.

Vešrįttan getur aš auki tjóns ķ illvišrinu žann 2.: Leirsteypuhśs eyšilagšist į Sįmsstöšum. Žak fauk af hlöšu į Selfossi og hesthśsi ķ Ölfusi, skśr hestamannafélagsins Fįks ķ Reykjavķk eyšilagšist. Hlaša fauk į Arnarstapa ķ Įlftaneshreppi. Ķ Miklaholtsseli tók jįrn af öllum hśsum. Hlöšur fuku ķ Dżrafirši.

Tķminn segir frį óvenjulegri „vindhvišu“ žann 5.desember ķ frįsögn sem birtist 26.aprķl 1930:

Einkennilegt vešurafbrigši. Bjarnfrešur Ingimundarson A Efri Steinsmżri ķ Skaftafellssżslu ritar Tķmanum į žessa leiš: — „Ašfaranótt hins 5. des. [1929] var hér fremur hęg sunnanįtt meš skśrum, en nįlęgt kl.3 um nóttina skall į óvenjuleg vindhviša, svo meš fįdęmum mį teljast hér um slóšir į sléttlendinu, žar sem venjulega er jafnvinda. — Vindhvišan varaši 2—3 mķnśtur, aš žvķ bśnu, sama vešur og įšur, dįlķtil gola. Ofsaśrfelli var žessu samfara, en varaši litlu lengur og kom śr nišdimmum skżflóka, sem hafši žó ekki eins og venjulega festu viš sjóndeildarhring, heldur sįst ķ loft allt um kring. Hver mašur hrökk śr fasta svefni, žvķ hśs hristust mjög af hinum ferlegu įtökum. Af sumum hśsum flettist grśiš torfžak og į einu hśsi brotnušu žil, og munaši minnstu aš hśsiš, sem var heyhlaša, fyki meš öllu. Żmsir lauslegir munir, svo sem spżtur og fleira, hófust ķ loft upp og fluttust langar leišir. žaš sem einkenndi žetta vešurafbrigši var žaš, aš žaš viršist ekki hafa komiš fram nema į litlu svęši, hér į Efri Steinsmżrarbęjum og hjįlendu frį Efri Fljótum, sem er hér ķ 2—300 m. fjarlęgš. — Ennfremur viršist, eftir żmsum merkjum, t. d. hvernig žak sviptist af hśsum og fleira, sem vindurinn hafi snśist lķkt og öfugstreymi. Mjög virtist vindhljóšiš einkennilegt, svo sogkennt, og meš sķvaxandi rykkjum, žar til žaš į einu augnabliki féll nišur eins og žaš kom. — žaš er alveg vķst, aš hefši vindhrina žessi stašiš 5—15 mķnśtur, žį hefši hśn gert hér mjög minnilegan skaša, og ég gęti trśaš, aš fęrri hśs hefšu stašist”.

Noršlingur segir af eldbjarma ķ pistli žann 7.desember:

Eldsbjarmi nokkur er sagt, aš sést hati sušur yfir öręfum mjög vķša héšan af Noršurlandi sķšastlišiš mįnudagskvöld [2.desember] bęši frį Blönduósi, śr Skagafirši, héšan af Akureyri og śr Fnjósksdal. En sennilegt er, aš žar sé um aš ręša birtu og leiftur af eldingum žeim, sem geisušu um Sušurland einmitt žetta mįnudagskvöld.

Morgunblašiš segir enn fréttir af tjóni ķ illvišrinu mikla ķ pistli 12.desember:

Aftakavešur gerši ašfaranótt 2. ž.m. fyrir Sušausturlandi, og fylgdi krapahrķš. Er žaš eitt hiš mesta hvassvišri er menn muna og olli talsveršu tjóni i Mżrdalnum allvķša. Ķ Vik fauk hįlft žakiš af barnaskólanum, į Reyni fauk hey hlaša og nokkuš af heyi og fimm žakplötur af kirkjunni. Į Brekkum tók nokkuš af žakinu af ķbśšarhśsinu og varš fólk aš flżja hśsiš. Eins rauf vešriš žak į ķbśšarhśsi į Litlu-Hólum og afar vķša skemmdust śtihśs. Žrķr sķmastaurar brotnušu i tśninu ķ Eyjarhólum og vķša slitnaši sķmalķnan. Einhverjir fjįrskašar munu og hafa oršiš — hefir fé hrakiš i sjó, žvķ aš kindur er fariš aš reka.

Morgunblašiš segir 15.desember frį ófęrš og hagleysi ķ Skaftafellssżslu:

Mikinn snjó hefir sett nišur ķ Skaftafellssżslu aš undanförnu og er nś alveg haglaust į öllu svęšinu frį eystri hluta Mżrdals og austur ķ Öręfi. Bķlar komast ekkert. Hafši Bjarni ķ Hólmi keypt hér ķ Reykjavķk nżjan Ford-vörubķl og var kominn meš hann austur aš Mżrdalssandi, en varš aš skilja bķlinn žar eftir vegna ófęršar. — Fénašur var śt um allt žegar byrjaši aš snjóa og hefir ekki nįšst ķ hśs ennžį.

Hśsbrunar eru sérlega hęttulegir ķ illvišrum, Morgunblašiš 18.desember:

Fimm hśs brenna į Bķldudal, žar į mešal stórt verslunarhśs meš miklum vörum og var póstur geymdur žar. Kl. um 8 1/2 į mįnudagskvöld uršu menn į Bķldudal žess varir, aš eldur var ķ verslun „Bjargrįšafjelags Arnfiršinga“. Var žaš mikiš hśs, en įfast viš žaš var stórt ķbśšarhśs og bjuggu žar Hannes B. Stephensen kaupmašur og séra Helgi Konrįšsson. Voru hśsin bęši til samans um 60 įlnir į lengd og tvķlyft. Eldurinn varš žegar svo magnašur aš viš ekkert varš rįšiš. Var vonsku vešur, sušvestan stormur og stórrigning.

Sķmabilanir hafa oršiš nokkrar undanfarna daga. Ķ fyrradag bilaši lķnan (koparžrįšslķnan) į milli Boršeyrar og Akureyrar og austur nįšist ekki samband lengra en til Kópaskers. — Aš sunnanveršu nįšist samband ekki lengra ķ gęr en aš Hólum ķ Hornafirši, en allt Austurland, žar į milli og Vopnafjaršar, var sambandslaust.

Morgunblašiš minnir okkur į žaš 20.desember aš lķtiš var um malbik ķ Reykjavķk į žessum įrum:

Ófęršin į götunum var meš verra móti ķ gęr. Bķll festist ķ forinni į Bįrugötu, vestanvert viš Stżrimannastķg.

Slide10

Žann 21. og 22. gekk mikiš austan- og noršaustanillvišri yfir landiš og olli sķmslitum og samgönguerfišleikum. Enn voru vandręši į Siglufirši (fastir lišir eins og venjulega žar - mį segja). Kortiš sżnir vešriš, lęgšin kom śr sušri, dżpkaši ört og fór noršur meš austurströndinni - vindur var fyrst af austri, sķšan noršaustri og loks noršri. Morgunblašiš segir fyrst frį 22.desember:

Sķmslit mikil uršu um alt land ķ ofvešrinu ķ gęr. Į Sušurlandslķnunni nįšist samband ašeins ķ Holt undir Eyjafjöllum, į Noršurlandslķnunni til Blönduóss og į Vesturlandslķnunni til Hólmavķkur og Patreksfjaršar, lengra ekki. Frį Seyšisfirši nįšist samband ašeins sušur til Fįskrśšsfjaršar.

Frį Borgarnesi var blašinu sķmaš ķ gęr, aš nokkrir bķlar hefšu fariš śt af žjóšveginum um Mżrarnar ķ fyrradag, en ekki komiš aš sök. Vešur var afar hvasst žann dag, og įttu bķlar erfitt meš aš komast leišar sinnar. — Ķ gęr var komiš besta vešur, jörš nęstum auš og engin snjókoma, en hvasst nokkuš.

Vešrįttan getur žess aš ķ sama vešri hafi tvo vélbįta rekiš į land į Dalvķk. Nokkrar skemmdir uršu į Akureyri, bįtur sökk į Steingrķmsfirši. Kirkja fauk į Flugumżri ķ Skagafirši, snerist śtaf grunninum og laskašist mikiš. Sķmastaurar brotnušu milli Beruness og Djśpavogs. Hluti giršingar um Ķžróttavöllinn ķ Reykjavķk fauk. Ungur mašur fórst ķ snjóflóši ķ Brekkudal ķ Strandasżslu (dagsetning žess óviss) og unglingur varš śti milli Grafnings og Ölfuss.

Morgunblašiš segir frį togarastrandi - og sķšan frį tjóninu į Siglufirši ķ pistli 24.desember:

Um kl. 11 į laugardagskvöld [21.desember] strandaši žżskur togari, „Alteland“, frį Cranz viš Elben, sunnan viš Hafnarberg į svoköllušum Melum. Var dimmvišri og kafald žegar skipiš strandaši, en brimlaust. Skipsmenn, 13 aš tölu, komust allir ķ land óskaddašir; var skipiš svo nįlęgt landi, aš žeir gįtu vašiš til lands. Sķšan kveiktu žeir bįl į strandstašnum og héldust žar viš alla sunnudagsnótt, en į sunnudagsmorgun fóru žeir aš leita bęja og stefndu į Reykjanesvitann. Bóndinn į Kalmanstjörn sį til ferša žeirra og fylgdi žeim til vitans. Fengu žeir žar hinar bestu vištökur į heimili Ólafs Sveinssonar vitavaršar.

Tjón ķ Siglufirši. FB. 22. des. Frį Siglufirši er sķmaš: Ofsarok į noršan meš stórhrķš og forįttubrimi skall į ašfaranótt laugardags og hélst laugardag til kvölds meš stórflęši og sjįvarólgu, sem gekk yfir mestalla eyrina og sušur af henni ofan viš kvikmyndahśsiš og Goos Verksmišju. Fólk neyddist til žess aš flżja śr mörgum hśsum og skepnum varš naušulega bjargaš, enda ófęrt mönnum yfir flóštķmann um noršureyrina sökum vatnsdżptarinnar, nema į bįtum, sem einnig var įfęrt fyrir vešurofsanum į Lękjargötu og Ašalgötu. Žar var flóšiš hnédjśpt og ķ sumum hśsum mešfram Lękjargötu įlķka. Hśs og munir stórskemmt af vatninu, timbur og annaš lauslegt flaut ķ hrönnum į götunum. Félagsbakarķiš og margar sölubśšir uršu aš hętta afgreišslu. Vörur stórskemmdust, žar į mešal mikiš af mjölvöru ķ Hertervigsbakarķi. Brimiš braut allar bryggjur rķkisbręšslunnar, sķldarbryggjur, eign bęjarins, bryggjur dr. Paul, söltunarstöš Halldórs Gušmundssonar, Įsgeirsbryggjur, Baldursbryggju og laskaši Henriksens og Thorarensensbryggjur. Mest er tjón rķkisverksmišjunnar og Halldórs Gušmundssonar. Einnig tók sjór timbur frį rķkisverksmišjunni og tunnur og salt į söltunarstöš Halldórs frį Einkasölunni. Brakiš śr nyrstu bryggjunum rak į žęr innri og braut žęr. Tjóniš mun sennilega nema yfir 100.000 kr. Tvo vélbįta rak į land ķ Dalvķk, annar brotnaši og braut bryggju. Póstbįturinn lagši af staš héšan į föstudagskvöld, slapp ķ byrjun ofsans til Hrķseyjar, lį žar į laugardaginn. Sęfarinn frį Eskifirši, lestašur beitusķld, lagši af staš héšan. ķ morgun en sneri aftur sökum brims.

FB, 22. des. Frį Stykkishólmi er sķmaš: Ofvišriš skall į hér ašfaranótt laugardags. Kl. 4 aš morgni var aftakavešur. Ekki frést um neinn skaša af völdum vešursins.

Tķminn fjallar um óvešriš rétt fyrir jólin ķ pistli 31.desember, m.a. vandręšum varšskipsins Žór:

Fyrir og um nęstsķšustu helgi gerši ofsalegt stórvišri meš fjśki og frosti um nįlega allt land. Uršu skašar į skipum og hafnarmannvirkjum. Eftir aš sķšasta blaš Tķmans var fullprentaš, bįrust hingaš fregnir um žaš, aš varšskipiš Žór vęri strandaš į skeri nįlęgt ósum Laxįr, milli Blönduóss og Skagastrandar. Žór lagši af staš frį Blönduósi, föstudagskvöldiš 20. ž.m. ķ forašsvešri. Hugšist skipstjórinn, Eirķkur Kristófersson, aš leita hlés viš Grķmsey į Steingrķmsfirši. En er śt kom į flóann bilar stżrisumbśnašur skipsins. Tókst žó aš koma viš brįšabirgšavišgerš. Eigi aš sķšur reyndist skipinu um megn aš halda gegn stórvišrinu sem į var. Var žį leitaš lęgis nęrri Skagaströnd og legiš žar fyrir akkerum allan laugardaginn. En er leiš į daginn tók skipiš aš reka nęr landi. Freistušu žį skipverjar aš létta akkerum og fęra skipiš į dżpri legumiš. Slitnušu žį akkerisfestar en skipiš rak samstundis upp į sker. Fréttin barst hingaš loftleišis žegar um kvöldiš. En eigi var unnt aš nį ķ sķmstöšvar frį Blönduósi, eša Skagaströnd, eftir aš fréttin barst hingaš og eigi fyrr en kl.10 į sunnudagsmorgun. Brugšu bįtar viš af Skagaströnd og fóru į strandstašinn. Tókst sex mönnum af Žór, aš fara ķ stęrri björgunarbįt skipsins yfir ķ bįt af Skagaströnd og voru žeir fluttir ķ land. Fóru žrķr žeirra aftur į vettvang, įsamt Skagstrendingum, til žess aš leitast viš aš bjarga félögum sķnum og lentu ķ miklum hrakningum. Hvolfdi bįtnum tvķvegis undir žeim, en žeim tókst ķ bęši skiptin, aš koma bįtnum į réttan kjöl og tęma śr honum sjóinn. Žótti žaš vasklega gert. Mennirnir voru Stefįn Björnsson 2. stżrimašur, Ašalsteinn Björnsson 1. vélstjóri og Gušmundur Egilsson loftskeytamašur. Eigi tókst björgunin aš žvķ sinni, en bįtarnir héldust viš nįlęgt skipinu alla nęstu nótt til žess aš leita fęris. Kl. 2 į sunnudag sneri landstjórnin sér til framkvęmdastjóra Alliancefélagsins og óskaši eftir žvķ, aš togari félagsins, Hannes rįšherra, sem lį į Önundarfirši freistaši aš bjarga mönnunum af Žór. Lagši togarinn af staš litlu sķšar og var kominn į strandstašinn kl. 9 nęsta morgun. Trillu-bįtarnir frį Skagaströnd ašstošušu viš björgunina og gekk hśn eftir žaš greišlega. Er skemmst af žvķ aš segja, aš mennirnir björgušust allir heilir į hśfi og eftir vonum hressir, eftir svo langa vist ķ köldu skipinu meira og minna votir og hraktir. Žykir öllum hafa tekist giftusamlega, sem įttu hlut aš žvķ aš afstżra svo hörmulegu slysi sem įhorfšist um skeiš. Mešal žeirra manna, sem lentu ķ žessum hrakningi var séra Jón Gušnason. Var hann settur ķ land į Blönduósi en skipverjar į Žór fóru yfir ķ varšskipiš Ęgi, er einnig var komiš į vettvang. Kom Ęgir hingaš klukkan 9 į ašfangadagskvöldiš. — Žegar fréttist um aš björgun hefši tekist var flaggaš į sljómarrįšshśsinu. En dómsmįlarįšherra og skrifstofustjóri į dómsmįlaskrifstofunni fóru śt ķ skipiš er žaš lagši aš landi, til žess aš bjóša strandmennina velkomna.

Nķels vešurathugunarmašur į Gręnhól segir ķ bréfi til Vešurstofunnar frį eldra vešri sem hann lenti ķ - og fleiru. Viš leyfum žvķ aš fljóta meš. Nķels hóf athuganir į Gręnhól 1921 og athugaši žar til hann lést 1934. 

Gręnhóll - aukablaš: Fyrsta og annan desember var hér aftakavešur rok śr landsteinum alda mikil og flóš. Var vešriš fyrst austnoršaustan og almest austan. Ķ rśm 20 įr hefur ekki komiš hér jafnmikiš vešur og hlķfši sköšum į żmsu aš allt var frešiš. Ég man annaš stórvišri um lķkt leyti įrs, en minna sjóflóš žį og sjórót; var žį mikil fönn og allt frešiš. Žaš var austanvešur og ekki stętt śti nema ķ sköflum og meš staf. Ég fauk žį; var ég žį milli 30 og 40 įra, hafši stóran sterkan staf, var į heimleiš lausgangandi, ętlaši aš standa af mér eitthvaš alharšast vešur į Reykjanesrimanum, sneri baki ķ vešriš og pęldi stafnum śtundan mér og stķfaši mig sem gat en ekki dugši žaš, ég hristist śr žessum skoršum, féll og fauk į flugrennsli yfir mel og fram į mżri um 20 fašma, taldi mig hólpinn aš halda limum óbrotnum. - Ég man eftir miklu meira ölduróti fyrir rśmum 30 įrum, um haust ķ noršanbyl og aftakavešri noršnoršvestan. Žį öldu kalla ég 9 og gamalt fólk hér mundi annaš stórbrim eins fyrir tugum įra žį. Aldan nś 2.desember var žaš, aš ég taldi hana 7, mikil var hśn hér og flóšiš en frįleitt var hśn meira en 7, móti hinni 9. Žaš var stórhrikaleg sjón aš sjį žį hryggi koma, hefja sig hęrra og hęrra, mynda žykkan ęgilega hįan öldufald og steypa honum svo ķ dimmsvartri holskeflu nišur, sem knśsaši lofti innan ķ sér ķ frošukśfa svo ógurlega og fyllti upp vķkur og voga, og manni fannst titringurinn greinilegur inni ķ hśsum og aldan įtti hér beint ķ móti vešuraftökunum aš sękja. Ķ vešrinu nś fyrsta og annan desember lįgu tveir litlir mótorbįtar 4 og 5 tonn į Reykjarfirši, Kśvķkum og varš ekkert aš žeim. Eins lįgu žeir žar ķ sķšara austanvešrinu 21. desember og varš ekkert aš žeim. 

[Nķels segist nś vera farinn aš slappast viš vešurathuganir - en bętir viš] Žaš lakasta viš aš hętta aš athuga hér er, - aš žessi įr sem ég hef athugaš hér eru engin mešalįr hér, - heldur žau albestu sem menn muna aš flestu og mestu yfirleitt. 1. janśar 1930. Nķels Jónsson

Lżkur hér yfirliti hungurdiska um vešur og vešurfar įrsins 1929. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrri hluti september

Mešalhiti fyrri hluta september er 9,0 stig ķ Reykjavķk, -0,3 stigum nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020, en -0,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast ķ 17. hlżjasta sęti aldarinnar (af 23). Fyrri hluti september var hlżjastur įriš 2010, mešalhiti žį 12,2 stig. Kaldast į öldinni var 2012, mešalhiti 7,7 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 58. sęti (af 149). Į žeim lista er lķka hlżjast 2010, en kaldast 1992, mešalhiti žį ekki nema 5,6 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta september nś 9,5 stig, +0,5 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og ķ mešallagi sķšustu tķu įra.

Sé litiš į spįsvęšin hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Vestfjöršum, hiti žar rašast ķ 11.hlżjasta sęti aldarinnar, kaldast aš tiltölu hefur veriš į Sušausturlandi, žar rašast hitinn ķ 17. hlżjasta sęti.

Mišaš viš sķšustu tķu įr er jįkvętt hitavik mest į Hornbjargvita, +0,9 stig, en mesta neikvęša vikiš er ķ Žśfuveri, -1,5 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 38 mm og mį žaš heita ķ mešallagi. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 16,1 mm og er žaš um 60 prósent mešalśrkomu fyrri hluta september.

Sólskinsstundir hafa męlst 71,4 ķ Reykjavķk, 7 umfram mešallag. Į Akureyri hafa sólsskinsstundirnar męlst 89,5, eša um 35 stundum umfram mešallag.


Fyrstu tķu dagar septembermįnašar

Hiti fyrstu tķu daga septembermįnašar er 9,7 stig og er žaš ķ mešallagi įranna 1991 til 2020, en -0,2 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast žvķ ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar (af 23). Hlżjastir voru žessir sömu dagar įriš 2010, 13,8 stig, en kaldastir 2012, mešalhiti žį 8,1 stig. Į langa listanum rašast hitinn nś ķ 48. sęti (af 149). 2010 er einnig į toppi žess lista, en 1977 į botninum, žį var mešalhitinn ašeins 5,7 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś 11,2 stig, 1,6 stig ofan mešallags 1991 til 2020, en 1,0 ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš heldur svalara um landiš sunnanvert heldur en nyršra. Viš Faxaflóa og į Sušurlandi rašast hitinn ķ 13. hlżjasta sęti aldarinnar, en ķ žaš sjöundahlżjasta į svęšinu frį Ströndum og Noršurlandi vestra austur aš Austurlandi aš Glettingi er hitinn ķ 7. hlżjasta sętinu.

Į einstöku stöšvum hefur (aš tiltölu) veriš hlżjast į Gjögurflugvelli, hiti žar +1,8 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra, en kaldast aš tiltölu hefur veriš ķ Žśfuveri, -1,2 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Śrkoma hefur męlst 37,2 mm ķ Reykjavķk og er žaš um žrišjung umfram mešallag. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 16 mm og er žaš ķ tępu mešallagi. Enn hefur veriš óvenjužurrt austanlands, Śrkoma į Dalatanga hefur ašeins męlst 15,1 mm og er žaš žrišjungur mešalśrkomu.

Sólskinsstundir hafa męlst 29,3 ķ Reykjavķk, 11,2 fęrri en ķ mešalįri. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 42,4 og er žaš 7 stundum ofan mešallags.


Hugtakiš mešalįr (fyrir 300 įrum) - skilgreining (og hugleišing)

Ķ umfjöllun um vešurfar er sķfellt veriš aš vitna til mešaltala. Žaš er til žess aš gera aušvelt sé vķsaš ķ męlingar - ekki alveg žó einhlķtt žvķ mešaltöl vešuržįtta breytast ķ tķma. Séu męlingar ekki til stušnings veršur allt meira fljótandi. Sś er tilfinning ritstjóra hungurdiska aš mešalįr ķ huga žeirra sem talsvert yngri eru heldur en hann sjįlfur sé eitthvaš annaš en žaš er ķ hans huga. En žaš er samt ekki alvarlegt vandamįl vegna žess aš hęgt er aš vķsa ķ męlingar - og žar meš įtta sig į žvķ hvers konar mešaltals er veriš aš vķsa til.

En vešurmęlingar hafa ekki veriš geršar hér į landi nema ķ rśm 200 įr - og fyrstu įratugi žeirra voru žęr nokkuš takmarkašar (en segja mikiš samt). Fyrir žann tķma er žvķ flest į floti. Oršiš sjįlft, „mešalįr“, viršist ekki mikiš notaš fyrr en į 18. öld, oft er hins vegar talaš um aš įrstķšir, vetur, sumar eša heil įr hafi veriš „ķ mešallagi“. Sś spurning hlżtur aš koma upp hvernig skilja beri žetta - mišaš viš žęr hugmyndir sem viš nś höfum um mešallag eša mešalįr. Įratugasveiflur voru įreišanlega jafn miklar fyrir tķma męlinga og žęr hafa veriš sķšustu 200 įr. En žaš leišir aftur til žess aš mat einnar kynslóšar į mešalįri kann aš hafa veriš annaš heldur en žeirrar nęstu į undan og eftir. 

Eša hvaš? Kemur hér aš skattamįlum og eignamati. Ritstjóri hungurdiska er vissulega afar fįkunnandi um žau mįl - bęši nż og gömul, en veit žó aš menn voru fyrr į tķš (sem og nś) sķfellt aš kvarta undan hįum gjöldum - vešurfar hefši veriš svo og svo slęmt aš žörf vęri į alls konar aflętti og nišurfellingum. Yfirvöldum varš žvķ naušsynlegt aš norma afkomu į einhvern hįtt og reyna aš skilgreina mešalįr (kannski frekar mešalafkomuįr) - į einhvers konar mešalbśi. Aš mešaltali tengist afkoma ķ landbśnaši tķšarfari, žótt mjög kunni śtaf aš bregša ķ einstökum įrum. 

Slķka skilgreiningu er aš finna ķ skjölum jaršabókar Įrna Magnśssonar og Pįls Vķdalķn. Mį lesa hana bęši ķ fréttablašinu Ķslending, 3. įrg. 4. október 1862, bls. 77-78 og ķ 13. bindi jaršabókarinnar sem Hiš ķslenska fręšafélag ķ Kaupmannahöfn gaf śt 1990. Žaš sem hér er vitnaš til er į bls. 13-14 ķ ritinu, ķ blįbyrjun į kafla sem ber yfirskriftina „Plan til jaršabókarinnar Įrna og Pįls“. Textum nżju śtgįfunnar og Ķslendings ber ekki alveg saman - bįšar hringla ķ stafsetningu og eru ekki samhljóša um alla notkun į rómverskum og arabķskum (serkneskum) tölum og töluoršum. 

Minnst er į mešalįr strax ķ upphafi kaflans sem hér er hafšur eftir - en žaš er fullskilgreint ķ lokin. Naušsynlegt er aš umfjöllunin į undan sé meš. Viš förum frjįlslega meš stafsetningu (eins og ašrir) og setjum fįeinar skżringar ķ hornklofa [] - svigar eru hins vegar eins og ķ prentaša textanum: 

Žaš skal vera XXc [tuttugu hundraša] jörš, sem rķflega ber XX kśgildi ķ mešalįri. Sex af žeim kśgildum og tvo žrišjunga hins sjöunda skal hśn fóšra meš nęgilegri gjöf frį Dionysķusmessu, žann 9. október, og til föstudagsins ķ fardögum [föstudagur ķ 7.viku sumars, mįnašamót maķ/jśnķ], svo žó, aš śtigangs njóti bęši naut og lömb um haust og vor, svo sem ķ mešalįri.

En žessi 6 2/3 kśgildi skulu vera: V kżr, eitt ungneyti og XII lömb (Eitt ungneyti og V lömb skulu taka upp kżrfóšur, en VII af lömbunum kalla ég 2/3 eins kśgildis]. Žrettįn og einn žrišjung hins fjórtįnda kśgildis skal hśn fóšra svo, aš hestum, sem hér skulu vera V, skal ętla mįnašarfóšur; en įsauš, sem vera skulu L ęr, skal ętla sex vikna fóšur, frį mišgóu [snemma ķ mars] til sumars [sumardagsins fyrsta]. (Žį er įsaušur žyngstur į fóšri).

En žį er V hestum ętlaš mįnašarfóšur, er fyrir žį eru lagšir XX mįlbandshestar af sumarheyi fóšurgęfu. En žį er fimmtķu įsaušar ętlaš nóg fóšur frį mišgóu til sumars, er hverjar X ęr hafa sex mįlbandshesta af sumarheyi fóšurgęfu, žaš er til samans 30 mįlbandshestar, en 45 af almennu sumarbandi; skal žį aš haustnóttum ętla 9 hesta fóšurgęfs śtheys hverjum 10 įm til vetrarbjargar.

Ekki er mešalįr, ef meira žarf aš gefa en nś er sagt, žvķ aš žótt įsaušur standi į garša nótt og dag frį mišgóu til sumars, žį er honum nóg įšursagt fóšur.

Žaš er kallaš mešalįr er svo višrar į hausti, aš geldar kżr ganga į haga til allraheilagramessu [1.nóvember], og svo geldnaut öll, en hafa žó gjöf žar meš ķ annaš mįl; en svo į vori, aš saušgróšur sé kominn į Hallvaršsmessu [15. maķ] og geldnaut gangi į haga žašan ķ frį meš gjöf ķ annaš mįl. Nautgróšur sé kominn ķ fardögum og megi žį mjólkurkżr śti liggja, en saušfé allt meš sumri [sumardeginum fyrsta]. Ei er mešalęrt ella.  

Erfitt viršist aš fį į hreint hvenęr „haustnętur“ eru - žetta hugtak kemur žó fyrir ķ lagatextum žar sem fjallaš er um greišslutķmabil. Rétt aš giska ekki į žaš hér. 

Nś er stóra spurningin sś hvort viš getum varpaš žessari skilgreiningu yfir ķ okkar skilning į mešalįri. Vegna breyttra bśhįtta og afkomukrafa er žaš ekki alveg aušvelt. Viš gerum sennilega meiri kröfur um aš geldar kżr haldi holdum heldur en įtjįndualdarmenn og nś er fé aldrei haldiš til beitar stóran hluta vetrar - eins og gert var rįš fyrir. Fóšurmeistarar verša hins vegar aš upplżsa hvernig saušfé og nautpeningur nśtķmans héldist viš į žvķ fóšri sem vķsaš er til. 

En žrįtt fyrir žessar bśhįttabreytingar sżnist ritstjóra hungurdiska aš mešalįr ķ upphafi 18. aldar hafi alls ekki veriš svo slęmt, kannski ekkert verra heldur en žaš gamla mešaltal sem er inngróiš ķ kynslóš ritstjórans - en sķšra heldur en kröfuharšur ungdómurinn vill telja mešallag. 

Umhugsunarvert. 


Sumareinkunn Reykjavķkur og Akureyrar 2023

Ritstjóri hungurdiska hefur nś reiknaš „einkunn“ sumarsins 2023 ķ Reykjavķk og į Akureyri. Ašferšin hefur veriš skżrš įšur (og er aušvitaš umdeilanleg). Sumariš nęr hér til mįnašanna jśnķ til įgśst - ašferšin gęti gengiš fyrir maķ lķka en varla september. Hęsta mögulega einkunn ķ žessu kerfi er talan 48 - ekkert sumar hefur nįš slķkum hęšum - hvorki ķ Reykjavķk né į Akureyri. Lęgsta talan er nśll, sumariš 1983 komst nęrri henni ķ Reykjavķk - einkunn žess sumars var einn. Rétt er aš taka fram aš einkunnin er hįš hverjum staš - hśn gefur engan tölulegan samanburš milli stöšva (sem sumardagatalningin sem hér var fjallaš um fyrir nokkrum dögum gerir frekar).

w-blogg040923a

Sumareinkunn Reykjavķkur 2023 er 33. Žaš er tķu stigum yfir mešalagi sķšustu aldar (mešaltališ er 23), og en 5 stigum yfir mešallagi aldarinnar til žessa. Sślurnar į myndinni sżna einkunn hvers įrs. Tvö sumur sķšustu 10 įra voru įberandi lökust, žaš var 2013 og 2018, Ķ įr gįfu jślķ og įgśst bįšir mjög mörg stig (jślķ 15, en įgśst 13). Jśnķ gaf hins vegar ekki nema fimm stig - varš sumarspillir.

Žaš vekur alltaf athygli į sumareinkunnarmyndinni ķ Reykjavķk hversu tķmabilaskipting er mikil. Tķuįramešaltal fór lęgst nišur ķ 15 stig į įrunum 1975 til 1984, en hęst ķ 32 stig, į įrunum 2003 til 2012 - įrin 2009 til 2012 skera sig sérstaklega śr fyrir gęši - og 2019 sķšan ķ sama flokki. Ekki vantaši nema herslumun til aš sumariš ķ įr yrši ķ flokki žeirra bestu. Žrįtt fyrir lakleg sumur 2013 og 2018 mį segja aš sumur hafi sķšasta įratug veriš alveg į pari viš žaš sem best geršist įšur en kuldaskeišiš alręmda skall į af fullum žunga į sjöunda įratug 20. aldar.

Ritstjórinn reiknar einnig einkunn į kvaršanum 1 til 10 (eša rśmlega 10 reyndar), sumariš nś fęr 7,7 ķ einkunn į žeim kvarša - og lendir žar meš mešal tuttugu bestu sķšustu öldina. Hęsta einkunn fęr sumariš 2009, 9,3, en lęgst er sumariš 1983 (aušvitaš) meš 0,9 ķ einkunn.

w-blogg040923b

Sumariš var einnig til žess aš gera gott fyrir noršan, fęr 34 stig (11 yfir). Telst gott, en žaš var jślķ sem dró žaš nišur, fékk ekki nema fimm stig, jśnķ fékk 14 og įgśst 15. En žetta er žó langt nešan viš sumariš einstaka 2021 žegar bęši jślķ og įgśst fengu fullt hśs stiga (16).

Heildaśtlit lķnurits fyrir Akureyri er nokkuš annaš en fyrir Reykjavķk. Lęgsta tķu įra mešaltališ er žannig 19 (1966 til 1975) og žaš hęsta 29 (2000 til 2009) - munar 10 stigum, en 17 ķ Reykjavķk. Ritstjóri hungurdiska tślkar žaš svo aš meiri žrįvišri séu syšra heldur en nyršra - mįnuširnir „sjįlfstęšari“ į Akureyri heldur en ķ Reykjavķk. Žannig eru žaš 6 sumur ķ Reykjavķk sem ekki nį 10 stigum, en ašeins 1 į Akureyri (1985). Ellefu sumur nį 35 stigum eša meira ķ Reykjavķk - en ekki nema sex į Akureyri. Žetta bendir til žess aš mįnušir ķ Reykjavķk „vinni“ fremur sem heild heldur en fyrir noršan. Ekki er žó į žessari hegšan byggjandi viš langtķmavešurspįr - eins og sumariš ķ sumar sżnir glögglega.

Žaš er nįkvęmlega ekkert samband į milli sumareinkunnar nyršra og syšra. Žó eru fleiri sumur góš į bįšum stöšum (samtķmis) heldur en vond į bįšum. Frįbęrlega góš į bįšum stöšum voru 1931, 1939, 1957, 2004, 2007, 2008 og 2012, en 1959, 1969 og 1992 voru slök į bįšum stöšum - 1983 var ekki sérlega gott į Akureyri heldur - į mörkum hins slaka. Sumariš ķ sumar var lķka allgott į bįšum stöšum - žótt ekki vęru žaš sömu hlutar žess.

Munum aš lokum aš žetta er bara įbyrgšarlaus leikur - ekki mį nota žessar nišurstöšur ķ neinni alvöru. Svo er september eftir - hann telst formlega til sumarsins ķ įrstķšaskiptingu Vešurstofunnar. Kannski mį finna rökstušning fyrir žvķ ķ fjögurra įra gömlum pistli hungurdiska: September sem sumarmįnušur - įhugasamir - og efasemdamenn - ęttu aš lesa hann.


Smįvegis af įgśst 2023

Viš hugum örlķtiš aš nżlišnum įgśst mešan viš bķšum eftir tölum Vešurstofunnar. Fyrst eru žaš hįloftin.

w-blogg020923a

Heildregnar lķnur sżna mešalhęš 500 hPa-flatarins, jafnžykktarlķnur eru daufar og strikašar, en žykktarvik eru sżnd ķ lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs og žykktarvikin eru žvķ hitavik (hér mišaš viš 1981-2010). Žaš er varla blįan blett aš sjį į kortinu öllu. Hlżindi rķkjandi į nęr öllu svęšinu. Įttleysa rķkir ķ mišju vešrahvolfi - engin jafnhęšarlķna sker landiš. Žaš er erfitt aš finna įmóta mįnuši, helst žó įgśst 2012. 

w-blogg020923b

Sjįvarhitavikakortiš sżnir einnig almenn hlżindi į öllu Noršur-Atlantshafi. Sjįvarhiti er žó undir mešallagi į nokkru svęši fyrir austan og noršaustan land og sömuleišis vottar fyrir neikvęšum vikum sušvestur af Bretlandseyjum. Žaš veršur forvitnilegt aš fylgjast meš žessum vikum nęstu mįnuši - žau segja ekkert um žaš hversu djśpt hlżindin nį. Žegar öflugir haustvindar fara aš blįsa um svęšiš blandast yfirboršssjórinn žvķ sem nęst er undir og mun žį sjįst hvers ešlis er. Ritstjóri hungurdiska veit ekki heldur hvort kaldi bletturinn litli fyrir austan landiš er ferskur og léttur eša saltur sjór. Sé hann til žess aš gera saltur mun hann vęntanlega standast įsókn vetrarvinda, en sé hann fremur ferskur (og lagiš žunnt) gęti hann minnkaš aš umfangi žegar fram į kemur - en um žaš vitum viš lķtiš nś (ašrir kunna aš vita žaš).

w-blogg020923c

Taflan sżnir hvernig hita hefur veriš hįttaš į spįsvęšum landsins ķ įgśst. Rašaš er ķ sęti, 1 til 23. Langkaldast aš tiltölu var į Austfjöršum (reyndar nęrri kalda sjįvarblettinum). Ašeins munar einu sęti aš mįnušurinn lendi žar ķ kaldasta žrišjungi ķ röšun. Hiti var žar lķka lķtillega nešan mešallags sķšustu tķu įra. Jįkvęšu vikin eru mest viš Faxaflóša og į Mišhįlendinu og į Vestfjöršum, Sušurlandi og Sušausturlandi var žetta fjóršihlżjasti įgśstmįnušur aldarinnar - og žar meš allra tķma žvķ žessi öld hefur hingaš til einkennst af mun meiri tķšni hlżrra įgśstmįnaša heldur en įšur var - hvaš sem veldur. 

Viš žökkum BP fyrir kortagerš. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2024
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29    

Nżjustu myndir

  • w-1949-iskort
  • Slide19
  • Slide18
  • Slide17
  • Slide16

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.2.): 1
  • Sl. sólarhring: 87
  • Sl. viku: 1183
  • Frį upphafi: 2336692

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 1060
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband