Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2011

Fjórar lęgšir į einni viku?

Ef marka mį spįr viršist nęsta vika ętla aš verša mjög lęgšasöm og er gert rįš fyrir žvķ aš fjórar lęgšir fari hjį. Enn lengri spįr bęta sķšan 2 til 3 viš į nokkrum dögum - en žaš er ašeins uppįstunga. Ekki er heldur alveg vķst aš spįr um nęstu daga séu réttar, en viš skulum nś lķta į įstandiš ķ hįloftunum, svona til aš hafa nįš įttum ef einhver tķšindi verša. Taka skal fram aš engin lęgšanna er sérlega illileg žótt vara skuli hafa į ķ hrašakstri sem žessum. Kortiš er fengiš af brunni Vešurstofunnar og er vonandi aš žeir reyndari af lesendum hungurdiska séu farnir aš įtta sig į tįknmįli žess.

w-hirlam500-062811-06

Sem fyrr eru svörtu, heildregnu lķnurnar hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum. Žaš žarf dįlķtiš aš rżna ķ kortiš til aš sjį tölurnar. Vindar blįsa nokkurn veginn samsķša hęšarlķnunum og eru žvķ meiri eftir žvķ sem žęr eru žéttari. Raušu strikalķnurnar sżna žykktina milli 500 og 1000 hPa flatanna og er hśn žvķ meiri sem loftiš į milli flatanna er hlżrra. Ég hef sett örvar og tölur viš žau atriši sem ég ętla aš benda sérstaklega į į kortinu.

Ör nśmer 1 bendir į kuldaskil sem eiga aš vera yfir vesturlandi kl. 6 aš morgni mįnudags 28. febrśar. Viš vitum aš žetta eru kuldaskil af žvķ aš žykktarlķnurnar eru žéttar og aš vindurinn ber žęr til austurs žannig aš yfir landiš koma smįtt og smįtt žykktarlķnur meš lęgri gildi. Viš sjįum aš 528 lķnan liggur į milli 534 og 522 dekametralķnanna (522 dam = 5220 metrar). Žar sem 20 metrar eru ekki langt frį žvķ aš samsvara 1°C ķ hita ętti aš kólna um 5340-5220= 120 metra = 6°C žegar skilin fara yfir. Ekki er vķst aš žaš verši alveg svo mikiš žar sem vindur stendur af hafi og er nokkuš sterkur. Žegar vindur stendur af hlżjum sjó į Vestur- og Sušurlandi žarf žykktin aš komast nišur undir 5200 metra til žess aš žaš snjói. Žessi tala hefur tilhneigingu til aš hękka žegar lķšur į veturinn vegna kólnunar sjįvar.

Ör nśmer 2 bendir į svęši žar sem mjög kalt loft skżst eins og fleygur inn į milli hlżrri svęša. Žar sem örin endar er žykktin į milli 5040 og 5100 metrar. Žetta er alvöru heimskautaloft sem streymir frį Labrador śt yfir hlżtt Atlantshafiš og ķ įtt til Ķslands. Heimskautaloft yfir hlżjum sjó er ķ uppskrift aš óstöšugu éljalofti. En vegna žess hversu hafiš er hlżtt veršur žykktin ķ žessu lofti komin upp ķ 5120 til 5160 metra žegar žaš kemur hingaš į mįnudagskvöld. Séu spįrnar réttar žżšir žetta aš žaš snjó festir ķ éljunum meš tilheyrandi hįlku.

Ör nśmer 3 bendir į lokašan „hlżjan hól“ žar hefur hlżtt loft lokast af yfir lęgšarmišjunni sem stżrir kuldaskilunum og éljaloftinu. Žetta heitir seclusion į ensku - aš mér vitandi hefur ekki fundist heppilegt nafn į ķslensku - ég nota žvķ hlżja hólinn eitthvaš įfram. Žetta var myndarlegasta lęgš fór nišur fyrir 950 hPa um mišjan dag ž. 27., en grynnist ört og hreyfist allhratt til noršausturs.

Ör nśmer 4 vekur athygli į litlum kuldapolli sem nś fer sušur um Spįn austanveršan, žar er žykktin innan viš 5280 metra sem er lįgt į žeim slóšum. Į Spįni er nś vęntanlega ófęrš į fjallvegum og snjóar jafnvel talsvert nišur ķ hlķšar. Vonandi aš menn séu undir žaš bśnir.

Ör nśmer 5 bendir į nęstu lęgšabylgju. Hśn er eins og sjį mį miklu styttri en sś sem fylgdi fyrstu lęgšinni. En žarna er greinilega eitthvaš ķ gerjun žvķ mikiš misgengi er į milli hęšar- og žykktarlķna, žar sem bylgja af hlżju lofti skżtur sér inn ķ žaš kalda. Žetta er óvissulęgš nęstu daga. Spįr eru ekki alveg sammįla um hvaš hśn į aš gera ķ smįatrišum. Hśn gęti fariš mjög hratt til noršausturs skammt fyrir sušaustan land og ekki komiš mikiš viš sögu hér į landi, en hśn gęti lķka fariš vestar, žį yfir landiš mjög kröpp og valdandi skammvinnu stormvišri af noršvestri um landiš austanvert. Žaš veršur aš fylgjast vel meš žessari lęgš.

Ör nśmer 6 bendir į nęstu bylgju ķ fullri stęrš, lęgš į aš koma meš henni hingaš til lands sķšdegis į mišvikudag. Lęgš sem vęntanleg er į laugardag sést ekki į žessu korti. - Kannski kemst hśn aldrei hingaš.

Ör nśmer 7 bendir į mišju ķ stórum kuldapolli sem allt žetta snżst um. Hann er žó mun vęgari en bolarnir tveir sem viš hittum um daginn.

Žó nokkuš mį mala um eitt hįloftakort.


Nokkrar landfręšilegar stašreyndir (hringrįsarhjal 5)

Ķsland er noršarlega į jöršinni. Frį noršurströnd Ķslands eru um 2600 km til noršurpólsins, rśmlega 7000 km frį Sušurlandi til mišbaugs. Tuttugužśsund kķlómetrar eru milli jaršskautanna tveggja.

Heildarflatarmįl jaršaryfirboršsins er nęrri 510 milljón ferkķlómetrar. Flest kort af heiminum żkja mjög hlut noršurslóša og veldur žvķ aš furšumörgum kemur į óvart aš helmingur heildarflatarmįlsins skuli liggja į milli 30°N og 30°S. Žó okkur kunni ķ fljótheitum aš žykja heimsskautasvęšin bęši stór og mikilvęg žekja žau samtals ašeins um einn įttunda hluta yfirboršs jaršar (6% hvort um sig), en hlutur žeirra er žó enn minni ķ heildarorkubśskap lofthjśpsins.

w-jardflatarmal

Myndin sżnir žann hlut sem hringrįsareiningar jaršar žekja. Lķtiš fer fyrir heimskautasvęšunum. Kortagrunnurinn er eftir Žórš Arason.

Um 71% jaršar eru žakin sjó, en ašeins tęp 29% eru land. Hafiš žekur um 81% sušurhvels jaršar, en 61% noršurhvels. Žetta veldur ósamhverfu ķ orkubśskap hvelanna tveggja. Kyrrahafiš er langstęrst heimshafanna, žekur um 35% yfirboršs jaršar. Atlantshafiš (įsamt N-Ķshafi) žekur um 19% og Indlandshaf um 14%. Żmis innhöf žekja svo um 3%. Meginhluti Indlandshafs er į sušurhveli, en noršur af žvķ er stęrsta meginlandiš, Asķa. Ósamhverfan milli hvelanna er žar mest. Haf žekur meira af vesturhveli jaršar en austurhveli. Sś stašreynd skapar einnig ósamhverfu ķ orkubśskap lofthjśpsins.

Sólarhęš ręšur mestu um hitafar į jöršinni, en snśningur jaršar ręšur mestu um žaš hvernig varmi jafnast um jaršaryfirboršiš. Snśningur jaršar sér til žess aš hringrįsin er aš mestu breiddarbundin sem kallaš er. ž.e. vindur blęs ašallega samsķša breiddarbaugum. Mešalvindhraši ķ stefnuna austur/vestur (bęši austan- og vestanįtt) u.ž.b. 10 sinnum meiri heldur en til noršurs eša sušurs. Rķkjandi vindar į 45°N eru vestlęgir, alveg sama į hvaša lengdarstigi viš berum nišur. Austlęgir stašvindar rķkja viš 20°N langvķšast hvar ķ heiminum, svipaš į viš į sömu breiddarstigum į sušurhveli. Ķ fyrstu nįlgun mį segja aš varmaflutningur frį 20°N noršur į žaš 50°N sé svipašur allan hringinn. En dreifing hafs og meginlanda spilla žó žessari einföldustu mynd.

Žar mį greina milli tveggja meginįhrifažįtta:

(i) Tilvera meginlanda veldur žvķ aš hringrįs bęši lofthjśps og hafs er lengdarbundnari en annars vęri. Oršiš „lengdarbundnari“ žżšir aš hlutur noršan- og sunnanįtta er meiri en vęru engin meginlönd auk žess sem stašsetning žeirra veldur žvķ aš žessar įttir eru misrķkjandi eftir stöšum. Munum aš stefna lengdarbauga er noršur/sušur.

(ii) Tilvera meginlandanna veldur žvķ einnig aš dreifing upp- og nišurstreymis er annaš en ella vęri. Meir um žaš ķ sķšari pistli.

Žaš flękir hins vegar mįliš aš hlutur žessara įhrifažįtta meginlandanna hvors um sig og saman er ekki jafn allt įriš. Möndulhalli jaršar og meginfylgifiskur hans, įrstķšahringurinn valda žvķ aš „vešurbeltin“ og einingarnar sex (žrjįr į hvoru hveli, munum žaš) leitast viš aš fęrast til eftir įrstķmum, meš sólarhęš. Žaš gengi sjįlfsagt nokkuš vel ef allt yfirborš jaršar vęri einsleitt, t.d. žakiš hafi. En svo er ekki og žvķ blasir mismunandi yfirborš viš sólu (og žar meš hringrįsareiningunum) eftir žvķ hvaša įrstķmi er. Grundvallarorkunįm vešrakerfisins er žvķ ólķkt į sumri og vetri, įrstķširnar eru ekki samhverfar um mišbaug og įrstķšasveiflan veršur flókin og samsett.

Ég hef, óformlega, kallaš žį hringrįs sem fylgir beltaskiptingunni og įrstķšagangi žeirra fyrstu hringrįs. Hśn er borin uppi af Hadleyhringjunum og vestanvindabeltinu. Ósamhverfa noršur- og sušurhvels aflagar hana, įrstķšasveiflur eru meiri į noršurhvelinu og er munurinn mestur milli hvela žar sem stórt meginland er noršan mišbaugs (Asķa) en heimshaf sunnan hans (Indlandshaf). Mikil upphitun Asķu į noršurhvelssumri og kuldinn žar į vetrum bśa til misserishringrįsina, alžjóšlegt heiti hennar er monsśn. Žetta kalla ég ašra hringrįs, misserishringinn.

En eins og įšur var bent į er einnig mikil ósamhverfa milli austur og vesturhvels og myndar hśn žaš sem į alžjóšamįli heitir Walkerhringur, ég freistast til aš kalla hana žrišju hringrįs - en nota samt alltaf Walkernafniš. Gangur misserishringsins og įhrif hans į fyrstu hringrįs fylgja įrstķšasveiflunni. Hśn mótar lķka Walkerhringinn - en sį hringur gengur ekki alveg upp ķ įrstķšasveiflunni, gęti sjįlfsagt gert žaš ef skipan meginlanda vęri meš öšrum hętti. En óregla ķ Walkerhringnum holdgerist ķ vešurfyrirbrigšunum El nino  og La nina.  Flestir kannast viš žau nöfn, en fęstir vita mikiš um žau.

Vestanvindabeltin tvö og stašvindabeltin bęši rįša hringrįs heimshafanna aš mestu leyti, knżja alla mestu hafstraumana en meginlöndin valda žvķ aš straumarnir geta ekki alls stašar fylgt vindi og verša aš taka į sig króka og hlykki.

Öll stóru vešurbeltin hafa allaf veriš til og verša įfram svo lengi sem jöršin snżst. Aftur į móti veldur landaskipan žvķ aš mjög litlar breytingar į žeim geta haft grķšarlegar afleišingar. Af fornum vešurvitnum aš dęma hafa slķkar smįbreytingar oršiš mjög oft. Eru slķkar breytingar hugsanlegar ķ framtķšinni og hvaš gęti žį valdiš žeim?


Af meginhringrįsinni (pistill nśmer um žaš bil 4)

Lesendur mega vera ansi mikil nörd til aš komast ķ gegnum žaš sem hér fer į eftir. Viš lķtum į mynd śr gamalli kennslubók (Palmen og Newton) sem sżnir nokkur atriši ķ meginhringrįs lofthjśpsins. Ég kasta hér myndinni fram - blogggrófa - en ętlunin er aš lesendur geti nįš ķ hana ķ betri upplausn į pdf-sniši žegar ég hef lagaš hana ašeins betur til - eftir nokkra daga eša viku.

megnihringras-palmenognewton

Reynum nś aš įtta okkur ašeins į myndinni. Žetta er žversniš af lofthjśpnum frį mišbaug lengst til hęgri og noršur aš noršurskauti - lengst til vinstri, 30. og 60 breiddarstig eru merkt viš lįrétta įsinn efst į myndinni. Lóšrétti įsinn sżnir upp, sjį mį 6 og 12 kķlómetra hęš merkta lengst til hęgri.

Nešan viš nešri lįrétta įsinn er kassafargan (raušbrśnt) žar eru helstu vešurbeltin tķunduš. Frį vinstri eru: Heimskautasvęšiš, žvķnęst vestanvindabeltiš, hvarfbaugshęšabeltiš, stašvindabeltiš og loks hitamišbaugur lengst til hęgri. Žar undir eru hornklofar žar sem žrjįr hringrįsareiningar eru merktar, heimskautaeining lengst til vinstri, sķšan svonefndur Ferrelhringur (gefum honum gaum sķšar) og lokst Hadleyhringurinn syšstur.

Hadleyhringurinn er langmestur žessara hringrįsareininga enda skulum viš hafa ķ huga aš svęšiš milli mišbaugs og 30°N er aš flatarmįli helmingur yfirboršs noršurhvel alls (žó žessi mynd sżni žaš ekki).

Mjóa, grįmerkta svęšiš sem nęr nęstum frį jörš og upp ķ 12 km nęst mišbaug tįknar hina risavöxnu skśraklakka hitabeltiskjarnans. Rauša örin žar ķ tįknar uppstreymiš į žeim slóšum, sem stundum bķtur sig upp ķ 18 km hęš en žar eru vešrahvörfin ķ hitabeltinu.

Vešrahvörfin eru hér raušar lķnur sem ašallega liggja lįrétt ofarlega į myndinni, en įberandi lęgra yfir noršurslóšum heldur en sunnar. Hér eru vešrahvörfin sżnd slitin į tveimur stöšum ķ nįmunda viš tvo hringi žar sem merktur er bókstafurinn R. R-in tvö sżna tvęr meginrastir noršurhvels. Sś syšri og efri er hvarfbaugsröstin en hśn markar nokkurn veginn noršurmörk Hadleyhringsins. Įstęšur žess aš hvarfbaugsröstin er žar sem hśn er er flókin en hér mį upplżsa aš hinn illręmdi svigkraftur jaršar kemur viš sögu įsamt enn illręmdari ónefnanlegum ęttingjum. En viš žurfum ekkert aš vita af žvķ.

En hvers vegna er naušsynlegt aš kannast viš Hadleyhringinn? Įstęšurnar eru reyndar żmsar en hér gęti nęgt aš nefna aš žeir bręšur, hann og bróširinn į sušurhveli eru stęrstu vešurkerfi ķ heimi. Žaš gengur varla aš ręša um vešurfar įn žess aš menn kannist viš žaš mesta. Hvernig kerfiš svo vinnur er miklu flóknara mįl og ekki er hęgt aš ętlast til aš kunnįtta į žvi sé almenn. Ég hef ķ fyrri pistli minnst į žaš einfaldasta - uppstreymi ķ išrum hitabeltisins, hvarfbaugsröstina, nišurstreymiš undir henni og stašvindalegg hringrįsarinnar.

Nišurstreymiš mikla sem bżr m.a. til Saharaeyšimörkina og fleira magnaš mį sjį sem feitlaga örvar sem stefna nišur į viš į myndinni. Žarna verša til grķšarlega öflug nišurstreymishitahvörf. Hvaš skyldi žaš svo vera? En mjög fķndregin punktalķna sem byrjar viš nešri enda nišurstreymisörvanna og hękkar sķšan til hęgri eftir žvķ sem nęr dregur mišbaug į aš tįkna hitahvörfin. Žar undir eru litlar grįar klessur sem eiga aš tįkna stašvindaskżin. Žau bęldustu kannast menn viš frį noršurströndum Kanarķeyja, sunnar er fellibyljasvęšiš žar sem fellibyljavķsar berjast viš hitahvörfin og hafa stundum betur.

Nyršra R-iš į myndinni sżnir góškunningja okkar heimskautaröstina sem stundum skżtur upp kryppum ķ įtt til okkar. Noršan viš hana eru oft brot eša faldar ķ vešrahvörfunum, žau hin sömu og birtast okkur stundum ķ lķki žurru rifunnar sem gęlir viš rišalęgširnar sem hér hafa stundum komiš viš sögu.

Ferrelhringurinn (bylgjubeltiš) er fyrirbrigši sem viš skulum geyma til betri tķma. Hann reyndist alla vega vera allt öšru vķsi śtbśinn en menn vildu halda į 19. öld žegar fyrst var į hann minnst.

Blįa, žykka svęšiš į mišri mynd sem hallast ašeins upp til hęgri tįknar meginskilin sem oft eru kennd viš pólinn žótt algengasta lega žeirra į vetrum sé viš 40 til 50 grįšur noršur.

Ef vel er aš gįš mį sjį annaš blįtt svęši nešarlega į myndinni ekki langt frį noršurskautinu. Žetta er óstöšugt fyrirbrigši ķ sušurjašri  stórra kuldapolla svosem Stóra-Bola žess sem viš fjöllušum um į dögunum. Hér hef ég sett nafniš noršurskil viš svęšiš, en žaš er ekkert fast nafn, į ensku er žaš kallaš arctic front og į sumum įmóta skżringarmyndum er rastarmerki einnig sett žar, noršurröstin. Ķ ensku er nefnilega hęgt aš gera greinarmun į polar og arctic, žetta heitir hvoru tveggja heimskautaeitthvaš į ķslensku. Hér viršist vera įkvešinn vandi sem leitar lausna.

En ég kem vonandi aftur aš myndinni sķšar, hef reyndar hugsaš mér aš sżna margar įmóta en rétt er aš vera ekki meš of stór fyrirheit į žessu stigi mįlsins.


Eru framandleg vešurfręšihugtök vandamįl?

Ekki hefur mikiš veriš śtgefiš af vešurfręšilegu efni į ķslensku. Sennilega hafa 40-įra sjónvarpsvešurfréttir žó komiš ķ veg fyrir fullkomiš žekkingarleysi annarra en ęstustu įhugamanna. Žaš er trślega sjónvarpinu aš žakka aš nokkur fjöldi fólks veit hvaš hęšir og lęgšir eru og aš śrkoma getur bęši veriš skśrakennd eša falliš śr śrkomusvęšum. Sumir vita meira aš segja aš landfręšileg dreifing vešurs ķ hęšum og lęgšum er furšu kerfisbundin. Žeir fróšari vita aš lęgšir og hęšir fęšast og deyja og aš til er aušlęranlegt kerfi sem segir til um žróun kerfanna og algengustu dreifingu vešurs ķ žeim. Žar meš fylgja upplżsingar um žau tengsl śrkomu og hitafars sem lżst er meš vešraskilum (hitaskilum, kuldaskilum og samskilum). Sömuleišis aš samband er į milli loftžrżstings og vinda og aš vindur leitar sólarsinnis kringum hęšir og andsólarsinnis ķ kringum lęgšir.

Žaš sem tališ er hér aš ofan er žó nokkuš. Ég žekki žaš hins vegar vel aš hlustendur og lesendur tapa fljótt žręši ef fariš er mikiš śt fyrir žaš sem nefnt er hér aš ofan. Ķ dag ętlaši ég t.d. aš byrja aš fjalla um svonefnda innri mótunaržętti vešurfars ķ söguslefspistlaröšinni. Uppkast aš örstuttum pistli um landrek og vešurfar jaršar gerši hins vegar rįš fyrir žvķ aš lesendur könnušust viš bęši Hadley- og Walkerhringrįsirnar. Jś, ef ég gśggla oršiš walkerhringrįs fę ég žó tvęr nišurstöšur. Ķ annarri er vķsaš ķ pistil um El ninoeftir sjįlfan mig į Vķsindavefnum og ķ hinni ķ bloggpistil eftir Einar, félaga okkar i blogginu, Sveinbjörnsson. Į ensku eru tilvķsanirnar hins vegar margar - en dugar žaš?

Ég į sumsé skrif um bęši Hadley- og Walkerhringrįsirnar į lager, en ef ég gaumgęfi žau finn ég aš žar er fjallaš um bęši męttishita og votinnręna hitafalliš (VIH) auk žess sem talaš er um svigkraft jaršar eins og sjįlfgefinn hlut. Ég verš lķklega aš tala ašeins um žessar hringrįsir į nęstunni og jafnvel minnast į męttishitann lķka. Langur veršur lopinn.

Lęrifašir minn sagši mér į dögunum aš svona kvein vęri įmótlegt - žaš vęri alltaf hęgt aš einfalda mįl sitt svo aš allir sem į annaš borš lesa geti skiliš.


Nęsta fęribandaskżringarmynd - takk

Fyrir nokkrum dögum bar fęribönd hér į góma. Oršiš fęriband er leišindahrįžżšing śr ensku - en hér į hungurdiskumeru vond ķslensk orš miklu betri heldur en ensk og žvķ nota ég žetta žar til annaš birtist. Ef til vill nįšu fęribandafręšin hįpunkti ķ bókinni eftir Bader og félaga (1997) sem mį sjį ķ listanum undir pistlinum. Žar er greint į milli 6 mismunandi fęribandakerfa og hvert žeirra sżnt į žremur žróunarstigum - 18 fęribandamyndir alls - hįlfgert flokkunarfyllerķ - įgętt samt. Bókin hefur žvķ mišur veriš ófįanleg um margra įra skeiš. Bošin notuš į Amazon fyrir 400 dollara - ekki kaupi ég hana fyrir žaš verš hvaš sem öšru lķšur.

Ķ grein sem birtist ķ ritinu Meteorolocial Applications (Semple, 2003) er fjallaš um lęgšamyndun og žróun eins og hśn birtist ķ nokkrum mismunandi huglķkönum auk žess sem tilraun er gerš til žess aš sameina nokkur lķkön ķ eitt. Lęgšategundirnar verša žį sjö. Fęribönd fį žar hófstillta mešferš. Greinin skilar sér vonandi til įhugamanna ķ tenglinum hér aš ofan. En titillinn (sjį nešar) finnst einnig ķ gśgli.

En lķtum į fęribandamynd:

w-faeriband2

Sį er munurinn į žessari mynd og hinni fyrri er aš lķtiš ber į kalda fęribandinu. Hlżja fęribandiš (H1) byrjar ķ 600 hPa (um 4 km hęš) og lyftist upp ķ 300 hPa (9 km). Annaš hlżtt fęriband (H2) flagnar undan žvķ efra. Į žessari mynd greinist žaš ķ tvennt, annar hlutinn gengur upp og lyftist śr 900 hPa (1 km) og upp ķ 400 hPa (7 km) en hinn hlutinn fer til vesturs og sķšan ķ kringum lęgšarmišjuna įn žess aš lyftast aš rįši. Žurra rifan er ekki alveg jafn afgerandi ķ žessu kerfi eins og ķ žvķ lķkani sem viš litum į fyrir nokkrum dögum.

Semple greinarhöfundur notar oršiš extrusion um nešra bandiš, viš getum žar til annaš er įkvešiš kallaš žaš śtskotsband. Annars er žessi nafnasśpa tilgangslķtil - en orš eiga vķst aš vera til um allt og žetta er sannarlega įkvešiš velskilgreint fyrirbrigši.

Hlżja fęribandiš H1 nęr sjaldnast til Ķslands į leiš sinni meš lęgšinni. Algengt er aš teikna samskil ofan ķ vesturhluta H2. Žegar lęgšir dżpka mjög mikiš og verša hęgfara mį oft sjį hvert śtskotsbandiš į fętur öšru skjótast undan hlżja fęribandinu H1 og ganga żmist vinstrileišina (algengara) eša upp og til hęgri. Žetta tekur furšustuttan tķma og var nįnast śtlokaš aš fylgja žessum fyrirbrigšum eftir fyrir tķma gervihnattamynda.

Vitnaš var til:  

Images in Weather Forecasting: A Practical Guide for Interpreting Satellite and Radar Imagery,
M. J. Bader (Editor), G. S. Forbes (Editor), J. R. Grant (Editor), R. B. E. Lilley (Editor), A. J. Waters (Editor) Cambridge University Press, 1997

Semple, A.T. (2003). A review and unification of conceptual models of cyclogenesis, Meteorol. Appl. 10, 39–59.


Olli sunnanįtt hlżindunum 2010?

Žegar įr er hlżtt mį ešlilega spyrja hvort žaš sé vegna žess aš sunnanįttir hafi veriš algengari en venjulega. Stundum er žaš žannig - en stundum ekki. Viš lķtum nś į mynd - eša öllu heldur tvęr geršir sömu myndar. Sś fyrri er einskonar ęfing til undirbśnings sķšari myndinni.

t178-av(p)-1

Viš lķtum fyrst į įsana: Lįrétti įsinn sżnir žrżstibratta įrsins yfir landinu. Hann finnum viš meš žvķ aš draga mešalžrżsting į Vesturlandi frį mešalžrżstingi austanlands. Sé žrżstingur hęrri eystra mį gera rįš fyrir žvķ aš sunnanįtt hafi veriš rķkjandi į landinu en noršanįtt sé rķkjandi sé žrżstingurinn hęrri į Vesturlandi heldur en fyrir austan. Viš sjįum aš gildi vinstra megin viš nślliš benda til noršanįttar, en žau til hęgri benda til sunnanįttar, žvķ meiri eftir žvķ sem tölurnar eru hęrri.

Lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhita ķ Stykkishólmi. Litla kassadreifin sżnir gildi einstakra įra frį og meš 1881 til og meš 2010. Viš sjįum aš ķ einhverjum ašalatrišum er tilhneiging til žess aš hlżrra sé žegar sunnanįttin er sterk og mešalhiti ķ noršanįttinni er greinilega eitthvaš lęgri heldur en ķ sunnanįttinni. Rauša lķnan sżnir reiknaš lķnulegt samband - žaš er ekkert sérlega gott, en slęšingur af žvķ sem ég nefni spilliįr eru langt frį lķnunni. Ef viš hendum 8 til 10 žeim verstu burt batnar sambandiš talsvert.

Spilliįrin hegša sér illa ķ žessu sambandi. Verst eru žau sem ég hef sett raušan og blįan hring utanum. En lķtum nś į sķšari myndina - žar hef ég bętt įrtölum inn į. Žaš veldur žvķ aš myndin veršur talsvert ólęsilegri - en spilliįrin eru ekki lengur ķ felum.

t178-av(p)-2

Žį upplżsist žaš hér meš aš žaš eru 1881 og 2010 sem eru verstu spilliįrin į žessari mynd. Įriš 1881 var sunnanįtt aš mešaltali rķkjandi į landinu en samt var įriš žaš nęstkaldasta į öllu tķmabilinu. Köldu įrin 1882, 1892, 1918 eru öll slęm spilliįr og nokkur fleiri. Įriš 2010, įriš ķ fyrra er langmesta spilliįriš į hlżja vęngnum. Viš sjįum aš hlżjasta įr sögunnar, 2003, er hins vegar nokkurn veginn į sķnum staš efst til hęgri. Žar er lķka draumaįr noršlendinga, 1933.

Viš sjįum aš 1921 er mesta sunnanįttaįriš. Śrkomusamt, ekki satt? En 1916 er mesta noršanįttaįriš enda var žurrt.

En hver er svo skżringin į žessari illu hegšan spilliįranna? Talnaglöggir menn ęttu aš geta sett fram tilgįtu sem gęti skżrt köldu spillinguna aš nokkru leyti. Hlżja spillingin er heldur erfišari višfangs. Ég er ekki alveg viss, en ligg meš höfušiš ķ bleyti.

Svariš viš spurningunni ķ titli pistilsins er alla vega stórt NEI.


Gręnlandshitinn 2010 - meš ólķkindum

Nś eru komnar stašfestar tölur um hita į Gręnlandi į sķšastlišnu įri, 2010. Žį sést svart į hvķtu aš hiti į Vestur-Gręnlandi var meš ólķkindum. Žetta mį vel sjį į lķnuriti sem sżnir įrsmešalhita Nuuk frį 1873 til 2010. Tölurnar eru fengnar af vef dönsku vešurstofunnar.

t04250-ar-dmi

Mešalhitinn ķ Nuuk 2010 var 2,6 stig. Žaš er um 4,2 stigum ofan mešallagsins 1961-1990 og 3,7 stigum ofan mešallagsins 1931-1960. Ķ Narsarsuaq var mešalhiti įrsins 2010 5,4 stig og er žaš 4,4 stigum ofan mešallagsins 1961-1990 og 4,0 stigum ofan mešallagsins 1931-1960. Žetta eru aušvitaš dęmalausar tölur į žessum slóšum. Ķ Ammasalik (Tasiilaq sem nś heitir) į austurströndinni varš įriš 2010 žaš nęsthlżjasta eins og sums stašar hér į landi. Žar var 2003 lķtillega hlżrra eins og hér.

Ef viš ķmyndum okkur hitavik upp į 4 stig hér, t.d. mišaš viš 1961-1990 vęri Reykjavķk ķ yfir 8 stigum ķ įrsmešalhita. Ekki er žó rétt aš nota slķkt višmiš žvķ breytileiki hitans er allnokkuš minni hér į landi heldur en į Vestur-Gręnlandi. Mér reiknast žó til aš 6,8 stiga įrsmešalhiti hér ķ Reykjavķk sé nokkuš samsvarandi žvķ sem Vestur-Gręnland upplifši į sķšasta įri og um 6,4 stig į Akureyri.

Tölur sem eru svona langt śt śr kortunum hljóta aš koma til af žvķ aš einstök hlżindi hitta vel ķ įriš. Ég hef ekki greint žaš ķ tölunum frį Vestur-Gręnlandi, en hef hins vegar gert žaš fyrir ķslenskar stöšvar. Hlżjasta 12-mįnaša tķmabiliš sem vitaš er um ķ Reykjavķk stóš frį september 2002 til og meš įgśst 2003. Žį var mešalhitinn ķ Reykjavķk 6,6 stig, rśmum 0,5 stigum hęrri heldur en hęsti įrsmešalhiti hefur oršiš. En žaš er samt 0,2 stigum nešar aš tiltölu heldur en Gręnlandshitinn 2010. Hęsti 12-mįnaša hiti į Akureyri er um 5,8 stig. Žaš var į sama tķma og hęsti 12-mįnašahitinn ķ Reykjavķk, 0,6 stigum aš tiltölu nešan viš Vestur-Gręnlandshitann 2010.

Hitastökkiš į Gręnlandi er langt umfram žaš sem bśist er viš af hnattręnni hlżnun nęstu įratugi. Svipaš mį segja um hlżindin hér į landi undanfarin įr. En žaš veršur įfram spennandi aš fylgjast meš žróuninni.


Dęgursveifla hita ķ febrśar - fariš er aš muna um sólina

Reglubundin dęgursveifla hita er lķtil yfir hįveturinn hér į landi. Hęsti og lęgsti hiti sólarhringsins er žį ekkert frekar aš degi en nóttu. Ķ febrśar er sól farin aš hękka žaš mikiš į lofti aš hennar sér staš ķ dęgursveiflunni. Lķtum į mešaltal ķ Reykjavķk:

w-rvk-D-sveifla-hita-feb

Lįrétti įsinn sżnir tķma sólarhringsins en sį lóšrétti hita ķ °C. Dęgursveiflan er lķtil ašeins um 1,4 stig. Žó er hiti greinilega hęstur frį kl.14 til 15 og lęgstur ķ kringum sólarupprįs eša frį kl. 7 til 9.

Önnur smįatriši eru varla marktęk, t.d. viršist hiti hęrri kl. 1 en kl. 24. Ég veit ekki hvort borgar sig aš leita skżringa į žvķ. Žaš er žó žannig aš žegar léttskżjaš er kólnar įberandi frį upphafi sólarhrings til enda hans. Ķ žvķ gagnasafni sem hér var notaš var 1,7 stigi kaldara um sķšara mišnętti dagsins heldur en var viš žaš fyrra ķ léttskżjušu vešri. Ķ alskżjušu vešri er munurinn hins vegar nęr enginn. Munur į mešalhita 1. febrśar og 28. er mjög lķtill.

Į sólardögum förum viš nś aš finna yl sólarinnar ķ björtum hśsum. Skrifstofumenn fara žį aš kveina um hita. Į fyrri tķš var talaš um aš vermisteinninn kęmi ķ jöršina ķ mars. Sveinn Pįlsson sagši svo frį:

„Ad vermisteinninn sé kominn ķ jördina, meina žeir med žvķ žį lķfshręrķngu sem kémr ķ jördina vid nįlęgd vorsins, hvaraf będi fer ad jeta af snió og ķs nedan frį, lķka grasręturnar ad lifna śr dįi sķnu. Hvert žessi vermisteinn er endrnżadr rafkraptr jardarinnar /:jordelectricitęt:/ vid žį hęckandi sól, edr sį svokalladi elementariski jardhiti, edr eintóm verkun sólar geislanna, sem jördin žar hśn er snióber nś er farin ad inndrecka. Sżnir žetta auk margs annars, ad ecki er, mśgi manns jafnvel į Ķslandi žįnka laus um fyriburdi nįttśrunnar, žį er mįské einskis metaz af ödrum žeim ord hafa fyri meiri upplżsing.“

Hér er vitnaš ķ handrit Sveins frį 1793 sem Vešurstofan er aš gefa śt um žessar mundir ķ tilefni 90-įra afmęlis stofnunarinnar.


Af fęriböndum

Lęgšahringrįs mį lżsa į margvķslegan hįtt. Flestir rótgrónir įhugamenn um vešur kannast viš Björgvinjarlķkaniš. Žaš var notaš um įratugaskeiš ķ sjónvarpsvešurfregnum hérlendis og żtti žaš mjög undir skilning almennings į vešurfręši žrżstikerfa. Eins og flest sem er notaš hugsunarlķtiš hefur hefur žaš slitnaš meš įrunum og er į sķšustu įrum oršiš ansi śtvatnaš. Žegar lķkaniš var sett fyrst fram um 1920 voru engar hįloftaathuganir fyrir hendi ķ daglegum spįm, engar gervihnattamyndir og aušvitaš engar tölvuspįr.

Žegar gervihnattamyndir fóru menn aš troša žvķ sem žar sįst inn ķ lķkaniš - stundum gekk žaš vel en stundum illa. Ljóst varš aš e.t.v. var best aš reyna aš tślka myndirnar į annan hįtt. Žaš hefur svosem gengiš upp og ofan og nż sjónarmiš hafa aldrei alveg komiš ķ stašinn fyrir gamla skilahugsunarhįttinn.

Viš skulum nś lķta į tillögu sem kom fram fyrir rśmum 30 įrum og hefur veriš talsvert notuš ķ fręšilegri umręšu. Žaš skal žó tekiš fram aš sumir vešurfręšingar eru ekkert hrifnir og vķst er aš sś mynd sem hér er sżnd į ekki viš nema um hinar dęmigeršustu rišalęgšir. Žetta er kallaš fęribandalķkaniš, ég er ekki hrifinn af nafninu en nota žaš žar til betra finnst. En skošum myndina:

w-fęriband-carlson

Myndin sżnir einfaldaša hringrįs ķ kringum rišalęgš, sjį mį stašsetningu hefšbundinna kulda- og hitaskila. Loft af žrennum uppruna kemur viš sögu og leitar saman yfir lęgšarmišjunni:

(i) Hlżr, mjög rakur loftstraumur ķ hlżja geiranum (raušlitaši flöturinn), loftiš ķ honum hreyfist hrašar en lęgšarmišjan og lyftist yfir kalda loftiš framan viš hitaskilin, śrkoma fellur śr žessu lofti žegar žaš lyftist, hvort sem žaš er upp eftir skilafletinum eša fjöllum į leiš žess. Žetta er „hlżja fęribandiš“ (e. warm conveyor).

Taka mį eftir žvķ aš ķ upphafi er žetta loft ķ hęšarbeygju, fer sķšan ķ vęga lęgšabeygju, en endar aftur ķ hęšarbeygju ķ hįloftahryggnum framan viš lęgšakerfiš. Tölurnar sem lesa mį į fletinum er hęš loftstraumsins ķ hPa. Hann kemur inn ķ lęgšarhringrįsina ķ 800 hPa - um tveggja kķlómetra hęš lyftist sķšan og endar framan og ofan viš lęgšina ķ 300 hPa (um 9 kķlómetrum). Sjö kķlómetra lyfting getur skilaš grķšarlegri śrkomu.

(ii) Kaldur, en einnig rakur loftstraumur į undan hlżju skilunum og nešan žeirra, loftiš ķ honum hreyfist inn ķ įtt aš lęgšarmišjunni, en įšur en žangaš er komiš fer žaš aš leita upp um leiš og žaš sveigist fyrst til sušurs, vestan viš mišjuna, en uppstreymiš er svo mikiš aš žaš er óšar komiš ķ sušvestanįttina yfir lęgšinni og fer žašan śt til noršausturs ķ svipaša stefnu og loftiš ķ hlżja fęribandinu. Žessi loftstraumur er kallašur „kalda fęribandiš“.

Dęmigert er aš lyftingin ķ kalda fęribandinu sé frį um 900 hPa upp ķ 500 hPa eša svo. Kalda loftiš er ekki eins rakt og žaš hlżja, en samt rennur mikil śrkoma śr loftinu viš žessa 4 kķlómetra hękkun.

Takiš eftir žvķ aš hér greinir mjög į viš hina hefšbundnu Björgvinjaržróun. Ķ žvķ lķkani fer kalda loftiš į undan lęgšinni aldrei upp og ķ „gegnum“ skilin, enda er žar litiš į skil sem nokkurn veginn „efnislegan“ flöt sem ekkert fer ķ gegnum. Uppstreymiš ķ fęribandalķkaninu veršur m.a. vegna śtstreymis (divergence) ķ efri hluta vešrahvolfsins, ķ staš žess lofts sem leitar ķ sundur veršur aš koma loft aš nešan. Ég vona aš tękifęri gefist sķšar til aš skżra įstęšur śtstreymisins.

(iii) Hįloftavindröst eša hes hennar (oftast pólröstin) sem fer einnig ķ gegnum lęgšakerfiš, eftir nišurstreymi sem gerir žaš mjög žurrt, leitar žetta loft aftur upp nęrri nęrri lęgšarmišjunni og myndar žar žurru rifuna (dry slot) sem mį sjį į gervihnattamyndum af vaxandi lęgšakerfi.

Öll žessi einkenni žrjś sįust mjög vel į illvišrislęgšunum sem hér voru til umfjöllunar fyrir rśmri viku. Viš skulum halda žessum žremur hugtökum til haga: Hlżja fęribandiš, kalda fęribandiš, žurra rifan.


Stórtękur 18. febrśar

Vešrahamur vetrarins į Ķslandi nęr aš mešaltali hįmarki frį žvķ um įramót og fram til um 20. febrśar.  Varla er hęgt aš segja aš marktękur munur sé į illvišratķšni yfir žennan tķma. En frį og meš góu fer vetri aš halla žótt hęgt gangi ķ fyrstu. Ķ uppkasti aš skrį um illvešur sem ég er aš taka saman kemur fram aš 18. febrśar hafa oršiš nokkur minnisverš stórslys hér į landi og ķ skrį minni falla nś 18 atburšir į žann dag. Žeim į sjįlfsagt eftir aš fjölga žegar fleira kemur ķ ljós.

Ég ętla ekki aš telja upp alla 18 atburšina en nefna fįeina žį minnisstęšustu.

Įriš 1885 bišu 24 bana žegar grķšarlegt snjóflóš féll śr Bjólfinum į Seyšisfirši ofan ķ byggšina. Fjórtįn hśs tók af og um 80 manns lentu ķ flóšinu. Fleiri hśs uršu fyrir skemmdum. Vķšar fóru hśs og hjallar ķ snjóflóšum į Austfjöršum um svipaš leyti enda voru snjóžyngsli óvenjuleg žennan vetur.

Sama dag įriš 1910 fórust 20 manns ķ miklu snjóflóši śr Bśšargili ķ Hnķfsdal ķ sjó fram. Tólf til višbótar slösušust en fįeinir lifšu flóšiš af. Flóšiš var hluti af grķšarlegri og langri snjóflóšahrinu į Vestfjöršum. Žennan vetur voru feykileg snjóžyngsli vķša um land.

Žrišja stórslysiš 18. febrśar varš 1959 žegar vitaskipiš Hermóšur fórst meš 12 mönnum undan Höfnum į Reykjanesi ķ aftakaśtsynningsvešri. Tķu dögum įšur hafši togarinn Jślķ farist į Nżfundnalandsmišum meš 30 mönnum og gręnlandsfariš Hans Hedtoft viš Hvarf į Gręnlandi meš 95 manns innanboršs. Flestir sem žennan febrśar muna gleyma aldrei óhugnašinum sem fylgdi žessum atburšum. En vešriš 17. til 18. febrśar olli grķšarlegu tjóni, mestu žó noršanlands. Hér mį telja žaš helsta:

Žak tók af hluta ķbśšarhśss į Saušįrkróki og jįrnplötur af mörgum hśsum, žar varš einnig tjón ķ höfninni. Hluti hlöšužaks fauk į bęnum Reykjavöllum ķ Tungusveit. Fjįrhśs į bęnum Kotį ķ śtjašri Akureyrar fauk og drįpust 3 kindur, mikiš af jįrni fauk af hśsum į Akureyri og heil og hįlf žök af hśsum ķ byggingu, tré rifnušu upp meš rótum, m.a. mörg velvaxin ķ Gróšrarstöšinni, bįtur fauk žar śt į sjó og vegageršarskśr fauk og skemmdi nokkra bķla. Jeppi fauk śt af vegi ķ nįgrenni Akureyrar og gjöreyšilagšist, lķtil slys uršu į fólki.

Jįrnplötur fuku af allmörgum hśsum į Hśsavķk og rśšur brotnušu, žar slösušust tvęr stślkur er žęr fuku um koll. Allmiklar skemmdir uršu į Įrskógsströnd, žak tók af hlöšu į Stęrra-Įrskógi og braggi fauk ķ Hauganesi. Skemmdir uršu į verksmišjunni į Hjalteyri og žar fuku skreišarhjallar og fleira. Žak fauk af ķbśšarhśsi į Bślandi ķ Arnarneshreppi. Skemmdir uršu į žökum į Dalvķk. Jįrnplötur fuku og rśšur brotnušu ķ Hrķsey, sömuleišis į Grenivķk. Žak tók af hlöšu į Litla-Gerši žar ķ grennd. Hįlft žak tók af ķbśšarhśsi į Svalbarši į Svalbaršsströnd, žar ķ sveit varš vķša foktjón. Allmiklar rafmagns- og sķmabilanir uršu ķ Eyjafirši.

Meir en helmingur žaks į ķbśšarhśsi į Stöng ķ Mżvatnssveit fauk og vķšar fauk jįrn žar ķ sveit. Talsveršir heyskašar uršu ķ Ašaldal og minnihįttar tjón varš į nokkrum bęjum ķ Bįršardal. Minnihįttar foktjón varš ķ Mżrdal og į Ströndum. Ekkert hafši veriš flogiš innanlands ķ 6 sólarhringa žegar hér var komiš.

Žaš mį taka fram aš talsvert tjón varš ķ fleiri vešrum vikuna į undan i óvenjusnarpri illvišrasyrpu.

Tvö eftirtektarferš fokvešur hafa gengiš yfir Seyšisfjörš žennan mįnašardag. Hiš fyrra 1889 ķ vestan- og noršvestanofsa eins og stundum gerir ķ firšinum. Stórt sķldveišihśs brotnaši. Ķ žvķ eyšilögšust eša skemmdust 10 til 20 bįtar og  mörg hundruš sķldartunnur. Fleiri hśs uršu fyrir skemmdum.

Sķšara fokvešriš į Seyšisfirši er nżlegt, 2003. Mikiš tjón varš į a.m.k. 30 einbżlishśsum ķ sunnan ofsavešri. Žrjś hśsanna stórskemmdust, fjöldi bķla dęldašist og tré rifnušu upp meš rótum. Kerra fauk į björgunarsveitarmann sem höfuškśpubrotnaši. Skemmdir uršu vķšar į Austfjöršum, en minnihįttar aš sögn. Žak losnaši į fiskmarkašshśsi į Vopnafirši. Sunnanofsavešur munu vera sjaldgęf į Seyšisfirši


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg151217-1917pmet-a
  • w-blogg161217d
  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (16.12.): 149
  • Sl. sólarhring: 173
  • Sl. viku: 1810
  • Frį upphafi: 1523345

Annaš

  • Innlit ķ dag: 121
  • Innlit sl. viku: 1473
  • Gestir ķ dag: 109
  • IP-tölur ķ dag: 107

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband