Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2023

Af Stóra-Bola

Kuldapollur kanadķsku heimskautasvęšanna - sį sem viš höfum til hęgšarauka nefnt Stóra-Bola hér į hungurdiskum - hefur veriš fremur litiš įberandi fram undir žetta ķ vetur. Žegar hann hefur nįš sér į strik hefur hann oftast rįšist ķ vesturvķking - fjarri okkur - en viš höfum sķ stašinn setiš ķ straumum śr Noršurķshafi - ekki eins illkynjušum hvaš haršvišri snertir - aš žessu sinni. 

Nś er hins vegar sś staša uppi aš Stóri-Boli hefur nįš fullum vetrarstyrk. Į kortinu hér aš nešan eru fjórir fjólublįir litir - en litir tįkna žykktina. Hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Dekksti liturinn sżnir svęši žar sem hśn er minni en 4740 metrar. Ritstjórinn talar gjarnan um ķsaldaržykkt žegar minnst er į svo lįgar tölur (žaš er reyndar bara oršaleppur - til hęgšarauka og hryllings). 

w-blogg300123a

Kortiš er śr safni evrópureiknimišstöšvarinnar og gildir kl.18 į morgun, žrišjudaginn 31. janśar 2023. Rauša örin bendir į lęgšina sem veldur illvišrinu į landinu ķ dag (mįnudag). Henni er eiginlega sparkaš śt af boršinu - gengur sušaustur til Póllands og grynnist. 

Ķ vestri sjįum viš Stóra-Bola. Hann er hér į hefšbundnum slóšum og viš megum segja ķ stórum drįttum venjulega śtlķtandi mišaš viš įrstķma. Žykktin nęrri mišju er 4680 metrar - um 200 metrum minni en viš höfum nokkru sinni séš hér viš land - og 300 metrum minni en lęgst hefur oršiš ķ vetur. En žessi kuldi allur - og hįloftavindar ķ kringum hann eru mikill lęgša- og illvišramatur - lķtiš mį śt af bregša. Ķ žessari stöšu höfum viš oft sloppiš viš öll meirihįttar vandręši - en į slķkt er aldrei treystandi.

Nś viršast reiknimišstöšvar nokkuš sammįla um aš Boli taki į rįs sušur į bóginn, rįšist į sušausturhéruš Kanada og jafnvel Nżja-England - meš ķsaldarkulda. Žaš er kannski ekki alveg einstakt, en ekki algengt. Žetta kuldakast į aš vķsu ekki aš standa lengi - og kuldinn ķ mišju Bola mildast. Spįrnar eru hins vegar ekki sammįla um žaš hvaš gerist svo - nema aš žęr kasta fjölmörgum illkynja lęgšum ķ įtt til Ķslands - żmist žį ķ formi śrhellissunnanvešra - eša vestansnjókomuofsa - sumar bjóša einnig upp į hrķšarvešur fyrir noršan og austan. 

En allt er žetta enn ašeins eitthvaš ķ „huga“ lķkana - žau vita vart sitt rjśkandi rįš - viš vonum bara aš vel fari. 

 


Erfiš vika (fyrir spįlķkön - og vešurfręšinga kannski lķka)?

Nś viršist vešurlagi žannig hįttaš aš spįr marga daga fram ķ tķmann eru mjög śt og sušur - breytast stórlega frį einni spįrunu til annarrar. Stórar lęgšir birtast nįnast upp śr engu eša hverfa jafnharšan śt śr spįm. Žetta er svosem ekki mjög óalgengt įstand - žaš abbast bara sjaldan upp į okkur. En žegar ekki eru nema tveir sólarhringar undir er langoftast komin meiri festa į spįr (žótt óvissa sé ętķš nokkur fram į sķšustu stundu).

Spįlķkön hafa ķ allmarga daga gert rįš fyrir žvķ aš lęgš kęmi aš landinu į mįnudaginn kemur (30. janśar). Spįr bandarķsku vešurstofunnar hafa lengst af gert talsvert śr henni (žó ekki alveg samfellt), en evrópureiknimišstöšin ekki fengist til žess aš taka vel undir - hśn hefur aš vķsu veriš meš lęgšina - en bęši grynnri og žar aš auki sent hana sem skjótast austur til Fęreyja - ekki valdandi verulegu illvišri hérlendis. 

Nś hefur oršiš breyting į og reiknimišstöšvarnar tvęr oršnar meira sammįla. Lęgšin er aš komast inn į kortiš - hśn er nś ķ kringum 1020 hPa ķ mišju, sušur į 40. breiddargrįšu, sušsušaustur af Nżfundnalandi - hreyfist mjög hratt til noršausturs žannig aš hśn į aš vera hér skammt fyrir sušvestan land sķšdegis į mįnudag - eftir tveggja sólarhringa siglingu og óšadżpkun - um 60 hPa. 

Lęgšin į hins vegar aš stašnęmast um stund fyrir sušvestan land - žaš er žvķ allsendis óvķst hversu vont vešur fylgir henni hér. Satt best aš segja óžęgilega óljóst. Sem stendur er Vešurstofan meš gular višvaranir um landiš sunnanvert undir kvöld į mįnudag - og lķklegt er aš žęr haldist - ekki er ólķklegt aš žęr verši eitthvaš žyngdar žegar nęr dregur. Žeir sem eitthvaš eiga undir vešri ęttu žvķ aš fylgjast vel meš spįm, bęši frį Vešurstofunni og öšrum til žess bęrum ašilum (sem hungurdiskar eru ekki). 

Spįr fyrir afgang vikunnar eru satt best aš segja talsvert śt og sušur. Reiknimišstöšvar viršast žó sammįla um aš lęgšin djśpa fari austur um Fęreyjar žrįtt fyrir allt - kannski hafa žį allir haft rétt fyrir sér į einhvern hįtt. 

Hér aš nešan er erfišur pistill um óšadżpkunina sjįlfa - hvernig sjį mį hana į korti sem sżnir samspil raka ķ nešri lögum lofthjśpsins og vešrahvarfanna. Ekki fyrir alla - en 

w-blogg280123a

Viš höfum stöku sinnum brugšiš upp korti sem žessu hér į hungurdiskum. Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting į Noršur-Atlantshafi annaš kvöld (sunnudag 29. janśar kl.24). Ķsland er rétt ofan viš mišja mynd. Litafletirnir segja frį žvķ sem kallaš er stöšugleikastušull. Hann reiknast hér sem mismunur į męttishita ķ vešrahvörfum og jafngildismęttishita ķ 850 hPa-fletinum. [Žetta sķšasta hljómar eins og sunnudagskrossgįta Morgunblašsins - aušrįšiš fyrir innvķgša, en illskiljanlegt flestum öšrum). 

Rauša svęšiš sušaustan og austan viš lęgšarmišjuna sušvestur ķ hafi sżnir hvar mjög rakt loft af sušręnum uppruna er į ferš (hįr jafngildismęttishiti ķ 850 hPa). Rauša og brśna svęšiš fyrir vestan kerfiš sżnir mjög lįg vešrahvörf (męttishiti ķ žeim er lįgur). Žessi lįgu vešrahvörf nįlagst raka loftiš viš lęgšina eins og veggur - žegar žessi tvö raušu svęši snertast (ķ nįmunda viš hringinn sem markašur er į kortiš) fer lęgšarmišjan ķ óšadżpkun - grķšarlegt magn raka žéttist (og vešrahvörfin dragast nišur śr öllu valdi. Hlżr kjarni veršur til ķ lęgšarmišju. Fleira skemmtilegt kemur lķka viš sögu - en lįtum aš eiga sig.


Fimmtķu įr frį upphafi eldgossins į Heimaey

Eins og fram hefur komiš ķ flestum fjölmišlum eru nś 50 įr lišin frį upphafi eldgossins į Heimaey. Ritstjóri hungurdiska var žį staddur ķ Noregi og fylgdist žvķ meš athuršum śr talveršri fjarlęgš - og žvķ hvernig fréttir gįtu brenglast į ekki lengri leiš. Žegar žessir atburšir eru rifjašir upp er žess jafnan getiš aš floti eyjamanna hafi veriš ķ höfn vegna illvišris daginn įšur, en žegar gosiš hófst hafi veriš besta vešur. Žetta var afskaplega heppilegt svo ekki sé meira sagt. Žó flestir viti žetta skulum viš samt rifja vešriš upp ķ mjög stuttu mįli. 

Janśarmįnušur var sérlega hlżr, en nokkuš umhleypingasamur. Tķmaritiš Vešrįttan segir um mįnušinn:

Tķšarfariš var óvenju milt og var tališ hagstętt vķšast hvar. Sunnanlands var žó votvišrasamt og umhleypingasamt og gęftir slęmar. Jörš var oft auš og jafnvel klakalaus og hagar vķšast góšir. Fęrš var yfirleitt góš.

Um vešriš žann 22. og 23. segir sama heimild:

Ašfaranótt ž. 22. fór aš hvessa į sušaustan og austan, en žį var djśp lęgš fyrir sušvestan land. Varš stormur viš sušvesturströndina um morguninn ž. 22. og vķša hvasst og rigning sķšari hlutann. Vindur snerist žį til sušurs og sušvesturs, og lęgši jafnframt. Ž. 23. var fyrst hęgvišri, en sķšari hluta dags fór lęgš noršaustur fyrir sunnan land, og vindur varš noršlęgur og noršvestlęgur meš śrkomu, er į daginn leiš.

Kortiš hér aš nešan sżnir endurgreiningu japönsku vešurstofunnar og gildir um hįdegi mįnudaginn 22. janśar.

Slide1

Lęgšarmišjan er um 947 hPa djśp ķ mišju og situr rétt austan viš Hvarf į Gręnlandi. Į undan henni fer mikill vindstrengur - tengdur samskilum sem berast hratt til noršausturs ķ įtt til landsins. Sušvestur ķ hafi er sķšan önnur lęgš į hrašri leiš til noršausturs - įbyggilega įhyggjuefni vešurfręšinga žennan dag. En hśn fór sķšan rétt fyrir austan land.

Slide2

Nęsta mynd sżnir bśt śr vešurskeytum frį Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum į žriggja klukkustunda fresti žessa tvo daga. Viš sjįum aš frostlaust er allan tķmann, og hiti sveiflast reyndar ekki svo mjög, ķviš hlżrra į undan skilunum - og rétt į eftir žeim - heldur en sķšar. Vindur er fyrst af sušaustri, sķšan austsušaustri var 33,5 m/s į hįdegi (12 vindstig) og 31,4 m/s  (11 vindstig) kl.15 sķšdegis. Slydduél var fyrst um morguninn, en sķšan rigning. Vešur var ekki sérlega slęmt daginn įšur (sunnudagur) og veit ritstjóri hungurdiska ekki hvort skipstjórar héldu ķ land vegna vešurs - eša vešurspįr - en skip voru ķ höfn hina örlagarķku nótt. Kannski einhver geti upplżst žaš?

En klukkan 18 höfšu skilin gengiš yfir. Loftvog hafši stigiš snögglega ķ kjölfar žeirra (um 6,3 hPa į 3 klst), vindur hafši gengiš mikiš nišur, var 13,9 m/s kl.18, eša 7 vindstig (sem žykir reyndar talsvert į stundum ķ Reykjavķk) og įttin snśist ķ sušsušvestur. Śrkomulaust var į athugunarstaš - en śrkoma ķ grennd. Žegar kom fram undir mišnętti lęgši enn og žį var vindur kominn nišur ķ 6,2 m/s (4 vindstig) og kl. 3 um nóttina var vindur ašeins 2,1 m/s (1 vindstig). Sķšan jókst vindur heldur aš nżju, en varš aldrei mikill allan fyrsta gosdaginn. Um hįdegiš gerši slyddu. Žar fór vestasti hluti śrkomubakka lęgšarinnar nżju. 

Slide3

Hér mį sjį endurgreininguna fyrir mišnętti - rétt įšur en gosiš hófst. Skilin voru žį komin langleišina yfir landiš, en nżja lęgšin ķ töluveršum vexti sušur ķ hafi - en hśn fór hjį įn mikilla įhrifa eins og įšur sagši. 

Slide4

Góšvišriš um nóttina nįši til landsins alls aš kalla mįtti. Kortiš sżnir stöšuna kl. 3. Hvergi blęs nema į Hornbjargsvita. Takiš eftir žvķ hversu fįar vešurstöšvarnar eru mišaš viš žaš sem nś er - en į móti kemur aš upplżsingar eru um bęši vešur og skyggni - sem ašeins sįrafįar sjįlfvirkar stöšvar rįša viš. 

Björgunarašgeršir hefšu veriš mun erfišari ķ illvišri (eins og oft hefur veriš bent į). Ritstjóri hungurdiska óskar Eyjamönnum alls hins besta. 


Kaldur mörsugur

Mörsugur er žrišji vetrarmįnušur ķslenska misseristķmatalsins. Aš žessu sinni hófst hann 21. desember og honum lauk į fimmtudaginn var, 19. janśar. Hann var óvenjukaldur aš žessu sinni. Viš getum reiknaš mešalhita hans rétt eins og hinna hefšbundnu almanaksmįnaša, en til žess aš geta gert žaš žurfum viš aš eiga mešalhita hvers dags. Hann er ekki į (tölvu-)lager fyrir allar stöšvar nema til 1949. Į Akureyri getum viš fariš aftur til 1936, ķ Reykjavķk aftur til 1871, en slęšing af dögum vantar žar. Lengst er hitadęgurröšin ķ Stykkishólmi, hśn nęr aftur til 1846, mörsugur 1846 til 1847 er sį fyrsti sem viš eigum mešaltal fyrir. Įtta daga vantar ķ hitamęlingar ķ Hólminum į mörsugi 1919-1920 - fyrir įramótin. 

Viš lķtum nś į lķnurit sem sżnir mörsugsmešalhitann ķ Stykkishólmi. Įrtališ er sett į sķšari hluta mįnašarins - mįnušurinn nęr alltaf yfir įramótin. Žar sem stendur 2023 į viš mörsug 2022 til 2023.

w-blogg220123

Lóšrétti įsinn sżnir mešalhita, en sį lįrétti įr (aftur til 1847). Viš sjįum ekki sérlega mikla tķmabilaskiptingu, žó mjakast hiti hęgt upp į viš, leitni reiknast +0,8 stig į öld. Undanfarin įr hefur breytileiki milli įra veriš talsvert minni en var įšur - žar til nś aš hinn kaldi mörsugur sem nś er nżlišinn sker sig mjög śr. Viš žurfum aš fara aftur til įrsins 1984 til aš finna eitthvaš įmóta. Žį stóš yfir um 10 įra tķmabil mjög kaldra mörsuga - sker sig reyndar śr į öllu tķmabilinu sem viš horfum hér į. Į hlżindaskeišinu 1925 til 1964 komu fįeinir įmóta kaldir mörsugar og nś, nefnum hér 1959 og 1936. Žaš er mörsugur 1918 (1917 til 18) sem var langkaldastur į öllu tķmabilinu, 1874 og 1881 eru žó ķ svipušum flokki. 

Mjög hlżir mörsugir sżnast heldur fęrri hin sķšari įr en var į fyrra hlżskeiši. Hlżjastur var mörsugur 1928 til 1929 og įmóta hlżr 1846 til 1847, žį var lķka męlt ķ Reykjavķk og stašfesta žęr męlingar hlżindin. 

Eins og fram hefur komiš ķ fréttapistli Vešurstofunnar hafa sólskinsstundir aldrei męlst jafnmargar eša fleiri ķ Reykjavķk heldur en ķ nżlišnum desember. Žaš er žvķ fróšlegt aš lķta einnig į skżjahuluna. Hśn var aš mešaltali ekki nema 3,6 įttunduhlutar. Žetta er lęgsta tala sem viš vitum um ķ Reykjavķk ķ desember. Viš žurfum aš fara allt aftur til mars 1962 til aš finna jafnlįga tölu ķ nokkrum mįnuši, žį var mešalskżjahula einnig 3,6 įttunduhlutar. Sama var ķ febrśar 1955. Įriš 1949 varš rof ķ skżjaathugunarhįttum į landinu, en samanburšur sżnir žó aš skżjahula hefur nęr įreišanlega veriš įmóta lķtil ķ Reykjavķk ķ febrśar og mars 1947 og var ķ desember nś, sömuleišis ķ febrśar 1936. En žetta er alla vega mjög óvenjulegt įstand - bęši hitafar og skżjahula. Heišrķkjan żtti undir žaš aš tiltölulega kaldara hefur veriš į Sušvesturlandi heldur en ķ öšrum landshlutum - vik hafa veriš meiri. Žannig var einmitt stašan ķ hinum bjarta febrśar 1947 og nefndur var hér aš ofan. 

Taka skal fram aš ritstjórinn er alls ekki viss um aš viš hęfi sé aš nota fleirtölumyndir į ķslensku mįnašanöfnin - žęr eru aš jafnaši ekki notašar į hin hefšbundnu almanaksmįnašanöfn. Rétt aš bišjast afsökunar į žessum subbuskap. 


Fyrstu 20 dagar janśarmįnašar

Fyrstu 20 dagar janśarmįnašar hafa veriš kaldir. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -3,5 stig og er žaš -4,0 stigum nešan mešallags įranna 1991-2020 og -4,5 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er kaldast mešal sömu daga į öldinni, hlżjastir voru žeir įriš 2002, mešalhiti žį +4,1 stig. Į langa listanum er hiti nś ķ 139. sęti (af 151) - langt sķšan viš höfum komist svo nešarlega į žeim lista (yfirleitt). Kaldast var 1918 mešalhiti žį -10,6 stig, en hlżjastir voru žessir sömu 20 dagar įriš 1972, mešalhiti žį +4,7 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 20 daga mįnašarins -2,9 stig. Žaš er -2,1 stigi nešan mešallags 1991 til 2020 og -2,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er ekki nęrri žvķ eins óvenjulegt vik og vikiš ķ Reykjavķk. Frį 1936 (viš eigum daglegar tölur ekki lengra aftur ķ tölvutęku formi) hafa fyrstu 20 dagar janśar 31 sinni veriš kaldari heldur en nś (kaldastir 1959, en žį var mešalhiti žeirra -9,0 stig.
 
Žessir janśardagar eru žeir köldustu į öldinni viš Faxaflóa, Breišafjörš, į Ströndum og Noršurlandi vestra og į Sušurlandi. En žrišjukaldastir į Vestfjöršum, Noršurlandi eystra, Austurlandi aš Glettingi, Austfjöršum og į Mišhįlendinu. Į einstökum stöšvum er neikvęša vikiš mišaš viš sķšustu tķu įr minnst į Fįskrśšsfirši, -1,4 stig, en mest į Žingvöllum, -6,9 stig.
 
Śrkoma hafur męlst 30,0 mm ķ Reykjavķk og er žaš nęrri mešallagi. Į Akureyri hefur hśn męlst 32,4 mm, sem er um žrķr fjóršu hlutar mešalśrkomu žar.
 
Sólskinsstundir hafa męlst óvenjumargar ķ Reykjavķk, 45,4, 33 stundum umfram mešallag. Lķtillega fleiri stundir męldust sömu daga 1959.

Óvenjulegt śtlit himins

Žeir sem hafa augun „śti“ hafa efalķtiš tekiš eftir óvenjulegum litbrigšum himinsins ķ heišrķkjunni žessa dagana - įstandiš er nįnast óešlilegt. Mest ber į žessu viš sólarupprįs og sólarlag, en sést lķka į öšrum tķmum. Langlķklegasta įstęšan er sś aš vatn śr eldgosinu mikla į Tonga-eyjum fyrir įri (15. janśar 2022) hefur loksins nįš til heišhvolfsins hér į noršurslóšum. Hugsanlega eru einhver gosefni önnur einnig į ferš. Sem kunnugt er var sprengingin sérlega öflug (heyršist til Alaska) og žrżstibylgjan fór mörgum sinnum kringum jöršina. 

Sagt er aš heišhvolfiš verši mörg įr aš jafna sig - žar er aš jafnaši mjög lķtiš af vatni, en žaš sem žangaš berst er lengi aš hverfa - enn lengur en aska. Gosiš mikla sem varš ķ Pinatubofjalli į Filippseyjum ķ jśnķ 1991 olli miklum breytingum į śtliti himinsins hér į landi - strax ķ október žaš įr og var śtlitsbreytingin greinanleg hįtt į annaš įr - en žį var mikiš magn ösku lķka į ferš, auk vatnsgufu. Samskipti sušur- og noršurhvela jaršar ganga hęgt fyrir sig - tępa fjóra mįnuši tók aš koma efninu śr Pinatubo hingaš noršur, en žaš hefur tekiš um įr fyrir efniš śr Tonga-gosinu. 

Viš höfum meiri reynslu af įsżndarbreytingum himinsins eftir stór öskugos heldur en gos eins og į Tonga. Žvķ er vel žess virši aš gefa žessu nįttśrufyrirbrigši gaum - og lįta žaš ekki framhjį sér fara. 

Ritstjóri hungurdiska stundar myndatökur lķtt nś oršiš, en sjįlfsagt eru margir meš myndavélar/sķma į lofti žessa dagana. 


Fyrri hluti janśarmįnašar

Fyrri hluti janśar hefur veriš óvenjukaldur. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -3,2 stig, -3,9 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020. Žetta er langkaldasta janśarbyrjun į öldinni ķ Reykjavķk, en hlżjast var aftur į móti ķ janśar 2002, mešalhiti žį +4,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 131. hlżjasta sęti (af 151) og er sį lęgsti sķšan 1984. Žį var hins vegar nokkuš illvišrasamt, en nś hefur lengst af fariš allvel meš vešur um meginhluta landsins - aš minnsta kosti. Hlżjastur var fyrri hluti janśar 1972, mešalhiti žį +5,9 stig, en kaldast var 1918, mešalhiti -9,5 stig.

Į Akureyri er mešalhiti nś hęrri en ķ Reykjavķk, eša -2,5 stig, -1,8 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -2,5 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Žetta er kaldasta janśarbyrjun aldarinnar viš Faxaflóa, į Ströndum og Noršurlandi vestra, og į Sušaustur- og Sušurlandi. Į Noršausturlandi, Austurlandi aš Glettingi og į Austfjöršum er hitinn ķ 20. hlżjasta sęti (af 23) (fjóršakaldasta).

Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum, Mest er vikiš į Žingvöllum, -6,9 stig, en minnst į Streiti -1,2 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 15,8 mm, rķflegur žrišjungur mešalśrkomu, fjóršažurrasta janśarbyrjun aldarinnar. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 19,8 mm, rśm 60 prósent mešalśrkomu.

Sólskinsstundir hafa męlst 29,8 ķ Reykjavķk og hafa ašeins einu sinni męlst fleiri ķ fyrri hluta janśar, žaš var 1959. Į Akureyri er enn sólarlaust.


Óvenjumikill munur į mįnašamešalhita

Margir hafa nefnt viš ritstjóra hungurdiska hiš óvenjulega mešalhitafall milli nóvember- og desembermįnaša sķšasta įrs (2022). Sérlaga hlżtt var ķ nóvember en kalt ķ desember. Munur į milli mešalhita mįnašanna var allvķša um og yfir 10 stig, mestur žó į Žingvöllum. (9,0 stig ķ Reykjavķk). 

Mešalhiti į Žingvöllum var +4,6 stig ķ nóvember, en -7,1 stig ķ desember. Žetta var nęsthlżjasti nóvember sem vitaš er um (heldur hlżrra var 1945). Desember er aftur į móti sį kaldasti sem vitaš er um žar um slóšir. Munurinn į mešalhita mįnašanna tveggja nś var 11,7 stig. Sżnist ķ fljótu bragši (en žó ekki aš alveg óathugušu mįli) aš žetta sé mesta hitafall milli mešalhita tveggja mįnaša į Ķslandi. [Hiti féll um 10,2 stig viš Mżvatn į milli október og nóvember 1996].

Žetta slęr žó ekki śt mestu breytingu ķ hina įttina - mešalhiti ķ mars 1881 var -19,8 stig į Siglufirši, en +0,1 stig ķ aprķl (munur 19,9 stig). Munurinn milli hita žessara mįnaša var 16,3 stig ķ Stykkishólmi og 15,5 stig ķ Grķmsey (įreišanlegri mešaltöl heldur en žau frį Siglufirši).

Aš mešaltali er munur į hita hlżjasta og kaldasta mįnašar įrsins į Žingvöllum 14,8 stig, var mestur 1936, 20,2 stig, en minnstur 10,4 stig, 1972. Įriš 2022 var hann 17,5 stig. Samfelldar męlingar į Žingvöllum og nįgrenni nį aftur til sumarsins 1934.


Fyrstu tķu dagar janśarmįnašar

Fyrstu tķu dagar janśarmįnašar hafa veriš kaldir um meginhluta landsins. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -2,4 stig og er žaš -3,2 stigum kaldara en sömu daga į įrunum 1991 til 2020 og -3,9 stigum kaldara en mešaltal sķšustu tķu įra. Ķ Reykjavķk rašast hitinn ķ 21. hlżjasta sęti (žrišjakaldasta) į öldinni. Hlżjastir voru sömu dagar 2019, mešalhiti žį +4,9 stig, kaldastir voru žeir hins vegar 2001, mešalhiti -4,7 stig. Į langa listanum er hitinn ķ Reykjavķk ķ 115.-sęti (af 151). Hlżjast var 1972, mešalhiti +6,7 stig, en kaldast 1903, mešalhiti -7,7 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś -2,0 stig. Žaš er -1,4 stig nešan mešalhita 1991 til 2020 og -2,6 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Į spįsvęšunum hefur veriš aš tiltölu kaldast į Ströndum og Noršurlandi vestra og į Sušurlandi. žar er hiti sį žrišjilęgsti į öldinni. Hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Austurlandi aš Glettingi og į Austfjöršum žar sem hiti rašast ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar. Hitavik er neikvętt į öllum vešurstöšum landsins mišaš viš sķšustu 10 įr, mest er vikiš į Žingvöllum, -6,1 stig, en minnst į Streiti, -0,2 stig.
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 15,8 mm og er žaš um 60 prósent mešalśrkomu. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 16,2 mm, um 90 prósent mešalśrkomu. Į Dalatanga hefur śrkoma męlst meir en tvöfalt mešallag sömu daga.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 9,2 ķ Reykjavķk, ķviš fleiri en ķ mešalįri, en sólarlaust hefur veriš į Akureyri (žó sól geti nś sést žar fįeinar mķnśtur į dag sé bjart vešur).
 
Ekki sér enn fyrir endann į kuldatķšinni. 

Litlar efnislegar breytingar

Ekki er aš sjį afgerandi breytingar į vešurlagi į nęstunni. Aš vķsu er ekki alveg jafnkalt framundan eins og hefur veriš og eitthvaš veršur um vind og snjóhraglanda - ašallega žó fyrir noršan og į Vestfjöršum. Vonandi ekki mikiš um stórvišri į žessum stórvišrasamasta tķma įrsins. 

w-blogg060123a

Kortiš sżnir spį everópureiknimišstöšvarinnar sem gildir sķšdegis į morgun (laugardag 7.janśar). Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar - af žeim rįšum viš vindstefnu og styrk ķ mišju vešrahvolfi, en litir sżna žykktina. Hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ minni sem hśn er žvķ kaldara er loftiš. Žykktin yfir Ķslandi į aš vera nęrri mešallagi įrstķmans į morgun (eša lķtillega yfir žvķ) - og žvķ ekki sérlega kalt (vķšast hvar). 

Viš sjįum aš heimskautaröstin er nęr alls stašar ķ sušlęgri stöšu. Ķ kringum hana er gjarnan illvišrasamt. Stóru kuldapollarnir eru ekki nęrri okkur. Sį vestari (sem viš höfum gjarnan til gamans kallaš Stóra-Bola er harla aumingjalegur og hefur lengst af veriš žaš žaš sem af er vetri. Hann hefur aš vķsu gert einhverjar skyndisóknir til sušurs, bęši um vestanverša Noršur-Amerķku og einnig langt sušur um Bandarķkin - en žęr hafa ekki stašiš lengi. Góšur kraftur er hins vegar ķ bróšur hans - sem viš köllum stundum Sķberķu-Blesa. Hann er (eins og oftast) vķšs fjarri okkur. Illvišri fylgja oft žessum kuldapollum - fari žeir śr sķnum venjulegu bęlum - en ekki veršur žaš į okkar slóšum nęstu daga. 

Žegar svona stendur į eru žaš helst tvenns konar illvišri sem geta plagaš okkur. Annars vegar er žaš žegar hlżrra loft (ekki endilega mikiš hlżrra) sękir fram śr austri eša sušaustri ķ įtt aš Gręnlandi. Žį žrengir aš kalda loftinu žar og žaš vill žrżstast sušvestur um Gręnlandssund - og jafnvel Ķsland (ekki fer žaš ķ gegnum jökulinn). Žannig staša viršist koma upp nś um helgina og einhverjar gular hrķšarvišvaranir eru ķ gildi ķ spįm Vešurstofunnar - rétt fyrir žį sem eitthvaš eiga undir - eša eru į feršalögum aš gefa žeim gaum. 

Ķ stöšu sem žessari getur hins vegar komiš upp sś staša sem ritstjórinn kallar öfugsniša - lķtillega almennara hugtak heldur en hinn gamalgróni hornriši - en sama ešlis. Noršaustanįtt er ķ nešstu lögum (jašarlaginu) en sušvestanįtt efra. Žį snjóar į Sušur- og Sušvesturlandi. Ekki žarf mikiš til aš žessi staša komi upp hér langt noršan rastarinnar - harla tilviljanakennt og erfitt fyrir lķkön og vešurspįmenn. Kom žó upp fyrir nokkrum dögum - alveg įn nokkurra vandręša. 

Reiknimišstöšvar eru ķ dag ašallega sammįla um aš margar nęstu lęgšir muni halda til austurs fyrir sunnan land - įn mikilla įhrifa hér į landi - nema ķ formi įšurnefndar Gręnlandsstķflu. Rétt aš taka fram aš slķkar stķflur geta oršiš mjög illskeyttar - en vonandi erum viš ekki aš tala um neitt slķkt aš žessu sinni. Lįtum Vešurstofuna og ašra til žess bęra ašila um spįrnar - į hungurdiskum eru ekki geršar spįr. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2023
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg070623a
  • Slide16
  • Slide15
  • Slide14
  • Slide13

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (10.6.): 181
  • Sl. sólarhring: 430
  • Sl. viku: 2857
  • Frį upphafi: 2271223

Annaš

  • Innlit ķ dag: 176
  • Innlit sl. viku: 2580
  • Gestir ķ dag: 174
  • IP-tölur ķ dag: 172

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband