Ķ sumarlok

Nś er vešurstofusumrinu um žaš bil aš ljśka, žaš stendur frį 1.jśnķ til 30.september. Žaš var svalara en mešalsumar sķšustu tķu įra, -0,7 stigum nešan mešallags. Sé mišaš viš lengri tķma, t.d. 1961 til 1990 var hitinn hins vegar ofan mešallags. Myndin sżnir žetta allvel.

w-blogg300918

Hér mį sjį landsmešalhita ķ byggš į hverju sumri frį 1874 aš telja (og įgiskun nokkuš lengra aftur ķ tķmann - en viš trśum žvķ giski rétt mįtulega vel - žó aš segi okkur eitthvaš um innbyršis stöšu sumra į žvķ tķmabili). Žaš nżlišna er žrįtt fyrir allt ekki mjög nešarlega ķ heildarsafninu og sker sig ekki śr öšrum „köldum“ sumrum sķšustu 20 įra. 

Hins vegar fela mešaltölin žaš breytilega vešurlag sem var ķ sumar. Fyrrihlutinn var sérlega sólarlķtill um landiš sunnan- og vestanvert, en hlżr noršaustan og austanlands. Sķšari hlutinn var hins vegar fremur svalur, en žį skein sól um landiš sušvestanvert en žungbśnara og śrkomusamara var į Noršausturlandi. 

röšspįsvįrvik  
1812018-1,3 Sušurland
1822018-1,1 Faxaflói
1732018-1,0 Breišafjöršur
1542018-0,7 Vestfiršir
1152018-0,3 Strandir og Noršurland vestra
9620180,2 Noršurland eystra
8720180,3 Austurland aš Glettingi
1582018-0,4 Austfiršir
1892018-1,1 Sušausturland
13102018-0,4 Mišhįlendiš

Taflan sżnir mešalhitavik (mišaš viš sķšustu tķu įr) ķ einstökum landshlutum (spįsvęšum) og röš sumarsins į hitalista žessarar aldar. Viš sjįum aš vikin eru alls stašar neikvęš nema į Noršurlandi eystra og į Austurlandi aš Glettingi. Mest er neikvęša vikiš į Sušurlandi.

Fyrsti dįlkurinn sżnir röšina. Žar kemur fram aš į Sušurlandi, viš Faxaflóa og į Sušausturlandi er sumariš žaš kaldasta hingaš til į öldinni og žaš nęstkaldasta viš Breišafjörš. Į Noršurlandi eystra og Austurlandi aš Glettingi rašast žaš hins vegar nęrri mešallagi. 


Nįttśruhamfarir, hęttumat og hęttumatsrammi Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar

Ritstjóri hungurdiska hafši lengi afskipti af hęttumati vegna snjóflóša og annarra nįttśruhamfara en hętti žvķ žó fyrir nokkrum įrum. Viš žau žįttaskil tók hann saman eins konar (persónulegt) uppgjör žar sem fjallaš er um hęttumatsmįl į almennum grundvelli. Žetta uppgjör fer hér į eftir (sett saman fyrir fjórum įrum).

Ritstjórar gömlu landsmįlablašanna įttu žaš til aš birta eftir sig óskaplegar langlokur um ašskiljanleg mįlefni - misvel skiljanlegar žeim sem ekki tóku žįtt ķ umręšunni. Ritstjóra hungurdiska koma žessar gömlu (tilgangslitlu?) langlokur óhjįkvęmilega ķ hug viš birtingu textans hér aš nešan og bišur lesendur velviršingar - en žeir mega gjarnan hafa ķ huga aš žeir žurfa žó alltént ekki aš greiša fyrir - eins og lesendur blaša fyrri tķma. Til hagręšis įhugasömustu lesendum hefur pdf-gerš ritgeršarinnar veriš lögš sem višhengi meš žessum pistli, myndir eru skżrari žar en hér aš nešan. Tölur sem birtast į stangli ķ hornklofum [] vķsa til aftanmįlsgreina. 

Inngangur

Snjóflóšin hér į landi 1994 og 1995 ollu stórkostlegu mann- og eignatjóni. Ķ framhaldinu voru öll snjóflóšamįl og žar meš hęttumat tengt žeim tekin til endurskošunar frį grunni. Sömuleišis var įkvešiš aš verja umtalsveršum fjįrmunum til rannsókna, višvarana og varnarvirkjaframkvęmda. Umhverfisrįšuneytinu var falin įbyrgš į mįlaflokknum og hlutverk Vešurstofunnar aukiš verulega.

Įriš 1999 gaf Alžjóšavešurfręšistofnunin (WMO) śt skżrslu um hęttumat vegna nįttśruhamfara. Žį var aš ljśka sérstökum įratugi įtaks Sameinušu žjóšanna gegn afleišingum nįttśruhamfara [1990 til 1999]. Ķ ljós kom aš snjóflóšahęttumat Vešurstofunnar féll mjög vel aš žeim ramma sem skżrslan setti fram. Ķ framhaldi af birtingu hennar var rituš greinargerš žar sem matsašferšir [hęttumatsrammi] sem Alžjóšavešurfręšistofnunin męlti meš og žęr sem notašar voru viš snjóflóšahęttumat Vešurstofunnar voru bornar saman. Greinargeršin er ašgengileg į vef Vešurstofunnar.

Ķ framhaldi af hamfaraįratugnum var sķšan stofnaš til alžjóšasamstarfs um varnir og višbrögš gegn nįttśruhamförum. Į ensku nefnist žaš United Nations International Strategy for Disaster Reduction, skammstafaš unisdr. Sķšan hefur mikiš starf fariš fram į vettvangi žessara samtaka, en žvķ mišur hefur Ķsland ekki séš sér fęrt aš taka žįtt ķ žvķ nema ķ mżflugumynd. Von er žó til aš žaš breytist. Upplżsingar um störf unisdr, skżrslur sem komiš hafa śt į žess vegum, og upplżsingar um hugtök sem notuš eru mį finna į vef verkefnisins.

Eru allir sem eitthvaš koma nęrri hęttumati eša hafa įhuga į žvķ hvattir til aš kynna sér efni sem žar mį finna.

Įherslubreytingar ķ hęttumati

Įšur en hęttumatsramminn veršur skżršur nįnar mį lķta į lista um žęr įherslubreytingar sem hafa oršiš į sķšustu 15 til 25 įrum varšandi mat af žessu tagi. Įšur fyrr var yfirleitt litiš į hamfarirnar sjįlfar og ešli žeirra sem meginvišfangsefni hęttumats. Nś er skżr greinarmunur geršur į tjónmętti vįr annars vegar, žar sem įtt er viš stęrš og ešli ógnarinnar og hverjar séu lķkur į aš hśn rķši yfir, og hins vegar tjónnęmi višfangsins – hvaš žaš er sem fyrir vįnni veršur og hvers ešlis žaš er og žar meš hver įhrif vįrinnar eru eša geta oršiš. Vį sem aš öšru jöfnu er lķtil en tķš getur žannig smįm saman valdiš miklu meira tjóni heldur en mikil vį sem sįrasjaldan rķšur yfir. Nįnar veršur grein gerš fyrir ešlisžįttum tjónnęmis sķšar ķ pistlinum.

Eldri įherslurNśverandi įherslur
  
Višbragšastjórn Įhęttustjórn
Vį / ógn / tjónmęttiTjónnęmi / žol
Višbrögš eftir į Fyrirbyggjandi ašgeršir
Einn greiningarašili Samvinna margra ašila
Žröngt fagsviš Fjölgreinasamvinna 
Skipulag fyrir sveitarstjórnir / stjórnvöldSkipulag meš sveitarstjórnum / stjórnvöldum
Fyrirmęli til sveitarstjórnaSamvinna meš sveitarstjórnum

Vert er aš gefa öšrum atrišum listans gaum. Nś oršiš er reynt aš draga śr tjónnęmi meš fyrirbyggjandi ašgeršum – stundum mį žannig minnka įhęttu verulega žótt tjónmętti vįrinnar breytist ekki. Į sķšari įrum hefur aukin įhersla veriš lögš į aš hęttumatsvinna sé samstarfsverkefni žar sem žekking śr mörgum vķsinda- og reynslugreinum žarf aš koma saman til aš fullur įrangur nįist. Sömuleišis er reynt aš stjórna įhęttu ķ staš žess eingöngu aš bregšast viš vį žegar og eftir aš hśn į sér staš. Einnig er mikilvęgt aš ašilar į öllum stigum stjórnsżslu sem og almenningur eigi kost į aškomu.

Helstu jaršmannręnar ógnir  – langt ķ frį tęmandi listi
   
jaršskjįlftargróšureldar fjölbreytnirżrnun/aldaušahrinur
flóš kuldaköst, hafķssķfreraeyšing
jökulhlauphitabylgjurvotlendiseyšing
eldgos/eldvirknižurrkarmengun, eitranir
snjóflóš, ķshrunjaršskjįlftasjįvarbylgjurverksmišjuóhöpp
skrišuföllskżstrokkarflutningaóhöpp
sjįvarflóš/landbrotžrumuvešur, haglélstķflubrot
gróšureyšingvešurfarsbreytingarmannvirkjahrun
fįrvišrifarsóttirtęknikešjuverkun
hrķšarbyljirósoneyšingóteljandi geimógnir
landsig, landbólgnungeislavirkni styrjaldir
   
 o.s.frv. o.s.frv.  

Helstu ógnir

Listinn er langur en langt ķ frį tęmandi[1}. Sögulega eiga žęr hęttumatsašferšir sem hér er fjallaš um rętur ķ išnašaróhappafręšum. Hęttumat vegna reksturs kjarnorkuvera, olķuhreinsistöšva og stórra verksmišja ķ efnaišnaši var unniš meira eša minna eftir žessum ašferšum allt frį žvķ um 1950 – vęri žaš į annaš borš gert.

Žegar ógn kemur ķ ljós ķ fyrsta sinn eša žį aš hśn reynist hęttulegri eša meiri heldur en haldiš var ętti aš bera upp eftirfarandi spurningar:

• Hversu mikil er įhęttan?
• Hversu mikil mį hśn vera?
• Hvaš er įhętta?

• Vitum viš fyrirfram um įstand sem rżfur įhęttuvišmiš – jafnvel žótt viš vitum ekki nįkvęmlega hvert višmišiš er?

Ķ mörgum – eša jafnvel allflestum tilvikum – kemur ķ ljós aš svör viš fyrstu žremur spurningunum eru ekki fyrir hendi. Menn žekkja ekki įhęttuna eša hversu mikil hśn er, žvķ sķšur hversu mikil hśn mį vera og oftast eru hugmyndir um įhęttu sem hugtak harla óljósar.

Ķ stöku tilviki er žó vitaš um įstand sem mun rjśfa eša hefur ljóslega rofiš įhęttuvišmiš – jafnvel žótt viš vitum ekki hvert višmišiš ķ raun og veru veršur. Žannig er įstandiš oftast eftir óvęnt tjón af völdum vįr sem ekki var bśist viš – eša reynist miklu meiri heldur en rįš var fyrir gert[2]. Žį getur fyrsta skref įhęttustjórnunar oršiš aš setja upp ašvarana- eša višbragšskerfi – įn tillit til žess hvort raunverulegt hęttumat hefur fariš fram eša ekki.

Hęttumat į Ķslandi - ķ nżlegri umręšu
  
snjóflóšavįsjįvarflóš
jaršskjįlftavį gróšureldar
eldgos (żmsar eldstöšvar)sjįvarkuldi (fiskeldi)
jökulhlaup ljósabekkir - ósongöt
öskufall farsóttir 
efnamengun geislavirkni ķ sjó
hraunrennsliReykjavķkurflugvöllur
  
Žessi višfangsefni falla öll vel aš hęttumatsramma WMO

Hęttumat į Ķslandi

Į Ķslandi hafa żmsar ógnir sem gętu žarfnast hęttumats veriš til umręšu[3], en ķ flestum tilvikum hefur matiš veriš nokkuš óskipulegt - aš snjóflóšavįnni undanskilinni. Žó eru menn komnir nokkuš įleišis varšandi fleira į listanum. Hęttumat sem fylgdi išnašarslysaramma var t.d. gert fyrir Reykjavķkurflugvöll sķšla į tķunda įrtugnum og var rammi žess svipašur ramma Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar. Vinna er nś ķ gangi varšandi hęttumat vegna eldvirkni/eldgosa, fariš er lķtillega aš sinna sjįvarflóšum og gróšureldum og unniš er ķ jaršskjįlftahęttumati. Er žess aš vęnta aš eftir einn til tvo įratugi hafi hęttumat veriš gert eša undirbśiš fyrir flesta žętti nįttśruógna.

Nįttśruhamfarir į įrunum 1965 til 1974 breyttu višhorfum

Nįttśruhamfarir hafa frį upphafi byggšar ķ landinu ógnaš bęši einstaklingum sem og žjóšfélaginu ķ heild. Lengst af var litiš į žęr meš višhorfi örlagahyggju – eša žį aš žęr voru tślkašar sem refsing ęšri mįttarvalda[4]. Framfarahyggja 18. og 19. aldar breytti smįm saman žessum višhorfum. Į bjartsżnistķmum eftir lok sķšari heimsstyrjaldarinnar var svo komiš aš gert var rįš fyrir žvķ aš almennar framfarir og framkvęmdir myndu af sjįlfu sér smįm saman draga śr slķkum ógnum. Hér į landi var meira aš segja gert grķn aš hugmyndum um almannavarnir[5] og žörfin į žeim nęr eingöngu tengd kjarnorkuógninni[6]. Žessi sżn breyttist eftir aš fįeinir stórir atburšir ķ nįttśrunni skóku land og žjóš į sjöunda og įttunda įratugnum. Ķ ljós kom aš višhorfin höfšu ķ besta falli veriš röng og sennilega hęttuleg lķka.

Žannig markaši tķmabiliš 1965 til 1974 žįttaskil ķ višhorfi stjórnvalda til nįttśruhamfara į Ķslandi. Į žessum įrum reiš yfir röš mjög fjölbreyttra hamfara sem allar uršu til žess aš minna į žaš hversu viškvęmt žjóšfélagiš ķ heild er gagnvart ógnum nįttśrunnar. Įrin 1948 til 1960 höfšu veriš tiltölulega atburšalķtil, allt frį gosinu mikla ķ Heklu 1947 til 1948. Nokkur snjóflóš og skrišur höfšu žó falliš – og valdiš manntjóni. Samgöngur og fjarskipti voru sömuleišis oft ķ lamasessi, en ašalógn žessa tķma fólst ķ grķšarlegu og višvarandi mannfalli į sjó – en flestum fannst žeir bśa viš öryggi į heimilum sķnum.

Eldgosin ķ Öskju 1961 og ķ Surtsey 1963 til 1967 virtust undirstrika aš eldgos vęru alls ekki svo hęttuleg og žau hefšu lķtil įhrif į žjóšfélagiš. Meira aš segja sżndust Skeišarįrhlaup fara minnkandi eftir aš jöklar fóru aš hopa og vešurfar var oršiš betra en į fyrri öldum. Hafķs og drepsóttir höfšu vart sést sķšan 1918. Sigur į berklaógninni var innan seilingar.

Slide7

Žegar nįttśruhamfarir geršu vart viš sig var įhersla fyrst og fremst lögš į višbragšažörf – aš višbragšssveitir vęru til reišu – eftir aš hamfarir rišu yfir. Įhęttustjórnun var nįnast ekkert sinnt. Jafnvel žó hśn sé eitt af ašalatrišunum[7].

Hér verša nefndir sjö nįttśrufarsvišburšir sem įttu žaš sameiginlegt aš fletta ofan af undirliggjandi vanmętti žjóšfélagsins gagnvart nįttśruöflunum. Meš žeim og eftir aš žeir gengu yfir višurkenndu stjórnvöld opinberlega naušsyn višbśnašar gagnvart nįttśruhamförum – lķka ķ nśtķmasamfélagi.

Tveir atburšir voru efnahagslega langžyngstir į metunum. Žetta eru annars vegar Heimaeyjargosiš sem stóš frį janśar og fram į sumar 1973 og hins vegar endurkoma hafķssins til landsins 1965 og nęstu įrin į eftir.

Heimaeyjargosiš er hin allra dęmigeršasta nįttśruvį. Žaš hófst įn (skiljanlegs) ašdraganda og naušsynlegt var aš spinna upp björgunarašgeršir og greiša śr žeim frį degi til dags. Fimm žśsund manns björgušust – hluti žeirra naumlega, allstór hluti Vestmanneyjabęjar eyšilagšist gjörsamlega og afgangurinn skaddašist. Heildarkostnašur nam um 6 prósentum įrslandsframleišslu į žeim tķma[8]. Žetta var meira heldur en fjįrlög réšu viš og leggja žurfti į sérstaka skatta og grķpa til vķštękra hlišarrįšstafana. Merkasta ašgeršin į žeim tķma var stofnun Višlagasjóšs og sķšar Višlagatryggingar Ķslands sem hefur sķšan veriš hornsteinn višbśnašar gegn įhrifum nįttśruhamfara hér į landi[9].

Endurkoma hafķssins 1965 var flóknari višburšur og viršist ķ fljótu bragši ekki sjįlfsagt aš telja hana til nįttśruhamfara. Hins vegar var hśn mjög fljótlega tekin alvarlega[10], jafnvel bar eins konar hęttumat[11] į góma, Alžingi skipaši sérstaka „hafķsnefnd“[12] og fjįrmunum var veitt til aukinna rannsókna į fyrirbrigšinu. Į sķšari įrum hefur komiš betur og betur ķ ljós aš žetta eru einmitt dęmigeršar nįttśruhamfarir, jafnvel mešal bestu dęma um lśmskar ógnir vešurfarsbreytinga.

Žótt žessi ógn hafi veriš mjög hęgfara mišaš viš eldgos eša fįrvišri telst hśn samt skyndileg – nęr enginn bjóst viš henni, hśn var einnig nęgilega įköf til žess aš ašlögun gat ekki įtt sér staš samstundis. Įrsmešalhiti féll į stuttum tķma um nęrri 1 stig og hélst lįgur ķ nęrri sjö įr. Ekki er deilt um sumar afleišingar, t.d. röskun į sjósamgöngum vegna ķsreks og erfišleika sem landbśnašur įtti ķ į žessum tķma. Hafķsinn varš e.t.v. til žess aš hętt var viš įform um byggingu įlvers į Noršur- eša Austurlandi og virkjanir nyršra[13] . Įhrif į fiskveišar kunna aš vera umdeilanlegar en hrun sķldarstofnsins tengdist mjög lķklega žeim miklu breytingum į hitafari ķ sjó sem įttu sér staš samfara hafķskomunni[14]. Allt żtti žetta undir meirihįttar efnahagserfišleika sem lękkandi fiskverš gerši enn erfišari višfangs. Gjaldmišill landsins rżrnaši stórlega ķ verši, atvinnuleysi jókst mjög og landflótti varš meiri heldur en hafši veriš um skeiš.

Žann 20. desember 1974 fórust 12 ķ grķšarmiklum snjóflóšum ķ Neskaupstaš auk žess sem mikiš tjón varš į mannvirkjum[15]. Mikilvęgi Višlagatryggingar kom vel ķ ljós, hśn bętti efnislegt tjón af völdum hamfaranna. Ķ framhaldinu, žegar sett voru lög um varnir gegn snjóflóšum og skrišuföllum[16], var einnig stofnašur Ofanflóšasjóšur. Frį upphafi styrkti hann rannsóknir og męlingar į snjóflóšum og skrišuföllum auk žess sem fariš var aš gera hęttumat fyrir snjóflóšabyggšir į kostnaš sjóšsins. Žetta var mjög mikilvęgur įfangi žótt miklir gallar žessa hęttumats kęmu sķšar ķ ljós.

Mikil fįrvišri gerši um žéttbżlustu hluta landsins ķ desember 1972 og september 1973. Fyrra vešriš felldi tvö möstur ķ meginflutningslķnu frį Bśrfellsvirkjun til įlversins ķ Straumsvķk og til byggšar į höfušborgarsvęšinu fįeinum dögum fyrir jól[17]. Žetta hafši lamandi įhrif į samfélagiš auk žess aš valda miklu įlagi ķ įlverinu. Ķ október 1972 gerši einnig mikiš vešur žar sem ķsing olli grķšarmiklum skemmdum į raflķnukerfinu[18]. Eftir žetta var fariš aš huga enn meir en įšur aš öryggi raforkudreifingar į landinu. Margs konar endurbętur voru geršar į nęstu įrum og fé veitt til rannsókna og śttekta. Hugaš var aš endurkomutķmamati fyrir fįrvišri og ķsingu.

Fįrvišriš ķ september 1973 (Ellenarvešriš) ollu grķšarmiklu tjóni, sérstaklega į nżbyggingasvęšum ķ Reykjavķk og nįgrenni. Menn įttušu sig į žessum įrum į žvķ aš skynsamlegar byggingarreglugeršir gętu dregiš mjög śr tjóni af völdum fįrvišra.

Žrįtt fyrir aš eldgosiš ķ Heklu 1970 vęri lķtiš hittist žannig į aš žśsundir fjįr drįpust sökum flśoreitrunar ķ kjölfar gossins. Fyrir var bjargrįšasjóšur[19][20], til aš taka į mįlinu, en nįkvęmt hlutverk hans hefur ekki alltaf veriš skżrt ķ gegnum įrin og oft hefur hann veriš félķtill. Hann kom einnig viš sögu ķ hallęri hafķsįranna.


Įföll įranna 1975 til 1994

Žótt įföll vęru tķš į tķmabilinu 1975 til 1995 kom stęrš žeirra eša ešli ekki svo mjög į óvart. Gagnsemi Višlagatryggingar varš flestum eša öllum ljós enda nįši hśn til snjóflóša, skrišufalla, jaršskjįlfta og sjįvarflóša į žessu tķmabili. Tryggingarnar bęttu žó ekki tjón vegna vinds ķ fįrvišrum. Einstaklingum gafst kostur į aš kaupa vindtryggingar sjįlfir af hefšbundnum tryggingafélögum. Žaš er aš sjį aš félögin hafi lengst af hagnast į tryggingum žessum. Žó tók fįrvišriš ķ febrśar 1991 illa ķ og sżndi aš vanda žurfti til verksins[21]. Višhorf almennings til almannavarna varš mun jįkvęšara.

Kröflueldar stóšu į įrunum 1975 til 1984, umbrotin ķviš lengur. Tjón var einkum tengt virkjuninni į stašnum og nżtingu jaršhita. Mikiš tjón varš einnig ķ jaršskjįlftum sem tengdir voru umbrotunum, mest žeim sem skók Öxarfjörš og Kópasker 13. janśar 1976. Heklugosiš 1980 olli nokkru fjįrtjóni[22], en gosin 1981 og 1991 lišu hjį įn tjóns aš heitiš gęti.

Ķ nóvember 1976 og ķ desember 1977 uršu allmikil sjįvarflóš[23] viš sušvesturströndina og ollu tjóni og enn stęrra sjįvarflóš meš mun meira tjóni varš į sömu slóšum ķ janśar 1990[24]. Krapaflóš ollu manntjóni į Patreksfirši ķ janśar 1983.

Slide9

Sį skilningur sem lagšur var ķ hęttumat į 9. įratugnum viršist hafa veriš ķ lķkingu viš žann sem sżndur er į myndinni aš ofan. Višurkennt er aš naušsyn sé aš kanna sögu og gerš žeirrar tegundar hamfara sem menn eru aš fįst viš. Sömuleišis aš skyldir atburšir eru misstórir og įstęša getur veriš til mismunandi višbragša eša forašgerša žess vegna. Žvķ fóru nś aš sjįst kort žar sem greint var į milli hęttusvęša og žess sem kallaš var „örugg“ svęši. Almannavarnanefndir voru stofnašar um land allt og žęr uršu smįm saman virkari žegar gagnsemi žeirra kom ķ ljós. Naušsyn ašvarana- og višbragšsžjónustu varš ljósari. Talsvert vantaši žó upp į aš raunverulegt hęttumat vęri gert.

Nżr hęttumatsrammi

Snjóflóšin miklu į Sśšavķk og į Flateyri 1995 uršu til žess aš mikil breyting varš į višhorfum til įhęttu. Į nęstu įrum varš til rammi utan um snjóflóšahęttumatiš sem féll aš miklu leyti saman viš žann sem sżndur er hér aš nešan og er ķ öllum ašalatrišum fenginn śr įšurnefndri skżrslu Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar auk nżrra višbóta śr skżrslum unisdr.

Viš sjįum aš nokkur atriši śr fyrri ramma eru ķ žeim nżja. Žar eru fyrst sporvalan og gręni kassinn nęst henni. Einnig var sumt af žvķ sem er ķ blįa rammanum nešst til vinstri meš į fyrri mynd. Mjög mikilvęgir žęttir hafa bęst viš. Ķ fyrsta lagi er aš nefna svokallaš tjónnęmi (hśf), žaš er hrį žżšing į enska hugtakinu „vulnerability“. Žaš hefur śrslitažżšingu ķ hęttumati aš tjónnęmi sé metiš. Žvķ veršur betur lżst hér į eftir hvaš felst ķ hugtakinu.

Tjónmętti, tjónnęmi

Ķ greiningu į tjónmętti snjóflóša er fjallaš um gerš žeirra, stęrš og hraša. Žau sem eru mjög stór og hrašskreiš eru mun sjaldgęfari en lķtil og hęgfara. Tķšni snjóflóša ķ hlķš fer oftast mjög eftir višhorfi hennar, žvķ hvort vindįttin sem safnar snjó ķ hlķšina er algeng eša sjaldgęf. Tjónmętti flóša er žvķ misjafnt. Žegar žaš er greint veršur til atburšaróf fyrir hvern staš sem fyrir getur oršiš.

Į hinn bóginn er ljóst aš gagnvart hęttu er snjóflóš sem fellur ķ óbyggšum miklu veigaminna heldur en žaš sem fellur į fjölda ķbśšarhśsa, tjónnęmi gagnvart žessum tveimur atburšum er gjörólķkt, jafnvel žótt mętti žeirra sé hiš sama. Viš žurfum ekki aš byggja varnarvirki eša skipuleggja rżmingar nema „eitthvaš“ sé ķ hęttu. Žetta „eitthvaš“ į sér lķka róf, hśs eru missterk, notkun žeirra er misjöfn – og žar meš višvera fólks ķ žeim. Viš snjóflóšahęttumatiš kom ķ ljós aš dįnarlķkur eru mun meiri ķ ķbśšarhśsum į snjóflóšasvęšum heldur en almennt er į landinu. Sérstaklega munar miklu į dįnarlķkum barna og ungs fólks. Žessi nišurstaša hafši ķ för meš sér grundvallarbreytingu ķ vali įhęttuvišmiša vegna snjóflóšahęttu.

Slide5

Allt sem atburšur getur raskaš er tjónnęmt – nęmt fyrir tjóni. Tjónnęmi er greint ķ nokkra meginžętti. Žeirra į mešal er nįnd (hęttunįnd, višvera, e. exposure). Sį sem dvelur löngum inni į įhrifasvęši ógnar er mun lķklegri til aš verša fyrir henni heldur en sį sem kemur žar sjaldan. Fjöldi bifreiša, tjaldvagna eša feršamanna getur veriš mjög misjafn inni į svęšinu, t.d. įrstķšabundinn. Nįndarhugtakiš į einnig viš um slķk efnisleg veršmęti. Starfsemi żmis konar kann aš vera misjöfn į degi og nóttu – nįnd hennar ķ vķšum skilningi getur žį veriš breytileg aš umfangi – ekki ašeins sś sem fellst ķ starfsmönnum, tękjabśnaši og hśsnęši – heldur lķka sś sem tekur til innviša starfseminnar og tengsla śt fyrir įhrifasvęši vįrinnar ķ žrengri skilningi. Višvera, nįnd žeirra/žess sem er(u) į įhrifasvęši starfseminnar – en ekki ķ beinni hęttu vegna ógnarinnar sjįlfrar getur veriš veruleg og veršur aš taka tillit til hennar ķ nįndargreiningu.

Annar meginžįttur tjónnęmis er įfallažol (žol, e. resilience)[25]. Žaš er hęfni kerfis, sem bżr viš ógn, til aš bregšast viš henni, eša halda viš ešlilegri virkni sinni og gerš eftir aš įfall hefur oršiš. Af žolinu ręšst hversu hęft kerfi er aš nżta sér reynslu fortķšar og fręša - žannig aš öryggi ķ framtķš sé sem tryggast og įhętta sem minnst. Stofnun Višlagatryggingar er gott dęmi um ašgerš/stofnun sem jók žol ķslensks samfélags gagnvart nįttśruhamförum verulega.

Til žess tjónnęma teljast einnig innvišir samfélagsins, žaš er t.d. óheppilegt aš samgöngu- eša veitumannvirki skaddist žannig aš langan tķma taki aš koma žeim ķ samt lag. Sé atburšurinn nęgilega stór eša óhuggulegur getur hann valdiš röskun langt śt fyrir žaš svęši žar sem beint efnislegt tjón į sér staš. Žetta žarf einnig aš greina. Mjög stórir atburšir geta jafnvel raskaš žjóšfélagsgeršinni, en til aš nį tökum į žvķ žarf aš kanna žol žess tjónnęma. Almennt er talaš um aš fari heildartjón ķ hamförum upp fyrir 0,5 til 1,5% af žjóšarframleišslu žurfi hvaša žjóšfélag sem er aš grķpa til sértękra rįšstafana til aš takast į viš vandann – rétt eins og įtti sér staš hér į landi ķ Vestmannaeyjagosinu.

Įhętta og įkvöršun įhęttuvišmiša [26]

Žegar tjónmętti og tjónnęmi eru žekkt er loks hęgt aš reikna śt įhęttuna sem ógninni fylgir. Žaš er ekki hęgt nema žekkja hvort tveggja. Hęttumat sem ekki tekur tillit til tjónnęmis er ekki fullbśiš hęttumat. Athuga mį aš stundum žarf ekki aš reikna tjónnęmiš eša tjónmęttiš nįkvęmlega śt, įgiskuš stęršaržrep geta nęgt.

Eftir aš įhęttumat hefur fariš fram į aš setja fram įhęttuvišmiš, įkvarša žaš sem stundum er į óheppilegan hįtt kallaš „įsęttanleg hętta“, fremur er aš įhęttan sé „višunandi“. Mat er lagt į įhęttuna og žann kostnaš eša fyrirhöfn sem felst ķ žvķ aš draga śr henni eša losna alveg viš hana.

Vęntanlega er, žegar hér er komiš, oršiš ljóst hvers ešlis įhęttan er og hve mikil hśn er. Žį žarf aš bera hana saman viš įhęttu sem bśiš er viš af öšrum įstęšum eša fyrri įkvaršanir um įhęttuvišmiš ķ skyldum tilvikum[27]. Tala mętti um aš „norma“ įhęttuna. Žaš er ekki endilega aušvelt.

Įhęttuvišmiš - įhęttuvišhorf. Hvaš ręšur?
   
atrišienskt nafn 
Umfangscalehversu margir farast (slasast) ķ einum atburši? 
Įrleg dįnartķšni  number-per-yearhversu margir deyja įrlega aš mešaltali vegna ógnarinnar? – 
            hefur hśn įhrif į dįnartķšni į hęttusvęšum?
Aldurssamsetning age-groups-affectedhver er aldursamsetning įhęttuhópa? (lķfaldursvęntingar) –
            er žżšiš sundurleitt aš öšru leyti?
Einstaklingsstjórnpersonal-controlgetur einstaklingur bjargaš sér?
Įęttusókn voluntarinessaš hve miklu leyti er hęttan sjįlfvalin?
Fjölmišlaumfjöllun media-attentionhversu mikinn gaum gefa fjölmišlar ógninni?
Sérfręšižekkingexpert-knowledgehversu vel er įhęttan žekkt af sérfręšingum?
Óhuggnašuruneasinesshversu órólegt er fólk yfir ógninni?
Persónulegur įvinningur household-benefithver er įvinningur / tap hugsanlegra ógnžola af varnarašgeršum

Taflan sżnir żmislegt sem gęti žurft aš taka tillit til. Aš jafnaši hljóta öryggissjónarmiš aš vera veigamest (meš raušu letri į myndinni) – en mešal annars veršur aš taka tillit til žess hvort įhęttan er sjįlfvalin eša ekki. Fjallaskķšamennska gęti ķ fljótu bragši talist įhęttusöm ķžrótt – en įstundun hennar er sjįlfvalin, žar ęttu žvķ önnur višmiš aš gilda heldur en fyrir žį sem staddir eru į heimilum sķnum. En er įhętta ķ žessari grein eitthvaš meiri en hśn er ķ öšrum ķžróttagreinum? Oft er mikill munur į tilfinningu og reynd. Óhugnašur reynist stundum hafa mikil įhrif į einstaklingsbundiš mat į įhęttu og žar meš jafnvel į kröfur žęr sem geršar eru til samfélagsins. Hętt er viš aš kröfur um įhęttuvišmiš gagnvart įrįsum villidżra séu ašrar hér į landi heldur en žar sem slķk hętta er višvarandi. Umręša um ķsbjarnavį hefur boriš žessa nokkur merki.

Slide3


Višmiš ofanflóšahęttumatsins

Hęttumat ofanflóšaógnarinnar leiddi af sér tvenns konar įhęttuvišmiš, annars vegar gagnvart mannsköšum og heilsutjóni, sett fram sem hįmark į umframdįnarlķkum į hęttusvęšum, en hins vegar gagnvart efnislegu tjóni – žį sem kostnašar-/ įvinningsmat. Ķ bįšum tilvikum er įhęttan metin stašbundiš (stašarįhętta).

Mest įhrif? 
  
EfnislegKostnašar/įvinningsgreining, endurnżjunarkostnašur.
ManntjónVišbótardįnarlķkur – įhęttuhegšun, einstaklingsįhętta - safnįhętta.
Innvišaröskun Stašbundiš/į landsvķsu (0.5% žjóšarframleišslu), sjóšir - tryggingar.
Skammtķma- eša langtķmaSkyndilegir atburšir krefjast annarra įhęttuvišmiša heldur en žeir hęgfara.


Pólitķsk sjónarmiš

Almennar įkvaršanir um įhęttuvišmiš eiga alltaf aš vera pólitķskar eša samfélagslegar. Žaš er svo aš grundvallarafstaša ķ žjóšfélagsmįlum hefur įhrif į skošanir manna um hver višbrögš samfélagsins viš nįttśruvį eiga aš vera. Mikilvęgt er aš andstęšar skošanir fįi tękifęri til aš koma fram og takast į žegar įhęttuvišmiš eru rędd og įkvešin – įšur en umfangsmiklar mótvęgisašgeršir eru hafnar. Mistök ķ umręšuferlinu geta leitt til tilviljanakenndra įkvaršana og umtalsveršs kostnašarauka ķ framtķšinni.

Meginsjónarmišin eru gjarnan kennd viš „markašshyggju“ og „félagshyggju“. Viš skulum reyna aš draga žau saman ķ nokkrum setningum. Ķ reynd hefur hvor um sig sitthvaš til sķns mįls. 

Markašshyggja:

Einstaklingar eiga aš treysta į sjįlfa sig og bera įbyrgš į eigin geršum. Hęttumat er trśnašarmįl og ętti fyrst og fremst aš rįšast af markašssjónarmišum. Markašurinn, frjįlsar tryggingar įsamt skatta- og gjaldastżringu draga sjįlfkrafa śr tjónnęmi og žar meš tjóni. 

Félagshyggja:

Rķki og samfélag bera įbyrgš į öryggi žegnanna. Rķkiš getur eitt tryggt lįgmarksžekkingu į ógnum og mętti žeirra. Hęttumat į aš vera opinbert og öllum ašgengilegt. Almenningur į rétt į allri vitneskju um ógnir. Markašurinn er óhęfur til aš verjast tjóni og draga śr žvķ.  

Višbrögš
Žegar įhęttuvišmiš hafa veriš įkvöršuš kemur aš višbrögšum. Ķ sumum tilvikum er engra višbragša žörf – eša žį aš višmiš eru žess ešlis aš opinberir ašilar žurfi ekki aš koma nįlęgt žvķ sem sķšan er gert. Sem dęmi um žetta mį nefna nśverandi fyrirkomulag į tjóni vegna fįrvišra. Menn rįša žvķ sjįlfir hvort tryggt er og hvernig tryggingu er hįttaš en tryggingarfélagiš velur sér įhęttuvišmiš meš įkvöršun išgjalda.

Višbragšskostir eru aš jafnaši fjölbreyttir, en stöku sinnum nęr engir. Helsta mį telja aš įhętta sé lįgmörkuš meš skipulagšri umgengni viš vįna, landnotkun sé breytt ef žörf er į eša hśn fest ķ sessi. Ķ sumum tilvikum mį fara ķ įkvešnar varnarašgeršir, en ķ öšrum er mest žörf į ašgerša- eša višbragšsįbendum, ašvaranažjónustu, eša skipulagšri višbragšsstöšu.

Slide4

Unisdr nefnir žau atriši sérstaklega sem myndin sżnir og eru žau öll mikilvęg. Ķslenskt samfélag stendur aš sumu leyti vel aš vķgi, mjög misvel samt gagnvart hinum ašskiljanlegu ógnum nįttśrunnar.

Lög og reglugeršarramma veršur žó aš setja og naušsynlegt er aš einhverjar tilteknar stofnanir sinni viškomandi vį, samkvęmt žeim lögum og reglum. Nokkuš vantar upp į aš žetta hafi veriš tryggt. Oft vill gleymast aš skipulagsmįl, fjįrmįlaumsżsla og tryggingar eru mikilvęgur hluti mótvęgisašgerša.

Geta menn nś ęft sig į hęttumati meš žvķ aš setja sķnar „uppįhaldsógnir“ inn ķ žessa ramma. Ekki munu allir komast aš sömu nišurstöšu um forgangsröšun eša ašgeršažörf.

Žróun įhęttu

Slide6

Hér mį draga saman žaš sem sagt hefur veriš um hęttumat ķ eina einfalda mynd. Fundiš er hvert tjónmętti ógnarinnar er og tjónnęmi žess sem fyrir henni veršur. Įhęttuvišmiš eru sett og mótvęgisašgeršir framkvęmdar. Eftir stendur įhęttuleif („višunandi įhętta“). Tjónmętti breytist venjulega lķtiš sem ekkert viš ašgerširnar – undantekningar mį žó finna – en žaš getur žróast ķ tķma. Algengt er aš tjónnęmi žróist ķ tķma – žrįtt fyrir mótvęgisašgeršir; fólksfjölgun į sér staš, landnżting breytist eša fjįrfestingar aukast umfram žaš sem reiknaš hafši veriš meš. Žį getur įhęttuleifin oršiš žaš stór aš žörf sé į nżjum mótvęgisašgeršum – eša žį aš įhęttuvišmiš breytast vegna žróunar stjórnmįlavišhorfa eša efnahagsžróunar.

Hamfarahringurinn

Dęmigeršri atburšarįs fyrir og eftir nįttśruhamfarir er lżst meš žvķ sem kallaš hefur veriš „hamfarahringurinn“.

Slide8

Hamfarirnar eiga sér staš – oftast er lķtiš viš žvķ aš gera. Žį fylgja misalvarlegt neyšarįstand, višgeršir og enduruppbygging. Mótvęgisašgeršir og ašlögun fylgja ķ kjölfariš. Višbragšsįstand er skilgreint – ašvaranir gefnar – og ógnin į sér staš aftur. Hafi mótvęgisašgeršir og ašlögun heppnast eiga neyšarįstand, višgeršir og enduruppbygging nś aš taka minni tķma, śtgjöld verša minni auk žess sem hlišarįhrif verša miklu minni heldur en hiš fyrra sinniš.

Mikilvęgt er aš greina hvort atburšurinn er einstakur, sį fyrsti ķ röš fleiri eša sį versti. Sömuleišis er mikilvęgt aš fękka ķ flokki „óvęntra“ atburša svo sem kostur er.

Forbošar, višbragšsįbendi

Hver sem ógn/vį er er naušsynlegt aš rannsaka hvort hśn kunni aš eiga sér einhverja forboša. Žetta į jafnt viš um skyndilegan atburš eins og sum eldgos eša jökulhlaup eša vķštękan og hęgfara svo sem stašbundnar eša hnattręnar vešurfarsbreytingar. Forbošar eru margvķslegir og mynda eins konar róf – allt frį žvķ aš grunur leikur į aš eitthvaš sé aš fara aš gerast og yfir ķ fullkomna vissu um tjónmętti atburšarins. Žetta róf žarf aš „stika“ meš (višbragšs-) įbendum. Hvaša forbošar eru žaš sem skilgreina višbragšsįstand, eša t.d. rżmingaržörf? Ofvišbrögš („ślfur, ślfur“) geta veriš jafn óheppileg og žau sem eru į van.

Til aš aušvelda višbrögšin og gera žau markvissari eru fyrirfram settar upp svišsmyndir fyrir atburšinn og trślega žróun hans. Svišsmyndirnar ęttu aš vera nęgilega margar til aš sem mest af hugsanlegu atburšarófi falli innan žeirra. Višbrögš viš hverri žeirra eiga aš vera skilgreind fyrirfram. Meš žessu fękkar ķ flokki „óvęntra atburša“.

Višbragšsįbendi krefjast m.a. žess aš ķ hverju žvķ tilviki sem upp kemur žarf aš greina hvaša fyrirframgefna svišsmynd atburšarins sé lķklegust ķ žaš skiptiš. Višbrögšin sjįlf rįšast sķšan af žvķ. Sé atburšarįs „óvęnt“ og óskilgreind kemur žaš strax ķ ljós. Žaš gerir žį višbrögš viš žvķ óvęnta mun markvissari en ella hefši oršiš.

Lokaorš

Hér hefur veriš fjallaš lauslega um hęttumatsramma žann sem Alžjóšavešurfręšistofnunin setti fram ķ skżrslu 1999. Sömuleišis hefur veriš stiklaš į stóru ķ sögu nįttśruhamfara į Ķslandi sķšustu hįlfa öld.

Pistillinn var tekinn saman ķ október 2014. Vešurstofa Ķslands ber enga įbyrgš į žeim skošunum sem fram koma. Vonandi er aš lesendur séu einhverju nęr.

Textatilvķsanir

[1] Annan lista mį sjį į bls. 18 ķ ritgeršinni „Almannavarnir og įfallažol ķslensks samfélags“ sem finna mį į vef Almannavarna rķkisins. Žar er fjallaš um hverja vį ķ stuttu mįli: http://www.almannavarnir.is/upload/files/Almannavarnir_og_afallatol_islensks_samfelags.pdf. Žaš sem nefnt er: Eldgos, jaršskjįlftar, sjįvarflóš og almenn hękkun sjįvarboršs, ofanflóš, ofvišri, eldsvošar, hópslys ķ mannflutningum, įföll ķ veitukerfum, ž.m.t. fjarskiptum, mengunarslys, olķu- og eldsneytisskortur, matvęlaskortur, įföll ķ flutningastarfsemi til og frį landinu og viš flutning hęttulegra efna, farsóttir, ž.m.t. dżrasjśkdómar, hermdarverkastarfsemi og athafnir skipulagšra glępasamtaka, įföll af völdum kjarnorku - efna- sżkla og geislavopna, įföll af völdum hernašarašgerša, stķflurof, jökulhlaup.

[2] Žannig var mįlum hįttaš eftir snjóflóšin miklu į Sśšavķk og Flateyri įriš 1995. Įšur en formlegt hęttumat komst į skriš var höfušįhersla lögš į bęttar višvaranir og rżmingar.

[3] Sjį einnig įšurtilvitnaša greinargerš Almannavarna.

[4] „Annįlabękur og skrif žessa lands sżna aušveldlega, hversu sį rjettlįti guš hefur allopt heimsótt žaš meš jaršeldsstraffi og öšrum eyšileggingum, žegar hann hefur sješ, aš guš-hręšsla og rjettvķsi hefur tekiš aš ganga śr góšu lagi og kunni ei annars aš koma ķ stand aptur eša betrast, nema hann tęki žannig i taumana meš holdinu“. Śr Eldriti Jóns Steingrķmssonar, Safn til sögu Ķslands, 4.b bls.3

[5] Gott dęmi um kaldhęšnina mį finna ķ frétt į forsķšu Nżrra vikutķšinda 5. maķ 1972: Fręgt var um įriš, žegar flóšin komu ķ „stórfljótiš" Ellišaįr, og birgšargeymsla Almannavarna fór į bólakaf meš žeim afleišingum, aš mestur hlutinn af teppum og öšru sjśkradóti gereyšilagšist.

[6] Fyrstu įr umręšna um hugtakiš „almannavarnir“ lenti žaš ķ pólķtķskri orrahrķš kaldastrķšsins. Žaš var nefnt ķ fréttagrein ķ Morgunblašinu 28. janśar 1958: Óverjandi ef Reykjavķk vęri eina höfušborgin į vesturlöndum sem hefši engar loftvarnir. Žrasaš hafši veriš um fjįrveitingar ķ borgarstjórn til almannavarna. Ķ leišara Morgunblašsins 26. nóvember 1961 er į žaš minnst į almennara hlutverk almannavarna: „Almannavarnir eru mannśšarmįl, sem miša aš žvķ aš bjarga mannslķfum. — Allar sišmenntašar žjóšir einbeita sér aš žvķ aš koma upp slķkum vörnum og skipuleggja fyrirfram ašgeršir, ef neyšarįstand veršur, sem aušvitaš getur lķka skapazt af nįttśruhamförum, svo sem eldgosum, jaršskjįlftum o.s.frv.“ Ķ leišara Žjóšviljans 14. mars 1962 mį lesa: „Rķkisstjórnin hefur lagt fram frumvarp um „almannavarnir", og segja stjórnarflokkarnir aš tilgangur žess sé aš kenna landsmönnum aš bjarga lķfi sķnu ķ kjarnorkustyrjöld. Žannig į nś einnig aš framkvęma hér nżjasta og aš mörgu leyti ósęmilegasta herbragšiš ķ kalda strķšinu, žį kenningu aš kjarnorkustyrjöld žurfi ekki aš verša neitt ógnarleg ef menn bśi sig ašeins nógu vel undir hana. Blašiš Verkamašurinn į Akureyri segir ķ millifyrirsögn greinar um almannavarnafrumvarp sem til umręšu var į Alžingi žį dagana (6. aprķl 1962): Frumvarp til laga um taugabilun. Frumvarpiš var loks samžykkt 17. desember 1962.

[7] Įriš 1967 er mörgum oršiš ljóst aš višbrögš viš nįttśruhamförum séu į verkefnaskrį almannavarna, en ašalįhersla er samt į višbrögš en ekki minnst į įhęttustjórnun. Įgęt grein žįverandi forstjóra Almannavarna rķkisins, Jóhanns Jakobssonar er dęmi um žetta. Ķ greininni mį sjį tilvķsanir ķ nokkrar eldri greinar um nįttśruvį. Nįttśruhamfarir og önnur stórslys. Morgunblašiš 4. nóvember 1967, bls. 12.

[8] Sjį erindi Tómasar Jóhannessonar: Nįttśruhamfarir į Ķslandi, Orkužing 2001. Orkumenning į Ķslandi. Grunnur til stefnumótunar. Marķa J. Gunnarsdóttir, ritstj. Reykjavķk, Samorka, 238-246.

[9] Saga Višlagatryggingar Ķslands er rakin ķ stuttu mįli į vefsķšu hennar: http://vidlagatrygging.is/resources/Files/Saga-VI.pdf [10. október 2014]

[10] Ķ frétt ķ Morgunblašinu 20. október 1966 mį lesa: „Ķ gęr var lagt fram į Alžingi frv. um breytingar lögum um almannavarnir, sem gerir rįš fyrir aš žęr taki einnig til nįttśruhamfara, jaršskjįlfta, eldgosa og hafķss, sem kynni aš loka siglinga leišum umhverfis land eša einstökum höfnum eša svęšum“. Breytingin tók gildi meš nżjum lögum um almannavarnir [30/1967] žar sem gert var rįš fyrir žįtttöku Almannavarna rķkisins ķ višbrögšum viš nįttśruhamförum. Fyrsta neyšarįętlunin sem tók til žessa var gerš fyrir Hśsavķk og var birt 1972, sjį: http://www.almannavarnir.is/displayer.asp?cat_id=247

[11] Oršiš hęttumat viršist žó varla hafa birst opinberlega į prenti fyrr en sumariš 1971. Žį geta Alžżšublašiš (13. jślķ) og Vķsir (14. jślķ) um samrįšsfund norręnna tryggingafélaga ķ Reykjavķk.

[12] Sjį t.d. frétt ķ Žjóšviljanum 11. aprķl 1968. Einnig var skipuš kalnefnd eša haršęrisnefnd (ķ stöku texta kölluš haršręšisnefnd)

[13] Fleiri verksmišjur lentu ķ umręšunni, t.d. vitnar Mjölnir [25. nóvember 1966] ķ orš Eggerts Žorsteinssonar į Alžingi. Rętt var um stašsetningu lżsisverksmišju į Siglufirši. „[A]š į Noršur- eša Austurlandi vęri stöšug hafķshętta, hęrra raforkuverš og erfitt yrši aš fį framkvęmdastjóra og sérfręšinga til aš setjast žar aš“.

[14] Sven-Aage Malmberg haffręšingur segir ķ grein ķ Ęgi [1979, 72. 8, bls 465]: „Endanlegur dómur veršur varla felldur ķ mįlinu hvort olli frekar hruni sķldarstofnana, umhverfisįhrifin eša sóknin. En e.t.v. mį komast svo aš orši um norsk-ķslensku sķldina, aš sķldveišiflotinn meš allri sinni afkastagetu hafi rekiš flótta žeirrar sķldar,sem komst frį Noregi, undan köldum og ętis-snaušum sjó ķslandsmiša noršur į bóginn til Jan Mayen og įfram til Bjarnareyjar og Svalbarša uns yfir lauk“.

[15] Lesa mį yfirlit um efnislegt tjón og mannfall af völdum ofanflóša ķ greinum eftir Tómas Jóhannesson og Žorstein Arnalds ķ Jökli 50, 81−90, 2001, Accidents and economic damage due to snow avalanches and landslides in Iceland, greinin er ķ heild sinni į: http://www.vedur.is/gogn/snjoflod/haettumat/jokull-2001.pdf og ķ Sveitastjórnarmįl, 61, 6, 474−482, 2001: http://www.vedur.is/gogn/snjoflod/haettumat/sveitarstjornarmal-2001.pdf

[16] 1985 nr. 28 4. jśnķ. Žeim lögum hefur veriš breytt mjög sķšar.

[17] Rįšherra óskar skżringa frį stjórn Landsvirkjunar. Bśrfellslķna ekki hönnuš fyrir ķslenzkt vešurfar? Žjóšviljinn 24.12. 1972.

[18] Raflķnunefnd hafši veriš stofnuš nokkrum mįnušum įšur, sumariš 1972. Žį hét hśn „Vinnuhópur um hįspennulķnu milli Noršurlands og Sušurlands“ en var kölluš „Raflķnunefnd“ frį desember 1973 er hśn fékk aukiš umboš til umsvifa. Sjį: http://www.os.is/gogn/Skyrslur/1975/Framvinduskyrsla-juni-1973-mai-1975.pdf Lesa mį um sögu nefndarinnar: http://www.orkustofnun.is/media/frettir/frett_23012004_saga_raflinunefndar.pdf

[19] Um flśoreitrunina og tjón af hennar völdum mį t.d. lesa ķ Bśnašarriti [1971, 84. 1 [bls. 249 og įfram].

[20] Bjargrįšasjóšur hefur veriš til frį 1913 (lög frį Alžingi) – höfundur žessa pistils hefur ekki kannaš sögu hans. Ķ grein ķ Noršra 10. mars 1914 mį lesa mjög fróšlega grein undir titlinum „Nokkur orš um hallęrisvarnir og foršagęzlu“. Höfundur titlar sig „Alžżšumann“.

[21] Žį var tališ aš žrišjungur tjónžola hefši žurft aš bera sitt tjón óbętt meš öllu. Morgunblašiš 5. febrśar 1991.

[22] Grein Sturlu Frišrikssonar ķ Morgunblašinu 6. september 1980 „Įhrif Hekluelda 1980 į lķfrķkiš“ getur um flśoreitrun ķ žessu gosi.

[23] Til eru lög um sjóvarnir: http://www.althingi.is/altext/stjt/1997.028.html

[24] Lesa mį um helsta tjón af völdum vešursins 9. janśar 1990 ķ Morgunblašinu ž. 11. janśar. s.į.

[25] Skilgreining unisdr į įfallažoli (e.resilience): Hęfni kerfis, samfélags eša žjóšfélags, sem bżr viš ógn til aš bregšast viš eša gera breytingar til žess aš nį og halda viš ešlilegri virkni samfélagsins og geršar žess. Ręšst af žvķ hversu hęft kerfi, samfélag eša žjóšfélag er aš skipuleggja sig til aš auka viš hęfni og lęra af fortķšinni til aukins öryggis ķ framtķšinni og til aš minnka įhęttu.

[26] Skilgreining unisdr į įhęttuvišmiši – višunandi įhętta (acceptable risk): Žaš tjón sem samfélag (eša žjóšfélag) telur višunandi mišaš viš félagslegar, efnahagslegar, stjórnmįlalegar, menningarlegar, tęknilegar og umhverfislegar ašstęšur į hverjum staš. Įhęttuvišmiš eru notuš til įkvöršunar og skilgreiningar ašgerša til aš koma tjóni nišur į višunandi stig og geta tekiš til m.a. bygginga- og landnżtingarreglna, varnarvirkja og varanlegra eša tķmabundinna rżminga eftir ašstęšum hverju sinni.

[27] Naušsynlegt er t.d. aš įhęttuvišmiš gagnvart gasmengun eldgosa séu borin saman viš žau sem notuš eru gagnvart mengun sömu lofttegunda af manna völdum. Til žess aš žaš sé hęgt veršur aš meta bęši tjónmętti eldgosagasmengunar sem og tjónnęmi žess sem fyrir henni veršur.

Helstu tilvitnanir og ķtarefni – auk žess sem getiš er ķ nešanmįlsgreinum

Mitchell, James K.(1996) The long road to recovery: Community responses to industrial disaster. United Nations University Press.

Trausti Jónsson, (2002) Hęttumat og hlutverk Vešurstofunnar ķ ljósi hęttumatsramma Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar. (Risk assessment and the role of the Icelandic meteorological office in the light of the WMO risk assessment framework). Icelandic Met. Office, VĶ-02021 (ŚR16) 15pp

United Nations Office for Disaster Risk Reduction (UNISDR) (2004), Living with risk: a global review of disaster reduction initiatives. [http://www.unisdr.org/we/inform/publications/657]

United Nations Office for Disaster Risk Reduction (UNISDR) (2009), UNISDR terminology on disaster risk reduction [http://www.unisdr.org/files/7817_UNISDRTerminologyEnglish.pdf]

WMO (1999) Comprehensive Risk Assessment for Natural Hazards WMO/TD No. 955, 92s.

Höfundur er vešurfręšingur į Vešurstofu Ķslands. Į įrunum 1994 til 2003 var hann svišsstjóri Śrvinnslu- og rannsóknasvišs Vešurstofunnar, Hęttumat vegna ofanflóša var unniš og žróaš į žvķ sviši.

Višauki 1
Dęmi śr bókmenntum um skort į hęttumati.

Slide2

Višauki 2

Óvissužęttir hęttumats
Margs konar óvissužęttir og vandamįl fylgja hęttumati. Hér eru nokkrir taldir:

Séu atburšir tķšir (į landsvķsu gjarnan litlir) er tķšniróf žekkt og įhęttureikningar aušveldir (t.d umferšarslys). Séu atburšir stórir og (mjög) fįtķšir er tķšniróf lķtiš eša ekki žekkt eru svišsmyndir naušsynlegar.

1. Reynslufręšileg vandamįl

(i) Fortķšargögn eru stundum gagnslķtil vegna breytinga į tjónnęmi (žjóšfélagslegra, efnahagslegra) eša tjónmętti (breytingar ķ nįttśru). (ii) Gögn eru of strjįl (eša taka til skamms tķma) til aš unnt sé aš greina tķšni og tjónmęttisróf. (iii) Sérfręšimat er veikt, sérfręšingar eru kunnįttulitlir eša ekki hlutlęgir.

2. Ašferšafręšileg vandamįl

(i) Val milli lķkana getur veriš erfitt, į aš reikna eša meta, hvert vęgi svišsmynda er? (ii) Val milli sérfręšiįlita erfitt, hvert į aš vera vęgi žeirra (iii) Ólķk lķkön hneigjast til sömu villu.

3. Stofnanatengd vandamįl

(i) Įhersla lögš į sameiginlega nišurstöšu, gjarnan ķ opinberum nefndum, hętt viš aš nišurstaša sé žvinguš (ii) Skipan nefnda ręšst oft af hagsmunum, hagsmunabreidd ręšur nišurstöšu fremur en žekking. (iii) Birting nišurstašna oft óformleg og įn fagrżni.

4. Višhorfstengd vandamįl

(i) Sérfręšingar hafa mismunandi sżn į lķkindafręši, vafamįl er hvort formleg óvissulķkindi eigi einnig aš rįša žegar lķkindagrunnur er nįnast enginn (ii) Mismunandi žjóšfélags- og framtķšarsżn.

Endir 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįvegis af śrkomu, śrkomumęlingum og ofanflóšum

Sķšastlitinn vetur flutti ritstjóri hungurdiska óformlega tölu į fjölžjóšlegum fundi sem haldinn var į Vešurstofunni. Fjallaši fundurinn um skyndileg flóš, skrišur og tengsl viš sķfrera. Tenging tölu ritstjórans viš efni fundarins var harla lausleg enda sętir hśn engum tķšindum. En žaš er samt įstęšulaust aš allt efniš hverfi ķ glatkistuna - žó sundurlaust sé. Žeir fįu lesendur sem nenna aš fletta ķ gegn um allt žaš sem hér aš nešan stendur hafi žetta ķ huga. 

haettumat_wmo-skjema-2015-i

Myndin sżnir hęttumatsramma alžjóšavešurfręšistofnunarinnar. Fjallar hann um almenna greiningu nįttśruvįr og višbrögš viš henni. Viš horfum ekki lengi į žessa mynd aš žessu sinni (gerum žaš e.t.v. sķšar), en veršum žó aš lķta į fyrirsagnir gręnu kassanna. Nįttśruvį greinist ętķš ķ tvo žętti. Annars vegar svonefnt tjónmętti - žaš um hversu öflugan atburš/ferli er aš ręša (óhįš žvķ sem fyrir honum/žvķ veršur), en hins vegar žaš sem kallaš hefur veriš tjónnęmi - sem ritstjórinn gęti lķka hugsaš sér aš kalla „hśf“. 

Tjónnęmi er višamikiš hugtak og mį greina ķ żmsa undiržętti. Rķši nįttśruvį yfir getur hśn valdiš efnahagstjóni - en hśn getur lķka raskaš samfélagi og jafnvel samfélagsgerš. 

Žegar fariš er ķ saumana į tjóni af völdum vešurvįr hér į landi kemur fljótt ķ ljós aš atburšir sem hafa svipaš tjónmętti, t.d. illvišri, flóš ķ įm, skrišuföll og snjóflóš hafa ķ įranna rįs mętt grķšarmisjöfnu tjónnęmi. Śrhelli sem nś gengur yfir landiš eša hluta žess veldur allt öšru tjóni (meira eša minna eftir atvikum) heldur en nįnast samskonar śrhelli gerši fyrir hundraš eša tvö hundruš įrum. Saga vešurvįr er ekki sķšur saga veršmętasköpunar og bśskaparhįtta heldur en aš saga žróunar žeirra vešra sem „valda“ henni. 

Žetta veldur žvķ aš erfitt getur veriš aš finna „rétt“ tķšniróf žeirra vešuratburša sem mestum vandręšum kunna aš valda nś į dögum meš žvķ aš rannsaka tjónsöguna eina. 

Beinum nś sjónum aš nįttśruvį tengdri mikilli śrkomu. Hér falla undir skrišuföll, snjóflóš og vatnavextir (bęši skyndilegir og hęgfara). 

Viš žekkjum tjónasögu allvel sķšustu 100 til 200 įrin, en męttum žó gera betur. Sögu tjónmęttis žess sem aš baki atburšanna liggur žekkjum viš lķka allvel, en eins og įšur sagši er nokkuš erfitt aš „norma“ atburšina. Viš žekkjum illa jafnaflmikla atburši sem engu tjóni ollu - vegna žess aš ekkert varš fyrir žeim (en yrši nś). Sögu tjónnęmis vęri hęgt aš greina - og hefur aš nokkru veriš gert - en talsverš vinna er enn óunnin hvaš žaš varšar. Til aš meta žį įhęttu sem žessi tiltekna vį skapar ķ nśtķmasamfélagi žurfum viš aš žekkja žessa žrķskiptu sögu - auk žess aš žekking į hśfi nśtķmans gagnvart henni er naušsynleg viš gerš įhęttumats. 

Stórfelld śrkoma eykur mjög skrišuhęttu. Śrkoman getur hins vegar bęši tengst stórum vešrakerfum sem bera hlżtt og rakt loft til landsins ķ stórum stķl - getur žį magnast mjög stašbundiš - en hśn getur lķka veriš tiltölulega stašbundin - meš óljósa tengingu viš stóru vešrakerfin. Skyndileg hlżindi aš vetri eša vori geta lķka valdiš flóšum og skrišuföllum, jafnvel žó śrkoma sé lķtil samfara žeim. Sömuleišis veršum viš aš gefa hęgfara ferlum gaum, rannsóknir benda til žess aš einhver sķfreri sé ķ jaršvegi nokkurra žśsunda ferkķlómetra landsins. Hlżnandi vešurfar bręšir žennan sķfrera um sķšir - og hefur veriš aš žvķ į undanförnum įratugum. Žessi žróun er lķtt kunn ķ smįatrišum og getur aukiš skrišuhęttu į landinu umtalsvert - hvaš sem žróun śrkomu og śrhellis lķšur.

Vešurathuganir sķšustu 140 til 150 įra geta margt sagt okkur um žį atburši sem oršiš hafa į stórum kvarša į žvķ tķmabili, smįatriši höndlum viš hins vegar ekki mjög vel nema sķšustu 15 til 20 įrin. En greiningum fer žó óšfluga fram. 

w-270918-skri_a

Upplżsingar um śrkomu byggjast į męlingum į henni. Žó elstu śrkomumęlingar į Ķslandi (og varšveist hafa) séu frį įrinu 1789 eru upplżsingar um śrkomumagn og śrkomutķšni harla rżrar fram yfir 1920. Myndin sżnir fjölda žeirra vešurstöšva sem męldu śrkomu į hverjum tķma frį 1856 til 2017. Mönnušu stöšvarnar męla ašeins einu sinni eša tvisvar į sólarhring, en voru žegar best lét svo margar aš góš mynd nįšist af śrkomu ķ byggšum landsins. Žeim fór aftur į móti aš fękka upp śr aldamótunum sķšustu. Žį tóku sjįlfvirkar męlingar viš. Mun betri en žęr mönnušu aš žvķ leyti aš vķšast hvar er męlt į 10-mķnśtna fresti įriš um kring. Gallinn er hins vegar sį aš mjög seinlegt er sem stendur aš vinna śr žessum męlingum auk žess sem óljóst er hversu sambęrilegar žęr eru žeim eldri. Sjįlfvirku męlingarnar hafa hingaš til ekki getiš um śrkomutegund - og er žaš mjög bagalegt. Vafalķtiš mun žó rętast śr žeim vandamįlum ķ framtķšinni - ašalatriši er aš varšveisla sé örugg mešan žróun śrvinnsluśrbóta og samanburšur į sér staš. 

Hver hefur śrkoma žį veriš frį upphafi męlinga? Viš lķtum į žrjįr myndir sem eitthvaš kunna aš segja okkur um žaš. 

w-270918-skri_f

Hér mį sjį mešalįrsśrkomu allra vešurstöšva landsins į įrunum 1924 til 2017. Hśn er um 1000 mm. Breytileiki er allmikill frį įri til įrs. Hann ręšst mjög af tķšni vindįtta og žrżstifari viš Noršur-Atlantshaf. Gallinn viš mešaltalsreikninga af žessu tagi er fyrst og fremst sį aš žróun stöšvakerfisins getur haft įhrif į heildarmyndina. Slķkt viršist žó ekki mjög įberandi ķ žessu tilviki. Svo sżnist sem śrkoma hafi aukist, leitni reiknast rśmlega 200 mm į öld, sem er verulegt - hįtt ķ 20 prósent. Žetta er umfram žį aukningu sem vęnst er vegna hlżnunar. Reyndar er langt ķ frį aš samkomulag sé um hversu mikil aukning į śrkomu fylgir hlżnun - og vķst aš sé slķkt samband til į žaš alls ekki viš einstök įr. Įriš 2010 er t.d. mešal žeirra allrahlżjustu, en žaš var samt langžurrasta įr sķšustu 30 įra (eša svo). Sama į viš um 1960 - žurrasta įr į myndinni, en samt hlżtt. Leitni ein og sér er lķka mjög vafasamt tęki til greiningar - og langoftast gagnslaus sem verkfęri til spįdóma.

w-270918-skri_g

Nęsta mynd nęr allt aftur til 1857 (harla mikil bjartsżni žaš hjį ritstjóranum). Hér mį sjį śrkomuna setta fram sem hlutfall mešalįrsśrkomu įranna 1971-1990. Reikningarnir eru geršir žannig aš stöšvar žar sem śrkoma er mikil vega jafnmikiš og stöšvar žar sem śrkoma er lķtil. Ašeins er spurt hver śrkoma įrsins į stöšinni var sem hlutfall af mešalįrsśrkomu įšurnefnds tķmabils.

Hér mį lķka sjį mikla śrkomuaukningu - örlķtiš minni žó en į fyrri mynd (en nęr yfir lengri tķma), um 13 prósent į öld. Žaš er aukning sem er nęr žvķ aš vera eftir hlżnunarvęntingum. Žurrasta įriš er 1881 - meš frostavetrinum mikla. Kannski hefur śrkoman žį męlst óvenjuilla og minnir į aš snjókoma męlist mun verr heldur en rigning. Röskun į hlutfalli snęvar og regns ķ heildarśrkomumagni getur žvķ breytt bįšum žessum lķnuritum. Hlutfall snęvar rżrnar ķ hlżnandi vešurlagi og žar meš sżnist śrkoma aukast vegna žess aš hśn męlist betur. Hugsanlegt er aš žetta skżri aš einhverju leyti žį aukningu sem viš erum aš sjį.

w-270918-skri_h

Hér höfum viš tališ fjölda śrkomudaga į vešurstöšvum landsins - žegar śrkoma męlist 0,5 mm eša meiri - og reiknum sķšan hlutfall žess fjölda af öllum męlidögum. Męlieiningin sem notiš er hér er žśsundustuhlutar (prómill). Viš sjįum aš yfirleitt er męlist śrkoma 0,5 mm eša meiri į milli 40 og 50 prósent (400 til 500 žśsundustuhluta) daga į ķslenskum vešurstöšvum. Allgott samband er į milli žessa fjölda og heildarįrsśrkomunnar. Sé fylgnistušull reiknašur milli žeirra reynist hann 0,73 (harla gott). 

Fjölgun śrkomudaga sżnir žvķ aukna śrkomu. Sé leitni reiknuš fyrir tķmabiliš ķ heild reynist śrkomudögum fjölga um 6 prósent į öld. Alengt er aš śrkomudagafjöldi (munum aš viš erum aš tala um 0,5 mm eša meira į sólarhring) sé um 150 (fleiri sunnanlands - fęrri nyršra). Fjölgunin er žvķ um 10 dagar į įri - į öld. Žetta mętti aušvitaš ręša nįnar - žó viš skulum ekki trśa žessari tölu eins og nżju neti er hśn samt efni til umhugsunar og skiptir trślega miklu mįli fyrir vangaveltur um aftakaśrkomu - sem svo sannarlega skiptir mįli žegar rętt er um skrišu- og flóšahęttu (og snjóflóšahęttu reyndar lķka).

Öfgaśrkoma er aš minnsta kosti tvenns konar. Annars vegar langvinn śrkoma - ekki endilega aftakasnörp og hins vegar skyndileg śrhelli. Aušvitaš er sambland af žessu tvennu lķka ķ myndinni. 

w-270918-skri_b

Žaš hefur sżnt sig aš magn śrkomunnar eitt og sér er ekki rįšandi varšandi hęttu į skrišuföllum, heldur skiptir einnig mįli hversu „vanur“ stašurinn er aš taka viš śrkomu. Žannig getur 150 mm aftakasólarhringsśrkoma veriš hęttuminni į staš žar sem įrsśrkoman er 3000 mm heldur en 30 mm sólarhringśrkoma į staš žar sem įrsśrkoman er 400 mm. Viš vitum ķ raun ekki hvaša višmiš eiga viš hér į landi ķ žessu sambandi - en algengt er į alžjóšavķsu aš miša viš 5 til 8 prósent įrsśrkomunnar. Falli slķkt magn eša meira į einum degi er talin sérstök hętta į feršum. 

Myndin hér aš ofan sżnir talningu slķkra atburša - višmišiš er 6 prósent įrsśrkomunnar (en hefši getaš veriš annaš). Reyndar eru stöšvar svo fįar fyrir 1925 aš vafasamt er aš telja, en viš lįtum okkur hafa žaš. Lóšrétti įsinn sżnir mešalfjölda slķkra atburša į vešurstöš į įri. Mešaltališ er ķ kringum 0,2 - sem žżšir aš viš erum aš telja svonefnda 5-įra atburši (eša žar um bil). Greinilega eru mikil įraskipti af tķšni žeirra - fįein įr skera sig śr, en ekki er aš sjį neina leitni. Aftakaśrkomuatburšum (af žessu tagi) viršist ekki hafa fjölgaš žrįtt fyrir śrkomuaukninguna sem fyrri myndir sżna. 

Žį skulum viš lķta į hvaš hįupplausnarmęlingar sjįlfvirku stöšvana eru aš segja okkur um klukkustundarśrfelli. Žęr męlingar hafa alls ekki stašiš nęgilega lengi til žess aš viš getum fjallaš um einhverja žróun tengda hugsanlegum vešurfarsbreytingum - en aš žvķ kemur žó ķ framtķšinni. 

w-270918-skri_c

Myndin sżnir einfalda talningu žeirra klukkustunda žegar śrkoma hefur męlst 10 mm eša meiri og hvernig slķkar klukkustundir dreifast į įriš. Ķ ljós kemur aš įrstķšasveiflan er mjög eindregin. Śrhellin eru sjaldgęfust į vorin (žį er hins vegar hętta vegna snjóbrįšnunar) en vex eftir žvķ sem į sumariš lķšur og nęr hįmarki ķ september. Höfum ķ huga aš męlitķmabiliš er ekki mjög langt žannig aš tķšnimunur milli einstakra mįnaša (žar sem litlu munar) er varla eša ekki marktękur. Vetrarsnjókoma gęti villt okkur sżn - atvik eru mun lķklegri til aš „tżnast“ ķ snjókomu. Lķklega er tķšni atvika meiri aš vetralagi heldur en myndin sżnir. 

Viš getum einnig athugaš hvernig śrhelli dreifast į sólarhringinn.

w-270918-skri_d

Myndin sżnir allt įriš. Viš sjįum sķšdegishįmark - en annars viršist sem lķkur į śrhelli dreifist nokkuš jafnt į tķma sólarhringsins. Įsamt įrtķšasveiflumyndinni sżnir žetta okkur talsvert um žau ferli sem rįša atburšarįsinni. Blautar lęgšir eru algengari aš haust- og vetrarlagi heldur en į vorin, og lęgšir koma aš landinu į hvaša tķma sólarhrings sem er.

Mynd sem dregur sumariš śt er nokkuš öšruvķsi:

w-270918-skri_e

Hér sést dęgursveifla śrhella mjög vel. Žau eru miklu algengari sķšdegis aš sumarlagi heldur en annars. Aš vķsu er nokkuš įkvešiš sķšnęturhįmark lķka til stašar. Hér sjįum viš tvķmęlalaust įhrif sķšdegisskśranna - sem knśšir eru af lóšréttum hreyfingum lofts vegna upphitunar lands ķ sólaryl. Dembur af žessu tagi hafa alloft valdiš landspjöllum og rétt hugsanlegt aš viš ęttum ašeins aš huga aš afleišingum - sérstaklega nś į tķmum gjörbreyttrar landnżtingar. Sķšnęturhįmarkiš er ekki alveg jafn aušśtskżrt - e.t.v. hverfur žaš žegar fleiri įr bętast ķ safniš - en vel mį vera aš hér komi stöšugleiki lķka viš sögu. Śtgeislun į efra borši skżja getur sett af staš veltu - en viš skulum ekki fara aš velta okkur upp śr žvķ aš sinni. 

Ritstjóri hungurdiska hefur tekiš saman vešurtjóna/atburšaskrį sem nęr til įranna 1874 til 2010 (reyndar hefur bęst viš - en er ekki komiš ķ tölvutękan gagnagrunn). Ķ žessari einföldu atburšaskrį eru 215 skrišuatburšir og 215 snjóflóšaatburšir. Eins og įšur er fjallaš um er tjón ķ žessum atburšum mjög bundiš tjónnęmi hvers tķma - tķšni žeirra gegnum tķšina markast žvķ ekki sķšur af žvķ heldur en tķšni undirliggjandi vešuratvika. Vešuratvikin koma hins vegar fram ķ įrstķšasveiflunni.

tidni-skridur-snjoflod

Žessar myndir hafa reyndar birst į hungurdiskum įšur. Efri rammarnir sżna įrstķšasveifluna (skrišur ķ brśnu til vinstri, snjóflóš ķ blįu - til hęgri). Skrišuatburšir eru langsjaldgęfastir ķ mars og algengastir į haustin. En žetta gęti breyst meš hlżnandi vešurfari. Snjóflóš eru aš sjįlfsögšu algengust aš vetrarlagi, ķ janśar, febrśar og mars, tjón af žeirra völdum hefur veriš įmótaalgengt ķ aprķl og desember. 

Nešri rammarnir sżna žróun ķ tķma. Tjónvaldandi skrišuatburšum viršist hafa fękkaš į sķšari įrum - en eins og įšur sagši er jafnvķst aš įstęšan sé tjónnęmiš en ekki tķšni žess tjóni veldur. Tķšni snjóflóša óx - eftir žvķ sem fleira gat oršiš fyrir žeim. 

Eins og įšur sagši er talsvert verk óunniš ķ tķšnigreiningu žeirra vešuržįtta sem valds skrišuföllum, flóšum og snjóflóšum og aš meiri žekking safnist į įstęšum žeirra. Mikilvęgt er aš žeirri vinnu verši sinnt af alśš ķ framtķšinni. 

Viš lįtum hér stašar numiš aš sinni - ekki miklu nęr. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Athyglisverš lęgš -

Athyglisverš lęgš - en ekki vķst aš hśn komi okkur nokkuš viš. Sušvestur af Asóreyjum er nś vaxandi lęgš - hvarfbaugshroši („sub-tropical system“ eše eitthvaš svoleišis į erlendum tungum). Į fimmtudaginn segir evróprureiknimišstöšin stöšuna vera žį sem myndin sżnir.

w-blogg260918a

Ķsland er ofarlega til hęgri į myndinni ķ vestanįtt. Vaxandi lęgš er viš Labrador - og fer hśn hiklaust ķ įtt til landsins - į aš fara hjį strax į föstudag. En viš horfum į lęgšina vestsušvestur af Asóreyjum. Hér er hśn um 970 hPa ķ mišju - meš hlżjan kjarna. Nęstu vikuna į hśn aš grynnast og dżpka į vķxl - en haldast į svipušum slóšum, lokuš inni af miklum hęšarhryggjum noršan viš.

Žaš sem gerir hana eftirtektarverša fyrir okkur er aš hśn gęti skotiš lofti og lęgšabylgjum til noršurs - eša fariš žį leiš sjįlf um sķšir. Žetta loft er žrungiš raka og bleytu og/eša fóšri til lęgšadżpkunar į okkar slóšum - hvort sem nś af slķku veršur eša ekki. Ritstjórinn mun alla vega halda įfram aš gefa henni gaum - svona persónulega - eins og sagt er. 


Kalt - eša kannski hlżtt?

Eitthvaš skiptar skošanir munu vera um žaš hvort tķšarfar įrsins 2018 hafi til žessa veriš hlżtt eša kalt. Reyndar er žaš svo aš nišurstašan fer nokkuš eftir žvķ viš hvaš er mišaš. Hér fjöllum viš ašallega um stöšuna ķ Reykjavķk - minnumst žó į fleiri staši ķ lokin. Ķ Reykjavķk er nišurstaša sś aš sé eingöngu mišaš viš sķšustu 20 įr falla fyrstu 9 mįnušir įrsins į kaldasta žrišjung hitadreifingar - og geta žar meš kallast kaldir. Sé hins vegar mišaš viš tķmann frį upphafi samfelldra hitamęlingar lendir sama tķmabil ķ efsta žrišjungi hitadreifingar - og įriš 2018 žaš sem af er telst žvķ vera hlżtt.

Lķtum nįnar į žetta į mynd.

w-blogg250918

Lóšrétti įrsins tįknar mešalhita fyrstu 9 mįnaša įrsins ķ Reykjavķk. Sį lįrétti sżnir hins vegar lengd višmišunartķmabils - lengsta tķmabiliš (147 įr) er lengst til vinstri, en sķšustu tķu įr lengst til hęgri. 

Rauši ferillinn sżnir hvernig žrišjungamörk hitadreifingarinnar liggja eftir žvķ hversu langt tķmabil er undir. Sé mešalhiti fyrstu 9 mįnaša įrsins ofan raušu lķnunnar teljast žeir hafa veriš hlżir, liggi hitinn į milli raušu og blįu lķnanna telst hitinn ķ mešallagi, en lendi hann undir blįu lķnunni hefur veriš kalt. 

Žaš vekur aušvitaš eftirtekt aš bęši blįa og rauša lķnan hękka mjög eftir žvķ sem styttra tķmabil er undir. Žetta er afleišing hinnar miklu almennu hlżnunar sem įtt hefur sér staš sķšustu 150 įrin - og sérstaklega sķšustu 20 įr. Žeir sem halda žvķ fram aš vešurfar hafi ekkert breyst hljóta aš nota žau višmiš - žvķ viš getum aušvitaš fengiš veruleg kuldaköst ķ framtķšinni - einhvers réttlętis verša žau aš njóta. Žeir sem aftur į móti halda žvķ fram aš varanlegar breytingar hafi įtt sér staš vilja gjarnan miša viš sķšustu 20 til 30 įr (flestir hljóta aš samsinna žvķ aš 10 įr séu of stuttur tķmi). 

Sé mišaš viš sķšustu 20 įr er hiti fyrstu 9 mįnaša įrsins ķ įr lįgur - žaš hefur veriš kalt - viš erum žó ekki langt inni ķ kalda žrišjungnum. Sé hins vegar mišaš viš sķšustu 30 įr hefur hiti veriš ķ mešallagi - og į lengri višmišunartķmabilum reyndar rétt aš sleikja mörk mešalflokksins og žess hlżja. Förum viš aftur til žarsķšustu aldamóta lenda žessir nķu mįnušir hins vegar ķ hlżja flokknum - og enn greinilegar ef viš mišum viš allt tķmabiliš frį upphafi męlinga. 

Nś ętlar ritstjóri hungurdiska ekki aš fara aš fullyrša neitt um žaš hvers konar višmiš er ešlilegt. - Honum žykir žó aš ķ umręšum um vešurfarsbreytingar sé ešlilegt aš miša viš sem lengst tķmabil - hlżindi sķšustu įratuga eru einstök į męlitķmanum. Hjį einstaklingum sem eru aš lifa sķnu lķfi - og eru aš reyna aš ašlaga athafnir sķnar aš vešurfari er hins vegar alls ekki óešlilegt aš miša viš mun styttri tķma. Žeir yngstu geta jafnvel gripiš til tķu eša tuttugu įra, žeir eldri e.t.v. 30 eša 40. 

Ritstjóri hungurdiska lifir langtķmalķfi ķ vešurfarinu - honum finnst įriš ķ įr falla vel ķ flokk hlżrra įra - žó žaš sé alls ekki ķ hópi žeirra allrahlżjustu um landiš vestanvert. 

Viš sjįum į myndinni aš sé fariš 50 til 80 įr aftur ķ tķmann eru lķnurnar į myndinni frekar flatar. Sé t.d. litiš į 70-įra višmišiš teljast fyrstu 9 mįnušir įrsins ķ mešalflokki ķ Reykjavķk - rétt nešan hlżju markalķnunnar - en samt allmörg sęti (8) nešan hennar žvķ mjög litlu munar į hita sama tķma margra įra. Į Akureyri eru fyrstu 9 mįnušir įrsins langt inni ķ hlżindunum, ķ 12. sęti, 11 sętum ofan marka. Austur į Dalatanga stendur įriš enn betur, er žaš fjóršahlżjasta hingaš til į sķšustu 70 įrum. 


Kaldur dagur

Sunnudagurinn 23.september varš heldur kaldur. Dęgurlįgmarksmet féllu (aš sjįlfsögšu) į fjölmörgum stöšvum og septembermet į allmörgum. Hér veršur ašeins minnst met į sjįlfvirkum stöšvum žar sem athugaš hefur veriš lengur en frį aldamótum. Žaš eru: Sśšavķk, Siglunes Žingvellir, Ögur, Ķsafjöršur, Kjalarnes og Bolungarvķk. Mįnašarmet féllu ekki į öšrum stöšvum sem athugaš hafa svona lengi.

Frostiš į Žingvöllum fór ķ -8,7 stig. Į mönnušu stöšinni žar męldust mest -8,6 stig ķ september, žaš var 1954. Žessi munur er ómarktękur (žó stöšvarnar vęru į sama staš - sem ekki er).

Dęgurlįgmarksmet fyrir landiš var sett į Brśarjökli, frostiš žar fór ķ -12,8 stig, eins fór frostiš viš Gęsafjöll ķ -12,2 stig, bįšar tölur lęgri en eldra landsdęgurlįgmarksmet sem var -12,1 stig sett į Hveravöllum 1971. Žann sama dag, 1971 fór frostiš į Grķmsstöšum į Fjöllum ķ -10,0 stig og stendur žaš enn sem dęgurmet landsins ķ byggš. Frostiš męldist nś -16,1 stig į Dyngjujökli, en skynjari į žeirri stöš er ekki ķ stašalhęš og žvķ ekki hęgt aš telja töluna met. Frost hefur einu sinni męlst meira į landinu en -16,1 stig. Žaš var ķ Möšrudal 1954 (-19,6 stig). Ķ Reykjahlķš viš Mżvatn 1943 męldist frostiš -16,1 stig ķ september 1943.

Žaš er ašallega lįgmarkshitinn sem er óvenjulegur. Landsmešallįgmarkshiti (ķ byggš) reiknast -2,6 stig. Žaš er lęgsta mešallįgmark žessa almanaksdags, en ekki munar žó miklu žvķ og mešallįgmarki sama dag 2003 og 1971.

Sólarhringsmešalhiti reiknast nś 2,9 stig, sį lęgsti į žessum degi frį 2005. - En fjölmargir septemberdagar hafa veriš kaldari ķ įranna rįs. Mešalhįmarkshiti var ekkert sérlega lįgur - var reyndar lęgri ķ bęši gęr (22.) og ķ fyrradag (23.) - enda meiri blįstur žį daga.

 


Fyrir 60 įrum var lķka fjallaš um blįa blettinn

Ķ jślķhefti fréttablašs Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar [WMO-bulletin) įriš 1960 birtist dįlķtil grein eftir Jacob Bjerknes (1897-1975). Jakob var einn af žekktustu vešurfręšingum sinnar tķšar og var sonur Vilhelm Bjerknes (1862-1951) sem er gjarnan talinn einn af upphafsmönnum nśtķmavešurfręši. 

Greinin sem hér er rętt um heitir „Ocean temperatures and atmospheric circulation“ ķ lauslegri žżšingu „Sjįvarhiti og hringrįs lofthjśpsins“ og fjallar einkum um breytingar į sjįvarhita og vešurfari ķ Noršur-Atlantshafi frį žvķ seint į 19. öld og fram į žį tuttugustu. Hér er um fremur óformlegar vangaveltur aš ręša og sķšar birti Bjerknes talvert ķtarlegri greinar og fręšilegri um žetta višfangsefni - og teygši žaš sķšan reyndar sušur um höfin og til Kyrrahafs. Sķšustu greinarnar höfšu töluverš įhrif į žankagang manna um sušursveifluna svonefndu og El nińo og enn til žeirra vitnaš. 

Žó žaš sé sjįlfsagt żmislegt sem varla heldur vatni ķ žeirri grein sem hér er til umfjöllunar hefur hśn žann stóra kost aš vera einföld og margt er žar sem vekur umhugsun og stašist hefur tķmans tönn. Viš skulum hér lķta į tvęr myndir śr greininni og fjalla ašeins um nišurstöšur hennar. Greinina sjįlfa mį finna į netinu, tengillinn nęr ķ pdf-śtgįfu tķmaritsins og byrjar hśn į sķšu 151.

Žaš sem nśtķmalesendur munu helst sakna er aš ekkert er minnst į žaš sem sķšar var nefnt „varma-seltu-hringrįs“ heimshafanna [„fęribandiš“] - sem ritstjóri hungurdiska vill af sérvisku sinni nefna „flothringrįs“. Ekki var bśiš aš „finna hana upp“ įriš 1960.

Ķ upphafi segist höfundur ętla aš reyna aš rekja sjįvarhitabreytingar ķ Noršur-Atlantshafi įratugina fyrir sķšari heimstyrjöld og hvernig žęr tengjast breytingum į hringrįs lofthjśpsins (žrżstifari). 

w-blogg220918-bjerknes-a

Fyrri myndin sżnir mismun į sjįvarhita įranna 1926-1933 og 1890-1897. Jįkvęšar tölur segja aš sķšara tķmabiliš sé hlżrra en žaš fyrra. Hér mį sjį aš mjór borši sem nęr allt frį Mexķkóflóa og austur fyrir Nżfundnaland var mun hlżrri į sķšara tķmabilinu heldur en žvķ fyrra. Bent er į aš annaš tveggja hafi gerst, aš Golfstraumurinn hafi styrkst, eša hann hlišrast lķtillega til. - Aftur į móti viršist sem svęši frį Labrador, austur um ķ įtt til Bretlandseyja hafi kólnaš. - Žaš sama svęši og hitavik hafa lengst af veriš neikvęš undanfarin įr og óformlega kallaš „blįi bletturinn“.

w-blogg220918-bjerknes-b

Bjerknes spyr nś hverjar séu lķklegar skżringar. Mynd 2 ķ grein hans sżnir žrżstibreytingar į svęšinu milli tveggja įšurnefndra tķmaskeiša. Heildregnu lķnurnar sżna mismuninn ķ hPa. Žrżstingur hefur stigiš yfir stórum hluta Atlantshafs frį Bandarķkjunum ķ vestri til Kanarķeyja og Portśgal ķ austri. Sömuleišis hefur žrżstingur stigiš lķtillega noršan Ķslands, en falliš į svęšinu frį Labrador austur um til Bretlandseyja. Strikalķnur sżna įrsmešalsjįvarhita. 

Bent er į aš sušvestanįtt undan austanveršum Bandarķkjunum hafi aukist aš afli og Golfstraumurinn žar meš. Sömuleišis hefur lęgšasveigja aukist sunnan og sušaustan Gręnlands og ķ žrišja lagi hefur vestanįtt śt frį meginlandi Noršur-Amerķku aukist milli tķmabilanna tveggja. Žar sem hin aukna lęgšasveigja rķkir hefur uppdrįttur į köldum sjó śr undirdjśpunum aukist aš mati Bjerknes. Lęgšarhringrįs svonefndrar ķslandslęgšar żtir alltaf undir slķkan uppdrįtt į svęšinu. Hann er žó mjög mismikill frį įri til įrs og sömuleišis er einhver breytileiki į lengri tķmakvarša eins og žessi mynd sżnir. Hin aukna vestanįtt eykur kuldaašstreymi aš vetrarlagi śt yfir Atlantshaf og skżrir kólnun sunnan Gręnlands - įsamt hinum aukna uppdrętti. Žetta styšur hvort annaš. 

Ķ greininni mį lesa meira um mešalįstand sjįvar sunnan Gręnlands. Viš rekjum žaš ekki hér (en hungurdiskar hafa reyndar fjallaš nokkuš um žaš fyrir nokkru). 

Meginįstęša žess aš veriš er aš rifja žetta upp hér og nś er sś aš įstandiš um žessar mundir minnir mjög į žęr breytingar sem greinin lżsir. „Blįi bletturinn“ sušvestan Ķslands sem hefur veriš mjög til umręšu undanfarin įr er sį „sami“ og fyrri myndin hér aš ofan sżnir. Hringrįsarvik hafa lķka veriš svipuš. 

Bjerknes lżkur greininni į žvķ aš benda į helstu ferli sem rįša munu sjįvarhitavikum. Fyrst telur hann žau hröšustu. Athugasemdir ķ hornklofum eru ritstjóra hungurdiska.   

Varmatap yfirboršs sjįvar:

1. Beint tap til lofthjśpsins, vex meš styrk vestanįttarinnar, sérstaklega aš vetrarlagi žegar ašstreymi frį köldum meginlöndum į haf śt er meira en venjulega. [Hefur veriš mjög įberandi į Atlantshafi frį og meš 2014].

2. Kęling yfirboršslaga vegna vind- og öldublöndunar žeirra og kaldari sjįvar nešar. [Sólrķkt og hęgvišrasamt sumar getur fališ kulda vetrarins tķmabundiš - en sį varmi blandast aš hausti og vetri hinum kaldari sjó nešar.]

3. Kęling vegna aukins „Ekmansdrags“ śr noršri (ķ vestanįtt). [Nśningur af völdum vinds flytur sjó  - en um 30 grįšur til hęgri viš rķkjandi vindįtt. Kaldari sjór śr noršri dregst žvķ sušur - og dżpri sjór leitar žvķ upp noršan viš mikla og žrįlįta vestanvindstrengi - uppdrįttur į sér žvķ lķka staš ķ mišju lęgšasveigju.]

Sömuleišis koma hęgari ferli viš sögu:

4. Breytilegt ašstreymi varma meš vinddrifnum straumum - sem laga sig aš breyttum vindum. [Samanber žį tilgįtu hér aš ofan aš aukin sušvestanįtt undan austurströnd Bandarķkjanna hafi aukiš styrk Golfstraumsins - og žar meš aukiš varmaflutning hans inn į svęšiš fyrir noršaustan hann.]

5. Mismunandi uppdrįttur (eša nišurstreymi). [Lęgšasveigja fylgir kulda - hśn dregur upp kaldan sjó - sem aftur heldur lęgšasveigjunni viš og styšur uppdrįtt frekar - eykur žar meš į tregšu til breytinga].

Bjerknes segir aš lokum aš ferli 5 sé žaš sem viršist vera rķkjandi ķ langtķmabreytingum viš Ķslandslęgšina. 

Eins og įšur sagši birtist žessi grein įriš 1960 og hśn fjallar einkum um breytingar sem uršu snemma į 20.öld - fyrir hundraš įrum. Athyglisvert er aš žęr eru ekki ósvipašar žeim sem viš höfum oršiš vitni aš nś nżlega. Bjerknes minnist ķ greininni į kaldan djśpsjó śr noršurhöfum og įhrif hans į hringrįs ķ undirdjśpunum undir ķslandslęgšinni, en aftur į móti getur hann ekki um žann möguleika aš sś djśpsjįvarmyndun beinlķnis dragi saltari sjó aš sunnan til noršurs - óhįš beinum įhrifum vinda. 

Mjög erfitt viršist aš greina aš skammtķmažętti (vešurlag eins vetrar/sumars), fjölįražętti (breytingar sem sjįvarhiti hefur į vindafar og vindafar į sjįvarhita) og sķšan įratugažętti (stöšugleikabreytingar sem samspil hita, śrkomu, jökla og ķsbrįšnunar valda į hafstrauma - og žar meš vešurlag). Žaš er svosem ekkert óešlilegt žó almenn umręša į hverjum tķma litist nokkuš af žessum erfišleikum og valdi ętķš töluveršum ruglingi. 


Alhvķtt fyrst aš hausti

Spurt var hvenęr, aš mešaltali, yrši fyrst alhvķtt ķ byggš aš hausti hér į landi. Tilefniš er aš alhvķtt varš ķ yfirstandandi hreti į aš minnsta kosti einni vešurstöš. Hungurdiskar hafa fjallaš um mįliš įšur - en ekki žó svaraš žessari įkvešnu spurningu. Sannleikurinn er sį aš ekki er mjög aušvelt aš svara henni svo vel sé. Įstęšan eru breytingar ķ stöšvakerfinu, mönnušum stöšvum hefur fękkaš mikiš og žvķ ekki fullvķst aš eldri tölur og nżlegar séu alveg sambęrilegar. Žaš krefst mikillar vinnu aš tryggja (nokkurn veginn) aš svo sé. Ritstjóri hungurdiska mun ekki leggja ķ hana.

En lįtum sem allt sé ķ lagi. Snjóhuluupplżsingar eru ašgengilegar ķ töflu ķ gagnagrunni Vešurstofunnar aftur til 1966 fyrir žęr stöšvar sem athuganir hafa gert. Eldri upplżsingar hafs ekki aš nema litlu leyti veriš fęršar į tölvutękt form.

Myndin hér aš nešan er dregin eftir nišurstöšum einfaldrar leitar ķ töflunni. Einhverjar villur gętu leynst ķ gögnunum og lesendur žvķ bešnir um aš taka nišurstöšum meš nokkurri varśš. 

w-blogg220918-alhvitt

Lóšrétti įsinn sżnir dagsetningar - eftir 1.įgśst, en sį lįrétti įrin frį 1966 til 2017. Sślurnar gefa til kynna hvenęr fyrst varš alhvķtt į hverju hausti. Eins og sést hefur nokkrum sinnum oršiš alhvķtt ķ byggš ķ įgśst į žessu tķmabili. 

Sé mešaldagsetning reiknuš fęst śt 14.september, en mišgildi er 11. september, žaš žżšir aš ķ helmingi įra hefur fyrst oršiš alhvķtt fyrir žann tķma, en ķ helmingi įra sķšar. Viš tökum reyndar strax eftir žvķ aš mikill munur er į sķšustu 20 įrum og fyrri tķš. Mišgildi žessarar aldar er žannig 28.september - žrem vikum sķšar en mišgildi tķmabilsins alls. Ķ nęrri öllum įrum tķmabilsins frį 1970 og fram um 1995 varš fyrst alhvķtt fyrr en nś.

Ef viš reiknum einfalda leitni kemur ķ ljós aš fyrsta alhvķta degi hefur seinkaš um um žaš bil 6 daga į įratug į tķmabilinu öllu. - En höfum ķ huga aš leitnireikningar af žessu tagi segja nįkvęmlega ekkert um framtķšina. Hins vegar er lķklegt aš viš sjįum hér enn eitt dęmi um afleišingar hlżindanna sem hafa rķkt hér į landi sķšustu tvo įratugina. Žó sumum kunni aš žykja fyrsti snjór haustsins ķ byggš nś koma snemma - er žaš ķ raun žannig aš hann er 10 dögum seinna į feršinni heldur en aš mešaltali 1966 til 2017 og 16 dögum sķšar en var į tķmabilinu 1966 til 1995.


Tuttugu septemberdagar

Mešalhiti fyrstu 20 daga septembermįnašar er 8,3 stig ķ Reykjavķk, +0,4 stigum ofan mešallags įranna 1961-1990, en -1,1 nešan mešaltals sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn er ķ 14.hlżjasta sęti (af 18) į žessari öld, en ķ 69.sęti į 143-įra listanum langa. Žar eru sömu dagar įriš 1939 hlżjastir, mešalhiti 12,0 stig, en kaldastir voru žeir 1979, +5,3 stig.

Į Akureyri er mešalhiti žaš sem af er mįnuši 8,2 stig, +1,3 ofan mešallags 1961-1990, en -1,1 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Hiti er undir mešallagi sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, minnst er neikvęša vikiš į Brśaröręfum, -0,4 stig, en mest viš Siglufjaršarveg, -1,9 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 29,2 mm og er žaš um žrišjung nešan mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 41,1 mm, vel ofan mešallags žar.

Sólskinsstundir hafa męlst 114,7 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši og hafa ašeins 10 sinnum męlst fleiri sömu daga ķ september. Rétt hugsanlegt er aš sólskinsstundir mįnašarins ķ heild verši fleiri en ķ jśnķ og jślķ samanlagt. - En viš lįtum vera aš velta okkur upp śr slķkum möguleikum fyrr en kemur aš mįnašamótum.


Af įrinu 1763

Viršist hafa veriš nokkuš hagstętt įr žegar į heildina er litiš. Ekki er getiš um hafķs. Framan af sumri var óžurrkasamt syšra, en žurrt nyršra, en snerist sķšan viš. „Allir ķslendingar hafa nś full hśs matar“ - sagši Eggert Ólafsson ķ bréfi ž.14.september.

Daglegar loftžrżstimęlingar įrsins hafa varšveist. Gallinn er sį aš ekki er vitaš meš vissu hvar loftvogin var. Męlingarnar varšveittust meš gögnum tengdum Eggerti Ólafssyni en alls ekki er vķst aš žęr séu hans. Möguleiki er aš žęr séu śr fórum Gušlaugs Žorgeirssonar prests ķ Göršum į Įlftanesi en hann var tengdur vešurathugunum Eggerts Ólafssonar og Bjarna Pįlssonar į sķnum tķma og var meš męlitęki. Loftvog žessi sżnir allt of hįar tölur - séu žęr franskar tommur, en of lįgar séu tommurnar enskar eša danskar. Auk žess er nęsta lķklegt aš ekki sé leišrétt fyrir hita eša hęš ofan sjįvarmįls. Aš öšru leyti eru męlingarnar ekki ótrślegar - breytileiki frį degi til dags er ešlilegur. Viš grķpum til žess öržrifarįšs aš lękka allar tölur um 25 hPa (til aš viš ruglumst sķšur ķ rķminu).

arid_1763p

Hér mį sjį venjulegan vetraróróa žrżstingsins fyrstu žrjį mįnuši įrsins - žó eru alllangir rólegir kaflar bęši um mišjan janśar og fyrri hluta febrśar - ber vel saman viš ašrar lżsingar. Sömuleišis er žrżstingur hįr um voriš (eins og algengast er) og aftur er hann hįr sķšari hluta september og fyrst ķ október - og vel er um vešrįttuna žį talaš. Aftur į móti er žrżstingur lįgur ķ įgśst - žį var noršanįtt rķkjandi og svalvišri nyršra (aš minnsta kosti). 

Viš förum nś ķ gegnum įriš meš ašstoš annįla og annarra heimilda. Frįsögnum annįlanna hefur veriš skipt upp eftir įrstķšum - til aš aušveldara sé aš bera žį saman. Einnig er stafsetning vķšast fęrš til nśtķmahorfs (nema ķ grein Espólķns sżslumanns um sjśkdóma). 

Viš lįtum heildaryfirlit Vatnsfjaršarannįls hefja leikinn - athugum aš hann lżsir vešri vestanlands - blašsķšutöl vķsa ķ prentaša śtgįfu Bókmenntafélasins (binda ekki žó getiš hér - aušvelt į aš vera aš finna śt śr žvķ).

Vatnsfjaršarannįll yngsti: Vetur frį nżįri allt til sumarmįla rétt góšur; sumariš, haustiš og allt til nżįrs ķ sama mįta. ... Heyskapur ogso góšur, og yfir allt var įrferšiš allt til įrsins enda eitt meš žeim bestu. (s342)

Vetur meš oršum annįla:
Grķmsstašaannįll [Breišavķk į Snęfellsnesi]: Vetur sį allrabesti frį nżja įrinu til góuloka, svo enginn mundi eins ešur svo góšan. Į žorranum rist torf og žakin hśs. Ķkast gerši ķ 2. viku góu, gerši svo snart aftur dįvišri til sumarmįla. Eftir sumarmįlin gerši kulda, komu sķšan dįvišri. ... Skiptapi skeši inn til eyja fimmtudaginn nęsta fyrir öskudag [10.febr.], af fiskiróšri ķ įhlaupagarši į noršan, įttu heima ķ Ellišaey. Formašurinn hét Ólafur Ólafsson; žar var į og sonur hans og 2 ešur 3 ašrir. (s650) ... Skiptapi varš į Sušurnesjum, slóst į žaš boši, tók śt formanninn og ašra tvo, en 7 gįtu bjargaš sér til lands į skipinu, en hinir 3 deyšu. (s651) ...

Saušlauksdalsannįll: Vetur ofanveršur mikiš góšur og voriš meš. ...

Höskuldsstašaannįll: Veturinn var góšur, einmįnušur hvaš bestur. (s515) ... Kalt um sumarmįl. Voriš žó gott. ...

Ķslands įrbók: Öndvegisgóšur vetur og bestu hlutir bęši syšra og ķ öllum verstöšvum.

Višaukar Espihólsannįls (1): Vetur ķ Mślasżslu noršanveršri hinn haršasti.

Dagbękur Jóns Jónssonar (eldri) į Möšrufelli eru yfirleitt heldur lęsilegri heldur en bękur sonar hans - en į móti kemur aš žar er mikiš af skammstöfunum (sem vęntanlega er hęgt aš lęra). Ritstjóri hungurdiska hefur reynt aš rżna ķ vikuleg yfirlit Jóns um įriš 1763 og reynir aš draga žau saman - fyrst veturinn (fram aš sumardeginum fyrsta):

Svo viršist sem janśar hafi lengst af veriš stašvišrasamur, en nokkuš köld tķš og žegar į leiš versnaši um beit. Fyrsti hluti febrśar var svipašur og žess getiš aš fimmtudaginn 10. hafi komiš fyrsta hrķš vetrarins [įhlaup žaš sem minnst var į ķ Grķmsstašaannįl]. Afgangur febrśarmįnašar var nokkuš hrķšasamur og svo fór aš hestar höfšu vart snöp žegar į leiš žennan kafla. En eftir 5. mars kom žķša og frį žeim 9. var talin nęg jörš. Sķšan hélst allgóš tķš um stund en varš stiršari žegar į leiš mįnušinn. Einmįnušur var ekki slęmur, en tķš samt heldur óstöšug, kaldir dagar komu. Eftir mišjan aprķlmįnuš talar Jón um andkalda tķš og frost - jafnvel grimm eftir žann 23. 

Śr Djįknaannįlum: §1. Öndvegis vetur til žess viku eftir kyndilmessu [kyndilmessa er 2.febrśar], gjörši žį noršanhrķšir meš miklum frostum. Kom bati ķ mišgóu meš ęskilegri vešrįttu fram yfir sumarmįl ...

Espólķn: XLIX. Kap. Um veturinn ķ febrśar kom vešur svo mikiš, at löskušust kirkjur noršanlands, reif hey en spillti skipum; ķ žaš mund fórust tvö skip ķ lendingu undir Eyjafjöllum, komust menn af nema tveir. Sį vetur var góšur og öll žau misseri, bęši į sjó og landi; var afli mikill, en vętusamt, og nżttist illa fiskur.

Sigurjón Pįll Ķsaksson gaf śt įriš 2017 uppskrift sķna af feršadagbókum Eggerts og Bjarna og öšrum gögnum tengdum rannsóknum žeirra. Ótrślegt eljuverk. Afritaši hann m.a. įšurnefnda vešurbók įrsins 1763. Auk žrżstimęlinganna er stutt dagleg vešurlżsing. Greinilega er veriš aš lżsa vešri į Sušvestur- eša Vesturlandi, léttskżjaš er ķ noršanįtt, en śrkoma ķ sušlęgum įttum og svo framvegis.

Ķ janśar er mest um noršaustan- og austanįtt, en žó er oft žķtt. Austan- og noršaustanįttir eru einnig rķkjandi ķ febrśar, en heldur kaldari. Noršanofvišriš žann 10. og minnst hefur veriš į hér aš ofan nįši til athugunarmanns og segir hann um vindhrašann: „Extraordinare stęrk blęst, noget sneefog, tyck luft og meget skarp frost“ - žetta mį śtleggja sem: „Sérlega sterkur blįstur, dįlķtill skafrenningur, žykkt loft og hart frost“. Frostiš var hart ķ viku - en linaši nokkuš žann 17. Ķ mars var frost og žķša į vķxl - śtsynningsvešrįttu bregšur fyrir dag og dag. Kalt var sķšari hluta aprķlmįnašar og žann 30. er getiš um skafrenning. 

Vor meš oršum annįla:

Grķmsstašaannįll: Votvišri um voriš frį krossmessu til Jónsmessu, kom varla ešur aldrei žurr dagur. [Žį var oftast žurrt nyršra segir Jón.]

Ķslands įrbók: Voraši einnig vel og gjörši góšan grasvöxt vķšast um land. (s49)

Śr Djįknaannįlum: kólnaši žį aftur meš fjśki og frosti, sem hélst til uppstigningardags, komu žį sunnan góšvišri. Gjörši fjśk 11. jśnķ svo nęstu 2 daga var ei nautjörš. Sį snjór var į fjöllum til sólstaša, var žó voriš gott.

Jón segir maķmįnuš hafa veriš kaldan og heldur óhagkvęman gróšri. Žann 14. segir hann t.d. um undangengna viku: „Aš sönnu gott vešur, en žó andkęla“, og žann 28.: „Žurr og óhagkvęm gróšri“. Jśnķbyrjun var hlż, en žurr og „ei mjög gróšursęl“. Um 10. kólnaši og var kalt nęstu daga - žann 18. segir: „ei gott gróšurvešur žurrka sakir og loftkulda“. 

Sumar meš oršum annįla:

Grķmsstašaannįll: Grasįr hiš besta į tśnum, engjar ķ mešallagi; gerši žį einlęgt žerra eftir messudagana meš noršanstormum og blįstri, kom aldrei vott į jöršina fram yfir höfušdag. Heyskapur ķ besta mįta ķ flestum stöšum og nżttist vel, en brann žó af sumum haršbalatśnum. Žetta sumar voru frekari vętur fyrir noršan. ...

Saušlauksdalsannįll: Grasvöxtur hinn besti og nżting lķka žetta sumar. (s461)

Höskuldsstašaannįll: Sumariš žokusamt noršur undan meš sśldum. ... Heyskapur ķ betra lagi. 

Višaukar Espihólsannįls (1): Žess eftirkomandi vor einnig mjög stirt, svo allflestir (s222) uršu fyrir gripatjóni, en ķ sunnanveršri sżslunni féll mikiš betur. Grasvöxtur ķ mešallag. Heynżting slęm. (s223)

Śr Djįknaannįlum: Sķšan gengu vętur framan af slętti, varš žó nżting góš og grasvöxtur fķnn svo heyskapur varš ķ betra lagi og mikill į Vestfjöršum.

Upp śr mišjum jśnķ gerši góšan kafla ķ Eyjafirši og segir Jón žann 25. aš vikan hafi veriš hlż og gróšursęl, og 2.jślķ segir hann vikuna bęši hlżja og žurra. Žį skiptir aftur um og nęstu viku segir hann vota, žokusvękjusama og ei hlżja og žar į eftir kemur bęši köld og votsöm vika. Ķ įgśst kvartar hann įfram undan óžerri og kęlum žó ekki sé illvišrasamt. Um mišjan įgśst snjóaši ķ fjöll. 

Ķ vešurdagbókinni įšurnefndu er įgśstmįnušur sólrķkur lengst af og noršlęgar įttir rķkjandi. Athugunarmašur segir mjög hlżtt žann 17. Nęturfrost gerši žann 9. september.

Haust meš oršum annįla:

Grķmsstašaannįll: Haustiš var gott meš žurrvišrum ķ meira lagi, eftir sem aš gera er į haustdag. Gerši frost og hörkur į jólaföstunni og žaš til jóla, hvar meš fylgdu jaršleysur sumstašar. (s653)

Höskuldsstašaannįll: Haustiš gott. Fjśkhrķš um allraheilagramessu; fennti sumstašar fé. (s515)

Śr Djįknaannįlum: Haust gott til 30. október., žį gjörši mikiš noršanvešur meš krapafjśki og hleypti svo ķ frosti; žar eftir góš vešrįtta. Kom önnur hrķš 10.desember og kafhaldasamt öšru hvörju žar til sś seinasta hrķš kom į annan dag jóla og varaši įriš śt. (s 128). Verhlutir ķ betra lagi syšra og ķ öllum verstöšum. Góšur afli noršanlands. Gekk smįfiskur inn į Hśnafjörš. Fiskašist į Innnesjum syšra fram į jólaföstu, žar eftir ekki vegna ógęfta. Fiskur nżttist illa og meltist. Į Fellsreka ķ Sléttahlķš bar upp vęnan hval um haustiš og tvķtugan reišarkįlf į Bessastöšum ķ Hrśtafirši 18. nóvember §3. Žann 30. október hraktist og fennti fé į Vatnsnesi ķ kafaldi. Žann 10. desember hraktist žar aftur fé og fennti hesta. (s 129).

Espólķn: XLIX. Kap. Haršnaši žį vešrįtt meš nóvember en fiskiafli žį allgóšur; gekk fjįrsżkin syšra, en bólusóttin vestur um land. (s 73).

Yfirlit Jóns eru mjög skammstöfuš ķ september, en žó mį sjį aš minnst er į kulda og votvišri žann 10. og žann 24. viršist talaš um stillt og klįrt vešur. Fyrsta vika október sögš kulda, frosta- og fjśkasöm, en er tķš žęg, góš og gęftasöm allt fram til sķšasta yfirlits mįnašarins žann 29. Svo viršist sem nóvember haf veriš óstilltur fram undir žann 20., en žį tók viš hęgari kafli sem stóš fram til 9.desember. Śr žvķ var mikill snjór ķ Eyjafirši og talaš um dęmafįa fönn undir įramótin. 

Vešurdagbókin įšurnefnda segir frį noršanįtt mestallan desember, sérstaklega rķkjandi frį og meš žeim 8. Žį er lengst af śrkomulķtiš syšra, sólskin og stöšug frost. 

Espólķn segir frį manna- og fénašarsóttum žetta įr (viš lįtum stafsetningu halda sér):

Bólnasóttin gekk vestr ok um land allt, ok žį all-mannskęd, ok meir en sś er nęst var fyrir, žó bólubörn vęri nś fęrri; varadi hśn nįliga lengr enn hver bóla önnur, žvķat alls sleit hana ekki nęr žvķ į fjórum įrum. Fjįrsżkin gekk ok yfir mjök sunnanlands, sló śt um saudkindr į herdakambi, kvidi eda nįrum, ok var ei ętt žat er drapst, fyrir žvķ skįru margir fé sitt heilbrigdt fyrir ótta sakir; var hśn ķ žvķ verri enn önnur sóttarkyn, at žó ein saudkind sżndist heil ordin, var hśn jafnskjótt yfirfallin aptr, tvisvar eda žrisvar į sama vetri eda voru, en į sumrum var heldr hlé į; kom hśn žó aptr jafnskjótt sem į haustadi eda vetradi, ok gekk svo hvert įr at ödru; vard eitt įr į milli į sumum bęum, svo at penķngr sżktist ei skadliga, en annat įr var hśn žess žżngri; hafdi hśn żmisligt atferli į saudfé, kom śt į sumum med žurrum klįda, vosum ok skurfum, žurfti žį at klippa ullina; en į ödru kom bleitusuddi um herdakambinn, ok svo hrygg ok sķdur, ķ gegnum ullina, til žess er ullarkįpan losnadi af hörundinu ķ einu, ok var eptir kvikan vot, var sś miklu verri ok hęttuligri en hin; į sumum kom mest ķ fętrna med bjśg ok bólgu, svo klaufir leysti af, var žat verst vidreignar, ok varla ómaksverdt at draga žęr kindr vid lķf, er med žeim hętti sżktust, žó etid gęti. Žį voru enn nokkrar sem bólgu fengu ķ höfudit ok gróf śr augum, ok féllu af horn, bólgnudu varir ok tśnga, ok žurfti žeim ei lķf at ętla; mį af slķku sjį hver bįgindi ok skort į ull ok ödru bjargrędi menn į žį vid at vera. (s 71-72).

Eggert Ólafsson ritar śr Saušlauksdal til Bjarna Pįlssonar [Bréfin birtust ķ Andvara 1875]

Saušlauksdal 14-9 1763: Įrferšiš er hér į landi žaš allra besta til lands og sjóar, žó nokkuš mismuni ķ sumum stöšum. Fiskiafli góšur vķšast hvar, og sumstašar ķ mesta lagi, svo sem sunnanlands hefir drjśgum hver kotungur į Innesjum fengiš (s186) lestar hlut, og sumir hafa fengiš fjórar lestir. Hér fyrir Vesturlandi meiri žorska-fengur, en įšur hefir veriš ķ mörg įr, og steinbķts-afli rétt góšur. — Veturinn var hinn allra-besti, meš fįrra vikna frosti og snjóvi framanaf, en žar eftir, allt fram į jól, sķfeldar žķšur og žeyvindar, jį stundum svo mikill lofthiti (hvaš thermometrum sżndi), sem žį hlżtt er ķ mollum į sumardag [hér er veriš aš lżsa hausti 1762 - 1763 er hér aš nešan].

Į lišnum jólum kom snjór nokkur og frerar, žó allt ķ mešallagi, og sjaldnast fullkomin vetrarfrost aš kalla. Voriš og sumariš hefir gott veriš; sumariš samt žurrkasamt sķšan į leiš, og žess vegna nżting hin allrabesta. Allir ķslendingar hafa nś full hśs matar. Guš gefi žeim vel meš aš fara! ... Ę tķmgast hér maturtir og żms aldini betur og betur. Mustaršslundur, 9 fóta hįr kringum nżbyggt lysthśs, meš borši, bekkjum og ilmandi blómi, er hér į landi nżbyggš, sem jafnast kann viš diœtas sumra žar ytra.

Saušlauksdal 1. desember 1763

Įrferšiš mį žaš besta kalla bęši til lands og sjóar, og žó aš haustiš hafi gengiš nokkuš svo óstöšug vešurįtt, žį samt jafnan stillt og mild, og nś um žessa tķma hreinvišri, aš segja frostlaust og auš jörš. Ętķš er hér heldur en ekki aš aukast kįlįtiš meš bęndum. Sżslumašur hefur nś ķ sķnum nżupptekna jaršepla garši fengiš yfir mįta stórar Tar-tuplur [kartöflur], į rek viš žęr sem ég fékk hjį Prófasti sķra Gušlaugi ķ fyrra haust; annars eru žęr stóru fįar, og hinar fęrri og smęrri viš žann mun. Jafnari og betri eplatekja var hér heima ķ haust en nokkurn tķma fyrri, og kįlfarnir [trślega veriš aš tala um gręnkįl] nś jafn-stęrri. Kįl vex her allstašar sęmilega, en nępur mjög misjafnt og vilja tķtt artast; en nś hefur mįgur minn ķ haust fengiš gott ķslenskt nępna frjó, og mun žaš ei svo fara sem hitt framandi. Salviur hefir ég fengiš til thes sem svari Vs pd. og eiga nś rętur aš standa til ęvintżris veturinn af. Mustaršurinn vex hér langhęstur af öllum kįlgresum, sem skriptin segir: sį sem girti lysthśsiš, og bróšir minn Jón mun til muna, varš 10 feta hįr aš ķslensku mįli og frę fékkst af honum nokkuš. Pķlarnir ganga meir og meir til žurršar. Sanddrifiš og hin auša jörš og sterkir stormar hygg og žeirra veiku lķfi hafi aš fullu rišiš; samt, žį lifšu fjórir ķ sumar, hvort sem žeir-žola veturinn af. Blómkįl hefur nś fyrst ķ sumar vaxiš, svo aš įvöxt gęfi til muna. žaš frę er aušsjįanlega skemmt, blandaš viš meira hluta af ordinairu hvķtkįls fręi. Blóm-hnśšurinn, sem vóx śr žvķ ķslenska blómkįli, varš svo stór sem gildur karlmannshnefi. — Hvaš komst žaš aldin langt ķ Reykjavķk? žvķ Madma Dahl sżndi mér af žvķ ķ fyrra haust, en var smįtt, og ég hygg vęri blómkerfiš sundur tekiš; mun žaš vaxiš hafa annarstašar?

Yfirmįta mikill sjóargangur kom hér sunnudaginn nęstan eftir allraheilagra messu [6.nóvember], var hér žį nokkuš hvass śtsynningur, frostlaust og śrkomulaust meš skżjarofum og sólskini žess į millum, en frysti lķtiš um kvöldiš; vķša tók skip śt hér um plįss, og bęndur tveir viš Arnarfjörš misstu fé sitt allt. (s141)

Appendix: Žaš var į sunnudagsmorguninn, sem mikla flęšurin var og missti sżslumašur okkar žį sexęring vęnan, og eitt fimm-manna-far. Daginn fyrir var enn meira stórvišri sunnan, lķtiš viš śtsušur og lamviršus (I = lamvišurs) regn, en į Thermometro (hitamęli) nokkuš  hlżrra. Barometrum (loftvogin) sökk žann dag um heilan žumlung [35 hPa], en steig aftur, ž.d. minna į sunnudaginn. Žetta ritar ég, ef žś vilt bera saman viš verįttina žar sušur frį, hellst ef oršiš hefur af žessari flęši žar, hvort sem žaš hefur veriš ķ sama mund sem hér um plįss.

Hér lżkur aš sinni yfirferš hungurdiska um vešur- og tķšarfar įrsins 1763. Ritstjórinn žakkar Sigurši Žór Gušjónssyni fyrir innslįtt meginhluta annįlanna og Hjördķsi Gušmundsdóttur fyrir innslįtt texta Įrbóka Espólķns. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Sept. 2018
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg111218a
  • w-blogg101218b
  • w-blogg101218a
  • w-blogg091218b
  • w-blogg091218a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (12.12.): 255
  • Sl. sólarhring: 462
  • Sl. viku: 2521
  • Frį upphafi: 1719462

Annaš

  • Innlit ķ dag: 224
  • Innlit sl. viku: 2273
  • Gestir ķ dag: 214
  • IP-tölur ķ dag: 208

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband