Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2016

Frost eša frostlaust?

Žegar ritstjóri hungurdiska fór yfir hitamęlingar dagsins (föstudags 15. janśar) į landinu tók hann eftir žvķ aš hęsti hitinn hafši aš sögn męlst į Skagatį, 5,9 stig. Žetta er ekki sérlega sannfęrandi - viš fyrstu sżn. En viš nįnari athugun kom ķ ljós aš vķšar var nokkuš „hlżtt“ viš noršurströndina ķ dag - og inn til landsins höfšu oršiš mjög stórar hitasveiflur, spönn dagsins - munur į lęgsta lįgmarki og hęsta hįmarki - var mjög vķša meiri en 10 stig, mest 21,9 stig, viš Mżvatn.

Vindur var žó ekki mikill - aš slepptu Snęfellsnesi - žar sem belgingur var sums stašar nokkur noršan fjallgaršs. Stutt er greinilega upp śr kalda loftinu. - Ašsókn hlżja loftsins gengur žó ekki mjög vel - og annaš kvöld (laugardag 16. janśar) veršur enn kalt vķša - ef trśa mį harmonie-lķkaninu. 

Žį er eins og venjulega spurt - hversu raunverulegt er lķkaniš? Kortin hér aš nešan gilda į sama tķma, kl. 22 į laugardagskvöld. Žaš fyrra sżnir hitann ķ 100 metra hęš yfir landslagi lķkansins - en žaš sķšara hitann eins og hann ętti aš męlast į vešurstöšvum (ķ 2 metra hęš).

w-blogg160116a

Gulu litirnir sżna frostleysu - en žeir blįu frost. Mesta frostiš er -10,8 stig, ķ 100 metra hęš yfir Bįršarbungu (lķkansins). Alveg frostlaust er yfir nęr öllum Borgarfirši og Sušurlandsundirlendinu. Takiš eftir žvķ aš landslagiš er bżsna nįkvęmt - t.d. mį sjį Eirķksjökul ašskilinn frį Langjökli - kollur hans varla žó ķ alveg réttri hęš yfir sjįvarmįli. 

Sķšara kortiš er talsvert öšru vķsi - gildir žó į sama tķma - 100 metrum nęr yfirborši. 

w-blogg160116b

Hér er allt fullt af fjólublįum klessum, -11 stiga frosti eša meira, og lęgsta talan sem (illa sjįandi) ritstjórinn kemur auga į er -18,6 stig, viš Mżvatn. Talsvert frost er vķša ķ lįgsveitum Sušurlands og mjög einkennilegur „veggur“ ķ Borgarfirši. Žar viršist vera jašar nišurstreymis frį fjallgaršinum frį Langjökli sušvestur til Hafnarfjalls - sem ekki tekst žó aš hreinsa allan Borgarfjöršinn - en lyftist yfir kalda loftiš viš vegginn.

Trślegt? Ritstjórinn hefur reyndar alloft ekiš um Hafnarmela ķ frostlausu - en mętt hörkufrosti um leiš og komiš er fyrir horniš į Hafnarfjalli - hann getur žvķ aušveldlega tekiš trśanlegan hitamun į žeim slóšum - en hversu oft er alveg frostlaust ķ Hśsafelli en hörkufrost ķ Reykholti? 

En vešurlag sem žetta er dįlķtiš varasamt į vegum. Aušvitaš upplagt aš fylgjast grannt meš bķlhitamęlum - žótt misįreišanlegir séu. 

Svo er sjįlfsagt aš benda į aš almennt er hlżrra yfir sjó į nešra kortinu en žvķ efra. Žar sem kalt loft kemur yfir hlżrri sjó blandast žaš aušveldlega og hiti fellur žį ešlilega ķ nešstu lögum (1 stig į 100 metra) - og jafnvel rétt rśmlega žaš sé kyndingin mjög įköf. 

Lķklegt er tališ aš žessi sullstaša geti haldist ķ nokkra daga. Śtgeislun (neikvęšur geislunarjöfnušur) yfirboršs landsins „framleišir“ kalt loft ķ stórum stķl um leiš og léttir til - sem įkvešinn vind žarf til aš blanda eša hreinsa burt. - Jęja. 


Met ķ heišhvolfinu

Undanfarna viku rśma hefur veriš sérlega kalt ofan viš um 15 km hęš yfir landinu. Janśarkuldamet hafa veriš slegin, fyrst ķ 70 hPa og 50 hPa-flötunum fyrir nokkrum dögum, og ķ dag ķ 30 hPa. Skrįin sem flett er ķ nęr aftur til 1973. Eldri heišhvolfsmęlingar eru til į pappķr - en žrek skortir til rękilegrar metaleitar. 

Frostiš męldist -85,2 stig ķ 30 hPa ķ dag (fimmtudag 14. janśar), žaš mesta ķ janśar. Ašeins tvisvar hefur męlst meira frost ķ fletinum ķ febrśar.

Myndin sżnir 30 hPa noršurhvelsgreiningu bandarķsku vešurstofunnar į hįdegi ķ dag.

w-blogg150116a

Eins og langalgengast er į žessum tķma įrs er žaš ein risavaxin hįloftalęgš sem ręšur rķkjum. Hśn er į sķnum venjulegu slóšum - en er aš sögn nokkru kaldari og öflugri en venjulega. Lausafréttir herma aš vindhraši ķ kringum lęgšina hafi almennt aldrei veriš meiri en einmitt ķ vetur. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar (merktar ķ dekametrum), en hiti er sżndur ķ lit.  

Undanfarna daga hefur žaš stöku sinnum boriš viš aš greining og spįr hafa sżnt svęši žar sem frostiš er meira en -90 stig og sprengir žar meš litakvaršann sem hér er notašur. Ķ dag var smįblettur af žessu tagi yfir Vestur-Gręnlandi. Hann er beint žar yfir sem hvaš mestur rušningur hefur veriš hlżindum nišri ķ vešrahvolfi og viš fjöllušum um ķ sķšasta pistli.

Žessi rušningur lyftir öllu sem fyrir ofan er meš žeim afleišingum aš žar kólnar hratt. Jafnhęšarlķnur raskast lķka og bylgjumynstriš fęr spark - smęrri bylgjur taka į rįs ķ kringum meginlęgšina og geta fęrt hana til. Ef sparkiš hittir „rétt ķ“ getur jafnvel fariš svo aš hringrįsin brotni alveg saman. Eins og getiš var um ķ fyrri pistli hafa tvęr fyrri hlżindabylgjur borist noršur ķ höf sķšan um jól. Bįšar hristu žęr hringinn - en hann stóšst įföllin - og viršist einnig ętla aš gera žaš nś. Erlendar blogg-, fjasbókar- og tķstsķšur fjalla mikiš um framhald hringsins - viršist lķtt dulin óskhyggja um hamfaravešur ķ Amerķku og Vestur-Evrópu lita mjög žį umręšu. 

Hringbrotum ķ heišhvolfinu fylgir mikil blöndun og lķka nišurstreymi sem hitar loftiš mjög. Ķ 30 hPa getur žį staš- og tķmabundiš hlżnaš um 50 stig į fįeinum dögum. Į erlendum mįlum er žį talaš um „stratospheric sudden warming“ - slįandi ķslenskt heiti vantar - en žar til žaš finnst notum viš hrįžżšinguna „skyndihlżnun ķ heišhvolfi“ (žótt hįlfleišinleg sé). 

Žó skżra megi stašbundin kuldamet ķ heišhvolfi meš uppstreymi skżrir žaš varla hiš almenna įstand skammdegisheišhvolfshringsins - hann viršist vera aš styrkjast žegar til lengri tķma er litiš - į įratugavķsu. Rétt er aš segja „viršist“ žvķ beinar athuganir į heišhvolfinu hafa ašeins stašiš ķ um 70 įr - og breytileiki frį įri til įrs er umtalsveršur. Viš žekkjum alls ekki allt žaš sem įhrif hefur. 

En mannkyniš er bżsna mikiš aš sulla ķ heišhvolfinu - žótt fįir séu į ferš ķ meir en 12 til 14 km hęš. Lķklegt er aš aukin gróšurhśsaįhrif valdi kólnun ķ heišhvolfinu, ósoneyšandi efni valda kólnun žar - žaš er vafalaust, žaš gęti alls konar agnamengun gert lķka - sumt af henni er ótengt losun gróšurhśsalofttegunda - en sumt ekki. Mannręnar breytingar geta valdiš röskunum į samskiptum vešra- og heišhvolfs - aukinn rakaleki upp ķ gegnum vešrahvörfin er t.d. talinn varasamur. 

Hungurdiskar hafa ķ fornum pistlum fjallaš nokkuš um heišhvolfshringrįsina, hina stórmerkilegu įrstķšasveiflu hennar auk spjalls um skyndihlżnun og möguleg įhrif hennar į vešurfar viš jörš. Hér mį t.d. vķsa ķ pistlana: „Sżndarvor ķ heišhvolfinu“ (frį 2013), „Ķ heišhvolfinu ķ byrjun įrs“ (frį 2014),„Af įstandinu ķ heišhvolfinu snemma ķ febrśar“ (einnig frį 2014) og „Lķka ķ heišhvolfinu“ (frį žvķ ķ fyrra, 2015). Fleiri heišhvolfspistlar - eša pistlar žar sem hvolfiš žaš kemur viš sögu liggja žar lķka ķ leyni tugum saman. 


Hįvetur?

Ķ pistli fyrir nokkru var minnst į mikla sókn lofts aš sunnan noršur ķ Ballarhaf. Fyrst fyrir austan land (rétt fyrir įramót), sķšan frį Alaska (nokkrum dögum sķšar) og nś sķšast vestan Gręnlands. Ķ öllum tilvikum uršu til miklar og hlżjar hįloftahęšir į noršurslóšum. 

Atburšarįs žessi hefur raskaš hefšbundinni framrįs lęgšabylgja ķ vestanvindabeltinu į noršlęgum breiddarstigum og beint farvegi žeirra sunnar en algengast er - vķša um noršurhvel. Hér noršurfrį getur hįloftįtt jafnvel oršiš austlęg eša žaš sem sjaldgęfast er - noršaustlęg - en lķka blįsiš beint śr noršri eša sušri. Stundum er sagt um žetta „hringrįsarfyrirkomulag“ aš žaš sé „lengdarbundiš“ - vindar fylgi lengdarbaugum - en vestanįttin hefšbundna er „breiddarbundin“. 

Hlżjar heimskautahęširnar lifa ekki lengi fįi žęr ekki aukaskammta af hlżindum aš sunnan. Trufluš hringrįs er mun lķklegri til aš śtvega žį heldur en hin  hefšbundna. En lķtum į mešalspį evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir nęstu 10 daga. Hśn er svo sannarlega óvenjuleg. 

w-blogg120116a

Fyrri mynd dagsins sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins nęstu tķu daga og vik frį mešaltalinu 1981 til 2010. Vikin yfir Gręnlandi eru meš allra mesta móti - sést ķ hvķtan blett sem sprengir kvaršann ķ 400 metra viki - og žaš ķ tķu daga. Hér į landi veršur mešalvindįtt ķ hįloftunum nęrri noršnoršvestri - sé aš marka spįna. 

Sķšari myndin sżnir žaš sama - nema (lituš) žykktarvik eru komin ķ staš hęšarvikanna - og einnig mį ef vel er aš gįš sjį jafnžykktarlķnur (strikašar). 

w-blogg120116b

Hlżindin miklu vestan Gręnlands sprengja litakvaršann - og žar sem mest er er žykktarvikiš 300 metrar - samsvarar 15 stiga hitaviki - en austan viš land er grķšarlega mikiš neikvętt vik - žar rķkir kuldinn - yfir Finnlandi um -150 metrar žar sem mest er (um -7 stiga vik). Hér er greinilega flest śr skoršum gengiš.

Mikill žykktarvikabratti er yfir Ķslandi, austast nęr neikvęša vikiš um -100 metrum, en vestanlands er  žaš mun minna - ekki nema um -30 metrar viš Vestfirši. 

En žykktarvik segja ekki allt um hita ķ mannheimum. Ķ vešurlagi sem žessu eru hitavik mest og neikvęšust inn til landsins - en minni viš sjįvarsķšuna - žaš į viš um alla landshluta. 

Nś er žaš svo aš tķu daga tilvera hęšarinnar miklu byggir į žvķ aš hśn fįi aš minnsta kosti einn góšan skammt af sunnanlofti sér til višhalds į tķmabilinu eftir aš hafa oršiš til. Ekki er neitt samkomulag hjį reiknimišstöšvum - og ekki einu sinni frį einni spįrunu reiknimišstöšvarinnar til annarrar um aš slķkur flutningur muni takast. Sunnansóknin į į koma um helgina - safnspį reiknimišstöšvarinnar segir aš hśn muni skila sér til okkar - og Bretlandseyja - en ekki Vestur-Gręnlands. Fari svo verša žessi stóru tķudagavik ekki aš veruleika. Žau eru eins og oftast įšur sżnd veiši en ekki gefin. 

En įstand sem žetta hefur alloft komiš upp įšur - stundum hefur žaš flosnaš upp į nokkrum dögum og aldrei nįš sér fyllilega į strik - en einnig eru dęmi um aš žaš hafi stašiš ķ nokkrar vikur. Skiptir žį miklu mįli hvar viš nįkvęmlega erum ķ hęšarhryggnum - eins og vikamyndin hér aš ofan gefur sterklega til kynna, žykktar- og žar meš hitabratti er nefnilega mjög mikill. Auk žess skiptir mjög miklu mįli hvort viš erum žį undir sķfelldri įgjöf lęgšardraga śr noršri og noršvestri eša ekki. Noršvestanlęgšardrögin eru sérlega leišinleg višfangs - algengust reyndar į vorin. En voriš er langt undan.  


Hefši reiknast - hefši ekkert veriš męlt

Enn einn nördapistillinn - žreyttum er bent ķ önnur hśs. 

Eftir hver įramót reiknar ritstjóri hungurdiska hver hitinn ķ Reykjavķk hefši reiknast - ef allar hitamęlingar į Ķslandi hefšu falliš nišur į įrinu. Til žess notar hann tvęr ašferšir - bįšar kynntar nokkuš rękilega ķ fornum fęrslum į bloggi hungurdiska. Sś fyrri giskar į hitann eftir žykktargreiningu evrópureiknimišstöšvarinnar - og notar til žess samband įrsmešalžykktarinnar og Reykjavķkurhitans undanfarna įratugi.

Žykkt įrsins 2015 var meš minna móti yfir landinu (kalt loft var rįšandi) - og segir aš Reykjavķkurhitinn hefši ekki „įtt aš vera“ nema 4,0 stig, en reyndin var 4,5, eša 0,5 stigum yfir giski. Žessi munur er meš meira móti.

Hin ašferšin notar stefnu og styrk hįloftavinda og hęš 500 hPa-flatarins og er almennt talsverš ónįkvęmari heldur en žykktargiskiš. Svo vill til aš žessu sinni aš bįšar ašferšir giska į sömu śtkomu, śr hįloftagiskinu kemur lķka śt talan 4,0 stig og munar žvķ lķka +0,5 stigum į žvķ og rauntölunni. Samstaša sem žessi er óvenjuleg - en tįknar ekkert sem slķk. Hįloftagiskiš hefur nokkuš kerfisbundiš skilaš of lįgum tölum sķšan fyrir aldamót - ritstjórinn hefur giskaš į (gisk-gisk) aš orsökin geti veriš ...

En 65 įra gagnasafn er ķ minna lagi til aš hęgt sé aš draga stórar įlyktanir.

 


Noršanįttarvika?

Vestanvindabeltinu gengur illa aš nį sér į strik eftir óróann mikla um įramótin, en žį ruddist óvenjuhlżtt loft noršur į heimskautaslóšir - fyrst Atlantshafs- en sķšan Kyrrahafsmegin. Hefur kuldinn enn ekki jafnaš sig. - Eitthvaš žarf aušvitaš aš borga fyrir hitaveituna - heldur kólnar į mišlęgum breiddarstigum.

En žaš er žó óžarfi aš lįta lķta svo śt aš žetta sé sérstaklega óvenjulegt - en žvķ er samt ekki aš neita aš stóru kuldapollarnir eru tķmabundiš ķviš hlżrri en veriš hefur undanfarin įr. 

Spįkortiš hér aš nešan gildir sķšdegis į mįnudag (11. janśar). Žaš sżnir hęš 500 hPa-flatarins į stórum hluta noršurhvels jaršar (heildregnar lķnur) og žykktina (litir). Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. 

w-blogg090116a

Fjólublįi liturinn er hér tįkn kaldasta loftsins. Žykktin ķ honum er minni en 4920 metrar - žaš er um žaš bil žaš lęgsta sem bśast mį viš hér į landi - žaš rétt ber viš aš viš fįum žennan lit yfir okkur. Venjulega eru fjólublįu litirnir į žessum tķma įrs aš minnsta kosti žrķr - jafnvel fjórir - žann dekksta köllum viš ķsaldaržykktina - okkur til skemmtunar. Sį litur er nś vķšs fjarri. 

En viš sjįum aš enn eru tvęr öflugar, hlżjar hįloftahęšir aš flękjast fyrir - og sś žrišja aš reyna aš myndast  žar sem mjög hlżtt loft streymir til noršurs fyrir vestan Gręnland. Žessi hlżja tunga stuggar viš kalda loftinu og viš fįum dįlķtinn kuldapoll (L-iš vestur af Ķslandi) sušur fyrir vestan okkur. Žrįtt fyrir nokkurn kulda er hann eiginlega ótrślega vęgur mišaš viš hįnorręnan uppruna. Bandarķska vešurstofan gerir ķviš meira śr honum heldur en evrópureiknimišstöšin (sem framleišir gögnin į kortinu). 

Bįšar reiknimišstöšvar bśa til smįlęgš į Gręnlandshafi sem truflar žaš sem annars viršist ętla aš verša vikulöng samfelld noršanįtt. Svona kuldalęgšir eru illśtreiknanlegar meš margra daga fyrirvara - snjóar? 

En mešalkort nęstu tķu daga er mjög stķft į noršanįttinni. Heildregnu lķnurnar sżna mešalsjįvarmįlsžrżsting, litirnir hitavik ķ 850 hPa. Aš jafnaši eru vik ķ mannheimum lķtillega vęgari.

w-blogg090116b

Mjög köldu er spįš ķ Skandinavķu - en hér į landi er betur sloppiš - furšuvel mišaš viš vindįtt satt best aš segja. Grķšarleg hlżindi eru vestan Gręnlands - hiti 13 stig yfir mešallagi į Baffinslandi - óvenjulegt ķ tķu daga mešaltali. Ekki er žó vķst aš ķbśar ķ Igaluit (įšur Frobisher Bay), höfušstašar Nunavut, njóti hlżindanna sérstaklega. Hlżtt loft sem žetta er tordregiš alveg nišur til jaršar į heimskautaslóšum - nema vindblandaš saman viš žaš kalda sem nešst liggur. Fyrir utan žaš aš hlįkur um hįvetur teljast ekki sérlega eftirsóknarveršar į Baffinslandi - reyndar alls ekki - betra vęri aš fį hlįkuna hingaš til aš vinna į klakanum - žar sem einhver von er til žess aš žaš takist. - En langt er til vors og klakinn į sjįlfsagt eftir aš endurnżjast oft - žótt hann hyrfi um stund. 


Nżtt met (ašeins fyrir įhugasama)

Munur į įrsmešalhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey er nś meš allra minnsta móti. Samanburšur nęr allt aftur til įrsins 1874. Žaš geršist įriš 2015 aš 12-mįnaša kešjumešaltal munarins fór ķ fyrsta sinn nišur fyrir 1,0 stig. 

Hitamunur Vestmannaeyjar-Grķmsey 1874 til 2015

Lóšrétti įsinn į myndinni sżnir hitamuninn milli stašanna, en sį lįrétti tķmann frį 1874. Grįi ferillinn markar 12-mįnaša kešjumešaltölin - žau sveiflast frį hįmarkinu 1881 (5,65 stig) og nišur ķ nżja lįgmarkiš (0,96 stig). Rauši ferillinn sżnir 10-įra kešjumešaltöl - er nśna ķ žvķ minnsta sem žekkst hefur, en žó ómarktękt lęgra en į įrunum 1984 til 1993. 

Almennt hefur munur hita žessara staša minnkaš um 1 stig į žessum 140 įrum sem myndin sżnir. Į žeim bśti 19. aldar sem viš sjįum var munurinn um 3 stig - en sveiflašist mjög frį įri til įrs. - en hefur lengst af veriš 2,0 til 2,5 stig į sķšustu įratugum. 

Žeir sem kunnugir eru almennri vešurfarssögu tķmabilsins įtta sig strax į žvķ aš aš į 19. aldarskeišinu var lengst af mikill hafķs hér viš land - og aš hann var višlošandi fram undir 1920. Sömuleišis aš mikill hafķs var lķka hér um og eftir mišjan 7. įratuginn - einmitt žegar hitamunur stašanna tveggja nįši aftur nķtjįndualdargildum ķ nokkur įr. 

Nęrveru hafķssins gętir mun meira ķ hita ķ Grķmsey heldur en ķ Vestmannaeyjum. Nś - į žaš mį benda aš įriš 1943 sżnir einnig tķmabundinn hįmarksmun - žį og fleiri įr um žęr mundir var reyndar talsveršur hafķs undan Noršurlandi. Ritstjóri hungurdiska hefur stundum leyft sér aš tala um „litlu-hafķsįrin“ ķ žvķ sambandi (en žaš er reyndar į mörkum velsęmis). - Og ķss varš lķka vart ķ nokkrum męli nęrri tķmabundna hįmarkinu 1998. 

En nś er munurinn sem sagt ķ algjöru lįgmarki - žaš er helst aš 1984 jafnist į viš nśverandi įstand. 

Nęsta mynd ber saman 10-įra kešjuna į myndinni aš ofan viš 10-įra kešjur hita ķ Stykkishólmi.

Hitamunur Vestamannaeyjar-Grķmsey (blįtt), hiti ķ Stykkishólmi (grįtt) 120-mįnaša kešjumešaltöl

Kvaršinn til vinstri - og blįi ferillinn sżnir sömu lķnu og rauši ferillinn į fyrri mynd - nema hvaš kvaršinn hefur veriš belgdur śt - sveiflurnar sżnast žvķ stęrri. Tķminn fyrir 1920 er sér į parti ķ um 2,9 stigum - sķšan tekur viš skeiš meš um 2,4 stigum - fram yfir „litlu-hafķsįrin“. Žį dettur munurinn nišur undir 2 stig um skamma hrķš į 6. įratugnum - en vex sķšan aftur upp ķ nķtjįndualdarįstand - en ašeins fįein įr og hrapar sķšan aftur nišur ķ um 2,2 stig. Sjį mį tvö lįgmörk - hin įšurnefndu į 9. įratugnum - og svo aftur nś. 

Kvaršinn til hęgri - og grįi ferillinn sżna hitann ķ Stykkishólmi. Hlżskeišiš mikla 1925 til 1965 fellur vel saman viš lįgmark blįa ferilsins į sama tķma. Žó er hęgt aš klóra sér ķ höfšinu yfir smįatrišum, sjötti įratugurinn meš sķnu sérlega lįgmarki blįa ferilsins var kaldari en sį fjórši - meš hóflegri stöšu žess blįa. 

Į köldu įrunum frį 1979 og fram yfir 1990 var hitamunur Vestmannaeyja og Grķmseyjar minni en var almennt į hlżskeišinu fyrr į öldinni - og hefur veriš svipašur sķšan - žrįtt fyrir mikla hlżnun sķšan žį. Kuldaskeišiš 1965 til 1995 skiptist nefnilega ķ nokkra hluta - gjörólķka vešurfarslega - žrįtt fyrir aš hiti vęri lįgur mestallan tķmann. Skeišiš skiptist ķ žrjś skemmri kuldaskeiš - ólķk innbyršis. Ašeins eitt žeirra fęrši okkur hafķs - og žar meš sérlega kulda viš Noršur- og Austurland - hin voru frekar af vestręnum uppruna. 

Žetta undirstrikar mikiš höfušatriši vešurfarsfręša - hitinn męlir ekki vešurfar einn og sér. Aš baki tölunnar 4,0 stig (svo dęmi sé tekiš) bżr alls ekkert sama vešurlag ķ hvert sinn sem hśn kemur upp. Žaš er nįnast fįsinna (kannski fullsterkt orš) aš halda aš hlżindi framtķšar séu einhver vešurfarsleg endurtekning į hlżindum fortķšar (eša kuldi vilji menn nota hann frekar sem framtķšarsżn). Hvert skeiš er meš sķnum nįnast einstaka hętti - allt eftir žvķ hvaš veldur/ręšur vešri žess. 

Žaš sem hefur įkvešiš hina óvenjulegu stöšu nś er aš fyrir noršan land hefur veriš (og er enn) óvenjuhlżtt - en fyrir sušvestan land óvenjukalt. Noršanįttin hefur veriš meš hlżrra móti (žótt žrįlįt hafi veriš) - en sušvestanįttin frekar kalsöm (algeng sķšastlišinn vetur - en lķtiš sķšan). 

Žess mį aš lokum geta aš hitabrattinn sem žykktin męlir - (hśn sżnir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs) er ķ langtķmamešaltölum um 0,6 stig į breiddargrįšu hér viš land. Breiddarmunur Vestmannaeyja og Grķmseyjar er um 3,1 stig - sem segir aš „ešlilegur“ hitamunur stašanna tveggja sé tęp 2 stig - eša svipašur og hann hefur veriš sķšustu įratugina (jafnvel ašeins minni en algengast hefur veriš). En - Ķsland stķflar noršanįttina - beinir henni um Gręnlandssund - eša austur fyrir land. Žvķ er ešlilegt aš bśast viš žvķ aš hitamunur sé meiri yfir landiš heldur en hiš almenna įstand ķ nešri hluta vešrahvolfs segir til um - landiš sušvestanvert er ķ skjóli fyrir mesta noršankuldanum.

Žykktarbrattinn į svęšinu viršist reyndar hafa fariš minnkandi lķka - en viš vitum enn ekki nęgilega vel um įhrif hafķssins į hita ofan jašarlagsins til aš geta fullyrt um įhrif hafķssmagns fyrir noršan land į vestanvindabeltiš. Talsvert vantar upp į aš lķkanendurgreiningar žęr sem geršar hafa veriš fyrir hafķstķmann fyrir 1920 séu alveg trśveršugar hvaš žykktina varšar. 


Smįvegis śr fornvešurgeiranum

Fornvešurnörd gefa fréttaritinu Past Global Changes Magazine (Hnattręnar umhverfisbreytingar į lišinni tķš) alltaf gaum. Žaš kemur śt tvisvar į įri (og er į sķšari įrum ašgengilegt į netinu - leitiš og žér finniš). Ķ desemberheftinu 2015 er fjallaš um eldgos og vešurfar ķ nokkrum stuttum fréttagreinum (vel vķsaš ķ ķtarefni). 

Margt ber į góma. Almenn inngangsgrein gagnrżnir alhęfingar og bendir į fjölmarga vankanta lķkana žeirra sem reyna aš herma įhrif eldgosa į vešurfar - og žaš sem naušsynlega žurfi aš bęta įšur en viš getum fariš aš treysta žeim almennilega. Fleiri greinar benda svo rękilega į žessa vankanta meš dęmisögum śr nśtķš og fortķš. Ķ ljós sé t.d. aš koma aš stęršardreifing brennisteinsagna gosanna skipti verulegu mįli varšandi įhrif žeirra į vešurlag og aš magniš eitt ķ įrlagi ķskjarna segi žvķ lķtt um raunveruleg įhrif į heimsvķsu - hvaš žį stašbundiš. 

Myndin sem ritstjórinn hefur vališ hér er śr grein sem ber yfirskriftina „The history of volcanic eruptions since Roman times“ - Saga eldgosa frį tķmum rómverja. Reynt hefur veriš aš stilla saman gögn frį Sušurskautslandinu og Gręnlandi til aš negla betur nišur tķmasetningu og stęrš eldgosa. Bent er į aš stęrš margra gosanna sé ķ raun mjög illa įkvöršuš meš brennisteinsmęlingum ķ ķskjörnum į einum staš - eša jafnvel fleiri. Risagos sem mjög hefur veriš til umręšu upp į sķškastiš (Samalaseldstöšin įriš 1257) hafi žannig lķklega veriš ofmetiš ķ stęrš. 

eldgos-past-global-changes2015-23-2

Efsta lķnurit myndarinnar sżnir brennisteinsmagn ķ tveimur gręnlandskjörnum - įrtöl stęrstu atburša merkt inn. Brennisteinshęšin seint į 20. öld er mannręn (en er farin aš lękka). Meir en 100 gos hafa veriš negld nišur - sé strikaš undir įrtališ žżšir žaš aš gosiš hafi oršiš ķ hitabeltinu. Nešsta lķnuritiš sżnir žaš sama śr kjörnum frį Sušurskautslandinu. - žar gętir ašallega hitabeltisgosa. Mišlķnuritiš (žaš svarta) sżnir įętlašan sumarhita ķ Evrópu - śt frį trjįhringjum - sérlega köld sumur eru merkt įrtölum - flest žeirra viršast tengjast eldgosum. 

Fróšleg grein er um gosiš ķ Tambóru 1815 og meinta vöntun trjįhringja. Fyrir nördin er žar kannski markveršast aš svo viršist sem aš hęgt sé aš nota mikinn geimgeislaatburš (og C14-samsętuhįmark honum samfara) sem bśiš er aš negla nišur ķ flestum heimshlutum į įrin 774-775 sem fastan punkt. Ekki vita menn enn hvaš geršist - helst er stungiš upp į geimgeislahrinu eša sérlega öflugu sólgosi (heldur óžęgileg hugsun žaš). Einnig er ķ greininni fjallaš um żmsar flękjur varšandi vešurfarsleg įhrif gossins 1815, m.a. aš lķkanreikningar gefa til kynna mun meiri kólnun heldur en vešurvitni vitna um aš hafi oršiš. Hvernig mį samręma žetta? 

Greinarstśfur fjallar um įhrif eldgossins mikla 536 į trjįvöxt ķ Sķberķu. Žetta gos hefur veriš illa staš- og tķmasett og sömuleišis voru į sķnum tķma vel žekkt vandamįl varšandi įrlagatalningar ķ Gręnlandskjörnum į žessum tķma - vonandi er mönnum aš takast aš nį utan um žau vandamįl. Kuldakast žessara įra er tališ eitt hiš mesta į sķšustu 2000 įrum į noršurhveli - žrįtt fyrir aš önnur brennisteinshįmörk Sušurskautsķssins séu mun meiri (sjį myndina aš ofan). Hvernig gat oršiš svona kalt?

Ķ grein er komist aš žeirri nišurstöšu aš stór eldgos séu ógnun viš fęšuöryggi heimsins. Ķ greininni kemur gosiš (gosin) viš Reykjanes milli 1220 og 1230 viš sögu (hinn fręgi Sandvetur meš sķnum nautadauša ķ Svignaskarši) og er tališ hafa haft įhrif ķ Rśsslandi, Austur-Asķu, Noršur-Afrķku og į sléttum Noršur-Amerķku (trśum viš žvķ?) įsamt stóru eldgosi ķ Japan 1227 til 1230. 

Hinn žekkti eldgosavešurfarsfręšingur Alan Robock varpar fram įleitnum rannsóknaspurningum til nęstu įra og spyr m.a. hvort og žį hvernig Lakagķgagosiš 1783 hafi haft įhrif į eša valdiš hitunum miklu ķ Evrópu žį um sumariš. 

Fjallaš er um hnattręn įhrif eldgosa į vatnshringrįs andrśmsloftsins - en talsverš tķmabundin žornun viršist fylgja stęrstu gosunum - en hér er mjög mörgum spurningum ósvaraš. Grein er um įhrif agnastęršar į vešurfarsmętti eldgosa og önnur um geislunareiginleika eldgosaars. 

Ķ lok heftisins er ķ frétt greint frį stofnun vinnuhóps um hlżskeiš kvartertķmans - ķ honum eiga menn aš klóra sér ķ höfšinu og sķšan reyna aš skżra hvers vegna hlżskeišin hafa veriš jafn mismunandi og raun ber vitni. 


Af Reykjavķkurhita 2015 og sķšustu 20 įr (rétt rśm)

Mešalhiti įrsins 2015 ķ Reykjavķk reiknast 4,54 stig (rétt tęplega žaš reyndar - en žrķr aukastafir eru algjör ofrausn). Hér er mišaš viš kvikasilfursmęla į Vešurstofutśni - en hętt var aš lesa af žeim um mišjan desember og įrsmešalhitinn 2015 žvķ sį sķšasti sem frį žeim kemur. Sjįlfvirkir hafa nś tekiš viš. Įrsmešalhiti stöšlušu sjįlfvirku stöšvarinnar reiknašist 4,57 stig. Žetta er aš sjįlfsögšu algjörlega ómarktękur munur milli stöšvanna (0,03 stig) - en lendir samt ekki į sama fyrsta aukastaf (4,5 og 4,6). 

Önnur sjįlfvirk stöš er lķka į tśninu - en inni ķ skżli (öšru en kvikasilfursmęlarnir eru ķ). Hśn er almennt kölluš bśvešurfręšistöšin - skrįir lķka jaršvegshita. Svo vill til aš hśn bilaši žegar kvikasilfursmęlaaflestrinum var hętt. Vonandi er sś tķmasetning tilviljun (en ekki samśšarverkfall af hįlfu stöšvarinnar) - en samt getum viš reiknaš įrsmešalhita. Žessi skżlisstöš segir aš hann hafi veriš 4,49 stig.

Žrišja sjįlfvirka stöšin er svo nišri į flugvelli. Žar var įrsmešalhitinn 4,70 stig. Ķ Geldinganesi var hann 4,35 stig, 4,50 į Korpu og 3,80 į Hólmsheiši. Sušur ķ Straumsvķk var hann 4,60 og 4,87 į Skrauthólum į Kjalarnesi. 

Žetta er - eins og įšur er fram komiš - kaldasta įr ķ Reykjavķk sķšan 2000, žį var hiti sį sami og nś, 4,52 stig - og lķka sį sami 1999, 4,47 stig, 1995 var hann marktękt lęgri en nś, 3,77 stig. 

Lķtum nś betur į žetta tķmabil frį og meš 1995.

Mešalhiti ķ Reykjavķk 1995 til 2015 - kešjur

Grįi ferillinn sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl, kaldast į myndinni var tķmabiliš september 1994 til įgśst 1995, mešalhitinn 3,65 stig, en hlżjast var ķ september 2002 til įgśst 2003 žegar 12-mįnaša hitinn fór ķ hina ótrślegu tölu 6,61 stig, hefur svo tvisvar snert 6 stigin sķšan, ķ nóvember 2009 til október 2010 og október 2013 til nóvember 2014. 

Į myndinni mį einnig sjį 5-, 10- og 30-įra mešaltöl (reiknuš frį mįnuši til mįnašar). Bęši 5- og 10-įra mešaltölin hafa nś lękkaš lķtillega frį žvķ žau voru hęst - žvķ hitabylgjan į įrunum 2002 til 2004 er komin śt śr žeim. Žrjįtķuįra mešaltališ er hins vegar į uppleiš (?) - Nęst dettur 1986 śt śr žvķ - mešalhiti žess įrs var ekki nema 4,13 stig og žarf 2016 aš verša kaldara en žaš til žess aš žetta mešaltal lękki. Aftur į móti var įriš 1987 eitt žaš hlżjasta į kuldaskeišinu, mešalhiti žį var 5,38 stig - žannig aš 2017 veršur aš standa sig nokkuš vel ef 30-įra mešaltališ į aš hękka enn frekar. 

En framtķšinni er frjįlst aš hegša sér eins og henni sżnist - og į įbyggilega eftir aš koma į óvart. Tķmarašapistlar hungurdiska gętu oršiš fleiri į nęstunni - endist žrek ritstjórans viš įramótauppgjörin. 


Af hlżskeišasamanburši

Hér er dįlķtill samanburšur į hita ķ Reykjavķk į tķmabilinu 1925 til 1946 annars vegar og 1999 til 2015 hins vegar. 

Hiti ķ Reykjavķk 12-mįnaša kešjumešaltal 1925 til 1946 (blįtt), 1999 til 2015 (rautt)

Lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhita (reiknašan 12 sinnum į įri sem 12-mįnaša kešjumešaltal). Grįi ferillinn sżnir hitann į tķmabilinu 1925 (lķnan byrjar į mešaltali žess įrs) til loka įrs 1945, en rauša lķna sżnir hita okkar tķma, byrjar ķ įrslok 1999 og nęr til loka įrs 2015. 

Į fyrra tķmabilinu eru sveiflur miklu meiri milli įra heldur en veriš hefur į sķšustu įrum og hiti oft jafnlįgur eša lęgri en įrsmešalhitinn 2015. Skyldu menn hafa haldiš aš hlżskeišinu vęri lokiš žegar hitinn datt nišur voriš 1929 eftir hlżindin miklu žar į undan? Jį, sennilega - og žó, fjögur stigin sem įrsmešalhitinn fór žį nišur ķ voru talsvert hęrri heldur en venjuleg lįgmörk voru fyrir 1920 - žaš hljóta menn aš hafa munaš. - Og hlżskeišiš hélt svo įfram langt handan viš myndina - allt til 1964. 

En žetta fyrra skeiš segir okkur aušvitaš ekki neitt um nśverandi hlżskeiš né framhald žess - viš vitum ekkert hvernig žaš žróast įfram. Hlżskeišiš sem kennt er viš fyrri hluta 19. aldar var svo enn brokkgengara - inn ķ žaš komu fįein mjög köld įr - en samt hélt žaš įfram eftir žaš žar til aš žaš endanlega rann į enda fyrir 1860. 

En hvers vegna var įriš 2015 žaš kaldasta į öldinni hér į landi? 


Uppbrot į noršurslóšum

Illvišrin sem gengu hér yfir fyrr ķ vikunni dęldu miklu magni af hlżju lofti langt noršur ķ höf. Önnur slķk įrįs į kuldann į noršurslóšum er lķka ķ pķpunum yfir Alaska. Žetta hefur valdiš žvķ aš reglubundin hringrįs hefur brotnaš mjög upp og mun taka aš minnsta kosti nokkra daga fyrir hana aš nį sér aftur į strik.

Žetta sést allvel į kortinu hér aš nešan. Žar er spį evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna ķ 500 hPa sķšdegis į sunnudag (3. janśar). 

w-blogg020116a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - žvķ žéttari sem žęr eru žvķ hvassara er ķ lofti. Litir sżna žykktina, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna er viš 5280 metra - mešalžykkt hér į landi ķ janśar er um 5240 metrar, ķ daufasta blįa litnum. 

Į sunnudaginn er landiš hins vegar žakiš gręnum lit - hiti ķ lofti er žvķ fįein stig yfir mešallagi. Nišur undir jörš situr žó vęntanlega kaldara loft yfir landinu - vindur į hverjum staš ręšur žvķ hvort žaš blandast upp ķ žaš hlżrra (og öfugt) eša hvort žaš flettist alveg af. 

Viš sjįum langan gręnan borša hlykkjast langt noršur ķ höf og austur meš Rśsslandi noršanveršu og myndar žar mikla hęš - lyfti vešrahvörfunum žar yfir um um nokkra kķlómetra. Sś lyfta olli kólnun ķ heišhvolfinu og viš borš lį aš hringrįsin žar raskašist lķka (ekki alveg śtséš um žaš - en sennilega jafnar hśn sig).

En kuldinn į noršurslóšum hverfur ekki viš svona ašsókn heldur leitar hann lķka undan og hefur m.a. stór og mjög kaldur pollur lokast af yfir Rśsslandi. Hann er reyndar tvķskiptur - sį vķšįttumeiri er į žessu korti noršaustan Svartahafs og mun reika um Rśssland nęstu daga - kólnandi. Sį minni er į kortinu yfir Finnlandi. Žar hefur veriš mjög hlżtt aš undanförnu - en kólnar nś rękilega.

Žessi Finnlandskuldi į sķšan aš fara til vesturs Svķžjóš og Noreg nęstu daga og reyndar um sķšir (mišvikudag) nį alveg til okkar - eša fara til vesturs fyrir noršan land - spįr eru ekki sammįla um smįatriši mįlsins. En Ķsland er vel variš fyrir kulda beint śr austri - hlżir hafstraumar milli Ķslands og Noregs sjį um žį vörn - sé kuldinn ekki žvķ  meiri og sneggri ķ förum. 

Žeir sem reglulega fylgjast meš žykktarkortum taka lķka eftir žvķ aš fjólublįi liturinn - (žykkt minni en 4920 metrar) er vart sjįanlegur (ašeins smįblettur viš noršurskautiš - ef vel er aš gįš). Fjólublįi liturinn er aš jafnaši mjög įberandi į žessum tķma įrs - en fjarvera hans sżnir vel aš bylgjur aš sunnan hafa greinilega brotnaš inn ķ annars vel varinn noršurslóšakuldann og blandaš hlżrra lofti aš sunnan saman viš hann. Nišurstašan er sś aš venjulegan heimskautavetrarkulda er hvergi aš sjį. - Tökum samt fram aš žaš er ekkert einsdęmi į žessum tķma įrs - en samt. 

Kuldinn nęr sér fljótt į strik aftur um leiš og blöndun aš sunnan lżkur og vęntanlega verša fjólublįu svęšin komin ķ venjubundna stęrš nokkrum dögum eftir aš bylgjubrotinu aš sunnan linnir. - En Alaskabylgjan er bżsna öflug og stuggar viš öllum litlum kuldapollum - vonandi aš žeir hrekist ekki hingaš. 

En viš skulum til gamans lķta ašeins betur į Evrópukuldapollana. Kortiš hér aš nešan gildir į sama tķma og žaš fyrra, kl. 18 į sunnudag 3. janśar. Žaš er ekki alveg eins - reiknimišstöšvar eru sjaldan alveg sammįla.

w-blogg020116b

Hér sést vel aš žykktin ķ kuldapollinum yfir Finnlandi er minni en 5040 metrar. Žótt hitinn viš 5040 metra sé allaf sį sami aš mešaltali ķ vešrahvolfinu nešanveršu - sama hvar er ķ heiminum, er stöšugleiki mjög breytilegur. Hann er aš jafnaši mun meiri yfir Finnlandi aš vetrarlagi heldur en hér. Žess vegna mį bśast viš žvķ aš kuldi ķ Tampere viš 5040 metra verši meiri heldur en viš sömu žykkt ķ Reykjavķk. 

En lķtiš žżšir fyrir ritstjóra hungurdiska aš vera aš velta sér upp śr žvķ hversu kalt veršur ķ Finnlandi - hann į nóg meš sig. 

Sé eitthvaš aš marka framtķšarspįr mun Rśsslandskuldinn ekki nį til Vestur-Evrópu og Bretlands - žar halda lęgšir įfram aš ganga yfir eša stranda. Framtķšarstaša viš Ķsland er mjög óljós - hlżtt loft veršur ekki fjarri sunnan viš land og mį vera aš žaš hindri bęši kulda śr austri - og sķšar noršri til aš nį til landsins. - En sparkiš frį Alaska er ansi öflugt og gęti bętt ķ noršanįttina hér verši kuldinn aš hörfa undan śr Ķshafinu. 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119f
  • w-blogg151119e

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.11.): 2
  • Sl. sólarhring: 162
  • Sl. viku: 1857
  • Frį upphafi: 1851368

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 1580
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband