Illvišratķšni undir mešallagi (mestallt įriš 2023)

Žaš sem segir af vešri įrsins 2023 nś sķšustu dagana veršur allt aš vera meš įkvešnum fyrirvara. Alls konar villur og skekkjur bķša yfirferšar.

Tilfinningin er sś aš įriš 2023 hafi veriš illvišralķtiš. Ritstjóri hungurdiska telur illvišrin į żmsa vegu. Sś skilgreining sem hann hefur lengst notaš (allt frį įrinu 1969) telur žį daga žegar hįmarksvindur į fjóršungi vešurstöšva ķ byggšum landsins hefur nįš 20 m/s eša meira. Ekki alveg einhlķt skilgreining, en hefur reynst nokkuš vel. Auk žessa mį leggja saman hlutfallstölur žessar (og ašra daga) og leika sér meš mešaltöl af żmsu tagi. 

Illvišradagar įrsins 2023 reynast vera tķu. Žetta er lķtillega undir langtķmamešaltali. Žaš vekur žó athygli į dagalistanum aš įtta af žessum dögum féllu į tķmabiliš 22.janśar til og meš 13.febrśar - en ašeins tveir utan žess, annar ķ maķ og hinn ķ október. Žetta rśmlega žriggja vikna tķmabil į žorranum mį žvķ segja aš hafi séš um illvišri įrsins. Žaš versta į žessum męlikvarša gekk yfir žann 11. febrśar, stóš ekki lengi og žaš nęstversta ekki heldur, žann 7.febrśar. Illvišriš slęma ķ maķ gerši žann 23. (eyšilagši lauf og gróšur į eftirminnilegan hįtt) og žaš ķ október gerši žann 10. 

Reikna mį einskonar stormdagasummu hvers mįnašar meš žvķ aš leggja saman hlutfallstölur hvers dags - og reikna sķšan mįnašamešaltöl. Kemur žį ķ ljós įrstķšasveifla, stormar eru langalgengastir ķ desember, janśar og febrśar, ķviš sjaldgęfari ķ mars og nóvember, įmóta algengir ķ september og aprķl, en sjaldgęfastir ķ jślķ, en sķšan jśnķ og įgśst. Tķšnin ķ maķ er heldur meiri, en žó er sį mįnušur aš jafnaši ekki hįlfdręttingur į viš aprķl. 

w-blogg301223a

Hér mį sjį hvernig mįnušir įrsins 2023 „stóšu sig“ mišaš viš mešaltal. Sé hlutfallstalan sama sem einn mį svo skilja aš mįnušurinn hafi veriš ķ mešallagi. Maķ sker sig mjög śr, illvišri voru meir en žrefalt tķšari heldur en ķ mešalįri og raunar svipaš og um mešaloktóber hafi veriš aš ręša. Tķšnin ķ febrśar var einnig talsvert ofan mešallags - en fyrst og fremst af žvķ aš fyrri hlutinn „stóš sig svo vel“. Ķ öllum öšrum mįnušum er stormatķšnin undir mešallagi, en žar sem mešallagiš er ekki sérlega vel skilgreint segjum viš aš janśar, jśnķ, jślķ, september og október hafi veriš ķ mešallagi. En fimm mįnušir, žar į mešal nóvember og desember voru sérlega rólegir - stormar ašeins helmingur žess sem vant er.

En žar sem hin stutta illvišrasyrpa skilaši 8 dögum er heildar stormdagatala įrsins ašeins lķtillega nešan mešallags. 

w-blogg301223b

Žessi mynd hefur sést oft į hungurdiskum įšur - en er nś framlengd til dagsins ķ dag (30. desember 2023). Sķšustu įr hafa veriš nokkuš hvert į sinn veg. Įriš 2022 mjög illvišrasamt, en 2021 sérlega illvišralķtiš. Enga marktęka langtķmaleitni er aš sjį, en óreglulega tķmabilaskiptingu. 

Žess mį geta - svona ķ framhjįhlaupi og įn įbyrgšar - aš hiti ķ byggšum landsins įriš 2023 er nś ķ fjóršanešsta sęti aldarinnar - žaš munar aš vķsu sįralitlu į sętum žarna um kring - 2015 var afgerandi kaldara. Brįšabirgšatölur einstakra spįsvęša (enn meiri óvissa og enn įbyrgšarlausara) benda til žess aš viš Breišafjörš og į Ströndum og Noršurlandi vestra sé žetta nęstkaldasta įriš, en viš Faxaflóa, į Vestfjöršum, Austurlandi aš Glettingi, Austfjöršum og į Mišhįlendinu sé įriš ķ 8. kaldasta sęti - sum sé langt frį žvķ kaldasta. Į flestum spįsvęšum var kaldast 2015, en žó var žaš 2005 į Noršurlandi eystra og Austfjöršum. Hlżjast var żmist 2003, 2014 eša 2016 - en 2014 į landinu ķ heild.

Mišaš viš sķšustu tķu įr er kaldast į Torfum ķ Eyjafirši og į Nautabśi (-0,8 stig nešan mešallags įranna tķu), en hlżjast aš tiltölu ķ Blįfjöllum (+0,3 stig ofan mešallags). Įréttum žó aš um brįšabirgšatölur er aš ręša.

Viš megum lķka hafa ķ huga aš nęstu 40 įrin fyrir aldamót voru ašeins sex įr jafnhlż eša hlżrri en įriš 2023 (36 kaldari). Nęstu 40 įr žar į undan (1921 til 1960) voru 13 įr hlżrri en 2023 - en 27 kaldari og įrin 1881 til 1920 var ekkert įr hlżrra en 2023. - Samkeppni nżja tķmans er oršin bżsna hörš.

Hugsanlega bętist eitthvaš viš žennan pistil - 


Enn af spįóróa (skemmtideildin meš sżningu)

Nś ķ kvöld (mišvikudag 27.desember) bżšur skemmtideild evrópureiknimišstöšvarinnar upp į atriši sem vonandi tekur ekki upp į žvķ aš raungerast - fjórir dagar eru enn ķ žaš. Annars hefur tölvuspįm fariš svo fram į sķšustu tķmum aš mašur veit svosem aldrei hvaš er skemmtun og hvaš er fślasta alvara. 

Tvisvar į dag reiknar mišstöšin 51 spįrunu frį sama athugunartķma, hringlar lķtillega ķ greiningunni og athugar hvaš kemur śt. Ein spį er alveg hringllaus - sś sem viš nęr undantekningalaust notum hér į hungurdiskum. Aš auki er reiknimišstöšin žar aš auki aš fikta viš gervigreindarspįr sem eru reyndar byggšar į greiningu og eldri gögnum hennar. 

Lķtum nś į śrkomuspį fyrir Reykjavķk nęstu tķu daga, frį hįdegi ķ dag (27.desember) til 6.janśar. 

w-blogg271223a

Į efri hluta myndarinnar mį sjį śrkomuspįrit fyrir žessa daga. Sżnir śrkomu į 6 klst fresti, Kvaršinn lengst til vinstri sżnir magn ķ mm. Fyrir nešan er skżringarmynd. Į bakviš hverja sślu (strik) į lįrétta įsnum eru 51 spį. Bśinn er til listi yfir 6 klukkustunda śrkomu allra spįnna į hverjum spįtķma og rašaš upp eftir magni. Sķšan er tališ ofan frį - mesta śrkoman fyrst, sķšan koll af kolli, fimm śrkomumestu spįrnar eru merktar sem strik. Magniš žegar sjötta spįin bętist viš breytir strikinu śr svörtu ķ blįtt, žegar svo 13 spįr eru komnar inn į listann breikkar strikiš og žegar helmingur spįnna er kominn er sett strik ķ blįa litinn.

Svo vill til aš flestar spįrnar eru aš spį lķtilli śrkomu ķ žessu tilviki, helmingsstrikiš rétt sést birtast ķ kringum 1 mm ašfaranótt gamlįrsdags - annars er śrkoma langoftast engin - nema ķ um 5 spįm. 

Svo vill hins vegar til aš „ašalspįin“ - sś óhringlaša - er ķ žessum śrkomugęfa flokki. Hśn er sżnd sérstaklega meš blįrri lķnu sem reikar um myndina. Og žaš ótrślega er aš hśn er aš sżna samtals meir en 50 mm śrkomu ķ Reykjavķk sķšdegis į gamlaįrsdag og fram undir hįdegi į nżįrsdag. Ef śr yrši myndi nęr allt falla sem snjór. 

Kortiš sżnir hvaš um er aš ręša. Örmjótt, nęrri kyrrstętt śrkomubelti yfir Sušvesturlandi. Meir en 45 spįr sżna hins vegar nęr enga śrkomu - viš vitum ekki hvort śrkomusvęšiš er ķ žeim spįm eša hvort žaš er žar - en lendir bara annars stašar. 

Žar sem žessi spį er meš talsveršum ólķkindum er įkvešin tregša meš aš trśa henni - en hśn er alla vega gott skemmtiatriši ķ fįsinninu. 

Bandarķska spįin er sem stendur žurr ķ Reykjavķk į gamlįrskvöld - žótt lęgšardrög séu žar į sveimi - eins og veriš hefur ķ flestum spįm undanfarna daga. . 


Hįloftalęgšardrögin bregša į leik

Žaš er aušvitaš argasta öfugmęli aš segja aš nś sé sumarstaša ķ hįloftunum - žvķ žaš er ekki žannig. En aš hitafari slepptu er styrkur hįloftavinda og śtlit hįloftakerfa ekki ósvipaš žvķ sem gerist aš sumarlagi. Kerfin eru fremur veik og ekki mjög fyrirferšarmikil. Aš sumarlagi geta kerfi sem žessi valdiš mikilli óvissu ķ śrkomuspįm - śrkomugęf samvinna getur žį oršiš milli śrstreymis ķ miš- og efri hluta vešrahvolfs og hlżrrar sólvermdar jaršar. Į žessum tķma įrs er sólin algjörlega mįttlaus hér į landi, en aftur į móti tekur sjórinn žįtt ķ leiknum auk landslags og reyndar geta grunnstęšir kuldapollar landsins einnig komiš lķtillega viš sögu. 

Žessi staša viršist eiga aš einkenna vešurlag nęstu daga (sé aš marka reikninga). Fyrst strax ķ nótt, en sķšan įfram allt žar til į laugardag, aš alvöru vetrarlęgš gęti komiš upp aš landinu og hreinsaš til - en bandarķska vešurstofan vill bķša enn lengur meš žaš. Ekki rétt aš hugsa um slķkt ķ bili.

En Vešurstofan tekur kerfaleikinn nęgilega alvarlega til žess aš gefa śt gula vešurvišvörun į Sušurlandi į morgun, annan ķ jólum, vegna įkafrar snjókomu. Rétt aš taka mark į henni.

Viš lķtum į nokkur vešurkort śr safni evrópureiknimišstöšvarinnar. 

w-blogg251223a

Fyrst veršur fyrir valinu kort sem sżnir stöšuna kl.9 ķ fyrramįliš (annan dag jóla). Heildregnar lķnu sżna sjįvarmįlžrżsting. Žęr eru mjög gisnar žannig aš vindur er hvergi mikill nema viš Gręnlandsströnd, noršvestur af Vestfjöršum. Gręnu svęšin sżna śrkomu. Mikill bakki (en ekki fyrirferšarmikill) er yfir landinu sušvestanveršu. Žeir sem rżna ķ kortiš (žaš skżrist viš stękkun) geta greint aš spįš er 5 til 10 mm śrkomu į 3 klukkustundum žar sem mest er yfir Hellisheišarsvęšinu. Spįr ķ hęrri upplausn nefna jafnvel enn meiri įkefš, 10 mm į klukkustund. Slķk įkefš er fljót aš valda umferšarvandręšum. Hins vegar er óvissa mikil ķ žessum spįm, bęši įkefš og stašsetningu hįmarksśrkomunnar. 

w-blogg251223b

Žį förum viš upp ķ 925 hPa-flötinn, hann er ķ um 700 metra hęš. Jafnhęšarlķnur liggja mjög svipaš og į sjįvarmįlskortinu, en til višbótar greinist hitafar mjög vel (litir). Hlżtt loft śr sušri leitar til noršurs rétt viš Sušvesturland. Ķ gręna litnum er hiti meiri en -4°C. Žaš žżšir aš nišur undir sjįvarmįli er hiti ekki fjarri frostmarki - en vel aš merkja er trślega kalt, grunnt lag ķ allra nešstu lögum. Til aš losna viš žaš žarf aš hręra. En fleira kemur viš sögu.

w-blogg251223c

Nś erum viš komin upp ķ 500 hPa, ķ rśmlega 5 km hęš yfir sjįvarmįli. Heldur er žar kuldalegt, en samt mį greina ašstreymi af hlżrra lofti og mjög grenilegt lęgšardrag fyrir vestan land (hęšarlķnur og vindörvar). Lęgšardragiš hreyfist til austurs. Į flóknari kortum mį sjį aš talsvert śrstreymi er į svęšinu, žaš greišir mjög fyrir uppstreymi ķ nešri hluta vešrahvolfs og aušveldar myndun śrkomubakka - og betri skipulagningu į klökkum sem gętu e.t.v. oršiš til žegar kalt loft streymir yfir hlżjan sjó. 

w-blogg251223d

Žetta sést lķka į 300 hPa-korti (ķ 8,5 km hęš). Hér sést aš lęgšardragiš ķ vestri er nokkuš virkt. Hlżjast er vestantil ķ žvķ - žar er nišurstreymi, en kaldast austan viš. Séu nokkur kort skošuš ķ röš (į 3 klst. fresti) mį sjį aš kuldinn austan lęgšardragsins breišist śt og vex. Žetta mį telja órękt merki bólgu ķ nešri lögum, loftiš nęrri vešrahvörfum žvingast upp og kólnar innręnt. Žetta gerist į miklu stęrra svęši heldur en śrkomubakkinn į fyrsta kortinu nęr yfir - hann er ašeins hluti af miklu stęrri atburšarįs. 

Hreyfingar bakkans eru harla óljósar, verši hann kyrrstęšur getur snjóaš mjög mikiš, fari hann hratt noršvestur og sķšar noršur og noršaustur um snjóar vķšar, en hvergi mjög mikiš. Hįloftalęgšardragiš heldur ķ fyrstu įfram austur, lęgširnar į Gręnlandshafi fara noršur fyrir land, en sķšan er alldjśp lęgš langt sušvestur ķ hafi sem hindar žaš aš kerfiš hreinsist frį landinu. 

Seint į mišvikudag er tillaga reiknimišstöšvarinnar um 500 hPa-stöšuna žessi (višbśiš aš hśn verši ekki nįkvęmlega svona).

w-blogg251223e

Mikil barįtta stendur milli noršan- og sunnanįtta yfir landinu mišju - ekki ljóst hvor hefur betur. Lęgšin ķ sušri dęlir hlżju lofti til vesturs fyrir sunnan land, en lęgšardragiš er enn aš reyna aš koma kaldri stroku sušur yfir (en hiti milli kortanna tveggja hefur hękkaš um 6 til 8 stig yfir Sušvesturlandi). 

w-blogg251223f

Viš sjįvarmįl er stašan svona. Enn er mikil snjókoma ķ śrkomubakka yfir landinu (hann hefur endurnżjaš sig į einum og hįlfum sólarhring) - staša hans og styrkur žó óljós. Kemur hann svo vestur um eša leysist hann upp fram į fimmtudag?

Undanfarinn sólarhring (frį ašfangadegi fram į jóladagskvöld) hafs spįr veriš meš fjölmargar tillögur į lofti um stöšu og styrk bakkans, allt frį smįvegis snjókomu vķša, upp ķ hįtt ķ meterssnjó į mjög afmörkušum svęšum. En bakkinn er žegar oršinn til.

w-blogg251223g

Hér er mynd tekin af vešursjį Vešurstofunnar į Mišnesheiši upp śr kl.22 ķ kvöld (jóladag). Greinlegur śrkomubakki er śti af Faxaflóa og žokast austur. Annar hluti er sušvestur af Reykjanesi. Geta lesendur aušveldlega fylgst meš žróuninni į vef Vešurstofunnar. Ritstjóri hungurdiska hvetur žį įhugasömu til aš gera žaš - og dįst jafnframt aš sjónarspili nįttśrunnar. 


Staša dagsins

Žorkįksmessa hefur veriš heldur kuldaleg ķ įr. Ķ tilefni af žvķ mį kannski rifja upp aš fyrir nokkrum įrum reiknaši ritstjóri hungurdiska śt sér (og einhverjum lesendum) til gamans hversu mikiš hver einstakur dagur įrsins hefši hlżnaš frį žvķ aš hitamęlingar hófust ķ Stykkishólmi 1846. Langflestir dagar hafa hlżnaš, örfįir kólnaš - og Žorkįksmessa langmest. Sömuleišis er merkilegt aš undanfarna įratugi hafa dagarnir fyrir jól aš mešaltali veriš žeir köldustu į vetrinum (ekki er žó marktękur munur į žeim og fleiri dögum).

Vindur hefur ķ dag veriš öllu meiri en undanfarna daga, žótt ekki sé beinlķnis hęgt aš tala um illvišri. Skafrenningur hefur žó veriš sums stašar į vegum og lķkur viršast į aš heldur herši į vindi og jafnvel śrkomu lķka, einkum žó um landiš noršvestanvert og er (skammvinn) appelsķnugul višvörun ķ gildiš į Vestfjöršum ķ fyrramįliš. Viš skulum lķta į stöšuna eins og hśn kemur fram į kortum evrópureiknimišstöšvarinnar nś ķ kvöld.

w-blogg231223a

Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting. Alldjśp lęgš er į hrašri leiš til austurs fyrir sunnan land, en skammt noršvestan viš land er lęgš eša lęgšardrag į leiš til vesturs og sušvesturs. Žrżstilķnur eru nokkuš žéttar vestan viš hana og gengur sį strengur sušvestur um Vestfirši žegar lęgšin fer hjį. Hśn mun žó aš mestu gufa upp yfir landinu - en strengurinn lifir hana. Žegar hann fer hjį snżst vindur śr noršaustri meira ķ hįnoršur. Litirnir į myndinni sżna 3 klukkustunda žrżstibreytingar, žeir raušu fall, en žeir blįu ris - og sżna jafnframt hreyfingar kerfanna. 

Uppi ķ mišju vešrahvolfi (500 hPa9 er stašan ašeins öšru vķsi. Gildistķmi sį sami og į kortinu aš ofan.

w-blogg231223b

Ķsland (nokkuš óskżrt) į mišri mynd. Sušvestanįtt er į landinu (vindörvar og lega jafnhęšarlķna) - alveg öfug viš žaš sem er į kortinu aš ofan. Dįlķtil hįloftalęgš er viš Vestfirši. Henni fylgir mikill kuldi, fjólublįi liturinn byrjar hér viš -42 stig. Lęgšin er į leiš til austsušausturs. Žeir sem skynja vešur vel hafa įbyggilega fundiš aš vešriš ķ dag hefur veriš ólķkt žvķ sem veriš hefur undanfarna daga, alla vega um landiš vestanvert. Snjó hafur slitiš śr lofti viš Faxaflóa - jafnvel žótt noršaustanįtt sé - slķkt įstand er ekki alveg „ešlilegt“. 

Svo vill til aš žetta kuldakerfi er ekki mjög fyrirferšarmikiš og ekki sérlega illkynja - en samt į aš gefa öllu slķku gaum. Įkvešin alvara į ferš. 

Svo viršist helst aš kuldapollarnir stóru ętli enn aš halda sig fjarri landinu - kannski senda okkur fįeina afleggjara eins og žann ķ dag į nokkurra daga fresti. Heimskautaröstin komst nokkuš nęrri okkur fyrr ķ vikunni, en viš sluppum samt alveg viš öll illindi hennar - žau fór sušaustur į Noršursjó og allt sušur ķ Alpa - og glitskż sįust į Ķtalķu, sem mun harla óvenjulegt. 

w-blogg231223c

Kortiš sżnir stöšuna į noršurhveli eins og evrópureiknimišstöšin telur hana verša sķšdegis į jóladag. Ašeins einn fjólublįan lit er aš sjį, dreifšan ķ lķnu frį Gręnlandi, yfir noršurskautiš og til Austur-Sķberķu. Kuldapollarnir ķ veikbyggšara lagi og sį vestari, Stóri-Boli varla svipur hjį sjón. Žrįtt fyrir žetta viršumst viš samt eiga aš vera įfram vetrarmegin ķ tilverunni, engin hlżindi ķ sjónmįli - heldur munu skiptast į vęgir hęšarhryggir og köld lęgšardrög. Rétt aš sofna samt ekki į veršinum žvķ hlutir geta gerst mjög hratt. 


Fyrstu 20 dagar desembermįnašar

Mešalhiti fyrstu 20 daga desembermįnašar er +0,2 stig ķ Reykjavķk, -0,8 stigum nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -0,5 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Rašast mešalhitinn nś ķ 15.hlżjasta sęti aldarinnar. Hlżjastir voru žessir sömu dagar 2016, mešalhiti žį +5,6 stig, en kaldastir 2011, mešalhiti žį -2,8 stig. Į langa listanum rašast hiti nś ķ 78. hlżjasta sęti (af 150). Hlżjast var 2016, en kaldast 1886, mešalhiti žį -5,6 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti nś -3,6 stig žaš sem af er mįnuši. Er žaš -3,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -2,8 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Athuga ber aš fįeinar athuganir vantar į Akureyri.
 
Į Ströndum og Noršurlandi vestra, og į Noršausturlandi er žetta žrišjakaldasta desemberbyrjun į öldinni, en hlżjast aš tiltölu hefur veriš į Sušurlandi žar sem mešalhiti er ķ 14.hlżjasta sęti.
 
Į einstökum vešurstöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu į Stórhöfša og ķ Surtsey, hiti žar +0,6 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast hefur veriš į Saušįrkróksflugvelli og Gauksmżri žar sem hiti hefur veriš -3,9 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.
 
Framan af mįnuši var sérlega žurrt į Vesturlandi. Nś hefur śrkoman rétt sig af og hefur męlst 56,7 mm ķ Reykjavķk og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri hefur enn veriš fremur žurrt, žar hafa męlst 19,9 mm sem er innan viš helmingur mešallags. Į Dalatanga hafa męlst 25,8 mm og er žaš innan viš žrišjungur mešallags.
 
 
Sķšustu 10 daga hefur veriš alveg sólarlaust ķ Reykjavķk žannig aš sólskinstundir mįnašarins eru enn 22,1. Žaš er samt um 10 stundum umfram mešallags sömu daga.
 
Ķ öllum ašalatrišum er ekki annaš hęgt aš segja en aš vel hafi fariš meš vešur žaš sem af er desember, nįnast illvišralaust.

Staša dagsins - ašallega glitskżjatengd

Ķ žvķ sem hér fer į eftir er ašallega fjallaš um glitskż (perlumóšurskż), vetrarskż ķ heišhvolfinu. Tilefniš er mikil glitskżjasżning į dögunum - og lķklega verša sżningarnar fleiri ķ vikunni (leyfi lęgri skż). Skżin sjįst best ķ ljósaskiptunum - en geta ķ raun veriš į lofti allan sólarhringinn.

Įriš 2008 skrifaši ritstjóri hungurdiska dįlķtinn pistil į vef Vešurstofunnar um įrstķšasveiflu glitskżja (tķšni žeirra eftir įrstķmum). Flest af žvķ getur stašiš eins og žaš er - žvķ ekki hefur hann lagt ķ aš framlengja glitskżjadagatališ fram til nśtķmans - né heldur aftur ķ tķmann (sem full įstęša vęri til). Į vef Vešurstofunnar mį sömuleišis finna įgętan pistil Halldórs Björnssonar um glitskż almennt (frį 2006). Viš vķsum til žessara pistla.

Undanfarna daga hefur frést af glitskżjum yfir Noršaustur- og Austurlandi, sömuleišis yfir Skandinavķu og jafnvel sušur į Eistland og England (sem er heldur sjaldgęfara). Eftirminnileg er glitskżjasyrpa ķ janśar į sķšasta įri, žį lķka sušvestanlands - žau skż voru svo óvenjuleg aš ritstjórinn hikstaši ašeins - og kenndi eldgosinu mikla į Tongaeyjum (og enn heldur hann aš sś skżring sé rétt). Hann hefur ekki betur séš en aš śtlit himins hafi loks jafnaš sig nś fyrir fįeinum vikum - og óvķst hvort vatnsgufuauki sį sem gosiš kom ķ heišhvolfiš er žar enn - flęktur ķ litasżningar (en samt ekki gott aš segja). 

Glitskż eru ašallega af tveimur geršum (śtlitslega), annars vegar sem bylgjur, en hins vegar breišur. Bylgjuformiš er mun algengara, žaš er hins vegar oršiš til į aš minnsta kosti tvennan hįtt, annars vegar į sama hįtt og bylgjuskż yfir fjöllum verša til (og eru reyndar vakin af fjallgöršum), en hins vegar žegar mikill rušningur veršur į lofti viš vešrahvörf. Žį lyftist allt fyrir ofan mjög skyndilega og kólnar. Lesa mį um slķkt tilvik og tilraun til skżringar ķ fornum pistli hungurdiska

Glitskż geta vart oršiš til nema hiti fari nišur fyrir um -75 stig, helst enn lengra. Žetta getur gerst ķ kröppum fjallabylgjum nišur ķ 13 til 16 km hęš, en oftast eru skżin ofar. Flestar heimildir nefna meir en 20 km. Žį er žrżstingur komin nišur fyrir 50 hPa, ašeins tuttugasta hluta žess sem er viš yfirborš. Viš horfum hér ašallega į 30 hPa-flötinn ķ 22 til 23 km hęš. Nśtķmahįloftaathuganir nį oftast ekki ofar - geršu žaš frekar žegar helķum var notaš į belgina og sleppingar ekki sjįlfvirkar eins og nś er. Nś eru athuganir ķ 20 hPa og žar fyrir ofan sįrafįr. Žó tókst aš nį ķ nżtt lįgmarkshitamet yfir Keflavķkurflugvelli [-92 stig ķ 20 hPa, 3.janśar 2020]. 

Stöku sinnum leggjast glitskż ķ breišur (rétt eins og blika og grįblika). Žį er erfišara aš sjį žau - en geršist žó ķ sżningunni óvenjulegu ķ janśar ķ fyrravetur (2023) og sömuleišis ķ mikilli sżningu milli jóla og nżįrs 1981. Til aš mynda breišur žarf śtbreitt, almennt uppstreymi - eša mjög hęgan vind og hęgfara margra daga kólnun (ekki hefur ritstjórinn slķkt ķ fingrunum). Einhverjar óformlegar hugmyndir eru uppi um žaš aš slķkum breišum muni fjölga ķ heišhvolfinu žegar žaš kólnar frekar vegna aukinna gróšurhśsaįhrifa (jį, žaš hefur raunverulega kólnaš). 

Ķ sjįlfu sér ętti glitskżjabólstrum aš geta brugšiš fyrir ķ einhverjum ófyrirséšum undantekningartilvikum, en eru samt afskaplega ólķklegir - žvķ loft er svo stöšugt ķ heišhvolfinu - bólstrar eru einkennisskż óstöšugs lofts. 

Lķtum nś į stöšu (morgun-)dagsins:

w-blogg181223a

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar gildir um mišnętti į žrišjudagskvöld. Žį er grķšarleg hęš sušur ķ hafi (1052 hPa, mjög óvenjuleg tala į žessum slóšum - erlendir tķstarar nefna met). Lęgš er viš Sušur-Gręnland, hśn myndašist ķ Mexķkóflóa fyrir nokkrum dögum og hefur valdiš mikilli óvissu ķ spįm. Žegar žetta er skrifaš (į mįnudagskvöldi) er lęgšin yfir Lįrentsfljóti į landamęrum Kanada og Bandarķkjanna og į mišvikudagskvöld (eftir tvo daga) į hśn aš vera noršur af Fęreyjum į leiš til sušausturs, ört dżpkandi. Viš sleppum bara vel - aš žvķ er viršist. 

w-blogg181223b

Žetta kort gildir į sama tķma og hiš fyrra (žrišjudagskvöld). Žaš sżnir hęš vešrahvarfanna (ķ hPa - žvķ lęgri sem tala er žvķ hęrri eru vešrahvörfin). Hlżja loftiš sem streymir til noršurs austan viš hęšina miklu er mun fyrirferšarmeira heldur en loft af norręnum uppruna og lyftir žvķ vešrahvörfunum žegar žaš ryšst til noršurs og sķšan austurs. Vešrahvarfabrattinn er mestur rétt austan viš Ķsland (hér - į myndinni). Žar lyftist loft mög ört og lķklega myndast glitskż žar ofan viš. Sömuleišis eru glitskż lķkleg alls stašar žar sem lóšréttar bylgjur myndast inni į „blįa svęšinu“, t.d. ķ nįmunda viš Sušur-Gręnland og žar austur af, sömuleišis yfir Ķslandi į mišvikudag. Žar fyrir ofan er mjög kalt (vegna uppstreymis) - eins og sjį mį į nęstu mynd.

w-blogg181223c

Hér mį sjį hęš 30 hPa-flatarins - enn į žrišjudagskvöld (19.desember) - og sama svęši, Ķsland rétt ofan viš mišja mynd. Į fjólublįi liturinn sżnir hita nešan -82 stiga og sį hvķti nešan -90 stiga, kaldast ķ bylgjum sem vakna viš sušurodda Gręnlands. Allt mjög įkjósanlegt fyrir glitskż - kannski bęši bylgjur og breišur? Nęstu daga er fjólublįa litnum spįš allt sušur į Frakkland - žar eru glitskż mjög óvenjuleg. 

Žegar noršanįttin tekur viš į eftir žessu, lękka vešrahvörfin og draga heišhvolfsloft nišur meš sér. Viš aš streyma nišur hlżnar žaš - en langtķmaspįr eru aušvitaš óvissar.

Hér į eftir kemur efni sem enn fęrri hafa įhuga į - og enginn žarf aš lesa nema įhugasömustu nörd.

w-blogg181223ia

Hér mį sjį sślurit sem sżnir fjölda athugana yfir Keflavķk žegar hiti var lęgri en -78°C ķ 30 hPa-fletinum į įrunum 1973 til 2022. Slķkir dagar fara aš detta inn ķ nóvember, en eru ekki algengir. Fjölgar snögglega ķ desember, sól er žį alveg horfin af heimskautasvęšinu og heišhvolfiš kólnar nokkuš ört og öflug heišhvolfslęgš myndast. Kringum hana blęs öflug röst, skammdegisröstin (sem viš köllum - en į heimsveldismįlinu kallast lęgšin „stratospheric polar vortex“ - en röstin „polar night jet“ - ein höfušrastanna žriggja). 

Frį 1. desember og fram ķ febrśar rķkir hįvetur į noršurhveli. Žį renna kuldapollar um vešrahvolfiš og hreyfist žeir stóru nęgilega hratt yfir geta žeir togaš og teygt vešrahvörfin į mjög stórum svęšum - žau trufla aftur heišhvolfslęgšina sem į žaš žį til aš slitna ķ sundur og brotna. Getur žį oršiš til stórkostlegur bylgjugangur meš ęšisgengnu nišurstreymi sem hitar loftiš sem ķ žvķ lendir. Er žį talaš um snögghlżnun ķ heišhvolfi. Slķkir stóratburšir ķ heišhvolfi - sem vešrahvolfiš veldur geta aftur haft įhrif nišur ķ vešrahvolf. Mjög er ķ tķsku žessi įrin aš fylgjast meš žeim atburšum - einkum žó vegna kuldakasta sem stundum verša žį į meginlöndunum (og jafnvel hér į landi) ķ kjölfariš žegar heimskautaröstin (sem dvelur viš vešrahvörfin) raskast og vestanįttin ķ hįloftunum truflast. 

Tķšni glitskżja er ķ takt viš tķšni kulda ķ heišhvolfinu - eins og myndin aš nešan sżnir (hśn hefur ekki veriš endurnżjuš nżlega).

w-blogg181223i

Tķšni glitskżja įberandi mest ķ desember og janśar, nokkur ķ febrśar, en lķtil ķ nóvember og mars. Ķ mars er sólin lķka farin aš hita heišhvolfiš baki brotnu - žar er žaš einkum óson sem er móttękilegt fyrir geislum hennar. 

w-blogg181223ib

Hér mį sjį įrtķšasveiflu hitans ķ 30 hPa yfir Keflavķk į įrunum 1973 til 2022. Blįi ferillinn sżnir mešaltališ. Žaš fellur ört į haustin, fer nišur fyrir -70 stig seint ķ nóvember og aftur upp fyrir žį tölu snemma ķ janśar (snögghlżnunaratvik byrja žį aš hafa įhrif į mešaltališ). Gręni ferillinn sżnir lęgsta hita sem męlst hefur hvern almanaksdag į žessu tķmabili. Žaš er um 20. nóvember sem dagar žar sem hiti er undir -78 stigum fara aš sjįst - og žeir sjįst allt fram ķ marsbyrjun (og hafa ašeins sést sķšar ķ mars). Žetta er einmitt glitskżjatķminn. Rauši ferillinn sżnir hęsta hita hvers almanaksdags. Žar sjįum viš aš žaš hefur stöku sinnum gerst aš snögghlżnunin hefur hitt į Ķsland, hiti hefur komist upp ķ -20 stig ķ 30 hPa. Viš sjįum aš snögghlżnunin į sér eiginlega sérstakt skeiš - frį žvķ rétt eftir įramót žar til um mįnašamót febrśar/mars. En žarna er lķka slatti af allhlżjum dögum - žaš eru žeir sem snögghlżnun ķ fjarska hefur bśiš til handa okkur - eša žį aš viš lendum undir syšra jašri skammdegisrastarinnar žar sem er hlżrra heldur en nęr lęgšarmišjunni sjįlfri. 

w-blogg181223ic

Sķšasta myndin er jafnframt sś flóknasta. Lórétti įsinn sżnir hęš frį sjįvarmįli (ķ hPa). Nešst er žrżstingur ķ kringum 1000 hPa, er um 500 hPa ķ 5 km hęš, en efst į myndinni erum viš ķ um 25 km hęš (20 hPa). Nešri lįrétti įsinn į viš blįu og raušu strikaferlana. Blįi ferillinn sżnir mešalhita ķ ašskiljanlegri hęš žį daga sem glitskż hafa sést hér į landi (1973 til 2004), en sį rauši er mešaltal allra daga į sama tķma įrs. Viš sjįum aš blįi ferillinn er kaldari ķ heišhvolfinu (ofan viš 300 hPa) heldur en sį rauši. Glitskżjadagar eru žar kaldari en ašrir dagar. Nešan vešrahvarfa eru glitskżjadagarnir hins vegar hlżrri (nema alveg nišur ķ 850 hPa-fletinum - žar sem munurinn er enginn). 

Gręni ferillinn (efri lįrétti kvaršinn) sżnir hitamuninn, sé hann neikvęšur eru glitskżjadagar kaldari en ašrir. Viš sjįum aš žaš munar um 5 stigum žar sem mest er (ķ 50 hPa). Ķ vešrahvörfum er munurinn enginn, en ķ um 400 hPa (ofarlega ķ vešrahvolfi) eru glitskżjadagar aš jafnaši um 3 stigum hlżrri en ašrir dagar. - Allt er žetta ķ samręmi viš žaš sem er įšur sagt. Hlżindabólga ķ vešrahvolfi lyftir heišhvolfinu og žaš kólnar. 

Fleira kemur reyndar viš sögu glitskżjamyndunar - bylgjuskżin žurfa į žvķ aš halda aš vindįtt sé svipuš ķ vešrahvolfi og heišhvolfi og vindur hvass. Ekki er alveg vķst aš allar glitskżjabreišur falli vel aš žessu mešaltali - trślega ekki žęr sem myndast vegna śtgeislunarkólnunar. Um žaš įstand munu žó fį dęmi ķ hįloftunum yfir Ķslandi - frekar yfir noršurskautssvęšinu. Annars ętti ritstjórinn (fįfręši vegna) ekki aš śttala sig allt of mikiš um slķkt - en veit žó aš ekki er allt sem sżnist ķ glitskżjagerš. 

Glitskż eru mikiš sjónarspil nįttśrunnar. Ruglist ekki saman viš silfurskżin sem helst sjįst hér sķšustu daga jślķmįnašar og fyrri hluta įgśst, žegar rökkva tekur į kvöldin. 


Hįlfur desember

Hįlfur desember. Mešalhiti ķ Reykjavķk fyrri hluta desember er +0,2 stig, -0,9 stigum undir mešallagi sömu daga 1991 til 2020 og -0,3 stigum undir mešallagi sķšustu tķu įra. Hitinn rašast nś ķ 14. hlżjasta sęti aldarinnar (af 23). Į žeim tķma var fyrri hluti desember hlżjastur įriš 2016, mešalhiti žį +6,3 stig, kaldastur var hann 2011, mešalhiti žį -3,4 stig. Į langa listanum er hiti nś ķ 82. sęti (af 150). Hlżjast var 2016, en kaldast 1893, mešalhiti žį -5,9 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta desember -4,4 stig er žaš -4,2 stigum nešan mešallags įranna 1991 til 2020 og -3,3 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Viš eigum daglegar hitamęlingar į Akureyri aftur til 1936. Į žeim tķma hefur fyrri hluti desember ašeins žrisvar veriš kaldari en nś. Žaš var 1950, 1936 og 2011.

Hita er nokkuš misskipt milli landshluta. Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušausturlandi. Žar rašast hitinn ķ 14.hlżjasta sęti aldarinnar, en į Ströndum og Noršurlandi vestra, Noršurlandi eystra og į Mišhįlendinu er fyrri hluti mįnašarins sį nęstkaldasti į öldinni.

Mišaš viš sķšustu tķu įr hefur veriš hlżjast į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, hiti +0,9 stigum ofan mešallags, en kaldast hefur veriš į Saušįrkróksflugvelli žar sem hiti hefur veriš -4,8 stig undir tķuįramešaltalinu.

Śrkoma hefur nokkuš rétt śr kśtnum um landiš sunnanvert sķšustu daga. Hśn hefur nś męlst 33,4 mm ķ Reykjavķk og er žaš um žrķr-fjóršu hlutar mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 14,1 mm og er žaš um 40 prósent mešaltals. Į Dalatanga er śrkoman um žrišjungur mešallags.

Sólskinsstundir hafa męlst 22,1 ķ Reykjavķk og er žaš um 15 stundum fleiri en ķ mešalįri og žaš nęstmesta frį upphafi męlinga (fleiri stundir męldust sömu daga ķ fyrra). Į Akureyri hafa stundirnar męlst 1,1 (sem er reyndar ofan mešallags), en alveg sólarlaust er viš męlistöšina į Akureyri frį u.ž.b. 8. desember žar til um 4.janśar.

Langtķmavešurspįr hafa veriš sérlega óvissar undanfarna daga. Vešurkerfi žau sem eiga aš rįša vešri hér ķ nęstu viku hafa veriš żmist ķ ökkla eša eyra og hita- og vindafari hér į landi spįš śt og sušur. Enn óvissari hafa spįr fyrir Skandinavķu veriš. Lęgšum jafnvel spįš metdjśpum - og sömuleišis hafa metsterkar hęšir sést ķ žeim. Žaš sem lķklega veldur allmiklum hluta žessarar óvissu er vešurkerfi sem nś er aš verša til sušur ķ Mexķkóflóa.

w-blogg161223a

Hér mį sjį spį um stöšuna į hįdegi ķ dag. Kerfiš er aš verša til. Eftir aš žaš skilar sér śr Flóanum ęttu spįr aš nį mun betri tökum į žvķ og verša įreišanlegri. Lęgšin į aš fara til noršausturs meš austurströnd Noršur-Amerķku og vera komin hingaš seint į žrišjudag eša mišvikudag - en hreinast ekki alveg austur af fyrr en į fimmtudag eša föstudag. En enn er óvissa mikil eins og įšur sagši. 

 


Hugleišingar um mešalhita

Žaš mį alltaf bśa til einhverja spennu - t.d. um žaš hvoru megin viš 5 stigin mešalhitinn ķ Reykjavķk veršur į įrinu. Žaš er tķmanna tįkn aš mörgum finnst talan sś ekki sérlega hį, en žeim sömu mį benda į aš mešalhiti žroskaįra jafnaldra ritstjóra hungurdiska (1961 til 1990) var ašeins 4,3 stig og į žeim tķma žóttu 5 stig alveg sérleg hlżindi, mešalhiti įrsins nįši ašeins žrisvar sinnum 5 stigum [1964, 1972 og 1987] - og fór alveg nišur ķ 2,9 stig (1979). Eftir aldamót hafa hins vegar öll įr nema tvö veriš yfir fimm stigunum (2013 og 2015). Stór hluti žjóšarinnar man ekki eftir öšru - og eitthvaš innan viš fimm stig telst žvķ kalt (ķ žeirra huga). Žrįtt fyrir greinilega hlżnun halda hitasveiflur milli įra aušvitaš įfram - eins og ekkert sé. Viš getum žvķ hęglega fengiš yfir okkur mun kaldari įr, tölulega eru meira aš segja möguleikar į enn lęgri įrsmešalhita heldur en 1979 - žrįtt fyrir stöšugt vaxandi hnattręna hlżnun. 

Fyrir rśmum 7 įrum (jį, tķminn er ķskyggilega fljótur aš lķša) setti ritstjórinn į blaš hugleišingar um hita į Ķslandi og „heimshita“ - ķ tveimur pistlum: Heimshiti - hiti hér į landi og Heimshiti - hiti hér į landi - fleiri hugleišingar. Kannski vęri įstęša til aš endurskrifa žessa pistla - en žeir segja samt żmislegt sem įgętt er aš hafa ķ huga. Mešal annars segir - vķsaš er ķ mynd (dreifirit ķ fyrri pistlinum):

„Sé fylgin reiknuš (og myndin rżnd) kemur fram marktęk neikvęš fylgni į milli įrlegra heimshitabreytinga og hitabreytingar ķ Stykkishólmi. Meš öšrum oršum aš lķkur eru til žess aš hlżni snögglega milli įra į heimsvķsu muni kólna milli įra ķ Stykkishólmi“. - [Sama į aušvitaš viš um Reykjavķkurhitann].

Ķ sķšari pistlinum kemur ķ ljós aš hlżnun ķ Stykkishólmi er um tvöföld mišaš viš heiminn ķ heild (ķ stigum) į aldarkvarša er margfeldistalan 1,9. Sķšan segir:

„En er nokkur glóra ķ aš halda aš žessi hallamunur haldi sér? - Į nęstu 30 įrum koma mjög hlż įr inn ķ hinn enda aldarhitans ķ Stykkishólmi - eigi aldarhitaferillinn ekki aš beygja af (ķ įtt til heimshitans) verša nęstu 30 įr (ķ framtķšinni) aš verša mjög hlż (alveg sama hvaš heimshitinn gerir) - hlżindin verša eiginlega aš verša meš ólķkindum eigi hallinn 1,9 aš haldast.

Nś veit ritstjóri hungurdiska aušvitaš nįkvęmlega ekkert um framtķšina (frekar en ašrir) - en samt lęšist sś skošun aš honum aš 1,9 sé lķklega of hį tala žegar til lengdar lętur - myndirnar aš ofan sem sżndu hlżnun milli kuldaskeiša annars vegar - og hlżskeiša hins vegar benda til lęgri margföldunartölu - kannski hśn sé 1,3 eša eitthvaš svoleišis?“

Žau sjö įr sem lišin eru sķšan pistillinn var skrifašur hefur lķtiš breyst, hundrašįrahitinn ķ Stykkishólmi ęšir enn upp og heimshitinn lķka. 

En žegar žetta er skrifaš stendur mešalhiti įrsins 2023 til žessa ķ Reykjavķk ķ 5,3 stigum. Ef viš hins vegar reiknum meš aš mešalhiti fyrri hluta desember haldist śt mįnušinn lendum viš nišur ķ 5,1 stigi og ef viš trśum spįm reiknimišstöšva um kuldatķš afgang mįnašarins fer įrsmešalhitinn nišur fyrir 5 stig - ķ fyrsta sinn sķšan 2015. Žótt svo fari hękkar hundrašįramešaltališ ķ Reykjavķk (4,9 stig koma ķ staš 4,1 stigs įriš 1923) og öll įrin 1924 til 1927 var įrsmešalhiti vel undir 5 stigum ķ Reykjavķk. Raunverulegt ströggl į hękkun hundrašįrahitans byrjar fyrst įriš 2028, en mešalhiti var 5,5 stig 1928. Nęstu 20 įr žar į eftir var įrsmešalhitinn 9 sinnum ofan 5 stiga, en ekki „nema“ 9 sinnum (en hefur eins og įšur sagši veriš ofan žeirra 21 sinni į žessari öld). 


Fyrstu tķu dagar desembermįnašar

Fyrstu tķu dagar desembermįnašar hafa veriš nokkuš óvenjulegir. Mjög kalt hefur veriš inn til landsins, en hlżrra viš sjįvarsķšuna. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -0,5 stig og er žaš -1,5 stigum nešan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020 og -1,0 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 17. hlżjasta sęti į öldinni. Kaldastir voru sömu dagar 2011, mešalhiti žį -4,8 stig, en hlżjastir voru žeir 2016, mešalhiti +7,1 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ hundrašasta hlżjasta sęti af 150. Hlżjastir į žessum tķma voru sömu dagar 2016, en kaldastir įriš 1887, mešalhiti žį var -7,2 stig.

Nokkrar athuganir vantar frį Akureyri ķ mįnušinum, en žó er ljóst aš hiti er um -5,4 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra og žetta er nęstkaldasta eša žrišjakaldasta desemberbyrjun sķšustu 88 įra, kaldara var 2011 og mjög svipaš og nś 1951.

Žetta er nęstkaldasta desemberbyrjun aldarinnar į Mišhįlendinu, į Ströndum og Noršurlandi vestra, Noršausturlandi og Austurlandi aš Glettingi, en aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Vestfjöršum og į Sušausturlandi žar sem hitinn rašast ķ 16. hlżjasta sętiš (af 23).

Mišaš viš sķšustu tķu įr hefur veriš hlżjast į Stórhöfša. Žar er hiti +0,7 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra og +0,6 yfir ķ Surtsey. Kaldast hefur aftur į móti veriš į Saušįrkróksflugvelli -8,1 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra - og mešalhiti žar er -10,2 stig. Į Blönduósi hefur hiti veriš -7,4 stig nešan mešallags.

Śrkoma hefur veriš sérlega lķtil ķ Reykjavķk, ašeins męlst 0,3 mm, sömu daga įriš 1892 męldist hśn 0,2 mm. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 4,3 mm og er žaš rétt innan viš fimmtungur mešalśrkomu. Į Dalatanga hefur śrkoman męlst 19,6 mm og er žaš um 40 prósent mešallags.

Sólskinsstundir hafa męlst 22,1 ķ Reykjavķk, 17 fleiri en ķ mešalįri og hafa ašeins einu sinni męlst fleiri sömu daga, žaš var ķ fyrra žegar sólskinsstundirnar męldust 22,8 fyrstu tķu daga desembermįnašar. 

w-blogg11122023b

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins sķšustu tķu daga og vik hennar frį mešallagi. Mikil hęš hefur veriš viš Ķsland og Gręnland og haldiš öllum lęgšum fjarri. Fyrir austan land er noršanįtt sem veitir kulda til Skandinavķu. Aftur į móti hafa veriš mikil hlżindi vestan Gręnlands. Žetta er svipuš staša og ķ nóvember - og reyndar frį žvķ um 20.október (meš smįundantekningum).

w-blogg11122023a

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ nóvember og vik hennar frį mešallagi (litir). Mikill hęšarhryggur hélt sig viš Ķsland mestallan mįnušinn. Jafnhęšarlķnur viš Ķsland eru sérlega gisnar - lęgšabrautir hafa legiš langt sušur ķ hafi. Nįnasti „ęttingi“ žessa nżlišna nóvember er nóvember 2019. Sérlega hęgvišrasamur mįnušur og žurr vķšast hvar - en žaš entist ekki (eins og margir hljóta aš muna). 

Nś į aš verša veruleg breyting į stöšunni. Lęgšabrautin į aš fęrast aš landinu, hvort žaš er tķmabundin rįšstöfun mįttarvaldanna eša „varanleg“ vitum viš aušvitaš ekki. Viš žökkum BP fyrir kortageršina. 


Hugsaš til įrsins 1942

Įriš 1942 var hlżtt, en samt tališ fremur óhagstętt og umhleypingasamt lengst af. Janśar var hlżr, en meš afbrigšum óstöšugur og illvišrasamur sunnanlands og vestan, en tķš var talin góš og lķtill snjór og góšir hagar voru į Noršur og Austurlandi. Febrśar var hagstęšur og hęglįtur um land allt. Fremur žurrt var ķ vešri. Mars var mjög hagstęšur um landiš vestanvert og gęftir žar góšar, en óstöšug tķš var eystra. Umhleypingasamt var ķ aprķl, kalt framan af en sķšan betra, einkum noršaustanlands. Maķ var mildur og hagstęšur ķ fyrstu, en sķšan kaldur meš köflum. Spretta žótti léleg og gęftir misjafnar. Jśnķ var žurr og kaldur meš köflum, spretta óvenju rżr. Ķ jślķ gekk heyskapur vel į Sušur- og Vesturlandi, en į Noršur- og Noršausturlandi var hins vegar kalt og vętusamt og erfitt meš heyskap. Įgśst var kyrr lengst af, en žó var óžerrasamt, heyskapur gekk žó allvel fyrir noršan. September var fremur kaldur og óstöšugur. Heyfengur rżr, en verkun sęmileg. Garšuppskera einnig rżr, gęftir fįar. Október var kaldur og umhleypingasamur, sérstaklega į Noršur- og Austurlandi. Gęftir voru stiršar. Ķ nóvember var illvišra- og śrkomusamt, sérstaklega į Sušur- og Vesturlandi, gęftir stopular. Desember žótti mildur en umhleypingasamur. Hagar voru góšir. 

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Sömuleišis notum viš okkur fįeinar tķšarfarslżsingar vešurathugunarmanna. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. Heimsstyrjöldin setti mjög svip į mannlķf, allmörg skipsströnd og óhöpp tengdust henni beint eša óbeint. Vešur - eša ókunnugleiki - kom žar stundum viš sögu. Viš rekjum ekki nema fį slķk slys. Hér er ekki um slysaannįl aš ręša. Strķšiš hafši einnig mikil įhrif į fréttaflutning af vešri, vešurfréttir ekki leyfšar. Margskonar upplżsingar um tjón hafa žvķ örugglega glatast. Žrennar kosningar fóru fram į įrinu, sveitarstjórnarkosningar og tvennar kosningar til Alžingis. Mikiš fór fyrir žeim ķ fjölmišlum. 

Slide1

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), mešalžykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ janśar 1942. Eindregin sušvestanįtt var rķkjandi meš hlżju vešri lengst af. Grķšarlegir kuldar voru ķ Evrópu. Um žį kulda hefur veriš fjallaš lķtillega įšur, [pistill 18.mars 2018] og [pistill 18.janśar 2011

Janśar byrjaši vel, en sķšan skipti yfir ķ mjög ruddalegt vešurlag. Grķšarlega djśp lęgš fór yfir landiš žann 12. Loftžrżstingur męldist lęgstur ķ Stykkishólmi, 936,7 hPa og męldist ekki svo lįgur aftur hér į landi fyrr en rśmum 40 įrum sķšar, įriš 1983. Talsvert tjón varš ķ vešrinu sem fylgdi. Tjón varš žó mun meira samfara nęstu lęgš sem kom aš landinu og fór til noršvesturs rétt fyrir vestan žaš žann 15. Męldist žį meiri vindhraši heldur en fyrr og sķšar ķ Reykjavķk. Lęgšin viršist hafa veriš mjög djśp, en sigldi hjį landinu. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš allķtarlega um žetta vešur og sömuleišis mį um žaš lesa ķ greinargerš eftir Flosa Hrafn Siguršsson sem Vešurstofan gaf śt įriš 2002. Hér veršur žvķ ekki fjallaš um lęgšina sjįlfa en vķsaš ķ žessi fyrri skrif. Viš birtum žó frįsagnir Alžżšublašsins (žaš eina sem śt kom ķ prentaraverkfallinu). Žann 18. kom sķšan ein lęgš til višbótar og sömuleišis varš hvasst žann 20. Tjóns er ekki getiš ķ žessum sķšari vešrum, hlżtur žó aš hafa oršiš eitthvaš. Grunur er um aš ķ frįsögnum, einkum sķšari tķma, slįi žessum žremur vešrum eitthvaš saman. Mikiš tjón varš t.d. hjį setulišinu ķ Hvalfirši, eitthvaš af žvķ varš ķ raun žann 12.

w-sponn-1942-jan

Lķnuritiš sżnir lęgsta loftžrżsting į landinu į hverjum athugunartķma ķ janśar 1942 (rauš lķna). Blįu sślurnar žrżstispönn (mun į hęsta og lęgsta žrżstingi). Gefur žrżstispönnin nokkuš til kynna hver vindhraši hafi veriš. Margs er žó aš gęta. Munum aš stöšvar voru ekki margar og athugušu žar aš auki ekki aš nęturlagi. Męlitölur sem nį til landsins ķ heild geta aš auki misst algjörlega af stašbundnum vindstrengjum. Helstu vešrin koma samt vel fram og eru merkt į myndinni. 

Viš notum okkur nokkrar vešurlżsingar vešurathugunarmanna - fleiri en oft įšur ķ žessum pistlum vegna fréttaleysis strķšsins. Hér aš nešan er žó ekki lżsing Gušmundar Baldvinssonar į Hamraendum ķ Mišdölum į vešrinu mikla 15. janśar (sjį skżrslu Flosa Hrafns - og bókina Saga Vešurstofu Ķslands). Vešurrathugunartęki į Hamraendum fuku og męlingar féllu nišur um hrķš eftir vešriš.

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir): Janśarmįnušur var mjög mildur, en śrkomu- og stormasamur. Jörš er enn snjólaus aš kalla og klakalaus, en ekki alveg žķš. Žann 15. geisaši fįrvišri svo mikiš, aš elstu menn hér muna ekki slķkt vešur, svo lengi sem žaš stóš, 6 stundir, lįtlaus stormur frį kl. 13-19 hér. Gerši žetta vešur mikiš tjón hér ķ sveit og vķša ķ hérašinu. Žök fuku af ķbśšarhśsum, hlöšum, fjįrhśsum og fjósum og heyfślgur og fl. lauslegt śti viš. Sķmabilanir uršu vķša miklar ķ hérašinu.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hafa veriš mjög stórgeršir umhleypingar nęr óslitiš allan mįnušinn. Žó jörš hafi oftast veriš auš hefir skepnum ekki veriš beitt neitt til gagns.

Kvķgindisdalur (Snębjörn Thoroddsen): (Lķklega er įtt viš žann 13.janśar) Milli athugana kl. 8 og 12 var vešurhęš full 10 vindstig. Kl.12:15 laust eldingu nišur svo aš skemmdir uršu aš į nokkrum bęjum hér ķ hreppnum. Hér ķ Kvķgindisdal skemmdist vištęki mjög mikiš. Į Hnjóti brunnu sundur sķmaleišslur ķ hśsinu žar. Vartappar žar frį rafstöš eyšilögšust og rafmagnseldavél skemmdist mikiš. Į sķmstöšinni Breišavķk brast eldingavari. Į Hvallįtrum ónżttist talsķmatęki. Į sķmalķnunni til Hęnuvķkur brunnu yfir spennirar og varš žvķ sambandslaust viš žessar sķmstöšvar af völdum eldingarinnar. Į fjallinu milli Hnjóts og Breišavķkur er tališ aš eldingin hafi eyšilagt tvo sķmastaura. Yfirleitt hefir tķšarfariš ķ mįnušinum veriš stórvišrasamt og śrfellasamt, en hlżtt.

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Alveg frįbęrt aš breytileik - bęši um hitastig - vindįtt - styrk og śrkomu. Man varla annan eins mįnuš. Žó mikil og snjólaust. Gęftir fįar. Loftvog 12.1. 707 [942,6 hPa], mun ekki svo lįg sķšan 1921.

Nśpsdalstunga (Jón Ólafsson): [15.] Um klukkan 2 į hįdegi hvessti svo aš fjįrhśs og hlöšur fuku og töluvert af heyjum, einnig fuku refabśr vķš og varš mikiš tjón aš. Žök af nokkrum ķbśšarhśsum fuku, en ekkert manntjón varš.

Sandur ķ Ašaldal (Frišjón Gušmundsson): Įgętis tķšarfar, einmuna milt og framśrskarandi snjólaust. Fölgnaši naumast og var jörš marauš tķmum saman svo hvergi sįst snjór ķ byggš. Mjög snjólétt upp til fjalla. Vötn ķsilögš aš mestu og örlķtiš frost ķ jörš.

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Aš morgni 27. varš vart viš öskufall ķ sušurhluta Mżvatnssveitar. Ég sį mökkinn tķšan, en hér féll ekkert.

Raufarhöfn (Rannveig Lund): Tķšarfar var hiš besta, stöšug žķšvišri og alauš jörš aš heita mįtti. Muna elstu menn jafnvel ekki betra aš jafngott tķšarfar į sama tķma įrs.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Tķšarfar gott. Śrkomur litlar og stillingar. Frost sem oftast lķtiš og žķšvišri oft. Alautt til 27., žį kom lķtils hįttar įfelli.

Papey (Gķsli Žorvaršsson). Ž.3. snjóaši nokkuš en tók fljótt upp aftur. Ž.12. var hér rok 11 og 12 meš stórsjó sem bar grjót og torf langt į land upp, įttin var sunnan og sušvestan. Ž.15. var hér stormur į sunnan og sušsušaustan. Ž.21. rok um nóttina 10-11 meš regni og hafróti.

Sįmsstašir (Įrni Jónsson). Mįnušurinn byrjaši meš allmiklu frosti, snjó og noršanįtt, en sķšan skiptust žķšvišri og frost į. Mįnušurinn var mjög umhleypingasamur og vešurbreytingar miklar. Snjó festi alltaf annars slagiš, hagl- og krapaél voru algeng, žrumur og eldingar fylgdu žeim. Ofsarok gerši 15. af sušaustri. Tjón varš žó ekki hér svo teljandi sé.

Slide4

Kortiš sżnir lęgšina miklu 12.janśar. Endurgreiningin er ekki fjarri lagi, 938 hPa ķ lęgšarmišju. Žetta vešur varš verst vestanlands ašfaranótt 12., en strengurinn fór heldur sķšar yfir landiš noršaustanvert.  

Alžżšublašiš segir frį 12.janśar:

Vešur var afarvont ķ nótt. Engar fréttir hafa žó borist af af skemmdum, enda eru sķmalķnur slitnar mjög vķša. Noršurlandslķnan er slitin, einnig lķnur kringum Borgarnes og sušurlķnan til Keflavķkur. Hér ķ Reykjavķk uršu ekki miklar skemmdir, en erlent skip, sem lį hér viš bryggju slitnaši frį henni og rak upp.

Dagur segir 15.janśar frį illvišrinu žann 12.:

Slys. Ķ ofvišrinu, sem gekk s.l. mįnudagsmorgun, vildi žaš hörmulega slys til į Skśtustöšum ķ Mżvatnssveit, aš Geirfinnur Žorlįksson féll ofan af fjįrhśsžaki og beiš bana. Geirfinnur heitinn var hinn mesti efnismašur, og er mikil eftirsjį aš honum. Hann var ašeins 26 įra aš aldri.

Ofsarok af sušaustri gekk hér yfir s.l. mįnudagsmorgun. Munu hafa oršiš nokkrar skemmdir į śtvarpsloftnetum hér ķ bęnum. Breskan togara rak į land ķ Bótinni noršan Torfunefsbryggju,

Svo kemur aš versta vešrinu. Eins og įšur sagši hafa hungurdiskar fjallaš um žaš įšur, meš kortum og skżringum. Alžżšublašiš segir frį 15.janśar:

Allri lögreglunni bošiš śt vegna fįrvišris ķ bęnum. Skip losna af ytri höfninni og braggar fjśka. Ofvišri hefur geisaš hér ķ nótt og ķ morgun og hefir ķ tilefni af žvķ veriš bošiš śt öllu lögregluliši bę)arins. Žegar blašiš fór ķ pressuna höfšu engin slys oršiš svo vitaš vęri, en žök voru aš fjśka af hśsum, skśrar fuku hjį setulišinu og skip losnušu į ytri höfninni. Mikiš fauk śr giršingunum kringum Elliheimiliš og ķžróttavöllinn. Žök fuku af hśsunum 88 og 98 viš Laugaveg og 61 og 63 viš Barónsstķg. Żmsar fleiri skemmdir uršu.

Loftnet śtvarpsstöšvarinnar bilaši um hįdegi ķ dag vegna ofvešursins. Engu mun verša hęgt aš śtvarpa aš minnsta kosti ķ tvo daga, eftir žvķ sem Alžżšublašinu var skżrt frį um hįdegiš frį śtvarpsstöšinni, Er loftnetiš algerlega eyšilagt og veršur aš gera viš žaš til fullnustu. Engar śtvarpsumręšur fara žvķ fram ķ kvöld og annaš kvöld.

Žaš slys vildi til į Skśtustöšum ķ Mżvatnssveit į mįnudaginn [12.], aš mašur féll ķ
ofsaroki ofan af hśsžaki og beiš bana. Var žaš Geirfinnur Žorlįksson, glķmukappi Žingeyinga. Slysiš vildi til meš žeim hętti aš Geirfinnur var, įsamt öšrum manni, aš bjarga žakinu af hśsinu, en žaš var aš fjśka. Voru žeir komnir upp į žakiš og ętlaši Geirfinnur aš halda nišri plötum mešan hinn mašurinn hlypi nišur og sękti nagla. En žegar mašurinn var rétt kominn nišur svipti ofvešriš Geirfinni nišur af žakinu. Lenti hann meš höfušiš į steini og brotnaši höfuškśpan. Dó hann nęrri strax. Geirfinnur var kunnur glķmukappi.

Alžżšublašiš segir ķtarlegri fréttir 16.janśar (daginn eftir vešriš):

Vešriš ķ gęr var eitt hiš mesta, sem komiš hefir hér ķ Reykjavķk. Er žaš tališ öllu meira en vešriš mikla 28. febrśar til 1. mars ķ fyrra. Lķklegt er aš vešriš hafi veriš verst hér viš Faxaflóa, en žó mun žaš og hafa gengiš yfir vķšar um landiš. Vešurhęšin var svo mikil, aš önnur eins hefir ekki veriš męld hér ķ Reykjavķk.

En sem betur fer viršast skemmdir ekki hafa oršiš eins miklar og menn óttušust, aš minnsta kosti ekki aš žvķ, sem spurst hefir til žessa. Sķmabilanir eru mjög miklar og er žvķ erfitt aš nį fréttum utan af landi. Hér ķ Reykjavķk fuku jįrnplötur, og hellur af žökum mjög viša og var stórhętta af žessu foki sumstašar į götum bęjarins. Mešal annars fuku hellur af žaki Landspķtalans. Grindur umhverfis hśs brotnušu mjög viša og köstušust langar leišir, tré rifnušu upp śr göršum meš rótum, mešal annars stór tré śr garšinum viš Ašalstręti, svalir brotnušu nišur og jįrnplötur og annaš rusl fauk um göturnar. Žį munu hafa oršiš skemmdir į śtihśsum ķ nįgrenni bęjarins. Žį brotnušu rśšur allvķša. Plötur fuku śr giršingu sundlauganna og lentu į hśsum og brutu rśšur. Svo aš segja öll giršing umhverfis ķžróttavöllinn brotnaši ķ spón og fauk — liggur žar allt ķ bendu, brakiš śr giršingunni og jįrnplötur og drasl frį byggš setulišsins, sem er žarna skammt frį. Kennslu var hętt ķ barnaskólunum eftir hįdegi ķ gęr, en strętisvagnar fluttu börn heim til sķn um hįdegiš, aš minnsta kosti ķ sum hverfin. Nokkur börn stóšu hjįlparvana undir hśsum og bišu eftir hjįlp. Fjögur erlend skip, sem lįgu į ytri höfninni rįku į land. Tvö skip ströndušu į Akureyjarrifi og önnur tvö ströndušu į austanveršri Engey. Tališ er aš skipin nįist öll śt, en eitt žeirra, sem er allstórt og liggur į Akureyjarrifi, er allmikiš brotiš. Vax sjór kominn ķ žaš ķ gęrkvöldi og voru menn teknir śr žvķ seint i gęrkvöld. Į innri höfninni uršu ekki miklar skemmdir. Nokkrir bįtar slitnušu žó upp. Viš og viš ķ gęr voru menn aš koma ķ Landsspķtalann, sem höfšu meišst af völdum vešursins, og komu 13 žangaš af žeim įstęšum, en enginn žeirra var hęttulega sęršur. Heyrst hefir, aš bandarķskur hermašur hafi slasast töluvert viš ķžróttavöllinn. Svo mikiš var vešriš um tķma aš žaš fleygši mönnum um koll og gįtu žeir meš naumindum komist ķ hśs.

Ķ Hafnarfirši var vešurhęšin ekki minni en hér ķ Reykjavķk, og var bošiš śt liši til ašstošar lögreglunni. Žök fuku allvķša, og jįrnplötur sviptust af turni Žjóškirkjunnar. Skemmdir uršu žó ekki verulegar. Žrjś skip voru į höfninni, og munu tvö žeirra hafa fariš śt. Ķ Keflavik uršu nokkrar skemmdir. Mešal annars sukku tveir vélbįtar: „Erlingur“, eign Stefįns Bergmanns, 10 smįlestir, og „Hafaldan", 9 smįlestir.

Eyrarbakki. Žar uršu engar verulegar skemmdir, en svo mikill var sjógangurinn aš sjóinn braut į sjógaršinum įn žess žó aš valda skemmdum į göršum eša mannvirkjum. 

Žegar Alžżšublašiš talaši viš Selfoss ķ morgun, höfšu ekki borist neinar fréttir af skemmdum ķ uppsveitum Įrnessżslu, enda mun vešurofsinn ekki hafa verķš jafnmikill į žeim slóšum og hér.

Ķ Sandgerši uršu litlar skemmdir, en sambandslaust er viš Grindavķk og fleiri staši į Sušurnesjum. Į Akranesi var vešur einnig įkaflega mikiš. Žar brotnušu rśšur og žök fuku. Nokkrir bķlar fuku um koll, en tjón į skipum varš ekki. Slys į mönnum uršu ekki svo vitaš sé į Akranesi eša ķ nęrsveitum. 

Litlar fréttir hafa borist utan af landi, og stafar žaš af sķmabilunum. Žó hefir frést ógreinilega af skemmdum. Mešal annars mun kirkja hafa fokiš ķ Mišfirši og brotnaš ķ spón [į Melstaš]. Sambandslaust er viš Seyšisfjörš og Akureyri bęši į talsķma og ritsķma og slęmt samband viš Ķsafjörš. Į Sušurlandslķnunni er samband viš Reyšarfjörš, erfitt talsķmasamband viš Boršeyri, sambandslaust viš Stykkishólm, slęmt samband viš Borgarnes, sambandslaust viš Žorlįkshöfn, Hafnir, Grindavik og Gerši, en samband viš Keflavķk, Sandgerši og Leiru. Milli Efra-Hvols og Garšsauka brotnušu fimm staurar, einn milli Selfoss og Eyrarbakka og tveir fyrir sunnan Hafnarfjörš. Fyrir noršan Borgarnes er eitthvaš brotiš af staurum. Ķ dag var sent śt til višgerša į öllum žeim stöšum, sem til nįšist. Žį slitnaši sęsķminn ķ vešrinu. Ekki hafa borist neinar fréttir af skipatjóni į hafi śti.

Um hįdegiš ķ dag var unniš kappsamlega aš žvķ aš gera viš loftnet śtvarpsstöšvarinnar. Taldi verkfręšingur śtvarpsins, žegar Alžżšublašiš hafši tal af honum, aš lķkur vęru til aš hęgt yrši aš śtvarpa ķ kvöld, en śtvarpsumręšurnar munu žó ekki eiga aš fara fram ķ kvöld, žar sem ekki hefir veriš hęgt ķ gęr eša ķ dag aš tilkynna žęr sérstaklega. Viršist žaš žó engin įstęša til žess aš fresta žeim.

Slökkvilišiš var kvatt ķ gęr klukkan tęplega ellefu inn aš Njįlsgötu 52. Hafši loftnet falliš nišur į rafmagnslķnu af völdum ofvešursins. Leiddi straum inn ķ hśsiš og neistaši į žekjunni. Var óšara tekiš śr tengslum, žegar slökkvilišiš kom į vettvang, og varš ekkert tjón.

Alžżšublašiš segir enn frį vešrinu 17.janśar - ekki komnar fréttir sem sķšar bįrust:

Slysavarnarfélaginu höfšu ekki borist neinar tilkynningar um hįdegi ķ dag um manntjón į sjó af völdum ofvešursins ķ fyrradag. Ķ nótt var einu af hinum fjórum skipum, sem ströndušu hér viš Reykjavķk, nįš śt, en tališ er aš öll skipin muni nįst śt. Sambandslaust er enn viš Noršur- og Noršausturland — og hafa žvķ engar fréttir borist žašan. Vešriš hefir, eins og įšur hefir veriš sagt, veriš verst hér ķ Reykjavķk, ķ Borgarfjaršar-, Mżra- og Hśnavatnssżslum — og austur aš minnsta kosti ķ Sušur-Mślasżslu. Vešriš var ekki mikiš į vesturkjįlkanum. Samband nįšist viš Ķsafjörš sķšdegis ķ gęr, og höfšu engar skemmdir oršiš žar og ekki borist fréttir um skemmdir af Vestfjöršum. Bįtar frį Ķsafirši voru į sjó ķ fyrradag, og žó aš rok vęri allmikiš, Hlekktist žeim ekki į. Į Žingeyri uršu litlar skemmdir; žó slitnaši einn vélbįtur af legu og rak, og mun hann hafa brotnaš lķtils hįttar. Vešriš var mjög mikiš ķ Borgarfjaršar- og Hśnavatnssżslum. Fauk allmikiš af heyjum og gripahśs allvķša. Ķ Hjaršarholti fuku žök af öflum śtihśsum. Į Hvammstanga fauk slįturhśsiš og olli nokkrum skemmdum. Miklar skemmdir uršu į hśsum og heyjum ķ Hrśtafirši og Mišfirši, en austan Mišfjaršar mun vešriš hafa veriš minna. Į Melum fauk hlaša og hey og „var loftiš žrungiš ilmandi töšulykt į Boršeyri žegar tašan fauk žar yfir frį Melum“, sagši fréttaritari Alžżšublašsins į Boršeyri ķ morgun. Undir Eyjafjöllum var vešriš miklu meira en ķ Įrnessżslu. Fuku žar śtihśs og hey į tveimur bęjum, į Moldargnśpi og ķ Mörk. En engar skemmdir uršu ķ Vķk ķ Mżrdal. Vélbįtarnir Minnie og Hvanney rįkust į į höfninni į  Fįskrśšsfirši, og uršu miklar skemmdir ķ Hvanney. Brotnaši stżri, byršingur og skjólborš. Kolaskip, sem lį viš Stangelandsbryggju, braut bryggjuna. Margir menn, sem vora viš kolauppskipun, björgušust naušulega. 40—50 smįlestir af kolum skolušust śt af bryggjunni, enn fremur uppskipunarįhöld og kolavogir. Mikiš tjón varš. Stangelandsbryggjan er eign Marteins Žorsteinssonar & Co.

Alžżšublašiš segir nś af hörmulegum skipsskaša viš Mżrar ķ frétt 18.janśar:

Pólskt skip meš 27 manna įhöfn fórst framundan Mżrum ķ ofvišrinu mikla sķšastlišinn fimmtudag. Ašeins tveir menn komust lķfs af og var annar žeirra ķslendingur. Tveir ķslendingar fórust. Vegna žess, aš sķmasambandslaust er vestur į Mżrar, eru fregnir af slysi žessu ógreinilegar og af skornum skammti. Frį Mżrum hafši sést til tveggja skipa žar fram undan. Annaš skipiš fór nokkru sķšar til hafs, en ekki sįist hvaš varš af hinu skipinu. Skipiš mun hafa farist um kl.9 į fimmtudagsmorgunn, en ekki er vitaš meš vissu, hvenęr žeir, sem af komust, nįšu landi. En žeir hafa skżrt svo frį, aš allir skipverjar, nema skipstjórinn hafi komist i björgunarbįtinn, en honum hvolfdi, og drukknušu allir žeir sem ķ honum voru, nema žrķr. Héngu žeir į bįtnum, sem barst aš landi; en žegar kom i lendingu, drukknaši einn žeirra, og komust žvķ ašeins tveir af. Menn frį Syšra-Skóganesi tóku viš skipbrotsmönnunum, og var žeim strax vel hjśkraš. Ķ gęrkveldi voru žessir tveir menn fluttir til Borgarness.

Skip eru nś farin aš koma hingaš eftir ofvišriš. Eru žetta ašallega erlend skip, og hafa flest žeirra laskast meira og minna.

Alžżšublašiš segir enn skašafréttir 20.janśar:

Frį fréttaritara Alžżšublašsins ķ Vestmannaeyjum ķ gęr. Ķ ofvišrinu, sem geisaši um allt land, varš hér nokkurt tjón į bįtum, en žó minna en efni stóšu til. Muna menn hér ekki eftir öšru eins brimi, og sogin voru meiri en dęmi eru til. Sérstakt lįn var, aš śt śr höfninni fór stórt flutningaskip į flóšinu į undan, žvķ įreišanlega hefši ekki veriš hęgt aš halda žvķ viš bryggjuna, og mundi žaš hafa sópaš fjölda bįta meš sér į höfninni og brotiš žį. Talsambandslaust hefir veriš viš Vestmannaeyjar undanfarna daga. [Ķ sömu frétt er sagt frį hrakningum vélbįtsins Helga žessa daga].

Dagur segir af vešratjóni 20.janśar:

Tjón af völdum ofvišris. Į ašfaranótt fyrra mįnudags [12.] fauk hlaša og fjįrhśs aš Efri-Dįlksstöšum į Svalbaršsströnd. Munaši minnstu aš slys hlytist af. Bóndinn į Efri-Dįlksstöšum, Benedikt Baldvinsson, hefir oršiš fyrir mjög tilfinnanlegu tjóni. Eitthvaš mun hafa fokiš af heyjum į Svalbaršsströnd ķ sama ofvišrinu. Frį Ólafsfirši er blašinu sķmaš: ķ ofvišrinu s.l. fimmtudag [15.] uršu hér nokkrar skemmdir. Į Kleifum fuku žök af žremur hśsum; į Garši ķ Ólafsfirši fauk töluvert af heyjum og skammt frį kauptśninu fauk hlaša. Engar skemmdir uršu į bįtum né bryggjum ķ kauptśninu. Tjón ķ Höfšahverfi. Ķ ofvišrinu ķ s.l. viku fauk žak of hlöšu ķ Fagrabę ķ Grżtubakkahreppi og nokkuš af heyjum. Bóndinn į Fagrabę er Sęmundur Gušmundsson frį Lómatjörn. Annars stašar ķ Höfšahverfi mun hafa fokiš eitthvaš af heyjum.

Ķ Alžżšublašinu 24. janśar er skżr frįsögn Braga Kristjįnssonar sem komst af śr strandinu viš Mżrar ķ illvišrinu mikla. 

Vķsir segir fréttir af tjóni ķ vešrinu mikla 26.janśar:

Aš žvķ er Vķsi var skrifaš śr Borgarfirši nżlega olli fįrvišriš į dögunum miklu tjóni vķšsvegar um hérašiš. Ķ sumum hreppum varš meira eša minna tjón svo aš segja į hverjum einasta bę, hlöšur fuku og žök af hśsum, en hey skemmdist, žar sem gróšurhśsbyggingar eru einna mestar uršu einnig verulegar skemmdir į žeim, og brotnaši mikiš af gleri.

Morgunblašiš segir af miklum hrakningum hersveitar eystra ķ pistli 17.febrśar. Žetta mun hafa gerst ķ einhverju janśarvešranna. Ritstjóra hungurdiska minnir aš fyrir ekki svo löngu hafi birst ķtarleg frįsögn af žessu mikla slysi - vęri gott aš fį dagsetningu žašan hafi einhver lesandi hana:

Ķ mišjum janśar vildi žaš til austur į Fjöršum aš um 70 manna sveit breskra hermanna
lenti ķ hrakningum į fjallgöngu og uršu 8 žeirra śti, en ašrir komust til bęja viš illan leik, žjakašir mjög, svo žeir voru sumir lengi aš fį fulla heilsu aftur. Hermannasveit žessi lagši af staš gangandi aš morgni dags frį Reyšarfjaršarkaupstaš, įleišis til Eskifjaršar. Fóru žeir ekki venjulega leiš śt meš firšinum, heldur lögšu į fjalliš milli fjaršanna. Vešur var hiš besta um morguninn, kyrrt og bjart. En er kom fram į daginn, skali į hiš versta vešur, meš ofsaroki og śrfelli, einhverju žvķ mesta, sem sögur fara af, aš žvķ er heimildarmašur blašsins skżrši frį ķ gęr. Įšur en hermennirnir voru komnir af fjallinu, villtust žeir og tvķstrašist hópurinn nokkuš. En er leiš į kvöldiš, nįšu margir žeirra Veturhśsum ķ Eskifirši. Žar var žessum hröktu mönnum hjśkraš meš afbrigšum vel og sögšu žeir svo sjįlfir frį, aš margir žeirra ęttu fólkinu sem veitti žeim žęr vištökur, lķf sitt. aš launa. Nokkrir komu ekki fram fyrri en leit var hafin aš žeim ķ birtingu daginn eftir. Mešal žeirra voru tveir hermenn, sem veriš höfšu yfirforingjar sveitarinnar. Annar žeirra var mjög žjakašur, var reynt aš lķkna honum. En hann var einn žeirra, sem ekki komust lķfs af.

Vešrįttan segir ķ janśar frį žvķ aš ž.26. hafi eldingu slegiš nišur ķ radķóvitann og ljósvitann į Reykjanesi, og skemmdust bįšir nokkuš. Einnig uršu skemmdir į jaršstreng og sķmatęki.

Sķšustu daga janśar bįrust fregnir af öskufalli - spurning um hvaš hefur veriš aš ręša. Dagur segir frį 12.febrśar:

Fréttaritari blašsins ķ Bįršardal skrifar: Ašfaranótt 27.janśar varš öskufall hér ķ sveitinni, svo aš grįnaši snjór. Sést hafa leiftur ķ sušri og sušaustri, af og til ķ vetur. — Aš öšru leyti hefir ekki oršiš elds vart og ekki annaš um hann kunnugt. Ekki er tališ ólķklegt, aš upptök eldsins séu ķ Dyngjufjöllum.

Slide2

Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), mešalžykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ febrśar 1942. Grķšarleg hlżindi voru viš Gręnland, en enn mjög kalt ķ Evrópu. Ķsland ķ hęšarhrygg og hiti vel ofan mešallags. 

Ķ febrśar var tķš ašallega hagstęš. Viš lķtum į frįsagnir vešurathugunarmanna:

Lambavatn: Žaš hefir veriš blķšvišri yfir mįnušinn, nema sķšustu vikuna hefir veriš kuldanęšingur og mesta frost sem komiš hefir į vetrinum. Žaš er fyrst nś sem jörš frżs į vetrinum, žvķ žaš hefir aldrei frosiš ķ mżrum. Og nś fyrir frostin var hvergi klakavottur ķ jörš eša svell į polli.

Sušureyri. Mjög hlżtt til 21. Gerši žį frostskorpu. Auš jörš. Śrkomulķtiš nema einn dag, ž.14, en var žį meš žvķ mesta sem oršiš hefur einn dag įšur (53 mm).

Nśpsdalstunga. Tķšarfariš hefur veriš fremur gott, nokkuš mikil frost. Hross hafa gengiš śt žaš sem af er.

Sandur. Tķšarfar įgętt, einmunagott meš maraušri jörš og aušum vatnsföllum aš miklu leyti. Sķšustu dagana kólnar og snjóar nokkuš, ķ fyrsta sinn aš rįši į vetrinum. Žį rekur og ķ öll vatnsföll.

Reykjahlķš. Talin góš vešurįtta hér allan mįnušinn.

Nefbjarnarstašir. Įgęt tķš til 22. Eftir žaš noršaustan kaldar meš dįlķtilli snjókomu.

Teigarhorn (Jón Kr. Lśšvķksson). Žessi mįnušur óstilltur, žó voru ęr ekki teknar inn fyrr en 10. Žann 11. gerši afar hvassvišri aš noršvestri kl. 9-11. Var afar mikiš slagvišri, engar stęrri skemmdir uršu (skaravešur).

Sįmsstašir. Mįnušurinn afar hlżr og mildur. Vešur hafa svo aš segja engin veriš og žvķ gott til beitar.

Dagur segir af góšri fęrš 19.febrśar:

Bķlferš til Reykjavķkur. Į žrišjudaginn lögšu tveir bķlar frį BSA upp héšan įleišis til Reykjavķkur. Var allmargt faržega meš bifreišunum, m.a. alžingismennirnir Sig. E. Hlķšar og Bernharš Stefįnsson, auk žeirra Jakob Frķmannsson framkvęmdastjóri Jónas Kristjįnsson samlagsstjóri, Jóhann Žorkelsson hérašslęknir o.fl. Mun feršin hafa gengiš greišlega. — Žetta er ķ fyrsta skipti, sem bifreiš fer yfir Öxnadalsheiši į žessum tķma įrs.

Tķminn segir 19.febrśar fréttir śr Noršur-Žingeyjarsżslu, m.a. af miklu vešri ķ desember. Tjón varš vķšar, en um žaš var fjallaš ķ pistli hungurdiska um įriš 1941:

Śr Noršur-Žingeyjarsżslu er blašinu skrifaš: Vindrafstöšvar, til ljósa, hafa veriš settar upp į 11 bęjum ķ hérašinu ķ haust og vetur og žykja mjög góšar. Žótt lķtiš sé vitaš um hvernig endingin veršur. Ašfaranótt sunnudags 14. des. gerši hér ofsavešur af austri. Vešur žetta feykti svo miklum sandi į tśniš ķ Keldunesi ķ Keldahverfi [svo], aš 25 af 37 dagslįttum eru alžaktir sandi, og aš öllum.

Morgunblašiš segir 25.febrśar af skipsskaša - žeir voru nįnast daglegt brauš į žessari vertķš, bęši vegna vešurs, bilana og strķšsįtaka eša tundurdufla:

Ašfaranótt žrišjudags ströndušu tveir vélbįtar į skeri viš Hafnarberg; voru žaš Gyllir frį Noršfirši og Vilfi frį Siglufirši. Var kafaldsbylur er bįtarnir ströndušu. Bįšir losnušu žeir sjįlfkrafa af skerinu. en Gyllir laskašist eitthvaš og dró Sębjörg hann til Sandgeršis. Žį strandaši einnig v.b. Katla frį Fįskrśšsfirši viš Hvanney ķ Hornafirši. Brotnaši bįturinn ķ spón, en menn björgušust. Bįturinn var 12 tonn, eign Kristins Bjarnasonar, Bśšum.

Morgunblašiš segir 26. febrśar frį frétt um illvišriš 15.janśar og birtist ķ bresku blaši. 

Lundśnablašiš Times segir nżlega frį óvešri žvķ sem gekk hér ķ vetur. Er žar sagt frį žvķ aš „hermannaskįlar hafi flogiš langar leišir ķ loftinu, bįrujįrnsplöturnar voru eins og fjašrafok, enda var vešurhęšin meira en 200 kķlómetrar į klukkustund. Žungar Whitley og Hudson sprengjuflugvélar lyftust upp, žrįtt fyrir aš žęr voru bundnar viš festar og bönd voru höfš į flugvélunum sem flugvallarlišiš hékk ķ. Sex Whitley sprengjuflugvélar sem bundnar voru fastar viš 300 punda steypusteina, runnu til og drógu akkeri sķn meš sér. Sķšan voru stóreflis bensķnķlįtum rennt undir vęngi vélanna og voru vęngirnir sķšan festir nišur meš köšlum viš enn fleiri steypusteina, eša stór ķlįt sem fyllt voru meš grjóti. Meš hjįlp flugvallarstarfsmanna tókst aš verja allar flugvélar skemmdum. Fimm flugmenn sem voru įhöfn léttiskśtu sem RAF hefir į firši žarna skammt frį, voru allan tķmann um borš ķ bįtnum. Sjór var svo slęmur aš žeir komust ekki ķ land ķ 24 stundir. Žrįtt fyrir aš léttiskśtan stęši stundum upp į enda og įhöfnin veltist eins og baunir ķ boxi um borš héldu žeir vélinni ķ gangi og komu ķ veg fyrir aš skśtuna ręki“.

Morgunblašiš kvartar 28.febrśar undan skorti į skķšafęri:

Žaš aš er ekkert skķšafęri ķ Hengilfjöllum, sagši Kristjįn Skagfjörš formašur Skķšafélagsins viš mig ķ gęr. „Ég fór uppeftir ķ fyrradag og varš alveg forviša, aš žaš skyldi ekki vera mikill snjór. Snjórinn hefir fokiš i skafla og autt er į milli, en hvergi samanhangandi snjór.

Morgunblašiš veltir vöngum yfir fiskleysi 1.mars - enn eru svipuš mįl ķ umręšu:

Menn įttu von į žvķ, aš eins myndi fara nś, eins og ķ fyrri styrjöldinni, aš fiskisęld yrši meiri hér viš land, žegar śtlendu skipin hverfa af mišunum. En žessar vonir hafa ekki ręst. Nś er engan veginn vķst, aš góšur afli 1918 og žar um bil hafi stafaš af frišun mišanna. Žar hafi veriš um aš ręša aukna fiskgnęgš frį nįttśrunnar hendi, ef svo mį aš orši komast. Vęri žaš vissulega okkur hagstęšara, fyrir framtķšina, ef žaš kęmi ķ ljós, aš fiskimišin vęru ekki į frišartķmum svo „įskipuš“, aš žaš fyndist strax į aflasęldinni, žegar skipunum fękkaši. Fiskirannsóknir framtķšarinnar leiša žaš ķ ljós, meš fullu öryggi, hvernig žessu er variš.

Alžżšublašiš segir af slysi eystra ķ pistli 1.mars:

Frį fréttaritara Alžżšublašsins Seyšisfirši ķ gęr. Leitaš er nś, bęši frį Seyšisfirši og Mjóafirši aš Gušmundi Siguršssyni pósti, en hann į heima į Eskifirši. Gušmundur Siguršsson fór frį Seyšisfirši į fimmtudag įrla og ętlaši yfir Skógarskarš til Mjóafjaršar, en póstleiš hans er um Noršfjörš, Mjóafjörš og til Seyšisfjaršar og sömu leiš aftur. Gušmundur kom ekki fram į tilsettum tķma og var strax ķ fyrradag hafin leit śr tveim įttum. Spor hans voru rakin upp į Skógarskarš, en žar töpušust žau, enda var vešur afar slęmt. Tališ er mjög lķklegt, aš hann hafi hrapaš, žvķ aš žarna er snarbratt og hengiflug. Gušmundur var mašur viš aldur.

Mars fékk almennt góša dóma, sérstaklega um landiš vestanvert.

Sķšumśli: Marsmįnušur svo góšur, aš fįir menn muna slķka blķšutķš. Jöršin er nś auš og žķš og sést ekki svellglotti ķ laut į lįglendi.

Stykkishólmur (Magnśs Jónsson). Įgętis tķšarfar hér um slóšir. Elstu menn muna ekki öšrum eins vetri hvaš snjókomu og frost snerta. Hér mį svo heita aš aldrei hafi fest snjó. Aš sönnu hefur gripiš til frosta, en žaš hefur ekkert veriš sem sagt. Klakalaus jörš.

Lambavatn: Žaš hefur mįtt heita stöšugir austan- og austnoršan nęšingar. En alltaf snjólķtiš og snjólaust. Skepnur hafa hér aš mestu stašiš inni.

Sušureyri: Hlżtt og stillt lengst af. Sumarvešur fyrri hluta mįnašar. Kuldakast og snjór sķšustu vikuna. Śrkomulķtiš. Margar gęftir.

Nśpsdalstunga: Tķšarfariš hefur veriš frįmunalega gott, afar lķtiš um snjóa og alls engar hrķšar. Nokkuš hefur veriš mikiš um frost.

Sandur: Sérlega mild vešrįtta og snjólaus meš afbrigšum. Nokkuš óstill og rysjótt undir mįnašarlokin. Ofsaleg hlįka 22. svo vatnsföll gjörruddu sig hér nęrlendis, en ķ noršan įgosi ž.24. til 25. reku ķ žau žegar.

Reykjahlķš: Žótti allgóš vešurįtta allan mįnušinn. Óvenju snjólķtiš. Ķ hvassvišrinu 22. braut ķs į allmiklum hluta af Mżvatni. Undir mįnašamótin kólnaši aš mun og stendur svo enn.

Nefbjarnarstašir: Yfirleitt mį telja tķšarfariš mjög gott, nema fyrstu og sķšustu daga mįnašarins. Mjög snjólétt og hagar nęgir. Tķšin mild sem oftast.

Papey: Ašfaranótt 28. setti hér nišur stórsnjó, sama ž.29. Sķšan kraparegn. Žaš er nś fyrsti snjórinn sem teljandi er hér ķ vetur, enda voru fannir hér 3-4 m. [Snjódżpt talin 76 cm ž.29.]

Sįmsstašir: Mars var sem fyrri mįnušur hagstęšur į marga lund. Vešrasamt var einkum fyrstu 5 dagana og žį śrkoma nokkur. Frį 5. til 20. var vešurlag mjög milt og stillt, oft sól og blķšuvešur. Jörš aš kalla žķš. Eftir 20. féll mestur hluti af śrkomu žeirri sem varš ķ mįnušinum, en vešur nokkuš tķš, žaš mesta varš 29. į austan. Gerši žó engin spjöll svo teljandi vęri.

Alžżšublašiš segir af sjóslysum 3.mars (nokkuš stytt hér):

Frį fréttaritara Alžżšublašsins Vestmannaeyjum seint ķ gęrkveldi. Hér er óttast um žrjį vélbįta meš um 14 manna įhöfn, sem fóru ķ róšur ķ fyrrinótt klukkan 2 ķ sęmilegu vešri. Eftir žvķ sem best veršur vitaš leita 7 togarar aš bįtunum og auk žeirra varšbįturinn „Ęgir“. Ķ fyrrinótt klukkan 2 réru nęr allir bįtar héšan eša um 80. En ķ gęrmorgun rauk hann skyndilega upp og gerši ofsavešur og fóru bįtarnir žį aš flżta sér heim. Voru fįir bįtar komnir ķ gęrkveldi kl.6, en žeir voru aš smįtķnast inn ķ gęrkveldi og ķ nótt. Snemma ķ morgun vantaši fimm bįta, en tveir žeirra, „Frigg“ og „Freyja“ komu rétt fyrir hįdegiš. Bįtarnir sem ekki komu upp śr mišjum degi ķ gęr, voru langan tķma aš hrekja vestan viš Eyjar. Ķ žessum hrakningum sökk einn bįturinn, „Bliki“, en öšrum vélbįti, „Gissuri hvķta“, tókst aš bjarga skipshöfninni, ... Žegar vélbįturinn „Freyja” komst til hafnar ķ dag skżršu skipverjar svo frį, aš „Aldan“ hefši veriš meš bilaša vél ķ gęr og hafši „Freyja“ tekiš hana ķ slef og veriš meš hana „ķ slefi“ ķ 4 tķma, en klukkan 10 ķ gęrkveldi slitnaši tógin og tżndist „Aldan“ śt ķ nįttmyrkriš og ofvišriš. Bįtar af Sušurnesjum lentu og ķ hrakningum — og vantar einn žeirra enn, „Ęgi“, sem gengur frį Keflavķk. — Hefir ekkert spurst til hans, žrįtt fyrir leit. „Sębjörg“ fór śt til ašstošar bįtum og kom hśn aš vélbįtnum „Aldan“ frį Neskaupstaš, sem gengur frį Keflavķk, žar sem hann var ķ naušum staddur. Var hśn meš hann ķ eftirdragi žegar sķšast fréttist.

Alžżšublašiš heldur įfram 4.mars:

Tveir vélbįtar śr Vestmannaeyjum, og skipverjar žeirra, eru nś taldir af. Į žeim voru 9 menn. Žį er enn leitaš aš vélbįtnum „Ęgi“ śr Keflavķk. Auk žessara bįta fórust tveir, en mannbjörg varš į žeim, [Ęgir kom svo fram - frįsögn af hrakningum hans birtist ķ blašinu 5.mars].

Alžżšublašiš segir 6.mars af skemmdum ķ höfninni ķ Keflavķk:

Į mišvikudagskvöldiš [4.] gerši skyndilega vont vešur į Sušurnesjum, og skemmdist hafskipabryggjan hér ķ Keflavķk stórkostlega. Lķnuveišarinn „Eldoy“, sem var ķ flutningum fyrir amerķska setulišiš, var hér viš hafskipabryggjuna, er vešriš skall į. Lį hśn viš bryggjuna nęstum žvķ yst. Eftir aš vešriš skall į, lamdist skipiš viš bryggjuna og brotnaši hśn mikiš. Stęrsti hlutinn af fremri kantinum er oršinn ónżtur, en rétt framan viš mišju er komiš allmikiš skarš ķ bryggjuna. Žar eru nišurstöšubjįlkar brotnir, og brśnin beygš inn. Žį hefir bryggjan brotnaš töluvert į tveimur öšrum stöšum. Um klukkan 7 1/2 ķ morgun kom upp eldur ķ „Eldoy“ og logar hann enn, žegar žetta skeyti er sent. Afturhluti skipsins sokk mjög fljótt, en eldurinn hefir logaš frammi ķ žvķ sķšan ķ morgun. Nś er eldurinn žó farinn aš minnka. Tališ er lķklegt, aš sprenging hafi oršiš ķ vélinni. Óvešriš skall į laust eftir mišnętti ķ fyrrakvöld. Žegar skipstjórinn į Eldoy sį aš hverju fór, lét hann undirbśa vélarnar og ętlaši aš fara frį bryggjunni. En žegar vélarnar voru tilbśnar hafši vešriš versnaš svo, aš skipstjórinn treysti sér ekki til žess aš sigla skipinu frį bryggjunni įn žess aš lenda į grynningum. Tók hann žį žaš rįš aš reyna aš binda skipiš sem best viš bryggjuna ķ žeim tilgangi aš halda skipinu žar uns vešriš batnaši. Klukkan aš ganga 4 ķ fyrrinótt tóku landfestarnar aš slitna og kl. um 5 ķ morgun voru žęr allar slitnar og höfšu skipverjar žį ekki önnur rįš en knżja skipiš fram og aftur meš bryggjunni andstętt žvķ, sem sjórinn kastaši skipinu. Allan žennan tķma baršist skipiš viš bryggjuna og žegar žaš loks sökk ķ morgun kl. um 8, hafši žaš brotiš og beygt jįrnstošir bryggjunnar inn ķ hana mišja og auk žess lyft upp bryggjupallinum į stóru  svęši. Skipiš liggur nś viš bryggjuna meš skutinn ķ kafi, en stefniš er upp śr og hafši eldurinn kviknaš ķ žvķ um leiš og skipiš sökk aš aftan. Eins og stendur er bryggjan gersamlega ónothęf og mun višgerš į henni taka langan tķma. Tjón Keflvķkinga og Sušurnesjamanna yfirleitt er gķfurlegt vegna žeirra flutninga, sem fariš hafa fram um bryggjuna og ekki sķst vegna žess, aš śtvegsmenn į Sušurnesjum hafa notaš bryggjuna viš aš ferma flutningaskipin, sem flutt hafa fisk til Englands undanfariš.

Morgunblašiš gerir upp skipskašana viš Vestmannaeyjar 28.febrśar ķ pistli 14.mars:

Bįtaįbyrgšarfjelag Vestmannaeyja varš fyrir mesta tjóni sunnudaginn 28. febrśar, sem félagiš hefir nokkru sinni oršiš fyrir į einni vertķš, hvaš žį einum degi, sķšan žaš var stofnaš įriš 1862, eša ķ 80 įr. Ženna dag fórust 3 Vestmannaeyjabįtar og einn laskašist stórkostlega.

Vestmannaeyjum ķ gęr. Vélbįturinn Aldan, sem rak upp į land nįlęgt Grindavķk ķ aftakavešrinu 28. febrśar s.l., er nś kominn hingaš til Eyja. Tókst aš nį bįtnum śt nśna ķ vikunni. Bįturinn er stórskemmdur og veršur alls ekki fęr til róšra į žessari vertķš.

Nokkuš var um jaršskjįlfta noršanlands um žessar mundir. Morgunblašiš 19.mars:

Fréttaritari Morgunblašsins į Hśsavķk sķmar ķ gęr aš undanfarna sólarhringa hafi alltaf öšru hvoru oršiš vart viš jaršskjįlftakippi ķ Hśsavķk. Kippirnir hafa flestir veriš litlir, žó stöku sinnum allsnarpir ķ nįgrenni Hśsavķkur. Fréttaritarinn segir: „Menn hér hafa veriš aš geta sér til, aš žessar hręringar standi ķ sambandi viš heita vatnsęš, sem er undir Hśsavķk, en sem ekki hefir enn fengist athuguš eša ķ hana boraš. En žaš er nś von allra Hśsvķkinga, aš ķ vor, eša eins fljótt og viš veršur komiš, verši jaršhor sendur hingaš. Nęsti stašurinn, sem boraš verši į, eigi aš vera Hśsavķk og enginn stašur frekar eša fyrr“.

Tķminn segir af góšri tķš ķ pistli 21.mars:

Śr Dalasżslu er blašinu skrifaš 23.fyrra mįnašar [febrśar]: Tķš hefir veriš einmuna góš og hagstęš žaš sem af er žessum vetri. Snjór hefir ekki komiš į lįglendi nema nokkra daga ķ einu. Ķ góšvišriskaflanum, nś seinni hluta žorra, mįtti oršiš sjį gręnan lit ķ tśnum og jafnvel śtsprungin grös į stöku staš. Klaki hefir svo aš segja ekki komiš ķ jörš hér um slóšir ķ vestur.

Björn Halldórsson ķ Austurgöršum (Kelduhverfi) skrifar Tķmanum. Muna elstu menn ekki jafn snjólausan vetur. Hefir Reykjaheiši veriš bķlfęr allan veturinn nįlega óslitiš. Aftur į móti hefir veriš nokkuš vešrasamt į köflum, einkum ķ janśar. Seint ķ žeim mįnuši gerši aftaka austanvešur į nįlega auša jörš. Var žį sandfok af leirum og söndum Jökulsįr og svo dimmt sem stórhrķš vęri. Tśn eyšilögšust aš verulegu leyti į tveimur jöršum og stórskemmdum į öšrum tveim. Komu sandskaflar į tśnin į annan metra žar sem žykkast var, ašeins hólar og hįvašar standa upp śr sandinum. [Spurning hvort žetta er sama vešur og minnst var į hér aš ofan og įtti aš hafa gert fyrir įramót].

Tķminn heldur enn įfram aš greina frį góšri tķš ķ pistli 24. mars, en greinir einnig frį flóši ķ Skjįlfandafljóti ķ febrśar:

Tķšarfar hefir veriš meš afbrigšum hagstętt ķ Sušur-Žingeyjarsżslu ķ vetur. Lengst af snjólaust upp til hįfjalla og fįgętar vešurblķšur. Į Brettingsstöšum į Flateyjardal var ekki bśiš aš taka fé į gjöf 21. febrśar. Ašfaranótt 17. febrśar sprengdi Skjįlfandafljót af sér ķsinn frį Žingey aš ósi. Klakahrönnin hlóš stķflur ķ Fljótiš hér og žar og varš nokkurt tjón um undirlendiš. Nokkrar skemmdir uršu į akveginum frį Skjįlfandafljótsbrś aš Hśsabakka. Hinn 25. febrśar gekk noršan stórhrķš allsnörp hér yfir Žingeyjarsżslu, en stóš žó ekki nema hįlfan sólarhring. Setti žį nišur nokkurn snjó, en bķlfęrt er žó eftir öllum ašalvegum.

Morgunblašiš segir enn af sjóslysi og hrakningum 24.mars:

Žaš hörmulega slys vildi til ķ Sandgerši į sunnudag [22.], aš žrjį menn tók śt af vélbįtnum „Brynjari“ frį Ólafsfirši. Voru žeir allir ofanžilja. Tveir menn sem voru undir žiljum, björgušust naušulega yfir ķ annan bįt. Var kastaš til žeirra lķnu og voru mennirnir sķšan dregnir milli bįtanna. Slysiš varš klukkan 3:45 į sunnudag, rétt viš sundiš viš innsiglinguna ķ Sandgerši. — Stormur var og ósjór eftir žvķ. Kom tvisvar sinnum ólag į „Brynjar“. Fyrra ólagiš reiš aftan į bįtinn. en hitt į skį į stjórnborša. Stżrishśs bįtsins brotnaši og aftur mastur og fleiri skemmdir uršu į bįtnum.

Um 14 smįbįtar — flestir trillubįtar — frį Siglufirši, lentu ķ vestanstormi, er žeir voru ķ róšri į sunnudag [22.]. Voru sendir žrķr stęrri bįtar til aš ašstoša žį ef meš žyrfti. Eru allir bįtarnir komnir til hafnar heilu og höldnu. 

Dagur segir af jaršskjįlftunum į Hśsavķk ķ pistli 26.mars:

Jaršskjįlfta hefir oršiš vart ķ Hśsavik og grennd ķ žessum mįnuši. Hefur žeirra oršiš vart sólarhring eftir sólarhring. Engar skemmdir hafa oršiš af völdum žeirra. En einhver röskun hefir oršiš ķ gömlum eldsumbrotasprungum ķ Hśsavķkurhöfša, sem er noršan viš kauptśniš. Kemur 20 til 30 grįša heit gufa upp śr žeim sprungum, en heitt vatn hefir ķ ómunatķš komiš žar fram ķ flęšarmįli. Afspyrnurok af sušri gekk hér yfir s.l. sunnudag [22]. Ekki er kunnugt um aš tjón hafi oršiš af völdum žess hér ķ bęnum eša nęsta nįgrenni.

Enn af skipsstrandi, Alžżšublašiš 31.mars:

Frį fréttaritara Alžżšublašsins, Höfn ķ Hornafirši ķ gęrkveldi. Ķ fyrrinótt strandaši
danskt skip skammt frį Hvalsnesi. Breskir varšmenn į Seyšisfirši, sem munu fyrstir hafa fengiš aš vita um strandiš, sķmušu til Slysavarnafélagsins og tilkynntu žvķ um žaš. Klukkan 7 į laugardagsmorgun, 28. mars, komu heim aš Hvalnesi ķ Lóni 5 menn nokkuš sjóblautir, en ekki mikiš hraktir. Sögšust žeir vera Danir, sem strokiš hefšu frį Danmörku, er landiš var hernumiš, og hefšu sķšan fiskaš fyrir Englendinga į mótorskipi, en hefšu nś strandaš žarna skammt frį kl.4 um morguninn ķ hrķšarvešri og nįttmyrkri. Reyndist skipiš aš hafa strandaš ķ svonefndum Hvaldalsįrós, um hįlftķma gang frį bęnum.

Ķ Morgunblašinu 31.mars er fróšlegt vištal viš dr. Helga Pjeturs. Hér er brot śr žvķ:

Fįiš žiš jaršfręšingar ekki innsżn ķ mikil sannindi allt ķ einu og žį mįske fyrir tilviljun? Jś, einmitt. Jaršfręšingar hugsa um lķfiš į jöršinni, hvert žaš stefnir, hvort nokkur sé tilgangur žess. Jaršfręšin er góšur undirbśningur undir heimspeki. Ein merkasta uppgötvun mķn var ķ sambandi viš „brecciuna“ eša móbergiš, sem žaš er kallaš. Ég žekkti žaš frį feršalaginu meš Thoroddsen. Hann og ašrir litu į žaš sem eldfjallamyndun. Svo var žaš einn dag austur ķ Ytrihrepp, ķ įsnum fyrir ofan Hellisholt, aš ég horfši žar į móberg. Allt ķ einu rann žaš upp fyrir mér, aš žetta vęri skrambi lķkt jökulurš žó žaš vęri hart, samfellt berg. Steinar ķ berginu voru eins og skornir sundur eins og žeir hefšu veriš smér. Žetta var ansi fróšlegt. Ég leitaši hvort ekki fyndist ķsaldarrušningur nešar ķ ķ įsnum og sį aš svo var. Žį kom eins og jaršskjįlfti ķ huga minn, žegar umturnušust kenningar um eina ķsöld sem yfir landiš hefir komiš, og jaršsaga landsins var allt önnur en menn höfšu įlitiš. Móbergiš, sem var jafnvel tališ elsta berg landsins, var allt ķ einu fyrir augum mķnum oršiš yngra en ķsöld. Nęst aš segja er ég ekki viss um aš žetta hefši uppgötvast enn, ef ég hefši ekki fundiš žaš. Žetta leiddi ķ ljós, aš margar ķsaldir hafa gengiš yfir Ķsland, og žaš var kannske ekki nema 1/10 af ķsaldarmyndunum landsins, sem menn hefšu žekkt, įšur en žetta kom til sögunnar. Žetta var ansi nżstįrlegt. Ég lįi Žorvaldi žaš ekki žó hann yrši dįlķtiš hręddur viš žetta. Mér dettur ekki ķ hug aš bera brigšur į hann sem lęrdómsmann, rithöfund og fręšimann. En žegar ég leiddi žessa nż|ung ķ ljós, var hann aš hugsa um aš koma sér žannig fyrir, aš hann gęti gefiš sig eingöngu viš fręšastörfin ķ Höfn. Hann hélt aš žetta myndi spilla fyrir sér. Žetta spillti ekkert fyrir honum. Žvķ menn eru almennt svo afskaplega sljóir fyrir žvķ sem er nżstįrlegt. Hann minntist heldur ekki į nein hraun fyrir austan Skagafjörš. En Žóršarhöfši er eldfjall frį tķmabili milli ķsalda og hraunin frį honum, bęši sunnan og noršan viš hann, žó mest sé sokkiš af žeim ķ fjöršinn.

Tķminn segir af ótķš nyršra 31.mars:

Mikil ótķš hefir veriš į Noršurlandi sķšastlišna viku. Į Akureyri varš aš fresta sumum greinum skķšamótsins, sem žar var hįš, vegna óvešurs. Mjólkurbįturinn, sem flytur mjólk frį Saušįrkróki til Siglufjaršar, varš aš hella allri mjólkinni ķ sjóinn ķ einni feršinni um sķšustu helgi vegna óvešurs. Mikill snjór er noršanlands og kuldar allmiklir.

Voriš lét bķša eftir sér, en aprķl žótti žó hagstęšur noršaustanlands. Vešurathugunarmenn lżsa aprķltķšinni:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt og stórgert vešurlag yfir mįnušinn. Skepnur hér stašiš inni. Žaš er fyrst nś sķšustu dagana aš fariš er aš litka ķ kringum hśs.

Sušureyri: All-breytilegt og (meš) köflum stórgert. Hart kuldakast fyrri hlutann. 7. og 8. žótti sjįvarhiti [-1,7°C] tortryggilegur og benda į ill tķšindi=ķs. En var raunar ašallega ķ firšinum um fjörurnar.

Sandur: Tķšarfar įgętt, hlżtt og hagstętt. Fyrstu tķu dagarnir žó fremur kaldir og śrfellasamir, en śr žvķ hlżnar og leysir snjóa og ķsa. Jörš oršin klakalaus aš mestu, tśn taka aš litkast og śthagi aš byrja aš lifna meš gróšur.

Reykjahlķš: Góš vešrįtta. Žó var allmikill kuldakafli 3.-10. og žį dįlķtill snjór. Stórfelld hlįka 12. svo vötn fóru ķ vexti. Seinasti ķs fór af Mżvatni 26. Um allt er žessi vetur sį mildasti og besti sem eldri menn hér muna.

Grķmsstašir į Fjöllum: Veturinn einmuna góšur svo elstu menn hér mun ekki jafngóšan vetur nema ef kynni 1879-80. Žvķ žann vetur var öllu fé sleppt į góu, jörš žį alauš og gróšur kom snemma og byrjaš aš rżja sauši į sumardaginn fyrsta.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar var fremur hagstętt. Dįlķtiš kalt meš köflum en śrkomur litlar og sem oftast hęgvišri.

Sįmsstašir (Klemenz Kr. Kristjįnsson): Mįnušurinn mun kaldari en ķ fyrra. Fyrstu 10 dagana heišskķrt og kalt vešur. Frį 10.-20. hlżnaši nokkuš ķ vešri. Um sumarmįl gerši kuldakast (20.-23.). Fyrst var byggi sįš 24. Klaki var ekki annar ķ jörš en sį sem kom ķ mįnušinum. Tśn voru nokkuš farin aš gręnka sķšustu daga mįnašarins, en śthagi varla teljandi.

Talsveršur hugur var ķ śtvistarfólki į žessum įrum. Alžżšublašiš segir frį slķku 4.aprķl:

Fjöldi ungra Reykvķkinga fara į fjöll og jökla. En allir hrepptu mikla storma og hörku frost. Mikill fjöldi ungra Reykvķkinga notaši bęnadagana [2. og 3. aprķl] og pįskana til žess aš ganga į fjöll og jökla. Var og gengiš į flesta jökla sem hęgt er aš komast į į tiltölulega skömmum tķma: Langjökul, Snęfellnesjökul, Mżrdalsjökul, Eyjafjallajökul o.s.frv. Žį tóku og margir žįtt ķ skķšaförum hér ķ nįgrenninu. Öll ķžrótta- og feršafélög bęjarins, svo og sumir skólanna efndu til žessara feršalaga. [Frįsögn fylgir - allt fór vel žrįtt fyrir mikiš  frost]

Enn voru jaršhręringar fyrir noršan, ķ žetta sinn į Siglufirši og nįgrenni. Alžżšublašiš  segir frį 26.aprķl:

Siglufirši ķ gęrkveldi Snarpur jaršskjįlftakippur kom hér kl. 8:25 ķ kvöld, og stóš um 10 sekśndur. Hśs léku į reišiskjįlfi og féllu innanstokksmunir og jafnvel börn um koll. Ekki er žó vitaš, aš neinar skemmdir hafi oršiš. Snjóskriša féll śr Stašarhólsfjalli, en ekkert tjón hlaust af henni. Viss.

Tķminn segir af kuldakafla ķ pistli 11.aprķl:

Mikil ótķš hefir veriš į Noršurlandi sķšastlišna viku. Į Akureyri varš aš fresta sumum greinum skķšamótsins, sem žar var hįš, vegna óvešurs. — Mjólkurbįturinn, sem flytur mjólk frį Saušįrkróki til Siglufjaršar, varš aš hella allri mjólkinni ķ sjóinn ķ einni feršinni um sķšustu helgi vegna óvešurs. Mikill snjór er noršanlands og kuldar allmiklir.

Frį Blönduósi er skrifaš ķ lok marsmįnašar: Tķšarfar hefir veriš svo fįdęma gott ķ vetur hér um slóšir, aš elstu menn muna engan vetur slķkan. Mikinn hluta vetrarins hefir veriš stöšugt žķšvišri, ašeins komiš vęgir frostkaflar viš og viš, og aldrei haldist nema fįa daga ķ einu. Jörš er klakalaus aš kalla. Į milli jóla og nżįrs var rist torf ķ mżrum hér fram ķ dölum. Varla er hęgt aš segja, aš falliš hafi snjór ķ lįgsveitum, ašeins fölvaš stöku sinnum. Tvisvar hefir nokkur snjór falliš til fjalla, en hann hefir žišnaš fljótlega aftur.

Tķminn segir almennar tķšarfréttir śr Lóni 12.aprķl:

Siguršur Jónsson, bóndi aš Stafafelli ķ Lóni hefir sagt Tķmanum žessar fregnir śr hérašinu sķnu: Ķ Austur-Skaftafellssżslu hefir veturinn veriš umhleypingasamur og gjaffelldur. Ķ skammdeginu nįšu rigningar og hafstormar hįmarki, snjó leysti śr hęstu fjöllum, vötn ultu fram ķ stórvexti, og jörš varš alžķš um žorrakomu.

Tķminn segir tķšarfréttir śr Lošmundarfirši 14.aprķl - žar į mešal miklu illvišri sem gerši žar ķ september haustiš įšur:

Fréttaritari Tķmans ķ Lošmundarfirši skrifar blašinu um mišjan fyrra mįnašar [mars]. Hausttķšin var ęši umhleypingasöm. Seint ķ september geisaši rok af sušaustri og olli žaš mjög miklu tjóni į flestum bęjum. Fuku į sumum bęjum žvķ nęr öll gripahśs, en į öšrum hlöšur og önnur hśs. Var žetta mjög tilfinnanlegt žar sem miklum öršugleikum var hįš aš fį efni til endurbóta og ekki sķšur mannhjįlp, žvķ allir vilja ķ Bretavinnu vera, en ekki viš sveitavinnu. Annars mį ķ stuttu mįli segja, aš ķ haust og vetur hafi skipst einmuna stillur og vešurblķšur eša žį fįrvišri, stórfelldar rigningar eša krapahrķšar, en snjór hefir aldrei oršiš mikill, žaš sem af er vetri og aldrei legiš lengi, og hefir varla nokkru sinni oršiš haglaust meš öllu. Geta mį žess sem dęmi um vešurblķšuna, aš langt var lišiš į žorra, žegar aš žrjįr kindur komu śr klettum ķ fjallinu milli Seyšisfjaršar og Lošmundarfjaršar, en žęr vöntušu frį žvķ desember.

Morgunblašiš fjallar enn um hlżindin ķ sjónum og įhrif žeirra į fiskgöngur 28.aprķl. Er nokkur botn kominn ķ žaš mįl?:

Hlżindin ķ sjónum breyta fiskigöngum, draga śr afla. [stytt] Ķ gęr įtti blašiš tal viš Įrna Frišriksson magister um žaš hvaša aldursflokka gętti mest ķ aflanum ķ įr. Hann skżrši svo frį: Žaš er mjög eftirtektavert og kalla mį ķskyggilegt, hve lķtiš gętir aldursflokks žorsks ķ žessa įrs afla, sem nś er 8 įra. Žaš er vitaš meš fullri vissu, aš įriš 1934 var įgętt klakįr. Ungžorskur ķ kaldari sjónum viš Noršur- og Austurland hefir veriš mjög mikill frį žvķ įri. Ef žorskgöngur hefšu veriš meš sama hętti og įšur, hefši įtt aš vera mikiš af žessum aldursflokki ķ vertķšaraflanum. Hér hefši įtt aš koma aflahrota eins og įriš 1930, er aldursflokkurinn frį 1922 kom til sögunnar. Sį aldursflokkur nam t.d. 1930 2/3 eša alt aš 4/5 aflans. En į žessari vertķš eša nś ķ mars hefir aldursflokkurinn frį 1934 ekki veriš nema 14% af aflanum ķ Vestmannaeyjum og ķ Keflavķk 16%. Į bįšum žessum stöšum hefir 10 įra aldursflokkur veriš meiri eša 26% ķ Vestmannaeyjum, en 19% ķ Keflavķk, og var įriš 1932 ekkert sérlega gott klakįr. Žaš sem hér hefir gerst er žetta. Žegar žorskurinn frį 1934 hefir ķ fyrsta sinn leitaš til hrygningarstöšva, žį hefir hann aš litlu leyti komiš į venjulegar stöšvar hér viš Sušvesturland. Įstęšan fyrir fjarveru hans héšan hlżtur aš vera sś, aš hann hefir annarsstašar fundiš sjó meš réttu hitastigi fyrir hrygningu. Spurningin er, hvar žęr fiskislóšir eru. Žaš rannsóknarefni veršur ekki leyst nema meš mikilli fyrirhöfn. Gera mį rįš fyrir, aš eitthvaš af žorskinum, sem hefir alist upp viš Noršur- og Austurland og kynžroska varš į žessu įri, hafi hrygnt į žeim slóšum fyrir noršan og austan. — En aš talsvert mikiš af vertķšarfiskinum hér sunnanlands hafi alist upp viš Gręnland og komi žašan hingaš. En sem sagt, óvenjulegur sjįvarhiti hefir truflaš og breytt göngum žorsksins, og mį bśast viš aš erfitt verši aš grafast fyrir hverjar žęr breytingar eru. Žaš kann aš taka mörg įr, ef žį ekki aš vešrįttan kólnar ķ millitķš og sjór veršur kaldari og žorskurinn tekur upp sķnar fyrri lķfsvenjur.

Sķšastlišiš laugardagskvöld [25.] kom allsnarpur jaršskjįlftakippur Noršanlands, er nįši allt frį Siglufirši og Fljótum og inn ķ Eyjafjörš framan Akureyrar, Var kippurinn einna snarpastur į Siglufirši. Žar hristust hśs svo, aš t.d. myndir hrukku af veggjum og smįhlutir hreyfšust śr staš. Inni į Dalvķk var kippurinn mun minni, og eins į Akureyri, virtist heldur snarpari fram ķ firšinum. Annar kippur kom um mišnętti į Siglufirši į sunnudagsnótt, er ašeins fannst į Dalvķk en ekki į Akureyri, og sį žrišji fannst į Siglufirši į sunnudagsmorgun.

Tķminn segir af tķš ķ Dżrafirši 3.maķ:

Fréttaritari Tķmans ķ Dżrafirši skrifar: Veturinn hefir veriš snjólaus oftast, en mjög śrfella og umhleypingasamur. Vegna hins góša sumars, heyjušu bęndur meš langbesta móti, og žó aš žeir eigi nęr allir hlöšur yfir hey žau, er peningur žeirra žarf, voru hey uppborin į flestum eša öllum bęjum ķ haust, žar sem fyrningar voru vķša meš mesta móti sl. vor. Hey žessi eru żmist žakin meš hessianstriga eša torfi sem yfirleitt gefst vel, en vegna hinna miklu rigninga fram yfir hįtķšar, munu hey hafi drepiš til skemmda vķšast.

Byggi var sįš į tveim bęjum ķ Mżrahreppi og gaf įgęta uppskeru. Sįš var frį 1940, er žó var mjög lélegt kornręktarįr. Hefir veriš ręktaš korn į annarri jöršinni Lęk, ķ samfleytt 10 eša 11 sumur, og var žar fyrst sįš og uppskoriš korn į Vestfjöršum į sķšari öldum, og vann piltur, um fermingaraldur, aš žvķ, en er nś ķ bęndaskólanum į Hólum.

Maķ var nokkuš hagstęšur framan af, en sķšan kom žyrrkingstķš. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš stillt og bjart vešur af og til yfir mįnušinn. Um hvķtasunnu [24.] gerši hér rok sem skemmdi garša. Žaš fer aš verša vandręši vegna gróšurleysis ef žurrkarnir halda įfram žvķ allt er aš skręlna og žar sem er haršvelli gręr ekkert žvķ frost og viš frost er į hverri nóttu.

Nśpsdalstunga: Tķšarfar ķ žessum mįnuši hefur veriš gott, nokkur nęturfrost, ekki sprottiš vel.

Sandur: Tķš fremur mild, en śrkomusöm seinni hluta mįnašarins, ķ hagstęšara lagi fyrir gróšur og vorvinnu. Sķšustu dagarnir eru žó kaldir, snjóar žį öšru hvoru og frżs um nętur.

Reykjahlķš: Fyrri hluta mįnašarins žótti góšur gróšur eftir įstęšum. EN seinni hlutinn afar kaldur og stirš tķš. Mjög gróšurlķtiš um mįnašamót, jörš illa śtlķtandi.

Nefbjarnarstašir: Tķšin fremur köld og votvišrasöm er į leiš mįnušinn. Gróšur mjög hęgfara. Sérstaklega óhagstęš tķš um saušburš.

Papey: Ž.13 varš alhvķtt hér um tķma. Ógęftir til sjós. Lķtil grasspretta.

Sįmsstašir: Jörš var klakalaus ķ byrjun mįnašar, en į stundum hefir veriš frost į nóttum og žaš hamlaš žvķ aš gróšri fór fram. Śtjörš var lķtiš sprottin og hśn óvenjusnögg ķ mįnašarlokin. Vešur hafa fį oršiš; oftast stillt vešur.

Vķsir segir 9.maķ af tķš ķ Vestur-Skaftafellssżslu:

Fréttaritari Vķsis į Nśpsstaš ķ Vestur-Skaptafellssżslu skrifar Vķsi eftirfarandi: Veturinn var ómuna snjólitill og mildur, en śrfellasöm tķš og stórrigningar meš köflum svo gjaffellt hefir veriš, en heybirgšir nęgar og fénašarhöld góš, og er nś veriš aš sleppa saušfé og sumir bśnir aš žvķ. Skrišuhlaup komu hjį Nśpsstaš, bęši į tśn og engjar, ašallega śtengjar og bithaga og geršu talsvert tjón. Mest kvaš aš žeim skemmdum ķ rigningunum ķ janśar og aftur nokkuš ķ febrśar sķšastlišnum.

Eins og fram kom ķ vešurlżsingu śr Papey hér aš ofan varš žar alhvķtt aš morgni 13.maķ. Žann 14. [uppstigningardag] varš einnig alvķtt m.a. į Kirkjubęjarklaustri og ķ Vķk ķ Mżrdal. Į Fagurhólsmżri varš hvķtt um stund, en ekki į athugunartķma.

Įriš varš mikiš til ķslaust, en žó varš ķss vart. Dagur segir frį 1.jśnķ:

Fregn frį Grķmsey ķ gęrkvöldi hermdi, aš hafķsspöng vęri komin fast aš eynni og ręki ķ sušurįtt.

Tķš var heldur žurr og köld ķ jśnķ, en ekki illvišrasöm. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš žurrt og stillt vešur yfir mįnušinn. Grasvöxtur vķšast lķtill og sumstašar eru tśn stórskemmd af žurrki allt brunniš. Er mjög slęmt śtlit meš sprettu yfirleitt.

Skrišuland (Kolbeinn Kristinsson): Mįnušurinn sem heild kaldur og žurr. Žótt śrkomumagn mįnašarins vęri meir en ķ mešallagi féll žaš nęr allt į 2 dögum. Mišaši žvķ gróšri mjög hęgt.

Sandur: Köld tķš og óhagstęš fyrri hluta mįnašarins, en sęmilega hlż og hagstęš žann sķšari. Gróšurfar hęgfara og sprettuhorfur mišur góšar.

Reykjahlķš: Jśnķmįnušur žótti kaldur. Kżr fóru allstašar óvenjuseint śt. Sjö frostnętur ķ jśnķ žykir mikiš. Samt er oršin nokkur spretta į tśnum um mįnašamótin žvķ vel spratt seinustu viku jśnķ. Ekki ķ manna minnum veriš jafnlķtiš ķ stöšuvötnum sem nś og įr og lękir afarlķtil.

Fagridalur (Oddnż S. Wiium): Austlęg og noršlęg įtt. Köld og óstöšug tķš, oftast žungvišri, sólarlitlir dagar og gróšri fór seint fram.

Papey: Žaš hefir veriš óhagstęš tķš til sjós og lands. Žó komiš margir góšir dagar, en frekar žokusamt frį 20.ž.m. og lķtil hlżindi.

Sįmsstašir: Hér ķ mešallagi hlżr, žurrkasamur mjög og sólfar mikiš. Frį 4. til 24. voru žurrkar miklir og sólfar mikiš. Žennan tķma fór gróšri lķtiš fram og žvķ slęmt śtlit meš sprettu.

Morgunblašiš segir af gróšureldum 18.jśnķ:

Undanfarna tvo daga hafa veriš eldar ķ mosažembunum ķ hrauninu fyrir noršan Vķfilsfell, beggja megin viš Sušurlandsveg, į svonefndum Bolaöldum. Sögšu vegfarendur blašinu, er fóru žar um į mišvikudag, aš eldsvęšin vęru žrjś, en daginn įšur voru žau tvö. Svo engu er lķklegra, en menn hafi oršiš til žess aš fjölga žeim, eftir aš žeir voru komnir af staš. Žar sem eldur kemst ķ mosa į svo lķtt grónu landi, sem žarna er, veršur jöršin alsvišin, og blęs žį upp hinn beri jaršvegur sem eftir er. Žó žarna sé ekki um veršmętt land aš ręša, er leišinlegt aš vita til žess, aš land sem af nįttśrunnar hendi er aš gróa upp į löngum tķma, skuli žannig gereyšast aš nżju.

Dagur kvartar 25.jśnķ um ryk į götum Akureyrar:

Hvar er vatnsbķllinn? Meira kvešur nś aš göturykinu en nokkru sinni fyrr, en minna aš vatnsbķlnum. Mį segja, aš ekki sé farandi t.d. um Kaupvangsstręti og Eyrarlandsveg fyrir rykmekki. Vatnsbķllinn žyrfti aš vera į feršinni allan daginn, žegar svo višrar sem nś. [Aftur var kvartaš stórlega 4.jślķ].

Jślķ var hagstęšur, nema helst į Noršausturlandi. Nokkuš kuldakast gerši snemma ķ mįnušinum. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Jślķmįnušur hefir veriš dįsamlega góšur. Heyskapurinn hefir žvķ gengiš mjög vel. Tśnin voru vel sprottin og śtengjar eru aš verša góšar hér.

Lambavatn: Vešur hefir veriš fremur hagstętt fyrir heyskap yfir mįnušinn.

Sušureyri: Breytilegt hitastig og oft svalt, enda ķs nęrri landi. Hęglįt vešur. Vętusöm tķš og of lķtiš um žurrk, svo töšu lį viš skemmdum. Góšar gęftir.

Nśpsdalstunga: Slįttur hefur gengiš vel. Taša ekkert hrakist.

Sandur: Tķš fremur köld og óžurrkasöm, óhagstęš fyrir heyskap og sprettu. Grasvöxtur meš afbrigšum lélegur į engjum, en allt upp ķ mešallag į tśnum.

Nefbjarnarstašir: Tķšin fremur köld um žetta leyti įrs og žurrkalķtiš. Grasvöxtur sęmilegur į tśnum en lakari į śtengjum. Hiršingu mį telja góša žaš sem af er.

Teigarhorn: Žessi mįnušur hagstęšur bęši til lands og sjįvarins. Fyrstu daga ķ mįnušinum var fremur kalt, snjóaši ķ fjöll.

Sįmsstašir: Mįnušurinn sólrķkur og venjulega stillt vešur. Žurrkar miklir. Mįnušurinn mjög hagstęšur heyskap.

Morgunblašiš segir af tķš austanlands ķ pistli 12.jślķ - og hreti žar um slóšir.

Įrni Jónsson frį Mśla kom hingaš til bęjarins ķ gęr. Sagši hann aš tķš hefši veriš köld į Austurlandi ķ vor og allt fram į sķšustu daga. Ašfaranótt fimmtudags ķ sķšustu viku [9.] gerši hret žar eystra og snjóaši ķ fjöll. Bķlar sem fóru um Möšrudalsöręfi snemma į fimmtudag lentu ķ sköflum į veginum, svo moka žurfti į nokkrum stöšum. En snjóinn leysti er fram į daginn kom. Įrni segir, aš žó kalt hafi veriš lengst af, gerši góšvišriskafla um sólstöšur, og spruttu tśn žį sęmilega. En śtjörš er enn illa sprottin.

9.jślķ fóru fyrstu bķlarnir yfir Fjaršarheiši. — Allmargir menn höfšu unniš aš žvķ ķ nokkra daga aš moka snjó af veginum. Fęrš var sęmileg eftir atvikum.

Tķminn segir af heyskaparhorfum 14.jślķ. Kvartanir um fólkseklu eru įberandi:

Vķšast er slįttur ķ žann veginn aš hefjast. Heyskaparhorfur eru nęr alls stašar meš versta móti og veldur žvķ hvort tveggja, aš grasspretta er ķ lakara lagi og hörgull į fólki til heyvinnu. Kuldar hafa gengiš ķ lišlangt vor um allt land, og ķ mörgum héröšum hafa langvarandi žurrkar stórhamlaš ešlilegri grassprettu. Žó aš tśnspretta sé sįraléleg, er žó śtjörš tiltölulega verr sprottin, einkum votlendi. Munu įveitulönd vera einu engjalöndin, sem śtlit er fyrir aš gefi af sér sęmilegan heyfeng ķ sumar. Sagan er nokkuš svipuš hvar į landinu, sem er. Į Sušurlandi var spretta nauša léleg fram eftir öllu. Ollu žvķ žurrkar. Um mįnašamótin sķšustu komu nokkrir vętudagar og tók žį jöršin mjög miklum framförum, enda var žį lķka hlżtt ķ vešri.Enn er grasspretta žó nešan viš mešallag. Valllendi er mun skįr sprottiš en mżrar. Slįttur hefst žar ekki almennt fyrr en um nęstu helgi. Fólksekla er mörgum bęndum til stórbaga um öflun nęgilegs heyfengs. — Į Noršausturlandi og Austurlandi er spretta léleg vegna kuldatķšįr ķ lišlangt vor. Tśnaslįttur er žó vķša ķ žann veginn aš hefjast. Śtjörš er vķša nauša illa sprottin. Yfirleitt mun sprettan žó lakari nišri į fjöršunum, en t.d. į Fljótsdalshéraši. Fólkseklan er vķša ķskyggileg. Noršanlands eru tśn sęmilega sprottin aš kalla ķ hinum hlżrri sveitum, t.d. innsveitum Eyjafjaršar, en ķ hįsveitum og į śtnesjum er hśn mjög léleg vegna kulda og nęturfrosta. Engjar eru yfirleitt illa sprottnar. Slįttur er aš byrja, žar sem best er įstatt um grasvöxtinn, en žaš mun annars stašar dragast fram ķ mįnašarlok, jafnvel. Lišfįtt er į bęjum og horfir žvķ žunglega um öflum naušsynlegra heyja, ekki sķst hjį žeim, er nżta verša slęgjur utan tśns aš verulegu leyti og eiga mįske langt aš sękja. Į Vesturlandi er mjög svipaša sögu aš segja, žar sem Tķminn hefir haft fréttir, og er óhętt aš fullyrša aš nś velti mjög mikiš į žvķ, og meira en oft įšur, aš heyskapartķš verši hagstęš, svo aš heyin nżtist vel. Leggist rosasöm tķš į eitt meš grasbresti og fólkseklu mun horfa til stórfelldra vandręša ķ haust hjį miklum fjölda bęnda um land allt.

Vķsir segir af óžurrkum nyršra 15.jślķ:

Töšur hrekjast nś mjög į Noršurlandi vegna sķfelldra óžurrka. Liggja žęr undir stórskemmdum, aš žvķ er fréttaritari Vķsis į Akureyri hefir sķmaš. 

Dagur segir fréttir śr Bįršardal 30.jślķ:

Śr Bįršardal. Fréttaritari skrifar: Upp śr mįnašamótum jśnķ—jślķ var almennt byrjaš aš slį ķ Bįršardal. Jafnframt žvķ voru ęrnar rśnar. Var žaš nokkuš meš seinna móti. Orsakašist žaš af kuldum ķ vor, sem uršu til žess, aš ęr tóku ekki snemma bata, og eins er alveg óvenju mikiš um vegagerš og giršingalagnir vegna saušfjįrmęšinnar og gleypir žetta tvennt vinnukraftinn frį venjulegum heimilisverkum. — Sķšan slįtturinn hófst hefir žurrkatķšin veriš óhagstęš, svo aš ekkert hefir enn nįšst inn af töšu. — Hins vegar er sprettutķšin góš mest af, hlżindi og skśrir, enda oršin góš spretta į tśnum og horfur į, aš śtengi geti oršiš sęmileg til slęgju, einkum žó haršvelli.

Įgśst var heldur óžurrkasamur, en skįrri fyrir noršan. Hret gerši undir lok mįnašar. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš fremur stillt en žurrklaust nema fįa daga kringum žann 20. Nįšu žį allir öllum gömlum heyjum. Voru žau óskemmd.

Nśpsdalstunga: Tķšarfar hefur veriš gott, heyskapur gengiš meš besta móti. Votvišrasamt nokkuš um mišjan mįnušinn.

Sandur: Tķšarfar fremur milt og mišlungi žurrvišrasamt. Grasspretta ķ mešallagi į tśnum, en léleg į śtengjum, einkum mżrum og flęšiengjum. Heyfengur rżr aš vöxtum, en nżting mjög góš.

Reykjahlķš: Mjög sęmileg vešurįtt ķ įgśst, žó alllangur kafli žurrklaus um mišjan mįnušinn. Kartöflugras skemmdist allmikiš ašfaranótt 29.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Alhvķtt af snjó aš morgni 28.ž.m. [10 cm].

Nefbjarnarstašir: Fremur óžurrkasamt um mišbik mįnašarins. Austlęg įtt sem oftast. Śrkoma ekki stórfelld. Hęgvišri og fremur hlżtt. Hey hafa hrakist nokkuš. Ašfaranótt 29. gerši frost nokkurt og fölnaši kartöflugras nokkuš.

Sįmsstašir: Hęgvišrasamur og meš töluveršu sólfari. Heyskapartķš hagstęš svo hvorki töšur né śthey hröktust. Śrkoma oftast lķtil, en jókst nokkuš eftir mišjan mįnuš.

Vķšistašir (Bjarni Erlendsson): [28. Snjóaši į Skaršsheiši, Esju og Hengil - fyrsta sinn į hausti].

Tķminn segir frį 29.įgśst:

Fyrsti bošberi haustsins og vetrarins, sem ķ hönd fer, birtist Reykvķkingum ķ gęrmorgun. Į koll Esjunnar og Skaršsheišarinnar hafši falliš mjöll um nóttina — hinn fyrsti snjór. Sjaldan eru ķslensku fjöllin eins mikilśšug og fögur eins og ķ fyrstu snjóum seinni part sumars og į haustin. Hiš efra bera žau tįrhreinan fald haustmjallarinnar, en nišur ķ hlķšunum skartar hinn deyjandi gróšur ķ sķnum fegurstu litum, mešan hann heygir vonlausa barįttu viš ofurefli vetrargaddsins.

Alžżšublašiš talar viš Steindór Steindórsson um gróšurfar 27.įgśst:

Steindór Steindórsson, kennari ķ nįttśrufręši viš Menntaskólann į Akureyri, er staddur hér ķ hęnum. Hefir hann nżlokiš rśmlega mįnašar rannsóknarferšalagi um öręfi į Noršausturlandi og um Žjórsįrdal. ... Segiršu nokkur tķšindi af öręfunum? „Žar gerist aš vķsu fįtt. En ég bżst viš aš mönnum žyki žaš ill tķšindi, aš svo viršist sem uppblįstur fari ķ vöxt į afréttum. Ég skal til dęmis geta žess, aš į afréttum Mżvetninga liggja stór svęši undir eyšileggingu.“ — Og hvaš heldur žś aš valdi žessu? „Svo viršist aš hinir snjólausu vetrar valdi hér mestu um. Fannirnar hafa verndaš landiš įšur fyrir uppblęstri.“

Ķ Morgunblašinu 6.september er einnig talaš viš Steindór. Žar segir: Sérlega góš skilyrši hafa borist Steindóri ķ hendur til žess aš athuga įhrif frišunar į gróšur noršur į Vatnsskarši. Žar er męšiveikigiršing tvöföld, meš 2 til 3 metra millibili eftir endilöngu skaršinu, og alfrišuš rönd milli giršinganna Žar gefur aš lķta įkaflega mikinn mismun į gróšrinum, sem frišašur er og sem veršur fyrir beitinni.

Heldur óstöšug tķš ķ september og ekki hlż. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt og votvišrasamt og oft fremur kalt. Eins og sumariš hefir veriš. Heyskapur er ekki ķ mešallagi og sumstašar slęmur. Sama er aš segja um sprettu ķ matjurtagöršum.

Sušureyri: Óstöšugt, stórgert meš köflum. Fremur hlżtt. Gęftir ķ fęrra lagi.

Sandur: Tķšarfar fremur kalt og ķhlaupasamt, óhagstętt haustönnum. Hey nįšust žó sķšast inn meš sęmilegri verkun, en heyfengur varš allstašar rżr. Uppskera śr matjurtagöršum léleg.

Nefbjarnarstašir: Tķšin köld og fremur óhagstęš. Heyfengur meš minna móti. Uppskera śr göršum fremur rżr.

Papey: [15. Hįrok 10 og 11 [vindstig], heyskašar vķša].

Sįmsstašir: Mįnušurinn fremur svalur. Śrkoma alltķš, en minni en ķ mešallagi. Oftast skżjaš loft en oftast hęgvišri flesta daga mįnašarins.

Alžżšublašiš segir 24.september af skrišuföllum vestra. Lķklega var žetta 21. til 22. dag mįnašarins:

Skrišufall varš nżlega viš Ķsafjörš og uršu af žvķ töluveršar skemmdir. Mešal annars varš vegurinn milli Ķsafjaršar og Hnķfdals ófęr.

Morgunblašiš segir 27.september af rżru laxveišisumri:

Ķ sumar hefir lķtiš veišst af laxi, bęši į stengur og net, sagši Runólfur Kjartansson kaupmašur tķšindamanni blašsins ķ gęr. Mjög lķtiš hefir veišst ķ įnum fyrir austan fjall. Ķ net hafa veišst ca. 2000 laxar, en stangaveiši hefir veriš fram śr öllu hófi rżr. Aftur į móti hefir stangaveiši ķ Ellišaįnum veriš óvenju góš. Einnig hefir lķtiš veišst į stöng ķ Borgarfjaršarįnum. Grķmsį hefir žó verķš allsęmileg, en Noršurį og Žverį heldur lélegar. Sęmilega hefir veišst ķ Langį. Stangaveiši ķ įnum ķ Dölunum hefir veriš mjög léleg. Lķtiš veiddist ķ Haukadalsį og nešst ķ Laxį, en heldur ględdist žó veišin eftir žvķ, sem ofar dró. Įrnar į Noršurlandi vorn einnig lélegar. Mišfjaršarį var žó sęmileg, žegar tillit er tekiš til žess, aš žetta er fyrsta sumariš, sem įin er notuš til stangaveiša, en įšur var hśn sópuš meš netum. Mikill lax var ķ Laxį ķ Žingeyjarsżslu, en margir, sem žar veiddu, kvörtušu undan žvķ, aš ekki vęri gott aš veiša žar, žvķ aš laxinn tók illa og svo var mikiš slż ķ įnni. Stangaveišatķmabilinu lauk 15. september, en netaveišatķmabilinu um sķšastlišin mįnašamót.

Vķsir segir 29.september af ķs į Tjörninni ķ Reykjavķk:

Tjörnin var ķ morgun ķsi lögš aš mestu. Er žaš óvenjulegt, aš Tjörnina skuli leggja ķ septembermįnuši.

Morgunblašiš segir enn af skipsskaša 1.október:

Frį fréttaritara vorum į Bķldudal ķ gęrkvöldi [30.september]. Žaš slys varš s.l. nótt aš opinn vélbįtur meš tveim mönnum héšan fórst fiskiróšri. Bįturinn fór héšan kl.5 ķ gęrdag og ętlušu žeir Bjarni og Matthķas aš leggja lóšir ķ mišjum Arnarfirši. Gerši afspyrnurok af sušaustri, er leiš į kvöldiš og var žį sendur vélbįtur til aš leita žeirra, en leitin bar engan įrangur, žvķ aš nišdimmt var og afspyrnurok. Leitinni var haldiš įfram i morgun, er birti, og fannst žį bįturinn utarlega ķ firšinum fullur af sjó og mannlaus.

Dagur segir af heyskap ķ Hśnažingi 2.október:

Śr Hśnažingi. Aš slįttarlokum. Tśn spruttu hér vel ķ sumar, svo aš töšufall var mikiš yfir mešallag og nżttist įgętlega, žvķ aš tķš var mjög hagstęš fram um mišjan įgśstmįnuš. Į flęšiengjum og mżrlendi var spretta léleg, en į haršvelli allgóš. Er śtheysfengurinn af žeim sökum mjög misjafn ķ hérašinu. Eftir mišjan įgśst brį til mikillar śrkomu og hefir óstöšugt vešurfar haldist sķšan. Žó hafa hey nįšst lķtiš hrakin vķšast, žvķ aš žurrkdagar hafa komiš viš og viš, en hin óstöšuga vešrįtta hefir mjög tafiš alla heyvinnu. Vķšast er enn śti nokkurt hey, en mest komiš ķ sęti, svo allt mun nįst inn. Almennt er śtheysfengur meš minna móti, og veldur žvķ fyrst og fremst léleg grasspretta og frįtafir vegna óžurrka, eins og fyrr segir, en einnig fólksekla. Kartöfluuppskera er ķ betra lagi. Hefir kartöflurękt stóraukist hér ķ sżslu undanfarin įr, svo aš Hśnvetningar geta nś oršiš selt śt śr hérašinu įrlega allmikiš af uppskerunni.

Tķminn segir af heyskaparlokum 3.október:

Heyskap er nś lokiš allsstašar į landinu. Žó eiga bęndur ķ sumum sveitum eftir aš hirša nokkuš af śtheyi sķnu, en vešrįtta tekur óšum aš spillast og vafasamt er, hvort unnt er aš hirša žaš hey hér eftir, sem ekki hefir nįšst undir žak fyrir žennan tķma. Steingrķmur Steinžórsson, bśnašarmįlastjóri, hefir skżrt Tķmanum svo frį um heyskapinn ķ sumar og kartöfluuppskeruna ķ haust: — Yfirleitt mun töšufengur vera ķ mešallagi aš vöxtum og gęšum vķšast hvar į landinu. Slįttur byrjaši meš seinna móti allsstašar į landinu. Śtheysskapur er meš rżrasta móti, aš minnsta kosti į Noršur- og Austurlandi, bęši vegna vinnufólksskorts og slęmrar vešrįttu. Sunnanlands hafa öll hey nįšst undir žak, en ķ Skagafirši og ef til vill vķšar į Noršurlandi, eiga bęndur eftir aš nį inn nokkru af śtheyi. Vešrįtta viršist nś vera aš spillast og mį gera rįš fyrir aš vetur leggist snemma aš. 

Slide3

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), mešalžykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ október 1942. Kalt er viš Ķsland, žykkt vel undir mešallagi. Haustiš virtist ętla aš sękja snemma aš og var tķš almennt talin óhagstęš. Mikiš fjįrskašavešur gerši į Vestfjöršum snemma ķ mįnušinum. Vešurathugunarmenn segja frį:

Stykkishólmur: Žurrvišrasamt ķ byggš, aldrei falliš snjór ķ byggš hér. Töluverš fönn ķ fjöllum og til dala. 7.ž.m. sįtu bķlar fastir į fjallinu og voru 17 menn aš moka ķ tvo daga. Sķšan hefur veriš bķlfęrt.

Lambavatn: Framan af mįnuši var tķš óstöšug og stórgerš. 7. og 8. kom hér aftaka stórvišri og snjókoma. [7. Stórvišri sjįlfsagt um 11 vindstig um nóttina. Ekki komiš hér jafnmikiš sterkvišri fleiri įr, reif hśs og hey].

Sušureyri: Óstöšug og stórgert meš köflum. 7.-8. gerši stórhrķš af noršri. Fannkoma varš geysileg. Tališ er aš į sama įrstķma hefi eigi komiš slķkur hrķšarbylur sķšan 1909.

Sandur: Tķšarfar kalt og illvišrasamt, óhagstętt haustönnum. Snjór lį hér į jörš frį žeim 8. og verša vķša jaršbönn śr veturnóttum. Vķša nįšist ekki upp śr kartöflugöršum vegna ótķšar.

Nefbjarnarstašir: Tķš óstöšug og köld, einkum sķšari hluta mįnašar.

Sįmsstašir: Mįnušurinn kaldur og žurrvišrasamur.

Ašalillvišri mįnašarins gekk yfir landiš 6. til 8. Djśp lęgš kom aš landinu og olli fyrst austanhvassvišri um mestallt land. Lęgšarmišjan fór sķšan austur um Sušurland og skall žį į noršaustanaftakavešur į Vestfjöršum. 

w-sponn-1962-okt

Lķnuritiš sżnir lęgsta loftžrżsting landsins į hverjum athugunartķma dagana 1. til 19. október 1942 (rauš lķna). Blįu sślurnar sżna žrżstispönnina (mun į hęsta og lęgsta žrżstingi). Žrżstingurinn varš lęgstur į Stórhöfša um hįdegi žann 7., 959,5 hPa.

Slide5

Um sólarhring sķšar var lęgšin komin austur fyrir land, farin aš grynnast lķtillega. Vindur er enn langmestur um landiš vestanvert og einkum į Vestfjöršum, Sömuleišis varš mjög hvasst um tķma fyrir noršan, en ekki eins hvasst eystra. Sķšan fór aš draga śr (eins og lķnuritiš gefur til kynna). 

Dagur segir af illvišri į Noršurlandi ķ pistli 9.október:

Ofvišri af noršri gekk hér yfir ašfaranótt s.l. fimmtudags og fimmtudaginn [8.]. Var Akureyrarbęr rafmagnslaus žann dag, vegna žess aš hįspennulķnan į Fljótsheiši hafši rofnaš. Ķ verstöšvunum hér śt meš firšinum var vešriš mjög mikiš og forįttubrim af völdum žess. Ķ Dalvķk uršu verulegar skemmdir į hafnarmannvirkjum af völdum sjógangs. Ķ sumar var gerš 60 metra löng framlenging į hafnargaršinum žar. Var bśiš aš hlaša og steypa 40 m., en 20 fremstu metrarnir voru ašeins hlašnir, en ekki hafši gefist tóm til aš festa grjótiš meš steypu. Brimiš sópaši žessum.grjótgarši ķ burtu nišur aš sjįvarmįli og vann auk žess töluveršar skemmdir į 40 metra garšinum, braut skörš ķ hann og tók stykki śr. Hafa Dalvķkingar oršiš fyrir mjög tilfinnanlegu tjóni af völdum vešurs žessa, en žeir segja aš annaš eins brim hafi ekki sést žar, sķšan „stóra brimiš“ gerši žar 1934 og vann mikiš tjón. Į fimmtudagsnóttina slitnaši m/b Frosti, eign Siguršar Jónssonar śtvegsmanns ķ Dalvķk upp af bįtalegunni žar og rak upp ķ sandinn f vķkinni. Er bįturinn talinn stórskemmdur. Žetta var dekkbįtur, 6 smįlestir aš stęrš. 

Vķsir segir nįnar af sķmabilunum 10.október - eins og fram kemur datt samband viš Vestfirši alveg śt um tķma og voru fréttir um tjón alllengi aš berast til blašanna:

Sķmabilanir uršu į mörgum stöšum nś i vikunni, ašallega į Noršur- og Vesturlandi.  Eftirfarandi upplżsingar um bilanirnar fékk Vķsir frį Landssķmanum: Bilanir į Noršurlandi voru hvergi miklar og er višgeršum lokiš žar allsstašar. Į Vestfjaršakjįlkanum voru ašalbilanirnar beggja megin Ögurs ķ Ķsafjaršardjśpi, og stendur žar višgerš enn yfir. Er bśist viš aš talsambandiš komist ķ lag ķ dag. Beggja megin Króksfjaršarness slitnušu vķrar einnig nišur af fjölda staura, en višgerš er žar lokiš. Loks uršu bilanir ķ Snęfellsness-, Dala- og Strandasżslum, en hvergi miklar og er bśiš aš ljśka višgeršum žar.

Morgunblašiš segir lķka frį sama vešri 11.október:

Frį fréttaritara vorum į Akureyri. Ķ ofvišri, sem geisaši hér s.l. fimmtudagsnótt og daginn eftir, varš Akureyrarbęr rafmagnslaus žann dag, sökum stórbilunar į hįspennunni į Fljótsheiši. Tjón varš einnig į Dalvķk, einkum į hafnarmannvirkjum, vegna brims. Višauki į hafnargaršinum skemmdist allmikiš. — Višauki žessi var byggšur ķ sumar. Višaukinn er 60 metra langur, en bśiš var įš steypa og hlaša 40 metra af honum. Fremsti hluti garšsins, 20 m, sem bśķš var aš hlaša, en eftir var aš steypa, sópašist burt vegna brimsins. Dekkbįt, sem Siguršur Jónsson śtgeršarmašur į Dalvķk įtti, rak upp ķ fjöru og stórskemmdist.

Smįm saman fréttist af fjįrsköšum, er žaš heldur endurtekningasamt, en viš sleppum samt ekki mörgu. Fróšlegt aš sjį hvernig bętist viš eftir žvķ sem į lķšur. Vķsir segir frį 12.október:

Ķ ofvišrinu fyrir skemmstu fennti eša fór ķ sjóinn 150 fjįr frį Unašsdal į Snęfjallaströnd. Ofvišri žetta skall į skyndilega og er eitt hiš mesta ķ manna minnum og lķkt viš „Halavešriš“ mikla 1925. — Mikiš tjón varš į sķmalķnum, eins og įšur hefir veriš getiš hér ķ blašinu, og hefir ekki enn tekist aš anna višgeršum, svo aš ókunnugt er um tjón af völdum vešursins fyrir noršan Ķsafjaršardjśp, en menn óttast aš tjón hafi oršiš vķša og mikiš. Eftir ofvišri žetta. óttušust menn um eitt skip ķslenska fiskiflotans. Varš mönnum mikill léttir aš žvķ, er žaš fréttist, aš orsök žess, aš ekki spuršist til skipsins, var ašeins sś, aš talstöš žess hafši bilaš. Eftir žvķ sem austar kom dró śr ofvišrinu, og austan Hśnaflóa mun vešurhęšin hafa veriš mun minni, Žó varš tjón af völdum ofvišrisins į Dalvķk og vķšar. Žar varš tjón į hafnarmannvirkjum vegna brims. Alžżšublašiš segir af sömu fjįrsköšum 13.október:

Sķšastlišinn mišvikudag og ašfaranótt fimmtudags gekk hiš mesta fįrvišri yfir Vestur- og Sušvesturland. Var vešriš meira en elstu menn muna. Stórkostlegir fjįrskašar uršu mjög vķša, en mestir į Snęfjallaströnd ķ Noršur-Ķsafjaršarsżslu. Enn hafa ekki borist nįkvęmar fréttir śr sżslunni vegna mjög vķštękra sķmabilana, en frést hefir žó, aš vešriš hrakti 150 fjįr frį bóndanum ķ Unašsdal ķ sjó nišur og fórst žaš allt. Samkvęmt fréttum, sem borist hafa frį öšrum bęjum hafa fjįrskašar oršiš allt frį 50 kindum og upp ķ 80 į hverjum bę. Žį hefir lķka frést um mikla fjįrskaša į öšrum stöšum į Vesturlandi og einnig ķ Snęfellsnessżslu, en fregnir eru enn žvķ mišur óljósar af tjóninu. Sķmalķnur eru bilašar mjög vķša og fundir, sem halda įtti į żmsum stöšum hafa farist fyrir.

[Ķ sama blaši er grein um siglingaleišina noršan viš Asķu, segir žar m.a.]: Ekki skyldu menn ętlast til of mikils af Noršurleišinni, žvķ aš möguleikarnir žar eru mjög takmarkašir. Ķ sķšustu fimm įra įętlun [sovétstjórnarinnar] var gert rįš fyrir žvķ aš žar vęri komin aušveld leiš įriš 1932. Leišin er opin, ašeins frį jślķmįnuši til októberloka. Ef tķšarfar er gott og önnur skilyrši fyrir hendi geta herskip fariš žessa leiš og žar er hęgt aš fara meš stóra farma og létta žannig af Sķberķujįrnbrautinni.

Vķsir segir af ófęrš eftir óvešriš mikla ķ pistli 15.október:

Jón Bergsveinsson fulltrśi Slysavarnafélagsins er nżkominn til bęjarins. Segir hann, aš ófęrš hafi veriš mikil eftir ofvišriš, og sé enn. Į Ķsafirši voru mannhęšar hįir skaflar og bķlar komust ekki ferša sinna fyrr en bśiš var aš moka. — Fjįrskašar uršu og menn óttast, aš fé hafi fennt į fjöllum. — Ķ Bolungarvķk brotnaši stór vélbįtur viš brimbrjótinn. Jón var 3 daga vešurtepptur ķ Sśšavik og varš aš lokum aš hętta viš leišangur sinn vegna ófęršar. Erfitt er um alla fundasókn og frambjóšendurnir verša aš fara staša į milli į tveimur jafnfljótum aš žessu sinni. [Alžingiskosningar voru framundan].

Nįnari fregnir af fjįrsköšunum. Alžżšublašiš 17.október:

Nś hafa borist nįkvęmari fréttir um fjįrskašana, sem uršu ķ Noršur-Ķsafjaršarsżslu ķ sķšustu viku og hafa žeir jafnvel oršiš enn meiri en menn bjuggust žó viš. Nįkvęm skżrsla um fjölda hins tapaša fjįr liggur žó enn ekki fyrir. Fjįrskašarnir ķ ofvišrinu uršu langmestir į 6 bęjum: Unašsdal, žar fórust 150 fjįr en ķ Skjaldfannardal 200 fjįr, Melgraseyri 50 fjįr, Hafnardal 30 fjįr, Nauteyri 20 fjįr og Skjaldönn 20 fjįr. Į žessum 6 bęjum hafa žvķ tapast hvorki meira né minna en 480 fjįr. Allir žessir bęir eru į Snęfjallaströnd og Langadalsströnd og žvķ noršan viš Djśpiš. En auk žessa hafa tapast kindur į mjög mörgum öšrum bęjum. Er žetta eins og gefur aš skilja stórkostlegt tjón fyrir bęndurna.

Morgunblašiš segir 17.október illvišrafregnir af Ströndum:

Frį fréttaritara vorum ķ Djśpuvķk. Ķ sķšastlišinni viku gerši hér afspyrnurok af noršaustan og snjókomu, og stóš žaš vešur lįtlaust ķ tvo daga. Mikiš tjón varš af völdum óvešursins. Fé fennti vķša. Žak fauk af hlöšu ķ Naustavķk. Į Kśvķkum brotnaši bryggja hjį Carl Jensen kaupmanni. Vélbįtinn Žórólf rak upp į svonefndum Hekluklettum og brotnaši hann žar ķ spón. Eigandi bįtsins var Siguršur Pjetursson. Į Kaldrananesi rak vélbįtinn Sęgamm upp, og brotnaši hann mikiš.

Vķsir segir 29.október af erfišri tķš:

Tķšarfariš ķ sumar og haust var fremur kalt og umhleypingasamt, eins og įšur hefir veriš frį sagt hér ķ blašinu, og ekki hefir śr ręst meš komu vetrar. Eru nś haršindi mestu noršanlands viša og hörkuvešur hafa komiš vestan lands og austan, og hafa bęndur neyšst til žess aš taka fé į gjöf, nema sunnanlands, žar sem enn er auš jörš žar til hefir frést. Sķšari hluti hausts var og kaldur og hretasamur noršanlands og vestan. Žar sem heyfengur var yfirleitt fremur lélegur vķša, er hętt viš aš margur tefli į tępt vaš meš įsetning, og hefir Bśnašarfélagiš fyrir nokkru hvatt menn til žess aš gęta allrar varśšar ķ žessum efnum.

Dagur ręšir samgöngur 29.október:

Sķšasta hrašferšin til Reykjavķkur į žessu įri fór héšan į laugardagsmorguninn var, aš žvķ er Kristjįn Kristjįnsson, forstjóri Bifreišastöšvar Akureyrar tjįši blašinu. Gekk sś ferš sęmilega vel, en eftir žaš mįtti telja ófęrt yfir Öxnadalsheiši. Žį sendi BSA 2 bķla héšan į sunnudaginn klukkan 2 e.h. Var ętlunin aš žessir bķlar yršu vestan heišarinnar ķ vetur og héldu uppi feršum śr Skagafirši sušur. Žeir komust vestur yfir og aš Varmahlķš laust eftir mišnętti samdęgurs. Sķšan hafa bķlar ekki lagt upp héšan, enda nś komin ófęrš hin mesta. BSA mun halda uppi föstum feršum śr Skagafirši til Reykjavķkur ķ vetur, sagši Kristjįn ennfremur, tvisvar ķ viku og oftar ef žörf krefur. Snjólaust er ennžį meš öllu ķ Skagafirši og į Vestur- og Sušurlandi. Ķ fyrra įraši svo vel, aš bķlar óku yfir Öxnadalsheiši allt fram i desemberbyrjun.

Hlżtt var ķ nóvember og rigningasamt syšra. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Lambavatn: Žaš hefir veriš hlżindi en óstöšugt vešurlag yfir mįnušinn. Skepnur gengu allstašar śti. Nś eru fjöll hér alauš og hvergi klaki ķ jörš nema žaš sem nś er aš frjósa.

Sušureyri: Óstöšugt!. Svo breytilegt aš ég man ekki slķkt. Hitasveiflur snarpar. En snjólétt og góšur hagi.

Sandur: Tķšarfar mjög milt og śrfellalķtiš, en óstöšugt og stormasamt. Hagbönn vķša öndveršan mįnušinn sakir įfrera, en gjörleysir śr sveitum um mišjan mįnuš snjóa og ķsa. Eftir žaš öndvegistķš til loka.

Reykjahlķš: Aldrei męlanleg śrkoma allan nóvembermįnuš. Góš vešurįtta allan žennan mįnuš og mį heita sumarautt um mįnašarlokin. Fariš į bķl sušur ķ Grafarlönd 22.ž.m. 27. var mestallur ķs farinn af Mżvatni, ašeins lausir jakar eftir. Nęsta dag lagši svo vatniš aftur.

Nefbjarnarstašir: Mjög śrkomulķtiš, en fremur umhleypingasöm tķš.

Sįmsstašir: Mįnušurinn fremur śrkomusamur og žungskżjaš flesta daga, sól sįst varla.

Um grżlukerti ķ Vķsi 4.nóvember. Enn veršur aš huga aš žessari hęttu:

Blašiš „Ķslendingur“ į Akureyri skżrir frį žvķ fyrir skemmstu, aš lögreglan į Akureyri hafi oršiš aš ganga fram ķ žvķ aš brjóta nišur stórgeršra klakadröngla, sem hangiš hafa aš undanförnu nišur śr žakbrśnum hśsa ķ bęnum. Hefir stafaš allmikil slysahętta af ķsdrönglum žessum, žvķ žeir hanga beint fyrir ofan höfušin į vegfarendunum, žegar žeir ganga į gangstéttunum.

Tķminn segir 10.nóvember enn af fjįrsköšunum viš Djśp ķ október:

Fjįrskašarnir miklu viš Djśp. Ķ öndveršum októbermįnuši, dagana 6. og 7. žess mįnašar, var einhver sś mesta stórhrķš, er menn muna, į Vestfjöršum noršanveršum. Olli hśn stórmiklum fjįrsköšum noršan Ķsafjaršardjśps, į Snęfjallaströnd og Langadalsströnd. Helgi bóndi Gušmundsson ķ Unašsdal į Snęfjallaströnd missti žį rśmlega 120 fjįr. Var fé hans flest į tśninu eša rétt viš žaš, og hrakti margt af žvķ ķ sjóinn undan ofvišrinu. Hagar žarna svo til, aš örskammt er til sjįvar og aflķšandi halli nišur ķ fjöruna. Rak margt af fé žvķ, er žarna fórst, ķ Strandseljavķk, vestan Djśps. Ķ Bęjum fórust um eša yfir 20 kindur, og frį Lyngholti, grasbżli žar ķ grennd, fórust 10 kindur af 40. Mest mun žó fjįrtjóniš hafa oršiš hjį Žórši oddvita Halldórssyni į Laugalandi. Fórust žašan af heimilinu um 150 fjįr. Hrakti margt af žvķ ķ Selį, vatnsfall mikiš, er fellur eftir dalnum, er Laugaland stendur ķ, milli Skjaldfannarfjalls og Hraundalshįls, og kvķslar śr henni. Einnig fennti margt fé, en sumt af žvķ nįšist lifandi śr fönninni. Žóršur hafši eigi rekiš fé sitt til slįtrunar. Jón bóndi Fjalldal į Melgraseyri į Langadalsströnd, missti 40—50 fjįr; hrakti flest ķ sjóinn. Pétur Pįlsson ķ Hafnardal missti um 50 fjįr. Siguršur Pįlsson į Nauteyri missti um 30. Į żmsum öšrum bęjum fórust innan viš 20 kindur ķ hrķšinni, svo sem aš Hamri, Tungu og vķšar. Munu žessir fjįrskašar vera einhverjir žeir mestu, sem oršiš hafa af völdum hrķšarvešurs nś um skeiš, og mjög tilfinnanlegir žeim, er fyrir hafa oršiš.

Veruleg illvišri gerši žann 11. og 14. nóvember žegar djśpar lęgšir fóru yfir landiš eša rétt noršan viš žaš. Bęši ollu tjóni, einkum žaš sķšara, en ekki er samt alltaf fullljóst hvaš er hvors. Ķ fyrra vešrinu varš merkileg žurrš ķ Hvķtį ķ Įrnessżslu. 

w-sponn-1942-nov

Rauša lķnan į myndinni sżnir lęgsta loftžrżsting į landinu į hverjum athugunartķma 4. til 17. nóvember 1942. Blįu sślurnar žrżstispönnina (mun į hęsta og lęgsta žrżstingi). Lęgšin sem kom aš landinu žann 11. fór noršur meš vesturströndinni, olli miklu sušaustanvešri ašfaranótt žess dags, en sķšan snerist vindur til sušvesturs. Lęgšin fór sķšan hratt til noršausturs og var fljótt śr sögunni. Sķšari lęgšin viršist hafa valdiš meira tjóni, einkum var žaš sušvestan- og vestanįttin ķ kjölfar lęgšarinnar sem var skęš. 

Slide6

Endurgreiningar nį fyrri lęgšinni ekki alveg. Kortiš sżnir v2-gerš bandarķsku greiningarinnar, en hśn er ķ žessu tilviki betri en v3-geršin (žótt sś sé nżrri). Aš morgni žess 11. er lęgšin sett į nokkurn veginn réttan staš, en hśn var žį žegar oršin mun dżpri en greiningin sżnir og fór um hįdegi nišur fyrir 960 hPa. Dżpkunin kemur fram ķ žessari greiningu, en of seint.  

Žann 11. nóvember žvarr vatn ķ Ölfusį og Hvķtį. Vķsir segir frį 13.nóvember:

Ķ fyrradag žvarr vatn skyndilega ķ Ölfusi, svo aš mjög lķtiš varš ķ įnni. Nįlęgt Selfossi eru klettar ķ mišri įnni og vanalega įlar bįšum megin viš žį, en nś var hęgt aš ganga žurrum fótum yfir ķ klettana frį austurbakkanum. Įll var vestan megin klettanna sem įšur. Žį bįrust fregnir um, aš Hvķtį hefši einnig veriš mjög vatnslķtil. Žaš hefir komiš fyrir įšur, aš vatn žvarr skyndilega ķ žessum įm, seinast įriš 1923. Žetta mun koma fyrir endrum og eins og hafa myndast um žetta fyrirbrigši žjóšsögur. Ekkert veršur meš vissu sagt um hvernig į žessu stendur og eitt af žvķ furšulega viš žetta fyrirbrigši er, aš vanalega minnkar ekki ķ Hvķtį fyrr en kemur nišur undir Hestfjall. [Alžżšublašiš bętir viš sama dag aš žetta hafi gerst įšur, sķšast 1911, ekki ljóst hvort įrtališ er rétt].

w-1942v-ia

Žann 31. desember (sjį hér aš nešan) segir Morgunblašiš frį skżringu Gušmundar Kjartanssonar į žurršinni (sjį nešst ķ žessum pistli). Heldur hann žvķ fram aš skafiš hafi ķ įna ķ Hreppunum eša žar fyrir ofan. Kortiš sżnir lęgšina viš Reykjanes, ķ mišju hennar var vindur žį hęgur, en sušvestanfįrvišri į Stórhöfša og sjįlfsagt į hįlendinu lķka meš tilheyrandi skafbyl žar. 

Ekki var langt ķ nęstu illvišrislęgš. Hśn fór žó heldur vestar, en olli skašręšisvestanvešri.  

Slide7

Kortiš sżnir endurgreininguna eins og hśn giskar į stöšuna sķšdegis laugardaginn 14.nóvember - nokkuš nęrri réttu lagi aš žvķ er sżnist. Vķsir segir frį tjóni ķ Hafnarfirši ķ pistli 16.nóvember:

Ķ Hafnarfirši uršu alvarlegar skemmdir į hafnarmannvirkjum ķ óvešrinu fyrir skemmstu [ķ Vešrįttunni sagt žann 14.]. Auk žess rak žar pramma į land frį hafnargaršinum og eyšilagšist hann meš öllu. Verulegar skemmdir uršu į hafnargaršinum nżja fremst, eša žar sem hann var óhlašinn. Brotnušu ķ hann skörš į nokkrum stöšum. Žį uršu žó nokkrar skemmdir į gömlu hafskipabryggjunni, og uršu öll skip, sem fest voru viš hana, aš fara frį henni og śt į höfnina. Į nżju skipabryggjunni uršu lķka skemmdir, en žęr eru óverulegar.

Morgunblašiš segir fréttir aš noršan ķ pistli 17.nóvember:

Frį fréttaritara vorum į Akureyri. Töluveršar skemmdir uršu į hśsum og öšrum mannvirkjum hér um slóšir ķ ofvišri, sem geisaši hér į dögunum [lķklega er įtt viš vešriš žann 14.]. Hįspennulķnan frį Laxįrvirkjuninni bilaši svo aš Akureyrarbęr var rafmagnslaus frį mišnętti til kl.3 e.h. nęsta dag. Ekki er getiš um miklar skemmdir į hśsum né heyjum ķ nįlęgum sveitum, en hér ķ bęnum röskušust žök į hśsum. Eitt hśs, sem er ķ smķšum skemmdist mikiš. Žak af fjįrhśsi og hlöšu įsamt nokkru af heyi, fauk. Giršingar brotnušu og sumstašar. 

Alžżšublašiš segir frį skaša ķ Jósefsdal ķ pistli 17.nóvember:

Skķšaskįli Įrmanns i Jósefsdal hrynur i ofvišri. Nęstum žvķ frį žvķ aš skķšaskįli Įrmanns ķ Jósefsdal brann ķ fyrra hafa sjįlfbošališar śr Įrmanni unniš aš žvķ aš undirbśa nżja skįlabyggingu og sķšar aš byggingunni. En auk žeirra hafa fastrįšnir menn aš sjįlfsögšu ķ sumar unniš aš skįlabyggingunni. Nś var hinn nżi skįli kominn undir žak fyrir nokkru og var unniš af mjög miklu kappi aš žvķ aš ljśka viš bygginguna, sem allra fyrst, og svo fljótt, aš hęgt vęri aš taka hann til afnota einhvertķma ķ vetur. Og nśna fyrir nokkru eitt [14.] kvöldiš fóru žrķr sjįlfbošališar upp ķ Jósefsdal til aš hjįlpa til. Vešur var vont, er žeir fóru af staš, en versnaši stöšugt mešan žeir voru į leišinni. Og žegar žeir vorn komnir svo langt, aš žeir sįu til skįlans kom brak, timbur og fleira į móti žeim, Vešriš hafši svipt žakinu af skįlanum og brotiš nišur sušurgaflinn og fleira af honum og žaš var žetta sem sjįlfbošališarnir žrķr fengu ķ fangiš. Sjįlfbošališarnir tóku žaš rįš aš kasta sér flötum nišur til aš foršast slys, en brakiš skęndi nišur allt ķ kring um žį. Var žaš hreinasta mildi aš žeir skyldu ekki stórslasast. Nokkrir menn voru ķ fastavinnu viš skįlabygginguna og uršu žeir aš forša sér undan vešrinu ķ jaršhśs, sem er žarna ķ hęšunum og hafast žar viš um kvöldiš og žar til vešrinu slotaši. Hafši jaršhśs žetta veriš įšur notaš fyrir kolageymslu. Einn sjįlfbošališanna varš eftir hjį žeim ,en tveir sneru aftur til bęjarins og var žar safnaš liši. Fóru um 30 piltar śr Įrmanni uppeftir strax og var unniš eins og hęgt var aš aš bjarga žvķ sem bjargaš yrši. Lįgu sperrur, timbur og annaš efni śr skįlanum vķšsvegar į stóru svęši. Af 30 sperrum ķ skįlanum voru aš eins 6 heilar. Žetta var stór og veglegur skįli. Ašalbyggingin var 8 sinnum 12 m,72 (fer-)metrar, en auk žess var višbygging 4 sinnum 7 metrar aš stęrš. Śtveggir skįlans voru byggšir śt vikri. Žetta hefir oršiš eins og reišarslag fyrir alla žį mörgu Įrmenninga, sem hafa unniš af lķfi og sįl aš žvķ aš koma žessu skķšahśsi sķnu upp žarna uppi ķ fjöllunum, og mį segja, aš ekki sé ein bįran stök fyrir žį.

Dagur bętir ašeins viš fréttirnar aš noršan ķ pistli 19.nóvember:

Ofsarok af vestri gekk hér yfir s.l. laugardagskvöld [14.]. Var vešriš svo mikiš um tķma, aš tępast var stętt, en slotaši fljótlega. Hér ķ bęnum uršu skemmdir į rafmagnslķnum og hįspennulķnunni į Vašlaheiši. Var bęrinn rafmagnslaus frį žvķ į laugardagskvöld, žar til um nón į sunnudag. Nokkrar skemmdir uršu hér į giršingum kringum hśs manna, loftnetum o.ž.h. og į einstaka hśsi losnušu bįrujįrnsplötur af žökum og gluggar brotnušu. Žį mun hafa fokiš nokkuš a£ heyjum af tśnum ķ nįgrenni bęjarins. Af fregnum, sem blašiš hefir frį żmsum stöšum hér ķ nįgrenninu, mį rįša, aš vešriš hafi veriš mun meira hér en žar, t.d. Hrķsey, Dalvķk og Ólafsfirši. Žar var allhvasst, en ekki til rauna. Mį žvķ vona, aš bęndur hér ķ sżslunni hafi ekki misst hey, svo aš miklu nemi, ķ ofsavešri žessu. Ekkert tjón mun hafa oršiš į bįtum og bryggjumannvirkjum ķ verstöšvum hér śt meš firšinum.

Ķslendingur segir frį sama vešri 20.nóvember:

Nżlega [14.] gerši hér um slóšir ofvišri svo mikiš, aš ekki hefir annaš slķkt žekkst įrum saman. Stóš žaš stutta stund, en olli žó miklu tjóni. Rafmagnslaust varš į Oddeyri kl. 9 aš kvöldi en um allan bęinn į mišnętti, Tókst ekki aš gera viš bilunina fyrri en daginn eftir. Vešriš braut nišur hśs, er Žorsteinn Sigvaldason Hafnarstręti 35 į ķ smķšum fyrir ofan bęinn, Žį tók žak žak af nżbyggšri hlöšu og stórskemmdi nżbyggt fjįrhśs, er Gunnar Hafdal į. Eru hśs žessi hlašin śr steyptum steini, Hafa bįšir žessir menn oršiš fyrir mjög tilfinnanlegu tjóni. Nżsteyptur veggur ķ hśsi Jónasar Kristjįnssonar samlagsstjóra brotnaši, skśrar fuku į Sunnuhvoli og žakplötur af nokkrum ķbśšarhśsum og heyhlóšum. Ķ hśsi einu, žar sem kona var aš ala barn um nóttina, fauk žakplata ķ gluggann į herbergi hennar og mölbraut hann. Varš aš flytja konuna ķ annaš herbergi. Žį brotnušu reykhįfar į hśsum,  giršingar kringum hśs brotnušu og skemmdust, hey fuku hjį mörgum, loftnet slitnušu og tré brotnušu ķ göršum, Śr nįlęgum hérušum hafa ekki borist fregnir um tjón af ofvišrinu, og mun žaš hafa oršiš einna mest hér į Akureyri. Žó mun žaš hafa gengiš yfir mikinn hluta landsins, m.a. Sušvesturland. Hefir blašiš sannfrétt, aš skķšaskįli hafi fokiš ķ nįgrenni Reykjavķkur. 

Desember var umhleypingasamur, en furšutķšindalķtill. Nįnast engar fréttir af vešri. Vešursathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir veriš vindasamt en snjó- og kuldalaust fram til nś sķšustu viku mįnašarins. Nś er storka yfir allt og slęmt į jörš žó snjór sé ekki djśpur.

Sušureyri: Fremur hlżtt og snjólétt fram aš jólum, en gerši jaršbönn um įramótin. Śrkoma meš minna móti. Engin ofvišri.

Nśpsdalstunga: Tķšarfariš hefir veriš gott, engar hrķšar, raunar gerši žó nokkurn snjó snemma ķ mįnušinum sem helst aš mestu allan mįnušinn. Beit var žó aš jafnaši góš.

Blönduós (Žurķšur Sęmundsen): Hér ķ grennd viš Blönduós hefir veriš góšur hagi allan mįnušinn, en eftir žann 22. var jaršlaust upp ķ dölum og slęm jörš į upp-Įsum. Mikill snjór ķ Langadal en hér var žį slyddurigning.

Sandur: Tķšarfar milt og hagstętt fyrir landbśnaš, en nokkuš óstöšugt og śrfellamikiš. Hagar góšir um gervallar sveitir.

Nefbjarnarstašir: Köld tķš fyrri hluta mįnašarins. Sķšan mild og góš tķš allt žar til 28. Žį gekk aftur til kulda.

Sįmsstašir: Mįnušurinn mį teljast fremur hagstęšur fénašarhöldum og śtiverkum.

Tķminn segir af tķš į Žórshöfn 8.desember:

Frį Žórshöfn. Hér hefir tķšarfar veriš mjög óhagstętt sķšasta misseri. Voriš var kalt. Yfirleitt voru fjįrhöld žó góš hjį bęndum. Spretta į tśnum var ķ betra lagi, en žurrkalķtiš. Žó hröktust töšur ekki vķša til skaša. Śtengi var mjög lélegt og žvķ var heyfengur yfirleitt ķ rżrasta lagi. Garšįvextir spruttu mjög lķtiš og uppskera žeirra miklu minni en sķšastlišiš įr, žótt garšar stękkušu mikiš.

Alžżšublašiš segir furšufregnir af vešurspįm 11.desember. Taka mį fram aš ķ raun og veru var veriš aš gera tilraunir meš langtķmavešurspįr ķ strķšinu. Žęr gengu ekki vel, en voru samt naušsynlegar:

Ķ eftirfarandi grein, sem er eftir W. Childs og žżdd śr tķmaritinu Readers Digest, er skżrt frį žvķ, hvernig Hitler notar vešurspįr ķ sambandi viš įętlanir sķnar. Nś oršiš eru bandamenn farnir aš nota samskonar ašferšir viš įętlanir sķnar. Ég žarf skżjaš loft, dimmvišri og slęmt skyggni, sem stendur vissan tķma, og ennfremur ķsingu į flugvélar óvinanna. Ennfremur veršur žetta vešurlag aš fęrast ķ sömu įtt og skipin, mešan žau eru aš fara gegnum sundiš. Lįtiš mig vita, žegar žetta vešur er fyrir hendi. Gera mį rįš fyrir, meš nokkurn veginn fullri vissu, aš samkvęmt žessari skipun, hafi vešurfręšingarnir hagaš sér, haft vakandi auga į žvķ um žaš vešur, sem hann vildi fį. Hann sagši: lengri tķma, hvenęr žetta vešur gęfist. Forstjóri vešurstofunnar og ašstošarmenn hans hafa rannsakaš vešurskżrslur fimm įr aftur ķ tķmann, aš minnsta kosti. Žeir komust aš raun um, aš slķkt vešur sem žetta, gafst einungis viš vissa lęgš, sem sennilegast var aš yrši yfir žessu svęši ķ febrśarmįnuši, og aš į hverju įri um mišjan žennan mįnuš fór hinn umbešni stormur yfir Ermarsund. Žaš mįtti žvķ vęnta žess, aš svo yrši enn. En hér kom lķka annaš til greina. Meš žvķ aš nota sķšustu vešurfregnir komust žżsku vešurfręšingarnir aš raun um ž. 9. febrśar, aš hįlfum žrišja degi seinna myndi stormur, — sem var į leiš yfir Atlantshaf, verša kominn aš Ermarsundi. Ašfaranótt hins 11. febrśar létu skipin śr höfn ķ Brest. Daginn eftir fóru žau gegnum sundiš. Fréttaskeyti herma, aš žennan dag hafi loft veriš svo žungbśiš og ķsing svo mikil, aš bresku tundurskeytaflugvélarnar og sprengjuflugvélarnar komust ekki aš takmarkinu. Vešurstofur Bandamanna žekkja nś žęr ašferšir, sem notašar eru til žess aš spį vešri langt fram ķ tķmann. En žar til fyrir fįum įrum sķšan, voru vešurspįdómar ašeins samdir eftir sķšustu vešurfréttum, og žį var ekki hęgt aš spį lengra en 24 og ķ hęsta lagi 36 klst fram ķ tķmann. Nś oršiš er hęgt aš spį langt fram ķ tķmann, — meš ašferš, sem byggš er į hreyfingum loftstraumanna milli póla og mišbaugs, og meš tilliti til efri loftlaga, sem hreyfast nokkurn veginn reglulega frį įri til įrs. Hęgt er aš reikna śt afbrigši frį žessu meš mikilli nįkvęmni. Žessi tękni er komin į svo hįtt stig, aš hernašarsérfręšingar geta notaš hana bęši sem sóknar og varnarvopn. Frį upphafi žessarar styrjaldar hafa žżskir hernašarsérfręšingar notaš žessa tękni. Heimurinn undrašist „heppni“ žeirra ķ Póllandi, žegar heišskķrt var-og žurrvišri žį daga, sem bśist var viš regni og ófęrum vegum. En vešurfręšingar nasista höfšu reiknaš śt, aš hęgt yrši aš framkvęma įrįsina ķ september 1399, įn žess nokkurt regn yrši til farartįlma eša trafala. Įrįs Žjóšverja į Noreg var framkvęmd ķ dimmvišri snemma aprķlmįnašar. Įrįs Žjóšverja į Grikkland og Krķt var hagaš žannig, aš heišskķrt vęri lendingardagana. Ķ įrįsum sķnum į Breta ķ Libyu hefir Rommel hershöfšingi vališ žį daga, žegar sandfok var, til žess aš hylja ašgeršir sķnar og fela sig ķ, mešan hann var aš koma sér fyrir. En hvaš į žį aš segja um sóknina til Rśsslands, sem hófst žann 22.jśnķ 1941, og į eftir fylgdi sį haršasti vetur, sem žar hefir komiš ķ hundraš įr? Hitler vildi koma sökinni į žessari kórvillu yfir į vešurfręšingana. En vešurfręšingarnir segja, aš  hernašarsérfręšingarnir hafi gert sig seka um villuna. Žeir hafi vanmetiš višnįmsžrótt Rśssa og ekki hafi veriš hęgt aš brjóta žį gersamlega. į bak aftur į hinum heišskķru dögum, sem stóšu fram į haust og vešurfręšingarnir höfšu spįš aš stęšu fram į haust. Įlitiš er, aš Japanir noti vešurfregnir langt fram ķ tķmann, og aš žęr geti bakaš žeim vandręši, sem eiga aš verja Kyrrahafsströndina į komandi vetri. Vera mį, aš žeir geti notaš hagstęš vešurskilyrši til óvęntra įrįsa. Hins vegar gętu Bandamenn lķka notaš slķk vešurskilyrši sér til hernašarlegs framdrįttar meš žvķ aš koma sér upp bękistöšvum ķ žeim hluta Sķberķu, sem teygir sig śt aš Japanshafi. Į slķkum višfangsefnum eru vešurfręšingar Bandamanna nś aš spreyta sig. 

Morgunblašiš segir af skżringu į vatnsžurrišinni ķ Ölfusį 31.desember. Gušmundur Kjartansson ritaši sķšan nokkuš ķtarlega og skżra grein um fyrirbrigšiš ķ Nįttśrufręšinginn. Įhugamenn um nįttśrufar ęttu endilega aš lesa hana:

Skżring er nś fengin į hinu dularfulla fyrirbrigši ķ Ölfusį hinn 11. nóv. s.l., er įin žvarr skyndilega mjög mikiš, og er um leiš fengin skżring į samskonar fyrirbrigšum fyrr į tķmum ķ žessari sömu į. Skżringin er ofur einföld og er ekkert dularfullt viš hana. Orsök  vatnsžurršarinnar var sś, aš mikiš krap hįlfstķflaši Hvķtį į löngu svęši fyrir ofan Įrhraun. Žaš var Gušmundur Kjartansson magister, sem uppgötvaši ženna leyndardóm. Žegar Gušmundur Kjartansson heyrši getiš ķ śtvarpinu (12. nóv.) vatnsžurršar žeirrar, er varš ķ Ölfusį 11. s.m., įkvaš hann strax aš bregša sér austur til žess aš athuga verksummerki į stašnum, ef ske kynni aš meš žvķ fengist skżring į žessu fyrirbrigši. Gušmundur fór austur 13. nóvember, eša tveim dögum eftir aš vatnsžurršin varš ķ Ölfusį. Var nś vatnsrennsli aftur oršiš ešlilegt, enda stóš vatnsžurršin ekki nema part śr degi, eša svo. En žótt Gušmundur kęmi ekki į vettvang fyrr en tveim dögum eftir aš vatnsžurršarinnar varš vart, komst hann fljótt į snošir um, hver orsökin var. Hśn var sem sé sś, aš mikiš krap hafši hįlfstķflaš Hvķtį į mjög löngu svęši, fyrir ofan Įrhraun. Var mikil hrönn beggja megin į bökkum įrinnar og sżndi hśn, aš vatnsboršiš hafši hękkaš stórlega į žessu svęši, vegna krapstķflunnar. Gušmundur Kjartansson er ekki ķ vafa um aš hér sé fengin skżringin į žessu fyrirbrigši sem alls konar žjóštrś hefir veriš tengd viš. Orsök vatnsžurršar ķ Ölfusį hefi alltaf veriš hin sama, sem sé stķflun ķ Hvķtį, vegna kraps. Hefir žessa fyrirbrigšis og jafnan oršiš vart undir sömu kringumstęšum, ž.e. ķ snjógangi eša frostum į vetrum.

Į įrinu 1943 birti Gušmundur Kjartansson langa grein um žurršina ķ Nįttśrufręšingnum (13. įrgangur, s.4-23: „Žurršin ķ Hvķtį 11. nóv. 1942“. 

Lżkur hér samantekt hungurdiska um vešur og vešurfar į įrinu 1942. Ķ višhenginu er mikil talnasśpa, hitamešaltöl, hįmarks- og lįgmarkshiti, mįnašarśrkoma og aftök alls konar ķ tölum.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2023
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11
  • w-1945v
  • Slide8

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.5.): 188
  • Sl. sólarhring: 413
  • Sl. viku: 1878
  • Frį upphafi: 2355950

Annaš

  • Innlit ķ dag: 174
  • Innlit sl. viku: 1748
  • Gestir ķ dag: 172
  • IP-tölur ķ dag: 168

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband