Heimshiti - hiti hér į landi

Hér fer langur og torręšur pistill - varla fyrir ašra en sjóngóša žrekmenn. 

Einhvern veginn viršast fjölmargir gera žvķ skóna aš eigi hlżnun af völdum aukinna gróšurhśsaįhrifa sér staš į annaš borš hljóti hśn aš vera samfelld - og žį ekki ašeins į heimsvķsu heldur einnig svęšisbundiš - og aš fyrst svo sé ekki hljóti hlżnunarhugmyndir žar af leišandi aš vera vafasamar. 

Ķ žessum pistli veršur ekkert žrasaš sérstaklega um žetta - en litiš į nokkrar tölur og myndir. Heimshitagagnaröšin sem notuš er er fengin frį bresku hadley-mišstöšinni og nęr aftur til įrsins 1850 - 166 įr alls. Stykkishólmshitaröšin kemur einnig viš sögu - hśn hefur veriš framlengd aftur til 1798. 

Ķ heimshitaröšinni eru 74 tilvik (af 165) žannig aš įr var kaldara heldur en nęsta įr į undan - rśmlega 4 sinnum į įratug hverjum aš mešaltali. Sķšustu 10 įrin geršist žaš žrisvar. Ķ jafnstöšuvešurfari byggjumst viš aš 5 įr į įratug vęru kaldari en įriš į undan. - Žaš hefur einu sinni gerst į heimsvķsu aš ašeins tvö įr af tķu voru kaldari en įriš į undan - žaš var 1961 til 1970. Kólnun var eindregnust į įratugnum 1947 til 1956, žį voru 7 įr af tķu kaldari en įriš į undan. 

Hvaš um žaš - žaš er greinilega algengt aš įr séu kaldari en įriš aš undan - žrįtt fyrir mikla hnattręna hlżnun. Aš žaš kólni frį einu įri til annars segir ekkert um lengri žróun. 

Berum nś saman stęrš hitasveiflna į heimsvķsu og hér į Ķslandi. Til žess notum viš fyrst myndina hér aš nešan.

w-blogg290416a

Grįblįusślurnar sżna breytileika heimshitans frį įri til įrs (stęrš hans - įn formerkis), en žęr raušu breytileikann ķ Stykkishólmi. Ef viš reiknum stęršarmun talnanna į žessum tveimur ferlum kemur ķ ljós aš mešalbreytileikinn ķ Stykkishólmi er 7,4 sinnum meiri heldur en heimsbreytileikinn [0.67 stig į móti 0,09 stigum]. - Af žessu mį sjį aš hitasveiflur frį įri til įrs hér į landi rįšast ekki neitt af heimshitanum. - Sé mišaš viš noršurhvel eingöngu er munurinn ķviš minni - eša 5,6 faldur. 

En - förum viš ķ saumana į fylgni įrabreytileikans kemur samt nokkuš óvęnt ķ ljós - žaš sżnir nęsta mynd.

w-blogg290416b

Lįrétti įsinn sżnir mun į heimshita hvers įrs og įrsins į undan, en sį lóšrétti žaš sama fyrir Stykkishólm. Hér er Stykkishólmskvaršinn sexfaldur mišaš viš heimskvaršann. 

Sé fylgin reiknuš (og myndin rżnd) kemur fram marktęk neikvęš fylgni į milli įrlegra heimshitabreytinga og hitabreytingar ķ Stykkishólmi. Meš öšrum oršum aš lķkur eru til žess aš hlżni snögglega milli įra į heimsvķsu muni kólna milli įra ķ Stykkishólmi. 

Séu hitarašir hadley-mišstöšvarinnar rżndar hver um sig kemur ķ ljós aš žaš eru fyrst og fremst noršurhvels- og landhlutar hennar sem eru aš skila žessu merki - ekki sušurhvel, hitabelti eša heimshöfin. 

Viš skulum nś ekki fara aš gera neitt śr žessu - en žaš sżnir alla vega svart į hvķtu aš hlżtt įr į heimsvķsu er ekkert endilega vķsun į einhver aukahlżindi hér į landi. Eins og venjulega er aušvelt aš finna skżringar į žessu hįttalagi - en mjög erfitt aš finna rétta skżringu - viš lįtum žaš liggja milli hluta.

Hins vegar hefur hlżnaš bęši į heimsvķsu og hér į landi sķšustu 150 įrin - žannig aš fylgni er į milli heimshita og hita ķ Stykkishólmi. Sś fylgni er hins vegar ekki tilkomin af breytileika frį įri til įrs - heldur eingöngu af lengri žróun.

Nęsta mynd sżnir heimshita į móti Stykkishólmshita - frį įri til įrs.

w-blogg290416c

Heimshitavikin (lóšrétti kvaršinn) eru hér mišuš viš tķmabiliš 1961 til 1990 - og Stykkishólmsvik lķka. Fylgnin lķka marktęk - .

Śti til vinstri į myndinni er raušur hringur utan um nokkur mjög köld įr hér į landi. Kuldinn žį viršist hafa haft eitthvaš meš hafķsinn aš gera - eins konar stašbundinn aukakuldi hafķsjašarsins sem heimshitinn hefur enga hugmynd um. - Viš sjįum lķka aš breidd Stykkishólmsskżsins (į hverju hitabili heimshitans) er aš minnsta kosti 3 stig. - Svo vill til aš žaš er einmitt sį breytileiki sem aušvelt er aš skżra meš žvķ aš mismunandi vindįttir rķkja frį įri til įrs - og aš loft er af mismunandi uppruna.

Hringrįsarbreytileikinn er miklu stęrri heldur en sį sem fylgir hnattręnu breytingunum. - Heimshlżindin į sķšustu įrum hafa slitiš skżiš ķ sundur - upp į viš - į žvķ svęši er breytileiki Stykkishólmshitans ekki nema um 2 stig. Žaš er ķ raun allt of lķtiš mišaš viš reynsluna - hvort viš eigum žį inni kaldari įr eša hlżrri eša hvort tveggja skal ósagt lįtiš - en ašalatrišiš er viš eigum meiri breidd inni. Eitt „mjög kalt“ įr getur žvķ vel komiš - įn žess aš bresti ķ heimshlżnun sé um aš kenna. - Svo eigum viš lķka inni aukakulda śr noršri snśi hafķsinn aftur - en frįleitt er aš śtiloka žaš algjörlega - žrįtt fyrir rżrš ķ ķshafinu. - Myndin gefur til kynna aš hafķs bęti viš 1 til 2 stigum ķ įtt til meiri kulda. 

Sķšasta myndin sżnir heimshitann og Stykkishólmshita sem tķmarašir - auk 10-įra kešjumešaltala.

w-blogg290416d

Samfelldu ferlarnir sżna 10-įra kešjurnar. Hér kemur ķ ljós aš įratugabreytileiki ķ Stykkishólmi žarf ekki nema žrefaldan kvarša į viš įratugabreytileika heimshitans - žurfti sexfaldan til aš koma breytileika frį įri til įrs heim og saman. - Žessi žrjś stig sem munar eru e.t.v. hringrįsarbreytileikinn - įratugabreytingarnar žurfum viš aš skżra meš einhverju öšru en legu og uppruna hįloftavinda. 

Heildarleitnina er sjįlfsagt aš skżra meš auknum gróšurhśsaįhrifum - en įratugabreytileikinn er enn óskżršur aš fullu. - Žaš er hins vegar tilgangslaust aš reikna leitni og nota til framtķšarspįdóma. - Viš lendum fljótt ķ alls konar dellumakerķi ef ekki er varlega fariš. 

Sem dęmi mį nefna aš sé leitni beggja hitaraša reiknuš frį 1850 fįum viš śt 0,5 stig į öld fyrir heimshitann, en 1,0 stig į öld fyrir Stykkishólm. Stykkishólmsleitnin er tvöföld į viš heimshitaleitnina - Sé tķmabilinu frį 1798 bętt viš Stykkishólm lękkar aldarleitnin žar hins vegar nišur ķ 0,8 stig - žaš var tiltölulega hlżtt um skeiš framan af 19. öld. Hverning var heimshitinn į sama tķma?

Žaš er varla ešlilegt aš byrja leitnireikninga ķ lįgmarki. Ef viš byrjum hins vegar 1920 dettur aldarleitnin ķ Stykkishólmi nišur ķ 0,4 stig, en heimsleitnin magnast ķ 0,8 stig - veršur tvöföld į viš hitaleitni hér į landi. - Nś, og sé mišaš viš tķmann eftir 1965 fer Stykkishólmsleitnin upp fyrir 3 stig į öld - heldur žaš įfram?

Tķmaleitnireikningar geta skżrt gögn į żmsa vegu - og eru ekki gagnslausir - en viš skulum varast aš nota žį sem hjįlpartęki viš framtķšarspįr - framtķšin į sig sjįlf. Eins og ritstjóri hungurdiska hefur einnig oft tekiš fram įšur telur hann sveiflugreiningar sama ešlis - gagnlegar til greiningar - jś, en annars gagnslausar - nema - og žaš er mikilvęgt „nema“ - einhver aflręn skżring sé aš baki sveiflanna. Hann trśir žannig ķ blindni į bęši dęgursveiflur og įrstķšasveiflur - fellur fram og tilbišur žęr. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sindri Karl Siguršsson

Sęll.

Hér snjóar og frśin į heimilinu segir góšlįtlega aš ég hugsi betur um skógaržrestina en heimilismešlimi. Žrestirnir eru ķ framhaldinu heimilsmešlimir, eša öfugt. Burt séš frį žvķ og aš meginmįlinu: Mér finnst alveg naušsynlegt aš halda utan um męlingar į umhverfisžįttum og jafnramt tryggja aš žęr męlingar séu sambęrilegar į milli įratuga og helst alda.

Žaš sem pirrar einhverfuna ķ sjįlfum mér eru hlutir eins og breyting į męlistöšum, breyting į jaršargróšri, byggingar og annaš sem truflar klįrlega allar męlingar, hvort heldur hitastig eša śrkomu. Tölfręšilegar leišréttingar į hitagildum, aftur ķ tķmann śt frį stöšunni ķ dag, getur aldrei veriš annaš en įkvešin įgiskun śtfrį žeim forsendum sem žar eru settar. Góšar sem slķkar en ekki til aš alhęfa nokkuš um, eša hvaš? Ķ žeirri umręšu sem er um upphitun/kólnun er mišur aš hafa ekki meira af skotheldum frambęrilegum gögnum, til aš sżna fram į "žetta eša hitt".

Stykkishólmur er nokkuš ósnortinn gróšur- og byggingarlega séš, žannig aš sį męlikvarši er örugglega betri en margur annar. En hver er višmišunin žegar kemur aš framsetningu gagna? Harbour Grace į Nżfundnalandi? Eša męlistašir sem bśiš er aš flytja ótal sinnum vegna įhrifa byggšar og/eša annara žįtta?

Allt of mörg spurningamerki uppi, aš mķnu mati, til aš geta stašiš undir alhęfingum. Og skiptir žar engu hvort fariš er upp eša nišur hitaskalann. Ég er žar af leišandi einn af žeim sem fylgist vel meš en tek ekki trśarbrögš sem sjįlfsögš.

Sindri Karl Siguršsson, 29.4.2016 kl. 00:03

2 identicon

Persónulega held ég aš ešlilegri og nęrtękari skżringar eigi frekar viš en žęr sem eru settar fram hér aš ofan, og ekki nęrri eins flóknar!

Skżringin į žessum kuldatķmabilum mitt ķ hnattręnni hlżnun liggur ķ žvi hve hęgt hlżnar ķ raun. Einna sķšustu tölur sem ég sį var hlżnun upp į 0,87 stig frį žvķ um 1800 (jafnvel frį 1750 eša frį byrjun išnbyltingarinnar). Reyndar hafa komiš fram nżjar tölur um aš sķšustu tveir eša žrķr mįnušir hafi į heimsvķsu veriš einni grįšu hlżrri en mešaltölin en žaš breytir ekki stóru myndinni.

Žetta er aušvitaš engin hlżnun aš rįši og žvķ skiljanlegt aš viš finnum afskaplega lķtiš fyrir henni, sérstaklega hér į noršurslóšum.

Mįliš er einfaldlega žaš, aš allt of mikiš hefur veriš gert śr žessari hnattręnu hlżnun og slęmum afleišingum hennar. Aš baki liggur žörf vķsindamanna til aš sżna fram į mikilvęgi rannsókna sinna - og fį styrki til aš halda žeim įfram. Žaš er skiljanlegt praktķskt séš en ekki heišarlegt.

Heišarleiki er reyndar vandfundinn eiginleiki hjį fólki nśtildags.

Torfi Stefįnsson (IP-tala skrįš) 29.4.2016 kl. 08:31

3 identicon

gott gott og meira af góšu. hvaš skildi breitilegur hiti sjįvar gera ķ hita jaršar. gétur veriš aš viš séum aš fara innķ óróleikatķmabil į jöršuni. höfum haft žaš nokkuš gott mešan mašurinn hefur veriš į jöršuniskilst aš nokkur supereldfjöll séu komin į tķma vatnajökull sé komin virkt tķmabil ymis önnur fjöll komin į tķmma. sem mun breita vešurfari til skams tķmma hér į landi. skildi holuhraun hafa breit vešri nęst sér. skildi mašur žurfa panta far į 1.farķmi į henni botnķju til canada  

kristinn geir steindórsson briem (IP-tala skrįš) 29.4.2016 kl. 10:43

4 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Ég žakka Trausta fyrir fróšlegan pistil og einnig žeim sem skrifa skynsamlegar athugasemdir hér fyrir ofan.

Umręšuefniš er bżsna fróšlegt og fęr mann til aš velta hlutunum fyrir sér.

Mig langar til aš benda į rśmlega vikugamalt stutt erindi Dr. Richards Siegmund Lindzen prófessors emeritus viš hinn žekkta hįskóla MIT, en hann er mešal žekktustu nślifandi loftslagsfręšinga.  Hann talar af skynsemi žykir mér į žessum 5 mķnśtum.  Jaršbundinn mašur og skynsamur eins og Trausti:

What Do Scientists Say?
Climate change is an urgent topic of discussion among politicians, journalists and celebrities...but what do scientists say about climate change? Does the data validate those who say humans are causing the earth to catastrophically warm? Richard Lindzen, an MIT atmospheric physicist and one of the world's leading climatologists, summarizes the science behind climate change.

https://www.youtube.com/watch?v=OwqIy8Ikv-c

Įgśst H Bjarnason, 29.4.2016 kl. 11:43

5 identicon

Takk fyrir fróšlegan pistil Trausti. Mér finnst eins og margt fólk geri lķtiš śr hitabreytingum upp į hįlfa til eina grįšu. Kannski śt af žvķ aš hitabreytingar eru ekki settar ķ samhengi viš hvaš gerist til aš mynda ķ gróšur-og dżrarķkinu. Hver eru įhrifin af 0,5 - 1,0 grįšu hitahękkun į okkar landi? Ef žessi hitahękkun er į vaxtatķma gróšurs žį fęrast gróšurmörk ofar ķ fjöll um tugi metra. Ef til er hęgt aš plęgja og sį korni viku til 10 dögum fyrr. Hęgt aš hafa kżr į beit hįlfum mįnuši lengur. Svona atriši geta skipt höfušmįli t.a.m. fyrir landbśnaš og einnig sjįvarśtveg žegar sušlęgar tegundir flytja sig noršar. 

Hjalti Žóršarson (IP-tala skrįš) 29.4.2016 kl. 13:06

6 Smįmynd: Ómar Bjarki Kristjįnsson

Eg verš aš segja, - aš žaš er aveg ķtrślegt aš lesa žessi komment.  Ótrślegt.  Bendir ekki til aš neinn kommentahöfundur hafi lesiš pistilinn mjög vel allavega.

Almennt um glóbal hlżnun aš mešaltali, - aš žį er um 1 grįšu hlżnun į 100-150 įr afar mikiš.  

Gróšuhśsakenningin er vel žekkt og žaš aš hiti aš mešaltali glóbalt hafi aukist um 1 grįšu frį išnbyltingu, - er grķšarlega alarming fyrir framtķšina!

Vegna žess aš viš vitum aš mannskepnan hefur haldiš įfram og heldur įfram aš setja gróšurhśstegundir śtķ loftiš.

Žaš er ekki eins og žetta séu einhver geimvķsindi.

Žaš er engu lķkara en fólk hafi aldrei fariš ķ grunnskóla og lęrt um Gróšurhśsakenninguna.

Gróšurhśsakenningin var kennd ķ 9. bekk žegar eg var ķ grunnskóla, - og žaš er langt sķšan.

Ómar Bjarki Kristjįnsson, 29.4.2016 kl. 13:33

7 Smįmynd: Gušmundur Hrafn Jóhannesson

Žetta er įhugaveršur pistill, mér varš hugsaš til greinar sem ég rakst į nżveriš, byggš į rannsókn frį Bresku vešurstofunni žar sem kom fram aš įrlegš vaxtartķmabil į miš-Englandi hefur lengst um mįnuš (29 daga) į 10 įra tķmabili. žetta finnst mér meš ólķkindum, en samkvęmt žvķ sem žś segir er slķks ekki aš vęnta į Ķslandi vegna stašsetningu og nįlęgšar viš önnur vešurkerfi, hafķs o.ž.h.? Žaš er raunar tekiš fram aš žessi breyting sé tvķeggjaš sverš fyrir landbśnaš ķ Englandi. Er eitthvaš til hlišstętt śr ķslenskum langbśnaši eša gróšrarašstęšum yfirleitt (garšagróšri o.ž.h.)? Til aš byrja meš er lķklega ekki hęgt aš skilgreina upphaf vaxtartķma į sama hįtt og ķ Endlandi, ž.e. žegar hitastig er yfir 5 grįšur samfellt ķ 5 daga..., er til slķk skilgreining fyrir Ķsland?

http://www.carbonbrief.org/englands-growing-season-now-almost-a-month-longer-says-met-office

Gušmundur Hrafn Jóhannesson, 29.4.2016 kl. 17:31

8 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

 Trausti žakka greinina. Įgśst žakka góšar upplżsingar en žetta og nęsta Utube eru góš fyrir alla skeptķska. Žaš vęri gaman ef žś Trausti segšir hvaš žś héldir persónulega eins og žessir U tube fręšingar. Ómar viš vitum öll aš gróšurhśs eru af hinu góša en hversvegna telur žś gróšurhśsa įhrif slęm.

Heldur žś aš žaš sé bara eitt vešurkerfi į žessum hnetti. Žaš er bśiš aš hręra upp ķ skólakrökkum sķšustu tugi įra svo žau eru eins og róbótar ķ hugsun og žaš var gaman aš einn aš žessum ķ U tśpunni er stofnandi Greenpeace en hann gefir skķt ķ žessi vķsindi er hann segir ekki hęgt aš kalla vķsindi.

Ég segi gefum žessu frķ ķ einhver žśsund įr og eša gleymum žessu alveg og njótum lķfsins į stórum jeppum og étum baunir og nautakjöt. 

Valdimar Samśelsson, 29.4.2016 kl. 17:56

9 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Til gagn og gamans

https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=iEPW_P7GVB8

Valdimar Samśelsson, 29.4.2016 kl. 18:09

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg111119c
  • w-blogg111119b
  • w-blogg111119a
  • w-blogg04119a
  • w-blogg031119a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.11.): 133
  • Sl. sólarhring: 177
  • Sl. viku: 1552
  • Frį upphafi: 1850157

Annaš

  • Innlit ķ dag: 116
  • Innlit sl. viku: 1338
  • Gestir ķ dag: 102
  • IP-tölur ķ dag: 94

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband