Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2014

Vik ķ viku (eša rśmlega žaš)

Evrópureiknimišstöšin sendir tvisvar ķ viku frį sér spįr um vešurlag fjórar vikur fram ķ tķmann. Spįr žessar eru oftast nęr vęgast sagt torręšar og felast ķ hrśgu af allskonar vikum frį enn torręšari mešaltölum (eins gott aš fara ekki aš žvęlast žar um velli).

En viš skulum samt kķkja į kort ķ žessum dśr. Žaš er ķ sjįlfu sér sįraeinfalt aš gerš. Tķu daga spįin frį hįdegi ķ dag (fimmtudag) er tekin og mešalsjįvarmįlsžrżstingur alls spįrtķmabilsins reiknašur. Til aš aušvelda tślkunina er vik frį mešalžrżstingi 1981 til 2010 jafnframt reiknaš - į sama hįtt og į kortum sem viš höfum litiš į og įttu viš fortķš - en ekki framtķš eins og hér er gert.

w-blogg140214a 

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar (grįar) į 2 hPa bili, en vikin eru lituš. Žau eru blį žar sem žrżstingi er spįš undir mešallagi nęstu tķu daga en bleikleit žar sem bśist er viš aš žrżstingur verši yfir mešallagi. Viš sjįum strax aš žrżstingur į enn aš vera lįgur yfir Bretlandseyjum, 20 hPa undir žvķ žar sem mest er. Hér į landi į žrżstingur aftur į móti aš vera nęrri mešallagi febrśarmįnašar, en ķviš yfir mešallagi yfir Gręnlandi.

Kannski aš viš fįum aš sjį hęš yfir Gręnlandi og sķgilda noršaustanįtt meš hęšarbeygju hér į landi. Af vikabrattanum mį rįša aš viš eigum enn aš bśa viš noršaustanįttarauka - jįkvętt vik er noršvestan viš land en neikvętt sušaustan viš.

Viš vitum svosem vel hvernig sķgild noršaustanįtt er - en hvaš segir žetta um vešur einstaka daga? Žaš er ekki gott aš rįša ķ žaš - en kannski mį giska į aš vešriš verši enn um hrķš ķ svipušu fari og veriš hefur žótt einstakar lęgšir fęri okkur allt annaš vešur en véfréttin gefur hér ķ skyn. Jś, žrżstingur er žó hęrri og sveigjan önnur.


Minnihįttar (?) skipulagshlišrun?

Lęgšir halda įfram aš berja Bretlandseyjar. Viš höfum sloppiš nokkuš vel - nema hvaš óvenjuśrkomusamt hefur veriš um landiš austanvert. Allan žennan tķma hefur mikiš hįloftalęgšardrag legiš til austurs fyrir sunnan land og lengi vel var drjśgur hęšarhryggur viš Noršur-Noreg og Svalbarša. Žessi kerfi héldu viš sušaustanįtt yfir öllu kaldastrķšshafinu žannig aš kalt loft sem viš ešlilegar ašstęšur finnur sér framrįs mešfram Austur-Gręnlandi hefur oršiš aš fara annaš.

Nś viršist ętla aš verša minnihįttar skipulagsbreyting į svęšinu. Minnihįttar segjum viš vegna žess aš žetta hefur frekar į sér yfirbragš žess sem er aš hagręša sér ķ sętinu heldur en žess sem er viš žaš aš standa upp. - En samt. Lķtum į spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į föstudag (14. febrśar).

w-blogg130214a 

Sjį mį jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins merktar ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar) og lagšar til į 6 dam bili. Litafletir sżna žykktina en hśn sżnir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna er viš 5280 metra. Aš undanförnu höfum viš żmist veriš ķ dekksta gręna litnum eša žeim ljósasta blįa.

Skilin į milli fyrsta og annars blįa lits liggja um Ķsland og ekki er sérlega langt ķ žrišja blįa litinn. Ķ honum er žykktin į milli 5100 og 5160 metrar. Žar er heišarlegur vetrarkęla - hiti undir mešallagi įrstķmans. Nęšingurinn er žį kaldur, lygni og birti upp getur frost oršiš bżsna hart inn til landsins. En alvöruvetur - žar sem frost er um nęr allt land žótt vindur sé byrjar viš 5100 metra - į fjórša blįa lit. Žį er kalt viš strönd og ķ sveitum. Žessi fjórši blįi litur er aš sögn reiknimišstöšva ekkert į leiš til okkar.

Kortiš sżnir samt noršanįtt ķ 500 hPa į svęšinu milli Ķslands og Jan Mayen - mjög veik hęš er yfir Scoresbysundi og lęgš undan vesturströnd Noregs. Žetta er į föstudag og aum noršanįttin į aš standa ķ rśma tvo daga įšur en vindur snżst aftur til sušurs og sušausturs. Žaš ręšst svo ķ nęstu viku hvort hann kemur sér enn og aftur fyrir ķ janśarsętinu. Nż veik fyrirstaša gęti nefnilega myndast aftur - og allt hrokkiš ķ nįkvęmlega sama far.


Af fyrsta žrišjungi febrśar (rśmum)

Viš skulum lķta į stöšu mįnašarins į nokkrum vešurstöšvum.

įrmįndagafjmhitivikśrkśrkvikžrżstžrżstivik
20142112,512,1410,5-24,4978,5-25,4Reykjavķk
20142111,431,431,3-28,7982,2-21,8Stykkishólmur
20142110,611,0770,344,3986,8-17,3Bolungarvķk
20142111,212,6564,853,0984,2-21,4Akureyri
20142112,871,56101,860,4981,8-24,1Dalatangi
20142113,652,9696,963,3979,6-27,3Höfn ķ Hornafirši

Hér eru mešaltöl (og summa) fyrstu 11 dagana. Vikin eru mišuš viš mešaltal sömu daga įranna 2004 til 2013. Hitavikin eru enn mikil, mest er hitavikiš į Höfn ķ Hornafirši rétt tęp 3 stig, en minnst vestur ķ Bolungarvķk, rśmt 1 stig. Lķklega sķgur hitinn nokkuš nęstu daga - sérstaklega į laugardaginn. Um atburšarįs eftir žaš eru spįr mjög ósammįla.

Śrkomunni er misskipt. Hśn hefur męlst ašeins 1,3 mm ķ Stykkishólmi - samt varla įstęša til aš fara ķ saumana į metum ķ bili. Ķ Bolungarvķk er śrkoman hins vegar komin 44 mm fram śr mešallagi. Žaš er žaš mesta į sama tķma žau rétt tęp 20 įr sem žar hefur veriš samfellt męlt. Śrkoman er einnig langt yfir mešallagi į Akureyri, Dalatanga og Höfn.

Loftžrżstingur er sérlega lįgur, vikiš er stęrst į Höfn en minnst ķ Bolungarvķk. Af tölunum mį rįša aš um 10 hPa aukanoršaustanįtt hafi veriš žessa 11 fyrstu daga - mišaš viš mešaltal įranna sem undir liggja 2004 til 2013.

Fyrir nokkrum dögum litum viš į kort sem sżndi mešalloftžrżsting ķ janśar og vik frį mešaltalinu 1981 til 2010. Hér aš nešan er įmóta kort sem sżnir mešalžrżsting og vik dagana 2. til 11. febrśar. Žeir sem bera vilja kortin saman sjį fljótt aš janśarįstandiš hefur haldiš įfram lķtiš breytt. Žó hefur jįkvęša vikiš noršur ķ höfum heldur slaknaš.

w-blogg120214a 

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar en vikin sżnd ķ lit. Vikiš er mest rétt noršvestan viš Ķrland, 35,9 hPa. Žaš er trślega ekki fjarri allsherjarmeti į žeim slóšum - en nęstu 10 daga į žrżstingur aš hękka. Žrįtt fyrir žaš heldur aukanoršaustanįttin į Ķslandi įfram aš nuša.


Enn sama

Į morgun (žrišjudaginn 11. febrśar) fer enn ein uppgjafalęgšin til noršurs fyrir vestan Skotland og sķšan til noršvesturs og vesturs fyrir sunnan land į mišvikudag og fimmtudag. Um leiš heršir heldur į vindi, sérstaklega um landiš noršvestanvert. Kalda loftiš viš Noršaustur-Gręnland heldur į móti hlżrra lofti śr austri og sušaustri. En žetta er samt enginn kuldi.

Viš lķtum į 925 hPa-spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl. 12 į hįdegi į mišvikudag.

w-blogg110214a 

Jafnhęšarlinur eru heildregnar į 20 metra bili. Žaš er 380 metra lķnan sem liggur nęst Reykjavķk. Ķ žeirri hęš er žrżstingur 925 hPa. Litir sżna hita ķ fletinum - kvaršinn til hęgri batnar mjög sé myndin stękkuš. Frostlaust er ķ 925 hPa yfir Sušvesturlandi.

Hefšbundnar vindörvar sżna vindstefnu og vindhraša. Mikill strengur er į milli Vestfjarša og Gręnlands og nęr inn į Vestfirši og aš žvķ er viršist sušur į Breišafjörš og austur meš Noršurlandi. Annars er vindur skaplegur.

Viš tökum ekki mark į hita yfir Gręnlandi sjįlfu, en rétt noršan viš Scoresbysund er kalt loft, frostiš žar er meira en -12 stig. Žaš telst reyndar ekki kalt į žessum įrstķma og enn er langt ķ mjög kalt loft. En hitabrattinn ķ Gręnlandssundi er drjśgur og bżr til mikinn vind.

Hugsanlegt er aš noršaustanįttin gangi nišur į ašfaranótt laugardags eša į laugardaginn og žį gęti hiti dottiš nišur um hrķš. Annars er žaš eins og alltaf er: Žar sem léttir til og lęgir kólnar hratt inn til landsins sé blöndun aš ofan hęg eša lķtil.

Žess mį geta aš hiti hefur žaš sem af er mįnušinum veriš 2,6 stigum ofan viš mešallag sķšustu tķu įra ķ Reykjavķk, en 3,1 ofan viš į Akureyri. Vikin eru ašeins minni viš Breišafjörš og į Vestfjöršum.

Žrišjudagurinn 10. var fyrsti dagur mįnašarins meš landsmešalhita ķ byggš undir frostmarki. Ekki hefur enn frosiš ķ Vattarnesi žaš sem af er įri.


Órįšinn éljabakki

Órįšinn éljabakki hefur ķ dag veriš į sveimi skammt sušvestur af landinu - enn ein tilraun sóknar vestanloftsins ķ įtt til landsins og sennilega enn misheppnašri heldur en įšur.

Spįr hafa žó veriš aš gefa śr og ķ meš žaš aš hann nįi inn yfir Reykjanes į mįnudag (10. febrśar) og satt best aš segja getur ritstjórinn ekki frekar en venjulega veriš meš einhverjar uppįstungur žar um. Vešurstofan er lķka lošin - en žar er žó fylgst nįiš meš mįlum frį mķnśtu til mķnśtu - sem hungurdiskar gera ekki.

En lķtum į mynd vešursjįrinnar į Mišnesheiši į mišnętti (sunnudagskvöld).

w-blogg100214b 

Litirnir sżna įgiskaša śrkomuįkefš - mest 2 til 3 mm į klukkustund. Žaš er ekki mikiš en samt.

En lesendur geta fylgst meš sjįlfir į ratsjįrsķšu į vef Vešurstofunnar.


Af röstinni

Ķ vešurfréttum frį śtlöndum er sķfellt veriš aš tuša um žaš sem žar er kallašthe jet stream, žotufljótiš - meš įkvešnum greini. Įkvešni greinirinn gerir žaš sem greinar gera, greinir žetta įkvešna fljót frį öšrum slķkum - žau eru fleiri. Ritstjóri hungurdiska notar alltaf ķslenska oršiš röstsem žżšingu erlenda hugtaksins, en aftur į móti oršiš skotvindur um žaš sem alžjóšlega er kallaš jet streak, kjarnasvęši rastarinnar - žar sem hśn er öflugust.

Vindur er strķšur ķ röstinni (rétt eins og straumur ķ röstum į sjó) - žar sjįst jafnvel 100 m/s. Hśn er öflugust ķ kringum vešrahvörfin - en nišur śr henni liggja oft hallandi hes ķ įtt til jaršar. Žau sjįst vel į žeim 500 hPa-noršurhvelskortum sem ritstjórinn heldur hvaš mest upp į.

En vešrarastirnar eru sumsé fleiri, sé vafi um hverja žeirra er įtt neyšast menn til žess aš greina žęr frekar - og bęta oršinu polarframan viš jet stream, the polar jet stream. Hér kemur žį aš įkvešnum vandręšum varšandi ķslenska žżšingu - en mešan ekki finnst betra orš skulum viš tala um heimskautaröst, eša žį noršurslóšaröst(a-iš į enda heimskauta- fer reyndar ķ taugarnar į ritstjóranum - en žaš er svo margt sem gerir žaš).

Noršurslóšaröstin rįfar oftast um langt frį heimskautum og er oftast ekkert sérstaklega polar heldur ef śt ķ žaš er fariš. Žaš er ekkert mjög oft sem hśn liggur yfir Ķsland eša ķ nįgrenni landsins. Žess vegna hefur hśn aldrei veriš neitt uppįhalds ķ ķslenskum vešurfréttum - tępast aš vešurfréttaneytendur hafi nokkru sinni rekist į hana.

Hśn kemur žess meira viš sögu į sušlęgari breiddarstigum og sker śr um vešur. Ķ Bandarķkjunum skiptir mjög miklu mįli hvoru megin garšs veriš er į vetrum, noršan eša sunnan viš. Ķ Evrópu skiptir hins vegar mestu mįli aš į jöšrum rastarinnar verša til öflugar lęgšir sem berast sķšan meš henni inn yfir Evrópu.

Žannig hefur įstandiš ķ Vestur-Evrópu veriš nś um langa hrķš og sér ekki lįt į. Kortiš hér aš nešan sżnir vind ķ 300 hPa-hęš um hįdegi į sunnudag (9. febrśar) ķ kringum mestallt noršurhvel.

w-blogg090214a 

Vanir įtta sig strax į kortinu en žar sżna litlar örvar vindstefnu en litir vindstyrk. Einnig mį sjį jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl - sé žrżstingur 980 hPa eša nešar. Viš sjįum nęr samfellda röst allt vestan frį Kyrrahafi austur um Bandarķkin og til Spįnar. Svipuš staša hefur veriš uppi lengst af frį žvķ fyrir jól hérna Atlantshafsmegin.

Yfir Noršur-Afrķku og austur um Asķu er lķka röst. Žetta er lķka noršurslóšaröst - en žó er žetta sennilega hes nišur śr hvarfbaugsröstinni (sub-tropical jet stream) sem er öflugust ašeins ofar - vešrahvörfin eru mun hęrri viš jašar hitabeltisins. Į vetrum renna rastirnar tvęr aš miklu leyti saman yfir Austur-Asķu - žar eru skotvindar oftast öflugastir (fyrir utan myndina).

Sś hugmynd hefur skotiš upp kollinum aš samskipti noršurslóša- og hvarfbaugsrastanna Atlantshafsmegin ķ heiminum geti veriš meš öšrum hętti heldur en nś er. Steli hvarfbaugsröstin systur sinni fęrist lęgšagangur enn sunnar en hér er sżnt - žį breytist sś sérstaka (en varla naušsynlega) staša aš vestanvindabeltiš viš jörš sé einmitt į hagstęšasta staš - eins og nś er.

Syšri staša getur lokaš Golfstrauminn (Noršur-Atlantshafsstrauminn) af - žannig aš lķtiš af honum komist noršur fyrir 50. breiddarstig. Hvaš žį? Sömuleišis getur veriš óheppilegt aš meginįs vestanvindabeltisins fari noršur fyrir Nżfundnaland (į žvķ er trślega minni hętta) žvķ lóšrétt hringrįs Noršur-Atlandshafs gęti žį raskast - en hvernig? 

Lįtum nś af vitleysunni (eša hvaš)?

Annaš: Ķ dag (laugardaginn 8. febrśar) kom upp sś skemmtilega staša aš Önundarhorn undir Eyjafjöllum skilaši bęši lęgsta lįgmarki landsins ķ byggš og hęsta hįmarkinu.

Sjį višhengiš.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Af įstandinu ķ heišhvolfinu snemma ķ febrśar

Žaš er um žaš bil mįnušur sķšan fjallaš var um įstandiš ķ heišhvolfinu hér į hungurdiskum. Rétt er aš lķta į stöšuna nś, viku af febrśar.

Nś veršur aš jįta aš ritstjórinn hefur ekki veriš nógu duglegur viš aš fletta daglegum hįloftakortum sem hįskólinn ķ Berlķn gaf śt į įrum įšur. Žetta hefur žęr afleišingar aš hann į erfitt meš aš meta hversu óvenjuleg stašan į 30 hPa-korti dagsins er ķ langtķmasamhengi. En hśn er alla vega ekki sś algengasta ķ janśar og febrśar.

w-blogg080214a

Hér mį sjį mestallt noršurhvel - skautiš er rétt ofan viš mišja mynd. Viš erum ķ 30 hPa-fletinum sem er nś ķ 22 til 24 km hęš (merkingar eru ķ dekametrum). Litafletir sżna hitann, fjólublįi liturinn markar -82 stig, en sį brśnasti markar um -50 til -46 stiga frost. Kortiš batnar mjög viš stękkun.

Hringrįsin er mjög aflöng og lęgšarmišjur tvęr (gleraugnalęgšir). Auk žess eru tvö myndarleg hįžrżstisvęši į kortinu. Žessi staša er bśin aš vera svipuš ķ nęrri žvķ mįnuš. Eiginlega svipašan tķma og mesta hringrįsarröskunin į noršurhveli hefur stašiš. Žaš er mjög lķklegt aš tengsl séu į milli - en ekki gott aš segja ķ hverju žau nįkvęmlega felast.

Einhvern veginn hefur mašur bśist viš žvķ aš hringrįsin skiptist alveg ķ tvennt og eyšileggist sķšan svipaš og geršist snemma ķ janśar ķ fyrra - en sś skipting hefur lįtiš į sér standa. Svona kaušaleg getur leti ritstjórans veriš - aš koma sér ekki ķ žaš aš fletta žessum tķužśsund kortum. En langtķmatölur segja aš ólķklegt sé aš algjört hringrįsarnišurbrot meš skyndihlżnun eigi sér staš tvö įr ķ röš - sś reynsla liggur alla vega fyrir.

En žótt žetta gleraugnaįstand heišhvolfsins sé skrżtiš er žaš samt allt öšru vķsi (og mun ešlilegra) heldur en var į sama tķma ķ fyrra - viš skulum rifja žaš upp į korti til aš geta rétt tilfinningalega slagsķšu įstandsmatsins af.

w-blogg080214b 

Stašan ķ fyrra gęti nęrri žvķ veriš į annarri plįnetu - svo ólķkt er hśn stöšunni nś. Lęgšin er žarna ašeins aš nį sér eftir algjört nišurbrot janśarmįnašar - en hśn nįši sér aldrei alveg žaš sem eftir lifši vetrar.

En hvaš svo? Nś bregšur svo viš aš spįr segja aš hęšin yfir Austur-Sķberķu eigi aš slakna - en jafnframt į lęgšaraugaš til vinstri aš vaxa töluvert į kostnaš žess til hęgri (sem er öflugra ķ dag). Hvort žetta eru einhver merki um aš sś óvenjulega staša sem viš erum ķ nišri ķ vešrahvolfinu sé aš breytast vitum viš ekki. En ešlilegt įstand ķ febrśar felst annaš hvort ķ lęgšagangi yfir Ķsland - eša kaldri noršanįtt en ekki eilķfri Bretlandseyjalęgš og hlżindum ķ noršurhöfum eins og nś.


Žrżsti- og hęšarvikin stóru

Eins og fjallaš var um į žessum blöšum fyrir nokkrum dögum var lofthringrįs viš noršanvert Atlantshaf sérlega óvenjuleg ķ janśar (og žaš sem af er febrśar). Viš lķtum nś į kort sem sżna žetta vel. Gögnin eru fengin frį evrópureiknimišstöšinni, kortin eru śr smišju Bolla Pįlmasonar kortageršarmeistara į Vešurstofunni.

Fyrst er žaš sjįvarmįlsžrżstingurinn og vik frį mešaltali. Mišaš er viš tķmabiliš 1981 til 2010.

w-blogg070214a 

Žaš er hiš hefšbundna N-Atlantshafskort sem liggur undir - og ef rżnt er ķ kortiš sjįst śtlķnur landa vel. Kortiš žolir talsverša stękkun. Heildregnar grįar lķnur sżna mešalsjįvarmįlsžrżsting janśarmįnašar, en litafletir sżna vikin. Į blįu svęšunum er žrżstingur undir mešallagi en yfir žvķ į žeim raušu. Stęrsta neikvęša vikiš er beint vestur af Skotlandi - žar er žrżstingur um 20 hPa undir mešallagi, en stęrsta jįkvęša vikiš er milli Noršur-Noregs og Svalbarša um 17 hPa yfir mešallagi.

Samtals bęta vikin 37 hPa viš austanįttina į svęšinu. Eins og nefnt var ķ pistli fyrir nokkrum dögum er žessi aukaaustanįtt yfir Ķslandi ekki alveg dęmalaus - hśn var svipuš eša lķtillega meiri ķ janśarmįnušum įranna 1943 og 1948. Annars eru žessi vik svo stór og yfiržyrmandi aš žau rśmast varla į kortinu, žaš tįknar aš ķ janśar hefur vestanvindabeltiš yfir N-Atlantshafi veriš verulega raskaš. 

Žaš sést lķka vel į korti sem sżnir vik ķ 500 hPa-fletinum ķ janśar.

w-blogg070214b

Vikin eru hér sķst minni. Reyndar hefur aldrei svo vitaš sé veriš jafn mikil aukaaustanįtt ķ heilum mįnuši ķ hįloftunum yfir Ķslandi. Venjulega er įkvešin sušvestanįtt rķkjandi ķ janśar en hér er įttin af sušaustri eša austsušaustri.

Jįkvęša vikiš er ķ hįmarki nyrst į kortinu, yfir 200 metrar - žaš neikvęša er um 190 metrar. Jįkvęša vikiš er svo stórt aš žaš minnir helst į žau vik sem myndarlegar og žaulsetnar fyrirstöšuhęšir gefa af sér. Viš ręddum nokkrum sinnum um žessa fyrirstöšu ķ pistlum ķ janśar - en hśn var aldrei mjög stór eša sterk mišaš viš žaš sem mest veršur. Hins vegar var hśn svo rękilega žaulsetin aš hśn skilur eftir sig mestu austanįtt viš Ķsland sem vitaš er um - og nęsthęsta janśarhita į Teigarhorni frį 1873. Žetta var aldeilis lśmskt.

En nś viršist jįkvęša vikiš vera aš žokast austar - en žaš neikvęša situr eftir - alla vega ķ viku til višbótar. Hver stórlęgšin į fętur annarri gengur inn į Bretland śr vestri - og stöšvast žar. Žegar lęgširnar eru aš stöšvast og fara aš grynnast breiša žęr śr sér og viš fįum röš śrkomubakka yfir okkur śr sušaustri. Spurningin er hversu lengi žetta hlżja loft śr sušaustri getur haldiš kaldri noršanįtt ķ skefjum žegar hęšin er aš hörfa. Viš sjįum hvaš setur.


Alaska og Svartahaf

Mestu hlżindin ķ Alaska viršast vera bśin - aš minnsta kosti ķ bili. Viš lķtum hér aš nešan į kvešjustund žeirra. Auk žess gjóum viš augum til Svartahafsins ķ tilefni ólympķuleikanna.

Hlżindin ķ Alaska hafa veriš meš nokkuš öšrum hętti en hér į landi. Hér er ašalįstęšan sérlega žrįlįt en tiltölulega hlż austanįtt ķ óvenju lįgum loftžrżstingi. Žaš aš žrżstingur hefur veriš lįgur tįknar aš lęgšabeygja hefur veriš į žrżstisvišinu mestallan austanįttartķmann - loftiš hefur žar af leišandi ekki veriš af norręnum uppruna. Žaš hefur hins vegar dvališ yfir hlżjum sjó sunnan viš land sem sveigt hefur ķ töluveršri kreppu kringum lęgšarmišju, fyrst austur fyrir en sķšan til vesturs yfir okkur. Hefši žrżstingur veriš hįr - eša ķ mešallagi er mun lķklegra aš austanįttin hefši ķ sķfellu fęrt okkur loft aš noršan (hęšarbeygja).

Ķ Alaska hefur stašan veriš žannig aš žar hefur lengst af rķkt mjög öflugur hęšarhryggur ķ hįloftunum - hlżtt loft sem żmist er komiš langt aš sunnan eša hefur hlżnaš ķ miklu nišurstreymi į leiš śr sušri. Hęšarhryggurinn er nś „aš toppa“ - eins og nś er gjarnan tekiš til orša. Grķšarleg hįloftahęš er yfir svęšinu - en viršist nś gefa eftir. Lķtum į spį evrópureiknimišstöšvarinnar um 500 hPa hęš og žykkt um hįdegi į föstudag.

w-blogg060214a 

Žaš tekur smįtķma aš nį įttum. Ör bendir į noršurskautiš og austasti hluti Sķberķu er undir hęšarmerkinu. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Hęšin er um 5770 metrar ķ mišju - žetta er meš žvķ mesta sem gerist svona noršarlega. Viš sjįum grķšarlegan noršanstreng yfir Alaska vestanveršu - vestan viš mjög krappa hįloftalęgš sem er į leiš sušur og śt į Alaskaflóa. Svona stöšu viljum viš ekki sjį hér į landi - ofsavešur af noršri viš brött fjöll og blindhrķš į lįglendi.

Žykktina mį rįša af litunum - hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Į öllu gręna svęšinu er óvenjuhlżtt - en kalt er ķ lęgšinni kröppu. Žetta er žó ekki svo mjög kalt loft mišaš viš žaš sem oft er į žessum slóšum ķ febrśar. Viš getum tališ okkur nišur ķ fjórša blįa lit, en ķ honum er žykktin į milli 5040 og 5100 metrar. Ef hęšin legšist aftur yfir į eftir lęgšardraginu vęri žaš vel sloppiš ķ jafnmikilli noršanįtt - en reiknimišstöšin gerir hins vegar rįš fyrir žvķ aš hśn falli saman į nokkrum dögum og nęsta lęgšardrag komi žykktinni vel nišur fyrir 5000 metra - alvörukulda.

Žessar breytingar viš Alaska munu raska hringrįs į öllu noršurheimskautssvęšinu - kannski verša einhverjar breytingar hér į landi ķ framhaldi af žvķ. Žęr breytingar munu - ef af veršur - taka nokkurn tķma. Viš fylgjumst meš žvķ sķšar.

En lķtum lķka til sušausturs - žannig aš viš getum séš hvernig hįloftastraumum er hįttaš ķ kringum Svartahaf (og mun stęrra svęši). Kortiš gildir į sama tķma og kortiš aš ofan - um hérlent hįdegi į föstudag. Žaš sżnir lķka hęš og žykkt 500 hPa-flatarins.

w-blogg060214c 

Litli rauši krossinn er settur nęrri Sotsji - ólympķuborginni. Ķsland sést alveg eftst į myndinni. Hér er allt meš mildari hętti en yfir Alaska - jafnhęšarlķnur mjög gisnar og engar stórar lęgšir eša hęšir - nema kuldapollur noršur af Aralvatni. Žykktin yfir Sotsji er eins og snemmsumars hér į landi (og viš strönd Noršur-Sķberķu į kortinu aš ofan).

Žetta er allt eins og veriš hefur um langa hrķš. Hįloftalęgšir og lęgšardrög koma śr vestri yfir Bretlandseyjum en brotna žar og mynda veikan hęšarhrygg - sem stöku sinnum hefur oršiš aš veikri fyrirstöšuhęš - mjög ólķkri hęšarskrķmslinu į Alaskakortinu. Žó veršur aš segja aš hryggurinn er ašeins aš hörfa til austurs sem gefur kaldara lofti śr noršri meiri möguleika hér en veriš hefur.

Nęstu vikuna eša svo munu grunn hįloftalęgšardrög og veikir hryggir berast til austurs um Svartahaf. Hlżindi verša viš ströndina - og frostlausu er spįš ķ 1500 metra hęš nęstu vikuna. Vonandi verša hlżindin ekki til vandręša - eins og var um tķma į olympķuleikunum ķ Vancouver. En svo er aš sjį aš ekki séu nein sérstök illvišri į leišinni į leikana.


Austanįttin óvenjulega (mest fyrir nördin)

Nś hefur komiš ķ ljós aš nżlišinn janśar rašast mešal mestu austanįttamįnaša sķšustu 140 įra. Hér eru žrenns konar męlingar lagšar til grundvallar röšunar. Ķ fyrsta lagi er fundinn munur į mešalmįnašarloftžrżstingi ķ Vestmannaeyjum og į Akureyri. Žessi męlitala er til allt aftur til įrsins 1877 (fyrsti janśarmįnušurinn ķ röšinni er 1878). Žvķ meiri sem munurinn er - žvķ meiri er austanįttin.

Žarna er janśar 2014 ķ žrišja efsta sęti (austanmegin), ašeins janśarmįnušir įranna 1943 og 1948 slį hann śt.

Ķ öšru lagi er mešalvigurvindįtt janśarmįnašar reiknuš. Žeir reikningar nį aftur til janśar 1949. Enginn slęr 2014 śt į öllu tķmabilinu ķ keppnisgreininni.

Ķ žrišja lagi er reiknašur munur į loftžrżstingi į 60°N og 70°N - hann segir til um žrżstivind yfir Ķslandssvęšinu. Viš njótum hjįlpar evrópureiknimišstöšvarinnar og amerķsku vešurendurgreiningarinnar. Greiningin nęr aftur til 1871 - en er ekki įreišanleg fyrstu įratugina. Hér skżst janśar 2014 upp į milli 1943 og 1948, sį sķšastnefndi er į toppnum sem fyrr.

Aš auki lķtum viš lķka į bratta 500 hPa-hęšarsvišsins milli sömu breiddarstiga - en hann segir okkur til um rķkjandi vinda ķ mišju vešrahvolfinu. Žar var austanįttin ķ janśar svo mikil aš ritstjórinn hrökk viš žegar hann sį töluna - langt, langt ofan viš nęstmestu hįloftaaustanįttina ķ janśar 1948 og sķšan 1974. Ašeins einn mįnušur į öllu tķmabilinu var meš višlķka austanįtt (en žó ašeins minni). Žaš var desember 1978. Vešurreynd žess mįnašar var hins vegar mjög ólķk janśar nś - eins og forgömul vešurnörd muna. Desember 1978 var undanfari kuldaįrsins mikla, 1979.

Śt frį bratta žrżstisvišs viš jörš og bratta hįloftasvišsins er aušvelt aš reikna bratta žykktarsvišsins. Bratti žess segir til um hversu mikill hitamunur er į milli 60°N og 70°N. Ķ ljós kemur aš hann var mun minni en aš mešaltali nś ķ janśar - en ekkert nįlęgt meti.

Jį, janśarmįnušur var sannarlega óvenjulegur aš žessu sinni og febrśar byrjar ķ svipušum farvegi.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg191119b
  • w-blogg191119a
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.11.): 265
  • Sl. sólarhring: 318
  • Sl. viku: 2188
  • Frį upphafi: 1852497

Annaš

  • Innlit ķ dag: 241
  • Innlit sl. viku: 1857
  • Gestir ķ dag: 229
  • IP-tölur ķ dag: 222

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband