Laufskemmdavešriš ķ maķ 1956

Trjįgróšur lķtur nś illa śt vķša um landiš vestanvert, svo illa aš óvenjulegt veršur aš telja. Aspir og żmsar vķšitegundir hafa oršiš sérlega illa śti. Įstęšuna mį nęr örugglega rekja til vestanillvišra sem gerši um og eftir 20. maķ ķ vor. Žau voru óvenjuhörš mišaš viš vindįtt og įrstķma, sérstaklega žaš sem gerši žann 23. Noršanillvišri eru talsvert algengari. Lķklega hefur žetta veriš afskaplega óheppilegur tķmi vegna žess aš laufgun var einmitt aš eiga sér staš. Ķ kringum okkur er nś harla torkennileg mynd - óraunveruleg į żmsa lund - lauflķtil tré, en vel žroskaš gręngresi undir. 

En vešur sem žetta er e.t.v. ekki alveg óžekkt fyrirbrigši. Seint ķ maķ 1956 gerši įmóta vešur, eša jafnvel heldur haršara. Trjįgróšur var žį įmóta į veg kominn og nś, en annars var gróšurfar žį talsvert ólķkt žvķ sem nś gerist. Tré voru mun lįgvaxnari, aspir fįar og erlendar vķšitegundir mun sjaldséšari en nś er. Lįgvaxin tré taka į sig mun minni vind heldur en hįvaxin. Ritstjóri hungurdiska er ekki alveg nógu gamall til aš muna žetta vešur. Hann man hins vegar aš mikiš var um žaš talaš į sķnum tķma - og lengi į eftir. Žótti óvenjulegt. Viš skulum nś ašeins rifja žetta upp. 

Svo vildi til aš dagblöšin voru algjörlega į kafi ķ alžingiskosningaumręšu og lķtiš rśm var fyrir vešur innan um stjórnmįlastóryrši og meting. Žetta voru óvenjulegar kosningar - og žóttu sérlega spennandi. 

En viš byrjum į greinarstśf sem Ingólfur Davķšsson skrifaši ķ Fįlkann 29.jśnķ undir fyrirsögninni „Óvešur skemmir gróšur“:

Trjįgróšur varš vķša fyrir miklu įfalli ķ vestanhryšjuvešrinu 27. maķ. Gekk žį į meš óvenju snörpum hagléljum og sjįvarlöšur gekk langt į land upp. Hagliš var stórgert, žaš sęrši lauf trjįa og runna og gekk jafnvel ķ gegnum laufiš og tętti žaš af greinunum. Sjįvarseltan olli einnig skemmdum. Rannsókn tveim dögum eftir óvešriš sżndi, aš meiri selta var į trjįlaufi inni ķ mišri Reykjavik, heldur en ķ sjónum śti ķ Faxaflóa. Vindurinn lamdi saltiš inn ķ laufiš. Sęrok gengur lengra inn ķ land en flesta grunar i fljótu bragši. Upp um alla Mosfellssveit og Borgarfjörš (t.d. Hvanneyri, Laufskįlum og inn į Hvķtįrsķšu) sįst saltlag į gluggarśšum og saltbragš fannst af grasi og laufi. Saltśši var einnig ķ lofti yfir Reykjanesskaga og austur i Įrnessżslu. Įhrif hagléljanna og sjįvarlöšursins uršu žau aš viš sjįvarsķšuna varš allt svart įvešra i göršum og skemmdir sįust jafnvel į grasi. Sama var sums stašar noršanlands, t.d. į Hvammstanga og į Vesturlandi. Skemmda gętti alllangt frį sjó, ķ Borgarfirši og vķšar.

Barrtré stóšust vešriš miklu betur en lauftrén og runnarnir — og er žaš athyglisverš reynsla. — Ekki er hęgt aš segja meš vissu hvernig hinum skemmda trjįgróšri reišir af. Hętt er viš aš toppar og greinaendar visni og nżgróšursett tré eru viša illa farin. Mį teljast vel sloppiš ef tré og runnar laufgast aš nżju og geta bśiš sig nokkurn veginn undir nęsta vetur, enda žótt sumarvöxturinn tapist aš mestu og berjatekjan af ribsinu, sem įvešra stóš.

Įfelli koma fyrir ķ öllum löndum, en hvaš mį af žessu lęra? Fyrst af öllu mikilvęgi skjólsins ķ okkar vindblįsna landi. Ręktun skjólbelta og skjólgiršingar eru aškallandi verkefni. „Hiti er į viš hįlfa gjöf“ er orštęki fjįrręktarmanna. Skjóliš er garšagróšri öllum sķst minna virši en ylurinn bśfénu. Ķ skjóli standa nś reyniviširnir hvķtir af blómum, žótt sams konar tré séu svört og nakin įvešra ķ nęsta garši. Margir spyrja hvaš hęgt sé aš gera hinum vešurbarša trjįgróšri til hjįlpar nś ķ sumar. Helst žaš aš sjį honum fyrir nęgilegum raka. Vökva ef žurrkar ganga og jafnvel śša meš vatni žar sem žess er kostur. Aš öšru leyti veršur „nįttśran aš hafa sinn gang“. Sem betur fer eru svona hörš haglél og saltstormar fįgęt fyrirbrigši.

Blómskrśš er vķša oršiš mikiš i skjólgóšum göršum, en óvešriš lék blómin illa į berangri. Lįgvaxin blóm, t.d. steinbrjótar og hnošrar (Sedum), og af sumarblómum lįgvaxin kornblóm, hvķtar eša fjólublįar garšanįlar (Alyssum), brśšarauga, vinablóm, gullbrśša o. fl. Venusvagnar standast storma furšanlega, en annars žurfa hįvaxin blóm stušning i flestum göršum. Žarf aš binda žęr jurtir upp įšur en stormurinn fellir žęr. Ingólfur Davķšsson.

Ingólfur hnykkir į žessu ķ stuttum pistli ķ Alžżšublašinu 3.jślķ. Sį pistill er aš mestu leyti samhljóša, en segir žó lķka (tölurnar eiga viš seltumęlingu - frétt um hana hafši einnig birst ķ Tķmanum 1.jśnķ):

Viš Atvinnudeild Hįskólans var birkilauf žašan śr garšinum rannsakaš og reyndist 4,6% og į birkirekkum 3,5% tveim dögum eftir vešriš og er hvort tveggja mjög mikiš. Berst sjįvarsalt sennilega sjaldan eins langt inn ķ land og aš žessu sinni, hver svo sem orsökin er. Nś lögšust žrjś öfl į eitt til gróšurskemmda: Vindurinn, hagléliš og saltiš. Afleišingin var mikil žornun og visnun į öllum laufgróšri. Barrtré stóšust miklu betur. Helst skemmdist lerki dįlķtiš og į stöku staš fęršist roši į greninįlar įvešra. Lauftrén voru nżśtsprungin og laufiš meyrt og viškvęmt. Sums stašar jusu menn vatni į trén strax eftir óvešriš og viršist žaš hafa veriš mjög til bóta. Nś eru allvķša aš springa śt nż brum į skemmdu trjįnum og vonandi laufgast flest žeirra nokkurn veginn ķ sumar, ef žau fį nęgan raka. Ef žurrkar ganga, er naušsynlegt aš vökva duglega ķ sumar og jafnvel śša meš vatni.

Maķmįnušur 1956 var illvišrasamur og kaldur, loftžrżstingur var óvenjulįgur, lęgšir gengu żmist austur og noršaustur um landiš eša fyrir sunnan žaš, sumar metdjśpar. Oft var hvasst. Žann 25. dró til sunnanįttar og hlżnaši žį verulega. 

Slide1

Sķšdegis žann 26. var vaxandi lęgš vestur viš Gręnland og fór hśn til austnoršausturs. Austan viš hana var mikill strengur langt sunnan śr hafi, en kalt loft viš Gręnland kom śr vestri. Mikil hęš er sušur ķ hafi. Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins - jafnhęšarlķnur jafngilda žrżstilķnum, 120 metra jafnhęšarlķnan er 1015 hPa. 

Slide2

Į hįloftakortinu er stašan en hreinni. Mjög hlżr hryggur liggur til noršausturs fyrir sunnan og sušaustan land, en mjög kalt loft er yfir Sušur-Gręnlandi. Grķšarlegur vindstrengur į milli. 

Slide3

Ķslandskortiš er frį žvķ kl.18 sķšdegis laugardaginn 26.maķ. Žį er fariš aš hvessa talsvert. Rigning er um landiš sušvestan- og vestanvert, en bjartvišri noršaustan- og austanlands. Žar er mjög hlżtt. Hiti um 20 stig į Egilsstöšum og fór ķ 22,3 į Hallormsstaš og 24,1 į Teigarhorni viš Berufjörš. Vķša var mistur eša moldrok į Noršausturlandi. 

En kuldaskil nįlgušust śr vestri. Žau fóru yfir Reykjavķk skömmu eftir mišnętti. Žį varš vindįtt vestlęgari, hiti féll - og loftiš varš įberandi žurrara. Vešriš herti sķšan žegar į daginn leiš.

Slide4

Klukkan 18 var vķša hvassvišri eša stormur. Žrżstingur ķ mišju lęgšarinnar kominn nišur ķ um 975 hPa og hęšin sušvestur ķ hafi um 1036 hPa ķ mišju. 

Slide5

Hįloftalęgšin sérlega öflug og vindur sjaldan meiri yfir landinu į žessum įrstķma. Lauslegur samanburšur nefnir ašeins eitt annaš tilvik ķ maķ og jśnķ, vestanįttina ķ ašdraganda Jónsmessuhretsins 1992. 

Slide6

Sķšdegis gerši miklar haglhryšjur um landiš vestanvert - og nįšu sumar žeirra allt austur ķ Mżvatnssveit (lķtiš žó). Viš sjįum aš verulega hefur kólnaš. Sķšdegishiti ašeins 2-4 stig į Vesturlandi - harla lįgt ķ hafįtt sķšustu dagana ķ maķ. Öllu hlżrra er ķ landįttinni austanlands.

Ekkert lįt varš į vešrinu fyrr en undir kvöld mįnudaginn 28. Hafši žaš žį stašiš hįtt ķ žrjį sólarhringa - ef allt er tališ.

Slide8

Į sķšasta kortinu sem viš lķtum į hér mį sjį aš landiš er umvafiš žurrki frį Gręnlandi. Heišskķrt er ķ vestanįttinni um mestallt landiš vestanvert, en žar er žó mikiš sęmistur, salt af Gręnlandshafi. 

Fyrir utan gróšurskemmdirnar olli vešriš öšru tjóni, bęši vegna leysinga og foks. Viš rennum yfir umsagnir nokkurra vešurathugunarmanna - og sķšan eru fįeinar blašafregnir. 

Andakķlsįrvirkjun (Óskar Eggertsson): Dagana 27. til 29. var hvöss vestlęg įtt hér. Meš henni barst mikiš af seltu sem fór illa meš gróšur og kannski sér ķ lagi trjįgróšur. Gluggar ķ hśsum uršu mattir af salti.

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir). Aš kvöldi ž. 26. gerši sušvestan vešur svo vont aš menn segja aš um langt įrabil hafi ekki slķkt vešur komiš um saušburš, rok meš rigningu og kafaldsslyddu svo aš festi snjó į fjöllum og lķka į lįglendi, hélst vešriš žį nótt, nęsta dag og framį nęstu nótt. Įttu žvķ margir vökunętur viš aš bjarga lömbum sem voru aš fęšast. Og žaš einkennilega skeši aš į bķla- og gluggarśšur settist selta eins og oft sést į rśšum viš sjó. Gętti žessa vķša ķ hérašinu, jafnvel fram til fjalla. 

Hamraendar (Gušmundur Baldvinsson): Žann 26. gerši sušaustan storm og regn en strax ofan ķ žaš, um nóttina 27. sušvestan storm meš slyddu og sķšar hagli. Barst žį töluvert af salti meš regninu eša haglinu og sveiš gróšur og blóm. Sitthvaš mun hafa farist af unglömbum ķ žessi hrakvišri.

Reykhólar (Siguršur Elķasson): Gróšur stórskemmdur, einkum trjįgróšur 26. til 29. af sjįvarseltu. Žykk hśš af salti į rśšum langt inni ķ landi.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Nś į sunnudaginn 27. var hér sušvestan- og vestan rok meš mjög miklum sjó. Var aldan eins og ķ mestu haust- eša vetrarvešrum sem er óvanalegt aš vorinu.

Sušureyri (Žóršur Žóršarson): Stórbrim gerši hér 27. af vestri. Hiš mesta er hér hefur komiš um nokkurra įra skeiš aš ég tel. Gerši žó engan skaša į mannvirkjum.

Sandur (Frišjón Gušmundsson): Žann 27. og 28. mikiš vestanvešur meš hlįku ķ byrjun og vatnavöxtum.

Reykjahlķš viš Mżvatn (Pétur Jónsson): Ašfaranótt 26. gekk ķ sušvestan hvassvišri og stóš žrjį sólarhringa. Ašeins eitt snjóél kom hér. Žurrkur varš mjög mikill svo aš sį į uppblįsturslandi og sand og mold af melum lagši sumstašar yfir gróšurlendi.

Gunnhildargerši (Anna Ólafsdóttir): Rok, svo allt lauslegt fauk, žak af hlöšu og fjósi hér ķ nįgrenninu.

Skrišuklaustur (Jónas Pįlsson): ... 26., aš gerši mikinn hita [21,6°C] sem orsakaši stórvexti ķ vötnum. Vestan ofsavešur 28. er olli tjóni ķ nżsįnum kartöflugöršum sumstašar. Vešrįttan óvenjuleg vegna mikilla votvišra fyrri hlutann og tveggja stórvišra, einkum žess sķšara sem var meš žeim lengstu og mestu er hér koma. [Fyrra vešriš var žann 16.].

Tķminn segir frį 29.maķ:

Akureyri ķ gęr. Mikiš ofsarok gerši hér ķ dag og hefir žaš valdiš smįvegis skemmdum. Rafmagnslķnan til Dalvķkur slitnaši um hįdegiš. Į Akureyri var rokiš svo mikiš, aš žaš skóf yfir allan Akureyrarpoll. Heldur lęgši hér, er lķša tók į daginn.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Skagafirši. Sķšastlišinn föstudag [25.maķ] var mikill hiti, eša seytjįn stig og uršu mikil flóš, einkum ķ Hérašsvötnum, af völdum hitans. Noršurvegurinn tepptist vegna vatnavaxta viš Kotį ķ Noršurįrdal. Hérašsvötn flęddu yfir veginn hjį Völlum ķ Hólmi. Ófęrt var um Borgarsand vegna vatnagangs og vegurinn rofnaši hjį Vestari-Vatnabrś og į Gljśfurįreyrum ķ Višvķkursveit. Žegar flóšiš var sem mest, var lįglendiš huliš vatni milli brekkna. I gęr, žegar blašiš hafši samband viš fréttaritara sķna ķ Skagafirši, var mikiš fariš aš draga śr vatnsaganum į lįglendinu. Hérašsvötn fóru aš flęša yfir bakka sķna į laugardaginn og jókst vatnsmagniš mjög hratt. Uršu af žeim sökum nokkur įhöld um aš hęgt yrši aš bjarga öllum fénaši, en žó munu menn ekki hafa misst skepnur. Flóšiš nįši svo hįmarki um sexleytiš į sunnudagsnótt og fór žį aftur aš fjara. Į noršureylendinu hélt vatniš žó įfram aš vaxa allt fram į sunnudag. Hérašsvötn byrjušu aš flęša yfir bakka sķna į svęšinu Stokkhólmi, Vallanes, Vellir og geršu veginn milli Valla og Hérašsvatnabrśar brįšlega ófęran bifreišum. Jafnframt žessu ruddi Kotį ķ Noršurįrdal burtu uppfyllingu viš veginn, svo aš hann varš ófęr bifreišum. Įętlunarbifreišar komust ekki leišar sinnar og gistu um fimmtķu manns į Saušįrkróki og ķ Varmahlķš į sunnudagsnótt. Ķ gęr var svo unniš aš žvķ aš gera vegi fęra aš nżju jafnóšum og vatn sjatnaši.

Dalvķk ķ gęr. — Kuldatķš hefir veriš hér undanfariš. Ašfaranótt laugardags [26.] hlżnaši og var um 20 stiga hiti. Į laugardag varš mikil leysing og hljóp vöxtur ķ vatnsföll, svo aš menn muna naumast slķka. Svarfašardalsį flęddi yfir veginn til Akureyrar hjį Hrķsum į svo löngum kafla, aš hann varš ófęr. Nįši flóšiš heim aš hśsum į Dalvķk og kom vatn ķ kjallara žeirra er lęgst standa. Lękur hjį Grund ķ Svarfašardal olli töluveršum skemmdum. Reif hann stórt skarš ķ veginn og veršur aš fara žar utan vegar, en ašeins fęrt stęrri bķlum. Sandį ķ Svarfašardal gróf undan brśarstöplum svo brśin féll nišur. Kindum, er voru į lįglendinu mešfram Svarfašardalsį, varš aš bjarga, sumum į bįti svo žęr flęddu ekki. Į sunnudagsnótt [27.] kólnaši og į sunnudag gekk į meš hvössum skśrum og sķšar éljum og grįnaši nišur ķ sjó. Fram til dala var meiri snjókoma og ķ gęr kveldi voru menn aš nį saman fé er bśiš var aš sleppa og koma žvķ ķ hśs. Ķ dag var mjög hvasst af vestri, en žurrt og bjart vešur. Nś eru flóšin tekin aš sjatna og vegurinn til Akureyrar fęr. PJ

Morgunblašiš segir frį 29. maķ:

Vestan ofsavešur gekk yfir landiš um helgina og minnti frekar į haustvešrįttu en maķvešur. Kalt var ķ vešri og fór hitinn mjög vķša nišur ķ 2—3 stig. Slydda var vķša um landiš og į fjöllum blindhrķš. Hér ķ Reykjavķk olli vešriš skemmdum ķ skrśšgöršum; eru sumir garšanna mjög illa farnir, blómskrśš bęlt og brotiš. — Ķ snörpustu hryšjunum į sunnudaginn gerši hér hagl- eša slydduél og komst hitinn ķ fyrrinótt nišur ķ 3 stig. Mörgum varš hugsaš til litlu lambanna ķ žessu óvenjulega harša vešri, en ekki er blašinu kunnugt um aš lömb hafi króknaš, en margir bęndur munu hafa gert žaš, sem ķ žeirra valdi stóš, til žess aš reka fénašinn ķ hśs. Fyrir helgina voru kżr vķša komnar į beit hér ķ sveitunum nęst Reykjavķk. Ķ gęr var enn sama vestanrokiš, en hlżrra ķ vešri og ekki svipaš žvķ eins kuldalegt. Allt innanlandsflug hefur legiš nišri frį žvķ į laugardagsmorgun. Vešurstofan sagši Mbl. ķ gęr, aš vestanvešriš myndi verša gengiš nišur aš mestu ķ dag.

Dalvķk, 28 maķ. Geysilegir vatnavextir voru hér ķ Svarfašardal nś um helgina. Hér hefir veriš svo til samfellt sušvestan rok nś į žrišja sólarhring, en er nś heldur tekiš aš lęgja ķ dag. Hiti var mjög mikill į föstudaginn og fram į laugardag og žį hljóp vöxturinn ķ įrnar. Er žetta vešurfar mjög óvenjulegt į žessum tķma įrs. Elstu menn hér um slóšir telja žetta mesta flóš, sem žeir muni eftir aš komiš hafi ķ Svarfašardalsį. Žó er ekki kunnugt um aš neinar alvarlegar skemmdir hafi hlotist af flóšum og eru allir vegir nś fęrir oršnir.

Um tķma var vegurinn héšan og inn til Akureyrar ófęr viš Įrgeršisbrśna, sem er į Svarfašardalsį hér skammt innan viš kauptśniš. Žurftu žeir, sem héšan vildu fara inn ķ Eyjafjöršinn aš fara upp Svarfašardal og yfir į Skķšadalsbrś og nišur dalinn hinum megin. Trébrś eyšilagšist yfir Sandį sem venjulega er bķlfęr. Eru tveir fremstu bęir ķ Svarfašardal, Atlastašir og Kot, einangrašir. Aš Dęli ķ Skķšadal fauk hey og minni skemmdir uršu vķša. Fréttaritari.

Fréttaritari Mbl. į Akureyri sķmaši ķ gęr, aš sķšastlišinn laugardag hafi gengiš hitabylgja yfir Noršurland. — Hljóp žį mikill vöxtur ķ allar įr og lęki. Hitinn fór yfir 20 stig. Vatnavextirnir orsökušu nokkrar skemmdir. Eyjafjaršarį flęddi yfir lįglendi fjaršarins. Fyrirhugaš hafši veriš aš halda kappreišar į vegum hestamannafélagsins į Akureyri į skeišvelli félagsins, sem er į Eyjafjaršarįrbökkum, en žeim varš aš aflżsa sökum žess aš skeišvöllurinn fór ķ kaf ķ flóšinu.

Bśšardal 28. maķ. Frį fréttaritara Mbl. S.l. žrjį sólarhringa hefur veriš hér allhvasst af Sušvestan. Į laugardaginn fylgdu storminum fyrst hlżindi, en ķ gęr, sunnudag, var kalt og gekk į meš skörpu hagléli. Munu žį margir bęndur hafa tekiš fé aftur ķ hśs. Annars hefur saušburšur til žessa gengiš sęmilega, enda kominn góšur saušgróšur.

Og Vķsir saman dag (29.):

Frį fréttaritara Vķsis. Akureyri ķ morgun. Fréttir eru stöšugt aš berast af żmislegu tjóni vķša noršanlands ķ ofvišrinu um helgina. Ķ Hrķsey sukku sex trillubįtar. Į Įrskógsströnd fauk žak af hlöšu og fleira tjón varš žar. Ķ Svarfašardal féllu skrišur, hey fuku og jįrn tók af hśsum. Ķ Grķmsey var versta vešur, sem nokkur mašur man, vestanįtt og hafrót óskaplegt. Uppskipunarbįt, sem žar lį, rak į land og brotnaši ķ spón. Žį fauk um koll stór heyhlaša og er hśn nś į hvolfi, ķ gęr var vart komandi śt fyrir hśssins dyr į Akureyri einkum į Oddeyri, sökum moldroks og žyrlašist sandurinn um glugga og huršir. Vķša er ekki sjón aš sjį hśsin. Byrjaš er aš slį Eišsvöll į Oddeyri, og vķšar er bśiš aš slį bletti, sums stašar tvisvar. 

 

Žann 1.jśnķ greinir Tķminn frį gróšurskemmdum:

Óvešriš sunnudaginn 27. maķ olli vķša skemmdum į gróšri ķ göršum. Vķša varš lauf trjįnna alveg svart įvešra og blóm eyšilögšust. Er ljótt aš sjį vešurbitinn og sębarinn gróšurinn ķ Reykjavķk og vķšar. Sumar blómaręktarstöšvar uršu fyrir miklu tjóni er blómin eyšilögšust ķ opnum gróšurreitum. Trén verša lengi aš nį sér, einkum žau, sem nżlega voru gróšursett. Žetta hvassa vestan éljavešur er įbending um hve skjóliš er mikilvęgt ķslenskum garšagróšri. 

Fréttaritari Tķmans ķ Mżvatnssveit skrifar žann 28. maķ - en bréfiš birtist ekki ķ Tķmanum fyrr en 7.jśnķ:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Mżvatnssveit, 28. maķ. Frį žvķ į föstudagskvöld 25. maķ hefir veriš hér sunnan og sušvestan hvassvišri meš miklum žurrki. Vešurhęš varš 9—11 vindstig. Sandur og mold hefir fokiš įkaflega, kęft gróšur og aukiš mjög uppblįstur. Leir- og sandskaflar hafa gert veginn nęr žvķ ófęran ķ Nįmaskarši, og veršur aš ryšja žeim af. Halldór bóndi Įrnason ķ Garši įtti gott vélageymsluhśs, sem hafši stašiš opiš um tķma, en žegar įtti aš fara aš loka žvķ eftir aš hvessa tók, kom ķ ljós marķuerluhreišur inn ķ žvķ. Vildu heimamenn ekki styggja fuglinn og létu hśsiš vera opiš, svo aš hann gęti flogiš žar śt og inn. Ķ einum. sviptibylnum ķ gęr tókst hśsiš į loft ķ heilu lagi og kom nišur alilangt frį grunninum žar sem žaš brotnaši ķ rśst. Allir veggir žess voru śr asbesti. PJ 

Sķšar um sumariš var minnst į vešriš ķ blöšum. Ķ pistli um garšfeguršarveršlaun sem birtist ķ Žjóšviljanum 18.įgśst (og nęr samhljóša lķka ķ Vķsi) segir stuttlega, greinilegt aš gróšurinn hefur ekki fyllilega jafnaš sig:

Blómskrśš er vķša mikiš ķ göršum, en trjįgróšur ber hvarvetna greinileg merki stórvišrisins, 27. maķ ķ vor. 

Ķ Morgunblašinu 8. september er fréttapistill śr Vatnsdal ķ Hśnavatnssżslu:

Tvö įfelli hafa gengiš yfir hér fyrir noršan į žessu sumri sem hafa haft alvarleg įhrif į gróšur og uppskeru. Hiš fyrra var 27. maķ, en žį kom hér eitt hiš mesta fįrvišri sem kemur af suš-vestri og hafši mjög mikil įhrif į gróšur allan, bęši tśn, garša og yfirleitt allan nżgręšing. Til dęmis mį nefna sem afleišingu af ofsastormi žessum sem gekk į meš krapahryšjum, aš trjįgróšur ķ göršum og gróšrarreitum hefur aldrei nįš sér į žessu sumri. Hvorki reynir né birki hafa nįš ešlilegu śtliti ķ sumar og fręmyndun varš mjög óveruleg. — Berjaspretta er nįlega engin.

Sķšara įfelliš var mikil frostahrina seint ķ įgśst. Viš minnumst vonandi į hana sķšar hér į hungurdiskum žegar fjallaš veršur um vešur og tķš į įrinu 1956.

Vonandi halda vešur sem žessi įfram aš vera sjaldgęf. Ritstjórinn minnist skemmda į trjįgróšri ķ jśnķmįnuši, en hann varš ekki eins langvinnur vegna žess aš laufgun var nįnast lokiš og hvert einstakt lauf gat notiš skjóls af öšrum. Žetta var ķ sušvestanvešrinu um 17. jśnķ 1988 og ķ noršanvešrinu mikla 17. og 18. jśnķ 2002. Noršanvešriš 17. jśnķ hefur įbyggilega valdiš gróšurskemmdum lķka - en slķkt er fyrir minni ritstjórans. Alloft er um žaš getiš ķ heimildum aš hvassvišri ķ jśnķ hafi valdiš miklu tjóni ķ matjurtagöršum, en viš lįtum slķkt liggja milli hluta hér. 


Óvenjuleg hlżindi į Noršur-Gręnlandi

Mikil hlżindi eru nś į Noršur-Gręnlandi. Fregnir bįrust af žvķ ķ dag aš hlįnaš hefši viš ķskjarnaborstaš žar um slóšir og grķpa hefši žurft til ašgerša til varnar ķskjörnum sem nįš hefur veriš upp (koma žeim undir snjó). Žaš mun vera óvenjulegt. 

Reiknilķkan dönsku vešurstofunnar sżnir óvenjulega stöšu. Viš vitum ekki alveg um gęši lķkangagnanna - rétt aš hafa žaš ķ huga.

w-blogg270623a

Hér mį sjį hita ķ 850 hPa eins og igb-lķkaniš reiknar undir hįdegi į morgun, mišvikudaginn 28. jślķ. Žį į hiti aš vera tęp 19 stig ķ 850 hPa-fletinum viš Noršausturhorn Gręnlands. Žaš hęsta sem viš vitum um yfir Keflavķkurflugvelli (eftir 70 įra athuganir) er um 14 stig. Ef til vill hefur hiti komist ķ įmóta tölur yfir Austurlandi einhvern tķma į žvķ tķmabili - en hér er ekki um einhvern smįblett aš ręša. Nś er sól hęst į lofti og skķn baki brotnu allan sólarhringinn į žessum slóšum - žó lįgt į lofti. Nišurstreymi ķ skjóli jökulsins hjįlpar mjög. Lķkaniš segir aš žaš sé oršiš alautt į stórum svęšum (viš vitum ekki um réttmęti žess), en ķs er vķša į fjöršum og sjórinn aušvitaš mjög kaldur žar sem ķslaust er. Hitans gętir žvķ ašeins stašbundiš nišri ķ djśpum fjaršardölum.

w-blogg270623b

Hęsta talan sem sést į žessu korti (sem gildir um hįdegi į morgun, mišvikudag) er 23,7 stig langt noršur į Pearylandi - ķ firši sem kenndur er viš Frederick E. Hyde, en hann var einn af žeim sem styrktu Peary fjįrhagslega žegar hann fór um žessar slóšir įriš 1900. Ef viš rżnum ķ kortiš mį sjį fjölmarga smįbletti meš meir en 20 stiga hita (ķ lķkaninu). 

Žaš er trślegt aš žetta sé ekki mjög óalgengt einmitt į žessum tķma įrs. Vešurstöšvar eru sįrafįar į žessum slóšum og žęr sem žar žó eru eru flestar viš ströndina žar sem lķkur į hįum hita eru mun minni. Viš ęttum žó aš lįta sérfręšinga ķ hitafari svęšisins sjį um fullyršingar. 

Lauge Koch, hinn kunni danski heimskautakönnušur, kvu hafa kallaš svęši viš žennan fjörš „gróšurhśsiš“ (Drivhuset) - kannski ekki aš įstęšulausu. Frumheimild žessa hefur ritstjóri hungurdiska žvķ mišur ekki fundiš enn - og veit žvķ ekki hvort rétt er eftir haft. 

Annaš mįl:

Nś velta menn žvķ fyrir sér hvort jśnķ verši methlżr į Akureyri. Fyrir 9 įrum voru sömu vangaveltur uppi į teningnum į hungurdiskum. Žį var spurningin hvort jśnķhiti žar nęši 12 stigum. Hann gerši reyndar betur, fór ķ 12,2 stig og varš žar meš nęsthlżjastur allra jśnķmįnaša. Hlżjastur var jśnķ 1933, meš 12,3 stig. Nś (aš kvöldi 27.jśnķ 2023) reiknast mešalhitinn viš Lögreglustöšina į Akureyri 12,7 stig, vel yfir metinu. En nęstu dagar verša heldur kaldari. Til aš nį 12,4 stigum veršur mešalhiti nęstu žriggja daga aš vera hęrri en 10,0 stig - allgóšur möguleiki er į žvķ. Žaš flękir aušvitaš mįliš aš įriš 1933 var męlt viš gömlu sķmstöšina - tölurnar žašan sżna 12,6 stig - en ekki 12,3 eins og nśgildandi samręmd tafla. Žaš vęri skemmtilegra ef nżtt (hugsanlegt) met yrši ofan viš žį tölu. Nś er einnig męlt viš Krossanesbraut. Žar er mešalhiti mįnašarins til žessa nś 12,5 stig og 12,2 stig į Akureyrarflugvelli. Ekki voru ašrar stöšvar en Akureyri ķ Eyjafirši 1933, aušveldar okkur ekki metinginn. Mešalhiti į Torfum ķ Eyjafirši endaši ķ 12,7 stigum ķ jśnķ 2014, en er 12,5 sem stendur - nęr varla 2014. Žar var hiti 12,5 stig ķ jśnķ 2016, en var žį ekki „nema“ 11,8 į Akureyri (bęši viš Lögreglustöšina og Krossanesbraut). - Endanlegar tölur koma ķ ljós eftir helgi. 

Viš getum žess ķ framhjįhlaupi aš talan į Torfum 2014, 12,7 stig, er hęsti mešalhiti jśnķmįnašar hér į landi (allar stöšvar) - jafnhįr og reiknast į Hśsavķk ķ jśnķ 1953. 


Skemmtideildin ķ kasti - eša?

Skemmtideild evrópureiknimišstöšvarinnar sendi nś ķ kvöld frį sér spį sem gerir rįš fyrir žvķ aš ķ nęstu viku gangi tvęr sérlega djśpar lęgšir (mišaš viš įrstķma) framhjį landinu eša yfir žaš. Žetta į aš gerast į žrišjudagskvöld og sķšan aftur į ašfaranótt laugardags.

Žetta meš fyrri lęgšina fer aš verša trśveršugt hvaš śr hverju žar sem bandarķska reiknilķkaniš gerir lķka rįš fyrir heilmikilli dżpkun į henni. Setur hana žó heldur fjęr landinu (austar) heldur en evrópureiknimišstöšin. Sķšari lęgšin sést ekki sem slķk ķ bandarķsku hįdegisrununni. Tilvera hennar er žvķ mun vafasamari.

w-blogg230623a

Myndin sżnir lęgširnar tvęr, žrišjudagslęgšin er til vinstri, en laugardagslęgšin til hęgri. Varla žarf aš taka fram aš rętist žessar spįr veršur um mikil leišindavešur aš ręša, bęši hvassvišri og mikla śrkomu - varla upplķfgandi nema fyrir stöku vešurnörd. 

Lęgširnar eru hér bįšar dżpri en 975 hPa. Žaš er óvenjulegt į žessum įrstķma. 

w-blogg230623b

Myndin sżnir lęgsta žrżsting sem męlst hefur hvern almanaksdag į landinu sķšustu 74 įrin į tķmanum 20. jśnķ til 20. jślķ. Greinilegt er aš allt sem er nišur viš 975 hPa er mjög óvenjulegt. Žar sem djśpar lęgšir sem fara ķ nįmunda viš landiš ganga ekki allar yfir vešurstöšvar į landi er vķst aš lęgri gildi er aš finna į tķmabilinu sé fariš langt śt į mišin. Djśpar lęgšir eru žvķ eitthvaš algengari en myndin sżnir. En engu aš sķšur er harla óvenjulegt aš sjį spįr sem žessar į žessum tķma sumars. 

Lęgstu gildin tvö sem viš sjįum į myndinni eru frį 1967 og 2014. Įriš 1967 uršu ekki stórtķšindi žegar lęgšin fór hjį, en žó mį segja aš žaš hafi veriš ķ kjölfar hennar sem óvenjulegt śrhelli gerši į Ströndum meš skrišuföllum og vegaskemmdum. Įriš 2014 er mun nęr okkur ķ tķma og muna e.t.v. sumir eftir žeim leišindum sem gengu yfir. 

Žaš er śt af fyrir sig freistandi aš kenna hlżindum žeim sem nś kvu rķkja į Noršur-Atlantshafi um žessar öflugu lęgšir og śrkomuna sem žeim myndi fylgja (ef af veršur). En slķkar fullyršingar fela žó ķ sér lengri og dżpri orsakasamhengispęlingar heldur en ritstjóri hungurdiska treystir sér ķ aš svo stöddu (enda varla įstęša til fyrr en fram kemur). 

Višbót - sunnudag 25.jśnķ.

Evrópureiknimišstöšin heldur įfram aš reikna lęgšir ķ okkur. Žaš sem viš hér aš ofan köllušum žrišjudagslęgšina er enn harla raunveruleg, en sjónarmun grynnri en reiknaš var į föstudaginn - munar žvķ aš ekki veršur höggviš nęrri metum. Stašsetning er samt svipuš og įšur.

w-blogg230623va

Vinstri hluti myndarinnar hér aš ofan sżnir žetta. Žaš sem viš köllušum laugardagslęgšina (laugardagur ķ enda žessarar viku) datt umsvifalaust śt śr nęstu spįrunu (eins og kannski lķklegast var) - en hįdegisrunan ķ dag (sunnudag 25.) reisir hana aš nokkru upp aftur - en rśmum sólarhring sķšar en įšur hafši veriš talaš um. Žessi nżi svipur er ekki alveg jafndjśpur og sį fyrri, en vešriš sem veriš er aš spį engu betra - žó smįseinkun sé. 

Viš vonum aušvitaš aš žessi nżja gerš helgarlęgšarinnar verši jafn hvikul og sś fyrri - og aš raunveruleikinn fęri okkur eitthvaš ljśfara. Žaš er samt žannig aš eitthvaš „óešli“ er ķ vešrakerfum um žessar mundir - getur brugšiš til beggja vona. 

 


Hugsaš til įrsins 1947

Tķšafar į įrinu 1947 var afskaplega breytilegt og skiptust į langir žrįvišriskaflar, żmist af sušri eša noršaustri. Snjóflóšahrinur gengu yfir bęši sķšla vetrar og seint um haustiš. Mikiš rigningasumar į Sušurlandi, en eitt hiš allrahlżjasta sem vitaš er um noršaustanlands. Jöršin lét ekki sitt eftir liggja. Stórt eldgos hófst ķ Heklu og jaršskjįlftar breyttu mjög hveravirkni ķ žéttbżlinu ķ Hveragerši. Sķldveišar brugšust aš miklu viš Noršurland, en aftur į móti varš fręg sķldarganga ķ Hvalfjörš um haustiš. Margir minnast enn hins frękilega björgunarafreks viš Lįtrabjarg ķ desember og Snorrahįtķšar ķ Reykholti. 

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Mest er um texta śr Morgunblašinu, Tķmanum og Vķsi. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn og fleira śr gagnagrunni og safni Vešurstofunnar. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu.

Janśarmįnušur var einn sį hlżjasti sem vitaš er um (rétt eins og janśar hundraš įrum fyrr, 1847), blóm sprungu śt og tśn tóku aš gręnka. Ķ febrśar voru lengst af stillur og bjartvišri, einkum sunnanlands. Žurrvišrasamt vķšast hvar. Talsveršur snjór sķšari hlutann į landinu noršanveršu, fremur kalt var ķ vešri. Ķ mars var vešur einnig stillt. Óvenjulķtil śrkoma og mikil bjartvišri voru į öllu S- og V-landi, en snjór furšumikiš til trafala. Mikil snjóžyngsli fyrir noršan. Kalt ķ vešri. Ķ aprķl var tķš óhagstęš mjög stormasöm mišaš viš įrstķma. Snjóžyngsli mikil. Gęftir stopular. Maķ var hlżr og hagstęšur ķ innsveitum, en svalara var viš sjóinn. Ķ jśnķ var svalt og žurrt fyrri hlutann, en śrkomusamt og hlżtt sķšari hlutann. Ķ jślķ var linnulķtil rigningatķš į Sušur- og Vesturlandi, en hagstęš heyskapartķš noršaustan- og austanlands. Ķ įgśst gengu enn rigningar um sunnan- og vestanvert landiš, en mjög hagstęš tķš noršaustanlands. Žar var sérlega hlżtt. Ķ september var einmuna tķš noršaustanlands, en annars yfirleitt óhagstęš. Ķ október var tķš enn góš į Noršur- og Noršausturlandi, en óhagstęš į Sušur- og Vesturlandi framan af, en sķšan betra. Lengst af hęgvišrasamt og hlżtt. Fyrstu 10 dagar nóvember voru hlżir, en sķšan var kalt og snjóžungt fyrir noršan, en žurrt syšra. Ķ desember var tķš óstöšug fyrir noršan, en betra tķšarfar syšra.

Eins og įšur sagši var janśar sérlega hlżr, žó var vęgt frost alveg ķ upphafi og enda mįnašarins, og eins 1 til 2 daga kringum žann 17. Vešurathugunarmenn segja frį hinum óvenjuhlżja janśar:

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir): Janśarmįnušur var mildur og góšur, en nokkuš śrkomusamur, žó aldrei stórrigning eša mikil snjókoma. Jörš er nś snjólķtil og klakalaus.

Sandur ķ Ašaldal (Njįll Frišbjörnsson): Tķšarfar yfirleitt milt fyrri hluta mįnašarins og śrfellalķtiš. Śr mišjum mįnuši hlżnaši verulega svo snjó leysti nįlega alveg af lįglendi, vötn uršu mikiš til ķslaus og jörš vķša maržķš.

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Hlżjasti janśar sem menn muna hér.

Papey (Gķsli Žorvaršsson): Žaš hefur veriš mild og hlż tķš allan mįnušinn, svo tśn og śteyjar slį į gręnan lit vķša. Hér oft mikiš śrfelli meš hvassvišri og stormi meš stórsjó sem hefur brotiš upp jörš og boriš grjót og torf langt į land.

Nokkuš illvišri gerši dagana 2. og 3. og sķšan žann 5, byrjaši meš snjókomu og slyddu en sķšan hlįku. Morgunblašiš 3.janśar:

Nokkru eftir hįdegi ķ gęr [2.janśar] tepptist leišin austur yfir Fjall. Svo mikla snjókomu gerši aš bįšar snjóżturnar uršu aš hętta. Er Morgunblašiš įtti tal viš Skķšaskįlann um kl. 6 ķ gęrkvöldi var komin žar efra stórrigning.

Skömmu eftir aš kvölddagskrį śtvarpsins hófst ķ gęrkvöldi, bilaši loftnet śtvarpsstöšvarinnar į Vatnsenda og féll žvķ žaš sem eftir var dagskrįr nišur. Vķš athugun kom ķ ljós, aš nišurtak loftnetsins hafši slitnaš. Hįspennulķnan frį Reykjum bilaši ķ gęrkveldi og var ekki hęgt aš dęla heitu vatni til hitaveitunnar frį kl.1 ķ nótt.

Morgunblašiš segir frį illvišri į Akureyri ķ pistli 4.janśar og sķšan sķmslitum vķša um land:

Ķ fyrrinótt į mišnętti [ašfaranótt 3.] skall į eitt hiš mesta sunnanvešur, sem komiš hefir į Akureyri. — Nokkrar skemmdir uršu į bįtum og eitt hśs skemmdist. Siglutré į póstbįtnum Drangur brotnaši og féll nišur į žilfar. Žį uršu skemmdir į vélbįt frį Dalvķk og lķnuveišarinn Bjarki varš einnig fyrir litlum skemmdum. Tvö skip, sem lįgu. viš bryggju slitu landfestar, en sjįlfbošališum og skipverjum tókst aš koma festunum į skipin og forša žeim frį skemmdum. Sjógangurinn var svo mikill aš öldubrjóturinn, sem er śt af hafnarbryggjunni eyšilagšist meš öllu. Öldubrjótur žessi var 20 metra langur trérani. Inni ķ bę tók žak af litlu hśsi. Ķbśana sakaši ekki og žeir létu fyrirberast i hśsinu yfir nóttina. — Žį hafa nokkrir sķmastaurar brotnaš. Ekki er vitaš um frekari skemmdir og engin slys munu hafa oršiš į mönnum. Vešurofsinn stóš yfir ķ tvo tķma, eša frį mišnętti til kl. 2 um nóttina.

Ķ gęrkveldi var nęr žvķ talsķmalaust śt um land. Viš Austurland var sķmasambandslaust. Viš Ķsafjörš var samband afar slęmt. Ašeins ein lķna var nothęf fyrir allt Noršurland. Sambandiš viš Akureyri var mjög slęmt og stundum var ekki hęgt aš nį sambandi žangaš.

Morgunblašiš segir af skipstrandi 7. janśar:

Ķ ęgilegu brimi strandaši breski togarinn „Lois“ ķ Hraunsvķk ķ Grindavķk į sunnudagskvöld [5.janśar]. Fyrir frįbęran dugnaš björgunardeildar Slysavarnafélagsins tókst aš bjarga fimmtįn mönnum af sextįn manna įhöfn togarans. Žaš var skipstjórinn Smith, 46 įra, sem drukknaši.

Tķminn segir af hįrri sjįvarstöšu ķ Reykjavķk ķ pistli 10.janśar. Loftžrżstingur var žó ekki sérlega lįgur:

Viš stórstraumsflóš ķ gęrmorgun [9.janśar] flęddi sjór inn ķ kjallara margra hśsa ķ mišbęnum. Kemur slķkt ekki fyrir nema ķ aftaka flóšum og hefir varla komiš fyrir nokkurn tķma ķ svo stórum stķl sem ķ gęr. Mešal žeirra hśsa sem flęddi inn ķ var pósthśsiš ķ Reykjavķk. Žar flęddi um öll gólf bögglapóststofunnar, sem er i kjallara hśssins og var žaš einungis fyrir snarręši starfsmanna bögglapóststofunnar aš hęgt var aš varna žvķ aš bögglar skemmdust, eša eyšilegšust. Mį bśast viš, aš skemmdir hefšu oršiš fyrir tugi žśsunda króna, hefši flóšiš komiš aš nęturlagi og engir starfsmenn hefšu veriš nęrstaddir. Ķ allan gęrdag var ökklaflóš ķ kjallaranum og rafmagnsdęlur notašar til aš dęla sjónum śt. Bögglarnir voru ķ hrśgum uppi į geymsluhólfunum, žar sem vatniš nįši ekki til žeirra. Žrįtt fyrir žessi erfišu skilyrši gegndu starfsmenn bögglapóststofunnar störfum sķnum ķ allan gęrdag, eins og venjulega. Žetta atvik ętti aš verša mönnum til įminningar um žaš, hve illa er bśiš aš póststarfseminni meš hśsnęši. Heita mį aš kjallarinn undir pósthśsinu sé oršinn algerlega ófullnęgjandi fyrir bögglapóststofuna, svo umfangsmikil starfsemi, sem žar er nś rekin. Žótt ekki sé flóšum til aš dreifa eru starfsskilyršin afleit žarna i kjallaranum sökum žrengsla og slęms ašbśnašar.

Einnig varš talsvert flóš ķ Vestmannaeyjum, Vķsir segir frį 11.janśar:

Ofvišri mikiš gekk yfir Vestmannaeyjar ašfaranótt fimmtudagsins [9.janśar]. Gekk sjór į land upp og olli verulegum skemmdum į żmsum mannvirkjum. Tķšindamašur Vķsis ķ Vestmannaeyjum, Jakob Ó. Ólafsson, hefir skżrt blašinu frį tjóni žvķ, sem oršiš hefir ķ žessu vešri. Steinsteyptur veggur, sem stendur um olķugeyma Shell og B.P. į Edinborgarbryggju, brotnaši, og steinsteypt gólf ķ Hrašfrystistöš Vestmannaeyja, sprakk. Sjór gekk yfir Bįsaskersbryggju og var hśn öll ķ kafi. Sķldarmótorbįtar, sem į henni stóšu, fóru į flot, og malarofanķburšur, sem žakti nokkurn hluta hennar, skolašist i burt. Stórstreymt var og sjógangur mikill, og gekk sjór alla leiš upp fyrir svonefnt Hafnarhśs, sem stendur syšst viš Bįsaskersbryggju.

Morgunblašiš segir 18.janśar frį Jökulsįrlóni, nżlega myndušu:

Nś er Jökulsį į Breišamerkursandi alltaf ófęr hestum, nema aš sundreka žį lausa. Og nś er jökulinn lķka meš öllu ófęr, bęši skepnum og mönnum, nema žį óra langt innfrį. Nś er komiš stórt lón innan viš Jökulsį, inn aš jökli, og er žaš alltaf aš stękka meš hverju įri. Er nś hęgt aš róa į bįti yfir bįšar kvķslar Jökulsįr (eystri og vestri) į žessu nżja lóni, sem er alveg lygnt upp viš jökulinn. Žetta lón nęr sem sé milli įnna noršan viš ölduna, sem er į milli žeirra. Žarna eru žęr mestu breytingar, sem oršiš hafa hér meš jöklum į seinustu įrum. (Śr bréfi frį Skarphéšni Gķslasyni į Vagnstöšum).

Minnihįttar tjón varš ķ illvišri žann 18. janśar. Tķminn segir frį 21.janśar:

Į laugardaginn [18.janśar] gerši hvassvišri mikiš af sušaustri. Voru flestallir bįtar frį verstöšvum viš Faxaflóa į sjó, er vešriš skall į. Bįtarnir komust žó allir heilu og höldnu aš landi, flestir hjįlparlaust. Tveir bįtar žurftu į ašstoš aš halda vegna vélarbilunar. Voru žaš Aldan frį Akranesi og Žorsteinn frį Dalvķk.

Ķ ofvišrinu um helgina rak bįtinn Vķši śr Garši į land ķ Keflavķk. Hafši hann slitnaš frį hafnargaršinum. Hafnarskilyrši eru ekki góš ķ Keflavķk, eins og kunnugt er. Ef eitthvaš er aš vešri geta bįtarnir ekki legiš viš stjóra śti į höfninni, heldur verša žeir aš vera bundnir viš bryggju. Vķšir var bundinn viš bryggjuna, en slitnaši frį og tók aš reka upp. Skipverjar voru um borš og settu vél bįtsins ķ gang, en kašall flęktist ķ skrśfuna og stöšvaši hana. Rak bįtinn žvķ upp ķ fjöru, įn žess aš hęgt vęri viš žvķ aš gera.

Sušaustanįttin og hlżindin óvenjulegu bįru meš sér mengun frį Evrópu. Hér mį geta žess aš žessi vetur var fįdęma haršur ķ Vestur-Evrópu og olli žar margskonar hörmungum ofan ķ matarskort eftirstrķšsįstandsins. Morgunblašiš segir frį 24.janśar:

Frį žvķ hefir veriš skżrt ķ śtvarpsfréttum, aš vart hafi oršiš viš öskufall ķ Austur-Skaftafellssżslu og sunnanveršri Sušur-Mślasżslu. Fréttist fyrst um žetta į žrišjudag [21.janśar] og aftur ķ gęr. Žegar slķkar fregnir berast, veršur manni fyrst fyrir aš spyrja, hvar eldur kunni nś aš vera uppi, eša hvašan vindur hafi blįsiš, žar sem vart varš viš öskufalliš, svo af žvķ megi marka hvar upptökin séu. Ķ žetta sinn bregšur svo viš, aš bįša dagana, sem menn hafa oršiš varir viš loftryk žaš, sem žeir žar eystra geta ekki annaš en lķkt viš öskufall, hefir vindur stašiš af hafi. Morgunblašiš įtti ķ gęr tal viš greinargóšan mann į Kvķskerjum, en žar uršu menn varir viš „öskufalliš“, einkum į žrišjudaginn. Heimildarmašur blašsins skżrši svo frį, aš žennan dag hafi gengiš į meš regnskśrum, og veriš eindregin sušaustanįtt en ekki hvasst. Ekki kvaš svo mikiš aš rykfalli žessu, aš menn yršu žess mikiš varir, žó žeir vęru śti viš, nema žeir veittu žvķ sérstaka eftirtekt. Mest bar į žessu į allstórri tjörn, sem er skammt frį bęnum. Ryk flaut į vatninu og barst eftir yfirboršinu, svo mest bar į žvķ viš vesturbakkann, žar eš golan, sem var į vatninu, bar žaš žangaš. Var lķkast žvķ, sem olķubrįk vęri į tjörninni, žar sem mest bar į žessu dusti į vatnsfletinum. En žar sem regnvatn var lįtiš renna ķ skjólu af jįrnžaki, žar litašist vatniš, sem rann af žakinu, svo aš vatniš ķ skjólunni varš ekki gegnsętt nema nišur ķ skjóluna hįlfa. ... Heimilismenn į Kvķskerjum gįtu safnaš svo.miklu af dusti žessu til rannsóknar, aš hęgt veršur aš efnagreina žaš, er til žess nęst til efnagreiningar: — Ętti žį aš koma ķ ljós, af hvaša uppruna dust žetta er.

Skżring birtist ķ Morgunblašinu 25.janśar:

Žaš er nś komiš upp śr kafinu aš „öskufalliš“, sem menn hafa oršiš varir viš į Sušausturlandi, mun veriš smišjusót, sem borist hefir žangaš frį Englandi. Eša žį getgįtu hefir Jónas Jakobsson, vešurfręšingur, komiš meš, og hefir ekki fundist į žessu önnur skżring sennilegri. Jónas fullyršir, aš ekkert sé žvķ til fyrirstöšu, aš reykjarsót geti borist svo langa leiš ķ lofti. ... Eftir vindstöšu, sem var į hafinu milli Englands og Ķslands dagana įšur en menn uršu varir viš dust žetta, eša hroša, ķ loftinu, į einmitt loft žaš, sem žį var yfir Suš-Austurlandi aš hafa komiš frį Englandi. En ekkert śrfelli var į hafinu milli landanna. Žegar svo sunnanvindar žessir skella į hįlendinu og leita upp į viš, en raki žeirra veršur aš regnfalli, žį kemur sótiš meš regninu til jaršar. Svo mikil brögš voru aš žessu t.d. aš Hólum ķ Hornafirši, aš mikiš sį į žvotti sem žar var śti, enda tekiš fram ķ vešurskeyti žašan žann dag, aš žar hafi veriš „öskufall“. Ašra skżringu hafa menn ekki haft žar į slķkum óhreinindum ķ loftinu fram til žessa. Jónas Jakobsson vešurfręšingur hefir unniš hér į Vešurstofunni ķ eitt įr. Hann skżrši tķšindamanni Morgunblašsins svo frį ķ gęrkveldi, aš hann hafi tekiš eftir žvķ ķ vešurskeytum frį Suš-Austurlandi, aš žegar gengiš hafi sunnanvindar um tķma en engar śrkomur fylgt žeim, žį hafi skyggni versnaš, vegna
mósku, sem žį hafi komiš yfir landiš. Hann įlķtur, aš žetta muni geta stafaš af hinu sama og nś mun hafa įtt sér staš, aš verksmišjureykur meš sóti berist žį alla leiš hingaš til landsins, svo draga kunni śr skyggni. En frekari athugun į žessari kenningu veršur gerš, žegar hingaš til Reykjavķkur kemur sżnishorn žaš, er tekiš var į Kvķskerjum į mišvikudaginn svo žaš verši efnagreint. Mönnum-kann aš finnast žaš eigi skipta miklu mįli, hvort žaš er sót śr verksmišjureykhįfum Englands, sem óhreinkar loftiš ķ Skaftafellssżslum, eša óhreinindin kynnu aš koma einhversstašar annars stašar aš. En óneitanlega er žaš viškunnanlegra aš vita vissu sķna um žaš, žegar žvottur óhreinkast į bęjum žar eystra, aš ekki žarf žetta aš stafa af žvķ, aš eldsuppkoma sé einhversstašar śr išrum jaršar, heldur getur žaš alt eins veriš vegna žess, aš žeir kynda svona skarpt kolum sķnum sušur į Bretlandi. En hvort heldur sé eldfjallaaska eša sót, sem menn verša varir viš, geta žeir žį héšan ķ frį m.a. nokkuš markaš, eftir žvķ hvašan vindur blęs.

Ķ blįlok mįnašar kólnaši ķ vešri. Mjölnir (Siglufirši) segir frį ķ pistli 5.febrśar:

Mišvikudaginn 29. janśar s.l. skall į noršaustan ofsavešur meš hrķš, en litlu frosti. Voru žį į leiš hingaš tvö skip meš sķld til bręšslu. Eldborg, sem komin var hér upp undir Siglufjörš, en vegna dimmvišris treysti sér ekki aš taka innsiglinguna hér, og lį žvķ til sjós um nóttina. En aš morgni var komin žaš mikil kvika, aš samanbraut ķ fjaršarmynni, og žvķ ógjörlegt fyrir ókunnuga aš fara inn į fjöršinn. Lį hśn žvķ śti žar til į föstudag, aš hśn fór inn aš Hrķsey og hafši skipiš žaš gott eftir įstęšum. ... Hér ķ bęnum varš enginn stórskaši; jįrn fauk af tveimur hśsžökum aš nokkru. Žį er vinna var aš hętta į föstudag ķ Sķldarverksmišjum rķkisins gerši einhvern alstęrsta bylinn sem kom hér ķ žessu vešri, og fauk żmislegt lauslegt, sem var nįlęgt vinnuplįssinu, og lenti į manni, sem var žar. Meiddist hann nokkuš, sérstaklega į höfši. Var hann fluttur į sjśkrahśs og gert žar aš sįrum hans, en sķšan fluttur heim til sķn og lķšur nś eftir vonum. Heitir mašurinn Albert Einarsson, Hlķšarveg 44, eldri mašur.

Tķminn segir af hrķšinni ķ pistli 31.janśar:

Stórhrķš var um allt Noršurland ķ fyrrinótt og fram eftir degi ķ gęr. Er kominn talsveršur snjór um Noršur- og Vesturland, og hętt er viš, aš żmsir fjallvegir, sem yfirleitt hafa veriš fęrir bifreišum fram aš žessu, hafi nś teppst. Fyllilega er žó ekki um žetta vitaš, mešal annars vegna žess, aš lķtiš var um bķlferšalög ķ gęr sökum kafalds og muggu til heiša og vķša ķ byggšum. Mį vera, aš allvel hafi rifiš af vegum, žvķ aš vešurhęš var mikil. Menn, sem voru į ferš į Vašlaheiši ķ jeppabķl ķ fyrrinótt, voru ķ žrjį klukkutķma aš brjótast yfir heišina, og sögšu žetta hafa veriš hiš versta vešur. Vegagerš rķkisins sendi ķ gęr menn til eftirlits į Hellisheiši. Reyndist hśn vel fęr bifreišum, svo aš engin hętta er į, aš mjólkurflutningar til Reykjavķkur teppist af žessum sökum, ef ekki snjóar enn til verulegra muna.

Tvęr smįlęgšir kom aš landinu um žaš bil viku af febrśar. Olli hin sķšari mikilli snjókomu į blettum, žar aš auki žrumuvešri. Žar sem snjór féll aš rįši var hann til vandręša śt veturinn. Mikiš snjóaši t.d. į Hamraendum ķ Mišdölum žann 8. og męldist śrkoma aš morgni 9. 31 mm og snjódżpt 40 cm. Ķ sama skipti snjóaši einnig mikiš ķ Sķšumśla ķ Borgarfirši, en nęr ekkert nešar ķ hérašinu. Viš tökum žessar lęgšir śt fyrir sviga og greinum frį žeim sérstaklega ķ lok žessa pistils.

Slide1

Mjög óvenjuleg vešurstaša var uppi viš noršanvert Atlantshaf bęši ķ janśar, febrśar og mars. Ķ janśar var mikiš hįžrżstisvęši noršaustur ķ hafi og eindregnar sušlęgar įttir rķkjandi. Sķšan skipti um. Hįžrżstisvęši og grķšarleg hlżindi rķktu vestan Gręnlands, en austar var žrįlįtt noršanįtt og kuldi. Kortiš sżnir tillögu evrópsku endurgreiningarinnar. Kuldarnir voru sérlega beittir ķ Vestur-Evrópu (hér į landi var vešur lengst af žokkalegt). Žar voru óvenjulegir kuldar og snjókomur. Hreint hörmungaįstand og jafnvel hungursneyš.

En vešurathugunarmenn segja frį febrśarvešri - žeir eru langt ķ frį sammįla:

Sķšumśli: Nś er vetrarrķki. Mikill snjór. Mjög litlir hagar. Öllum hrossum gefiš. Žaš er frost og kuldi daglega, en glampandi sól og fagurt vešur, oft nokkuš hvasst. Viš, sem vindrafstöš höfum, köllum aš sé góšur hlešsluvindur og höfum žį yndislega björt rafljós,žį viš vildum lįta žau loga allan sólarhringinn.

Stykkishólmur (Magnśs Jónsson): Įgętt tķšarfar mį heita allan mįnušinn. Auš jörš aš heita mį, og frost vęgt.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir mįtt heita óslitiš góšvišri yfir allan mįnušinn. Oftast bjartvišri og stilla og alltaf snjólaust nema rétt föl, jafnt į fjöll sem ķ byggš. En alltaf dįlķtiš frost.

Sandur: Fyrstu viku mįnašarins var hęg noršlęg įtt meš vęgu frosti og nokkurri snjókomu. Žį gerši samfellt 12 daga hęgvišri og bjartvišri. Śr žvķ noršlęg įtt mįnušinn śt meš nokkru frosti og mikilli snjókomu.

Gunnhildargerši (Anna Ólafsdóttir): Mjög óhagstęš tķš og köld, mikill snjór og jaršlaust aš mestu leyti.

Tķminn segir af leiftrum ķ pistli 11.febrśar - héldu sumir aš um eldgos vęri aš ręša (athugiš aš ķ haus blašsins stendur ranglega 8. febrśar): 

Sķšastlišiš laugardagskvöld [8.febrśar] sįust leiftur mikil ķ sušri frį bęjum ķ Mżvatnssveit. Įtti tķšindamašur Tķmans ķ gęr tal viš séra Magnśs Mį Lįrusson į Skśtustöšum. Kvaš hann leiftur žessi hafa sést viš og viš hįtt į žrišja klukkutķma. Var žį sunnanįtt, talsverš gola, en himininn heišur žar nyršra. Ekki telur žó séra Magnśs Mįr, aš žessi leiftur hafi stafaš frį eldgosi, heldur hafi einungis veriš um eldingar og snęljós aš ręša. Sé ekki fįtķtt, aš slķkra fyrirbęra verši vart. Į sunnudagsmorguninn [9.] var vešur skķrt og jöklasżn frį Skśtustöšum. Sįst hvergi votta fyrir mekki yfir Vatnajökli. Ķ gęr [10.febrśar] var flogiš yfir Kverkfjöll og Grķmsvötn. Ķ žeirri för voru nokkrir kunnir nįttśrufręšingar, sem fżsti aš svipast aš eldsummerkjum žarna į hįlendinu. Vešur var gott og skyggni įgętt. Hvergi sįust nein merki um eldsumbrot, ekkert öskufall né nein merki umbrota.

Alžżšublašiš er meš einhvern hund śt ķ flugleišangurinn ķ pistli 11.febrśar:

Allmikill leišangur flaug ķ gęr austur yfir land til žess aš leita eldgosa, og voru ķ honum auk jaršfręšinga og annarra sérfręšinga Nżbyggingarrįš allt og starfsfólk žess. Leišangursmenn flugu fyrst til Akureyrar, en žašan sušur yfir Kverkfjöll og um öręfin noršan Vatnajökuls, en engin merki sįust um eldgos eša umbrot į žeim slóšum. Upphaf leišangurs žessa er žaš, aš bęndur ķ Mżvatnssveit sįu um helgina eldbjarma ķ sušurįtt og bar hann į Kverkfjöll. Var žį | undirbśinn leišangur héšan śr bęnum og hin nżja Dakotaflugvél flugfélagsins leigš til feršarinnar. Nįttśrufręšingarnir, sem ķ feršinni voru, voru žeir Steinžór Siguršsson, Siguršur Žórarinsson, Jón Eyžórsson og Pįlmi Hannesson, og sögšu žeir, er žeir komu til bęjarins, aš engin merki um eldsumbrot hefšu sést. ... Žar sem nś er gengiš śr skugga um aš ekki sé eldur uppi, er tališ lķklegt, aš leiftur žau, sem Mżvetningar sįu, hafi veriš eldingar. Nżbyggingarrįš og eitthvaš af starfsfólki žess var meš ķ feršalagi žessu, eins og įšur gat, en hvers vegna žaš var til slķks leišangurs vališ, er hulin rįšgįta. Veriš getur, aš žaš vilji einnig fylgjast meš nżsköpun nįttśrunnar og lęra eitthvaš af henni.

Morgunblašiš segir eldingafréttir ķ pistli 11.febrśar:

Sķšastlišinn laugardag [8.febrśar] gekk eldingavešur um Sušurland og sló eldingu nišur ķ ķbśšarhśsiš aš Vošmślastašahjįleigu ķ Landeyjum og olli miklum skemmdum į hśsinu, en fyrir tilviljun, eša mestu mildi varš ekkert tjón į mönnum. Hśsiš er einlyft timburhśs, klętt bįrujįrnsžaki og meš bįrujįrnsrisi. Eldingin setti gat į žakiš og hluti af žakinu rifnaši upp. Gat kom į gafl hśssins og allar rśšur ķ žvķ brotnušu, en rót varš talsvert ķ kringum hśsiš. Ennfremur hrundi reykhįfur hśssins. Žaš var fjórša eldingin, sem kom, sem sló nišur ķ hśsiš, en allmargar komu į eftir. Auk žess, sem eldinganna varš vart ķ Landeyjunum gengu eldingar į Rangįrvöllum og vķša um Sušurland. Bóndi ķ Vošmślastašahjįleigu er Ólafur Gušjónsson. Hefir hann oršiš fyrir miklu tjóni viš skemmdir į ķbśšarhśsi sķnu.

Vķsir segir af tķš ķ pistli 12.febrśar:

Ķ janśarmįnuši var vešurblķša svo mikil noršanlands aš jafnvel uppi ķ Mżvatnssveit var jörš tekin aš gręnka og munu varla vera dęmi žess. Nś eru allmikil frost žar nyršra og hafa undanfarna daga veriš 15—17 grįšu frost į Skśtustöšum, enda er Mżvatn allt oršiš ķsi lagt. Bķlfęrt er enn į milli Hśsavikur og Mżvatnssveitar og snjóalög yfirleitt mjög lķtil.

Tķminn segir af eldingunum ķ pistli 13.febrśar:

Sķšastlišinn laugardag [8.febrśar] bar mikiš į eldingum ķ Rangįrvallasżslu. Ekki er žó vitaš um, aš žęr hafi valdiš tjóni nema į einum bę, en žar laust eldingu nišur ķ bęjarhśsin. Žaš var į Vošmślastašahjįleigu. Fólk sakaši žó ekki og ekki hśsdżr. Žegar eldingunni laust nišur, skulfu bęjarhśsin öll, rśšur brotnušu, efri hluti reykhįfsins hrundi og tvęr raufar komu ķ žakiš. Enn mį geta žess, til marks um, hve mikiš kvaš aš eldingunni, aš steinstétt į hlašinu laskašist verulega.

Tķminn segir af klakastķflu ķ Laxį ķ pistli 25.febrśar:

Laxį ķ Žingeyjarsżslu hefir stķflast af klakahröngli viš Knśtsstaši ķ Ašaldal, hlaupiš śr farvegi sķnum og flętt yfir hrauniš og žjóšveginn, svo aš hann er nś algerlega ófęr bifreišum. Tķšindamašur Tķmans įtti ķ gęr tal viš Karl Kristjįnsson oddvita ķ Hśsavķk. Hann sagši, aš Laxį hefši hindraš feršir um Ašaldalsbraut aš meira eša minna leyti sķšustu žrjįr vikurnar. Hafa klakastķflur myndast ķ Laxį noršan viš Knśtsstaši, svo aš įin hefir nįš aš hlaupa śr farveginum og flęša yfir Ašaldalshraun og žjóšveginn į talsveršum kafla. Hverfur hśn sķšan ķ hrauniš, sem vķša er mjög sprungiš og glufótt. Žetta hefir veriš til mikilla óžęginda fyrir hérašsbśa. Nś er vegurinn meš öllu ófęr į žessum slóšum vegna įrennslis Laxįr. Gangandi menn og menn meš hesta komast žó leišar sinnar meš žvķ aš taka į sig stóran krók og fara aš nokkru leyti į ķsum. Žaš hefir alloft komiš fyrir aš undanförnu, žegar frost hafa gengiš, aš Laxį hafi hlaupiš śr farvegi sķnum į žessum slóšum og torveldaš samgöngur. En aldrei hefir žetta veriš ķ svo stórum stķl né jafn langvinnt og nś. Töluverš fönn er nś nyršra og vetrarrķki allmikiš.

Tķminn segir 1.mars frį góšum gęftum:

Į Akranesi hafa ekki um langt skeiš veriš jafn stöšugar gęftir ķ janśar og febrśar eins og ķ įr. Žeir bįtar, sem oftast eru bśnir aš róa, hafa nś fariš um 40 sjóferšir. Ķ febrśar hafa žrķr dagar falliš śr, svo aš ekki hefir veriš róiš.

Mars var kaldur, lengst af stilltur og óvenjubjartur og žurr į Sušur- og Vesturlandi. Noršanlands og į Vestfjöršum voru hrķšar - skammvinna hrķš gerši einnig į Sušvesturlandi. 

Vešurathugunarmenn segja af marstķšinni: 

Sķšumśli: Ķ marsmįnuši var vešrįtta yfirleitt góš, en snjór svo mikill, aš varla er um jöršina fęrt. Alla mjólk veršur aš flytja į klökkum óravegu žašan, sem lengst er, žangaš sem bķllinn kemst. Vegarśtur halda ašalbķlleišunum fęrum, og mörgum sinnum hafa žęr veriš settar į dalavegina, en brįtt hefir skafiš ķ förin hennar aftur og allt ófęrt į nż. Hagar eru mjög litlir. Öll hross eru į gjöf.

Stykkishólmur: Žaš hefur veriš žurrvišri og kuldar allan mįnušinn, śrkoma lķtil sem engin. Yfirleitt įgęt tķš.

Reykjahlķš: Reglubundin noršaustan- og noršanįtt. Mikill snjór oršinn um mįnašarlok. Allir vegir ófęrir. Į Mżvatni sökkvandi veikur ķs undir djśpum snjó sem žį veršur aš krapi. Vatniš žvķ illt yfirferšar.

Gunnhildargerši: Tķšin hefir veriš vond og oftast mikil snjókoma.

Morgunblašiš segir athyglisveršar svartsżnisfréttir af olķubirgšum heimsins ķ pistli žann 6. mars, og sķšan af ófęrš nyršra:

Hvaš mundi koma fyrir, ef vķsindin uppgötvušu og geršu kunnugt; aš eftir 10 įr, eša ķ janśar 1957, mundi jöršin springa ķ loft upp eša verša óbyggileg? Getiš žiš ekki gert ykkur ķ hugarlund, hvernig allir vķsindamenn heimsins myndu strķša dag og nótt, til žess aš reyna aš finna rįš til žess aš afstżra ógęfunni eša śtbśa flugfar, sem gęti flutt allt mannkyniš yfir į annan hnött? Haldiš žiš ekki aš rifist mundi verša um sķšustu sętin ķ eldflugunni? Og nś, ķ byrjun įrsins 1947, er žaš stašreynd aš vķsindin hafa gert žessa uppgötvun. Ef til vill er kvešiš fullsterkt aš orši, en samt er žetta ekki svo fjarri sanni. Žaš er best fyrir okkur aš vera raunsę og horfast ķ augu viš žęr stašreyndir, aš nęstu 10 įrin munu hafa ķ för meš sér gjörbreytingu į grundvallaratrišum mannlķfsins į žessum hnetti. Flestum fróšum mönnum kemur saman um, aš viš erum aš verša bśnir aš eyša birgšum okkar af naušsynlegustu orkugjöfunum eša kola- og olķubirgšum okkar. ...

Allir vegir til Akureyrar voru ófęrir bķlum ķ morgun, sagši fréttaritari vor į Akureyri, er hann įtti tal viš blašiš ķ gęr. Snjókoma hefir veriš mikil žar ķ marga daga og er ennžį. Hefir ekki komiš žar meiri snjór ķ mörg įr. Öll bķlaumferš į götum bęjarins er einnig erfiš. Engin tök eru į žvķ, aš ryšja vegina meš żtu, vegna žess aš fönnin er svo mikil, aš žęr geta ekki żtt henni frį sér. Mjólk veršur flutt til bęjarins į slešum, eftir žvķ, sem viš veršur komiš og einnig sjóleišis frį Svalbaršseyri. Į žrišjudagskvöldiš féll nišur žak į stórum skśr ķ mišbęnum vegna snjóžyngsla. Skśr žessi hafši įšur veriš flugvélaskżli, en nś voru geymdir ķ honum žrķr bķlar. Skemmdust žeir nokkuš, en ekki er enn vitaš hvaš mikiš.

Tķminn er rekur ófęršarfréttir 11.mars:

Mikiš fannfergi er nś oršiš vķša noršan lands, og hafa eins mikil fannalög ekki “veriš sķšustu įr. Bętist nś aš kalla daglega viš snjóinn, en vešur eru oftast stillt, svo aš snjórinn er mjög laus og torveldar žaš samgöngur enn meir en ella, einkum į austanveršu landinu.

Nęr allir fjallvegir į noršanveršu og austanveršu landinu eru nś ófęrir meš öllu og hefir svo veriš sķšustu vikur. Einnig eru allir vegir tepptir innan hérašanna į Austurlandi og Noršurlandi austan. Öxnadalsheišar, nema ķ Eyjafirši, žar sem Eyjafjaršarbraut hefir veriš rudd meš snjóżtum sķšustu daga og byrjaš er aš ryšja veginn śt Įrskógsströndina. Eru tvęr snjóżtur į Akureyri. Ķ Žingeyjarsżslum eru allar leišir tepptar og ķ Vopnafirši og austur į Héraši er allt ķ kafi ķ snjó. Snjóżtur eru į Reyšarfirši, en hafa ekki veriš notašar, žar eš žaš er tališ tilgangslaust. Snjór er į žeim slóšum mjög laus, og ef eitthvaš kular, lokast vegurinn jafnóšum fyrir aftan żturnar. Til Skagafjaršar hefir veriš fęrt til skamms tķma, en nś mun Vatnsskarš illfęrt eša ófęrt. Innan hérašs ķ Skagafirši hefir vegum veriš haldiš opnum eftir föngum meš snjóżtu, sem žar er. Holtavöršuheiši er aftur į móti allvel fęr, og ganga įętlunarbķlarnir til Blönduóss. Er ein snjóżta į Blönduósi, sem starfar eftir žörfum. Annars er fremur snjólétt ķ Hśnavatnssżslum vķšast. Brattabrekka hefir nżlega veriš farin, en fęrš er erfiš. Var leišin opnuš meš snjóżtum ķ sķšustu viku, og fór póstbķllinn žį til Bśšardals. Svķnadalurinn er aftur į móti ófęr og allar leišir žar fyrir vestan og noršan. Allt Sušurland er mjög snjólétt, og eru žar allar leišir fęrar sem į sumardegi. Hellisheiši hefir aldrei oršiš ófęr bifreišum ķ vetur, hvaš sem verša kann. Ķ Ausur-Skaftafellssżslu og syšstu hreppum Sušur-Mślasżslu er einnig snjólétt.

Morgunblašiš segir 14.mars frį hinu fyrsta af fleiri hörmulegum flugslysum įrsins. Vešur kom hér lķtt eša ekki viš sögu:

Ķ gęrdag [13. mars] hrapaši ķ sjóinn vestur viš Bśšardal Grumman flugbįtur er var aš leggja af staš. Ķ honum voru įtta manns. Af sjö faržegum fórust fjórir.- Tvęr konur, önnur héšan śr Reykjavķk, en hin frį Bśšardal, og tveir karlmenn. Annar frį Ķsafirši en hinn frį Bśšardal. Af žeim fjórum sem bjargaš var slapp ašeins einn ómeiddur. Er slysiš vildi til, var vešur hiš besta og lįdaušur sjór.

Morgunblašiš lofar góšar gęftir 16.mars:

Undanfariš hefir afli bįta ķ verstöšvum hér viš Faxaflóa veriš sęmilegur. Ķ Vestmannaeyjum og ķ Keflavķk hefir afli veriš góšur, en ķ öllum verstöšvum hafa gęftir vériš óvenjulega góšar. Bįtar hafa róiš nęr žvķ dag hvern sķšan ķ byrjun febrśar og er žaš alveg einsdęmi. Į Akranesi hafa aldrei veriš farnar jafn margir róšrar ķ röš.

Žó mikiš bjartvišri vęri mestallan marsmįnuš um landiš sušvestanvert var į žvķ ein undantekning - nokkuš hefšbundin. Hįloftalęgšardrag śr noršri og vestri tengdist lęgš sem nįlgašist śr sušri. Mikla hrķš gerši um mestallt land. 

Slide10

Hér er mikil lęgš vestur af Bretlandseyjum. Hśn hreyfšist noršur. Į sama tķma kom lęgšardrag śr noršri sušur meš Gręnlandi austanveršu. Bętti žį ķ śrkomu - og žaš snjóaši lķka į Sušurlandi ķ noršaustanįtt, eins og gjarnan gerir undir svipušum kringumstęšum..  

Vķsir segir frį snjókomu ķ Reykjavķk og nįgrenni 21.mars:

Óvenju mikil snjókoma var hér i Reykjavķk og nįgrenni ķ gęrkvöldi [20.] og nótt Hér ķ Reykjavķk var snjódżptin męld 17 cm. Er žetta mesti, snjór, sem komiš hefir hér ķ Reykjavķk ķ vetur og hefir sjaldan snjóaš eins mikiš į einni nóttu hér.

Tķminn segir frį hrķšinni ķ pistli 22.mars:

Ķ fyrradag snjóaši mikiš į Sušurlandi, einkum ķ Įrnes-, Gullbringu- og Kjósarsżslu og sunnanveršri Borgarfjaršarsżslu. Hlóš snjónum nišur ķ fyrrinótt, svo aš illfęrt varš jafnvel um nęsta nįgrenni Reykjavķkur, og ķ gęr hélt einnig įfram aš snjóa og skefla.

Ķ gęrmorgun mįtti heita aš ófęrt vęri um nįgrenni Reykjavķkur og meš öllu ófęrt austur yfir fjall, bęši um Hellisheiši og Mosfellsheiši, og meira aš segja Krżsuvķkurvegurinn, sem margir hafa haft tröllatrś į, var oršinn ófęr ķ gęrmorgun, žó ekki hefši snjóaš nema eina nótt, sagši skrifstofustjórinn. Žung fęrš sušur meš sjó og uppi ķ Kjós. Ķ Borgarfirši snjóaši hins vegar sama og ekkert ķ fyrradag eša fyrrinótt, og mįtti heita žar įgęt fęrš. En ķ gęr var byrjaš aš snjóa žar. Vitaš var um bķla, sem voru į leišinni sušur fyrir Hvalfjörš ķ gęr og varš snjóżta aš fylgja žeim, svo aš žeir kęmust įfram. Ķ gęrmorgun komust mjólkurbķlar hjįlparlaust ofan śr Kjós, en voru nokkrum klukkustundum lengur į leišinni en venjulega. Mjólkurbķlar śr Mosfellssveit töfšust einnig į leiš sinni til Reykjavikur. Žung fęrš var fyrst ķ gęrmorgun sušur meš sjó, en batnaši žar lķša tók į daginn, enda mikil umferš į žeim vegi. Hafnfiršingar gįtu ekki haft samband viš bśjörš sķna ķ Krżsuvķk, og bįšu vegamįlastjórnina aš senda żtu til aš ryšja veginn, en engin żta var laus til žess žį ķ svipinn. Ķ gęr var engin tilraun gerš til žess aš ryšja veginn austur yfir Mosfellsheiši, žó aš lķklegt sé, aš hann verši ruddur og frekar reynt aš halda honum opnum en  Hellisheišarveginum, ef um langvarandi snjóalög veršur aš ręša. Er reynslan sś, aš sś leiš er yfirleitt heldur snjóléttari. Ķ fyrrakvöld fóru žrķr bķlar śr Reykjavķk og ętlušu austur yfir fjall. Uršu žeir allir fastir į Hellisheiši fyrir austan skķšaskįlann ķ Hveradölum, og bišu bķlstjórarnir ķ žeim fram undir morgun, er birta tók, žį héldu žeir af staš nišur ķ skķšaskįlann og komust žangaš um kl.9 ķ gęrmorgun. Skömmu eftir hįdegi lögšu svo tvęr snjóżtur af staš frį skķšaskįlanum austur yfir og įttu žęr aš ryšja braut bķlunum, sem fastir voru. Mjög žung fęrš var um alla Įrnessżslu strax ķ gęrmorgun, en auk žess hélt snjór įfram aš hlašast nišur ķ allan gęrdag. Sama og engin mjólk barst til Flóabśsins ķ gęr, sökum ófęršar į vegunum austur žar. Engir mjólkurbķlar lögšu af staš austan frį Selfossi fyrr en um kl. 5 ķ gęrdag. Voru tvęr snjóżtur, sem įttu aš ryšja bķlunum braut sušur, tilbśnar į hįdegi. Byrjaši ófęršin strax viš Ölfusį. Ekki var vitaš ķ gęrkvöldi, hvernig feršalag žetta hefši gengiš en bśist var viš, aš żtunum tękist aš brjóta bķlunum leiš yfir heišina einhvern tķma ķ nótt. Ekki var teljandi mjólkurskortur ķ gęr ķ Reykjavķk, og fór ašeins litlu minni mjólk ķ bśširnar frį samsölunni en venjulega. ķ dag getur ef til vill oršiš einhver mjólkurskortur framan af deginum, en lķkur eru žó til, aš śr žvķ rętist, er lķšur į daginn. Geršar voru rįšstafanir til žess ķ gęr aš fį mjólk frį Borgarnesi, bęši meš bķlum og skipi.

Slide12

Žann 23. var lęgšin aš sunnan komin aš Noršausturlandi. Mikla hrķš gerši nś um allt Noršurland og Vestfirši. Lęgšin fór sķšan til sušvesturs yfir landiš.

Slide13

Kortiš sżnir vešriš undir mišnętti aš kvöldi sunnudagsins 23. Žį var lęgšarmišjan yfir Noršausturlandi (en žar var reyndar sķmasambandslaust). Hśn fór sķšan til sušvesturs yfir landiš og loks sušur af žvķ. Žetta er afskaplega kunnugleg snjóflóšastaša - minnir aš żmsu leyti į vešriš sem olli snjóflóšunum į Seljalandsdal um pįskana 1994. Mikiš snjóaši bęši į Siglufirši og į Vestfjöršum. Vandręši uršu einnig ķ Hafnarfirši - eins og sjį mį var vindįtt óvenjuleg - noršvestanįtt er ekki algeng į Faxaflóa. Vķsir segir 24.mars frį atburšum į Siglufirši og ķ Hafnarfirši:

Žau tķšindi geršust į Siglufirši ķ nótt [ašfaranótt 24.], aš žakiš į hinni nżju mjölgeymslu Sķldarverksmišja rķkisins — stęrsta geymsluhśsi landsins — hrundi af snjóžyngslum. Vķsir įtti ķ morgun tal viš Siglufjörš og fékk žį žęr upplżsingar um žetta, aš žakiš į syšri helming noršurhluta hśssins hefši hruniš og falliš nišur į gólf, sperrur og jįrnplötur. Blotaši ķ gęrkveldi og varš snjófargiš svo mikiš į žaki hśssins, aš žaš žoldi žaš ekki og féll nišur stafna į milli. Vesturstafn žess skekktist einnig. Segja menn į Siglufirši, aš hśsiš lķti śt eins og eftir loftįrįs, en įętlašur kostnašur viš aš gera viš žaš mun vera į ašra milljón. Gólfflötur geymslunnar er 6600 fermetrar og į hśn aš taka um 15.000 smįlestir mjöls, en ķ hśsinu voru geymdar um 700 smįlestir undir segli og ķ öšrum hluta hśssins en žeim, sem fór. Er nś unniš aš žvķ aš bjarga mjöli žessu śr hśsinu. Svo sem kunnugt er, hefir mikill styr stašiš um byggingu hśssins milli byggingarnefndar sķldarverksmišjanna og stjórnar žeirra. Hefir stjóri verksmišjanna deilt į nefndina fyrir byggingarlag hśssins og fyrirkomulag.

Ķ morgun slitnušu tvö skip upp ķ Hafnarfirši. Annaš žeirra rak į land, en hinu var hęgt aš bjarga og koma žvķ aš bryggju aftur. Skipiš, sem rak į land heitir Įsbjörg og er 26 rśmlestir aš stęrš, eign Bįtafélags Hafnarfjaršar. Var hringt į lögreglustöšina um
kl. 6 ķ morgun og tilkynnt um žetta. Var bįturinn žį rekinn į land og liggur hann nś ķ fjörunni fyrir nešan Hamarinn og er mikiš skemmdur. Hitt skipiš, sem slitnaši upp, er Skinfaxi, en žar sem žaš lį viš bryggju og menn um borš ķ žvķ, tókst aš koma žvķ aš bryggjunni aftur. Engar skemmdir uršu į žvķ.

Nęr allir vegir frį Reykjavķk uršu ófęrir ķ gęr vegna fannkomu og skafrennings. Ennfremur er leišin noršur yfir Holtavöršuheiši oršin ófęr. Reynt veršur aš opna Hellisheišina ķ dag og Ölfusiš, en žar var hrķšarvešur ķ allan gęrdag og snjóžyngsli mikil. Nś er oršiš frostlaust beggja megin heišarinnar og žvķ lķkur til aš aušvelt verši aš athafna sig žar eš hętt er aš skafa. Bjóst Vegamįlaskrifstofan viš žvķ aš ef vešur batnaši myndi e. t. v. takast aš opna leišina austur yfir fjall ķ kvöld, en kl. 1 įttu snjóżturnar aš leggja į fjalliš frį Lögbergi. Ķ gęr uršu į tķmabili allir vegir frį Reykjavik ófęrir nema leišin til Hafnarfjaršar. Meira aš segja leišin śt į Įlftanes og til Vķfilsstaša uršu ófęrar, ķ gęrkveldi var žó bśiš aš koma leišinni sušur meš sjó ķ sęmilegt horf. Ķ dag er veriš aš ryšja leišina upp į Kjalarnes og ķ Kjósina, en upp ķ Borgarfjörš er ófęrt sem stendur. Ķ Borgarfirši, einkum uppsveitum, fennti mikiš ķ gęr og ofarlega ķ Noršurįrdal er noršurleišin ófęr, einnig į Holtavöršuheiši. En żta sem er ķ Hrśtafiršinum į aš reyna aš opna leišina ķ dag.

Žaš mun lįta nęrri, aš 4—5 hundruš manns hafi oršiš vešurteppt aš Kolvišarhóli ķ gęr. Og ķ skķšamótinu var ekki hęgt aš keppa vegna óvešurs nema ķ b-flokki karla ķ svigi.

Vestfiršir sluppu ekki, Morgunblašiš segir 25.mars frį miklum snjóflóšum į Ķsafirši:

Ķsafirši, mįnudag [24.]. Frį Fréttaritara vorum. Aš minnsta kosti žrjś snjóflóš féllu śr Eyrarfjalli, um fjóra kķlómetra innan viš Ķsafjörš, og tók hiš sķšasta meš sér ķbśšarhśsiš Karlsį og barst žaš meš flóšinu nišur ķ sjįvarmįl. Ein kona var ķ hśsinu og meiddist hśn lķtilshįttar. Fyrsta snjóflóšiš mun hafa oršiš snemma ķ morgun eša seinnipart nętur. Žaš tók meš sér sumarbśstaš Bįršar Jónssonar og fęrši hann af grunni og velti honum į hlišina. Sķšasta flóšiš varš klukkan 3 ķ dag. Skall snjóflóšiš į Karlsį, sem er eign Eggerts Halldórssonar. Hśsmóširin frś Žorbjörg Jónsdóttir var žar ein heima er flóšiš skall į hśsinu. Flóšiš flutti hśsiš nišur aš sjįvarmįli. Žar stöšvašist žaš. Frś Žorbjörg barst alla žessa leiš meš hśsinu, og hafši hśn meišst lķtilshįttar er henni var bjargaš śt śr žvķ. Tveir synir žeirra hjóna voru nżfarnir er flóšiš skall į hśsiš. Ķ einu snjóflóšinu tók ķ burtu fjóra sumarbśstaši og eitt śtihśs viš hśsiš aš Seljalandi. Fólk sem bżr ķ nęstu hśsum hefir yfirgefiš heimili sķn vegna yfirvofandi hęttu į snjóflóšum. Mikil snjóflóš féllu śr Eyrarhlķš ķ gęr.

Ķ sama blaši er einnig mjög löng frįsögn af hrakningum skķšamanna og fleiri ķ nįgrenni Reykjavķkur. Skemmtileg og fróšleg lesning, en viš sleppum henni hér - nema rétt byrjuninni og sķšan segir nįnar af žakhruninu į Siglufirši:

Sennilegt er aš aldrei hafi jafnmargir ķslendingar lent ķ hrakningum į einum sólarhring, og į sunnudag og ašfaranótt mįnudags. 

Hluti af žekju mjölgeymsluhśss SR-46 į Siglufirši, féll nišur undan snjóžunga ķ fyrrinótt. Manntjón varš ekki. Tjóniš hefir lauslega veriš metiš į hįlfa ašra milljón króna. Vafasamt er tališ, aš efni til endurbyggingar žekjunnar verši komiš nęgjanlega snemma til landsins, til žess aš hęgt sé aš koma hśsinu ķ nothęft įstand fyrir nęstu sķldarvertķš. Grunnflötur mjölhśssins alls er 6.600 fermetrar, en žar sem žekjan féll nišur er hann 3.300 ferm. Žaš var nyršri helmingur žess sem féll. Tvö ris eru į hśsinu og er kvos ķ milli. Hvort ris er boriš uppi af 24 sperrum 30 metra löngum. Hśsiš er jįrngrindarhśs, klętt bįrujįrni. Strax eftir fyrstu snjóa ķ vetur, bar į žvķ, aš langbönd svignušu undan snjóžunganum į syšri žekju nyršra risins. Ķ fyrrakvöld var snjódżptin 3 fet. Į sunnudag blotnaši og var žekjan athuguš um mišnętti og sįst į henni engin breyting frį žvķ sem veriš hafši. Um klukkan 2 mun žekjan hafa falliš inn. Mjölhśs žetta įtti aš rśma alls milli 15 og 18 žśs. tonn af mjöli en nś voru ķ žvķ ašeins um 700 tonn, sem unnin voru śr Kollafjaršarsķld. Mjöl žetta varš ekki undir žekjunni. Žaš var geymt ķ syšri helmingi žess og var žaš variš meš seglum ķ gęrkvöldi og ķ nótt var veriš aš vinna aš žvķ aš forša žvķ frį skemmdum og var žaš sett ķ geymslu Dr. Pįls verksmišju. Undir žekjunni uršu hinsvegar 3 bķlar. Tveir žeirra eru fólksbķlar og gjöreyšilagšist annar žeirra, en hann įtti Leó Gušlaugsson. Svo sem alkunnugt er hefur aš undanförnu stašiš yfir deila milli verksmišjustjórnar og byggingarnefndar žeirrar er skipuš var af Įka Jakobssyni fyrrverandi atvinnumįlarįšherra, um żmislegt ķ sambandi viš byggingu verksmišjunnar SR-46, ž.į.m. gerš žessa mjölhśss, sem verksmišjustjórn telur vera alltof veiklega byggt og aš žaš yrši aš umbyggja žaš.

Vķsir greinar 25.mars frį snjóflóšunum į Ķsafirši:

Ķ gęr féllu žrjś snjóflóš śr Eyrarfjalli, viš Ķsafjörš, og sópušu burt a.m.k. fimm sumarbśstöšum, einu ķbśšarhśsi, heyhlöšu og auk žess żmsum smęrri hśsum. Sķšastlišna daga hefir noršan įtt meš mikilli snjókomu veriš į Ķsafirši. Og ķ gęrmorgun féll snjóflóš śr sunnanveršu Eyrarfjalli og sópaši a.m.k. fjórum sumarbśstöšum meš sér, auk heyhlöšu og nokkrum smęrri hśsum. Eigi var bśiš ķ žessum hśsum. Laust eftir hįdegi ķ gęr féll annaš snjóflóš śr fjallinu, 2 1/2—3 km fyrir innan Ķsafjörš og sópaši žaš snjóflóš meš sér nżbżlinu Karlsį, en žaš stóš ķ brekkunni fyrir nešan Seljalandsveginn. — Snjóflóš žetta var um 200 m į breidd og bar žaš hluta af hśsinu meš sér į sjó śt, en žaš stóš um 70 m frį sjó. Ķ hśsi žessu bjó Eggert Halldórsson įsamt konu sinni og žrem börnum. Var Eggert ekki heima er žetta skeši og börnin höfšu fariš į skķšum til žess aš skoša snjóflóšķš, er falliš hafši fyrr um daginn. Žrķr gestir höfšu veriš ķ heimsókn og voru nżfarnir er snjóflóšiš féll. Hśsiš lišašist ķ sundur į leišinni, en hluti žess stansaši spölkorn fyrir ofan fjöruna og var konan ķ žeim hluta hśssins. Slasašist hśn nokkuš, en žó ekki hęttulega. Sįst rétt į hśsiš upp śr snjónum. Er atburšur žessi spuršist, brugšu Ķsfiršingar fljótt viš og sendu hjįlp į vettvang. Var lęknir m.a. ķ hjįlparleišangrinum. Žrišja snjóflóšiš féll sķšdegis ķ gęr og sópaši žaš enn einum sumarbśstaš meš sér. Enn er įlitin hętta į, aš snjóflóš hlaupi og hefir lögreglan fyrirskipaš fólki aš flytja śr žeim hśsum, sem į hęttusvęšinu eru.

Morgunblašiš segir 26.mars frį snjóflóšum ķ Hnķfsdal: 

Ķsafirši, žrišjudag. Um kl.11 ķ gęrkveldi [24.mars] féllu žrjś snjóflóš ķ Hnķfsdal. Snjóflóš žessi komu śr giljum ķ fjallinu fyrir ofan žorpiš, Bśšargili, Hraungili og Stašargili og tók žaš fjįrhśs nįlęgt bęnum Heimabę, sem ķ voru um 80 fjįr, og drįpust fimm kindur. Einnig fyllti flóšiš fyrir fjósiš, sem er alveg viš Heimabę, en kżrnar voru strax grafnar upp og sakaši ekki. Žį tók flóšiš yfir minkabś Halldórs Halldórssonar og er ennžį veriš aš grafa bśiš upp śr fönninni. Eru dżrin lifandi ķ žeim bśum, sem bśiš er aš grafa upp. Flóšiš tók og geymsluhśs, sem minkabśiš įtti og mun žaš hafa eyšilagst. Vešur er nś oršiš gott og er jaršżta vegageršarinnar aš ryšja veginn inn fyrir Ķsafjörš, til žess aš mjólk komist til bęjarins. Eins og skżrt var frį ķ blašinu ķ gęr tóku snjóflóšin rétt viš Ķsafjörš fjóra sumarbśstaši, og žį skemmdu žau einnig ķbśšarhśsiš į Seljalandi og tók žar śtihśs. Ķbśšarhśsiš Karlsį er alveg ónżtt og hefur eigandi žess, Eggert Halldórsson, oršiš, fyrir tilfinnanlegu tjóni. Missti hann m.a. allt sitt innbś. Kona hans, Žorbjörg, er var ein heima, žegar snjóflóšiš tók hśsiš, varš fyrir snjóflóšinu mikla ķ Hnķfsdal 1910, žegar 18 manns fórust, žį barn aš aldri. — MBJ.

Vķsir segir 27.mars frį febrśaruppgjöri Vešurstofunnar:

Vešurfar hér sunnanlands var meš eindęmum gott ķ febrśarmįnuši sķšastlišnum og hefir slķk einmunatķš ekki veriš hér į landi frį žvķ aš vešurathuganir hófust. Vķsir sneri sér i gęr til frś Teresķu Gušmundsson, vešurstofustjóra og fékk žessar upplżsingar. Žį skżrši vešurstofustjóri frį žvķ, aš męlt hefši veriš sólskin hér ķ 160 klukkustundir i mįnušinum og hefir jafnmikiš sólskin aldrei fyrr veriš hér į landi ķ febrśarmįnuši. Flestar sólskinsklukkustundir ķ mįnušinum voru įšur męldar 130. Var žaš įriš 1936. — Geta mį žess til samanburšar, aš mešaltal sólskinsstunda ķ febrśar sķšustu įr hér sunnanlands er 52.3 klukkustundir. Sżnir žessi tala best, hvķlķk einmunatķš var hér ķ mįnušinum. Loks skżrši frś Teresķa Vķsi frį žvķ, aš mjög mikill munur hefši veriš į vešurfari hér sunnanlands og noršanlands og austan. Į Austfjöršum var vešur t.d. mjög slęmt ķ febrśar og hefši jafnvel veriš talaš um hörkur į Seyšisfirši. Einnig var vešur kalt noršanlands. En hér syšra var vešur bjart og stillt ķ febrśar og oftast nęr hęg noršausan įtt.

Tķminn segir af snjóžyngslum vķša um land 28.mars:

Vķša um land er nś óvenjulega mikill snjór. Um Austurland og Noršurland austanvert mun ekki hafa veriš slķkur snjór sķšan 1936. En žar hefir nś veriš góšvišri ķ nokkra daga, žķšvišri og sólbrįš. Žaš er ašeins um Vestfirši noršanverša, sem hrķšarvešur og fannkomur haldast enn aš stašaldri. Blašiš hafši ķ gęr tal af fréttaritara sķnum į Flateyri. Hann sagši aš žar vęri nś svo mikill snjór, aš dęmalaust vęri sķšan 1920. Eimskipiš Horsa hefir veriš į Vestfjaršahöfnum undanfarna daga, aš taka frešfisk, sem į aš fara til Frakklands, sitt lķtiš śr hverju frystihśsi, žvķ aš alls stašar er fullt. Hefir vķša žurft miklum snjó aš moka til aš koma bķlum milli frystihśss og skips, og žaš jafnvel tveggja mannhęša hį göng gegnum skaflana.

Stórgos hófst ķ Heklu snemma morguns 29. mars. Hafši meginfjalliš žį ekki bęrt į sér (svo vitaš sér) ķ rétt rśm 100 įr. Vešrįttan segir um upphaf Heklugossins:

Ž.29. kl.06:40 byrjaši Hekla aš gjósa eftir rösklega 100 įra hvķld. Gosmökkurinn varš hęstur 27 žśs. metrar og var žaš į fyrstu klukkustund gossins. Loftalda, sem myndašist ķ upphafi žess hafši įhrif į loftvogir ķ Rvk., Keflavķk og Vm. Vikur- og öskufall var mest ķ Fljótshlķš og undir Eyjafjöllum og męldust öskuskaflar ķ byggš allt aš 2 m. (Śtlit var fyrir, aš eitthvaš af bżlum ķ Fljótshlķš legšist ķ eyši, en bśpeningur varš allur aš vera į gjöf og leit helst śt fyrir, aš skera žyrfti nišur fé žar sem ekki mįtti flytja žaš til vegna saušfjįrsjśkdóma. Öskufalls varš vart sušur ķ hafi og vķšar.

Gosiš stóš ķ rśmt įr, en varš žó mįttlķtiš eftir nokkurra vikna mikla virkni. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um vešur viš upphaf gossins og veršur žaš ekki endurtekiš hér. Vešurathugunarmenn um mikinn hluta landsins segja af brestum og drunum frį gosinu ķ margar vikur. Vešrįttan segir frį loftöldu sem sįst į loftvogum. Myndin hér aš nešan sżnir klippu śr žrżstisķrita śr Reykjavķk. Góšan vilja žarf til aš sjį meinta žrżstibylgju, en hśn er lķklega žarna - viš stękkum hana śt og reynum aš rżna ķ. Žetta er į réttum tķma.

Slide14

Vešurathugunarmenn segja frį aprķltķšinni, en hśn var nokkuš erfiš. Krappar lęgšir gengu yfir dagana 9. til 13. Ķ žeirri syrpu varš vešriš žann 12. verst. En annaš enn verra vešur gerši svo 20. til 21. Tjón varš žį allmikiš:

Sķšumśli: Ķ aprķlmįnuši var vešrįtta fremur köld, en žurrvišrasöm. Fram yfir mišjan mįnuš var feikna mikill snjór og haglķtiš, en nś er hann aš mestu farinn, nema stórfannir ķ lęgšum og giljum. Nś viršist voriš vera komiš, žó ekki hlżtt, en frostlaust ķ nótt, rigning og hlįka ķ dag.

Skrišuland ķ Kolbeinsdal (Kolbeinn Kristinsson): Mest rįšandi noršan- og noršaustlęg įtt nema frį 9. til 15. Žį var fyrst sušaustan, sķšan vestlęg įtt meš éljum. Ofsavešur ž.12 af sušvestri og žann 21. ofsavešur af noršaustri. Skemmdir į hśsum spyrjast vķša aš, einkum į timburhlöšum, heyfok einnig. Jaršlaust aš kalla allan mįnušinn. Innistaša. Mestir gosdynkir heyršust dagana 27. og 28.  

Tķminn segir af tķš og haršindum 3.aprķl:

Miklir snjóar og haršindi hafa veriš um allt Noršausturland frį žvķ um nżįr aš heita mį, og haldast enn. Tķšindamašur blašsins įtti ķ gęr tal viš Karl Kristjįnsson ķ Hśsavķk. Ķ gęr var hrķšarvešur į Hśsavķk og mį heita aš snjóaš hafi žar alltaf öšru hvoru frį žvķ um nżįr og muna menn ekki jafn snjóžungan vetur ķ 15—20 įr. Bęndur koma meš mjólk sķna į slešum til kaupstašarins. Allir vegir hafa um langan tķma veriš ófęrir bifreišum. Ekki hefir veriš gerš tilraun til aš ryšja vegina meš snjóżtum, žar sem žaš myndi lķtiš stoša, vegna hinnar tķšu snjókomu. Snjóżtur hafa stöku sinnum veriš notašar til aš komast į milli og gengiš full erfišlega.

Žjóšviljinn segir 1.aprķl (takiš vel eftir dagsetningunni) frį furšulegum atburši: 

Žaš viršist enginn vafi leika į žvķ, aš į Tindum i ķ Geiradal ķ Austur-Baršastrandasżslu hafi falliš 1150 gr žungur vikursteinn frį Heklu. Bóndinn į Tindum hefur sagt frį žvķ, aš žessi steinn hafi falliš žar śr lofti 30. ž.m. [mars] Litur steinsins er dumbraušur. Frį Heklu aš Tindum mun vera um 222 km. loftlķna.

Vķsir segir 14.aprķl frį tjóni ķ illvišrinu žann 12. [laugardag]. 

Allmiklar bilanir uršu į sķmalķnum hér į Sušurlandi ķ óvešrinu er geisaš hefir um helgina. Alvarlegasta bilunin mun vera į stöšinni aš Hśsatóftum. Sló eldingu nišur ķ lķnuna į Skeišum meš žeim afleišingum, aš sķmstöšin aš Hśsatóftum bilaši eša eyšilagšist. Ennfremur orsakaši žessi elding bilun į sķmatękjum į nokkrum bęjum fyrir ofan Hśsatóftir. Žį slitnaši lķnan į milli Gufuness og Brśarlands, ennfremur sķmalķnan į Mżrdalssandi og loks į milli Volasels og Byggšarholts.

Vķsir segir af vešurfręšingaskorti 15.aprķl [um žessar mundir var bandarķsk flugvešurstofa į Keflavķkurflugvelli - ótengd rekstri Vešurstofunnar]:

„Okkur er brżn naušsyn į fleiri vešurfręšingum, en eins og sakir standa, veršum viš aš sętta okkur viš, aš vešurfręšingar geti ekki unniš öll žau störf, sem ęskilegt vęri, aš žeir hefšu meš höndum," sagši frś Teresķa Gušmundsson, vešurstofustjóri, ķ vištali viš fréttamenn blaša og śtvarps ķ gęr. Vešurstofustjóri įtti tal viš fréttamennina ķ tilefni af  žvķ, aš įr er lišiš sķšan Vešurstofa Ķslands tók viš vešurathugunum fyrir flugvélar, sem fljśga hér um, einkum žęr vélar, sem nota Reykjavķkurflugvöllinn. Į žessu įri hefir vešurstofan haft margžętt starf meš höndum og meira en yfirleitt tķškast į einni vešurstofu annars stašar. Į stórum flugvöllum eru alltaf vešurstofur, sem eingöngu annast leišbeiningar fyrir flugiš, en vešurstofan ķ Reykjavķk žarf aš sinna žessu starfi, auk almennu vešurspįnna. Starfsmenn Vešurstofunnar eru nś um 30 talsins, žar af 4 vešurfręšingar, 10 loftskeytamenn og svo ašstošarfólk. Flugvešuržjónustu er naušsynlegt aš halda uppi dag og nótt alla daga įrsins, og hefir žvķ žurft aš auka starfsliš stofunnar aš miklum mun. 300 flugvélum hefir Vešurstofan ķ Reykjavķk veitt leišbeiningar undanfariš įr,sem er žó lķtiš brot af žeim flugvélafjölda,sem fariš hefir hér um, žvķ aš flestar vélanna hafa notaš  Keflavķkurflugvöllinn og hafa fengiš vešurspįr hjį vešurstofunni žar. Einnig žarf starfsfólk vešurstofunnar aš hafa eftirlit meš alls konar vķsindatękjum, svo sem jaršskjįlftamęlum o.fl. Starf vešurstofunnar er flókiš og umfangsmikiš, og er ekki einungis mįl, sem kemur ķslendingum viš, heldur hefir žaš mikla žżšingu fyrir samgöngur allra žjóša, sem lifa viš noršanvert Atlantshaf.

Sķšastlišinn marsmįnušur var einn sį sólrķkasti og śrkomuminnsti er sögur fara af sķšan męlingar hófust. Aftur į móti var kuldinn ķ mįnušinum alimikiš fyrir nešan mešallag, samkvęmt upplżsingum, sem Vķsir hefir fengiš hjį Vešurstofunni ķ Rvķk.

Žann 20. og 21. gerši mikiš noršaustanillvišri. Loftžrżstingur į landinu fór žį nešar en įšur hafši veriš vitaš um ķ aprķlmįnuši (954,3 hPa į Stórhöfša) og hefur žrżstingur ķ aprķl ašeins tvisvar oršiš lęgri sķšan (1990 og 1994). Žaš skemmtilega er aš 9 dögum sķšar fór žrżstingur lķka ofar en vitaš hafši veriš til įšur į landinu ķ aprķl (1046,8 hPa ķ Reykjavķk). Žrżstingur hefur sķšan ašeins tvisvar męlst meiri heldur en žetta ķ aprķl (1986 og 1991). 

Morgunblašiš segir 22.aprķl frį illvišrinu daginn įšur:

Um klukkan tvö ķ gęrdag var fįrvišri hér ķ Reykjavķk, 12 vindstig. Mun vešurhęš ekki hafa oršiš jafnmikil annarstašar į landinu. Hér ķ Reykjavķk munu engar skemmdir hafa oršiš svo teljandi sé. Og ekki hafši blašiš frétt um skemmdir śti į landi. Slysavarnafélagiš var ekki bešiš ašstošar vegna bįta. Sjóinn skóf hér śti fyrir og gętti žess hér um allan bę aš meira eša minna leyti. Seinnipart dags ķ gęr var alófęrt gangandi mönnum um Skślagötu sakir sjógangs. Var hann svo mikill aš stundum gekk yfir vörugeymslu Įfengisverslunarinnar. Var af žessum sökum mikiš flóš į Skślagötunni og žar allskonar rusl, er barst į land ķ sjóganginum. Landssķmi Ķslands skżrši blašinu svo frį, aš engan teljandi skemmdir hefšu oršiš į sķmalķnum, en talsveršar truflanir uršu į sķmakerfi landsins sakir samslįttar į lķnum. Vešurstofan spįir, aš vešurhęšin muni fara minnkandi ķ dag, en vešurfręšingar gera rįš fyrir aš vešurhęšin muni žó verša um 6 vindstig. Um vestanverša Vestfirši og vķša Noršanlands var stórhrķš ķ gęr meš 7 til 9 vindstigum.

Morgunblašiš segir enn af tjóni 23.aprķl:

Ķsafirši, žrišjudag. Frį fréttaritara vorum. Į sunnudag [20.]gerši hér vonskuvešur meš feikna fannkomu og hefir vešur žetta haldist fram į hįdegi ķ dag [22.], en žį rofaši heldur til. Snjórinn ķ bęnum er sį mesti, sem hér hefir komiš ķ mörg įr. Į mįnudag skömmu fyrir hįdegi hvolfdi vélbįtnum „Heklu“ ķ bįtahöfninni, og var hafnsögubįturinn bundinn utan į „Heklu“ og sökk hann meš. Um borš ķ „Heklu“ hafši veriš settur upp „rammbśkki“, sem nota į viš aš ramma nišur žiliš į hinn nżja hafnarbakka, sem byggja į ķ Nešstakaupstaš, og įtti sś vinna aš hefjast strax og vešur leyfši. „Rammbśkki“ žessi er um 50 fet aš hęš og stóš vešriš mjög į hann, og hvolfdi bįtnum eins og fyrr segir og sökk meš hafnsögubįtnum, sem bundinn var viš hann. Strax og vešur leyfir veršur hafist handa meš aš nį bįtunum upp. Er ekkert hęgt um žaš aš segja nś, hvort bįtarnir hafa brotnaš mikiš. Eigandi „Heklu“, Sveinn Sveinsson, var nżfarinn upp śr bįtnum, žegar honum hvolfdi. — MBJ.

Patreksfirši, žrišjudag. Undanfarna daga hefir geisaš hér noršaustan stórvišri, en žó lķtil sem engin snjókoma. Ķ gęrdag varš žaš tjón į bęnum Fossi į Baršaströnd aš žar fauk hlaša og fjįrhśs og drįpust 9 ęr, en um 20 hestar af heyi fuku. Eigandi žess var Frišgeir Gušmundsson, bóndi.

Tķminn segir einnig af tjóni 23.aprķl:

Mikiš noršaustanrok hefir veriš hér ķ Reykjavķk undanfarna daga, svo sem vķša annars stašar, og hefir veriš óvenjulegt brim viš Reykjavķkurhöfn. Ķ fyrradag voru hafnargaršarnir oftast ķ kafi ķ hvķtlöšrandi sęroki, og stundum hafnarvitarnir ekki einu sinni upp śr. Gekk sjórinn langt upp į götur, og mešfram sjónum, eftir Skślagötunni, var ófęrt fyrir sjóroki. Esja kom til Reykjavķkur ķ rokinu ķ fyrradag, og reyndist ókleift aš koma skipinu inn ķ höfnina ķ fyrradag og fyrrinótt. Afréš skipstjórinn žį aš varpa akkerum į ytri höfninni, og žar lį Esjan žar til ķ gęrmorgun, aš tiltök voru aš komast inn. Sśšin hafši įtt aš fara frį Reykjavķk ķ fyrrakvöld. En žaš var sama sagan meš hana — hśn komst ekki śt fyrr en ķ gęrmorgun, aš vešriš og brimiš tók aš lęgja.

Morgunblašiš greinir enn af tjóni ķ pistli 24.aprķl:

Miklar skemmdir og bilanir hafa oršiš į sķmakerfi landsins ķ ofvišri žvķ, sem geisaš hefur aš undanförnu. Er nś sķmasambandslaust viš Vestfirši og truflanir vegna samslįttar į lķnum til Vestmannaeyja. Mestar skemmdir į sķmalķnunni hafa oršiš noršur į Skagaströnd. Ķ vešrinu er geisaši žar į sunnudagsnóttu og mįnudag brotnaši fjöldi staura. Hafa sjónarvottar skżrt blašinu svo frį, aš žeir hafi kubbast ķ sundur eins og eldspżtur. Noršur ķ Ljósavatnsskarši slitnušu sķmalķnur nišur og er sambandslaust viš flestar stöšvar fyrir austan Akureyri. Sķmasambandslaust var viš Siglufjörš ķ gęr. Verkfręšingadeild Landssķmans skżrši svo frį ķ gęr, aš vešurs vegna hefši lķtiš veriš hęgt aš ašhafst į Vestfjöršum, en višgeršarmenn myndu fara strax og vešur tęki aš lagast. Ķ Ljósavatnsskarši eru vinnuflokkar aš gera viš lķnurnar. Er vonast til žess aš višgerš į sķmalķnunum, sem slitnaš hafa verši lokiš innan fįrra daga.

Vķsir segir einnig af tjóni ķ vešrinu mikla ķ pistli 25.aprķl:

Óskaplegt tjón varš į raf og sķmalķnum į Skagaströnd ķ óvešrinu, sem geisaši um nęr allt land ķ byrjun vikunnar. Gušbrandur Ķsberg sżslumašur, sem dvališ hefir į Skagaströnd undanfariš, en er nś kominn til Blönduóss, skżrši blašinu svo frį, aš flestir sķmastaurar, sem eru į Skagaströnd, hafi brotnaš ķ óvešrinu ķ byrjun vikunnar og liggi žeir eins og hrįviši į götum kauptśnsins. Auk sķmastauranna brotnušu margir staurar er héldu uppi rafmagnslögn kauptśnsins. Er engu lķkara en bśiš sé aš koma upp hergiršingum į götum kauptśnsins, svo mikil er vķraflękjan aš sögn sżslumanns. Hefir sambandslaust veriš viš Skagaströnd frį žvķ s.l. sunnudag, en žaš var ašfaranótt mįnudagsins er óvešriš geisaši, er olli žessu óskaplega tjóni. Sķmamenn telja, aš langan tķma taki aš gera viš sķmalķnuna, a.m.k. eina viku ennžį. Allmargir bįtar lįgu ķ höfn kauptśnsins og įttu skipstjórar žeirra fullt i fangi meš aš verja žį fyrir skemmdum. Gįtu žeir ekki sofiš ķ nokkrar nętur vegna žess, aš žeir uršu sķfellt aš vera į verši ķ bįtunum. Į Skagaströnd telja menn, er dvališ hafa žar langdvölum, aš annaš eins vešur hafi ekki komiš žar i 30 įr. Vešurhęšin mun hafa veriš, er verst lét, um 12 stig, žaš žżšir aš vindur hafi fariš meš um 110 km hraša į klukkustund.

Og enn fréttist af tjóni ķ sama vešri. Morgunblašiš 26.aprķl:

Siglufirši, föstudag [25.]. S.l. sunnudag [20.aprķl] slitnaši rafleišsla frį Skeišfossstöšinni til Siglufjaršar og hefur komiš ķ ljós, aš 9 staurasamstęšur hafa brotnaš. Kemur žvķ ekkert rafmagn til bęjarins frį Skeišsfossi, og er ekki bśist viš žvķ, aš śr žvķ rętist fyrr en sķšari hluta maķmįnašar. Bęrinn hefur aš undanförnu fengiš rafmagn frį rķkisverksmišjunum, en žaš hefur veriš af skornum skammti, af žvķ aš ekki hefur veriš hęgt aš hafa mótora verksmišjunnar ķ gangi nema öšru hvoru sökum skorts į kęlivatni. — Lindir žęr og lękir sem vatnsveita bęjarins fęr vatn sitt śr, eru nś aš mestu žornašar, og hefur veriš hér skortur į neysluvatni ķ žrjį mįnuši. Talsambandslaust hefur veriš sķšan s.l. sunnudag. Snjóžyngsli eru hér mikil nś og hefur snjó einkum kyngt nišur sķšastlišna viku.

Mjölnir į Siglufirši segir af vatnsskorti žar ķ bę ķ pistli 26.aprķl:

Aš undanförnu hefur veriš skortur į neysluvatni ķ bęnum, svo sem bęjarbśar hafa įžreifanlega reynt. Hefur żmsum getum veriš aš žvķ leitt, hverju um sé aš kenna, og mun žaš allśtbreidd skošun, aš um einhverskonar bilun į vatnsveitukerfinu sé aš ręša. Samkvęmt upplżsingum, sem blašiš hefur aflaš sér um žetta mįl, er žó ekki um neitt slķkt aš ręša, heldur eingöngu vatnsskort ķ jöršinni, eša meš öšrum oršum skort į vatni į ašrennslissvęšum vatnsveitnanna. Er žess getiš til, aš hann muni stafa af žvķ, aš undanfarin sumur hafa veriš žurrvišrasamari en venjulegt er. Er m.a. į žaš bent, žessari skošun til stušnings, aš nś um sömu mundir er vķša skortur į vatni, a.m.k. hér noršanlands. Hefir sums stašar kvešiš svo rammt aš vatnsleysinu, aš skip hafa ekki getaš fengiš afgreitt vatn. Žį er og vitaš, aš kaldavermslalind ein hér ķ bęnum, sem um eitt skeiš var notuš fyrir vatnsból, er nś žornuš upp eša af öšrum įstęšum gersamlega horfin. Bęši gamla og nżja vatnsveitan skila nś miklu minna vatni en ešlilegt mį teljast, mišaš viš ašstęšur.

Mjölnir segir 30.aprķl frį tjóni ķ illvišrinu um žann 20.:

Ķ s.l. viku gerši afar vont vešur meš slyddu og sķšar ķsingu. Ķ žessu óvešri uršu mjög miklar skemmdir į hįspennulķnunni frį Skeišsfossi. Brotnušu alls nķu staurasamstęšur, eša įtjįn staurar į svęšinu milli Lambaness og Brśnastaša. Fęr bęrinn žvķ ekkert rafmagn frį Skeišsfossi, en Sķldarverksmišjur rķkisins reyna aš fullnęgja raforkužörf bęjarins. Ķ sama óvešri slitnušu lķka sķmalķnur į löngum köflum og mį heita aš sambandslaust hafi veriš sķšan viš Siglufjörš, a.m.k. į öllum ašallķnum.

Maķ var yfirleitt hagstęšur. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Maķmįnušur var mjög góšur og mildur og žurrvišrasamur. tśn eru gręn og farin aš spretta. Śthagi er aš gręnka. Kżr lįtnar śt fyrst ķ dag (1. Jśnķ). Vķšast bśiš aš setja ķ garša.

Reykjahlķš: Einmuna vešurblķša allan žennan mįnuš.

Morgunblašiš segir af žrumuvešri ķ frétt 8.maķ:

Ķ gęrdag [7.maķ] um klukkan 6 uršu žrumur og eldingar yfir bęnum. Žrisvar sinnum meš stuttu millibili kvįšu viš gķfurlegar drunur, en nokkrum augnablikum eftir aš žęr hęttu gerši stórrigningu. Einni eldingunni sló nišur ķ timburhśsiš Kringlumżrarblettur 12, viš Seljalandsveg. Eldingunni sló nišur ķ heimataug hśssins og mun hafa gjöreyšilagt rafleišslur ķ hśsinu. Svo mikill var kraftur eldingarinnar aš slökkvari ķ sušausturherbergi hśssins žeyttist śt į gólf. Slökkvilišinu var žegar gert ašvart, en ekki kviknaši ķ śt frį eldingunni. Ķ hśsi žessu bżr Sigmundur Gķslason tollvöršur.

Mikir jaršskjįlftar uršu ķ Hveragerši og umrót af žeirra völdum. Morgunblašiš 20.maķ:

Ekki hafa ašrir eins jaršskjįlftar oršiš ķ Hveragerši ķ fjölda mörg įr, sem ašfaranótt mįnudags [19.maķ] og ķ gęrmorgun. Fyrst var jaršhręringa vart į laugardag og sunnudag, en um klukkan 10 į sunnudagskvöld fóru žeir vaxandi og um kl 12 į hįdegi ķ gęr kom snarpasti kippurinn. Olli hann skemmdum į hśsum og öšrum mannvirkjum žar. Ķ allan gęrdag voru žvķ nęr lįtlausar jaršhręringar, en žęr virtust žó fara minnkandi eftir žvķ sem į daginn leiš. Fleiri tugir hvera hafa myndast ķ sjįlfu žorpinu og varš fólk ķ tveim hśsum aš yfirgefa žau ķ gęr. Žį hafa myndast goshverir, sem spżta svartri lešju i 70 til 90 metra hęš. Grżta hefur hinsvegar hętt aš gjósa a.m.k. ķ bili. Ekki er vitaš til aš slys hafi oršiš į mönnum.

Morgunblašiš segir frekar af atburšum ķ Hveragerši ķ pistli 21. maķ:

Jaršhręringarnar austur ķ Hveragerši hafa stórlega minnkaš sķšan ķ fyrradag. Ķ allan gęrdag voru žó öšru hverju smįkippir. Fleiri og fleiri hverir myndast og hefir allt veriš flutt śr tveim hśsum. Žį hafa margir hverir myndast viš eina gróšurhśsastöšina rétt utan viš žorpiš.

Žann 29. maķ varš hörmulegt flugslys ķ Héšinsfirši. Žoka var į svęšinu. Morgunblašiš segir frį 31.maķ:

Douglasflugvélin sem var į leiš til Akureyrar rakst į Hestfjall ķ Héšinsfirši į fimmtudag [29.] og fórust allir žeir, sem ķ vélinni voru. Catalķnaflugbįtur, sem fór aš leita, fann vélina, eša žaš sem eftir var af henni ķ fjallinu um klukkan 8:30 ķ gęrmorgun. Voru sķšar sendir leišangrar frį Ólafsfirši og Siglufirši į stašinn og nįšu žeir 24 lķkum og voru žau flutt til Akureyrar. Tališ er, aš žaš, sem vantar sé undir flugvélarhlutum, en leišangursmenn hreyfšu žį ekki, žar sem skošunarmenn eiga eftir aš koma į stašinn til aš rannsaka.

Morgunblašiš segir af öšru hörmulegu flugslysi 3.jśnķ:

Annaš flugslys varš hér į landi s.l. laugardagskvöld [31.maķ]. Tveggja manna flugvél, sem ķ voru tveir menn féll til jaršar og varš žaš bani žeirra beggja.

Morgunblašiš segir 5.jśnķ enn frį breytingum į hverasvęšunum ķ Hveragerši:

Allt frį žvķ aš jaršskjįlftarnir miklu stóšu yfir ķ Hveragerši į dögunum hafa hverasvęšin smįm saman veriš aš fęrast śt. Af žessum orsökum hafa oršiš allverulegar skemmdir į gróšurhśsum, einkum žó ķ Hverahvammi, en žau hśs eru eign Gunnars Björnssonar Įlfafelli. Ķbśšarhśsin ķ Hverahvammi og Hverhamri eru nś aš heita mį oršin óhęf vegna hita. Fólkiš žar er žó ekki enn flutt burt, enda er žvķ tališ hęttulaust aš vera žar enn um hrķš. Ķ sprungunni milli Blįhvers og Svaša hafa myndast nżir hverir og gamlir vaxiš, einkum žó austan megin viš Varmį, en žaš er žó ekki svo bagalegt, vegna žess aš ķbśšarhśs eru engin į žvķ svęši. Allmikils öskufalls hefur oršiš vart ķ Hveragerši, einkum ķ gęrkvöldi og ķ nótt. Rigningarsuddi hefur veriš ķ dag, og mun žaš hafa dregiš nokkuš śr öskufalli.

Aska śr Heklu hefir falliš hér ķ bęnum og nįgrenninu ķ gęr og ķ fyrrakvöld og er žaš ķ fyrsta sinni sķšan Hekla tók aš gjósa aš žessu sinni, aš vitaš er meš vissu aš aska hefir falliš hér ķ bęnum.

Tķš ķ jśnķ žótti frekar hagstęš, en žó voru kuldaköst framan af um landiš noršanvert og aš morgni ž.9. var jörš alhvķt į Skrišulandi og ķ Möšrudal, snjódżpt į Skrišulandi męldist 8 cm. Einnig snjóaši nišur undir byggš austanlands žann 15. Sķšari hluta mįnašarins dró til votvišra um landiš sunnanvert. Vešurathugunarmenn segja af tķš ķ jśnķ:

Sķšumśli: [Mįnušurinn] var góšur og mildur framan af en frekar leišinlegur og votvišrasöm tķš seinni partinn. Tśn eru oršin vel sprottin. 

Stykkishólmur: Vešur hefur veriš įgętt. Gróšur meš besta lagi hér.

Hallormsstašur (Pįll Guttormsson): Žann 15. grįnaši nišur undir fljót stutt hér frį Hallormsstaš og snjóhrķš var śr lofti um tķma žį um daginn. En skömmu žar į eftir komu hitar svo tśn uxu hratt og var oršin mešalspretta fyrir mįnašamót.

Morgunblašiš segir 14. jśnķ frį öskuflekkjum į sjó undan Noršurlandi:

M.S. Rifsnes, sem veriš hefur ķ sķldarleit fyrir Noršurlandi frį žvķ ķ byrjun žessa mįnašar hefur ekki enn oršiš vart viš neina sķld aš rįši. Į fimmtudag var skipiš ķ sķldarleit śt af Ströndum. Sįu skipverjar žar ösku og vikurhrannir fljótandi, sem mjög lķktust sķldartorfum tilsżndar, en engrar sķldar varš vart. Giskaš hefur veriš į, aš vikur sį, sem féll fyrir Sušurlandi hafi nś borist meš straumi noršur fyrir land.

Jślķ var mjög óhagstęšur um landiš sunnan- og vestanvert. Fįeinir óvenjuhlżir dagar komu žó ķ kringum žann 20., en žį var haldin Snorrahįtķš ķ Reykholti. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um vešur žį daga og veršur ekki endurtekiš hér. Vešurathugunarmenn segja af tķš:

Sķšumśli: Jślķmįnušur var allur votvišrasamur, nema dagarnir, sem Snorrahįtķšin stóš, žį var yndisleg tķš og allt lék ķ lyndi. Heyskapartķš er mjög óhagstęš og eiga flestir mikiš śti af hrakinni töšu.

Hof ķ Vopnafirši (Jakob Einarsson): Fyrstu žrjį daga mįnašarins var gott vešur. Meš 4. byrjar vętutķš og stóš til 10. Illvišri voru žó ašeins sunnudag og mįnudag 6. og 7. jślķ, en žau lķka meš ódęmum, svo aš fjöldi fjįr fórust į heišum, einkum į Smjörvatnsheiši, fyrir rok og vatnsvešur. Hér var rokiš ekki eins mikiš, en vatnsvešur ógurlegt į sunnudag og mįnudagsnótt og til hįdegis.

Gunnhildargerši: Hlżtt og hagstętt nema fjįrskašavešriš 6. og 7.

Hallormsstašur: Hiš mikla rigningarvešur 6. jślķ hafši mjög góš įhrif į gróšurfar hér af žvķ aš heit tķš kom ķ kjölfar žess. 12. jślķ var svo hvasst aš toppar fuku af einstaka trjįm žar sem įrssprotar voru oršnir langir.

Teigarhorn (Jón Lśšvķksson): Jślķ mį kallast fremur óhagstęšur. Hinn 6. jślķ gerši noršanrok, uršu žį skemmdir vķša ķ kartöflugöršum.

Óvenjuleg illvišri gerši um mestallt land ķ kringum žann 6. til 7., žį snjóaši nišur undir byggš į Žingvöllum (rétt eins og um svipaš leyti 1970).

Slide18

 

Lęgš dżpkaši hęgt og bķtandi austur af landinu og žokašist nęr og hreyfšist til sušurs.

Vķsir segir af vešri ķ pistli 7.jślķ:

Allhvöss noršanįtt og rigning er nś vķša um land, aš žvķ er Vešurstofan tjįši Vķsi ķ morgun. Um žrjśleytiš ķ nótt var vešurhęšin męld tķu vindstig i Vestmannaeyjum, en kl.8 ķ morgun var hśn žar 8 vindstig. Mikil śrkoma er į Sušur- og Austurlandi. Śrkomumęlir Vešurstofunnar sżndi ķ morgun aš s.l. tólf tķma hefši rignt 2,9 mm hér ķ Reykjavik. Frį Ķsafirši hefir blašiš žęr fregnir, aš snjóaš hefši žar ķ fjöll ķ sķšustu viku, svo aš žau uršu grį nišur ķ mišjar hlķšar. I Hśnavatnssżslu hefir veriš óvešur undanfarnar vikur, lįtlausar rigningar.

Sķmalķnan austur um land er slitin. Ķ óvešrinu, sem nś geisar, slitnaši lķnan į svonefndum Steinasandi ķ Skaftafellsżslu. Hęgt er aš nį sambandi viš Fagurhólsmżri héšan śr Reykjavķk, en aš austan frį Höfn ķ Hornafirši aš Brunnhól į Mżrum ķ A-Skaftafellssżslu. Erfitt veršur aš gera viš sķmalķnuna, žar sem hśn liggur žarna vķšast hvar um vatnasvęši, en višgeršum veršur hrašaš eins og mögulegt er.

Noršan stormur og rigning er nś į mišunum noršanlands og komast sķldveišiskipin ekki śr höfn sökum vešurofsans. Talsveršur sjógangur er į mišunum og gerir žaš aš verkum aš gjörsamlega ómögulegt er fyrir skipin aš athafna sig.

Tķminn segir heyskapar- og illvišrisfréttir 8.jślķ:

Samkvęmt fregnum, sem Tķminn hefir fengiš mun slįttur nś yfirleitt hafinn um land allt. Į Sušurlandi og Vestfjöršum mun hann hafa byrjaš um mįnašamótin, en óhagstętt tķšarfar hamlaš vķša aš gengiš vęri aš honum af fullu kappi. Vķša į Fljótsdalshéraši og ķ Eyjafirši hófst slįttur upp śr mišjum jśnķ, en nokkru seinna ķ Žingeyjarsżslum. Į žessum stöšum munu bęndur vera bśnir aš hirša allmikiš af töšu. Einn bóndi, Ólafur Jónsson, forstjóri Ręktunarfélags Noršurlands, hefir žegar lokiš fyrsta slętti og alhirt alla töšuna. Grasspretta mun yfirleitt vera meš meira móti um allt land En vķša veldur žaš nokkrum ugg, aš fólk er meš allra fęsta móti, og getur žaš haft alvarlegar afleišingar, ef tķšin reynist óhagstęš.

Ķ fyrradag og alla fyrrinótt geisaši ofvišri mikiš um land allt, sem algerlega er einsdęmi į žessum tķma įrs, eftir žvķ sem vešurstofan tjįši blašinu ķ gęr. Mest var vešurhęšin hér į Sušurlandi og į Austurlandi. Stóš žaš af noršri og noršaustri. Ķ gęrmorgun var vešurhęšin 9 vindstig hér ķ Reykjavķk, en 10 vindstig į Žingvöllum. Fylgdi vešurofsa žessum śrhellisrigning. Noršanlands og į Vestfjöršum var vešurhęšin minni, en žokubręla var viš noršurströndina. Eins og įšur er sagt, telur Vešurstofan žetta vešur, bęši vindhraša og rigninguna, einsdęmi hér sunnanlands ķ noršanįtt. Tjón af völdum ofvešursins mun nokkurt, en ekki hefir enn frést um neina meirihįttar skaša af völdum žess. Hér ķ Reykjavķk var ofvišriš svo mikiš, aš skip gįtu ekki komist aš bryggju.

Morgunblašiš segir af stórvišrinu ķ pistli žann 8.jślķ:

Frį žvķ eldsnemma į sunnudagsmorgun žar til seinnipart dags ķ gęr, geisaši noršan stórvišri meš gķfurlegri rigningu um žvķ nęr land allt. Ekki munu skemmdir hafa oršiš alvarlegar af völdum vešurofsans. Vešurhęšin mun hafa oršiš hvaš mest hér viš sunnanveršan Faxaflóa. Ķ Reykjavķk og į Žingvöllum męldist vešurhęšin mest 10 vindstig. Į Austfjöršum nįši vešurhęšin 9 vindstigum. Eins og fyr segir var mikil rigning samfara vešrinu. Ķ Fagradal viš Vopnafjörš varš śrkoman langsamlega mest. Frį žvķ kl.6 į sunnudagsmorgun žar til kl. 6 ķ gęrmorgun męldist śrkoman žar 112 mm. Lętur žaš nęrri, aš ef vatnsmagniš pr. fermetra vęri męlt, myndi žaš vera 112 lķtrar. Vešurfręšingar hafa skżrt svo frį, aš vešur og śrkoma sem hér hefir oršiš, sé mjög óvanalegt fyrirbrigši į žessum tķma įrs. Ķ vešurofsanum uršu nokkrar skemmdir į landbśnašarsżningunni og var henni lokaš fram eftir degi ķ gęr, mešan veriš var aš lagfęra og hreinsa til. Žar uršu talsveršar skemmdir į veitingaskįla sżningarinnar og vatn komst ķ bįsana ķ sżningarskįlanum. Tvęr eša žrjįr fįnastengur brotnušu. Ķ skemmtistašnum Tķvolķ uršu einnig nokkrar skemmdir. Tjaldiš yfir bķlabrautinni rifnaši og tók af. Sama er aš segja um tjaldiš yfir barnahringekjunni. Žį skżrši Landssķminn Morgunblašinu svo frį aš nokkrar skemmdir hefšu oršiš į sķmakerfinu. Į svonefndum Steinasandi, sem er į milli Hala og Kįlfafellsstašar A-Skaftafellssżslu, brotnušu žrķr sķmastaurar. Vegna vešurs tókst ekki aš setja upp nżja staura ķ gęr. Žį bilaši Noršurlandslķnan viš Hvalfjörš og uršu žvķ truflanir į fjölsķmanum noršur. Viš žetta tókst fljótlega aš gera. Žį slitnaši Patreksfjaršarlķnan žar sem hśn liggur um Laxįrdalsheiši. Skömmu eftir hįdegi var sambandiš komiš į aš nżju. Ekki hefur blašiš frétt, aš heyskašar hafi oršiš svo teljandi sé, enda lķtiš fariš aš slį. Hér į Kjalarnesi uršu žeir bęndur er įttu hey flatt, fyrir lķtilshįttar tjóni. Žeir sem įttu hey ķ sętum gįtu bjargaš žvķ. Ólafur bóndi ķ Brautarholti sagši Morgunblašinu, aš žetta hafi veriš meš mestu vešrum, sem komiš hafa į Kjalarnesi. Hér ķ höfninni liggja nś allmörg flutningaskip, sem komiš hafa mešan į Dagsbrśnardeilunni stóš. ķ gęrmorgun įtti aš taka nokkur žeirra inn, en ekki var višlit aš hreyfa viš žeim stęrstu, til dęmis eins og Salmon Knot og kolaskip af sömu gerš og fleiri skip. Vešurstofan gerir fastlega rįš fyrir žvķ, aš lęgš sś, er žetta vešur stafaši frį, fari minnkandi. Mį žvķ gera rįš fyrir aš hér geti veriš sólskin og gott vešur ķ dag.

Vķsir segir 9.jślķ frį breytingum į Skeišarįrjökli:

Skeišarįrjökull hefir tekiš óvenju örum breytingum frį žvķ ķ fyrrasumar, og į einu įri hefir hann a.m.k. hękkaš um 60—70 metra, eša jafnvel meira. Ķ fyrrasumar skżrši Hannes bóndi į Nśpstaš Vķsi frį žvķ, aš Skeišarįrjökull fęri ört hękkandi, og kvašst hann žį ekki hafa įšur tekiš eftir jafn örri hękkun į jöklinum. En eins og kunnugt er, hękkar Skeišarįrjökull jafnan į undan hlaupum. Tók Hannes eftir žvķ ķ fyrravor, aš jökullinn tók breytingum, en er kom fram į sumariš, eša ķ jślķmįnuši, byrjaši Hannes aš miša hękkun jökulsins viš fjöll handan hans. Sį Hannes žegar, aš hękkunin var óvenju ör og sį greinilegan mun i hverri viku. Ķ vetur, eša eftir aš snjóa tók, hętti Hannes mišunum sķnum, en er byrjašur į žeim aš nżju. Veršur hann nś aš fara upp i hlķšar framan ķ Lómagnśp, til žess aš sjį sömu miš handan Skeišarįrjökuls, sem hann sį af jafnsléttu ķ fyrra. Sagši Hannes aš jökullinn hefši hękkaš a.m.k. um 60—70 metra, frį žvķ er hann hóf mišanir sķnar ķ fyrra, og e.t.v. vęri hękkunin ennžį meiri. Įšur en Skeišarįrjökull byrjaši aš hękka ķ fyrra, var hann mjög lįgur, enda höfšu bęši Sśla og Skeišarį žį nżlega hlaupiš, Sśla i fyrra en Skeišarį fyrir 4—5 įrum. Skeišarįrsandur er nś oršinn ófęr yfirferšar, og er žaš Sśla, sem torveldar mönnum leišina. Sķšast er póstur ętlaši yfir sandinn, varš bann frį aš hverfa. Fellur Sśla i žröngum farvegi og er óreiš meš öllu. Kvašst Hannes ekki gera rįš fyrir, aš hśn yrši reiš framar ķ sumar. Er žar meš śtilokaš aš komast landleišina ķ Öręfin aš vestan. Ķ fyrra lokašist leišin yfir Skeišarįrsand af sömu įstęšu, enda voru žį miklir vatnavextir i Sślu vegna hlaupsins. Var óreitt yfir hana allt sumariš. Tśnspretta er oršin góš ķ Fljótshverfi, enda žótt śtlit hafi veriš slęmt fram eftir vorinu, og er slįttur ķ žann veginn aš byrja.

Morgunblašiš segir 15.jślķ frį vešurfarsbreytingum:

Prófessor Hans Ahlmann, žekktur sęnskur landfręšingur og jöklafręšingur, sem er nżkominn heim til Stokkhólms śr fyrirlestraför um Bandarķkin, segir aš lofthiti ķ heiminum, jafnvel ķ hitabeltinu, fari stöšugt hękkandi. Jöklarnir minnka. Hann bendir į žaš, aš jöklarnir ķ heimskautslöndunum brįšni stöšugt og sjórinn hitni. Žetta valdi žvķ, aš żmsar fisktegundir leggja leišir sķnar noršar en hingaš til. Rekķsinn nįi ekki yfir jafn stórt svęši og į undanförnum įrum. Žannig sé nś hęgt aš skipa kolum śt ķ Spitzbergen 200 daga į įri hverju, en ekki nema 95 daga ķ byrjun žessarar aldar. Žetta batnandi vešurfar hafi einnig valdiš žvķ, aš skógar séu farnir aš vaxa į svęšum, sem įšur voru skóglaus. Og uppskera sé oršin góš į breiddargrįšum, žar sem įšur fékkst ekki nema léleg uppskera. Vešurfariš hafi einnig breyst meš svipušum hętti ķ hitabeltislöndunum, enda žótt menn taki žar ekki eins mikiš eftir žvķ, aš hitinn fari vaxandi.

Tķminn segir af löku tķšarfari ķ Mżrdal ķ pistli 16.jślķ:

Sķšastlišinn vetur reyndist Mżrdęlingum óvenjulega gjaffelldur žótt snjóléttur vęri. Ollu žvķ żmist stórfeldar śrkomur eša žyrrkingar, sem bönnušu alla fjįrbeit. Fé var gefiš inni fram um mišjan maķ, og er žaš óvenjulegt. Ķ vor hefir tķšin veriš meš afbrigšum votvišrasöm og köld. Mįtti heita svo aš ekki kęmi vinnuvešur um hįlfsmįnašartķma um hvķtasunnuleytiš. Grasspretta bęši į tśnum og engjum er žrįtt fyrir žetta ķ góšu mešallagi og er slįttur ašeins byrjašur, en žó ekki aš neinu rįši vegna votvišranna. Į örfįum bęjum er žó bśiš aš hirša lķtiš eitt af töšu. Eins og aš lķkum lętur er mikill įhugi hjį bęndum um aö eignast heyžurrkunartęki, en žó žvķ ašeins aš unnt sé aš koma žurrkuninni viš meš heitu lofti, žar eš sśgžurrkun meš köldu lofti muni vart koma aš gagni, žar sem loft er jafn vatnsmettaš og oftast er ķ Mżrdalnum og raunar vķšar Sunnanlands. Ķ óvešrinu mikla ķ byrjun mįnašarins uršu mjög miklar skemmdir ķ göršum žar eystra. Mįtti vķša sjį kartöflugarša nęstum žvķ graslausa. Ennfremur fauk hey hjį žeim, sem eitthvaš voru bśnir aš slį, jafnvel allt aš tveim žrišju hlutum.

Morgunblašiš segir 17.jślķ af illvišri į sķldarsvęšum undan Noršurlandi:

Ķ gęr var slęmt vešur fyrir Noršurlandi. Rauk hann upp um morguninn meš sušvestanstormi og leitušu skipin til hafnar. En sķšast ķ gęrkvöldi var aftur komiš logn og stillt vešur og voru skipin žį aš leggja śt. Flugvél hefur flogiš um allt veišisvęšiš en sį hśn ekki neina sķld eftir aš hvessti.

Morgunblašiš segir 22.jślķ frį skipsströndum ķ žoku:

Ķ svartažoku ašfaranótt mįnudags, ströndušu žrjś skip hér viš land. Tvö žeirra voru ķslensk sķldveišiskip, en hiš žrišja norskt vöruflutningaskip. Vešur var stillt og gott og hafa skipverjar į hinum ströndušu skipum lįtiš fyrirberast um borš ķ skipunum.

Tķminn segir af heyskapartķš 23.jślķ:

Breyting sś, sem varš į vešrįttunni um seinustu helgi [Snorrahįtķšarhelginni], kom sér vel fyrir bęndur į Sušvesturlandi, žvķ aš žeir hafa getaš notaš žrjį seinustu dagana til aš žurrka heyin, sem voru farin aš hrekjast. Horfši oršiš mjög illa meš heyskapinn žar. ... Sķšastlišna viku mį segja, aš aldrei žornaši į steini į Sušurlandi. Bęndur fóru sér žvķ hęgt viš slįttinn, dundušu viš aš slį žaš, sem ekki er véltękt ķ tśnunum, en létu žaš véltęka eiga sig og spretta śr sér. Tašan, sem sett var ķ drķli um fyrri helgi, var aldrei hreyfš alla vikuna. Į Vestfjöršum hefir tķšarfariš veriš skįrra, en žó mį heita aš ekkert af töšu hafi nįšst upp žar. Ķ Hśnavatns- og Skagafjaršarsżslum er töluvert af töšu komiš ķ sęti, og nokkuš inn, en žurrkar hafa veriš mjög stopulir og tafsamt viš heyskapinn aš eiga. Ķ Eyjarfjaršarsżslu byrjušu žeir fyrstu aš slį tśn um mišjan jśnķ, og žó tķšarfariš vęri erfitt um tķma, hafa žeir, er fyrst byrjušu, hirt tśn sķn, og mį segja, aš tašan sé góš. Žeir sem sķšar byrjušu, hafa enn ekki lokiš tśnaslętti, en žaš sem losaš er, er komiš inn, og nżtingin góš. Žó spruttu töšur nokkuš śr sér hjį žeim, er sķšar byrjušu, žvķ óžurrkar um mįnašamótin geršu žaš aš verkum, aš menn veigrušu sér viš aš slį mikiš nišur žį. Ķ Žingeyjarsżslu hefir taša nįšst meš įgętri verkun, og er tśnaslętti vķša langt komiš. Ķ Mślasżslum hefir öll taša nįšst meš įgętisverkun og er tśnaslętti žar lokiš allvķša, enda var vķša byrjašur slįttur um Jónsmessu. Žeir, sem sķšar byrjušu, eru enn ķ tśnum, en allt hefir nįšst inn til žessa um leiš og žaš er losaš. Ķ Skaftafellssżslu hafa veriš óžurrkar, en žó skįrra tķšarfar en į Sušurlandi.

Tķminn segir af heyskapartķš 30.jślķ:

Frįsögn Pįls Zóphónķassonar rįšunauta. Ķ gęr var sunnudagurinn ķ fjórtįndu sumarviku, og viš hann stendur ķ almanakinu „heyannir byrja“. En tķmarnir hafa breyst, og heyannirnar hafa fęrst fram, og eiga žó eftir aš fęrast žaš betur. Margir bęndur eru nś langt komnir meš aš slį tśnin, og žó nokkrir hafa žegar hirt fyrri slįtt af tśnum sķnum. Vikan, sem leiš var yfirleitt hagstęš fyrir heyskapinn, en misjöfn, enda er žaš sjaldgęft, aš eins višri um land allt. Į Sušurlandi byrjaši vikan meš žerri og blķšskaparvešri. Töldu sumir, aš žaš vęri vegna Reykholtshįtķšarinnar, og hefšu mįttarvöldin viljaš heišra minningu Snorra meš góšu vešri, en ašrir, aš žau hefšu aumkast yfir töšurnar, sem farnar voru aš gulna į tśnunum, žar sem hįin var aš spretta upp śr flekkjunum. Strax į sunnudag sįst vķša, aš Farmall slįttuvélarnar voru settar af staš, og nś slógu menn nótt og dag. Og mikiš var losaš. Į mįnudag og žrišjudag nįšust töšurnar, sem lausar voru fyrir helgina upp, og ķ vikulokin, į föstudag og laugardag, nįšist žaš inn, sem slegiš var fyrstu daga vikunnar. Er žvķ lķtiš śti nś. Nokkrir hafa žegar nįš allri fyrri slįttar töšunni inn, og flestir eru langt komnir meš aš slį tśn sķn. Nokkrir žeir sem byrjušu seint og ekki hafa vélar — eru žó hvergi nęrri bśnir, en lķka hjį žeim hefir saxast į tśnin žessa vikuna. Og nokkuš af töšunni er gott, žó annaš hafi hrakist og sprottiš śr sér. Ķ Borgarfiršinum hefir sķst veriš verra aš fįst viš heyskapinn en į Sušurlandi. Žar eru menn sums stašar aš komast į flęšiengin. En ašrir eru skemmra komnir, en allir hafa žessa viku fengiš mikla töšu inn. Į Vestfjöršum hefir tķšarfariš veriš breytilegra. Vķšast hefir žaš veriš gott, og heyskapurinn gengiš vel, en į žeim noršanveršum hafa žokur tafiš fyrir heyžurrknum, og er žar komiš lķtiš inn enn sem komiš er. Ķ Hśnavatns- og Skagafjaršarsżslum hefir tķšarfariš veriš misjafnt. Ķ innsveitum hafa veriš žurrkar, og töšur nįšst nokkuš, enda žó tafsamt hafi veriš, en nęr sjónum hefir žoka hamlaš, og lķtiš veriš hirt. Ķ Eyjafjaršarsżslu er fjöldinn aš verša bśinn meš tśnslįttinn. Spretta var žar mjög góš og töšufengur er mikill. Ķ Žingeyjarsżslum hefir tķšarfariš veriš meš afbrigšum gott. Žar hefir allt nįšst eftir hendinni, og veršur töšufengurinn bęši mikill og góšur. Ķ Mślasżslum hefir spretta veriš įgęt, og töšur nįšst inn eftir hendinni į Fljótsdalshéraši. Ķ fjöršunum hefir žaš gengiš verr, en žó hefir heyskapur ekkert verulega tafist vegna tķšarfars. Margir bęndur į Héraši eru nś bśnir meš fyrri slįtt, og hafa fengiš mikla og góša töšu. Ķ Austur-Skaftafellssżslu hefir tķšin veriš stirš. Gengiš hefir į meš skśrum, og varla komiš heilir žurrkdagar. Heyskapurinn hefir žvķ gengiš heldur treglega, og veriš tafsamt aš žurrka. Žó er nokkuš komiš upp og inn hjį mönnum, en misjafnt mjög, eins og ętķš vill verša ķ slķku tķšarfari. Žar er mikiš śti af töšu. Ķ Vestur-Skaftafellssżslu hefir veriš góš heyskapartķš, og eru Mżrdęlingar langt komnir meš tśn sķn og einstaka aš verša bśnir. Fyrir austan Sand hefir tķšin veriš verri, en žó hafa nįšst žar upp töšur žessa viku svo aš mikiš er ekki śti.

Slide19

Įgśst var sérlega votvišrasamur um landiš sunnan- og vestanvert, en óvenjuhlżr noršaustanlands, einn sį hlżjasti sem vitaš er um. Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins, žykkt og žykktarvik. Sunnan- og sušvestanįttir voru rķkjandi allan mįnušinn. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Sķšumśli: Įgśstmįnušur var mjög erfišur og óhagstęšur fyrir heyskapinn. Tašan hraktist vikum saman. En aš sķšustu kom flęsa svo aš margir haugušu upp ķ sęti illa žurri töšunni.

Sandur (Frišjón Gušmundsson): Tķš einmuna hlż og žerrisöm, eins hagstęš til heyskapar og hugsast gat.

Hlķš ķ Hrunamannahreppi (Gušmundur Gušmundsson). Rosi meš afbrigšum, ašeins 2 dagar žurrir.

Tķminn segir af heyskap 6.įgśst:

Tķminn hefir įtt vištal viš Pįl Zóphónķasson rįšunaut um heyskapinn ķ sķšastlišinni viku og fer frįsögn Pįls hér į eftir: Sķšastlišinn laugardag (26.jślķ) hafši ég sķmleišis tal af mönnum vķšsvegar aš, til aš fį fréttir af heyskapnum. Žį įttu žeir Sunnlendingar, er ég įtti tal viš, von į žurrki, og töldu „rakiš žurrt śtlit“. Bjuggust žeir viš, aš töšurnar mundu žį nįst upp og inn. En žetta fór į annan veg. Žaš žykknaši upp, og dagurinn varš ekki žurrkdagur, heldur einn af žessum rigningardögum, sem sett hafa svip į žetta sumar į Sušurlandi. Töšurnar nįšust žvķ ekki upp, og sķšastlišna viku hefir enn veriš rigning, nema į žrišjudaginn, žį var žurrt ķ uppsveitum, en žó nįšist žį lķtiš upp. Žaš er žvķ śti öll sś taša, sem losuš hefir veriš sķšastlišinn hįlfan mįnuš, og margt af henni oršiš hrakiš, enda žó hśn sé vķša ķ föngum og smįsętum, sem flestum žarf aš dreifa aftur. Og žeir, sem byrjušu sķšast aš slį, eiga alla sķna töšu śti. Enn eru nokkrir, sem lįta hluta af tśninu standa óslegna, og bķša eftir žvķ, aš žurrkur komi. Ķ Eyjafirši, Žingeyjarsżslum og į Fljótsdalshéraši hafa veriš stöšugir žurrkar og allt nįšst inn um leiš og žaš er losaš. Žar eru töšur miklar og góšar, en žęr hafa žornaš viš mikla sól, og mį žvķ ętla, aš bętiefnin hafi tapast śr žeim aš mun, og žarf aš taka tillit til žess viš fóšrunina ķ vetur. Verši žaš ekki gert er t.d. hętt viš, aš kżr verši „tregar aš ganga“ og fitumagn mjólkurinnar lękki, er į veturinn lķšur. Annars stašar hefir heyskapurinn gengiš misjafnt. Žurrkar veriš stopulir en žó alls stašar nįšst nokkuš upp og ķ Vestur- Skaftafellsżslu mikiš.

Tķminn segir 16.įgśst af misheppnašri sķldarvertķš: 

Sjaldan munu ķslendingar hafa bundiš eins miklar vonir viš sķldarvertķšina og ķ įr. Žvķ mišur hafa žessar vonir nś brugšist aš verulegu leyti. Nś er komiš fram yfir mišjan įgśstmįnuš, en ķ flestum tilfellum lżkur sķldarvertķšinni ķ įgśstlok. Sķldarmagniš, sem į land hefir borist, er hins vegar langt fyrir nešan žaš, sem menn höfšu almennt gert sér vonir um. Ķslendingar hafa žó aldrei haft fleiri skip viš sķldveišar en ķ sumar. Ašal orsökina til žess hve litiš hefir aflast, įlķta flestir of mikinn sjįvarhita og of mörg skip į mišunum, sagši Įstvaldur Eydal, fulltrśi hjį Sķldarśtvegsnefnd, er Tķminn įtti vištal viš hann i gęr.

Tķminn segir enn heyskaparfréttir 26.įgśst:

Enn hefir ein óžurrkavikan bęst viš heyannatķmann į Sušur- og Sušvesturlandi, sagši Pįll Zóphónķasson, žegar fréttamašur Tķmans įtti vištal viš hann ķ gęr um heyskapinn ķ seinustu viku. ... Į öllu svęšinu milli Mżrdalssands og Arnarfjaršar eru mikil hey śti, sagši Pįll. Ķ upphluta Borgarfjaršar er žó ekki śti nema 2—3 vikna heyskapur, en annars stašar meiri, og vķša er meginhluti heyjanna eša allt aš sex vikna heyskapur śti.

Vķsir segir af hvassvišri sušvestanlands ķ pistli 27.įgśst:

Mikiš hvassvišri gerši hér sunnanlands ķ gęrmorgun [26.įgśst]. Um tķuleytiš um morguninn var vešurhęšin hér ķ Reykjavķk męld tķu vindstig en yfirleitt var vešurhęšin 7—9 vindstig.

Alžżšublašiš segir af sama illvišri ķ pistli 27.įgśst:

Ķ fyrrinótt fauk žakiš af bķlabrautinni ķ Tķvolķ og eyšilagšist algerlega.

Tķminn greinir enn frį heyskap ķ pistli 2.september:

Lķtil breyting hefir oršiš į vešrįttunni, sagši Pįll Zóphónķasson rįšunautur, žegar Tķminn spurši hann frétta af heyskapnum ķ sķšastlišna viku. Ótķšin hefir haldist sunnanlands, en góša vešrįttan į Austurlandi og Noršausturlandi. Nokkuš breytti til hins betra į Vesturlandi. Af Fljótsdalshéraši og śr Vopnafirši er mér sagt, sagši Pįll, aš elstu menn muni ekki eins hagstęša heyskapartķš. Śr Žingeyjarsżslu segja menn tķšina óvenju góša, svo aš allt žorni um leiš og losaš er. Ķ Skagafjaršar- og Hśnavatnssżslum hefir tķšarfar veriš gott, en žó varla eins og noršar. Ķ Borgarfirši, Dölum og į Vestfjöršum var góšur žerrir į fimmtudaginn var og vķša var lķka žurrt į mišvikudag og föstudag, žó skśrum slęgi hér og žar nišur. Žessir dagar voru dżrmętir, og nįšist mikiš hey upp og nokkuš inn į öllu Sušvestur- og Vesturlandi žessa daga, en hrakiš var mikiš af žvķ oršiš. En sumt af žvķ heyi, sem upp nįšist, var lķtiš hrakiš, enda létu nokkrir žaš sitja ķ fyrirrśmi aš nį žvķ upp, er nżjast var og minnst hrakiš, en létu hitt sitja į hakanum, sem oršiš var hįlfónżtt vegna langvarandi hrakninga, og žaš geršu žeir hyggilega. Į Sušurlandi hafa enn haldist sömu óžurrkarnir og žar muna menn ekki ašra eins óžurrka.

Svipaš vešurlag hélt įfram ķ september, en žó meš meiri tilbreytingu. Vešurathugunarmenn segja frį: 

Sķšumśli: September var mjög erfišur vegna votvišris og snjóa. Ž.28. setti nišur snjó svo aš jörš varš alhvķt og kżr voru teknar inn einn sólarhring. Žį tók snjóinn upp aftur į lįglendi. Nęturfrost er 4-6 stig, svo hętt er viš aš kartöflur skemmist ķ göršum, žvķ vķša er ekki bśiš aš taka upp. Hey er sumstašar śti.

Lambavatn: Žaš hefir veriš svipaš og sumariš. Votvišri og rok į milli. Nś sķšustu dagana er allt hvķtt af snjó og žeir sem enn hey eiga śti eiga žaš ķ snjónum. Nś, 1. og 2. október var hér gott vešur og nįšu žį margir heyjum inn. En žar sem sólar naut ekki var ekki not aš žeim vegna snjóa. Žetta sumar hefir veriš hér žaš votvišrasamasta sem menn muna. 

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Einmuna tķš allan mįnušinn.  

Tķminn segir af jökulhlaupi 10.september:

Um helgina kom hlaup ķ Sślu og hefir žaš fariš vaxandi sķšan, og žegar valdiš nokkru tjóni. Ķ fyrradag óx hlaupiš mikiš og slitnušu žį sķmalķnur žar sem įin flęddi yfir Skeišarįrsand. ... Jakaburšur er mikill ķ įnni og hefir brotnaš talsvert framan af jöklinum.

Žann 11. gerši mikiš illvišri um mikinn hluta landsins. Grķšarlega rigndi į Austurlandi eftir langvinna žurrkatķš. 

Slide20

Kröpp og djśp lęgš kom aš landinu sunnan śr hafi. Vešriš varš sérlega slęmt undir Eyjafjöllum. Morgunblašiš segir frį žann 12.september:

Sušaustan stórvišri geisaši um žvķ nęr allt land ķ fyrrinótt [ašfaranótt 11]. Af völdum žess, hafa bęndur undir Eyjafjöllum oršiš fyrir gķfurlegu tjóni į heyjum. Mikiš af heyi sópašist burt og skemmdir uršu miklar į śtihśsum og landbśnašarverkfęrum. Slys uršu ekki į mönnum önnur en žau aš bóndi nokkur skarst af rśšubrotum. Į Siglufirši uršu einnig skemmdir af völdum vešurofsans og žar ströndušu tvö skip. Nokkur skip uršu fyrir lķtilshįttar skemmdum ķ Vestmannaeyjum.

Ķ gęr įtti Morgunblašiš tal viš Einar Siguršsson bónda aš Varmahlķš ķ Vestur-Eyjafjallahreppi. Sagši hann, aš annaš eins vešur hefši ekki komiš žar um slóšir ķ fjölda mörg įr. Žaš var ekki višlit, aš fara śt fyrir hśssins dyr, enda hefši žaš veriš stórhęttulegt. Eyjafjallabęndur įttu mikiš hey śti, bęši flatt og ķ sęti. Mest alt žetta hey fauk śt ķ vešur vind. Sagši Einar, aš heytjón bęnda skipti eflaust žśsundum hesta. Sjįlfur missti hann 400 hesta. Var hey žetta hin besta taša og óhrakin meš öllu. „Tjóniš į heyjum er okkur tilfinnanlegast", sagši Einar, „žvķ žaš er ekki hęgt aš bęta“. Į fjórum bęjum, sem hann vissi til, fuku žök af hlöšum. Aš Įsólfsskįla, en žar bżr Sigmundur Žorgilsson skólastjóri skemmdist 4—500 hesta hlaša. Tók žakiš af henni og gafl lagšist inn. Hjį Geir Tryggvasyni ķ Hvoltungu fauk žakiš af nżuppgeršri hlöšu og gaflar hlöšunnar skemmdust einnig. Į hlašinu framan viš bęinn stóšu tveir bķlar, sem Geir į og annar mašur žar į bęnum. Vešurofsinn var svo gķfurlegur, aš vindurinn velti bįšum bķlunum. Fóru žeir nokkrar veltur undan vindinum og skemmdust mikiš. ķbśšarhśs Bergs Magnśssonar ķ Steinum, varš fyrir miklum skemmdum. Af žaki žess tók 9 jįrnplötur. Žį gjöreyšilögšust śtihśs Jóhanns Gušmundssonar kaupmanns žar. Śtihśs žessi voru sambyggš. Ķ einu žeirra var hlaša, öšru fjįrhśs og ķ žvķ žrišja vörugeymsla verslunarinnar. Sagši Einar, aš žannig vęri umhorfs viš śtihśsin, aš engu vęri lķkara, en aš sprengja hefši falliš žar nišur. Aš Hlķš, en par bżr Jónas Siguršsson og Sigurlķna Jónsdóttir, fuku tvęr hlöšur, en lķtiš var af heyi ķ žeim auk žess fuku žar heygaltar. Žess mį geta, aš lykkjur er héldu netgiršingu žar viš bęinn, drógust śt undan vešrinu og allmargir giršingastólpar žverbrotnušu. Einar ķ Varmahlķš sagšist ekki hafa heyrt žess getiš, aš slys hefšu oršiš į mönnum ķ vešrinu nema hvaš bóndinn aš Nśpakoti, Sigurjón Žorvaldsson_ skarst žó nokkuš į höndum og ķ andliti er rśšur ķ bę hans brotnušu undan grjótfoki. Um frekari skemmdir žar fyrir austan sagšist Einar ekki vita. Bęši var aš sķmakerfiš undir Eyjafjöllum hefir skemmst mjög mikiš og ķ gęr var vešurhęšin enn svo mikil og śrkoma aš sama skapi, aš menn héldu sig heima viš. Einar bętti žvķ viš frįsögn sķna, aš ekki vęri annaš aš sjį, en aš miklar skemmdir hefšu oršiš į landbśnašarverkfęrum. Sagši hann heyvagna og rakstrarvélar brotnar og żmislegt annaš. Žvķ allt lauslegt fauk eins og hrįviši. Bįtur er Einar į įsamt bęndum ķ Holtshverfi, brotnaši ķ spón. Žetta var įttęringur og tókst hann į loft sem fis vęri, sagši Einar.

Ķ fyrrinótt nokkuš į žrišja tķmanum, fór vešur skyndilega versnandi um allt land og kl.6 ķ gęrmorgun, varš vešurhęšin frį 9 til 12 vindstig um land allt. nema Austfirši, žar varš ekki eins hvasst. Klukkan 6 ķ gęrmormun var vešurhęšin 12 vinstig ķ Vestmannaeyjum og męldist hśn hvergi meiri. Į Siglufirši voru 11 Vinstig. Hér ķ Reykjavķk męldist mest vešurhęš um kl.9, 10 vindstig. Samfara vešurofsanum var mikil rigning. Hér ķ Reykjavķk munu litlar sem engar skemmdir hafa oršiš į mannvirkjum og skipum. En blómgaršar uršu fyrir miklum skemmdum.

Skemmdir uršu ekki miklar į sķmakerfinu ķ rokinu ķ fyrrinótt. Sķmasamband er austur aš Varmahlķš undir Eyjafjöllum, en lengra austur er ekkert samband. Ķ vešrinu brotnušu žrķr sķmastaurar skammt fyrir austan bęinn. Um frekari skemmdir žar eystra var Landssķmanum ekki kunnugt. Žar var žvķ nęr óstętt vegna vešurs ķ gęr. Skemmdir uršu einnig į Patreksfjaršarlķnunni.

Fréttaritari Morgunblašsins į Siglufirši sķmaši i gęr aš skemmdir hefšu oršiš į mannvirkjum og skipum ķ ofsavešri er geisaši ķ fyrrinótt. Žök tók af hśsum žar ķ bęnum og önnur brotnušu. Vinnupallar viš hśs er voru ķ smķšum hrundu eins og spilaborgir og um allar götur liggja tunnur, er fuku śr stęšum. Söltunarhęšir fuku af bryggjum ķ sjóinn. Tvö sęnsk skip er lįgu žar, rak upp į Skśtugranda, en hitt į Marbalskerum, inn viš Įsgeirs bryggju. — Annaš skipanna er kśtter Harry, en hitt žrķmöstruš skonnorta, Skandia. Slys uršu ekki į skipverjum.

Óhemju rigning var samfara vešrinu. Vegna vatnsgangsins uršu skrišuföll efst į Siglufjaršarskarši og tepptist vegurinn žar. Bķlar, sem ętlušu um žaš uršu aš snśa viš.
Tjón ķ Vestmannaeyjum. Nokkur skip er lįgu žar viš bryggju, m.a. timburskip, losnušu frį bryggjunni ķ vešrinu. Žetta sķmaši fréttaritari Morgunblašsins ķ gęr. Hafnarmönnum og skipverjum tókst aš nį skipunum upp aš bryggju aftur og mun ekkert skipanna hafa oršiš fyrir neinum verulegum skemmdum. — Fréttaritarinn gat žess, aš ekkert skipanna hefši strandaš.

Tķminn segir af illvišrinu ķ pistli 12.september:

Ķ fyrrakvöld bįrust fregnir hingaš til lands af lęgš, sem var į Atlantshafinu sunnan viš Ķsland. Dżpkaši lęgš žessi skyndilega ķ fyrrinótt og olli aftakavešri į austan um allt land. Verst var žó vešriš į Sušur- og Vesturlandi. Samkvęmt fregnum, sem blašiš hefir fengiš frį vešurstofunni, var ekki bśist viš žvķ hvorki hér į landi, eša annars stašar, žar sem fylgst var meš žessum vešrabrigšum, aš lęgš žessi dżpkaši svo snöggt og ylli svo skjótum og miklum vešurbreytingum hér į landi. Sś varš žó raunin į og skall ofvišriš skyndilega į sunnan og vestanlands žegar tók aš lķša į nóttina. Mest mun vešurhęšin hafa oršiš ķ Vestmannaeyjum. en žar var hśn męld tólf vindstig um kl. sex ķ gęrmorgun. Hélst hvassvišriš ķ allan gęrmorgun, en uppśr hįdeginu fór heldur aš draga śr vešurhęšinni. Eru lķkur til žess, aš óvešur žetta sé nś į enda. Mį žó bśast viš aš žaš haldist lengst į Vestfjöršum og śt af žeim. Ķ Reykjavķk varš vešurhęšin mest ķ gęrmorgun 10 vindstig en svo hvasst varš vķša um land. Samfara ofvišrinu var śrhellisrigning um allt land. Ķ gęr hafši ekki frést um stórfellda skaša af völdum vešursins, nema helst frį Vestmannaeyjum. Žar var fjöldi skipa į höfninni, og stórt,
norskt flutningaskip lį žar viš bryggju, er vešriš skall į. Var baš aš losa timburfarm til Eyja. Ķ ofviršinu slitnušu festar skipsins aš aftan, en viš žaš losnušu bįtar, sem bundnir voru utan į skipiš og rak žį frį, įn žess aš, viš neitt yrši rįšiš. Rak žannig 10—15 bįta upp į grunn, en engan žeirra sakaši verulega. Bįtarnir voru allir mannlausir. En varšmenn voru ķ norska skipinu, sem ekki gįtu neitt aš gert vegna vešurs.

Vķsir segir enn af tjóni 12.september:

Nokkurt tjón varš į Kjalarnesi af völdum óvešursins. Ekki mun mikiš af heyi hafa tapast, en hinsvegar fuku heysęti um koll og heyiš dreifšist śt um tśnin. Stanslaus rigning hefir veriš sķšan og ekki enn tekist aš nį heyjunum saman aftur. Leikur žvķ vafi į, hvort nokkuš af žeim nżtist.

Morgunblašiš segir fleira af tjóni 13.september:

Til višbótar fréttum žeim er fréttaritari Morgunblašsins į Siglufirši sķmaši um skemmdir žar af völdum ofvišursins, sķmaši hann ķ gęrkvöldi, aš skemmdir hefšu oršiš į Sunnubryggju. Skip er bundin voru viš bryggju žar skammt frį, slitnušu upp og rak žau undan vešrinu į bryggjuna og skemmdu hana talsvert mikiš. Žį hrundi hśs, er nżlega var lokiš viš aš hlaša upp.  Trjįplöntur viš kirkjuna slitnušu upp meš rótum undan vešrinu. Ķ gęr var skrišum žeim er féllu ķ Siglufjaršarskarši rutt ķ burtu og er vegurinn oršinn fęr į nż

Óvenjulegt flóš var ķ Ölfusį ķ gęr og ķ fyrradag. Žar sem įin rennur um Arnarbęlishverfi og Hjallahverfi flęddi įin yfir bakka sķna og engjar. Bęndur į 10 til 15 bęjum įttu hey ķ sętum og flatt į engjunum og hefir flóšiš sópaš žvķ ķ burtu. Hve mikiš hey um ręšir, veršur ekki sagt meš neinni vissu, en lįta mun nęrri aš žaš skipti nokkrum hundrušum hestburša. Hvergi hefir įin flętt inn į tśn, en flóšiš nęr aš tśnum bęjanna Grķmslęks og Hrauns. Klukkan 3 ķ gęrdag byrjaši flóšiš aš réna og töldu menn aš engjarnar myndu koma vel undan vatninu. Morgunblašinu hafa borist litlar fréttir af frekari skemmdum af völdum vešursins ķ austursveitum. Vķša hafa žó hey bęnda fokiš aš meira eša minna leyti.

Vķsir heldur įfram 13.september:

Ķ óvešrinu, sem geisaši hér ķ vikunni, uršu allmargir sķldarbįtar śr verstöšvunum hér viš Faxaflóa, fyrir tilfinnanlegu veišarfęratjóni.

Śrkoman, sem fylgdi illvišrinu, sem gekk yfir, landiš eftir mišja vikuna, olli m.a. miklu tjóni ķ Ölfusi. Ölfusį tók mjög aš vaxa ķ fyrradag, žar sem allir lękir uršu aš beljandi vatnsföllum og hélt įin įfram aš vaxa ķ gęr. Žį var hśn žegar bśin aš flęša yfir bakka sķna og taka um 1000 hesta af heyi, sem var tiltölulega nżslegiš og bęndur höfšu gert sér góšar vonir um aš bjarga ķ hśs lķtt eša ekki skemmdu.

Tķminn ręšir óžurrkana um landiš sunnanvert 17.september:

Sumariš ķ sumar hefir veriš eitt hiš versta sem elstu menn sunnan lands muna eftir. Hafa óžurrkarnir komiš tilfinnanlega viš töšuöflun bęnda, en einnig hefir kornręktin į Sušurlandi bešiš mikiš tjón viš óžurrkana. Tķšindamašur Tķmans įtti ķ gęr tal viš Klemens į Sįmsstöšum og spurši hann frétta af kornręktinni. Sagši Klemens, aš žetta sumar vęri eitthvert allra votvišrasamasta sumar, sem hann myndi eftir og hefši a.m.k. ekki ķ seinustu 25 įrin višraš eins illa fyrir kornręktina og ķ įr. Votvišrin hafa tafiš mjög fyrir žroska kornsins, svo aš žaš veršur nś miklu minna aš vöxtum og seinna žroskaš. Bygg er nś aš verša žroskaš, en seinsprottnir hafrar verša ekki, žroskašir fyrr en ķ lok žessa mįnašar. Ofan į alla óžurrkana ķ sumar bęttist svo ofvišriš um daginn, sem skemmdi korniš ennžį meira en óžurrkarnir, žar sem korn fauk af mörgum dagslįttum lands. Ķ vešrinu uršu miklir skašar į ökrunum į Sįmsstöšum, einkum žó byggökrunum. Byggiš fauk alveg af 9 dagslįttum lands. Og žar fuku einnig yfir 100 hestar af heyi.

Tķminn er enn meš heyskaparfréttir 23.september:

Vištal viš Pįl Zóphónķasson rįšunaut um heyskapinn ķ sumar (brot). Į Sušurlandi hefir varla komiš žurr dagur. Žar hefir nęr lįtlaust rignt. Oft hafa žó veriš skśrir, og žį leitt misjafnt yfir. Hefir žį stundum heppnast aš žurrka ķ skśraleišingunum, žegar nógu lķtiš hefir veriš undir, og skśrirnar leitt hjį bęnum, en žaš er altķtt į Sušurlandi ķ sumar, aš hellirignt hefir į einum bęnum, en į nįgrannabęnum leiddi skśrina hjį. Eins óžurrkasamt og hefir veriš į Sušurlandi, eins žurrkasamt hefir veriš austanlands. Žar hefir varla komiš dropi śr loftinu. Į Sušurlandi komu fjórir žurrkdagar sķšasta hįlfan mįnuš slįttarins, tveir hvora viku. Žį daga nįšist mikiš hey inn en žaš žurfti einn dag ķ višbót hvora vikuna til žess, aš gamli hrakningurinn hefši allur komist upp og inn, hjį öllum. Enn eru žvķ hey śti hjį flestum, en mismikil. Og hjį sumum sem eiga žau į hįlfblautum mżrum, er hępiš aš žau nįist hér eftir. Hey fuku undir Eyjafjöllum og vķšar į sumrinu, en flęddu ķ Ölfusi, og var hvort tveggja tilfinnanlegt. Į Sušurlandi eru margir meš lķtil hey og allir meš meira eša minna hrakin hey, nema žeir, sem hirtu ķ vothey og höfšu sśgžurrkun. Žeir eiga góš hey. Meš heyjunum žarf mikinn fóšurbęti, fóšursalt og lżsi, eigi skepnurnar aš sżna sęmilegt gagn. Ķ Borgarfiršinum er heyskapurinn misjafn. Utan heišar er hann verri en ofan heišar. Ofan heišar er hann sęmilegur ķ upphérašinu. Žar er vķša mešal heyskapur, og heyin ekki mjög hrakin. Ķ nišur-hérašinu og į Mżrunum eru heyin aftur meira hrakin og minni og į Andakķlsengjum flęddi nokkuš. Žar er ekki mešal heyskapur. Menn ķ Borgarfirši žurfa žvķ aš gefa misjafnt af fóšurbęti, en alls stašar žar žarf aš gefa fóšursalt og lżsi meš heyjunum, og meira eša minna af fóšurbęti, eigi skepnurnar aš sżna gagn. Ķ Snęfells- og Hnappadalssżslu er heyskapur misjafn. Hann er betri noršan fjallgaršsins en sunnan, en žó hvergi góšur. Mjólkurmarkašur er žar ekki alls stašar, og žvķ ekki žörf į mikilli fóšurbętisgjöf nema sums stašar. En alls stašar žarf aš gefa saušfé og kśm lżsi eša lifur, sem žar er vķša gott aš nį ķ, og kśm žarf aš gefa fóšursalt. Margir bęndur noršan fjallgaršsins eiga mešal heyskap, en sunnan fjallgaršsins eru žeir fęrri, sem žaš eiga. Ķ Dalasżslu er tęplega mešalheyskapur aš vöxtum og heyin nokkuš hrakin. Žar er ķ vestanveršri sżslunni skoriš nišur saušfé, svo hey verša žar nęg. Fóšurbętir žarf žar lķtinn. Er lambaheyiš er ekki gott hjį mörgum, og žarf aš gefa lömbunum lżsi og sķldarmjöl meš, ef žau eiga aš fóšrast og koma upp lömbum aš vori. Ķ Baršastrandasżslu er heyskapurinn misjafn. ķ Geiradal og Reykhólasveit er mešal heyskapur, en hey nokkuš hrakin eins og ķ Dölum. Annars er heyskapur ekki ķ mešallagi, žar til kemur ķ vestursżsluna. Ķ žrem vestustu hreppunum er sęmilegur heyskapur. Kringum Patreksfjörš, žar sem mjólkursala er, veršur aš gefa kśm fóšurbęti, fóšursalt og lżsi eša lifur, en annars stašar žarf žess vart, nema hįmjólka kśm. En alls stašar žarf aš gefa žeim fóšursalt og lżsi eša lifur. Ķ Ķsafjaršarsżslum er heyskapur misjafn, en vķšast sęmilegur. Žar eru hey vķša góš og lķtiš og ekki hrakin. Žó mun vissara aš gefa meš žeim lżsi. Ķ Strandasżslu eru vķša góš hey, og vel ķ mešallagi aš vöxtum. Ķ Hśnavatnssżslum er heyskapur žvķ betri, sem austur eftir sżslunni dregur. Hey eru žar vķša mikil og góš, og gętu žeir mišlaš Borgfiršingum, ef flutningsspursmįliš yrši leyst višunandi. Žar žarf ekki fóšurbętir meš heyjunum nema handa hįmjólka kśm, og žó ekki nema žar sem kżrfjöldinn er oršinn mišašur viš žaš aš fullnęgja heimilisžörfinni meš žvķ aš hver kżr sé fullnotuš, en žaš er žar óvķša. Ķ Skagafirši, Eyjafirši, Žingeyjasżslum og Mślasżslum eru alls stašar mikil og góš hey nema syšst ķ Sušur-Mślasżslu. Žó er hętt viš aš vķša žurfi aš gefa kśm ögn af lżsi meš heyinu, og hįmjólka kśm, og žęr eru margar ķ Eyjafirši og Žingeyjarsżslum, žarf aš gefa fóšurbęti, žó heyin séu góš. Ķ Austur-Skaftafellssżslu hefir heyskapur veriš tafsamur og erfišur, en žó er žar mešal heyskapur. Hey eru nokkuš velkt en ekki mikiš hrakin. Ķ V.-Skaftafellssżslu skiptir um viš Mżrdalssand. Fyrir austan hann er mešal heyskapur aš vöxtum, en hey nokkuš hrakin. En ķ Mżrdalnum eru hey hrakin og ekki hefir žar nįšst upp mešal heyskapur. Žar žarf aš gefa meš heyjunum fóšurbęti, fóšursalt og lżsi.


Morgunblašiš er enn meš męšufréttir 27.september:

Rigningarnar hér sunnanlands ętla ekki aš verša endasleppar aš žessu sinni. Menn voru aš vonast eftir aš einhver lķtilshįttar „skśraskil" yršu įšur en haustrigningamar byrjušu fyrir alvöru. En ekkert hefir oršiš śr žvķ enn.

Morgunblašiš greinir 30.september frį hörmulegu slysi ķ Ólafsvķk - ekki er vitaš hvort vešur kom viš sögu (lķklega ekki):

Frį fréttaritara vorum ķ Ólafsvķk. Žrķr ungir menn drukknušu hér ķ höfninni sķšastlišiš laugardagskvöld [27.september], er vélbįtnum Framtķšin hvolfdi. — Hinum tveim tókst aš bjarga um borš ķ vélbįt er var nęrstaddur. Tveir hinna žriggja manna er fórust, voru bręšur.

Október fékk ekki svo slęma dóma. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Októbermįnušur var mjög vętusamur žar til seinustu vikuna. Hśn var dįsamlega góš. Žį žornaši jöršin og vegirnir, og žeir sem hey įttu śti, gįtu žurrkaš žaš og nįš žvķ inn. Nęturfrost sem var ķ endir september tók fljótt enda og nįšu vķst allir upp śr göršum kartöflum sķnum lķtiš skemmdum.

Lambavatn: Framan af mįnušinum var svipuš tķš og ķ haust og sumar, rigningar og óstöšugt vešur žar til nś sķšast hefir veriš žurrt og blķšvišri. Žeir sem įttu hey śti ķ göngum hafa ekki nįš žvķ aš fullu inn fyrr en nś. Kśm hefur sumstašar veriš beitt til vetrar.  

Nóvember var hlżr framan af, en sķšan skipti til noršlęgra įtta og kulda. Žį snjóaši mikiš fyrir noršan. Grķšarmikil sķldveiši var ķ Hvalfirši. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Nóvembermįnušur var sérstaklega žurrvišrasamur og yfirleitt įgętur aš vešurfari. Jörš er hér snjólaus, ašeins oršin flekkótt af föli. Fé gengur sjįlfala śti og öll hross.

Sandur: Auš jörš og hlżindatķš fyrstu 10 daga mįnašarins. Śr žvķ er kalt og illvišrasamt og hlešur nišur allmiklum snjó til mįnašamóta. 

Morgunblašiš segir frį mannskaša į Halamišum ķ frétt 11.nóvember:

Aftakavešur gerši a Halamišum ašfaranótt sunnudags [9.nóvember]. Fjöldi togara bęši innlendra og erlendra var žar į veišum og uršu žeir aš leita til hafnar og ašrir ķ var. Ķ vešrinu hlekktist tveimur ķslenskum togurum į og tók mann śt af öšrum žeirra, Sigurš Jóhannsson frį Hafnarfirši, er var skipverji į Hafnarfjaršartogaranum Surprise.

Tķminn segir 11.nóvember frį hrakningum ķ sama vešri:

Ķ hvassvišrinu ķ gęr [10.nóvember] lentu bįtar frį Akranesi ķ hrakningum į Hvalfirši. Žorsteinn frį Akranesi missti annan nótabįt sinn ķ ofvišrinu, en bjargaši hinum og nótinni viš illan leik. Fylkir frį Akranesi, sem var meš reknet undan Laxvogi, lenti lķka ķ storminum og gat viš illan leik nįš netunum upp og foršaš žvķ aš reka į land.

Morgunblašiš segir af kulda og hrķš 19.nóvember:

Ķ gęrmorgun klukkan 9 męldist 17 stiga frost aš Nautabśi ķ Skagafirši og į Grķmsstöšum į Fjöllum. Hefur ekki meira frost męlst į žessum vetri. A Akureyri var žį 13 stiga frost. Hér ķ Reykjavķk var frostiš ķ gęrdag 6 stig, en ķ gęrkveldi var žaš komiš nišur ķ 4 stig. Į Noršur- og Noršausturlandi, var ķ gęrkveldi mikil snjókoma og vešurhęšin žar frį 7 til 9 vindstig. Į Akureyri var frostiš komiš nišur ķ 4 stig ķ gęrkveldi. Hér ķ Reykjavķk var vešurhęšin ķ gęr frį 8 til 10 vindstig og var vindur nokkuš misvinda.

Vķsir segir 19.nóvember frį snjóflóši ķ Langadal (Vķsir var sķšdegisblaš eins og menn muna): 

Um nķuleytiš ķ morgun féll snjóflóš į ķbśšarhśs og peningshśs į Gunnsteinsstöšum ķ Langadal ķ Hśnvatnssżslu. Snjóflóšiš féll į 200—300 m breišu svęši ofan śr fjallinu nišur yfir bęinn og fram į jafnsléttu. Hśsiš var tvķlyft, byggt bęši śr steini og timbri og féll flóšiš meš žvķ afli į hśsiš, aš žiljur į efri hęšinni brotnušu inn og snjórinn fyllti allt hśsiš. Slys į fólki uršu žó engin. Fyrir ofan bęinn standa peningshśs, sem snjóflóšiš féll einnig į, en mun žó ekki hafa valdiš öšru tjóni en žvķ, aš ofan af heyi tók, sem stóš viš hśsin. Hinsvegar mun snjóflóšiš hafa falliš yfir hóp af hrossum, en ekki er ennžį vitaš hve mörg, en um hįlftólfleytiš ķ morgun var bśiš aš grafa 8 hross śr fönninni. Į žessu svęši hefir aldrei falliš snjóflóš i manna minnum og ekki  vitaš til žess, aš snjóflóš hafi falliš žar fyrr eša sķšar. Óhemju fannkyngi er ķ Langadal, enda stórhrķš af noršaustri meš feikna mikilli snjókomu og óttast menn aš fleiri snjóflóš kunni aš falla ķ Langadal.

Aftaka vešur geisaši į Akureyri og vķšar noršanlands ķ gęr og nótt. Sķšari hluta dags ķ gęr gerši hrķš mikla į Akureyri og jókst hśn eftir žvķ sem leiš į daginn. Ķ gęrkvöldi voru göturnar į Akureyri oršnar ófęrar vegna snjóžyngsla. Einnig eru allir vegir ķ nįgrenni bęjarins ófęrir og er nś meš öllu mjólkurlaust į Akureyri. Um fimmleytiš ķ gęr kom įętlunarbifreišin, sem annast feršir milli Noršur- og Sušurlands til Blönduóss og var žį oršiš ófęrt noršur. Bifreišarstjórinn gerši žó tilraun til žess žess aš komast noršur og var kominn i Langadal, žegar hann neyddist til žess aš snśa viš. Tók žaš langan tķma fyrir feršalangana aš komast til Blönduóss aftur. Išulaus stórhrķš geisar nś į Blönduósi og žar i grennd. Ķ nótt mun vešurhęšin hafa veriš um 10 vindstig vķša Noršanlands.

Morgunblašiš segir frį snjóflóšinu ķ fréttapistli 20.nóvember:

Ķ gęrmorgun [19.] féll snjóflóš yfir bęinn Gunnsteinsstašir ķ Langadal. Slys uršu ekki į mönnum, en ķbśšarhśsiš varš fyrir miklum skemmdum. Einnig skemmdust śtihśs. Ķ allan gęrdag unnu heimamenn viš aš moka snjó śt śr bęnum og var žvķ ekki lokiš fyrr en seint ķ gęrkvöldi.

Aš Gunnsteinsstöšum bżr Hafsteinn Pjetursson meš konu sinni Gušrśnu Björnsdóttur og börnum sķnum, en heimamenn eru 8. Flóšiš féll śr svonefndu Gunnsteinsstašafjalli, sem er ķ Langadalsfjalli. Klukkan var žį eitthvaš nęrri 9. Fólk var allt inni ķ bę og var ašeins žrennt komiš į fętur, er snjóflóšiš skall į austurhliš hśssins. Skipti engum togum, aš hśsiš žvķ nęr fyllti af snjó. Žeim, sem voru ķ rśmum sķnum, tókst aš brjótast ķ gegnum snjóinn ķ herbergjum sķnum fram ķ eldhśs, en žangaš nįši flóšiš ekki og voru žar allir sem komnir voru į fętur. Fjįrhśsiš, sem stendur rétt fyrir ofan bęinn, žvķ nęr eyšilagšist. Steinsteyptur veggur žess lagšist inn ķ hśsiš. Žį skemmdist stór skemma, sem ķ voru tveir bķlar. Annar bķlanna skemmdist talsvert. Fjósiš skemmdist ekki. Rśmlega 20 hross voru ķ giršingum nokkuš frį bęnum og lentu 10 žeirra ķ snjóflóšinu. Žegar myrkur var skolliš į ķ gęrkvöldi, hafši Hafsteini tekist aš grafa upp 8 žeirra, en tvö voru žvķ enn ófundin ķ vištali viš Morgunblašiš ķ gęr rómaši Hafsteinn mjög hjįlp manna af nęstu bęjum, er komu žegar til hjįlpar. Ķ allan gęrdag var unniš aš žvķ aš moka śt śr hśsinu og frį žvķ, sem fyrr segir. Kom žį ķ ljós, aš hśsiš hafši oršiš fyrir miklum skemmdum. Žaš stendur į hįum kjallara, steinsteyptum en hęšin er śr timbri. Hafši snjóflóšiš rifiš žriggja fašma langa rauf ķ austurhliš hśssins. Einnig höfšu skilrśm brotnaš og fleira skemmst. Hafsteinn taldi žó aš hann myndi fljótlega geta gert viš eitthvaš af skemmdunum. Hann taldi enga įstęšu til aš yfirgefa hśsiš, „fyrst viš yfirgįfum žaš ekki žegar eftir snjóflóšiš“, eins og hann oršaši žaš. Skemmdir uršu og miklar į öllum giršingum og nokkuš af heyi tók flóšiš meš sér. Hafsteinn sagšist telja aš snjóflóšiš myndi vera um 400 metra breitt, žar sem žaš vęri breišast. Aš lokum Sagši Hafsteinn, aš sér vęri ekki kunnugt um aš snjóflóš hefši falliš į žessum slóšum fyrr. Žar hefur nś ķ vikutķma veriš žvķ nęr stöšug hrķš og óhemju snjó hlašiš nišur.

Frį fréttaritara vorum. Žaš var ömurlegt um aš litast hér ķ gęrkvöldi, sķmaši fréttaritari Morgunblašsins į Akureyri. Śti var blindbylur, en į heimilunum sįtu Akureyringar ķ svartamyrkri. Allir vegir til og frį Akureyri eru tepptir og engin umferš um götur bęjarins. Undanfarna daga hefur Laxįrvirkjunin illa brugšist Akureyringum. Rafmagn hefur veriš af mjög skornum skammti og rķkir aš sjįlfsögšu mikil óįnęgja mešal bęjarbśa, er telja žetta įstand alveg óžolandi. Eftir hįdegi ķ gęr var Akureyri rafmagnslaus og ekkert rafmagn var komiš į ķ gęrkvöldi. Śti var öskubylur og komin slķk ófęrš um götur bęjarins aš žęr voru illfęrar gangandi fólki. Allir vegir til og frį Akureyri hafa teppst og er bęrinn žvķ gjörsamlega einangrašur af landi.

Leišin noršur til Akureyrar tepptist ķ fyrrinótt. Einnig tepptist Stykkishólmsvegur. Hrašferšin milli Akraness og Akureyrar varš aš snśa viš į leiš sušur til Akraness og eru bķlarnir nś į Blönduósi. Hvorki rjómi né skyr veršur fįanlegt hér ķ bęnum, žar til
tekist hefur aš ryšja leišina.

Morgunblašiš segir af ófęrš 22.nóvember:

Lįtlaus hrķš hefur veriš į Hśsavķk ķ 10 daga. Ķ fyrradag stytti upp, eftir 9 daga hrķš, en ķ gęr var snjókoma skollin į aš nżju og fannfengi. Allir vegir ķ nęrsveitum Hśsavķkur eru ófęrir bķlum og sama er aš segja um Hśsavķk. Žar ķ bęnum eru vel mannhęšarhįir skaflar į götunum.

Vetrarbķlar Póstmįlastjórnarinnar, sem halda uppi feršum milli Akureyrar og Akranes į vetrum, hafa nś veriš teknir ķ notkun. Fęršin noršur er mjög žung, en snjóżtur eru aš ryšja leišina į undan bķlunum. Frį Akranesi fór einn bķll ķ morgun įleišis til Akureyrar. Žį hélt bķll sį įfram ferš sinni noršur er snśa varš viš sökum ófęršar į dögunum. Žessi bķll kom til Saušįrkróks ķ fyrrinótt um kl.3 og hélt feršinni įfram til Akureyrar ķ gęrdag. Bśist var viš aš bķllinn myndi koma til Akureyrar seint ķ gęrkveldi. Einnig fóru bķlar frį Akureyri ķ morgun. Noršur ķ Eyjafirši var ķ gęr mikill skafrenningur og fennti jafnóšum ķ žaš sem rutt var.

Tķminn segir frį hrķšarvešri og snjóflóši viš Öxarfjörš 25.nóvember:

Frį fréttarritara Tķmans į Kópaskeri. Ašfaranótt sķšastlišins laugardags var afspyrnuvešur viš Öxarfjörš. Féllu žį snjóflóš ķ Nśpasveit og fórst fjöldi fjįr, og margt hrakti ķ sjó fram vegna vešurofsans. Laugardagsnótt sķšastlišna var hér ofsarok, segir i skeyti fréttarritarans, og fórst ķ žvķ verši nęr eitt hundraš fjįr, eign Snartarstašabęnda, Gušna og Siguršar Ingimundarsona. Féll um nóttina snjóflóš mikiš śr Snartarstašanśp og gekk allt ķ sjó fram. Er tališ, aš žaš hafi sópaš meš sér eša kafiš ķ fönn nęr fjörutķu kindur. En af žeim hefir ekki urmull sést. Um sextķu fjįr mun hafa hrakiš fram af sköflum viš sjóinn og nišur ķ fjöruna og farist žar. Hafa 37 kindur žegar fundist sjóreknar. Fjįreign žeirra Snartarstašabręšra mun hafa veriš um 360 kindur, įšur en žeir uršu fyrir žessu tjóni.

Desember var nokkuš blandašur. Kaldur ķ bįša enda, en óvenjulega hlżtt um mišjan mįnuš. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir frį: 

Vešrįttan yfirleitt mild og góš fram yfir jól. Sķšan hefir veriš kalt og hvasst, en śrkomulķtiš. Fé gekk sjįlfala framundir jól, sķšan er žaš hżst um nętur, en beitt aš deginum žvķ jörš er aš heita mį snjólaus.

Morgunblašiš segir af ljósagangi ķ frétt 6.desember:

Žrumuvešur? Ķ gęrkveldi [5.desember] uršu menn ķ austursveitum varir viš allmikinn ljósagang sem bar yfir Mżrdalsjökul. Voru žetta blįleitir blossar, misjafnlega bjartir og alltķšir er lķša tók į kvöldiš. Ķ fyrstu óttušust menn aš um eldsumbrot vęri aš ręša ķ Mżrdalsjökli, eša fjöllunum žar ķ kring. En er Morgunblašiš įtti tal viš Vķk ķ Mżrdal ķ gęrkveld töldu menn žar aš um snęljós vęri aš ręša. Vešurstofan hafši spurnir af ljósaganginum vķša aš. M.a. höfšu skipverjar į Gylfa, sem var staddur 140 mķlur śt af Vestmanneyjum oršiš ljósanna varir į tķmabilinu frį kl. 17—21:30. Var žaš tilgįta vešurfręšinga, aš um žrumuvešur viš Sušurland eša śt af Sušurlandi vęri aš ręša.

Vķsir segir frį veseni ķ Hvalfirši ķ pistli 10.desember:

Um 40—50 bįtar voru į Hvalfirši ķ nótt, en ruddavešur hamlaši veišum. Ķ nótt og ķ morgun var svo hvasst į Hvalfirši, aš ekki var višlit aš veiša og biša bįtarnir žessi, aš vešur lęgi. Ekki er vitaš, aš neitt tjón hafi oršiš į hinum mörgu bįtum, er hér liggja į höfninni, fullhlašnir sķld, hvorki ķ nótt né ķ morgun.

Morgunblašiš segir 13.desember frį strandi og björgun viš Lįtrabjarg. Björgunarafrekiš varš sķšar maklega margfręgt um land allt og vķšar:

Tólf eša fjórtįn breskir sjómenn böršust ķ allan gęrdag og ķ nótt er leiš, haršri barįttu fyrir lķfi sķnu, undir 200 metra hįum hamravegg, Keflavķkurbjargs viš Lįtrabjarg. Skip žeirra Dhoon frį Fleetwood, rśmlega 170 smįlestir strandaši undir bjarginu ķ gęrmorgun ķ myrkri og hrķš. Geršar voru tilraunir śr skipum til žess aš bjarga skipbrotsmönnum, en žeim varš ekki viškomiš. Björgun śr landi var ekki möguleg ķ gęr. Sögšu menn ķ gęrkvöldi, litlar lķkur til žess aš žeim yrši bjargaš, en björgunarsveit fer į vettvang ķ birtingu ķ dag.

Morgunblašiš segir enn af björguninni 14.desember:

Žrįtt fyrir ótrślega erfišar ašstęšur, tókst björgunarsveitinni frį Hvallįtrum ķ gęr aš bjarga žeim skipbrotsmönnum, er enn voru į lķfi ķ breska togaranum Dhoon. Af 15 manna įhöfn skipsins var 12 mönnum bjargaš. Žrķr žeirra létust um borš ķ skipinu. Björgun skipverjanna mun hafa tekiš um žaš bil tvo klukkutķma. Ķ nótt er leiš létu skipbrotsmenn fyrirberast ķ fjöruboršinu undir Keflavķkurbjargi. Um land allt er litiš į björgun skipbrotsmannanna sem  hiš mesta žrekvirki. Slķkt mun heldur ekki vera ofmęlt.

Vķsir segir 18.desember frį miklum hlżindum:

Sérstök hlżindi eru um land allt, og er hlżjast į Hornströndum og Ķsafjaršardjśpi. Žar er nś 10 stiga hiti. Vindur er yfirleitt hvass sunnan um vesturhluta landsins, en mį gera rįš fyrir aš hann fari minnkandi. Um allan austurhluta landsins er žurrt vešur og hęg sušvestan įtt meš 5—7 stiga hita. Loftžrżsting helst óvenjulega hį hęši hér į landi og um Bretlandseyjar, en lęgšir halda sér yfir sunnanveršu Gręnlandi og vestanveršu Atlantshafi, eins og oft er žegar um óvenjuleg vetrarhlżindi er aš ręša hér į landi.

En svo kólnaši aftur - og žaš verulega. Morgunblašiš segir frį 28.desember:

Žaš mį bśast viš aš vetrarrķki verši um land allt nęstu daga. En lķkur eru til žess, aš draga muni śr vešurhęšinni, en ekki mun draga śr frostunum. Um land. alt er norš-noršaustan įtt, meš 6—8 vindstigum. Frostiš er 11—12 stig meš ströndum fram, en 14—16 stiga gaddur ķ innsveitum noršanlands og sunnan. Mest frost męldist ķ gęr 16 stig į Grķmsstöšum į Fjöllum. Į Akureyri voru 13 stig, ķ Reykjavķk 11 stig og hefur ekki męlst svo mikiš frost į žessum vetri. Į Žingvöllum voru ķ gęr 14 stiga frost. Ķ gęr var snjókoma um Vestur-, Noršur og Noršausturland, en vķšast hvar žurrt vešur um Sušurland.

Vķsir segir einnig af kulda og illu vešri 29.desember:

Ķ óvešrinu, sem geisaš hefir hér į landi sķšustu dęgur, hafa allmiklar bilanir oršiš į sķmakerfinu śt um land og er nś sambandslaust frį Reykjavķk viš żmsa landshluta. Samkvęmt upplżsingum sem blašiš hefir fengiš frį Landssķma Ķslands, er nś sambandslaust milli Noršur- og Sušurlands. Talsveršar skemmdir hafa oršiš į sķmalķnunni milli Boršeyrar og Blönduóss. Er nś veriš aš ganga śr skugga um hve vķštękar žęr skemmdir eru. Sambandslaust er einnig į milli Boršeyrar og Ķsafjaršar. Ķ fyrrinótt mun sķmalķnan milli Sands og Ólafsvķkur į Snęfellsnesi hafa bilaš, žar sem ekki nįšist samband milli žessara staša ķ gęr. Töluvert hvassvišri var į žeim slóšum ķ gęr og hefir ekki veriš unnt aš athuga skemmdir nįnar. Sambandslaust er milli Reykjavķkur og Hafnar ķ Hornafirši. Hinsvegar er samband milli Vķkur ķ Mżrdal aš Nśpsstaš, en bilaš frį Varmahlķš undir Eyjafjöllum og aš Vķk. Mjög er erfitt aš rannsaka skemmdir į lķnunni, žar sem mikiš hvassvišri er nś undir Eyjafjöllum. Óttast menn aš um allvķštękar skemmdir sé žar aš ręša, en aš svo komnu mįli er allt óvķst um žaš. Strax og vešur leyfir mun verša hafin višgerš į lķnunum, sem bilaš hafa. Noršanįttin er nś aš ganga nišur vķšast hvar um landiš, en undanfarna daga hefir allmikil fannkoma veriš um allt Noršurland, og žó meira til hafsins en til sveita. Hér sunnanlands hefir bjartvišri veriš alla dagana en töluveršur strekkingur og kuldi.

Morgunblašiš segir frį hitaveituvandręšum ķ pistli 30.desember:

Vķša ķ bęnum hefur orši tjón og óžęgindi af žvķ aš frosiš hefur ķ vatnslögnum, mišstöšvarofnum og hitaleišslum. Stafaši žaš af hinu mikla frosti, sem komst um tķma upp ķ 11 stig, en vešurhęšin var um 9 stig. Morgunblašiš hefir fengiš hjį Hita- og vatnsveitu Reykjavķkur eftirfarandi rįšleggingar til almennings til aš foršast tjón og óžęgindi, ef frostiš skyldi herša į nż. Hafiš ekki opna glugga. Žaš skal brżnt fyrir fólki aš hafa ekki opna glugga nįlęgt mišstöšvarofnum sem ekki er hiti į, óeinangrušum vatnspķpum heitum eša köldum, eša vatnsmęlum hitaveitunnar. Sama gildir um vatnssalerni bęši vatnskassa og skįlar. Sum stašar hefir frosiš ķ frįrennslispķpum hitaveitunnar, žar sem žęr eru óeinangrašar į hįaloftum. Fólk ętti aš gera viš eša byrgja brotnar rśšur og loftrįsir, loka gluggum aš nętur lęgi sérstaklega ķ óupphitušum herbergjum sem leišslur liggja um. Žį ętti aš vefja pķpur meš einhverju sem einangrar og breiša teppi eša ž.h. yfir vatnsmęla ef hętta er į aš žeir frjósi, svo og žensluker og heitavatnsgeyma, séu žeir ekki einangrašir. Naušsynlegt aš žķša strax. Ef vatn frżs ķ pķpum eša tękjum, ętti strax aš reyna aš žķša hiš frosna, žvķ annars er hętta į aš žaš rifni. Rétt er aš fį pķpulagningamenn til hjįlpar ef fólk getur žetta ekki sjįlft. Žaš er ekki einasta aš tjón og stundaróžęgindi hljótist af rifnum leišslum og tękjum, heldur er sumt af žessu meš öllu ófįanlegt eins og stendur.

Tķminn segir 30.desember frį tjóni ķ illvišrinu:

Ķ óvešrinu um jólin uršu miklar sķmabilanir vķša um land. Sambandslaust er meš öllu viš allt Austurland og viš Noršurland frį Boršeyri. Unniš er aš žvķ aš męla śt og stašsetja žessar bilanir, en strax aš žvķ loknu veršur hafist handa um višgeršir, ef nokkur tök verša į žvķ vegna vešurs. Austur undir Eyjafjöllum er alvarleg bilun į sķmanum, sem erfitt mun reynast aš gera viš, fyrr en vešur breytist til batnašar. Žar hefir vatnsfall rušst śr farvegi sķnum og rifiš sķmalķnuna nišur į um žaš bil 150 metra löngum kafla. Mittisdjśpt vatn er į öllu žessu svęši og lķnan slitin. Vegna žessarar bilunar er sambandslaust viš allt Austurland, en žó er ašeins lélegt samband stöku sinnum viš Vķk ķ Mżrdal.svo aš žašan hefur veriš hęgt aš koma vešurfregnum. Frį Vķk er allgott samband austur, en ķ Öręfunum er svo önnur bilun. sem ekki er vitaš, hversu vķštęk er. Ķ gęr var sambandslaust viš Snęfellsnes, en nś er samband aftur komiš žangaš. Hins vegar er beina linan til Ķsafjaršar slitin einhvers stašar ķ Borgarfiršinum, en aš öšru leyti eru ekki miklar bilanir į Vestfjaršalķnunni. Sķmasamband er noršur ķ land til Boršeyrar og eitthvaš noršur į Strandir. Hins vegar er sķminn bilašur noršur og austan frį Boršeyri og sambandslaust viš Siglufjörš og Akureyri žašan. Ekki er enn vitaš hversu vķštękar bilanir er um aš ręša į žessari leiš, en lķkur eru til žess aš um bilun sé aš minnsta kosti aš ręša ķ Langadal. Frį Saušįrkróki er veikt samband til Siglufjaršar, en sambandslaust er frį Siglufirši til Dalvķkur og žašan til Akureyrar. Ritsķmasamband var žó viš Akureyri ķ gęr.

Milli jóla og nżįrs lenti vélbįturinn Björg frį Djśpavogi ķ hrakningum - og var um tķma talinn af. Hann fór ķ róšur į öšrum degi jóla, en kom ekki fram fyrr en žann 4.janśar. Žżskur togari bjargaši mönnunum sem voru bśnir aš hrekjast um į vélarlausum bįt ķ 8 sólarhringa. 

Lżkur hér frįsögn hungurdiska af vešri og vešurfari įrsins 1947. Talnasśpa er aš venju ķ višhengi. 

Višbót - um tvęr smįlęgšir: 

Viš lķtum nś nįnar į smįlęgširnar tvęr sem komu aš landinu 6. og 8. febrśar. Endurgreiningar nį žeim ekki vel, en gera žó tilraun. Kalt loft var viš landiš og andaši einkum af noršri ķ hįloftunum. Lęgšardrög bįrust žó meš noršanįttinni žannig aš hįloftavindur snerist til vesturs af og til. Sömuleišis viršist kalda loftiš hafa veriš mjög óstöšugt. 

Slide3

Hér mį sjį klippu śr žrżstirita śr Reykjavķk dagana 6. til 8. febrśar 1947. Fyrri lęgšin viršist hafa komiš śr noršaustri og fariš sušvestur yfir landiš - eša žannig leit vešurfręšingur į vakt į mįliš. Viš skulum muna aš athuganir voru mjög gisnar, engar gervihnattamyndir, vešursjįr eša tölvuspįr. En loftvog féll mjög įkvešiš ķ Reykjavķk į undan fyrri lęgšinni - en hreyfšist ekki mjög mikiš į öšrum stöšvum. Einnig hvessti talsvert į undan lęgšinni. Vindur fór ķ aš minnsta kosti 8 vindstig ķ Reykjavķk um tķma um morguninn - og žaš kastaši éli. Śrkoma var žó ekki mikil aš magni til. 

Slide2

Bandarķska endurgreiningin (500 hPa) sżnir aš nokkuš snarpt lęgšardrag viršist hafa fariš yfir landiš žarna um nóttina, en er komiš sušur af kl.6 um morguninn žann 6. Ekkert sést į grunnkortinu. 

Slide4

Kort vešurfręšings į vakt er nokkuš óvenjulegt. Žaš gildir kl.5 (aš ķslenskum tķma - sami tķmi og bandarķska greiningin). Ritstjóranum fannst, žegar hann sį kortiš ķ fyrsta sinn, aš žaš vęri nokkuš djarflega dregiš - engar upplżsingar aš hafa ķ raun um lęgšina. En žegar litiš er į žrżstiritiš og žį tilviljun aš braut lęgšarinnar fari nęrri Reykjavķk og aš hreyfing loftvogarinnar er langmest žar fer hann heldur aš hallast aš žvķ aš žetta kunni aš vera nęrri lagi hjį vakthafandi. Textaspįrnar (žęr sem lesnar voru ķ śtvarp og sendar śt ķ sķma) réšu aušvitaš ekkert viš žetta - frekar en viš er aš bśast.

Slide5

Seint žann 7. kom svo annaš lęgšardrag śr noršri (kortiš aš ofan gildir į mišnętti žaš kvöld). 

Slide6

Sem fyrr sést ekkert į grunnkortinu. Dįlķtiš lęgšardrag viš Vesturland. En žetta lęgšardrag dżpkaši og kemur betur fram į sķšdegiskortinu žann 8. 

Slide7

Žį gekk eldingavešur yfir Rangįrvallasżslu og fólk ķ Mżvatnssveit sį leiftur og grunaši eldgos. Snjó dengdi nišur ķ uppsveitum Borgarfjaršar og vestur ķ Dölum. Einkennilegt vešur.

Slide8

Hér mį sjį Ķslandskortiš um hįdegi žann 8. Vešurfręšingur į vakt setur tvęr lęgšarmišjur ķ lęgšardragiš - kannski meš réttu. Hita er mjög misskipt. Fer sjįlfsagt mest eftir žvķ hvort kalt loft situr eftir nešan grunnstęšra hitahvarfa eša hefur hreinsast burt. Įkvešin sunnanįtt er į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, en órįšin įtt vestanlands. 

Slide9

Hįloftalęgšardragiš viršist sķšan hafa bśiš til sérstaka hįloftalęgš vestan til į Gręnlandshafi og fjarlęgst landiš. Heišrķkjan tók viš upp śr žvķ. 

Einkennileg vešurtilbrigši ķ einkennilegum vešramįnuši. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrstu 20 dagar jśnķmįnašar

Mešalhiti fyrstu 20 daga jśnķmįnašar er 9,3 stig ķ Reykjavķk. Žaš er -0,2 stigum nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020 og -0,3 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Mešalhitinn rašast ķ 16. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Hlżjastir voru žessir dagar įriš 2002, mešalhiti žį 11,5 stig, en kaldastir 2011, mešalhiti 7,8 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 54. sęti (af 151). Į žessum langa tķma var hlżjast 2002, en kaldast var 1885, mešalhiti žį 6,6 stig.

Tķu hitaathuganir frį Akureyri hafa ekki enn skilaš sér ķ gagnagrunninn - žannig aš mešalhitinn reiknast ekki. Samt er ljóst aš žetta er hlżjasta jśnķbyrjun žar aš minnsta kosti frį 1936.

Sem fyrr er hita mjög misskipt milli landshluta. Į spįsvęšunum frį Ströndum og Noršurlandi vestra, austur og sķšan sušur um til Sušausturlands er žetta hlżjasta jśnķbyrjun aldarinnar og sömuleišis į Mišhįlendinu. Į Vestfjöršum rašast hśn ķ 7. hlżjasta sęti, 10. hlżjasta viš Breišafjörš, 14. hlżjasta į Sušurlandi og 16. hlżjasta viš Faxaflóa. Mišaš viš sķšustu tķu įr er vikiš mest į Eyjabökkum, +5,8 stig, en neikvętt vik er mest į Blįfeldi žar sem hiti er -0,9 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Śrkoma hefur męlst 42,1 mm ķ Reykjavķk, um 50 prósent umfram mešallag, en į Akureyri hafa ašeins męlst 2,9 mm og er žaš um fimmtungur mešalśrkomu - en hefur nokkrum sinnum męlst minni sömu daga.

Sólskinsstundir hafa męlst 61,9 ķ Reykjavķk og er žaš 64 fęrri en ķ mešalįri og hafa ašeins 8 sinnum męlst fęrri sömu daga sķšustu hundraš įrin rśm. Fęstar 37,5, 1988. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 170,3, 44 fleiri en ķ mešalįri.

Loftžrżstingur hefur veriš mjög hįr, hefur ašeins 5 sinnum veriš hęrri fyrstu 20 daga jśnķ frį upphafi męlinga fyrir rśmum 200 įrum - en spįr benda til žess aš hann muni falla talsvert nęstu daga.


Hįlfur jśnķ

Hįlfur jśnķ. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 8,9 stig, -0,4 stigum nešan mešallags sömu daga įranna 1991 til 2020 og -0,6 stigum nešan mešaltals sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 16. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Fyrri hluti jśnķ var hlżjastur įriš 2002, mešalhiti žį 12,0 stig, kaldastur į öldinni var hann 2001, mešalhiti 7,6 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 56. sęti (af 151). Hlżjast var 2002, en kaldast var 1885, mešalhiti žį ašeins 5,8 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta mįnašarins 12,5 stig, +3,6 stigum ofan mešallags 1991 til 2020 og +2,8 ofan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er langhlżjasti fyrri hluti jśnķ į Akureyri aš minnsta kosti frį 1936.

Hita hefur sem kunnugt er veriš mjög misskipt į landinu. Į öllu noršan- og austanveršu landinu er žetta hlżjasta jśnķbyrjun į öldinni, frį Ströndum og Noršurlandi vestra austur og sušur um til Sušausturlands. Žetta er nęsthlżjasta jśnķbyrjun į Mišhįlendinu. Viš Faxaflóa og į Sušurlandi er hitinn ķ 16. hlżjasta sęti aldarinnar, žvķ 11. viš Breišafjörš og 7. į Vestfjöršum.

Mišaš viš sķšustu 10 įr er jįkvętt hitavik mest viš Eyjabakka, +5,4 stig, en neikvęšast hefur vikiš veriš į Blįfeldi į Snęfellsnesi, -1,2 stig.

Śrkoma hefur męlst 27,4 mm ķ Reykjavķk, um 50 prósent umfram mešallag. Į Akureyri hafa ašeins męlst 0,4 mm, en viš vitum um nokkra jśnķfyrrihluta žegar engin śrkoma hefur męlst žar, sķšast 1971.

Sólskinsstundir hafa męlst 53,6 ķ Reykjavķk, um 44 fęrri en ķ mešalįri. Žetta er ķ minna lagi, en stundirnar hafa žó alloft męlst fęrri sömu daga. Į Akureyri hafa męlst 129 stundir.

Loftžrżstingur hefur veriš óvenjuhįr, 1021,3 hPa ķ Reykjavķk. Žetta er sjöundihęsti mešalžrżstingur žessa tķma įrs sķšustu 202 įrin.

Kl. 11 ķ morgun (16.jśnķ) fór hiti į Egilsstašaflugvelli ķ 26,4 stig, hęsti hiti įrsins į landinu til žessa.


Mjög rakt loft

Eitt žeirra fjölmörgu vešurkorta sem ęstustu vešurnörd žessa lands fylgjast grannt meš er žaš sem sżnir svokallaš „śrkomumętti“ (į gušamįlinu „precipitable water“). Hversu mikiš vatn vęri hęgt aš kreista śt śr fermetravķšri sślu beint ofan viš hvern staš (alveg uppśr). Žaš sem sett er į kortin eru millimetrar (mögulegrar) śrkomu. Hér į landi finnst manni 20 mm nokkuš mikiš og fari gildin yfir 30 fer mašur ašeins aš óróast. 

En vatnsmagniš eitt og sér sagir aušvitaš ekkert um śrkomuna. Til aš af henni verši žarf aš kęla loftiš (oftast meš žvķ aš lyfta žvķ). Svo lengi sem ekkert - eša lķtiš - uppstreymi į sér staš liggur vatnsgufan róleg innan um ašrar lofttegundir - myndar kannski örsmįadropa (mistur) eša ašeins stęrri (žį skż). 

Flestir sem į annaš borš eru ķ žvķ aš skoša vešurkort fylgjast vel meš śrkomuspįm, śrkomusvęšum og skilum og žess hįttar. Nś er mįlum žannig hįttaš aš spįr gera nś ekki rįš fyrir verulegri śrkomu į morgun (föstudag 16.jśnķ) og ekki heldur į žjóšhįtķšardaginn. Žess vegna kemur śrkomumęttiskort morgundagsins nokkuš į óvert (eša žannig).

w-blogg150623a

Spįin gildir kl.15 į morgun, föstudag. Į bleiku svęšunum er śrkomumęttiš um og yfir 20 mm og fer upp ķ meir en 30 mm yfir Śthéraši. Viš megum taka eftir žvķ aš Bįršarbunga stendur upp śr mesta rakanum (rakamagn er langoftast langmest ķ nešstu lögum), žar er śrkomumęttiš ekki nema 10 mm (en žaš er samt allhį tala mišaš viš hęš stašarins). Śrkomuspį igb-lķkansins sżnir aš vķsu talsveršar skśrir į stangli ķ innsveitum į Noršausturlandi - en bara rétt į stangli og ekki vķst aš af žeim verši. Svo er lķtilshįttar śrkomu spįš į blettum vestanlands. 

En svona er žaš stundum - nęgilegt vatn til flóša, en enginn nennir aš lyfta žvķ, śr- og ķstreymi er ekki rétt rašaš til žess og svo viršist sem sólarylur ętli ekki aš duga (sé śrkomuspįin rétt). En - viš skulum žó lķta į annaš spįkort igb-lķkansins.

w-blogg150623c

Žetta kort gildir lķka sķšdegis į morgun (föstudag) og sżnir svokallaš veltimętti. Viš skilgreinum žaš svo: 

Veltimętti (CAPE – convective available potential energy) er sś stašorka sem loftböggull öšlast viš aš vera lyft innręnt frį žéttingarhęš og upp ķ hęš žar sem flotjafnvęgi rķkir. Veltimęttiš er mest žar sem žurrt loft liggur yfir mjög röku hlżju lofti. 

Žetta hljómar aušvitaš ekki mjög skżrt - en er samt męlikvarši į afl skśra- eša žį jafnvel žrumuvešra. Gildin sem viš sjįum yfir landinu austanveršu eru nokkuš hį - sem tįknar į mannamįli aš takist sólarylnum aš komast upp śr hitahvörfum (sem śtgeislun nęturinnar - og hafgola dagsins ķ dag er bśin aš bśa til) veršur mikill lóšréttur rušningur og dembur stórar - jafnvel žrumur. Veltimęttiš sem evrópureiknimišstöšin tilgreinir yfir Austfjöršum į morgun er lķka mikiš - óvenjumikiš reyndar. 

En allt er žetta bara „mętti“ - žaš er ekkert vķst aš neinn umturnist - en lķkur žó greinilega miklu meiri austanlands heldur en vestan. Viš veršum ekkert óskaplega hissa žótt einhvers stašar vökni.

Žetta raka loft į aš liggja yfir landinu nęstu daga. Į sunnudaginn kemur žurrara loft śr vestri - nišurstreymisafurš frį Gręnlandi.

w-blogg150623b

Śrkomumęttiš er žį enn yfir 20 mm vķša um land, en er ekki nema 5 til 6 mm ķ žurra loftinu (sem er žó ekkert afburšažurrt). Žarna eru einhvers konar skil į ferš - žurrt loft sękir aš röku. Spįr gera rįš fyrir žvķ aš talsvert rigni ķ framhaldinu - kaldara loft tekst į viš žaš hlżja og raka. Of snemmt er aš velta sér upp śr žvķ (žó „frošumętti“ ritstjóra hungurdiska sé sé mikiš er leti hans meiri).


Ekki algengt

Eftirtektarsamur vešurįhugamašur benti ritstjóra hungurdiska į aš hęsti hįmarkshiti landsins ķ dag (13.jśnķ) hafi męlst viš Upptyppinga (23,6 stig). Žaš er ekki oft sem hęsta hįmark dagsins er aš finna ķ óbyggšum į hįlendinu. Hefur ašeins tvisvar įtt sér staš sķšustu 25 įrin (lausleg athugun ritstjóra hungurdiska). Žaš var 24. jślķ 2013 aš hiti fór ķ 25,9 stig ķ Veišivatnahrauni - held žaš sé hęsti hiti sem męlst hefur ķ óbyggšum - og sķšan einnig viš Eyjabakka 12. febrśar 2017 - afskaplega sérstakt landshitamet febrśarmįnašar. Um bęši tilvikin mį lesa į bloggi hungurdiska. Sķšan gerist žetta ķ dag - og reyndar mjög ķ samręmi viš spįr reiknilķkana. 

Vešurstöšin Upptyppingar er ķ 563 m hęš yfir sjįvarmįli,

 


Fyrstu tķu dagar jśnķmįnašar

Mešalhiti ķ Reykjavķk fyrstu tķu daga jśnķmįnašar er 8,3 stig. Žaš er 0,8 stigum nešan mešallags sömu daga 1991-2020 og -1,1 stigi nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti (af 23) į öldinni. Hlżjastir voru žessir dagar 2016, mešalhiti žį 11,5 stig, en kaldastir voru žeir 2011, mešalhiti 6,5 stig - mun lęgri en nś. Į langa listanum rašast hitinn ķ 85. sęti (af 151). Hlżjast var 2016, en kaldast 1885, mešalhiti žį 4,9 stig.

Į Akureyri hefur aftur į móti veriš hlżtt, mešalhiti fyrstu tķu dagana er 12,0 stig, +3,2 stigum ofan mešallags 1991-2020 og +2,3 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er fimmtahlżjasta jśnķbyrjun į Akureyri sķšan 1936. Lķtillega hlżrra var 1940, 2007, 2013 og 2018.

Žetta er hlżjasta jśnķbyrjun aldarinnar į Sušausturlandi, og į Austfjöršum og į Austurlandi aš Glettingi er hśn sś žrišjahlżjasta. Aftur į móti sś 19. hlżjasta viš Faxaflóa (5. kaldasta). Jįkvętt vik mišaš viš sķšustu tķu įr er mest viš Eyjabakka, +4,2 stig, en neikvęšast er žaš viš Mišfitjahól į Skaršsheiši, -1,6 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 27,5 mm, rśmlega tvöföld mešalśrkoma, en hefur um 20 sinnum veriš meiri sömu daga. Į Akureyri hefur śrkoman ašeins męlst 0,4 mm. Žaš er innan viš tķundi hluti mešaltals.

Sólskinsstundir ķ Reykjavķk hafa męlst 26,1, 38 fęrri en aš mešaltali. Viš vitum um 9 rżrari jśnķbyrjanir ķ Reykjavķk sķšustu 110 įrin. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 67,2 og er žaš ķ mešallagi.

Loftžrżstingur hefur veriš óvenjuhįr, jśnķ hefur ašeins 12 sinnum byrjaš hęrri sķšustu 200 įr.

Eitthvaš var veriš aš tala um įrshitann til žessa. Gerš var grein fyrir honum ķ sķšasta mįnašaryfirliti Vešurstofunnar (53.hlżjasta sęti af 150 ķ Reykjavķk), į mörkum žess aš teljast hlżtt - aš žrišjungatali.


Smįvegis af maķ

Eins og flestir muna var tķšarfar ķ nżlišnum maķmįnuši heldur hraklegt um landiš sunnan- og vestanvert. Śrkoma hefur sjaldan męlst meiri ķ Reykjavķk ķ maķ og sólskinsstundir aldrei męlst jafnfįar. Sömuleišis var hvassvišrasamt meš afbrigšum. Er žetta ķ fyrsta skipti sem sólskinsstundir maķmįnašar eru fęrri en eitt hundraš ķ Reykjavķk. Ef sól skini linnulaust frį sólarupprįs til sólarlags ķ Reykjavķk ķ heilan maķmįnuš myndu sólskinsstundirnar męlast um 530. Sólargangur er žó lķtillega lengri, fyrstu og sķšustu geislar hennar nį ekki aš męlast. Slķkur sólarmįnušur yrši enn óvenjulegri heldur en sį sem viš upplifšum nś - og er nįnast óhugsandi nema viš eitthvaš heimseindaįstand. Ritstjóranum finnst algjörlega sólarlaus maķ talsvert lķklegri. En flestar hafa sólskinsstundirnar męlst 335,0 ķ maķ ķ Reykjavķk. Žaš var reyndar ķ hittešfyrra, 2021 - ekki langt į milli öfganna. 

Žó sól sé lengur į lofti ķ jśnķ og jślķ heldur en ķ maķ er sólarleysi eins og žaš sem viš nś upplifšum ķ maķ algengara ķ žeim mįnušum. Fimm sinnum hafa sólskinsstundir ķ jśnķ veriš fęrri en 100, 1925, 1986, 1988 og 2018 auk 1914 (žegar męlt var į Vķfilsstöšum). Ķ jśnķ 2018 voru sólskinsstundirnar ķ jśnķ ekki nema 70, langt fyrir nešan nżlišinn maķ, og 1914 voru žęr ekki nema 61. Sķšustu 100 įrin hefur žaš 9 sinnum gerst ķ jślķ aš sólskinsstundafjöldinn nįši ekki 100 ķ jślķ og į Vķfilsstöšum žrisvar. Viš vitum aušvitaš ekkert enn hvernig fer nś - en ekki lofa fyrstu tķu dagarnir góšu (lķtum nįnar į žį į morgun).

w-blogg100623a

Hér mį sjį hįloftastöšuna ķ maķ. Heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins. Af žeim rįšum viš mešalvindstefnu og styrk. Sušvestanbeljandi rķkjandi, meiri en viš vitum um įšur ķ maķ į męliskeišinu sem meš öryggi nęr aftur til 1949 og sęmilegri įgiskun aftur til 1920. Vestanįttin hefur aldrei veriš svona įkvešin ķ maķ - svo vitaš sé. Litirnir sżna vikin, žau eru jįkvęš yfir Bretlandseyjum, en neikvęš yfir Gręnlandi - mjög geršarlegt allt saman. 

Rétt er aš ķtreka aš žessi staša segir ekkert um framtķšina, hvorki ķ brįš né lengd. Viš getum minnt į aš strax į eftir nįnasta ęttingja žessa maķmįnašar, 1991, kom ofuržurr og bjartur jśnķmįnušur og sķšan einhver hlżjasti jślķ sem viš munum - heldur ólķklegt allt saman fannst okkur žį. En viš žurfum ekki aš bķša lengi eftir framhaldinu. Sumariš veršur litiš fyrr en varir - reynum aš njóta žess sem best hvaš sem vešurlaginu lķšur. 

Viš žökkum BP fyrir kortiš. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2023
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-1949-iskort
  • Slide19
  • Slide18
  • Slide17
  • Slide16

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.2.): 1
  • Sl. sólarhring: 87
  • Sl. viku: 1183
  • Frį upphafi: 2336692

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 1060
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband