Hugsaš til įrsins 1950

Tķš var lengst af talin góš įriš 1950. Sumariš var žó mjög óhagstętt į landinu austanveršu. Žetta er śrkomumesta įr sem vitaš er um į Dalatanga. Janśar var hlżr, storma- og votvišrasamur, tķš hagstęš landbśnaši en gęftir stopular. Ķ febrśar var kaldara, umhleypingasamt var en snjólétt ķ byrjun, en sķšan snjóaši talsvert austanlands. Mars var yfirleitt hagstęšur til lands og sjįvar. Ķ aprķl var fremur óhagstęš tķš, einkum sķšari hlutann. Kalt var noršaustanlands. Gróšur tók vel viš sér ķ hagstęšri tķš ķ maķ. Jśnķ var einnig hagstęšur framan af, en sķšan fór gróšri lķtiš fram sökum kulda og žurrka. Ķ jślķ var tķš mjög votvišrasöm og óhagstęš austanlands, en hagstęš į Vesturlandi. Sama staša hélst ķ įgśst og einnig ķ september. Október var hagstęšur į Sušur- og Vesturlandi, en į Noršur- og Noršausturlandi var hśn óhagstęš fram til 20., en mun betri śr žvķ. Nóvember var hagstęšur nema allra austast į landinu. Tķš var óhagstęš framan af desember, en sķšan mun betri, gęftir žó tregar. 

Sjóslys voru tķš į įrinu og uršu tvö žeirra sérlega minnisstęš. Hiš fyrra var žegar vélskipiš Helgi fórst viš Vestmannaeyjar ķ janśar. Ritsjórinn heyrir aš enn er minnst į žaš ķ orši og riti. Hitt slysiš varš er olķuflutningaskipiš Clam fórst nęrri Reykjanestį um mįnašamótin febrśar/mars. Varš žaš uppistašan ķ magnašri skįldsögu Hannesar Sigfśssonar, „Strandiš“. Flutningaflugvélin „Geysir“ fórst sķšan į Vatnajökli ķ september, mannbjörg varš. Žann 19. įgśst varš mannskašaskrišufall į Seyšisfirši.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Textar śr dagblašinu Tķmanum verša mjög fyrir valinu žetta įr. Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Austlęgar įttir voru rķkjandi framan af janśar. Sérlega hvasst varš dagana 5. til 9. og allrahvassast žann 8. Žį fór vindhraši į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum ķ 49 m/s į athugunartķma (gęti hafa oršiš enn meiri į milli athugana). Žetta er mesti 10-mķnśtna vindhraši sem žar hefur męlst ķ janśar (einu sinni jafnmikill žó, 8. janśar 1990). 

Tķminn segir frį 6. janśar - einnig er sagt frį įhlaupi snemma ķ desember - viš leyfum žeirri frįsögn aš fljóta meš:

Frį fréttaritara Tķmans Vķk ķ Mżrdal. Undanfarna daga hefir veriš hiš versta vešur meš slyddu og nokkurri snjókomu i Vestur-Skaftafellssżslu, einkum ķ Mżrdal. Er nś oršiš ófęrt bķlum aftur ķ Mżrdalnum til Vķkur.

Ķ desember fennti fé ķ Mżrdal og uršu żmsir bęndur fyrir nokkru tjóni af žeim sökum. Hinn 3. eša 4. des. gerši mikla snjókomu ķ Mżrdal og kom meiri snjór en lengi hefur įtt sér staš ķ fyrstu snjóum. Varš žį alófęrt bifreišum ķ Mżrdalnum og žar meš milli Reykjavķkur og Vķkur og stóš svo ķ viku. Leišin var sķšar opnuš meš żtum og var fęr žar til nś, enda gerši hlįku fyrir hįtķšarnar og var vešur sęmilegt fram aš įramótunum. Ķ įhlaupinu fyrstu dagana desember fennti fé nokkuš Mżrdalnum, enda var žaš illt śti įšur. Uršu bęndur fyrir allmiklu tjóni af žeim völdum. Fennti nokkrar kindur af sumum bęjum en af öšrum minna eša ekkert, en til samans er žetta töluvert margar kindur. Mį segja aš um verulegt tjón hafi veriš aš ręša, og ekki lķkur til aš féš komi lifandi fram.

Slide1

Kortiš sżnir vešurlag kl.6 aš morgni sunnudagsins 8. janśar. Žį var austanstórvišri um sunnan- og vestanvert landiš. Lęgšarkerfi nįlgašist, en hįžrżstisvęši noršurundan gaf lķtt eftir. Athugiš aš hér eru jafnhęšarlķnur 1000 hPa-flatarins sżndar. Žęr eru jafngildar sjįvarmįlsžrżstingi og hér dregnar meš 40 m millibili (5 hPa). Lęgšin sušaustur af Gręnlandi er um 957 hPa ķ mišju. 

Nś bįrust fréttir af slysinu viš Vestmannaeyjar. Tķminn segir fyrst frį 8. janśar:

Žau hörmulegu tķšindi geršust ķ gęr (laugardaginn 7.), aš vélbįturinn Helgi, VE-333, fórst į Faxaskeri viš Vestmannaeyjar ķ aftaka hvassvišri. Fórust allir, sem meš skipinu voru, nema tveir menn, sem komust upp į skeriš, og óvķst um björgun žeirra. Vélbįturinn Helgi var meš traustustu skipum ķslenska bįtaflotans og oršlagt sjóskip, enda hafši žaš fariš meira en sextķu feršir milli Vestmannaeyja og Englands og oft fengiš vond vešur. Skipstjórinn, Hallgrķmur Jślķusson, var oršlagšur sjómašur og žekkti skip sitt eins vel og nokkur sjómašur getur gert, žvķ hann hafši veriš meš Helga żmist sem stżrimašur eša skipstjóri ķ flestum feršum žess milli landa og hér viš land. Orsök slyssins talin bilun ķ skipinu. Tališ er lķklegt, aš einhver snögg bilun hafi oršiš, er skipiš var statt į hęttulegum slóšum ,austan viš klettana, žar sem žaš hefir rekiš umsvifalaust į sker meš hinum hörmulegu afleišingum. Um afdrif žeirra tveggja manna, sem į Faxaskeri voru, var ekki vitaš ķ gęrkveldi. Var unniš aš björgun žeirra ķ nótt, en ašstęšur allar hinar erfišustu sökum vešurofsans, en hins vegar einskis lįtiš ófreistaš til aš veita hjįlp, og höfšu Vestmanneyingar allan žann višbśnaš til bjargar, sem tiltękur er.

w-1950-storhofdi-helgi-slys

Taflan sżnir vešur į Stórhöfša 6. til 8. janśar. Žótt vindur hafi veriš minni viš Faxasker en hér er sżnt mį žó glögglega af žessu sjį hversu ašstęšur til björgunar hafa veriš erfišar. 

Slide2

Ķslandskortiš sżnir vešur į sama tķma og Atlantshafskortiš hér aš ofan. Sęmilegt vešur er um landiš noršanvert og śrkomulķtiš, en versta vešur syšra. Viš leyfum okkur aš smjatta ašeins į athuguninni frį Stórhöfša - (stękkuš) - austan 95 hnśtar, snjókoma og skyggni ekkert, hiti 0,8 stig. 

Tķminn heldur įfram 9.janśar:

Hiš hörmulega sjóslys viš Vestmannaeyjar į laugardaginn er eitthvert sįrasta sjóslys, sem oršiš hefir hér viš land sķšari įr. Fórust žar tķu manns, og ķ hópi žeirra  sjósóknarforingjar, sem einstakir voru aš mannkostum, karlmennsku og dugnaši. Er sįr harmur kvešinn aš öllum ašstandendum, Vestmanneyingum og žjóšinni ķ heild, vegna hins sviplega frįfalls glęsilegs hóps śrvalsmanna, sem hurfu ķ hafiš meš einu traustasta og besta skipi, sem ķslendingar hafa įtt. 

Tķminn hefir leitaš til Žorsteins Vķglundssonar skólastjóra ķ Vestmannaeyjum. Vélskipiš Helgi var į leišinni til Vestmannaeyja frį Reykjavķk įsamt tveimur öšrum skipum ašfaranótt laugardagsins [7.janśar]. Lagši hann fyrstur žeirra af staš fyrir Heimaklett inn į höfnina og fór hina venjulegu skipaleiš, enda skipstjóri og skipshöfn öll žaulkunnug sjóferšum į žessum slóšum og skipshöfnin öll žar aš auki valinn mašur ķ hverju rśmi, sem jafnan hefir veriš į žessu skipi. Žegar skipiš var komiš rétt austur śr Faxasundi, tók žaš aš reka undan vešri og rakst į Faxasker meš žeim afleišingum, sem alžjóš er kunnugt. Mennirnir tveir, sem komust upp ķ skeriš, sįust žar, en ógerningur reyndist aš bjarga žeim vegna vešurofsans, sem jókst eftir žvķ sem į leiš daginn. Var fariš į tveimur bįtum til bjargar og reynt aš skjóta lķftaug. En allar slķkar tilraunir uršu til einskis gagns ķ ofviršinu vegna ofsans. Allan laugardaginn, frį žvķ aš slysiš varš, nęstu nótt og sunnudaginn eftir bišu menn milli vonar og ótta ķ Vestmannaeyjum, en žegar loks ķ gęrmorgun, aš hęgt var aš brjótast śt ķ skeriš og komast žar į land af fjórum vöskum mönnum, fundust lķk mannanna tveggja ķ skerinu, žeirra Gķsla Jónassonar stżrimanns og Óskars Magnśssonar hįseta.

Krappar lęgšir gengu yfir landiš. Tķminn segir frį 24. janśar:

Ķ fyrrinótt (lķklega vķsaš til ašfaranętur ž. 22.) var mikiš hvassvišri sunnanlands og vestan og olli žaš sums stašar miklu tjóni. Mest varš tjóniš viš Breišafjörš, en žar skemmdust margir bįtar smįir og stórir enda var, stórstraumsflóš samfara mesta hvassvišrinu. Stęrsti bįturinn i Flatey mun hafa rekiš į land ķ Svefneyjum og er žaš mikiš tjón fyrir atvinnulķf ķ Flatey, žar sem bįturinn ętlaši aš fara aš fiska ķ hrašfrystihśsiš žar. Miklar skemmdir uršu į sķmalķnum, einkum ķ Baršastrandarsżslu.

Tķminn nįnar frį 25. janśar:

Į sunnudagsnóttina (ašfaranótt 22.) slitnaši vélbįturinn Sigurfari upp af legu ķ Flatey į Breišafirši og rak yfir ķ Svefneyjar yfir mörg sker og grynningar og žar upp ķ grżtta fjöru. Mun bįturinn vera allmikiš skemmdur og erfitt aš nį honum śt. Sigurfari var eini  žilbįturinn, sem geršur var śt ķ Flatey.

Vešrįttan segir frį miklum skrišuföllum nęrri Skrišuklaustri ķ Fljótsdal og spillti tśnum. Dagsetning óviss, lķklega 26. eša 28.til 29. Śrkoma žessa daga męldist samtals 185 mm į Hallormsstaš. Eins segir Vešrįttan af žvķ aš žann 26. hafi žak fokiš af hśsi ķ Njaršvķk og žaš hafi valdiš sköšum į fleiri hśsum. Žann 28. fórst togari frį Patreksfirši fyrir sunnan land og meš honum fimm sjómenn, ašrir įhafnarmešlimir björgušust.

Žann 3. febrśar uršu skašar vegna sjįvarflóšs į Eskifirši. Tķminn segir af žessu 5.febrśar

Ķ fyrradag [3. febrśar] skall į sunnanrok į Eskifirši, gekk sjórinn hįtt į land um flóšiš, og hlutust miklar skemmdir af sjįvarganginum, bęši į bryggjum og vegum og fleiri mannvirkjum. Sķšastlišinn hįlfan mįnuš hefir veriš samfelld rigningartķš vķšsvegar į Austfjöršum. Ķ fyrradag gerši ofsarok af sušri meš miklum sjįvargangi, og hlutust af žvķ miklar skemmdir į Eskifirši. Gekk sjórinn hįtt į land um flóšiš, og uršu skemmdir į strandvegum, og tók meš öllu eina af bryggjum bęjarins, svonefnda Svansbryggju, en skemmdi ašrar.

Allmikiš og nokkuš langvinnt noršankast gerši viku af febrśar. Tjón varš žó ekki verulegt. Tķminn segir frį žann 12.: 

Rafmagnslķtiš og mjólkurlķtiš var į Siglufirši ķ gęr, og olli žvķ stórvišri af noršvestri, sem žar hefir veriš sķšustu dęgur, samfara hrķš. Ķ žessu vešri brotnušu ķ Fljótum žrjįr staurasamstęšur į lķnunni frį Skeišfossvirkjuninni, og fékk Siglufjaršarbęr žvķ ekkert rafmagn žašan. Varš bęrinn aš lįta sér nęgja rafmagn žaš, sem fékkst frį vélum sķldarverksmišjanna. Tķu sķmastaurar brotnušu einnig ķ Fljótum af völdum vešursins. Mjólkurbįtar komust ekki heldur til Siglufjaršar.

Mikill snjór var um landiš austanvert žegar kom fram ķ febrśar og bįrust žį fréttir af hreindżrahjöršum. Tķminn segir frį 16. og 17. febrśar:

[16.] Ķ fyrradag og gęr flykktust hreindżrin ofan af öręfum nišur į Fljótsdalshéraš og voru komin žangaš hundrušum saman ķ gęr. Er tališ, aš mestallur hreindżrastofninn sé nś kominn ofan ķ byggš vegna hagleysis į fjöllum. Aš undanförnu hafa bleytuhrķšar gengiš žar eystra og sķšan fryst svo aš hlaupiš hefir ķ gadd. Mun žvķ jaršlaust į venjulegum hreindżraslóšum vegna frera.

[17.] Hreindżrin streyma nś ķ stórum hjöršum frį Fljótsdalsöręfum nišur til byggša į Fljótsdalshéraši. Fréttir žašan aš austan herma aš stórar hjaršir, allt uppķ 200 dżr sjįst skammt frį bęjum og krafsa til beitar gegnum djśpan snjó sem lagt hefir yfir allt hérašiš. Halda hreindżrin sig ašallega ķ Mślanum ķ Skrišdal og Hallormsstašarhįlsi, einnig hafa žau sést vķšar um hérašiš t.d. śt ķ Tungu sem er allutarlega ķ hérašinu. Eru žau svo spök aš žó aš hundar hlaupi aš hjöršinni hlaupa žau lķtiš eitt undan lķkt og fé sem vant er hundum, žótt venjulega séu žau svo stygg aš erfitt er aš nįlgast žau. Ekki ber į žvķ aš dżrin hafi lišiš skort til žessa žar sem žau eru sjįanlega i góšum holdum og engin hafa fundist dauš. Finnst bęndum lķtiš til um heimsókn žessara öręfabśa žar sem žau gerast allfrek ķ beitinni og skafa žaš sem fé myndi ella fį. Geta hreindżrin gengiš til beitar ķ meiri snjó en fé. Eftirlitsmašur hreindżranna įlķtur aš hjöršin sem gengur į Fljótsdalsöręfum muni vera 1000 til 1500 dżr. Hefir žeim fjölgaš mjög undanfarin įr vegna góšra skilyrša. Žaš hefir komiš fyrir į einstakra vetri aš hreindżrin hafi leitaš til byggša ķ haršindum en ekki lengi eins mörg og nś. Mikinn snjó hefir lagt yfir sveitir į Austurlandi og hafa samgöngur til fjarša og innanhérašs stöšvast meš öllu. Viš bęi į Jökuldal fyrir ofan Skjöldólfsstaši hefir ekkert samband veriš haft žar sem sķmalķnan nęr ekki lengra en til Skjöldólfsstaša. Fólkiš į žessum bęjum er žvķ einangraš frį umheiminum af snjóbreišu vetrarins og bķšur žess aš snjóa leysi til aš geta haft samband viš ašrar byggšir.

Žann 21. gerši nokkuš snarpa vestan- og sķšan noršvestanįtt žegar lęgš fór til austurs fyrir noršan land. Žį hófst kešja óhappa og rangra įkvaršana sem ollu harmleik viš Reykjanes viku sķšar. Tķminn segir frį 22. febrśar:

Breska olķuflutningaskipiš „Clam“ sem kom hingaš ķ fyrrakvöld meš 9300 lestir af brennsluolķu til Olķuverzlunar Ķslands og hlutafélagsins Shell, rak upp ķ fjöru innan viš Laugarnes ķ gęrmorgun [21.febrśar] og stendur žar botnfast.

Ķ gęr [21.] og fyrrinótt var hrķšarvešur um mestan hluta landsins og olli žaš miklum umferšartruflunum og erfišleikum. Voru leišir til Reykjavķkur aš teppast vegna snjóa sķšdegis ķ gęr og žegar ķ gęrmorgun var oršiš meš öllu ófęrt aš austan nema um Krķsuvķkurleiš, en mjólkurbķlar og fólksflutningabķlar komust hindrunarlķtiš žį leiš, nema hvaš ferš žeirra tafšist vegna hrķšarvešursins.

Og af einhverjum (illskiljanlegum) įstęšum var drifiš ķ žvķ aš draga Clam til Englands. Žaš fór mjög illa. Vešur viršist ekki hafa veriš mjög vont žegar strandiš įtti sér staš. Tķminn segir lauslega frį 1.mars:

Breska olķuskipiš „Clam“, er rak upp viš Laugarnes į dögunum [21.febrśar], fórst viš Reykjanes snemma ķ gęrmorgun [28.febrśar], og drukknušu tuttugu og sjö skipverjar af fimmtķu, sem į skipinu var. Fóru allir žeir sem drukknušu, ķ björgunarbįta ķ sjįlfum brimgaršinum ķ trįssi viš yfirvöld skipsins, en bįtunum hvolfdi, og skolaši ašeins fjórum mannanna lifandi ķ land. Hinum, sem kyrru héldu fyrir ķ skipinu, björgušu menn śr björgunarsveit „Žorbjarnar“ ķ Grindavķk.

Eins og įšur er nefnt skrifaši Hannes Sigfśsson skįldsögu byggša į žessum atburšum. 

Žann 3. til 4. gerši allmikiš af vešur af sušvestri og vestri. Žaš varš talvert verra en rįš hafši veriš fyrir gert. og lentu margir bįtar ķ įföllum į Faxaflóa, einn fórst meš 6 manna įhöfn.

Slide3

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegi žann 4.mars. Ört dżpkandi lęgš kom hratt sušvestan śr hafi og fór yfir landiš vestanvert - og hvarf fljótt śr sögunni aftur. Skiljanlegt er aš erfitt hafi veriš aš spį žessu vešri. 

Vešurfari brį til betri vegar eftir fyrstu viku marsmįnašar. Var žaš stórįfallalķtiš nęstu mįnuši, ekki žó alveg hretalaust.

Viš veljum (nįnast af handahófi śr lżsingum vešurathugunarmanna į tķšarfari ķ mars og aprķl - ekki er žaš eins eša jafnhagstętt ķ öllum landshlutum):

Mars: 

Stykkishólmur (Magnśs Jónsson): Tķšarfariš ķ mįnušinum hefur veriš mikiš fremur gott. Frostlķtiš og lķtill snjór og nś alveg snjólaust. Ašfaranótt 4. Vestanrok sķminn slitnar, ógurleg žruma kl.4 og fleiri žrumur minni og ljósagangur.

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Mešalvešurįtta į alla grein žennan mįnuš.

Gunnhildargerši (Anna Ólafsdóttir): Tķšarfariš var heldur óhagstętt og mjög mikill snjór og aš mestu leyti innistaša į öllum bśpening allan mįnušinn. Žann 30.: Hreindżr eru ķ stórum hópum alveg śt aš sjó. Komu fyrst ķ janśar.

Aprķl:

Sušureyri (Žóršur Žóršarson): Frekar smįgert tķšarfar, en mjög kalt yfirleitt sķšari partinn. Mikill snjór ašeins brįš af viš sjó, helst į annesjum. Oft snjóslitringur [25 cm snjódżpt talin ķ mįnašarlok].

Sandur (Frišjón Gušmundsson): Tķšarfariš frekar kalt og stirt. Talsveršur snjór į jörš og vķša haglķtiš og sumstašar haglaust meiri hluta mįnašarins. [35 cm snjódżpt talin ķ lok mįnašar].

Gunnhildargerši: Vešrįtta mįnašarins hefur veriš mjög stirš og óhagstęš og ķ lok mįnašarins mjög mikill snjór og sést vart į dökkan dķl og eru margir bęndur fremur illa staddir meš fóšur handa bśpening.

Teigarhorn (Jón Kr. Lśšvķksson): Tķšin ķ aprķl hagstęš til lands og sjįvar.

 Tķminn segir frį 13.aprķl:

Góšvišriš hefir veriš svo mikiš vķšast um land sķšari hluta vetrar, aš menn voru farnir aš halda, aš voriš vęri komiš, en żmsir óttušust žó pįskahret enda varš sś raunin. Į pįskadag [9. aprķl] hófst allhart hrķšarvešur um noršanvert landiš og snjóaši allmikiš ķ tvo daga, en ķ gęr var aftur vķšast oršiš bjart vešur, og virtist pįskahretiš gengiš um garš. Vašlaheiši tepptist alveg og žung fęrš var į vegum ķ Eyjafirši. Ķ Skagafirši kom nokkur snjór ķ byggšum og Öxnadalsheiši var ófęr meš öllu ķ gęr. Vatnsskarš var hins vegar fęrt, og įętlunarbifreiš kom ķ fyrradag yfir Holtavöršuheiši, žótt fęrš vęri mjög ill. Į Siglufirši var kominn mikill snjór ķ gęr.

Nokkuš misjafnlega višraši einnig ķ maķ - aš mati vešurathugunarmanna:

Sušureyri: Tķšarfar óvenju hagstętt og óvešralaust. Sólfar mikiš. Snjóa leysti mjög fljótt og jafnt, sérstaklega af lįglendi. Śrkomulķtiš og hįši žaš gróšri töluvert.

Sandur: Tķšarfariš var milt og mjög žurrvišrasamt. Gróšri fer hęgt fram vegna žurrka og nęturfrosta.

Reykjahlķš: Fyrstu dagar mįnašarins vondir. En vorleysingarnar frį 4. til 14. meš žvķ allra mesta sem komiš getur. Vķša skemmdir af rennsli leysingavatns į vegum og öšrum mannvirkjum. Seinni hluti mįnašarins fremur kaldur.

Gunnhildargerši: Vešrįtta mįnašarins var aš mestu hagstęš og gekk bśpeningur vel fram og saušburšur var meš besta móti.

Seyšisfjöršur: 19. maķ: Snjólag į jöršu. 24. maķ: Regn fyrst ķ gęr, slydda sķšdegis. Grįnaši nišur ķ fjallarętur. 29. maķ. Rigndi mikiš ķ gęr og nótt (62,5 mm). Fjöll hvķt til róta aš morgni.

Tķminn segir frį tķš į Sušurlandi ķ pistli žann 24.maķ:

Tķšindamašur frį Tķmanum hitti Matthķas Jónsson, bónda į Fossi ķ Hrunamannahreppi. aš mįli ķ gęr, og spurši hann tķšinda śr uppsveitum eystra. Matthķas lét mešal annars svo ummęlt: — Hjį okkur, uppi i Tungufellssókn, er enn varla kominn saušgróšur. Ég bżst viš, aš fé kroppi aš vķsu ekki annaš en gręngresi, en žaš fęr ekki fylli sķna af žvķ. Sķšastlišna viku fór gróšri ekkert fram, enda frost į hverri nóttu svo mikiš, aš grunnstingull var ķ smįįm og lękjum į morgnana. Sķšastlišna föstudagsnótt var frostiš meira aš segja įtta stig. Enn er ekki skóflustunga nišur į klaka.

Tķminn segir 27.maķ frį lķtilshįttar hafķs undan Vestfjöršum og śti af Hśnaflóa. Ekki var žetta žó mikiš:

Skip sem stödd voru į Hśnaflóa og fyrir Vesturlandi hafa oršiš vör viš mikinn ķs į reki žar um slóšir. Frétt frį togaranum Jóni Žorlįkssyni segir aš mikill ķs sé um öll Halamiš. Einnig hefir frést af hafķs nokkrar sjómķlur noršaustur af Horni ķ Hśnaflóanum. Ķsinn er žó ekki landfastur neinsstašar svo vitaš sé.

Tķš var hagstęš framan af jśnķ, en kólnaši til baga ķ kringum sólstöšurnar. Tķminn segir žann 22. jśnķ af grasmaški:

Mjög mikil brögš eru aš grasmaški į Sķšu og ķ Landbroti og Fljótshverfi. Eru stór svęši gróšurlendis milli Skaftįreldahrauns og Skeišarįrsands hvķt og skinin yfir aš lita eins og į vetrardegi, en išandi hrönn maška, žar sem žessi ófögnušur dreifir sér śt yfir land, er hann hefir įšur lagt undir sig. Žessi plįga hófst ķ jśnķbyrjun, og er nś svo komiš, žar sem mest brögš eru aš maškinum, aš hagalķtiš er oršiš handa kśm. Maškurinn žrķfst best ķ vallendi, ef mosi er ķ rót, en fer einnig yfir mżrlendi, ef žurrvišri eru. Žar sem mosalaust er, gętir hans ekki, hvorki ķ vel ręktušum tśnum né vallendi. Žar sem sandur eša mold fżkur į, svo aš hart er undir rót. Nś undir Jónsmessuna er sį tķmi, er grasmaškurinn skiptir um ham, en eftir nokkurn tķma fljśga svo fišrildin śr pśpunni ef tķš er hagstęš og bśa fyrir sig ķ haginn fyrir nęsta įr. Fylgjast stundum aš nokkur įköf maškaįr. Vęnta mį žess, aš jörš nįi sér nokkuš sķšari hluta sumars, en jafnan er gróšur gisinn og rżr, žar sem maškurinn hefir svišiš jöršina. Žaš er alls ekki fįgętt, aš grasmaškur valdi tjóni ķ Skaftafellssżslu, og hefir hans talsvert gętt um sumur undanfariš. En jafn skęšur og śtbreiddur mun hann ekki hafa veriš į žessum slóšum sķšan fyrir Kötlugos, en eftir Kötlugosiš varš hans ekki vart ķ nokkur įr.

Eftir nokkuš hagstęša byrjun jślķmįnašar lagšist hann ķ óvenjulega ótķš um allt austanvert landiš. Śrkoma var mjög mikil meš köflum og skrišuföll oftar en einu sinni. 

Tķminn segir frį žann 11. jślķ:

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 10.] uršu nokkur skrišuföll ķ Neskaupstaš ķ Noršfirši og ollu skemmdum į giršingum, tśnum og kjöllurum nokkurra hśsa. Skemmdir žessar eru žó ekki nęrri eins vķštękar og žęr, sem įttu sér staš į s.l. hausti af sömu orsökum. Geysilegar rigningar hafa veriš į Austurlandi undanfarna žrjį daga, en įšur hafši gengiš langur žurrvišrakafli. Vöxtur hljóp ķ margar įr, svo aš žęr uršu ófęrar bifreišum, og fjallvegir skemmdust, svo sem vegurinn yfir Fagradal. Samkoma var haldin ķ Hallormsstašaskógi į laugardaginn og sunnudaginn, og lenti fólk, er hana sótti ķ nokkrum hrakningum į heimleišinni. Noršfjaršarį varš ófęr og festust bķlar ķ henni, svo aš żta varš aš draga žį upp.

Enn segir Tķminn af skrišuföllum 12. jślķ:

Skemmdir hafa ekki oršiš eins stórvęgilegar af vatnsflóšunum ķ Noršfirši eins og bśist hafši veriš viš ķ fyrstu. Um skemmdir į hśsum er varla aš ręša. Hins vegar hafa lękir runniš yfir götur og tafiš fyrir umferš. Er nś veriš aš byrja aš lagfęra žessar skemmdir. Skemmdir uršu hins vegar nokkrar į vatnsveitukerfi bęjarins viš žaš aš vatnsęšar rifnušu upp og rofnušu en hverfi ķ bęnum var vatnslaust vegna žessa.

Og enn og aftur eru fréttir af skrišum ķ Tķmanum, nś 18.jślķ - en meiri en fyrr:

Į laugardaginn var [15.jślķ] uršu miklar skemmdir af völdum skrišuhlaupa og vatnavaxta viš Reyšarfjörš. Eyšilagšist meiri hluti gamla tśnsins aš Hólmum ķ Reyšarfirši og hśs sópušust śt į sjó, miklar vegaskemmdir uršu og brżr löskušust. Ķ vor hefir veriš žurrt og kalt austan lands og var mikill snjór i fjöllum. Nś nżlega brį til hlżinda, og į föstudagskvöldiš byrjaši aš rigna. Uršu skjótt miklir vatnavextir, og var leysingin svo ör, aš snjórinn bókstaflega sópašist śr hįfjöllunum. Olli žvķ miklu fremur, hve hlżtt var, heldur en sjįlf rigningin. žvķ aš hśn var ekki meiri en oft er. Į laugardagsnótt og laugardag rigndi enn, en dró žó mjög śr rigningunni, er leiš į daginn. Į laugardag tóku skrišurnar aš falla og koma ķ ljós skemmdir af vatnavöxtum. Gróf undan brśnni į Njörvadalsį. sem er skammt innan viš fjaršarbotninn, og seig hśn um einn metra öšru megin. Brśin į Bśšarį, er rennur gegnum sjįlft Reyšarfjaršarkauptśn, var og hętt komin. Hangir hśn žó uppi, enda var boriš grjót aš stöplunum. En mjög-er sorfiš śr öšrum stöplinum. Miklar skrišur féllu į veginn milli Reyšarfjaršar og Eskifjaršar, flestar śr Hólmatindi. Er vegurinn gereyšilagšur į löngum köflum. Munu alls hafa falliš į hana um 30 skrišur, sumar breišar, en auk žess er hann allur sundurgrafinn af lękjum og vatni, sem runniš hefir į hann. Stęrsta skrišan, sem hljóp śr Hólmatindi, lenti į tśninu į Hólmum. Var sżnt žegar fyrir hįdegi į laugardag, aš bęnum aš Hólmum myndi hętt, og foršaši Jón Gušjónsson, bóndi žar, og fólk hans sér burt śr hśsinu og žangaš, er minni hętta stafaši af skrišuhlaupum. Horfši fólkiš į, er fram brast į aš giska eitt hundraš og fimmtķu metra breiš skriša, er svipti öllu meš sér og ęddi nišur ķ hlķšina. Tók hśn af meginhluta gamla stašartśnsins į Hólmum, svo aš nś er ašeins eftir fimmti hluti af tśni, er įšur gaf af sér fimm kśa fóšur. Nżrękt śt frį gamla tśninu, eign Eskfiršinga, slapp hins vegar aš miklu leyti óskemmd. Ķbśšarhśsiš aš Hólmum varš ekki fyrir skrišunni, en hlaša og geymsluhśs sópušust į sjó fram. Voru ķ hlöšunni žrjįtķu hestburšir af nżhirtri töšu, en ķ geymsluhśsinu allar heyvinnuvélar og vinnuverkfęri bóndans, kaupstašarvara og eldsneyti. Var žar į mešal slįttuvél og kerra. Fór žetta allt ķ sjóinn, en sagt er, aš sjįist į sum tękin um fjöru. En engar lķkur eru til annars en žau séu gerónżt. Einnig tók af fjįrrétt śr timbri, og var viš hana öll vorull bóndans ,er tżndist ķ hlaupinu eins og annaš er fyrir žvķ varš. Hefir Jón Gušjónsson oršiš hér fyrir miklu og óvęntu tjóni, og Hólmar ķ Reyšarfirši, er jafnan hafa žótt śrvalsjörš, hlotiš įfall, er seint mun bętast.

Sušvestan lands var ķ gęr besti žurrkadagurinn, sem komi§ hefur sķšan slįttur hófst og um leiš heitasti dagurinn į sumrinu į žessum slóšum. Samkvęmt upplżsingum Vešurstofunnar var hitinn 23 stig ķ Reykjavķk, Žingvöllum og Hęli ķ Hreppum.

Svo hefjast fréttir af óžurrkum og vandręšum ķ heyskap. Tķminn segir frį 27.jślķ:

Sķfelldir óžurrkar hafa veriš į Fljótsdalshéraši ķ žrjįr vikur, og hafa sumir bęndur ekki enn getaš hirt eina einustu tuggu af heyi. Žeir, sem fyrst byrjušu slįtt, hafa ašeins nįš inn litlu einu, er bśiš var aš losa, įšur en rigningarnar hófust. —

Óžurrkar hafa veriš ķ meginhluta Rangįrvallasżslu ķ nęr tvęr vikur, og eiga menn oršiš mikiš af heyi śti. Eru sumir bęndur hęttir aš slį um sinn. Vestast ķ sżslunni mun minna hafa vętt.

Tķminn 29.jślķ:

Versti jślķmįnušur ķ mannaminnum į gervöllu Noršausturlandi. Į Noršur- og Noršausturlandi var voriš mjög kalt og žurrt og spretta žar sein. Sums stašar noršanlands var kal ķ tśnum, voru lengst af sķfelldir kuldanęšingar. Ķ jślķmįnuši brį til rigninga noršan lands og austan, og nįši grasvöxtur sér žį fljótt į strik, svo aš spretta er nś vķšast hvar oršin sęmileg. Sunnan lands voraši aftur į móti vel, og var spretta žar fljótt góš. Margir bęndur hafa engu nįš žurru. Vegna tregrar sprettu gat slįttur ekki hafist snemma noršan lands og noršaustan, nema žį helst sums stašar ķ Eyjafirši, og hefir fjöldi bęnda ekki enn nįš inn neinni tuggu žurri, og sums stašar hefir allt, sem bśiš var aš losa, legiš flatt fram aš žessu. Er heyiš oršiš stórskemmt, žótt, oftast hafi veriš kalt i vešri, og hį ekki nįš aš spretta.

Slide4

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ įgśstmįnuši og vik frį mešallagi (litir). Eindregin austanįtt er rķkjandi, sś eindregnasta sem viš vitum um hér viš land ķ įgśst.  Mešalkort jślķmįnašar var svipaš. Austanįtt var įmóta strķš ķ jślķ 2015 og ķ jślķ 1950, en žį var austanįtt įgśstmįnašar heldur vęgari en 1950. 

Nęrri hįlfum mįnuši sķšar er įstandiš svipaš eystra, en žurrka gętir vestanlands. Tķminn segir frį 10. įgśst:

Heyskaparhorfur eru enn mjög bįgar um gervallt Héraš. Ķ sķšastlišinni viku gerši žó vķšast góšan žurrk ķ hįlfan annan dag — į fimmtudag og föstudag. Nįšu menn žį vķša nokkuš af heyi, einkum žvķ elsta, og sums stašar allmiklu, ķ utanveršri Hjaltastašaržinghį er įstand žó mjög slęmt, ķ Jökulsįrhlķš hafa sumir bęndur ekki nįš inn tuggu af heyi ķ allt sumar. Žar létti žokunni aldrei um daginn. Horfir til stórkostlegra vandręša. Skįst mun įstandiš vera um mišbik Fljótsdalshérašs. Ķ Borgarfirši mun einnig mjög illa įstatt.

Mikill vatnsskortur er ķ Stykkishólmi um žessar mundir, og hafa żmsir erfišleikar hlotist af žvķ, mešal annars ķ frystihśsunum, žótt ekki hafi žaš oršiš aš beinu tjóni. Einnig hefir žaš oršiš heimilum ķ kauptśninu til mikils baga. Fram aš žessu hefir hér um slóšir veriš eitt hiš blķšasta og ljśfasta sumar um mjög langt skeiš, žurrvišrasamt og sólrķkt. Bęndur hafa heyjaš vel og nżting heyja veriš meš įgętum, en spretta ķ śthaga er vķša fremur rżr, og veldur žvķ sjįlfsagt of mikiš og langvinnt žurrvišri.

Tķminn segir 12. įgśst frį góšri tķš į Vestfjöršum (žó rignt hafi žar sķšustu daga):

Į Vestfjöršum hefir veriš góš heyskapartķš ķ sumar. Bęndur žar munu nś flestir vera bśnir aš alhirša af tśnum og sums stašar byrjaš į seinni slętti. Nś er brugšiš til rigninga žar og hefir rignt mikiš tvo sķšustu daga.

Vķša ķ Austur-Skaftafellssżslu eru bęndur, sem enn hafa engu heyi nįš inn. Er mikiš af heyi aš verša gerónżtt, en annaš liggur undir skemmdum. Hefir ekki gert flęsu, sem nefnandi sé, sķšan snemma i jślķmįnuši. Svo bįg hefir heyskapartķšin veriš, aš mönnum hefir ekki notast aš sśgžurrkun meš köldum blęstri.

Rigningarnar nįšu allt vestur ķ Mżrdal og Tķminn segir 18.įgśst frį miklum vexti ķ Markarfljóti. Einnig er sagt frį óžurrkum ķ Hrśtafirši, en eitthvaš misjafnt var hversu óžurrkanna gętti į vestanveršu Noršurlandi: 

Markarfljót hefir sķšustu vikur brotiš mjög land Hólmabęja ķ Rangįrvallasżslu. Hefir kvķsl mikil śr fljótinu falliš ķ gamlan farveg, sem Fauski nefnist, og tekiš af mikiš gróšurlendi tveggja jarša, Dalsels og Borgareyra. Sérstaklega hefir landbrotiš veriš stórfellt į Borgareyrum, žar sem sópast hefir 30—40 metra breiš spilda į margra kķlómetra svęši, og nemur nś kvķslin viš tśnjašar, svo aš tśngiršing er nś sums stašar fallin. Ķ Dalsseli hefir 4—6 metra breiš spilda brotnaš į rösklega eins kķlómetra löngu svęši. Tveir af Hólmabęjum, Brśnir og Tjarnir, hafa fariš ķ aušn į sķšustu įrum, mest fyrir įgang vatnanna, en įnauš af völdum Markafljóts jókst mjög į Hólmabęjum og svo og į nokkrum jöršum ķ Vestur-Eyjafjallasveit, er Žverį, Affalli og Įlum var veitt ķ fljótiš. Žessar tvęr jaršir keypti rķkissjóšur į sķnum tķma, žar sem sżnt žótti aš žeim var stofnaš ķ hęttu. Tķšindamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr til viš Geir Zoega vegamįlastjóra, og sagši hann, aš vegamįlaskrifstofan fylgdist meš žessum landspjöllum, er žarna vęru aš verša. Hefši verkstjórinn viš fyrirhlešslu Markarfljóts, Eysteinn Einarsson, sem į heima viš Markarfljótsbrś kynnt sér landspjöllin. En mjög vęri hér erfitt višfangs, sagši vegamįlastjóri. Hér žyrfti mikinn og dżran garš, ef verja ętti žetta land, og vęri kostnašarsamt aš bjarga öllu. en Markarfljót hleypur mjög sitt į hvaš. Framlag rķkisins til žessara hluta vęri ekki meira en svo, aš vegamįlaskrifstofan ętti fullt ķ fangi meš aš lįta žaš nęgja til višhalds į eldri göršum, sem vęru oršnir mjög langir.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi. Margir bęndur ķ héraši hafa lķtiš sem ekkert hirt af heyi sķšastlišinn hįlfan mįnuš, og er žvķ allmikiš śti sums stašar.

Ķ sumar hafa veriš meš einsdęmum litlir žurrkar ķ Hrśtafirši, svo aš elstu menn muna varla annaš eins. Hafa bęndur lķtiš sem ekkert geta hirt af tśnum og žaš litla sem nįšist er illa fariš vegna langvarandi hrakninga. Ķ gęr var vonskuvešur nyršra, stormur samfara stórfelldri rigningu.

Frį fréttaritara Tķmans į Sušureyri. Heyskapartķš hefir veriš meš afbrigšum góš hér um slóšir ķ allt sumar, og spretta ķ góšu mešallagi. Hefir hey veriš hirt eftir hendinni, išgręnt. Nś er hér noršangaršur.

Tķminn birtir enn fréttir aš austan 19. įgśst. Eins er fjallaš um noršanillvišri undir Eyjafjöllum:

Frį fréttaritara Tķmans į Egilsstöšum. Einstaka bęndur į Fljótsdalshéraši hafa nś nįš inn töšu aš mestu eša öllu leyti, en mjög hrakinni. En annars stašar er enn bįglegar į vegi statt. Į Jökuldal mun vart nokkur baggi hafa nįšst ķ sumar, og ķ Hróarstungu og Jökulsįrhlķš hefir vķša lķtiš sem ekkert nįšst. Ekki bętir žaš śr skįk, aš sums stašar eru allar engjar undir vatni og- verša ekki nżtandi, žótt af žeim fjari śr žessu. Svo er einkum ķ Hjaltastašaržinghį, žar sem engjarnar liggja mjög lįgt, sums stašar ķ Hróarstungu og yst ķ Jökulsįrhlķš. Er į mörgum bęjum aš engum slęgjulöndum er aš hverfa utan tśns, žótt skaplegri tķš geri undir haustiš.

Miklir heyskašar uršu undir Austur-Eyjafjöllum af völdum stórvišris af noršri į fimmtudag [17. įgśst] og ašfaranótt fimmtudags. Munu į annaš žśsund hestburšir hafa fokiš śt ķ vešur og vind, bęši af tśnum og engjum. Fréttamašur Tķmans hafši tal af Sveini Jónssyni ķ Skaršshlķš ķ Austur-Eyjafjallasveit, og sagši hann, aš allt hey, sem śti hefši veriš į bęjum undir Steinafjalli, hefši sópast burt, svo aš ašeins dreif vęri eftir, og vķšar hefši hey fokiš til skaša. Ķ Nśpakoti er įlitiš, aš eitt hundraš hestburšir af töšu hafi fokiš, og ķ Drangshlķš, austar ķ sveitinni, skammt vestan viš Skógį, fuku um eitt hundraš hestburšir af śtheyi. Į flestum bęjum fauk eitthvaš. Óžurrkar hafa veriš nęr heilan mįnuš į žessum slóšum, og höfšu bęndur aš miklu leyti hętt slętti, nema til votheysgeršar, svo af žeim sökum var minna śti en ella hefši veriš. Ķ gęr var hins vegar žurrkur. og mun sennilega fljótlega nįšst žaš af heyinu, sem ekki tętist burt.

Sķšan uršu mikil skrišuföll į Seyšisfirši. Tķminn segir frį 20. įgśst:

Ķ fyrrinótt gerši į Austfjöršum fjóršu stórrigninguna į žessu sumri meš žeim afleišingum, aš skrišur hlupu vķša śr fjöllum og ollu gķfurlegum skemmdum į mannvirkjum og veršmętum, og į Seyšisfirši bišu fimm manns bana, — kona og fjögur börn hennar, en margir sluppu naušlega śr hįlfköfšum hśsum.

Śr Bjólfinum uršu einnig hlaup, og uršu af žeim skemmdir į tśnum og einnig varš Bręšraborg, viš noršanveršan fjöršinn fyrir miklum skemmdum ķ hlaupi er žar kom. Margar ašrar skemmdir smęrri uršu ķ Seyšisfirši į hśsum, fiskreitum, götum, giršingum, göršum og öšrum mannvirkjum, en rigning fór rénandi er kom fram į daginn svo aš hętta į nżjum skrišuhlaupum ętti vonandi aš hafa rénaš. Kjallarar margra hśsa eru fullir af aur, og innanstokksmunir og annaš stórskemmt eša ónżtt. Brś tók af Vestdalsį.

Į Selsstöšum, bóndabę śt meš Seyšisfirši aš noršan, uršu miklar skemmdir. Žar flęddi Selsstašaį heim undir bęjarvegg meš miklum aurburši. Eyšilagšist mikiš af tśninu. Fjįrhśs brotnaši, og sśrheysgryfja og hįlf hey-hlaša fylltust af aur. Ónżttist žar hinn litli heyfengur, er bóndinn hafši nįš ķ sumar. Ķ Eskifirši uršu gķfurlegir vatnavextir, og brutust įr žar śr farvegum sķnum, og uršu verulegar skemmdir į götum ķ bęnum. Bleiksį, sem rennur rétt innan viš bęinn, flęddi upp śr farvegi sķnum, og rann hśn gęrmorgun yfir veginn į eitt hundraš metra löngum kafla. Grjótį braust einnig śr farvegi sķnum og flęddi hśn inn ķ hśs Bjarna Kristjįnssonar sjómanns, en žaš hśs stendur skammt innan viš įna. Tókst žó aš veita vatninu frį hśsinu, en fólk flśši hśs i grennd viš Grjótį. Hśn rann ķ gęr yfir veginn į tuttugu og fimm til žrjįtķu metra kafla. Lambeyrarį tókst aš halda ķ skefjum meš mannafla, en allar hlešslur mešfram įnni eru fallnar. Ķ ytri hluta bęjarins uršu engar skemmdir. Śr Gręnafelli ķ Reyšarfirši uršu ógurleg skrišuföll, og er žjóšvegurinn, žar sem hann liggur upp śr Reyšarfirši į Fagradal, ein stórgrżtisurš į löngum kafla. Er tališ, aš um tuttugu skrišur hafi falliš śr Gręnafelli. Hins vegar er bķlfęrt milli Reyšarfjaršarkauptśns og Eskifjaršar, en ekki veršur komist į bķlum inn i bęinn. Ķ Neskaupstaš munu engar skemmdir hafa oršiš.

Morgunblašiš segir nįnar af mannskašanum ķ frétt 20.įgśst:

Fimm manns ferst ķ skrišufalli į Seyšisfirši. Fréttaritari Morgunblašsins į Seyšisfirši, Benedikt Jónasson, sķmaši ķ gęr um žennan hörmulega atburš, sem komiš hefur eins og reišarslag yfir kaupstašinn. Benedikt sagši svo frį: Ķbśšarhśsiš, sem stórskrišan féll į, var tvķlyft steinhśs, milli 15 og 20 įra. Žaš var eign hlutafélagsins Ströndin į Seyšisfirši. Į efri hęš hśssins bjó Gunnar Siguršsson sjómašur og Kristlaug Žorvaldsdóttir, įsamt uppkomnum syni Sigurši og tveggja įra dreng. Į nešri hęšinni bjó Ašalbjörn Jónsson og Ingibjörg Magnśsdóttir og fimm börn žeirra hjóna. Hér byrjaši aš rigna laust eftir mišnętti ķ nótt sem leiš og gerši žį stórrigningu og hélst hśn ķ alla nótt fram yfir hįdegi. Var śrfellir eins og hann veršur mestur hér um slóšir. Vegnķa vatnavaxtanna uršu hér mjög vķša skrišuföll og mun skrišan į hśsiš hafa falliš nokkru fyrir klukkan įtta ķ morgun. Fólkiš var žį aš yfirgefa hśsiš žar eš žaš óttašist aš skriša myndi falla į žaš. Kristlaug Žorvaldsdóttir, kona Gunnars, var farin śr hśsinu, śt ķ stórrigninguna meš hinn tveggja įra gamla son žeirra hjóna, er skrišan féll. — Ašalbjörn Jónsson hafši fariš gangandi inn ķ bę til aš nį ķ bķl, til aš flytja konu sķna og börnin burtu. Var hśn žvķ ein heima meš fimm börn sķn, og fešgarnir į nešri hęšinni, er stórskrišan féll śr Strandartindi og skall į hśsiš, meš žeim afleišingum, aš žaš molašist nišur og grófst undir skrišunni, sem gekk ķ sjó fram. Fólk kom į slysstašinn skömmu sķšar. Žeim fešgum Gunnari og Sigurši hafši tekist aš brjótast śt śr hśsrśstunum og upp śr skrišunni. Var Gunnar talsvert meiddur. — Dóttir Ašalbjarnar, Gušrśn, 15 įra, var grafin upp śr hśsrśstunum. Hśn var eitthvaš meidd, en lķšur nś sęmilega eftir atvikum. Móšir hennar og fjögur systkini fórust ķ skrišufallinu. Var bśiš aš grafa fjögur lķk upp ķ gęr um nónbil.

Tķminn segir 22. įgśst frį flóšum į Śthéraši:

Gķfurleg flóš uršu ķ Hjaltastašaržinghį sķšastlišinn laugardag [19. įgśst]. Flęddu Selfljót og Bjarglandsį og fleiri žverįr žess yfir geysimikiš landflęmi, og er žar meš algerlega loku fyrir žaš skotiš, aš nokkurn engjablett verši unnt aš slį į mörgum bęjum ķ Hjaltastašaržinghį į žessu sumri. Tķšindamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr sķmtal viš Sigžór Pįlsson, bónda į Hjaltastaš og Žorstein Sigfśsson, bónda į Sandbrekku. Sögšu žeir aš slķk flóš hefšu ekki komiš ķ Hjaltastašažinghį ķ tuttugu įr, en sumir teldu žetta flóš stórfenglegra en flóšiš sumariš 1930. Ķ stórrigningunni ašfararnótt laugardagsins hljóp gķfurlegur vöxtur i allar įr, sem eiga upptök sin ķ fjallgaršinum milli Śthérašsins og fjaršanna, og er Selfljót eitt žeirra. Er ein meginupptakakvķsl žess Gilsį, er kemur śr Vestdalsvatni į Vestdalsheiši, um tveim kķlómetrum vestan viš botn Vestdals ķ Seyšisfirši. Bjarglandsį kemur śr fjöllunum skammt noršvestan viš Lošmundarfjörš.

Ķ Lošmundarfirši uršu miklir vatnavextir į laugardaginn, sem vķšar į Austfjöršum. Tvęr įr, Noršdalsį og Kirkjuį. renna nišur viš tśniš į Klyppsstaš, sķn hvoru megin. Hlupu žęr į tśniš, önnur hvor eša bįšar, en aš žvķ er Tķminn veit best, hafa žó ekki oršiš miklar skemmdir af völdum žeirra. Kirkjuįin hefur oft įšur valdiš spjöllum į engjum og tśni į Klyppstaš.

Seyšisfjöršur flakir ķ sįrum eftir įfalliš. Žaš er žungt yfir öllu į Seyšisfirši eftir hiš ógurlega slys, er varš į laugardagsmorguninn, og uggur ķ fólki, sem bżr į Fjaršarströndinni. žar sem skrišuföllin uršu mest. Tališ er aš fjįrtjóniš, sem varš į Seyšisfirši, nemi hundrušum žśsunda ķ krónutali. Tjóniš į sķldarbręšslunni er įlitiš nema aš minnsta kosti 150 žśsundum króna. Enn er žó ekki vitaš, hvort žręrnar hafa skemmst, en ķ žeim voru 800 hundruš mįl af sķld. Malardyngjan ofan į sķldinni er tveggja metra žykkt. Auk žeirra, sem bjuggu ķ hśsi žvķ, žar sem slysiš mikla varš, hafa fjölskyldur Sveinbjarnar Hjįlmarssonar, Žóris Danķelssonar og Magnśsar Halldórssonar oršiš fyrir miklu tjóni. Tališ er žó, aš hśs Sveinbjarnar hefši oršiš miklu verr śti, ef staurar hįspennulķnu, sem er ķ hlķšinni ofan viš žaš, hefšu ekki hlķft žvķ, žvķ aš um žį klofnaši skrišan nokkuš. Skemmdir į tśnum og vegum: Į Selsstöšum eyšilögšust fjörtķu hestburšir af heyi, og allt aš žrišjungur tśnsins mun hafa ónżst. Verulegar skemmdir uršu einnig į tśnum, sem ķbśar Seyšisfjaršarbęjar eiga, og miklar skemmdir hafa oršiš į vegum, mešal annars veginum śt meš Seyšisfirši aš sunnan og Fjaršarheišarvegi, sem žó er bķlfęr. Ašeins brśin į Vestdalsį mun kosta tugi žśsunda. Skemmdir į fiski, sem var ķ verkun, hafa ekki enn veriš rannsakašar til hlķtar, en hafa vafalaust oršiš verulegar. — Sérkennilegt žykir žaš, aš fiskstakkur, sem fęršist til um žrjįtķu metra meš skrišunni, sem į hann féll, losnaši ekki śr įbreišslunni, er bundin var į hann, og mun fiskurinn ķ honum lķtiš skemmdur.

Tķminn 26. įgśst:

Um allt Noršurland og Austfirši eru enn lįtlausir óžurrkar, og getur varla heitiš, aš nokkurn tķma sjįi til sólar. Menn eru vķšast fyrir löngu hęttir aš slį eša hugsa yfirleitt til heyskapar, enda er žess enginn kostur aš afla heyja, fyrr en breyting veršur į vešrįttunni.

Tķminn segir 1. september af sumri ķ Sušursveit:

Śr fréttabréfi śr Sušursveit [23.įgśst]: Voriš 1950 mįtti teljast hér sęmilega gott. Menn munu hafa sleppt hér ķ sveit įm og hrossum af heyjum um 10. maķ. Var žį byrjaš aš gróa og hélt įfram aš gróa śt maķmįnuš. Fénašarhöld uršu hér góš. Ķ jśnķmįnuši var hér mjög žurrkasamt, sólskin og hitar miklir, svo aš sprettan stöšvašist sem mest į śtjörš og tśnum, sem lķtiš voru sprottin fyrir. Er rigningartķšin byrjaši snemma ķ jślķ, spruttu tśnin fljótt og spruttu fljótt śr sér, svo aš naušsynlegt var aš sleginn vęru fyrir jślķlok, žvķ aš spurningin er alltaf, hvort er betra aš lįta töšuna fśna óslegna eša slegna. Śtjörš hefir nįš hér lķtilli sprettu. Nś, 23. įgśst hinn sķšasta hundadag, er bśin aš vera hér óslitin fyllsta ótķš frį žvķ meš jślķbyrjun. Žaš mį telja aš varla hafi komiš hér žurr dagur til enda į žessu tķmabili og oft óhemju rigningar og hvassvišri į austan, svo aš óvanalegt er hér ķ byggš. Tvo daga hefir hann komiš hér į noršan, sem er okkar besta žurrkįtt. Žessir tveir dagar komu meš nokkru millibili žó, og ķ bęši skiptin var svo hvasst hér, aš mikiš fauk af heyi. Žessa daga žornaši hey nokkuš žaš, sem ekki fauk, en ķ bęši skiptin, var komin rigning įšur en lygndi svo, aš hęgt vęri aš eiga nokkuš viš hey. Žessir tveir žurrkdagar uršu žvķ bara til eyšileggingar, ef hęgt var į eyšilegginguna aš bęta.

Mikiš hvassvišri gerši į Siglufirši 4. september. Tķminn segir frį žann 6. Einnig eru almennar heyskaparfréttir:

Ķ fyrradag [4. september] geisaši hvassvišri mikiš į Siglufirši og ķ nęrsveitum. Vešriš stóš žó ašeins nokkrar klukkustundir. — Allmikiš tjón varš af völdum vešursins, žak fauk af hśsi og skemmdi önnur hśs. Einnig fauk töluvert af įhöldum viš söltunarstöšvar og tómar sķldartunnur fuku. Vélskipiš Sjöfn var statt śt af Siglunesi og missti nót og nótabįt.

Žaš svęši į landinu, sem verst hefir oršiš śti i sumar, er aš heita mį allt Austurland aš nokkrum hluta Fljótsdalshérašs undanskildum. Allt noršan frį Axarfjaršarheiši, sušur aš Mżrdalssandi hafa veriš stöšugir óžurrkar ķ allt sumar, svo aš sumir bęndur voru nś fyrir fįum dögum, eša nś fyrir helgina aš nį inn žvķ fyrsta, sem hęgt hefir veriš aš žurrka af töšufengnum. Horfir til stórkostlegra vandręša viša į žessu svęši vegna óžurrkanna, žar sem bśast mį viš žvķ, aš vķša verši heyfengur bęnda į žessu svęši ekki nema um helmingur žess, sem hann er undir venjulegum kringumstęšum. Ķ sumar hefir heyskapur gengiš įgętlega į Vesturlandi. Ķ Borgarfirši, Snęfellsnesi, Dalasżslu, Baršastrandarsżslu, V-Ķsafjaršarsżslu og Noršur-Ķsafjaršarsżslu aš Jökulfjöršum hefir veriš góšur heyskapur ķ sumar. Sums stašar į žessu svęši hefir žó veriš heldur snöggt, einkum į įveituengjum. Hį į haršvelli hefir lķka sprottiš illa vegna mikilla žurrka. Į öllu žessu svęši eru ķ fyrsta lagi góš og óhrakin hey og ķ meš allagi aš vöxtum. Į noršanveršum Vestfjöršum, ķ Grunnavķk, Sléttu- og Įrneshreppum hafa aftur į móti veriš miklir óžurrkar ķ sumar. Heyskapur žar hefir žó ekki oršiš mjög afleitur. Hefir žaš einkum bjargaš, aš bęndur į žessum slóšum eru vanir sśrheysgerš og hafa notaš žį heyverkunarašferš mikiš ķ sumar. Um mišbik Strandasżslu hefir heyskapur einnig veriš tafsamur vegna óžurrka. Hey hefir žó nįšst žar nokkurn veginn, enda gert vothey jöfnum höndum. Ķ Hrśtafirši hefir hins vegar veriš miklu óhagstęšara tķšarfar.

Tķminn segir 14. september frį góšum dögum į Sķšu:

Blašiš įtti ķ gęr til viš Kirkjubęjarklaustur. Į Sķšu hafa veriš afbragšsgóš vešur undanfarna daga og var enn ķ gęr. Hafa bęndur hirt mikiš af heyjum og eru nś flestir aš ljśka heyskap sem hvaš lķšur. Hafa žessir góšu žurrkdagar mjög bętt um óžurrkana fyrr ķ sumar. Veršur heyfengur nokkur, žótt hann sé ekki aš sama skapi aš gęšum.

Žann 14. september tżndist flugvélin Geysir į leiš til Ķslands meš sex manna įhöfn. Vélin villtist af leiš og lenti į Bįršarbungu. Vél og įhöfn fundust fįeinum dögum sķšar. Um žetta var mikiš ritaš og skrafaš. Hungurdiskar fjöllušu nokkuš um vešurskilyrši į leiš vélarinnar ķ sérstökum pistli. Žar er vķsaš ķ ķtarlega grein um slysiš sem birtist ķ Morgunblašinu 17. september įriš 2000 (timarit.is). 

Tķminn segir 24. september frį versta sumri ķ manna minnum ķ Noršur-Žingeyjarsżslu en góšum heyskap sušur ķ Ölfusi:

Versta sumar sem elstu menn muna ķ Noršur-Žingeyjarsżslu. Ķ jślķ komu ašeins žrķr žurrkdagar, einn ķ įgśst og flęsa einn eša ķ tvo daga ķ september. Segja mį, aš ašeins hafi komiš fjórir eša fimm žurrkdagar į öllu sumrinu. Ķ jślķ voru žrķr žurrkdagar, og tókst mönnum žį aš hirša lķtiš eitt af töšu. Ķ įgśst var ašeins einn žurrkdagur, 14. įgśst og sķšan ekki söguna meir, nema ef telja skal flęsu 3. september sem žó kom varla aš notum vegna žess aš stórrigndi dagana fyrir og eftir. Enn eru žvķ mikil hey śti og mikiš ónżtt eins og gengur og į sumum bęjum var mjög lķtiš hirt. Į einhverju besta engi į landinu, Skóga- og Ęrlękjarselsengjum flaut allt heyiš upp og varš ónżtt og engiš er allt undir vatni og kemur aš engum notum ķ sumar.

Viš höfum haft įgętt sumar og aldrei veriš heyjaš eins mikiš ķ minni sveit, sagši gamall bóndi śr Ölfusi, sem leit inn ķ skrifstofu Tķmans ķ gęr. Annars er ég Hornfiršingur aš ętt og uppruna og hefir žvķ tekiš sįrt aš heyra um óžurrkana og vandręšin af völdum žeirra austan lands ķ sumar. Žaš er aumt til žess aš vita, aš til skuli vera bżli, og kannski svo tugum skiptir, žar sem engin tugga hefir nįšst ķ hlöšu, og lķklega er slķkt óžurrkasumar dęmalaust. En aušvitaš hafa komiš óžurrkar fyrr. Įriš 1845 — sumariš sem Heklugosiš varš, herma sagnir, aš fyrstu töšubaggarnir ķ Ölfusi hafi nįšst inn į höfušdag. Žegar menn fóru ķ veriš um haustiš, var gefiš į garšann handa fénu, en žaš hey var aldrei étiš aš sögn, žvķ aš veturinn var svo góšur, aš nęr aldrei festi snjó.

Tķminn segir 26. september frį góšri tķš ķ Borgarfirši:

Danķel Kristjįnsson, bóndi į Hrešavatni leit inn ķ skrifstofu Tķmans ķ gęr, og skżrši svo frį, aš žetta sumar hefši veriš eitt hiš fegursta žar upp frį. Mun varla nokkur heytugga hafa hrakist. Žį hefši haustiš ekki veriš lakara, og myndu menn ķ Mżrasżslu varla fegurri septembermįnuš. Skógurinn er enn nęr algręnn, sagši Danķel, ašeins byrjašur aš blikna į stöku staš. Hlķšarnar eru algręnar, og fólk į berjamó upp um öll fjöll, žótt lķtiš eitt hafi fryst fįeinar nętur.

Tķminn segir 5. október frį umskiptum ķ Mżrdal:

Magnśs Finnbogason bóndi ķ Reynisdal ķ Mżrdal leit inn i skrifstofu Tķmans ķ gęr og spurši tķšindamašur blašsins hann frétta aš austan. „Jślķ og įgśst voru einhverjir žeir verstu mįnušir, sem ég hefi lifaš, en september hins vegar einn sį allra besti,“ sagši Magnśs. Žeir sem hófu heyskapinn fyrir eša um 20. jśnķ sluppu best, žvķ aš góšir žurrkar voru sķšustu dagana ķ jśnķ. Nįšu žeir bęndur góšri töšu ķ hlöšu og fengu auk žess afburša góša hįarsprettu. Hinir, sem byrjušu ekki fyrr en um mįnašamótin uršu verr śti, žvķ žį var hinn langi óžurrkakafli aš hefjast. Sést į žessu, aš žaš er hollrįš hiš mesta aš byrja slįttinn snemma, žótt ekki sé mikiš sprottiš. Žaš bętist upp ķ hįarsprettunni, og tķšarfariš į Ķslandi ętti aš vera bśiš aš kenna bęndum, aš žaš er mikil įhętta aš sleppa nokkrum žurrkdegi, sem gefst eftir mišjan jśnķ. Einhvern veginn er žaš lķka svo, aš žurrvišri ganga oft um og eftir Jónsmessuna.

Tķminn segir 6. október frį heysköšum į Hśsavķk.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Hśsavķk ķ gęr. Ķ gęrkvöld [4. október] gerši hér aftakavešur meš slyddu og sķšan rigningu mikilli. Ķ morgun lygndi žó og stytti upp aftur og var sęmilegt vešur ķ gęr. Nokkrir heyskašar uršu hér į Hśsavķk, feykti uppbornum heyjum og skemmdi. Skašar žessir munu žó ekki hafa oršiš stórfelldir. Snjólaust er į žessum slóšum ķ byggš, en nokkur snjór į heišum. Reykjaheiši er oršinn illfęr af bleytu og snjó. Žó fóru bķlar yfir hana ķ gęr. Ķ fyrradag og i fyrrinótt snjóaši ķ byggš i Borgarfirši. Er žaš fyrsti snjórinn, sem žar fellur į žessu hausti.

En vatnsskortur var ķ vestanveršri Rangįrvallasżslu. Tķminn 7. október:

Talsveršur vatnsskortur er į żmsum bęjum ķ sumum sveitum Rangįrvallasżslu, žar sem žurrlent er og erfitt um örugg vatnsból. Hefir jöršin žornaš mjög sķšari hluta sumars og lindir, sem vatn er tekiš śr til neyslu, žrotiš gersamlega. Į bęjum ķ Holtum hafa sums stašar oršiš veruleg óžęgindi af vatnsskortinum. Menn hafa oršiš aš sękja vatn į drįttarvélum og öšrum farartękjum um alllangan veg, en fįlišaš vķšast hvar um žetta leyti og haustönnum ekki lokiš.

Siglufjaršarskarš lokašist nokkuš snögglega ķ kasti snemma ķ október (ekki óvenjulegt). Tķminn segir frį 11. október:

Ķ gęr munaši minnstu į aš mikiš slys yrši į fólki og fénaši er var į leiš yfir Siglufjaršarskarš śr Siglufirši ofan ķ Fljót. Tók snjóskriša fimm manns og 20 kindur, og bar allt saman meš sér um 103 metra veg. Fólkinu tókst aš bjarga sér lķtt meiddu śr snjóflóšinu og einnig tókst aš bjarga öllum kindunum lifandi.

Vatnsskortur er oršinn į żmsum bęjum ķ Garšahreppi og hafa nś žrotiš vatnsból, sem ekki hafa oršiš vatnslaus fjölmörg įr. Ķ mörgum fjósum er nś ekkert vatn. Vķšar sušvestan lands er nś oršinn vatnsskortur eša tekiš aš brydda į honum.

Tķminn segir enn af sumarvešri nyršra žann 25.október:

Jón į Laxamżri segir fréttir af sumarvešrįttunni ķ Žingeyjarsżslu. Ég hef fariš yfir dagbękurnar mķnar segir Jón, og leitaš ķ yfirliti Thoroddsens um įrferši į Ķslandi og komist aš raun um žaš, aš žess munu engin dęmi, svo vitaš sé aš žaš hafi nokkurn tķma komiš fyrir į Ķslandi įšur, aš til vęru vęru bęir sem ekki vęri fatiš aš hirša eina einustu tuggu af heyi fyrsta vetrardag. En žess munu nś manna ašeins dęmi į noršausturhorni landsins. Voriš var lķka meš eindęmum kalt svo aš vala hefir annaš eins žekkst ķ vorharšindum žegar ķsar hafa legiš fyrir landi fram į sumar. Ķ maķmįnuši öllum voru ekki nema žrjįr frostlausar nętur į Laxamżri og mį žvķ vel bśast viš aš engin frostlaus nótt hafi veriš ķ žeim mįnuši ķ byggšum fjęr sjónum. Og frostiš hélt įfram ķ jśnķ. Frostnótt var sķšast 20. jśnķ. Sex dögum seinna var ekki sumarlegra en svo aš noršanhrķš gerši į Axarfjaršarheiši. Śr žvķ aš jśnķmįnušur var svo kaldur, var ekki furša žótt grasiš sprytti seint. Ekkert gras ķ jślķbyrjun. Ķ jślķbyrjun var hvergi hęgt aš byrja aš slį fyrir grasleysi, žó aš góšur žurrkur héldist fyrstu daga mįnašarins. En 9. jślķ fór aš rigna og kom sķšan enginn heill sólskinsdagur til veturnįtta. Heyskapurinn varš žvķ allur ömurlega barįtta, sem oft virtist tilgangslķtil vegna erfišleikanna. Žeir, sem sśgžurrkun höfšu stóšu sig mun betur er žeir bęndur, sem ekki höfšu komiš sér upp slķkum tękjum. Žar sem žau voru, var hęgt aš hirša illa žurrt. Vķša er mikill engjaheyskapur og heyfengur af engjunum verulegur hluti af heyöfluninni. Nś brugšust engjarnar vķšast hvar. Į Laxamżri er mikill hluti heyskaparins į engjum viš Laxį. Aš žessu sinni uršu engjarnar aš engu liši. Žęr voru allar undir vatni. Fyrsta vetrardag birti aftur upp eftir rigningar sumarsins. Veturinn heilsaši meš sumarvešrįttunni, sunnanįtt og  hlżindum. Margir hafa unniš aš heyžurrkun žessa sķšustu daga nyršra, en žó er žaš svo, aš ekki hefir veriš nógu góšur žurrkur, svo hęgt hafi veriš enn aš žurrka heyin til hiršingar enda er dagur stuttur og sólin orši lįg į lofti. Mikil hey eru śti og meginhluti žeirra ónżtur til annars en įburšar. Žó er sumt af seinni slętti og śtengjaslętti, sem nota mį handa skepnum, nįist žaš žurrt. Mį žvķ gera rįš fyrir, ef žurrkur helst nęstu daga, aš žśsundir hestburša af langhröktu heyi nįist loksins ķ hlöšur į noršausturhorni landsins.

Tķminn segir af hvassvišri į Akureyri og nįgrenni ķ pistli 31. október:

Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 30. október] var aftaka hvassvišri į Akureyri af sušaustri. Uršu talsveršar skemmdir af vešrinu į Akureyri og skekktist olķugeymir, sem žar er ķ smķšum, en bįtar slógust saman. Olķufélagiš hefir aš undanförnu įtt stóran olķugeymi ķ smķšum į Glerįreyrum. Geymir žessi var kominn upp og byggingu hans langt komiš, žannig aš bśist var viš, aš hęgt yrši aš taka hann ķ notkun innan skamms. Ķ ofvišrinu stórskemmdist žetta mikla mannvirki, skekktist į undirstöšunum, svo aš mikiš verk mun vera aš lagfęra hann aš nżju, svo hęgt verši aš ljśka viš byggingu hans. Ašrar tilfinnanlegar skemmdir voru žęr, aš nokkrir smįbįtar, er lįgu ķ höfninni, skemmdust mikiš og minnihįttar spjöll uršu į öšrum bįtum. Margt lauslegt fauk og skemmdist ķ ofvišrinu, en stórfellt tjón varš ekki į öšrum mannvirkjum. Ķ Eyjafirši innanveršum var ofvišri lķka žessa sömu nótt. Lķtilshįttar skemmdir uršu žar. Jįrnplötur fuku og sitt hvaš lauslegt heim viš bęi. Stórfellt tjón mun žó hvergi hafa oršiš af vešrinu inni ķ Eyjafirši.

Leitir gengu illa ķ Hornafirši. Tķminn segir frį 7.nóvember:

Tķš hefir veriš meš eindęmum stirš ķ Hornafirši undanfarnar tvęr vikur, sķfelldar žokur og rigningar, svo aš varla hefir komiš björt stund śr degi hvaš žį heilir dagar sķšasta hįlfan mįnušinn. Af žessum sökum hafa seinni leitir ķ sveitunum ķ grennd viš Hornafjörš dregist śr hömlu og eru nś oršnar hįlfum mįnuši seinni en venjulegt er. Bķša bęndur nś uppbirtu, svo aš sķšari réttir geti fariš fram.

Undir mįnašamót nóvember/desember versnaši vešur og žann 30. gerši sérlega slęmt noršaustanvešur, og svo annaš įmóta žann 10. desember. Žessi vešur eru ķ flokki mestu noršanvešra žessara įra. 

w-1950-sponn-nov_des-export

Lķnuritiš sżnir lęgsta žrżsting į landinu į 3 klst fresti frį 26. nóvember til 16. desember (raušur ferill). Žrjįr lęgšir eru įberandi. Blįu sślurnar sżna hins vegar landsžrżstispönn, mun į hęsta og lęgsta žrżstingi hvers athugunartķma. Almennt mį segja aš illvišri sé um stóran hluta landsins nįi žrżstispönnin 20 hPa. Ķ žessum vešrum bįšum gerši hśn öllu betur, fór ķ 31 hPa ķ fyrra vešrinu, en ķ 36 hPa ķ žvķ sķšara - og tjón varš mikiš. 

Tķminn segir af bįtsstrandi og samgönguerfišleikum ķ pistli žann 28. nóvember:

Skipverjar į vélbįtnum Žormóši ramma frį Siglufirši uršu aš hleypa ķ strand ķ fyrrakvöld  [26. nóvember] skammt vestan viš Saušanes ķ forašsvešri og brimi. Kom björgunarsveit frį Siglufirši į vettvang, og varš mönnum öllum bjargaš um mišnęturskeišiš ķ fyrrinótt. Séra Pétur T. Oddsson ķ Hvammi ķ Dölum lenti ķ hrakningum ķ Svķnadal ķ fyrrinótt og lį žar śti viš annan mann. Var leit hafin ķ gęr bęši śr Saurbę og Hvammssveit og fundu leitarmenn prestinn og förunaut hans į Leysingjastašaleiti.

Undanfarna tvo sólarhringa hefir gengiš į meš snjókomu višast noršan lands svo aš heišavegir eru nś aš teppast og illfęrt oršiš vķša ķ byggšum. Ķ gęr var žó heldur léttara og snjókoman minni.

Tķminn segir af illvišri žann 1.desember og nęstu daga:

Ķ gęr [30. nóvember] var noršan og noršaustan hvassvišri um allt land og herti vešriš fremur eftir žvķ sem į daginn leiš og bśist var viš aftakavešri ķ nótt. Vešurhęšin var vķšast hvar 10—14 vindstig i gęrkvöldi og einna hvassast į Vestfjöršum og śti fyrir žeim. Žar var einnig mest snjókoma, en žegar austar dró varš hlżrra og slydda eša rigning um noršausturhluta landsins. Sunnan lands var śrkoma lķtil en nokkurt frost, mest fimm stig. Mjög erfitt var aš fį greinilegar fréttir um vešurlag ķ fjarlęgum hérušum landsins, žvķ aš miklar sķmabilanir höfšu oršiš og var sķmasambandslaust viš flesta staši noršan lands og vestan, svo sem Ķsafjörš, Akureyri, Siglufjörš o.fl. Er bśist viš, aš miklar skemmdir hafi oršiš į sķmalķnum, žar sem snjór hafi hlašist į žęr og slitiš žęr.

Slide5

Kortiš sżnir stöšuna ķ 500 hPa daginn įšur en vešriš skall į. Mikil og kröpp hįloftalęgš kom yfir Gręnland śr vestri. Žį dżpkaši lęgš į Gręnlandshafi, losnaši frį Gręnlandi og fór austsušaustur rétt undan Sušvesturlandi. Ķ kjölfariš kom mikill noršanstrengur sušur um landiš. 

Slide6

Vešriš var ķ hįmarki undir kvöld žann 30. og sķšan žann 1. desember. Žį var lęgšin komin austur fyrir land. 

Tķminn 2.desember: 

Óvešriš, sem skall yfir landiš ķ fyrradag er eitt žaš mesta sem sögur fara af. Er žvķ helst lķkt viš hiš svokallaša Halavešur 1925. Bar žaš aš meš nokkuš svipušum hętti. Nś, eins og žį, voru žaš togararnir, sem voru aš veišum śti fyrir Vesturlandinu. sem fyrst uršu fyrir baršinu į ofvišrinu, žótt, sem betur fór, hafi ekki frést um slys į žeim. Ķ fyrramorgun [30.nóvember] bįrust fregnir frį togurunum, sem voru į veišum vestur af Bjargi og opnum Breišafirši, alllangt frį landi, um žaš aš ofvišri mikiš hefši skyndilega skolliš yfir žį, og varš vindhrašinn į svipstundu um 11 vindstig. Žaš eru ašallega togarar į karfaveišum į žessum slóšum, en hinir, sem eru į žorskveišum, halda sig flestir į Halanum. Nokkru sķšar var sama vešur komiš hjį žeim. Nokkrum klukkustundum sķšar, eša rétt upp śr hįdeginu, skall ofvišriš yfir Vesturlandiš, fyrst Vestfirši, sķšan kom žaš yfir allt Noršurland og svo Sušurland og austur um allt land. Um sexleytiš ķ fyrrakvöld var komiš fįrvišri um allt land, eitt hiš versta og illśšlegasta vešur sem komiš hefir lengi. Var afspyrnurok meš śrkomu, stórhrķš į öllu Noršur- og Vesturlandi, einni žeirri verstu, sem žar hefir komiš ķ mörg įr.

Sunnanlands var vķšast krapahrķš, og einnig į Austurlandi. Žar skall vešriš sķšast yfir, sķšla kvölds. Um mišnętti ķ fyrrinótt fór vešriš heldur aš lęgja į Sušur- og Vesturlandi, en hélst žó ęšihvasst alla nóttina, og mestan hluta dags ķ gęr. Sķmalķnur slitnušu unnvörpum žegar ķ staš, bęši af rokinu, og eins af žvķ aš ķsing og krap hlóšst į lķnurnar. Sambandslaust varš viš mestan hluta landsins. Rofnaši žannig samband viš allan vesturkjįlka landsins og einnig rofnaši- allt sķmasamband viš Noršur- og Austurland. Ķ gęr var ekki hęgt aš tala frį Reykjavķk, annaš en vestur ķ Mżrasżslu og noršur į Boršeyri, en žangaš er jaršsķmi, og austur į Hvolsvöll. Ekki er vitaš, hversu vķštękar skemmdir uršu į sķmalķnum, en įreišanlega eru žęr mjög miklar. Žegar ofvišriš skall yfir voru fįir vélbįtar į sjó. Ógęftir hafa veriš undanfarna daga, žó enginn byggist viš slķkum hamförum sem žessum. Žeir bįtar, sem voru į sjó, voru ašallega viš flutninga meš ströndum landsins, eša į leiš frį śtlöndum eša heim. Togararnir voru hins vegar yfirleitt į veišum og fengu aš kenna į vešurofsanum. Ekki hefir frést aš neitt alvarlegt hafi žó oršiš aš hjį žeim enda stór og sterk skip.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Keflavik. Žaš munaši minnstu, aš togarann Keflvķking ręki upp ķ fjöru ķ Keflavķk ķ fyrrakvöld. Lį skipiš žar viš bryggju, og var veriš aš losa žaš. En um tķuleytiš slitnaši skipiš frį bryggju og mįtti ekki tępara standa, aš žvķ yrši bjargaš.

Frį fréttaritara Tķmans į Hvolsvelli. Undir Eyjafjöllum var aftakavešur ķ fyrrinótt, enda er žar mjög vešrasamt. Žar fauk žak af bķlageymslu og vörubifreiš fauk śt af veginum og stórskemmdist. Ķ Hvolstungu undir Eyjafjöllum fauk žak af nżrri bķlageymslu. Į žessum sama bę fauk bifreiš fyrir nokkrum įrum og eyšilagšist. Vegna žess atviks og hins, aš aušséš var, aš ekki var öruggt aš eiga bķl į bęnum vegna vešrahamsins, fékk bóndinn aš byggja bķlageymslu, en nś hefur žakiš fokiš af henni. Vörubifreiš, sem var į ferš undir Eyjafjöllum, fauk śt af veginum og į hvolf. Skemmdist hśn mikiš, en bifreišastjórinn, Einar Aušunsson frį Hóli, slapp ómeiddur aš kalla. Bar žetta aš höndum rétt hjį Žorvaldseyri. Vešriš var geysimikiš į žessum slóšum og višbśiš aš žar hafi oršiš żmsar meiri skemmdir, žótt fregnir af žvķ séu ekki enn fyrir hendi.

Tķminn segir enn af tjóni ķ pistli žann 3.desember:

Frį fréttaritara Tķmans į Hvolsvelli. Nįnari fregnir hafa nś borist um skemmdir af völdum fįrvišrisins undir Austur-Eyjafjöllum. en į žvķ svęši viršast skemmdir hafa veriš einna mestar, enda var vešriš afskaplegt žar. Sķmasambandslaust var viš flesta bęi žar og bįrust fregnir žvķ seint. Hvassvišriš skall į um kl.11 į fimmtudagskvöldiš [30.] į žessum slóšum og varš žegar fįrvišri, sem stóš fram undir morgun. Į sjįvarbęjunum undir austurfjöllunum var vešriš mest og žar uršu skemmdir mestar. Žak fauk žar af tveimur ķbśšarhśsum meš öllu, Berjaneskoti og Leirum. Žetta voru hvort tveggja timburhśs. Ķ Berjaneskoti fauk einnig žak af hlöšu og sśrheysgryfjum. Į Berjanesbęjunum og fleiri sjįvarbęjum uršu żmsar meiri skemmdir. Žök fuku af mörgum hlöšum og śtihśsum. Ķ Skaršshliš fauk žak af bķlskśr. Žak fauk einnig af stórri bķlageymslu ķ einu lagi ķ Hvoltungu svo og af haughśsi og sśrheysgryfju. Į sķmalķnum uršu geysimiklar skemmdir. Į bilinu frį Holti austur aš Skaršshlķš brotnušu 20 staurar. Er ekki bśist viš aš sķmasamband fįist austur til Vķkur ķ Mżrdal fyrr en eftir einn eša tvo daga.

Hįlft žakiš af skólahśsinu viš Deildarį ķ Mżrdal, milli Skammadals og Gilja, tók af ķ vešrinu į dögunum. Ķ Vķk ķ Mżrdal fuku gamlir braggar, en ekki uršu neinar teljandi skemmdir ķ žorpinu. Lķklegt er, aš meiri skemmdir hafi oršiš af vešrinu ķ Skaftafellssżslu, en sķmasambandslaust er žangaš austur og sömuleišis į milli Vķkur og Kirkjubęjarklausturs.

Frį fréttaritara Tķmans į Blönduósi. Ķ gęrkvöldi komst aftur į sķmasamband viš Blönduós og bįrust fréttir af skemmdum žeim, sem žar uršu ķ ofsavešrinu. Vešriš skall į žeim slóšum um kl.4 į fimmtudag og varš mjög hvasst. Hélst hvassvišriš alla nóttina og fram eftir föstudegi. Slitnušu raflķnur mjög vķša bęši į kauptśninu og žeirri sex km. leiš, sem er frį virkjuninni. Staurar brotnušu žó ekki nema einn eša tveir viš rafstöšina. Er nś unniš aš žvķ aš setja lķnurnar upp į nż en hętt viš aš žvķ verši ekki lokiš fyrr en į mįnudag, og verša Blönduósbśar žvķ rafmagnslausir žangaš til. Slit į sķmalķnum uršu mjög mikil bęši vestan Blönduóss og austan ķ Langadal. Ķ Vķšidal, skammt frį Lękjamóti, brotnušu 12 staurar og lķnur slitnušu vķša. Yst ķ Langadal brotnušu allmargir staurar. Unniš var aš višgeršum į sķmanum ķ fyrradag og gęr en vešur tafši žęr nokkuš. Snjókoma var nokkur ķ įhlaupinu og dįlķtill snjór er nś į jöršu.

Aš Brimnesi viš Seyšisfjörš uršu miklar skemmdir ķ ofvišrinu. Fauk žar žak af fjįrhśsi og sjóhśsi og hluti af žaki ķbśšarhśss. Einnig tżndust žar tveir bįtar.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Grundarfirši. Aš Bįr ķ Eyrarsveit varš lķtilshįttar tjón af völdum vešursins į dögunum. Fauk žar heystakkur, og munu hafa tapast 20—30 hestburšir af heyi.

Sķmaskemmdir į landinu hafa oršiš mjög vķštękar en hvergi er žó um mjög stórfelldar skemmdir aš ręša, aš žvķ er Gunnlaugur Briem sķmaverkfręšingur tjįši blašinu ķ gęr. Auk žeirra, sem getiš er annars stašar ķ blašinu eftir sögn fréttaritara munu žęr hafa oršiš einna stórfelldastar ķ Fljótum. Skammt frį Hraunum fauk linan blįtt įfram um koll į 2—300 metra kafla. Féllu žar tķu staurar ķ röš.

Frį fréttaritara Tķmans į Selfossi. Į ellefta tķmanum ķ fyrramorgun [1. desember] hvolfdi įętlunarbķl frį Vik ķ Mżrdal, Z-3, į žjóšveginum undir Ingólfsfjalli ķ Ölfusi, skammt austan viš brautina nišur aš Žórustöšum. Voru ellefu menn ķ bķlnum, en allir sluppu ómeiddir aš kalla, nema ein kona. Bķllinn var į leiš austur ķ Vķk, og var bķlstjóri Įrni Sigurjónsson, traustur mašur og vanur langferšum. Hįlka var sums stašar į veginum undir Ingólfsfjalli og mjög svipvindasamt, enda hįarok. Skall mjög haršur sviptivindur į bifreišina, svo aš hjólin skrikušu į hįlkunni, og kastašist hśn viš žaš į hvolf śt ķ skuršinn viš veginn. Bifreišin skemmdist mjög mikiš. Einkum laskašist yfirbyggingin mikiš öšru megin. En allir, sem ķ bķlnum voru sluppu ómeiddir aš kalla, nema ein kona, Sigurlaug Siguršardóttir frį Hörglandskoti į Sķšu. Skarst hśn allmikiš į lęri į bilrśšu, sem brotnaši.

Frį fréttaritara Tķmans į Ķsafirši. Aftakavešur var hér vestra ķ noršanįhlaupinu, og uršu żmsar skemmdir af völdum žess. Žök tók af hśsum, hey fauk og rśšur brotnušu į żmsum stöšum. Fréttir eru komnar af žessum skemmdum helstum: Vigur — Bolungarvķk. Ķ Vigur tók žak af ķbśšarhśsinu, hjį Bjarna Siguršssyni, bónda žar. Ķ Bolungarvķk fuku žök af fjósi og hlöšu hjį Ólafi Hįlfdįnarsyni Meiri-Hlķš og mikiš af heyi, um 150 hestburšir fauk hjį honum. Fyrir tveimur įrum brann ķbśšarhśs Ólafs, svo aš skammt er įfalla į milli hjį honum. — Ķ Meiri-Hlķš var byggt fimmtįn kśa fjós og stór hlaša ķ sumar. Skķšaskįlinn ķ Seljalandsdal varš fyrir miklum skemmdum. Fauk mikiš af jįrni af hśsinu, tuttugu rśšur brotnušu og skemmdir uršu innan hśss.

Frį fréttaritara Tķmans į Vopnafirši. Hér į Vopnafirši var hiš mesta hamfaravešur, og varš bįtaflotinn mjög hart śti. Tveir vélbįtar uršu vešrinu aš brįš, og fleiri bįtar voru ķ hinni mestu hęttu um skeiš. Um klukkan fimm į fimmtudaginn skall į aftakavešur af noršaustri meš hinum mesta sjógangi. Sextįn smįlesta bįt, Bolla, eign Sigurbergs Höjgaards, sleit fyrst upp. Rak hann upp innan viš kauptśniš i fyrradag, og gereyšilagšist hann. Tvo opna vélbįta tók einnig aš reka og stefndu žeir į bryggjuna ķ kauptśninu. Annar žeirra stöšvašist žó į sķšustu stundu, en hinum tókst meš haršfylgi aš bjarga ķ var. Fjórša bįtnum, Vķking, įtta smįlestir rak inn į höfnina, og stöšvašist hann hjį Hlassinu, skeri hér śti fyrir, og žar sökk hann i fyrrinótt. Er sennilegt, aš hann sé mjög mikiš skemmdur.

Og enn eru pistlar ķ Tķmanum žann 4. desember:

Nokkurt yfirlit hefur nś fengist um hinar vķštęku sķmaskemmdir, sem uršu ķ ofvišrinu į dögunum, žótt öll kurl séu aš lķkindum ekki komin til grafar og višgeršum sé ekki lokiš. Ķ vešrinu munu hafa brotnaš um 300 sķmastaurar, auk mikilla slita į lķnum. Flestir staurar munu hafa brotnaš ķ Langadal eša um 80. Sķmasambandslaust var enn ķ gęrkveldi til Akureyrar og Saušįrkróks en komiš samband milli Siglufjaršar og Saušįrkróks. Verulegt tjón varš af veldum stórvišrisins į Ströndum, einkum aš Veišileysu ķ Veišileysufirši, žar sem tveir bęndur uršu fyrir miklum sköšum. Ķ Veišileysu er žrķbżli, en einn bęndanna varš ekki fyrir neinu tjóni. Hjį hinum Hallbert Gušbrandssyni og Magnśsi Elķassyni, uršu miklir skašar. Žak fauk af hlöšu og talsvert af heyi sópašist śt ķ buskann. Žak fauk af fjósi, sem byggt var ķ sumar Tveir bįtar, trillubįtur og įrabįtur fuku og brotnušu ķ spón. Žaš er til marks um hina afskaplegu vešurhęš ķ žessu vešri, aš trillubįtinn tók į loft ķ einni hvišunni, og fór hann ķ loftköstum langan veg fram i fjörš žar sem brotin śr honum tvķstrušust vķšs vegar. Munašarnes — Melar. Aš Munašarnesi viš Ingólfsfjörš fauk žak af hlöšu, og aš Melum ķ Trékyllisvķk fauk hluti af žaki į ķbśšarhśsi. Allvķša fuku fįeinar plötur af hśsum, en ekki er kunnugt um teljandi tjón annars stašar ķ Įrneshreppi į žeim bęjum, sem hér hafa veriš nefndir. Kįlfanes — Kollafjaršarnes. Sunnar į Ströndum uršu einnig nokkrir skašar, en ekki stórvęgilegir, svo aš kunnugt sé. Aš Kįlfanesi viš Hólmavķk fauk žį hluti af hlöšužaki og sömuleišis ķ Kollafjaršarnesi.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Trékyllisvķk. Ofvišriš skall hér į um hįdegi. Var vindur af noršaustri eša austri og vešurhęš gķfurleg. Tveir menn, Gunnar Gušjónsson į Eyri i Ingólfsfirši og Kristinn Jónsson į Seljanesi ķ Ingólfsfirši, voru į leiš frį Melum ķ Trékyllisvķk vestur ķ Ingólfsfjörš. Įttu žeir undan vešrinu aš fara, en vešurofsinn var svo geysilegur, aš i rauninni var alls ekki stętt į bersvęši. Į Eyrarhįlsi reiš yfir žį félaga mjög haršur sviptivindur, og hreif hann Gunnar į loft og kastaši honum drjśgan spöl. Meiddist hann nokkuš į fęti viš falliš, en heim aš Eyri komust žeir félagar žó viš illan leik.

Vonum minni skemmdir ķ Vķk ķ Mżrdal. Ķ ofvišrinu į dögunum fauk žak af hlöšu hjį Gušjóni Gušmundssyni ķ Presthśsum ķ Vķk en ašrar skemmdir uršu ekki teljandi, nema tveir gamlir braggar fuku og allmikil rśšubrot uršu. Vešriš skall žar į um kl. 11 į fimmtudagskvöldiš og varš afskaplegt, en vešurofsann tók aftur aš lęgja um kl. 4 um nóttina. Litlar sķmaskemmdir uršu austan Vikur og var sķmasamband ķ gęr austur aš Kirkjubęjarklaustri. Litlar skemmdir munu hafa oršiš žar austurundan en žó var sķmasambandslaust til Hornafjaršar ķ gęr.

Žann 6. desember eru óvęntar fregnir ķ Tķmanum - og sķšan enn fleiri fregnir af illvišrinu mikla: 

Stór hluti Eldeyjar hruninn. Sęmundur Siguršsson skipstjóri į „Įrsęli Siguršssyni" skżrši svo frį, aš žeir hefšu siglt ašeins hįlfa mķlu frį eynni. Var austurhluti eyjarinnar fallinn ķ sjóinn, og voru nś komnar uršir og skerjaklasar undir eyjarfętinum, žar sem įšur var hreinn sjór. Viršist žeim félögum sem eyjan hefši minnkaš um žrišjung.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Mżvatnssveit. Žegar stórvišriš gekk yfir Mżvatnssveit sķšastlišinn fimmtudag, fór Žorgeir Jónsson į Helluvaši aš heiman til žess aš sękja kindur, sem voru vestur ķ heišinni, stutt frį bęnum. Hśsmóšir hans, Gušrśn Sigurgeirsdóttir, fyrrverandi ljósmóšir, fór į eftir honum til žess aš hjįlpa honum aš koma kindunum heim, en ķ sama mund brast į stórhrķš, og kom hvorugt žeirra heim aftur. Nokkurt tjón varš af vešri žessu ķ Mżvatnssveit. Einkum fauk ofan af heyjum, og uršu žannig nokkrir heyskašar sums stašar. Um fjįrskaša er ekki enn vitaš.

Tķminn 8.desember segir af manni sem varš śti ķ ofvišrinu - en einnig segir af illvišri  į Akureyri daginn įšur:

Ķ ofvišrinu ķ vikunni sem leiš varš sjötugur mašur śti ķ Höfšahverfi i Sušur-Žingeyjarsżslu. Mašurinn var Siguršur Ringsted til heimils į Kljįströnd. Sķšla į fimmtudaginn var hann į heimleiš frį Grenivķk, en kom ekki fram og var žį žegar um kvöldiš hafin leit aš honum. Fannst hann kl. 9 um kvöldiš vestan ķ Höfšanum örendur.

Frį fréttaritara Tķmans į Akureyri. Ķ gęr [7. desember] um kl. 4 sķšdegis hvessti mjög snögglega į Akureyri og gerši aftakavešur eins og hvassast veršur žar, svo aš varla var stętt į götunum. Fylgdi vešrinu allmikil snjókoma. En um kl.7 kyrrši jafnsnögglega og kom blęjalogn og uppbirta. Vešriš var af sušvestri en Akureyringar bjuggust viš aš žaš snerst ķ noršvestur og hvessti į nż. Rafmagnslaust hefir veriš undanfarna daga į Akureyri vegna flóšsins viš Laxįrstöšina. Rafmagniš fór af um mišnętti į mįnudagskvöld og var rafmagnslaust į žrišjudag og einnig tķma ķ fyrradag. Ķ gęrkvöldi var fullt rafmagn aftur komiš og krapamokstri viš stöšina lokiš.

Tķminn segir 10.desember af togarastrandi viš Ķsafjaršarkaupstaš - gufum af Heklu - og enn frįsögn af illvišrinu undir Eyjafjöllum:

Um žrjśleytiš ķ gęr [9.] rak enskan togara, Northern Spray frį Grimsby, upp į Noršurtangarif viš Ķsafjaršarkaupstaš. Hafši togarinn legiš viš akkeri i Prestabugi, utan viš kaupstašinn, en slitnaši upp ķ noršaustanhrķš, sem skall į upp śr hįdeginu. — Var į „Bįsavešur“, sem Ķsfiršingar kalla.

Eitthvaš viršist enn vera volgt ķ išrum gömlu Heklu. Žótt hvķtt sé oršiš allt nišur į lįglendi festir ekki snjó į öxl Heklu žar sem ašalgosiš var 1947, heldur er hśn alauš. Teitur Eyjólfsson bóndi ķ Eyvindartungu skżrši Tķmanum frį žvķ ķ gęr aš öšru hverju mętti sjį reyk allmikinn leggja upp śr Heklu. Venjulega ryki śr öxlinni og stundum legši reykinn upp į fleiri en einum staš.

Frį fréttaritara Tķmans undir Eyjafjöllum. Žeir, sem ekki hafa ķ komist, gera sér varla grein fyrir žvķ, hve fįrvišriš um mįnašamótin var óskaplegt hér undir Eyjafjöllum. Um vešurhęšina er erfitt aš segja, en klukkan nķu į föstudagsmorguninn ,er mönnum ber saman um, aš vindhrašinn hafi ekki veriš nema hįlfur mišaš viš nóttina, var žó enn illstętt fullfrķskum karlmanni. Tķminn hefir įšur birt fréttir af helstu sköšum sem uršu hér um slóšir. En tvö dęmi skulu nefnd til dęmis um žaš, hve įtök vešursins voru ferleg. Heima i Berjanesi stóš rakstrarvél śti. Hśn hefir ekki sést sķšan, nema annan kjįlkann af henni hefir rekiš į fjörunum. Hefir hśn sżnilega fokiš tveggja kķlómetra veg til sjįvar. Um leiš og hśn fauk af staš hafši hśn skolliš į slįttuvél og skemmt hana. Annaš dęmi um vešurofsann eru skemmdirnar į bilskśrnum ķ Hvoltungu. Hann var steinsteyptur, reistur fyrir žremur įrum. Vešriš žrżsti steinveggnum inn og sprengdi hann bókstaflega, og viš žaš losnaši žakiš og fauk ķ heilu lagi 30—40 metra veg.

En svo gerši annaš vešur. Eins gott aš reyna aš halda žeim ašskildum. Žótt bęši hafi veriš noršlęgrar įttar varš tjóniš af žeim samt nokkuš ólķkt. Ķ fyrra vešrinu var einkum talaš um foktjón - ekki sķst sunnanlands, en sķšara vešriš olli einnig sjįvarflóša- og brimtjóni į Noršur- og Noršausturlandi. Įttin var noršaustlęgari ķ fyrra vešrinu heldur en žvķ sķšara. 

Slide7

Žessa lęgš bar aš meš nokkuš öšrum hętti en žį fyrri. Skarpt hįloftalęgšardrag fór til sušausturs viš sušurodda Gręnlands og greip dżpkandi lęgš sem myndašist alllangt sušvestur ķ hafi. Hśn fór sķšan ķ slaufu fyrir sunnan land žann 9. eftir aš hafa valdiš sušaustanįtt. (Į lķnuritinu sem sżnir žrżstispönnina mį sjį skammvinnt lįgmark eftir aš skil lęgšarinnar fóru noršur yfir mestallt landiš žann 9.). Noršanvešriš skall sķšan į ķ kjölfariš žegar lęgšin fór aftur aš hreyfast til noršausturs - ķ žetta sinn fyrir sušaustan og austan land. 

Tķminn segir fyrst frį 11. desember:

Stórhrķšin og hvassvišriš, sem gekk yfir allt landiš um helgina, er eitthvert hiš versta, sem hér hefir komiš lengi. Aš lķkindum munu hafa oršiš miklu meiri skašar en ķ vešrinu 10 dögum įšur, žótt žį vęri öllu hvassara į nokkrum stöšum. — Sķmasambandslaust var ķ gęr viš Vestfirši og meirihluta Noršurlands og Austurlands, en fregnir vantar nęr alveg af Austfjöršum, en žar var vešriš mjög hart. Tķminn fékk ķ gęr nokkrar fregnir af tjóni af völdum vešursins, frį fréttariturum sķnum į Noršurlandi eftir žvķ sem til nįšist ķ sķmtölum og fréttaskeytum. Vešriš nįši yfir stórt svęši. Į laugardagsmorgun [9.] tók aš hvessa į Vestfjöršum og sķšan gekk vešriš austur yfir landiš og brast stórhrķšin į sķšdegis og į sunnudagsnóttina į austurhluta landsins. Žetta stormasvęši nįši allt austur til Jan Mayen og langt noršur ķ haf. Varš forįttubrim viš Noršur- og Noršausturland og sjógangur meš žvķ mesta, sem oršiš hefir sķšustu tvo įratugi. Snjókoma var mikil į noršurhluta landsins en sunnan lands var hśn lķtil. Vindur varš vķša um 12 vindstig og frost töluvert og herti er į leiš. Į mįnudagsnóttina tók aftur aš kyrra og ķ gęr var vķša komiš sęmilegt vešur en mikiš frost. Į Austfjöršum var žó enn allhvasst eša um 8 vindstig. Ķ gęr var frostiš ķ Möšrudal į Efrafjalli 15 stig en minnst ķ Öręfum 6 stig. Lķtiš tjón mun hafa oršiš sunnanlands ķ vešrinu aš žvķ er til hefir frést. Žó munu sķmalķnur hafa slitnaš og var sķmasamband lengst austur į Hvolsvöll ķ gęr. Vestanlands varš einnig lķtiš tjón nema helst į Vestfjöršum, en žó mun žaš ekki hafa oršiš mjög stórfellt žar į bįtum eša hafnarmannvirkjum. Ašaltjóniš mun hafa oršiš į Noršurlandi og ef til vill į Austfjöršum en žašan vantaši fregnir alveg ķ gęrkvöldi. Vķš Eyjafjörš og Skjįlfanda varš margvķslegt og mikiš tjón į hafnarmannvirkjum og bįtum aš žvķ er segir ķ fréttaskeytum frį Akureyri og Hśsavķk.

Į Dalvķk braut skarš ķ hafnargaršinn. Skolaši stórgrżti śr uppfyllingu hans en steyptur veggur stóš žó óhaggašur. Sjór braut žar einnig grunn undan geymsluskśr svo aš hann hrundi. Skemmdirnar į hafnargaršinum eru į 10—12 metra kafla og er hann illnothęfur. Munu bįtar verša aš flytja sig frį Dalvķk um sinn. Vörum og olķu, sem var ķ skśrnum sem sjórinn tók, tókst aš bjarga. Trillubįtur tżndist ķ Hrķsey og Grenivķk. Ķ Hrķsey slitnaši vélbįturinn Kópur upp af bįtalegunni og tżndist hann meš öllu. Į Grenivķk slitnaši einnig trillubįtur upp af legunni og tżndist. Į Akureyri skall į noršanstórhrķš į sunnudagsnóttina og varš vešriš eitthvert hiš versta, sem komiš hefir ķ mörg įr. Sjógangurinn braut frystihśsbryggju K.E.A. į Oddeyrartanga og svonefnda Wathne-bryggju. Sópaši palli af bįšum žessum bryggjum. Sjór flęddi inn ķ skipasmķšastöš K.E.A. į Oddeyri og frystihśs, sem žar er, en žar uršu žó ekki miklar skemmdir. Ķ fréttaskeyti frį Hśsavķk segir, aš noršan fįrvišri meš snjókomu og forįttubrimi hafi ver š žar į sunnudaginn svo aš annar eins sjógangur muni ekki hafa komiš žar sķšan 1934. Žrķr trillu bįtar slitnušu upp af legunni og sukku. Vélbįturinn Smįri Th. 59, sem er 60 lestir aš stęrš, eign śtgeršarfélagsins Vķsir ķ Hśsavķk, slitnaši upp og rak į land. Er hann talinn talsvert brotinn og mjög öršugt um björgun hans. Vélskipiš Smįri var ašeins tveggja įra gamall og stęrsti bįtur Hśsvķkinga. Brimiš gekk yfir hafnarbryggjuna og hafnargaršinn nżja og yfir steyptar uppfyllingar. Varš žar nokkurt tjón į lauslegum munum, en hafnarmannvirkin munu óskemmd. Tjóniš af völdum brimsins noršan lands mun hafa oršiš meira vegna žess aš stórstreymi var. Eins og fyrr segir var sķmasambandslaust viš noršausturhluta landsins ķ gęr og er blašinu ekki kunnugt um tjón ķ höfnum austan Hśsavķkur.

Į Siglufirši brast stórhrķšin į seint į sunnudagskvöld og um nóttina gekk ķ forįttubrim eitt hiš mesta, sem komiš hefir žar lengi. Gekk sjórinn lįtlaust yfir brimvarnargaršinn og meš hįflęši į sunnudagsmorgun gekk mikil flóšalda yfir eyrina og flęddi yfir nokkrar götur, einkum Rįnargötu og Žormóšsgötu. Svelgur sį, sem į aš flytja brott vatn, žarna, stķflašist og hękkaši flóšiš svo ört, aš žaš flęddi višstöšulaust inn ķ mörg hśs. Flęddi mikill sjór inn ķ 25—30 ķbśšarhśs og gerši mikiš tjón, en fólk varš aš hafa sig brott ķ skyndi. Fjöldi manna reyndi aš ryšja frį svelgnum og tókst žaš von brįšar og lękkaši flóšiš žį fljótt, en tjón varš margvķslegt ķ hśsunum. Sjórinn gekk yfir allar bryggjur og skemmdi sumar nokkuš . Einnig gekk hann inn ķ verksmišjuhśs og geymsluhśs, m.a. inn ķ stęrstu mjölskemmuna. Žar var allmikiš geymt af karfa og ufsamjöli frį vinnslunni sķšustu vikur og stórskemmdist mikiš af žvķ. Togarinn Elliši og spęnskt fisktökuskip, sem lįgu viš bryggju, slitnušu frį henni og uršu aš leggjast viš festar śt į höfn en ekkert tjón varš į žeim. Tvö stór skörš brotnušu ķ flóšgaršinn og er žaš mikiš tjón. Į sunnudagsnóttina bilaši hįspennulķnan frį  Skeišfossvirkjuninni til Siglufjaršar og var rafmagnslaust um sinn, žangaš til vélar sķldarverksmišjanna voru teknar ķ notkun og hefir bęrinn enn rafmagn frį žeim, žvķ aš ekki var lokiš višgerš lķnunnar ķ gęrkveldi.

Ķ gęr var unniš aš žvķ aš reyna aš bjarga vélbįtnum Trausta GK 9, sem rak upp ķ Sandgerši ķ noršanrokinu um helgina. Tilraunirnar bįru ekki įrangur į flóšinu ķ gęrmorgun, en reynt veršur aftur ķ dag aš nį bįtnum į flot.

Tķminn segir enn af skemmdum 13. og 14. desember:

[13.] Ķ fįrvišrinu um helgina uršu töluveršar skemmdir į Kópaskeri og vķšar ķ Noršur-Žingeyjarsżslu ašallega af völdum brims og sjógangs. Į Kópaskeri slitnaši upp vélbįtur, sem notašur er žar til aš draga uppskipunarbįta į milli skipa og lands. Eyšilagšist hann meš öllu. Tvo uppskipunarbįta rak einnig į land og brotnaši annar mjög. Žetta er mesta brim, sem komiš hefir į žessum slóšum sķšan 1934. Mikil snjókoma hefir veriš ķ Noršur-Žingeyjarsżslu og eru jaršbönnin komin og allur-fénašur į gjöf. Sķmabilanir uršu töluveršar.

[14.] Frį fréttaritara Tķmans į Hofsósi. Ķ ofvišrinu um helgina uršu miklar skemmdir į Hofsósi. Stęrsta tjóniš var žaš, aš heilt hśs, steinhśs, byggt ķ fyrra, fór ķ sjóinn meš svo til öllu, sem ķ žvķ var. Noršanvešriš skall į um fjögur-leytiš į ašfaranótt sunnudagsins. Hélst afspyrnurok til klukkan 10 į sunnudagsmorguninn, en žį byrjaši heldur aš lygna. Samfara rokinu var aftaka brim, svo aš elstu menn muna ekki eftir öšru eins sķšan 1933 [vęntanlega er įtt viš 1934]. Į nķunda tķmanum į sunnudagsmorguninn, geršust žau undur, aš brimiš sópaši ķ einu bįrukastinu heilu steinhśsi ķ sjóinn. Var žaš byggt ķ fyrra, eign Sveins Jóhannssonar. Hafši hann žar veišarfęrageymslu fyrir śtgeršina og lifrarbręšslu og auk žess var i hśsinu verbśš, sem ekki var bśiš ķ um žessar mundir. Hśs žetta stóš uppi į Nöf, rétt ofan viš bryggjuna og var nęsta hśs viš sjóinn. Svo til allt, sem ķ hśsinu var fór meš žvķ ķ hafiš, nema hvaš lķtils hįttar af veišarfęrum varš bjargaš af grunninum. Hafnarmannvirkin į Hofsósi uršu ekki fyrir verulegum skemmdum ķ vešurofsanum og brimrótinu. Grjót reif aš vķsu upp vestan viš hafnargaršinn og žeyttist sumt af žvķ meš briminu upp į bryggjuna. Til marks um brimrótiš mį geta žess, aš stęrstu steinarnir, sem sjórinn fleygši upp į bryggjuna, voru 3—4 smįlestir aš žyngd. Nóttina, sem óvešriš skall į, var vel gengiš frį öllum bįtum į Hofsósi. Voru žeir allir settir upp į land og skoršašir. Sakaši žį ekki ķ vešrinu.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Trékyllisvķk. Ķ ofvišrinu um sķšustu helgi tók sjórinn trillubįt aš Veišileysu ķ Veišileysufirši į Ströndum. Var žaš sķšasti bįturinn žar, žvķ aš i hinu vešrinu brotnušu žar tveir bįtar. Eigandi bįtsins, sem nś fórst, Žorlįkur Gušbrandsson, sextugur mašur, fęddur og uppalinn ķ Veišileysu, segist ekki muna annan eins sjógang. Bįtleysiš er žeim bęndum ķ Veišileysu mjög bagalegt, žvķ aš ašdręttir eru allir į sjó, en žeir hafa ekki enn getaš fengiš efni i žök į fénašarhśs, sem fuku ķ fyrra vešrinu, en hörkuvetur kominn. Į Djśpuvķk uršu einnig skemmdir. Žar braut sjórinn uppfyllingu og skemmdi plan allmikiš.

Į Žórshöfn gekk sjór į land ķ ofvišrinu um helgina, og flęddi žar inn ķ tvö hśs. Einn trillubįtur, eign Magnśsar Jónssonar, brotnaši ķ spón. Ķ Mjóafirši varš žaš tjón ķ ofvišrinu, aš bįtur sökk, og vörubifreiš, sem stóš žar į bęjarhlaši, fauk um og stöšvašist ekki fyrr en śti ķ sjó. Bįturinn, sem sökk, var „Marselķa“, 7—8 smįlestir, eign Stefįns Einarssonar ķ Sandhśsi. Var bįtur žessi notašur til flutninga milli Mjóafjaršar og Neskaupstašar. Rak hann fyrst aš landi, en bar sķšan frį og sökk žar. Bķllinn, sem fauk, stóš į hlašinu aš Frišheimi, sem er samtżnis viš Fjörš. Valt hann um ķ ofsahrinu og stašnęmdist ekki fyrr en śti ķ sjó. Žetta var hįlfrar annarrar smįlestar bķll, eign Ólafs Ólafssonar, bónda ķ Frišheimi.

Frį fréttaritara Tķmans į Saušįrkróki. Hér į Saušįrkróki įtti sér staš ķskyggilegt landbrot ķ ofsavešrinu, sem skall į sķšastlišna sunnudagsnótt, og nokkrar skemmdir uršu į hafnarmannvirkjum og skśrum viš sjóinn. Mun annaš eins brim og ķ žessu noršanįhlaupi ekki hafa komiš hér ķ tuttugu įr. Saušįrkróksbęr stendur į malareyri undir brekkum frammi viš sjóinn Er fremst allhįr malarkambur, og af honum tók nś ķ hafrótinu 6—10 metra sneiš į löngum kafla, žar sem sleppir steyptum garši, sem geršur hefir til varnar sjógangi. Žar sem malarkamburinn var hęstur fremst, veitir hann nś brimi miklu minni višspyrnu en įšur, og er hętt viš, aš landbrotiš aukist nęst žegar stórvišri gerir, žótt hafrót verši ekki eins mikiš og nś. Sjórinn gróf einnig undan žremur beituskśrum. Ķ einum žeirra voru geymdir tuttugu pokar af tilbśnum įburši, sem ónżttist algerlega, og auk žess fór ķ sjóinn bęši timbur og veišarfęri, sem geymt var ķ skśrunum. Žį gekk sjór į land ķ bęnum og flęddi inn ķ kjallara gistihśssins Villa Nova. Loks uršu hér skemmdir į hafnarmannvirkjum. Mikiš af sandi og möl bar inn ķ höfnina, og skarš brotnaši ķ hafnargaršinn og dekkiš seig nišur į parti. Sömuleišis tók dekkiš af gömlu bryggjunni, žar sem trillubįtarnir hafa veriš afgreiddir.

Haglaust er nś į Fljótdalshéraši, nema į Jökuldal — žar nęst enn til jaršar — og fénašur žvķ kominn į gjöf. Er śtlit hiš haršindalegasta. Vegir allir eru tepptir sökum snjóa, en nišri į Reyšarfirši er enn mikiš af fóšurbęti og jafnvel heyi, sem flytja įtti upp į Héraš. Var reynt aš brjótast yfir Fagradal ķ gęr. Fóru žašan tveir bķlar og tvęr żtur, og voru farartękin komin žrišjung leišarinnar eftir įtta tķma śtivist. Ķ Borgarfirši eystra er einnig haglaust, mikill snjór og snjólag vont.

Frį fréttaritara Tķmans į Haganesvķk. Um sķšustu helgi var hér afspyrnuvešur meš svo miklu sjóróti, aš annaš eins hefir ekki komiš hér sķšan 1934. Bryggju tók meš öllu hér ķ Haganesvķk, bįtar skemmdust og vegur er ķ hęttu. Vešriš skall hér į um kl.žrjś um nóttina og um morguninn var afspyrnurok og sjįvargangur svo mikill, aš ekki hefir annaš eins komiš sķšan 1934. Var brimiš afskaplegt og um kl. 10 um morguninn tók brimiš ķ einu vetfangi trébryggju allstóra, sem byggš var ķ Haganesvik fyrir 6—7 įrum, žegar veriš var aš gera Skeišfossvirkjunina. Er ekki urmull eftir af bryggjunni. Allir bįtar, flest trillubįtar, höfšu veriš settir hįtt upp, en brimiš gekk svo langt į land, aš žaš skemmdi žį flesta eša alla meira og minna. Žį gekk sjórinn einnig inn ķ slįturhśs en skemmdir af žvķ uršu vonum minni. Įrabįt tók brimiš og eyšilagši alveg į bęnum Reykhóli, skammt frį Haganesvķk. Viš Haganesvķk liggur vegurinn viš sjóinn į malarkömbum milli sjįvar og lóna og vatna. Ķ haust var geršur žarna nżr vegur. Ķ sjįvarganginum į sunnudaginn stķflašist frįrennsliš śr Sandósi og bólgnaši lóniš upp og braut sér sķšan nżja leiš til sjįvar. Rennur ósinn nś meš fram nżja veginum į 100 metra kafla og grefur undan honum, svo aš vegurinn er ķ mikilli hęttu. Einnig teygši brimiš sig upp aš veginum og gróf undan honum.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarfirši eystra. Talsveršir skašar uršu hér ķ žorpinu af völdum hafróts og vešurs sķšastlišinn sunnudag og mįnudag. Telja gamlir menn, aš sjór hafi aldrei gengiš hęrra į land į žessari öld en ķ vešrinu nś um helgina. Vešurhęš var ofsaleg bįša daga, noršanhrķš meš fįdęma hafróti og brimi. Braut sjórinn stór skörš ķ varnarhlešslu viš ašalgötu žorpsins, flęddi į land upp og inn ķ nokkur hśs, žótt ekki yrši žar tjón aš verulegu rįši. Hins vegar braut sjórinn fiskiskśra og skemmdi nokkuš af fiski. Einnig skolaši żmsu burt, svo sem fiskilķnum, tunnum meš olķu og lżsi og fleira af varningi.

Frį fréttaritara Tķmans į Raufarhöfn. Um helgina var hér aftakavešur og hefir ekki meiri sjįvargangur komiš um įratugi. Fjįrborgirnar į Siguršarstöšum, sem eru viš sjó noršan į Sléttunni mišri, standa frammi viš sjóinn og į ašra hönd er stórt lón, sem skiliš er frį sjó meš malarkambi. Ķ stórbrimum stķflast stundum ósinn eša frįrennsli žess, og er lķklegt aš svo hafi veriš ķ žetta sinn. Ķ fįrvišrinu seint į sunnudagsnóttina hrakti um 70 fjįr frį fjįrborgunum ķ lóniš eša tżndist meš öšrum hętti, og er žetta meiri hluti fjįrstofns bóndans į Siguršarstöšum, Sęmundar Kristjįnssonar. en einnig įtti lausamašur sem hjį honum er, eitthvaš af fénu. Ķ gęr höfšu fundizt 35 kindur daušar ķ lóninu, en bśist var viš aš mestur hluti hins tżnda fjįr hefši farist. Žó var ekki śtilokaš tališ, aš eitthvaš af fénu hefši hrakiš annaš og žį lent i fönn eša eša śt į heišar og vęri kannski lifandi enn. Mikill snjór er nś kominn į Sléttu og er jaršlaust meš öllu žessa daga. Į Raufarhöfn var brimiš afskaplegt og gekk langt į land, alveg upp aš hśsum og jafnvel inn ķ žau. Skemmdir uršu žó ekki teljandi žar. Vélbįtar lįgu į höfninni, en sjómenn voru ķ žeim mörgum og höfšu vélar ķ gangi til aš vera višbśnir, ef žeir slitnušu upp. Tókst žannig aš verja bįtana aš mestu.

Tķminn segir 15.desember af ófęrš nyršra og enn af tjóni ķ vešrinu žann 10.

Ķ allan gęrdag var stórhrķš į Akureyri, eins og vķšast hvar annars stašar į Noršurlandi. Umferš bķla mįtti heita stöšvuš um bęinn ķ gęrkvöldi, og illt śtlit um mjólkurflutninga meš bķlum śr hérašinu til Akureyrar.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Reykhólasveit. Hiš mesta fįrvišri var hér um slóšir ašfaranótt sķšastlišins sunnudags [10.], og mun vešurhęšin hafa oršiš žrettįn vindstig į Reykhólum. Sprengdi vešriš jįrnklęddan timburgafl śr birgšaskemmu tilraunastöšvarinnar žar. Mun žó lélegum frįgangi byggingameistarans hafa veriš um aš kenna, aš gaflinn stóšst ekki vešriš. Skemman fylltist af fönn, en verulegar skemmdir munu ekki hafa oršiš į žvķ, sem žar var geymt.

Žann 16. og 17. gerši talsverša sunnanįtt og hlįku. Uršu žį vatnavextir sem ollu tjóni. Tķminn segir frį 20. desember:

Frį fréttaritara Tķmans i Vķk ķ Mżrdal. Sķšastlišinn sunnudag gerši hér um slóšir mikla vatnavexti, og uršu lękir og įr aš forašsvötnum. Skemmdust vegir vķša af völdum vatns, og brżr tók af lękjum. Vķša er grafiš undan vegum, svo aš žeir verša višsjįlir, er frost fer śr. Brśna af Uxafótarlęk, milli Fagradals og Vķkur, tók af. Smįbrś tók af lęk utan viš Skeišflöt ķ Mżrdal og ašra af Halalęk hjį Sólheimanesi. Eftir aš annar brśarstöpullinn viš Uxafótarlęk var hruninn, bar žaš aš pilt į jeppa, Einar Klemensson frį Göršum ķ Mżrdal. Varš hann žess ekkķ var, hvaš gerst hafši og lenti hann ķ flaumnum meš bķl sinn. Einari tókst aš bjarga sér, en jeppinn stórskemmdist ķ lęknum af jakaburši.

Žegar įętlunarbķll var į leiš upp ķ Reykholt frį Reykjavķk sķšdegis į laugardag [16.], skall į hvassvišri, svo aš aftaka rokur skullu ofan af Hafnarfjalli. En vegurinn liggur mjög nęrri fjallinu į kafla, eins og kunnugt er žeim, er žarna hafa įtt leiš um, sķšan veginum um Hafnarskóg var breytt. Į sjötta tķmanum į laugardaginn, žegar bķllinn fór fyrir fjallsendann, skall roka į bķlinn skyndilega, og skipti žaš engum togum, aš vindurinn tók bķlinn śt af veginum og žeytti honum śt ķ flóa i einum svip. Žó undarlegt megi viršast sakaši engan sem ķ bķlnum var. Er žaš ekki hvaš sķst aš žakka snarręši bifreišarstjórans Gušmundar Gušjónssonar, sem sneri bķlnum žannig, aš komist varš hjį veltu. Er hann vanur og traustur bifreišarstjóri og kunnugur į žessari leiš. Djśp gil voru viš veginn rétt framan viš žar sem bķllinn fauk śt af og einnig skammt fyrir aftan. Bķllinn skemmdist lķtiš og varš honum komiš upp į veginn aftur, žar sem kanturinn var ekki hįr og gat hann haldiš ferš sinni įfram upp ķ Reykholt.

Tķminn segir enn af tjóni ķ vešrinu žann 10. ķ pistli žann 21. desember:

Ķ ofvišrinu, sem skall į 10. desember, uršu talsveršar skemmdir ķ Bakkafirši. En af žeim hafa ekki borist fregnir fyrr en nś, žar eš sķmasambandslaust hefir veriš viš Höfn ķ Bakkafirši eftir vešriš, žar til nś. Brimiš var ęgilegt hér hjį okkur, sagši Lśšvķk Sigurjónsson śtibśsstjóri ķ vištali viš tķšindamann Tķmans. Sjógangur var meiri en dęmi eru um, og mun sjór aldrei hafa gengiš jafn hįtt sķšustu 30—40 įrin. Sex smįlesta mótorbįtur, eign fęreyskra bręšra, Engilberts og Jógvans Hansen, stóš uppi į landi ķ kauptśninu Höfn ķ Bakkafirši og hafši stašiš žar ónotašur sķšustu 4—5 įrin. Hann hreif brimiš meš sér ķ sjóinn. Drįttarbįtur, eign Lśšvķks Sigurjónssonar, stóš langt uppi į braut. Brimiš skolaši honum einnig brott, og er ekki vitaš, aš sjór hafi įšur gengiš svo hįtt. Loks laskašist bryggjan talsvert ķ sjóganginum. Į Bakka ķ Bakkafirši uršu einnig skemmdir. Žar brotnaši fiskiskśr, eign Marinós Siguršssonar, eins af žremur bęndum žar. Fleiri smęrri skemmdir uršu af vešrinu og sjóganginum ķ Bakkafirši.

Įriš 1950 smölušu Mżvetningar enn fé į ašventunni - rétt eins og ķ hinni fręgu sögu Gunnars Gunnarssonar sem gerist um žaš bil 25 įrum fyrr. Tķminn 29.desember:

Eins og frį var skżrt hér ķ blašinu um daginn lentu Mżvetningar ķ allmiklum žrekraunum viš aš koma fé sķnu heim af Austurfjöllum fyrir hįtķšarnar og vantaši žį um 90 fjįr, sem flest hafši fennt į fjöllunum ķ stórhrķšinni. Eftir įhlaupiš var lagt af staš til leitar og ašallega notašir til žess hundar, sem vanir eru aš leita ķ fönn. Eiga Mżvetningar nokkra hunda, sem žeir hafa vaniš viš slķkt, og auk žess var fenginn vanur leitarhundur nešan śr Bįršardal. Fannst rśmlega helmingur hins tżnda fjįr dagana fyrir jólin, en enn vantar 30—40 fjįr. Er žaš meš žvķ allra mesta, sem Mżvetninga hefir nokkurn tķma vantaš af Fjöllunum eftir haustgönguna.

Hér lżkur upprifjun hungurdiska į vešri og tķšarfari įrsins 1950. Tölulegar upplżsingar żmsar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-blogg150323c
  • w-blogg150323b
  • w-blogg150323a
  • Slide3
  • Slide2

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.3.): 19
  • Sl. sólarhring: 484
  • Sl. viku: 2143
  • Frį upphafi: 2248157

Annaš

  • Innlit ķ dag: 18
  • Innlit sl. viku: 1949
  • Gestir ķ dag: 17
  • IP-tölur ķ dag: 17

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband