Frosin vatnsleišsla og rafmagnsleysi (bernskuminning)

Fyrstu įr byggšar ķ Borgarnesi treystu ķbśarnir į brunnavatn. Nokkrir brunnar voru ķ bęnum, misgóšir og misvatnsgęfir. Einn žeirra var t.d. ķ kjallara hśssins sem langafi og langamma ritstjóra hungurdiska byggšu. Ekki var žaš sérlega góšur brunnur - en dugši aš einhverju leyti. Ekki var mjög langt ķ nęsta brunn - sį var nęrri žeim staš sem Gunnlaugsgata mętir nś  Skślagötu. Žar var mikiš vatn. Einhvern tķma um eša upp śr 1920 hófst mjólkurvinnsla ķ Nesinu. Žį var lögš vatnsleišsla frį žessum brunni nišur ķ mjólkursamlag - nutu fįein ķbśšarhśs į leišinni žessarar vatnsveitu - alla vega aš einhverju leyti. Žar į mešal hśs fjölskyldu ritstjórans. 

En žaš fjölgaši ķ žorpinu og upp śr 1930 var ljóst aš brunnarnir gįfu ekki nęgilegt vatn - og alls ekki til išnašarnota. Žį var fariš aš huga aš vatnsveitu - żmsir möguleikar komu til greina. Eftir ķtarlega skošun varš ofan į aš hönnuš var vatnsveita sunnan śr Hafnarfjalli žar sem nś heitir Eystra-Seleyrargil (eša Innra-). Žó var svo žröngt ķ bśi į kreppuįrunum rétt fyrir strķš aš ekki varš śr framkvęmdum. 

Ķsland var hernumiš ķ maķ 1940. Borgarnes var į žessum įrum samgöngumišstöš - vegur fyrir Hvalfjörš var illur og seinfarin. Flutningar į varningi - bęši til hérašsins og śr žvķ (svosem mjólk og ašrar landbśnašarafuršir) fóru fram meš skipum, reglubundnar siglingar voru um Faxaflóa og komu flóabįtarnir žar viš. Ingólfur, Sušurland, Laxfoss og loks Akraborg - og żmis afleysingaskip. 

Bretar höfšu žvķ augastaš į Borgarnesi og komu žar meš mikiš herliš sķšla sumars og um haustiš 1940. Įšur höfšu nįšst samningar um aš žeir śtvegušu (og greiddu) efni ķ vatnsveitu yfir fjöršinn - svipaš og įętlaš hafši veriš. Žó var, vegna strķšsins, ekki hęgt aš fį fyrirhugaša stęrš af rörum og leišslan žvķ mjórri en ętlaš hafši veriš. En ķ stašinn var reistur vatnsgeymir į hęsta holti bęjarins. Unniš var aš stķflugerš ķ Seleyrargili um haustiš - og um veturinn, vatnsgeymir var steyptur og leišslur lagšar um žorpiš. 

stifla-i-eystra-seleyrargili_juni-2012

Leifar vatnsveitumannvirkja ķ Eystra-Seleyrargili (myndin tekin ķ jśnķ 2012). Stķflugaršur žveraši giliš - fyrir ofan hann var sand- og malargildra sem vatniš sķašist ķ gegnum inn ķ geymi sem stóš nešan viš stķfluna. Geymirinn jafnaši rennsli og hélt uppi žrżstingi į leišslunni. Meir en 100 metra hęšarmunur er į geyminum og vatnsgeyminum handan fjaršar ķ Borgarnesi. Stķflan grófst aš nokkru ķ mikla skrišu sem féll ašeins innar ķ gilinu ķ jślķ 1966 - en rutt var frį henni aftur og nżttist hśn ķ nokkur įr ķ višbót. Ķ miklum śrkomum varš varš rennsli ķ gegnum malarsķuna oft žaš mikiš aš gróšurleifar og smįdżr komust ķ vatniš. Ekki minnist ritstjórinn žess aš žaš hafi valdiš sérstökum hryllingi. 

Vatnsveitan var formlega tekin ķ notkun ķ jśnķ 1941. Óhętt er aš segja aš um framfarabyltingu hafi veriš aš ręša. Vatnsleišsla hafši til žessa ekki veriš lögš yfir sjó į Ķslandi įšur. Vegalengdin ķ sjó - frį Seleyri og yfir ķ Borgarnes var ekki fjarri 2 km. 

Menn höfšu nokkrar įhyggjur af leišslunni. Svo er aš sjį aš ašalįhyggjurnar stöfušu af ķsreki į firšinum. Jakaburšur myndi jafnvel slķta leišsluna ķ sundur. Minna var talaš um hęttuna į aš vatniš ķ leišslunni frysi. - Eitthvaš var žó į žann möguleika minnst. Til öryggis voru einn eša tveir brunnar endurnżjašir žannig aš ekki yrši algjör vatnsskortur ķ mjólkursamlaginu žótt leišslan brygšist. 

Svo viršist sem litlir hnökrar hafi veriš į vatnsflęšinu fyrstu įrin. Žaš var ekki fyrr en įriš 1955 aš upp komu veruleg vandręši - og sķšan aftur įrin 1959 og 1960. 

Vešurfar į įrinu 1955 var aš żmsu öfugsnśiš. Noršlęgar- og austlęgar įttir meš hįžrżstingi voru rķkjandi ķ janśar og febrśar (og reyndar ķ aprķl og maķ lķka), en sumariš meš eilķfum sušvestanįttum, illvišrum og rigningum um landiš sunnan- og vestanvert, en hlżindum eystra. Um haustiš snerist svo aftur til austlęgra og noršlęgra įtta. 

Eitt fręgt illvišri gerši ķ janśar - mest žó į Vestfjöršum og į Vestfjaršamišum žann 26. Tveir breskir togarar fórust meš 42 manna įhöfn og togarinn Egill rauši strandaši viš Sléttunes, 5 fórust žar. 

Į baksķšu Tķmans 23.janśar eru nokkrar fréttir tengdar vešri - bęši innlendar og erlendar:

Ķsinn sprengdur af innsiglingu ķ Hornafirši. Bįtarnir żta sķšan ķshrošanum śt ķ strauminn, sem ber hann śt um ósinn. ... Hafa sprengidrunurnar žvķ kvešiš viš hér ķ kauptśninu įn aflįts ķ dag.

Žoka mikil er ķ Bretlandi og tafši hśn eša stöšvaši meš öllu umferš bęši į landi og ķ lofti. Flugvöllurinn ķ London var opnašur ķ dag eftir hįdegi, en žį hafši hann veriš lokašur ķ 18 tķma vegna žoku. Žrjś skip ströndušu vegna žokunnar og önnur sigldu hvort į annaš.

Mestu frost sķšan 1918 į Sléttu.

Snjóžyngslin ķ Skotlandi: Smįbęndur įttu ekki matarbirgšir nema tvo til žrjį daga.

En svo eru fréttir śr Borgarnesi:

Aldrei eins mikill ķs į Borgarfirši sķšan 1918. Nokkur hluti ķshellunnar brotnaši upp ķ fyrradag og er ķsrek hęttulegt smįskipum. Mikiš ķsrek er nś į Borgarfirši, enda var kominn meiri ķshella į fjöršinn ķ fyrradag en menn muna eftir sķšan 1918, frostaveturinn mikla. Fjöršurinn var nś ķsi lagšur nišur undir Borgarnes og aušveldlega hęgt aš fara yfir ķsinn milli Einarsness og Hvanneyrar. Ķ fyrradag brotnaši ķshellan upp į stóru svęši nęst Borgarnesi og barst sķšan mikiš ķshröngl og jakar meš sjįvarföllum og straumi um Borgarfjörš. Gerir žetta siglingar aš og frį Borgarnesi bęši erfišar og hęttulegar og alls ekki fęrar nema jįrnskipum.

Žaš var ķ žessu ķshröngli aš Eldborgin laskaši skrśfuna ķ fyrradag svo aš skipiš varš aš halda kyrru fyrir ķ firšinum žar til birti ķ gęr. Fór žaš žį til Reykjavķkur. Hafši undizt upp į eitt skrśfublašiš, og fór skipiš ķ drįttarbraut. Losnaši žaš kl.7 ķ morgun og fór ķ įętlunarferš. Mjólkurflutningar geta žvķ ekki fariš fram sjóleišina frį Borgarnesi en bķlar óku mjólk śt į Akranes ķ gęr. Žašan er hśn flutt į vélbįt, sem fenginn hefir veriš til aš vera ķ förum milli Akraness og Reykjavikur mešan gert er viš Eldborgina. Žessi bįtur kemst ekki ķ Borgarnes mešan fjöršurinn er svo varhugaveršur vegna ķsreksins.

Borgnesingar sękja nś neyzluvatn sitt ķ brunna į gamlan móš. Klakastķfla ķ gilinu, žar sem vatniš er tekiš ķ Hafnarfjalli, stķflar vatnsveituna. Borgnesingar hafa ekki vatn nema af skornum skammti žessa dagana. Vatnsveita žorpsins er óstarfhęf, vegna žess aš klakastķfla kom ķ giliš, žar sem vatniš er tekiš ķ Hafnarfjalli. Sķšast lišna tvo daga hafa menn unniš aš žvķ aš sprengja žessa klakastķflu, en žaš hafši ekki tekizt ķ gęr. Vatnsleysiš olli Borgnesingum margs konar erfišleikum. Einkum eru žaš žó hśsmęšurnar, sem sakna vatnsins illa. Ķ žessu vatnsleysi hefir žaš komiš sér vel, aš fįeinir Borgnesingar hafa haldiš viš gömlu vatnsbólunum, brunnunum, af gamalli tryggš, en žessir brunnar eru nś vatnsból allra žorpsbśa. Žaš er žvķ algeng sjón žessa dagana aš sjį fólk rogast meš vatnsfötur um kaupstašinn og stundum er bišröš viš brunnana.

w-blogg201121aa

Heildregnu lķnurnar sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ janśar 1955 en litirnir hęšarvikiš. Žurrar og kaldar noršvestanįttir voru rķkjandi - og ķ febrśarmįnuši lķka. Žetta er mjög dęmigerš žurrkastaša um landiš sunnan- og vestanvert. Svipuš staša var uppi ķ febrśar. Žaš er varla tilviljun aš nęst žegar mįnašakortiš var svipaš, ķ janśar 1959 og ķ febrśar 1960 voru lķka vandręši meš vatn ķ Borgarnesi. 

Nęrri mįnuši sķšar eru enn vandręši meš vatniš. Vķsir segir frį 17.febrśar (1955):

Frį fréttaritara Vķsis. — Ķ Borgarnesi ķ gęr.
Allvķša ķ hérašinu er nś fariš aš bera į vatnsskorti į bęjum og veldur hann sumstašar allmiklum erfišleikum. Frost hafa veriš aš undanförnu og stillur. Vatnsmagn ķ įm er mjög lķtiš. Borgnesingar hafa einnig įtt viš erfišleika aš strķša af völdum vatnsskorts, og žó ręzt furšanlega śr, eftir atvikum. Vatn er leitt hingaš śr gili ķ Hafnarfjalli sunnan fjaršarins og fraus vatniš ķ pķpum į fjaršarbotninum fyrir nokkru, en komst ķ lag af sjįlfu sér, en s.l. fimmtudag fraus aftur. Er nś fariš aš sękja vatn ķ tankbķlum sušur fyrir fjörš. Er žaš sótt ķ vatnsleišsluna śr gilinu, og er tekiš śr pķpunum skammt frį veginum. Einn bķll hafši įšur veriš sendur vestur aš Langį, en hętt var viš aš sękja meira vatn žangaš, vegna erfišleika į aš nį žvķ. Meš žvķ aš sękja vatn ķ tankbķlum sušur fyrir fjörš mun vera hęgt aš sjį ķbśum kauptśnsins fyrir nęgu neyzluvatnķ. Žį hefur veriš unnt aš sjį mjólkurbśinu fyrir nęgu vatni, og er žaš žvķ aš žakka, aš žegar vatnsleišslan kom til sögunnar var steyptur upp brunnur, til žess aš hafa til vara, en śr honum fįst um 40 smįlestir af įgętu vatni į dag, og er žaš um bil žaš, sem mjólkurbśiš žarfnast.

Skorradalsvatn er nś žykkum ķsi lagt og vatnsmagn minkaš mjög ķ žvķ. Hefur Andakķlsvirkjunin žvķ męlzt til žess, aš menn notušu rafmagniš ekki óhóflega, og žeir sem fį rafmagn til nęturhitunar grķpi til kolahitunar, svo frami žeir geti žaš, og hafa menn brugšizt vel viš žeim tilmęlum, og spara auk žess rafmagn eins og hęgt er, enda hefur alltaf gengiš vel, og raforkan nęgt til ljósa og išnašar.

Nżi Tķminn segir 24.febrśar:

Borgarnesi ķ gęr. Frį fréttaritara. Vegna langvarandi frosta og śrkomuleysis er hér vatnsskortur og skammtaš rafmagn. Vatn er sótt langa leiš ķ tankbķl og ekiš um bęinn, žvķ frosiš er ķ vatnsleišslunni. Auk žess er vatn tekiš śr brunnum sem haldiš hefur veriš viš hér og er furšanlegt hve mikiš vatn er hér ķ brunnum bęjarins. Vegna śrkomuleysis og frosta undanfariš hefur vatniš ķ Andakķlsįnni minnkaš stöšugt og er žvķ rafmagn skammtaš hér žannig aš ljós eru tekin af frį kl.12 aš kvöldi til kl. 6 aš morgni.

Sķšasta fréttin af vatnsleysinu kom ķ Tķmanum 26. mars - höfšu vandręšin žį stašiš ķ tvo mįnuši:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi. Eins og skżrt var frį hér ķ blašinu fyrir nokkru, žį varš vatnslaust ķ Borgarnesi ķ frostunum, sem gengu yfir fyrir um žaš bil mįnuši. Var vatn sótt į bilum, mešan leišslurnar voru ķ ólagi. Nś hefir žessu veriš komiš ķ lag og kom vatn ķ sķšasta hśsiš ķ fyrradag. Kom vatn sišast ķ hśs į Brįkarey.

Tveimur įrum sķšar uršu enn vandręši ķ Andakķlsįrvirkjun. Ritstjóri hungurdiska getur ekki heišarlega haldiš žvķ fram aš hann muni stöšuna 1955, en minnist hins vegar vandręša veturinn 1956 til 1957. Mikil illvišri gerši ķ desember 1956 og slitnušu žį raflķnur - miklar spennusveiflur uršu ķ rafmagni og minnisstęšar tżrurnar į ljósaperunum. Sömuleišis var ešlilegt aš hafa olķulampa og kertabirgšir ętķš til taks.  

Vķsir segir frį 20.mars 1957:

Vatnsrennsliš til Andakķlsįrvirkjunarinnar fer dagminnkandi. Hérašsbśar sitja ķ myrkri og kulda og eru rafmagnslausir meir en helming sólarhringsins.Horfir oršiš til hreinna vandręša vķša ķ hérašinu žar sem ķbśarnir eru hįšir rafmagnsnotkun aš meira eša minna leyti og treysta į hana. Margir hérašsbśar, einkum žó ķ kauptśnunum Borgarnesi og Akranesi hafa ekki ašra upphitun heldur en rafmagnskyndingu eša žį olķukyndingu ķ sambandi viš rafmagnsblįsara, žannig aš ef rafmagniš bilar verša žeir aš sitja ķ kuldanum. Žegar sżnt var hvernig įstandiš fer dagversnandi ķ rafmagnsmįlunum žar efra kom gistihśsiš ķ Borgarnesi sér upp mótorstöš til žess aš geta haft ljós og hita žegar rafmagniš žraut frį Andakķlsįrvirkjuninni. Er ekki annaš fyrirsjįanlegt en aš żmsir ašrir ašilar verši aš taka upp sama rįš. Sķšastlišinn sólarhring keyrši um žverbak hvaš rafmagnsleysi snerti og var rafmagniš tekiš af į tķmabilinu kl. 1—5 ķ gęr dag og sķšan aftur kl. 9 ķ gęrkveldi og žar til kl. 8.30 ķ morgun. Aš undanförnu hefur rafmagniš oftast veriš komiš į kl. 6—6.30 į morgnana og oršiš hlżtt ķ hśsunum žegar fólkiš kom į fętur žar sem rafmagnshitun er notuš.

Ķ janśar 1959 gengu žrįlįt frost og mjög žurrt var vešri - įvķsun į veituvandręši.

Morgunblašiš segir frį žann 22.janśar 1959:

BORGARNESI, 21. jan. — Kauptśniš er nś vatnslaust. Er žetta ķ annaš skiptiš į s.l. fjórum įrum, sem slķkt į sér staš hér ķ Borgarnesi. Vatniš ķ ašalęšinni er frosiš. Ešlilega hefur žetta ķ för meš sér margvķslega öršugleika, og er veriš aš gera rįšstafanir til žess aš geta hleypt sjó į kerfiš, svo aš hęgt verši aš skola nišur śr hreinlętistękjum į heimilum manna. Vatnsęšin liggur ofan śr Hafnarfjalli. Žar er vatniš tekiš śr svonefndu Selseyrargili, sem er ķ 144 m hęš yfir sjó. Vatnsęšin liggur į botni fjaršarins og er vitaš aš frosiš hefur ķ ęšinni žar sem hśn liggur śt ķ sjóinn. Hér ķ Borgarnesi er 250 tonna vatnsmišlunargeymir. Ķ dag var byrjaš aš dęla £ hann sjó meš öflugri brunadęlu. Er žetta gert til žess aš firra stórvandręšum į heimilum. Hér ķ žorpinu eru vatnsfrek fyrirtęki, t.d. mjólkursamlagiš og hrašfrystihśsiš. Veršur til žess gripiš, aš sękja vatn į stórum tankbķlum, en til slķkra rįša var gripiš, žegar hér var vatnslaust ķ langvarandi frostum fyrir 4 įrum.

Og Vķsir nokkrum dögum sķšar:

Frį fréttaritara Vķsis. Borgarnesi, ķ morgun. Borgnesingar bķša enn eftir aš fį vatn śr vatnsleišslu sinni, en unniš er af kappi aš žvķ aš žķša ķ pķpunum. Er žvķ lokiš handan fjaršarins, žar sem leišslan liggur śt ķ fjöršinn. Ašstaša er hinsvegar hin versta aš žķša ķ leišslunum ķ firšinum, en tęknilega er tališ kleift aš žķša śr žeim meš rafmagni, sé unnt aš komast aš žeim į bįti meš žeim tękjum, er til žarf, en ašstašan er erfiš vegna strauma og mikils ķsreks ķ firšinum. Hreppurinn sér um, aš vatn sé sótt handa ķbśum kauptśnsins, og hefir žaš veriš sótt sušur yfir fjörš ķ vatnsleišsluna žar, en vegna slęmrar fęršar ķ morgun var sótt vestur ķ Langį. Mjólkurbśiš hefir mikinn og djśpan brunn, sem var grafinn upp og steyptur um leiš og vatnsleišslan var fullgerš til žess aš hafa til vara, og lagšar leišslur ķ hann śr stöšinni og tveimur hśsum aš auki. Mjólkurstöšin hefir haft nęgilegt vatn śr brunninum til žess aš geta haldiš starfseminni įfram. Dęlt hefir veriš sjó ķ vatnsleišslukerfiš til žess aš hafa rennsli ķ hreinlętisleišslum, en sjórinn er vart til annarra nota, žar sem sjórinn ķ firšinum hér er mjög leirborinn.

Vatnsleysiš stóš ekki eins lengi 1959 og žaš hafši gert 1955. Hlįkan var meira afgerandi og reynsla bęttist ķ sarpinn. Vķsir segir frį föstudaginn 13.febrśar 1959:

Borgarnesi ķ morgun. Vatnsleišsla Borgarnesinga, sem liggur ofan śr Hafnarfjalli og yfir Borgarfjörš žveran, komst loks ķ lag ķ byrjun žessarar viku eftir langa bilun. Ķ frostunum ķ janśarmįnuši fraus ķ leišslunum śti į leirunum i sunnanveršum firšinum, og varš Borgarnesžorp žį meš öllu vatnslaust ķ nokkrar vikur. Ķ langvarandi hlįkum aš undanförnu losnaši um klakann ķ leišslunum og žį kom jafnframt i ķ ljós aš žęr höfšu rifnaš į nokkru svęši um 800 metra frį landi — ž. e. sušurbakka fjaršarins. Var kafari fenginn frį Vélsmišjunni Hamri ķ Beykjavķk til žess aš annast višgeršir į leišslunum og sķšastlišinn mįnudag voru žęr komnar ķ lag og Borgnesingar bśnir aš fį vatn aš nżju.

Ķ gęr var hvassvišri mikiš ķ Borgarnesi og žį skeši sį atburšur ķ einni vindkvišunni, aš bķll, sem stóš uppi į hęš ķ žorpinu tókst į loft og hvolfdi. Uršu menn aš grķpa til žess rįšs aš binda bķlinn nišur, žar sem hann var kominn unz lygndi.

w-blogg201121c

Aš morgni 15.febrśar gerši óvenjumikiš žrumuvešur um landiš vestanvert. Ritstjóra hungurdiska žótti afleitt aš sofa žaš af sér - en vaknaši viš hagléliš į eftir žvķ. Eldingu sló nišur ķ Borgarneskirkju - en bygging hennar var žį į lokastigi. Nokkrum dögum sķšar (žann 19. brann prestsetriš į Borg į Mżrum). 

Enn uršu vandręši ķ fjalli og firši įriš eftir, snemma ķ mars 1960, en žį stóš vatnsleysiš ekki lengi. 

Morgunblašiš segir frį žann 5.mars 1960:

BORGARNESI, 4. marz. — Vatnslaust varš hér ķ bęnum ķ gęr. Fóru starfsmenn frį hreppnum, žegar er vatnsskortsins varš vart, yfir fjörš til aš athuga hvaš ylli žessu, en vatnsból okkar er ķ Hafnarfjalli og liggur leišslan yfir Borgarfjöršinn. Voru komnir miklir svellbunkar viš lindirnar žar. Tókst aš höggva rįsir ķ klakann,meš žeim įrangri, aš meira rennsli fékkst. Vonast menn til aš vatniš haldi įfram aš aukast, sérstaklega žar sem talsvert hefur snjóaš ķ dag og hlįka veriš sķšdegis. Sęmilegt vatnsmagn var yfirleitt ķ dag, nema ķ žeim hśsum, sem hęst standa, en ķ žau hefur veriš flutt vatn į bķlum, bęši ķ gęr og fyrripartinn ķ dag. Vatn mun vera fariš aš minnka vķša į bęjum upp ķ hérašinu, vegna langvarandi frosta. Ķ morgun var hér mikil snjókoma og dimmt él. Komst Akraborg ekki inn, vegna žess aš radar skipsins var bilašur. Fęrš er sęmileg og stóš ekki į mjólkurflutningum ķ morgun. — H. Jóh.

Veturinn 1959 til 1960 var almennt hagstęšur. Slęmt hrķšarvešur gerši ķ nóvember og mikil flóš ķ óvenjulegum hlżindum snemma ķ febrśar. Žetta var austanįttavetur, rétt eins og 1955.

Fyrstu dagana ķ mars var nokkuš fjölbreytilegt vešur. Viš skulum lķta į vešurkort sem birtist ķ Morgunblašinu 4.mars - og texta meš žvķ. Pįll Bergžórsson teiknaši kortiš. Mikil eftirsjį var aš žessum kortum - en žau uršu undir ķ samkeppni viš sjónvarpiš haustiš 1967.

w-blogg201121d

Žessi krappa lęgš fór noršur um Austurland um nóttina og morguninn žann 3. Ekki varš teljandi tjón, en blöšin segja frį miklum hrakningum feršafólks į Fjaršarheiši. Er mesta furša hvaš vel slapp til.

w-blogg201121e

Kortiš sżnir vešurskeyti kl.9 aš morgni 3.mars 1960. Nįnast heišskķrt var ķ Borgarfirši og į Sušurlandsundirlendinu. Hęgur vindur um meginhluta landsins, en hiš versta vešur noršaustanlands meš gaddfrosti. 

Įriš eftir, 1961 var fariš ķ ašgeršir ķ vatnsveitumįlum, komiš var upp ašstöšu til aš hita vatniš lķtillega. Önnur stķfla var reist ķ Vestara- (Ytra-) Seleyrargili og leišsla lögš frį henni. Žó vatnsveitan vęri ekki alveg įn vandręša eftir žetta varš aldrei um langvinnt vatnsleysi aš ręša ķ Borgarnesi. Nokkrum įrum sķšar voru borašar veituholur į Seleyri sjįlfri - en ef of miklu var dęlt varš vatniš fullsalt. Frekari umbętur komu enn sķšar. Giljavatniš var lengi notaš sem kęlivatn į vélar ķ frystihśsinu žó hętt vęri aš nota žaš til neyslu. 

Vatnsveitan var stöšugt inni į heimili ritstjóra hungurdiska žvķ fašir hans var į eilķfšarvakt ķ aš fylgjast meš henni. Į hverju kvöldi var horft yfir til Seleyrar til aš athuga hvort ekki vęri örugglega ljós į dęluskśrnum. 

jkrg_hafnarfjall_1974-12-15

Rétt fyrir jól 1974 fórum viš fešgar ķ eftirlitsferš upp aš vestari stķflunni (žeirri sem byggš var 1961) - žar var allt ķ sóma. 

Ķ višhenginu eru fįeinar blašafréttir žar sem sagt er frį lagningu vatnsveitunnar. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 424
  • Sl. sólarhring: 622
  • Sl. viku: 2517
  • Frį upphafi: 2348384

Annaš

  • Innlit ķ dag: 378
  • Innlit sl. viku: 2211
  • Gestir ķ dag: 366
  • IP-tölur ķ dag: 347

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband