Hugsaš til įrsins 1974

Įriš 1974 fékk yfirleitt góša dóma, žrįtt fyrir aš margskonar skęš illvišri hafi gengiš yfir. Tķš sķšari hluta vetrar og um voriš var alveg einstaklega hagstęš. Sömuleišis var heyskapartķš hagstęš um sumariš. Haldiš var upp į 1100 įra afmęli Ķslandsbyggšar ķ öllum hérušum landsins og megniš af žeim hįtķšarhöldum fór fram ķ góšu vešri. Eftirbragš įrsins žótti žvķ bżsna gott - en spilltist svo af snjóflóšasköšunum miklu ķ Neskaupstaš rétt fyrir jólin. 

Nóvember og desember 1973 höfšu vakiš mikla athygli vešurnörda og žį fyrir kulda sakir. Fyrsti mįnušur įrsins 1974 varš hlżrri, en sömuleišis undrunarefni. Mešalloftžrżstingur mįnašarins varš lęgri heldur en vitaš var um įšur, 977,1 hPa ķ Reykjavķk. Slegiš var met frį žvķ ķ desember 1924, en žį var mešalžrżstingur ķ Reykjavķk 980,5 hPa. Žetta nżja met var sķšan aftur slegiš ķ febrśar 1991 žegar mįnašarmešalžrżstingur ķ Reykjavķk var 975,4 hPa. Žessir tveir mįnušir eru žeir einu meš mešalžrżstingi nešan 980 hPa ķ Reykjavķk. Nżtur febrśar 1991 žess aš vera styttri en janśar, mešaltal 31 dags į žeim tķma er lķtillega hęrra en janśartalan 1974. 

w-1974-kort-p-pvik-jan

Kortiš sżnir hin óvenjulegu žrżstivik ķ janśar (litir) og mešalsjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur). 

Janśar var umhleypinga- og śrkomusamur. Gęftir voru slęmar til sjįvarins. Snjóžungt var vķša noršan- og austanlands, žann 20. męldist snjódżpt į Hornbjargsvita 218 cm, sś mesta sem vitaš er um ķ janśar hér į landi. Febrśar var óhagstęšur noršanlands og snjóžyngsli óvenju mikil, syšra var umhleypingasamt en snjólétt.  Tķš var mjög hagstęš ķ mars, mjög śrkomusamt var į Sušur- og Vesturlandi. Hlżtt. Aprķl var sérlega hagstęšur og fįdęma hlżr. Tśn yfirleitt algręn og śthagi aš gręnka ķ mįnašarlok.

w-1974-kort-500hpa-vik-april

Mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ aprķl 1974 (heildregnar lķnur), en hęšarvik eru sżnd ķ lit. Óvenjueindregin sunnanįtt var rķkjandi - og mikil hlżindi. Žetta er hlżjasti aprķl sem vitaš er um į landsvķsu, en sį nęsthlżjasti ķ Reykjavķk, Stykkishólmi og į Akureyri (į eftir 2019). Voriš (aprķl og maķ saman) hefur heldur aldrei veriš hlżrri į landsvķsu, į fįeinum stöšvum er žetta nęsthlżjasta voriš (t.d. varš lķtillega hlżrra į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum 1940). Žetta er lķka hlżjasta žriggja mįnaša tķmabil, mars til maķ, sem vitaš er um į landinu og į žeim vešurstöšvum žar sem lengst hefur veriš męlt.

Gęšatķšin hélt įfram ķ maķ. Sömuleišis var jśnķ hagstęšur, en žó var mjög śrkomusamt syšra, einkum framan af. Ķ jślķ var įfram hagstęš tķš, en žó var nokkuš óžurrkasamt noršaustanlands. Įgśst var einnig hagstęšur į um landiš sunnan- og vestanvert, en austan- og noršaustanlands var heldur votvišrasamt. Kaldara var aš tiltölu en įšur um sumariš og voriš. September var talinn hagstęšur į Sušur- og Vesturlandi, en óhagstęšur nyršra og eystra. Uppskera śr göršum var óvenju mikil. Mjög kalt var ķ vešri. Október var umhleypingasamur, en tķš talin hagstęš engu aš sķšur. Óvenjulegar stillur voru ķ nóvember og tķš hagstęš. Ķ desember skipti um. Žį varš tķš óhagstęš, stormasöm og köld.

Viš flettum nś fréttablöšum og lķtum į helstu tķšindi žeirra af vešri. Dagblašiš Tķminn veršur hér oftast fyrir valinu. Fréttir af vešri og tķš skżrar žar (og aušfundnar). Viš notumst viš timarit.is og höfum eins og venjulega ķ huga aš žar eru stundum ķtarlegri upplżsingar um heimildamenn heldur en hér er vķsaš ķ - og aš viš styttum oft fréttatextana. 

Žó vešurlag vęri nokkuš stórgert ķ janśar var ekki mikiš um stórtjón. Grķšarlega djśpar lęgšir voru yfir Noršur-Atlantshafi, en héldu sķg oftast fyrir sunnan og sušvestan land. Tķminn segir frį 8. janśar:

Mikil ótķš hefur veriš noršanlands og austan undanfariš og hefur žaš bitnaš verulega į samgöngum bęši i lofti og į landi. Į Austfjöršum hafa snjóžyngsli veriš slķk, aš elstu menn muna ekki annaš eins um žetta leyti įrs.

Žann 9. og 10. var óvenju mikiš stórstreymi. Svo vildi til aš vindįtt var hagstęš. Morgunblašiš segir frį 11. janśar:

Óvenjumikiš stórstreymi var ķ gęrkvöldi [9.janśar] og aftur ķ morgun [10.]. ... Engar skemmdir uršu af flóšum žessum, nema hvaš vatn kom ķ kjallara i mišbęnum ķ Reykjavķk og vķša flęddi upp um nišurföll į götum, t.d. ķ Austurstręti. Viš sušurströndina óttušust menn, aš sjór gęti gengiš į land, žar sem spįš var austanroki, um 10 vindstigum og um klukkan 18 ķ gęr voru 10 vindstig į Loftsölum og į Mżrum. Žó reyndist sjór kyrr viš sušurströndina ķ gęrkvöldi og uršu engir skašar.

Žrumuvešur voru óvenjutķš ķ žessum mįnuši, og ollu eldingar tjóni. Ķ vešurskżrslum er getiš um žrumur 19. daga mįnašarins. Tjón varš ekki mikiš, en getiš er um skemmdir af völdum eldinga į Hellu og undir Eyjafjöllum. Rafmagnsstaurar og spennistöš skemmdust. 

Žann 26. fauk mikill hluti bogaskemmu į Sigmundarstöšum ķ Hįlsasveit, sķmabilanir uršu ķ Borgarfirši. Žann 31. braut ķsing braut rafmagnsstaura Snęfjallaströnd og į Langadalsströnd ķ Djśpi og lķnur slitnušu. Talsvert tjón varš į hśsum į Siglufirši žegar žakplötur fuku og rśšur brotnušu.

Versta vešur vetrarins gerši dagana 10. til 14. febrśar. Byrjaši žaš meš miklu fannfergi um landiš noršanvert og sķšan slydduhrķš sem olli óvenjumiklum skemmdum į sķma- og raflķnum. Mikiš var um snjóflóš. Blöšin greina allķtarlega frį žessu vešri og mį žar finna ķtarlegri upplżsingar um tjón.

Mjög djśp lęgš fyrir sunnan og sušaustan land bar hlżtt loft śr sušaustri, austri og sķšar noršaustri inn yfir landiš. Mikil śrkoma fylgdi įsamt hvassvišri. Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og hita ķ 850 hPa-fletinum aš kvöldi žess 11. febrśar. 

w-1974-kort-c

Įttin varš fljótt austlęg og noršaustlęg ķ öllu vešrahvolfinu og var śrkoma žvķ ekki teljandi į Sušurlandi.

w-1974-kort-d

Kortiš (sem gildir į sama tķma og žaš fyrra) sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum, hlż austanįtt er yfir landinu - kaldast žó į Vestfjöršum. 

Tķminn segir frį žann 12.febrśar:

Ašfaranótt sunnudags [10. febrśar] gerši versta vešur į öllu Noršurlandi meš mikilli snjókomu og hvassvišri. Komst vindhrašinn upp i 8-9 vindstig fyrir noršan į sunnudag. Į ašfaranótt mįnudags [11.] fór vešriš aš ganga nišur, og um hįdegi ķ gęr var oršiš stillt allt vestur į Skaga. Į Vestfjöršum var enn išulaus stórhrķš sķšdegis i gęr og hafši veriš sķšan į föstudagskvöld. Žar voru 8-9 vindstig i gęr. Vešriš skall yfir Vestfiršinga 8. febrśar, sama dag og Halavešriš įriš 1925, en versta tķšarfariš er jafnan į Vestfjöršum ķ febrśar, eins og raunar višar į landinu, og žį hafa żmis sjóslys oršiš. Sem betur fer hafa engin slys oršiš aš žessu sinni, svo vitaš sé. Mörg skip hafa leitaš vars į Ķsafirši, ž.į m. žrķr breskir togarar. Mannhęšarhįir skaflar eru į Ķsafirši og Akureyri, og sjįlfsagt višar, į Saušįrkróki og Dalvik eru 4-5 m hįir skaflar. Į Ķsafirši fór fólk į skķšum til vinnu i morgun. Gušmundur Sveinsson, fréttaritari Tķmans į Ķsafirši sagši ķ gęr, aš ekki hefši stytt žar upp sķšan į föstudag. Hśs eru sum hįlf į kafi i snjó. Fjölda bķla hefur fennt i kaf, en ófęrt er um nęr allan bęinn og į flugvöllinn, en ekki hefur veriš flogiš sķšan į mišvikudag. Ķ gęrmorgun féll snjóflóš į Eyrarhliš milli Hnķfsdals og Ķsafjaršar, og fóru žrķr staurar i hįspennulinu. Višgerš var hafin i gęr. Rafmagnslaust er žvķ ķ Hnķfsdal og Bolungavik, en Reišhjallavirkjun er einnig biluš. Allir sem žurftu aš fara śt fyrir bę til vinnu i morgun fóru į skķšum, en einungis var unnt aš aka bilum um mišbęinn.

Tķminn hélt įfram aš greina frį nęstu daga og žann 13.febrśar birtist žessi pistill (nokkuš styttur hér):

SJ—Reykjavik. Miklar rafmagnsbilanir voru i gęr og fyrradag um allt Noršurland. Žar sem įstęšurnar voru kunnar, var nęr ekkert hęgt aš ašhafast til višgerša vegna ofanhrķšar og mikils vešurs. Annars stašar hafši ekki einu sinni tekist aš kanna orsakir bilananna. Rafveitustjórarnir nyršra, Įsgeir Jónsson į Blönduósi og Ingólfur Arnason į Akureyri, töldu įstandiš mjög alvarlegt, žótt ekki hefši komiš til stórvandręša enn. Telja žeir žetta eitt mesta ķsingarvešur, sem komiš hefur um margra įra skeiš. Žį var algerlega sķmasambandslaust viš alla Vestfirši og mestan hluta Baršastrandarsżslna. ... Einnig var sķmasambandslaust viš marga staši į Noršur- og Noršausturlandi og allt sušur ķ Dali. Mest af rafmagns- og sķmabilununum stafar af ķsingu, sem slitiš hefur linur. Einnig hafa staurar brotnaš. Vatnsleysi hįir mjög rafstöš Laxįrvirkjunar. Žar fennti i ašalrennslisskurš į mįnudag en svo mikiš tókst aš losa, aš hęgt var aš keyra dķsilrafstöšina i fyrrinótt, en i gęr fennti svo mikiš, aš allt virtist vera aš fara į sömu leiš, aš sögn Įsgeirs Jónssonar, ... Į Skagaströnd, Hvammstanga og Vatnsnesi sagši hann rafmagnslaust. Į Blönduósi var įstandiš ekki svo slęmt, žó höfšu nokkrar heimtaugar slitnaš žar. Ófęrt mįtti heita um götur į Blönduósi vegna blindhrķšar, og sķmabilanir hį mönnum. 

Hér var allt eins ófęrt og veriš gat į mįnudag, og er ennžį ófęrara i dag, sagši Erlingur Davķšsson, fréttaritari Tķmans į Akureyri, i gęr. Vinna liggur aš mestu nišri vegna rafmagnsleysisins og hśsin kólna, žvķ žótt flestir hafi olķukyndingu, gengur hśn fyrir rafmagni. Unniš er dag og nótt aš žvķ aš hreinsa götur. Ķ gęr var bleytuhrķš į Akureyri og fęrt oršiš um ašalgöturnar. 

Tķminn 14.febrśar:

SJ—Reykjavik. Mikiš rok var į Raušasandi į Baršaströnd frį žvķ ašfaranótt žrišjudags fram į ašfaranótt mišvikudags. Aš Bę į Raušasandi fauk jįrniš af um helmingi žaks ķbśšarhśssins og įlķka mikiš af fjósžakinu. Žegar viš tölušum viš Ragnheiši Sigmundsdóttur hśsfreyju į Bę i gęrdag, sagši hśn aš hefši lygnt. Hśn og mašur hennar, Įrni Jóhannesson eru tvö i heimili og bśa į nešri hęš hśssins, svo žetta kom ekki svo mjög illa viš žau. Gengiš hefur veriš svo um, aš ekki fjśki meira, og žakjįrn er vęntanlegt meš nęstu ferš. Aš Gröf į Raušasandi varš einnig tjón i hvassvišrinu. Žar fuku nokkrar jįrnplötur af žaki hlöšu og annar gafl hennar, sem vešriš, stóš upp į brotnaši. Žį fauk fjįrhśsiš til į grunninum. Aš Gröf bśa hjónin Žorvaldur Bjarnason og Ólöf Dagbjartsdóttir.

Vallalina slitnaši į žrišjudag, en višgerš lauk eftir 14 tķma. Fellalina slitnaši einnig, en višgerš į henni er sömuleišis lokiš. Senda įtti menn į snjóbķl noršur į Jökuldal til žess aš gera viš Jökuldals- og Jökulsįrhlišarlinu. Engar fréttin hafa borist śr Hróarstungu, žvķ aš sķmasambandslaust er žangaš. Sķmabilanir hafa raunar oršiš višar. Linur til fjaršanna stóšust žó vešriš, enda mun bleytuhrķšin ekki hafa veriš jafnmikil į žeim slóšum. Heimtaug aš slįturhśsinu į Fossvöllum fór alveg, bęši spennar og lina. Kjöt er žó ekkert i hśsinu, sem betur fer. Tveir snjóbķlar hafa veriš sendir frį Egilsstöšum meš mjólk til Seyšisfjaršar, en žangaš hefur ekki veriš fariš sķšan um sķšustu helgi. Mjög mikill snjór er į Fjaršarheiši, Seyšisfjaršarmegin.

SJ-Reykjavķk — Nś hefur fengist gleggri mynd af bilunum žeim, sem oršiš hafa į rafmagns- og sķmalinum vestanlands, noršan og austan i vešrinu undanfariš. Žęr eru miklar, og er enn ógerlegt aš meta tjóniš, sem oršiš hefur. Snjóflóš hafa falliš viša, m.a. i Fljótum, Laxįrdal og Fnjóskadal, og į Seyšisfirši féll lķtil snjóskriša. Viša hafa snjóflóšin skemmt sķma- og rafmagnslinur, og i Fnjóskadal fór veišihśs. Į Noršurlandi eystra var i gęr vitaš um 100 brotna rafmagnsstaura. Ķ Fljótum voru a.m.k. 46 staurar brotnir, og į utanveršu Snęfeilsnesi var a.m.k. 31 staur brotinn, og sennilega fleiri. Ķ Frystihśsinu į Grenivik lįgu ķ gęr mikil veršmęti undir skemmdum, en žar var rafmagns- og sķmasambandslaust. Sömu sögu er aš segja frį Ólafsfirši. Vonir stóšu til aš vararafstöš kęmist žangaš i gęrkvöldi. Meiri snjór er viša noršanlands, t.d. į Akureyri, en komiš hefur i a.m.k. 20 įr. Į Akureyri var enn snjókoma i gęr.

Annars fengum viš žęr fregnir hjį Vešurstofunni sķšdegis i gęr, aš allur ofsi vęri nś śr vešrinu. Žó gekk į meš éljum sums stašar. Noršaustanįtt var um land allt. Višgeršir voru hafnar į rafmagns- og sķmalinum, en ófęrš og skortur į snjóbķlum hamla framkvęmdum.Vitaš var um talsvert miklar skemmdir į raflinum og staurum į Vestfjöršum, en sķmasambandslaust var viš marga staši žar, m.a. viš Ķsafjörš. Óljósar fregnir voru af skemmdum į rafmagnslinum i Dölum, en žęr munu einhverjar. Einhverjar bilanir voru į Króksfjaršarnesi og ķ Reykhólasveit. Į utanveršu Snęfellsnesi frį öxl aš Lżsuhóli var vitaš um 31 brotinn staur, og sögusagnir voru um aš fleiri vęru brotnir. Lķnumenn voru komnir į stašinn sķšdegis ķ gęr og višgerš hafin. Nżir sķmastaurar voru į leišinni, og reyna įtti aš koma rafmagninu i lag sem fyrst, en vešurskilyrši voru óhagstęš um mišjan dag i gęr. Ķ Fljótum var vitaš um aš 46 staurar voru brotnir. Ólafsfjaršarlina var biluš lķka. Žar fór snjóflóš į lķnuna. Ķ gęr voru višgeršarmenn komnir į stašinn og efni į leišinni.

Ég er fęddur og uppalinn Akureyringur og bśinn aš vera hér ķ brįšum tuttugu įr rafveitustjóri, og žetta er žaš versta sem ég hef komist ķ, bęši hvaš vešur og bilanir snertir, sagši Ingólfur Įrnason, rafveitustjóri į Noršurlandi eystra, ķ vištali viš Tķmann ķ gęr. Žęr bilanir, sem viš vissum af į žrišjudag, eru hreinustu smįmunir hjį žvķ, sem nś er oršiš. Ķ gęr voru um 60-70 staurar ķ Grenivķkurlinu farnir og spennar eyšilagšir. Sem sagt lķnan var öll nišri frį Fnjóskį og śt ķ Grenivik. Ķsingin var žetta 20-25 cm i žvermįl į vķrunum śti ķ Höfšahverfi inn af Grenivik. Sķmasambandslaust var viš Grenivķk og snjóflóš į vegi. Bśiš var aš fį rafmagnsvél aš lįni hjį Slippstöšinni į Akureyri, og įtti aš flytja hana meš Drangi ķ gęrkvöldi. Linan frį žeim staš, žar sem ęskilegast er aš tengja hana, og śt ķ frystihśs, var biluš lķka. Žurfti žvķ einnig aš senda višgeršarmenn til Grenivikur meš Drangi. Ķ Dalsmynni i Fnjóskadal féll snjóflóš og tók rafmagnsstaur og veišihśs. Yfirleitt eru snjóflóš hér um allt, sagši Ingólfur Arnason rafmagnsstjóri. Viš Dalvik voru 20 rafmagnsstaurar brotnir. Frammi Iķ Eyjafirši voru einnig rafmagnsbilanir og talsveršur hluti Saurbęjarhrepps var rafmagnslaus. Žar įtti aš gera viš ķ gęr. Snjóflóš féll hjį Steinsstöšum ķ Öxnadal og braut bęši sveitalķnuna og nżju Skagafjaršarlķnuna, sem įtti aš vera upphafiš aš samtengingu rafveitna į landinu. Ķ Sušur-Žingeyjarsżslu voru ekki stórvęgilegar bilanir. 1 Noršur-Žingeyjarsżslu var veriš aš gera viš Axarfjaršarlķnuna, en i Axarfirši hafši veriš rafmagnslaust i tvo sólarhringa.

Į Fljótsdalshéraši sligaši ķsing nišur sveitalinur į žrišjudag og nóttina įšur, og vitaš var um eina tķu brotna staura. Į žrišjudag var eiginlega allt Fljótsdalshéraš rafmagnslaust, en rafmagn var į Egilsstöšum. Starfsmenn Rafmagnsveitna rķkisins į Egilsstöšum hafa veriš önnum kafnir viš višgeršir. Mikill snjór er i hérašinu og erfitt aš komast um. Sķmasambandslaust er viš żmsa bęi į Héraši, og žvķ ekki vitaš til fulls um bilanir. Einn snjóbķll er notašur ķ višgeršarferširnar. Nęst er į dagskrį hjį višgeršarmönnum aš kanna lķnurnar i Jökulsįrhliš og Jökuldal, žar sem sennilega er straumlaust. Fellalinan lagšist nišur vegna ķsingar į tveggja km svęši, en ķ gęr var komiš rafmagn annars stašar frį i Fellin nema aš einum bę. Į žrišjudag tvķhreinsušu višgeršarmenn frį Egilsstöšum ķsingu af sömu lķnunni. Įsgeir Jónsson, rafveitustjóri į Blönduósi, sagši ķ vištali viš blašiš, aš įstandiš į Noršurlandi vestra vęri eiginlega óbreytt frį žvķ į žrišjudag. Žó var bśiš aš gera viš bilanir į Skagaströnd og Hvammstanga. Laxįrvatnsvirkjun framleišir ekkert rafmagn vegna krapastķflu, og žar var mjög vont vešur ķ allan gęrdag. Ekki žurfti aš gripa til skömmtunar į svęšinu ķ gęr. Hins vegar hafši Vatnsnesiš ekki straum, og Skagalķna frį Skagaströnd var slitin og sliguš af ķsingu, en bśist var jafnvel viš, aš hęgt vęri aš ljśka višgerš hennar ķ nótt. Fjórar dķselvélar eru ķ gangi, og er orkuframleišsla žeirra samanlagt 1600 kw. Žeim er haldiš gangandi meš žvķ aš dęla į žęr vatni śr slökkvilišsbil. Vešriš var ašeins aš skįna į Blönduósi ķ gęrkvöldi. 

Tķminn 15.febrśar

SJ—Reykjavfk. — Heildarskemmdirnar į rafmagnslinum ķ óvešrinu nś ķ vikunni eru nįlęgt 300 stólpar, sem hafa brotnaš, auk žess hefur vķr eyšilagst, einangrarar, žverslįr o.fl. sagši Valgarš Thoroddsen rafveitustjóri i gęr. 

SJ-Reykjavķk.Snjóflóš hafa falliš vķša i Önundarfirši. Eitt žeirra féll skammt frį barnaskólanum į Flateyri og yfir kirkjugaršinn. Rafmagnslaust var ķ gęrkvöldi ķ innri hluta Önundarfjaršar af völdum snjóflóšanna.

Tķminn 16.febrśar

SJ-Reykjavik. Į fimmtudag [14.febrśar] féll mikiš snjóflóš nišur ķ lón Reišhjallavirkjunar viš Bolungarvķk. Flóšiš braut ķsinn, sem var į lóninu, og olli svo mikilli flóšbylgju aš lóniš tęmdist yfir stķfluna. Rafmagnslinan til Bolungavikur var biluš fyrir af völdum óvešursins fyrr i vikunni, og var Reišhjallavirkjun notuš til vara. Undir venjulegum kringumstęšum getur virkjunin framleitt um 400 kv og var žvķ sęmilegt įstand į Bolungavik hvaš raforku snerti. Eftir snjóflóšiš hefur virkjunin ašeins hįlfa afkastagetu eša um 200 kv. Algert neyšarįstand varš į Bolungavķk, aš žvķ er Valgarš Thoroddsen rafveitustjóri sagši i gęr. Įrvakur fór i gęr įleišis vestur į Bolungarvķk meš 500 kv dķselvél, sem įtti aš fara austur į Djśpavog. Veršur dķselvélin žar til brįšabirgša mešan žetta įstand stendur, en full žörf er raunar fyrir hana į Djśpavogi. Ķ gęr var ašeins hęgt aš fį sķmasamband viš Vestfirši noršan Tįlknafjaršar um neyšarsķma.

TF—Flateyri. — Sķšan 1. febrśar hefur veriš hér hvöss noršaustanįtt og snjókoma. Ašfaranótt laugardagsins 9. febrśar jókst snjókoma mikiš, og kyngdi nišur snjó ķ žrjį sólarhringa. Ašfaranótt žrišjudagsins 12. febrśar gerši hér aftakavešur af aust-noršaustri meš snjókomunni, og féllu žį snjóflóš um allan Önundarfjörš og vķša žar sem elstu menn muna ekki til, aš snjóflóš hafi komiš įšur. Tvö snjóflóš féllu ofan aš Flateyri, eins og venjulega śr Skollahvilft ofan viš eyrina, og dreifšist žaš um svęšiš frį Sólbakka og śt aš efstu hśsum į Flateyri, og yfir kirkjugaršinn. Annaš snjóflóš kom utan viš eyrina og tók raflķnustaur og fiskžurrkunarhjall, įsamt skreišarhjöllum, sem stóšu į Eyrarbót, utan vert į Flateyri. Enginn nślifandi man eftir, aš žarna hafi hlaupiš įšur. Snjóflóš varš innanvert viš Flateyri į milli Sólbakka og Hvilftar og tók žaš 4 raflķnustaura og sjónvarpshśs įhugamanna, en ķ žvķ var ein sendistöš ķ eign Landsķmans eša sjónvarpsins — en flytja įtti hana į nęstunni. Snjóflóš varš į milli Vešrarįrbęjanna, og brotnušu 13 raflķnustaurar į ašallinu og sveitalķnu. Sķmalinan slitnaši į öllu svęšinu og fór allt i sjó fram. Miklar skemmdir uršu į sķma innar ķ firšinum, og tilfinnanlegt tjón varš i Bjarnardal, en žar brotnušu 20 staurar. Allt rafmagn fór af Flateyrarhreppi, Mosvallahreppi og Ingjaldssandi ķ 10 tķma į mįnudaginn var. Sķminn fór lķka allur śr skoršum, en eitthvaš var bśiš aš laga hann ķ gęr.

Žann 19. febrśar birti Tķminn fréttir frį Patreksfirši - og sķšan var rętt um vatnselg ķ Reykjavķk.

GS-Ķsafirši. — Horfur i rafmagnsmįlum eru afar ķskyggilegar hér vestra, og er svo aš okkur sorfiš, aš jafnvel hafa veriš slökkt götuljósin į Ķsafirši til žess aš spara rafmagn. Ekkert rafmagn hefur borist vestan yfir frį Mjólkįrvirkjun nś um hrķš vegna bilunar į hįspennulinunni, og vötnin, sem sjį Fossįrstöšinni fyrir rafmagni, eru aš ganga til žurršar, svo aš hér veršur senn lķkt į komiš og į Hornafirši ķ vetur.

JH-Reykjavik. Ķ fjallinu ofan viš Patreksfjörš hefur myndast geysimikil snjóhengja sem slśtir ķskyggilega mikiš fram yfir sig. Žessi hengja er uppi į svonefndum Brellum. Ķ gęr kom til orša aš gera rįšstafanir til žess aš snjórinn hlypi fram, en žegar til kom žótti žaš of įhęttusamt, og var horfiš frį žvķ. Fólki stendur af vonum stuggur af žessari hengju, og hefur öll umferš um afmarkaš svęši veriš bönnuš sķšan į laugardaginn. Žarna uppi ķ fjallinu myndast išulega hengja, žegar skefur af žvķ langan tķma, og hafa stundum oršiš žar snjóflóš, sišast veturinn 1958. Ķ žessu sķšasta snjóflóši eyšilögšust skśrar, sem žrjįr bifreišir voru geymdar ķ, en įšur hafši flóš sópaš burt hęnsnabśi, er var į svipušum staš. Vegna snjóflóšahęttunnar hafa byggingar ekki veriš leyfšar į sex til sjö hundruš metra breišri spildu upp frį höfninni til fjalls, en nżtt hverfi hefur aftur į móti risiš utan viš žetta hęttusvęši, og eru nś žar śt frį miklar nżbyggingar. Aš degi til fer fólk, sem erindi į inn i kaupstašinn śr ytra hverfinu mešfram höfninni, en öll umferš er bönnuš, mešan skuggsżnt er. Grjóthryggur liggur žarna langt ofan śr fjalli nišur undir sjó, og hafa snjóflóšin fylgt žessum hrygg. Sjįlf hengjan er ķ fjögur til fjögur hundruš og fimmtķu metra hęš yfir sjó, og fjalliš er žarna afar bratt.

Varnargarši hefur veriš komiš upp og grafinn ofan viš hann mikill skuršur, sem talsvert af snjó hefur aš vķsu safnast ķ, en varnargaršurinn sjįlfur stendur uppśr. Hitt er aftur į móti vandséš, hversu mikiš višnįm hann veitir eša hvort hann dregur śr afli snjóflóšs, ef į reynir. Snjóflóš, sem žarna hafa komiš, hafa fariš alla leiš fram į sjó, en žótt svo yrši nś, eru bįtar ekki i hęttu, žvķ aš žeir eru ekki į žvķ hafnarsvęši, er flóšiš nęši til. Hugsanlegt er tališ, aš fjögur hśs, sem standa nęst hinni óbyggšu skįk, geti lent ķ jašri snjóflóšs, sem žarna kęmi nišur, tvö ķ ytri jašrinum og tvö i hinum innri. Eru žar Mżrar 17, žar sem Höršur Jónsson skipstjóri bżr, og Hólar 17, žar sem Kópur Sveinbjörnsson vélstjóri bżr, og Hólar 15, žar sem Magnśs Frišriksson hśsasmišameistari į heima, og Uršargata 23, žar sem Finnbogi Magnśsson skipstjóri į heima. Ekki hefur fólkiš žó flśiš hśs sin, jafnvel hafst viš i žeim um nętur. Óneitanlega var žó beygur i sumum um helgina, žegar stórrigningu og hvassvišri gerši į Patreksfirši, žvķ aš višbśiš var, aš hreyfing kęmi į snjóinn, er hann žyngdist. Svo er lķka aš sjį nešan śr bęnum, aš hann hafi sigiš talsvert, en hengjan hljóp žó ekki. Žaš segir sig sjįlft, aš fólki į Patreksfirši er um og ó aš hafa hengjuna uppi į Brellum vofandi yfir byggš sinni. Enginn hefur žó lįtiš žetta nįbżli raska ró sinni. — Ętli mašur reyni ekki aš sofa eins og venjulega? sögšu žau Magnśs Frišriksson og kona hans, Kristjana Įgśstsdóttir, er Tķminn ręddi viš um mišnętti į laugardagskvöldiš. Žaš er ekki annaš aš gera en bķša og sjį, hverju fram vindur og vona žaš besta. Hśsin hérna eru sérlega traustlega jįrnbent, og žó aš jašar snjóflóšs lenti į žeim og kęmust inn i gegnum glugga, žį er innréttingu žannig hagaš, aš žau fyllast ekki af snjó, nema allt brotni.

Ķ gęrmorgun féllu snjóflóš į žrem stöšum ķ Patreksfirši innan viš kaupstašinn, og lokašist vegurinn algerlega. Mesta flóšiš kom hjį svonefndum Stöpum innan viš Raknadal. Svo hittist į aš fólk var aš koma śr Örlygshöfn i bifreiš, og komst ekki lengra en aš Stöpunum. Lögreglumenn fóru inn eftir til žess aš sękja fólkiš og koma žvķ yfir flóšasvęšiš. Ķ gęr voru żtur aš ryšja veginn, en žaš er allmikiš verk, žvķ aš hjį Stöpunum fór snjóflóšiš yfir breitt svęši.

SP—Reykjavik. — Veruleg „stöšuvötn“ myndušust vķša į götum borgarinnar og ķ Hafnarfirši og Kópavogi į sunnudaginn. Lķklega mun mest tjón af völdum vatnselgsins hafa oršiš hjį fyrirtękinu Rafha i Hafnarfirši, žar sem vatniš fossaši inn i verksmišjuna. Er śtlit fyrir, aš tjón af völdum žessa nemi hundrušum žśsunda. Hafnarfjaršarlękurinn flęddi og yfir bakka sina og voru sum hśs umflotin vatni. Féll mašur ķ lękinn, er hann var aš veita vatni frį hśsi sinu, en hann gat bjargaš sér į žurrt aftur. Ķ Reykjavik var vatnselgurinn mestur undir Ellišaįrbrśnum, ķ Borgartśni (ķ grennd viš Klśbbinn) og į mótum Sundlaugarvegar og Reykjavegar. Einnig var mikill vatnselgur viš Unufell ķ Breišholti, en žar safnašist vatniš ašallega saman į bķlastęšinu, žar sem nišurfalliš var stķflaš. Žaš var eins og Reykjavik vęri nż komin śr sturtu i gęr, — vot, frķsk og hress, en sólin skein. Aš sögn Rśnars Bjarnasonar slökkvilišsstjóra var lišiš kallaš į alls 12 staši į sunnudaginn, yfirleitt vegna žess aš vatn hafši komist i kjallara. Mest af žessum śtköllum komu frį Breišholti, en annars viša um bęinn. Ekki sagši Rśnar, aš įstandiš hefši veriš verulega alvarlegt į žessum stöšum, en skemmdir žó vafalaust nokkrar. Einnig var lögreglan kvödd ķ allmörg hśs, auk žess sem hśn ašstošaši fjölda bķla, sem höfšu blotnaš og stöšvast.

Žann 21. varš mikiš flóš viš Žorlįkshöfn - fjallaš er um žaš ķ Tķmanum žann 22. febrśar:

JH-Reykjavķk. Ķ gęr var heldur óvenjulegt um aš litast ķ Žorlįkshöfn. Leysingarvatn, sem streymdi fram sandinn ofan viš kauptśniš, stķflašist viš žjóšveginn, og myndašist gķfurlega mikiš stöšuvatn vestan hans. Žaš nįši langt upp eftir og mun hafa veriš į ašra mannhęš, žar sem žaš er dżpst. Mörg hśs ķ Žorlakshöfn voru umflotin vatni, og ķ sķmstöšina varš aš fara į bįtum sķšdegis ķ gęr. Žetta byrjaši rétt fyrir hįdegiš, sagši Gušbjörg Magnśsdóttir, stöšvarstjóri i Žorlįkshöfn, og žegar skipt var um vakt ķ stöšinni, uršu stślkurnar aš fara til vinnu sinnar į bįti. Og ég kom į bįti śr vinnunni ķ kvöld og réri meira aš segja sjįlf. Žaš var ekki višlit aš komast žetta öšru vķsi. Dęla var notuš til žess aš varna žvķ, aš kjallari sķmstöšvarinnar fylltist. Žó nokkur hśs viš C-götu er verst hefur oršiš śti, eru umflotin vatni. Hefur runniš ķ kjallara žeirra og vatniš valdiš žar verulegum skemmdum, til dęmis į frystikistum. Dęlubili er kominn hingaš frį Hveragerši, sagši Gušbjörg enn fremur, og žegar įkvešiš var aš rjśfa Žorlįkshafnarveginn svo aš vatniš fįi framrįs til sjįvar, komu hingaš menn bęši frį Selfossi og Reykjavķk žvķ aš žarna eru bęši rafstrengir og sķmastrengir, svo aš gęta veršur allrar varśšar. Gušbjörg kvašst vita til žess, aš svona flóš hefši komiš ķ Žorlįkshöfn einu sinni, en žį var ekki risin žar byggš.

Žessa daga - dagsetning žó óviss - gerši vatnsflóš į Akureyri. Vatn rann vķša ķ hśs ķ asahlįku į Akureyri og aur spillti lóšum viš svonefnt Skammagil. Vatnavextir spilltu vegum vķša. Žann 26. fauk žak  af hśsi į Fįskrśšsfirši og skemmdi žrjįr bifreišir. 

Fyrstu dagana ķ mars gerši mikiš sunnanvešur meš hlżindum og śrkomu. Vegarskemmdir uršu į Sušur- og Vesturlandi. Foktjón varš ķ Įrneshreppi į Ströndum. Tķminn greinir frį žvķ ķ pistli žann 6. mars:

GV—Trékyllisvik — Mikiš hvassvišri hefur geisaš hér um slóšir undanfarna daga. Verst var vešriš į mįnudaginn [4.mars] og žį varš talsvert tjón į nokkrum bęjum. Mest varš tjóniš į Stóru-Įvik. Žar fauk sambygging, sem hafši aš geyma fjós, inngang og ljósavél heimilisins. Ķ fjósinu var ein kżr, kvķga og nokkrar kindur. Ķ einni vindhvišunni um mišnętti į ašfaranótt žrišjudags sviptist hśsiš ķ burtu og er aš var komiš var kżrin ein eftir. Leit var gerš aš skepnunum og fundust lömbin heil į hśfi, en kvķgan er ófundin og er helst haldiš aš hana hafi hrakiš ķ sjóinn undan vešrinu. Auk žessa tók af ašra hliš žaksins į ķbśšarhśsinu og dreifšist brakiš um allan sjó. Tjón Gušmundar bónda Jónssonar er žvķ tilfinnanlegt, ekki sķst žegar žess er gętt aš hann er frumbżlingur og hóf bśskap aš Stóru-Įvik s.l. vor. Žį fuku 50—70 hestar af heyi į Finnbogastöšum og žak tók af votheysgeymslu. Aš Munašarnesi tęttist nišur grind aš hśsi, sem var i byggingu. Rśšur brotnušu og glugga tók śr i Įrnesi. Upp śr hįdeginu i gęr tók aš lygna og žį fóru žeir, sem heimangengt įttu, aš Stóru-Įvik til žess aš leggja Gušmundi bónda liš. Asaleysing hefur veriš žessa daga og svellalög, sem voru mikil, hafa runniš verulega nišur. Žaš kemur sér vel, žvķ aš menn voru farnir aš óttast kal, ef ekki fęri aš hlįna.

Vegna verkfalls prentara komu blöš ekki śt ķ 7 vikur voriš 1974, frį 25. mars til og meš 9.maķ. Mikiš var um aš vera į stjórnmįlasvišinu, reglubundnar sveitarstjórnarkosningar framundan ķ maķlok og hįlfgert upplausnarįstand į Alžingi meš stjórnarslitum, žingrofi og jśnķkosningum. Žegar blöš loks fóru aš koma śt voru žau full af stjórnmįla- og stefnufréttum - lķtiš fór fyrir sparšatķningi um vešur enda voru sušlęgar įttir rķkjandi allan žennan tķma, lengst af meš blķšuvešri og hlżindum um land allt. Tśn voru vķšast hvar talin algręn ķ aprķllok. Žann 31. mars er getiš um vegarskemmdir ķ vatnavöxtum ķ Öręfum og vķšar į Sušausturlandi.  

Ķ byrjum maķ hófst mikil jaršskjįlftahrina ķ uppsveitum Borgarfjaršar og stóš hśn langt fram eftir jśnķ. Höršustu kippirnir uršu žann 12. Žetta voru fyrstu kippir sem ritstjóri hungurdiska hafši fundiš į sinni tķš - var žó oršinn 23 įra gamall. Tķminn segir frį daginn eftir [13.]:

Jaršskjįlftarnir ķ Borgarfirši voru meš allra snarpasta móti ķ gęr, sérstaklega voru tveir kippir tilfinnanlegir, sį fyrri um fjögurleytiš og hinn sķšari um sex-leytiš. Fannst seinni kippurinn greinilega ķ Reykjavķk og nötrušu stęrri byggingar. Skriša féll į veginn ķ Bröttubrekku, skammt frį Mišdalsgili, en um sjöleytiš var bķll lagšur af staš meš jaršżtu til aš ryšja veginn. Kirkjan ķ Stafholti varš fyrir skemmdum og hlašinn veggur hrundi į Hvassafelli ķ Noršurįrdal. — Fregnir vķša af landi herma, aš seinni kippurinn hafi fundist greinilega ķ mikilli fjarlęgš. — Męldist sķšari kippurinn 6,3 stig į Richter-kvarša, en žaš mun vera svipašur styrkleiki og ķ jaršskjįlftunum miklu, sem uršu į Dalvķk įriš 1934. [Eitthvaš munu endurreikningar hafa dregiš śr styrktölunni].

Og žann 14. jśnķ segir Tķminn:

Magnśs Kristjįnsson i Norštungu sagši, aš žar hefši allt veriš į tjį og tundri eftir jaršskjįlftana i fyrradag — leirtau, bękur og smįmunir żmiss konar śt um allt. Konur og börn hefšu flśiš af bęjum og leitaš athvarfs ķ sumarbśstöšum i Munašarnesi og į Hrešavatni. žar į mešal tvęr dętur Magnśsar meš börn sin. Skemmdir uršu žó nokkrar hér ķ upphérašinu, og hér hjį mér skemmdist til dęmis nżbyggt fjós — žaš komu sprungur bęši ķ veggi og gólf. Į Hermundarstöšum hrundi ķbśšarhśs, aš vķsu gamalt og stóš autt. Sumargestunum hér žykir lķklega bara tilbreyting aš žessu, sagši Sigrśn Bergžórsdóttir hśsfreyja į Hśsafelli. A.m.k. hefur enginn žeirra haft viš orš aš fara eša sżnt nein óttamerki. Veggir į gömlum hśsum hér aš Hśsafelli hafa sprungiš lķtillega, sagši Sigrśn, og mikiš hefur glamraš ķ skįpum og hrikt i hśsinu, en viš erum samt hin rólegustu.

Elķs Jónsson, umdęmisstjóri vegageršarinnar i Borgarnesi, sagši, aš skrišan, sem fékk į veginn um Bröttubrekku, hefi veriš sextķu metra beiš, žar sem hśn fór yfir veginn. — Žarna var gróin hliš, sagši Elķs, og skrišan hefur byrjaš alveg upp viš fjallsbrśn, steypst nišur ķ Mišdalsgil og kastast um tuttugu metra upp i hlišina hinum megin. Vafalaust hefur vatnsagi įtt talsveršan žįtt ķ žessu skrišufalli.

Um svipaš leyti og jaršskjįlftarnir var töluverš śrkoma į landinu. Ritstjóri hungurdiska man vel eš mörgum žótti rigningasumar vera yfirvofandi. Svo fór žó ekki. Sumariš fékk sérlega góš eftirmęli - žó endasleppt yrši. Leysing var ör noršanlands og žann 13. fórst fé og fjögur hross į Nśpį ķ Sölvadal. Vatnavextir voru einnig į svipušum slóšum ž.20.

Tķminn segir žann 20. af kuldakasti sem gerši žann 16. til 19:

BH-Reykjavik — Žaš žarf engan aš undra svalvišriš, sem veriš hefur undanfarna daga, noršanįttin stendur beint af hafķssröndinni viš Gręnland, og žaš getur svo sem gerst į öllum įrstķmum, aš žaš snjói nišur undir sjó, eins og geršist į Vestfjöršum i nótt, sagši Jónas Jakobsson vešurfręšingur, viš okkur sķšdegis ķ gęr, er viš hringdum ķ hann og leitušum frétta. Žetta hefur svo sem gerst įšur ķ kringum 17. jśnķ, aš viš höfum fengiš kuldakast vķša um land, og snjóaš hefur ķ fjöll og nišur undir byggš. Annars er breytileg įtt um austanvert landiš. Viš spuršum Jónas aš žvķ hvort horfur vęru į breytingum, og kvaš hann erfitt aš lofa nokkru ķ žeim efnum, en žaš vęri svo sem lķtandi į vešurkortiš. Į hįdegi ķ gęr var svalt um vestanvert landiš noršanvert, žar nęddi kalda loftiš frį hafķsnum inn į flóa og firši. Hitinn var 2 stig į Žóroddsstöšum ķ Hrśtafirši og 3 į Hjaltabakka, 8 stig į Akureyri og 7 ķ Reykjavķk, en ekki nema 5 stig ķ Borgarfiršinum, svo aš noršvestan svalinn hlżnar smįm saman eftir žvķ sem sunnar og austar dregur. Žį var 13 stiga hiti į Hęli ķ Hreppum, og 14 stig į Egilsstöšum — ķ sunnan andvara. — Ég er hręddur um žaš, sagši Jónas aš lokum, aš ef ekki bregšur snarlega til hins betra, žį verši jśnķ undir mešallagi, hvaš hita snertir — en žaš er aušvitaš of snemmt aš spį nokkru um žetta ennžį. [Tökum fram aš enginn hafķs var viš strendur Ķslands įriš 1974].  

En eftir 20. hlżnaši rękilega og gerši skammvinna hitabylgju meš óvenjulegum hita vķša noršanlands. Sunnudaginn 23. jśnķ męldist hįmarkshiti 29,4 stig į Akureyri, žaš nęsthęsta sem nokkru sinni hefur męlst žar. Heyrst hefur aš žetta sé óešlilega hįtt, umbśnašur męliskżlis hafi ekki veriš meš fulllöglegum hętti viš Lögreglustöšina į žessum įrum. Męlingin hefur žó ekki veriš afskrifuš, enda varš afskaplega hlżtt į fleiri stöšvum, fór ķ 25 stig eša meira į allmörgum stöšvum, m.a. 27,4 stig į Dratthalastöšum į Héraši og 27,2 į Hallormsstaš. Į Sušur- og Vesturlandi fór hiti yfir 20 stig į allmörgum stöšvum. Alvöru hitabylgja. 

Blöšin birtu fréttir af hitanum. Tķminn segir frį žann 25. jśnķ:

BH—Reykjavlk — Žaš er alveg įreišanlegt, aš ónaušsynlegar flķkur hįšu ekki mannfólkinu į žeim stöšum, žar sem heitast var um helgina. Hitinn var geysimikill um land allt og aš žvķ er Knśtur Knudsen vešurfręšingur fręddi okkur um, var nįnast engin śrkoma. Hins vegar lęddist śrsvöl žoka inn yfir landiš vestanvert į sunnudag. — Žaš er engin vafi į žvķ, aš sunnudagurinn er heitasti dagur sumarsins og gerir talsvert strik ķ reikninginn, žvķ aš jśnķmįnušur leit śt fyrir aš ętla aš verša talsvert undir mešallagi. Hitinn sló öll met į Akureyri fyrr og sišar, reyndist vera 29,4 stig — og er raunar meš žvķ allra heitasta, sem męlst hefur yfirleitt į landinu. Ašeins örfįum sinnum hefur hiti męlst yfir 30 stig. Ég fę ekki betur séš en einu dęmin fyrir ofan žetta séu frį Teigarhorni 30 stig, sama dag 30.2 stig į Kirkjubęjarklaustri, og svo 30.0 stig į Hallormsstaš 17. jślķ 1946, en žetta eru nś kannski ekki alveg įreišanlegar tölur.

Hverjar eru orsakirnar til žessa óskaplega hita? — Orsakirnar eru hęš yfir landinu og hęgvišriš, stillan og sólskiniš. Žaš er nefnilega ešlishlżtt loft yfir landinu, sem nęr allt inn į hįlendiš. Žaš er alveg jafn heitt inni į hįlendi og śti viš ströndina.

Hvašan kemur žetta heita loft? — Žetta heita loft kemur alla leiš sunnan śr Evrópu, sušaustan aš. Ég bżst ekki viš miklum breytingum, nema hvaš žaš dregur aušvitaš śr hitanum. Annars held ég vešriš verši heldur ašgeršalitiš. Ég held žokunni vestanlands létti, en žaš er annars sólskin um allt landiš, glašasólskin strax austan viš fjall.

Og Morgunblašiš sömuleišis, 25. jśnķ:

Gķfurlegur hiti var į Austfjöršum į laugardag [22.jśnķ] og sunnudag og reyndar žurftu Austfiršingar ekki aš kvarta undan vešrinu ķ gęr [mįnudag], žvķ žį var hitinn vķšast 16—18 grįšur. Ķ Neskaupstaš męldist hitinn į laugardaginn mest 24 grįšur, en į sunnudaginn komst hann ķ 30 grįšur um mišjan dag. Į mešan hitinn var mestur reyndist hitinn į móti sólu vera 50 grįšur. Sögšu Noršfiršingar ķ gęr, aš žeir vęru enn dasašir eftir žennan mikla hita og nś fyndist flestum kalt, hitinn ekki nema 16 grįšur.

Žó ekki nęši hitinn neitt svipušum hęšum žaš sem lifši sumars var vešur įfram gott. Fréttir bįrust af góšvišri. Tķminn greinir frį (óvęntum?) tķšarfarstengdum bilunum į hitaveitu ķ Reykjavķk ķ pistli 10.jślķ:

SJ-Reykjavik Óvenjumikiš hefur veriš um bilanir ķ heimęšum hitaveitu ķ Reykjavķk aš undanförnu. Orsök žessa er žótt einkennilegt kynni aš viršast góša vešriš, og hitinn, sem veriš hefur sķšustu vikur. Bilanirnar eru tķšastar i elstu lögnunum i borginni og žar sem
bilaš hefur įšur. Fólk skrśfar lķtiš frį hitaveitu ķ hśsum sinum nśna, og margir hafa ekki hleypt į heitu vatni vikum saman. Viš žetta kólnar vatniš ķ heimęšunum og žęr dragast saman og hęttir žį til aš springa. Einnig eykur žaš į bilanahęttu aš žrżstingur er meš meira móti ķ lögnunum žegar svo litiš er skrśfaš frį ķ hśsunum. Jóhannes Zoega hitaveitustjóri, sagši okkur, aš bilanir af žessu tagi vęri sumarfyrirbrigši, en nś vęru žęr meš meira móti, enda hefši veriš hér óvenju langur góšvišriskafli. Lķtiš sagši hann um aš vatn flyti um götur og lóšir af žessum völdum enda vęri lokaš fyrir vatniš žegar og uppvist vęri um slķkt. Bilanirnar eru um alla borgina, en žó eru žęr algengastar, žar sem lagnir eru elstar eins og įšur sagši. Višgeršamenn hitaveitunnar eru önnum kafnir viš višgeršir, en žessar bilanir koma į versta tķma nś, žar sem margir eru ķ sumarleyfi.

Ķ frétt ķ Tķmanum žann 25. jślķ kemur glögglega fram aš hlżindakröfuharka borgarbśa var varla hin sama og nś į dögum:

HP—Reykjavik. — Um kl. 15 ķ gęr var mjög gott vešur i borginni, vestan 2 vindstig, léttskżjaš, skyggni įgętt og hiti var um 11 stig auk žess sem loftvog stóš ķ 1006 millibörum. Sprangaši fólk um fįklętt og naut blķšunnar og Jesśfólk bošaši vegfarendum
eilķfa sęlu į göngugötunni ķ Austurstręti, meš gķtarspili og söng.

Žjóšhįtķš var haldin į Žingvöllum žann 27. og 28. jślķ ķ einmunablķšu žar. Ķ Borgarfirši žótti ritstjóra heldur napurt ķ noršaustanbelgingi - en góšum žurrki. 

Heyskapur gekk almennt vel, en talsvert bar į kali ķ tśnum. Kom žaš nokkuš į óvart eftir sérlega mildan sķšari hluta vetrar og methlżtt vor. En ekki mį gleyma žvķ aš fįdęma kuldar voru fyrir įramót. 

Tķminn segir frį žann 30.jślķ:

BH-Reykjavik. — Kalskemmdir ķ tśnum hér ķ Įrnessżslu eru mun alvarlegri en bśist hafši veriš viš, sagši Garšar Vigfśsson i Hśsatóftum, fréttaritari Tķmans, er blašiš hafši samband viš hann i gęr. Žaš mį heita, aš kališ nįi yfir allar sveitir sżslunnar, mismunandi mikiš aš vķsu, sum tśn hafa sloppiš betur en önnur, en óviša hafa tśn sloppiš meš öllu. — Eftir aš batinn kom ķ vor hefur hann veriš samfelldur, og hefur žaš eflaust oršiš til žess, aš įstandiš er ekki verra en žaš er. En žaš er višast hvar, sem menn hafa bešiš meš aš slį allt fram į žennan dag ķ voninni um meira gras. Žeir, sem slógu fyrst, hafa ekki fengiš nema hįlft magn į viš žaš, sem žeir hafa fengiš įšur. Annars mį segja, aš heyskapurinn gangi vel, og heyin eru góš svona yfirleitt, og sprettutķš hefur veriš žaš góš upp į siškastiš, aš žaš mį gera sér vonir um, aš żmsir žeir, sem slógu fyrstir, geti slegiš aftur. En hitt er augljóst, aš margir verša heylitlir, sem ekki įttu žvķ meiri fyrningar.

Og enn segir Tķminn 1.įgśst:

OÓ-Reykjavik. Tķš hefur veriš einmuna góš ķ vor og žaš sem af er sumars, og heyskapur vķšast hvar gengiš vel. Žó er žaš ekki einhlķtt, žvķ žurrkar hafa dregiš śr sprettu og talsveršar skemmdir komiš fram ķ tśnum. Tķminn hafši I gęr tal af Žorvarši Jślķussyni, bónda į Söndum ķ Mišfirši, og sagši hann, aš žar um slóšir hefši sprettan veriš heldur lķtil, sérstaklega žar sem tśn voru beitt ķ vor og seint var boriš į. óvenjulega langvinnir žurrkar hafa veriš og dregiš mjög śr sprettu. Hefur lķtil vęta veriš frį og meš marsmįnuši. Annars stašar er sprettan góš, eša žar sem tśnin voru frišuš og snemma var boriš į. Margir eru langt komnir meš slįtt, en yfir žaš heila hefur heyskapur veriš meš minna móti. Vķša um land eru tśn kalin, og er žaš óvenjulegt ķ slķku įrferši sem nś, er snemma voraši og tķš var stöšug. En įstęšan er sś, aš gķfurlegar frosthörkur ķ nóvember og desember fóru illa meš tśnin. Žį mį segja, aš klakahella hafi legiš yfir öllu, og nęgir ekki žótt voriš sé gott, žegar jörš er ein glęra um mišjan vetur. Menn eru yfirleitt sammįla um, aš žeir muni ekki eftir öšru eins sumri sķšan 1939, en žį fór saman mikil sól og hęfilegt regn, en nś er miklu žurrara. Į sunnanveršu Snęfellsnesi ber mikiš į kali ķ tśnum, og į sumum bęjum eru žau illa farin af žeim sökum. Ķ Kolbeinsstašahreppi er mikil melarękt og brįst hśn ķ įr aš miklu leyti. Žeir sem snemma bįru į, nį sęmilegum heyjum, ašrir litlum sem engum. Į Noršausturlandi er sums stašar svipaša sögu aš segja, žar hafa žurrkar tafiš sprettu og kal ķ tśnum, og heyfengur ekki eins góšur og ętla mętti eftir vešurblķšu undangenginna vikna.

Enn eru blķšufréttir ķ Tķmanum žann 8. įgśst:

HHJ—Rvik — Undanfarnar vikur hefur sólfar veriš meira hérlendis en viš eigum aš venjast, žótt nś hafi oršiš vešrabrigši sunnanlands og lķklegt, aš votvišri rķki nęstu dęgur hér syšra. Noršanlands er hins vegar sólskin og hlżvišri. — Jį, žaš hafa oršiš nokkur umskipti hér sunnanlands, sagši Jónas Jakobsson, žegar Tķminn hafši tal af honum. Lķklega veršur sušaustanįtt nęstu daga, en noršanlands er sólskin og blķša. Hitinn į Grķmsstöšum į Fjöllum er t.d. 17 stig, og į Akureyri er 16 stiga hiti. Orsök blķšunnar aš undanförnu er sś, sagši Jónas, aš vestanvindabeltiš svonefnda, sem aš jafnaši er į milli fertugustu og sextugustu breiddargrįšu, hefur aš undanförnu legiš öllu sunnar en vant er. Hvaš žvķ veldur er hins vegar vandskżršara. Rigningasumrum hér hjį okkur veldur Azoreyjahęšin svonefnda, sem tķšast liggur frį Azoreyjum noršaustur um Bretlandseyjar. Einstöku sinnum hafa komiš sólrķkari jślķmįnušir hér en sį sem nś er nżlišinn, en žį hefur oftast veriš svalara, sagši Jónas aš lokum.

Jś, einhverjar įhyggjur höfšu menn af framtķšinni og įrinu 2050 (sem nś er nęrri 50 įrum nęr okkur en žį). Menn deila vķst um žaš nś hvort rétt hafi veriš spįš. Tķminn segir frį žann 8. įgśst:

Ef viš eigum aš foršast aumkunarverš endalok alls, sem okkur žykir nś hvaš mest um vert, ķ kringum įriš 2050, veršur aš stöšva blessašan og marglofašan hagvöxtinn nś žegar. Žaš er mikilvęgasta įlyktunin ķ einni af umdeildustu dómsdagsbókinni, Takmörk ženslunnar, sem hópur vķsindamanna og išnašarforsprakka gaf śt įriš 1972. Meš ašstoš tölvu hefur veriš kannaš, aš hverju fer, ef nśverandi žensla heldur įfram fram til įrsins 2100. Nišurstašan er žessi: Aš lišnum fyrstu įratugum tuttugustu og fyrstu aldarinnar, mun framleišsla į matvöru og išnašarvarningi į hvern mann dragast stórlega saman, žvķ aš žį verša hrįefni og orka ę dżrari. Žetta veldur žvķ, aš dįnartala eykst til mikilla muna, og fólksfjöldinn ķ heiminum fer minnkandi eftir mišja tuttugustu og fyrstu öldina. Žaš er žó ljós fjöšur į žessum vęng, aš um įriš 2040 fer sjįlfkrafa aš draga śr mengun. Žaš kemur žó ekki til af góšu: Orsökin er samdrįttur framleišslunnar. Til žess aš spįdómar af žessu tagi yršu ekki of einhliša, var tölvan notuš til annarra śtreikninga, žar sem meira var tekiš meš af žvķ, sem gat gert nišurstöšurnar ofurlitiš bjartari. Žar var mešal annars gert rįš fyrir ótakmarkašri orku — til dęmis kjarnorku og sólarorku, — barįttu gegn mengun frį og meš įrinu 1975, žannig aš mengunarvaldar dręgjust saman um fjóršung, og takmörkun į mannfjölgun. En eigi aš sišur var dómur tölvunnar óglęsilegur. Ragnarökunum var ašeins tališ skotiš į frest fram undir 2100.

Seint ķ įgśst mįtti heita aš sumrinu vęri lokiš, aš vķsu voru fyrstu dagar september góšir og ķ stķl sumarsins. Kalt var um land allt. Žann 27. var hiti ķ Reykjavķk var ašeins 4,6 stig kl.12 og er žaš lęgsti įgśsthiti ķ Reykjavķk į žeim tķma sólarhrings frį aš minnsta kosti 1949. Tķminn birti žann 27. įgśst fréttir af leišinlegu hreti (viš styttum pistilinn lķtillega):

BH-Reykjavik. Vešurofsi af noršri gekk yfir landiš um helgina [24. til 25. įgśst] meš śrkomu og hvassvišri, og olli vatnsflaumurinn skrišuföllum og vegaskemmdum į landinu austanveršu. Į hįlendi snjóaši, og tepptust vegir vķša, og enda žótt višast hvar hefši tekist aš opna žį ķ gęr, var žvķ verki enn ekki lokiš, er blašiš hafši samband viš Vegagerš rķkisins ķ gęrdag. Skrišur féllu į Austfjöršum og ollu skemmdum į vegum. — Žaš var sķšari hluta laugardagsins og į sunnudag, sem vonskuvešur af noršri geisaši um verulegan hluta landsins, sagši Pįll Bergžórsson vešurfręšingur, žegar blašiš hafši samband viš hann i gęr. Žetta byrjaši meš śrhellisrigningu, og hefur hśn óviša męlst meiri, sérstaklega fyrir austan og noršaustan. ... Ķ kjölfar rigningarinnar tók aš hvessa, fyrst af noršaustri en sķšan af noršri, og mįtti heita noršanhvassvišri um allt land, žetta 9-11 vindstig. Slydda į hįlendi. og į Hólsfjöllum snjóaši, var komiš 5-10 sm snjólag į sunnudagskvöld og hiti viš frostmark. Hérna sunnanlands var śrkoman mikil, talsvert hvasst og komst upp ķ 9 vindstig hérna ķ Reykjavik. Į skipi hérna vestur af Reykjanesinu męldust 10 vindstig og į Stórhöfša reyndust žau 11, og žaš er mikiš ķ noršanįttinni. Į sunnudagskvöldiš fór vešriš aš ganga nišur. Žį voru 9 vindstig i Grķmsey, en voru komin nišur ķ 7 um hįdegisbiliš ķ gęr. Žannig fórust Pįli Bergžórssyni, vešurfręšingi, orš, um vešriš yfir helgina.

Starfsmenn Vegageršarinnar hafa veriš önnum kafnir eftir óvešriš austanlands og noršan um helgina, sagši Hjörleifur Ólafsson hjį Vegagerš rķkisins, er blašiš hafši samband viš hann ķ gęr. Vegaskemmdirnar af völdum vešurofsans uršu ašallega į Austurlandi, og skal nś getiš žess helsta: Noršfjaršarvegur fór i sundur rétt viš kaupstašinn, en var oršinn fęr į sunnudag. Vegurinn milli Eskifjaršar og Reyšarfjaršar lokašist um tķma. Miklar skrišur féllu į Hólmahįlsi, į móti Eskifirši — lķklega į rśmlega hundraš metra kafla — en sį vegur var oršinn fęr ķ gęr. Fįskrśšsfjaršarmegin gekk mikiš į ķ Vattarnesskrišum, žar féllu miklar skrišur og skörš komu i veginn, svo aš hann lokašist gjörsamlega, en bśist var viš žvķ į sunnudagskvöldiš, aš hann yrši aš minnsta kosti jeppafęr į mįnudag. Žį féllu skrišur į veginn utan viš Bśšareyri. Einnig skemmdist vegurinn ķ Kambanesskrišum en žar tókst fljótlega aš lagfęra hann. Į Berufjaršarströnd hjį Fossgerši hafši veriš lagšur nżr vegarspotti til brįšabirgša, en hann er ekki lengur til, og veršur aš notast viš gamla veginn žar.

Um skemmdir sunnar į Austfjöršum er naumast aš ręša. Į Héraši lokašist vegurinn efst ķ Fagradal um tķma. Žetta er nś helst aš segja um vegaskemmdir af völdum skrišufalla og śrkomu, en žess ber aš geta, aš um landiš noršan- og noršaustanvert lokušust fjallvegir um tķma vegna snjóa. Byrjaš var aš ryšja Vopnafjaršarveg į sunnudag, en žar skóf og var haldiš įfram aš ryšja hann i gęr. Hįlka er į Austurlandsveginum, en ekki um ófęrš į honum aš ręša. Axarfjaršarheiši er žungfęr, og leišin frį Grķmsstöšum nišur ķ Axarfjöršinn illfęr. Nįmaskaršiš var ófęrt ķ gęrmorgun og var veghefill sendur ķ žaš I dag. Mżvatnsvegurinn, sem venjulegast gengur undir nafninu Kķsilvegur, lokašist meš öllu, og var veriš aš ryšja hann ķ gęr. Fljótsheiši, Vašlaheiši og Lįgheiši eru ófęrar, og ekki bśist viš žvķ aš žęr verši ruddar fyrr en ķ dag — žrišjudag, eša jafnvel nęstu daga. A Öxnadalsheiši er hįlka, sömuleišis er mikil hįlka į Breišadalsheiši, en hśn lokašist ekki. Ekki hafa oršiš tafir į Žorskafjaršarheiši. Žį er aš geta žess, sagši Hjörleifur Ólafsson okkur aš lokum, aš Uxahryggjaleiš varš ófęr į sunnudaginn vegna sandfoks. Žetta gerist stundum ķ noršanįttinni, žótt ekki blįsi eins og nś um helgina.

Žį höfšum viš samband viš fréttaritara blašsins į Seyšisfirši, Ingimund Hjįlmarsson, og sagšist honum svo frį: — Žetta var óskaplegt śrfelli hérna fyrir austan um helgina, og muna menn ekki annaš eins. Snemma į sunnudagsmorgun féll skriša yfir Bśšareyrina, eftir Bśšarį, žar sem hśn rennur milli hśsanna nśmer 8 og 10 viš Hafnargötu. Bar skrišan mikinn aur og stórgrżti meš sér og stķflaši lękinn, svo aš vegurinn varš ófęr. Myndašist mikiš vatn viš žetta og flęddi upp aš nżju sķmstöšinni, en žar var nżbśiš aš rękta allt upp, fluttar žökur ofan af Fljótsdalshéraši, — žaš losnaši vist allt. Žaš var talsvert verk aš ryšja til svo aš Bśšarįin félli aftur leiš sķna til sjįvar. Žį féll stór skriša śti viš svokallaša Strönd hjį söltunarstöšinni Žór. Lokaši hśn veginum, og er žaš verulega bagalegt, žvķ aš nś kemst enginn śt į nżja flugvöllinn, fyrr en vegurinn hefur veriš ruddur.

Žann 28. įgśst birtist įgętt vištal ķ Tķmanum viš Jónas Jakobsson vešurfręšing. Viš styttum žaš nokkuš hér:

Nś er senn į enda eitt fegursta sumar, sem menn muna į Sušurlandi. Samt höfum viš heyrt, aš į męlikvarša Vešurstofunnar sé žetta ekki neitt sérstakt. Hvaš veldur žvķ? Koma slķk sumur ekki fram į vešurskżrslum sem einstök afbrigši? — Žetta er hlutur, sem žarf aš athuga vel, žegar metiš er hvaš sé gott vešur. Žaš er tališ gott sumar fyrir atvinnuvegina og almenning, žegar lķtil śrkoma er, en žó veršur hśn aš vera nęgjanleg til žess aš gróšurinn dafni ešlilega, og žaš žarf aš vera nokkurt sólskin. Yfirleitt teljum viš, aš žegar žessir tveir žęttir eru komnir i mešallag, žį žurfi aš vera kyrrt i lofti, en ekki vindasamt. Žaš er einmitt žetta, sem hefur veriš i sumar, aš litiš hefur veriš um hvassvišri, vindur hefur oftast veriš hęgur, og er žaš žvķ aš žakka, aš lęgšir hafa sneitt hjį landinu, hafa yfirleitt fariš sunnar en venjulegt er, og žęr hafa oftast veriš grunnar. Žaš eru žessar stillur, sem hafa einkum gert sumariš gott ķ augum almennings. Vešurspįrnar eru hugsašar meš žarfir atvinnuveganna fyrst og fremst fyrir augum, žótt aušvitaš komi žęr öllum aš daginn gamlan mann, sem sagši mér, aš sumrin 1929 og 1939 hefšu veriš svona góš, svo žaš veršur aš leita langt aftur til žess aš finna samjöfnuš. Hann var aš vķsu Akureyringur, svo hann hefur ef til vill ekki veriš sunnanlands žessi įr, og hann sagši mér einnig, aš sumariš 1914 hefši męlst 30 stiga hiti į Akureyri žrjį daga i röš og hefši hitinn žį jafnvel komist upp i 36 stig. Hvort žęr męlingar hafa veriš samkvęmt žeim reglum, sem vešurfręšin setur, skal ég ekki segja.

Nś hafa vešurfręšingar į Ķslandi fengiš afnot af gervihnöttum. Vešurskipum hefur fękkaš į sama tķma, og meira veršur aš treysta į tilfallandi skipaumferš į N-Atlantshafi til aš safna upplżsingum. Hvernig hefur žessi breyting komiš fram i vešurspįnum? — Ég tel, aš žegar umhleypingasamt er, žį hljóti žaš aš hafa įhrif į vešurspįrnar, aš į stóru svęši į hafsvęšinu fyrir vestan okkur eru ekki lengur neinar fastar vešurathugunarstöšvar. Fyrir um žaš bil fimm įrum voru žarna fjögur vešurskip. Į hafinu milli Ķslands og Gręnlands var vešurskipiš Alfa, milli Sušur-Gręnlands og Labrador var vešurskipiš Bravó, žrišja skipiš var svo alllangt sušur i Atlantshafi, og žaš fjórša var alllangt austur af Nżfundnalandi. Skipin į austanveršu Atlantshafi, Indķa og Jślķa, eru hins vegar ennžį į sķnum staš. Žau gera aš vķsu mikiš gagn, en koma hins vegar ekki i staš žeirra skipa, sem horfin eru. Myndirnar frį vešurhnöttunum fylla mikiš inn i žęr myndir, sem viš gerum okkur um vešriš umhverfis landiš. Ef viš fįum myndir af hafsvęšunum fyrir vestan okkur į ęskilegum tķma žį geta žęr hjįlpaš okkur mikiš viš spįrnar. Myndirnar eru teknar tvisvar į sólarhring. Viš sjįum hins vegar ekki į myndunum, hve hvasst er, né heldur hve djśpar lęgširnar eru. Ašstaša vešurstofunnar og vešurfręšinga er žvķ verri nś en hśn var, mešan vešurskipunum var haldiš śti. Žó veršur aš geta žess, aš skipaumferš kemur oft til mikillar hjįlpar viš vešurathuganir į žessum slóšum. Žaš eru einkum ķslensku millilandaskipin, sem žarna eru į ferš, en aušvitaš lķša oft dagar, žegar engin skip eru į žessum slóšum. Ennfremur fįum viš skeyti frį dönskum  Gręnlandsförum og togurum, en hinir sķšasttöldu eru žó oftast of nęrri landi. 

Nś tóku menn eftir žvķ, vegna žjóšhįtķšarinnar, aš žaš tókst aš spį mjög nįkvęmlega um vešriš į žjóšhįtķšardaginn, og žaš nokkrum dögum įšur. Hvaš olli žvķ? — Voru geršar einhverjar sérstakar rįšstafanir? — Žaš mį segja, aš žetta hafi veriš sérstök heppni. Žaš var stašvišrakafli um žetta leyti. Žaš sem gert var, og reyndist lķka rétt, var aš spį svipušu vešri „nęstu daga", žvķ ekkert var sjįanlegt, sem benti til skyndilegra breytinga į hęšum og lęgšum umhverfis landiš. Fariš var einvöršungu eftir žeim upplżsingum, sem fyrir lįgu į vešurstofunni, og ekkert sérstakt var gert eša unnt aš gera til žess aš sjį lengra fram i tķmann en endranęr. Vķsindastörf ķ vešurfręši — Žaš hefur komiš fram, aš  Alžjóšavešurfręšistofnunin er ašili aš umfangsmiklum vķsindarannsóknum į Noršurķshafinu, hafinu noršur af Ķsandi og austur meš Gręnlandi. Įlitiš er, aš žekking į ķshafinu aukist mikiš į nęstu įrum. Mun žetta hafa įhrif į vešurspįr į Ķslandi? — Ég get aušvitaš ekki sagt fyrir um žaš, sem kemur śt śr žessum rannsóknum, en allt vķsindastarf ķ vešurfręši skilar sér meš einhverjum hętti ķ hagnżtri vešurfręši. hitastig i hafinu umhverfis okkur hefur mikil įhrif, og ég held, aš reglubundnir leišangrar hafrannsóknaskipa frį Ķsandi hafa žegar gert mikiš gagn til žess aš sżna samhengiš milli sjįvarhita og vešurfars į Ķslandi. Višbótarrannsóknir eru vel žegnar. Vešurstofan vinnur alltaf aš vķsindastarfi, skrįningu og śrvinnslu gagna um vešur į Ķslandi. Sem dęmi um žetta mį nefna, aš vešurstofan hefur undanfarin įr skrįš allar haftsfregnir og gefiš śt sérstakt rit um žį starfsemi. Einstakir menn hafa ritaš merkilegar ritgeršir ķ tķmarit okkar [Vešriš], og svona mętti lengi telja.

Nś hefur veriš gott sumar, og žį lķklega „gott“ aš vera vešurfręšingur. Hvernig er žaš ķ rysjóttri tķš? Er ykkur žį kennt um vonda vešriš? — Viš erum nś lķtiš skammašir. Žó kemur žaš fyrir, aš óįnęgšir „neytendur“ lįta okkur fį orš ķ eyra. Sķšan sjónvarpiš kom, hefur skilningur manna į vešurfręši aukist til muna um allt land. Sjónvarpiš gefur einnig meiri möguleika en t.d. vešurfregnir gera ķ śtvarpi. Ķ vešurfregnum og vešurspįm ķ śtvarpi veršur žetta aš koma hreint og klįrt, en ķ sjónvarpinu gegnir öšru mįli. Oft er žaš svo, aš fleiri en einn möguleiki er hugsanlegur um žróun vešurfarsins, og žį getur vešurfręšingurinn ekki einasta spįš vešri morgundagsins, hann getur einnig skżrt frį žvķ, hvaš annaš kunni aš vera hugsanlegt, en žaš er einmitt žetta, sem kemur fram i spįnni. Möguleikarnir eru žvķ meiri. Śtvarpsspįin gerir hinsvegar rįš fyrir ašeins einum möguleika. Įhugi almennings į vešurfręši hefur lķka aukist, og menn hafa meiri skilning į žeim vinnubrögšum, sem notuš eru til žess aš segja fyrir um vešur, og žetta gefur aukna möguleika til žess aš koma upplżsingum og spįm til almennings, misgóšum aš vķsu. — Nś standa sumarleyfin yfir. Er ekki rįšlegt aš taka sumarleyfiš um leiš og vešurfręšingarnir, upp į aš fį gott vešur? — Nei, blessašur vertu. Žeir eru illvišrakrįkur hinar mestu. Žaš er sagt, aš ef žrķr vešurfręšingar komi saman, žį geri snarvitlaust vešur, sagši Jónas Jakobsson aš lokum. J

Rétt fyrir mišjan september rigndi mikiš austanlands og uršu vegir illa śti. Tķminn segir frį žann 14.:

HJ-Reykjavik Mikil śrhellisrigning hefur gengiš yfir Austfiršina, og hefur žaš haft ķ för meš sér heldur leišinlegar afleišingar fyrir vegakerfi žeirra Austfiršinga. Aš sögn Arnkels Einarssonar, vegaeftirlitsmanns hjį Vegagerš rķkisins, lokašist Sušurfjaršarvegur ķ Kambanesskrišum, milli Stöšvarfjaršar og Breišdalsvikur, ķ gęrmorgun. óvist er, hvenęr sį vegur veršur į nż fęr bķlum. Auk žess lokašist Austurlandsvegur ķ Berufirši, milli  Teigarhorns og Framness. Žar gróf frį ręsi, en vonir standa til, aš žvķ megi koma ķ lag mjög fljótlega.

Žann 26. september og nęstu daga į eftir gerši allmikiš noršanillvišri. Fjölmargar plötur fuku af rašhśsi ķ Mosfellssveit (nś Mosfellsbę). Tķminn segir 1. október af hrakningum eftirleitarmanna į Sušur- og Austurlandi og einnig lķnutjóni eystra:

BH — Eftirleitarmenn śr Biskupstungum hrepptu hiš versta vedur į afréttum um helgina og varš aš hjįlpa tveim žeirra til byggša, var annar fótbrotinn, en hinn hafši fengiš sand ķ augun. Slķkt aftakavešur var į Biskupstungnaafréttum, aš blęddi śr augum hunda og hesta, og aš žvķ er heimildarmenn okkar eystra sögšu okkur ķ gęr, er engu lķkara en tveggja įra sandgręšslustarf inni į afrétt sé meš öllu ónżtt. Um fjįrheimtur var lķtiš vitaš ķ gęr. Žegar viš ręddum viš fréttaritara okkar, Garšar i Aratungu, voru žeir komnir til byggša, Gušjón į Tjörn og Žórarinn ķ Fellskoti. Var Gušjón fótbrotinn. Hafši hestinn hrakiš undir honum, svo aš hann lenti į steini, meš įšurnefndum afleišingum. Žórarinn hafši hins vegar fengiš sand ķ augun svo illyrmislega, aš hann treysti sér alls ekki til aš halda įfram. Žaš er nś kannski ekki hęgt aš segja, aš žaš hafi veriš hrakningar į okkur, en vont var vešriš, sagši Žórarinn, žegar blašiš ręddi viš hann. Mikinn moldbyl fengum viš žarna einn daginn. Menn og hestar voru illa leiknir. Žaš var lķka ansi vont, sem ég fékk ķ augun, svo aš ég varš aš hętta leitinni. — Viš vorum aš tala um sandgręšsluna, viš Garšar. Hvaš sżndist žér um hana? — Žaš er nįttśrlega ekki gott aš segja, hvernig žetta er fariš, en žaš fżkur aušvitaš gķfurlega upp, žegar svona žurrt er. — Helduršu, aš žaš hafi hrakist eitthvaš fé? — Viš vorum nś litiš bśnir aš sjį af fé, og nįttśrlega ekkert žennan dag, af žvķ aš žaš var engin leiš aš sjį žaš, en ég veit um fjórar kindur, sem bśiš er aš finna žarna. Svo veit mašur ekkert um hitt — Nś ert žś vanur gangnamašur, Žórarinn. Hefur žś lent ķ einhverju svipušu įšur? — Nei, ekki svona. ekkert svipaš žessu.

Gsal-Gé Bé — Rvik — Ķ sķšustu viku brotnušu raflķnustaurar į Austfjöršum, bęši į Gagnheišarlinu og Fjaršarheišarlķnu. Enn fremur brann yfir spennir į Eišum. Af žessum sökum varš rafmagnslaust į Śthéraši, og hefur veriš erfišleikum hįš aš halda slįtrun gangandi į Fossvöllum. Aš sögn Jóns Kristjįnssonar, fréttaritara Tķmans į Egilsstöšum, er nś bśiš aš tengja dķselvél ķ Lagarfljótsvirkjun inn į raflķnukerfiš, og žvķ hefur įstandiš batnaš talsvert sķšan — Hér hafa veriš stórrigningar og mjög śrkomusamt alla sķšastlišna viku, og slydda og snjókoma til fjalla. Staurarnir į Gagnheiši og Fjaršarheiši brotnušu vegna ķsingar. Ķsing leggst į lķnurnar, sem liggja žvert į vindįttina, og staurarnir brotna undan žunganum. Sagši Jón, aš snjór umlykti žorpiš, svo aš segja į allar hlišar, og aš ašeins į lįglendinu viš Lagarfljót vęri auš jörš. Aš sögn Jóns var vešriš mjög gott ķ gęr, og eins į sunnudaginn. — Žaš mį segja, aš žetta sé blķšuvešur, og hér hefur breytt um įtt. Į sunnudaginn var hér milt haustvešur, eins og mašur kannast best viš žaš, og sömu sögu er raunar aš segja um vešriš hérna ķ dag (mįnudag). Sagši Jón, aš undanfarnar vikur hefši veriš mjög śrkomusamt og „illskuvešur yfirleitt“ eins og hann oršaši žaš sjįlfur. — Allt haustiš hefur veriš óvenjuslęmt, og žaš eru dęmi žess, aš menn eigi hey śti ennžį, sem žeir höfšu ekki nįš inn fyrir mišjan įgśstmįnuš. Gangnamennirnir sjö, sem tepptir voru ķ nokkra sólarhringa ķ Lošmundarfirši, meš į annaš žśsund fjįr, fóru ķ gęr yfir Fjaršarheiši, sem žį var sęmilega fęr. Aušvelt var aš reka féš yfir, en eitthvaš var flutt į bķlum. Fjįrskašar hafa oršiš į Efri-Jökuldal og ķ Hrafnkelsdal, en ekki er enn fullkannaš, hve miklir žeir eru. Eitthvaš af kindum fór ķ Vķšidalsį. Vešriš hefur veriš meš afbrigšum leišinlegt, fyrir austan, geysilega mikil snjókoma og hvasst til fjalla. Gangnamenn voru nżfarnir til smölunar, žegar vešriš skall į fyrir helgi, og uršu žeir aš snśa frį viš svo bśiš og skilja žaš fé eftir, sem bśiš var aš smala. Bśist er viš aš fjįrskašarnir séu miklir, en eins og įšur segir er ekki mögulegt enn aš segja um, hve miklir žeir hafa veriš.

Tķminn segir fréttir af vešurblķšu nyršra žann 16. október:

BH—Reykjavik — Žaš er „Indian summer“ į Akureyri žessa dagana. Žar var 16 stiga hiti ķ fyrradag [13.október], og 14 stiga hiti ķ gęr og logn og blķša. Menn nyršra notfęra sér aš sjįlfsögšu blķšuna, og mįtti sjį ęriš marga dytta aš hśseignum sinum į sunnudaginn og mįla ķ blķšunni. Žetta er eins og besta vorblķša, sögšu menn, allt ķ fullum gangi og menn fullir bjartsżni.

Mikil illvišrasyrpa gekk yfir landiš 23. til 27. október. Žar fóru tvęr mjög djśpar og krappar lęgšir. Tjón varš einkum samfara fyrri lęgšinni.

w-1974-kort-e

Lęgšin kom į miklum hraša langt sušvestan śr hafi, dżpkaši ört og fór til noršausturs skammt śti af Vestfjöršum. Ķ sunnanįttinni rigndi feikn um landiš sunnanvert, en sķšan olli vestanstormurinn foktjóni, mestu į Austurlandi. 

Tķminn segir frį žann 24.:

FB-Reykjavķk. Mjög mikil śrkoma og vegaskemmdir uršu į Mišsušurlandi og ķ Borgarfiršinum ķ gęr. Mest męldist śrkoman ķ Vķk ķ Mżrdal, 96,4 mm, og vegir skemmdust einna mest ķ Mżrdalnum. Žar var ķ gęr ašeins fęrt stórum framdrifsbilum. Einnig höfšu oršiš miklar vegaskemmdir. Ķ Borgarfirši, og ekki voru öll kurl komin žar til grafar, er blašiš hafši samband viš Vegagerš rķkisins ķ gęr. — Geysimikiš vatnsvešur var į Sušurlandi ašfaranótt mišvikudagsins. Žess var reyndar ef til vill aš vęnta, vegna žess aš žetta loft, sem hér sótti aš okkur śr sušri, er komiš af svęši, sem liggur um žaš bil 3000 km sunnar heldur en Ķsland, hafsvęšiš sušaustan viš Bermśdaeyjar, sagši Jónas Jakobsson vešurfręšingur i vištali viš Tķmann. Af vešurskeytastöšvum, sem senda okkur daglega skeyti, var mest śrkoman į Mżrum ķ Įlftaveri, 65 mm. Žetta žótti hins vegar svo mikill višburšur, aš vešurathugunarstöšin ķ Vķk ķ Mżrdal, sem ekki sendir okkur daglega skeyti, heldur mįnašarskżrslur, sendi skeyti um śrkomuna, enda męldist hśn 96,4 mm į 15 tķmum, frį kl. 18 til 9, og žó byrjaši ekki aš rigna fyrr en klukkan 18:30. Žetta er geysimikil śrkoma. — Žrišja stöšin žarna frį aš magni til, sem viš fįum skeyti frį, var Hella į Rangįrvöllum meš 51 mm. Vķša var śrkoman milli 40-50 mm. Mest viršist hafa rignt į Mišsušurlandi, en ķ Borgarfirši rigndi lķka mikiš. Til dęmis męldist śrkoman ķ Sķšumśla 29 millimetrar, og 31 į Gufuskįlum į Snęfellsnesi. Nś er kominn śtsynningur, sušvestlęg įtt meš skśrum (um mišjan dag ķ gęr), og ég bżst viš aš žaš verši slydduél meš morgninum (fimmtudagsmorgni).

Mjög miklar rigningar hafa oršiš hér į sunnan- og vestanveršu landinu, sagši Arnkell Einarsson hjį Vegageršinni, žegar viš spuršumst fyrir um įstand veganna. — Af žvķ hafa oršiš allmiklar vegaskemmdir. Mešal annars rofnaši ķ morgun Sušurlandsvegur skammt frį Skeišflöt ķ Mżrdal, og er žar nś alveg ófęrt ķ svipinn, nema hvaš stórir framdrifsbķlar hafa komist žar fram hjį. Žar veršur nś hafin višgerš strax og vatniš sjatnar, og žaš ętti ekki aš taka mjög langan tķma. Töluvert miklir vatnavextir hafa veriš ķ Įrnessżslu, og žar hefur nokkuš viša runniš yfir vegi, en hvergi oršiš ófęrt. Verst hafa vegir oršiš śti ķ Borgarfiršinum. Borgarfjaršarbraut rofnaši til dęmis alveg viš Geitaberg ķ Svķnadal. Žar flęddi Žverį yfir veginn, og rauf hśn hann viš brśna hjį Geitabergi. Vesturlandsvegur rofnaši viš Bjarnardalsįrbrżrnar, fyrir nešan Dalsmynni ķ Noršurįrdal. Žar er nś um 10 metra breitt skarš ķ veginum, og mjög mikill vöxtur er žar ķ įnni. Ekki veršur hęgt aš eiga viš višgeršir į veginum žar fyrr en vatniš sjatnar. Viša rennur yfir vegi ķ Borgarfirši, og er hętt viš aš žar eigi eftir aš verša frekari vegaskemmdir, žar sem vötn eiga ef til vill eftir aš vaxa meira, žvķ aš śrkomu er spįš įfram. Vegasambandiš til Noršurlands mun žó ekki rofna alveg, af žvķ aš hlišarvegur er um sunnanveršan Noršurįrdal, og veršur reynt aš halda honum fęrum į mešan žetta įstand varir hjį Dalsmynni. Žessi hlišarvegur var reyndar ekki nema jeppafęr ķ gęrmorgun, žar sem į hann höfšu runniš ašfaranótt mišvikudagsins aurskrišur og stórgrżti. Um hįdegiš ķ gęr var veriš aš ryšja žvķ af veginum, og vonir standa til, aš žar verši fęrt, žangaš til višgerš hefur fariš fram viš Dalsmynni. Aš öšru leyti fer įframhaldiš mjög eftir žvķ, hvernig vešriš veršur, sagši Arnljótur Einarsson, —en žó gęti fariš svo, aš enn frekari vegaskemmdir ęttu eftir aš verša, og aš žęr séu heldur ekki allar komnar ķ ljós nśna, sem oršiš hafa. Til dęmis hefur mér veriš sagt, aš Mżrarnar ķ Borgarfiršinum séu eins og hafsjór yfir aš lķta. Allt į žetta vatn aušvitaš eftir aš skila sér til sjįvar. Frį Sandgerši bįrust žęr fréttir, aš ķ höfninni hefši sokkiš 10 lesta bįtur.

ŽS-Hveragerši. Śrfelli hefur veriš alveg gķfurlegt ašfaranótt mišvikudags og į mišvikudag, og hefur slķkur vöxtur hlaupiš ķ Varmį, aš menn muna vart įlķka. Brśin, sem er į veginum upp i Gufudal, hér fyrir innan Hveragerši, gaf sig, og bilušu ein eša tvęr undirstöšur undir henni, og er hśn gjörsamlega ófęr bilum. Sennilega er žó óhętt fyrir fólk aš ganga yfir hana. Žarna hjį var hlišarvegur yfir įna, og tók hann burtu, og er žvķ gjörófęrt bilum upp i Gufudal. Skrišufall varš svo i gilbarminum austan megin, beint nišur undan Garšyrkjuskóla rķkisins. Hefur žar falliš nišur töluvert jaršvegsmagn. Varmį er eins og forašsvatnsfall nśna, žótt hśn sé venjulega ašeins sįralķtil spręna.

Og meiri illvišrafréttir daginn eftir, žann 25.október. Einkum er sagt af foki eystra:

Ķ vatnsvešrinu og śrfellinu sem gengiš hefur yfir fóru allar engjar ķ Ölfusi į kaf og var undirlendi sem hafsjór yfir aš lita allt frį Varmįrbrś nešan viš Hveragerši til sjįvar. Allt frį birtingu um morguninn og fram eftir degi voru bęndur önnum kafnir viš aš bjarga bśfénaši, sem flśiš hafši undan vatninu og leitaš upp į hóla, sem myndast hafa viš skuršgröft. Féš var margt illa haldiš af bleytu og kulda, og žvķ ekki til mikilla įtaka viš vatnsflauminn. Björgunarstarfiš var aš sjįlfsögšu slarksamt og uršu žeir, sem ekki voru rķšandi aš vaša flauminn upp undir hendur. Ķ bżtiš ķ gęrmorgun var fariš į bįti um flóšasvęšiš til žess aš bjarga žeim įm, sem ekki hafši tekist aš reka upp śr ķ fyrradag vegna hvassvišris. Fįeinar kindur fundust daušar en óttast er aš fleira fé hafi drukknaš eša króknaš, žvķ aš rįnfuglager er sums stašar į sveimi yfir flóšasvęšinu. Į nokkrum stöšum flęddi yfir vegi, en ekki varš verulegt tjón af, svo aš kunnugt sé. Ķ gęrmorgun hafši vešriš gengiš nišur og var hiš fegursta haustvešur eystra, žótt Ölfus vęri óneitanlega allkynlegt yfir aš lķta — undirlendiš allt sem spegilsléttur fjöršur aš sjį žótt vatnselgurinn sjatnaši mjög er į daginn leiš.

Ķ óvešrinu og rigningunni, sem gekk yfir landiš ašfaranótt mišvikudags og mišvikudag uršu nokkrar skemmdir į hśsum og mannvirkjum. Fréttaritarar Tķmans į Egilsstöšum og Reyšarfirši sķmušu, aš į Reyšarfirši hefšu fokiš jįrnplötur af nokkrum hśsum, en ekki valdiš skemmdum. Į Völlum, į Jašri, fauk žak af fjósi og į Krossi ķ Fellum fauk einnig žak af hlöšu. Į Egilsstöšum skemmdist uppslįttur viš nżbyggingar og jįrnplötur losnušu į žökum. Samkvęmt upplżsingum Ólafs Rśnars Gunnarssonar. Ķ Grindavķk, var žar mjög mikiš aftakavešur. Mestur var vešurofsinn milli 7 og 9 um kvöldiš, og var žį vart hęttandi į aš fara śt fyrir hśsdyr. Į žessu tķmabili uršu einnig nokkrar rafmagnstruflanir. Ljósaskilti,sem nżlega var sett upp į félagsheimilinu Festi datt nišur og gjöreyšilagšist ķ vešurofsanum. Nokkrar lausar jįrnplötur fuku og einnig fauk jįrn af žaki fiskverkunarhśssins Sęvikur. Lķtil trilla, er lį viš bryggju sökk og žegar sķšast fréttist hafši enn ekki tekist aš nį henni upp. Jón Hjįlmarsson skólastjóri aš Skógum sagši, er Tķminn hafši samband viš hann: Feiknarlegt śrkomuvešur gekk hérna meš Fjöllunum og ķ Mżrdal ķ fyrrinótt, ašfaranótt mišvikudags, svo aš sjaldan hefur veriš annaš eins. Skrišuföll uršu mörg śr fjöllum, og skemmdir į landi talsveršar. Skriša féll til dęmis uppi ķ landi skógręktarinnar fyrir ofan Hérašsskólann ķ Skógum og eyšilagši allmikiš af trjįm, nokkurra įra gömlum og vęnum. Kvaš Jón skrišuföllin ašallega hafa oršiš i austanveršum Eyjafjöllum. — Žar ber helst aš nefna skrišuföll ķ landi Skaršshlišar, Hrśtafells og svo Skóga. Uppundir tķu slķkar smįskrišur féllu śr fjöllum.

Žį er aš geta žess, aš ķ gęr snerist vešur nokkuš, sagši Jón, fyrst til sušurs og sķšan til vestlęgrar įttar og ķ gęrkvöldi var ofsahvasst um tķma, og žį tók žak af fjįrhśsum i Drangshlišardal. En žetta mun vera eina tjóniš, sem nokkuš kvešur aš af völdum roksins. Žakiš tók af ķ heilu lagi og fauk langt nišur eftir brekku, og lį žar eftir. Austan śr Vik i Mżrdal var žaš aš frétta, aš žar féllu skrišur į nokkrum stöšum śr fjallshlķšum žar nęrri og skörš komu i vegi, eins og skżrt hefur veriš frį i Tķmanum. Skrišur féllu yfir gömul tśn og rifu nišur giršingar. Ķbśšarhśsiš I Skammadal var um tķma umflotiš vatni. Žį féll skriša yfir tśniš į Giljum.

Eftir žetta mį segja aš vetur hafi veriš genginn ķ garš. Tķminn segir frį žann 29. október:

Gsal—Rvlk — Verulegar truflanir voru į rafmagni į svęši Laxįrvirkjunar ķ fyrrinótt, en sökum frosthörku og mikillar vešurhęšar skóf mjög ķ įnni, og leiddi žaš til žess, aš virkjunin missti um sjö žśsund kķlówött — Śr tęplega tuttugu og einu ķ fjórtįn. Allar kvķslar virkjunarinnar viš Mżvatn voru opnar, og aš sögn Knśts Otterstedt, fyrrverandi. rafveitustjóra, bar fyrst į žessum rafmagnstruflunum snemma kvölds, en žęr hefšu svo aukist, er į leiš.

Rętt er um vešurfarsbreytingar ķ pistli ķ Tķmanum žann 7.nóvember:

NTB -— London. Nż ķsöld getur skolliš į žį og žegar — jafnvel nślifandi kynslóšir geta oršiš vitni aš nżjum jökultķma. Žessar hrollvekjandi upplżsingar komu fram ķ heimildarmynd, sem sżnd var i breska sjónvarpinu į mišvikudag. Vešurfręšingar um allan heim hafa komist aš žeirri nišurstöšu, aš „vešur skipist skjótar i lofti" en tališ var. Hęttan į nżrri ķsöld ógnar mannkyninu į sama hįtt og hętta į kjarnorkustrķši, aš sögn fréttamanns žess, er sį um gerš heimildarmyndarinnar af hįlfu BBC. Hann hefur ennfremur sagt: — Ķsaldir hafa skipst örar į viš hlżvišrisskeiš samkvęmt nżjustu rannsóknum en vķsindamenn töldu įšur. Rannsóknirnar benda til, aš ķsöld hefši įtt aš vera komin fyrir löngu og borgir į borš viš Leningrad og Glasgow liggja undir snjó. — Margt bendir og til, aš ķsöld geti skolliš į žį og žegar, įn žess aš gera boš į undan sér. Vešurfręšingar hafa greint į milli ķsalda: Žęr, sem nś hefur veriš skżrt frį, nefnast meiri hįttar ķsaldir, en styttri kuldaskeiš kallast minni hįttar ķsaldir. Ķ mynd BBC er skżrt frį, aš kólnaš hafi verulega į nyršri helmingi jaršar sķšan 1950. Hinir örlagarķku žurrkar į stórum svęšum ķ Afrķku og Indlandsskaga geta — aš sögn fréttamanns BBC — gefiš til kynna, aš minni hįttar ķsöld sé žegar hafin. Sé sś reyndin, aukast lķkur į, aš innan skamms skelli į nż meiri hįttar ķsöld.

Eins og fram er komiš var tķš hagstęš ķ nóvember og žóttu stillur óvenjumiklar. Litlar fréttir er aš hafa af tjóni. Žó skemmdust vegir ķ vatnavöxtum žann 4. ķ Öręfum og ķ Fįskrśšsfirši og vķšar į sunnanveršum Austfjöršum. 

Tķšarfar var mjög óhagstętt ķ desember. Tķminn segir frį žann 10.:

gébé—Reykjavik — Óvešur geisaši į Noršurlandi ašfaranótt sunnudagsins og į sunnudag [8. desember], snjókoma var mjög mikil, og eru vegir vķša ófęrir. Vegir i Hśnavatnssżslum eru aš vķsu, fęrir, en um Vatnsskarš til Skagafjaršar er ašeins fęrt stórum bifreišum. Įętlaš var aš moka žar į žrišjudag. Mjög žungfęrt er milli Varmahlķšar og Saušįrkróks, en sennilega mun sś leiš hafa veriš rudd į mįnudag. Fęrt er fyrir stórar bifreišar śt I Fljót, en algjörlega ófęrt er žašan til Siglufjaršar, og bešiš er eftir aš vešriš gangi nišur, svo hęgt verši aš hefja mokstur. öxnadalsheiši. er ófęr, og ķ Eyjafirši hefur snjóaš allmikiš, T.d. er žungfęrt į milli Dalvķkur og Akureyrar, og Ólafsfjaršarmśli er algjörlega ófęr sökum snjóflóša. Vašlaheiši er einnig ófęr, en į mįnudag var veriš aš ryšja veginn frį Akureyri, til Hśsavķkur, um Dalsmynni. Į mįnudag, var vešriš aš ganga nišur i Eyjafirši.

Žann 12. segir Tķminn af rafmagnsraunum eystra: 

SJ—Reykjavik — Ķ fyrrinótt [ašfaranótt 11.] var 15 stiga frost į Egilsstöšum og Grķmsį nęr žornaši upp, svo grķpa varš til rafmagnsskömmtunar į samveitusvęšinu ķ gęr. Grķmsįrvirkjun var óvirk ķ gęr, og auk žess bilaši gastśrbķna į Eskifirši ķ fyrrakvöld, og komst ekki ķ lag fyrr en ķ gęrmorgun. Ķ gęr var veriš aš safna vatni ķ lóniš viš Grķmsįrvirkjun, og stóšu vonir til aš hęgt yrši aš hętta rafmagnsskömmtun um 4-5 leytiš sķšdegis, hafa virkjunina ķ gangi til mišnęttis, og byrja sķšan aftur aš safna vatni ķ lóniš.

Žann 15. desember birtist ķ Tķmanum allķtarlegt vištal viš Hlyn Sigtryggsson vešurstofustjóra. Er žar m.a. fjallaš um sögu vešurspįa og framtķšarhorfur ķ žeim efnum. Ķ lokin vķkur Hlynur sér fimlega undan spurningu um yfirvofandi ķsöld:

„Nś eru sem sagt allir farnir aš višurkenna, aš loftslagsbreytingar eiga sér staš, alltaf annaš kastiš, enda varla annaš hęgt. Hitt er aftur annaš mįl, hvaš veldur žeim. Tilgįtur um žaš eru mżmargar, og getur vel veriš aš fleiri en ein sé rétt. Ekkert er lķklegra en aš margar įstęšur verki žar saman į hinn flóknasta hįtt. Segja mį, aš frumdręttir aš rannsóknum į žessu hafi veriš lagšir meš męlingum į hita i sjó og sjįvarlögum og athugunum į breytingum į žeim. Enn fremur meš žvķ aš athuga beina geislun frį sólinni og žį um leiš aš rannsaka, hvort sś geislun tekur einhverjum breytingum. En žaš er skemmst frį aš segja, aš ég minnist žess ekki aš hafa heyrt neina sannfęrandi skżringu į žvķ, hvers vegna loftslagiš hefur breyst i aldanna rįs, eša hvers vegna žaš ętti eša hlyti aš breytast ķ framtķšinni. Og į mešan góšar og glöggar skżringar į žvķ eru ekki fyrir hendi, held ég aš réttast sé aš spį sem minnstu“. VS 

Um illvišriš sem olli snjóflóšunum miklu ķ Neskaupstaš, į Siglufirši og vķšar dagana 19. og 20. desember er fjallaš ķ sérstökum pistli hungurdiska og žvķ ekki getiš hér.

Illvišrin héldu įfram af fullu afli um jól og frem yfir įramót. Tķminn segir frį žann 28. desember:

HJ—Reykjavik — Aš žessu sinni voru mikil snjóajól um meginhluta landsins og sums stašar aftakavešur į köflum. Tęknin brįst gersamlega i heilum landshlutum, og žó hvergi jafnhrapallega og į Austurlandi, žar sem allt gekk śr skoršum samtķmis. Žar lokušust aš sjįlfsögšu allar leišir į landi, flugvellir sumir į kafi i snjó, rafmagnsskortur mikill og rafmagnsdreifing ķ ólestri, sķmasamband rofnaši, og hvorki sįst sjónvarp né heyršist śtvarp. Dęgrum saman var žannig ekkert samband milli Austurlands og annarra landshluta, og ekki heldur milli einstakra byggšarlaga žar eystra. Sś von, sem rafmagnsveitustjóri rķkisins lét uppi fyrir jólin, žess efnis aš rafmagn myndi verša nęgjanlegt, brįst į hįlfu landinu. Prentsvertan į žvķ sem hann lét Tķmann hafa eftir sér, var varla žornuš, žegar ströng skömmtun hafši veriš tekin upp į Austurlandi og Noršurlandi eystra. Tķminn hafši i gęrdag samband viš nokkra fréttaritara sina į Austfjöršum og spurši fregna.

Jóni Kristjįnssyni į Egilsstöšum sagšist svo frį: — Žetta hefur veriš óvenjutķšindasöm jólahįtķš. Į Žorlįksmessu var mjög sęmilegt vešur fram eftir degi. Sķšari hluta dagsins fór vešur aš versna, en žó nįšu flestir žeirra, sem hér voru utan śr sveitum heim. Į ašfangadag gekk svo i blindbyl, meš miklu hvassvišri og geysilegri snjókomu, og voru mjög margir vešurtepptir hér yfir jólin. Bęši voru vešurtepptir menn utan śr sveitum, sem hér stunda vinnu, og eins og fram hefur komiš ķ fréttum, tepptust einnig menn héšan i Neskaupstaš, og voru žvķ óvenju margir hér ķ nįgrenninu, sem ekki gįtu haldiš jólin i heimahśsum. — Sennilega hafa žó starfsmenn rafveitunnar og višgeršamenn įtt ónįšugasta daga yfir jólin, žvķ aš žeir voru į eilķfum žönum til aš gera viš lķnubilanir og annaš slķkt. ķ morgun voru višgeršamenn aš bśa sig undir aš fara inn ķ Tungudal, žar sem lķnan er slitin, en žar er nś blindbylur, svo aš vart mun fęrt žangaš ķ dag. — Hér var ekkert śtvarp og sjónvarp yfir jólin. Śtvarpiš komst žó ķ lag į jóladagsmorgun, en žį hafši veriš śtvarps- og sjónvarpslaust ķ heilan sólarhring. Sendirinn į Gagnheiši var ekki kominn i fullkomiš lag ķ gęrkvöldi, žvķ aš sums stašar heyršist ekkert tal i sjónvarpinu. — Byrjaš var aš ryšja vegi śt frį Egilsstöšum i dag, og mjólkurbķll er į leišinni utan śr Hjaltastašažinghį meš żtu į undan sér. Mjólk barst til mjólkurbśsins frį Egilsstašabśinu ķ gęr, og hér er nęg mjólk til neyslu eins og er. — Viš žurftum ekki aš bśa viš rafmagnsleysi yfir hįtķširnar, nema rafmagnslaust varš ķ skamman tķma aš morgni ašfangadags, žegar lķnan slitnaši, en aš öšru leyti voru ekki teljandi erfišleikar ķ rafmagnsmįlum. — Hér hefur ekkert veriš messaš um jólin og menn litiš fariš milli hśsa vegna ófęršar Presturinn okkar bżr inni ķ sveit, ķ Vallarnesi, og komst hann aš sjįlfsögšu ekki hingaš til aš messa. Burtséš frį žeim atrišum, sem hér hafa veriš nefnd, hefur jólahald veriš meš venjulegum hętti.

Sigmar Hjelm fréttaritari į Eskifirši sagši: — Žessi jól hafa veriš meš žeim dauflegri, sem ég man, og aš sjįlfsögšu settu atburširnir ķ Neskaupstaš sitt mark į jólahįtķšina. — Sķmi, sjónvarp og śtvarp fóru alveg śr sambandi į tķmabili. Į ašfangadag heyršist ekkert ś śtvarpi, en žaš komst ķ lag į jóladag. Sjónvarpiš er į hinn bóginn ekki komiš i lag ennžį, żmist sést mynd eša heyrist tónn, en žaš fer ekki saman. — Hér er gķfurlega mikill snjór og allar götur ófęrar. Segja mį, aš ófęrt sé milli hśsa, žvķ aš vegir hafa ekki veriš ruddir yfir hįtķšina. Fólk hefur žvķ aš mestu veriš tilneytt aš halda sig innan veggja heimilanna. Į ašfangadagskvöld įtti aš vera messa hér, en hśn féll nišur vegna óvešurs. — Varla er hęgt aš segja, aš viš höfum bśiš viš rafmagnsskort, nema hvaš skömmu fyrir klukkan sex į ašfangadagskvöld varš rafmagnslaust, en sś bilun stóš žó ei lengur en klukkutķma, og varš žess eins valdandi, aš kvöldverši seinkaši dįlitiš. Žaš sem fólk hefur saknaš mest nś yfir jólin, er sjónvarpiš og žykir mörgum leitt aš hafa misst af jóladagskrįnni. — Nokkuš af fólki héšan var vešurteppt i Neskaupstaš, en žaš komst heim ķ gęrdag. Skilja varš snjóbķlinn eftir, og kom fólkiš meš varšskipi į Reyšarfjörš. Vegageršin hefur haldiš opnum vegum milli Reyšarfjaršar og Eskifjaršar, og sennilega hefur žaš veriš eini vegurinn į Austfjöršum, sem var fęr. Marinó Sigurbjörnsson fréttaritari į Reyšarfirši sagši: — Viš höfum sennilega sloppiš hvaš best allra Austfiršinga. Hérna hefur višraš sęmilega, snjór er töluveršur en žó ekki mjög mikill. Viš söknušum žess mest aš missa af jóladagskrį sjónvarps og śtvarps. Śtvarpiš er nś komiš ķ lag, en sjónvarpiš hvorki sést né heyrist enn. — Veriš er aš reyna aš opna leišina um Fagradal. Żturnar fóru ķ morgun og eru nś komnar aš Egilsstašaskógi. Viš vonumst til aš leišin opnist ķ kvöld, svo aš fį megi mjólk nišur eftir. Sķmasamband hefur veriš hér mest allan tķmann, og jólahald aš mestu gengiš fyrir sig meš ešlilegum hętti, nema hvaš fólk gekk milli hśsa ķ staš žess aš aka. Ekki er mjög snjóžungt, en mikill hluti af moksturstękjum er i Noršfirši, svo aš götur hafa litiš veriš ruddar. Ašalsteinn Ašalsteinsson į Höfn ķ Hornafirši sagši: — Viš lentum ekki ķ neinni rafmagnsskömmtun og höfum getaš fengiš fréttir af umheiminum, bęši gegnum sķma og sjónvarp og śtvarp. Jólahald, hefur veriš meš ešlilegum hętti og mun betra en i fyrra, žegar viš bjuggum viš rafmagnsleysi. Ekki tókst aš nį tali af fréttariturum okkar į Stöšvarfirši og Breišdalsvik i gęr, vegna žess aš ašalsķmalinur til žeirra staša voru bilašar.

Og Morgunblašiš sama dag [28.]:

Stórhrķš brast į vķšast hvar į Austfjöršum seinni partinn f gęr, og žegar Morgunblašiš hafši samband viš fréttaritara sinn į Seyšisfirši f gęrkvöldi, Svein Gušmundsson, kyngdi svo nišur snjónum aš meš ólķkindum var. Sagši Sveinn, aš allt vęri bókstaflega aš fara ķ kaf. Žak sķldar- og fiskimjölsverksmišjunnar Hafsķldar hf. žoldi ekki snjóžungan og féll hluti af žakinu, eša 130 fermetrar, en alls mun žakiš vera 3—400 fermetrar. Žakiš sem féll var į mjölskemmu, en ekkert mjöl var žar undir. Sagši Sveinn, aš menn óttušust aš fleiri žök gęfu sig ef snjókoman héldi įfram og einnig óttušust menn, aš snjóflóš kynnu aš falla. Knśtur Knudsen vešurfręšingur tjįši Morgunblašinu ķ gęrkvöldi, aš stórhrķš vęri į öllu Austurlandi. Hiti vęri yfir frostmarki og vęri bśist viš žvķ, aš į lįglendi breyttist hrķšin ķ rigningu žegar liši į nóttina. Dregur žaš sķšur en svo śr snjóžunga į žökum, a.m.k. ekki fyrst ķ staš. Bjóst Knśtur viš žvķ, aš rigning yrši į lįglendi į Austfjöršum um helgina en snjókoma til fjalla. Ofsavešur geisaši annars į öllum Austfjöršum į ašfangadag og fram į jóladag. Miklum snjó kyngdi nišur og er vķšast hvar į Austurlandi hin mesta ófęrš. Miklar rafmagnstruflanir uršu ķ žessu ofsavešri og settu verulega svip sinn į jólahald Austfiršinga, auk žess sem fjarskiptastöšin į Gagnheiši fór śt, žannig aš Austfiršingar voru algjörlega sķmasambandslausir og žar heyršist ekki śtvarp né sįst sjónvarp. Fįrvišriš var einna mest ķ Neskaupstaš, eins og fram kemur f annarri frétt, en einnig uršu Hornfiršingar óžyrmilega varir viš žaš. Margir uršu vešurtepptir ķ žessu vešri og komust ekki heim til sķn til aš halda jólin meš nįnustu vandamönnum. Ķ gęrkvöldi var vešur aš versna aš nżju og kominn mikill skafrenningur, svo aš allar helstu leišir į Austfjöršum eru ófęrar.

Eitthvert versta vešur ķ manna minnum gekk hér yfir į ašfangadag og setti svip sinn į jólahald Noršfiršinga įsamt hörmungaratburšunum į föstudaginn, sem hvķla enn eins og mara yfir stašnum. Žetta var i einu orši fįrvišri og var hamurinn einna mestur frį žvķ ķ birtingu og fram undir kl.3, en žį fór heldur aš dśra og um kl.5—6 mįtti merkja aš mesti ofstopinn vęri genginn yfir. En mešan vešurofsinn var mestur var mönnum ekki stętt śti heldur uršu fullhraustir karlmenn aš skrķša milli hśsa og dęmi voru til žess aš žeir vęru upp undir klukkustund aš fara leiš sem undir venjulegum kringumstęšum er örfįrra mķnśtna gangur. Engar alvarlegar skemmdir eša tjón uršu žó ķ fįrvišri žessu nema hvaš į fįeinum stöšum munu rśšur hafa brotnaš. Töluveršir erfišleikar uršu lķka ķ höfninni, žar sem ein trilla mun hafa sokkiš, og nokkrir bįtar slitnušu upp. Var hópur manna nišri viš höfnina og tókst žeim jafnan aš koma stįlvķrum śt ķ bįtana aftur, žannig aš komiš var ķ veg fyrir aš bįtana ręki frį landi. Einnig var hópur manna aš störfum ķ stjórnstöš almannavarnanefndarinnar vegna žessa ofsavešurs, žannig aš fjöldi manna var aš störfum žegar jólahįtķšin gekk ķ garš og fram eftir öllu ašfangadagskvöldi. Nokkrir björgunarsveitarmenn frį Egilsstöšum og Seyšisfirši uršu vešurtepptir hér ķ Neskaupstaš yfir jólin og mįttu halda upp į žau i Egilsbśš fjarri ęttingjum sķnum. Bęjarstjórnin reyndi žó aš bęta žeim upp jólaleysiš og fęrši žeim bękur i jólagjöf.

Morgunblašiš segir žann 31. desember frį skemmdum į togaranum Sigluvķk ķ illvišrinu ašfaranótt ašfangadags:

Skuttogarinn Sigluvik varš fyrir talsvert miklu tjóni ašfaranótt ašfangadags žegar skipiš slitnaši frį bryggju i vondu vešri um nóttina og slóst utan ķ bryggjuna meš žeim afleišingum aš skipiš dęldašist bakboršsmegin į 20 m löngum kafla fyrir ofan millidekk. Ekki er bśiš aš įętla tjóniš į skipinu, en tališ er aš skemmd sé į 36 böndum og bandabilum bakboršsmegin, en rśmt fet er į milli banda. Mį reikna meš milljónatjóni. Sigluvik mun žó halda į veišar nś um įramótin, žar sem skemmdirnar eru ofan sjólķnu og ekki taldar rżra sjóhęfni skipsins.

Žann 29. desember segir Morgunblašiš:

Gķfurlegt austan stórvišri gekk yfir Austfirši ķ fyrrinótt og er žaš fremur óvenjulegt af žessari įtt. Talsverš brögš uršu aš žvķ aš sķmalķnur slitnušu ķ stórvišri žessu, en samkvęmt upplżsingum, sem unnt var aš fį var ekki tališ aš neinar verulegar skemmdir hefšu oršiš af völdum vešursins. Įstandiš ķ rafmagnsmįlum Austfiršinga var t.d. bęrilegt f gęr og ašeins varš um smįtruflanir aš ręša af völdum vešursins. Ķ vešri žessu kyngdi nišur miklum bleytusnjó. Mest varš vešurhęšin į Egilsstöšum. Hitastig var rétt nešan viš frostmark bęši žar og į Seyšisfirši. Śrkoman hętti um tvöleytiš ķ fyrrinótt, en hvassvišriš hélt įfram og lęgši ekki fyrr en undir morgun. Var ķ gęr komin sunnanįtt og hiš besta vešur. 

Hlaup hófst ķ Skaftį ašfaranótt sunnudagsins 29. desember, žį tališ meš mestu Skaftįrhlaupum. Nokkrar skemmtir uršu į vegum og bęrinn Sandasel ķ Mešallandi einangrašist um stund.

Fram aš žessu höfšu flest illvišri mįnašarins stašiš af noršri eša noršaustri. Sķšasta vešriš var hins vegar af vestri og sušvestri. Ritstjóra hungurdiska eru žessi umskipti minnisstęš. Vešurlag virtist bundiš ķ fast far - en var žaš aušvitaš ekki.

w-1974-kort-f

Į mišnętti var lęgšarmišjan skammt śti af Vestfjöršum. Um žetta vešur ritaši Jóhann Pétursson vitavöršur į Hornbjargsvita skemmtilega grein: „Fįein orš um glitskż og misjafna hegšan vešurgušsins“ og birtist hśn ķ tķmaritinu Vešrinu 1. hefti 1975, bls.19 og įfram [ašgengilegt į timarit.is].

Tķminn segir frį ķ pistli žann 4. janśar 1975:

gébé Reykjavik — Mikiš óvešur gekk yfir ķ Svarfašardal og nįgrenni ašfaranótt gamlįrsdags. Skemmdir uršu į žremur bęjum i Svarfašardal, og einnig fauk hlöšužak i Ytra-Kįlfskinni į Įrskógsströnd og rśšur brotnušu į Sólvangi og į Hauganesi, og hluti af bilskśrsžaki viš skólann ķ Įrskógi fauk af. Sveinn Jónsson, Ytra-Kįlfskinni sagši aš um žrišjungur af žaki į sambyggšu hśsi, žar sem hlaša, fjós og haughśs er, hafi fokiš af hjį sér. Byrjaši hann strax aš gera viš og festa nżjar plötur į žakiš og naut viš žaš hjįlpar nįgranna sinna, og vęri žvķ verki nś aš mestu lokiš. Vešriš var slęmt mešan į višgerš stóš, og žurfti mašur aš liggja į plötunum mešan veriš var aš negla žęr nišur. Sveinn Jónsson hafši ekki tryggt fyrir roki, žannig aš hann žarf aš bera tjóniš sjįlfur. Hey tók ekki, nema aš litlu leyti. Viš skólann aš Įrskógi var nżbyggšur stór bilskśr, en af honum fauk hįlft žakiš. Žį brotnušu rśšur d żmsum stöšum svo sem į Sólvangi og į Hauganesi, og žį ašallega ķ nżbyggingum. Ķ Svarfašardal uršu skemmdir į žremur bęjum, Koti, Atlastöšum og Sandį. Vešurhęš hefur veriš mikil į žessum slóšum, mjög hvasst aš sunnan og skafrenningur. Gunnlaugur Jónsson bóndi į Atlastöšum sagši aš jįrnplötur hefšu fokiš af ķbśšarhśsinu og aš ekkert hefši veriš hęgt aš gera viš žaš ennžį sökum žess hve vešurofsinn er mikill, en žar hefur veriš żmist ofsarok eša stórhrķš undanfarna daga. Gunnlaugur sagši aš einnig hefši fokiš jeppi og jįrnplötur stórskemmt hann, auk žess sem żmislegt smįvegis hefši fariš śr skoršum. Į bęnum Koti fauk mikill hluti af fjįrhśsžaki og ķbśšarhśsiš į Sandį er mikiš skemmt, en Sandį er nś ķ eyši. Žį hafa hey fokiš į öšrum bęjum og żmsar smęrri skemmdir oršiš vegna vešurofsans.

Žann 15. janśar 1975 birti tķminn fréttabréf af Ströndum. Žar segir m.a.:

Žann 30. desember. var hér nokkuš hvöss vestanįtt, en kl.12 um kvöldiš skall į ofsastormur og stóš aftakavešur af noršvestri fram til kl. 4 um nóttina. Žį fór heldur aš draga śr vešrinu. Allt lék į reišiskjįlfi, eins og allt ętlaši um koll aš keyra. Žegar dagaši og menn gįtu fariš aš athuga verksummerki, kom ķ ljós, aš margt hafši fariš forgöršum. Engum var fęrt śt mešan ofvišriš stóš. Į Munašarnesi tók žak af hlöšu, sem hey var ķ. Fauk žaš śt ķ vešur og vind, og sést litiš eftir af žvķ, allt gjörónżtt. Ķ Noršurfirši braut glugga og huršir ķ vélageymslu og huršir frį heyhlöšu. Hjį Kaupfélagi Strandamanna sogaši vešriš burt hurš frį nżbyggšum bķlskśr i heilu lagi. Žakplötur fuku af gamla ķbśšarhśsinu. Fleira var žar į tjį og tundri. Į Krossanesi sviptist af hluti af hlöšužaki. Lenti žaš į gafli ķbśšarhśssins, steinsteyptum, braut žar glugga śr eldhśsi og sprengdi steinsteypu śt frį honum. Nż Zetordrįttarvél stóš śti. Brak śr hlöšužakinu, eša annaš, hefur lent į henni, brotiš framrśšu og žak hennar. Einnig tók žar vélsögunarborš, og sést ekkert eftir af žvķ. Į Gjögri tók žak af ķbśšarhśsi Sveins Jónssonar. Hśsiš var mannlaust. Hjį Axel į Gjögri tók jįrnžak af skśrbyggingu, įfastri viš ķbśšarhśsiš. Į Kjörvogi lagšist ķ rśst sögunarhśs, sem stóš viš lendinguna. Ašrar minnihįttar skemmdir uršu, sem ekki verša taldar hér. Engum varš svefnsamt žessa nótt, a.m.k. ekki į mešan mesti vešurofsinn geisaši. Margir fóru ekki śr fötum, žvķ aš viš öllu mįtti bśast. Žetta ofvišri er af żmsum tališ žaš mesta, sem menn muna. Žar sem misvindasamt var ķ žessari vindįtt, stóšst ekkert fyrir. Til marks um vešurhęšina į Krossanesi mį geta žess, aš nokkuš stóran bśt (um 50 sm langan) śr sverum stįlbita tók upp af sléttum grunni, og kastašist hann langt śr staš. Einnig steypta stéttarhellu, sem lį į sléttri jörš. Tjóniš af žessu vešri er mikiš. Veršur engin tilraun gerš hér til aš meta žaš. Žar sem žaš var mest, į Krossanesi, nemur žaš eflaust mörgum tugum žśsunda. Daginn eftir og nęstu daga hélst vešur hvasst og meš snjókomu.

Lżkur hér upprifjun hungurdiska į żmsum vešuratburšum įrsins 1974. Tölur og fleiri upplżsingar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 433
  • Sl. sólarhring: 617
  • Sl. viku: 2526
  • Frį upphafi: 2348393

Annaš

  • Innlit ķ dag: 386
  • Innlit sl. viku: 2219
  • Gestir ķ dag: 371
  • IP-tölur ķ dag: 355

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband