Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2018

Af įrinu 1751

Lżsingar į vešurlagi įrsins 1751 eru harla rżrar (finnst okkur). Nokkrir annįlar fjalla žó um žaš - en viršast tyggja nokkuš hver eftir öšrum. Getiš er um mikil frost og ķsalög, en žó segir lķka frį góšum vetri. Kannski hann hafi ekki veriš mjög vešrasamur og gjaffrekur. Slęmt hret gerši um mišjan maķ. Sumariš viršist hafa veriš fremur hagstętt nyršra, en dauft syšra. Samkomulag er um hagstętt haust og aš žaš hafi jafnvel veriš meš besta móti.

Niels Horrebow męldi hita og loftžrżsting į Bessastöšum fram į sumar. Hitamęlir hans var nś lengst af utandyra - nema ķ verstu vešrum. Žó ófullkomnar séu gefa žessar męlingar mikilsveršar upplżsingar um tķšarfariš.

ar_1751t

Hér mį sjį eina fjóra töluverša frostakafla, žann sķšasta snemma ķ mars. Sömuleišis er bżsnakalt lengi um og fyrir mišjan maķ. Viš veršum aš hafa ķ huga aš męlirinn var illa kvaršašur, en varla mjög fjarri lagi samt. Žaš var -13°R frost į męlinum sķšdegis žann 25.janśar. Ef um venjulegan R-kvarša vęri aš ręša jafngilti žaš -16,3°C. Horrebow segir um frostiš ķ maķ, aš žumlungsžykkur ķs hafi veriš į vatni ašfaranótt žess 11. og nęturfrost hafi haldist fram į ašfaranótt žess 24. Hann lętur žess getiš aš maķ 1751 hafi einnig veriš kaldur ķ Danmörku. 

ar_1751p

Horrebow nefnir sérstaklega hversu stórar loftžrżstisveiflur eru į Ķslandi mišaš viš žaš sem hann žekkir ķ heimalandi sķnu - og lętur žess getiš aš vešur geti veriš slęmt žó loftvog standi „vel“ og gott žótt hśn standi „illa“. Hér sjįum viš aš mikiš hįžrżstisvęši hefur rķkt viš landiš framan af febrśarmįnuši, en loftvog stóš lengst af lįgt ķ mars. 

Žaš vekur athygli hversu oft Horrebow talar um mistur eša móšu. Lķtiš viršist vera um snjókomu į Bessastöšum žennan vetur. Vindur var oftast milli noršurs og austurs fyrstu mįnuši įrsins. Illvišrasamt var snemma ķ aprķl. Fyrsta maķ segir hann vera hina indęlustu sumarblķšu. Žann 11. maķ fraus hins vegar vatn ķ eldhśsinu į Bessastöšum. Rigningatķš var um mišjan jśnķ og žann 17. var hvassvišri af sušaustri meš helliskśrum og žrumum - sķšdegis stytti upp. Žann 23.jśnķ snjóaši ķ Esju. 

Žó dagbók Jóns Jónasonar eldri į Möšrufelli sé meš lęsilegasta móti žetta įr er hśn rituš į latķnu. Žó ritstjóri hungurdiska skilji orš og orš treystir hann sér ekki til aš lesa įreišanlega śr. Fęrsla žriggja sķšustu daga įrsins er žó aušskilin - heldur hann:

„29., 30. 31. [desember] bonus, sine gelu“. Frostlaust góšvišri.  

Vetri lżst ķ annįlum. Hann viršist hafa veriš nokkuš hagstęšur sušvestanlands žrįtt fyrir frost, fréttir af mannfalli og stórvandręšum noršaustanlands eru heldur óljósar - kannski mį finna eitthvaš meira žar um ķ öšrum heimildum:

Ölfusvatnsannįll: Vetur frį jólum meš nįttśrlegri vešrįttu hinn allra besti. ... Tveir menn uršu śti fyrir vestan ...

Grķmsstašaannįll: Sį mesti frostavetur eftir jólin, einlęgt śt allan žorra, svo menn mundu žau ekki aš nżjungu meiri. Rišiš og runniš sjóarķs um allar eyjar fyrir Helgafellssveit, Skógarströnd, Skaršsströnd, einnig Breišafjaršareyjar undan Reykjanesi, sem og Breišasund milli Brokeyjar og nįlęgra eyja, einninn milli Öxneyjar og Hrappseyjar, allt Breišasund, jafnvel yfir um röstina milli Purkeyjar og Rifgiršinga. Tvö skip brotnušu į Hjallasandi um veturinn, žaš fyrra ķ ķs į žorranum, nįlęgt Brimnesi. ... Hiš annaš skipiš brotnaši viš uršina į sandinum, aš segja ķ mola, og žaš ķ litlu brimi; allir mennirnir komust af óhindrašir; žetta skeši į góunni. ... Mešalfiskiįr ķ kringum Jökul, en allrabesta nżting į fiskinum alstašar, eins eldivišar og heyja alstašar žar til spuršist į landinu, en haršindatķš upp į bjargręši noršan ķ Žingeyjarsżslu, svo fólk flosnaši žar upp, jafnvel prestar. Eyddust yfir eša um 40 bęir nįlęgt Langanesi, og sumt fólkiš žar nįlęgt af haršrétti śt af dó.

Saušlauksdalsannįll: Įrferši hart į Ķslandi, vetur frostamikill af hafķs, sem öndveršan vetur umgirti Noršurland. Peningafellir ķ Mśla- og Noršursżslum mestur, en vķša bjargarskortur. Sókti sušur uppflosnaš fólk aš noršan.

Vatnsfjaršarannįll yngsti: Vetrarfar frį nżįri til sumarmįla sęmilegt,

Höskuldsstašaannįll: Veturinn var hrķšasamur og haršur. Rak ķs aš og inn į gói, allur Hśnafjöršur uppstappašur. Gengu menn į Skagaströnd į ķsinn, drógu hįkarlinn hrönnum upp um vakir og bįru į land į hestum.

Ķslands įrbók: Haršnaši vešurįtt meš mišjum vetri. (s25) ...

Śr Djįknaannįlum: §1. Vetur haršur og hrķšasamur noršanlands frį mišjum vetri. Rak hafķs inn į góu og fyllti firši. Sį ķs lį lengi viš. Į Skagaströnd gengu menn į hafķsnum, drógu hįkallinn hrönnum upp um hann og fluttu til lands į hestum.

Vori lżst ķ annįlum. Kaldi kaflinn ķ maķ viršist skera sig nokkuš śr:

Ölfusvatnsannįll: Voriš var gott og žurrt. Gjörši sterkan kulda og storm meš bęnadegi [kóngsbęnadegi 7. maķ], og hélst sś vešrįtta ķ hįlfan mįnuš meš minnilegum frostum. Batnaši svo aftur og gerši gott. Žó var seint um gróšur, žvķ aš jöršin var vķša dauškalin.

Saušlauksdalsannįll: Voriš var kalt,

Vatnsfjaršarannįll yngsti: voriš lognasamt, kom sjaldan regn,

Höskuldsstašaannįll: Voriš kalt. Ķsinn lį lengi viš. Hvergi aš heyršist hér fyrir noršan fiskifengur um Jónsmessu og sķšan fiskifįtt og sjaldróiš. ... Grasvöxtur og heyskapur misjafn.

Ķslands įrbók: Voriš var nęsta hart upp į vešurįttu, so fénašur féll bęši noršan og austan lands, einkum ķ Vopnafirši, hvar ein kirkjusókn, sem kallast Refstašir, aleyddist aš fé, en prestur og sóknarfólk, žaš sem ei féll ķ haršrétti, flakkaši sušaustur eftir. (s26)

Śr Djįknaannįlum: Voriš kalt og hart vķšast um land.

Sumri lżst ķ annįlum. Žaš viršist hafa boriš misjafnt nišur - en fęr almennt ekki svo slęma dóma:

Ölfusvatnsannįll: Um sumariš var besta vešrįtta og nżting, žó graslķtiš vęri. ... Sįust vķša um Sušurlandiš flugur, lķkar litlu fišrildunum grįu (af hverjum ogso var óvenjulega mikiš), utan žęr voru langtum stęrri og svo sem safranóttar aš lit, meš tveimur öngum fram śt höfšinu og sķnum knappi į hvörjum anganum, nefndar af sumum nįflugur. ...

Saušlauksdalsannįll: sumar graslķtiš, en nżting góš. (s430)

Vatnsfjaršarannįll yngsti: sumariš žurrkasamt og grasvöxtur hęgur, en nżting besta;

Höskuldsstašaannįll: Sumar- og haustsvešurįtta óstöšug. ... Žaš haust fórst vermannafar til Vestmannaeyja meš įtjįn mönnum (aš skrifaš var). (s490)

Ķslands įrbók: Sumariš varš gott grasįr fyrir noršan, en hiš daufasta fyrir sunnan og vestan. (s27) ...

Śr Djįknaannįlum: Sumarvešrįtta vķšast allgóš og grasvöxtur góšur nyršra, en ķ aumasta lagi syšra og eystra, en nżting heyja var allgóš.

Hrafnagilsannįll: Grasvöxtur ķ mešallagi og heynżtingar góšar žaš af er lišiš. (s682)

Hausti lżst ķ annįlum og viršist hafa veriš mjög hagstętt nema ef til vill austanlands. 

Ölfusvatnsannįll: Haustiš var vętusamt frį Michaelismessu [29.september] Ķ austurfjóršungi landsins gjöršu hallęri vegna grasbrests, ónżtingar af vętu, svo žar gekk, og af žvķ aš fiskur fékkst žar ekki, svo aš į žessu sumri dóu žar ķ vesöld 70 manneskjur, sem sannspuršist. Vetur til jóla mikiš góšur. (s367)

Grķmsstašaannįll: Haustvešrįtta ķ betra lagi og jafnvel ķ besta mįta allt fram til jóla, žó meš sjóbönnum og fiskileysi kringum Jökul. Frosthęgt og snjólaust til jólanna. (s614)

Vatnsfjaršarannįll yngsti: haustiš og vetrarfar til nżįrs bęrilegt.

Ķslands įrbók: Haustiš og veturinn fram til nżįrs višraši ķ besta mįta (so varla festi snjó į jöršu. (s29)

Śr Djįknaannįlum: Haustiš žķšvišrasamt svo varla festi snjó į jöršu fram um nżtt įr. (s 77). Fyrir noršan enginn fiskur til Jónsmessu, žar eftir fiskfįtt og sjaldróiš. Mešalafli kringum Jökul en nżting besta. Um haustiš mjög aflalķtiš syšra og nyršra. Hval rak um haustiš ķ Vopnafirši, 2an į Sléttu, 3ja į Laufįssgrunni. (s77).

Almennar haršindafréttir śr Djįknaannįlum:

Haršindi mestu ķ Mślasżslu, eyddust 24 bęir ķ hennar noršurparti meš prestsetrinu Refstaš, frį hvörju sķra Jón Ólafsson gekk meš konu og börnum og sótti um Öręfažingin. Kollfellir af peningi kringum Langanes. Ķ mišpartinum var og hallęri mikiš af fiskleysi og ónżtingu heyja. Kringum Langanes flosnušu margir upp og fólk dó ķ haršrétti, en 40 jaršir lögšust ķ eyši; ķ Vopnafirši eyddist heil kirkjusókn, en fólkiš flśši. (s 77). §3. Skiptapi af Flateyjardal um haustiš meš 4 mönnum ķ ofsavišri.

Espólķn dregur śt śr annįlunum:

Espólķn: XIX. Kap. Žann vetur, er įšur er getiš, nęstan žvķ er žeir Eggert og Bjarni fóru aš kanna Ķsland, eftir hann mišjan, haršnaši vešrįtt noršanlands; var žį dautt įšur meir en 40 manna ķ haršrétti, į Langaness-ströndum, ķ Fljótsdalshéraši utarlega, og um Vopnafjörš, og 40 bęir ķ aušn, en nś gjörši kolfelli kringum Langanes, og margir flosnušu upp; hófust haršindi mikil ķ landi, eyddist heil kirkjusókn ķ Vopnafirši, og fénašur féll fyrir noršan land. (s 26). Aflalķtiš var žį fyrir sunnan og noršan, en allgott undir Jökli. (s 27). XXI. Kap. Sumum mönnum žótti žaš ills boši um sumariš, at mikiš var af fišrildum noršanlands bleikgulum, köllušu sumir nįflugur eša ręningjaflugur, og er sagt aš žau séu alltķš utanlands. Gott var žį grasįr fyrir noršan, en verra sušur og vestur um land, og žó vešrįtt góš, žar var og nżting allill. (s 29).

Lżkur hér frįsögn hungurdiska af įrinu 1751. Žakka Sigurši Žór Gušjónssyni fyrir innslįtt flestra annįlatextanna [śr Annįlaśtgįfu Bókmenntafélagsins] og Hjördķsi Gušmundsdóttur fyrir tölvusetningu įrbóka Espólķns (ritstjóri hnikaši stafsetningu til nśtķmahįttar - mistök viš žį ašgerš eru hans).


Fyrstu 20 dagar jślķmįnašar

Enn eru litlar breytingar į vešurlagi og tölur fyrstu 20 daga jślķmįnašar žvķ svipašar aš ešli og veriš hefur nś um langa hrķš. Mešalhiti ķ Reykjavķk žessa 20 daga er 9,9 stig. Žaš er -0,6 stigum nešan mešallags įranna 1961-1990, en -2,0 nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įra. Hitinn er ķ nešsta sęti į öldinni, žó ómarktękt nešar en var 2013. Į langa listanum er hitinn ķ 121. til 122. sęti af 144. Hlżjastir voru fyrstu 20 dagar mįnašarins įriš 2009, mešalhiti var žį 13,5 stig, en kaldastir voru žeir 1885, mešalhiti 8,2 stig.

Į Akureyri stendur mešalhitinn nś ķ 11,2 stigum, +0,8 stigum ofan mešallags 1961-1990, en +0,3 ofan mešallags sķšustu tķu įra. Hiti er almennt ofan mešallags um landiš austanvert, mesta jįkvęša vikiš er nś į Vatnsskarši eystra, +2,2 stig, en mest er neikvęša vikiš į Hraunsmśla ķ Stašarsveit, -2,3 stig og -2,2 į Blįfeldi.

Śrkoma hefur męlst 43,3 mm ķ Reykjavķk, um fimmtung ofan mešallags. Į Akureyri hefur śrkoma žaš sem af er mįnuši męlst 37,1 mm og vantar ekki mikiš upp į tvöfalda mešalśrkomu.

Fįar sólskinsstundir hafa męlst ķ Reykjavķk, ašeins 56,0 - um og innan viš helmingur mešallags, ķ 100. sęti af 108 į samanburšarlista. Sólskinsstundir fyrstu 20 daga jślķmįnašar voru flestar 1957, 201,4, en fęstar 1921, 28,6 - og 28,7 sömu daga 1926.


Af stöšunni ķ hįloftunum į nęstunni

Viš lķtum rétt einu sinni į stöšuna ķ hįloftunum į noršurhveli. Vestanvindar hvelsins eru ķ lįgmarki į tķmabilinu frį mišjum jślķ og fram ķ mišjan įgśst. 

w-blogg160718a

Kortiš gildir sķšdegis į mišvikudag og er śr smišju evrópureiknimišstöšvarinnar. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, af žeim mį rįša vindstefnu og styrk. Sjį mį aš į mišlęgum breiddarstigum er afl vestanįttarinnar meira yfir vesturhveli en yfir Evrópu og Asķu, en afliš er žó mest kringum Noršurķshafiš žar sem hringrįsin er bżsna öflug. Svo viršist sem hlżindin į meginlöndunum hafi beinlķnis žrengt aš henni. Žó helstu kuldapollar séu sem stendur langt frį okkur eru žeir óžęgilega virkir. Kalt lęgšardrag er lķka yfir Gręnlandi og mun trślega grķpa lęgšina sem sjį mį į austurleiš yfir Labrador žegar hśn nįlgast okkur į föstudaginn. Ekki nein vešurgęši aš sjį ķ žvķ samstarfi - hvaš okkur varšar - sķšur en svo. 

Hęšin yfir Skandinavķu er enn žaulsętin og öflug og viršist koma ķ veg fyrir hreyfingar žrżstikerfa til austurs žar um slóšir. Svo viršist hins vegar aš meiri veikleiki sé aš komast ķ hęšina fyrir sunnan land. Sé rżnt ķ smįatriši mį greina minnihįttar lęgšardrag skammt fyrir vestan Ķsland. Žaš mun aš sögn valda rigningu į mišvikudagskvöld - en rennur til sušausturs. Kannski léttir til um stund žegar žaš er fariš hjį - og stutt hlé verši mešan bešiš er eftir Labradorlęgšinni. 

Litirnir sżna žykktina, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Ķsland er ķ sandgulum lit - žykktin nęrri mešallagi įrstķmans. Austanverš Skandinavķa og Finnland eru undir žykkt sem er meiri en 5640 metrar - hitabylgjustaša žar um slóšir. Sumar spįr gefa jafnvel ķ skyn aš žykktin geti nįš 5700 metrum um sunnanverš Noršurlönd sķšar meir. Slķkt telst fremur óvenjulegt. Skemmtideild evrópureiknimišstöšvarinnar hefur minnst į möguleg 40 stig ķ Hollandi ķ nęstu viku - en žvķ trśum viš tęplega. 

w-blogg160718b

Hér mį sjį mešalspį reiknimišstöšvarinnar um hęš 500 hPa-flatarins ķ nęstu viku. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en litir sżna hęšarvik. Į brśnbleiku svęšunum er hęšin hęrri en aš mešallagi seint ķ jślķ, en į žeim blįu er hśn lęgri. Hęšin yfir Skandinavķu er greinilega enn öflug (megi trśa spįnni) - en lęgšardrag er oršiš til sunnan viš land. Ekki mį miklu muna aš įttin viš jörš verši austlęg - en lęgšir žó greinilega ekki fjarri. Einnig mį sjį mikil jįkvęš vik viš Nżfundnaland, en mjög neikvęš viš Gręnland noršvestanvert. Eru kuldapollarnir slęmu žar į ferš. 


Fyrri hluti jślķmįnašar

Enn hefur vešurlag haldist ķ svipušum farvegi, kalt, śrkomusamt og sólarlķtiš um landiš sunnan- og vestanvert, en óvenju hlżtt hefur veriš austanlands.

Žegar 15 dagar eru lišnir af jślķmįnuši er mešalhiti ķ Reykjavķk 9,6 stig, -0,8 stigum nešan mešallags įranna 1961-1990 og -2,0 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įr. Žetta er sami mešalhiti og sömu daga įriš 2013 og žaš lęgsta į öldinni žaš sem af er. Į langa listanum er hitinn ķ 123. sęti af 144. Fyrri hluti jślķmįnašar var hlżjastur ķ Reykjavķk įriš 1991, mešalhiti var žį 13,5 stig. Kaldastur var hann 1874, mešalhiti 7,7 stig. Nokkur óvissa er žó meš žį tölu. Nęstkaldast var fyrri hluta jślķmįnašar įriš 1885, mešalhiti 8,1 stig og 8,2 stig įriš 1983.

Į Akureyri er mešalhiti fyrri hluta jślķ nś 11,7 stig, +1,4 stigum ofan mešallags įranna 1961-1990, en +0,8 ofan mešallags sķšustu tķu įra. Į Austfjöršum er fyrri hluti jślķ sį hlżjasti į öldinni, en viš Faxaflóa, Breišafjörš og į Sušurlandi er hann sį nęstkaldasti, viš Faxaflóa og į Sušurlandi var lķtillega kaldara į sama tķma 2013, en 2002 viš Breišafjörš.

Jįkvętt hitavik er mest ķ Neskaupstaš, +2,7 stig, en žaš neikvęša er mest į Hraunsmśla ķ Stašarsveit, -2,5 stig og -2,3 stig į Blįfeldi ķ sömu sveit.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 38,8 mm, vel yfir mešallagi, en 26,8 mm į Akureyri - einnig vel yfir mešallagi.

Sólskinsstundir hafa ašeins męlst 18,1 ķ Reykjavķk og hafa ašeins einu sinni veriš fęrri ķ fyrrihluta jślķmįnašar. Žaš var 1980.


Fyrstu 12 vikur sumars

Nś eru lišnar 12 vikur af sumarmisseri ķslenska tķmatalsins forna. Sem kunnugt er hefur žaš veriš svalt og sólarlķtiš sunnanlands og vestan, en žvķ betra sem austar dregur į landinu. Hitinn ķ Reykjavķk er meš lęgra móti, var aš vķsu enn lęgri 2015 heldur en nś. Austur į Dalatanga er žetta hins vegar hlżjasta sumarbyrjun ķ aš minnsta kosti 70 įr, en į Egilsstöšum var hśn įmóta hlż og nś įriš 2014. Hśn er lķka meš hlżrra móti į Akureyri, en žar mį žó finna nokkur dęmi um hęrri hita į sama tķma - sķšast 2014, og įriš 2016 var hann svipašur og nś.

En žaš er sólarleysiš į Sušvesturlandi sem er óvenjulegast.

w-blogg120718a

Sólskinsstundir hafa ašeins męlst 294,6 frį sumardeginum fyrsta, nįnast žaš sama og į sama tķma įriš 1914 (287,8 žį), įriš įšur 1913 voru stundirnar litlu fleiri, en annars eru žessar tölur langt fyrir nešan žaš minnsta sem annars hefur frést af - meš nokkrum ólķkindum satt best aš segja. Ólķkindin voru žó įmóta mikil ķ hina įttina fyrir ašeins sex įrum, 2012. Žį męldust 767,9 stundir į sama tķma įrs ķ Reykjavķk og 1924 740,9 stundir. 

Hvort lįgmarkiš ķ įr er upphaf nżrrar tķsku skal ósagt lįtiš - og viš getur heldur ekkert sagt af viti um hinar miklu sveiflur undanfarin įr. 


Fellibylurinn Chris

Fellibylurinn Chris er ekki af veigameiri geršinni, en er samt. Merkilegt nokk er leifum hans spįš alla leiš hingaš til lands į laugardagskvöld eša sunnudag. Leifarnar birtast hér sem nokkurn veginn hefšbundin lęgš - ein ķ višbót viš žęr mörgu sem komiš hafa viš hér aš undanförnu, en er sem stendur spįš heldur sušaustan- eša austan viš land. Ekki er ljóst į žessu stigi hvort žaš skiptir einhverju fyrir framhaldiš - sennilega ekki. 

w-blogg110718a

Myndin er af vef kanadķsku vešurstofunnar. Sušurhluti Gręnlands er efst į myndinni. Chris er ekki fyrirferšarmikiš kerfi, en vindhraši er samt af fįrvišrisstyrk į svęši nęrri mišju žess. Óvenjulegt er aš hitabeltiskerfi af žessu tagi komist alla leiš til Ķslands ķ jślķmįnuši - einhver dęmi um žaš kunna žó aš finnast sé vel leitaš. 


Köld og hlż jślķbyrjun -

Köld og hlż jślķbyrjun - hvoru megin ert žś lesandi góšur? 

Jślķmįnušur byrjar heldur kuldalega į landinu sunnan- og vestanveršu - en aftur į móti sérlega hlżlega į Austfjöršum. Mešalhiti fyrstu tķu daga mįnašarins ķ Reykjavķk er 9,1 stig, -1,2 stig nešan mešallags įranna 1961-1990, en -2,5 stig nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Žetta er kaldasta jślķbyrjun į öldinni ķ Reykjavķk, og reyndar sś kaldasta sķšan 1993. Į langa listanum er hiti žessara daga ķ 130. sęti af 144. Žeir voru hlżjastir 1991, žį var mešalhiti 14,0 stig, en kaldastir voru žeir 1874, 7,6 stig (raunar er sś tala nokkuš į reiki), en nęstlęgsta talan er nokkuš örugg, 7.8 stig, įriš 1892. Įrin 1979 og 1983 var mešalhiti žessara daga 8,2 stig ķ Reykjavķk.

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu tķu dagana 11,5 stig, +1,5 stigi yfir mešallagi įranna 1961-1990, en +0,7 yfir mešallagi sķšustu tķu įra - og ķ 17. til 18. sęti į 83-įra lista Akureyrar. Žar voru dagarnir tķu hlżjastir 1991 eins og ķ Reykjavķk, mešalhiti 15,4 stig, en kaldastir voru žeir 1970, mešalhiti 6,8 stig.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Austfjöršum, jįkvęša vikiš er mest ķ Neskaupsstaš žar sem hiti hefur veriš +2,2 stig ofan mešallags sķšustu tķu įra. Kaldast aš tiltölu hefur veriš į heišastöšvum į Sušvesturlandi, vikiš er -3,0 stig į Skaršsmżrarfjalli og į Botnsheiši. Ķ byggš er neikvęša vikiš mest į Žingvöllum, -2,9 stig.

röš10.jślķspįsvęši
18 Faxaflói
18 Breišafjöršur
14 Vestfiršir
8 Strandir og Noršurland vestra
6 Noršurland eystra
4 Austurland aš Glettingi
1 Austfiršir
8 Sušausturland
18 Sušurland
16 Mišhįlendiš


Taflan sżnir röšun mešalhita einstakra spįsvęša į öldinni. Į Sušurlandi, viš Faxaflóa og viš Breišafjörš er žetta kaldasta jślķbyrjun aldarinnar (18.sęti af 18), en į Austfjöršum hins vegar sś hlżjasta (1. sęti af 18). Kalt hefur einnig veriš į Mišhįlendinu og Vestfjöršum, en į vestanveršu Noršurlandi og į Sušausturlandi er hitinn nęrri mišju rašar.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 14,6 mm og er žaš ķ mešallagi. Į Akureyri er śrkoma ofan mešallags.

Eins og aš undanförnu eru sólskinsstundir harla fįar sušvestanlands, hafa ašeins męlst 14 žaš sem af er mįnuši ķ Reykjavķk og hafa žęr ašeins 6 sinnum veriš fęrri sömu daga mįnašarins, fęstar 5,2. Žaš var įriš 1977.

Engar breytingar er aš sjį allra nęstu daga - en misręmi er ķ spįm sem nį lengra fram ķ tķmann - flestar gera žó ekki rįš fyrir grundvallarbreytingum į stöšunni.


Litlar breytingar nęstu daga - en sķšan?

Litlar efnislegar breytingar viršast ętla aš verša į vešri nęstu daga. Sušvestanįttin heldur sķnu striki meš dimmvišri sušvestanlands, en betra vešri og jafnvel hlżjum dögum į Noršaustur- og Austurlandi. 

Til lengri tķma litiš er engum breytingum lofaš, en lķkur į slķku eru žó dįlķtiš meiri ķ dag en veriš hefur um langa hrķš.

w-blogg080718a

Kortiš hér aš ofan sżnir stöšuna noršurhveli sķšdegis į žrišjudag, 10.jślķ, aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, af žeim mį rįša vindįtt og vindhraša. Litir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Heldur svalt er viš Ķsland - ekki žó mikiš nešan mešallags. Aftur į móti er sušvestanįttin nokkuš sterk - lęgšardrag er fyrir vestan land.

Hér mį benda į tvö smįatriši sem kunna aš hafa įhrif į vešur žegar fram ķ sękir. Rauša örin bendir į hįloftalęgš yfir Labrador. Hreyfist hśn austur. Sumar spįr eru aš gera žvķ skóna aš hśn taki sušlęgari stefnu en lęgšir hafa aš jafnaši gert nś ķ sumar. Fari svo gęti hśn um sķšir beint til okkar hlżjum austanvindum. Slķkur möguleiki er enn svo fjarlęgur aš flokka mį sem óskhyggju fremur en raunsęi. Kannski fer lęgšin bara hina hefšbundnu leiš - eša žį žaš noršarlega aš viš fįum yfir okkur ógnir kuldapollsins mikla ķ Ķshafinu ķ kjölfariš. 

Gula örin bendir į hitabeltiskerfi undan sušausturströnd Bandarķkjanna. Fellibyljamišstöšin ķ Miami hefur gefiš žvķ nafniš Chris og segir aš muni um stund nį fellibylsstyrk į žrišjudag, einmitt žegar žetta spįkort gildir. Chris er smįtt kerfi og hreyfist allhratt til noršausturs og į žvķ ekki mikla framtķš fyrir sér ķ stormheimi. Aftur į móti ber žaš inn ķ Labradorlęgšina og gęti hnikaš braut hennar lķtillega - og žar meš styrkt hana eša veikt eftir atvikum. Ekki er nokkur leiš aš segja į žessu stigi mįls hvort žaš er okkur ķ hag eša ekki. 

En viš bķšum frekari frétta. 


Hlaup śr Fagraskógarfjalli

Ritstjóri hungurdiska žarf ķ upphafi aš minna į aš ekki hefur hann sértakt vit į skrišum og berghlaupum. Žaš hafa hins vegar allmargir jaršfręšingar og vonandi kemur fljótlega ķ ljós hver orsök hlaupsins mikla śr Fagraskógarfjalli sķšastlišna nótt (7.jślķ) var.

Jś, žaš hefur rignt óvenju mikiš sķšastlišna tvo mįnuši og śrkoma ķ Hķtardal hefur męlst um 260 mm frį 1.maķ. Į sama tķma įriš 1999 męldist hśn hins vegar meiri en 300 mm. Auk žess hefur śrkoma ekki veriš neitt meš afbrigšum undanfarna daga. 

Mjög stórar skrišur hafa veriš fremur algengar hér į landi į sķšustu įrum. Furšumargar žeirra hafa tengst rżrnun sķfrera. Aš sķfreri hafi leynst į žessum slóšum ķ Fagraskógarfjalli kęmi nokkuš į óvart og fyrir ašeins fįeinum įrum hefši žaš veriš tališ nįnast śtilokaš - en ólķkindalegur sķfreri ķ skrišu noršur į Ströndum fyrir nokkrum įrum breytti nokkuš lķkindalegunni ķ žessum efnum - śr śtilokušu ķ eitthvaš annaš.

Rétt er lķka aš minnast į annaš atriši (žó ritstjórinn sé glórulaus į žeim vettvangi eins og ķ skrišufręšunum). Žetta svęši er mjög eldvirkt og ķ Hķtardal mį finna fjölbreyttar gosmyndanir auk žess sem fleira hefur gengiš žar į. Svęšiš allt krosssprungiš og gengiš til auk žess sem žar er athyglisvert vatnafar. Mjög bagalegt er hversu illa er fylgst meš Snęfellsnesgosbeltinu meš męlum. 

En viš bķšum aušvitaš spennt eftir męlingum į stęrš hlaupsins og greiningu į uppruna žess. Landsmenn mega lķka deila įhyggjum meš heimamönnum vegna hugsanlegra breytinga į įrfarvegum. Afarslęmt er til žess aš hugsa aš hiš sérlega fallega (en lķtt žekkta) umhverfi įrinnar Tįlma geti spillst. Ómögulegt er aš segja til um įhrif į laxag0ngur og veišar į žessu stigi mįls - en žau gętu oršiš bżsna flókin, langvinn og fyrirkvķšanleg. 

s_1974-07-30_grettisbęli

Viš ljśkum žessum pistli meš žvķ aš lķta į mynd sem tekin var af Fagraskógarfjalli og hinu svipmikla Grettisbęli į góšvišrisdegi, 30.jślķ 1974. Klósigakembur lķša um himinn. Ašalhlaupsvęšiš er rétt utan myndar - til hęgri - sżnist ritstjóra hungurdiska. 


Köld nótt ķ höfušborginni (og vķšar)

Sķšastlišna nótt (6.jślķ) var sett nżtt lįgmarksdęgurmet ķ Reykjavķk - lįgmarkshiti fór nišur ķ 3,7 stig (bęši į kvikasilfursmęli og sjįlfvirkum). Žaš eru rśm tķu įr sķšan žaš geršist sķšast - en „ętti“ aš gerast aš mešaltali rśmlega tvisvar į įri. Ašeins 6 af lįgmarksdęgurmetum Reykjavķkur eru sett į žessari öld, en hins vegar 146 hįmarksdęgurmet (sem er aušvitaš langt umfram vęntingar - ęttu aš vera um 40). Lįgmarksdęgurmet voru sett į miklu fleiri stöšvum - mį t.d. nefna Keflavķkurflugvöll žar sem athugaš hefur veriš samfellt sķšan 1952, auk 37 sjįlfvirkra stöšva sem athugaš hafa ķ 15 įr eša meira (žar er reyndar fjölmargra slķkra meta aš vęnta įrlega).

Žaš telst lķka til (smį-)tķšinda aš hiti hefur ekki męlst lęgri į Reykjanesbraut (vešurstöšinni aš segja) ķ jślķmįnuši sķšan byrjaš var aš męla žar 1995 (en eitthvaš vantar žó ķ röšina - žar meš gęti veriš lęgsti jślķhitinn). Jślķlįgmarksmet var sömuleišis slegiš į Bķldudal, en žar hefur veriš athugaš ķ 20 įr. 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119f
  • w-blogg151119e

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.11.): 25
  • Sl. sólarhring: 144
  • Sl. viku: 1491
  • Frį upphafi: 1850334

Annaš

  • Innlit ķ dag: 21
  • Innlit sl. viku: 1292
  • Gestir ķ dag: 21
  • IP-tölur ķ dag: 21

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband