Vešurfarsbreytingar og sólin (fįeinar stašreyndir og įlitamįl - söguslef)

Aš sjįlfsögšu hefur sólin įhrif į vešurfar į jöršinni - hśn er uppspretta žess. Hin miklu įhrif hennar sjįst best į dęgur- og įrstķšasveiflu hita (og fleiri vešuržįtta). Viš sjįum afl hennar ķ allt aš margra tuga grįša hitamunar dags og nętur, vetrar og sumars. Allt óumdeilt. Lofthjśpurinn allur, auk hafa og landa, bregst sķšan viš og leitast viš aš dreifa sólarorkunni - į ótrślega flókna vegu. 

Fyrir meira en fjórum įrum var į hungurdiskum pistli (višhengi) fjallaš um lķkleg įhrif hęgfara afstöšubreytinga snśningsįss jaršar, jaršbrautar og sólar (Milankovicsveiflur). Žeir sem vilja geta rifjaš žaš upp - en viš endurtökum žaš ekki hér og nś. 

Žaš sem hér fer į eftir er aš stofni til upprunniš ķ hungurdiskapistli frį 2010 sem aldrei birtist. Naušsynlegt reyndist žó aš endurskoša, žurrka śt og bęta viš żmsu alveg nżju. Kannski ętti aš kalla žess ašferš rśstabjörgun. Lesendur eru bešnir velviršingar į ójöfnum ķ veginum og hugsanlegum missögnum eša endurtekningum. 

Eins og ešlilegt mį telja hefur sólin legiš undir grun um aš vera meginorsakavaldur vešurfarsbreytinga bęši til langs og skamms tķma. Ķ fljótu bragši mętti žvķ halda aš hśn gęti skżrt nęrri žvķ hvaša vešurfarsbreytingar sem er. Žaš hefur hins vegar ekki gengiš vel aš tengja breytingar ķ sólvirkni žekktum vešurfarsbreytingum. Satt best aš segja illa. Mikiš hefur veriš reynt og įratugum saman (og lengur) hafa birst nżjar og nżjar yfirlżsingar um aš „nś“ hafi žaš loksins tekist. Ritstjóri hungurdiska er oršinn nokkuš męddur į kenningaflóšinu - e.t.v. mun sś męša um sķšir byrgja honum sżn - en ekki enn. 

Į hinn bóginn hafa oršiš mjög miklar framfarir ķ sólarfręšum į sķšustu įratugum - bylting, ętti frekar aš segja. Męlingum fleygir fram og žekking vex į samskiptum sólar og umhverfis hennar. Į sķšustu įrum eru menn hiklaust farnir aš ręša um „geimvešur“ og „geimvešurspįr“ - og žęr eru nś žegar hagnżttar į żmsa vegu. Sömuleišis er reynt aš spį fyrir um „vešur“ į sólinni sjįlfri - hvernig virkni hennar veršur į nęstu dögum, įrum og įratugum. Mikil bjartsżni rķkir fręšasvišinu og hefur ritstjóri hungurdiska engar įstęšur eša forsendur til aš efast um réttmęti hennar.

En žrįtt fyrir žetta hefur enn ekki tekist aš sżna fram į hver įhrif breytileika sólar, sem męldur hefur veriš, eru į vešurfar - eša hvort žessi męldi breytileiki skiptir mįli mišaš viš ašra orsakavalda vešurfarsbreytinga. Varla heldur nokkur žvķ žó fram aš žessi breytileiki hafi nįkvęmlega engin įhrif. 

Vandkvęšin eru margžętt - og örugglega fleiri en hér verša talin. Įšur en įfram er haldiš skulum viš lķta į skżringarmyndir.   

w-blogg160515-solin-a

Sólgeislun į flöt sem liggur hornrétt į geislastefnu og er stašsettur ķ sömu fjarlęgš frį sól og jöršin, er aš mešaltali um 1364 W į fermetra [sjį žó sķšar]. Žessi tala nefnist sólstušull. Sólgeislunin gengur oft undir nafninu „inngeislun” eša „stuttbylgjugeislun” til ašgreiningar frį geislun jaršar sem žį nefnist śtgeislun” eša „langbylgjugeislun”.

Jöršin er kśla og getur ekki nżtt meiri sólarorku en žį sem fellur į žversniš hennar. Heildarflatarmįl jaršaryfirboršs er hins vegar fjórum sinnum meira, helmingurinn ķ skugga hverju sinni auk žess sem geislarnir falla skįsett į megniš af žvķ sem eftir er. Aš mešaltali nżtist žvķ ašeins fjórši hluti sólstušulsins hverjum fermetra į yfirborši jaršar - eša um 341 W į fermetra. Ķ stöku riti mį sjį žessa fjóršungstölu kallaša sólstušul - lesendur ęttu aš hafa žaš ķ huga žegar lesiš er um sól og vešur.

w-blogg160515-solin-b

En sś tala sem nżtist lofthjśpnum er raunar ennžį lęgri, eša um 240 W į fermetra, vegna žess aš rétt tęp 30% inngeislunarinnar endurkastast beint śt ķ geiminn aftur (ašallega frį skżjum og snjó). Speglunarhlutinn er oftast nefndur endurskin eša endurskinshlutfall (albedo = hvķtni). Vegna žess aš orka getur ekki (til langs tķma) safnast saman ķ kerfinu geislar jöršin öllu žvķ sem hśn fęr śt aftur - en žį ķ formi lengri geisla (į varmageislahluta rafsegulrófsins).

Žeir sem leita sér upplżsinga um nįkvęmt tölugildi sólstušulsins komast fljótt aš žvķ aš fleiri en ein tala er nefnd ķ heimildum. Hér hefur talan 1364 W į fermetra veriš tilfęrš, en annars stašar mį sjį tölur allt nišur ķ 1361 W og upp ķ 1368 W į fermetra. Umręša um vešurfarsbreytingar lķšur nokkuš fyrir žessa óvissu. Hśn er žó ekki nęrri žvķ eins alvarleg ķ umręšunni og óvissa um hversu stöšugur sólstušullinn hefur veriš ķ gegnum tķšina. 

Óvissa um breytileika sólstušulsins er e.t.v. žaš sem mestu lķfi hefur haldiš ķ vķsindalegri umręšu um žįtt sólarinnar ķ žeim hitabreytingum sem oršiš hafa sķšustu 150 įrin eša svo - og allvel eru žekktar. 

Męlingar į geislun sólar hafa nś veriš geršar śr gervihnöttum sķšan 1978 - meš męlitękjum mismunandi geršar. Žessar męlingar hafa greint breytileika sem tengist hinni alžekktu „11-įra“ sólblettasveiflu. Nżjasta skżrsla IPCC (2013) notar töluna 0,1 prósent (um 1,3 W į fermetra). Sömuleišis er breytileiki frį degi til dags oršinn sęmilega žekktur - hann er meiri viš hįmark sólblettaskeiša heldur en nęrri lįgmörkum žeirra. [1]

Ķ ljós hefur einnig komiš aš 11-įra sveiflan er mun meiri į śtfjólublįa sviši sólarrófsins heldur en į žvķ sżnilega og aš įhrif sveiflunnar į efstu lög lofthjśpsins (hitahvolf/śthvolf) eru umtalsverš. 

Sś skošun er uppi aš auk žessa breytileika - sem žrįtt fyrir allt hefur veriš męldur - séu einnig breytingar į sólstušlinum į lengri tķmakvarša. Almennt er tališ aš žęr breytingar - séu žęr einhverjar - ęttu aš greinast best ķ sólblettalįgmörkum - žegar sveiflur frį degi til dags og mįnuši til mįnašar eru miklu minni en į virkari hluta hverrar sveiflu.

Viš skulum kalla slķkt undirliggjandi breytileika - reynt hefur veriš aš finna reglubundnar sveiflur hans og žeim gefin fjölmörg nöfn. Mjög illa hefur žó gengiš aš negla žęr nišur - kannski er um flókiš samspil fjölmargra sveiflužįtta aš ręša sem afhjśpast ekki nema į mjög löngum tķma. Žaš er eftirtektarvert hversu sannfęršir flestir žeir sem stunda leitina eru um žeir hafi fundiš sveiflutķšnina - furšuoft ašra en ašrir hafa fundiš.

Hugmyndin er sś aš gangi undirliggjandi virknisveifla til lįgmarks standi žaš įstand jafnvel įratugum saman, žį tvęr eša fleiri 11-įra sveiflur. Sólblettahįmörkin reglubundnu verši žį vęgari - eša hverfi jafnvel alveg - eins og sumir telja aš hafi gerst um hrķš į 17. öld - kallaš Maunderskeiš. Ķ IPCC-skżrslunni įšurnefndu er talaš um aš hugsanlega sé um 0,1 prósent munur į sólstušlinum mešan į undirliggjandi lįgmörkum stendur og žvķ sem hann var ķ virknihįmarkinu į sķšari hluta 20. aldar. 

Sólblettir 1700 til 2014

Menn hafa nś fylgst nįiš meš sólblettum frį žvķ į 17. öld. Myndin sżnir nišurstöšur slķkra talninga į įrsgrundvelli allt fram til 2014 [2]. Einnig eru til įmóta tķmarašir sem nį til einstakra mįnaša og daga mestallt tķmabiliš (dagleg röš aftur til öndveršrar 19. aldar). 

Grįi ferillinn sżnir įrsgildi - en sį rauši er 11-įra kešjumešaltal og sżnir hann töluveršan langtķmabreytileika sólblettavirkni. Hśn var ķ lįgmarki į 17. öld (Maunderlįgmarkiš įšurnefnda - utan žessarar myndar aš mestu) og annaš lįgmark var snemma į 19. öld (Daltonlįgmark). Sést žaš vel į myndinni og nįši yfir žrjś 11-įra skeiš. Mikiš hįmark var hins vegar um mišja 20.öld og allt fram aš sķšustu aldamótum. Nś (įriš 2015) stefnir ķ einhvers konar lįgmark - viš vitum ekki enn hversu mikiš eša langvinnt žaš veršur. Einnig eru til tķmarašir sem sżna heildarflatarmįl sólbletta og eru žęr efnislega svipašar žeirri hér aš ofan.  

Sumum žykir rauši ferillinn į myndinni minna nokkuš į žann sem sżnir hita į noršurhveli jaršar - en nokkuš góšan vilja žarf samt til aš sjį mikil lķkindi. Misręmi er į milli ferilsins og hitafars hér į landi -. En ętķš veršur aš hafa ķ huga aš alls konar breytingar į vešurfari eru hugsanlegar įn žess aš mešalhiti jaršar eša hvela breytist mikiš.  

Viš hęttum okkur ekki śt ķ umręšur um įreišanleika sólblettatalninga ķ tķmans rįs. Margar įgętar bękur hafa veriš skrifašar um sögu sólrannsókna og leit aš reglubundnum sveiflum sólvirkninnar. - Fjasbókarsķša hungurdiska hefur minnst į nokkrar slķkar.

Įgiskašur breytileiki sólstušuls 1600 til 2009

En žį er žaš hinn undirliggjandi breytileiki sólstušulsins. Eigi aš bśa til trśveršug vešurfarslķkön žurfum viš aš žekkja hann - hvort sem hann er mikill eša lķtill. 

Ķ grein eftir Gavin Schmidt og félaga (2012)[4] mį finna įgęta umfjöllun um žį kosti sem bjóšast žegar reynt er aš herma ašalatriši vešurfarsbreytinga sķšustu žśsund įra. Greininni fylgir gagnasafn sem sżnir breytileika nokkurra lķklegra geislunarįlags- eša mótunaržįtta vešurfars. Breytileiki sólstušulsins er einn žeirra (įsamt gróšurhśsaįhrifa-, agnamengunar-, eldgosa- og landnotkunarvķsum). Greinarhöfundar taka mešal annars saman nokkrar įgiskanir um breytileika sólstušulsins sķšustu žśsund įrin.

Myndin aš ofan sżnir žrjįr žessara įgiskušu tķmaraša - žęr sem eru ólķkastar innbyršis. Blįi ferillinn sżnir įgiskun žar sem ekki er gert rįš fyrir neinum „undirliggjandi“ breytingum - sólblettasveifla sólstušulsins er sś eina. Rauši ferillinn sżnir vinsęla įgiskun Judith Lean og félaga - žar er undirliggjandi breytileiki umtalsveršur - um tvöfaldur į viš nżjasta įlit IPCC.  

Fyrir fįeinum įrum bęttist gręni ferillinn sķšan viš - hann er ķ grein Schmidt og félaga fenginn frį Shapiro og félögum [7]. Hér er undirliggjandi breytileiki talinn miklu meiri heldur en venjulegt er aš gera. Munur į undirliggjandi lįgmarki į Maunderskeišinu og nżlegu hįmarki er talinn vera um 6 W į fermetra. Žegar bśiš er aš taka tillit til dreifingar um allt flatarmįl jaršar og endurskins er ķtrasti munur į mestu og minnstu sólarįhrifum um 1,3 W į fermetra. Til samanburšar mį geta žess aš ķ sķšustu samantekt IPCC (2013) er įętlaš aš mannręnu įhrifin (mišaš viš 1750) séu į bilinu 1,3 til 3,3 W į fermetra, lķklegasta talan sé 2,3 W į fermetra.

Hér stendur hnķfurinn ķ kśnni. Hver af žessum ferlum er sį rétti? Er breyting į sólarįlagi frį įrinu 1750 0,2 W į fermetra (eša minna) eins og IPCC telur eša er hśn 1,3 W į fermetra eins og Shapiro og félagar reikna (reyndar frį 1700)?

Žrįtt fyrir aš langflestir žeir sem um mįliš fjalla hallist į sveif meš įliti IPCC veršur samt aš jįta aš afdrįttarlaus svör varšandi breytileika stušulsins fįst žvķ mišur ekki fyrr en svo dregur śr sólvirkni aš undirliggjandi breytileiki sżni sig ķ męlingum - sé hann fyrir hendi į annaš borš.

Fjölmargir hafa reynt aš nota vešurfarslķkön til aš herma megindrętti vešurfars (einkum hita og śrkomu) sķšustu žśsund įra. Til aš hęgt sé aš gera žaš eru upplżsingar um geislunarįlag naušsynlegar - žar į mešal įgiskanir um breytileika sólstušulsins.

Lķkanreikningarnir žykja benda til žess aš blįi ferillinn (eša nįnir ęttingjar hans) sé sį rétti - eša alla vega falli hann best aš breytingum į hitafari sķšustu 150 įra - og žį lķklega lķka lengra tķmabils. Įhrif breytileika sólar į vešurfar žessa tķma séu lķtil (ekki engin) - enda hafi breytileiki sólgeislunar veriš lķtill. 

Séu stęrri sveiflur notašar (rauši eša gręni ferillinn - eša ęttingjar žeirra) verši hitasveiflur sķšustu 150 įra (žęr žekkjum viš allvel) óraunverulegar. Žetta styšur óneitanlega įlit IPCC.   

Žeim sem hafa įhuga į žvķ hvernig raušu og gręnu ferlar myndarinnar eru reiknašir er bent į greinarnar sjįlfar, žęr eru ašgengilegar į netinu (Lean og félagar [3] og Shapiro og félagar [6]).  

Fyrir utan žessar įgiskanir hefur veriš reynt aš sęra upp undirliggjandi breytileika meš žvķ aš athuga lengd hverrar sólblettasveiflu. Mešallengdin er 10,6 įr - en getur veriš styttri og lengri. Žaš žvęlir mįliš aš ekki er vitaš hvort miša į viš tķma į milli eftirfylgjandi lįgmarka eša hįmarka - auk žess sem sum hįmörk eru tvöföld og sum lįgmörk mjög flöt. Segulmęlingar hafa einnig veriš notašar viš žessar lengdarmęlingar. Nišurstašan viršist sś aš sé sólblettahįmarkiš mikiš er tilhneiging til styttri sveiflu en žegar žaš er lķtiš.

Um žetta og fleira athyglisvert mį lesa ķ įgętri greinargerš Richard og félaga [7] - žeim er žó ekki sérlega umhugaš um hitaspįr eša sólstušul.  

Rétt er aš minnast einnig į žį hugmynd aš žegar sólvirkni sé ķ lįgmarki sé ašgengi geimgeisla aš lofthjśpi jaršar ķ hįmarki. Geimgeislar auki fjölda žéttikjarna ķ lofthjśpnum og žar meš myndist skż meš aušveldari hętti en ella - endurskin jaršar aukist - og lofthjśpurinn kólni. IPCC-skżrslan (2013) gerir lķtiš śr hugmyndinni - enda hafi ekkert komiš fram sem styšur hana.   

Endurskin jaršar hefur veriš męlt ķ allmörg įr og į žvķ tķmabili hefur breytileiki žess frį įri til įrs veriš lķtill (um 0,2 prósent - rśmt 0,1 W į fermetra) eša enn minni heldur en sólblettavirknisveiflan [8]. Trślega žarf žó lengri tķma nįkvęmra męlinga til aš skera endanlega śr um žetta atriši. 

Hugmyndir eru einnig uppi um tengsl sólvinda (og/eša sveiflna ķ segulsviši sólar og/eša samspili žess viš segulsviš jaršar) viš hringrįs lofts ķ efri lögum lofthjśpsins - jafnvel nišur ķ heišhvolfiš. Um slķkt hefur veriš fjallaš lengi - ašallega meš fremur veikum tölfręšilegum rökum - en ef um slķk tengsl er aš ręša er lķklegra aš žau taki fremur til vešurs heldur en vešurfars.

Er einhver nišurstaša? Varla - en veršur vonandi fyrir hendi eftir 10 til 15 įr. 

Nśmerušu tilvitnanirnar [] eru listašar ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Finnur Hrafn Jónsson

"...Rétt er aš minnast einnig į žį hugmynd aš žegar sólvirkni sé ķ lįgmarki sé ašgengi geimgeisla aš lofthjśpi jaršar ķ hįmarki. Geimgeislar auki fjölda žéttikjarna ķ lofthjśpnum og žar meš myndist skż meš aušveldari hętti en ella - endurskin jaršar aukist - og lofthjśpurinn kólni. IPCC-skżrslan (2013) gerir lķtiš śr hugmyndinni - enda hafi ekkert komiš fram sem styšur hana. ..."

Ég er ekki viss um aš Svensmark og félagar taki undir aš ekkert hafi komiš fram sem styšji žessa tilgįtu.

Sjį til dęmis: http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/923712/

Finnur Hrafn Jónsson, 24.5.2015 kl. 01:29

2 Smįmynd: Trausti Jónsson

Varla viš öšru aš bśast. Vęntanlega halda žeir įfram aš reyna rökstušning - ekki hef ég į móti žvķ og IPCC-ritarar įbyggilega ekki heldur.

Trausti Jónsson, 24.5.2015 kl. 01:49

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg111119c
  • w-blogg111119b
  • w-blogg111119a
  • w-blogg04119a
  • w-blogg031119a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.11.): 133
  • Sl. sólarhring: 177
  • Sl. viku: 1552
  • Frį upphafi: 1850157

Annaš

  • Innlit ķ dag: 116
  • Innlit sl. viku: 1338
  • Gestir ķ dag: 102
  • IP-tölur ķ dag: 94

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband