Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2012

Heldur órįšiš framhald?

Kuldakastiš er rétt byrjaš žegar žaš er bśiš. Žykktin (eilķfur męlikvarši hungurdiska) rétt slefaši aš fara nišur fyrir 5100 metra - helsta višmiš alvöruveturs. Jś, kannski nišur ķ 5040 m noršaustanlands. En į 500 hPa hęšar- og žykktarspįkorti sem gildir kl. 18 laugardaginn 18. febrśar sést vel aš hlżtt loft sękir aš śr vestri. Kortiš er frį evrópureiknimišstöšinni (ecmwf).

w-blogg180212

Heildregnar grįar lķnur sżna hęš 500 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar) en raušar strikalķnur žykktina. Žykktin er fjarlęgšin į milli 500 hPa-flatarins (sem kortiš sżnir) og 1000 hPa bróšur hans (nęrri sjįvarmįli). Žvķ meiri sem žykktin er žvķ hlżrra er ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žvķ žéttari sem jafnhęšarlķnurnar (žęr grįu) eru žvķ meiri er vindurinn. Į kortinu eru einnig bleik svęši sem sżna hvar iša ķ fletinum er mest. Viš skulum ekki hafa įhyggjur af henni en žeir sem sjį vel ęttu aš greina aš hśn viršist mest ķ kröppum lęgšarbeygjum.

Raušum og blįum örvum hefur veriš komiš fyrir į kortinu til aš óvanir sjįi betur hvernig vindurinn liggur undir horni į žykktarlķnurnar. Örvarnar liggja allar ķ sömu stefnu og jafnhęšarlķnur į sama svęši. Vindurinn żtir jafnžykktarlķnunum fram į viš ķ stefnu sķna. Örvarnar eru raušar žar sem žęr bera hęrri žykkt fram į viš, en žęr blįu eru dęmi um kalt loft ķ framsókn.

Horniš į milli örvanna og jafnžykktarlķnanna er mjög misgleitt. Gleišast er žaš sušur af Gręnlandi žar sem žykktarlķnurnar eru nęr hornréttar į hęšarlķnurnar. Horniš veršur minna og minna eftir žvķ sem nęr dregur Ķslandi - en žar er samt hlżtt ašstreymi.

Kortiš segir okkur frį žvķ aš hlżtt ašstreymi rķki yfir Ķslandi sķšdegis į laugardag. Bylgjan sušur af Gręnlandi er heldur stutt og aumingjaleg og hśn hefur žar aš auki öflugri bylgju ķ bakiš. Hśn hrašar sér žvķ til noršausturs en grynnist - nįi 5280 metra jafnžykktarlķnan noršur į Ķsland hlįnar vęntanlega - heldur órįšnara er meš žykkt į milli 5200 og 5280 metra.

Reiknimišstöšin segir aš 5340 metra lķnan eigi aš snerta sušurströnd Ķslands į sunnudagskvöld - ętli žaš žżši ekki hlįku og žar meš fer hiti aftur upp fyrir mešaltal žar sem hann hefur veriš mestallan mįnušinn.

Eftir sunnudaginn eiga smįbylgjur aš koma hver af annarri til landsins - hver meš sķna lęgš. Hvort žęr fara sunnan- eša noršanviš land er ekki vitaš. En žótt kuldapollurinn viš Noršvesturgręnland sé ekki sérlega ógnandi ķ žessari stöšu veršur samt aš gefa honum gaum. Ķ kringum hann ganga lķka hrašfara stuttbylgjur - sem vonandi lįta okkur ķ friši.


Af afbrigšilegum febrśarmįnušum - 1

Ritstjórnarskrifstofu hungurdiska hefur gengiš heldur brösuglega aš nį sambandi viš prentsmišjuna ķ kvöld og frįgangur ber žess nokkur merki.

Viš lķtum į fastan liš um afbrigšilega mįnuši og er komiš aš febrśar. Hverjir eru mestu noršan- og sunnanįttamįnušir sem viš vitum um? Til aš įkveša žaš notum viš sömu fimm flokkunarhętti og notašir hafa veriš įšur.

1. Mismunur į loftžrżstingi austanlands og vestan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1873. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri vestanlands heldur en eystra séu noršlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er, žvķ žrįlįtari hafi noršanįttin veriš.

Langmest noršanįtt var ķ febrśar 1885. Fręgastur er hann fyrir snjóžyngsli og snjóflóš sem žeim fylgdu. Tuttugu og fjórir bišu bana ķ grķšarlegu snjóflóši sem féll į Ölduna į Seyšisfirši žann 18. Žį tók 14 hśs af og alls lentu um 80 manns ķ flóšinu. Fyrr ķ mįnušinum hafši flóš falliš ķ Mjóafirši, brotiš žar bašstofu, tvö fjįrhśs og hjallur barst į haf śt. Fjöldi gripa fórst en mannbjörg varš, fleiri hśs lentu ķ flóšum ķ Mjóafirši seinna ķ mįnušinum. Žį fórust žrķr ķ snjóflóši ķ Naustahvammi ķ Noršfirši. Menn og skepnur fórust ķ illvišrum į Vestfjöršum. Frost var um land allt nįnast allan mįnušinn.

Jafnir ķ öšru til žrišja sęti eru febrśarmįnušir įranna 1931 og 1960. Sį fyrrnefndi var mjög snjóžungur og snjóflóš féllu vķša žó ekki yrši manntjón.

Febrśar 1883 og 1959 eru mestir sunnanįttarmįnaša samkvęmt žessu tali. Fręgir eru sjóskašarnir miklu 1959 og grķšarleg illvišri, en febrśar 1883 hlaut yfirleitt góš eftirmęli žrįtt fyrir sjóskaša og śtsynningsbylji. Hann var einfaldlega góšur mišaš viš vešurlag žessara įra almennt.

2. Styrkur noršanįttarinnar eins og hann kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr ašeins aftur til 1949. Ķ efstu sętunum eru febrśarmįnušir įranna 1957, 1990 og 1960. Mest var sunnanįttin 1959.

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršvestan, noršan, og noršaustanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala noršlęgra įtta. Žessi röš nęr aftur til 1874. Aftur er žaš 1885 sem er meš langmestu noršanįttina, sérkennilegt aš einn mįnušur skuli skilja sig svo mjög frį öšrum. Žaš er febrśar 1960 sem er ķ öšru sęti.

Sunnanįttatķšni er reiknuš meš žvķ aš leggja saman tķšni įttanna sušausturs, sušurs og sušvesturs. Žaš er aftur 1959 sem nęr fyrsta sętinu, en 1975 og 1932 ķ öšru og žrišja sęti. Mikil illvišri gengu ķ febrśar 1975, en 1932 er aftur móti sį langhlżjasti sem vitaš er um.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš. Enn er1885 meš mestu noršanįttina og er reyndar mestur noršanįttarmįnušur allra mįnaša. Febrśar 1960 og 1931 eru ķ öšru og žrišja sęti. Žaš er einkennilegt aš febrśar 1960 skuli standa sig svona vel žvķ snemma ķ mįnušinum voru einstök hlżindi. Mesti sunnanįttarmįnušurinn ķ endurgreiningunni er 1959 og 1975 ķ öšru sęti.

5. Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. Hér bregšur ašeins śt af, žvķ žaš eru febrśarmįnušir įranna 1901 og 1900 sem sitja ķ efstu noršanįttarsętunum. Žeir fengu bįšir hin bestu mešmęli hér į landi. Hungurdiskar hafa fjallaš um žaš hvernig žaš mį vera aš saman fari vešurblķša og noršanįtt ķ hįloftum - ef til vill mętti rifja žaš upp. Ķ febrśar 1901 snjóaši ķ Róm og menn fóru um į skķšum ķ Jerśsalem. Sunnanįttin ķ hįloftunum var aušvitaš mest ķ febrśar 1959.

Enn sem fyrr er įnęgjulegt aš sjį hversu vel žessum fimm greiningarhįttum ber saman žótt ólķkir séu. Viš heyrum sķšar af austan- og vestanįttum.


Gagnarašir žorna upp

Žegar hętt veršur aš athuga į mönnušum vešurstöšvum žorna żmsar gagnarašir upp. Ef viš leggjum vel viš hlustir heyrum viš kveiniš śr framtķšinni. En lķtiš žżšir aš fjasa um žaš - annaš kemur ķ stašinn. Viš lķtum į hluta śr röš sem mun žorna upp į nęstu įrum. Vešurskeytaathuganir hafa veriš geršar eftir lķtiš breyttum lykli ķ rśm 60 įr. Įriš 1982 voru geršar smįbreytingar į lyklinum - sumar til bölvunar og į sķšustu įrum hafa lķka oršiš lśmskar breytingar - en lįtum žau mįl liggja į milli hluta.

Meinlegust fyrir framtķšina er fękkun sjónręnna athugana, t.d. į skyggni, skżjahęš og vešri. Vegna žess aš aš žessi atriši eru eins og nafniš bendir til nokkuš hįšar mati einstakra athugunarmanna fylgir žeim talsverš óvissa. Komiš er į móts viš žessa óvissu meš žvķ aš hafa athugunarmennina nógu marga. Skeytastöšvum hefur į undanförnum įrum fękkaš um rśmlega 40% - žęr eru vonandi enn nęgilega margar til aš halda gagnaröšunum gangandi - en trślega heldur įfram aš fękka į nęstu 5 til 10 įrum.

Viš skulum nś lķta į tvęr rašir - śr sama hluta vešurskeytisins, žeim hluta žar sem vešurathugunarmašurinn fęr aš segja hvaša vešur er hjį honum žegar athugun er gerš. Žetta er tķšni annars vegar misturs en hins vegar žoku į öllum gildistķma vešurlykilsins frį 1949. Lykilbreytingin žaš įr var mun meiri heldur en sķšari breytingar - eldri lykill var aš stofni til frį 1929 en var ekki vķša notašur hér į landi fyrr en į įrunum 1931 til 1935. Grunur leikur į aš žessi eldri lykill hafi aš einhverju leyti mengaš žann yngri langt fram eftir sjötta įratugnum.

Žaš kemur ķ ljós aš furšumiklar breytingar hafa įtt sér staš ķ notkun talna sem standa fyrir mistur og žoku. Kannski eru breytingarnar aš einhverju leyti skżranlegar meš tķskusveiflum - einhverri lensku - kannski ekki.

w-blogg160212a

Lįrétti kvaršinn sżnir įrin frį 1949 til 2011 en sį lóšrétti tķšni išnašarmisturs, žurramisturs og ryks ķ žśsundustuhlutum allra vešurathugana viškomandi įrs. Talan 10 tįknar žvķ aš tķu žśsundustuhlutar eša 1 prósent allra vešurathugana įrsins hafi greint frį mistri.

Žetta er aušvitaš ótrśleg breyting. Į sķšari įrum er tķšnin yfirleitt ķ kringum 3 til 5 žśsundustu en var milli 1950 og 1960 yfirleitt į bilinu 12 til 16 žśsundustu - fękkun nišur ķ žrišjung eša fjóršung į tķmabilinu. Žeir sem muna vel hvernig vešur var fyrir 50 til 60 įrum vita vel aš tilvikum mengunarmóšu frį Evrópu hefur ķ raun og veru fękkaš aš mun - žessi sértaka blįmóša sem var svo algeng sést varla lengur.

Um og fyrir 1960 var fariš aš grķpa til verulegra rįšstafana gegn išnašarmengun bęši vestanhafs og austan og alvarlegum mengunartilvikum fękkaši į žeim slóšum. Sķšasta mikla banvęna Lundśnažokan var ķ desember 1962. Žį uršu, aš žvķ er tališ var, 1000 ótķmabęr daušsföll vegna žokunnar. Nįkvęmlega tķu įrum įšur gerši enn verri žoku. Žį voru umframdaušsföllin 5 til 12 žśsund aš žvķ er tališ er. Žetta hefši aušvitaš haldiš įfram ef ekkert hefši veriš aš gert. Svipaš įstand var einnig vķša į meginlandi Evrópu og ķ išnašarsveitum vestra. Nś er mesta mengunin af žessu tagi langt frį okkur - ķ austur Asķu.

Žaš er athyglisvert aš įrin 2010 og 2011 hrekkur mistriš upp ķ um 10 žśsundustu - tvöfalt žaš sem annars hefur veriš į sķšustu įrum. Varla er nokkur vafi žvķ aš hęgt sé aš kenna eldgosunum tveimur og öllu öskurykinu sem žeim fylgdi um žessa aukningu. Vonandi veršur öskufokiš minna ķ įr, 2012, en žaš kemur ekki ķ ljós fyrr en snjóa leysir ķ vor og sumar.

Žokan (nęsta mynd) sżnir lķka mikinn breytileika frį einu tķmabili til annars.

w-blogg160212b

Žoku hefur greinilega fękkaš į tķmabilinu. Ekki er ótrślegt aš hin lįga tķšni į allra sķšustu įrum sé tengd fękkun vešurstöšva - žeim hefur fękkaš meira ķ śtsveitum heldur en inn til landsins. Aš öšru leyti į žokan yfirleitt į bilinu 7 til 12 žśsundustuhluta athugana. Mjög įberandi topp mį sjį į hafķsįrunum svoköllušu 1965 til 1971. Sjįvarkuldi var žį óvenjulegur viš Noršur- og Austurland aš sumarlagi og loft nišur undir sjó hefur veriš mun stöšugra heldur en fyrr og sķšar og žokan žar meš meiri.


Losnar um stöšuna

Hlżindi hafa nś stašiš aš undanförnu og mešalhiti sķšustu tveggja vikna nęrri hęstu hęšum (žó ekki alveg į tindinum). En nś losnar um stöšuna žegar stór kuldapollur (af ętt Stóra-Bola) ęšir til austurs frį Baffinslandi til Noregs į nokkrum dögum.

Hvernig sem į žvķ stendur hefur Baffinslandi og Ellesmereyju haldist illa į Stóra-Bola ķ vetur. Hann hefur undanfarna viku eša svo virst hafa žaš nokkuš makindalegt yfir Labrador en nś grķpur hann enn eiršarleysi og langar austur um haf - žar sem hann aušvitaš veslast upp. Lķklega kemur nżr ķ hans staš fyrir vestan - en žaš tekur nokkra daga. En viš lķtum į spį um hęš 500 hPa-flatarins og žykktarinnar sķšdegis į morgun (mišvikudaginn 15. febrśar).

w-blogg150212

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru aš vanda svartar og heildregnar, en jafnžykktarlķnur raušar, strikašar. Žar sem jafnhęšarlķnurnar liggja žétt er mjög hvasst og žar sem žykktarlķnurnar eru žéttar er mikill hitabratti - žykktin segir nefnilega til um žaš hversu hlżtt loftiš er aš mešaltali ķ nešri hluta vešrahvolfsins. Bįšar lķnutegundirnar liggja nokkuš žétt yfir Ķslandi, žykktarlķnurnar eru žó gisnari og liggja skįhalt į hįloftavindinn sem žar meš ber kaldara loft til landsins - kalt ašstreymi rķkir. Žaš žżšir svo aftur aš vindįtt er vestlęgari viš jörš en ķ 5 km hęš.

Um hįdegi ķ dag (žrišjudag 14. febrśar) var kuldapollurinn skammt austur af noršanveršum Labradorskaga (žar sem stendur „nś“) en fer til morguns (mišvikudag) ķ hring ķ kringum sjįlfan sig. Eftir žaš ęšir hann austur eins og blįu örvarnar sżna, tölurnar marka sólarhringa frį deginum ķ dag. Sķšdegis į fimmtudag er honum spįš vestantil į Gręnlandshafi - nżstokknum yfir Gręnland - sólarhring sķšar (sķšdegis į föstudag) į hann aš vera fyrir sušaustan Ķsland (talan 3) og į laugardag viš Noreg (talan 4). Svo er hann śr sögunni.

Viš mišju pollsins į kortinu geta skarpsżnir séš votta fyrir 4920 metra jafnžykktarlķnunni. Gręnland stķflar reyndar framrįs hennar - sem og 4980 metra lķnunnar aš mestu en žaš er samt bżsna kalt loft sem kemst yfir į Gręnlandshaf. Viš fįum aš finna fyrir jašri žess ķ śtsynningséljum strax į mišvikudagskvöld. En svo mikil ferš er į kuldapollinum og stóru lęgšardragi sem honum fylgir aš sušvestanįttin sem sjį mį į kortinu breytist fljótt ķ sunnanįtt og snżst sķšan ķ noršanįtt.

Žetta žżšir aš kuldi śr noršri getur gusast sušur um Ķsland. Vonandi stendur hann ekki lengi. Žetta er alla vega oršinn allt of langur žrįšur til aš mark sé į takandi. Hlustiš frekar į alvöru vešurspįr ķ śtvarpi eša sjónvarpi - eša lesiš žęr į vef Vešurstofunnar.


Skemmtilegt fyrirbrigši fer yfir landiš (įn žess aš nokkur verši žess var)

Ķ pistli hungurdiska ķ gęr var minnst į dįlķtinn kuldapoll sem stuggaši viš allra hlżjasta loftinu sem er į leiš yfir landiš. Loftiš ķ mišju pollsins er žó mjög hlżtt mišaš viš įrstķma en žrįtt fyrir žaš notum viš nafniš vegna žess aš umhverfis mišjuna eru nokkrar lokašar jafnžykktarlķnur og kaldasta loftiš er ķ mišjunni. Žetta er ķ raun sama reglan og viš notum viš skilgreiningu į lęgšum og hęšum. Ekki žarf nema eina lokaša žrżstilķnu ķ kringum svęši meš lęgri žrżstingi til žess aš nota megi lęgšarheitiš. Textinn hér aš nešan er tyrfinn og lesendur hér meš varašir viš žvķ.

En lķtum į žykktarspį evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir hįdegi į žrišjudag (14. febrśar). Fastir lesendur kannast viš kortatįknmįliš.

w-blogg140212a

Jafnžykktarlķnur eru heildregnar og svartar, męlt er ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Žykktin segir til um mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs - žvķ hęrri sem hśn er žvķ hlżrra. Litafletirnir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum, en gróflega mį segja aš hann sé ķ um 1300 metra hęš (en hęšin er ķ raun talsvert breytileg). Viš sjįum erfitt er aš finna hringlaga form ķ kringum pollinn ķ 850 hPa. Žrįtt fyrir žaš mį sjį aš pollurinn sker noršan af hlżjasta geiranum og 5480 metra jafnžykktarlķnunni sem nś ķ kvöld (mįnudag) og fram eftir nóttu hefur veriš stuggaš til sušausturs.

Žegar žetta kort gildir er pollurinn į hrašri leiš til austurs yfir landiš og fer sķšan sušaustur til Bretlands - spurning hvort hann veldur skķt į Spįni eša ķ Noršur-Afrķku į fimmtudag eša föstudag. Žarlendir fylgjast vęntanlega meš žvķ.

Žetta litla vešurkerfi tilheyrir reyndar dįlķtilli dęld ķ vešrahvörfunum og hefur lifaš ķ nokkra daga. Hśn slitnaši śt śr heimskautaröstinni į fimmtudaginn - var žį langt sušaustur af Hvarfi į Gręnlandi - fór sķšan austur til Bretlands og svo žašan vestur į bóginn og er hingaš komin aš sunnan - į öšrum hring ķ hringekjunni. Svo snyrtilega hefur veriš fyllt upp ķ dęldina aš hennar gętir nęr ekki ķ žrżstisvišinu viš sjįvarmįl.

Lķtum lķka į spį um męttishita ķ vešrahvörfunum um hįdegi į žrišjudag, į sama tķma og žykktarspįin gildir.

w-blogg140212b

Žetta kort er ekki kunnuglegt - en žaš veršur stundum aš lķta į eitthvaš nżtt. Litirnir sżna męttishita ķ vešrahvörfunum, žvķ hęrri sem hann er žvķ hęrra standa vešrahvörfin. Męttishiti segir til um žaš hversu hlżtt loft yrši sem fęrt vęri beint nišur til sjįvarmįls („žrżstileišréttur“ hiti). Ķ raun og veru gerist žaš aldrei - žess vegna er įkvešiš aš kvaršinn sé ķ Kelvinstigum.

Žaš er einhvern veginn žęgilegra aš segja aš loftiš viš vešrahvörfin ķ dęldinni mišri sé 298K ķ staš 25°C. En hvaša tala er žaš sem žarna er skammt undan - rétt noršvestur af 298? Žaš sést sennilega ekki mjög vel į tölvuskjįum lesenda en reyna mį aš tvķstękka myndina - (flestir kunna žaš). Žį sést e.t.v. aš žetta er talan 356K, ef viš breytum žvķ ķ °C fęst 83°C. Žaš er einhvern veginn aušveldara aš segja aš męttishitinn sé 356K heldur en 83 stig - sķšari talan kann aš valda meinlegum ruglingi.

En hugsum ekki um žaš - viš skulum heldur dįst ašeins aš auganu fallega yfir Gręnlandshafi og slóšanum sunnan viš žaš. Augaš er ekki alveg samhverft, kaldast er nyrst ķ žvķ (blįr litur) og er žar sķšan stökk til hęrri hita. Af žessu mį sjį aš vešrahvörfin eru beygluš, nyrst ķ dęldinni liggja žau inn undir sjįlf sig - žau slśta žar fram yfir sig.

En žetta veršur trślega enginn var viš nišri viš jörš - hugsanlegt er aš eitthvaš sjįist į loftvogum žegar dęldin fer hjį. Sömuleišis er hugsanlegt aš flugvélar ķ vešrahvarfahęš verši varar viš brotiš - žį sem ókyrrš - henni er žó ekki spįš žegar žetta er skrifaš. Žaš er reynsla ritstjórans aš einkennilegt skżjafar fylgir stundum brotum ķ vešrahvörfunum - en ętli lįgskż loki ekki fyrir slķkt.

Helblįa svęšiš vestast į kortinu er alvörukuldapollur sem žokast ķ įtt til Sušur-Gręnlands.

Aš lokum skal žess getiš aš hiti hefur nś komist ķ nęrri 14 stig į Fįskrśšsfirši og er litlu lęgri ķ Grundarfirši - hvoru tveggja er óvenjulegt ķ febrśar. En ekki er öll nótt śti enn meš hęrri hita.  


Óvenjuhlżtt loft nįlgast landiš (en nęr žvķ varla)

Mikil sunnanįtt austur af Nżfundnalandi og sunnan Gręnlands ber nś mjög hlżtt loft langt til noršurs. Žaš kemst nęrri žvķ til Ķslands - grįtlega nęrri. Lķtum į žykktarspį sem sżna į įstandiš eftir sólarhring (um mišnętti mįnudagskvölds).

w-blogg130212

Eins og sjį mį er stórt svęši vestur af landinu žar sem žykktin er meiri en 5480 metrar, en sś žykkt getur viš bestu skilyrši dugaš ķ 20 stig aš sumarlagi. En nś er ekki sumar - enginn sólarylur og žar aš auki vetrarkaldur sjór og enn kaldara land žar sem yfirboršiš er nęrri frostmarki. En žar sem vindur er nęgilega mikill viš brött fjöll geta samt komiš hitaskot - žannig aš vešurnörd fylgjast meš hįmarksmęlum mešan žetta įstand varir.

Lķkaniš sem bżr til žessa spį sér hįlendi Ķslands en ekki einstök fjöll eša brattar hlķšar. Žar sem hvass vindur stendur af žeim fjöllum sem lķkaniš žó sér mį sjį einkennileg žykktarhįmörk eša lįgmörk. Eitt slķkt hįmark er ķ noršvestanįttinni viš sušurhlķšar Vatnajökuls žar sem greina mį 5500 metra jafnžykktarlķnuna og töluna 8 sem tįknar aš 8 stiga hita sé aš vęnta ķ 850 hPa hęš. Smįóskhyggjusamlagning gefur žį nęr ónefnanlega tölu sem hita viš sjįvarmįl.

Enn betra gerir samt austurströnd Gręnlands en noršaustan viš Ammasalik mį sjį örlķtinn 5580 metra hring. Viš tökum žessum smįhringjum mįtulega alvarlega - en mun trślegra er stóra 5480 metra teppiš. Žaš sem truflar žessa fögru mynd er dįlķtill kuldapollur sem bent er į meš ör į myndinni. Kaldasta loftiš ķ kuldapollinum er reyndar mjög hlżtt mišaš viš įrstķma, innsti hringurinn er 5380 metrar, en žarna er kalt mišaš viš umhverfiš. Pollurinn stefnir til Ķslands og spillir žykktarhįmarkinu.

Ekki mį gleyma aš benda į grķšarlegan žykktarbratta noršur eftir kortinu. Žar mį sjį glitta ķ 4960 metra jafnžykktarlķnuna sem minnir okkur harkarlega į aš veturinn er aldrei langt undan į žorranum.

 


Stormdagatķšni

Lķkur eru mestar į stormum hér į landi į tķmabilinu frį žvķ snemma ķ janśar til mišs febrśar. Hungurdiskar hafa fjallaš um įrstķšasveiflu illvišra fyrir löngu og viš lįtum bķša aš endurtaka žaš.

Hér er hins vegar litiš į stormatķšni sķšustu 60 įra rśmra og breytileika hennar. Mörg vandamįl koma upp viš talningar į stormum. Vešurstöšvakerfiš hefur tekiš miklum breytingum - ekki sķst į sķšustu įrum og sömuleišis er ekkert sjįlfsagt mįl hvernig į aš skilgreina stormdag. En viš skulum aš žessu sinni gleyma öllum įhyggjum og ķmynda okkur aš allt sé ķ lagi meš allt.

Viš lķtum fyrst į daga žar sem 10-mķnśtna vindhraši į fjóršungi stöšva hefur nįš 20 m/s eša meira. Žetta er nokkuš hörš skilgreining enda er algengt aš tjón verši ķ fleiri en einum landshluta žegar vešur af žessari gerš gengur yfir landiš.

w-blogg120212a

Lįrétti kvaršinn sżnir įrin en sį lóšrétti er fjöldi stormdaga į įri. Hvert įr į einn punkt en mżkri lķna dregur fram ašalatriši. Viš Sjįum mikinn įramun og einnig tķmabilaskiptingu en engin leitni er įberandi. Mešalfjöldi stormdaga į tķmabilinu er 11,3 į įri.

Viš erum nśna į tiltölulega hęgu tķmabili sķšustu miklu stormaįrin eru 2000 og 2001. En mest er įriš 1975 en žį voru aš žessum hętti 23 stormdagar - žaš er mjög mikiš. Įriš 1960 var stormafęš og einnig var įriš 1977 mjög rólegt hvaš žetta varšar. Žaš žżšir žó ekki aš stormar hafi engu tjóni valdiš žessi įr heldur hafa illvišri žessara įra veriš bundin viš einstaka landshluta og nį ekki upp ķ žį skilgreiningu sem hér er notuš. 

Sé žess krafist aš 10-mķnśtna vindhraši hafi nįš 20 m/s į 45% stöšva fękkar dögunum mjög, mešaltališ er 2,2 į įri. Sum žessara vešra hafa valdiš grķšarlegu tjóni - en ekki žó öll.

w-blogg120212b

Hér er sennilega engin marktęk leitni - sķšasti įratugur er žó mjög rżr. Žaš er merkilegt aš įriš 2000 sem įtti 21 dag ķ fyrri flokknum į engan hér. Žegar mörg įr eru tekin saman (mjśka lķnan) sést aš hįmörkin eru į svipušum slóšum og į efri myndinni.

Rétt er aš taka fram aš séu notašar ašrar flokkunarašferšir viršist stormatķšni fara minnkandi sķšustu 60 įrin. Viš lķtum e.t.v. į žau mįl sķšar. Um framtķšina segja myndirnar ekkert.


Hlżjustu febrśardagarnir

Hęsti hiti sem męlst hefur į Ķslandi ķ febrśar er 18.1 stig, Žetta var į Dalatanga ž. 17. įriš 1998 kl. 18. Žį fór mjór hlżindahryggur framhjį landinu ķ hįloftunum - nįnast einkennilegt aš žessum hįa hita skuli hafa veriš nįš. Engin önnur stöš į sitt febrśarmet žennan dag og ekki kemur hann viš sögu į lista yfir 15 hlżjustu febrśardagana, en hér er hann:

 įrmįndagurmešalh.
11960278,45
219652167,58
31956287,51
420062227,48
519852287,36
61959247,33
719612227,13
820062217,13
92006247,09
101959226,99
1119652156,56
1220042146,56
131965256,55
1419632286,54
1519792246,51

Mišaš viš samskonar lista fyrri mįnaša vekur athygli aš hér einoka sķšustu 12 til 15 įr ekki toppinn ķ febrśar. Langefstur er sį 7. įriš 1960 en žį uršu skašaflóš ķ asahlįku bęši noršanlands og sunnan. Ķ atburšaskrį segir: Ölfusį flęddi inn ķ kjallara hśsa į Selfossi og bęir į Skeišum einangrušust. Jakaburšur ķ Blöndu braut sķmastaura og į Akureyri flęddi sums stašar inn ķ kjallara. Mikill vatnsflaumur braust ķ nokkur hśs į Dalvķk og olli tjóni. Svarfašardalsį rauf veginn milli Akureyrar og Dalvķkur.

Mikil hlżindi voru lengst af ķ febrśar 1965. Afbrigšilegt žrżstifar bar mikinn hafķs aš Noršurlandi og markaši upphaf hafķsįranna svonefndu sem stóšu til 1971. Mįnušurinn į žrjį daga į žessum lista. Žaš į lķka febrśar 2006. Žį varš vart viš ķsdreifar noršur af Ströndum - en svo ekkert meir.

Į lista yfir daga hęsta mešalhįmark febrśar ganga sömu dagar aftur.

 įrmįndagurhįmark
119602710,00
220062219,76
320062229,74
420052219,53
51960289,33
619652169,25
720032169,09
819852289,08
919802239,07
1020042199,04

En ekki munar hér jafnmiklu į fyrsta og öšru sęti listans. Hlżindin 2006 žrengja sér ofar en į fyrri listanum og įrin eftir 2000 eiga helming sętanna.

En hęstu mešallįgmörkin?

 įrmįndagurlįgmark
11960275,69
219652165,45
31965255,15
419852285,05
51965264,71
620082184,71
719672144,63
81965244,54
919652194,50
1020042114,42

Hér eru dagar eftir 2000 ekki nema tveir og 2006 sést ekki, en febrśar 1965 į fimm sęti ķ topp tķu. Minnir bara į stöšu Bķtlanna į vinsęldalistum vestan hafs og austan um svipaš leyti.

En munum aš vešriš var ekki endilega gott alla žessa hlżju febrśardaga. Į žessum įrtķma žarf miklar sunnanįttir til aš halda hitanum uppi hér į noršurslóšum. Mikilli sunnanįtt fylgir oft mikil rigning sunnanlands og vestan. Hįr hiti krefst žess aš skżjahula dragi śr śtgeislun žvķ sólin gagnast ekkert - en fer nś aš gera žaš undir lok mįnašarins.


Fimm lęgšir į einni viku

Undanfarna viku hafa fimm lęgšir fariš yfir landiš. Smįar aš vķsu en talsvert krappar. Furšuhvasst hefur oršiš ķ mjóum geirum sušur af lęgšamišjunum. Tölvuspįm gekk nokkuš vel aš eiga viš lęgširnar bęši hvaš varšar brautir og dżpi. En viš skulum lķta į loftžrżstirit frį sjįlfvirku stöšinni viš Kįlfhól į Skeišum ķ Įrnessżslu. Hęgt hefši veriš aš velja einhverja ašra stöš en vikuritin mį sjį fyrir allar sjįlfvirkar stöšvar landsins į vef Vešurstofunnar. Žóršur Arason hefur hannaš ritin.

w-blogg100212

Gręni ferillinn sżnir loftžrżstinginn ķ hPa - leišréttan til sjįvarmįls. Į lįrétta įsnum mį sjį daga febrśarmįnašar - frį föstudeginum 3. til og meš fimmudagsins 9. Til frekari greiningar hefur tölum og textum veriš bętt inn į ritiš.

Nśmerin eiga aušvitaš viš lęgšarmišjurnar fimm. Fyrir ofan ferilinn eru lķnur sem afmarka tķma į milli hįmarkanna į honum ķ klukkustundum. Žar mį sjį įhrifatķma hverrar lęgšar ķ grófum drįttum. Rśmir tveir sólarhringar eru į milli fyrstu tveggja lęgšanna, žaš er bżsna stutt - en sķšan styttist biliš nišur ķ um žaš bil sólarhring. Svo viršist sem innan viš tveir sólarhringar verši sķšan ķ aš loftvog fari aš falla į undan sjöttu lęgšinni.

Į myndinni mį einnig sjį fimm lóšréttar, blįar, lķnur. Žęr segja nokkurn veginn til um žaš hversu mikiš loftvog féll į undan hverri lęgš. Į Kįlfhóli er sś fyrsta geršarlegust, um 30 hPa djśp, en žrišjudagslęgšin er 22 hPa. Hinar mun grynnri. Aušvitaš er risiš į eftir lęgšunum sķst ómerkilegra heldur en falliš į undan žeim - en viš lįtum žaš liggja į milli hluta hér. Žó skal bent į aš į undan nęstu lęgš į loftvog aš stķga upp undir rauša strikiš sem merkt er ķ efra hęgra horni myndarinnar og sunnudagslęgšinni er sķšan spįš um 10 til 15 hPa djśpri hér sušvestanlands.

Ķ lęgšum er żmist hvort er meira hvassvišri ķ fallinu eša žaš sem skellur į žegar loftvog fer aš rķsa. Fer žaš eftir efri gerš lęgšanna. Mjög hvasst varš ķ risinu į eftir žrišjudagslęgšinni - aš vķsu engin aftök nema į litlu svęši. Vestur į Tįlknafirši var sś lęgš įlķka djśp og fyrsta lęgš syrpunnar, žrżstiritinn žašan sżnir um 30 hPa fall alls.

Lęgšin sem er aš ganga yfir žegar žetta er skrifaš (um mišnęturbil į fimmtudagskvöldi) var dżpri į žrżstiritum um landiš noršvestanvert heldur en į Kįlfhóli og var falliš komiš ķ 22 hPa į Saušįrkróksflugvelli žegar sķšast fréttist - en žį hafši vindur snśist ķ vestsušvestan 24 m/s. Enn hvassara varš į fjallvegum og viš horn ķ landslagi.

Eftir allar žessar lęgšir sem hafa fylgt smįum bylgjum į heimskautaröstinni (en hśn hefur ķ ašalatrišum legiš śr sušvestri til noršausturs ekki langt frį Ķslandi), hrekkur aftur ķ stórgeršari bylgjur - en harla óvķst er žó enn hvernig žeim veršur hįttaš.


Heišasti febrśardagurinn

Žį er komiš aš heišasta febrśardeginum ķ pistlaröšinni um heišustu daga hvers mįnašar. Myndefniš er eins og oftast įšur śr frįbęru safni móttökustöšvarinnar ķ Dundee ķ Skotlandi. Žaš nęr aftur til haustsins 1978.

Ekki žarf aš leita langt aftur ķ tķmann aš žessu sinni žvķ heišastur febrśardaga er sį 9. įriš 2009 - fyrir ašeins žremur įrum.

w-blogg090212a

Hér er harla lķtiš um skż ķ nįmunda viš landiš, smįvegis viš Austfirši og yfir Selvogi aš žvķ er viršist. Žarna var heišarleg hęš yfir Gręnlandi og nįši hśn einnig upp ķ hįloftin og myndaši dįlitla fyrirstöšu. Vindur ķ hįloftunum var nįnast af hįnoršri, en noršaustanįtt viš jörš. Žegar vindur snżst mót sólargangi meš vaxandi hęš yfir sjįvarmįli rķkir kalt ašstreymi ķ nešri hluta vešrahvolfs. Nęstheišasti febrśardagurinn var sį 15. įriš 1987.

Viš leitum lķka aš skżjašasta deginum. Žar er samkeppnin mun haršari og reyndar vafasamt aš veita einhverjum sérstökum degi titilinn. Viš gerum žaš samt og upp koma jafnir žeir 19. įriš 1958 og 13. 1953.  Žaš kemur į óvart aš žrżstingur var hįr bįša žessa daga og hęšarhryggur yfir landinu ķ hįloftunum ķ bįšum tilvikum (krappir hįloftaöldutoppar). Skżjagagnasafniš nęr aftur til 1949.

Einnig var leitaš aš besta skyggninu. Sś keppni er enn vafasamari - en žar kemur 15. febrśar 1987 ķ fyrsta sęti, sį sami og var ķ öšru sęti heišskķrra daga. - Og versta mešalskyggniš var 13. febrśar 1973. Žį geisaši mikiš noršanillvišri į landinu meš hrķšarbyl, samgöngutruflunum, rafmagnsleysi og snjóflóšum. Meira aš segja fór heitt vatn af flestum hśsum į žjónustusvęši Hitaveitu Reykjavķkur ķ rafmagnsleysinu. Žetta vešur stóš marga daga og žann 11. varš mikiš sjóslys fyrir sunnan land. Sjįlfsagt erfiš vakt į Vešurstofunni - en ritstjóri hungurdiska var erlendis.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2019
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg220419a
  • ar_1903p
  • ar_1903t
  • w-blogg130419a
  • w-blogg100419c

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.4.): 18
  • Sl. sólarhring: 826
  • Sl. viku: 2535
  • Frį upphafi: 1774268

Annaš

  • Innlit ķ dag: 12
  • Innlit sl. viku: 2202
  • Gestir ķ dag: 12
  • IP-tölur ķ dag: 12

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband