Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2010

Vešrahvarfakort (ekki alveg aušvelt dęmi - ašallega ętlaš nördum)

 Vešurnörd vita aš til er ógrynni af alls konar vešurkortum. Viš skulum lķta į eina sjaldséša gerš sem sżnir hita ķ vešrahvörfunum. Almenn regla er aš žvķ hęrri sem žau eru žvķ kaldara er viš žau, žvķ nešar sem žau eru žvķ hlżrra er ķ žeim. Ekki er žaš žó žannig aš hęgt sé aš lesa af kvarša hver hęšin er meš žvķ aš nota hitann eingöngu. En breytileiki hęšarinnar kemur mjög vel fram į kortunum.

vedrahvorf-091210

Myndin er fengin af sķšu (hér)žar sem finna mį fjölbreytileg kort um įstandiš ķ nešri hluta heišhvolfsins. Eini gallinn er sį aš kortin sżna rśmlega sólarhrings gamla stöšu. Ég hef lengi haft įhuga į aš svona nokkuš verši ašgengilegt į sķšum Vešurstofunnar - en višurkenni fśslega aš žaš er ekki forgangsatriši. En hver veit? Ég legg kort ķ skįrri upplausn ķ pdf-skjal ķ višhenginu.

En hvaš sżnir kortiš? Sjį mį hita viš reiknuš vešrahvörf fyrir um tveimur sólarhringum sķšan. Kvaršinn er hiti ķ Kelvinstigum. 0°C eru um 273,2K. Gulu svęšin (og žau raušu) sżna svęši žar sem vešrahvörfin eru hlż og žar meš tiltölulega lįg. Žar er hiti į bilinu 230 til 250 K - eša -20 til -40 stiga frost į Celsķus-kvarša.

Blįi liturinn er einrįšur ķ jašri myndarinnar, ž.e. ķ hitabeltinu. Žar liggja vešrahvörfin mjög hįtt. Noršur śr žessu kalda mišbaugssvęši mį sjį einskonar poka, gręn svęši meš blįrri ķgerš žar sem er 70 til 80 stiga frost. Eitt žessara svęša er nęrri Ķslandi žar sem fyrirstöšuhęš hefur rįšiš rķkjum undanfarnar vikur. Undir fyrirstöšuhęšum meš hįum og köldum vešrahvörfum er mjög hlżtt loft rķkjandi ķ vešrahvolfinu. Į žessu korti er annar poki (og fyrirstaša) nęrri austurströndum Sķberķu. Dįlķtiš blįtt svęši er einnig viš Svalbarša.

Lęgšasvęšin (gul) eru flest mjóslegin og löng en ef vel er leitaš mį finna fįeina hnśta žar sem vešrahvörfin eru sérlega lįg. Žar er mjög kalt undir. Kuldapollarnir sjįst žó betur į annarri gerš af vešrahvarfakortum. Ég fjalla ekki um žau aš sinni.

Ef fariš er inn į slóšina sem žessi mynd er tekin af birtist langur listi yfir kort af żmsu tagi. Flest žeirra eru jafnframt hreyfimyndir sem sżna stöšuna sķšastlišinn hįlfan mįnuš. Žar mį greinilega sjį fyrirstöšuhęširnar myndast og hvernig öll hringrįsin er samsett śr einskonar žrįšum sem togast og teygjast į żmsa vegu. Hreyfist žręširnir til noršurs mynda žeir hęšabeygjur (bogi meš kryppu aš noršurskauti og köld vešrahvörf innan bogans), en ef žeir fara til sušurs snśast žeir ķ lęgšabeygjur (kryppan sveigš ķ įtt til mišbaugs og hlż vešrahvörf innan bogans).

Hįloftavindrastirnar eru žar sem bratti vešrahvarfanna er mestur, en žaš er einmitt žar sem hitamunur er mestur. Nyršri mörk dökkblįu svęšanna mynda hvarfbaugsröstina, en heimskauta- eša pólröstin er žar sem skörpust skil eru į milli gulra og gręnna svęša. Hśn er sérstaklega öflug žar sem raušur litur er ķ lęgšabeygjužrįšum. Žannig er įstandiš į myndinni yfir Mexķkóflóa og sušvestur af Aljśteyjum. Rastirnar sterkastar žar sem lęgšabeygju- og hęšabeygjužrįšum lendir saman į leišum sķnum. All žetta er ķ vinsamlegu boši snśings jaršar.

Ef vel er aš gįš mį sjį raušan flekk ķ örlitlu lęgšabeygjusvęši ķ nįmunda viš Thule į Gręnlandi. Hęgt er aš fylgjast meš slķkra smįbylgja į venjulegum hįloftakortum.

Meir en nóg aš sinni - en skošiš višhengiš - žaš žolir nokkra stękkun.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Trślegar vešurspįr

Ķ dag eru vešurspįr fyrir nęstu viku aftur oršnar ešlilegar. Nś eigum viš bęši aš sleppa viš mesta hįžrżstinginn og versta noršanįhlaupiš - žaš į nś aš fara fyrir austan land. Nś er śtlit fyrir venjubundinn noršan- og sķšan noršaustanžręsing frį og meš mišvikudegi. Hann sżnist sem endalaus. En žótt spįrnar séu oršnar ešlilegar er vešriš ekki svo venjulegt. Kuldarnir ķ Evrópu halda įfram og žrżstingur hér veršur įfram hįr, žó nś sé sķšur lķklegt aš met verši. En munum enn aš 4 daga spįr og žašan af meira eru oft mjög vitlausar. Vel mį vera aš nęsta spį verši aftur hrokkin śt af lķnunni. Spenna vešurnörda heldur sum sé įfram.

Ķ dag og ķ gęr hafa mikil og falleg glitskż sést um landiš noršan- og austanvert. Mjög hįtt liggjandi vešrahvörf fylgja fyrirstöšuhęšum og ķ dag voru žau ķ 11 km hęš ķ hįloftaathuguninni į Egilsstöšum, žar var žį 70 stiga frost. Glitskż žurfa hins vegar enn meira frost til aš myndast žannig aš lķklegt er aš skżin séu langtum ofar, en žaš mį kķkja betur į žaš.


Lśmskt hitamet

Milli kl. 21 og 22 ķ kvöld fór hiti ķ Kvķskerjum ķ Öręfum upp ķ 17,3 stig. Žetta žżšir m.a. aš nżleg tafla mķn um dęgurhitamet ķ desember er ekki lengur rétt (ó,ó). Gamla metiš var 16,4 stig, sett į Dalatanga 1970. Hiti į Kvķskerjum ķ dag hękkaši um 11 stig milli kl. 17 og 18. Žaš žarf aš kķkja betur į žaš, en annaš eins hefur gerst. Į sama tķma hlżnaši ekkert į Fagurhólsmżri sem žó er ķ nįgrenninu. Hįmarkshiti žar sżnist mér hafa veriš 6,3 stig. Žetta minnti mig į žaš aš einhvern tķma ķ desember upp śr 1970 fréttist af 24 stiga hita į męli heimamanna ķ Kvķskerjum. Eins og menn vita er misminni mitt mjög gott en minniš verra. Man einhver eftir žessu?

Mjög hlżtt loft er yfir landinu, ekki nema um 5 stiga frost ķ 3 km hęš. Žykktin er ķ kringum mešaltal įgśstmįnašar (um 5470 m). Į morgun kólnar lķtillega en sķšan hlżnar aftur. Kannski koma fleiri hitamet. Sį 12. (sunnudagur) liggur nokkuš vel viš höggi, mesti hiti sem vitaš er um žann dag er ekki „nema“ 15,1 stig.

 


Ótrślegir vešurspįdómar 2

Enn er vešriš upp śr helgi og um mišja nęstu viku til umfjöllunar. Žęr spįr sem um žaš voru geršar ķ gęr voru meš miklum ólķkindum - nżjum metum var spįš bęši ķ loftžrżstingi į Ķslandi sem og ķ styrk hįloftahęšar ķ nįgrenninu. Spį (gfs) bandarķsku vešurstofunnar var meira afgerandi heldur en reiknimišstöš Evrópuvešurstofa (ECMWF) en sś sķšarnefnda var einnig nęrri meti.

Ķ morgun hélt bandarķska spįin svipušu en evrópska spįin gerši hins vegar rįš fyrir aš hann brysti į meš aftakanoršanvešri hér į landi strax į mišvikudagskvöld. Metžrżstingur (yfir 1065 hPa) yrši hins vegar yfir Noršvestur-Gręnlandi. Nś sķšdegis er bandarķska spįin heldur linari į hįžrżstingnum heldur en įšur, žó er ķ henni spįš žrżstingi yfir 1051 hPa ķ Reykjavķk į mišvikudaginn.

Ķ spį bresku vešurstofunnar nęr žrżstingur tęplega 1050 hPa į mišvikudaginn. Bandarķska nogaps-lķkaniš (hjį hernum) er meš allt öšru vķsi spį nś sķšdegis. Ķ henni nęr hęšin ekki til Ķslands, en ķ hennar staš er allmyndarleg lęgš į Gręnlandshafi sem samkvęmt spįnni į aš valda austanillvišri hér eftir mišja nęstu viku.

Allir žeir sem fylgjast reglulega meš vešri vita aš vešurspįr eru óvissar, 4 til 6 daga spįr greina sjaldnast rétt frį žvķ sem raunverulega veršur og 7 til 10 daga spįr eru oftast vitlausar. Ekki žó svo vitlausar aš žvķ megi treysta (žį vęru žęr heldur ekki svo slęmar). En žetta er hrikalega stór tölvuleikur eša ķžróttamót og ekkert sķšur spennandi en helgarleikirnir ķ knattspyrnu.

En vešrįtta er óvenjuleg um žessar mundir og žvķ er von į żmsum óvenjulegum fréttum. Nś er t.d. spįš miklu kuldakasti ķ noršausturrķkjum Bandarķkjanna um eša upp śr helgi. Žar į aš snjóa heil ókjör. Sömuleišis er 5160 m žykktarlķnunni spįš sušur į mišja Ķtalķu. Ef žaš rętist veršur kalt ķ Feneyjum. Žį mun ef til vill snjóa ķ efri byggšum Ķtalķu svipaš og ķ gömlu Fellinikvikmyndinni, hét hśn ekki Amarcord? - Sś var góš.

Nś er hįdegisspįin frį reiknimišstöšinni oršin ķ seinna lagi. Hvaša stöšu bošar hśn?


Hafķs og hįžrżstingur

Aš hluta til hef ég skrifaš um žetta įšur bęši ķ pistli į vef Vešurstofunnar (Ķsland og nao-fyrirbrigšiš) sem og annars stašar. En óhętt er aš rifja žaš upp žegar fréttir berast af ķs noršur af Vestfjöršum. Sś ķskoma fellur ķ žann flokk sem kallast vesturķs og ég skrifaši hér um nżlega. Vesturķs getur gert vart viš sig žótt ķsmagn sé ķ lįgmarki verši lįt į noršaustanįttinni um Gręnlandssund. Žaš hefur einmitt veriš svo upp į sķškastiš og Einar Sveinbjörnsson hefur nżlega fjallaš um - einnig į žessum vettvangi.

En hikstinn ķ noršaustanįttinni getur bęši veriš žannig aš sušvestanįtt verši rķkjandi ķ staš hinnar eša žį aš hęgvišri rķki. Langvinnar sušvestanįttir stķfla framrįs ķssins um Gręnlandssund og reka hann um sķšir til austurs undan Noršurlandi. Žetta geršist t.d. ķ febrśar 2005. Sušvestanįttirnar valda žvķ einnig aš ķsinn glišnar og žį myndast tękifęri til myndunar nżķss, tękifęri sem sķšur er til stašar sé venjulegt įstand - noršaustanįttin - rįšandi.

Hįr žrżstingur hérlendis žżšir aš vestlęgar įttir verša višlošandi noršur meš austurströnd Gręnlands, langt fyrir noršan Gręnlandssund. Žį glišnar Austurgręnlandsķsinn žar sem skilyrši til nżmyndunar eru enn betri en milli Vestfjarša og Gręnlands. Sį ķs kemur ekki alveg strax til Ķslands mešan žrżstingurinn er hįr, heldur sķšar.

Hįžrżstingur žarf ekki aš standa nema ķ eina til žrjįr vikur žannig aš vesturķs fari aš berast til Ķslands (sé ķs til stašar ķ Gręnlandssundi į annaš borš). Aukin ķsmyndun noršar skilar sér hins vegar ekki alveg strax heldur eftir einn til žrjį mįnuši - ef žį į annaš borš. Sé heildarķsmagn ekki žvķ meira er hugsanlegt aš Ķsland sleppi alveg viš ķs - žį aš žvķ gefnu aš venjuleg noršaustanįtt taki viš ķ Gręnlandssundi eftir aš hįžrżstitķmabilinu lżkur.

Myndist mikiš af ķs austan Gręnlands vex hętta į noršur- eša jafnvel austurķskomu viš Ķsland (sjį skilgreiningar ķ višhengi viš vesturķsspistilinn).

Hin svoköllušu hafķsįr hér į landi (1965 til 1971) viršast hafa įtt sér aš minnsta kosti žriggja įra ašdraganda. Ķ lok febrśar 1962 fór žrżstingur hér į landi yfir 1051 hPa og sķšan settist fyrirstaša aš viš Noršvestur-Gręnland ķ heilan mįnuš. Mestallan žann tķma var noršaustanįtt rķkjandi į Gręnlandssundi og hér kom enginn hafķs. Leggjum žetta nś ašeins į minniš.

Į jólum 1962 myndašist grķšarleg fyrirstaša viš Ķsland og Gręnland og var višlošandi meš einum eša öšrum hętti fram ķ febrśar. Grķšarlegir kuldar voru žį ķ Evrópu, sérlega óvenjulegir į Bretlandseyjum sunnanveršum. Undir lok janśar kom ķs allt ķ einu aš landinu ķ nokkru magni (vesturķs). Žetta var óvęnt, ekki voru gervihnettir aš męla į žessum įrum (rétt aš byrja).

Ķ febrśar gekk til austanįtta og ķsinn hreinsašist burt. Nęsti vetur var óminnilega góšur hérlendis. Žrżstingur var hįr ķ desember 1963 en sķšan voru austlęgar įttir lengst af rķkjandi.

Ķ febrśar 1965 geršist svo žaš sem ekki hafši gerst ķ įratugi aš ķs kom aš öllu Noršurlandi og rak sķšan sušur meš Austfjöršum. Žrżstingur var einmitt fįdęma hįr ķ žessum febrśar og mjög kalt var noršur undan.

Aš segja aš nao-talan sé lįg er žaš sama og segja aš žrżstingur sé hįr viš Ķsland. Hér aš ofan hefur veriš fjallaš um aš hįžrżstingur hérlendis bęti skilyrši til ķsmyndunar viš Austur-Gręnland, jafnframt žvķ aš draga śr flutningum ķss til sušvesturs um Gręnlandssund.

Sé nao-talan hį žį er žrżstingur lįgur viš Ķsland. Žaš stušlar aš žvķ aš Austurgręnlandsstraumurinn rennur greišlegar, nżmyndun er žį minni og flutningar um Gręnlandssund ganga betur.

Žegar ķsśtbreišslan og nao-talan eru borin saman ķ nokkra įratugi ķ senn kemur ķ ljós marktęk (neikvęš) fylgni, fylgnistušull er um -0,6. Hį nao-tala -> litlar ķslķkur, lįg nao-tala -> meiri ķslķkur. Žegar tķminn er lengdur flękist mįliš heldur. Fylgnin var lķka mikil į 19. öld, en žį var ķsmagn hins vegar mun meira en sķšar varš, nao-talan hefur ekki breyst nįndar nęrri žvķ eins mikiš. Skuršpunktur ašfallslķnu er žvķ allt annar į 19. öld heldur en žeirri 20. Žaš er fjarri žvķ aš nao-talan sé ein um aš spį (rįša) ķsmagni viš Austur-Gręnland eša hér į landi.

Fylgni milli nao og ķsmagns er enn meiri ķ Barentshafi (lķka neikvęš) og viš Labrador (žar sem fylgnin viš nao-töluna er jįkvęš) heldur en viš Austur-Gręnland. Žetta stafar af žvķ aš ķsabśskapur viš Austur-Gręnland er talsvert flóknari en į hinum stöšunum. Umtalsveršur hluti ķssins viš Austur-Gręnland er ašfluttur śr Noršurķshafinu, en ķ Barentshafi og viš Labrador er hann aš mestu myndašur į stašnum. Austurgręnlandsķsinn er tvķžįtta aš uppruna.

Snśum aftur til febrśar og mars 1962. Žį var nao-talan neikvęš, mešalžrżstingur ķ mars hefur aldrei oršiš hęrri hér į landi. Samt var noršan- og noršaustanįtt. Hśn var meš žeim hętti aš śtstreymi liškašist um Framsundiš milli Svalbarša og Noršur-Gręnlands, meiri ķs gat žvķ myndast ķ Noršurķshafinu og žannig voru sķšari ķskomur undirbśnar. Įrin 1963 og 1965 var sum sé bęši mikil ķsmyndun og mikill eldri ķs var einnig til stašar.

Hvaš meš įstandiš nś? Ķsmagn viš Austur-Gręnland er rétt tęplega ķ mešallagi įranna eftir 1979, miklu minna en var į hafķsįrunum. Best er aš segja sem minnst um įstandiš nś aš svo stöddu, en žvķ lengur sem  nśverandi fyrirstöšuįstand stendur žvķ meiri lķkur eru į eftirköstum - hver sem svo žau verša.

Ég mun sķšar fjalla um hefšbundnar męlitölur hafķssins, hugsanlega velta vöngum yfir orštakinu aš sjaldan sé mein aš mišsvetrarķs, žaš mį reyndar skilja į żmsa vegu. 


Ótrślegir vešurspįdómar

Stöku sinnum sjįst mjög sjaldgęfir atburšir birtast ķ vešurspįm nęstu daga. Oftar en ekki reynast žeir rangir eša alla vega minni hįttar mišaš viš žaš sem spįš var. Undanfarna daga hafa slķkir hlutir sést ķ spįnum. Annars vegar er um aš ręša nżja śtgįfu af fyrirstöšuhęšinni margręddu vestan Ķslands en hins vegar kuldar viš Eyjahaf.

Mišjužrżstingi ķ hęšinni miklu hefur veriš spįš upp ķ 1056 til 1057 hPa eftir helgina og hęš 500 hPa-flatarins upp undir 5900 metra. Annaš eins sést varla og veršur į žessu stigi aš teljast ólķklegt aš žetta verši raunin, - en vel er žess virši aš fylgjast vel meš, t.d. į wetterzentrale.de eša įmóta vefjum. Hugsanlegir kuldar į Krķt eru einnig eftirtektarveršir, žar var ķ gęr spįš snjókomu nišur undir sjįvarmįl um og uppśr helgi, en eitthvaš voru spįlķkön aš linast į žvķ ķ dag.

Óvenjulegheit eru alla vega žaš mikil žessa dagana aš vešurnörd glešjast mjög. Met geta falliš vķša. Žrżstingur hefur ašeins einu sinni komist ķ 1055 hPa hér į landi svo vitaš sé, nęrri 160 įr eru sķšan.


Nokkur orš um plķósen-skeišiš (söguslef 12)

Nś er komiš aš plķósenskeišinu ķ söguslefinu. Mér leiš lengi illa į žvķ skeiši, en lķšanin fer batnandi eftir žvķ sem meiri vešur- og haffręšiupplżsingar bętast viš. Fyrst er kunnugleg mynd - sama og ķ tveimur fyrri pistlum nema hvaš kvaršar eru ašrir. Myndin er sem fyrr śr grein Zachos og félaga ķ Science og vitnaš var ķ ķ mķósenpistlinum.

Samsętuvik

Almenn tślkun er sś aš žvķ lęgra sem samsętuvikiš er žvķ minni af jökulķs er į jöršinni. Athugiš vel aš kvaršinn er öfugur į myndinni. Žvķ hęrra sem ferillinn nęr, žvķ minni jökulķs og žess vegna var lķklega hlżtt į sama tķma. Ferillinn lękkar smįm saman į plķósen og loks gengur ķsöld ķ garš (pleistósen). Žį stękka lķka sveiflurnar aš mun, meira veršur slefaš um žaš mįl sķšar. Hér höldum viš okkur viš vinstri hliš myndarinnar.

Ķ upphafi plķósen voru hamfarirnar viš Mišjaršarhafiš nokkurn veginn um garš gengnar. En landaskipan var ekki oršin nįkvęmlega sś sama og er ķ dag. Fyrir um 3,5 milljónum įra lokašist fyrir sund sem įšur var į milli Noršur- og Sušuramerķku viš Panama. Žį viršist sem ferillinn taki öllu įkvešnari beygju nišur į viš. Menn trśa varla į tilviljun ķ žessu sambandi. Įšur en eišiš lokašist gat vatn streymt frį Kyrrahafi yfir ķ Atlantshaf, en eftir lokun lenti sķšarnefnda hafiš ķ stórauknum hallarekstri sem hefur haldist aš mestu sķšan.

Hallareksturinn er žannig aš meira gufar upp Atlantshafsmegin heldur en rignir į vatnasvęši žess. Umframvatniš lendir sķšan ķ öšrum höfum. Žetta žżšir aš Atlantshafiš er įberandi saltara en Kyrrahafiš. Hallareksturinn er einna mestur į yfirrįšasvęši noršaustanstašvindanna og yfir Karķbahafi. Žaš er tališ valda žeim óvenjulegheitum aš varmi berst yfir mišbaug til noršurs ķ Atlantshafi.

Sjįvarhringrįs ķ kringum mišbaug ķ Atlantshafi er kapķtuli śt af fyrir sig. Hér er rśm fyrir mikinn breytileika.

Į sķšustu įrum hafa menn fariš aš kanna vitni um yfirboršshita sjįvar meš meiri nįkvęmni en įšur žekktist. Žaš hefur betur og betur komiš ķ ljós aš į plķósen var mun minni munur į sjįvarhita ķ Kyrrahafi vestanveršu og austanveršu heldur en nś er. Jafnvel er įstandinu lķkt viš stöšugan El Nino. Nś er žessi munur 7-8 stig, en var į žessum tķma ašeins 1-2. Hlżsjórinn ofan hitaskiptalagsins hefur žį vęntanlega veriš žykkari en nś er eša stašvindarnir (nešri hluti Hadley-hringsins) veikari.

Tališ er aš į fyrri hluta plķósen hafi hiti į heimsvķsu veriš 3-4 stigum hęrri en nś er og noršurheimsskautssvęšiš allt aš 12 stigum hlżrra. Kólnunin sem varš sķšari hluta skeišsins var mun meiri į noršurslóšum heldur en annars stašar og viršist sem stór jökulhvel hafi veriš farin aš myndast žar į kuldaskeišum upp śr mišju plķósen. Hugmyndin er sś aš ķ fyrstu hafi jöklarnir viš noršanvert Kyrrahaf veriš hlutfallslega stęrri į žessum fyrstu ķsaldarskeišum heldur en sķšar varš.

Sś mynd sem smįtt og smįtt er aš verša til bendir til žess aš talsveršar breytingar hafi oršiš į sjįvarhringrįs žegar į plķósen og ekki ašeins vegna lokunar Panamaeišisins heldur einnig vegna mikilla breytinga į vindakerfi jaršar. Lķkantilraunir viršast benda til žess aš tiltölulega litlar breytingar į stašsetningu vestanvindabeltanna bęši į noršur- og sušurhveli jaršar geti stušlaš aš afgerandi breytingum į hringrįs heimshafanna. Viš getum slefaš um žaš einhvern tķma sķšar hvernig žaš getur įtt sér staš.

Koltvķsżringsmagn ķ lofthjśpnum į plķósen var svipaš og nś er oršiš hin sķšustu įr. Sś afar mikilvęga spurning stendur śt af boršinu hvort žetta koltvķsżringsmagn geti eitt og sér skżrt hiš ólķka vešurlag nśtķma og plķósenskeišsins eša hvort flókin samtenging lofts- og hafhringrįsa geti ein og sér hnikaš vešurlagi til. Ef til vill er žaš hvort tveggja. Sé koltvķsżringsmagninu fyrst og fremst um aš kenna eigum viš į lager mjög mikla hlżnun į nęstunni. Sé svo, mun hśn žį breyta allri hringrįs lofts- og heimshafa meš öllum žeim afleišingum sem slķk breyting hefši?

Nżleg grein ķ Nature Geoscience fjallar um plķósenskeišiš ķ spjallgrein undir fyrirsögninni Hiti og jöklun. Žar mį finna tilvitnanir ķ helstu nżlegar rannsóknir į plķósenskeišinu, m.a. žį sem ég hallast helst aš og lķka er bent į hér aš nešan, sś grein birtist nżlega ķ Earth and Planetary Science Letters og er ķ opnum landsašgangi. Ég hef įšur bent į aš Hadley-hringurinn er stęrsta vešurkerfi jaršar og Walker-hringinn ęttu sem flestir aš kannast viš. Ég veit aš svo er ekki, žaš mį e.t.v. bęta śr žvķ.

Ravelo, A.C. (2010). Warmth and glaciation. Nature Geoscience 3. s. 672-674.

Etourneau et al. (2010). Intensification of the Walker and Hadley atmospheric circulations during the Pliocene–Pleistocene climate transition. Earth and Planetary Science Letters, Volume 297, Issues 1-2, 15 August 2010, Pages 103-110

 

 


Hęstu desemberhįmörk į öllum vešurstöšvum

Žetta er nś aš verša dįlķtiš staglkennt, en viš skulum samt hella okkur śt ķ hęstu desemberhįmörkin į öllum stöšvum. Nś hefur vetrarhiti rķkt ķ nokkra daga og žaš sem af er mįnušinum er hiti langt undir mešallagi. Į fimmtudaginn (ž.9.) į aš hlżna, žykktin fer yfir 540 dekametra eša meira og veršur į žeim slóšum ķ aš minnsta kosti fįeina daga. Vel mį vera aš stašbundin hitamet falli į nokkrum stöšvum - sérstaklega žeim sem hófu athuganir eftir hitabylgjuna 13. og 14. desember 2001 - sś bylgja er varla innan seilingar nś - en sjįum žó til.

Mjög hlżtt varš einnig dagana 11. til 13. ķ fyrra og 21. til 22. desember 2006. Margar stöšvar eiga met sem sett voru fyrir 13 įrum, 1997. Reykjavķk er žar į mešal. Hęsti hiti ķ Reykjavķk ķ desember er 12,0 stig, męldist žann 14. desember 1997. Į sjįlfvirku stöšinni eru 11,4 stig bókuš bęši žann 14. og 15.

Af eldri metagęfum dagsetningum mį nefna t.d. 2. desember 1941 og 2. desember 1958. Listanum ķ višhenginu er enn rašaš ķ žį sérviskulegu röš sem notuš hefur veriš į žessum vettvangi: Fyrstar eru sjįlfvirkar vešurstöšvar Vešurstofunnar og samstarfsašila, sķšan koma stöšvar Vegageršarinnar, žar nešan viš eru mannašar stöšvar 1961 til 2009 og loks žęr mönnušu 1924 til 1960. Žeir sem vilja geta aušvitaš afritaš listann, lķmt hann inn ķ excel eša annan töflureikni og rašaš aš eigin vild.

Af listunum mį sjį aš mjög erfitt viršist vera fyrir hitann aš komast upp fyrir 13 stig um landiš sunnan- og vestanvert. Į žessum tķma įrs er langt ķ 13 stiga heitan sjó og ekki hjįlpar sólin neitt. Hlżtt loft af sušręnum uppruna er žvķ mjög stöšugt žegar hingaš er komiš og žaš žarf bęši fjöll og hvassan vind til aš nį hlżju lofti aš ofan nišur til yfirboršs. Annars er vel hęgt aš hugsa sér skilyrši žegar hiti fęri ķ 15 stig ķ desember hér ķ Reykjavķk og žau eiga eftir aš koma, en žaš veršur alveg sérstakur og vandašur hittingur (eins og nś er sagt).

Sé fariš ķ saumana į listunum mį finna sitthvaš óvenjulegt. Til dęmis eru fjögur góš hitamet ķ listanum sem sett voru 2. desember 1973, mest og best 15,7 stig vestur į Galtarvita. Žessi mįnušur er annars fręgur fyrir feiknakulda og er langkaldasti desember į žeim sama staš, Galtarvita, allan tķmann sem žar var męlt (1953-1994).

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Lęgstu desemberlįgmörk į öllum vešurstöšvum

Ķ višhenginu er listi meš lęgstu lįgmörkum sem męlst hafa į vešurstöšvum ķ desember. Listinn nęr ašeins aftur til 1924. Hann er fjórskiptur. Fyrstar eru sjįlfvirku stöšvarnar allar, sķšan sjįlfvirkar stöšvar Vegageršarinnar, žar nęst mannašar vešurstöšvar 1961 til 2009 og aš lokum mannašar stöšvar 1924 til 1960.

Af eldri metum mį nefna mesta frost ķ Reykjavķk ķ desember, -18,7 stig. Žaš męldist į annan jóladag 1880. Mesta frost sem vitaš er um į Akureyri ķ desember eftir aš samfelldar męlingar hófust žar 1881 er -22,0 stig. Žaš var 16. desember 1917. Viš vitum ekki um mesta frost į Akureyri ķ desember 1880. Lęgsti hiti sem vitaš er um į landinu ķ desember 1880 er -23,2 stig į Valžjófsstaš, žaš var 18. dag mįnašarins. Męling er til frį Akureyri 30. desember 1809 žar sem hiti fór nišur ķ -25,4 stig. Skyldi žaš sjįst aftur?

Ķ hinu višhenginu (pdf) er mynd af allt öšru tagi. Hśn sżnir įstandiš ķ 250 hPa-fletinum į noršurhveli žessa dagana. Litirnir sżna svonefnt žyngdarmętti ķ žeim fleti. Ef deilt er ķ žaš meš žyngdarhröšuninni (u.ž.b. 10) veršur kvaršinn efst lesanlegur sem hęš flatarins ķ kķlómetrum. 250 hPa flöturinn er ekki fjarri 10 km hęš. Blįu svęšin sżna lįgan flöt, žar er kalt loft undir, en ljósari litirnir hlżrri svęši. Örvar benda annars vegar į Ķsland en hins vegar į fyrirstöšuhęšina viš S-Gręnland. Hśn ętlar aš verša žaulsetin hęšin sś. Mišja hennar er umkringd kaldara lofti. Įhugasamir geta reynt aš telja hversu margar bylgjurnar kringum noršurhveliš eru um žessar mundir.

Myndin er fengin af įgętri sķšu hjį hįskólanum ķ Reading į Englandi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Dagalįgmörk ķ desember

Žetta er systurfęrsla žeirrar um hįmörkin sem birtist hér fyrir tveimur dögum. Lķnuritin eru žau sömu nema hvaš nś er fjallaš um lįgmarkshita. Betri samfella er ķ męlingum į lįgmarki heldur en hįmarki. Stafar žaš ašallega af žvķ aš hįmarksmęlar brotna mun oftar en lįgmarksmęlarnir og į įrum įšur žegar danska vešurstofan sį um męlingar hér į landi tók langan tķma aš endurnżja męlana ef žeir eyšilögšust. Svipaš var uppi į teningnum sķšar, langt var til Reykjavķkur. Hins vegar eru lįgmarksmęlarnir vitlausari en ašrir męlar - en ekki meira um žaš.

w-Landslįgmarkshiti

Hér vekur sitthvaš eftirtekt. Hallatala leitninnar er -0,5 stig į įratug. Hallatala hįmarkshitaleitninnar var hins vegar +0,5°C/įratug. Hįmark og lįgmark viršast žvķ leita til sitthvorar įttar. Leitnin į žessari mynd viršist žó vera minni heldur en į hįmarksmyndinni (frį ķ fyrradag). Hér kemur aš grundvallaratriši viš lestur lķnurita: Horfa veršur į kvaršana. Į hįmarksmyndinni eru 16 stig milli hęsta og lęgsta gildis, en hér eru žau 40, hallinn viršist žvķ minni hér žótt hann sé ķ raun sį sami.

Nęsta sem vekur athygli er aš hęstu gildin flest eru ķ upphafi, kringum 1875. Žaš stafar af žvķ aš engar stöšvar voru žį inn til landsins. Žetta lagašist eftir 1880 og žį dettur lįgmarkiš nišur ķ eitthvaš sem kalla mį ešlilegt. Žaš hękkar um aldamótin - įn žess aš stöšvakerfiš breytist svo mjög og gęti žvķ veriš raunveruleg hlżnun. Įrin um og upp śr 1930 eru lķka hį, žį var hlżtt. En žó veršur aš taka vara viš hęsta gildinu, -6,9 stigum į Kollsį ķ Hrśtafirši 13. desember 1933.

Viš nįnari skošun er lķklegt aš žetta geti ekki stašist. Kollsį er ekkert sérstaklega lķklegur stašur į žessum įrstķma og auk žess kemur ķ ljós aš tvęr mjög lįgmarksgęfar stöšvar žessi įrin vantar ķ skrįna. Į Gręnavatni viš Mżvatn féllu athuganir nišur og af einhverjum įstęšum komust Grķmsstašir į Fjöllum ekki ķ Vešrįttuna žennan mįnuš og eru žvķ ekki ķ žeirri skrį sem hér liggur til grundvallar. Įstęša er fyrir mig aš athuga žetta nįnar. En žess mį geta aš žessi įkvešni desembermįnušur er sį hlżjasti um mestallt land og einnig į Grķmsstöšum į Fjöllum, sį eini žar meš mešalhita yfir frostmarki.

Sķšan lękkar ķ lķnuritinu eftir 1970, sennilega vegna kólnunar. Į sķšustu 15 įrum eiga hįlendisstöšvar ķ óbyggšum mįnašametin ķ 9 tilvikum. Til greina kom aš sleppa žeim alveg ķ žessari athugun sem ašallega er gerš til gamans. En hlżindi sķšustu įra sjįst ekki į lķnuritinu. Desember 2002 var įlķka kraftaverkamįnušur og albróšir hans 1933. Žį męldist lęgsta lįgmark ķ byggš -12,5 stig į Torfum ķ Eyjafirši og ķ Möšrudal, mesta frost mįnašarins į landinu męldist ķ Žśfuveri, -17,5 stig. Rétt er aš benda į žaš aš žar sem snjóar mjög mikiš minnkar fjarlęgš hitamęlis frį yfirborši og viš žaš kann lįgmark aš verša lęgra en ella hefši veri..

En hin myndin:

w-Landslįgmarkshiti2

Hér er lęgsti hiti hvers dags ķ byggš ķ desember eins og vitaš er um. Tķmabiliš fyrir 1920 hefur ekki veriš žaulleitaš, en žar sem lęgsti hiti sem męlst hefur į landinu ķ desember er frį žvķ fyrir žennan tķma var įkvešiš aš hafa žaš meš. Žaš geršist ķ Möšrudal žann 9. įriš 1917. Žaš var merkilegur mįnušur - inngangur aš žeim fręga janśar 1918 og kallašur hefur veriš frostaveturinn mikli. Hįmarksžrżstimet desember er einnig śr žessum mįnuši - ég mun vonandi gera žvķ skil eftir nokkra daga.

Ķ višhenginu er listi yfir dagalįgmörkin - ķ byggš. Vara veršur aš hafa į einu dagametanna, žvķ frį žeim 4.  1936. Žį męldist hiti į Skrišulandi ķ Skagafirši -21,9 stig - lęgsti hiti žann dag aš žvķ er skrįin sżnir. Metiš žann 5. er frį Grķmsstöšum ķ sama mįnuši, 1936, hugsanlegt er aš lįgmark į žeim staš daginn įšur liggi ķ leyni ķ skrįnum. Žaš veršur aš athuga nįnar.

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11
  • w-1945v
  • Slide8

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.5.): 4
  • Sl. sólarhring: 88
  • Sl. viku: 1036
  • Frį upphafi: 2354700

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 921
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband