Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2010

Ferskvatnsbśskapur ķ Noršur-ķshafi

Ķ fyrirsögninni er hugtakiš Noršur-ķshaf notaš ķ žeirri žrengri merkingu sem algengust er į sķšari įrum, ž.e. žaš hafsvęši sem liggur noršan Framsunds milli Noršur-Gręnlands og Svalbarša og sömuleišis noršan Beringssunds.

Žegar sjór frżs vex selta efstu laga sjįvar vegna saltskiljunar. Brimsaltur pękill rennur hęgt og bķtandi nišur śr ķsnum vegna žess aš dropar hans hafa mun lęgra bręšslumark heldur en ferskur ķs. Ķsinn veršur žannig smįm saman seltuminni heldur en hafiš sem hann fraus į.  

Bręšsla ķss og snęvar dregur hins vegar śr seltu efstu laga sjįvar. Ferskvatn er léttara heldur en sjór. Ķsmyndun og ķsbrįšnun geta hvort um sig leitt til breytinga į lóšréttu jafnvęgi (floti og stöšugleika) sjįvar og žar meš eftir atvikum aukiš djśpsjįvarmyndun eša dregiš śr henni.

Ķsmyndun dregur śr stöšugleika, en ķsbrįšnun eykur hann.

Ferskvatnsbśskapur Noršur-ķshafsins er flókinn og ekki aušvelt aš gera hann upp į fullnęgjandi hįtt. Śrkomumęlingar eru erfišar į svęšinu og sama mį segja um rennslismęlingar ķ žeim fljótum sem ķ žaš falla, žau eru stór og ķsi hulin stóran hluta įrsins. Hér mį einnig vara sig į hugtakanotkun žvķ žegar talaš er um ferskvatnsbirgšir er žaš vatn sem felst ķ blöndu ferskvatns og selturķkari sjįvar einnig tališ meš. Ekki er óvenjulegt (sjį greinina sem vitnaš er ķ hér ķ lokin) aš mišaš sé viš aš skilgreina sjó meš seltustigiš 34,8 seltueiningar (p.s.u) sem grundvöll frįvika. Sjór sem er seltuminni en žetta er žį talinn innihalda birgšir ferskvatns. Sumir munu žó miša viš saltara vatn en žetta og teljast ferskvatnsbirgširnar žvķ meiri sem mismuninum nemur.   

Ferskvatn (skilgreint į žennan hįtt) ķ Noršur-ķshafi er žrenns konar: (i) Śrkoma sem fellur į hafiš og vatnasviš žess žynnir saltan sjó nišur fyrir 34,8 seltueiningar. (ii) Sjór meš minni seltu en 34,8 og berst inn um Beringsstund og śr nyrsta hluta norska strandstraumsins. (iii) Ķs (eša brįšinn ķs) sem oršinn er til viš saltskiljum žegar hafķs myndast. Saltskiljunin hafur lśmsk įhrif į heildarbśskapinn žvķ ķ fljótu bragši viršist ferliš ašeins bśa til ferskvatn inni į svęšinu sem sķšan blandast aftur sjónum sem fyrir er. En ķ raun stelur hafķsinn sem myndast ferskvatni śr kerfinu meš žvķ aš gera žaš aušflytjanlegra sušur į bóginn. Meš žessu móti veršur birgšajafnvęgiš ekki žaš sama og ef skiljunarinnar nyti ekki viš. Žess mį lķka geta aš nokkuš af saltari sjó berst inn um Framsund viš botn žess og hefur įhrif į bśskapinn.

Nś er tališ aš ferskvatnsbirgšir Noršur-ķshafsins (skilgreindar į žennan sérstaka hįtt) séu um 84 žśsund rśmkķlómetrar. Žar af eru um 10 žśsund rśmkķlómetrar af hafķs (sjį enn greinina sem vitnaš er ķ). Til langs tķma er hęgt aš tala um jafnvęgisįstand. Ķshafiš getur ekki oršiš alveg ferskt, né heldur hefur yfirborš žess allt nįš višmišunarseltunni.

Heildarįrsvelta žeirra liša sem taldir voru hér aš ofan er ekki fjarri tķunda hluta birgšanna. Mešaldvalartķmi ferskvatnsins ķ Noršur-ķshafi er žvķ um 10 įr, en einnig mį benda į aš birgširnar samsvara um 30 įra śtflutningi ķss um Framsundiš. Höfum ķ huga aš hér er um grófar tölur aš ręša. Męlingar hafa stašiš žaš stutt og óvissa žeirra žaš mikil aš įreišanlegt mat į jafnvęginu og einstökum bśskaparžįttum er ekki fyrir hendi. Vitaš er aš nįttśrulegar sveiflur geta veriš nokkuš stóar, t.d. ķ flęši ķss og ferskvatns um Framsundiš.

Breytingar į ferskvatnsveltu ķ noršurhöfum geta haft afgerandi įhrif į hafķs, myndun hans sem og lóšréttan stöšugleika sjįvar (flothringrįsina). Žessi įhrif eru gagnverkandi og mjög erfiš til framreiknings. Engan veginn er ljóst hvaša įhrif breytt įrstķšasveifla hafķshulunnar į noršurslóšum hefši į hringrįs lofts, sjįvar og ferskvatns.   “

Ég męli meš yfirlitsgreininni, en hśn er eftir marga helstu sérfręšinga į žessu sviši:

Serreze M. C., A. P. Barrett, A. G. Slater, R. A. Woodgate, K. Aagaard, R. B. Lammers, M. Steele, R. Moritz, M. Meredith and C. M. Lee 2006. The large-scale freshwater cycle of the Arctic. Journal of. Geophysical Research. 111(C11010), doi:10.1029/2005JC003424. 

Smį lopi vegna vešursins ķ dag

Noršanvešriš sem nś er aš ganga yfir fellur ķ stórum drįttum ķ žann flokk vešra sem ég fjallaši um fyrir nokkrum dögum. Ekki veit ég vel hvaša nafn mundi falla best aš žessum vešrum. Aušvelt er aš bśa til tęknilegt nafn en vęgjum oss viš žvķ aš sinni. Kannski ęttum viš bara aš segja noršanįhlaup upp śr hlżindum eša fyrirstöšuhęš hörfar til vesturs.

Eins og ég rakti ķ fyrri pistli byrjar kast af žessu tagi meš skyndilegu hitafalli. Ef mikiš magn af köldu lofti fellur skyndilega yfir landiš śr noršri er aušvitaš um kalt ašstreymi aš ręša. Viš vitum aš ķ köldu ašstreymi snżst vindur andsólarsinnis meš vaxandi hęš. Noršanįtt er viš jörš en noršvestan- eša jafnvel vestanįtt er viš vešrahvörfin. Ķ tilviki nślķšandi vešurs var vindur žar uppi meiri en 70 m/s. Vegna vindsnśningsins er ekkert samband į milli vindsins uppi og vindsins nišri.

Ķ upphafi nślķšandi vešurs var ekki hvasst, žaš kólnaši hins vegar rękilega. Ķ sumum vešrum af žessari gerš getur veriš mjög hvasst strax ķ upphafi vešursins. Žį er sį vindur mestur ķ nešstu 1-3 km lofthjśpsins. Sķšan koma hitahvörf og ašalvindröstin talsvert žar fyrir ofan. En žaš geršist ekki nśna.

Nśna fór aš hvessa žegar vindur ķ hįloftunum var aš mestu oršinn samsķša vindröstinni ķ hįloftunum. Žį nęst gott samband milli efri og nešri vinds. Žrżsti- og jafnhitalķnur liggja nokkurn veginn samsķša.

Žrišji žįttur fer sķšan af staš žegar vindur snżst til austlęgari įttar ķ hįloftunum en noršanįttin heldur įfram nęst jörš. Žį er hlżtt ašstreymi komiš ķ gang. Ķ hlżju ašstreymi snżst vindur sólarsinnis meš hęš. Mešan į žessum žętti stendur verša vindur ķ jašarlaginu og ķ hįloftunum sambandsminni og vindstrengir viš jörš fęra sig til. Žį snjóar stundum sunnanlands.

Sķšan verša vindar uppi og nišri aftur samsķša aš mestu og žrżsti og jafnhitalķnur samsķša aš nżju. Įttin er žį breytt. Aš žessu sinni veršur hśn śr austnoršaustri eša noršaustri. Vindstrengir fęra sig ķ samręmi viš žaš. Algengt er aš vind lęgi fyrst ķ hįloftunum og vindįtt žar žį oršiš nįnast hver sem er, en vindur ķ jašarlaginu haldist lķtiš breyttur. Žį fęr kalt ašstreymi aftur möguleika. Ķ stöšunni ķ dag viršist aš vindur minnki ķ hįloftunum en ašeins nišur ķ žaš aš verša svipaš og ķ nešstu lögunum.

Komi nżtt illvišri į nęstu dögum veršur žaš af annarri tegund en žessari sem nś hefur gengiš yfir. Dreifa mį meiri lopa um žaš žegar aš žvķ kemur. Žaš skal tekiš fram aš ekki er von į neinu sérstöku illvišri. Vešurnörd gętu žó spennt sig ašeins upp žegar snarpur kuldapollur aflagast undan Noršaustur-Gręnlandi og skellur sušur yfir landiš į žrišjudaginn. Vonandi snjóar ekki mikiš sunnanlands og helst ekki neitt.

Fylgjast mį meš kuldapollum og hįloftastrengjum į brunni Vešurstofunnar. Kuldapollurinn ętti aš birtast į litskrśšuga žykktarkortinu seint į laugardag eša sunnudag (kortiš nęr ašeins 60 klukkustundir fram ķ tķmann.

Ég žakka žeim sem hafa enst til aš lesa žennan texta til enda.

 


Hįloftin um hįdegi 16. desember 2010

Myndin sżnir hita og vindhraša yfir Keflavķkurflugvelli um hįdegi 16.12. 2010.

keflavik-161210-12

Lóšrétti įsinn sżnir hęš yfir jörš ķ metrum. Efst er hįloftaritinn kominn upp ķ meir en 25 km hęš. Nešri lįrétti įsinn og blįi ferillinn sżna hita. Nęst jörš er 4 stiga frost, en hęst uppi er žaš 67 stig.  

Viš sjįum aš hiti fellur lķtiš eša ekki neitt į bilinu 2 til 4 km. Žar eru mikil hitahvörf. Nešan žeirra er kalda loftiš sem skall į okkur ķ dag en ofan hitahvarfanna er en fremur hlżtt. Nešan 2 km og ofan viš um 5 km fellur hiti um nęrri 1 stig į hverjum 100 metrum (10 stig į kķlómetra). Žetta hitafall er kallaš žurrinnręnt og er merki um aš loft sé vel blandaš. Sįralķtil blöndun į sér hins vegar staš ķ hitahvörfunum.

Ķ um 11 km hęš hęttir hiti aš falla jafnhratt og fellur sķšan lķtiš žar til kemur upp ķ 18 til 20 km hęš. Žar sem hitafalliš hęttir eru vešrahvörfin en ofar erum viš uppi ķ heišhvolfinu. Į žessum įrstķma er įstandiš ķ heišhvolfinu ekki alveg eins og žaš į aš sér aš vera. Venjulega hękkar hiti meš hęš žegar komiš er ķ um 20 km vegna žess aš óson dregur ķ sig sólargeislana og žar meš hitnar loftiš. En yfir hįveturinn er ekkert sólskin į noršurslóšum og hitabreytingar meš hęš verša meš öšrum hętti en venjulega. Fjöllum e.t.v. um žaš merkilega mįl sķšar.

Vindhrašaferillinn į myndinni er raušur og efri lįrétti įsinn sżnir hrašann. Viš sjįum aš vindur vex meš hęš og aš vindurinn sér ķ žessu tilviki hitahvörfin ekki vel. Vindhrašinn nęr hįmarki ķ vešrahvörfunum og er žaš mjög algengt. Hįmarkiš er hér 140 hnśtar (nįlęgt 72 m/s).

Um žęr mundir sem athugunin var gerš var aš hvessa svo um munaši į Sušausturlandi. Svo viršist sem fjallabylgjur hafi séš til žess aš nį orku nišur śr hįloftastrengnum. Žaš gengur einna best žegar svipuš eša sama vindįtt er frį jörš og upp ķ strenginn.

Aušvelt er aš fylgjast meš įstandinu ķ hįloftunum į brunni Vešurstofunnar og žar mį einnig sjį hįloftaathuganir frį Keflavķk (2-svar į dag) og Egilsstöšum (1-sinni į dag). Hefšbundin hįloftarithafa žann mikla kost fram yfir myndina hér aš ofan aš sjį mį fjölmörg atriši ķ einni sjónhendingu į sama ritinu, hita, raka, vindharša, vindstefnu, auk męttishita, stöšugleika og fleira.

Žótt hvössum vindi sé spįš į landinu į morgun (föstudag) er žaš annar hįloftastrengur sem sér um žann vind.


Inn ķ ķsöldina (söguslef 13)

Sķšasta söguslef fjallaši um plķósen-skeišiš en žaš endaši fyrir rśmri 2,5 milljónum įra. Upphefst žį pleistósen - einnig kallaš kvartertķminn. Žį hefst einnig žaš skeiš sem viš köllum ķsöld. Upphafiš į ķsöldinni er ekki eitthvaš hreint og greinilegt en menn hafa nś įkvešiš aš hśn nįi yfir žennan tķma. Sś įkvöršun er žó nįnast nż, įšur voru mörkin sett nįlęgt 1,8 milljónum įra. Hér veršur enn fjallaš um sömu myndina - žį sem fyrst birtist ķ grein Zachos og félaga ķ Science įriš 2001.

Samsętuvik-pleistosen

Ég į vonandi eftir aš sżna hluta af žessari mynd nokkrum sinnum enn. Sem fyrr sżnir hśn sśrefnissamsętuvik ķ sjįvarkjörnum. Žvķ hęrra sem vikiš er žvķ meira er tališ vera af ķs. Ķsmagn er almennt tališ fylgja hita aš miklu leyti. Takiš eftir žvķ aš vikakvaršinn er öfugur, kalt er nešst og hlżtt efst. Aldurskvaršinn sżnir milljónir įra aftur ķ tķmann. Nśll er sett viš nśiš. 

Viš horfum aš žessu sinni ašeins į tvö meginatriši. Annaš er žaš aš fyrir 800 žśsund til milljón įrum breytir ķsferillinn um ešli. Menn hafa leitaš uppi reglubundnar sveiflur ķ ferlinum og viš žį leit hefur komiš ķ ljós aš framan af eru 40-žśsund įra sveiflur rįšandi, en sķšustu 800 žśsund įrin eša svo hafa 100 žśsund įra sveiflur veriš mest įberandi. Sķšarnefndu sveiflurnar eru taldar tengjast hringviki jaršbrautarinnar (sjį um Milankovic-sveiflur ķ eldri bloggpistli) en žęr fyrrnefndu möndulhalla jaršar.

Enginn hefur skżrt žessa breytingu svo efalaust sé. Ég mun sķšar minnast į aš minnsta kosti eina vęnlega kenningu. Stęrsta vandamįliš er aš spönn sveiflnanna viršist hafa stękkaš, kuldaskeiš sķšustu 800 žśsund įra hafa oršiš ķsmeiri heldur en įšur var, en jafnframt hafa hlżskeišin veriš ķsminni - og žaš er furšulegast.

Hitt meginatrišiš sem ég minnist į nśna er ķsmagniš. Hlutirnir eru žvķ mišur ekki alveg svo einfaldir aš beint, eingilt samband sé į milli hita, ķsmagns og samsętuvika - en takiš eftir žvķ aš ķsmagn nśtķmans er mjög ódęmigert fyrir tķmabiliš ķ heild. Ķ ljós kemur viš talningu aš slķkt įstand hefur rķkt ašeins um 5% tķmans frį žvķ fyrir 2,5 milljónum įra. Įstand eins og var viš hįmark sķšasta jökulskeišs hefur ašeins stašiš ķ 6 til 8% tķmans.

Eins konar „millibilsįstand“ hefur žvķ veriš rįšandi hįtt ķ 90% tķmans. Eftirtektarvert er aš nęr öll umfjöllun um ķsöld tengist „śtskeišunum“, ž.e.a.s. hįmarksjöklunar- og hlżskeišunum stóru, įstandi sem eftir gögnunum aš dęma er klįrlega ódęmigert. Hvernig mį žaš vera? Hvernig var žessu variš į Ķslandi?

Vitnaš var ķ:  

Zachos, J., M. Pagani, L. Sloan, E. Thomas, and K. Billups.  2001. Trends, Rhythms, and Aberrations in Global Climate 65 Ma to Present. Science,  Vol. 292, No. 5517, pp. 686-693.


Ašskiljanleg desembermet

Nś verša rakin nokkur met desembermįnašar sem ekki hefur veriš fjallaš um į žessum vettvangi įšur.

Sólarhringsśrkomumet desembermįnašar er ekki gamalt, frį žeim 18. 2007. Žį męldist sólarhringsśrkoman į Nesjavöllum 191,2 mm. Hér er įtt viš réttan śrkomusólarhring. Žį er męlt kl. 9 og śrkoman sķšan kl. 9 morguninn įšur telst sólarhringsśrkoma. En ...

į annan dag jóla 1926 męldist sólarhringsśrkoma ķ Vķk ķ Mżrdal 215,8 mm - en féll ekki rétt į męlisólarhringinn. Svo vildi til ķ Vķk aš žaš byrjaši aš rigna kl. hįlf tólf (aš žįverandi ķsl. mištķma) aš kvöldi 25. Um morguninn voru 122,5 mm komnir ķ męlinn. Įfram rigndi linnulķtiš og kl. hįlf tólf aš kvöldi 26., sólarhring eftir aš śrfelliš hófst, męldi vešurathugunarmašurinn śrkomuna aftur og höfšu žį 93,3 mm bęst viš morgunathugun. Žetta met er žvķ ekki alveg sambęrilegt viš önnur sem ętķš eru fengin meš męlingunni frį kl. 9 til 9 [8 til 8 aš žįverandi mištķma]. Stöšin ķ Vķk byrjaši aš athuga 1925. Mikil skrišuföll uršu ķ žessu śrfelli og lį m.a. viš aš manntjón yrši žegar skriša féll į tvo bęi aš Steinum undir Eyjafjöllum

Nokkrir stašir eiga yfir 130 mm sólarhringa ķ desember, Andakķlsįrvirkjun ķ Borgarfirši į 162,3 mm, ž.5. 1995. Hólar i Dżrafirši sama dag og įr, 131,8 mm, Seyšisfjöršur 135,3 mm ž. 30. 1993, Kvķsker ķ Öręfum 175,3 mm, žann 20. 2006 og 173,3 mm 2. dag mįnašarins 1989 og 136,2 mm ķ Snębżli ķ Vestur-Skaftafellssżslu žann 7. 1998.

Mest śrkoma ķ desember öllum kom ķ męli į Kvķskerjum ķ desember 2006, 770,4 mm. Ķ desember 1943 męldist śrkoman ķ Fagradal ķ Vopnafirši ašeins 0,4 mm. Žaš er rétt į mörkum žess aš viš trśum žvķ, en lįtum žaš standa ķ bili. 

Mesta sólarhringsśrkoma į sjįlfvirkri stöš ķ desember męldist viš Ölkelduhįls žann 10. įriš 2008, 138,4 mm.

Mesta sólarhringsśrkoma ķ Reykjavķk ķ desember er 55,1 mm en žeir męldust žann 18. 1938. En talan 55,4 mm er lķka til ķ Reykjavķk. Sś śrkoma męldist į sjįlfvirku stöšinni į Vešurstofutśninu žann 30. įriš 2007 i eftirminnilegu slagvišri eša eins og segir ķ yfirliti um vešriš:

Talsvert tjón ķ hvassvišri og vatnsaga um sušvestanvert landiš og vķša flęddi vatn ķ hśs og truflaši umferš į götum ķ Reykjavķk.

Mesta snjódżpt į landinu ķ desember męldist į Hornbjargsvita žann 31. įriš 1966, 200 cm. Žetta er aušvitaš nokkuš ónįkvęm tala. Nęst žessu koma 175 cm į Kįlfsįrkoti ķ Ólafsfirši žann 18. 1992 og 174 cm į Sandhaugum ķ Bįršardal 15. og 16. desember 1972.

Mesta snjódżpt ķ Reykjavķk ķ desember męldist 32 cm. Žaš var aš morgni gamlįrsdags 1978 eftir afskaplega minnisverša snjókomu. Sama snjódżpt męldist einnig 21. og 22. 1984. Į Akureyri var snjódżpt talin 100 cm dagana 7. til 9. įriš 1965.

Ég var fyrir nokkrum dögum bśinn aš ręša hįžrżstimet desembermįnašar ķ pistli. Ég hef fjallaš nokkuš ķtarlega um lįgžrżstimet mįnašarins į vef Vešurstofunnar, en žaš er jafnframt lįgžrżstimet įrins.


Gömul skrif mķn um frostavetur og kulda

Kuldarnir ķ Evrópu og Bandarķkjunum valda žvķ aš ég er dįlķtiš spuršur um žaš hvort kuldar gętu aftur lagst yfir Ķsland, svipaš og 1918 og 1881. Svariš er aušvitaš jį, en mešan ķs er svo lķtill noršurundan sem raun ber vitni er ólķklegt aš slķkir kuldar hefšust viš hér į landi nema ķ einn til tvo daga ķ senn - eitthvaš lengur inn til landsins.

En fyrir meir en 30 įrum skrifaši ég grein um frostaveturinn 1880 til 1881. Greinin birtist ķ Nįttśrufręšingnum og er nś ašgengileg um vefinn timarit.is. Bein tilvķsun į greinina er hér.

Skömmu sķšar (um 1980) var ég byrjašur į annarri grein, žį um frostaveturinn mikla 1918 og įtti aš birtast ķ tķmaritinu Vešrinu. Žaš tķmarit er reyndar lķka ašgengilegt į timarit.is en endaši lķf sitt ķ veršbólgubįlinu mikla 1982 til 1983 (og af ónefndum žjóšfélagslegum įstęšum öšrum). Greinin komst žvķ aldrei į prent - og var aldrei lokiš nema yfirlitskaflanum um žann kalda janśar 1918. Hann er hér sköllóttur ķ višhengi ef einhver skyldi vilja lesa.

Hefši ég skrifaš Nįttśrufręšingsgreinina nś yrši hśn talsvert öšru vķsi - sennilega ekki endilega lęsilegri.

Um kuldaköst almennt hef ég ritaš ķ langri greinargerš Vešurstofunnar: Kuldaköst og kaldir dagar. Žar mį einnig finna żmsan fróšleik um kulda, textinn nokkuš tyrfinn framan af en léttist žegar į lķšur. Hin sértęka umfjöllun um einstaka višburši byrjar į bls. 16 (15. ķ pdf-skjalinu). Į blašsķšu 19 er leitaš svara viš spurningunni: Hvaš getur hiti oršiš lįgur į Ķslandi? Sķšan er fjallaš um žaš hvar helst er aš vęnta dęgurlįgmarka (žaš er breytilegt eftir įrstķmum).


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skemmtilegar hitasveiflur ķ dag og ķ gęr

Žessa dagana sjįst miklar hitasveiflur į sjįlfvirku vešurstöšvunum sumum. Žęr hafa veriš sérstaklega miklar į stöšvunum tveimur viš Hafnarfjall og auk žess į nokkrum stöšvum fyrir austan, Kambanesi, Eyjabökkum og Žórdalsheiši. Sveiflurnar sjįst vel į lķnuritum bęši hjį Vešurstofunni sem og vegageršinni. Hiti į žessum stöšum og fleiri eru jafnvel žannig aš žaš kólnar og hlżnar į vķxl um 5-8 stig innan klukkustundar eša jafnvel frį einum 10 mķnśtum til žeirra nęstu.

Mešan hiti hefur komist upp ķ meir en 10 stig į stöku staš į landinu hefur veriš talsvert frost annars stašar į sama tķma.

Horniš į Hafnarfjalli viršist sérlega nęmt fyrir hitasveiflum, en svo vill til aš žar eru tvęr vešurstöšvar žar sem innan viš 1 km er į milli. Stöš Vešurstofunnar er viš Hafnarį, en stöš Vegageršarinnar er į mel skammt žar fyrir noršan. Lķtum į žaš:

Hafnarmelar-121210

Hér sjįst hitasveiflur stöšvanna tveggja (Vešurstofustöšin er blį, Vegageršarstöšin rauš). Gręna lķnan sżnir mismun stöšvanna tveggja. Viš sjįum aš fyrir kl. 21 er hiti um 9 stig viš Hafnarį, en į sama tķma er hitinn į vegageršarstöšinni ašeins rśmt eitt stig. Žegar hlżnar žar mjög skömmu sķšar fer hitinn ķ um 11 stig og er žį um tķma um 3 stigum hlżrra en viš Hafnarį, en bįšar stöšvarnar eru inni ķ hlżja loftinu. Sķšan er stuttur tķmi um kl. 2 žegar kalda loftiš lęšist aftur aš stöšvunum, en ekki lengi. Hafnįrįrstöšin datt śt kl.8. 

 

 


Desemberśrkoma ķ Stykkishólmi 1856 til 2009

Hér er smįpistill um desemberśrkomu ķ Stykkishólmi frį 1856 ķ stķl viš fyrri skrif um vešurlag į žeim bę.

desemberurkoma-Sth

Śrkoma ķ desember er grķšarlega misjöfn, allt frį 7,0 mm 1870 til 170,8 mm 2007. Viš sjįum vel aš minni um śrkomu ķ nęstlišnum desember er ekkert en hins vegar er talsverš tķmabilaskipting. Desembermįnušir įranna 1926 til 1933 voru śrkomusamir, sömuleišis tķmabilin 1987 til 1992 og 2002 til 2008. Hins vegar brį svo viš ķ fyrra (2009) aš desember var ķ žurrara lagi. Svo hefur einnig veriš ķ nślķšandi desember. En žar sem ašeins 12 dagar eru lišnir er langt ķ aš hęgt verši aš giska į endanlega nišurstöšu.

Til gamans skulum viš einnig lķta į mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ desember 1952, 1953 og 2007. Desember 1952 var mjög žurr en hinir mjög śrkomusamir. Myndirnar eru ķ mun betri upplausn ķ pdf-skjali ķ višhenginu - lķtiš į žaš. Myndirnar eru śr tölvuišrum 20.aldar safnsins hjį NOAA.

des52-53-07h500

Ķ desember 1952 (efri lķna til vinstri) stóš vindur ķ 500 hPa aš jafnaši beint af Gręnlandi, hann er žar aš auki ķ hęšabeygju. Hvoru tveggja stušlar aš nišurstreymi og žar meš žurrvišri. Flatarhęšin yfir landinu mišju er um 533 dekametrar (5330 m). Žaš er 30 til 40 metrum yfir mešallagi.

Ķ stuttri mįnašarlżsingu minni segir um desember 1952 (ķ žessu tilviki samsošin śr Vešrįttunni):

Óvenju hagstęš tķš og vķšast žurrvišrasöm. Hiti var yfir mešallagi.

Ķ desember 1953 (efri lķna til vinstri) er stašan gjörólķk. Žį rķkir öflug sušvestanįtt aš mešaltali ķ mįnušinum, hęšin yfir landinu er 524 dekametrar (5240 m). Žaš er um 50 metrum undir mešallagi. Žar aš auki er lęgšabeygja į jafnhęšarlķnunum yfir landinu, en žannig beygja aušveldar uppstreymi og stušlar aš śrkomumyndun.

Desember 1953 fęr žessi eftirmęli:

Mjög umhleypinga- og illvišrasamt, en mjög hlżtt, einkum a-lands. Mikil śrkoma nema sums stašar į NA- og A-landi.

Kortiš frį desember 2007 er mjög lķkt 1953-kortinu. Mešalhęšin er sś sama og stefna lķnanna um žaš bil sś sama. Sį er helstur munur aš hęšarlķnurnar eru žéttari 1953 heldur en 2007.

Eftirmęli desember 2007:

Tķšarfar ķ desember var hlżtt, śrkomusamt og rysjótt. Stormasamt var ķ mįnušinum, einkum um vesturhelming landsins. Snjólétt var vķšast hvar.

Lķtiš sķšan į skįrri gerš myndanna ķ pdf-skjalinu.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hvenęr nįši žrżstingur sķšast 1050 hPa?

Žótt lķkurnar į žvķ aš žrżstingur nįi 1050 hPa hér į landi ķ žessari umferš stendur spurningin ķ fyrirsögninni. Svariš er aš žaš var 24. febrśar 2006 aš žrżstingur į Dalatanga og Skjaldžingsstöšum komst ķ 1050,0 hPa. Nęst į undan var 15 įrum įšur žegar hann fór ķ 1050,8 hPa į Egilsstöšum 16. aprķl 1991. Sķšustu 60 įrin hefur žrżstingur nįš 1050 hPa ašeins tvisvar i višbót, į Galtarvita 9. janśar 1977 (1051,1 hPa) og į Akureyri og Dalatanga ķ febrśar 1962, žann 25. į Dalatanga og žann 26. į Akureyri, 1051,7 hPa į bįšum stöšvum. Ašeins er kunnugt um örfį eldri tilvik.

Ég hef skrifaš pistil um hęsta loftžrżsting į Ķslandi į vef Vešurstofunnar og vķsa į hann varšandi frekari fróšleik um metin og žau gildi sem nęst žeim koma.


Smįvegis um noršanįhlaup

Endrum og sinnum skella į mikil noršanįhlaup hér į landi. Žau mį greina ķ nokkra flokka en alltof langt mįl er aš lįta móšan mįsa um žaš allt hér. En lķtum ašeins į.

Stundum er eins og veggur skelli į landinu beint śr noršri. Noršanstrengur liggur žį mešfram mestallri austurströnd Gręnlands. Žį kólnar mjög skyndilega, einskonar kuldaskil fara yfir og hvassvišri skellur į. Kuldaskilin eru hins vegar óttalega žurrbrjósta og sś śrkoma sem fellur er ašallega oršin til viš žaš aš kalda loftiš hiršir upp raka śr hlżjum sjónum milli Noršurlands og hafķsbrśnarinnar. Sé frost mikiš getur žó oršiš talsvert kóf sem dregur śr skyggni į vegum.

Kólnunin sem veršur į sér ekki staš į stašnum eins og žegar śtgeislun veldur henni heldur er um ašflutning į köldu lofti aš ręša, kalt ašstreymi. Žaš er regla aš žegar kalt ašstreymi į sér staš snżst vindįtt andsęlis į stefnunni eftir žvķ sem ofar dregur ķ lofthjśpnum. Sé vindur af hįnoršri nišur undir jörš (landslag og nśningur geta žó truflaš) er vindur ętķš vestan noršurs ķ köldu ašstreymi. Žvķ skyndilegar sem kólnar, žvķ meiri mun er hęgt aš reikna meš į vindi ķ nešstu lögum og vindi ofar. Ķ 3 til 5 km hęš mį žvķ reikna meš aš vindur sé af noršvestri, frį Gręnlandi. Loft sem žašan kemur er žurrt.  

Eftir nokkra stund, mislanga, oftast sólarhring eša svo er mesta hitafalliš gengiš hjį og landiš er umkringt köldu heimskautalofti. Hvassvišriš getur žó haldiš įfram en vindįtt ķ nešstu lögum og įtt ofar falla nś saman. Hvaš sķšan gerist er aušvitaš misjafnt.

Noršanįhlaup af žessu tagi tengjast oftast snörpum lęgšardrögum sem berast til sušausturs yfir noršanvert Gręnland. Sé svo hefur lęgšardragiš tilhneigingu til žess aš mynda lokaša hįloftalęgš į sušurleiš sinni. Žaš gerist gjarnan ekki fjarri Ķslandi, eftir aš hįloftalęgš hefur myndast hęgir hśn į sér og strandar sķšan. Žvķ stęrri sem lęgšin er um sig, žvķ styttra fer hśn aš jafnaši.

Žegar lęgšin hefur myndast fer hśn um leiš aš draga loft til noršurs austan viš sig. Žaš endar sķšan yfir Ķslandi. Žį er komin noršaustanįtt ķ hįloftunum hér į landi žótt noršanįttin haldist um sinn viš jörš. Vindįtt snżst sólarsinnis meš hęš og žį er ašstreymiš oršiš hlżtt. Ķ slķkum ašstęšum getur śrkoma oršiš mjög mikil į Noršur- og Noršausturlandi išulaus stórhrķš. Oftast endar žetta meš žvķ aš minnihįttar lęgšardrag fer til sušvesturs um Ķsland. Į eftir žvķ fellur vindįtt ķ hįloftum og nęrri jörš saman aš mestu.

Fyrir tķma nśtķma vešurspįa voru įhlaup af žessu tagi sérlega varasöm. Įstęšan er sś aš žau gera svo lķtil boš į undan sér. Kuldaskilin ķ jašri noršanįttarinnar gera ekki sérstök boš į undan sér. Allt er ķ blķšu žar til hann skellur į. Žessar lęgšir eru ekki af žeirri sķgildu Björgvinjargerš sem haldiš er aš okkur. T.d. mį segja aš žessar lęgšir hafi kaldan geira en ekki hlżjan. Oft eru teiknuš einhver samskilahrę viš jašar hlżja ašstreymisins. En hvašan koma žau?

Nś, įstęša žess aš ég fjalla um žetta nśna er sś aš atburšarįs nęstu viku er ķ stórum drįttum spįš eins og hér er lżst, nema hvaš śtlit er fyrir aš fyrra noršankastiš fari aš mestu fyrir austan land. Viš eigum aš lenda ķ vesturjašri žess og aš hluta ķ skjóli viš Gręnland. Helst aš Austurland verši fyrir hvassvišri. Viš sleppum hins vegar varla viš kuldann. Hlżja ašstreymiš nįlgast hins vegar landiš śr noršaustri og žį er enga vernd frį Gręnlandi aš hafa nema sķšur sé. Spįr eru ekki enn sammįla um hvenęr hlżja ašstreymiš veršur ķ hįmarki og smįlęgšardragiš fer yfir landiš. Žį veršur hvassvišri į landinu ķ hįmarki. Einhvern tķma į fimmtudag eša föstudag?

Rétt er aš taka fram aš atburšarįs nęstu viku er ķ boši fjölžjóšlegra tölvureikninga en žeir reikningar eru ekki endilega réttir. Munum žaš. Hįloftalęgšardragiš hefur ekki enn myndast. Sś atburšarįs sem hér er gróflega lżst er ašeins ein gerš noršanįhlaupa, žęr eru fleiri.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2024
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg031124c
  • w-blogg031124b
  • w-blogg031124a
  • w-blogg311024a
  • w-blogg311024b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (5.11.): 112
  • Sl. sólarhring: 125
  • Sl. viku: 1538
  • Frį upphafi: 2407543

Annaš

  • Innlit ķ dag: 91
  • Innlit sl. viku: 1364
  • Gestir ķ dag: 82
  • IP-tölur ķ dag: 82

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband