Bloggfęrslur mįnašarins, september 2013

Žį og nś - septembernoršanvešrin 2012 og 2013

Noršanillvišriš sem gengiš hefur yfir undanfarna daga rifjar upp illvišri įrsins ķ fyrra. Žį uršu eins og menn muna miklir fjįrskašar og lķnuskemmdir. Vonandi er aš skašarnir ķ vešrinu ķ įr hafi oršiš minni en ķ fyrra - enda höfšu menn trślega meiri vara į. En voru žetta lķk vešur - aš öllu tjóni slepptu? Hér veršur brugšiš ljósi į nokkur atriši. Viš lķtum į vind og hita - yfir landiš allt. Śrkomusamanburšur veršur aš bķša betri tķma, en žó mį nefna aš ķ bįšum vešrunum snjóaši nišur ķ byggšir inn til landsins noršaustanlands.

Lķtum fyrst į mešalvindhraša į landinu į klukkustundarfresti um žriggja sólarhringa skeiš frį upphafi vešranna.

w-blogg180913a

Blįi ferillinn į žessari mynd og žeim sem eftir fylgja į viš illvišriš į žessu įri en sį rauši į viš vešriš ķ fyrra. Blįi ferillinn byrjar kl.1 ašfaranótt 15. september 2013 - en sį rauši kl. 1 į ašfaranótt 9. september 2012. Viš gętum hlišraš ferlunum um 10 klst žannig aš upphaf vešranna félli saman en žį kęmi ķ ljós aš vešriš ķ įr stóš um hįlfum sólarhring lengur en žaš ķ fyrra.

Ķ vešrinu ķ įr nįši mešalvindhrašinn hįmarki um kl. 21 žann 15. og var žį um 15,4 m/s. Ķ almennum illvišrasamanburši telst žetta mikiš, žótt verstu vetrarvešur fari aš vķsu ķviš ofar. Ķ vešrinu ķ fyrra var hįmark mešalvindhrašans um 14,7 m/s žaš var žann 10. september kl.14. Vešriš ķ įr entist ašeins lengur og gerši smį aukahnykk ķ kringum og upp śr hįdegi žann 17.

w-blogg180913d

Žessi mynd sżnir nokkurn veginn žaš sama og sś fyrri en lóšrétti kvaršinn segir til um žaš hlutfall allra stöšva žar sem vindhraši var meiri en 17 m/s og er ķ prósentum. Ķ vešrinu ķ įr nįši hlutfalliš rétt rśmlega 50 prósentum. Žaš er mikiš. Ķ vešrinu ķ fyrra komst hlutfalliš ķ 44 prósent. Austasti hluti landsins slapp betur ķ fyrra heldur en nś og mį vera aš žaš valdi muninum.

w-blogg180913c

Hér mį sjį mešalvigurvindįtt į landinu. Hśn giskar oftast vel į mešalvindįtt - sérstaklega žegar vindur er strķšur. Lóšrétti įsinn sżnir įttavitagrįšur, nśll tįknar noršur, sé įttin pósitķf er vindįttin austan viš noršur, en sé hśn negatķf er įttin vestan noršurs - eins og sjį mį til hęgri į myndinni.

Hér kemur fram nokkur munur į vešrunum. Vešriš ķ fyrra (2012) byrjar ķ austnoršaustri (en žį var vindur hęgur) en snżst smįm saman til noršurs og aš lokum ķ noršnoršvestur en sjį mį aš sś vindįtt er rķkjandi žegar vešriš er hvaš mest. Vešriš ķ įr (2013) er hins vegar nęr žvķ aš vera af sömu įtt allan tķmann. Žegar žaš er verst er vindįttin einnig af noršnoršvestri eins og ķ fyrra.

w-blogg180913b

Žessi mynd sżnir mešalhita į landinu (hįlendi meš). Ķ vešrinu ķ įr (blįi ferillinn) er greinileg dęgusveifla alla dagana - en ekki er hśn stór. Vešriš ķ fyrra (rauši ferillinn) er öšru vķsi, žar er myndarleg dęgursveifla fyrsta daginn (enda vešriš rétt aš byrja) og nokkur sveifla sķšasta daginn en žó ekki eins stór. Mišdaginn - žegar vešriš var verst er dęgursveiflan nęr alveg bęld nišur. Lķtiš hefur veriš um sólskin į landinu žann dag og śrkoma žar aš auki dregiš śr dęgursveiflunni.

Loftžrżstingur var ķviš lęgri ķ nżlišnu vešri heldur en žvķ ķ fyrra (ekki sżnt hér). Žegar upp er stašiš veršur aš telja žessi vešur furšulķk.

Įhugasömum lesendum er bent į višhengi žessa pistils til frekari glöggvunar į vešrunum tveimur. Žar mį ķ pdf-skjali sjį žrjś vešurkort fyrir hvort vešranna, nokkuš hefšbundiš sjįvarmįlskort, 500 hPa hęšar- og žykktarkort auk korts sem sżnir svokallašan žykktarvind en hann er góšur męlikvarši į hitabratta nešan til ķ vešrahvolfinu. Vindar ķ 500 hPa gefa auk žykktarvindsins góša hugmynd um ešli vešursins. Lesendum skjalsins er bent į aš stękka myndirnar - žęr žola talsverša stękkun og verša skżringartextar og litakvaršar žį aušlesnari.

Kortasamanburšurinn gefur svipaša nišurstöšu og lķnuritin hér aš ofan - žetta eru furšulķk vešur.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Alžjóšaósondagurinn 16. september

Jś, sérstakur dagur er frįtekinn į dagatalinu fyrir lofttegundina óson. Žess er minnst 16. september įr hvert aš žennan dag įriš 1987 var skrifaš undir Montrealyfirlżsinguna svonefndu en hśn inniheldur samkomulag um takmarkanir į losun żmissa ósoneyšandi efna.

Rokiš var ķ aš gera žennan samning žegar ķ ljós kom aš į hverju hausti var fariš aš gęta vaxandi ósonrżršar į sušurhveli - mest nęrri Sušurskautslandinu og yfir žvķ sķšla vetrar og aš vorlagi (ķ įgśst til október). Illa leit śt meš framhaldiš - en samningurinn er talinn hafa bjargaš ķ horn - hvaš sem svo sķšar veršur. Enn śtlitiš er žó tališ hafa batnaš sķšan 1987. Hungurdiskar fjöllušu lķtillega um óson ķ pistli ķ aprķl 2011. Finna mį umfjöllun um samninginn į vef umhverfisrįšuneytisins.

En lķtum af žessu tilefni į ósonkort bandarķsku vešurstofunnar ķ dag. Viš sleppum hitabeltinu, en lķtum bęši į noršur- og sušurhvel. Fyrst noršurhveliš.

w-blogg170913a

Ķsland er rétt nešan viš mišja mynd - kortiš skżrist mjög viš stękkun. Hér viš land er hįmark ósonmagns seint aš vetri en lįgmarkiš ķ skammdeginu. Į žessum tķma įrs (ķ september) fer ósonmagn hęgt minnkandi į noršurhveli. Į gręnum svęšum myndarinnar er meira óson heldur en į žeim blįu.

Einingarnar eru kenndar viš Gordon Dobson (1889 til 1976) en hann var frömušur ósonmęlinga į sinni tķš. Ein dobsoneining (DU) samsvarar 10 mķkrómetra žykku lagi af ósoni vęri žaš allt flutt nišur aš sjįvarmįli og 0°C hita. Viš sjįum (jį, stękkiš myndina) aš talan viš Austurland er 348 dobsoneiningar, žar vęri ósonlagiš um 3,5 mm žykkt vęri žaš allt flutt til sjįvarmįlsžrżstings.

Talaš er um ósonrżrš (ozone depletion) fari magniš nišur fyrir 200 DU. Sušurhvelskort dagsins ķ dag sżnir einmitt slķka rżrš žar um slóšir.

w-blogg170913b

Sušurskautiš er rétt ofan viš mišja mynd. Į fjólublįa svęšinu er ósonmagniš į bilinu 125 til 150 DU. Freistandi er aš tala um ósongat į dekkstu svęšum myndarinnar. Séš frį žessu sjónarhorni er žaš samt varla rétt žvķ ósonmagniš yfir Sušurskautslandinu er nś um 35% af žvķ sem žaš er nś austan viš Ķsland - en alls ekki nśll.

Hiš eiginlega ósongat kemur hins vegar fram ķ lóšréttum žversnišum af ósonmagninu. Styrkur ósons er aš jafnaši langmestur ķ 20 til 30 km hęš. Į žeim tķmabilum sem ósoneyšing er sem mest hverfur žaš nęrri žvķ alveg į žessu hęšarbili eša hluta žess - en eitthvaš situr eftir ofan og nešan viš - gat er aš sjį į styrkleikaferlinum lóšrétta. Hvort rżrnunin sem sést greinilega į žessu korti er žessa ešlis - eša hvort hśn deilist jafnar į hęšina veit ritstjórinn ekki - enda į hįlum ķs žegar aš ósonmįlum kemur. Ęttu lesendur ekki aš styšja sig alvarlega viš žennan pistil en fletta upp traustari heimildum vilji žeir vita meira um óson.


Vešriš gengur smįm saman nišur

Noršanvešriš sem plagaš hefur landsmenn i dag (sunnudag) fer aš ganga nišur - gangi spįr eftir. Žaš gerist aš vķsu ekki snögglega og vķša um land verša leišindi allan mįnudaginn. En į kortinu hér aš nešan mį sjį aš žrżstingur stķgur mun meira austan viš land heldur en vestan viš žegar spįin gildir, žaš er ki. 6 į mįnudagsmorgni (16. september). Viš žetta fękkar jafnžrżstilķnum yfir landinu.

w-blogg160913

Heildregnar lķnur sżna sjįvarmįlsžrżsting meš 4 hPa bili. Blįlituš svęši sżna hvar žrżstingur hefur stigiš sķšastlišnar žrjįr klukkustundir en rauš hvar hann hefur falliš. Yfir Austurlandi hefur hann stigiš um 2 til 4 hPa frį kl. 3 en lķtiš vestanlands.

Ef viš teljum jafnžrżstilķnurnar kemur ķ ljós aš žrżstimunur į milli Austfjarša og Vestfjarša er hér um 25 hPa en var 32 hPa kl. 21 ķ kvöld (sunnudag) og 30 hPa į mišnętti. Žrżstibrattinn dettur žar meš nišur um 7 hPa og jafnašaržrżstivindur minnkar śr rśmum 30 m/s nišur ķ um 25 m/s. Žaš munar um žaš - žótt ķ reynd sé žrżstivindurinn ķ žessu tilviki mun meiri yfir landinu Austanveršu heldur en žessar jafnašartölur sżna.

Kl. 21 į mįnudagskvöld į žrżstimunurinn yfir landiš aš vera kominn nišur ķ 18 hPa og jafnašaržrżstivindur žvķ nišur ķ um 15 m/s. En žetta er bara landsmešaltal - vindstrengir munu žrjóskast viš hęrri tölur en žetta.


Enn ein kraftlęgšin

Nś er enn ein kraftlęgšin aš dżpka sušaustur af landinu. Frį hįdegi į laugardegi til hįdegis į sunnudag į hśn aš dżpka śr 998 hPa nišur ķ 966 eša um 32 hPa į sólarhring. Žótt nķuhundrušsextķuogeitthvašlęgšir sjįist oft ķ september er žaš samt ķ dżpra lagi.

Žrżstibrattinn fyrir vestan lęgšina er lķka meš žeim öflugri sem sjįst į žessum įrstķma. Viš sjįum hann vel į spįkorti śr harmonie-lķkaninu sem gildir kl. 21 į sunnudagskvöldi (15. september).

w-blogg150913a

Jafnžrżstilķnurnar eru dregnar į 2 hPa bili og er um 32 hPa žrżstimunur į milli Austfjarša og Vestfjarša. Kortiš veršur mun skżrara sé žaš stękkaš. Litušu svęšin sżna śrkomuna og kvaršinn segir frį śrkomu į klukkustund. Mörk į milli blįrra og gręnna lita er sett viš 5 mm/klst. Žaš er hellirigning, žar sem śrkoman er mest į hśn aš verša meir en 10 mm/klst. Frostlaust er viš sjįvarmįl en hér veršur ekki giskaš į ķ hvaša hęš fer aš snjóa.

Viš sjįum lķka ótrślega žéttar jafnžrżstilķnur yfir Vatnajökli og žar blęs vindur žvert į lķnurnar. Žetta sżnir fallvind į jöklinum sunnanveršum. Viš lįtum ašra um aš giska į hvort hann nęr nišur į  žjóšveg eša ķ byggšir en Vešurstofan nefnir meir en 40 m/s ķ hvišum.

En aftur aš žrżstibrattanum. Hann er eins og įšur sagši um 32 hPa yfir landiš, žaš eru rśm 6 hPa į hverja 100 kķlómetra. Sé žaš slumpreiknaš yfir ķ žrżstivind fįst śt um 60 hnśtar (30 m/s). Gömul žumalfingursregla segir aš meš žvķ aš reikna žrżstimun yfir eina breiddargrįšu fįist žrżstivindur ķ hnśtum meš žvķ aš margfalda śtkomuna meš tķu. Ķ slumpi okkar dugar aš segja aš breiddargrįšan sé 100 km (breiš).

Nęsta žumalfingursregla segir aš mestu vindhvišur séu varla mikiš meiri en žrżstivindurinn, ķ žessu tilviki 60 hnśtar eša 30 m/s. Viš sjįum aš žrżstilķnurnar eru žéttari austanlands heldur en yfir Vesturlandi. Ef viš sleppum ósköpunum ķ fallvindinum sżnist sem um 9 hPa munur sé yfir 100 kķlómetrabiliš frį mynni Eyjafjaršar austur į Melrakkasléttu. Samkvęmt žumalfingri gefur žaš um 45 m/s sem žrżstivind (90 hnśta).

En hvaš meš vindinn viš jörš? Yfir sjó er gjarnan mišaš viš aš mešalvindur sé um 50% af žrżstivindi eša heldur meir - hér žį um 23 m/s. Skošum viš kortiš og lķtum į vindspįna sést af örvunum aš vindi śti af Noršurlandi er spįš į bilinu 20 til 23 m/s - ekkert fjarri žumalfingursreglunum. Žar sem vindur blęs framhjį skögum eša yfir hęšir į ströndinni gęti hann veriš meiri.

Yfir landi er vindur yfirleitt minni en 40% af žrżstivindi - oftast mun minni. En ķ raun er mjög erfitt aš segja til um žaš hvert hlutfalliš er hverju sinni į hverjum staš. Žaš er į mörkunum aš lķkönin rįši viš žaš. Reyndar er žaš almennur sjśkdómur aš lķkön spį strķšum vindi yfir landi ekki vel - svokallaš hrżfi segir til um nśning į milli lands og lofts. Hrżfi ķ lķkönum er oftast mišaš viš skóg, žéttbżli eša vel gróiš land, en ekki berangur eins og algengur er hérlendis. Landslag hefur lķka grķšarleg įhrif sem oft eru vanmetin af lķkönum. Nś gętu lesendur boriš saman žann vindhraša sem lķkaniš spįir kl. 21 į sunnudagskvöld og raunvindhrašann žar sem žeir eru staddir.

En mölum ašeins meir um vindinn og lķtum į 500 hPa kort sem einnig gildir kl. 21 į sunnudagskvöldiš 15. september. Žetta er tyrfnari texti og ekki vķst aš allir vilji lesa lengra.

w-blogg150913b

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, vindur sżndur meš hefšbundnum vindörvum en hiti ķ lit. Gręnu svęšin og žau blįu eru kaldari en žau brśnu og raušu. Kvarši og vindörvar skżrast mjög sé kortiš stękkaš.

Vindur śti fyrir austanveršu Noršurlandi er svipašur aš styrk og er viš jörš į kortinu aš ofan og žar af leišandi nokkru minni heldur en žrżstivindurinn ķ nešstu lögum. Hitafar undir fletinum į kortinu ręšur žvķ hvort eša hvernig vindar verša nešar. Viš sjįum aš į sušvesturhluta kortsins er grķšarlegur vindur, 35 til 45 m/s. Hans gętir ekki viš jörš vegna žess aš hitasvišiš jafnar hann śt, aukinni hęš fylgir aukinn hiti.

Žetta sama į sér staš austan Ķslands en žar hękkar flöturinn til vesturs og hitinn gerir žaš lķka. Hitabrattinn dregur śr vindi žannig aš hann er lķtill oršinn viš jörš. Frį strönd Austfjarša og vestur fyrir land fellur hiti hins vegar į sama svęši og hęšin vex. Žaš žżšir aš vindur vex nišur į viš.

Aš lokum skulum viš taka eftir žvķ aš į efra kortinu stóš žrżstivindurinn śti af Noršausturlandi beint śr noršri (śr noršnoršvestri viš sjó vegna nśnings) en ķ 500 hPa stendur hann af noršnoršaustri eša jafnvel noršaustri. Snżst sólarsinnis meš hęš - žaš žżšir aš hlżrra loft er ķ framsókn.


Örsmįr moli um hita (kulda öllu heldur)

Ritstjórinn var spuršur um žaš į dögunum hvenęr aš hausti hiti hefši fyrst fariš nišur fyrir -10 stig hér į landi. Svariš er 9. september. Įriš var 1977 og lįgmarkiš, -10,2 stig, greip vešurstöšin ķ Sandbśšum į Sprengisandi. Žį gerši merkilegt landsynningsillvišri žann 27. įgśst sem hreinsaši sumariš śt af boršinu. Vindur snerist sķšan til noršurs og komiš var haršahaust.

En Sandbśšir eru hįtt į fjöllum. Hvenęr er fyrstu -10 stigin aš finna ķ byggš? Svariš er 18. september. En langt er sķšan, 121 įr, ķ september 1892 og į Raufarhöfn. Ekki var lįgmarkshitamęlir į stašnum og žvķ er lķklegt aš hitinn hafi fariš enn nešar en žau -10,5 sem rituš voru ķ athugunarskżrsluna. Įriš 1892 var eitt hiš kaldasta sem męlst hefur hérlendis og ekkert jafnkalt eša kaldara hefur komiš sķšan.

En meš fjölgun vešurstöšva į fjöllum żtir undir žaš aš viš eigum eftir aš fį aš sjį enn lęgri tölur um mišjan september ķ framtķšinni žvķ kuldamet mįnašarins eru miklu lęgri. Į botni lįgmarka eru -19,6 stig sem męldust ķ Möšrudal žann 27. įriš 1954 og -16,1 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn 26. september 1943. Žetta eru stöšvar ķ byggš.


Į heyönnum (fjórša mįnuši sumars)

Heyannir eru fjórši mįnušur sumars ķ gamla ķslenska tķmatalinu. Ķ įr hófust žęr 28. jślķ en lauk 26. įgśst. Allir mįnušir tķmatalsins eru 30 daga langir. Žaš er ekki nógu mikiš til aš bśa til 365,25 daga įr. Rśmlega fimm daga vantar upp į. Fjórum žeirra er į hverju įri skotiš inn į milli sólmįnašar og heyanna og heita aukanętur.

En til hvors mįnašarins teljast žį aukanęturnar? Hér veltum viš ekki vöngum yfir žvķ - heldur sleppum žeim śr mįnašareikningunum og lķtum į sérstaklega. Til aš fullt samręmi haldist į milli gregorķanska tķmatalsins og žess ķslenska žarf hiš sķšara frekari leišréttingar viš. Į fimm til sex įra fresti er skotiš inn aukaviku, 7 dögum - svonefndum sumarauka. Hann er einnig settur inn į mišju sumri, į eftir aukanóttum og į undan heyönnum. Žetta viršist frekar flókiš - en munum aš viš bśum viš ótrślegt rugl ķ lengd mįnaša ķ okkar hefšbundna įri, „ap, jśn, sept ..“ - žį er gott aš hugsa til hinna jafnlöngu ķslensku mįnaša.

En hvaš um žaš - komiš er aš hitanum į heyönnum. Fulltrśi hans er morgunhiti ķ Stykkishólmi 1846 til 2013.

w-blogg130913a 

Lóšrétti įsinn sżnir hita, sį lįrétti įrin. Sślurnar sżna žį mešalhita heyanna einstök įr tķmabilsins. Hér mį taka eftir žvķ aš hlżindaskeišinu fyrir mišja öldina lżkur upp śr 1950 og kuldinn tekur viš. Kaldasti mįnušurinn er žó į 19. öld, žaš er 1850. Hlżjast var į heyönnum 2010. Mjög hlżtt var einnig ķ žessum mįnuši 1870 og 1872. Žau sumur voru žó ólķk į Vesturlandi, óžurrkar 1870 en blķša 1872. Eitthvaš żjušu menn žį aš vešurfarsbreytingum į Ķslandi - vešurlagiš žótti svo óvenjulegt.

Heyannir įrsins ķ įr koma ekkert sérstaklega illa śt žótt žęr liggi ķ lęgra lagi mišaš viš žaš sem veriš hefur į žessari öld.

Eftir 1949 voru heyannir kaldastar 1983 og nęstkaldastar 1993, hlżjast var ķ Reykjavķk į heyönnum 2010 - rétt eins og ķ Stykkishólmi. Nęrri žvķ eins hlżtt var 2003, 2004 og 2012.

Aukanęturnar eru ašeins fjórar į hverju sumri žannig aš breytileiki milli įra er umtalsvert meiri heldur en er ķ 30-daga mešaltölum mįnašanna. En lķtum samt į Stykkishólm.

w-blogg130913b

Hér er hlżjast 1936 en kaldast 1906 og 1921. Hlżinda- og kuldaskeišin koma vel fram žótt ekki séu teknir nema fjórir dagar į įri inn ķ mešaltališ. Annars er lķtiš um žetta aš segja. Ķ Reykjavķk (frį og meš 1949) voru aukanętur hlżjastar 2005 en kaldastar 1983. Nęstkaldast var 1963 (eins og sumir muna).

Frį žvķ aš męlingar hófust ķ Stykkishólmi hafa įr 30 sinnum stįtaš af almanakssumarauka. Hann var hlżjastur 1939 var hlżjastur, nęsthlżjastur 1990 og sķšan fylgir 1883. Kaldast var į sumarauka 1911 og nęstkaldast 1906. Frį 1949 var sumaraukinn 1990 sį hlżjasti ķ Reykjavķk.

Sólskinsstundir į heyönnum voru 139,8 aš žessu sinni ķ Reykjavķk.

w-blogg130913c

Lóšrétti įsinn sżnir sólskinsstundafjöldann en sį lįrétti vķsar ķ įrin. Žaš eru heyannir 1960 sem eru langt fyrir ofan alla ašra keppinauta. Fęstar voru stundirnar rigningasumariš fręga 1955 og sķšan koma 1945 og 1947 - žaš sķšarnefnda er einnig žekkt rigningasumar - og aušvitaš mį hér finna hiš illręmda sumar 1983 - slęmt į heyönnum sem og öšrum mįnušum. Heyannir ķ įr, 2013, standa sig bara vel mišaš viš hörmungarnar, en eru samt um 21 stund undir mešallagi allra įra myndarinnar.


Skęš lęgš - en skammvinnt vešur

Lęgšin sem nś (um mišnętti į mišvikudagskvöldi) er skammt sušvestan viš landiš fer yfir žaš ķ nótt og fyrramįliš. Hśn veršur komin yfir žegar flestir lesendur berja žennan texta augum. Hér er ašeins bent į žaš aš litlar fęrslur į lęgšarmišju geta skipt verulegu mįli varšandi hvassvišri og hugsanlegt tjón. 

Ķ pistli gęrdagsins litum viš į kort sem sżndi vķsun į kviku og žar meš vindhvišur. Viš lķtum į nżtt spįkort sem gildir į sama tķma og kort gęrdagsins.

w-blogg120913

Kvaršann mį sjį mun betur sé kortiš stękkaš. Einingarnar segja fęstum neitt - en žó aš žvķ hęrri sem talan er žvķ meiri er kvikan. Į kortinu ķ gęr var lęgšarmišjan viš Hornstrandir en hér yfir Dalasżslu. Hśn hefur sum sé ašeins hęgt į sér mišaš viš spįna ķ gęr. Į kortinu ķ gęr voru hvišur į sama tķma sagšar verša yfir Tröllaskaga og Noršurlandi - en hér eru žęr vķšar um land.

Lęgšin hefur ekki ašeins hęgt į sér - heldur dżpkaši hśn hrašar en gert var rįš fyrir. Žaš žżšir aš ķ žessari spį nęr vestanstormur sér į strik sušvestan viš land - en ķ gęr var lęgšin ekki oršin alveg nógu djśp til žess aš meginstrengur lęgšarsnśšsins nęši aš myndast įšur en upp į land var komiš.

En hvernig sem fer veršur lęgšin aš teljast óvenjuleg mišaš viš įrstķma. Ofsavešur af fullum vetrarstyrk hefur aš vķsu gert ķ september - en žau eru žį mun sjaldgęfari heldur en um hįvetur.


Dżpkar hratt?

Eftir sušaustanslagvišriš ķ dag (žrišjudag) žar sem 10-mķnśtna mešalvindhraši ķ Ólafsvķk komst ķ 28,8 m/s (og 49,8 m/s hviša męldist į Mišfitjahól į Skaršsheiši) er nś mun hęgari sušvestanįtt meš skśrabreyskju. En žaš er spurning meš nęstu lęgš.

Žegar žetta er skrifaš (um mišnęturbil į žrišjudagskvöldi) sést ekki neitt af lęgšinni nżju į hefšbundnum sjįvarmįlsžrżstikortum, en hśn leynist vart reyndum augum ķ hįloftunum. Žessi reyndu augu geta žó ekki meš nokkru móti séš hvaš śr veršur nema meš ašstoš tölvureikninga -eins og venjulega eru žeir ekki sammįla. Bandarķska gfs-lķkaniš gerir heldur minna śr en žeir sem byggja į evrópureiknimišstöšinni. Viš skulum lķta į śtkomu dönsku vešurstofunnar.

w-blogg110913aa

Žetta kort gildir um hįdegi į mišvikudag. Lęgšin er aš verša til - hefur varla komiš sér upp sjįlfstęšri jafnžrżstilķnu en samt er um greinilega mišju aš ręša - 1006 hPa. Rétt er aš muna aš śrkoman (sem litirnir sżna) er sś sem falliš hefur sķšastlišnar žrjįr klukkustundir - śrkomusvęšiš sżnist af žeim sökum vera liggja ašeins į eftir lęgšinni.

En 18 klst sķšar, į fimmtudagsmorgni kl. 6 er lęgšin komin alla leiš noršur fyrir land og oršin 977 hPa djśp.

w-blogg110913a

Hśn hefur žvķ dżpkaš um 29 hPa į 18-klukkustundum og gerir betur en aš falla undir skilgreininguna amerķsku um „sprengilęgš“. Ę-ķslenska žżšingin lętur standa į sér (en kemur vonandi sķšar).

Evrópureiknimišstöšin er nokkurn veginn sammįla hirlam en lęgšin fer žó ekki nįkvęmlega sömu leiš aš hennar mati. En ljóst er aš loftvog hrķšfellur į undan lęgšinni og hrekkur upp aftur į eftir henni. Um vindinn er best aš segja sem minnst og hvetja žį sem žurfa į vindaspį aš halda aš fylgjast meš žvķ sem Vešurstofan segir um mįliš. Enn er ekki fullvķst aš lęgšin verši svona snörp eins og hér er sżnt.

Viš skulum lķka lķta į kvikuįbendikort (sjį fęrslu ķ fyrradag) harmonie-lķkansins sem gildir į sama tķma og sķšara kortiš hér aš ofan (kl. 6 aš morgni fimmtudags).

w-blogg110913c

Kortiš og kvarši batna mjög viš stękkun. Vindörvar sżna vindstefnu og vindhraša en litušu svęšin sżna mat lķkansins į kviku ķ lofti. Ritstjórinn er aš feta sig įfram meš žżšingu į enska heitinu turbulent kinetic energy(TKE). Einingin sem fylgir er einkennileg og hęgt aš lesa hana į żmsa vegu [metrar ķ öšru veldi į sekśndu ķ öšru veldi - eša hverfižungabreyting į sekśndu]. Sķšari lesturinn gęti gefiš til kynna aš kalla ętti žetta kvikužunga eša hverfiskriš - en žaš kemur allt i ljós žegar bśiš er aš skrifa og segja oršin hundraš sinnum eša svo.

En kvikužunginn er langmestur yfir fjöllum noršanlands - žar er vindur lķka mestur. Kannski aš vestanįttin rķfi sig nišur į žeim slóšum og reyti upp lausamuni sem menn hafa gleymt aš koma ķ skjól. Flestir munu žó sofa ķ ró į sķnu eyra mešan lęgšin gengur hjį.


Žrżstibreytingar

Fyrir tķma tölvuspįnna žurfti aš fylgjast mjög nįiš meš breytingum į loftžrżstingi žegar spįš var um vešur. Enn žann dag ķ dag er vissara aš lįta žęr ekki framhjį sér fara žvķ alvarlegar villur ķ tölvuspįm koma gjarnan fram sem óvęntar breytingar į žrżstingi. Nś (seint į mįnudagskvöldi) nįlgast lęgšakerfi śr sušvestri og loftžrżstingur fer aš falla ķ nótt af žess völdum.

Falliš vex og stendur allt žar til kuldaskil fara hjį einhvern tķma sķšdegis į žrišjudag.

w-blogg100913a

Litirnir į kortin sżna žrżstibreytingar milli kl. 12 og 15 sķšdegis į žrišjudegi. Sé kortiš stękkaš ętti aš sjįst aš žrżstingur viš Snęfellsnes į kl. 15 aš hafa falliš um 7,1 hPa frį žvķ klukkan 12. Ef eitthvaš aš rįši bregšur śt af žvķ hefur spįin brugšist. Raušu svęšin sżna žrżstifall en į žeim blįu hefur žrżstingur stigiš. Žegar śr žrżstifallinu dregur er stutt ķ skilin eša žau aš fara yfir. Vešurathuganir į klukkustundarfresti eru birtar į vef Vešurstofunnar og žar er hęgt aš fylgjast meš žrżstibreytingum - en aušvitaš er miklu meira gaman aš fylgjast meš žrżstibreytingunum nįnast frį mķnśtu til mķnśtu į heimilisloftvoginni - eša į sinni einkavešurstöš.

Flestar nśtķmaeinkavešurstöšvar męla žrżsting - en ekki er vķst aš allir eigendur žeirra gefi honum žann gaum sem vert er. Reynslan kennir mönnum aš meta hvaš breytingarnar merkja.

Įstęšur žrżstifalls eru einkum tvęr - (i) aš hlżrra loft sękir aš, (ii) aš vešrahvörfin séu aš lękka og žrżstingur stķgur vegna žess aš (i) kaldara loft sękir aš, (ii) aš vešrahvörfin séu aš hękka.

Hitabreytinganna veršur ekki alltaf vart į žeim staš sem athugaš er, t.d. vegna žess aš hitahvörf verja hann. Žess vegna er stundum erfitt aš greina žessar įstęšur aš. En ašalvandinn er sį aš lękkandi vešrahvörfum (fallandi žrżstingi) fylgir oftast kaldara loft (hękkandi žrżstingur) og meš hękkandi vešrahvörfum (hękkandi žrżstingi) fylgir oftast hlżrra loft (lękkandi žrżstingur).

Hękki žrżstingur ķ hlżnandi vešri er žaš yfirleitt merki um aš eitthvaš „stórt“ sé aš gerast ķ hįloftunum og sömuleišis žegar žrżstingur lękkar ķ kólnandi vešri.

Žetta mį śtfęra nįnar meš žvķ aš fylgjast meš skżjum - žau gefa stundum til kynna mismun į vindstefnu eftir hęš. Viš reynum aš muna aš snśist vindur sólarsinnis meš hęš er hlżtt loft į leišinni en snśist hann andsólarsinnis er žaš kalda loftiš sem er ķ framsókn.

Į myndinni aš ofan mį sjį jafnžykktarlķnur strikadregnar. Meš žvķ aš rżna ķ žęr kemur ķ ljós aš hlżtt loft er ķ framsókn undir rauša litnum - žar fellur loftžrżstingur ķ hlżnandi vešri - vindur viš jörš er af sušaustri en snżst žį ķ sušur eša sušvestur meš hęš, meš sól. Undir blįa flekknum er vestanįtt viš jörš žar sem kalt loft (minni žykkt) er ķ framsókn žar snżst vindur lķka til sušvesturs meš hęš - en žį į móti sól.

Jęja. Heldur varš žetta lengra en ętlaš var.


Greišar leišir

Sś staša er nś uppi aš lęgšir ganga mjög greišlega hver į fętur annarri til noršausturs- og austurs um Atlantshafiš ķ nįgrenni Ķslands. Aušvitaš eru brautir žeirra aldrei alveg eins og misjafnt hvort žęr fara noršvestan viš landiš, yfir žaš eša sušur af. Sömuleišis eru žęr misdjśpar - en viršast ekki nį aš breyta mynstri hįloftavinda svo heitiš geti og flestar eru žęr į svipušu aldurs- og žroskaskeiši žegar hingaš er komiš. Žessu įstandi linnir aušvitaš en framtķšarspįr sjį engin merki žess žegar žetta er skrifaš - seint į sunnudagskvöldi 8. september.

Viš lķtum į noršurhvelskort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir mįnudaginn 9. september kl. 18.

w-blogg090913a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en žykktin sżnd meš litum (kvarši og kort skżrast mjög viš stękkun). Greiš leiš liggur frį Kanada ķ vestri um Ķsland og noršaustur til Svalbarša - fyrirstöšur og afskornar lęgšir rķkja hins vegar yfir Evrópu noršanveršri. Žessi kerfi hrökkva ašeins til žegar lęgšabylgjur greišu leišarinnar skjótast hjį.

Žrišjudagslęgšin okkar liggur ķ snörpu lęgšardragi sem mį kortinu er rétt noršaustur af Nżfundnalandi og sś sem vęntanleg er į fimmtudag er aš verša til yfir Hudsonflóa. Sķšan er minnst į lęgš į sunnudag og aftur į mišvikudag ķ nęstu viku - en framtķšin utan viš fjóra daga eša svo er ķ raun mjög óviss ķ lķkanheimum - og breytingar yfir ķ eitthvaš allt annaš aušvitaš hugsanlegar. Munum lķka aš lęgširnar fara aldrei alveg sömu leiš.

Eins og sjį mį eru óvenjuleg hlżindi ķ Noršur-Noregi rétt eins og ķ mestallt sumar. Mešalhiti ķ Vardö var aš sögn žremur stigum ofan mešallags. Žaš er eins og Reykjavķk fengi tęplega 13 stiga sumar - žrjį mįnuši ķ röš. Męlingar ķ Vardö byrjušu 1840 og hefur sumariš aldrei veriš jafnhlżtt eša hlżrra žar um slóšir. Hiti var mjög óvenjulegur ķ Noregi ķ dag (sunnudag) og fór yfir 25 stig bęši į Męri og ķ Žręndalögum. Eftir kortinu aš ofan aš dęma gęti žaš gerst aftur į morgun - žykktin er yfir 5580 metrum į allstóru svęši.

Annars er blįi liturinn farinn aš breiša śr sér į kortinu en hann sżnir žaš svęši žar sem žykktin er minni en 5280 metrar. Blįminn nęr yfir stęrra svęši heldur en hann gerši sama dag ķ fyrra en tökum eftir žvķ aš blįu litirnir eru ekki nema tveir. Žaš žżšir aš žykktin er į kortinu hvergi lęgri en 5160 metrar. Žetta er hlżrra lįgmark heldur en var lengi vel ķ įgśstkuldapollinum yfir Noršurķshafi. Viš fylgjumst spennt meš komu vetrar į noršurslóšum.

Óvenjuleg hlżindi eru ķ noršanveršum mišvesturrķkjum Bandarķkjanna žar sem žykktin į aš skjótast upp fyrir 5820 metra sķšdegķs į mįnudag (aš stašartķma). Eitthvaš velta menn fyrir sér metum žar um slóšir - en viš getum ekki velt okkur upp śr žvķ.  

Hér į landi var hįmarkshitinn ķ dag rśm 19 stig į Skjaldžingsstöšum - og fór žar og vķšar yfir 20 stig ķ gęr žaš er harla gott og mįnušurinn žar meš kominn ķ hóp tuttugustigaseptembermįnaša. Bśist er viš skammvinnu hlżindaskoti meš žrišjudagslęgšinni - en žaš fer mjög fljótt hjį og žvķ óvķst meš 20 stigin žį.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg241019b
  • w-blogg231019a
  • w-blogg191019b
  • w-blogg191019a
  • w-blogg141019a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.10.): 38
  • Sl. sólarhring: 721
  • Sl. viku: 1843
  • Frį upphafi: 1843402

Annaš

  • Innlit ķ dag: 28
  • Innlit sl. viku: 1617
  • Gestir ķ dag: 28
  • IP-tölur ķ dag: 28

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband