Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2011

Gķrskipting framundan? Litiš į noršurhveliš

Aš undanförnu hefur landiš veriš undir nįšarvęng hįžrżstisvęšis yfir Noršursjó og nįgrenni. Žaš hefur fęrt okkur mikil hlżindi - oftast meira aš segja undir hęšarsveigšum hįloftavindum. Sunnanįttin hefur žvķ fęrt okkur loft sem legiš hefur ofan į Golfstraumnum og Bretlandseyjum.

Nś er sótt aš hęšinni og hśn viršist ętla aš hörfa til austurs - alla vega ķ bili. Viš lendum žį strax inn ķ lęgšarsveigšri sunnanįtt en hśn er af vestręnum uppruna - loftiš komiš frį svęšum sunnan Gręnlands. Vel mį vera aš hingaš komi sķšar ķ vikunni loft sem komiš er frį köldu Kanada, en žaš veršur žį hitaš upp aš nešan og oršiš óstöšugt žegar hingaš er komiš. Ef hęšin hörfar enn gęti gengiš ķ alvarlega noršanįtt ķ kjölfariš - og žį meš vetrarvešri. En žaš er allt saman ķ óljósri framtķš.

En viš lķtum į kort frį evrópsku reiknimišstöšinni. Žaš sżnir hęš 500 hPa-flatarins eins og henni er spaš į mįnudaginn 21. nóvember.

w-blogg201111

Fastir lesendur kannast viš tįknfręši kortsins en vegna hinna er rétt aš koma hér meš fastan kynningartexta: Höfin eru blį og löndin ljósbrśn. Ķsland er nešan viš mišja mynd. Blįu og raušu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Žvķ žéttari sem lķnurnar eru žvķ meiri er vindurinn milli žeirra. Žykka, rauša lķnan markar 5460 metra hęš, syšri mjóa rauša lķnan sżnir hęšina 5820 metra en sś nyršri merkir 5100 metra. Sś fyrrnefnda er aš nokkru komin sušur śr kortinu, en 5100 metra lķnan fašmar nś allt heimskautasvęšiš vestanvert og nęr nęrri žvķ til Ķslands.

Sterkasti kuldapollur noršurhvelsins er yfir Noršur-Alaska. Mér sżnist innsti blįi hringurinn vera 4920 metra jafnhęšarlķnan. Žykktin žar er öllu ķskyggilegri, 4800 metrar. Žarna horfumst viš ķ augu viš vetur konung.  

Heil lest af lęgšabylgjum er nś į leiš til austurs yfir Noršur-Amerķku og sś fyrsta komin hingaš til lands. Ekki er ótrślegt aš allar žessar bylgjur fari hjį Ķslandi nęstu viku eša svo. Žetta eru stuttar bylgjur į višeigandi hrašferš.

Hvernig lęgširnar verša sem žęr bera meš sér žegar hingaš (eša yfir Bretlandseyjar) kemur er ekki gott aš segja į žessu stigi mįlsins. Til aš vaxa mikiš žurfa žęr ašgang aš hlżju lofti aš sunnan eša hęfilega stórum kuldapollum śr noršvestri.

Kuldapollurinn (hįloftalęgšin) sem er yfir Davķšssundi į myndinni er rétt aš nį sér į strik og óvķst aš hann lįti nota sig sem bylgjulęgšafóšur (žótt hann sé nęgilega djśpur til žess). Sumar langtķmaspįr flytja hann austur fyrir Gręnland undir vikulok. Ef svo fer gęti noršanskot meš frosti komiš ķ kjölfariš.

Lķklegra lęgšafóšur er viš bylgjuna sušlęgu, žį sem merkt er B į myndinni. Austan hennar er hęg sunnanįtt sem lęgšir į hrašri austurleiš gętu gripiš meš sér og étiš. [Viš yfirlestur kom ķ ljós aš B-iš hefur falliš af myndinni - žaš į aš vera žar sem 5820 metra jafnhęšarlķnan tekur į sig sveigju yfir Atlantshafinu mišju].

Hlżindin eru sem sagt ķ hęttu - hiti fer lķklega nišur undir mešallag. Žaš er nįlęgt +1°C į žessum tķma įrs (1,1°C ķ Reykjavķk). Žį gęti hvķtnaš. En frost aš rįši bķšur annaš hvort nokkurra bjartra daga - eša alvöru noršanįttar. Vešurnördin fylgjast meš.


Hitastaša nóvember aš kvöldi žess 18.

Hlżindin haldast ennžį žegar žetta er skrifaš - en lķkur eru į aš žau linist nokkuš nęstu daga. Fyrir viku sķšan var nślķšandi nóvember ķ 14. sęti aš ofan į langa listanum frį Stykkishólmi en hann nęr allt aftur til įrsins 1845, reyndar vantar upplżsingar um einstaka daga ķ nóvember 1919.

Nś, aš kvöldi 18. nóvember er mįnušurinn kominn upp ķ 5. til 6. sęti. Žaš mį sjį ķ töflunni hér fyrir nešan, en hśn sżnir mešalhita kl. 9 ķ Stykkishólmi žann 1. til 18. nóvember įrin sem nefnd eru.

įrmhiti
a19457,29
a19566,63
a18465,77
a19605,13
a18885,06
a20115,06
a18574,94
a19244,86
a19874,59
a18764,44

Nóvember 1945 viršist utan seilingar - en žį hrapaši hiti nokkuš ķ sķšustu viku mįnašarins. Ķ öšru sęti er nóvember 1956 - lķklega utan seilingar lķka. Nóvember 1846 var eins konar upptaktur aš einum hlżjasta vetri allra tķma, 1846 til 1847. Hlżindi ķ nóvember segja reyndar lķtiš um hitafar mįnašanna nęst į eftir. Hvar žessi nóvember lendir aš lokum er enn harla óljóst, ekki žarf nema nokkurra daga frost til aš hann hrapi śt af topp 10. En flestir mįnuširnir į žessum lista įttu viš mótlęti aš strķša sķšustu 10. dagana.

Hvaša mįnušir eru žį nešstir į listanum (fyrstu 18 dagarnir)?

įrmhiti
a1963-1,72
a1969-1,73
a1866-1,77
a1849-1,80
a1869-2,24
a1923-2,36
a1863-2,61
a1930-2,65
a1880-3,63
a1910-3,74

Ekkert nżlegt įr sést į žessum lista. Nęst okkur ķ tķma er nóvember 1969 - į hafķsįrunum, en nęst fyrir ofan hann er nóvember 1963 - undanfari hlżindavetursins mikla 1963 til 1964. Rétt ofan viš 1963 (ekki į listanum) eru nóvember 1996 og 1973 aš sökkva hratt nišur į viš.

Višbót žann 21. nóvember.

įrhiti 1.til 21.
a19457,05
a19566,26
a18465,15
a20114,88
a19244,80
a19684,72

Nś er nóvember 2011 kominn ķ fjórša sętiš - ętli žetta verši žaš efsta sem hann kemst?


Nördamoli um śrkomu

Žegar hungurdiskar fjöllušu um afbrigšilega nóvembermįnuši į dögunum var minnst į śrkomumetiš einstaka sem sett var į Kollaleiru ķ Reyšarfirši ķ nóvember 2002. Žį męldist mįnašarśrkoman 971,5 mm. Žetta er mesta śrkoma sem męlst hefur ķ einstökum mįnuši į ķslenskri vešurstöš og aldrei hefur jafn hįtt hlutfall mešalśrkomu įrsins męlst ķ einum mįnuši.

Sé žetta reiknaš nįkvęmlega kemur ķ ljós aš śrkoma žessa einstaka mįnašar var 73% af mešalįrsśrkomu į Kollaleiru 1971 til 2000 (1330,2 mm).

Žetta kom fram ķ fyrri pistli, en žeirri spurningu var ósvaraš hvort einhver annar mįnušur į annarri stöš nįi įmóta hįu hlutfalli. Svariš er neitandi, nęsta tala er talsvert lęgri, eša 55% - en mįnušurinn er sį sami, nóvember 2002, stašurinn einnig į Austurlandi - handan fjalla, Grķmsįrvirkjun į Héraši. Žetta eru einu tilvikin žar sem meir en helmingur mešalįrsśrkomu hefur falliš ķ einum mįnuši į Ķslandi.

Slatti af tilvikum er į bilinu 41 til 48%, hér er listi sem mišašur er viš mešaltališ 1971 til 2000:

įrmįnśrkįrsmešhlutfallnafn
200211971,51330,273Kollaleira
200211454,0824,755Grķmsįrvirkjun
195112507,71055,048Hornbjargsviti
199510259,7582,645Sandur ķ Ašaldal
199010233,0515,845Dratthalastašir
199311417,7946,944Hvanneyri
200211672,41511,744Hólar ķ Hornafirši
199510221,0515,843Dratthalastašir
19921524,71245,042Hólar ķ Dżrafirši
198510525,81245,042Hólar ķ Dżrafirši
199510278,9668,042Grķmsey
199510178,7422,942Mżri ķ Bįršardal
199311548,21330,241Kollaleira

Fyrstu tveir dįlkarnir sżna įr og mįnuš, žrišji dįlkurinn sżnir śrkomuna ķ viškomandi mįnuši. Sķšan kemur įrsmešaltališ į stöšinni 1971 til 2000. Žar fyrir aftan er žaš sem viš erum aš fjalla um, hlutfall mįnašarśrkomunnar af įrsmešaltali. Nafn stöšvarinnar er aftast.

Viš sjįum aš nóvember 2002 er ekki ašeins ķ 1. og 2. sęti heldur einnig ķ žvķ sjöunda. Žar koma Hólar ķ Hornafirši meš 44%.

Ķ žrišja sętinu er harla ótrśleg tala frį Hornbjargsvita ķ desember 1951, 507,7 mm. Žessi tala er prentuš athugasemdalaust ķ Vešrįttunni og reiknast einnig ķ endurnżjušum reikningum ķ gagnagrunni Vešurstofunnar. Žetta hefur veriš ķslandsmetiš allt fram til 2002. Ég į nś von į žvķ aš ķtrustu nörd hafi veriš mešvituš um žessa tölu allan tķmann sem hśn var met. En hśn hafši reyndar til žessa fariš fram hjį ritstjóranum. Ef til vill er įstęša til aš kanna mįliš betur.

Október 1995 (snjóflóšamįnušurinn mikli) į fjórfalda innkomu į listanum, Grķmsey, Sand ķ Ašaldal Mżri ķ Bįršardal og Dratthalastašir į Śthéraši. Grķmsey kemur hér sérstaklega į óvart.

Śrkomumįnušurinn mikli, nóvember 1993 (mesti sunnanįttarmįnušur allra tķma), kemur tvisvar, į Hvanneyri og Kollaleiru. Sķšarnefndi stašurinn į žvķ tvö sęti į listanum. Žaš eiga Hólar ķ Dżrafirši  og Dratthalastašir lķka.

Śrkoman ķ Ęšey ķ nżlišnum október (2011) gęti veriš mjög ofarlega ķ hlutfallaröšinni, en hefur ekki veriš formlega stašfest og er žvķ ekki į listanum hér aš ofan.  


Vešrasveiflur sķšustu įratuga (7) - upphaf hlżskeišsins mikla 1920-30

Žaš er nś e.t.v. fulllangt gengiš aš fjalla um žrišja įratug 20. aldar ķ flokki sķšustu įratuga - en žaš er allt afstętt. Viš lķtum į upphaf hlżskeišsins mikla sem hófst um 1920, nįši fyrsta hįmarki sķnu 1929, öšru hįmarki įratug sķšar, hikstaši žį ašeins en hélst žó fram yfir 1960.

Fyrsta myndin sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk frį 1918 til 1929. Vinstri endinn į lķnuritinu byrjar meš tķmabilinu aprķl 1917 til og meš mars 1918, hęgri endinn er maķ 1928 til aprķl 1929.

w-blogg171111a

Įrtölin į myndinni eru sett žar sem tķmabilin janśar til desember lenda, lķnan viš 1920 į žvķ viš allt įriš 1920 - ómengaš af öšrum įrum. Tķmabiliš sem inniheldur įgśst 1919 til jślķ 1920 į lįgmarkshita lķnuritsins, 2,69°C. Žetta er 0,16°C lęgra heldur en lęgsta talan į žeim myndum sem viš höfum séš ķ fyrri pistlum, sem var 1979. Hęsta talan er lengst til vinstri inniheldur tķmabilin aprķl 1928 til mars 1929 og maķ 1928 til aprķl 1929, 6,25°C. Žetta er ašeins 0,36 stigum lęgra heldur en hįmarkiš mikla 2002 til 2003.

Gróflega getum viš sagt aš į žessu stutta tķmabili sem myndin sżnir hafi hlżnaš śr 3,5 stigum upp ķ 5,5 - tveggja stiga hękkun į įratug. Ekki furša žótt vešurfarsfręšingar žessa tķma hafi hrokkiš upp af vęrum blundi. Žaš er ekki alveg aušvelt aš sjį nįkvęmlega hvar hlżnunin byrjar (hvaša dag?), en hśn er aš vķsu bröttust veturinn 1920 til 1921. Fimm stigin nįšust fyrst į tķmabilinu jślķ 1925 til jśnķ 1926. Žį voru lišin 45 įr sķšan žaš geršist sķšast. En žaš er samt fyrst frį og meš 1928 aš hitinn fer śt śr kortinu.

Ķ žeirri fjarlęgš tķmans sem okkar sjónarhóll liggur eigum viš miklu aušveldara meš aš ramma myndina inn heldur en žeir sem upplifšu žetta. Viš vitum t.d. aš hitinn fór ekkert hęrra heldur en ķ toppinn viš enda lķnuritsins.

En hvernig var įstandiš ķ hįloftunum um žetta leyti? Ķ fyrri pistlum sįum viš aš tveir žęttir rįša mestu um hitafar hér į landi, annars vegar styrkur sunnanįttarinnar ķ hįloftunum en hins vegar hęš 500 hPa flatarins. Sunnanįttin segir til um įkefš lęgšagangs til noršurs fyrir vestan land, en hęš 500 hPa męlir stöšu stóru bylgjunnar yfir N-Atlantshafi, hvort viš erum hęšarbeygju- eša lęgšarbeygjumegin ķ henni. Séum viš hęšarbeygjumegin į sunnanįttin uppruna sinn Golfstraumsmegin Atlantshafs en séum viš lęgšarbeygjumegin eru lķkur į aš hśn eigi uppruna sinn vestra, yfir Kanada. Auk žessa kemur vestanįttin lķtillega viš sögu hitans.

Fyrst er žaš sunnanįttin og hitinn, hįloftagögnin eru śr bandarķsku endurgreiningunni sem hungurdiskar nota mikiš - žökk sé žeim er žakka ber.

w-blogg171111b

Blįi ferillinn sżnir hitann, rétt eins og į fyrri mynd, en sį rauši er sunnanįttin. Žvķ hęrra sem sį ferill liggur ķ lķnuritinu žvķ meiri er sunnanįttin (hafiš ekki įhyggjur af einingunum į kvaršanum til hęgri). Viš sjįum aš upphafshlżindin byggja į mikilli sunnanįtt įrsins 1921 - enda er žetta eitt śrkomumesta įr allra tķma um landiš sunnanvert. Viš sjįum lķka aš kuldakast į įrinu 1924 er tengt skammvinnu sunnanįttarlįgmarki. Sķšan er hitanum nokkuš sama um sunnanįttina. Hann rżkur upp į viš hvaš sem henni lķšur.

Žį er žaš hin myndin, sś sem sżnir hęš 500 hPa-flatarins og hitans saman.

w-blogg171111c

Hér falla sveiflur betur saman. Hlżindaaukinn 1921 er greinilega ekki hęšarstżršur - sunnanįttin er ein um hann. Sömuleišis er kuldinn 1924 ekki hęšarstżršur heldur. Topparnir 1925 til 1926 og sķšan ašaltoppurinn 1929 eru greinilega hęšartengdir.

Į mešan žessu stóš hękkaši sjįvarhiti viš strendur landsins svo um munaši. Hęšaratburšurinn 1929 minnir talsvert į hęšaratburš įrsins 2010 og viš munum svo vel. Hęšin 1929 var žó žannig stašsett aš sunnanįttin datt ekki alveg nišur eins og 2010. Viš getum vel hugsaš okkur aš svona hęšaratburšir eigi sér tilviljanakennt staš viš N-Atlantshaf. Žeir eru missterkir og auk žess ekki alltaf į sama staš. Atburšurinn 2010 var žannig vestar heldur en 1929. Ašrir stórir atburšir hafa oršiš enn vestar - žį lendum viš ķ ķskaldri noršanįttinni viš austurjašar hęšarinnar. Hversu heppin veršum viš nęst?


Af afbrigšilegum nóvembermįnušum (jęja)

Ķ pistli dagsins er enn róiš į miš hins afbrigšilega ķ vešri. Fyrir nokkrum dögum var lagt fyrir óvenjulegum sunnan- og noršanįttum - žaš veišist alltaf eitthvaš - en nś er haldiš hornrétt į lengdarbauga og lögš śt tól til aš veiša breiddarbundnu įttirnar - austur og vestur. Sömu veišiašferšir eru notašar og įšur og skżringartextar eru žvķ gömul tugga. En lķtum į:

1. Mismunur į loftžrżstingi sunnanlands og noršan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1881. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri noršanlands heldur en sunnan séu austlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er, žvķ žrįlįtari hafi austanįttin veriš. Minna mį į aš viš jörš eru austlęgar įttir mun algengari į Ķslandi heldur en žęr vestlęgu.

Mesti austanįttarmįnušur meš žessu tali er nóvember 2002 - fręgur fyrir hlżindi - en enn fręgari fyrir rigningarnar austanlands. Aldrei hefur jafn mikil śrkoma męlst ķ einum mįnuši hér į landi heldur en į Kollaleiru viš Reyšarfjörš žennan mįnuš, 971,5 mm. Įrsmešalśrkoma į Kollaleiru 1971 til 2000 er 1373 mm žannig aš 70% mešalśrkomu féllu ķ žessum merka mįnuši. Žetta er įmóta og aš 560 mm féllu ķ Reykjavķk į einum mįnuši (mišaš viš įrsmešaltal). Žar hafa hins vegar aldrei męlst meira en 260 mm į žeim tķma.

Nęstmestur austanįttarmįnaša er nóvember 1960, Hlżr og hagstęšur mįnušur - lķka eystra, ķ žrišja sęti er 2009.

Mest varš vestanįttin ķ nóvember 2001, žį var talaš um rysjótta tķš. Óvenjuöflugt vestanillvišri gerši ķ kringum žann 10. og sį dagur reyndar meš mestu nóvembervestanįtt allra tķma viš Ķsland ķ amerķsku endurgreiningunni, en hśn nęr aftur til 1871. Nęstmest var vestanįttin ķ nóvember 1942 og 1956 er ķ žrišja sęti.

Žessi įttgreiningarašferš tekur til 130 įra og žaš gerist ašeins 15 sinnum aš loftžrżstingur er hęrri į Sušurlandi heldur en fyrir noršan.

2. Styrkur austanįttarinnar eins og hann kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr ašeins aftur til 1949.

Röš mestu austanįttarmįnašanna er sś sama og ķ fyrstu ašferš, ž.e. 2002 er austanįttin mest, en sķšan koma 1960 og 2009. Gaman aš góšu samkomulagi. Vestanįttin var hins vegar mest 1956 og sķšan kemur 2001 ķ öšru sęti og 1967 ķ žvķ žrišja (1942 er utan tķmabilsins).

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršaustan-, austan-  sušaustan- og sunnanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala austlęgra įtta. Žessi röš nęr aftur til 1874. Vestanįttin er metin į sambęrilegan hįtt.

Hér koma ašrir mįnušir inn, nóvember 1876 ķ fyrsta sęti austanįttar og 1968 ķ žvķ öšru. Nóvember 2002 er sķšan ķ žrišja sęti. Tķš var talin hagstęš ķ nóvember 1876 og unniš var aš jaršabótum syšra, viš sem munum nóvember 1968 gefum honum einnig góša einkunn, žį sprungu blóm śt ķ göršum (eins og nś).

Vestanįttin samkvęmt žessu tali var mest ķ nóvember 1893, sķšan kemur kunninginn 2001 og 1937 ķ žrišja sęti. Tķš var hagstęš eystra 1893 en lakari vestanlands - eins og vindįttin bendir til.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš.

Hér er 2002 en į austanįttartoppnum og nóvember 1960 ķ öšru sęti, 1997 er ķ žvķ žrišja. Ekki mikil tķšindi. Vestanįttin er mest 2001, nęstmest 1956 og 1942 er ķ žrišja sęti, žetta er sama röš og ķ fyrstu ašferš.

5. Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. 

Enn er 2002 ķ efsta austanįttarsętinu og telst žvķ greinilega mesti austanįttarmįnušur allra tķma, 1960 er ķ öšru sęti og sķšan koma 1984 (ekki sést įšur) og 2009 ķ žvķ fjórša. Og 2001 er enn ķ efsta vestanįttarsętinu - mesti vestanįttarmįnušur allra tķma, sķšan kemur 1942 og žar nęst 1922, sį mįnušur sįst ekki hér aš ofan. Ķ bįšum sķšastnefndu mįnušunum var śrkomutķš vestanlands en skįrra eystra. Af 140 mįnušum greiningarinnar var austanįtt rķkjandi ķ ašeins sjö. Viš Ķsland er austanįtt nišri en vestanįtt uppi - munum žaš. Viš segjum aš austanįttin stingi sér undir vestanvindabelti hįloftanna.

Žetta var ekki mjög erfitt - furšugott samkomulag ašferšanna fimm sér fyrir žvķ.


Sķgild hlżindastaša ķ hįloftunum

Spįkort sem gildir kl. 18 žrišjudaginn 15. nóvember sżnir sķgilda hlżindastöšu ķ hįloftunum.

w-blogg151111

Svörtu heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum , en raušu strikalķnurnar tįkna žykktina, hśn er einnig męld ķ dekametrum (dam = 10 metrar). Žvķ meiri sem žykktin er - žvķ hlżrra er loftiš. Žvķ žéttari sem svörtu hęšarlķnurnar eru žvķ hvassara er ķ 500 hPa-fletinum en hann er eins og kortiš sżnir ķ 5 til 6 kķlómetra hęš.

Viš sjįum hér mikiš hįžrżstisvęši viš Sušur-Noreg og lęgšardrag vestan Bretlandseyja beina til okkar mjög hlżjum sušaustlęgum vindum. Žaš er 5460 metra jafnžykktarlķnan sem liggur žvert yfir landiš. Žetta er 160 til 180 metrum yfir mešallagi įrstķmans eša um 8 til 9°C. Žaš sést nęrri žvķ ekkert til vetrarins į öllu kortinu - rétt ķ jöšrum kortsins yfir Hvķtahafi ķ austri og Hudsonflóa ķ vestri aš eitthvaš vottar fyrir honum. Žetta įstand minnir harla lķtiš į žaš sem algengast er ķ nóvember.

Til glöggvunar hef ég sett rauša strikalķnu žar sem „įs“ hlżjasta loftsins liggur. Nś er žaš aš gerast aš hęšin er heldur aš minnka og dregst jafnframt hęgt til sušausturs. Žį fellur žykktin yfir okkur smįm saman nęstu daga. Sömuleišis lękkar hęš 500 hPa-flatarins ķ kringum landiš.

Vestarlega į kortinu er annar „įs“ meš hlżju lofti. Sį er į hrašri hreyfingu til austurs en brotnar nokkuš viš aš rekast į lęgšardragiš fyrir sunnan land. Viš žennan įrekstur teygist lęgšardragiš meira ķ austlęga stefnu og vindįtt yfir Ķslandi veršur austlęgari. Ekki fylgir kuldi žeirri breytingu.

Nś (mįnudagskvöld) er žykktinni spįš yfir mešallagi alveg fram į sunnudag - žį taka spįr aš verša ósammįla.


Žykktin aftur upp fyrir 5500 metra? Óvenjulegur hlżindakafli?

Nś viršist žaš gerast öšru sinni į fįeinum dögum aš žykktin (milli 500 og 1000 hPa-flatanna) fari yfir 5500 metra. Žykktin męlir mešalhita nešri hluta vešrahvolfs og ekki er algengt į žessum įrstķma aš hśn verši svona mikil. Algengar tölur ķ nóvember eru į bilinu 5150 til 5400 metrar. Į ašfaranótt žrišjudagsins ķ sķšustu viku (8. nóvember) fór hśn ķ um 5600 metra sem er nįnast einstakt. Ekki veršur hśn alveg jafn mikil ķ žetta sinn. Lķtum į žykktarspįkort śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar og gildir žaš kl. 18 į mįnudag (14. nóvember).

w-blogg141111a

Jafnžykktarlķnur eru svartar, heildregnar, en litušu svęšin sżna hita ķ 850 hPa (um 1300 metra hęš yfir sjįvarmįli). Hęsti hitinn sem sést yfir Ķslandi ķ žessari hęš er +10 stig. Varla žarf aš taka fram hversu óvenjulegt žaš er į žessum įrstķma. EF žetta loft nęšist óblandaš nišur aš jörš yrši žaš 23°C heitt žegar žangaš vęri komiš. Hitinn yfir Sušvesturlandi er ekki alveg jafn hįr. En vešurnörd fylgjast spennt meš raunįrangri dagsins.

En eru hlżindin ķ fyrri hluta žessa mįnašar óvenjuleg? Svariš er jį (en žó meš nokkrum semingi sagt). Žaš eru allmargir nóvembermįnušir sem hafa byrjaš įmóta vel og žessi - en hafa sķšan sprungiš į hlaupinu og hrapaš. Viš skulum samt lķta į žrjį helstu keppinautana. Myndin er ekki alveg létt - en lesendur hungurdiska hafa žó vanist žyngra višbiti.

w-blogg141111b

Hér sést hiti kl. 9 aš morgni ķ Stykkishólmi ķ žremur mjög hlżjum nóvembermįnušum auk fyrstu 13 daga nślķšandi mįnašar. Mešalhiti er reyndar lķka merktur į myndina, punktalķna sem liggur um myndina žvera į milli 0 og 2°C. Feitdregna svarta lķnan er nóvember ķ įr (2011). Viš sjįum aš fyrstu tvo daga mįnašarins var hiti undir mešallagi - žaš kann aš reynast dżrt į endasprettinum.

Blįa lķnan sżnir hinn ofurhlżja nóvember 1945. Flesta dagana sem lišnir eru af mįnušinum er hann um 2°C ofan viš nóvember 2011 - ekki efnilegt žaš. En viš sjįum aš hann įtti afleitan endasprett žar sem hiti var varla ķ mešallagi.

Svipaš mį segja um nóvember 1956 (rauš lķna) en sį mįnušur var ķviš kaldari en 1945 į Sušur- og Vesturlandi en hlżjastur allra nóvembermįnaša fyrir noršan. Rauša lķnan er ķviš órólegri heldur en sś rauša en heldur samt góšum dampi fyrstu žrjįr vikurnar. Žį fatast honum einnig flugiš. Mikil illvišri gengu sķšustu viku mįnašarins 1956.

Gręna lķnan liggur lengst af undir blįu og raušu lķnunum. Hśn sżnir nóvember 1987. Žį var endaspretturinn miklu betri heldur en 1945 og 1956.

Eins og įšur sagši eru allmargir nóvembermįnušir til višbótar hlżir framan af žótt ekki séu žeir tķundašir hér. Nęsta vika sker śr um žaš hvort nślķšandi mįnušur nęr sér ķ raun og veru upp śr žvķ moši og keppi ķ raun og veru um sęti į veršlaunapalli.

Višbót 14.11. kl. 17:40

Ritstjórinn hefur nś haldiš įfram reikningum og m.a. komist aš eftirfarandi: Mešalhiti žaš sem af er mįnušinum ķ Reykjavķk er 6,3 stig. Mešalhiti sömu daga 1945 er 8,0 stig, 7,2 stig 1956, 6.6 stig 1964. Mįnušurinn er sumsé ķ 4. sęti mišaš viš tķmabiliš frį 1945. Į Akureyri er žaš sem af er mįnušinum ķ 10. sęti į sama tķma. Žar hefur mešalhitinn žaš sem af er veriš 4,5 stig, en var mest 6,7 stig į sama tķma 1956. Daglegar tölur śr Stykkishómi allt frį 1846 segja fyrri helming žessa mįnašar ķ 14. sęti (af 165) - en litlu munar į sętum 10 til 14.

Dagurinn ķ dag (mįnudagur 14.) mun verša mjög metagęfur į einstökum vešurstöšvum. Metin eru žó mismerkileg. Žegar žetta er skrifaš (kl. 17:30) liggur hįmarkshiti dagsins į mönnušum stöšvum ekki fyrir en vonandi aš nimbus muni gera grein fyrir žeim į bloggi sķnu strax ķ kvöld.


Vešrasveiflur sķšustu įratuga (6) - breytileiki mešalvindhraša

Mešalvindhraši mannašra vešurstöšva hefur sķšustu 60 įrin sveiflast į milli 4,5 og 6,5 m/s. Žótt žetta viršist ekki hįar tölur vita žeir sem hafa reynt breytileikann į eigin skinni aš žessi munur er mikill. Kannski rifjast žaš upp viš aš lķta į myndina hér aš nešan.

w-blogg131111-fm4910

Lįrétti įsinn sżnir įrtöl og sį lóšrétti mešalvindhraša 12-mįnaša ķ m/s. Fyrsta mešaltališ į viš allt įriš 1949 (janśar til desember) og žaš sķšasta allt įriš 2010 (janśar til desember). Viš sjįum aš sķšustu įrin, allt frį 1996, hafa veriš frekar róleg ķ langtķmasamhengi en eru žó ekki rólegustu įrin žegar litiš er til tķmabilsins ķ heild. Rólegust voru įrin 1960 til 1964 - jį, sumir muna žau enn.

Frį og meš 1966 rķs vindhrašinn mjög og nęr hįmarki 1971 til 1976. Annaš hįmark er upp śr 1980 en eftir frekar róleg įr 1984 til 1985 vex hann aftur og nęr sinni hęstu stöšu um og upp śr 1990.

Nś er žaš svo aš gögnin eru ekki alveg samkynja allt tķmabiliš, stöšvar hafa lifnaš og dįiš auk žess sem vindhrašamęlum hefur fjölgaš. Ekki er žó sérstök įstęša til aš efast um meginlinur ritsins.

En hvers vegna stendur į žessum stóru sveiflum? Ein įstęšan er žyturinn ķ vestanvindabeltinu (sjį sķšasta vešrasveiflupistil). Breytileiki heimskautarastarinnar ręšur miklu, mešalvindhraši hefur tilhneigingu til aš vera meiri žegar hįloftavindar eru strķšir. Žegar svo hįttar fara fleiri lęgšakerfi yfir landiš en annars. Samband er žvķ milli mešalvindhrašans annar vegar og bęši loftžrżstings og loftžrżstiflökts hins vegar.

Ekki sjįst nein merki žess aš vindhraši sé aš verša minni eša meiri sķšustu įratugina. Leitnin upp į viš er žó marktęk, reiknast tęplega 0,5 m/s yfir tķmabiliš allt. Viš förum žó ekki aš ęsa okkur yfir žvķ - minnug žess aš upp śr 1990 reiknašist hśn miklu meiri. Haldiš bara hendi yfir sķšustu 15 įrin til aš sjį žaš.

Hins lįga loftžrżstings og lęgšagangsins um 1990 sį aušvitaš staš um allt Noršur-Atlantshaf og ķ Evrópu. NAO-talan var žį ķ hęstu hęšum. Žį skall į skriša reikninga sem tengdu saman hnattręna hlżnun og lįgžrżstinginn - ķ baksżnisspeglinum er žetta heldur klaufalegt allt saman.

Erfišara er aš reikna mešalvindhraša lengra aftur ķ tķmann. Žaš er vegna žess aš fyrir 1949 eru ašeins mįnašarmešaltöl vindhraša į lausu og žį birt ķ vindstigum. Įlitamįl er hvernig varpa į mešalvindstigum yfir ķ metra į sekśndu. Jś, jś, ég hef gert žaš og e.t.v. verša žeir reikningar sżndir sķšar hér į hungurdiskum.

Eftir aš sjįlfvirkar stöšvar komu til sögunnar į įrunum um og upp śr 1995 hafa vindhrašamęlingar hér į landi batnaš mikiš. Munur į mešalvindhraša sjįlfvirkra og mannašra stöšva fyrir landiš ķ heild į sameiginlega tķmabilinu er ekki mikill (til allrar hamingju), mun minni heldur en sį breytileiki sem viš sjįum į myndinni hér aš ofan.


Heišasti nóvemberdagurinn

Nś var heišasti nóvemberdagurinn frį 1949 til 2011 leitašur uppi og fannst ķ gervi 21. dags mįnašarins 2007 (fyrir skömmu, sem sagt). Žį var mešalskżjahula į landinu ašeins 1,59 įttunduhlutar. Myndin er śr safni móttökustöšvarinnar ķ Dundee ķ Skotlandi.

w-blogg121111a

Minnihįttar skżjabakki hylur utanveršan Tröllaskaga, austur į Tjörnes og žašan inn į heišar noršaustanlands. Aš öšru leyti viršist landiš ķ heišrķkju. Hér sjįst vel brigši ķ sjįvarhita ķ misgrįum flötum. Hlżjasti sjórinn er nęrri svartur, en hvķtgrįrri eftir žvķ sem hann veršur kaldari. Mót kald- og hlżsjįvar sjįst vel undan sunnanveršum Austfjöršum sem og żmsir smįhvirflar noršan viš land. Greinilegastur munur į sjįvarhita er žó undan Vestfjöršum og žar er hafķsslęšingur utan mišlķnu milli Ķslands og Gręnlands.

Tķšarfariš ķ nóvember 2007 var hlżtt - en tališ nokkuš rysjótt einkum um landiš sušvestanvert žar sem śrkoma var ķ meira lagi. Noršaustanlands var tķš fremur žurr. Nęstheišustu nóvemberdagarnir eru sį 24. įriš 1950 og hinn 28. įriš 2010 - ž.e. ķ fyrra.

Skżjušustu nóvemberdagarnir eru žeir 12. og 13. įriš 2006 - en žį var alskżjaš allan sólarhringinn um land allt - ef marka mį tölurnar ķ gagnagrunninum.

Viš reiknum einnig til gamans śt besta og versta skyggniš ķ nóvember (ekki er vķst aš mark sé į žvķ takandi). Best var skyggniš 26. nóvember 1996 - eitthvaš rįmar vešurnörd ķ žann óvenju kalda - og heiša mįnuš. Verst teljum viš skyggniš hafa veriš 9. nóvember 1959 en žį var mikiš noršanvešur ķ hįmarki - dagurinn kemst einnig į blaš į listum yfir verstu vešur nóvembermįnašar - ekki žó ķ efstu sętunum. Vešur žetta fęr dįgott rżmi ķ eftirmęlum vetrar 1959/60 sem Jón Eyžórsson skrifaši ķ tķmaritiš Vešriš 1, hefti 1960. Įhugamenn ęttu aš lķta į žį grein į timarit.is  en žar mį finna öll tölublöš žessa įgęta tķmarits sem veršbólga og rįšskonuleysi réšu bana um 1980.


Af afbrigšilegum nóvembermįnušum

Nś eru 10 dagar lišnir af nóvember. Tķšarfariš žaš sem af er hefur veriš óvenjuhlżtt, mešalhiti er 3 til 4 stigum ofan mešallags. Allt of snemmt er aš segja til um žaš hver mešalhiti mįnašarins veršur - eša hvort hann į nokkra möguleika į hįu hlżindasęti žegar upp veršur stašiš. En viš reynum aš njóta hlżindanna mešan žau endast.

En ķ pistli dagsins leitum viš aš mestu noršan- og sunnanįttarmįnušum - rétt eins og įšur hefur veriš gert hér į hungurdiskum fyrir mįnušina jśnķ til október. Sömu ašferšir og fyrr eru notašar. Gerš er grein fyrir žeim jafnóšum.

1. Mismunur į loftžrżstingi austanlands og vestan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1881. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri vestanlands heldur en eystra séu noršlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er, žvķ žrįlįtari hafi noršanįttin veriš. Įkvešin atriši flękja žó mįliš - en viš tökum ekki eftir žeim hér.

Mestur noršanįttarmįnaša er nóvember 1947. Hiti var undir mešallagi en ekkert sérstakir kuldar. Nįnari athugun leišir reyndar ķ ljós aš austanįttin var lķka venju fremur sterk žennan mįnuš. Žeir sem lįsu pistilinn ķ gęr (köldustu nóvemberdagarnir) muna žó aš žar var minnst į mikiš kast eftir mišjan mįnuš. Žį var žykktin ķ óvenjulegri lįgstöšu. 

Nęstmest var noršanįttin samkvęmt žessu tali ķ nóvember 1923. Žį var mjög kalt og sjóslys tķš. Vešurstofan var nżlega farin aš gefa śt spįr en žęr voru mjög ótryggar auk žess sem erfitt var aš dreifa žeim - žetta var fyrir tķma śtvarps og fįir heyršu eša sįu žęr spįr sem žó voru gefnar śt. Žaš var helst viš sķmstöšvar landsins aš einhverjar fréttir var aš fį.   

Mest varš sunnanįttin ķ nóvember 1993. Žį gengu óvenjulegar śrkomur og illvišri yfir landiš sunnan- og vestanvert. Mjög hlżtt var ķ vešri. Žetta er śrkomusamasti nóvember sem vitaš er um į Sušur- og Vesturlandi. Tķš var hagstęš nyršra og eystra. Mešalhįmarkshiti mįnašarins var 9,4 stig į Seyšisfirši og er žaš hęsti mešalhįmarkshiti ķ nóvember sem frést hefur af hér į landi.

2. Styrkur noršanįttarinnar eins og hann kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr ašeins aftur til 1949.

Samkvęmt žessu mįli er nóvember įriš 2000 ķ fyrsta sęti, nóvembermįnušir įranna 2009 og 2010 koma sķšan ķ öšru sętinu og žvķ žrišja. Žrįtt fyrir noršlęgar įttir voru žessir mįnušir ekki kaldir og nóvember 2009 meira aš segja ķ flokki žeirra hlżjustu. Hér sjįum viš enn hversu vešurlag įranna 2009 og 2010 var afbrigšilegt og noršanįttin hlż.

Sunnanįttarķkastir į tķmabilinu 1949 til 2010 samkvęmt žessari reiknireglu eru 1993 og minnst į var aš ofan, sķšan eru 1956 og 1958. Sķšastnefndi mįnušurinn var einnig fįdęma śrkomusamur sunnan- og vestanlands - en śrkoma var žó ekki alveg jafn mikil og ķ nóvember 1993.

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršvestan, noršan, noršaustan og austanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala noršlęgra įtta. Žessi röš nęr aftur til 1874. Sunnanįttin er metin į sama hįtt.

Hér er nóvember 1877 mestur noršanįttarmįnaša. Žį var tķš talin allgóš sušvestanlands en annars óhagstęš. Jafnir ķ öšru til žrišja sęti eru nóvember 1947 (įšur nefndur) og 1919. Žį var mjög kalt en tķš ekki talin óhagstęš.

Sunnanįttin var langmest ķ įšurnefndum nóvember 1993, en nęstmest 1889. Sķšarnefndi mįnušurinn var einnig mjög illvišrasamur og gerši vonsku bęši af sušlęgum og noršlęgum įttum. Mikil skrišuföll uršu ķ Fljótshlķš og skemmdir į nķu bęjum. Markarfljót var sagt svo mikiš aš engin eyri hafi veriš upp śr milli Fljótshlķšar og Eyjafjalla.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš. Hér er stungiš upp į nóvember 2000 sem mesta noršanįttarmįnušinum, 1877 ķ öšru sęti og 1947 ķ žvķ žrišja. Žessi įr voru öll nefnd hér aš ofan.

Nóvember 1993 er enn langmesti sunnanįttarmįnušurinn, nóvember 1920 er ķ öšru sęti og 1968 ķ žvķ žrišja. Sumir muna enn hlżindin ķ sķšastnefnda mįnušinum. Žį sprungu blóm śt ķ göršum, en mikil skrišuföll uršu į Austfjöršum.

5. Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. Mest var noršanįttin ķ nóvember 1878. žį var talaš um skammvinn noršanskot og óhagstęša tķš vķšast hvar į landinu, meinlķtiš var syšra. Nęstmestur noršanįttarmįnaša er nóvember 1969, 2010 er ķ fimmta sęti.

Sunnanįttin ķ 500 hPa var langmest ķ nóvember 1993 - greinilega mestur sunnanįttarmįnaša - įn vafa. Nóvember 1902 er ķ öšru sęti. Žį gerši eitt af mestu landsynningsvešrum allra tķma meš verulegu tjóni vķša land, vešursins gętti minnst į Noršurlandi.   

Žaš vekur athygli aš hlżjasti nóvember allra tķma, 1945, skuli ekki skila sér ķ toppsętin į sunnanįttarlistunum - en hann er efstur į žykktarlistanum, eins og vera ber. Nóvember 1956 telst hlżjastur noršaustanlands.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg141019a
  • w-blogg131019c
  • w-blogg131019b
  • w-blogg131019a
  • w-blogg091019a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.10.): 318
  • Sl. sólarhring: 645
  • Sl. viku: 2227
  • Frį upphafi: 1840842

Annaš

  • Innlit ķ dag: 290
  • Innlit sl. viku: 1983
  • Gestir ķ dag: 284
  • IP-tölur ķ dag: 275

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband