Stóri-Boli viš įramót

Viš heyrum nś hljóšin frį kuldapollinum Stóra-Bola handan yfir noršanvert Gręnland - en vonum jafnframt aš hann lįti okkur ķ friši. Žaš er samt įkvešin fegurš sem fylgir skrķmslinu žar sem žaš liggur į meltunni.

w-blogg291219a

Kortiš er gert eftir gögnum frį bandarķsku vešurstofunni nś ķ kvöld og gildir um hįdegi į gamlįrsdag. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en žykktin sżnd ķ lit. Ķsland er alveg nešst - umlukiš tiltölulega hlżju lofti - žykktin yfir Sušausturlandi um 5400 metrar. 

Mišja Stóra-Bola er yfir Ellesmereeyju. Hann er „barmafullur“ af köldu lofti - žaš sést af žvķ aš jafnžykktar- og jafnhęšarlķnur eru įlķka margar og sammišja. Žrżstingur viš sjįvarmįl er nęrri žvķ sį sami undir öllum pollinum, rétt rśm 1000 hPa - vindur umhverfis hann er žvķ mjög lķtill. 

Į žessu korti er hęš 500 hPa-flatarins ķ mišju ekki nema 4610 metrar - meš žvķ allralęgsta sem sést į žessum slóšum og žykktin - ķ žessari spį - er ašeins 4570 metrar žar sem hśn er lęgst. Žaš er e.t.v. į mörkum žess trślega, evrópureiknimišstöšin sżnir lęgst um 4630 metra. Sś tala er heldur algengari. Kuldi er einnig mikill ķ nešri lögum megi trśa spįnni. Žessi sama spįruna bandarķsku vešurstofunnar sżnir um -45 stiga frost ķ 850 hPa - ekki mjög oft sem sś tala sést ķ spįm, en evrópureiknimišstöšin (og afsprengi hennar danska harmonie-spįin) sżna örlķtiš hęrri hita ķ žeim fleti. Harmonie-spįin sżnir meir en -50 stiga frost į fjöllum Ellesmereeyju į gamlįrsdag, en męlingar eru žar af mjög skornum skammti inni ķ sveitum, frostiš gęti hugsanlega fariš ķ -55 til -60 stig žar sem žaš veršur mest. 

Sumar spįr gera rįš fyrir žvķ aš ašeins slettist śr pollinum žegar hann rekst į Gręnland uppśr mišri viku - sś sletta gęti nįš hingaš til lands stutta stund. Sķšan viršast reiknimišstöšvar gera rįš fyrir žvķ aš pollurinn hörfi aftur til vesturs eša sušurs. Žó fyrirbrigši sem žetta valdi sjaldan vandręšum ķ sinni heimabyggš er annaš uppi į teningnum sleppi žau śt śr giršingunni. 


Hiti 2019 - mišaš viš sķšustu tķu įr

Viš skulum nś bera saman hita įrsins 2019 og mešalhita sķšustu tķu įra (2009 til 2018). Į landinu ķ heild mį segja aš įriš hafi veriš nįkvęmlega ķ žvķ mešallagi, rétt eins og įriš ķ fyrra (2018). Vikamynstur žessara tveggja įra er žó ólķkt. Bęši įrin var hiti rétt nešan tķuįramešallagsins į vestanveršu Noršurlandi, en į žessu įri var hiti lķka nešan mešallags um Noršurland austanvert og į flestum stöšvum į Austurlandi. Žó var hiti ķ mešallagi į nokkrum śtkjįlkastöšvum viš Austfirši. Hiti var ofan mešallags um landiš vestanvert. Aš tiltölu var kaldast į Saušįrkróksflugvelli og į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši, hiti -0,6 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Aš tiltölu varš hlżjast į nokkrum stöšvum žar sem męliašstęšur eru e.t.v. ekki alveg stašlašar (vegna snjóa), į fjallvegum į Vestfjöršum (vik 0,6°C eša meira į Mikladal, Gemlufallsheiši, Hįlfdįn, Žröskuldum og Kleifaheiši - og einnig į Fróšįrheiši og ķ Tindfjöllum). Betur žarf aš lķta į męlingar į žessum stöšvum.

w-blogg281219a

Blįar tölur sżna neikvęš vik, en raušar jįkvęš. Svo veršur aš hafa ķ huga ķ huga aš tölur į einstaka stöš gętu hrokkiš til um 0,1 stig į sķšustu 4 dögum įrsins - og žar meš jafnvel fęrst til milli lita į kortinu. Viš veršum aš hafa ķ huga aš mešalhiti sķšustu tķu įra er 1,0 stigi ofan viš mešalhita sķšustu aldar. Öll įr žaš sem af er 21.öld hafa veriš hlż ķ žessu samhengi. Sé tališ allt aftur til 1874 lendir landsmešalhiti įrsins 2019 ķ 15. til 18. hęsta sęti. Hlżjast var 2014, 2003 og 2016.

Hiti hefur sķšustu tķu įrin veriš nokkuš ķ „jafnvęgi“ eftir grķšarlega hlżnun įratuginn į undan - en samt langt ofan žess sem įšur var.

w-blogg281219b

Hér mį sjį 10-įra (120-mįnaša) kešjumešalhita į landinu. Įrtališ er merkt ķ lok hvers tķu įra tķmabils - fyrsta talan į žannig viš įratuginn 1991 til 2000 (120-mįnuši) og er merkt sem 2000. Mešalhiti sķšustu tķu įra er nś 4,42 stig, 0,9 stigum hęrri en įriš 2001. Hlżnunin sķšan žį samsvarar um 4,9 stigum į öld. Hraši hlżnunarinnar var mestur į įrunum 2002 til 2010, žį samsvaraši hrašinn hlżnun um 10 stig į öld. Žaš sjį vonandi flestir aš heimsendir er ķ nįnd haldist slķkt įratugum saman. Gróflega mį segja aš viš höfum žegar tekiš śt nęrri helming žeirrar hlżnunar sem nś er helst gert rįš fyrir til nęstu aldamóta. Ólķklegt er žó aš žaš sem eftir er (komi žaš) eigi sér staš jafnt og žétt. Miklu lķklegra er aš allstór og skyndileg stökk verši fram og til baka - bęši til kólnunar og hlżnunar į vķxl. Žaš er ótvķrętt merki um alvarlega stöšu ķ heiminum gangi hlżnunin mikla sem viš sjįum į myndinni hér aš ofan ekki til baka aš öllu eša einhverju leyti. Komi annaš įmóta stökk į nęstunni erum viš komin ķ gjörólķkt tķšarfar.

Tķu įra lįgmarkshita kuldaskeišsins 1965 til 1995 var nįš sķšla įrs 1986 (desember 1976 til nóvember 1986), hann var 3,0 stig. Įriš 2001 hafši žvķ žegar hlżnaš um 0,5 stig frį žvķ sem kaldast var.

w-blogg281219c

Žaš er fróšlegt aš bera žessi miklu hlżindi saman viš žau sem uršu fyrir nęrri 100 įrum. Žį varš hraši hlżnunarinnar [sem hękkun į 120-mįnaša mešaltölum] mestur į įrunum 1916/1925 til 1925/1934 og samsvaraši 13 stigum į öld žegar mest var (sjį myndina). Sķšan sló į (svipaš og eftir 2010) og įratugahiti hélst svipašur fram um 1960, en žį fór aš kólna. Viš skulum taka eftir žvķ aš hiti sķšustu 20 įra er vel ofan viš žaš sem var fyrir 80 įrum, um 0,4 stigum. Kuldaskeiš 20.aldar var žrįtt fyrir allt hlżrra en žaš sem rķkti sķšari hluta 19.aldarinnar. Sagan segir okkur aš lķtil regla sé ķ hitasveiflum į įratugakvarša - žęr spįr eru bestar ķ lengdina sem gera alltaf rįš fyrir svipušum hita og veriš hefur (viš tökum žį ašeins į okkur arfavitlausar spįr į mešan į stökkunum stóru stendur - en erum ķ sęmilegum mįlum žess į milli). Jś - svo geta žeir sem vilja gert rįš fyrir hnattręnni hlżnun til višbótar - hvert hśn er aš leiša okkur vitum viš aušvitaš ekki.


Enn eitt hlżindaįriš

Viš įramót er hugaš aš tķšarfari lišins įrs. Mešan viš bķšum eftir uppgjöri Vešurstofunnar (sem dįlķtiš er ķ) skulum viš hér lķta į fįein atriši - ķ nokkrum pistlum. Tķšarfar var talsvert ólķkt žvķ sem var ķ fyrra (2018) - žó bęši įrin teljist ķ langtķmasamhengi hlż. Aš žessu sinni voru hlżindin meiri um landiš sušvestanvert heldur en eystra, alveg öfugt viš žaš sem var ķ fyrra. Viš lķtum betur į vik ķ einstökum landshlutum ķ nęsta pistli, en svo viršist sem mešalhitinn ķ Reykjavķk sé sį sjöundihęsti frį upphafi samfelldra męlinga (1871) og į Akureyri viš 25.sęti (af 139). Ķ Stykkishólmi viršist įrsmešalhitinn ętla aš enda ķ 13. efsta - eša žar um bil, af 174. Endanleg skipan sęti er žó ekki ljós fyrr en sķšustu dagarnir eru lišnir. Žetta er 24. įriš ķ röš sem hiti er yfir mešallagi įranna 1961-1990 ķ Reykjavķk. Svo viršist sem mešalhitinn žar endi ķ 5,7 stigum - eša žar um bil og ķ um žaš bil 4,3 stigum į Akureyri. En bķšum meš endanlegt uppgjör. Žangaš til lķtum viš į mynd sem sżnir įrsmešalhita ķ Stykkishólmi frį 1798 aš telja. Žar viršist įrsmešalhitinn ętla aš enda ķ 4,8 eša 4,9 stigum.

w-blogg271219a

Hér mį glöggt sjį aš įriš 2019 er ķ flokki žeirra hlżrri į langtķmavķsu, hitinn +1,4 stigum ofan mešallags alls tķmabilsins - og hlżrra en öll įr kuldaskeišsins 1965 til 1995 - og į hlżskeišinu frį 1925 til 1964 voru ašeins fjögur eša fimm įr (af 40) hlżrri en 2019. Į allri 19.öld var ekkert įr jafnhlżtt eša hlżrra en žaš sem nś er nęr lišiš.

En hvernig horfir mįliš viš ef viš „fjarlęgjum“ hina almennu hlżnun? Žaš sżnir nęsta mynd.

w-blogg271219b

Tölurnar į lóšrétta įsnum eru marklausar sem slķkar - viš getum ķmyndaš okkur aš žęr segi frį hitanum hefši engrar almennrar hlżnunar gętt (žannig er žaš žó aušvitaš ekki). Mešalhiti įrsins 2019 er +0,6 stigum ofan mešaltals. Hér sést enn betur heldur en į hinni myndinni hvaš tķmabilaskipting er mikil - hvaš kólnar og hlżnar skyndilega - jafnvel į ašeins 1 til 3 įrum. Sömuleišis sést mjög vel aš breytileiki frį įri til įrs var mun meiri į 19.öld heldur en nś. Lķklega tengist žaš mun meiri hafķs ķ noršurhöfum žį heldur en žar hefur veriš į sķšari įrum. - Noršanįttin var mun kaldari heldur en sama įtt nś - ef hśn į annaš borš var rķkjandi.

En įriš 2019 er - hvaš hitafar varšar - ekki bošberi neinna breytinga frį žvķ sem veriš hefur į žessari öld. Hlżskeiš hennar rķkir enn. Hvenęr žvķ lżkur vitum viš ekki. Žetta hlżskeiš kom nokkuš óvęnt (alla vega var óvęnt hversu snögglega žaš skall į) - kuldaskeišiš 1859 til 1925 stóš ķ meir en 60 įr - žeir sem bjuggust viš aš einhver regla vęri rķkjandi ķ skipan hlż- og kuldaskeiša gįtu alveg eins vęnst žess aš kuldinn sem hófst 1965 stęši ķ 30 įr til višbótar žvķ sem hann gerši (vęri kannski aš ljśka upp śr 2020). Žeir sem enn halda fram einhverri reglu gętu sagt aš hlżskeišiš ętti aš standa ķ 40 įr - rétt eins og žau tvö fyrri sem viš žekkjum allvel geršu. - En žaš hefur nś ekki stašiš nema ķ rśm 20. - En žaš er engin regla - nśverandi hlżskeiši gęti lokiš į morgun - eša žaš haldiš įfram eša magnast enn frekar - aukist hin almenna hlżnun jaršar eins og sumir vęnta.

En žessi miklu hlżindi sem gengiš hafa yfir landiš sķšustu tvo įratugina eru oršin svo langvinn aš žeim fjölgar óšum sem ekki muna annaš įstand (alla vega ekki vel). Žį breytast višmiš óhjįkvęmilega. Hiti įrsins 2019 var į landsvķsu nęrri mešallagi sķšustu tķu įra - rétt eins og ķ fyrra 2018. En viš vķkjum aš žvķ ķ nęsta pistli.


Į noršurhveli nęrri sólstöšum

Žó vetrartķš hafi nś um hrķš plagaš flesta landsmenn eru meginkuldapollar noršurhvels samt fjarri góšu gamni. Viš erum samt vel noršan viš meginvindröstina sem oftast hringar noršurslóšir į žessum tķma įrs.

w-blogg221219a

Hefšbundiš noršurhvelskort sżnir stöšuna eins og evrópureiknimišstöšin segir hana verša sķšdegis į Žorlįksmessu. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar og af legu žeirra mį sjį vindįtt og vindhraša ķ mišju vešrahvolfi. Heldur gisnar eru žęr viš Ķsland og nokkuš langt sušur ķ žéttari lķnur. Litir sżna žykktina en hśn segir af hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Loftiš yfir Ķslandi er ekki kalt, mörkin į milli gręnu og blįu flatanna er viš 5280 metra, mešaltal desembermįnašar er um 5250 metrar yfir landinu mišju, svipaš og er į kortinu. Sjį mį nokkurn žykktarbratta viš Ķsland - žar eru litir fleiri en einn - og bśa til noršaustanžręsinginn sem hefur veriš aš plaga okkur undanfarna daga. Žrķr blįir litir auk žess gręna.  

Nokkuš afl žarf til aš hreinsa til og stušla aš breytingum - annaš hvort aš koma röstinni sem nś er sušur ķ höfum til okkar - eša žį aš fęra okkur alvörukulda. 

Tveir meginkuldapollar noršurhvels, sem viš til hagręšis höfum nefnt Stóra-Bola og Sķberķu-Blesa liggja bįšir ķ fletum sķnum, sį sķšarnefndi stęrri um sig, en Stóri-Boli er öllu snarpari. 

Vestur yfir Amerķku er nokkur bylgjugangur - kannski takist aš sveifla röstinni eitthvaš til svo kryppa myndist sem nįš gęti til okkar. Ekki eru spįr žó alveg sammįla um slķkt framhald - jafnlķklegt tališ aš lęgšir haldi įfram aš berast til austurs fyrir sunnan land svipaš og veriš hefur - skiljandi eitthvaš hrat eftir fyrir okkur - komandi upp aš landinu śr austri (ašallega) - til višhalds žykktarbrattans įšurnefnda (kaldasta loftiš hrśgast upp viš Gręnland - sem hindrar för žess til vesturs). 

En noršurhvel er enn aš kólna, hinn tempraši hluti meginlandanna kólnar 5 til 6 vikur įfram - hrašar en höfin gera. Lķkur į sveiflum ķ heimskautaröstinni aukast žį og nį aš mešaltali hįmarki ķ febrśar (ekki žó įrvisst). Noršurslóšir kólna enn vel fram ķ mars - en žį er fariš aš hlżna į meginlöndunum og lega rasta breytist. 

En viš veršum aš gefa öllu gaum, aušvitaš kuldapollunum stóru, en lķka sveiflum og sérvisku rastanna, austan- og noršanhratįgangi auk stašbundinna uppįkoma svosem hitahvörfum og hęgvišra. Ekkert frķ frį vešrinu - žaš er alltaf einhvern veginn. 


Fyrstu tuttugu dagar desembermįnašar

Žį eru žaš 20 fyrstu dagar desembermįnašar. Mešalhiti žeirra ķ Reykjavķk er -0,4 stig, -0,7 nešan mešallags įranna 1961 til 1990, en -1,1 nešan mešallags sķšustu tķu įra og ķ 14.hlżjasta sęti (af 19) į öldinni. Hlżjastir voru sömu dagar 2016, mešalhiti žį +5,6 stig. Kaldastir voru dagarnir tuttugu įriš 2011, mešalhiti -2,8 stig. Sé litiš til lengri tķma er mešalhitinn ķ 92. til 93. sęti af 144 - hlżjast 2016, en kaldast var 1886, mešalhiti -5,6 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 20 -1,1 stig, +0,1 stigi ofan mešallags 1961 til 1990, en -0,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš kaldast viš Faxaflóa, en hlżjast į Noršausturlandi. Į einstökum stöšvum er jįkvęša vikiš mest ķ Möšrudal, +1,1 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Botnsheiši, -2,2 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Śrkoma hefur męlst 33,0 mm ķ Reykjavķk, nokkru minni en ķ mešalįri, en į Akureyri hefur śrkoman męlst 121,9 mm, žrefalt mešallag. Žaš mun vera žaš mesta sem vitaš er um į sama tķma ķ desember - harla óvenjulegt.

Sólskinsstundir hafa męlst 21,7 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši, žaš fjóršamesta sem vitaš er um sömu daga. Enn er žvķ rétt hugsanlegt aš įriš verši žaš nęstsólrķkasta ķ Reykjavķk frį upphafi męlinga -

Tķšafari mįnašarins til žessa hefur žvķ veriš nokkuš misskipt. Syšra hefur tķš veriš aš minnsta kosti sęmileg - en aftur į móti óhagstęš vķša um landiš noršanvert, sums stašar mjög svo. Žaš er žó fyrst og fremst um vestanvert Noršurland sem snjóalög eru óvenjuleg (fram til žessa). Hrossatjóniš žar um slóšir veršur aš teljast óvenjulegt, en žó er žaš svo aš žegar tjónlistum er flett finnast furšumörg dęmi um aš hross hafi fennt og farist og žaš ekki ašeins um landiš noršanvert heldur einnig ķ Borgarfirši og į Sušurlandi - žó sjaldgęft sé į žeim slóšum. Eins og oft įšur er vandi į höndum varšandi nįkvęma merkingu oršsins „óvenjulegt“. Ekki er ritstjóri hungurdiska viss um hiš vissulega ķ žeim efnum.

Hér eru til fróšleiks tvö dęmi um aš hross hafi fennt - merkileg aš žvķ leyti aš žetta er ķ maķlok 1952 og ķ jśnķ 1959 (athugiš aš jśnķvešriš er ekki žaš fręgasta sem gerši į žjóšhįtķšardaginn).

hross-fennir_1952-05

Žessi frétt birtist ķ Tķmanum 5.jśnķ 1952. 

hross-fennir_1959-06

Og žessi śr Morgunblašinu 17.jśnķ 1959. 

Žessi tilvik (aš hross hafi fennt) eru ekki nęrri žvķ eins vķštęk og žau sem įttu sér staš į dögunum, en sżna samt vel aš žetta getur gerst į nęrri žvķ hvaša įrstķma sem er. Engar fréttir hefur ritstjórinn žó af slķku frį mišjum jśnķ og fram ķ septemberbyrjun (ekki žar meš sagt aš žaš hafi aldrei gerst į žeim tķma).


Įratugurinn kaldi 1861 til 1870

Brįtt lķšur aš yfirferš ritstjóra hungurdiska um vešurlag įranna 1861 til 1875. Allmörgum heimildum er žó óflett enn og lżkur žeim flettingum vķst seint. Fyrstu pistlarnir ęttu žó aš birtast fljótlega. Įšur en aš žvķ kemur skulum viš lķta į hitafar sjöunda įratugar 19. aldar svona almennt [til aš fį samhengi ķ įrapistlana]. Į heildina litiš var mjög kalt ķ vešri hér į landi, sennilega sjónarmun kaldara heldur en į įrunum 1881 til 1890 - žó ekki muni miklu. Hugsanlega var lķka įmóta kalt į fyrstu tveimur įratugum 19.aldar, en ekki sķšar. Stök köld įr hafa žó sżnt sig, śt śr žvķ sem algengast er į hverjum tķma. 

w-blogg181219a

Grįi ferillinn sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Stykkishólmi 1860 til 1871. Strikalķnan sem liggur žvert yfir myndina viš 3,5°C er mešalhiti įranna 1861 til 1990 - hiti var nęr allan tķmann undir žvķ mešaltali, stundum langt undir. Kaldast var į įrunum 1865 og 1866 og svo aftur 1869, įrsmešalhiti 1866 fór nišur fyrir 1,0 stig. Hlżjasta įriš var 1864, en žį rétt skreiš hitinn upp ķ mešaltal sem viš (žau eldri) könnumst viš. Enda var žvķ įri hrósaš. Heildregna strikiš ofarlega į myndinni sżnir mešalhita sķšustu tķu įra [2009 til 2018} - algjörlega utan seilingar į žessum tķma. Į kaldasta 12-mįnaša tķmabili žessarar aldar (mars 2015 til febrśar 2016) komst hiti nišur ķ 4,02 stig - en į žvķ hlżjasta (mars 2016 til febrśar 2017) fór 12-mįnašakešjan upp ķ 5,93 stig. Sveiflur žęr sem viš höfum upplifaš milli įra eru žvķ talsvert minni en žęr sem viš sjįum į myndinni hér aš ofan (žó miklar séu). 

Viš gętum tekiš eftir žvķ aš allregluleg žriggja įra sveifla er ķ hitanum į žessum įrum. Stundum hefur žó tveggja įra sveifla veriš įberandi - og stundum fjögurra įra - engin regla viršist į slķku til lengri tķma litiš. 

Rauši ferillinn į myndinni sżnir sjįvarmįlsžrżsting. Hann er lķka sveiflukenndur. Lįgmörkin 1862 og 1868 eru óvenjuleg ķ langtķmasamhengi - eiga žó fįeinar hlišstęšur sķšar, t.d. ķ kringum 1990. Samband žrżstings og hita hér į landi er flókiš. Einstaka daga er žrżstingur aš mešaltali lęgstur ķ austlęgum og noršaustlęgum įttum, en į mįnašagrundvelli eru noršlęgar įttir tķšari en sušlęgar ķ hįžrżstingi - snżst sum sé viš aš nokkru. 

En lįgžrżstikuldi hér į landi er slęmur kuldi - fylgja honum oftast snjóar og illvišri į vetrum - en bleytur og kuldatķš į sumrin. Hįžrżstikuldanum fylgja frekar stillur og mun skaplegra vešur. 

Viš eigum hitamęlingar vķšar aš heldur en śr Stykkishólmi, śr sumum hefur veriš unniš, en ašrar męlingar liggja óbęttar hjį garši. Allar męlingar sem viš vitum um eru mjög ķ takti viš Stykkishólmsmęlingarnar. Śrkomumęlingar eigum viš einnig ķ Stykkishólmi frį žessum tķma, en ekki frį öšrum stöšvum. 

w-blogg181219b

Hér sjįum viš 12-mįnaša śrkomusummur. Įriš 1864 var žurrt og einnig sķšari įrin sem viš sjįum į myndinni. Svarta strikiš sżnir mešalśrkomu ķ Stykkishólmi į įrunum 1961 til 1990. Mikil śrkoma ķ Stykkishólmi er įbending um sušlęgar įttir. 

Mikiš var um hafķs į žessum įrum, en lķka komu hafķslķtil įr. Um vešurfar einstakra mįnaša og įra fjöllum viš sķšar ķ sérstökum pistlum um hvert įr fyrir sig. 

Vešurlag var mjög breytilegt ķ Evrópu žessi įrin - rétt eins og hér. Stundum var žar furšuhlżtt - kannski žegar žrżstingur var hvaš lęgstur hér į landi - en meira fréttist žó af kuldum. Grķšarlegt hallaęri var vķša į Noršurlöndum, ekki sķst ķ Finnlandi og vesturferšir hrukku af staš fyrir alvöru.

Hér mį til fróšleiks skjóta inn frétt um vešuröfgar ķ śtlöndum sem birtist ķ Noršanfara 16.jśnķ 1865. Slķkar öfgar eru sķšur en svo nżtt fyrirbrigši, t.d. fellibyljirnir sem viršast žarna hafa gengiš į land į Indlandi. 

Nęstlišinn vetur [1864 til 1865] var, einkum um mišbik noršurįlfunnar, afar haršur, snjóžungur og frostasamur. Vķša keyrši nišur svo mikla fönn aš allir vegir uršu ófęrir og eins jįrnbrautirnar, žį tók fannfergjan yfir į Skotlandi, hvar menn sumstašar vegna fanndżptar fyrir dyrum uršu aš fara śt og inn um reykhįfa og žakglugga, og peningur varš naumast hirtur. Žegar menn um jólin höfšu 6 stiga hita ķ Žrįndheimi, var ķ Austur Seliseu ķ Prśsslandi 25 st. frost og ķ Berlķn 4. febr. 7, ķ Moskį 14, ķ Lķbau 18. Ķ Archangel hafši um mįnašarmótin janśar og febrśar veriš venju framar hlżtt vešur, stöšug rigning og mest 2 st. kuldi, en aftur fyrstu vikuna af febrśar varš frostiš ķ Tórnį į Finnlandi 32 st. į R. Ķ Sevilla ķ Andalśsķu į Spįni fraus olķan ķ luktunum, svo ljósin slokknušu. Ķ Lissabon ķ Portśgal, hvar menn ekki hafa séš snjó sķšan 22.febrśar 1813 og aftur 2. janśar 1837, kom nś mikill snjór og mikiš frost. Ķ Madrid į Spįni voru žį lķka miklir snjóar og hrķšar. Ķ Róm voru nęr žvķ į hverjum degi ķ 3 vikur einlęgar krapahrķšar og snjókoma. Ķ Sušur-Ungar, höfšu snjóžyngslin og vetrarharšindin tekiš af allar samgöngur; įrnar bólgnušu og stķflušust; lķkum varš eigi komiš til kirkna; flestir hinir fįtękari hnepptust ķ eymd og volęši. 20. mars var 12 st. hiti ķ Nizza į Ķtalķu, sem er eitthvert vešursęlasta plįss, en daginn eftir 5 stiga kuldi, og ķ Wien sama daginn 12 st. frost, og hin mesta fannkoma. Ķ Bśkarest ķ Wallackķinu, sem heyrir Tyrkjalöndum til, sama vešur.

[Tķunda] október fyrra įr [1864] gjörši svo mikiš śtsunnan ofvišur ķ Rio Janeiro, er stóš yfir aš eins fjóršung stundar meš hagli er varš sem hęnu-egg į stęrš, og mölvaši allar rśšur ķ gluggunum er voru įvešurs; trén ķ skógunum rifust upp meš rótum, hśsin brotnušu, hrundu til jaršar eša fuku um koll, fjöldi skipa brotnaši ķ spón og ótal manna fórust. Skašinn var metinn 5 milljónir dollars.

Fellivešur kom lķka 5. október ķ Austurheimi viš nešri Ganges og ķ Kalkśtta, sem samtals olli mönnum žar tjóns, er metiš var 400 milljónir nśpķur, og žar af einungis ķ Kalkśtta 270 milljónir, (hver rśpķa śr silfri er 1 rd. en af gulli 7 rd) 220 skip ströndušu, og nokkur žeirra er bįru hvert um sig yfir 1200 tons; yfir 2000 manns sęttu lķftjóni. Vešriš nįši yfir 120 mķlur meš sjó fram og stóš yfir frį žvķ kl. 10 f.m. til žess kl. 4 e.m. Ķ Masślķpatam ķ Austur-Indlandi hafši og svo 1. nóv. komiš ógurlegt fellivešur, svo sjóinn flóši mķlu vegar į land upp, og ķ borginni var hann 6—7 įlna djśpur. Žeir sem eigi gįtu komizt fyrir į efstu loftum borgarinnar eša flśiš śr henni ķ tķma, drukknušu žśsundum saman. Mikill hluti borgarinnar lagšist ķ aušn. Eftir skżrslu breska jarlsins į Austur-Indlandi, hafa 60 žśsund manna farist žar įriš sem leiš ķ sjó og vötnum eša į annan hįtt dįiš voveiflega, auk žess sem stórsóttir, brennur og óargadżr fękka fólki žar.

Į hinum Capóverdisku eyjum, sem Portśgalar eiga og liggja 75 mķlur ķ hafi śt, undan vesturströndum Afrķku, var įriš sem leiš mikiš hallęri, svo af 55.000 manna dóu frį 1.janśar til 1. maķ 7000 manns, og sendi žó stjórnin ķ Portśgal žangaš 75.000 dollars aš kaupa matvęli fyrir handa hinum fįtękustu.

Noršanfari segir svo frį 25.janśar 1866:

Sįšvöxtur var nęstlišiš sumar, aš öllu samanlögšu yfir Noršurįlfuna ekkert meiri en ķ mešalįri. Žvķ žótt hann vęri sumstašar mikill t a.m. um allt Rśssland, žį var hann į öšrum stöšum enda į Jótlandi mišur og t.d. ķ nokkrum hérušum į Finnlandi, vegna kulda og votvišra svo sem enginn; og ķ Lappmörkinni féll ķ sumar 31.įgśst svo mikill snjór aš til allra dala mįtti aka į slešum. Korn og jaršeplaakrar og sįšlönd ónżttist žvķ, og hungursnauš žótti vķs fyrir dyrum. Į Finnlandi var svo lķtiš um korn, žar er óįriš gekk yfir, aš fólk varš aš mala trjįbörk sér til višurvęris til drżginda mjölinu. Af žessum orsökum og fleiru var kornvaran farin aš hękka ķ verši. Vķnyrkjan var aftur žar sem hśn er stunduš t.a.m. į sušur Frakklandi og einkum ķ Portśgal meš besta móti. Eftir fréttum frį Nżju-Jórvķk ķ Vesturheimi, sem dagsettar eru 28 jślķ [1865] var hveitiuppskeran žar hin besta og miklar fyrningar af kornvöru frį ķ fyrra, svo bęši gįtu menn byrgt Sušurfylkin meš matvęli, hvar nś er fyrir afleišingar styrjaldarinnar hallęri og hin mesta dżrtķš, og lķka ef į lęgi, selt mikiš af kornvöru til Noršurįlfunnar. Ķ Austurindķum og Australķu (Eyja-įlfunni) höfšu ķ sumar veriš svo miklir hitar, aš menn vissu eigi dęmi til. Allur jaršargróši svišnaši sem af eldi eša skręlnaši. Sum vatnsföllin žornušu upp. Margir sem voru sjóleišis eša viš śtivinnu uršu aš halda kyrru fyrir, žvķ enginn žoldi aš vinna fyrir hitanum. 


Eindregin noršaustanįtt

Svo er aš sjį sem eindregin noršaustanįtt verši rķkjandi į landinu nęstu daga meš višvarandi śrkomu um landiš noršaustan- og austanvert en aš mestu žurru sušvestan- og vestanlands.

w-blogg171219a

Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, hita ķ 850 hPa-fletinum og śrkomu sķšdegis į fimmtudag 19.desember. Eins og sjį mį eru jafnžrżstilķnur žéttar yfir landinu og śrkomubakki viš noršurströndina. Nokkuš snörp lęgš er fyrir sušaustan land og veršur hśn į vesturleiš (sé aš marka spįr). Henni fylgir töluverš śrkoma sem ętti aš koma inn į landiš austanvert skömmu sķšar en kortiš gildir. Žį er spurning hvort žaš snjóar eša rignir - og hversu mikiš. Žaš gęti oršiš bżsna mikiš. Žó vindur sé nokkur er samt ekki bśist viš jafnmiklu roki og varš ķ sķšustu viku - en leišinlegt getur žaš oršiš engu aš sķšur. 

Svo žegar žessi lęgš er farin hjį gera spįr rįš fyrir annarri svipašri um tveimur dögum sķšar - hśn er varla oršin til į žessu korti. Žį gęti śrkoma oršiš enn meiri. 

Žetta er heldur ólystugt śtlit - nema helst fyrir žį frekar fįu sem fyllast vetraržrótti - jś, žeir žurfa lķka aš fį sitt. 

Ritstjórinn var aš gera žvķ skóna aš eitthvaš myndi snjóa hér syšra į fimmtudaginn - en er vķst einn um žį skošun - og er aš žessu sinni daušfeginn žvķ aš hafa rangt fyrir sér. Eins og venjulega eru lesendur bešnir um aš gefa spįm Vešurstofunnar frekar gaum - žar er fylgst meš allan sólarhringinn - en ekki bara śtundan sér eins og į ritstjórnarskrifstofum hungurdiska. 


Fyrri hluti desember

Mešalhiti fyrri hluta desember ķ Reykjavķk er -0,7 stig. Žaš er -1,3 stigum nešan beggja mešaltalanna 1961 til 1990 og sķšustu tķu įra. Mešalhiti dagana 15 er žvķ ķ 14.hlżjasta sęti (af 19 į öldinni). Kaldastir voru dagarnir 15 įriš 2011, mešalhiti žį -3,4 stig, en hlżjastir voru žeir 2016, mešalhiti +6,2 stig. Į langa listanum, sem nęr til 144 įra er mešalhitinn ķ Reykjavķk ķ 94.sęti. Kaldastur var fyrri hluti desember 1893 mešalhiti žį -5,9 stig, en hlżjast var 2016 eins og įšur var nefnt.

Į Akureyri er mešalhitinn nś -1,3 stig, -0,5 stigum nešan mešallags sömu daga 1961-1990, en -0,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš kaldast į Sušurlandi og viš Faxaflóa og Breišafjörš, en hlżjast į Austurlandi aš Glettingi - žar hefur hiti reyndar veriš ofan mešallags sķšustu tķu įra.

Į einstökum stöšvum er jįkvęša vikiš stęrst ķ Möšrudal, žar hefur hiti veriš +1,1 stigi ofan mešallag sķšustu tķu įra, en kaldast (neikvęšast vik) į Botnsheiši -2,1 stig, og -2,0 ķ Hjaršarlandi og ķ Grindavķk.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 33,8 mm og er žaš undir mešallagi, en į Akureyri hefur hśn męlst 89,9 mm sem er um žreföld mešalśrkoma.

Sólskinsstundir hafa męlst 16,8 ķ Reykjavķk um 10 umfram mešallag.


Enn af metingi

Ein af žeim leišum sem ritstjóri hungurdiska notar ķ illvišrametingi er mismunur į hęsta og lęgsta sjįvarmįlsžrżstingi landsins į hverjum tķma. Slķkar upplżsingar er aš finna ķ gagnagrunni Vešurstofunnar og munurinn, sem viš köllum žrżstispönn, aušreiknašur į 3 stunda fresti allt frį 1949 - auk žess sem ritstjórinn lśrir į nokkrum eldri tölum. Žar sem landiš er lengra frį austri til vesturs heldur en noršri til sušurs eru slķkar tölur ekki alveg samanburšarhęfar sé ekki tekiš til legu žrżstibrattans yfir landinu. Munur upp į 10 hPa milli noršur- og sušurstranda landsins er žvķ įvķsun į meiri vind heldur en sami munur yfir landiš frį austri til vesturs. Til aš gera tölur samanburšarhęfari hefur ritstjórinn bśiš til töflu sem sżnir mešalvigurvindįtt hvers sólarhrings aftur til 1949. Žį er hęgt aš metast um spannarstęrš sérstaklega fyrir hverja vindįtt. 

Oft hefur veriš minnst į žessa gagnlegu reikninga hér į hungurdiskum. Ķ vešrinu į dögunum var vindįtt śr noršri. Viš berum žvķ saman žrżstispönn ķ žeirri įtt eingöngu. Mesti munur sem kom fram nś (į mönnušu stöšvunum) var 29,7 hPa, kl.3 ašfaranótt žess 11. desember. Žess skal getiš aš žrżstispönn sjįlfvirku stöšvanna var meiri - žęr eru žéttari og męla aš auki oftar. Munur kerfanna tveggja hefur ekki veriš kannašur ķtarlega - en samt mį reikna meš žvķ aš tölur fyrri tķšar hefšu (aš mešaltali) oršiš lķtillega hęrri hefšum viš haft alla žį męla sem viš höfum ķ dag og athugaš jafnoft. 

Ķ skrįnum - aftur til 1949 - hefur žrżstispönn ķ noršanįtt 22 sinnum veriš meiri eša jafnmikil og nś - žaš gerist sum sé į um žaš bil 3 įra fresti aš jafnaši aš spönnin verši jafnmikil eša meiri.

Žaš er nokkur įnauš fyrir augu aš horfa į allan listann hér inni ķ pistlinum - žannig aš honum er komiš fyrir ķ višhengi (fyrir žį fįu sem kunna aš hafa įhuga). Flest žessara vešra eru ritstjóranum kunnug - sum hefur hann meira aš segja skrifaš um (eša aš minnsta kosti lįtiš getiš). Ekki er ķsingar getiš nema rétt stundum - enda er žaš fyrirbrigši algengara ķ noršaustan- eša jafnvel austanįttum. 

Žetta (og žaš sem ritstjórinn skrifaši ķ fyrradag) bendir til žess aš hér sé alls ekki um neitt einstakt vešur aš ręša į landsvķsu - įmóta vešur hefur oft gert įšur - ķsingarvešur veršum viš žó e.t.v. aš sękja meira ķ noršaustanįttarflokkinn. Į einstökum landsvęšum t.d. vestanveršu Noršurlandi og sumum śtsveitum noršaustanland er žó um sjaldséšara vešur aš ręša.

Žaš er hins vegar augljóst af žvķ mikla tjóni sem hefur oršiš aš samfélagiš (eša öllu heldur tjónnęmi žess og innviša) er oršiš eitthvaš į skjön viš žaš sem įšur var. Mikilvęgt er aš fariš verši i saumana į žvķ hvernig megi draga śr tjónnęmi gagnvart vešrum sem žessum.

Mikilvęgt er aš višurkenna aš breytingar į tjónnęmi samfélagsins eru enn hrašari en breytingar į vešurfari (žó hrašar séu) - og aš breytingar į vešurfari geta flett ofan af duldu tjónnęmi samfélagsins.  

Žó ķsing samfara ofsavešri sé mun sjaldgęfari um landiš sunnanvert heldur en į Noršur- og Noršausturlandi bķšur slķkt vešur samt fęris ķ framtķšinni.   


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Meira um hlżnun ķ noršanįttum

Fyrir alllöngu var hér į hungurdiskum fjallaš um breytingar į mešalhita mismunandi vindįtta undanfarna įratugi. Nišurstašan var ķ grófum drįttum sś aš noršlęgu įttirnar hefšu hlżnaš umtalsvert, en ašrar įttir minna, sušvestan- og vestanįttir minnst.

Stundum leitar ritstjóri hungurdiska į miš sem eru heldur vafasöm og veišir žar eitthvaš utan kvóta. Žaš sem hér fer į eftir fellur ķ žann flokk - rétt aš hafa ķ huga aš mjög er slakaš į tölfręšilegum hreinlętiskröfum. Satt best aš segja er žetta varla hafandi eftir - en lķtum samt į veišina. 

Allar vešurathuganir į Akureyri eru ašgengilegar ķ gagnagrunni Vešurstofunnar aftur til 1936 (eldri athuganir eru ekki enn tölvutękar). Fyrstu įrin var nokkuš hringl į athugunartķmum - en žó hefur öll žessi įr veriš athugaš kl.18. Viš getum žvķ aušveldlega reiknaš mešalhita vetrarmįnašanna į žeim tķma dags - og athugaš ķ leišinni hvašan vindurinn blés į sama tķma. 

Viš athugum nś mešalhita vetrarmįnašanna (desember til mars) frį 1936 til okkar daga - bęši žegar noršanįtt var į žessum tķma - og sķšan žegar vindur blés śr öšrum įttum.

w-blogg121219a

Myndin sżnir nišurstöšuna. Lóšrétti įsinn er mešalhitinn, en sį lįrétti tķminn. Viš sjįum aš frį 1936 fram til hafķsįranna į sjöunda įratugnum er žessi mešalhiti nokkuš stöšugur (breytilegur aš vķsu frį įri til įrs) ķ kringum -2,0 stig. Į hafķsįrunum kólnušu noršanvindar aš vetri rękilega og var mešalhiti žeirra ķ mörg įr undir -4 stigum - lęgstur 1969, -5,3 stig. Tķu įra mešaltal (raušur ferill) fór lęgst ķ -3,7 stig (1962 til 1971). Sķšan žį hefur leišin legiš upp į viš - sķšustu 10 vetur er mešalhitinn -0,4 stig, hįtt ķ 2 stigum hęrri en var į hlżskeišinu mikla um 1940. Yfir allt tķmabiliš samsvarar leitnin +2,0 stigum į öld (vęri sjįlfsagt enn meiri hefšum viš enn eldri męlingar meš - og hśn vęri lķka meiri slepptum viš hlżskeišinu fyrra eins og sumir gera stundum ķ įmóta leitnileišöngrum). Viš sjįum samt aš žaš eru fyrst og fremst noršanįttir sķšustu 15 įra eša svo sem eru afbrigšilegar mišaš viš fyrra hlżskeiš. 

Žį er aušvitaš spurningin meš hinar įttirnar. Viš skulum hafa ķ huga aš hér er ekkert hugsaš um vindhraša. Hęgar sunnanįttir eru oft mjög kaldar į Akureyri aš vetrarlagi žegar vešur er heišrķkt og kalt loftiš leitar śt Eyjafjöršinn. 

w-blogg121219b

Blįi ferillinn er sį sami og 10-įra mešaltališ į fyrri mynd. Rauši ferillinn sżnir mešalhita hinna įttanna. Hann er hęrri en mešaltal noršanįttanna. Aftur į móti er langtķmaleitnin engin (svišaš og meš sušlęgu įttirnar į landsvķsu). Jś, hinar įttirnar hafa aš vķsu hlżnaš talsvert sķšustu 20 įrin (um 1 stig eša svo) - en žó eru žęr ekkert hlżrri en žęr voru um 1940.  

Rétt eins og ķ fyrri pistli um svipaš efni tekur ritstjóri hungurdiska enga afstöšu um varanleika žessa įstands noršanįttarinnar - en bendir enn į aš žetta er mįl sem ętti aš athuga frekar - og žį innan hinnar löglegu landhelgi tölfręšinnar. Žangaš til žaš veršur gert getum viš smjattaš ašeins į žessu (įn žess aš tala um stórasannleik ķ žvķ efni). 

Viš getum žess ķ lokin (ķ framhjįhlaupi) aš sólarhringsśrkomumet desembermįnašar var slegiš į Akureyri ķ gęr (mišvikudag 11.desember). Śrkoma męldist 34,8 mm. Eldra met var frį 1960, 33,0 mm, sett žann 28. Žį slitnušu sķma- og rafmagnslķnur vegna krapažunga og staurar brotnušu į Héraši og ķ Eyjafirši. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2019
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-180120ia
  • w-blogg180120a
  • w-blogg-150120a
  • w-blogg140120b
  • w-blogg140120a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 425
  • Sl. sólarhring: 929
  • Sl. viku: 4847
  • Frį upphafi: 1879773

Annaš

  • Innlit ķ dag: 384
  • Innlit sl. viku: 4295
  • Gestir ķ dag: 372
  • IP-tölur ķ dag: 366

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband