Halavešriš

Žegar ritstjóri hungurdiska var ungur heyrši hann oft rętt um „halavešriš“ svonefnda, mikiš mannskašavešur sem gerši ķ febrśar 1925. Fręgast er žaš fyrir sjóslys, en einnig uršu hörmulegir mannskašar į landi. Hér veršur ekki fjallaš aš rįši um tjón og reynslusögur ekki endursagšar - žaš hefur veriš gert ķ löngu mįli ķ bókum, žar į mešal einni sem śt kom į dögunum. Slķk śtgįfa er ętķš žakkarverš. 

Lęgšin sem vešrinu olli var óvenjudjśp, žrżstingur ķ lęgšarmišju fór nišur fyrir 935 hPa, žrišjilęgsti febrśaržrżstingur į landinu frį upphafi męlinga. Hśn dżpkaši snögglega og ófyrirsjįanlega - mišaš viš žęr vešurathuganir sem ašgengilegar voru vešurspįmönnum. Mikill snjór var į landinu og į žeim slóšum žar sem ekki eša lķtt bleytti ķ varš grķšarleg skafhrķš og skall hśn mjög skyndilega į. Įkaflega illt var ķ sjó og gerši óvenjumikiš brim um landiš noršanvert - og jafnvel į annesjum vestanlands. Hinn lįgi lofžrżstingur hefur eflaust įtt sinn žįtt ķ žvķ įsamt vešurhörkunni og žvķ aš tungl var ķ fyllingu. Landiš sunnan- og austanvert slapp mun betur frį vešrinu heldur en Vestur- og Noršurland. Žó foktjón yrši landi ķ vešrinu var žaš samt ekki tiltakanlega mikiš. 

Žaš eru fyrst og fremst mannskašarnir sem gera vešriš minnisstętt. Vešrįttan (febrśar 1925) rekur žessa skaša:

Ķ žessu vešri uršu mjög miklir skašar bęši į sjó og landi. Laugardagskvöldiš ž.7. fórst mótorskipiš Sólveig śr Sandgerši meš 6 manns. Af togurunum, sem śti voru, hefir ekki spurst til tveggja, Leifs heppna og Robertsons, voru žeir noršvestur į Hala er vešriš skall į. Į žeim voru samtals 68 menn. Ašrir togarar, sem śti voru i óvešrinu, komust ķ höfn, en flestir meira og minna laskašir. Allmiklar skemmdir uršu og į skipum, sem lįgu į Reykjavķkurhöfn. Śti uršu 5 manns, mašur į Dalvķk, gamall mašur og kona ķ Hśnavatnssżslu og 2 börn į Snęfellsnesi. Fjįrskašar uršu einnig allmiklir ķ Hśnavatnssżslu. Ķ Reykjavķk fauk žak af einu hśsi, og sķmalķnur slitnušu vķša um land alt. Ķ žessu vešri var vešurhęšin įkaflega mikil sumstašar į Vesturlandi. Ķ Reykjavķk varš žó ekki alveg eins hvasst og ķ sunnanvešrinu ž. 21. janśar. [Um žetta vešur var fjallaš ķ pistli hungurdiska 1.desember 2016].

Missir togaranna var mikiš įfall, ekki ašeins vegna hins grķšarmikla manntjóns heldur lķka vegna žeirrar śtbreiddu trśar aš togarar vęru svo örugg sjóskip aš žau fęrust ekki ķ rśmsjó - voru hins vegar stöšugt aš stranda og farast žannig (en žaš var annaš mįl). Halldór Jónsson lżsir žessu hugarfari vel ķ grein ķ Sjómannablašinu Vķkingi [1944-3, s.54]:

„Fyrir 1925 datt engum ķ hug, aš togarar gętu farizt ķ rśmsjó, jafnvel sjįlfir mennirnir į skipunum töldu žessum fleytum aldrei ofbošiš. Žaš kom žvķ eins og reišarslag yfir alla žjóšina, er skipin, sem lentu ķ „Halavešrinu mikla" komust naušuglega til lands meira og minna brotin og śtlķtandi eins og daušadęmdar fleytur, sem ekki vantaši nema herzlumuninn til žess aš farast. Og tvö komu aldrei fram, Leifur heppni og Robertsson“.

Įsgeir Jakobsson rifjar vešriš upp į „sjómannasķšu“ Morgunblašsins 15.febrśar 1975:

„Žann 7. febrśar s.l. voru lišin fimmtķu įr sķšan Halavešriš skall į. Rangt er aš kenna žetta vešur viš 8. febr. žvķ aš žaš skal į um fjögurleytiš laugardaginn 7.febrśar og var komiš i fullan ofsa um kvöldiš, og fengu sum skipanna sķn fyrstu įföll fyrir mišnętti. Žaš er venja aš miša vešur viš žann dag, sem žaš skellur į, en ekki einhvern žeirra daga sem žaš stendur yfir. Hann hvessti upp af sušaustri į laugardagsmorguninn, og flest skipanna į Halanum fóru aš keifa upp um hįdegisleytiš. Um nónbiliš eša į fjórša tķmanum, snerist hann ķ noršaustur og varš strax fįrvirši. Vešurofsinn hélzt allt laugardagskvöldiš og sunnudagsnóttina og allan sunnudaginn. Eitthvaš fór aš draga śr vešurhęšinni į djśpmišunum uppśr hįdegi į sunnudag, en žį jókst sjór žeim mun meir og ašstęšur bötnušu lķtiš fyrr en kom fram į mįnudag. Vešriš gekk seinna inn yfir landiš, til dęmis skall hann ekki į meš noršaustanvešriš fyrr en um hįdegi į sunnudag ķ Reykjavik. Žaš, aš vešriš gekk ekki inn yfir landiš fyrr en žann 8. febr. eša į ašfararnótt og morgni sunnudagsins, kann aš valda žvi, aš menn kenna vešriš oft til žess dags“. 

Viš byrjum į žvķ aš lķta į brot af vešurathugunum sem geršar voru ķ Reykjavķk dagana 1. til 11. febrśar 1925.

Slide1

Athuganir voru į žessum tķma geršar ķ Reykjavķk kl.8, 12, 17 og 21 (9, 13, 18 og 22 mišaš viš nśverandi klukku) - og oft lķka klukkan 6 aš morgni. Hér sjįum viš dįlka sem eiga viš kl. 12 og 17. Loftvog er ķ mm kvikasilfurs (-700), vindhraši ķ vindstigum. Ef viš fylgjum vindįttum, loftvog og hita sést aš vešur var mjög umhleypingasamt, vindur af żmsum įttum og żmist var frost eša hiti lķtillega ofan frostmarks. Ķ aftasta dįlki eru żmsar aukaupplżsingar, noršurljós žann 3 og rosabaugur um tungl žann 6. Efri örin bendir į sušvestanstorm sem gerši milli kl.19 og 20 aš kvöldi žess 7. Daginn eftir segir: Noršnoršaustan 11 til 12 (vindstig) um kl.15.  

Slide2

Žrżstiritar voru į allmörgum vešurstöšvum, gallinn bara sį aš vķšast hvar fór penninn nišur fyrir blašiš vegna žess hve lęgšin var djśp. Į Rafstöšinni viš Ellišaįr hafši ritinn veriš stilltur of hįtt (og reyndar lķka į Vešurstofunni), svo munaši 8 mm [10,7 hPa], tölurnar sem nefndar eru eru óleišréttar. Atburšarįsin kemur mjög vel fram. Ritinn stóš ķ 765 mm um kl.16 žann 6., fer žį aš falla og féll alls um 48 mm [64 hPa] į einum sólarhring. Mešan į žvķ stóš óx vindur af austri og austsušaustri en varš ekki mjög hvass ķ Reykjavķk. Nokkuš snjóaši, en rigndi loks. Žetta er eitt hiš mesta sólarhringsžrżstifall sem viš vitum um hér į landi.

Um kl.16 birti nokkuš upp, hįlfskżjaš var kl.17 og vindur snerist til sušvesturs. Mjög dró śr žrżstifallinu, loftvogin komin nišur ķ um 944 hPa. Aftur bętti ķ vind, ķ žetta sinn af śtsušri og fór ķ storm (9 vindstig) milli kl.19 og 20 eins og įšur sagši. Gekk žį į meš éljum. Žegar kom fram į kvöldiš fór aš lęgja og um nóttina var vindur hęgur ķ Reykjavķk. Loftvogin tók sķšan aftur aš falla - lęgsta tala sem var lesin af loftvoginni ķ Reykjavķk var 936,5 hPa kl.8 aš morgni žess 8., en sķritinn bendir til žess aš žrżstingur hafi žegar lęgst var fariš lķtillega nešar, kannski nišur ķ um 935 hPa. Lęgšarmišjan hefur žį fariš yfir. 

Skammt vestan hennar ólmašist noršanvešriš og viršist vķšast hvar hafa komiš inn eins og veggur śr vestri eša noršvestri. Loftvogin reis nś ört. Viš sjįum óróa ķ risinu į fleiri en einum staš - órói sem žessi er algengur ķ mikilli noršanįtt ķ Reykjavķk og stafar lķklegast af flotbylgjubroti ķ „skjóli“ Esjunnar eša einhverju įmóta fyrirbrigši og mį oft „sjį“ noršanstorma į svęšinu af žrżstiritum einum saman. 

Slide3

Hér sjįum viš vinnukort af Vešurstofunni, gert sķšdegis laugardaginn 7.febrśar 1925. Žį er lęgšin djśpa rétt vestur af Faxaflóa, um eša innan viš 940 hPa ķ mišju. Sušvestanįtt er ķ Reykjavķk, en noršaustan bęši ķ Stykkishólmi og į Ķsafirši.  

halavedrid_pp

Myndin hér aš ofan sżnir žrżstifar į nokkrum vešurstöšvum dagana 5. til 10. febrśar. Blįi ferillinn er śr Reykjavķk - nįnast sį sami og sį sem viš sįum į žeim frį Ellišaįrstöšinni hér aš ofan. Ritinn ķ Hólum ķ Hornafirši fór ekki heldur nišur fyrir blašiš, hann er gręnn į myndinni. Lęgšin er žar lķtillega sķšar į ferš - og žrżstingur fer ekki alveg jafnnešarlega og ķ Reykjavķk. Grįir žrķhyrningar sżna loftžrżsting į Seyšisfirši - hann fylgir Hólaferlinum aš mestu, en raušu kassarnir sżna žrżsting į Ķsafirši - žar fylgist falliš aš mestu žvķ ķ Reykjavķk, en risiš byrjaši 6 til 9 tķmum fyrr. Žrżstimunur į Reykjavķk og Ķsafirši var um 20 hPa žegar mest er - og litlu minni milli Ķsafjaršar og Stykkishólms. Trślega mętti meš nokkurri yfirlegu slį į vindhraša ķ lofti žennan sunnudagsmorgunn.

Slide4

Viš lķtum nś į bakgrunn vešursins. Endurgreining bandarķsku vešurstofunnar er gagnleg aš vanda - en vankantar žó żmsir. Kortiš hér aš ofan sżnir stöšuna um hįdegi föstudaginn 6.febrśar. Žį er noršanįtt aš ganga nišur. Viš megum žó gjarnan taka eftir žvķ aš hśn er mjög hvöss ķ Noregshafi og langt noršur fyrir Jan Mayen - hefur einhvern žįtt įtt ķ įstandi sjįvar ķ halavešrinu. Vaxandi lęgš er viš Nżfundnaland į leiš noršaustur - žetta er halavešurslęgšin. Hśn er hér talin um 996 hPa ķ mišju, en hefur vęntanlega ķ raun veriš nokkuš dżpri. Žaš sem endurgreiningin sżnir er mešaltal margra „spįa“ - hlišranir ķ stašsetningu lęgšarmišjunnar jafna hana nokkuš śt.  

Slide5

Endurgreiningin nęr stašsetningu lęgšarmišjunnar allvel daginn eftir, en hśn er hér sżnd um 20 hPa of grunn. Eins og žeir sem hafa fylgst meš pistlum žeim sem ritstjóri hungurdiska hefur skrifaš um illvišri og endurgreiningar komiš viš sögu er žetta nęrri žvķ fastur lišur - lęgširnar eru of grunnar. Ętli žaš eigi ekki viš žęr flestar - ekki ašeins žęr sem yfir Ķsland fara. En endurgreiningin hér aš ofan gildir į sama tķma og kort Vešurstofunnar. En - žaš er mikiš illvišri į Halanum ķ bįšum tilvikum. Kannski hefur einhver stök greiniruna hitt betur ķ - og mętti žį nota hana til aš herma vešriš betur.   

Slide6

Hįdegiskortiš sunnudaginn 8.febrśar er į allgóšu róli. Lęgšin er um 940 hPa ķ mišju og grķšarlegur noršanstrengur yfir Vesturlandi - eins og var ķ raun og veru - en munur į žrżstingi ķ Reykjavķk og į Ķsafirši samt innan viš 15 hPa (nóg samt).  

Slide7

Viš notum endurgreininguna til aš sżna okkur stöšuna ķ hįloftunum. Kortiš hér aš ofan nęr til 500 hPa-flatarins og gildir kl.6 aš morgni föstudags 7.febrśar. Žį er lęgšin (viš sjįvarmįl] aš komast inn į Gręnlandshaf. Hśn hefur gripiš meš sér hlżtt loft langt śr sušri - en mętir miklum kuldapolli śr vestri. Sį kuldapollur sést ekki vel į žessu korti - trślega er hann ekki į sama staš ķ grunnspįnum öllum og jafnast śt ķ mešaltalinu sem okkur er sżnt.

Slide8

Sķšdegis sama dag hefur hann hins vegar komiš fram ķ öllu sķnu veldi. Į žeim tķma sem fariš var aš gera hįloftaathuganir - en tölvuspįr ekki komnar til sögunnar hefši žessi staša kveikt į öllum perum - ašvaranir hefšu veriš sendar ķ loftiš. En įriš 1925 var ekkert slķkt aš hafa. Vešurstofan varla byrjuš aš gera spįr - ašeins send śt ein lķna eša tvęr fyrir allt landiš um śtlit nęsta sólarhrings. Halavešrinu var žvķ ekki spįš. 

Žaš mį geta žess ķ framhjįhlaupi aš vešriš sést ekki ķ evrópsku endurgreiningunni. 

En viš skulum lķta į nokkrar lżsingar vešurathugunarmanna og annarra til žess aš viš fįum enn betri tilfinningu fyrir atburšarįsinni: 

Freysteinn Į Jónsson frį Ytra-Mallandi į Skaga ritar grein ķ Skagfiršingabók 1977 er nefnist „Halavešriš į Malllöndunum“. Ašalefni greinarinnar eru erfišleikar viš aš nį saman fé žennan dag. Žar segir ķ upphafi:

„Ķ birtingu aš morgni sunnudagsins 8. febrśar 1925 rįku bęndur į Ytra- og Syšra-Mallandi fé sitt til beitar. Žennan morgun var stafalogn og frostlķtiš. Um nóttina hafši kyngt nišur fönn, brim var firna mikiš og loft žungbśiš. Ekki var hęgt aš hleypa fénu ķ fjöruna, eins og venjulega, vegna brimsins, heldur varš aš reka žaš strax į haga. Loftvog stóš lįgt og var fallandi“. Og sķšar ķ greininni: „Ég gat žess įšur, aš loftvog hefši stašiš illa og veriš fallandi, en rétt įšur en hrķšin skall į, hrapaši hśn svo nišur, aš vķsirinn var tekinn aš fara upp į viš öfugu megin. Žaš hef ég aldrei séš sķšan“.

Ęgir segir ķ marsblašinu (3) 1925:

Sunnudagsmorguninn 8. febrśar var hér i bę [Reykjavķk] blķšskaparvešur. Kveldinu įšur var vestan stórvišri, sem lygndi, er leiš į nótt. Sunnudagsmorguninn var śtlit fremur gott, en loftvogin sagši annaš. Kl. rśmlega 10 lagši Sušurlandiš [flóabįturinn] śt śr höfninni og um kl.11 lagši gufuskipiš „Jomsborg“ frį Kaupmanahöfn einnig śt, įleišis til śtlanda. Kl. ll 1/2 kom hann rokinn į noršan fyrirvaralaust, į hįdegi skóf sjóinn og kl.2 var ofvišri komiš eitt hiš mesta, er menn hér hafa sögur af. Kl.5 e.h. var hér hįflóš og lįgu gufuskipiš „Ķsland“ og „Björkhaug“ viš hafnaruppfyllinguna og létu illa og skemmdust eitthvaš, bįtar sukku og żmsar smįskemmdir uršu. Į hśsinu 83 į Laugavegi tók žak af og féll i heilu lagi nišur į götuna, en ekkert tjón hlaust žó af žvķ. Sķmaslit uršu vķšsvegar um land, svo lķtiš fréttist um slys annarsstašar į landinu fyrr en eftir 2—3 daga. Togararnir voru flestir vestur į „Hala“ žį um helgina og skall noršanvešriš į žį laugardaginn 7.febrśar en žį var vestanvešur hér um kveldiš. Žrišjudaginn 10.febrśar fóru togarar aš koma inn, meira og minna brotnir.

Morgunblašiš 3.mars:
Śr Eyjafirši. Skemmdir į bryggjum. Ķ noršangaršinum sķšasta gerši aftakabrim į Eyjafirši, og olli žaš żmsum skemmdum. Til dęmis tók žaš allar bryggjur į Dalvķk, mešal annars bryggju Kaupfélagsins og Höpfnersverslunar, og voru žó bįšar žessar bryggjur traustar, einkum sś sķšarnefnda, og hafši aldrei haggaš henni brim, en žau eru tķš viš Eyjafjörš utanveršan. Žį uršu og allmiklar skemmdir į bryggjum ķ Ólafsfirši. Tjón į bįtum varš ekki neitt, eftir žvķ sem heyrst hefir, žvķ žeir munu flestir eša allir hafa veriš uppi į landi.

Lżsingar af vešri į nokkrum vešurstöšvum - stundum meš oršum vešurathugunarmanna:

Hvanneyri: Žann 7. Snjóaši um nóttina og fram til kl.4 e.h. Rigndi frį 4-7 e.h, en byrjaši žį aš snjóa aftur. Žann 8. Skafbylur mest allan daginn. [Žorgils Gušmundsson] Ekki varš tiltakanlega hvasst į Hvanneyri - mest sagt frį sušvestan 7 vindstigum aš kvöldi žess 7.

Sušvestanįttin nįši til Stykkishólms aš kvöldi žess 7. (SV 4 kl.21), allan žann 8. voru žar N 9 til 10 vindsti.

Į Lambavatni er ekki getiš um sušvestanįtt, aš kvöldi žess 7. voru žar N 8 vindstig. Ķ athugasemdum segir žann 8.: Mikil fannkoma og sumstašar aftakavešur.

Į Nśpi ķ Dżrafirši var ekki hvasst aš kvöldi ž.7, en vindur śr N. Žann 9. segir athugunarmašur aš snjódżpt sé 1 metir.

Į Sušureyri var austanhvassvišri aš morgni ž.7, en noršvestan um mišjan dag, noršaustanstormur um kvöldiš og allan žann 8. var stormur og stórhrķš. Snjódżpt óx śr 80 cm žann 6. ķ 120 cm žann 8. og 150 cm žann 9. Mest fór snjódżptin ķ 180 cm žann 12.

Nķels į Gręnhóli (į Ströndum) segir žann 7.: Hęgši kl.2 ķ nótt žį [ekki lesanlegt] og hjaldur [lķtilshįttar renningur] til kl.6 og žį logn. Kaldi kl.11 sušaustan. Snjókoma eftir 12:40 til um kl.20:10, sķšast illvišri sušsušaustan, [skżja-]far hęgt hįtt og vestlęgra. Žann 8: Bylja vešur byrjaši kl.5 og sorta hrķš frį kl.6 til 13:30. Jelja vešur sķšdegis, sorta hrķš til fjalla og flóans.

Į Kollsį ķ Hrśtafirši var sušsušvestanįtt, 5 vindstig aš kvöldi ž.7, austnoršaustan 3 aš morgni žess 8., en kl. 14 voru 10 vindstig af noršaustri.

Į Lękjamóti ķ Vķšidal skall hrķšin į kl.11 žann 8. Hęgur sunnan fyrr um morguninn.

Į Hraunum ķ Fljótum telur athugunarmašur [Gušmundur Davķšsson] logn allan žann 7. og aš morgni 8, NA 6 kl.14. žann dag og NA 9 kl.21. Kl.8 aš morgni žess 8. segir hann žurrt og bjart, en stórhrķš kl.14. Žann 7. er öldulaust til kvölds, en žann 8. segir hann: „Mesta brim sem ég man eftir“.

Svipaš var į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, logn aš morgni žess 8, 3 vindstig kl.14, en stormur um kvöldiš og ķ Grķmsey viršist vešriš hafa skolliš į um hįdegisbil žann 8.

Į Hśsavķk hvessti mjög af austri sķšdegis žann 7. Benedikt Jónsson segir: „Ofsabylur eftir kl.3 e.h. Daginn eftir [8.] var logn aš morgni, austan 3 kl.14, en austan 9 kl. 21. Žį segir Benedikt: Óvenjulegt stórbrim og flóš.

Į Gręnavatni ķ Mżvatnssveit var lķka sušaustanbylur um tķma sķšdegis žann 7, en hęgur sunnan um kvöldiš og hęgur sušvestan aš morgni žess 8. Logn var žar kl.14, en svo „brast į meš stórhrķš“ aš sögn Pįls Jónssonar. Svipaš var į Grķmsstöšum - en athugasemdir engar.

Vešriš skall į į Raufarhöfn um kl.6 sķšdegis žann 8. Įrni Įrnason segir: Eftir kl.6 gjörši mestu hrķš sem komiš hefur į vetrinum.

Į Žorvaldsstöšum ķ Bakkafirši viršist ekki hafa oršiš mjög hvasst, en žar gerši hrķš aš kvöldi žess 8. Benedikt Jóhannsson athugunarmašur segir svo žann 9.: Stórbrim, svo aš annaš eins hefur ekki komiš hér aš sögn kunnugra manna sķšan 8.janśar 1905 enda uršu vķša skemmdir hér af sjįvargangi, bęši į żmsum mannvirkjum og tśnum er viš sjó lįgu. Lesa mį um illvišriš mikla 7. til 8. janśar 1905 ķ pistli hungurdiska um žaš įr.

Ekki er talaš sérstaklega um vešriš ķ athugunarbókum af austan- og sunnanveršu landinu nema hvaš Gķsli ķ Papey segir žar gott vešur žann 8.

Žann 6.febrśar 1993 birtist ljóš eftir Heišrek Gušmundsson į Sandi ķ Lesbók Morgunblašsins (sjį timarit.is). Žaš heitir „Halavešriš“ og fjallar um minningar höfundar frį 8.febrśar 1925 - lesiš žaš. 

Fljótlega var fariš aš nota halavešriš sem eins konar višmiš - 

Morgunblašiš 31,maķ 1925: Ķsafirši (eftir sķmtali ķ gęr). Noršangaršur hefir veriš hér undanfariš og er vonskuvešur enn, meš snjókomu. Flestallir togarar og önnur fiskiskip, sem veriš hafa į veišum hér um slóšir, liggja inni į höfninni. Fjöldi žeirra t.d. į Ašalvķk. Segja fiskimenn er voru vestur į Hala i febrśarvešrinu mikla, aš óvešur žetta minni į žaš.

Žó žetta maķvešur hafi vissulega veriš slęmt er samanburšurinn afskaplega óvišeigandi. En seint ķ janśar 1955 fórust tveir breskir togarar śti af Vestfjöršum ķ miklu noršaustanillvišri. Um žaš ritar Borgžór H. Jónsson vešurfręšingur grein ķ tķmaritiš Vešriš 1. įrgang, 1.hefti 1956. Žar er rętt um ķsingu sem mögulegan orsakavald slysanna. Ķ umfjöllun um Halavešriš er ekki mikiš rętt um ķsingu - žvķ meira um illt sjólag og aftakasęrok. Vešriš 1955 var nokkuš annarrar geršar en halavešriš. Meiri lķkindi eru meš žvķ sķšarnefnda og vešrinu mikla ķ febrśar 1968 og fjallaš var um hér į hungurdiskum (og vķšar) fyrir tępum 2 įrum. Einnig eru įkvešin lķkindi meš halavešrinu og žvķ vešri sem rśstaši Ammassalik žann 6.febrśar 1970 - nema aš noršanįttin sś nįši aldrei til Ķslands - žó henni vęri spįš (en žaš er önnur saga). 

Febrśar 1925 var snjóžungur į landinu, snjóžyngstur febrśarmįnaša ķ Reykjavķk frį upphafi męlinga - žó ekki hafi veriš alhvķtt allan mįnušinn. Talsvert hlżtur aš hafa veriš um snjóflóš ķ vešrinu og ķ kjölfar žess, en ekki er getiš um nema eitt sem olli tjóni (sjį rit Ólafs Jónssonar, Skrišuföll og snjóflóš). Žaš féll um mišjan mįnušinn į fjįrhśs į Botni ķ Sśgandafirši og banaši 14 kindum. Flóšiš laskaši einnig bęjarhśsin, en enginn meiddist. 

Velta mį vöngum yfir žvķ hverskonar vanda vešur sem žetta myndi valda nś į dögum. Trślega yrši žvķ spįš meš einhverjum fyrirvara. Skip eru žvķ fęrri į ferš ķ vešrum sem slķkum heldur en įšur var - og betur bśin. Įmóta brim og sjógangur gęti valdiš tjóni vķša um landiš noršanvert, žeir sem vęru į ferš um landiš myndu finna fyrir žvķ - vonandi žó ekki verša śti - en slķkt er ętķš nokkuš tilviljanakennt. Hrķšarvešur geta nś į dögum valdiš margs konar töfum og raski sem er kostnašarsamara en margur hyggur. Foktjón er sömuleišis tilviljanakennt - en erfitt aš koma algjörlega ķ veg fyrir žaš.


Bloggfęrslur 8. desember 2019

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2020
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-180120ia
  • w-blogg180120a
  • w-blogg-150120a
  • w-blogg140120b
  • w-blogg140120a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 421
  • Sl. sólarhring: 933
  • Sl. viku: 4843
  • Frį upphafi: 1879769

Annaš

  • Innlit ķ dag: 380
  • Innlit sl. viku: 4291
  • Gestir ķ dag: 369
  • IP-tölur ķ dag: 363

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband