Illvišrametingur (rétt einu sinni)

Fyrst mį endurtaka žaš sem ritstjóri hungurdiska sagši undir lok pistils sem hann ritaši um „halavešriš“ svonefnda nś fyrir nokkrum dögum: „Hrķšarvešur geta nś į dögum valdiš margs konar töfum og raski sem er kostnašarsamara en margur hyggur“. Ętti nś fleirum aš vera žetta ljóst. Mat į žvķ hvort eitt vešur er verra en annaš grundvallast į tveimur meginžįttum, annars vegar er spurt um hvort vešriš sem slķkt (vindur, hiti, śrkomumagn, śrkomutegund) sé meira eša minna, snarpara eša langvinnara (svokallaš tjónmętti), en hins vegar er einnig tekiš tillit til žess hvaš žaš er sem fyrir žvķ veršur. Einhverjar (minnihįttar) breytingar verša sjįlfsagt ķ tķmans rįs į samspili vešuržįttanna sjįlfra, en mun meiri breytingar hafa oršiš og munu įfram verša į višfanginu, žvķ sem stundum er kallaš tjónnęmi. Tjónnęmi er reyndar orš śr smišju ritstjóra hungurdiska, oršiš til śr algjörri neyš į sķnum tķma. Sķšar rakst hann į betra orš yfir fyrirbrigšiš, „hśf“, en hvort einhver fęst til aš taka žaš upp er annaš mįl. Hśf (nś - eša tjónnęmi) er aftur samsett śr nokkrum žįttum - um žaš mį lesa ķ allķtarlegum pistli hungurdiska (skyldulesning raunar - fyrir alla sem lįta sig nįttśruhamfarir einhverju varša. 

Ritstjórinn hefur löngum stundum setiš yfir frįsögnum af tjóni af völdum vešurs. Viš slķkar setur kemur fljótt ķ ljós hvaš tjón ķ „samskonar“ vešrum hefur veriš misjafnt frį einum tķma til annars. Fyrir 100 įrum (1919) lįgu fįeinar sķmalķnur um landiš - žęr voru sķfellt aš slitna, ljósažręšir (raflķnur) voru ašeins innanbęjarfyrirbrigši (į örfįum stöšum) og žrįšlaust samband nęrri žvķ ekki fyrir hendi (loftskeyti voru žó komin til sögunnar - en alls ekki ķ almenningseign) śtvarp eša sjónvarp ekkert. Vešur eins og žaš sem žessa dagana er aš ganga yfir landiš gat žvķ ekki fyrir 100 įrum valdiš verulegu tjóni į žessum innvišum - og geršist žaš skipti žaš engum sköpum. Aftur į móti voru flestar hafnir landsins fullkomlega óvaršar, varla mįtti hvessa til žess aš ekki yrši stórtjón į bįtum og bryggjum, bįtar fórust viš strendur landsins og į rśmsjó, saušfé drukknaši ķ fjörum og menn sem stóšu yfir fé uršu śti. Samgöngur milli byggšarlaga į vetrum voru svo stopular aš eitt hrķšarvešur - žó mikiš vęri - skipti engu um žęr. 

Žaš er žvķ ekki aušvelt aš bera įhrif illvišra saman. Veigalķtiš vešur fyrir 100 įrum kann aš vera mjög veigamikiš ķ dag - og öfugt. 

Viš getum žó boriš saman vešuržęttina - eša getum viš žaš? Um žessar mundir eru aš verša miklar breytingar į vešurathugunarkerfinu, sjįlfvirkar athuganir koma ķ staš mannašra. Eins og gengur fylgja bęši kostir og gallar žessum breytingum. Einn gallinn er sį aš žessi tvö ólķku kerfi eru ekki alveg samanburšarhęf į öllum svišum - ekki sķst žegar kemur aš vešrametingi - hvaša vešur er verra en hitt. Um sķšir mun verša lagt ķ žį samanburšarvinnu sem naušsynleg er en žvķ er langt ķ frį lokiš. Ritstjóri hungurdiska hefur aš vķsu unniš mikiš ķ žeim mįlum, en ekki er žaš allt skothelt (hann veit žaš best sjįlfur) og mjög margt ógert. 

En ķ dag (mišvikudag 11.desember) var mikiš spurt um hvort illvišriš sem gengur yfir sé aš einhverju leyti óvenjulegt. Stutta svariš er žaš venjulega: Žaš fer eftir žvķ hvaš menn telja óvenjulegt. Aušvelt er lķka aš svara į skį: Jś, žetta var alvöruvešur, veigamikiš vešur. Žaš hitti hins vegar fremur „illa“ ķ sólarhringinn. Fyrri daginn nįši žaš alls ekki nema til helmings landsins (sem žżšir aš mešalvindhraši į landinu ķ heild var ekki sérlega mikill) og sķšari daginn var žaš fariš aš ganga nišur sķšdegis - lķka til baga ķ toppsętakeppni. Viš vitum hins vegar af miklum illvišrum fortķšar - meš įmóta vindhraša sem stóšu ķ tvo eša fleiri sólarhringa. 

Ljóst er aš śrkoma var mjög mikil, en snjór męlist illa ķ hvassvišri - og snjódżptarmęlingar eru mjög erfišar dragi mikiš ķ skafla. Viš vitum aš ķsingar gętti mjög vķša. Margt er um ķsingu vitaš og tjón af völdum hennar er mjög vel žekkt įratugi aftur ķ tķmann. Til žess aš gera ętti aš vera aušvelt aš uppfęra višgeršakostnaš tölulega, en meira mįl er aš norma tjóniš mišaš viš breytingar į hśfi (tjónnęmi) lķnukerfisins sķšustu įratugi (og ekki endilega įhugi į slķkri vinnu). Ljóst mį žó vera aš afleišingar samskonar lķnubilunar geta veriš meiri nś en var - aš rafmagn fęri af 5 sveitabęjum ķ sömu sveit ķ viku įriš 1965 var óžęgilegt, en e.t.v. ekki svo óskaplega kostnašarsamt. Nś eru möguleikar į verulegu tjóni miklu meiri, mun fleira er hįš rafmagni og fjarskiptum en įšur var. Viš höfum žegar frétt af tjóni af völdum brims og meira aš segja af sömu slóšum og ķ lķkum vešrum fyrri įra - en tjónnęmi er lķka mjög breytt frį žvķ sem var. 

Žó skipting vešursins į tvo sólarhringa hafi spillt fyrir röšun žess į landslistum uršu įkvešin svęši illa śti og met voru sett. Žaš į einkum viš um Strandir og trślega austanverša Baršastrandasżslu, mikinn hluta Hśnavatnssżslu, į stöku staš į utanveršum Tröllaskaga og į annesjum austur aš Raušanśpi. Annaš svęši sem varš illa śti liggur til sušurs śr Hśnavatnsżslum, met viršist hafa veriš sett į Žingvöllum og óvenjuhvasst var sums stašar ķ uppsveitum Įrnessżslu. Sama į viš um Vestmannaeyjar, algengustu vešur žar eru af austri, en noršanvešur af žessum styrk sem eru ekki mjög algeng žar ķ kaupstašnum - męlirinn žar fór žó ekki sérlega hįtt. Žaš gerši hins vegar hafnarmęlirinn viš Bįsasker. Vindur var furšuhęgur į sunnanveršum Vestfjöršum og žó vešur vęri slęmt į Snęfellsnesi var žaš alls ekki óvenjulegt - mörg svona vešur gerir žar į hverju įri - sömuleišis į Kjalarnesi og undir Hafnarfjalli.

Lengjum viš svariš ašeins veršur žaš svona: Vešriš var nokkuš óvenjulegt hvaš ķsingu varšar og óvenjuleg vešurharka varš um hluta landsins - į žvķ svęši žar sem rauš vešurvišvörun hafši veriš sett į. Viš höfum žó varla frétt enn af öllu tjóni - snjóflóš gętu t.d. hafa falliš fleiri en viš höfum af frétt og fleira fokiš. Afleišingarnar eru hins vegar allmiklar - en žaš er einkum vegna samfélagshśfs - röskunar af żmsu tagi. 

Viš skulum samt lķta į nokkrar tölur. Ritstjóri hungurdiska hefur tekiš saman lista yfir mešalvindhraša bęši sólarhrings og klukkustunda į spįsvęšum Vešurstofunnar. Listinn nęr til allra daga allra įra frį og meš 1.janśar 1998 til og meš 11.desember 2019 (sķšasta degi reyndar ekki alveg lokiš - og lękkar hann e.t.v. į listunum), 7650 dagar alls, 183600 klukkustundir. Mesti mešalvindhraši alls tķmabilsins į hverju spįsvęši fyrir sig lendir ķ fyrsta sęti. 

w-blogg111219a

Myndin skżrist sé hśn stękkuš - hana mį einnig finna ķ višhengi - mun skżrari (pdf-skrį). Taflan hér aš ofan er dregin śr stóru töflunni - 10. og 11.desember 2019 valdir śr. Viš sjįum aš dagurinn ķ dag, 11.desember var sį hvassari viš Faxaflóa, sólarhringsmešalvindhraši į öllum stöšvum į spįsvęšinu var 13,6 m/s, en hefur 138 sinnum oršiš meiri. Dags sem žessa er žvķ aš vęnta aš mešaltali um 6 sinnum į įri. Svipaš er viš Breišafjörš. Mestu tķšindin eru brśnmerkt. Dagurinn ķ dag er ķ öšru sęti į listanum bęši į Noršurlandi vestra og Noršurlandi eystra - og gęrdagurinn ekki langt undan. Žetta žżšir (ef viš tökum žessar tölur bókstaflega) aš jafnhvasst veršur į žessum slóšum ašeins einu sinni į įratug - eša svo. Viš megum žó ekki taka žetta allt of hįtķšlega - margt gagnrżnivert ķ listaverkinu. Sżnir žó aš vešriš var nęsta óvenjulegt ķ žessum landshlutum - og kannski enn óvenjulegra žegar śrkoma og hitafar er komiš inn ķ dęmiš lķka. 

Vešriš er lķka mjög ofarlega į klukkustundalistanum og nęr 7 af efstu tķu sętunum į Ströndum og Noršurlandi vestra (ekki žó tveimur efstu). Į Noršurlandi eystra nį tvęr klukkustundir žessa vešurs inn į topp-tķu (6. og 10.sęti). Į Austurlandi aš Glettingi er efsta klukkustundin ķ 16.sęti. Į öšrum spįsvęšum telst vešriš vart til tķšinda. 

Į žessum listum er noršanvešriš mikla ķ byrjun nóvember 2012 (sem kennt hefur veriš viš Höfšatorg) mjög ofarlega. Žaš muna margir enda stóš žaš hįtt į žrišja sólarhring. Sömuleišis er vešur snemma ķ febrśar 2002 (nįši hįmarki žann 2.) ofarlega. Viš skulum rifja upp fęrslu ķ vešuratburšaskrį ritstjóra hungurdiska:

Fyrstu helgi mįnašarins gerši mikiš noršanvešur sem olli tjóni allvķša um vestan- og noršvestanvert landiš og samgöngutruflunum vķša um land. Talsvert tjón varš į nokkrum bęjum ķ Stašarsveit. Margar rśšur brotnušu ķ Lżsuhólsskóla og fólk varš žar vešurteppt, žar skemmdist einnig bķll, hesthśs skemmdist į Lżsuhóli, hluti af fjįrhśsžaki fauk į Blįfeldi og žar uršu fleiri skemmdir, gömul fjįrhśs og hlaša fuku ķ Hlķšarholti og refahśs skemmdist ķ Hraunsmśla. Gamall fjįrhśsbraggi eyšilagšist į Framnesi ķ Bjarnarfirši. Bķlar fuku af vegum į Kjalarnesi, undir Ingólfsfjalli og tveir ķ nįgrenni viš Blönduós. Į Blönduósi varš mikiš foktjón ķ išnašarhśsnęšinu Votmśla, rśšur brotnušu žar ķ fleiri hśsum og bifreišastjórar ķ nįgrenninu óku śt af vegum. Skašar uršu į Hvammstanga.  Nokkuš foktjón varš ķ Reykjavķk og loka žurfti Sębrautinni vegna sjógangs. Vķša uršu miklar rafmagnstruflanir. Bifreišir fuku śt af vegi undir Ingólfsfjalli og ķ Kollafirši, bįšir bķlstjórar slösušust. Bķll sem kviknaši ķ viš Haukaberg į Baršaströnd fauk sķšan śt af veginum. Brim olli talsveršu tjóni į Drangsnesi. Prestsetriš ķ Reykholti skemmdist lķtillega žegar byggingarefni fauk į žaš. Mikill sjógangur var į Sušurnesjum og flęddi sjór ķ nokkra kjallara ķ Keflavķk og žar skaddašist sjóvarnargaršur og hluti Ęgisgötu fór ķ sjóinn. Flutningaskip lentu ķ vandręšum ķ höfninni į Saušįrkróki.

Sömuleišis er ofarlega mikiš vešur sem gerši um mišjan janśar 1999. Segir ķ sömu skrį:

Allmiklir fokskašar vķša um land, mest žó sunnan- og sušaustanlands. Śtihśs fuku į nokkrum bęjum, jįrnplötur fuku og rśšur brotnušu, bķlar stórskemmdust af grjótflugi og mótauppslįttur fauk. Mašur slasašist er hann fauk af skemmužaki į Höfn ķ Hornafirši og barst 30 metra, skemmdir uršu einnig į žakinu. Minnihįttar foktjón varš į höfušborgarsvęšinu, rśšur brotnušu ķ nokkrum hśsum og lausamunir fuku um. Brim bar grjót į Sębraut. Jeppi fauk af vegi viš Klifanda ķ Mżrdal og annar bķll skemmdist žar af grjótflugi. Rśšur brotnušu ķ hśsum ķ Vķk og nokkrir bķlar skemmdust. Fjóshlaša eyšilagšist og efri hęš ķbśšarhśss ķ Berjanesi undir Eyjafjöllum. Fjóshlaša eyšilagšist aš Steinum, žar skemmdust einnig flestar vélar og bķlar. Žak fauk af hlöšu ķ Vallatśni, žar brotnušu rśšur ķ hśsum og farartękjum, tjón varš į fleiri bęjum. Feršafólk lenti ķ hrakningum ķ Öręfum og Skeišarįrsandur lokašist vegna sandfoks. Gįmur fauk ķ Vestmanneyjum og skemmdi trillu, nokkuš tjón varš į hśsum. Jeppi fauk ķ Hólmanesi skammt frį Eskifirši. Hluti žaks fauk af samkomuhśsinu Höfša ķ Svarfašardal, helmingur fauk af gömlu fjósi į Hęringsstöšum, skemmdir uršu žar einnig į vélum. Mikiš snjóflóš féll į bęnum Birkihlķš ķ Ljósavatnsskarši og eyšilagši skemmu og drįttarvélar. Mikil snjóflóš féllu žį ķ Dalsmynni. 

Vindasamanburšur žessi nęr ašeins aftur til 1998. Allmörg eldri vešur koma upp ķ hugann - snjóflóšavešrin miklu 1995 aušvitaš, en hvaš ķsingu varšar mį rifja upp fyrstu daga janśarmįnašar 1991:

Stórkostlegt tjón varš į raflķnum ķ miklu ķsingarvešri noršanlands, um 500 staurar brotnušu. Rafmagns- og sķmasambandslaust var dögum saman og hitaveitur stöšvušust ķ rafmagnsleysinu. Miklar samgöngutruflanir uršu ķ nokkra daga. Bķlar fuku af vegum og tjón varš į hśsum į Snęfellsnesi, Siglufirši, ķ Eyjafirši og ķ Žingeyjarsżslum. Žaš brotnaši śr sjóvarnargaršinum Ólafsvķk og sjór gekk inn ķ frystihśs ķ Innri-Njaršvķk. Sjór bar grjót upp į bryggjur į Ólafsfirši, žar fuku tveir gįmar. Allmiklar skemmdir uršu į ķbśšarhśsi į Siglufirši og plötur fuku af mörgum hśsum, bķlar skemmdust. Žak fauk af hlöšu į Glęsibę ķ Sléttuhlķš ķ Skagafirši. Žak fauk af ķbśšarhśsi į Akureyri, rśša brotnaši og tveir skįrust į Hśsavķk, hluti af žaki ķžróttahśss į Blönduósi féll saman ķ hvassvišri, hesthśs skemmdist ķ Arnargerši, plötur fuku af fjölda hśsa į Skagaströnd, plötur fuku ķ Stykkishólmi, m.a. af žaki sżsluskrifstofunnar og af nokkrum hśsum ķ Reykjavķk, klęšning fauk ķ Keflavķk. Rśta fauk śtaf vegi ķ Langadal, žakplötur fuku af ķbśšarhśsi į Hvammstanga og af fjįrhśsi į Valdarįsi ķ Vķšidal. Žak fauk af fjįrhśsum ķ Hrķsdal į Snęfellsnesi og į Rauškollsstöšum, minna tjón varš į fleiri bęjum ķ Miklaholts- og Eyjahreppum. Mikiš tjón varš į Hraunsmśla ķ Kolbeinsstašahreppi, žar eyšilagšist gömul hlaša aš mestu og drįttarvél stórskemmdist. Bķll fauk og fór nokkrar veltur ķ Breišuvķk, žar fór žak af öllum fjįrhśsunum ķ Gröf, ķ Ytri-Tungu fauk hįlft žak af gamalli hlöšu og tjón varš į fleiri bęjum. Hluti af svokallašri Borgarbryggju į Seyšisfirši fauk ž.2., žį var įtt enn sušaustlęg ķ upphafi illvišrisins.

Listi yfir įmóta vešur og žaš sem viš nś reynum er mjög langur - en samfélagiš breytt. Viš lįtum žennan flaum duga aš sinni.

Ķ öšru višhengi er listi yfir nokkur nż vindhrašamet sett ķ vešrinu.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįvegis af illvišrinu - og tķu fyrstu dögum desembermįnašar

Mešalhiti ķ Reykjavķk var +1,0 stig fyrstu tķu daga desembermįnašar, 0,3 stig ofan mešallags įranna 1961 til 1990 +0,8 stigum ofan mešallags sömu daga sķšustu tķu įr. Žetta er žvķ 9.hlżjasta desemberbyrjun aldarinnar (af 19.) og er ķ 57.hlżjasta sęti į langa samanburšarlistanum, sem nęr til 144 įra.

Į Akureyri er mešalhiti dagana tķu +0,6 stig, +1,2 stigum ofan mešallags įranna 1961 til 1990 og +2,9 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. Jś, žetta er eitt fįrra tķmabila įrsins žegar mešalhiti sķšustu tķu įra er lęgri en gamla žrjįtķu įra mešaltališ.

Mešalhiti dagana tķu er ofan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum landsins, vikiš er mest ķ Möšrudal, +3,4 stig, en minnst ķ Hjaršarlandi - +0,03 stig. Hitavik spįsvęšanna rašast öll ķ 8. til 10. hlżjasta sęti į öldinni.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 31,9 mm og er žaš ķ rķflegu mešallagi. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 52,9 mm, meir en tvöföld mešalśrkoma.

Sólskinsstundir hafa męlst 7,9 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši, heldur fleiri en vant er.

Dagurinn ķ dag var óvenjuvindasamur. Mešalvindhraši į landinu öllu nįši žó ašeins rétt inn į žann stormdagalista ritstjóra hungurdiska sem byggist į mešaltalinu, žvķ į öllum austurhelmingi landsins var lengst af hęgvišri eša nįnast logn ķ allan dag. Aftur į móti skorar dagurinn hįtt į hinum listanum, žeim sem byggir į hlutfallslegum fjölda stöšva žar sem vindur nęr 20 m/s, hlutfallstalan viršist vera sś hęsta sķšan 24.febrśar 2017.
Stašbundin vindhrašamet voru slegin į nokkrum stöšvum, įrsmet žó ašeins į einum staš žar sem athugaš hefur veriš alla öldina eša lengur. Žaš var į Žingvöllum žar sem mešalvindhraši fór ķ 33,3 m/s - en žess veršur žó aš geta aš eitthvaš viršist hafa komiš fyrir męlinn. Įrsvindhrašamet voru einnig slegin ķ Hjaršarlandi (29,5 m/s, męlt frį 2004) og viš Gauksmżri (33,3 m/s, męlt frį 2006). Desembermet voru slegin vķšar, žar į mešal į Skįlafelli, į Raušanśp, ķ Ólafsfirši, į Garšskagavita, Gjögurflugvelli, į Vatnsskarši, viš Breišavaš viš Blönduós og Bröttubrekku. Į žessum stöšvum hefur veriš athugaš ķ meir en 20 įr. Mįnašarmet voru aš sjįlfsögšu slegin į slatta af stöšvum sem ašeins hafa athugaš ķ fį įr.

En vešriš er ekki bśiš og viš lįtum frekara uppgjör bķša loka žess.


Bloggfęrslur 11. desember 2019

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2020
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • ar_1871p
  • ar_1871t
  • ar_1870p
  • ar_1870t
  • w-blogg010820a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (8.8.): 268
  • Sl. sólarhring: 269
  • Sl. viku: 1169
  • Frį upphafi: 1951337

Annaš

  • Innlit ķ dag: 232
  • Innlit sl. viku: 983
  • Gestir ķ dag: 219
  • IP-tölur ķ dag: 216

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband