Hugaš aš įrshįmarkshita ķ Reykjavķk

Žaš er ekki algengt aš hiti nįi 20 stigum ķ Reykjavķk. Jafnvel geta lišiš mörg įr į milli slķkra atburša. Sé mišaš viš sķšustu 100 įr og opinberar tölur tengdar vešurstöšinni „Reykjavķk“ hefur hęsti hiti įrsins nįš 20 stigum į žriggja įra fresti aš mešaltali, 35 sinnum af 100. Tuttugu stiga tilvikin eru žó fleiri vegna žess aš stundum męlist hiti 20 stig eša meiri oftar en einu sinni sama įriš. Męlingar hafa veriš geršar į sjįlfvirkri vešurstöš į „Vešurstofutśni“ ķ 25 įr. Į žeim tķma hefur hęsti hiti įrsins 17 sinnum nįš 20 stigum - eša ķ tveimur įrum af žremur. Sömu įr nįši hęsti hiti į kvikasilfursmęli ķ skżli 16 sinnum 20 stigum. Sķšasti aldarfjóršungurinn hefur žvķ veriš talsvert gęfari į 20 stigin heldur en žeir nęstu žrķr į undan. 

Į žessum 100 įrum hefur vešurstöšin ķtrekaš veriš flutt - eša žį aš einhverjar ašrar breytingar hafa oršiš. Žó flestar žessara breytinga viršist ekki hafa haft teljandi įhrif į mešalhita įrsins (aš undantekinni veru stöšvarinnar į žaki Landsķmahśssins 1931 til 1945) er žvķ ekki aš neita aš verulegar lķkur eru į aš įhrif į hęsta hita įrsins geti veriš nokkrar. 

Fyrir utan flutningana er hętt viš truflunum sé męlibśnaši eša męlihįttum breytt. Hitamęlaskżli hafa ekki alltaf veriš sömu geršar, mestar breytingar uršu žegar veggskżli voru lögš af og frķttstandandi skżli tekin upp ķ stašinn - og sķšan į sķšari įrum žegar hefšbundin skżli hafa smįm saman lagst af og sjįlfvirkar męlingar tekiš viš. Męlihólkar sjįlfvirku męlinganna eru miklu fyrirferšarminni heldur en skżli kvikasilfursmęlanna - tregša žeirra gagnvart snöggum hitabreytingum er minni og lķkur į aš žaš takist aš męla skyndilegar, skammvinnar hitasveiflur eru meiri. Hólkarnir eru lķka nęmari fyrir óęskilegum varma- og stuttbylgjugeislaįhrifum heldur en skżlin. Samt viršist žaš vera svo aš įhrif į mešalhita séu lķtil - įhrif į hęsta hita įrsins geta hins vegar veriš töluverš.

Haustiš 2015 var hętt aš nota kvikasilfursmęlingar ķ vešurskeytum frį Reykjavķk. Allar hįmarksmęlingar vešurstöšvarinnar „Reykjavķk“ sķšan, eru žvķ fengnar śr hólki sjįlfvirku stöšvarinnar. Haldiš hefur veriš įfram aš lesa hįmarks- og lįgmarkshita kvikasilfursmęla ķ gamla skżlinu - žó žęr męlingar eigi formlega ekki lengur viš vešurstöšina „Reykjavķk“. Žessar męlingar eru žó ekki fullkomlega sambęrilegar viš eldri męlingar sömu męla ķ sama skżli vegna žess aš skżliš er ekki opnaš nema tvisvar į sólarhring, en var opnaš įtta sinnum įšur. Gętu žessir nżju hęttir haft įhrif į męlingarnar. Annaš hefšbundiš skżli er ķ reit Vešurstofunnar. Ķ žvķ er annar sjįlfvirkur skynjari, sem lķka męlir hįmarkshita, og žar meš hęsta hita įrsins. Žessi męlir hefur veriš ķ rekstri frį įrinu 2005. Žetta skżli er ekki opnaš reglulega (ašeins žegar einhvers višhalds er žörf). 

skylin-i-gamla-reitnum_2013--08-07-DSCN0393

Myndin sżnir skżlin tvö (ķ įgśst 2013). 

Žessar fjölbreyttu męlingar gefa okkur kost į samanburši hęsta įrshita skżlanna beggja og męlihólks sjįlfvirku stöšvarinnar. 

Į įrunum 1996 til 2015 var hęsti hiti įrsins į kvikasilfursmęli ķ skżli aš mešaltali 20,3 stig, į sama tķma var hann 20,6 stig į skynjara ķ hólki. Munar 0,3 stigum. Sķšustu 5 įr (2016 til 2020) var mešalhįmark įrsins 21,5 stig į kvikasilfursmęli ķ skżli, en į sama tķma 22,0 stig į skynjara ķ hólki. Sömu įr var mešalhįmark įrsins 21,4 stig į sjįlfvirkan skynjara ķ „lokaša skżlinu“. Į įrunum 2006 til 2020 var mešalhįmark įrsins 21,6 stig į skynjara ķ hólki, en 20,9 stig į skynjara ķ skżli. 

Munur į įrshįmörkum žessara męliraša er žvķ ekki mikill, en hann er samt nęgilega mikill til žess aš metingur um hęsta hita getur įtt sér staš. Aš auki gęti lķka virst aš žessi munur sé heldur meiri žegar įrshįmarkiš er hįtt heldur en žegar žaš er lįgt. Hęsti hiti sem męlst hefur į kvikasilfursmęlinn į Vešurstofutśni er 25,7 stig (30.jślķ 2008). Hęsti hiti sjįlfvirka męlisins ķ hinu skżlinu (sem ekki er opnaš) var žį 25,5 stig, en aftur į móti 26,4 stig į skynjarann ķ hólknum. Svipaš var uppi į teningnum ķ hitabylgjunni miklu ķ įgśst 2004. Žį var hęsti hiti į kvikasilfursmęlinum 24,8 stig, en 25,7 į skynjaranum ķ hólknum. 

Svo viršist - ekki ašeins ķ Reykjavķk heldur einnig annars stašar, aš ķ logni og miklu sólskini verši hiti lķtillega hęrri ķ hólkum sjįlfvirku stöšvanna heldur en ķ hefšbundnum skżlum. Viš vitum hins vegar ekki meš vissu hvort žessi „umframhiti“ er til kominn vegna žess aš hlżrra er ķ hólknum heldur en ķ loftinu umhverfis (nokkuš sem viš viljum alls ekki) eša vegna žess aš blöndun lofts ķ kringum hólkinn er einfaldlega lķtil ķ logninu. Slķkt įstand stendur žį e.t.v. ekki nęgilega lengi til žess aš męlir ķ skżli frétti af žvķ - žó žaš sé alveg raunverulegt. Um žetta mį žrasa aš vild - en minna veršur žó į aš framleišandi hólkanna segir aš ķ glampandi sólskini og stafalogni sżni skynjararnir 1 til 3 stigum hęrra en męlir ķ fullloftręstum hólki - en ekki er bošiš upp į samanburš viš skżli.

Hver er žį hęsti hiti sem męlst hefur į vešurstöšinni „Reykjavķk“? Jś, formlega séš eru žaš 25,7 stig - en hefši sį męlir sem nś er notašur veriš notašur viš gerš skeytis vęri hann 26,4 stig. Žetta setur okkur ķ įkvešinn vanda. Enn eitt žrastilefniš. Žetta kann lķka aš hafa įhrif į fjölda tuttugustigadaga - og tuttugustigaįra. Viš skulum bķša meš žaš višfangsefni - aš minnsta kosti ķ bili, žvķ enn fleiri flękjur bętast viš. 

Eins og fram kom aš ofan hafa tuttugustigaįr veriš mun fleiri sķšustu 25 įrin heldur en žau nęstu 75 į undan. En hefšu tuttugustiga įr oršiš fleiri įšur hefši sjįlfvirki męlirinn (og hólkurinn) veriš notašur - en ekki kvikasilfursmęlirinn. Viš vitum raunar ekki mikiš um žaš - skżliš į Vešurstofutśni var sett žar upp 1973. Įšur var męlt į tveimur stöšum į flugvellinum - og žar įšur viš Sjómannaskólann, į žaki Landsķmahśssins og ķ bakgarši viš nešanveršan Skólavöršustķg. Samfelldar hįmarksmęlingar hófust į sķšastnefnda stašnum įriš 1920. Į umsjónartķma dönsku vešurstofunnar var enginn hįmarksmęlir į Vešurstofunni ķ Reykjavķk. Žar var aftur į móti hitasķriti og žegar hann var ķ lagi mįtti lesa hįmarkshita hvers dags af honum. Viš höfum žvķ sęmilega įreišanlegar upplżsingar um įrshįmarkshita įranna 1886 til 1906 ķ Reykjavķk - en ekki 1907 til 1919 og ekki fyrir 1886. Sex įranna 1886 til 1906 voru örugglega tuttugustigaįr ķ Reykjavķk - fleiri en allt tķmabiliš 1961 til 1990, žegar žau voru ašeins žrjś. Öll žessi įr (og dagsetningar) eru skilmerkilega nefnd ķ gamalli ritgerš ritstjóra hungurdiska, „Hitabylgjur og hlżir dagar“ sem finna mį į vef Vešurstofunnar (į bls.23 og 24).   

Enn sem komiš er (14.jślķ) hefur hiti ekki nįš 20 stigum ķ Reykjavķk sumariš 2021, en enn eru žeir dagar eftir sem aš jafnaši eru hlżjastir. Hįmarkshiti til žessa ķ sumar (ķ hólknum) er 18,3 stig, (męldust 29.jśnķ), ķ skżlinu męldist žį hęst 18,0 stig, en ķ lokaša skżlinu 17,9 stig. Ķ nżjum reit Vešurstofunnar („Hįuhlķš“) męldist hiti hęstur 17,8 stig. Hęstur hiti į stöšvum į höfušborgarsvęšinu ķ sumar er 19,8 stig (į Geldinganesi). Lęgstur er hęsti hiti sumarsins til žessa į Sušurnesi į Seltjarnarnesi, 16,3 stig. Įhugasamir geta litiš į lista ķ višhengi. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.4.): 20
  • Sl. sólarhring: 449
  • Sl. viku: 2262
  • Frį upphafi: 2348489

Annaš

  • Innlit ķ dag: 18
  • Innlit sl. viku: 1981
  • Gestir ķ dag: 18
  • IP-tölur ķ dag: 18

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband