Bloggfęrslur mįnašarins, september 2019

Leifar fellibylsins Flóru 1963

Ritstjóranum er minnisstętt žegar von var į leifum fellibylsins Flóru hér til lands ķ október 1963. Ķ fyrsta lagi var sérlega óvenjulegt aš minnst vęri į vešur meira en einn eša tvo daga fram ķ tķmann, ķ öšru lagi hlaut koma fellibyls hingaš til lands aš vera meirihįttar mįl - ekki sķst žar sem sami fellibylur hafši valdiš dauša žśsunda manna ķ Karķbahafi. Žaš var um žetta rętt og ķ vešurspįm var var žessa daga alltaf talaš um „stormsveipinn“ eša „stormsveipinn Flóru“ - en ekki lęgš.   

Jś, žaš hvessti nokkuš um stund, en ķ reynd olli vešriš hinum unga vešurįhugamanni miklum vonbrigšum - til žess aš gera tķšindalķtiš landsunnanhvassvišri. 

Fellibylurinn Flóra olli grķšarlegu tjóni į eyjum Karķbahafs, fyrst į Tobago (var žar aš nį sér į strik) - sķšan į Haiti og į Kśbu. Sagt var aš hann hefši nįš fjórša stigs styrk - en sannleikurinn er sį aš ekki var fylgst nęrri žvķ eins vel meš vindstyrk ķ fellibyljum į höfum śti eins og nś er gert. Aš lenda į stórum eyjum eins og Hispanjólu og Kśbu laskar mjög hringrįs fellibylja og žótti mesta furša į sķnum tķma hve Flóra hélt styrk sķnum viš aš fara yfir eyjarnar. Žaš var heldur engin hrašferš žvķ kerfiš fór žar ķ žrönga slaufu (ekki ósvipaš og Dorian gerši viš Bahamaeyjar nś nżlega) og var viš eyjarnar ķ fjóra daga įšur en žaš tók sķšan į strik til noršnoršausturs austan viš Bahamaeyjar og allt til okkar. Vindur olli miklu tjóni į Haiti og reyndar lķka į Kśbu, en śrhelli žó meira. Ķ kerfinu męldist śrkoman mest 1470 mm į Haiti (sennilega į meira en einum sólarhring) og tališ er aš sums stašar hafi hśn veriš enn meiri. Žetta var langlķft kerfi - myndašist 26.september og var sķšan afskrifaš sem hitabeltisfyrirbrigši žann 12.október, tveimur dögum įšur en žaš kom hingaš til lands. 

w-blogg120919-flora-d

Kortiš birtist ķ Morgunblašinu 15.október 1963 - sżnist Jón Eyžórsson hafa teiknaš žaš. Mišja lęgšarinnar er hér rétt noršan viš vešurskipiš Alfa. 

Japanska endurgreiningin nęr žessu nokkuš vel - kortiš hér aš nešan gildir į sama tķma og žaš aš ofan, mįnudaginn 14.október kl.12.

w-blogg120919-flora-a

Snarpur landsynningur gengur yfir vesturhluta landsins. Vindhraši męldist mestur į Stórhöfša - fór ķ fįrvišrisstyrk, en tiltölulega hvasst varš einnig į Keflavķkurflugvelli. Hvišur fóru yfir 35 m/s į Reykjavķkurflugvelli, en mešalvindhraši var mun minni. Mjög hvasst varš einnig uppi į Hólmi ofan Reykjavķkur, en sem kunnugt er var byggš į žessum tķma ekki farin aš teygja sig neitt uppeftir, uppbygging ķ Breišholti vart hafin og sömuleišis lķtiš ķ Įrbęjarhverfi.

w-blogg120919-flora-b

Ķslandskortiš į hįdegi sżnir vel vindstrenginn yfir landinu sušvestanveršu - einnig varš hvasst ķ Ęšey. 

w-blogg120919-flora-e

Tjón varš ekki mikiš - minna en óttast hafši veriš - trślega mį žakka vešurspįm - žvķ menn viršast hafa fylgst betur en venjulega meš bįtum ķ höfnum en hafnatjón var mjög algengt į žessum įrum. 

Viš setjum hér meš til gamans tvęr fréttir śr blöšum. Sś fyrri er śr Žjóšviljanum:

Žjóšviljinn 15.október: Gerir lķtinn usla hér į landi. Sušaustan stormur og rigning geisaši į Sušvesturlandi og Vestfjöršum ķ gęr og eru žaš eftirhreytur af hinum mikla fellibyl, sem nefnist Flóra og hefur !įtiš aš sér kveša viš Karabķsku eyjarnar undanfarna daga. Hefur žessi fellibylur breyst ķ djśpa lęgš į Gręnlandshafi og var hśn į hęgri hreyfingu noršur ķ gęrdag og hęgir žó į sér. Hér ķ Reykjavķk nįši vešurofsinn hįpunkti sķnum klukkan 13 ķ gęrdag og męldist ķ verstu hryšjunum 13 vindstig [37 m/s]. Žannig brotnaši įtta metra hįtt barrtré viš Hofteig og nokkur brögš voru į skemmdum viš byggingar ķ bęnum ķ gęr. Ķ verstöšvum į Sušurnesjum, Vesturlandi og Vestfjöršum höfšu menn nokkurn višbśnaš og hugšu aš bįtum sķnum, en ekki höfšum viš spurnir af teljandi skaša į žessum stöšum.

Hin er śr Alžżšublašinu og segir af miklu sandfoki į Akranesi - ekki var nęgilega vel gengiš frį sandbirgšum sementsverksmišjunnar:

Alžżšublašiš 15.október: Akranesi 14.október: Miklar skemmdir uršu į Akranesi ķ rokinu ķ dag. Skeljasandur frį Sementsverksmišjunni fauk inn ķ bęinn og safnašist i stóra hauga ķ göršum. Sandurinn hreinsaši mįlningu af gluggalistum, eyšilagši og rispaši gler ķ gluggum og lakk į bifreiš, sem stóš óvarin, hreinsašist af žeirri hliš, sem sneri upp ķ vindinn. Hjį Sementsverksmišjunni eru nś miklir haugar af skeljasandi, birgšir til 3—4 įra. Hefur įšur komiš fyrir, aš sandurinn hefur fokiš inn ķ bę, og valdiš nokkrum skemmdum. Hafa ķbśar į Akranesi krafist bóta, og hefur verksmišjustjórnin nś hafiš aš girša kringum hrśgurnar. Hefur žvķ verki enn ekki veriš lokiš. Ķ dag, žegar byrjaši aš hvessa, fór sandurinn aš berast inn ķ bęinn, og žegar mest var rokiš, dundi hann į gluggum eins og haglél. Safnašist hann vķša ķ skafla, sem ķ dag męldust allt aš 2 cm. žykkir [grunsamlega lįg tala]. Mest var af sandinum ķ göršum og götum viš Jašarsbraut, Sušurgötu og Skagabraut. — Lögreglan kannaši skemmdirnar, sem af žessu hlutust, og voru žęr miklar. Munu skżrslur hafa veriš geršar yfir skemmdirnar, ef skašabótakröfur kynnu aš koma fram og mįlarekstur yrši. Vķša hefur sandurinn borist inn ķ hśs, trošist nišur ķ teppi, rispaš gólf og valdiš margvķslegri skemmdum. Bifreiš, sem stóš śt į götu, žegar sandbylurinn var verstur, skemmdist verulega žar sem allt lakk hreinsašist af žeirri hliš, sem upp ķ vindinn sneri.

Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um vešur ķ október 1963, m.a. lįgžrżstimet sem sett var žann 19. og vindhrašamet žann 23. (sjį einnig Ķslandskort sķšarnefnda daginn į vef Vešurstofunnar). 

w-blogg130919-flora-a

Myndin sżnir žrżstispönn (munur į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu į öllum athugunartķmum mįnašarins) - grįtt, og lęgsta žrżsting hvers athugunartķma (raušur ferill). Snarpt žrżstifall fylgdi Flóru - en lęgšarmišjan sjįlf komst aldrei aš landinu heldur grynntist vesturundan. Önnur lęgš fylgdi strax ķ kjölfariš - sś fór žó framhjį fyrir sušaustan og austan land - en nįši aš valda žvķ aš žrżstingurinn rétti sig ekki af. Mestu lęgširnar fóru sķšan yfir landiš žann 19. Žį var sett lįgžrżstimet fyrir október ķ Vestmannaeyjum eins og įšur sagši. Lęgšin sem gekk yfir landiš žann 23. var enn snarpari og nęrri žvķ eins djśp. Vindhrašamet var žį sett ķ Vestmannaeyjum og vķša varš talsvert eša mikiš foktjón auk žess sem skip į sjó og feršamenn į landi lentu ķ voša. Viš gętum sagt nįnar af žessum merku vešrum sķšar. 

Sķšan tók viš allt annaš vešurlag - nóvember heldur kaldur og leišinlegur, en desember mestallur afburšagóšur - og veturinn 1964 lifir enn ķ minningunni sem nįnast samfellt kraftaverk - var žó ekki alveg tilbreytingarlaus. 


Nķustigasumariš

Svo vill til aš sólarhringshiti ķ Reykjavķk hefur į žessari öld nįš 9 stigum aš vori aš mešaltali 1.jśnķ - og falliš nišur fyrir žau aftur 14 september. Nķustigasumariš hefur žvķ aš mešaltali veriš 105 dagar žaš sem af er öldinni. Viš athugum nś hversu langt žaš var į žremur öšrum tķmabilum.

w-blogg120919a

Myndin į aš sżna žetta. Blįu, lóšréttu lķnurnar marka įrabiliš 2001 til 2018, en ašrir litir žau tķmabil önnur sem tilgreind eru į myndinni. Viš sjįum aš į įrunum 1961 til 2000 var nķustigatķminn aš mešaltali 82 daga langur - hefur žvķ veriš rķflega žrem vikum lengri žaš sem af er öldinni heldur en viš eldri kynslóšin žurftum aš sętta okkur viš lengst af. Sé fariš enn lengra aftur - til įranna 1921 til 1960 sżnist nķustigasumariš hafa veriš örlķtiš lengra - 89 dagar aš mešaltali - en samt meir en hįlfum mįnuši styttra en veriš hefur upp į sķškastiš. Į tķmabilinu 1881 til 1920 var žaš hins vegar enn styttra, ašeins 72 dagar. Sķšan žį hefur meir en mįnušur bęst viš. 

Ef viš lķtum į upphaf og endi nķustigatķmans kemur ķ ljós aš žessi öld sker sig nokkuš śr - į hinum tķmabilunum žremur byrjaši nķustigatķminn ķ öllum tilvikum um mišjan jśnķ, meiri breytileiki er ķ hinn endann. Į įrunum 1921 til 1960 lauk nķustigatķmanum nęrri žvķ sama dag og nś (11. september ķ staš 14.), en 1961 til 1990 lauk honum 2. september og 1881 til 1920 aš mešaltali 27.įgśst. 

Hvort öldin okkar hefur śthald ķ svona langt nķustigasumar skal algjörlega ósagt lįtiš. 

Veljum viš hęrri višmišunartölur vex munurinn į tķmabilunum, en hann minnkar veljum viš lęgri višmiš. Reiknum viš t.d. lengd sjöstigasumarsins fįum viš śt 134 daga į žessari öld, 128 į įrunum 1961 til 2000, 131 į tķmabilinu 1921 til 1960 og 120 į tķmabilinu 1881 til 1920. Ellefustigasumariš hefur veriš 57 dagar į lengd į žessari öld, var ašeins 4 dagar į tķmabilinu 1961 til 2000, 28 dagar 1921 til 1960 - en nśll dagar 1881 til 1920. Athugiš aš hér erum viš ekki aš telja einstaka daga (žį fengjum viš ašrar tölur) - heldur erum viš ašeins aš reikna mešalhita. 

Viš spyrjum okkur lķka annarrar spurningar. Hvenęr sķšsumars fer mešalhiti į tķmabilunum fjórum nišur fyrir hitann 1.jśnķ? Viš höfum žegar svaraš spurningunni fyrir žessa öld. Žaš er 14.september. Į įrunum 1961 til 1990 var žaš 13.september, sama dag 1921 til 1960 og 16.september į įrunum 1881 til 1920. Af žessu getum viš kannski séš aš įkvešum viš aš sumariš byrji 1.jśnķ lżkur žvķ (hvaš hita varšar) rétt fyrir mišjan september. 

En aušvitaš er žetta allt til gamans gert. 


Haustlęgšin Celia - 1962

Oršiš „haustlęgš“ komst seint į prent ķ blöšunum sé aš marka flettingar į timarit.is, fyrst 1983 og sķšan ekki fyrr en 1990. Žaš hefur žó veriš į róli nokkuš lengur manna į mešal - minnir ritstjóra hungurdiska. Enginn veit žó nįkvęmlega hvaš žaš er sem greinir haustlęgšir frį öšrum, né heldur hvort žeim bregšur fyrir į öllum įrstķmum - eša žęr skilgreina haustkomu į einhvern óręšan mįta. Viš vešurfręšingar ęttum sennilega aš fara varlega ķ notkun žessa oršs - en rįšum aušvitaš engu um žaš hvaš ašrir gera.

Žrįtt fyrir allan efa er žaš nś samt svo aš stundum birtist haustvešriš nokkuš snögglega og fer ekki aftur - jafnvel žótt stöku sķšari dagar sama įrs sżni sig ķ gervi sumars. 

Ritstjóri hungurdiska hefur lengi fylgst meš vešri, kannski allt frį hausti 1961 - sumt man hann enn eldra - [en margt sķšan man hann aušvitaš alls ekki] og man fįeinar raunverulegar haustlęgšir. Hvaš um žaš, haustkoman 1961 er ekki alveg negld nišur į dag eša lęgš ķ huganum  (kom samt) - en er žaš aftur į móti 1962. 

Óvenju rólegt var į fellibyljaslóšum haustiš 1962 og fengu ašeins 5 hitabeltislęgšir nafn. Žar af voru žrķr fellibyljir. Lęgšin Celia nįši aldrei styrk fellibyls (svo vitaš sé), vešriš snerti Nżfundnaland, en olli engu tjóni fyrr en hér į landi. Žann 22. september var hśn austan Nżfundnalands – fremur sakleysisleg aš öšru leyti en žvķ aš hśn virtist bera vel ķ hįloftabylgju sem aš vestan kom. Į žessum tķma var ekki mikiš um vešurathuganir į žeim slóšum sem hśn er stödd. Žetta tilvik er gott dęmi um žaš aš ekkert beint samband er į milli styrks hitabeltislęgša og fellibylja og įhrifa afkvęma žeirra hér į noršurslóšum.

celia220962

Kortiš hér aš ofan er af sķšum Morgunblašsins - žori ekki aš fullyrša um höfund žess - lķklega Knśtur Knudsen - hann var į vakt žennan morgun. Žaš gildir kl.6 aš morgni 22.september. Žessi kort voru ungum vešurįhugamönnum mikils virši og smįm saman töluvert į žeim aš gręša.

w-blogg080919-celia62a

Endurgreining japönsku vešurstofunnar og morgunblašskortinu ber allvel saman. Vaxandi lęgš austur af Nżfundnalandi į leiš noršaustur, en hęš yfir Bretlandi. Į handteiknaša kortinu mį einnig sjį vešurathuganir vešurskipanna Bravó, Alfa og Charlie, hiš sķšarnefnda į kortinu ķ hlżja geiranum austan lęgšarmišjunnar og sérlega mikilvęgt ķ žessu tilviki. Vešurskipiš Bravó fylgist meš į noršurjašri śrkomusvęšis sem sżnt er į japanska kortinu. Vešurfręšingar bķša spenntir eftir žvķ hvaš gerist į Alfa sem var į Gręnlandshafi mišju - og žvķ hvort lęgšin tęki austlęgari braut - sem hér var alveg hugsanlegt - skipiš Indķa, beint sušur af Ķslandi gęti gefiš žaš til kynna. - Engar tölvuspįr var aš hafa - og engin von til žess aš segja mętti af neinni nįkvęmni um dżpkun lęgšarinnar - og enn sķšur hvaš sķšan geršist. 

Žrįtt fyrir žetta mį segja aš allvel hafi tekist til meš spįna - nema hvaš noršanįttinni hvössu yfir Vestfjöršum var alls ekki spįš - fyrr en hśn var komin. 

spabok-1962

Vešurspįr voru handskrifašar ķ bók sem žessa. Spį sem lesin var ķ śtvarp kl.10:10 žann 22.september hljóšaši svo (yfirlit og upphaf):

Um 1400 km sušvestur ķ hafi er lęgš sem dżpkar ört og hreyfist noršaustur. [Vešurhorfur nęsta sólarhring] Sušvesturland til Vestfjarša, Sušvesturmiš til Vestfjaršamiša: Sušvestankaldi og skśrir ķ dag. Vaxandi sunnan- og sķšan sušaustanįtt ķ kvöld. Hvasst og rigning ķ nótt. 

Takiš eftir žvķ aš ekkert segir um vešur morgundagsins. - Žess var fyrst getiš kl.16:30 - allir bišu spenntir eftir žeirri spį. [Hvass sušvestan og skśrir sķšdegis].  

w-blogg080919-celia62b

Lęgšin hrökk nś ķ ofurvöxt, dżpkaši um rśmlega 40 hPa į sólarhring, žrżstingur fór lķklega nišur undir 950 hPa žegar best lét aš morgni žess 23. Kortiš hér aš ofan gildir kl.18 žann dag - sunnudag. Žį var lęgšin yfir Breišafirši og hafši grynnst lķtillega. Endurgreiningin nęr henni allvel. 

Sį sem žetta skrifar minnist vel vešurhörkunnar žennan dag - betur en vešriš ķ gęr, fyrst ķ sušaustanįttinni og ekki sķšur ķ sušvestanįttinni ķ svoköllušum snśš lęgšarinnar. Žetta tók fljótt af, en sķšan skall haustiš į meš öllum sķnum žunga og snjókomu um noršvestanvert landiš. Žrżstingur męldist lęgstur į landi 956 hPa. Žaš var ķ Stykkishólmi. Vešriš varš langverst sušvestanlands, en gętti minna ķ öšrum landshlutum - nema hvaš mjög hvasst varš af noršri um tķma į hluta Vestfjarša. Dęgurlagiš sem hékk į heilanum žessa daga var „Walk right in“ meš hópnum Rooftop Singers (undarlegt aš muna žaš lķka).  

w-blogg080919ii-a

Kortiš sżnir vešurathuganir į skeytastöšvum kl.18 sķšdegis. Kröpp lęgšarmišjan yfir Breišafirši - en ašeins farin aš fletjast ķ botninn. Takiš eftir noršanįttinni į Hvallįtrum. Um nóttina skilaši hśn snjókomu sušur į vestanvert Snęfellsnes og žaš snjóaši nišur ķ mišjar hlķšar ķ Hafnarfjalli - haustiš var komiš žó hlżja og hvassa austanįtt drifi yfir nokkrum dögum sķšar. Illvišriš hafši rifiš lauf af trjįm ķ stórum stķl og lyktin gjörbreyttist. Allt var breytt.   

celia_frjett_mbl250908

Ķ vešrinu uršu skemmdir į bįtum ķ Reykjavķkurhöfn, sex trillur sukku. Bįtur sökk ķ Žorlįkshöfn og stórskemmdir uršu į mannvirkjum ķ smķšum ķ Keflavķk, tveim sķldaržróm og fiskhśsi. Fokskemmdir uršu einnig nokkrar ķ Sandgerši. Jįrnplötur tók af nokkrum hśsum ķ Reykjavķk, žar skemmdust lķka giršingar og tré brotnušu. Stór mótauppslįttur fauk ķ Vestmannaeyjum og žar fauk steingiršing um koll. Menn voru hętt komnir er bįt rak upp ķ kletta viš Drangsnes. Jįrnplötur fuku af hśsum ķ Höfn ķ Hornafirši og į Akranesi. Bķll meš knattspyrnuliši ĶA fauk śt af vegi ķ Hvalfirši, slys uršu ekki į fólki. Sjór gekk yfir grjótgaršinn viš höfnina ķ Bolungarvķk (ķ noršanįtt) og ljósker brotnušu, brimiš sagt 30 metra hįtt. Brimstrókar viš Arnarstapa žóttu óvenju tignarlegir. Mikiš af korni fauk į Rangįrvöllum og eins į ökrum į Héraši. 

Į žessum įrum voru stöšug vandręši ķ höfnum landsins hvessti mikiš. Grķšarmikiš hefur veriš bętt śr sķšan. Žó var smįstreymt ķ žessu tilviki, mikill įhlašandi hefur samt borist inn til Reykjavķkur. 

w-blogg090919-celia

Myndin sżnir žrżstispönn (munur į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu į öllum athugunartķmum mįnašarins) - grįtt, og lęgsta žrżsting hvers athugunartķma (raušur ferill). Mikil sveifla fylgdi Celķu og mikil žrżstispönn - og mikill vindur. Nęsta spannarhįmark į undan (žann 15.) fylgdi allmiklu noršanvešri - en ekki fylgdi hausttilfinning žvķ į sama hįtt og Celķu. Eins var allmikill vindur žann 1. - kannski tengdur leifum fellibylsins Ölmu - kannski einhverju öšru sušlęgu kerfi). Djśp lęgš var langt sušur ķ hafi og vindur af austri hér į landi. Hętt viš aš einhver hefši misst śt śr sér haustlęgšarmerkilappann žegar ķ upphafi mįnašarins - žó ekki vęri įstęša til. Drjśghvasst varš einnig sķšasta dag mįnašarins - žį af austri enda mjög djśp lęgš fyrir sunnan land. Austanįttin sś var žó mild um landiš vestanvert - en nįši ekki aš skapa tilfinningu fyrir endurkomu sumars. 

Žetta vešur sżnir aš til žess aš gera sakleysisleg hitabeltiskerfi geta veriš mjög varasöm - reyndar viršist meira mįli skipta aš rekja sś og hlżindi sem žau draga meš sér langt sunnan śr höfum „hitti rétt ķ“ vestanvindabeltiš heldur en žaš vindafl sem žau bjuggu yfir ķ sinni fyrri tilveru. Ekkert viršist amerķska fellibyljamišstöšin vita af tjóni žvķ sem kerfiš olli hér į landi (og er sjįlfsagt alveg sama). 

Fyrsta haustlęgšin įriš eftir var lķka minnisstęš - hśn kom enn fyrr, 10.september. Ekki varš žį aftur snśiš. - En förum sparlega meš žetta hugtak - haustlęgš - į mešan viš vitum ekki almennilega hvaš žaš er. 


Af hįloftastöšunni ķ įgśst

Viš lķtum nś į hęš 500 hPa-flatarins ķ įgśstmįnuši sķšastlišnum og vik hennar frį mešaltalinu 1981 til 2010. Kortiš gerši Bolli Pįlmason eftir gögnum frį evrópureiknimišstöšinni.

w-blogg090919a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en vik eru sżnd ķ lit, neikvęšu vikin eru blįleit, en žau jįkvęšu raušbrśn. Žó lęgšarmišja sé yfir Ķslandi į kortinu var hęš flatarins ekki svo mjög undir mešallagi. Vikin voru mun meiri fyrir sunnan land heldur en viš lęgšarmišjuna sjįlfa. Lögun vikanna segir okkur aš noršaustlęgar įttir hafi veriš mun algengari ķ vešrahvolfinu heldur en venjulegt er - afleišingar munum viš enn. Žungbśiš vešur noršaustanlands, en bjartara um landiš sušvestanvert. 

Viš sjįum lķka aš sušvestanįttin yfir Bretlandseyjum hefur veriš talsvert öflugri en venjulegt er og sömuleišis mį sjį óvenjulega stöšu viš Gręnland noršvestanvert - žar rķktu óvenjuleg hlżindi ķ nešanveršu vešrahvolfi - viš fréttum af óvenjulegum hitum į Ellesmereeyju - en žvķ mišur eru męlingar gisnar į žeim slóšum og nęr engar inni ķ „sveitum“ - įstandiš ķ męlimįlum svipaš og hér var fyrir 1880. Hvernig skyldu sumur hafa veriš žar žį? Vešurstöšin Alert er nefnd eftir skipi sem bar sama nafn og kannaši žessar slóšir į įrunum 1875 til 1876, en leišangursmenn héldu sig viš sjįvarsķšuna. Tala mikiš um kulda, m.a. var kvikasilfurshitamęlirinn beinfrosinn mestallan marsmįnuš 1876. En lęgsti hiti sem leišangurinn męldi var -74°F eša -53°C (męlt į vķnandamęli), žaš var 4.mars. 


Hlżinda- og kuldaskot

Eins og minnst var į hér į hungurdiskum fyrir fįeinum dögum hlżnaši snögglega ķ vešri hér į landi rétt eftir aldamótin - langt fram śr vęntingum vegna hnattręnnar hlżnunar. Mešalhiti ķ Stykkishólmi 12-mįnušina frį september 2002 til įgśst 2003 var 2,07 stigum hęrri en įrsmešalhiti nęstu tķu įra į undan. 

Sś spurning kemur upp hvort viš finnum eitthvaš įmóta ķ męligögnum. Viš žekkjum mešalhita ķ Stykkishólmi allvel aftur til 1820 eša žar um bil, og vitum nokkuš um hann enn lengra aftur, en leitin nś hefst 1830 og viš bśum til lista tilvika žar sem mešalhiti 12-mįnaša er 1,7 stigum (eša meira) hęrri heldur en mešalhiti nęstu tķu įra į undan. Tilvikin reynast ašeins fimm. Hiš fyrsta 1847, žį fór 12-mįnaša mešaltališ 1,92 stig yfir mešalhita įranna tķu į undan, įriš 1880 žegar hitinn fór 2,05 stig framśr, 1890 er hiti fór 1,78 stig framśr og įriš 1929, en žį var hiti ķ aprķl 1928 til mars 1929 2,16 stigum hęrri en mešalhiti nęstu tķu įra į undan. 

Tilvikin 1880 og 1890 voru öšru vķsi en hin aš žvķ leyti aš žeim fylgdu įmóta stórar nišursveiflur (kuldaskot), 1881 var žaš -3,13 stig, en -1,71 stig įriš 1892. Önnur įmóta kuldaskot komu 1836 žegar 12-mįnaša mešalhiti var -1,79 stigum nešan mešalhita nęstu tķu įra į undan, 1859 var hitinn -2,46 stig nešan 10-įra mešalhitans, 1866 var vikiš -1,93 og 1918 var žaš -2,21 stig. Ekkert įmóta kuldaskot hefur komiš sķšan - mest finnum viš -1,57 stig įriš 1968 og -1,39 stig 1949. 

Mešalhiti sķšustu 10 įra ķ Stykkishólmi er 4,83 stig. Kęmi stórt hlżindaskot [+1,7 stig eša meira] ofan ķ hann fęri įrsmešalhitinn ķ 6,5 stig. Žaš er um 0,6 stigum hęrra heldur en hęsti 12-mįnaša mešalhiti ķ Hólminum til žessa [5,93 stig, ķ mars 2016 til febrśar 2017] - hversu lķklegt er slķkt? Stórt kuldakast dręgi 12-mįnaša hitann nišur ķ 3,1 stig - svo kalt var sķšast įriš 1995. Snöggt kuldakast eins og 1881 myndi draga hitann nišur ķ 1,7 stig. Svo kalt var sķšast įriš 1918 [12-mįnuširnir nóvember 1917 til október 1918]. Žaš er žó 1,6 stigum hęrra heldur en lęgstu 12-mįnuširnir 1881 [september 1880 til įgśst 1881]. - Munurinn er rķfleg sś hnattręna hlżnun sem įtt hefur sér staš. 

Hlżindasveiflurnar 1929 og 2003 reyndust aš nokkru leyti „varanlegar“ - nęstu tķu įr ķ kjölfar žeirra voru mun hlżrri en tķu įrin į undan (munaši 1,0 stigi 2003, en 0,8 stigum 1929). Nķtjįndualdarhlżindaskotin voru žaš ekki - žau komu og fóru. Stęrstu kuldaskotin voru ekki „varanleg“ heldur - svakaleg į skelfilega köldum tķmum. 

Ekkert męlir žvķ mót aš skyndilegar sveiflur eins og žęr sem hér hafa veriš geršar aš umfjöllunarefni geti įtt sér staš hvenęr sem er - žęr eru bara ólķklegar. Sömuleišis er nęsta vķst aš žęr geta oršiš ennžį stęrri - ólķklegt er aš žęr allra stęrstu sem hafa įtt sér staš séu inni į męlitķmabilinu.  


Hitavik sķšustu 40 įra - samanburšur Ķslands og Evrópu

Copernicus-verkefniš svokallaša fylgist nįiš meš hitabreytingum į jöršinni - eins og žęr koma fram ķ greiningum Evrópureiknimišstöšvarinnar. Munur į greiningu žessari og raunveruleikanum er sįralķtill į žessu tķmabili (ein einhver samt - stašbundiš). Aušvelt er aš komast ķ hluta žessara gagna. Viš skulum nś lķta lauslega į hitažróun ķ Evrópu sķšustu 40 įrin og bera saman viš žaš sem gerst hefur į Ķslandi.

Fyrsta myndin er endurberš lķnurits sem birtist mįnašarlega į vettvangi Copernicusar og synir 12-mįnaša kešjumešaltal hita ķ Evrópu frį 1979 til loka sķšasta mįnašar (įgśst 2019 ķ žessu tilviki).

w-blogg070919a

Lįrétti įsinn sżnir įrin - en sį lóšrétti hitavik mišaš viš 1981-2010. Žaš er aušvitaš óheppilegt aš greiningin hefjist einmitt žegar kaldara var en veriš hafši lengi. Hefur žaš umtalsverš įhrif į leitnireikninga. Allķtarlega var fjallaš um slķkt į hungurdiskum žann 26.janśar 2017. Žar var rżnt ķ ķslenskar tökur og nišurstašan sś aš žó hlżnunarleitni sķšustu įratuga sé mikil (meir en 4°C į öld) hefur hśn veriš enn meiri įlķkalengi įšur, į fyrri hluta 20. aldar og į fyrri hluta žeirrar 19. litlu minni en nś hefur veriš. Lesendur eru hvattir til žess aš lesa (eša rifja upp žennan pistil). 

Hlżnunin er engu aš sķšur grķšarleg ķ Evrópu sķšustu 40 įrin [um 4,6 stig į öld] - en samt hafa töluveršar sveiflur veriš ķ vikunum. Varla er hęgt aš segja aš hiti hafi fariš nišur fyrir mešaltališ allt frį 1996. 

Svipaš mį segja um Ķsland - viš notum Reykjavķkurhitann sem dęmi.

w-blogg070919b

Reiknum viš leitnina fįum viš śt risatölu, 4,9 stig į öld, en hśn er žó ójafnari heldur en į meginlandinu - kannski tvö žrep, hiš fyrra 1996, en hiš sķšara 2002 til 2004 - sķšan hefur hiti ekki hękkaš aš rįši. 

Žaš er athyglisvert aš sjį Evrópu- og Reykjavķkurtölurnar į sama lķnuriti (žó žaš sé pķnulķtiš erfitt fyrir augun).

w-blogg070919

Grįi ferillinn sżnir evrópuvikin, en sį gręni žau ķ Reykjavķk. Hlżnunin er svipuš - örlķtiš meiri ķ Reykjavķk - en ómarktękt. Žegar viš horfum į smįatriši ferlanna kemur ķ ljós aš mjög oft standast jįkvęš vik ķ Evrópu į viš neikvęš ķ Reykjavķk og einnig öfugt. Aš baki žvķ liggur aflfręšilegt ešli vešrakerfisins. - En ef viš reynum aš reikna slķkt samband śt beint śr žessum gögnum drekkir hin grķšarlega sameiginlega hlżnun žvķ - hśn er annars ešlis. Til aš reikna žyrftum viš aš nema leitnina į brott įšur (žaš er aušvelt, en viš sleppum žvķ hér).

Leitni hefur einnig veriš mikil į heimsvķsu į žessum tķma, um 1,8°C į öld. Fyrst hśn er svona mikiš meiri ķ Evrópu hlżtur hśn aš hafa veriš minni annars stašar - sem er raunin. Žó trślegt sé aš heimshlżnun haldi įfram, annaš hvort af svipušum eša auknum žunga, nęstu 40 įrin vęri meš miklum ólķkindum ef hlżnunin ķ Evrópu og hér į landi héldi įfram eins og veriš hefur į sama tķma. En ritstjóri hungurdiska hefur svosem sagt eitthvaš įmóta įšur - og hlżnunin mikla bara haldiš sķnu striki žrįtt fyrir žaš. Žaš er lķka hugsanlegt aš viš fįum aš sjį fleiri og stęrri skammvinn „umframskot“ žį meš alllöngum tķmabilum į milli žegar hiti viršist standa ķ staš eša jafnvel lękka lķtillega. Skemmtilegt gamalt dęmi um slķkt skot var įriš 1880 žegar hiti fór 1,7 stig fram śr mešalhita nęstu tķu įra į undan ķ Reykjavķk, samsvarandi žvķ aš 12-mįnaša hiti nś fęri ķ 7,1 stig, 0,5 stigum hęrra heldur en hlżindaskotiš 2003 - en žaš var 1,9 stig umfram mešalhita sķšustu 10-įra. Hitaskot sem žessi eru sum sé hluti af ķslensku vešurfari - viš žekkjum fįein. 

Lķtum aš lokum į 12-mįnaša vikamun Evrópu og Reykjavķkur į mynd.

w-blogg070919d

Hér er engin regla (eša lķtil). Nešri hluti myndarinnar sżnir skeiš žegar kaldara var ķ Reykjavķk (aš tiltölu) heldur en į meginlandinu, en efri hlutinn hiš öfuga. Leitnin er nįnast engin. 


Įttatķu įra gamalt septembermet

Ķ dag rifjaši Siguršur Žór Gušjónsson upp septemberhitamet Reykjavķkur sem sett var fyrir nįkvęmlega 80 įrum, žann 3. įriš 1939. Hįmarkshiti dagsins fór žį ķ 20,1 stig ķ Reykjavķk og er žaš ķ eina skipti sem hiti žar hefur nįš 20 stigum ķ september. Žann 31.įgśst hafši hitinn ķ Reykjavķk fariš ķ 21,4 stig og einnig var allgóšur hiti nęstu tvo daga žar į undan. Hįmarkshitinn ķ Reykjavķk 2.september 1939 (19,9 stig) er einnig hęrri heldur en annars hefur męlst svo seint į sumri ķ Reykjavķk. Ķ žrišja sęti eru 18,5 stig sem męldust žann 10. 1968. Žetta er žvķ mjög óvenjuleg hitasyrpa ķ langtķmasamhengi (veršur samt slegin um sķšir). [Viš skulum til gamans lįta žess getiš aš Rasmus Lievog fęrir 15,5°R = 19,4°C til bókar žann 2.september 1789]. 

Mjög vķša var hlżtt žessa daga - žó misjafnt frį degi til dags ķ hvaša landshluta var hlżjast. Hęstur męldist hitinn vestur į Lambavatni, 25,0 stig. Hįmarksmęlingar žar žykja žó grunsamlegar žessi įrin - svo grunsamlegar aš viš getum varla tekiš žęr trśanlegar. Ef til vill munar žó ekki nema 2 til 3 stigum frį réttu lagi. Noršur į Sandi ķ Ašaldal hafši hiti fariš ķ 24,6 stig žann 1. Hįmarkshiti žess 3. į Hvanneyri ķ Borgarfirši (22,7 stig) mun enn standa sem hęsti hiti žar į bę og ķ Sķšumśla fór hiti ķ 22,3 stig, hęrra en nokkru sinni annars ķ september.  

Myndin hér aš nešan sżnir hitamęlingar ķ Reykjavķk fyrstu fjóra daga septembermįnašar 1939. 

w-blogg030919a

Lesiš var af sķrita į 2 klukkustunda bili allan sólarhringinn. Til aš rétta hann af var notast viš hefšbundnar hitamęlingar - žęr eru merktar meš litlum raušum krossum į myndinni. Ef viš rżnum ķ mismuninn sjįum viš aš blašiš hefur veriš ašeins skakkt ķ ritanum, tölur hans eru ašeins of lįgar žann 1., réttast sķšan af og eru oršnar ašeins of hįar žann 4. Žetta er ekki mikill munur og viš erum ekkert aš leišrétta hann hér. Svo vill til aš žann 3. ber sķrita og męlingum mjög vel saman. 

Raušu punktarnir sżna hįmarkshitamęlingu hvers dags. Į žessum tķma var hįmark ekki męlt nema sķšdegis - viš sleppum žvķ viš svokallaš tvöfalt hįmark sem meš nśverandi leshįttum hefši lent į žeim 4. - hįmarkshiti talinn 19,0 stig - en var ķ raun ekki nema 14,9 stig - eins og rauši bletturinn sżnir. Blįu ferhyrningarnir sżna lįgmarkshitann, ašfaranótt žess 3. var mjög hlż, nęturlįgmarkiš 14,4 stig. Žaš er lķka septembermet og lįgmarkiš žann 2. er ķ öšru sęti allra tķma (rétt eins og hįmarkiš žann dag) - žar į eftir koma svo 13,4 stig žann 3.september 2010. 

En hvernig var vešurstašan?

w-blogg030919c

Viš notum bandarķsku endurgreininguna til aš segja okkur frį henni- nęgilega nįkvęm er hśn. Ekki er hęgt aš segja aš hśn komi į óvart. Hlż austanįtt yfir landinu - dęmigerš fyrir hinar mestu hlżindavęntingar um landiš vestanvert. Lęgš fyrir sušvestan land, en hęš noršausturundan. Kerfin ekki nęgilega sterk til žess aš vindur valdi leišindum en žó nęgilega til aš halda sjįvarlofti ķ skefjum. Viš sjįum aš ekki er eins mikilla hlżinda aš vęnta į Austfjöršum og Sušausturlandi. 

Viš eigum lķka Ķslandskort frį žessum degi, reyndar ašeins eitt, og sżnir žaš vešriš kl.8 um morguninn (sem viš segjum sé kl.9). 

w-blogg030919d

Sé myndin stękkuš skżrist hśn nokkuš - en einnig mį finna skżrara eintak ķ višhenginu. Hiti var žį žegar 16 stig ķ Reykjavķk og 18 stig ķ Borgarfirši og į Akureyri, en ekki nema 8 į Blönduósi. Žar įtti hins vegar eftir aš hlżna talsvert og fór hiti žar ķ 19 stig sķšdegis. Allhvass austsušaustanįtt (7 vindstig) var į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum kl.8. 

Viš lįtum sķšdegisathuganir į nokkrum stöšvum einnig fylgja hér meš - verša lęsilegri viš stękkun:

w-blogg030919b

En žetta voru miklir örlagadagar. Žjóšverjar (og rśssar) höfšu rįšist inn ķ Pólland žann 1. og frakkar og bretar voru um žaš bil aš segja žjóšverjum strķš į hendur - aš sögn til aš bjarga Pólverjum (sem mikiš įlitamįl er svo hvort žeir geršu žegar upp var stašiš - verkar į okkar tķma eins og hver annar fyrirslįttur). En hér į landi er sumariš 1939 mjög ķ minnum haft fyrir einstök vešurgęši. Jślķmįnušur fęr toppeinkunn į sumarkvarša ritstjóra hungurdiska - įgśst kemur ekki eins vel śt (sökum śrkomu), en september gerši śtslagiš - kannski ętti ritstjórinn aš herša sig upp ķ aš gefa žeim mįnuši einkunnir lķka? 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Sumareinkunn Akureyrar 2019 (og fleira)

Ķ sķšasta pistli litum viš į „sumareinkunn“ Reykjavķkur. Nś lķtum viš til Akureyrar en aš žvķ loknu teljum viš „sumardaga“ į bįšum stöšum.

w-blogg020919a

Hér mį sjį aš sumariš 2019 kemur heldur laklega śt į Akureyri - eins og reyndar öll sumur frį 2015 aš telja. Įstęšan er trślega sś aš śrkoma hefur af einhverjum įstęšum veriš meiri į Akureyri hin sķšari įr heldur en įšur - hugsanlega er žaš raunverulegt, en hugsanlega hafa męliašstęšur eitthvaš breyst. Śrkoman vegur mjög žungt ķ einkunnagjöfinni. 

Ritstjóri hungurdiska hefur einnig tališ „sumardaga“. Sumariš er reyndar ekki bśiš og ķ september er aš mešaltali einn sumardagur ķ Reykjavķk, en 4 til 5 į Akureyri - hafa veriš flestir 12 ķ Reykjavķk eftir 1. september, en 16 į Akureyri. Talningin nęr aftur til 1949.

w-blogg020919b

Ķ Reykjavķk er heildarmyndin svipuš og sumareinkunnin sżndi, sumardagar hafa veriš mun fleiri į žessari öld en venjan var į kalda tķmabilinu nęst į undan, hįlfgerš eyšimörk frį og meš 1961 til og meš 1986, en frį og meš 2003. Sķšan hafa ašeins komiš tvö sumur ķ gömlum stķl, 2013 og 2018. 

w-blogg020919c

Ekki er alveg jafn gott samręmi į milli sumardagafjölda og sumareinkunnar į Akureyri og eru sķšustu sumur ķ góšu mešallagi hvaš dagafjöldann varšar - nema žį 2015. Sumariš 2019 hefur alls ekki veriš glórulaust viš Eyjafjörš į sama hįtt og žau hraksumur sem merkt eru sérstaklega į myndinni. Flestir voru sumardagarnir į Akureyri sumrin 1955 og 1976. Sumardagar eru fleiri į Akureyri į žessari öld en var aš jafnaši įšur - munurinn er bara ekki eins mikill og ķ Reykjavķk. 

Žetta sést vel į nęstu mynd.

w-blogg020919d

Hér mį sjį 10-įrakešjur sumardagafjölda į stöšunum tveimur. Fjöldi žeirra hefur nįnast tvöfaldast ķ Reykjavķk frį žvķ sem įšur var venjulegt, en aukningin į Akureyri er „ašeins“ ķ kringum 30 prósent. Hlżindin sem rķkt hafa frį og meš 2003 rįša hér mestu. Sumardagafjöldi hefur į žessari öld veriš svipašur og var aš mešaltali į Akureyri įšur fyrr - en fjöldinn į Akureyri hefur aukist nęgilega žannig aš enn er marktękur munur į mešalfjöldanum. 

Žaš gerist ekki oft aš sumardagar įrs eru fleiri ķ Reykjavķk heldur en į Akureyri, viš getum tališ žau tilvik upp: 1950, 1958, 2011 og 2015. Sumardagar eru žaš sem af er žessu įri tveimur fleiri į Akureyri heldur en ķ Reykjavķk, mestu munar um stöšuna ķ vor. Ķ aprķl og maķ voru 12 sumardagar į Akureyri, en ašeins 1 ķ Reykjavķk, sį raunar ķ aprķl, ķ eina skipti sem slķkt hefur gerst į žvķ tķmabili sem hér er til skošunar. 

Hvort žetta gęšaįstand varir er svo allt annaš mįl og rétt aš reikna ekki meš aš svo verši, en žakka bara fyrir góša tķš svo lengi sem hśn endist. 


Sumareinkunn Reykjavķkur 2019

Flestir eru sammįla um aš sumariš hafi veriš harla gott ķ Reykjavķk. Ritstjóri hungurdiska hefur frį 2013 reiknaš śt žaš sem hann kallar einkunn sumarsins. Um hugsunina aš baki einkunnagjafarinnar mį lesa ķ eldri pistlum, en žess žó getiš hér aš mišaš er viš hita, śrkomumagn, śrkomudagafjölda og sólskinsstundafjölda. Žetta er samkeppniskerfi sem reiknaš er upp į nżtt į hverju įri. Hvert višbótarįr getur žvķ haft įhrif į einkunn žeirra fyrri og raskaš matsröš frį žvķ sem var įriš įšur. 

w-blogg010919-sumareink-rvk

Lįrétti įsinn sżnir tķma, en sį lįrétti er einkunnarstigi, sślurnar einkunn einstakra sumra. Hęsta mögulega einkunn er 48, lęgsta er nśll. Fjögur sumur eru nś efst og jöfn meš 38 stig hvert, 1928, 1931, 2009 og 2012. Einkunn sumarsins 2019 er 36, žaš er žvķ ķ hópi žeirra bestu samkvęmt žessum kvarša - mjög ólķkt 2018 sem ašeins fékk 12 stig. Sumariš nś er žvķ svipaš og gęšum og var oršin eins konar „regla“ į įrunum 2007 til 2012  Sumrin 2013 og 2014 ollu įkvešnum vonbrigšum (žaš sķšarnefnda žó yfir mešaltali įranna 1961-1990), en 2015, 2016 og 2017 voru öll meš svipaša einkunn og best geršist įrunum 1961 fram til 2007. Rigninga- og kuldasumariš 1983 er į botninum meš 1 stig (ótrślega vont). 

Žó sólskinsstundasumma įgśstmįnašar hafi enn ekki veriš stašfest viršist ljóst aš sumariš 2019 er žaš žrišjasólrķkasta frį upphafi męlinga, sólskinsstundirnar voru lķtillega fleiri en nś sumrin 1928 og 1929. - En viš bķšum samt meš stašfestingu į žvķ žar til męlingarnar hafa veriš yfirfarnar. 

Žegar žetta er skrifaš hafa endanlegar tölur frį Akureyri ekki veriš reiknašar - en ęttu aš verša til į morgun, mįnudag, eša žį į žrišjudaginn. Sömuleišis vķkjum viš aš sumardagafjöldanum sķšar. 

Munum svo aš hér er um leik aš ręša - ašrir meta mįlin į annan hįtt. 


« Fyrri sķša

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2024
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg081124d
  • w-blogg081124a
  • w-blogg071124a
  • w-blogg031124c
  • w-blogg031124b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.11.): 243
  • Sl. sólarhring: 333
  • Sl. viku: 1677
  • Frį upphafi: 2408545

Annaš

  • Innlit ķ dag: 229
  • Innlit sl. viku: 1509
  • Gestir ķ dag: 221
  • IP-tölur ķ dag: 220

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband