Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2016
30.7.2016 | 13:06
Nokkuš landshlutaskipt
Ķbśar į Sušur- og Vesturlandi viršast įnęgšir meš jślķmįnuš, enda sólin skiniš löngum stundum og hiti veriš ķ besta lagi. Ekki er alveg sömu sögu aš segja um landiš noršanvert. Ekki hefur žó veriš illvišrasamt žar um slóšir - en oft skżjaš og heldur svalt - alla vega sé mišaš viš hitafar į žessari öld.
Žetta sést vel į myndinni - en hśn sżnir mešalhitavik fyrstu 29 daga mįnašarins į fjölmörgum vešurstöšvum mišaš viš sömu daga sķšustu tķu įr (2006 til 2015).
Raušar tölur tįkna aš hiti hafi veriš ofan tķu įra mešallagsins - en blįar aš hann hafi veriš undir žvķ. Ķ ljós kemur aš strandsvęši į Austurlandi hafa lķka veriš ķ mešallagi og svęšiš žar sem hiti hefur veriš ofan mešallags nęr noršur fyrir Breišafjörš. Fremur kalt hefur veriš inn til landsins fyrir noršan og austan - og sömuleišis į Ströndum - en mest er neikvęša vikiš ķ byggš į Gjögurflugvelli (og enn meira reyndar į Brśarjökli). Mest eru jįkvęšu vikin į Kambanesi og ķ Papey.
En žetta eru svosem ekki mjög hįar tölur - lesendur geta rifjaš upp samskonar kort sem birtist į hungurdiskum ķ fyrra og sżndi hita ķ köldum jślķ sem žį var.
En - žrįtt fyrir aš svalasvipur sé į allstórum hluta landsins hyrfi hann aš miklu leyti ef vikareikningarnir mišušu viš 1961 til 1990. Viš skulum žvķ lķta į kort žar sem sjį mį samanburš jślķhita žessara tveggja tķmabila.
Jślķmįnušir sķšustu 10 įra hafa veriš hlżrri en venjan var į fyrra skeišinu. Mestu munar vestanlands, en minna fyrir austan. Sś stöš sem viršist hafa hlżnaš mest eru Žingvellir - en höfum ķ huga aš žar hafa veriš verulegar tilfęrslur į męlingum - og ekki alveg vķst aš mešalališ 1961 til 1990 sé alveg samanburšarhęft viš sķšari męlingarnar - en žaš munar žó litlu ef einhverju.
Minnstur er munurinn į Héraši, Egilsstöšum og Hallormsstaš og einnig į Fagurhólsmżri. Įstęšan er lķklega sś aš sumarkuldarnir į 9. įratugnum sem mjög svo plögušu ķbśa Sušur- og Vesturlands voru mun vęgari eystra og sömuleišis fengu ķbśar Noršur- og Austurlands fįein mjög góš sumur į 8. įratugnum - sumur sem voru ķ daufara lagi um landiš sušvestanvert.
Žaš er nefnilega nokkur įratugamunur į vešri landshlutanna.
Jślķlandsmešaltal įranna 2006 til 2015 er 1,0 stigi hęrra en 1961-1990.
Vķsindi og fręši | Breytt s.d. kl. 13:09 | Slóš | Facebook | Athugasemdir (2)
29.7.2016 | 02:00
Hęš yfir Gręnlandi
Undanfarna daga hefur hita veriš mjög misskipt į landinu - og žannig veršur žaš vķst įfram - nema hvaš allar tölur verša lęgri en veriš hefur aš undanförnu. Hęšin yfir Gręnlandi er ķ nokkrum vexti til okkar stefnir öllu kaldara loft.
Kortiš sżnir tillögu evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting, hita ķ 850hPa-fletinum og śrkomu sķšdegis į laugardag, 30.jślķ og mį sjį įkvešna noršaustanįtt hér į landi. Hiti er um eša rétt undir frostmarki ķ 850 hPa-fletinu (ķ um 1500 metra hęš) um allt noršanvert landiš.
Sęmilega hlżtt ętti žó aš vera ķ sólinni į Sušurlandi - en vestanlands veršur vķša nęšingur og best vešur žar sunnan undir vegg - eša ķ góšu skjóli. Noršanlands veršur vęntanlega žungbśiš - en ekki veruleg śrkoma (sé aš marka spįna) - annars er erfitt um žaš aš segja.
Sé rżnt ķ tölur į kortinu mį sjį 1040 hPa viš hęšina - žetta er reyndar fullmikiš ķ lagt - reiknilķkön vilja gjarnan keyra upp žrżsting viš sjįvarmįl žar sem ekkert sjįvarmįl er aš finna - eins og yfir Gręnlandsjökli - einkum ķ kuldapollum.
Žvķ hęšin er reyndar ekki öll žar sem hśn er séš - yfir henni er dįlķtil lęgš ķ hįloftunum - kuldapollur. Žetta sést vel į kortinu aš nešan.
Hér mį sjį hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur) og žykktina. Langt er į milli jafnhęšarlķna - vestanvindabeltiš ķ sinni veikustu sumarstöšu į noršurhveli. Įttin er mun noršvestlęgari heldur en į sjįvarmįlskortinu. Regla segir aš snśist vindur į móti sól meš hęš sęki kalt loft aš. Žaš mį alveg trśa žessari reglu - en žó veršur aš hafa ķ huga aš viš erum hér aš stökkva upp um heila 5 km ķ einum rykk - og stöku sinnum (alloft) er eitthvaš į milli sem flękir mįlin. - Förum ekki aš ganga fyrir björg ķ įlyktunum byggšum į nęr engum athugunum.
Viš sjįum aš mörkin į milli gulu og gręnu litanna liggur um Ķsland - eins og reyndar aš mešaltali ķ jślķ - žaš žżšir aš į laugardaginn veršur ekki oršiš sérlega kalt mišaš viš mešaltal - bara kaldara en veriš hefur aš undanförnu, og viš finnum aušvitaš fyrir žvķ. - En svo į gręni liturinn aš nį til landsins alls og dekkri gręnn litur (kaldari) aš fara sušur į mitt land - um 3 stiga hitabil er į milli lita.
En hvaš um žaš. Hlżtt loft er fyrir sunnan Gręnland. Žaš fer reyndar ašallega til austurs fyrir sunnan land en kemur žó ķ veg fyrir aš kuldapollurinn ryšjist yfir okkur um helgina og fyrri hluta nęstu viku af fullum žunga. Hann hörfar žvķ aš nokkru aftur - en gęti svo snśiš til baka enn sķšar. Alla vega er ekki gert rįš fyrir neinum hlżindum aš kalla nęstu viku til tķu daga - en munum eins og alltaf aš spįr eru oft vitlausar.
26.7.2016 | 18:38
Fréttir af Blįabletti
Neikvęšu sjįvarhitavikin fyrir sunnan land, žau sem kölluš hafa veriš blįi bletturinn, eru enn į sķnum staš - en śr žeim hefur samt talsvert dregiš.
Kortiš er śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar og Litakvaršinn sżnir vik hita frį mešallagi sķšustu 20 įra. Neikvęšu vikin fyrir sunnan land eru hér harla lķtil - en mikil jįkvęš vik (žar sem sjįvarhiti er yfir mešallagi) eru nęr alls stašar meš ströndum fram. - Ekki žó mikiš aš marka žau į hefšbundnum hafķssvęšum - mešalhiti er žar illa skilgreindur.
En hér er bara um yfirboršshita aš ręša - um leiš og vindar fara aš blįsa aš rįši sķšla sumars og ķ haust kemur hiš sanna įstand ķ ljós - hvaš sem žaš nś er. Lķklega kemur žį ķ ljós aš sum hlżju svęšanna eru ašeins svona hlż ķ yfirborši - og vel mį vera aš kuldinn veturna 2014 og 2015, sį sem bjó blįablett til, leynist enn undir yfirboršinu žannig aš hann birtist aftur og verši enn rķkjandi į svęšinu ķ vetur.
Ritstjóri hungurdiska yrši alla vega undrandi ef ķ ljós kęmi aš hann sé horfinn - svo er spurning hvaš nęsti vetur gerir. Hvaša staša veršur į vestanvindabeltinu?
24.7.2016 | 22:31
Lofthiti, sjįvarhiti
Hér viš land er sjįvarhiti aš mešaltali hęrri en lofthiti mestallt įriš. Aš sjįlfsögšu bregšur mjög śt af einstaka daga og um skamma hrķš yfir hįsumariš er sjórinn viš landiš vķšast hvar kaldari en loftiš yfir honum og talsvert kaldari heldur en sķšdegishiti inni ķ sveitum. Žetta kaldsjįvartķmabil er žó mislangt eftir landshlutum auk žess sem breytileiki er nokkur frį įri til įrs.
Ķ sķšustu pistlum var lķtillega fjallaš um langtķmabreytingar sjįvarhita hér viš land. Nś skulum viš kanna hvernig sjįvarhiti og lofthiti hafa fylgst aš viš Noršurland sķšan um 1880.
Fyrst er mynd sem sżnir įrsmešalhita ķ Grķmsey aftur til 1874.
Eins og venjulega sżnir lįrétti įsinn įrin, en sį lóšrétti hitann. Nęrri 6 stiga munur er į mešalhita kaldasta og hlżjasta įrsins og sé leitni reiknuš kemur ķ ljós aš įrsmešalhiti ķ Grķmsey viršist hafa hękkaš um nęrri 2 stig į tķmabilinu.
Breytileikinn į 19. öld er eftirtektarveršur og sömuleišis viršist greinilegt aš breytileiki frį įri til įrs er mun meiri į köldum heldur en hlżjum skeišum.
Eins og fram kom ķ fyrri pistli hefur sjįvarhitinn ekki hękkaš alveg jafnmikiš. Sķšari myndin sżnir mismun sjįvarhita fyrir Noršurlandi og įrsmešalhita ķ Grķmsey.
Žaš er eftirtektarvert aš munur į sjįvar- og lofthita hefur fariš minnkandi - hefur aš jafnaši minnkaš ķ kringum 0,5 stig. Įrsmešaltal sjįvarhitans er alltaf hęrra en lofthitans - hiš ofurhlżja įr 2014 munaši žó ekki nema 0,3 stigum.
Af žessu viršist mega rįša aš sjórinn mildar mjög vešurfar hér į landi - og ekki sķst į kuldaskeišum. Trślega hefur žaš alltaf veriš žannig. En viš getum lķka fariš aš velta okkur upp śr fleiru. - Kuldi į sér fleiri en eina įstęšu. Viš gętum gróflega talaš um žrjįr tegundir - ekki žó alveg ótengdar - (i) almenna kulda, (ii) noršanįttarkulda, og (iii) hafķskulda. Fjallaš hefur veriš um kuldategundir žessar įšur į hungurdiskum - og viš teygjum ekki lopann frekar ķ žessum pistli.
Svo er žaš framtķšin? Ekkert vitum viš um hana frekar en venjulega, en yrši žaš ekki aš teljast töluverš vešurfarsbreyting ef sjórinn fęri aš halda hitanum į Ķslandi nišri į įrsgrundvelli (eins og viš borš lį ķ Grķmsey 2014)? Hvers konar vešurlag yrši žaš eiginlega?
24.7.2016 | 15:03
Sjįvarhiti viš Sušvesturland (ķ gegnum tķšina)
Upplżsingar um sjįvarhita viš Sušvesturland eru enn götóttari en fyrir noršan. Žó er til allgóš röš frį Vestmannaeyjum og nęr hśn yfir tķmabiliš 1878 til 1964. Aftur var męlt ķ Vestmannaeyjum frį 1998 - aš minnsta kosti til 2010 - en ritstjóri hungurdiska hefur ekki séš nżrri tölur žašan. Einnig var alllengi męlt ķ Grindavķk og mętti e.t.v. meš splęsingum nį saman eins konar sušurlandsröš svipaš og žeirri noršlensku.
Blįir ferlar sżna męlingar ķ Vestmannaeyjum, en gręnir męlingar śr Grindavķk. Atburšir falla nokkuš vel saman. Nokkru kaldara er lengst af ķ Grindavķk - žar gętir landįhrifa meira heldur en ķ Vestmannaeyjum. Engar męlingar voru ķ Vestmannaeyjum į kuldaskeišinu į sķšari hluta 20. aldar, en Grindavķkurmęlingarnar sżna vel hina mķklu hlżnun sem įtti sér staš um aldamótin sķšustu - rétt eins og fyrir noršan. Hér vantar mešaltöl fyrir 2011 til 2015 - spurning hvaš žį hefur gerst?
Į kalda tķmanum fyrir 1920 eru sveiflur frį įri til įrs ekki mjög miklar ķ Vestmannaeyjum - miklu, miklu minni heldur en fyrir noršan (sjį pistil gęrdagsins) - en žaš vekur samt athygli aš sveifla 10-įra mešaltala kaldra og hlżrra skeiša er samt įmóta mikil į bįšum hafsvęšum, nęrri 1,5 stig.
Fjögur įr, 1885 til 1888 (og reyndar 1892 lķka), skera sig mjög śr fyrir kulda sakir ķ sjó viš Vestmannaeyjar. Žetta viršast vera įr hįmarksśtbreišslu kaldsjįvar viš Ķsland. Ķ jśnķ 1888 fylti ķs höfnina ķ Vestmannaeyjum.
Myndin hér aš nešan hafur reyndar sést į hungurdiskum įšur -
24.7.2016 | 01:25
Sjįvarhiti viš Noršurland (ķ gegnum tķšina)
Žaš er ekkert sérlega aušvelt aš męla sjįvarhita viš strendur landsins į įreišanlegan hįtt. Žaš hefur samt veriš reynt - en eyšur eru margar og óžęgilegar ķ gagnaröšunum. Einna skįst langra raša er talin gagnaröš sem fyrir 10 įrum var sošin saman śr męlingum į noršlenskum vešurstöšvum og var fjallaš um ķ grein ķ tķmaritinu Journal of Climate (sjį tilvķsun nešst ķ pistlinum). Fleira mį lesa um sjįvarhitamęlingar geršar viš ströndina hér į landi ķ ritgerš ritstjóra hungurdiska frį įrinu 2003. Sś er ašgengileg į vef Vešurstofunnar - og var gerš hennar ritstjóranum umtalsverš heilsubót.
En męlingar hafa haldiš įfram ķ Grķmsey og viš skulum nś lķta į nżja mynd sem byggir į gögnum fengnum śr greininni įšurnefndu - og nżrri męlingum.
Lįrétti įsinn sżnir tķmabil męlinganna - sķšasta įriš er 2015. Lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalsjįvarhita (žrep) įsamt 10- og 30-įra kešjum. Viš könnumst viš flesta meginvišburši - tķminn fyrir 1920 er grķšarlega breytilegur - aš nokkru mį rįša hafķsmagn į hitanum.
Hlżindin į įrunum 1925 til 1964 er kannski tvķskipt. Mestu hlżindin eru į įrunum frį 1927 til 1941, en sķšan slaknar ašeins į. Hlżtt er žó fram til 1964, en žį kólnaši mjög snögglega. Kuldinn varš žó aldrei eins mikill og mest varš į kalda tķmanum fyrir 1920.
Įriš 1995 var sķšasta kalda įriš ķ sjónum og eftir žaš fór hlżnandi, hlżjast varš 2003 og 2004. Ekkert lįt er aš sjį į hlżindunum - en žó er varla hęgt aš reikna meš aš žau haldist endalaust. Grķšarlegur hįvaši er nś į noršurslóšum, žaš gnķstir ķ ķshafinu og illmögulegt aš segja fyrir um hvaša skilaboš munu berast žašan į nęstu įrum.
Hlżindin sem fyrtu 4 įr męlinganna sżna (1875 til 1878, lengst til vinstri į myndinni) vekja aušvitaš nokkra athygli - sķšan er eyša - sjįvarhitamęlirinn brotnaši og langan tķma tók aš fį nżjan frį Danmörku. Kalt var ķ sjó viš Austurland žessi įr og freistandi aš telja gamla męlinn ķ Grķmsey einfaldlega vitlausan. En aš henda męlingum bara af žvķ aš žęr falla ekki inn ķ eitthvaš sem bśiš er aš įkveša er varla gott.
Viš lķtum e.t.v. į fleiri sjįvarhitalķnurit sķšar.
Greinin sem vķsaš er ķ:
Hanna, E., Jónsson T., Ólafsson, J. and Valdimarsson (2006): H. Icelandic coastal sea-surface temperature records constructed: putting the pulse on air-sea-climate interactions in the northern North Atlantic. Part I: Comparison with HadISST1 open ocean surface temperatures and preliminary analysis of long-term patterns and anomalies of SSTs around Iceland , J. Climate 19, pp. 56525666
21.7.2016 | 15:23
Mikil lęgšasveigja (nęstu vikuna)
Nś viršist sem allmikil lęgš setjist til žrautar ķ nįmunda viš landiš eša skammt sušausturundan. Hśn er ķ sjįlfu sér ekki illkynja, hvorki kröpp né köld - en hętt er viš aš bleyta fylgi įvešurs į landinu - og jafnvel lķka inn til landsins ķ öšrum landshlutum.
Viš lķtum į 10 daga spįr evrópureiknimišstöšvarinnar sem gilda fyrir tķmabiliš 21. til 30. jślķ. Eins og venjulega veršur aš hafa ķ huga aš hér er um mešalkort aš ręša - og frįleitlega veršur vešriš eins alla dagana.
Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar. Jafnžykktarlķnur strikašar, en žykktarvikin sżnd ķ lit. Žykktarvikin segja frį hitafari ķ nešri hluta vešrahvolfs - mišaš viš mešallag įranna 1981 til 2010. Viš sjįum aš hita er spįš lķtillega yfir mešallagi - minnst žó sušaustanlands. Hlżtt er į öllu svęšinu - ašeins smįblettur undir mešallaginu. - Sérlega hlżtt į aš vera į Gręnlandi.
Viš sjįum lķka aš margar jafnhęšarlķnur hringa sig kringum lęgšina - žaš tįknar aš noršaustanįttin er mjög eindregin og lęgšarboginn - bleytuleg satt best aš segja.
Śrkomuspįin er ķ samręmi viš žetta.
Hér eru jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl heildregnar - lęgšin er lķka mjög įberandi į žessu korti. Litir sżna śrkomuvik. Į brśnu svęšunum er śrkomu spįš undir mešallagi - žau svęši rétt snerta Vesturland - annars er śrkomu spįš yfir mešallagi į landinu. Vikatölurnar eru mjög hįar į noršanveršum Vestfjöršum - sżnist standa žar 1147 prósent žar sem mest er.
En hér skulum viš athuga aš hluti žessarar miklu śrkomu er žegar fallinn - žvķ vķša rigndi drjśgt ķ morgun - og spįin byrjaši aš telja frį mišnętti.
18.7.2016 | 23:28
Skammvinn hlżindi į Englandi
Į morgun (žrišjudag 19. jślķ) er óvenjuhlżtt loft į leiš yfir England - en fer fljótt hjį. Stašan er sżnd į kortinu hér aš nešan - spį bandarķsku vešurstofunnar sem gildir kl.18.
Örin bendir į England žar sem žykktin į aš fara yfir 5700 metra. Žetta er ekki algengt, sagt er aš Bretlandsmetiš sé 5760 metrar. Hiti ķ 850 hPa į aš fara yfir 20 stig yfir Sušur-Englandi į morgun - męttishiti ķ žeim fleti er žį ķ kringum 35 stig. - Trślegt aš hiti fari vķša ķ 30 til 35 stig inn til landsins į Englandi.
En žetta stendur stutt viš - rétt svona til aš sżnast. Heldur svalt er į kortinu viš Noršur-Noreg - en žar hafa oft veriš mikil hlżindi ķ sumar og į aš hlżna verulega aftur mjög fljótlega.
Hér į landi er lķklegt aš um 5550 metrar verši hįmarkiš ķ žessari umferš (į mišvikudag eša fimmtudag) - sem er svosem allgott - en žaš er samt eins og mjög hlżtt loft hafi heldur viljaš sveigja frį landinu ķ sumar. Kannski žaš sżni sig sķšar.
17.7.2016 | 23:22
Hringrįs ķ jślķ - (og vešurfarsbreytingar?)
Spįr um breytingar į vešurfari af völdum vaxandi gróšurhśsaįhrifa eru į margan hįtt varasamar višfangs - margt ķ žeim sem getur fariš śrskeišis. Žess vegna hafa menn fremur kosiš aš tala um framtķšarsvišsmyndir - bęši žį um losun gróšurhśsalofttegunda og annarra efna sem kunna aš hafa įhrif į geislunareiginleika lofthjśpsins - sem og vešurfarslegar afleišingar hverrar losunarsvišsmyndar. Viš erum žvķ - oft ķ einum graut - aš tala um, losunarsvišsmyndir (losunarróf) og lķklegt vešurlagsróf hverrar svišsmyndar.
Fjölmargar losunarsvišsmyndir hafa komiš viš sögu - miklu fleiri en svo aš vešurfarsróf verši reiknuš aš viti fyrir žęr allar. Ķ reynd hefur veriš vališ śr og mį lesa um žaš val ķ skżrslum millirķkjanefndar sameinušu žjóšanna um loftslagsbreytingar (IPCC). Til eru enn öfgafyllri svišsmyndir en žar er minnst į.
Ķ žessum svišsmyndasjó og afleišingarófi er ķ sjįlfu sér enginn jašar hugsanlegra framtķšarbreytinga - en žar er žó aš finna umręšur um 6 stiga hlżnun - bęši 6 stiga almenna hlżnun um mestallan heim, sem og 6 stiga hlżnun į noršurslóšum - en um tvö stig annars stašar. Hvort tveggja telst ekki ólķklegt - haldi losun įfram svipaš og veriš hefur.
Viš skulum hér lķta į almennt įstand ķ nešri hluta vešrahvolfs ķ jślķmįnuši. Til aš ręša žaš žurfum viš aš lķta nįiš į myndina hér aš nešan. Hśn sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins og 500/1000 hPa žykkt yfir noršurhveli ķ mįnušinum į įrunum 1981 til 2010.
Grunngerš myndarinnar er sś sama og lesendur hungurdiska hafa oft séš - nema hvaš jafnhęšarlķnur eru dregnar į hverja 3 dekametra ķ staš 6 sem venjulegast er, eru sum sé tvöfalt žéttari. Žykktin er sżnd ķ hefšbundnum litum (skipt um lit į 6 dam bili) en auk žess eru jafnžykktarlķnur dregnar - lķka į 3 hPa bili. - Myndin skżrist nokkuš sé hśn stękkuš.
Mörkin į milli gręnu og gulu litanna er aš vanda viš 546 dekametra, sś er mešalžykkt į Ķslandi ķ jślķ. Viš megum taka eftir žvķ aš hér fylkir Ķsland sér aš nokkru leyti meš heimskautaslóšum - vķšast hvar er hlżrra ķ jślķ į sama breiddarstigi heldur en hér - mjög ólķkt vetrarstöšunni. - Aš sumu leyti er žetta heldur dapurlegt.
En gerum nś nįnari athugun - hér aš nešan er sama kortiš aftur - en bętt hefur veriš viš texta sem viš skulum lesa saman.
Yfir noršurskautinu er mešalhęšin 5430 metrar, mešalžykkt er 5360 metrar. Žykktartalan ein og sér gefur til kynna aš mešalhiti jślķmįnašar viš skautiš sé 6 stig. Žaš er aušvitaš ekki rétt, mešalhitinn er nęrri nślli. Öflug hitahvörf sitja yfir Noršurķshafinu - ekki veit ritstjórinn hversu hįtt žau nį aš mešaltali - en ķsinn kęlir loftiš sem liggur nešst um 5 til 6 stig. - Ķshafiš er svo stórt umfangs aš blöndun aš ofan skiptir ekki mjög miklu mįli į žessum įrstķma - .
Sušur til Ķslands vex mešalžykktin śr 5360 metrum upp ķ 5460 - žaš munar 5 stigum. Jślķhiti hér į landi ętti aš vera um 11 stig. Hann er ekki fjarri žvķ inni ķ sveitum, en lęgri viš sjóinn žar sem einhver kęling į sér staš.
Ķsland er um 25 breiddarstig frį noršurskautinu - viš skulum fara jafnlangan veg til sušurs, til Asóreyja sem eru nęrri 40. breiddarstigi. Žar er mešalžykkt jślķmįnašar komin upp ķ 5660 metra - einfalda žykktarsambandiš reiknar mešalhita 21 stig. Į eyjunum er žaš ekki fjarri raunverulegum mešalhita ķ jślķ.
Lķtum lķka į flatarhęšina. Hśn er sem fyrr segir 5430 metrar yfir noršurskautinu, er 5540 metrar yfir Ķslandi og 5870 metrar yfir Asóreyjum. Um 110 metra munur er žvķ į Ķslandi og noršurskauti, en 330 metra munur er frį Ķslandi sušur til Asórseyja. Hįloftavestanįttin er miklu strķšari sunnan Ķslands heldur en noršan. - Jafnhęšarlķnurnar eru mun žéttari. Belti meš tiltölulega žéttum jafnhęšarlķnum liggur reyndar ķ kringum noršurhvel allt į um 40 til 50 grįšum noršurbreiddar.
Žykktar- og hęšarmunur noršan Ķslands er nįnast hinn sami (munar ašeins 10 m), en hęšarmunurinn er um 130 metrum meiri en žykktarmunurinn sušur til Asóreyja. - Noršan Ķslands er mešalžrżstisvišiš mjög flatt ķ jślķ, en um 16 hPa munar į mešalžrżstingi į Ķslandi og Asóreyjum.
Žaš er alsiša aš framtķšarsvišsmyndir sżni hitabreytingar - og svo er aš skilja aš įtt sé viš hitabreytingar ķ 2 m hęš. En öll vešurlķkön - bęši stór og smį eiga viš allskonar illkynjašan vanda aš etja ķ hitaspįm fyrir žį hęš. Spįr um žykkt eša annan hįloftahita ęttu aš ganga mun betur. - En samt eru slķkar spįr nęr aldrei sżndar ķ ritgeršum um framtķšarsvišsmyndir.
Um leiš og fariš er aš leggja yfirboršshlżnunarmynstur undir myndir eins og žį hér aš ofan fara aš birtast óžęgilegar spurningar. Er veriš aš sżna röskun į sambandi žykktar og hita į einstökum stöšum (en žaš er mjög misjafnt ķ reynd)? Eša getum viš gengiš śt frį žvķ aš fullt samręmi verši į milli hita- og žykktarbreytinga ķ framtķšinni?
Hvaš eiga menn viš meš 6 stiga hitahękkun į noršurslóšum en 2 stigum annars stašar (talin heldur hófleg svišsmynd)? Er įtt viš aš hitahvörfunum sé svipt af noršurskautinu? Er įtt viš aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs (sem žykktin męlir) hękki um 6 stig? - Eša kannski einhverja samsušu?
Žaš skiptir mįli fyrir alla hringrįs į noršurhveli hvor valkostanna į viš - (valkostir eru lķka fleiri). Sex stiga hitahękkun į Ķslandi er nįnast ómöguleg aš sumarlagi nema mešalžykktin aukist til samręmis, žį um 120 metra.
Fari žykktarbreytingar aš verša mjög ójafnar raskast bylgjumynstriš um leiš - og vestanvindabeltiš breytir um svip - jafnvel mjög mikiš.
Ekki er tališ śtilokaš aš vestanvindabeltiš hafi nįnast horfiš stuttan tķma aš sumarlagi į allra hlżjustu jaršsöguskeišum fortķšarinnar - .
16.7.2016 | 13:03
Hringlandi ķ spįm
Žónokkur hringlandi er ķ spįm reiknimišstöšva žessa dagana. Žęr eru žó sammįla um aš vešur heldist meinlaust eša meinlķtiš - og aš fremur hlżtt verši ķ vešri. Žaš sem gengur illa er aš nį tökum į leišum lęgša tķl austurs ķ nįmunda viš landiš - og žar meš śrkomu. Žęr eiga żmist aš fara yfir žaš į einhvern hįtt eša alveg fyrir sunnan. Syšri brautir halda śrkomu aš mestu frį landinu.
Ķ gęr (föstudag 15. jślķ) var evrópureiknimišstöšin meš lęgš fyrir vestan land - og rigningu (aš vķsu ekki mikla) um allt sunnan- og vestanvert landiš į mišvikudaginn kemur, ķ dag er žessi sama lęgš talsvert fyrir sunnan land - og śrkoma af hennar völdum lķtil sem engin hér į landi. - Bandarķska vešurstofan er ķ dag meš žessa sömu lęgš į svipušum slóšum og reiknimišstöšin var ķ gęr.
Reiknimišstöšin spįir sįralķtilli śrkomu sušvestanlands nęstu tķu daga, en bandarķska vešurstofan vefiar 23 mm į sama tķma (sem aš vķsu er ekki mjög mikiš).
Lķtum į kort sem sżnir spįr reiknimišstöšvarinnar ķ gęr og dag - og muninn į žeim.
Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting kl.6 aš morgni mišvikudags (20.jślķ), strikalķnurnar hins vegar spį frį ķ gęr - og į viš sama tķma. Litirnir sżna mismuninn. Hvķta L-iš sżnir stašsetingu lęgšarinnar ķ gęr - en žaš svarta stöšu lęgšarinnar ķ spį dagsins ķ dag.
Litirnir sżna mun į spįnum. Žrżstingur ķ nżrri spįnni er mun hęrri viš Vesturland en ķ žeirri fyrri - meir en 10 hPa hęrri.
Žetta gęti hafa snśist alveg viš žegar hįdegisspįrunan sżnir sig undir kvöld - žessi hringlandi hefur nś veriš višlošandi um nokkra hrķš og veldur žvķ aš hóflegt mark er tekiš į spįm žessa dagana.
Um bloggiš
Hungurdiskar
Fęrsluflokkar
Heimsóknir
Flettingar
- Ķ dag (22.12.): 42
- Sl. sólarhring: 231
- Sl. viku: 1007
- Frį upphafi: 2420891
Annaš
- Innlit ķ dag: 36
- Innlit sl. viku: 885
- Gestir ķ dag: 36
- IP-tölur ķ dag: 36
Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar
Eldri fęrslur
- Desember 2024
- Nóvember 2024
- Október 2024
- September 2024
- Įgśst 2024
- Jślķ 2024
- Jśnķ 2024
- Maķ 2024
- Aprķl 2024
- Mars 2024
- Febrśar 2024
- Janśar 2024
- Desember 2023
- Nóvember 2023
- Október 2023
- September 2023
- Įgśst 2023
- Jślķ 2023
- Jśnķ 2023
- Maķ 2023
- Aprķl 2023
- Mars 2023
- Febrśar 2023
- Janśar 2023
- Desember 2022
- Nóvember 2022
- Október 2022
- September 2022
- Įgśst 2022
- Jślķ 2022
- Jśnķ 2022
- Maķ 2022
- Aprķl 2022
- Mars 2022
- Febrśar 2022
- Janśar 2022
- Desember 2021
- Nóvember 2021
- Október 2021
- September 2021
- Įgśst 2021
- Jślķ 2021
- Jśnķ 2021
- Maķ 2021
- Aprķl 2021
- Mars 2021
- Febrśar 2021
- Janśar 2021
- Desember 2020
- Nóvember 2020
- Október 2020
- September 2020
- Įgśst 2020
- Jślķ 2020
- Jśnķ 2020
- Maķ 2020
- Aprķl 2020
- Mars 2020
- Febrśar 2020
- Janśar 2020
- Desember 2019
- Nóvember 2019
- Október 2019
- September 2019
- Įgśst 2019
- Jślķ 2019
- Jśnķ 2019
- Maķ 2019
- Aprķl 2019
- Mars 2019
- Febrśar 2019
- Janśar 2019
- Desember 2018
- Nóvember 2018
- Október 2018
- September 2018
- Įgśst 2018
- Jślķ 2018
- Jśnķ 2018
- Maķ 2018
- Aprķl 2018
- Mars 2018
- Febrśar 2018
- Janśar 2018
- Desember 2017
- Nóvember 2017
- Október 2017
- September 2017
- Įgśst 2017
- Jślķ 2017
- Jśnķ 2017
- Maķ 2017
- Aprķl 2017
- Mars 2017
- Febrśar 2017
- Janśar 2017
- Desember 2016
- Nóvember 2016
- Október 2016
- September 2016
- Įgśst 2016
- Jślķ 2016
- Jśnķ 2016
- Maķ 2016
- Aprķl 2016
- Mars 2016
- Febrśar 2016
- Janśar 2016
- Desember 2015
- Nóvember 2015
- Október 2015
- September 2015
- Įgśst 2015
- Jślķ 2015
- Jśnķ 2015
- Maķ 2015
- Aprķl 2015
- Mars 2015
- Febrśar 2015
- Janśar 2015
- Desember 2014
- Nóvember 2014
- Október 2014
- September 2014
- Įgśst 2014
- Jślķ 2014
- Jśnķ 2014
- Maķ 2014
- Mars 2014
- Febrśar 2014
- Janśar 2014
- Desember 2013
- Nóvember 2013
- Október 2013
- September 2013
- Įgśst 2013
- Jślķ 2013
- Jśnķ 2013
- Maķ 2013
- Aprķl 2013
- Mars 2013
- Febrśar 2013
- Janśar 2013
- Desember 2012
- Nóvember 2012
- Október 2012
- September 2012
- Įgśst 2012
- Jślķ 2012
- Jśnķ 2012
- Maķ 2012
- Aprķl 2012
- Mars 2012
- Febrśar 2012
- Janśar 2012
- Desember 2011
- Nóvember 2011
- Október 2011
- September 2011
- Įgśst 2011
- Jślķ 2011
- Jśnķ 2011
- Maķ 2011
- Aprķl 2011
- Mars 2011
- Febrśar 2011
- Janśar 2011
- Desember 2010
- Nóvember 2010
- Október 2010
- September 2010
- Įgśst 2010